Projekto lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 2 straipsnio 27 dalį ir ją išdėstyti taip:
„27. Ūkinis gyvūnas
1Papildyti 3 straipsnio 2 dalį nauju 4 punktu:
„4) taiko kompensacijas už komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimą. Kompensacijos gali būti skiriamos veiklą vykdančioms įmonėms, įsteigtoms iki 2022 m. sausio 1 d.“. 2. Buvusį 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą laikyti 5 punktu. 3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 10 straipsnį nauja 7 dalimi:
„
parduoti kailį. “
Papildyti 12 straipsnį 6 dalimi: „
kailių. “
1Pakeisti 17 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„17 straipsnis. Ūkinių gyvūnų skerdimas, ūkiuose auginamų kailinių žvėrelių, paukščių jauniklių ir embrionų nužudymas“. 2. Pakeisti 17 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4Ūkiuose auginami kailiniai žvėreliai,
Paukščių peryklose paukščių jaunikliai iki 72 valandų amžiaus ir embrionai turi būti nužudomi teisės aktuose nustatytais metodais, laikantis žudomų gyvūnų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.“. 6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnį, įsigalioja nuo 2025 m. gruodžio 31 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. 3.
3Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. liepos 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Aistė Gedvilienė Monika Ošmianskienė Simonas Gentvilas Andrius Vyšniauskas Linas Jonauskas Ligita Girskienė Lukas Savickas Rūta Miliūtė Paulė Kuzmickienė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė Laurynas Kasčiūnas Vytautas Kernagis Romualdas Vaitkus Matas Maldeikis Arūnas Valinskas Irena Haase Dalia Asanavičiūtė Ieva Pakarklytė Morgana Danielė Mindaugas Lingė
Projekto Nr. XIVP-1104(2) lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 27 dalį ir ją išdėstyti taip: „27. Ūkinis gyvūnas
straipsnio pakeitimas
78 dalimi: „
dalimi. 3 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Papildyti 12 straipsnį 6 dalimi: „
tikslu. “
1Pakeisti 17 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„17 straipsnis. Ūkinių gyvūnų skerdimas, ūkiuose auginamų kailinių žvėrelių, paukščių jauniklių ir embrionų nužudymas“. 2. Pakeisti 17 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4Ūkiuose auginami kailiniai žvėreliai,
Paukščių peryklose paukščių jaunikliai iki 72 valandų amžiaus ir embrionai turi būti nužudomi teisės aktuose nustatytais metodais, laikantis žudomų gyvūnų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.“
taikymas
dalis, įsigalioja
d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Ūkio subjektams, iki 2022 m. sausio 1 d. pradėtą vykdyti komercinę veiklą, kurios tikslas gauti ar parduoti kailius, nutraukusiems iki
veiklos nutraukimą.
Kompensacijos už komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailius, nutraukimą dydis nustatomas pagal ūkio subjekto Ūkinių gyvūnų registre deklaruotų kailinių žvėrelių skaičių, skaičiuojant vidutinį metinį kailinių žvėrelių, ūkio subjekto laikytų metais, einančiais prieš šio įstatymo oficialaus paskelbimo metus, skaičių, už vieną kailinį žvėrelį išmokant: 3 Eur dydžio kompensaciją, jeigu ši komercinė veikla nutraukiama iki 2025 m. sausio 1 d., 2 Eur dydžio kompensaciją, jeigu ši komercinė veikla nutraukiama iki 2026 m. sausio 1 d., ir 1 Eur dydžio kompensaciją, jeigu ši komercinė veikla nutraukiama iki 2026 m. gruodžio 31 d. Vienkartinė kompensacija už komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailius, nutraukimą skiriama nuo dokumentų, patvirtinančių šios komercinės veiklos nutraukimą, gavimo dienos. 4. Vieno ūkio subjekto vidutinis metinis kailinių žvėrelių skaičius apskaičiuojamas sudedant to ūkio subjekto Ūkinių gyvūnų registre deklaruotų kailinių žvėrelių, laikytų metais, einančiais prieš šio įstatymo oficialaus paskelbimo metus, skaičių ir gautą sumą padalijant iš tais metais ūkio subjekto atliktų deklaravimų skaičiaus . 5.
kailius, vykdžiusiems ūkio subjektams nuosavybės teise priklausančių statinių, kurie tinkami tik šiai komercinei veiklai vykdyti, nugriovimą ir juos nugriovus likusių statybinių atliekų sutvarkymą ir išvežimą pagal galiojančius teisės aktus ir (ar) įrenginių, skirtų komercinei veiklai, kurios tikslas gauti ar parduoti kailius, vykdyti, sunaikinimą bei atliekų sutvarkymą ir išvežimą pagal galiojančius teisės aktus nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2026 m. gruodžio
sunaikinimą bei atliekų sutvarkymą ir išvežimą. Ši vienkartinė kompensacija skiriama nuo dokumentų, patvirtinančių komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailius, nutraukimą, ir dokumentų, patvirtinančių statinių nugriovimą, įrenginių sunaikinimą ir atliekų sutvarkymą bei išvežimą pagal galiojančius teisės aktus, gavimo dienos. Ši nuostata taikoma ūkio subjektams, komercinę veiklą, kurios tikslas gauti ar parduoti kailius, vykdžiusiems šio įstatymo priėmimo dieną. 6 . Šio straipsnio 3, 5 ir 8 dalyse nurodytos kompensacijos ir išeitinės išmokos skiriamos laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d., išskyrus šio straipsnio 9 dalyje nurodytus atvejus. 7. Sprendimai dėl šio straipsnio 3, 5 ir 8 dalyse nurodytų kompensacij ų ir išeitinių išmokų skyrimo priimami nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2027 m. kovo 1 d. 8. Ūkio subjekto, vykdančio komercinę veiklą, kurios tikslas gauti ar parduoti kailius, darbuotojui, kuris yra atleidžiamas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą, iš valstybės biudžeto skiriama ir išmokama Darbo kodekso 57 straipsnio 8 dalyje numatyta išeitinė išmoka Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 9.
(-as) pagal skatinamųjų finansinių priemonių „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ ir
„Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos,
perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą“ schemas, šio straipsnio
kompensacijos išmokamos tik visiškai grąžinus šioje dalyje nurodytas paskolas. 10. Nuo 2024 m. sausio 1 d. parama iš nacionalinių ir (ar) Europos Sąjungos lėšų komercinei veiklai, kurios tikslas gauti ar parduoti kailius, vykdyti neteikiama jokiomis formomis, išskyrus šio straipsnio 3, 5 ir 8 dalyse nurodytas kompensacijas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
2,
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 8 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymų projektai) parengti siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę. Pagrindiniai Įstatymų projektų uždaviniai: uždrausti auginti, veisti ir žudyti gyvūnus dėl naudos iš jų kailių, suteikiant kailinių žvėrelių augintojams pereinamąjį laikotarpį, skirtą šiai veiklai nutraukti, bei skiriant kompensacijas. Įstatymų projektus parengti paskatinusios priežastys: gyvūnų gerovės užtikrinimas, visuomenės požiūris, rizikų visuomenės sveikatai mažinimas ir aplinkos apsauga. Kailinių gyvūnų ūkiuose neįmanoma užtikrinti gyvūnų gerovės Kanadinės audinės, kurių Lietuvoje, 2021 m spalio mėn. duomenimis, auginama apie 1,5 mln., yra plėšrūs laukiniai gyvūnai, gamtoje užimantys dideles teritorijas ir didžiąją laiko dalį praleidžiantys vandenyje. Ūkiuose kanadinės audinės laikomos 0,27 m2 ploto vieliniuose narvuose, po vieną ar du gyvūnus viename narve. Tai neleidžia šiems gyvūnams išreikšti natūralios elgsenos, tokios kaip medžiojimas ar plaukiojimas. Šie gyvūnai gali būti agresyvūs vienas kito atžvilgiu, todėl laikant juos narvuose po kelis pasireiškia kanibalizmas. Šinšilos, kurių Lietuvoje, 2021 m spalio mėn. duomenimis, auginama apie 44 tūkst. per metus, natūraliai gyvena urvuose, yra linkusios šokinėti (iki 1 m aukščio ir 2 m ilgio šuoliais), lipa į medžius ir uolas. Ūkiuose šie gyvūnai laikomi narvuose, kuriuose vienam gyvūnui tenka 0,25 m2 ar mažiau ploto, todėl jos taip pat negali išreikšti natūralios elgsenos.
2001 metais Europos komisijos Gyvūnų sveikatos ir gerovės mokslinis komitetas ( The Scientific Committee on Animal Health and Animal Welfare
rekomendavo: „ Kadangi dabartinės ūkininkavimo sistemos sukelia rimtas problemas visoms gyvūnų, auginamų dėl kailių, rūšims, turėtų būti stengiamasi sukurti gyvenimo sąlygas, kurios patenkintų šių gyvūnų poreikius
“, tačiau gyvūnų auginimo sąlygos Europos kailinių žvėrelių
ūkiuose per paskutinius 20 metų reikšmingai nepasikeitė (pavyzdžiui, narvų plotis audinėms padidintas 10 cm (nuo 20 cm iki 30 cm), ilgis – 20 cm (nuo 70 cm iki 90 cm), aukštis – 10 cm (nuo 35 cm iki 45 cm). Kaip rodo įvairių šalių praktika, bet kokie žymesni teigiami gyvūnų gerovės pokyčiai būna nepelningi kailinių žvėrelių augintojams, todėl jie nėra suinteresuoti siekti aukštų gyvūnų gerovės standartų. Pavyzdžiui, Vokietijoje, įsigaliojus aukštesniems ūkiuose auginamų kailinių žvėrelių gerovės reikalavimams (didesni gyvenamieji plotai, prieiga prie vandens audinėms), ūkiuose auginamų kailinių žvėrelių auginti finansiškai toliau neapsimokėjo ir kailinių žvėrelių ūkiai užsidarė. Tai rodo, jog norint gauti reikšmingą pelną ūkiuose auginant kailinius žvėrelius, kartu patenkinant kailinių žvėrelių esminius poreikius, nėra įmanoma. Didžioji visuomenės dalis nepritaria gyvūnų auginimui dėl jų kailių Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų nepritaria gyvūnų auginimui dėl jų kailių. 2019 m. lapkričio mėn. „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, net 81,7 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad kailinius gyvūnus auginti narvuose ir žudyti dėl jų kailių yra nepriimtina.
