P rojekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-787 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
3
lapkričio _ d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas 1.Papildyti 2 straipsnį36 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „36
2Gamtiniai polimerai – natūraliai aplinkoje atsirandantys polimerai, kurie cheminio proceso arba apdorojimo metu arba fiziškai mineralogiškai transformuojant, nepakeitė savo cheminės struktūros.
“
36 2 dalį laikyti 363 dalimi. 3. Papildyti 2 straipsnį 441 dalimi ir ją išdėstyti taip: „44
1Kosmetikos gaminys – kaip apibrėžta 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių.
“
4Papildyti 2 straipsnį 471 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„47
1Mikroplastikas – kietoji plastiko dalelė, netirpi vandenyje ir ne didesnė kaip 5 mm.
“
47
3 skirsniu: „
3
3
1Į rinką draudžiama teikti po naudojimo ant odos, plaukų, gleivinių, dantų nuplaunamus, skalaujamus ar išspjaunamus kosmetikos gaminius, turinčius mikroplastikų, kurie buvo pridėti siekiant valymo, šveitimo ar estetinio efekto. 2. Draudimas netaikomas kosmetikos gaminiams, kuriuose yra gamtinių polimerų. 3. Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta ir su Aplinkos ministerija suderinta tvarka, gali taikyti išimtis kosmetikos gaminiams, kuriuose yra šių polimerų:
1) dalelės, susidedančios tik iš gamtinių polimerų;
2) polimerai, kurie skaidosi į monomerus vandens aplinkoje ir nekelia pavojaus vandens organizmams. ” 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys (Parašas) Kasparas Adomaitis
3
IR
paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787
papildymo antruoju3 skirsniu įstatymo (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 papildymo 1041 straipsniu įstatymo (toliau – Aplinkos apsaugos įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso
įstatymo projektas) projektų pagrindinis tikslas – įtvirtinti draudimą tiekti Lietuvos Respublikos vidaus rinkai kosmetikos gaminius, kurių sudėtyje yra mikroplastikų, naudojamų valymui, šveitimui ar siekiant estetinio efekto. Mikroplastikai – kietos plastiko dalelės, sudarytos iš polimerų, netirpios vandenyje ir ne didesnės nei 5 mm. Mikroplastikai sąmoningai gaminami ir dedami į produktus, skirtus konkretiems tikslams. Šios kietos plastiko dalelės geriausiai žinomos kaip abrazyvai (pvz., kaip šveičiamosios ir poliruojančios medžiagos kosmetikoje, vadinamos mikrokaroliukais), tačiau jos gali atlikti ir kitas funkcijas, pavyzdžiui, kontroliuoti gaminio storį, išvaizdą ir stabilumą. Europos cheminių medžiagų agentūra yra pateikusi informaciją, kad nuo 10 000 iki 60 000 tonų mikroplastiko, kuris tyčia pridedamas į gaminių sudėtį, kasmet patenka į aplinką, kur jo beveik neįmanoma pašalinti ir jis išlieka tūkstančius metų. Mikroplastikas, patekęs į aplinką, biologiškai nesuyra.
Vandenvalos įrenginiuose, iš nuotekų išvalyti mikroplastiką yra itin sudėtinga, brangu ar net neįmanoma, kadangi mikroplastiko dalelės yra lengvesnės už vandenį, itin smulkios, todėl plūduriuoja nuotekose/vandenyje arba nusėda dumble, taip jį užteršdamos. Mikroplastiko aptinkama jūros, gėlo vandens ir sausumos ekosistemose, taip pat maiste ir geriamajame vandenyje. Mikroplastiko patekimas į aplinką prisideda prie nuolatinės ekosistemų ir maisto grandinių taršos. Europos Sąjungos valstybės narės, tokios kaip, Švedija, Italija, Airija, Pr ancūzija ir kt., susirūpinusios aplinka ir žmonių sveikata, jau priėmė arba pasiūlė nacionalin į teisinį reglamentavimą, draudžiantį į kosmetikos gaminių sudėtį tyčia dėti mikroplastiką. Draudimai daugiausia susiję su mikrokaroliukų naudojimu kosmetikoje, kai mikroplastikai naudojami kaip abrazyvinės ir poliravimo priemonės. Įstatymo projektais siekiama sureguliuoti tyčinį mikroplastikų naudojimą kosmetikos gaminiuose ir taip sumažinti plastiko taršos daromą neigiamą poveikį aplinkai. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą inicijavo Seimo narys Kasparas Adomaitis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Atliekų tvarkymo įstatymas, Aplinkos apsaugos įstatymas ir Administracinių nusižengimų kodeksas nereguliuoja kosmetikos gaminių, kurių sudėtyje yra mikroplastikų, tiekimo į Lietuvos Respublikos vidaus rinką draudimo. Aplinkos apsaugos įstatyme ir Administracinių nusižengimų kodekse nustatytos sankcijos už teisės aktų (įskaitant reglamentuojančių atliekų prevenciją ir tvarkymą) pažeidimus, tačiau nenustatytos baudos už kosmetikos gaminių, kurių sudėtyje yra mikroplastikų, teikimo rinkai pažeidimus. 4.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
įtvirtinamos nuostatos:
1) Atliekų tvarkymo įstatymas papildomas naujais terminais („gamtiniai polimerai“, „kosmetikos gaminys“, „mikroplastikas“);
2) nustatoma, kad draudžiama teikti rinkai kosmetikos gaminius, kurių sudėtyje yra mikroplastikų, t.y. draudžiama teikti po naudojimo ant odos, plaukų, gleivinių, dantų nuplaunamus, skalaujamus ar išspjaunamus kosmetikos gaminius, turinčius mikroplastikų, kurie buvo pridėti siekiant valymo, šveitimo ar estetinio efekto;
3) nustatomos draudimo teikti į rinką kosmetikos gaminius, kurių sudėtyje yra mikroplastikų, išimtys: draudimas netaikomas kosmetikos gaminiams, kuriuose yra gamtinių polimerų, bei draudimas netaikomas tuo atveju, kai Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta ir su Aplinkos ministerija suderinta tvarka, nustato išimtis kosmetikos gaminiams turintiems tam tikrų polimerų ( dalelės, susidedančios tik iš natūraliai pasitaikančių polimerų ir (ar) polimerai, kurie degraduoja į monomerus vandens aplinkoje ir nekelia pavojaus vandens organizmams ).
