Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 248 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Lengvųjų ir labai lengvų plastikinių pirkinių maišelių, išskyrus labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius, neatlygintinas dalijimas prekių ar produktų pardavimo vietose užtraukia įspėjimą arba baudą pakuočių pardavėjams ir (ar) platintojams fiziniams asmenims nuo trisdešimt iki šešiasdešimt eurų ir baudą pakuočių pardavėjų ir (ar) platintojų juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto iki dviejų šimtų eurų.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys (Parašas) Kasparas Adomaitis
RESPUBLIKOS PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ ĮSTATYMO NR . IX-517 8² STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO,
paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo Nr. IX-517 8²straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 108¹straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Aplinkos apsaugos įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 248 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektas) projektų pagrindinis tikslas – įtvirtinti draudimą nemokamai dalyti labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius prekių ar produktų pardavimo vietose, siekiant sumažinti šių maišelių naudojimą bei neigiamą poveikį aplinkai. Kiekvienais metais visame pasaulyje yra pagaminama 5 trilijonai plastikinių maišelių, o kiekvienam iš jų suirti gali prireikti daugiau nei 1000 metų. Beveik 513 mln. tonų plastiko atliekų kasmet patenka į vandenynus, o tarp jų ir plastikinių maišelių atliekos. Europos Komisijos duomenimis, plastikiniai maišeliai yra vienas iš dešimties dažniausiai išmetamų daiktų Europoje. Remiantis 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/720, kuria dėl lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimo mažinimo iš dalies keičiama Direktyva 94/62/EB (toliau – Direktyva), Europos Sąjungos valstybės narės (toliau – valstybės narės) iki 2025 m. gruodžio 31 d. turi pasiekti tikslą – 40 plastikinių maišelių, tenkančių vienam gyventojui.
Šiam tikslui pasiekti, Direktyva įpareigoja valstybes nares uždrausti lengvųjų plastikinių maišelių (storis mažiau nei 50 mikronų) nemokamą dalijimą. Nors Direktyva neįpareigoja valstybių narių imtis tokios priemonės, kaip nemokamo labai lengvų plastikinių maišelių (storis mažiau nei 15 mikronų) dalijimo draudimo, dauguma valstybių narių jau yra priėmusios atitinkamą reguliavimą labai lengviems plastikiniams maišeliams. Taip pat, veikia ir savanoriškos verslo iniciatyvos. Pavyzdžiui, nuo
apmokestino labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius (vieno labai lengvo plastikinio pirkinių maišelio kaina – 0,05 Eur). Po tokio prekybos centro sprendimo priėmimo labai lengvų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimo kiekis sumažėjo apie 70 proc. Plastikiniai maišeliai aplinką teršia visą savo gyvavimo ciklą – tiek gamybos proceso metu, kai jie gaminami iš neatsinaujinančių energijos išteklių, tiek tapę atliekomis. Dėl plastikinių maišelių neigiamo poveikio aplinkai atlikta daugybė mokslinių tyrimų, pagrindžiančių šių maišelių daromą žalą. Pavyzdžiui, pateikiami tyrimai, kad plastikinių maišelių gamybos metu susidaro šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios, kaip žinoma, prisideda prie klimato kaitos. Taip pat, pateikiami tyrimai, įrodantys, kad netinkamai pašalinti plastikiniai maišeliai užteršia vandenis, dirvožemį. Plastikas yra biologiškai neskaidomas, jis suyra į mikroplastiką (mažas, kietas, netirpias plastiko daleles), kuris patenka į vandenis, dirvožemį, žmogaus ir kitų gyvūnų organizmą, dreifuoja oru.