Kailinių žvėrelių auginimas šiuo metu yra uždraustas Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Belgijoje, Liuksemburge, Austrijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje (audinių auginimas), Danijoje (lapių auginimas), Švedijoje (lapių ir šinšilų auginimas), Estijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Serbijoje, Kroatijoje, Makedonijoje bei Čekijoje. Šveicarijoje bei Vokietijoje kailinių žvėrelių auginimui įtvirtinti aukšti gyvūnų gerovės reikalavimai, todėl gyvūnų auginti dėl kailio šiose šalyse finansiškai neapsimoka. Kanadinių audinių ūkiai kelia grėsmę visuomenės saugumui Kanadinės audinės gali užsikrėsti SARS-CoV-2 nuo žmonių ir juo užkrėsti žmones. Leidžiant virusui plisti audinių ūkiuose atsiranda rizika, jog bus papildomai apkraunama sveikatos apsaugos sistema. Tęsiant kanadinių audinių auginimą iškyla rizika, jog audinės taps nauju nuolatiniu SARS-CoV-2 šeimininku ir naujų protrūkių šaltiniu (panašiai kaip gripo viruso rezervuaru yra paukščiai). Dėl COVID-19 protrūkių Danijos audinių ūkiuose šalyje sunaikintos visos audinės (apie 17 mln.) ir uždrausta ūkių veiklą atnaujinti iki 2023 m. Nyderlanduose dėl COVID-19 protrūkių audinių fermose ūkiams nurodyta užsidaryti iki 2021m kovo 21 d., t. y. paankstintas užsidarymo2024 m. terminas, kuris buvo numatytas šią veiklą šaliai uždraudus dar 2013 metais. Kailinių žvėrelių ūkiai kenkia aplinkai Suomijos žemės ūkio tyrimų centras „MTT Agrifood Research “ apskaičiavo, jog anglies pėdsakas (angl. carbon footprint ), paliekamas vieno audinės kailiuko, yra beveik toks pats, kaip vieno Suomijos gyventojo per dieną. Ir toliau leidžiant Lietuvoje auginti kailinius žvėrelius, iškyla rizika, jog minima žala aplinkai didės. Tam įtakos gali turėti kitose šalyse įvedami šios ūkinės veiklos draudimai. Jau dabar Lietuvoje veikia Nyderlandų ūkininkams priklausantys kailinių žvėrelių ūkiai.
Jie Lietuvoje įsikūrė tuo metu, kai Nyderlanduose buvo svarstomas kailinių žvėrelių auginimo draudimas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus iniciavo Lietuvos Respublikos Seimo narė Aistė Gedvilienė. Įstatymų projektus parengė Seimo narė A. Gedvilienė su patarėjais. Konsultuotasi su VšĮ „Tušti narvai“ atstovais. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas nenumato draudimo laikyti, veisti ir (ar) žudyti ūkinius gyvūnus dėl naudos iš jų kailių. Kailinių gyvūnų laikymo reikalavimus apibrėžia Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas bei kiti teisės aktai. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnyje teigiama, kad draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus. Kailinių gyvūnų laikymo reikalavimai patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. B1-970 „Dėl Kailinių gyvūnų laikymo reikalavimų patvirtinimo“ bei kituose. Numatyta, kad kailinius žvėrelius laikyti draudžiama, jeigu „šie gyvūnai negali prisitaikyti gyventi nelaisvėje taip, kad nebūtų pažeidžiama jų gerovė, nors laikytojas ir užtikrina šių Reikalavimų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių kailinių gyvūnų laikymą, nuostatų laikymąsi.“ Iki šiol teisės aktuose nėra atsižvelgiama į faktą, kad dabar ūkiuose auginamų kailinių žvėrelių auginimo sistemos iš esmės negali užtikrinti šiems gyvūnams būtinų gyvenimo sąlygų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama?
Įstatymų projektuose numatoma uždrausti gyvūnų auginimą, veisimą ir žudymą dėl jų kailių, numatant tam pereinamąjį laikotarpį, atsižvelgiant į ūkininkų turimus įsipareigojimus ir numatant kompensacijas už veiklos nutraukimą. Siūloma, kad gyvūnų laikytojai, kurie laiko, veisia ir (ar) žudo gyvūnus užsiimdami komercine veikla dėl tikslo gauti ar parduoti kailius, turėtų šią veiklą baigti iki 2025 m. gruodžio 31 d. Pereinamasis laikotarpis buvo numatytas daugelyje šalių, kuriose gyvūnų auginimas dėl kailių buvo uždraustas. Uždraudus ūkiuose (fermose) kailinius žvėrelius auginti, veisti ir žudyti dėl jų kailių, tikėtina, bus sumažinta aplinkos tarša, sutaupyta lėšų invazinių rūšių kontrolei, pagerėtų žmonių, gyvenančių arti kailinių žvėrelių fermų, gyvenimo kokybė, būtų atsižvelgta į visuomenės nuomonę ir tendencijas pasaulyje. Daugiau mokesčių į valstybės biudžetą Kailinių žvėrelių auginimo veikla užsiimantys fiziniai ar juridiniai asmenys naudojasi daugeliu mokestinių lengvatų: pelno mokesčio, nekilnojamojo turto mokesčio, akcizų mokesčio, mokesčio už aplinkos teršimą. Kailiai, kitaip nei kita žemės ūkio produkcija, yra prabangos prekė, ji realizuojama pasaulinėje rinkoje (importo apribojimai šiai sričiai įtakos nedaro), todėl kyla abejonių, dėl lengvatų kailinių žvėrelių augintojams taikymo tikslingumo. Taigi, kailinių žvėrelių auginimu užsiimančių asmenų persiorientavimas į kitas ekonominės veiklos sritis, tikėtina, valstybei būtų finansiškai naudingas dėl galimybės surinkti daugiau mokesčių. Sumažinta aplinkos tarša ir geresnė gyvenimo kokybė Kailinių žvėrelių ūkiai neigiamai veikia aplinką bei neu žtikrina gyvūnų gerovės nuostatų laikymosi . Tai plačiau aprašyta 1 punkte.
Nebelikus šių ūkių, sumažėtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija, būtų užtikrinta šalia gyvenančių žmonių teisė į švarią aplinką, jiems nereikėtų kentėti nuolatinės smarvės ir sumažėtų jų išlaidos insekticidams bei graužikų kontrolei. Lengvesnė invazinių rūšių kontrolė Invazinių rūšių žala Europos Sąjungoje yra apie 12 mlrd. eurų per metus. Kainuoja ir invazinių rūšių kontrolė. Dėl to, panaikinus pagrindinį šaltinį, iš kurio kanadinės audinės patenka į gamtą - kailinių žvėrelių ūkius - galima sutaupyti valstybės biudžeto lėšų. Kompensacijos Siekiant sumažinti neigiamą poveikį ūkininkams dėl veiklos nutraukimo, kai kurios valstybės skiria laikinas išmokas ar kompensacijas kailinių žvėrelių ūkiams. Išmokos dažniausiai skiriamos senos įrangos utilizavimo sąnaudoms padengti, nes kailinių žvėrelių ūkiuose naudojamą įrangą (narvus, stogines, t. t.) sudėtinga pritaikyti kitai veiklos rūšiai. Teikiamame įstatymo projekte numatoma skirti kompensacijas už šios veiklos nutraukimą. Numatoma, kad kompensacijos gali būti skiriamos iki 2022 m. sausio 1d. Lietuvoje registruotoms ir veikiančioms kailinių žvėrelių fermoms, kurios gyvūnus augina dėl komercinės veiklos siekiant gauti kailius. Šia nuostata siekiama išvengti galimų piktnaudžiavimo atvejų, kada siekiant gauti didesnę kompensaciją, dirbtinai padidinamas auginamų gyvūnų skaičius ar imamasi kitų priemonių. Tokia neigiama praktika buvo fiksuota kitose šalyse. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Uždraudus ūkiuose kailinius žvėrelius auginti, veisti ir žudyti dėl jų kailių, numatomas darbo vietų mažėjimas ir verslų uždarymas.
Turima informacija apie darbo vietas ir pajamas iš šio verslo rodo, kad kailinių gyvūnų auginimas valstybei nėra ekonomiškai reikšmingas ir naudingas. Neigiamą poveikį kailinių gyvūnų augintojams būtų siekiama sumažinti kompensacijomis, pereinamuoju laikotarpiu ir skatinimu persiorientuoti į kitas verslo šakas. Darbo vietos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis (toliau – VMVT), 2021 m. sausio 25 d. Lietuvoje buvo įregistruoti 127 audinių auginimo ūkiai, kuriuose tuo metu dirbo 394 darbuotojai, taip pat 41 šinšilų auginimo ūkis (informacijos apie darbuotojus juose nėra, tačiau šinšilų augintojų teigimu, 1 200 šinšilų prižiūrėti reikia 2 darbuotojų, o tai reikštų, kad 44 000 šinšilų reikėtų apie 70 darbuotojų). Todėl iš viso gali būti prarasta apie 460 darbo vietų. 2021 m. spalio mėn. VMVT duomenimis iš 168 ūkių 18 veikla sustabdyta, todėl tikėtina, kad darbuotojų skaičius taip pat sumažėjo. Šiuo metu nėra prieinamų duomenų apie sektoriuje generuojamas pajamas. Beveik visa produkcija yra eksportuojama. Preliminariais skaičiavimais, 2020 m. kailinių žvėrelių sektorius galėjo sudaryti mažiau nei 0.05 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Norint kiek įmanoma sušvelninti neigiamas pasekmes, numatomas ketveri ų metų pereinamasis laikotarpis, per kurį turėtų įsigalioti draudimas ūkiuose laikomus kailinius žvėrelius veisti, auginti ir žudyti dėl naudos iš jų kailių. Toks pereinamasis laikotarpis skiriamas siekiant sudaryti galimybes sklandžiai pereiti prie kitų veiklos formų ir (ar) išvengti finansinių nuostolių. 6.
įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Pagerėtų sąlygos kaimo turizmo verslams, prie kurių veikia kailinių žvėrelių ūkiai, nes sumažėtų oro tarša ir nemalonūs kvapai. Kailinių gyvūnų ūkiai būtų skatinami persiorientuoti į kitas veiklas, kurios, tikėtina, būtų labiau pelningos, b ūtų sumokama daugiau mokesčių. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės priimti nutarimą dėl kompensacijų dėl kailinių žvėrelių ūkių veiklos nutraukimo apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo. Be to, reikės suderinti įstatyme numatytą ūkinio gyvūno sąvoką su sąvoka jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Taip pat poįstatyminiuose teisės aktuose numatyti, kad:
komercine veikla dėl tikslo gauti ar parduoti kailius, šią veiklą turi baigti iki 2025 m. gruodžio 31 d.; Reikės pripažinti netekusiais galios: 1) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014 m. lapkričio 10 d. įsakymą Nr. B1-970 „Dėl Kailinių gyvūnų laikymo reikalavimų patvirtinimo“;2) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. gegužės 19 d. įsakymą Nr. B1-432 „Dėl Biologinio saugumo priemonių reikalavimų kailinių gyvūnų laikymo vietose patvirtinimo“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka?
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 2014 m. vykusio teisinio proceso, susijusio su gyvūnų auginimo dėl jų kailių draudimu, Nyderlanduose metu Apeliacinis teismas nusprendė, kad kailinių žvėrelių ūkių draudimas nepažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos papildomo protokolo 1 straipsnio, t. y. nepažeidžia kailinių žvėrelių augintojų nuosavybės interesų ir draudimu su pereinamuoju laikotarpiu yra išlaikoma „sąžininga pusiausvyra“ ( fair balance ) tarp viešojo intereso ir kailinių gyvūnų augintojų interesų. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, išnagrinėjęs ankstesnėje Seimo kadencijoje teiktą analogišką įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo buvo siekta uždrausti ūkiuose laikomų kailinių žvėrelių auginimą ir (ar) žudymą, pateikė išvadą, kad pastabų ir pasiūlymų dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturi. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti? Iki 2023 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos patvirtina kompensacijų dėl kailini ų žvėrelių auginimo veiklos nutraukimo apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašą bei priima kitus įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Numatoma, kad bus sutaupoma valstybės lėšų invazinių rūšių kontrolei, gyventojų sveikatos apsaugai (dėl sumažėjusios taršos bei galimų COVID-19 protrūkių kailinių žvėrelių ūkiuose) bei galimai bus surenkama daugiau mokesčių į valstybės biudžetą, jeigu kailinių žvėrelių augintojai persiorientuos į aukštesnę pridedamąją vertę kuriančias veiklas. Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms numatoma pareiga nustatyti kompensavimo už veiklos nutraukimą tvarką ir atlyginti (kompensuoti) ūkio subjektams ir kitiems asmenims praradimus, patirtus dėl minėto teisinio reguliavimo pakeitimo. Kompensacijos turėtų būti mokamos iš Žemės ūkio ministerijos ir (ar) Aplinkos ministerijos programų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektą buvo remiamasi šiais viešai prieinamais dokumentais:
maisto ir veterinarijos tarnybos vykdomoje valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, priežiūros ir gyvūnų gerovės kontrolės veiklos srityse;
2) VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Gyvūnų ir pašarų subjektų apskaitos skyriaus Ūkinių gyvūnų registro metinės ataskaitomis;
prevenciją gyvūnų laikymo vietose. 4) viešai prieinamais dokumentais, reglamentuojančiais kailinių žvėrelių ūkių veiklą, kitose šalyse. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Ūkiniai gyvūnai“, „Kailiai“, „Gyvūnų gerovė“, „Kailiniai žvėreliai“. 15.
15Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo nariai:
Aistė Gedvilienė Monika Ošmianskienė Simonas Gentvilas Andrius Vyšniauskas Linas Jonauskas Ligita Girskienė Lukas Savickas Rūta Miliūtė Paulė Kuzmickienė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė Laurynas Kasčiūnas Vytautas Kernagis Romualdas Vaitkus Matas Maldeikis Arūnas Valinskas Irena Haase Dalia Asanavičiūtė Ieva Pakarklytė Morgana Danielė Mindaugas Lingė
Nr. XIVP-1104 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
įstatymas)
nustatyti, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija taiko kompensacijas už komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimą. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Vyriausybės įstatymu, kompensacijų ūkinės veiklos subjektams „taikymas“ nėra Vyriausybės funkcija ir nedera su konstituciniu Vyriausybės teisiniu statusu. Projekto nuostatas siūlytina tikslinti, nustatant, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtintų minėtų kompensacijų teikimo tvarką, o kompensacijų mokėjimas (administravimas) turėtų būti priskiriamas kompetentingam viešojo administravimo subjektui. 2. Vadovaujantis juridin ės technikos taisyklėmis, projekto
žodžių „išskyrus šio įstatymo 2 straipsnį“ įrašytini žodžiai „ir šio straipsnio
į“, o žodis „nuo“ brauktinas kaip perteklinis. 3. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir atsižvelgiant į projektu siekiamus tikslus, siūlytina projektą papildyti nuostata, numatančia bendrą draudimą veisti, auginti, prekiauti ar kitaip perleisti gyvūnus dėl tikslo gauti kailių. 4.
įstatymo102 straipsnyje yra reglamentuojamas leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais išdavimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir leidimo galiojimo panaikinimas ir šio straipsnio 2 dalies 3 punkte yra nurodoma, kad leidimas prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais nereikalingas, kai prekiaujama saugomų rūšių laukiniais gyvūnais, skirtais veislinei bandai specializuotuose kailinių žvėrelių auginimo ūkiuose sudaryti, svarstytina, ar atitinkamai neturėtų būti teikiamos ir šio įstatymo pataisos. 5. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime svarstomas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-5003 ir 7 straipsni ų pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIVP-824) ir įregistruotas gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 7, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIVP- 1020), kurių nuostatomis keičiamos tos pačios keičiamo įstatymo nuostatos, kaip ir šiuo projektu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8
5) 239 6843, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. (8 5)239 6089 , el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-500 2, 10, 12 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2023-06-08 Nr. XIVP-1104(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas NR. XIVP-1104 2023-05-24
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa, komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Sergejus Jovaiša, Valdemaras Valkiūnas (pavaduoja Vigilijų Jukną), Kęstutis Mažeika. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamentas 2021-11-18 Nr. XIVP-1104 2(3)
straipsniu keičiamo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija taiko kompensacijas už komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimą. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Vyriausybės įstatymu, kompensacijų ūkinės veiklos subjektams „taikymas“ nėra Vyriausybės funkcija ir nedera su konstituciniu Vyriausybės teisiniu statusu. Projekto nuostatas siūlytina tikslinti, nustatant, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtintų minėtų kompensacijų teikimo tvarką, o kompensacijų mokėjimas (administravimas) turėtų būti priskiriamas kompetentingam viešojo administravimo subjektui. Nesvarstyta KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados 6 d. 2. Seimo kanceliarijos
1
juridinės technikos taisyklėmis, projekto 6 straipsnio 1 dalyje, po žodžių
„išskyrus šio įstatymo 2 straipsnį“ įrašytini žodžiai „ir šio straipsnio 3
dalį“, o žodis „nuo“ brauktinas kaip perteklinis.
Nesvarstyta KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados 6 d. 3. Seimo kanceliarijos
teisinio reguliavimo aiškumo ir atsižvelgiant į projektu siekiamus tikslus, siūlytina projektą papildyti nuostata, numatančia bendrą draudimą veisti, auginti, prekiauti ar kitaip perleisti gyvūnus dėl tikslo gauti kailių. Nesvarstyta KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados 6 d. 4. Seimo kanceliarijos
į tai, kad Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 102 straipsnyje yra reglamentuojamas leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais išdavimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir leidimo galiojimo panaikinimas ir šio straipsnio 2 dalies 3 punkte yra nurodoma, kad leidimas prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais nereikalingas, kai prekiaujama saugomų rūšių laukiniais gyvūnais, skirtais veislinei bandai specializuotuose kailinių žvėrelių auginimo ūkiuose sudaryti, svarstytina, ar atitinkamai neturėtų būti teikiamos ir šio įstatymo pataisos. Nesvarstyta KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados 6 d. 5. Seimo kanceliarijos
dėmesys, kad Seime svarstomas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIVP-824) ir įregistruotas gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 7, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIVP-1020), kurių nuostatomis keičiamos tos pačios keičiamo įstatymo nuostatos, kaip ir šiuo projektu.
Nesvarstyta KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados 6
ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIVP-824) Seimo priimtas 2022-03-24: Įstatymas XIV-974; Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 7, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIVP-1020)-svarstomas Seime, KRK kaip papildomas siūlo jį atmesti, LRV – nepritaria šiam ĮSTP.)
ES teisės grupė 2021-12-07 <...> atkreipiame dėmesį į tai, kad projektu siūlomi pakeitimai, kuriais siūloma drausti laikyti ir (ar) veisti gyvūnus dėl tikslo gauti ar parduoti kailį, savo esme yra techninės specifikacijos prekėms, kaip jos suprantamos pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/1535 , kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (toliau – Direktyva (ES) 2015/1535). Todėl projektą derėtų notifikuoti Europos Komisijai, kaip nacionalinės teisės aktą, nustatantį techninį reglamentavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad apie analogiškus teisės aktų projektus yra pranešusios ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kaip Airija , Nyderlandai ar Lenkija . Notifikavimas vykdomas pagal Direktyvoje (ES) 2015/1535 ir ją įgyvendinančiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarime Nr. 957 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytas taisykles, o projekto priėmimas turėtų būti atidėtas trims mėnesiams, kad Europos Komisija ir kitos valstybės narės galėtų tinkamai susipažinti su siūlomu reglamentavimu bei, esant poreikiui, pateikti nuomonę.