projekte įtvirtinamos nuostatos – už Atliekų tvarkymo įstatymo projekte nustatytų reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą nustatoma juridinių asmenų atsakomybė. Numatytas baudų dydis atitinkamai pagal padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes – nuo 700 iki 1400 eurų. Pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 1400 iki 3000 eurų.
Siekiant išlaikyti Aplinkos apsaugos įstatymo nuoseklumą ir sistemiškumą, Aplinkos apsaugos įstatymo projekto nuostatos derintos prie galiojančių Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatų.
kodekso projekte nuostatos – už Atliekų tvarkymo įstatymo projekte nustatytų reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą nustatomos baudos juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims (subjektai nurodomi tokie patys, kaip Administracinių nusižengimų kodekso galiojančioje redakcijoje dėl panašių pažeidimų pobūdžio). Numatytas baudų dydis atitinkamai pagal padaryto teisės pažeidimo pobūdį, teisinę atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes – nuo
išlaikyti Administracinių nusižengimų kodekso nuoseklumą ir sistemiškumą, Administracinių nusižengimų kodekso projekto nuostatos derintos prie galiojančių Administracinių nusižengimų kodekso nuostatų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priėmus Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus, pasekmių korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturėtų būti. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymų projektuose numatyti pakeitimai turės įtakos verslo sąlygoms. Įtvirtinti pakeitimai turėtų paskatinti inovacijas ekologijos srityje, naujų verslo modelių ar produktų kūrimą.
Apribojant kosmetikos gaminių, turinčių mikroplastikų, kurie buvo pridėti siekiant valymo, šveitimo ar estetinio efekto, tiekimą į Lietuvos Respublikos rinką, gamintojams ir importuotojams reikės į tai atsižvelgti: importuotojų atveju – nebetiekti konkrečių kosmetikos gaminių su mikroplastiku Lietuvos Respublikos rinkai; gamintojų atveju – gaminti kosmetikos gaminius be pridėtinio mikroplastiko, atrasti mikroplastikui alternatyvias medžiagas, atliekančias analogiškas funkcijas produkto sudėtyje ar keisti gamybos technologijas. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus Įstatymų projektus, priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios kitų įstatymų nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. A r įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymo projektams įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 13.
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti: Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai yra „mikroplastikas”, „kosmetikos gaminys”. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Kasparas Adomaitis
3
projekto 2021-11-24 Nr. XIVP-1115 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
turėtų būti įrašytas žodis „ĮSTATYMO“. 2. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma nustatyti naują teisinį reguliavimą, susijusį su mikroplastikų draudimu, reikėtų atitinkamai projektu tikslinti ir Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančiais įstatymo paskirtį. 3. Projekto 1 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje prieš skaičių „362
“ įrašytinas žodis „nauja“. Analogiško turinio pastaba
teiktina ir dėl projekto 1 straipsnio 4 dalies pakeitimų esmės - prieš skaičių „472
“ įrašytinas žodis „nauja“. 4. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2
straipsnio 362 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „gamtiniai polimerai“, kuri nėra aiški dviem aspektais: Pirma, nėra aišku, kaip šios sąvokos turinyje yra suprantama sąvoka „polimeras“: ar taip kaip ji apibrėžiama keičiamo įstatymo 2 straipsnio 541 dalyje pateiktos sąvokos turinyje, ar kaip nors kitaip. Antra, nėra aišku, ar siūloma apibrėžti sąvoka savo turiniu yra tapati keičiamo įstatymo 2 straipsnio541 dalyje vartojamai formuluotei „chemiškai nemodifikuoti gamtiniai polimerai“, ar ne. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti šias projekto nuostatas. 5. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 441 dalyje reikėtų konkrečiai nurodyti šioje dalyje minimo reglamento struktūrinę dalį, kurioje yra apibrėžiama sąvoka „kosmetikos gaminys“. 6.