Aktualu tai, kad plastikui suirus, mikroplastiko dalelių iš aplinkos pašalinti beveik nebeįmanoma. Remiantis atliktais tyrimais, plastikinių maišelių patekimas į vandenis kasdien nužudo tūkstančius akvakultūros gyvūnų, pavyzdžiui, jūros gyvūnai sumaišo plastikinius maišelius su maistu, taip plastikas patenka į virškinamąjį traktą ir vėliau pakenkia gyvūno organams. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus neigiamus aspektus, neatlygintino labai lengvų plastikinių maišelių dalijimo draudimas galėtų pagerinti situaciją ir sumažinti šių maišelių naudojimą Lietuvoje. Įstatymų projektuose įtvirtintas draudimas paskatintų vartotojus vietoje lengvų plastikinių pirkinių maišelių rinktis alternatyvius: popierinius ar daugkartinius maišelius, o verslus – tiekti rinkai tvaresnes alternatyvas bei didinti pirkėjų sąmoningumą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą inicijavo Seimo narys Kasparas Adomaitis. Rengiant Įstatymų projektus buvo konsultuotasi su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus specialistais. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatyme reglamentuojamas draudimas nemokamai dalyti lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius prekių ar produktų pardavimo vietose, tačiau labai lengvų plastikinių pirkinių maišelių dalijimas nereguliuojamas. Aplinkos apsaugos įstatyme įtvirtinta teisinė atsakomybė juridiniams asmenims už lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių, išskyrus labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius, neatlygintiną dalijimą prekių ar produktų pardavimo vietose. 4.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo projekte nustatomas draudimas nemokamai dalyti labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius prekių ar produktų pardavimo vietose. Aplinkos apsaugos įstatymo projekte įtvirtinama už Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo projekte nustatytų reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą juridinių asmenų atsakomybė. Siekiant išlaikyti Aplinkos apsaugos įstatymo nuoseklumą ir sistemiškumą, Aplinkos apsaugos įstatymo projekto nuostatos derinamos su galiojančiomis Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatomis. Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projekte įtvirtinama už Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo projekte nustatytų reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą atsakomybė pakuočių pardavėjams ir (ar) platintojams fiziniams asmenims, pakuočių pardavėjų ir (ar) platintojų juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Subjektai nurodomi tokie patys, kaip Administracinių nusižengimų kodekso galiojančioje redakcijoje dėl panašaus pobūdžio pažeidimo. Siekiant išlaikyti Administracinių nusižengimų kodekso nuoseklumą ir sistemiškumą, Administracinių nusižengimų kodekso projekto nuostatos derinamos su galiojančiomis Administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis. Įstatymų projektuose įtvirtintu draudimu siekiama, kad būtų mažinamas sunaudojamų plastikinių pirkinių maišelių kiekis ir atsakingiau naudojami gamtos ištekliai. Taip pat, tikimasi, skatinti vartotojus keisti apsipirkimo prekybos vietose įpročius, o verslus prisidėti prie plastiko taršos mažinimo, ieškant alternatyvų esamiems labai lengviems plastikiniams pirkinių maišeliams. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus, numatomas teigiamas poveikis aplinkai, atliekų tvarkymo sektoriui.
Tikimasi sumažinti prekių ar produktų pardavimo vietose bei individualiuose namų ūkiuose sunaudojamo plastiko kiekį. Priėmus Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priėmus Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus, pasekmių korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturėtų būti. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymų projektais nustatyti reikalavimai neturės didelio administracinio ir finansinio poveikio verslams. Verslai turės apmokestinti labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius. Tokių plastikinių maišelių apmokestinimas turės naudos verslams, kadangi gautos pajamos už šiuos maišelius galėtų padengti jų įsigijimo kaštus bei kaštus, atsirandančius dėl tvaresnių alternatyvų paieškos ir pasiūlymo vartotojams bei vartotojų informavimo ir sąmoningumo didinimo. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymų projektais nustatyti reikalavimai galėtų prisidėti prie tam tikrų tikslų, nustatytų strateginiuose dokumentuose, įgyvendinimo. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XII-1626 patvirtintoje Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje (toliau – Strategija) tarp prioritetinių Lietuvos aplinkos apsaugos sričių – darnaus gamtos išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas.