Pažymėtina, kad vadovaujantis Direktyvos (ES) 2015/1535 6 straipsnio 7 dalimi valstybė narė gali taikyti skubos procedūrą dėl priežasčių, kurias lėmė rimtos ir nenumatytos aplinkybės, susijusios su visuomenės sveikatos apsauga ar sauga, gyvūnų apsauga ar augalų išsaugojimu, dėl kurių valstybė narė per labai trumpą laiką privalo parengti techninius reglamentus, kad juos nedelsdama priimtų ir taikytų be jokių galimų konsultacijų. Tokiu atveju pranešime valstybė narė pagrindžia priemonių, kurių buvo imtasi, skubumą. Komisija kuo greičiau pateikia savo nuomonę dėl pranešimo. Ji imasi atitinkamų veiksmų, jeigu nurodyta tvarka taikoma neteisingai. Svarbu pažymėti, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad techninis reglamentas negali būti taikomas, kol apie jį nepranešta arba, nors apie jį pranešta, tačiau jis buvo patvirtintas ir įvykdytas prieš pasibaigiant nustatytam trijų mėnesių atidėjimo laikotarpiui (1996 m. balandžio 30 d. sprendimas byloje CIA-Security International, C-194/94; 2000 m. rugsėjo 26 d. sprendimas byloje Unilever, C-443/98, 2015 m. liepos 16 d. sprendimas byloje UNIC ir Uni.co.pel, C-95/14). Techninių reglamentų nenotifikavimas laikytinas Europos Sąjungos teisės pažeidimu, todėl, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsniu, Europos Komisija prieš Lietuvos Respubliką galėtų pradėti pažeidimo procedūrą. Nesvarstyta KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados 6 d. 7. Specialiųjų tyrimų tarnyba Antikorupcinio vertinimo išvada 2023-04-18 Nr.
4-01-3220 (g-2023-3406) „<...> Atkreiptinas dėmesys, kad minėtais teisės aktų projektais siekiami įgyvendinti uždaviniai yra susiję su ūkinės veiklos, susijusios su gyvūnų auginimu, veisimu ir žudymu siekiant naudos iš jų kailių, uždraudimu. Atsižvelgdama į tai, kad minėto sprendimo priėmimas susijęs su politikos formavimu ir įstatymų leidžiamosios valdžios valia , Specialiųjų tyrimų tarnyba šiuo aspektu dėl minėtų teisės aktų projektų nepasisako. Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, teikiame žemiau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus:
pasiūlymų neturime. 2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį papildyti 4 punktu ir nustatyti, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybė taiko kompensacijas už komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimą. Kompensacijos gali būti skiriamos veiklą vykdančioms įmonėms, įsteigtoms iki 2022 m. sausio 1 d.“. 2.1.1. Minėtos Projekto Nr. XIVP-1104 nuostatos [1] suponuoja nuomonę, kad Projekto Nr. XIVP-1104 priėmimo atveju Lietuvos Respublikos Vyriausybė reglamentuos kompensacijų už komercinės veiklos nutraukimą nustatymo ir teikimo tvarką. Kadangi Projektu Nr. XIVP-1104 siūlomas teisinis reglamentavimas turės neigiamos reikšmės Lietuvos Respublikos Konstitucijos ginamų teisėtų interesų (pavyzdžiui: susijusių su asmens ūkinės veiklos laisve, asmenų teise laisvai pasirinkti darbą bei verslą) užtikrinimui , iš esmės pritardami Projekto rengėjų siūlymams kompensuoti asmenims su veiklos uždraudimu susijusius praradimus atkreipiame dėmesį , kad Projektas Nr.
XIVP-1104 nekonkretizuoja, kokiais pagrindais (į kokius kriterijus (investicijas, pajamų praradimą ar kitus) atsižvelgiant) kompensacijų dydis turėtų būti nustatomas. Taigi, Projekto Nr. XIVP-1104 priėmimo atveju sprendimus dėl kompensacijų nustatymo priimantiems subjektams būtų sukuriamos diskrecinės teisės savo nuožiūra (galimai nepagrįstai) spręsti kokiais pagrindais konkretūs kompensacijų dydžiai turėtų būti nustatomi. 2.1.2. Mūsų nuomone, kompensacijų nustatymo kriterijų konkretizavimas įstatyminiame lygmenyje yra svarbus ir tuo aspektu, kad Projekto Nr. XIVP-1104 priėmimo atveju būtų uždraudžiama kai kurių asmenų ilgametė legaliai vykdoma ūkinė veikla, kuri, tikėtina, susijusi ir su tam tikrų teisėtų lūkesčių (pavyzdžiui: kad teisėtai vykdydamas ūkinę veiklą galės pasiekti tam tikrų rezultatų), susiformavimu. Manytume, kad šiuo atveju užtikrinant teisinio reglamentavimo aiškumą ir nuoseklumą jau Projektų Nr. XIVP-1104 bei Nr. XIVP-1105 svarstymo ir priėmimo Lietuvos Respublikos Seime procedūrų metu turėtų būti aiškūs su kompensacijų nustatymu ir sumokėjimu susiję klausimai. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytus argumentus manytume, kad siekiant teisinio aiškumo ir išvengiant sprendimus dėl kompensacijų nustatymo priimančiųjų asmenų diskrecijos, Projekto Nr. XIVP-1104 nuostatos turėtų būti tikslintinos atskleidžiant su kompensacijų nustatymu ir sumokėjimu susijusius klausimus. 2.2. Projektu Nr. XIVP-1104 siūlomos nuostatos numato draudimus laikyti ir (ar) veisti gyvūnus dėl tikslo gauti kailių, o taip pat šiuo tikslu parduoti ar kitaip perleisti gyvūnus.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, tikėtina, kad Projekto Nr. XIVP-1104 priėmimo atveju kailių civilinė apyvarta gali būti ribojama. Specialiųjų tyrimų tarnybos atkreipia dėmesį, kad kailiai gali būti gaunami ne tik kaip pagrindinė (su gyvūno laikymu /veisimu /pardavimu susijusi) produkcija (žaliava), bet kailis gali būti gaunamas ir kaip papildomas produktas / žaliava (pavyzdžiui: gaunamas po mėsai auginamų /veisiamų avių ar kt. gyvūnų nužudymo). Šiuo atveju Projekto priėmimo atveju tam tikrų rūšių gyvūnų augintojai galimai atsidurtų teisiniu požiūriu neapibrėžtoje situacijoje, kuomet dalis kartu su tiesiogine produkcija (mėsa) gaunamos šalutinės žaliavos negalėtų būti racionaliai panaudojama ar perleidžiama kitiems asmenims. Atsižvelgdami į tai siūlytume minėtą situaciją išdiskutuoti ir, esant reikalui, apsvarstyti Projekto tobulinimo tikslingumą (pavyzdžiui: Projektu nustatant papildomas išimtis). 3. Kitų pastabų ir pasiūlymų neturime. Atlikus Projektų Nr. XIVP-1104 bei Nr. XIVP-1105 antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad jais siūlomos nuostatos gali būti ydingos antikorupciniu požiūriu , kadangi nekonkretizuoja kompensacijų už ūkinės veiklos uždraudimą nustatymo klausimų. Be to, įstatyminiame lygmenyje nekonkretizavus kompensacijų nustatymo principų /kriterijų, minėtų teisės aktų projektų priėmimo atveju sprendimus priimantiems subjektams būtų suteikiama diskrecinė teisė savo nuožiūra, galimai nepagrįstai priimti su kompensacijų nustatymu / išmokėjimu susijusius sprendimus . Pritarti KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados 6 d. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2021-11-22 Nr. 1.02-0542 (g-2021-11763) Išrašas iš ŽŪR 2021-11-22 rašto: „<...> prašo Jūsų išreikšti nepritarimą Projektui bei teikia visą aktualią/apibendrintą informaciją apie kailinių žvėrelių sektoriaus naudą. <...> Lietuvoje kasmet užauginamų audinių skaičius per penkiolika metų išaugo dešimteriopai (nuo 200 tūkst. iki beveik 2 mln.<...>; <...> Ši žemės ūkio veiklos šaka kuria didelę pridėtinę vertę šalies ekonomikai, kadangi Lietuvoje kailinių žvėrelių augintojų apyvarta siekia apie 150 mln. Eur kasmet ir tai sudaro apie 5 proc. visos Europos kailių rinkos. Atkreiptinas dėmesys, kad tokio rodiklio nesiekia nė viena mūsų šalies žemės ūkio šaka.<...>; <...>Lietuvos kailinių žvėrelių šaka yra naudinga bei glaudžiai siejama su kitomis verslo šakomis, nes naudoja šiuolaikinę įrangą žvėrelių auginimui, šėrimui, kailių apdorojimui <...>; <...> į šią šaką yra investuota apie 150 mln. Eur, todėl dėl šios priežasties kailininkystės ūkiai yra vieni moderniausių Europoje. Be to ši žemės ūkio šaka sukuria apie 1500 darbo vietų ūkiuose bei kitose susijusiuose sektoriuose, todėl pridedama ne tik prie socialinės atskirties/skurdo mažinimo kaimo vietovėse, tačiau ir padeda kovoti su emigracijos mastų mažinimu; <...> kailinių gyvūnų auginimas yra labiausiai reglamentuojama žemės ūkio sritis ES, tačiau lyginant su kitais žemynais, Europoje kailinių žvėrelių gerovė yra aukščiausia. <...> Rūmai, įvertinę kailinių žvėrelių ūkių teikiamą ekonominę bei socialinę reikšmę (darbo vietų kūrimas, kitų ūkių subjektų, kurių verslas tiesiogiai susijęs su kailinių žvėrelių augintojų veikla ir kt.), prašo Jūsų nepritarti Projektui , kadangi tokio Projekto priėmimas sąlygotų šios žemės ūkio šakos sunaikinimą ir kitus iš to išplaukiančias neigiamas ekonomines ir socialines pasekmes. Pritarti
Pritarti
2021-11-26 (g-2021-11932) * Išrašas iš B.Sewell 2021-11-26 rašto:
<...>
prašome įgyvendinti papildomus ir griežtesnius gyvūnų gerovės įstatymus, tarp jų Žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo prevencijos įstatymą
Nesvarstyta KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados 6 d. 3. Lietuvos medžiotojų draugija 2021-12-05 (g-2021-12214) * Išrašas iš LMD 2021-12-05 rašto:
<...>
lygiu nustatyti, kad terminas „žudymas“ Lietuvos Respublikos tesės aktuose ir Europos Sąjungos teisės aktų vertimuose į lietuvių kalbą negali būti vartojamas gyvūnų, paukščių ar jų embrionų atžvilgiu. Terminą „žudymas“ galima vartoti tik žmogaus, ar jo embriono, atžvilgiu. 3.2. Pakeisti visus Lietuvos Respublikos įstatymus (Lietuvos Respublikos kino įstatymas (KĮ); Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas (SGAGRĮ), Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas (VII)) ir įpareigoti Vyriausybę pakeiti poįstatyminius teisės aktus, kuruose vartojamas terminas žudymas ne žmogaus ar žmogaus embriono atžvilgiu, o gyvūnų (Žuvys | Amfibijos | Ropliai | Paukščiai | Graužikai | Triušiai | Šunys, katės, šeškai ir lapės | Dideli žinduoliai | Nežmoginiai primatai) atžvilgiu pavyzdžiui <...>;
atžvilgiu teisės aktuose pagal kontekstą žodžiais „gyvūnų skerdimas“,
„medžiojimas“, „nušovimas“, „nutrenkimas elektra“, „nukirsdinimas“,
„išskrodimas“, „gaišinamas gyvūnas“, ..numarinti gyvūną“, „neatrankinius
gaudymo ir gaišinimo būdus“. 3.4. Pakeisti Lietuvos Respublikos įstatymus dėl nėštumo nutraukimo ir nustatyti apibrėžimą, kad nėštumo nutraukimas yra legalus arba nelegalus žmogaus embriono nužudymas. 3.5. Apsvarstyti ar 25 Lietuvos Respublikos Seimo nariai nesiekė paskatinti kailinių žvėrelių augintojus (pvz. Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija (http://www.furlithuania.lt/) galvoti apie prašomą „duoklę“ ar „lesyklą“ Seimo nariams, 3.6.