antruoju3 skirsniu, atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio keičiamo įstatymo nuostatose jau yra antrasis3 skirsnis. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnis tikslintinas. Pritarus šiai pastabai taip pat tikslintina ir antrajame3 skirsnyje esančio 34 straipsnio numeracija, nes toks straipsnis taip pat jau yra galiojančio keičiamo įstatymo nuostatose. Be to, šiame straipsnyje nurodyto įstatymo skirsnio ir 34 straipsnio pavadinimai tikslintini, aiškiai nurodant koks mikroplastikų draudimas (pavyzdžiui, tiekimo rinkai ar pan.) turimas omenyje. 7. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio
Į rinką draudžiama teikti po naudojimo ant odos, plaukų, gleivinių, dantų nuplaunamus, skalaujamus ar išspjaunamus kosmetikos gaminius, turinčius mikroplastikų, kurie buvo pridėti siekiant valymo, šveitimo ar estetinio efekto “. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad įstatyme nustačius siūlomą draudimą, susijusį su nurodytų kosmetikos gaminių teikimu rinkai, toks reguliavimas turėtų būti įvertintas atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnio nuostatas, draudžiančias laisvo prekių judėjimo vidaus rinkoje suvaržymus. Pažymime, kad vadovaujantis
reglamento (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių 9 straipsnio nuostatomis, valstybės narės negali dėl priežasčių, susijusių su šiame reglamente nustatytais reikalavimais, neleisti, uždrausti ar riboti šio reglamento reikalavimus atitinkančių kosmetikos gaminių pateikimą rinkai. Todėl nustačius siūlomą draudimą, apimantį tik Lietuvos Respublikos teritoriją, vertintina, kad teikiamas reguliavimas yra nesuderinamas su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnio nuostatomis. Antra, analizuojama projekto nuostata turėtų būti laikoma techniniu reglamentu, kaip tai suprantama pagal 2015 m. rugsėjo 9 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/1535. Todėl atsižvelgiant į šios Direktyvos 5 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 957 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ nuostatas, projektas turėtų būti notifikuojamas Europos Komisijai, atidedant jo priėmimą trims mėnesiams, kad Europos Komisija ir kitos valstybės narės galėtų tinkamai susipažinti su siūlomu reglamentavimu bei, esant poreikiui, pateikti nuomonę dėl jo poveikio prekybai vidaus rinkoje, tame tarpe ir dėl nuomonės ar šis draudimas gali trukdyti laisvam prekių judėjimui. Trečia, nėra aišku, kaip keičiamo įstatymo kontekste yra suprantamas šiose projekto nuostatose vartojamos formuluotės „į rinka draudžiama teikti “ turinys, t. y. neaišku, kokius veiksmus (pavyzdžiui, tik kosmetikos gaminio įvežimą ar ir jo gaminimą ir pan.) ši formuluotė savo turiniu apimtų. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnyje yra apibrėžtos sąvokos „pateikimas rinkai” (531 dalis), „tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais” (64 dalis) bei „tiekimas rinkai” (641 dalis), tačiau šių sąvokų turiniuose yra nurodyti kiti gaminiai, o ne kosmetikos gaminiai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad su projektu susijusiuose Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 papildymo 1041 straipsniu įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-1116) (toliau – projektas Nr. XIVP-1116) 1 straipsniu pildomo Aplinkos apsaugos įstatymo 1041 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso
projektas Nr.
XIVP-1117) 1 straipsniu keičiamo Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 42 dalies dispozicijoje draudžiama veika apibūdinama kaip kosmetikos gaminių, kurių sudėtyje yra mikroplastikų, „ tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai
“. Pažymėtina, jog nuo sąvokų turinio gali priklausyti tam
tikrų asmenų teisių ir pareigų apimtis, todėl šių sąvokų turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto ir negali būti reguliuojamas poįstatyminiais teisės aktais. Atsižvelgiant į tai projekto ir su juo susijusių projektų Nr. XIVP-1116 ir Nr. XIVP-1117 nuostatos tikslintinos. Ketvirta, iš teikiamos projekto nuostatos nėra aišku, kokiai rinkai būtų draudžiama tiekti nurodytus kosmetikos produktus . Penkta, projekto nuostatų formuluotės „kosmetikos gaminius, turinčius mikroplastikų, kurie buvo pridėti“ turinys nėra pakankamai aiškus, nes neaišku, ar mikroplastikai turėtų būti kosmetikos gaminio sudėtyje, ar ši nuostata turėtų būti suprantama kaip nors kitaip. Šešta, iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl projektu siūloma nustatyti draudimą. susijusį vien tik su kosmetikos gaminių, turinčių mikroplastikų, teikimu rinkai. Atkreiptinas dėmesys, kad mikroplastikas yra sąmoningai naudojamas įvairiuose produktuose, įskaitant trąšas, augalų apsaugos produktus, kosmetikos gaminius, namuose ir pramonėje naudojamus ploviklius, valymo produktus, dažus ir produktus, naudojamus naftos ir dujų pramonėje. Mikroplastikas taip pat naudojamas kaip dirbtinės sporto aikštelių dangos užpildas. Manytina, kad ne tik iš kosmetikos gaminių, bet ir kitų gaminių m ikroplastiko patekimas į aplinką kaip nurodyta projekto aiškinamajame rašte „prisideda prie nuolatinės ekosistemų ir maisto grandinių taršos”, tačiau šių gaminių tiekimo rinkai projektu nesiūloma drausti. 8. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio
raudimas netaikomas kosmetikos gaminiams, kuriuose yra gamtinių polimerų“.
A tkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamos projekto nuostatos nėra aišku, koks draudimas turimas omenyje. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina, p rojekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje, prieš žodžius „Draudimas netaikomas kosmetikos gaminiams”, įrašyti žodžius
„Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas”. Taip pat siekiant
aiškumo, šiose projekto nuostatose vietoj žodžio „kuriuose“ siūlytina įrašyti žodžius „kurių sudėtyje“. 9. Atsižvelgiant į tai, kad pirmą kartą įstatymo tekste minint institucijos pavadinimą, turi būti nurodomas pilnas jos pavadinimas, p rojekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje prieš žodį „Sveikatos apsaugos ministerija“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. 10. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalies nuostatos nėra suprantamos, nes nėra aišku, kokias išimtis kosmetikos gaminiams (tiekimo rinkai ar kokias kitas) gali nustatyti Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija ir, ar šios išimtys būtų susijusios su kosmetikos gaminiais, turinčiais savo sudėtyje mikroplastikų, ar tik turinčių savo sudėtyje gamtinių polimerų. Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos. 11. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra vartojama sąvoka
„monomerai“, kuri nėra apibrėžiama. Pažymime, jog nuo sąvokų turinio gali
priklausyti tam tikrų asmenų teisių ir pareigų apimtis, todėl šių sąvokų turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto ir negali būti reguliuojamas poįstatyminiais teisės aktais. Todėl minėtos sąvokos įstatyme turi būti aiškiai apibrėžtos. Kitu atveju keičiamame įstatyme turi būti pateikta nuoroda į kitus įstatymus, kuriuose šios sąvokos yra apibrėžtos, nurodant, jog jos suprantamos, kaip tai nustatyta nurodytuose įstatymuose. 12.
nustatyti, kad įstatymo nuostatos, nustatančios draudimą tiekti rinkai atitinkamus kosmetikos produktus, įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatos iš esmės nustato naują ūkio subjektų veiklos teisinį reguliavimą, todėl, nustatant šios projekto nuostatos įsigaliojimo datą, reikėtų atsižvelgti į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Įtvirtinti pakeitimai turėtų paskatinti inovacijas ekologijos srityje, naujų verslo modelių ar produktų kūrimą . Apribojant kosmetikos gaminių, turinčių mikroplastikų, kurie buvo pridėti siekiant valymo, šveitimo ar estetinio efekto, tiekimą į Lietuvos Respublikos rinką, gamintojams ir importuotojams reikės į tai atsižvelgti: importuotojų atveju – nebetiekti konkrečių kosmetikos gaminių su mikroplastiku Lietuvos Respublikos rinkai; gamintojų atveju – gaminti kosmetikos gaminius be pridėtinio mikroplastiko, atrasti mikroplastikui alternatyvias medžiagas, atliekančias analogiškas funkcijas produkto sudėtyje ar keisti gamybos technologijas
“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūlomas
nustatyti įstatymo įsigaliojimo laikas nėra per trumpas, nes ūkio subjektams reikėtų prisitaikyti prie naujų verslo sąlygų. 13. Įstatymo projekto sakinyje, numatančiame įstatymą priėmusį subjektą, po žodžių „ Lietuvos Respublikos “ turėtų būti įrašytas žodis „ Seimo “. 14.
kurią Aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą, taip pat į tai, kad būtina įvertinti projektu siūlomo nustatyti draudimo būtinumą ir proporcingumą, manytina, jog dėl projektu ir su juo susijusių projektų Nr. XIVP-1116 ir Nr. XIVP-1117) siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] M. Griščenko,
[email protected]
APLINkos apsaugos komitetas
DĖL
3 SKIRSNIU ĮSTATYMO projekto nr. xivp-1115 2022-10-05
dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus; komiteto biuro darbuotojai: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Jolita Jakučionytė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė; kviestieji asmenys:
Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė, Taršos prevencijos politikos grupės vyresn. patarėja Donata Pipiraitė-Vališkienė; Cheminių medžiagų klausimai, patarėja Aurelija Bajoraitienė; Taršos prevencijos politikos grupės vadovas Vitalijus Auglys; Atliekų politikos grupės vadovė Vilma Slavinskienė . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11-24 Įstatymo projekto pavadinime prieš žodį „PAPILDYMO“ turėtų būti įrašytas žodis
2
1 Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma nustatyti naują teisinį reguliavimą, susijusį su mikroplastikų draudimu, reikėtų atitinkamai projektu tikslinti ir Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančiais įstatymo paskirtį. Pritarti3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11-241 1,4 Projekto 1 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje prieš skaičių „362 “ įrašytinas žodis „nauja“. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto
“ įrašytinas žodis „nauja“.