Strategijoje iškeltas tikslas atliekų tvarkymo srityje – mažinti susidarančių atliekų kiekį, užtikrinti žmonių sveikatai ir aplinkai saugų atliekų tvarkymą ir racionalų atliekų medžiaginių ir energinių išteklių naudojimą, taip sumažinant gamtos, kitų išteklių naudojimą ir atliekų šalinimą sąvartynuose. Siūlomi Įstatymų projektai prisideda ir prie ilgalaikių bei trumpalaikių tikslų įgyvendinimo atliekų tvarkymo sektoriuje, numatytų Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje. Taip pat, Įstatymo projektų siūlymai turėtų teigiamos įtakos naujai parengto Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 m. plano keliamų tikslų įgyvendinimui. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Įstatymų projektus, priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios kitų įstatymų nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymo projektams įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 13.
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti: Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai yra „labai lengvas plastikinis maišelis”, „plastikas”. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Kasparas Adomaitis
aplinkos apsaugos komitetas
2022-10-19
dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus; komiteto biuro darbuotojai: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Rasa Liucija Matusevičiūtė, Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė; kviestieji asmenys: Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė, AM Atliekų politikos grupės vedėja Vilma Slavinskienė, vyr. specialistė Gabija Ramšaitė, VšĮ
„Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11-19 Svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo Administracinių nusižengimų kodekso 248 straipsnio 9 dalyje nereikėtų nustatyti ir dvi alternatyvias dispozicijas, už kurias būtų taikoma administracinė atsakomybė, t. y. nustatyti, kad asmuo galėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už lengvųjų ir (arba) labai lengvų plastikinių pirkinių maišelių neatlygintiną dalijimą prekių ar produktų pardavimo vietose Pritarti Siūloma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 248 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnį dėstyti: „1 straipsnis. 248 straipsnio pakeitimas Pakeisti 248 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: 9.
Lengvųjų ir (arba) labai lengvų plastikinių pirkinių maišelių, išskyrus labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius, į kuriuos pakuojami šviežios mėsos ir žuvies produktai, neatlygintinas dalijimas prekių ar produktų pardavimo vietose užtraukia įspėjimą arba baudą pakuočių pardavėjams ir (ar) platintojams fiziniams asmenims nuo trisdešimt iki šešiasdešimt eurų ir baudą pakuočių pardavėjų ir
(ar) platintojų juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto iki dviejų šimtų eurų.“2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11-19 Projekto pastraipoje, numatančioje įstatymą priėmusį subjektą, po žodžių „Lietuvos Respublikos“ turėtų būti įrašytas žodis „Seimo“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: negauta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-07-07 Pritarti Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8² straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1118 (toliau – įstatymo projektas Nr. 1118), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 108¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1119 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 248 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1120 (toliau – įstatymų projektai XIVP-1119 ir Nr.
XIVP-1120) tikslui – įtvirtinti draudimą nemokamai dalyti labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius prekių ar produktų pardavimo vietose, siekiant sumažinti šių maišelių naudojimą bei neigiamą poveikį aplinkai, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus
vietose sveriamiems šviežios mėsos ir žuvies produktams supakuoti išimtis, nesant tyrimais pagrįstų kitų alternatyvių pakuočių, kurios užtikrintų šių maisto produktų saugą ir higieną, išvengiant kryžminės taršos, ir būtų lengvai perdirbamos. Nustačius šią draudimo išimtį, atitinkamai turėtų būti tikslinamos įstatymų projektų XIVP-1119 ir Nr. XIVP-1120 nuostatos. Pritarti iš dalies Siūloma Lietuvos Respublikos Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo Nr.
IX-517 8² Straipsnio pakeitimo Įstatymo 1 straipsnį išdėstyti: „8² straipsnis. Draudimas dalinti lengvuosius ir labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius prekių ar produktų pardavimo vietose Pakuočių pardavėjams ir platintojams draudžiama prekių ar produktų pardavimo vietose neatlygintinai dalinti lengvuosius ir labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius (netaikoma labai lengviems plastikiniams maišeliams, į kuriuos pakuojami šviežios mėsos ir žuvies produktai)išskyrus labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius.“
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
administracinių nusižengimų kodekso 248 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1120 ir komiteto išvadoms. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Aplinkos apsaugos komitetas 2022-10-192 Argumentai: Projekte numatytas įsigaliojimo terminas yra praėjęs. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. liepos 1 d.“
7Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Gedvilienė. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė
Gedvilienė Biuro patarėjas Audrius Želvys, [email protected]