Apsvarstyti ar 25 Lietuvos Respublikos Seimo nariai sužmogindami gyvūnus, paukščius ir jų embrionus, ir apribodami teises veisti, auginti, perduoti ir nešioti ne dirbtines, o natūralaus kailio ar odos gaminius nepažeidė Konstitucijos skelbiančios, kad: „Lietuvoje nėra valstybinės religijos. 3.7. Pripažinti kad ,maistui ir kitiems poreikiams, auginami gyvūnai yra natūraliai atsinaujinantis šaltinis ( kaip biokuras ), kuris po naudojimo (natūralios odos: batai, rankinės, kuprinės, lagaminai, striukės, kailiniai yra pagaminti iš natūraliai suyrančių nekenkiant aplinkai odos ir kailių) savaime natūraliai suyra. 3.8. Inicijuoti tyrimą kas yra geriau-natūrali odos ir kailių produkcija, vėliau biologiškai suyranti, ar sintetinė, iš iškastinių angliavandenilių, už kurios vėlesnį perdirbimą ir utilizaciją turime visi susimokėti. Nesvarstyta KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados 6
rugsėjo 24 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1099/2009 dėl žudomų gyvūnų apsaugos bei 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės, kuriuose terminas „žudymas“ vartojamas būtent gyvūnams;
naudojamas terminas „gyvūno nužudymas“ suderintas su Valstybine lietuvių kalbos komisija, aprobuotas Terminų banke ir nurodoma, kad šis terminas apima gyvybės atėmimą gyvūnui bet kokiu būdu ir priemonėmis. 3. Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 14 str. 1 d., teisės aktų projektai rengiami laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisės terminijos.)
(Šiaulių r., Smilgių, Siaurimaičių kaimų gyv. – 44 parašai) 2021-12-23 g-2021-12899 * Išrašas iš D.
Mitkaus 2021-12-23 rašto: „<...> Palaikome gyvūnų gerovės įstatymą, tik nepritariame jokioms kailinių žvėrelių kompensacijoms – už mūsų nuvertėjusį dėl jų veiklos turtą.<...>“ Siūloma
„<...> paankstinti kailinių žvėrelių uždraudimo laiką, siūlome
uždrausti nuo 2023-12-31.“ Nepritarti KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados 6 d. 5. Pil. Miglė Gabrielaitė 2021-12-29 g-2021-130216 Argumentai: Išrašas iš pasiūlymo: „<...> kaip vieną iš priemonių siekiant valdyti COVID-19 pandemiją. 1) SARS-CoV-2 virusas itin greitai plinta kailinių žvėrelių ūkiuose <...>
2) Nevaldoma SARS-CoV-2 viruso evoliucija ir plitimas tarp kailinių žvėrelių gali sukelti naują pandemijos bangą dėl cirkuliavimo kailiniuose žvėreliuose metu įgytų naujų viruso mutacijų <...>
3) Iš Lietuvoje vykdomos sekoskaitos duomenų yra akivaizdu, kad ūkiuose SARS-CoV-2 užsikrėtusios audinės geba palaikyti tolimesnį šio viruso plitimą ir pavojingai dažnai jomis užkrečia audinių ūkiuose dirbančius žmones atmainomis, kurios kitur jau buvo išnykusios. <...> Pasiūlymas: “ Siūlome Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 6 straipsnį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnį, įsigalioja nuo 2022 m. liepos 1 d .“ Nepritarti KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados 6 d. 6. MB „9Vėjai“ Odeta Subačienė 2021-12-30 g-2021-130406 Argumentai: „<...> 1) Kiekvienais metais patiriame preliminariai po 50 000-60 000 Eur. nuostolį, prarasdami užsakymus, susijusius su atsiliepimais dėl sklindančio dvoko iš fermų. Priėmus šį įstatymą 2025 m. gruodžio 31d., mūsų įmonės nuostoliai išaugs iki 150 000-200 000 Eur.
2) Kiekvienais metais patiriame papildomus kaštus, susijusias su musių antplūdžiais iš žvėrelių fermos. Nuolatinis musių naikinimas kasmet atsieina po 4500 Eur. Priėmus įstatymą vėlesniu laiku, musių naikinimo kaštai išaugs iki 13 500 Eur. 3) Nuolat iš fermos bėgantys gyvūnai kelia grėsmę vilos svečiams, pačioje viloje gyvenantiems gyvūnams, o vėliau tiesiogiai laukinei gamtai. Žvėreliai iš fermų gali stipriai fizižkai sužaloti žmogų, apkrėsti jį Covid-19 liga, taip pat naikinti laukinėje gamtoje esančius gyvūnus ir paukščius. Minėtos grėsmės pinigais sunkiai įvertinamos. 4) Dėl švelniakailių žvėrelių veiklos padarinių ne kartą kreipėmės į įvairiausias institucijas (Visuomenės sveikatos centrą, Kauno rajono savivaldybę, Rokų seniūniją, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, Aplinkos apsaugos departamentą, Gyvosios gamtos departamentą, Poveikio aplinkai vertinimo skyrių), kurios atsakingos už šios veiklos priežiūrą, tačiau realių sprendimų būdų nebuvo, tiktai pasekmių šalinimas. 2017 m. kartu su Girininkų kaimo gyventojais, siuntėme peticiją su gyventojų parašais, tačiau minėtos institucijos šį raštą ignoravo. Pasiūlymas:
Siūlome Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 6 straipsnį išdėstyti taip:
Įstatymo 2 straipsnį, įsigalioja nuo 2022 m. gruodžio 31 d. Nepritarti KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados 6 d. 7. VšĮ „Tušti narvai“ Gabrielė Vaitkevičiūtė 2021-12-30 g-2021-130756 Argumentai: VŠĮ „Tušti narvai" yra nevyriausybinė, ne pelno siekianti organizacija, kurios vienas iš veiklos tikslų yra viešųjų interesų atstovavimas gyvūnų apsaugos srityje. 1) Įstatymo projektų tikslas - užtikrinti gyvūnų gerovę ir apsaugą.
Kiekvienais metais Lietuvos kailinių žvėrelių ūkiuose užauginama ir nužudoma apie 1.5 milijono gyvūnų. Tad 2 metais ankstesnė įstatymo įsigaliojimo data reikštų 3 milijonų gyvūnų kentėjimo sustabdymą. 2) Kailinių žvėrelių augintojams siūlomos kompensacijos, todėl įstatymo įsigaliojimo data gali būti ir ankstesnė. Šalys, kurios uždraudusios šią veiklą neskyrė kompensacijų, dažniausiai taikydavo ilgesnius draudimo įsigaliojimo terminus. 3) Lietuvos kailinių žvėrelių ūkiuose toliau plinta COVID-19. Šių metų gruodžio 14 d. SARS-CoV-2 virusas rastas 13-oje kanadinių audinių ūkių, t. y. 22 % visų Lietuvoje esančių tokio tipo ūkių. Akivaizdu, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nėra pajėgi užtikrinti infekcinių ligų kontrolės kailinių žvėrelių ūkiuose. Pasiūlymas:
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 6 straipsnį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnį, įsigalioja nuo 2023 m. gruodžio 31 d. “ Nepritarti KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados 6
G. Muraška 2022-02-07 g-2022-1054 * Nepritaria projektui: „<...> ŽŪB Minkuva sėkmingai veikia jau nuo 2001 metų, bendrovės užauginama produkcija parduodama per pasaulinius Kopenhagos ir Helsinkio kailių aukcionus, yra aukštai vertinama, <...> Taip pat esame gavę ir ES paramą, kurios pagalba modernizavome ir išplėtėme ūkį. Bendrovė per savo gyvavimo laikotarpį yra investavusi apie 4,5 mln. EUR lėšų ir visa tai butų sunaikinta, kadangi persiorientuoti į kitą veiklą nėra jokių galimybių dėl specialios, niekur kitur nepanaudojamos, technikos, įrangos, statinių.<...>“ Todėl mes norėtume paklausti Jūsų, ką mums visiems reikės daryti uždraudus šią veiklą?