4
1 Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 362 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „gamtiniai polimerai“, kuri nėra aiški dviem aspektais: Pirma, nėra aišku, kaip šios sąvokos turinyje yra suprantama sąvoka
„polimeras“: ar taip kaip ji apibrėžiama keičiamo įstatymo 2 straipsnio 541
dalyje pateiktos sąvokos turinyje, ar kaip nors kitaip. Antra, nėra aišku, ar siūloma apibrėžti sąvoka savo turiniu yra tapati keičiamo įstatymo 2 straipsnio 541 dalyje vartojamai formuluotei „chemiškai nemodifikuoti gamtiniai polimerai“, ar ne. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti šias projekto nuostatas. Pritarti5
3 Siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 441 dalyje reikėtų konkrečiai nurodyti šioje dalyje minimo reglamento struktūrinę dalį, kurioje yra apibrėžiama sąvoka „kosmetikos gaminys“. Pritarti6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11-242
antruoju3 skirsniu, atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio keičiamo įstatymo nuostatose jau yra antrasis3 skirsnis. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnis tikslintinas. Pritarus šiai pastabai taip pat tikslintina ir antrajame3 skirsnyje esančio 34 straipsnio numeracija, nes toks straipsnis taip pat jau yra galiojančio keičiamo įstatymo nuostatose. Be to, šiame straipsnyje nurodyto įstatymo skirsnio ir 34 straipsnio pavadinimai tikslintini, aiškiai nurodant koks mikroplastikų draudimas (pavyzdžiui, tiekimo rinkai ar pan.) turimas omenyje.
7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11-242 Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „ Į rinką draudžiama teikti po naudojimo ant odos, plaukų, gleivinių, dantų nuplaunamus, skalaujamus ar išspjaunamus kosmetikos gaminius, turinčius mikroplastikų, kurie buvo pridėti siekiant valymo, šveitimo ar estetinio efekto
“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreipiame dėmesį,
kad įstatyme nustačius siūlomą draudimą, susijusį su nurodytų kosmetikos gaminių teikimu rinkai, toks reguliavimas turėtų būti įvertintas atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnio nuostatas, draudžiančias laisvo prekių judėjimo vidaus rinkoje suvaržymus. Pažym ime, kad vadovaujantis
Tarybos reglamento (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių 9 straipsnio nuostatomis, valstybės narės negali dėl priežasčių, susijusių su šiame reglamente nustatytais reikalavimais, neleisti, uždrausti ar riboti šio reglamento reikalavimus atitinkančių kosmetikos gaminių pateikimą rinkai. Todėl nustačius siūlomą draudimą, apimantį tik Lietuvos Respublikos teritoriją, vertintina, kad teikiamas reguliavimas yra nesuderinamas su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnio nuostatomis. Antra, analizuojama projekto nuostata turėtų būti laikoma techniniu reglamentu, kaip tai suprantama pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/1535. Todėl atsižvelgiant į šios Direktyvos 5 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 957 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr.
reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ nuostatas, projektas turėtų būti notifikuojamas Europos Komisijai, atidedant jo priėmimą trims mėnesiams, kad Europos Komisija ir kitos valstybės narės galėtų tinkamai susipažinti su siūlomu reglamentavimu bei, esant poreikiui, pateikti nuomonę dėl jo poveikio prekybai vidaus rinkoje, tame tarpe ir dėl nuomonės ar šis draudimas gali trukdyti laisvam prekių judėjimui. Trečia, nėra aišku, kaip keičiamo įstatymo kontekste yra suprantamas šiose projekto nuostatose vartojamos formuluotės „į rinka draudžiama teikti
“ turinys, t. y. neaišku, kokius veiksmus
(pavyzdžiui, tik kosmetikos gaminio įvežimą ar ir jo gaminimą ir pan.) ši formuluotė savo turiniu apimtų. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnyje yra apibrėžtos sąvokos „pateikimas rinkai” (531 dalis), „tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais” (64 dalis) bei „tiekimas rinkai” (641 dalis), tačiau šių sąvokų turiniuose yra nurodyti kiti gaminiai, o ne kosmetikos gaminiai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad su projektu susijusiuose Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 papildymo 1041 straipsniu įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-1116) (toliau – projektas Nr. XIVP-1116) 1 straipsniu pildomo Aplinkos apsaugos įstatymo 1041 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-1117) (toliau – projektas Nr. XIVP-1117) 1 straipsniu keičiamo Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 42 dalies dispozicijoje draudžiama veika apibūdinama kaip kosmetikos gaminių, kurių sudėtyje yra mikroplastikų, „ tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai “.
Pažymėtina, jog nuo sąvokų turinio gali priklausyti tam tikrų asmenų teisių ir pareigų apimtis, todėl šių sąvokų turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto ir negali būti reguliuojamas poįstatyminiais teisės aktais. Atsižvelgiant į tai projekto ir su juo susijusių projektų Nr. XIVP-1116 ir Nr. XIVP-1117 nuostatos tikslintinos. Ketvirta, iš teikiamos projekto nuostatos nėra aišku, kokiai rinkai būtų draudžiama tiekti nurodytus kosmetikos produktus . Penkta, projekto nuostatų formuluotės „kosmetikos gaminius, turinčius mikroplastikų, kurie buvo pridėti“ turinys nėra pakankamai aiškus, nes neaišku, ar mikroplastikai turėtų būti kosmetikos gaminio sudėtyje, ar ši nuostata turėtų būti suprantama kaip nors kitaip. Šešta, iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl projektu siūloma nustatyti draudimą. susijusį vien tik su kosmetikos gaminių, turinčių mikroplastikų, teikimu rinkai. Atkreiptinas dėmesys, kad mikroplastikas yra sąmoningai naudojamas įvairiuose produktuose, įskaitant trąšas, augalų apsaugos produktus, kosmetikos gaminius, namuose ir pramonėje naudojamus ploviklius, valymo produktus, dažus ir produktus, naudojamus naftos ir dujų pramonėje. Mikroplastikas taip pat naudojamas kaip dirbtinės sporto aikštelių dangos užpildas. Manytina, kad ne tik iš kosmetikos gaminių, bet ir kitų gaminių m ikroplastiko patekimas į aplinką kaip nurodyta projekto aiškinamajame rašte „prisideda prie nuolatinės ekosistemų ir maisto grandinių taršos”, tačiau šių gaminių tiekimo rinkai projektu nesiūloma drausti. Pritarti8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11-242 Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „D raudimas netaikomas kosmetikos gaminiams, kuriuose yra gamtinių polimerų“.
A tkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamos projekto nuostatos nėra aišku, koks draudimas turimas omenyje. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina, p rojekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje, prieš žodžius „Draudimas netaikomas kosmetikos gaminiams”, įrašyti žodžius „Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas”. Taip pat siekiant aiškumo, šiose projekto nuostatose vietoj žodžio „kuriuose“ siūlytina įrašyti žodžius „kurių sudėtyje“. Pritarti9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11-242 Atsižvelgiant į tai, kad pirmą kartą įstatymo tekste minint institucijos pavadinimą, turi būti nurodomas pilnas jos pavadinimas, p rojekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje prieš žodį „Sveikatos apsaugos ministerija“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11-242 Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalies nuostatos nėra suprantamos, nes nėra aišku, kokias išimtis kosmetikos gaminiams (tiekimo rinkai ar kokias kitas) gali nustatyti Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija ir, ar šios išimtys būtų susijusios su kosmetikos gaminiais, turinčiais savo sudėtyje mikroplastikų, ar tik turinčių savo sudėtyje gamtinių polimerų. Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos. Pritarti11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11-242 Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra vartojama sąvoka „monomerai“, kuri nėra apibrėžiama. Pažymime, jog nuo sąvokų turinio gali priklausyti tam tikrų asmenų teisių ir pareigų apimtis, todėl šių sąvokų turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto ir negali būti reguliuojamas poįstatyminiais teisės aktais.
Todėl minėtos sąvokos įstatyme turi būti aiškiai apibrėžtos. Kitu atveju keičiamame įstatyme turi būti pateikta nuoroda į kitus įstatymus, kuriuose šios sąvokos yra apibrėžtos, nurodant, jog jos suprantamos, kaip tai nustatyta nurodytuose įstatymuose. Pritarti12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11-243 Projekto 3 straipsnyje siūloma nustatyti, kad įstatymo nuostatos, nustatančios draudimą tiekti rinkai atitinkamus kosmetikos produktus, įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatos iš esmės nustato naują ūkio subjektų veiklos teisinį reguliavimą, todėl, nustatant šios projekto nuostatos įsigaliojimo datą, reikėtų atsižvelgti į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Įtvirtinti pakeitimai turėtų paskatinti inovacijas ekologijos srityje, naujų verslo modelių ar produktų kūrimą . Apribojant kosmetikos gaminių, turinčių mikroplastikų, kurie buvo pridėti siekiant valymo, šveitimo ar estetinio efekto, tiekimą į Lietuvos Respublikos rinką, gamintojams ir importuotojams reikės į tai atsižvelgti: importuotojų atveju – nebetiekti konkrečių kosmetikos gaminių su mikroplastiku Lietuvos Respublikos rinkai; gamintojų atveju – gaminti kosmetikos gaminius be pridėtinio mikroplastiko, atrasti mikroplastikui alternatyvias medžiagas, atliekančias analogiškas funkcijas produkto sudėtyje ar keisti gamybos technologijas “.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūlomas nustatyti įstatymo įsigaliojimo laikas nėra per trumpas, nes ūkio subjektams reikėtų prisitaikyti prie naujų verslo sąlygų. Pritarti13 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11-24 Įstatymo projekto sakinyje, numatančiame įstatymą priėmusį subjektą, po žodžių „ Lietuvos Respublikos “ turėtų būti įrašytas žodis „
“. Pritarti14 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11-24 Atsižvelgiant į Atliekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą, taip pat į tai, kad būtina įvertinti projektu siūlomo nustatyti draudimo būtinumą ir proporcingumą, manytina, jog dėl projektu ir su juo susijusių projektų Nr. XIVP-1116 ir Nr. XIVP-1117) siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti LRV išvada
gauta 2022-07-07
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p.
1 Teisingumo ministerija 2021-12-132 Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti draudimą į rinką „teikti po naudojimo ant odos, plaukų, gleivinių, dantų nuplaunamus, skalaujamus ar išspjaunamus kosmetikos gaminius, turinčius mikroplastikų, kurie buvo pridėti siekiant valymo, šveitimo ar estetinio efekto“. Svarstytina, ar Projektu siūlomas reguliavimas būtų suderinamas su Europos Sąjungos teise dėl toliau nurodytų priežasčių. 1. Visų pirma pažymėtina, kad Projektu siūlomas reguliavimas patenka į vidaus rinkos ir aplinkosaugos sritis, kurios pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 4 straipsnį priklauso pasidalijamajai Europos Sąjungos ir valstybių narių kompetencijai. Primintina, kad valstybės narės gali įgyvendinti savo kompetenciją tiek, kiek ES nepasinaudojo arba nusprendė nepasinaudoti savo kompetencija. Vadinasi, jeigu ES nereglamentuoja konkrečių klausimų minėtose srityse, valstybės narės iš esmės yra laisvos priimti nacionalinės teisės nuostatas jose. Šiuo aspektu pažymėtina, kad 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (toliau – REACH reglamentas), taikomas kosmetikos gaminiuose naudojamoms medžiagoms aplinkosaugos aspektu, o mikroplastikai, kaip polimeras, iš esmės patenka į šio reglamento taikymo sritį.