Pritarti KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados 6 d. 9. Pil. ūk. Arvydas Karpys 2022-02-07 g-2022-1055 * Nepritaria projektui: Kreipiasi dėl neaiškios savo ūkio ateities, klausia: „<...> Nejaugi viskas kas buvo sukurta, išvystyta ir pasiekta per šį ilgą laikotarpį - 2025 m. bus sugriauta?<...> Pritarti KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados 6 d. 10. Pil. ūk. Saulius Mickevičius 2022-02-02 g-2022-1057 Švelniakailių žvėrelių (Šinšilų ir audinių) augintojai iš Lazdijų rajono: „<...> vienas pirmųjų šinšilų ūkių Lietuvoje 1995 metais. Nuo to laiko yra vienas didžiausių šių žvėrelių augintojų Baltijos šalyse.<...> iki šiandien jau esame suinvestavę virš 700.000,00 EUR. Šiuo metu mūsų ūkiai tiekia aukščiausios kokybės produkciją, kailius parduodame gerokai aukščiau aukciono vidurkio ribos.<...> Mes nesame skolingi bankams, nesame gavę paramų su ES programomis, atitinkame aukščiausius Welfur gyvūnų gerovės programos standartus, esame tikrinami bent kartą - du į metus. <...>
<...>
prašome tik vieno – prieš priimdami sprendimą dėl mūsų veiklos ateities, nesiremkite vien tik emocijomis, palikite mums ir mūsų darbuotojams galimybę užsidirbti patiems su veikla, kuriai atidavėme tiek daug laiko, jėgų ir esame dabar vieni geriausių pasaulyje.<...> Pritarti KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados 6 d. 11.
Aušra ir Ramūnas Ūksai 2022.02.07 g-2022-1058 * Nepritaria projektui: <...> Kad galėtumėte kuo aiškiau suprasti situaciją prieš priimdami sprendimą, dėl kailinių žvėrelių auginimo Lietuvoje uždraudimo, norėtume pristatyti ir pasidalinti savo šeimos verslo situacija po jo uždarymo: „<...> - Pandemijos metu pasiėmėme paskolas, kurias mokėsime bankams iki 2023 metų pabaigos. Įrengėme fermoje mėšlo šalinimo sistemą dalinai finansuojamą ES fondų, projektas dar nebaigtas įgyvendinti. Darbuotojai turi įsipareigojimų bankams, moka būsto paskolas, kadangi gauna didelius atlyginimus, tačiau neturi jokio išsilavinimo, tik praktiką bei mokymus Danijoje ir Lietuvoje. Esame įsikūrę visiškame vienkiemyje, kuriame privažiavimu , kelių remontu rūpinamės patys. Mūsų turima žemė (3 ha+3 ha) yra nederlinga, nemelioruota, nupirkome ją tik todėl, kad šalia esančių stambių ūkininkų ji nesudomino. Veiklos perorganizavimas? Pirma reikia nugriauti fermas, viską išrūšiuoti, utilizuoti, išardyti požemines komunikacijas, asfaltuotus takus, tuomet turėsime 3 ha (+3 ha) nederlingos, nemelioruotos žemės su prastu privažiavimu. Ji netinkama nei kažkam auginti, nei kaimo turizmui, nei edukacijai. Atleisime darbuotojus, kurių dalis vietinių gyventojų, esame jiems vienintelis pajamų šaltinis, kadangi stambūs ūkiai, dirbantys šimtus hektarų, įdarbina vos kelis darbuotojus. Pritarti KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados 6 d. 12. Pil. ūk. Linas Jankus 2022.02.07 g-2022-1059 * Nepritaria projektui: „<...> noriu supažindinti su savo situacija. 1991m. kartu su žmona, atsiėmę senelių žemę, nusprendėm auginti žvėrelius. Patys palaipsniui statėm fermą, gaminom narvus. Per 30 metų, dviese įkūrėm ūkį, pasidarėm kailių apdirbimo cechą be jokių paskolų ir ES paramos, investavom kas metai savo pelną ir savo didelį ir sunkų darbą.
Jau 5 metai ūkyje dirba ir savo dalį turi ir sūnus, kuris žada emigruoti, jei bus ši veikla uždrausta, o mes, virš 50 metų sulaukę žmonės, neįsivaizduojam, ką turėdami 9ha žemės galėtume pradėti iš naujo, vis tik tai vėl užtruks 5-10 metų, vėl iš naujo didelės investicijos ir t.t. Pritarti KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados 6 d. 13. Pil. Ūk. Lina Morkūnienė 2022.02.07 g-2022-1061 * Nepritaria projektui: <...> Dirbame jau daugiau nei dešimt metų. Per šiuos metus įdėjome begalę visos šeimos laiko, darbo, investicijų, patirties.<...> turėjome pasiimti paskolą, kurią reikia grąžinti dar per kelis metus. Jeigu neliks šios ūkio šakos, visa mūsų šeima liks be darbo. Pradėti naują verslą reikia daug investicijų, kurių mūsų šeima neturi, bei kitos srities išmanymo. Jeigu neliktų šios ūkio šakos, rinktumėmės emigruoti iš Lietuvos, nes netikim, kad galėtume pradėti naują, sėkmingą verslą čia.<...> Pritarti KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados 6 d. 14. Raseinių rajono Skudžiūnų ŽŪB Juozas Načajus 2022.02.07 g-2022-1062 * Nepritaria projektui:
<...>
Esame sunerimę dėl galimo sprendimo apie kailinių žvėrelių auginimo Lietuvoje uždraudimą. Norime pasidalinti galima situacija, kas įvyktų jei šis sprendimas iš tiesų būtų priimtas: Skudžiūnų ŽŪB žvėrininkystės srityje dirba jau daugiau, negu 20 metų. Bendrovės pajininkais yra visi šeimos nariai ir tai yra jų vienintelis pajamų šaltinis. <...> įkurta UAB „Skudžiūnų pašarai“. Šios dienos duomenimis, bendrovės į kailinių žvėrelių auginimo infrastruktūrą yra investavusios apie 5000 000 Eur.
Vykdant bendrovių plėtros darbus, buvo kreiptasi finansinės pagalbos į Lietuvoje veikiančius bankus - šiuo metu bendrovių skola bankams sieką 1 425 043 Eur., taip pat bendrovė yra skolinga pajininkui 139 000 Eur. Esame vienas didesnių darbdavių Raseinių regione, šiuo metu bendrovėse dirba 47 darbuotojai, gyvenantys aplinkiniuose kaimuose ir miesteliuose. Nusprendus uždrausti žvėrininkystės šaką Lietuvoje, būtų uždarytos abi įmonės (turima infrastruktūra yra specifinė ir negali būti pritaikoma kitoms žemės ūkio šakoms), darbuotojai liktų be darbo. Pritarti KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados 6 d. 15. UAB „Žydroji lapė“ T. Maldauskas 2022.02.07 g-2022-1102 * Kviečia nepalaikyti šio sektoriaus sužlugdymo Pritarti KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados 6 d. 16. Pil. Ūk. Raimondas Radzevičius 2022.02.08 g-2022-1107 * Dėl ūkio šakos (kailinių žvėrelių auginimo) išsaugojimo apie 10 metų užsiimu švelniakailių žvėrelių auginimu. Siūlymai uždrausti ūkinę veiklą, t. y. kailinių žvėrelių laikymą ir veisimą specializuotose fermose, tapo dideliu rūpesčiu dėl tolimesnių ūkininkavimo perspektyvų, mano šeimos, ūkio darbuotojų ir jų šeimų gerovės, atliktų investicijų likimo. <...> esu investavęs dideles pinigų sumas (vien veiklos pradžioje investavau daugiau kaip 500 000 litų, <...> didele dalimi ir apskritai nepritaikomos kitoje veikloje, tad minėto draudimo patvirtinimas lemtų reikšmingus finansinius praradimus.
<...>
kiltų reali grėsmė ūkio prisiimtų finansinių įsipareigojimų įvykdymui (šiai dienai ūkis turi kiek daugiau nei 0,5 mln.
Eur paskolą KU Rato, taip pat kelias kitas mažesnes paskolas kitose kredito įstaigose). <...> Kaip fizinis asmuo taip pat turiu finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms (būsto kreditą, paskolą renovacijai). <...> švelniakailių žvėrelių auginimas yra pagrindinis mano ir mano šeimos, kurioje auga trys nepilnamečiai vaikai, pajamų šaltinis <...> <...> alternatyvios profesijos ar veiklos, iš kurios galėčiau gauti pajamas, neturiu, uždraudus mano vykdomą veiklą, tolesnės darbo perspektyvos Lietuvoje būtų itin ribotos, todėl neatmesčiau galimybės ieškoti darbo šioje srityje kitose valstybėse ar perkelti verslą į užsienį. <...> didelį neigiamą poveikį siūlomas draudimas turėtų mano ūkyje dirbantiems žmonėms <...> Dauguma jų turi šeimas ir yra pagrindiniai jų išlaikytojai. Nuolat dedame pastangas maksimaliai užtikrinti gyvūnų gerovę savo ūkiuose, esame etiškas, sąžiningas verslas, todėl prašau įvertinti galimas neigiamas šios ūkio šakos uždraudimo pasekmes , ypač dėl to, kad jos atsirastų regionuose gyvenantiems žmonėms, jų mastą ir nebalsuoti už siūlymą uždrausti kailinių žvėrelių laikymą ir veisimą specializuotose fermose . Pritarti KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados 6 d. 17.
Gabrielė Vaitkevičiūtė 2022.02.22 g-2022-1474 * Gyvūnų gerovė kailinių žvėrelių ūkiuose yra neįmanoma <...>; Kailinių žvėrelių auginimo sektorius ekonomiškai nereikšmingas: VMI pateikti duomenys apie sektoriaus pajamas rodo, kad jos nesudaro net 0,1 % Lietuvos BVP. 2022 m. sausio mėn. 1 d. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis Lietuvoje įregistruota 1,1 mln. kanadinių audinių, t. y. mažiausias registruotų audinių skaičius per pastaruosius 9 metus. Tai galimai reiškia, kad šis sektorius ateinančiais metais sugeneruos dar mažiau pajamų. <...>;
Visos didžiausios Lietuvos partijos išreiškė poziciją dėl kailinių žvėrelių auginimo atsisakymo <...>; Lietuvos kailinių žvėrelių ūkiuose toliau plinta COVID-19 <...>; Atsižvelgiant į visus išvardintus argumentus, prašome Kaimo reikalų komiteto svarstant kailinių žvėrelių ūkių draudimą siūlantį įstatymo projektą remtis mokslininkų bei valstybinių institucijų, o ne kailinių žvėrelių ūkių lobistų teikiama informacija bei nepamiršti priešrinkiminių pažadų .<...> Nepritarti KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados 6 d. 18. Pil. ūk. Marijus Baranauskas 2022-02-21 g-2022-1476 * „<...> Visą fermą su tėčiu pastatėme savo rankomis. Ūkyje dirba trys žmonės, aš, tėtis ir žmona. Tai yra vienintelis mūsų pragyvenimo šaltinis. Turime du nepilnamečius vaikus <...> Galimybės persiorientuoti ir auginti kažką kitą audinių nameliuose galimybės nėra, viskas pritaikyta ir sukurta tik audinių auginimui. Jei nuspręstumėte uždrausti auginti žvėrelius, būtų patirti dideli finansiniai nuostoliai. Prašau Seimo narių atsižvelgti ir palikti galimybę dirbti ir plėtoti savo ūkius .“ Pritarti KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados 6 d. 19. Lietuvos verslo konfederacija (LVK) I.
Rizgelė 2022-12-16 g-2022-10591 „<...> nepritaria Įstatymų projektams ir laikosi principinės pozicijos, kad Įstatymų projektais siekiamas Įvesti kailinių žvėrelių auginimo draudimas neįgyvendins nė vieno Įstatymų projektų teikėjų aiškinamajame rašte išdėstyto tikslo dėl to, kad iš esmės nepaveiks kailio paklausos globaliu lygiu. Dėl to Lietuvoje uždraudus kailinių žvėrelių ūkius, jų padaugės kitose šalyse. LVK manymu, būtent kailio paklausos ribojimas galėtų bent teoriškai prisidėti prie Įstatymų projektų iniciatorių siekio judėti link pasaulio be kailinių žvėrelių ūkių, nes taip būtų sumažintas kailio gaminių vartojimas. Kailio gaminiu pasiūla formuoja paklausa, o pasaulyje vyraujanti kailio gaminiu paklausa nėra paveikiama, jei laikinai sumažėja jų pasiūla. LVK, kaip verslo bendruomenę stebina, kad moralinė atsakomybė už kailio gaminių vartojimą yra priskiriama ne vartotojams ar visuomenei bendrai, tačiau konkrečiai verslui. Globalioje rinkos ekonomikoje, esant neišpildytai paklausai, visada atsiras ir tų, kurie tą paklausą išpildys. Uždrausdami kailinių žvėrelių ūkius Lietuvoje, paklausa bus išpildyta ūkių kitose šalyse, kur atitinkami draudimai nėra priimti. Tam iš esmės pritariama ir Įstatymų projektų aiškinamajame rašte - teigiama, kad sugriežtinus kailinių žvėrelių auginimo sąlygas Vokietijoje, pastarojoje tokių ūkių nebeliko, o Nyderlanduose draudžiant kailinių žvėrelių auginimą, Nyderlandų įmonės steigiasi kitose šalyse, įskaitant Lietuvą.
Tuo pačiu, nėra jokių statistiškai pagrįstų įrodymų, kad kai kuriose šalyse priimti kailinių žvėrelių auginimo sugriežtinimai arba draudimai turėjo įtakos globaliai kailio paklausai, kurią didžiąja dalimi formuoja vartotojai kitose, nei Bendroji, rinkose.
<...>
Galiausiai, svarbu pasakyti ir tai, kad kailinių žvėrelių auginimo Lietuvoje draudimas nepaveiktų kailio paklausos Lietuvoje, nes iš esmės visa Lietuvos kailinių žvėrelių augintojų produkcija yra eksportuojama, t. y. tenkina užsienio vartotojų paklausą. Dėl Įstatymų projektų aiškinamajame rašte pateiktų argumentų Įstatymų projektuose yra nurodytos šios Įstatymų projektus parengti paskatinusios priežastys: 1) gyvūnų gerovės užtikrinimas; 2) visuomenės požiūris; 3) rizikų visuomenės sveikatai mažinimas; 4) aplinkos apsauga. Dėl gyvūnu gerovės užtikrinimo. Tęsiant loginę aukščiau išdėstytų argumentų seką, LVK yra įsitikinusi, kad kailinių žvėrelių auginimo draudimas ilguoju laikotarpiu nesumažins auginamų kailinių žvėrelių skaičiaus nei Europoje, nei pasaulyje. Atitinkamai, gyvūnų gerovės lygis, priėmus Įstatymų projektus, nesikeistų, arba galėtų net ir suprastėti, ūkiams persikeliant į jurisdikcijas, kuriose verslo sąlygos kailinių žvėrelių auginimui yra palankesnės. Dėl visuomenės požiūrio. LVK mano, kad aiškinamajame rašte pateikiami respondentų atsakymai į sudarytus apklausų klausimus nėra patikimi, nes suformuluoti klausimai akivaizdžiai įrėmina ( angl. frame ) klausimą subjektyviai naudojant itin grubius žodžius, tokiu būdu tendencingai veikdami respondentus ir todėl nematuoja tikro visuomenės požiūrio į kailinių žvėrelių auginimo praktiką.
Aiškinamajame rašte pateikiamas apklausos klausimas neatitinka apklausai kaip socialinių mokslų tyrimų metodui taikomų standartų, pagal kuriuos sudaromi klausimai privalo inter alia užtikrinti respondentų atsakymų patikimumą ir validumą, turi būti formuluojami neutraliai, taip pat klausimų formuluotėse vengiant neiginių.1 Pateikti klausimai nematuoja tikrojo visuomenės požiūrio į kailinių žvėrelių auginimą, juo labiau - kailio vartojimą. Apklausos rezultatų nevalidumą įrodo tai, kad LVK vienijama Lietuvos kailinių žvėrelių augintojų asociacija taip pat užsakė visuomenės apklausą, kurią „Vilmorus" atliko 2021 m. gruodžio mėn. 10-18 dienomis, ja taip pat matuotas ir visuomenės požiūris į kailio produktų vartojimą. Į neutraliai suformuluotą klausimą „Kaip jūs žiūrite į kailio dėvėjimą?", tik 28,8% respondentų atsakė
„neigiamai", 43,5% atsakė „neutraliai" ir 18,7% žiūrėjo į kailio
dėvėjimą teigiamai (9% atsakė „sunku pasakyti"). Į kitą neutraliai suformuluotą klausimą - „Kaip jūs žiūrite į kailinių žvėrelių auginimą fermose?", tik 34,5% respondentų atsakė „neigiamai", 37,1% atsakė
„neutraliai" ir 15,9% žiūrėjo į kailinių žvėrelių auginimą fermose
teigiamai (12,5% atsakė „sunku pasakyti") . Taigi, neigiamai kailio dėvėjimą ir (ar) kailinių žvėrelių auginimą fermose vertinančių asmenų dalis ne tik kad nesudaro didžiosios ( angl. majority ) Lietuvos gyventojų dalies, tačiau nesudaro net daugybės ( angl. plurality ) – populiariausias respondentų atsakymas į abu šiuos klausimus buvo „neutraliai". Dėl rizikų visuomenės sveikatai mažinimo .
LVK manymu, audinių galimybė užsikrėsti ir pernešti COVID-19 virusą neturi nieko bendra su svarstomu - ūkinės veiklos draudimo - klausimu. Kailinių žvėrelių auginimo reguliavimas pandemijos valdymo kontekste nėra susijęs su viso sektoriaus draudimu, juolab kad tokiu atveju siūlomas ekonominės veiklos draudimas turėtų būti terminuotas, kaip ir kitos COVID-19 pandemijos valdymo priemonės. Dėl kailiniu žvėreliu kenkimo aplinkai. Aiškinamajame rašte teigiama, kad „Suomijos žemės ūkio tyrimų centras „MTT Agrifood Research" apskaičiavo, jog anglies pėdsakas, paliekamas vieno audinės kailiuko, yra beveik toks pats, kaip vieno Suomijos gyventojo per dieną". LVK nepavyko rasti konkretaus šių skaičiavimų šaltinio, ir negali patikėti tokiais skaičiavimais. Aiškinamajame rašte neatsižvelgiama į tai, kad 1) minimoje studijoje galėjo būti lyginamas viso produkto vertės grandinės sukuriamas anglies dioksido kiekis su žmogaus į dieną sukuriamu anglies dioksidu tiesiog egzistuojant, o ne vartojant. Neįmanoma, kad vienas mažas kailinis žvėrelis į atmosferą išskleistų tiek pat anglies dioksido, kiek ir žmogus, net nekalbant, kad absoliučiai didžioji žmogaus kasdieninio anglies pėdsako dalis yra sukuriama už jo kūno ribų (t. y. deginant benziną automobilyje, vartojant įvairius produktus, įskaitant termiškai apdorotą maistą, kuriuos pagaminti reikėjo iškastinio kuro ir t.t. 2) praktiškai bet kokia
(žemės) ūkio veikla pasižymi šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau - ŠESD) emisija, ir todėl prasmingas būtų tik skirtingų žemės ūkio veiklų anglies pėdsako palyginimas. Toje pačioje teritorijoje kailinių žvėrelių ūkį pakeitus galvijininkystės veikla, ŠESD emisija reikšmingai išaugtų. Taip pat pabrėžtina, kad Lietuvoje uždraudus kailinių žvėrelių auginimą, tas pats produktas bus sukurtas kitose šalyse, ir todėl neturėtų įtakos klimato kaitai kaip pasauliniam reiškiniui.