Pagal šio reglamento 128 straipsnio 1 dalį valstybės narės negali uždrausti, apriboti ar kliudyti gaminti, importuoti, tiekti rinkai arba naudoti cheminę medžiagą, kuriai taikomas šis reglamentas. Pagal REACH reglamento
reikalavimai. Ši išimtis taikoma, „ kol bus galima remiantis patikimais techniniais ir pripažintais moksliniais kriterijais praktišku ir ekonomiškai naudingu būdu atrinkti polimerus, kuriuos reikia registruoti dėl rizikos žmonių sveikatai ar aplinkai “ (REACH reglamento preambulės 41 konstatuojamoji dalis). Tačiau pagal REACH reglamento 6 straipsnio
tikras polimeruose esančias chemines medžiagas. Be to, šiuo reglamentu reglamentuojamas mikroplastikų, kaip polimero, naudojimas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas REACH reglamento 128 straipsnio 1 ir 2 dalis, yra nurodęs, kad „ Sąjungos teise suderinami cheminės medžiagos, kaip antai arseno junginių, kuriai pagal šio reglamento XVII priedą taikomas apribojimas, gamybos, pateikimo rinkai ar naudojimo reikalavimai “. Iš viso to, kas nurodyta, manytina, kad pagal analogiją REACH reglamento nuostatos, taikomos polimerams, reiškia suderinimą Europos Sąjungos lygiu, todėl nacionalinis reglamentavimas, įtvirtinantis kosmetikos gaminių, turinčių mikroplastikų, draudimą tiekti rinkai, galėtų prieštarauti REACH reglamento nuostatoms. Be to, aptariamas draudimas taip pat vertintinas kaip importo apribojimas, kuris pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnį yra draudžiamas ir laikomas laisvo prekių judėjimo vidaus rinkoje suvaržymu.
Papildomai paminėtina, kad REACH reglamentas valstybėms narėms suteikia galimybę tam tikrais atvejais imtis laikinųjų priemonių, nurodytų šio reglamento 129 straipsnyje, jei „ turi rimtų priežasčių manyti, kad būtina imtis skubių veiksmų siekiat apsaugoti žmonių sveikatą ar aplinką nuo cheminės medžiagos ir mišinio ar gaminio sudėtyje esančios cheminės medžiagos, nors ji ir atitinka šio reglamento reikalavimus
“. Tokiu atveju valstybė narė nedelsdama turi apie tai informuoti Europos
Komisiją, nurodydama tokio sprendimo priežastis ir pateikdama mokslinę arba techninę informaciją, pagrindžiančią laikinąją priemonę. Pagal to straipsnio 2 dalį tokios priemonės taikomos tik laikinai. Kalbant apie 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių pažymėtina, kad iš šio reglamento preambulės 5 ir kitų konstatuojamųjų dalių matyti, jog juo kosmetikos gaminiai reglamentuojami tik sveikatos ir vartotojų apsaugos aspektais, bet ne aplinkosaugos aspektu. Todėl minėtu reglamentu valstybėms narėms neturėtų būti užkertamas kelias priimti nacionalinės teisės aktus, įtvirtinančius kosmetikos gaminių tiekimo rinkai draudimą dėl aplinkosaugos priežasčių. Papildomai norime atkreipti dėmesį į tai, kad Sąjungos lygiu jau yra svarstomos priemonės, skirtos sumažinti mikroplastikų naudojimą gaminiuose. 2017 m. Komisija pradėjo procesą, kad būtų apribotas sąmoningai dedamų mikroplastikų naudojimas, ir paprašė Europos cheminių medžiagų agentūros (toliau – ECHA) peržiūrėti mokslinį pagrindą, kad būtų galima imtis reglamentavimo veiksmų ES lygmeniu. 2018 m. Komisija patvirtino Europinę plastikų žiedinėje ekonomikoje strategiją (COM (2018) 28 final) , kurioje siūlomos priemonės, skirtos sumažinti mikroplastikų naudojimą.
mėn. ECHA pasiūlė plačiu mastu apriboti mikroplastikų naudojimą ES ir Europos ekonominės erdvės rinkai pateikiamuose gaminiuose, siekiant išvengti arba sumažinti jo patekimą į aplinką. Išsami informacija apie konsultacijas, įskaitant nekonfidencialius atsakymus, pateikiama
svetainėje . Remdamasi ECHA pranešimu ir bendra komitetų nuomone Komisija turėtų parengti savo pasiūlymą. Komisijos pasiūlymas iš dalies keisti REACH reglamento XVII priede pateiktą ribojamų medžiagų sąrašą bus pateiktas ES valstybių narių balsavimui REACH komitete. Prieš priimant apribojimą, jį įvertins Europos
2 Teisingumo ministerija 2021-12-13 Projektu siūlomi įstatymo pakeitimai laikytini techniniu reglamentu, kaip tai suprantama pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (toliau – Direktyva (ES) 2015/1535). Pažymime, kad vadovaujantis Direktyvos (ES) 2015/1535 5 straipsniu ir Keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 957 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ Projektas turėtų būti notifikuojamas Europos Komisijai, atidedant jo priėmimą trims mėnesiams, kad Europos Komisija ir kitos valstybės narės galėtų tinkamai susipažinti su siūlomu reglamentavimu bei, esant poreikiui, pateikti nuomonę dėl jo poveikio prekybai vidaus rinkoje.
Papildomai pažymime, kad pagal Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R‑72 „Dėl Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo patvirtinimo“, 19 punktą teisės aktuose, kuriais ES teisės aktai neįgyvendinami, nurodomas pirminis ES teisės aktas ir pažymima, kad ES teisės aktas nurodomas su visais pakeitimais. Atsižvelgdami į tai prašytume patikslinti Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 441 dalį, prie nuorodos į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių pridedant prierašą „su visais pakeitimais“. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-07-07 Pritarti
pakeitimo ir papildymo antruoju3 skirsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1115, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 papildymo 1041 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1116 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1117 (toliau – įstatymų projektai Nr. XIVP-1115, Nr. XIVP-1116 ir Nr.
XIVP-1116 ir Nr. XIVP-1117) tikslui – įtvirtinti draudimą tiekti Lietuvos Respublikos vidaus rinkai kosmetikos gaminius, kurių sudėtyje yra mikroplastikų, naudojamų valymui, šveitimui ar siekiant estetinio efekto, tačiau siūlyti Seimui įstatymų projektų Nr. XIVP-1115, Nr. XIVP-1116 ir Nr. XIVP-1117 nesvarstyti dėl šių priežasčių :
į Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) 2019 m. rugpjūčio 22 d . pasiūlymą ir 2020 m. gruodžio 10 d. bendrą ECHA Socialinės-ekonominės analizės ir Rizikos vertinimo komitetų nuomonę dėl pridėtinio mikroplastiko ribojimų, Europos Komisija rengia pasiūlymą iš dalies keisti visose Europos Sąjungos valstybėse narėse tiesiogiai taikomo 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB, XVII priede pateiktą ribojamų medžiagų sąrašą. Planuojama, kad 2022 m. spalio mėnesį dėl šio pasiūlymo Europos Sąjungos valstybėms narėms bus siūloma balsuoti REACH komitete. Prieš priimant apribojimą, jį įvertins Europos Parlamentas ir Taryba. 2. Siūlomi kosmetikos gaminių sudėtinių dalių ribojimai turėtų būti nustatomi ne atliekų ar kitos aplinkos apsaugos srities, o produktų reikalavimų ar jų rinkos reguliavimo srities teisės aktuose. Kosmetikos gaminių tiekimo rinkai taisykles, kurias turi atitikti visi rinkai tiekiami kosmetikos gaminiai, kad veiktų vidaus rinka ir būtų užtikrinta labai gera žmonių sveikatos apsauga, nustato tiesioginio taikymo 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.
1223/2009 dėl kosmetikos gaminių, kuriame įtvirtinti detalūs draudžiamų ir apribotų naudoti pagal tam tikras sąlygas cheminių medžiagų sąrašai. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 31 straipsnį, jei kosmetikos gaminių sudėtyje esančios medžiagos gali kelti pavojų žmonių sveikatai, kurį būtina sumažinti Bendrijos mastu, Europos Komisija, pasikonsultavusi su Vartotojų saugos moksliniu komitetu, gali iš dalies pakeisti nustatytus ar įvesti naujus draudimus ir ribojimus. Nacionaliniais teisės aktais kosmetikos gaminiuose naudojamų medžiagų apribojimai nenustatomi. 3. Įstatymo projektu Nr. XIVP-1115 siūlomi nacionaliniai pakeitimai, susiję su techninėmis specifikacijomis, paslaugų taisyklėmis, kitais reikalavimais ir laisvo prekių judėjimo ribojimu Europos ekonominėje erdvėje. Todėl įstatymo projektas turi būti notifikuotas Europos Komisijai kaip nacionalinės teisės aktas, nustatantis techninį reglamentavimą ir galimai sukuriantis kliūčių laisvai prekybai. Notifikavimas vykdomas pagal 2015
9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (toliau – Direktyva (ES) 2015/1535) su visais pakeitimais ir ją įgyvendinančias Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 617 „Dėl Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklių patvirtinimo“ (toliau – taisyklės). Įstatymų projektų Nr. XIVP-1115, Nr. XIVP-1116 ir Nr. XIVP-1117 priėmimas turėtų būti atidėtas bent trims mėnesiams, kad Europos Komisija ir kitos valstybės narės galėtų susipažinti su siūlomu reglamentavimu ir prireikus pateikti nuomonę. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
nėra
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1.
Sprendimas: atsižvelgiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-07-07 išvadą, Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-11-24 pasiūlymus ir Teisingumo ministerijos 2021-12-13 išvadą grąžinti iniciatoriams tobulinti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo antruoju 3 skirsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-1115. 7.2. Pasiūlymai: nėra
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: L. Jonauskas . 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Patarėjas Audrius Želvys, [email protected]