Dėl Žemės ūkio ministerijos parengtame Nutarimo projekte išdėstytų argumentų Nutarimo projektu siūloma pritarti Įstatymų projektams, nes 1) Lietuvoje kailinės žvėrininkystės verslas traukiasi, o kailinių žvėrelių laikytojų skaičius tolygiai mažėja; 2) kailinės žvėrininkystės verslo sumokami mokesčiai Lietuvos biudžete sudaro neženklią sumą; 3) Europos Komisija užregistravo Europos piliečių iniciatyvą „Fur Free Europe". Dėl kailinės žvėrininkystės verslo traukimosi. LVK neįtikina, kad sektoriaus traukintasis yra pagrindas jį drausti. Sektoriaus traukintasis neturi nieko bendra su siūlymu jį uždrausti, kaip ir neturėtų būti siūloma drausti jokio sektoriaus, kuris nukentėjo dėl COVID-19 pandemijos ar Rusijos invazijos į Ukrainą ekonominių pasekmių. Taip pat Nutarimo projekte yra atkreipiamas dėmesys į išaugusį kailių inventorių pasaulyje dėl mažėjančios paklausos, tačiau augantys įmonių inventoriai šiuo metu yra aktyviai analizuojamas reiškinys, pastebimas visame Vakarų pasaulyje ir apimantis eilę plataus vartojimo prekių.3 -4 Prie augančių inventorių reiškinio, tikėtina, prisideda mažėjanti visuminė paklausa dėl infliacijos ir šiais metais vyravęs verslo siekis užpildyti sandėlius, tikintis, kad pasaulinės vertės grandinės išliks nestabilios ir nepatikimos. Konkrečiai prie kailio dirbinių paklausos mažėjimo reikšmingai prisidėjo ir Kinijoje vykdyta „Nulinio kovido" politika. Dalies politikų ir dalies visuomenės siekis uždrausti kailinių žvėrelių auginimą taip pat prisideda prie reguliacinio neapibrėžtumo sektoriuje ir atbaido ūkius nuo investicijų, kurios versle dažniausiai per metus ar kelerius neatsiperka. Dėl kailinės žvėrininkystės sektoriaus sumokamų mokesčių. LVK pabrėžia, kad š. m. gruodžio 12 d.
Žemės ūkio ministerijoje įvykusiame Kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimo poveikio vertinimo (toliau - Poveikio vertinimas) pristatyme buvo aptarta, kad Poveikio vertinime ir, atitinkamai, Nutarimo projekte, pateikti skaičiai dėl sektoriaus atstovų sumokamų mokesčių yra netikslūs, tam pritarė iš esmės visi dalyvavusieji, Poveikio vertinimą parengusi įmonė priėmė pastabą ir paaiškino, kodėl taip yra. Nutarimo projekte nurodyti sektoriaus sumokėti ar pervesti mokesčiai yra reikšmingai sumažinti ir neatspindi realios situacijos. Dėl Europos Komisijos užregistruotos piliečių iniciatyvos „Fur Free Europe". Pažymėtina, kad registruota piliečių iniciatyva nereiškia Europos Komisijos pritarimo šiai iniciatyvai. Iš registruotos iniciatyvos fakto taip pat negalima daryti išvados, kad iniciatyvą palaiko didžioji dalis Europos visuomenės. LVK bendruomenė supranta Įstatymų projektų teikėjus ir Nutarimo projekto rengėjus motyvuojančias priežastis siekti Įstatymų projektų priėmimo, tačiau raginame užduoti esminį klausimą - ar šis draudimas išties turėtų ilgalaikių pasekmių globaliai kailio dirbinių paklausai ir pasiūlai? Pritarti KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados 6 d. 20. Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija (LŽAA) Č. Tallat-Kelpša 2022-12-16 Nr. Nr.338 g-2022-10610 LŽAA rašte pateikiama LŽAA nuomonė dėl 2022-12-08 LRV nutarimo projekto dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1104 ir Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 8 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1105:
Projekte išvardinti keturi pritarimo draudimui argumentai mūsų nuomone nėra pagrindas draudimui nes:
įvyko dėl objektyvių priežasčių: 2015m. prasidėjusio rinkos perkaitimo, vėliau COVID-19 ir galų gale karo Ukrainoje.
Gamyba sumažėjo visuose pasaulio kraštuose ir Lietuvoje tas sumažėjimas netgi mažesnis nei kitose šalyse, nes iki krizinio laikotarpio Lietuvoje buvo išauginama apie 5% Europos kailių, tai 2022 m. apie 10%. Tai rodo Lietuvos kailinių žvėrelių ūkių ekonominę stiprybę. Tą pavirtina ir LR Žemės ūkio ministerijos užsakytame Kailinės žvėrininkystės uždraudimo Lietuvoje poveikio vertinime (toliau Vertinimas) padaryta išvada
„Pažymėtina, kad Lietuvoje užauginti kailiai tarptautiniu
mastu vertinami kaip labai aukštos kokybės produktai, o Lietuva priskiriama šalims, gaminančioms aukščiausios kokybės audinių kailius pasaulyje. Lietuvos eksporto specializacijos indeksas (angl. export specialization index ), parodantis santykinę stiprybę tarptautinėse rinkose, viršija 7 ir parodo, kad Lietuva turi konkurencinį pranašumą šioje srityje prieš kitas pasaulio ir ES šalis.“ (20psl.) Be to daugelio ūkio šakų gamyba Lietuvoje sumažėjo ir niekas nesvarsto jų draudimo. 2. Laikytojų sumažėjimas yra laikinas, nes kai kurie ūkiai nusprendė pralaukti krizinį laikotarpį. Ūkiai niekur nedingo ir laukia rinkos atsigavimo. Šis sumažėjimas yra lankstumo įrodymas, kad šaka gali prisitaikyti prie rinkos svyravimų, ką jau įrodė ankstesnių krizių metu. Be to laikytojų skaičiaus mažėjimas niekaip negali būti draudimo priežastimi, tuomet reikėtų uždrausti ne vieną gyvulininkystės šaką. 3. Sumokamų mokesčių absoliutinis dydis taip pat negali būti draudimo priežastimi, mokesčiai mokami pagal galiojančius įstatymus ir žvėrelių augintojai moka tiek kiek privalo, o dar ir geranoriškai remia daugelį paramos gavėjų. Dar daugiau, jie negauna jokių išmokų kurias gauna kiti žemės ūkio subjektai.
Be to Vertinimo autoriai perspėjo, kad jų nurodyti skaičiai gali būti ženkliai mažesni nei tikri, nes didesnė dalis augintojų veikia, kaip fiziniai asmenys, jie nėra pelno mokesčio mokėtojai, moka pajamų mokesčius ir jų duomenys nėra prienami dėl asmens duomenų apsaugos įstatymo nustatytų ribojimų. 4. Dėl piliečių iniciatyvos. Šiuo metu Europos komisijoje įregistruota 10 Europos piliečių iniciatyvų, kurios yra aktyvios. Tam tarpe ir iniciatyva Išsaugokime kaimo paveldą, kurią parengė ūkininkai iš įvairių Europos šalių. Manome, kad mūsų, kaimo gyventojų, balsas turėtų būti taip pat girdimas, kaip ir miestiečių. Juolab, kad jau prireikė ir Lietuvos aukščiausiojo teismo leidimo melžti karves ūkininkams, kurie dirba šalia naujakurių iš miesto, Prancūzijoje teismai taip pat apgynė gaidžių teisę giedoti kaimuose rytais, ar mes taip pat turėtume kreiptis į teisėsaugą siekdami apginti savo teisę į legalią veiklą kaime ir vartotojų pasirinkimo laisvę vartoti gyvūninės kilmės produktus? Ketinimas uždrausti kailinių žvėrelių auginimo šaką, mūsų nuomone, yra inicijuotas žmonių, kurie gyvendami mieste, nėra matę realių fermų, gyvūnų laikymo sąlygų, nėra susipažinę nei su teisiniais gyvūnų gerovės, aplinkosaugos, veterinarijos reikalavimais, tačiau puikiai išmano viešosios komunikacijos sritį, meistriškai naudoja emocijas sukeliančius vaizdo įrašus ir turi šiai veiklai didelį biudžetą (beveik 200 tūkst. eurų metams). Esame atviri, daug kartų kvietėme apsilankyti kailių ūkiuose, ypač draudimą palaikančius LRS narius, bet atvyko tik keletas.
Turime atkreipti dėmesį, kad Vertinime pateikta daug pozityvių išvadų apie žvėrininkystės naudą Lietuvos ūkiui, be jau minėtos, tokių kaip:
„Lietuva yra priskiriama geriausios kokybės
audinių kailių gamintojams tarp pasaulio šalių ir vienai iš reikšmingų gamintojų Europoje (pagal pagaminamos produkcijos kiekį)“ (8psl.); „ Paminėtinas taip pat šalutinių gyvūninės kilmės produktų aspektas, kuris leidžia panaudoti mėsos ir žuvies perdirbėjų generuojamas mėsos ir žuvies atliekas gaunant iš to pajamų, o ne mokant už šių atliekų utilizavimą“ (8psl.), „ jei šalutiniai gyvūniniai produktai, naudojami kailinių žvėrelių pašarams gaminti, turėtų būti 100 proc. utilizuojami, jų utilizavimo (pašalinimo ir sunaikinimo) išlaidos galėtų sudaryti beveik 15 mln. Eur; ši našta tektų šalutinių gyvūninių produktų turėtojams ir valstybei, jei valstybė teiktų pagalbą utilizavimui“ (29psl.)
„Teigiamas importo-eksporto balansas parodo, kad
kailinės žvėrininkystės sektorius prisideda prie Lietuvos teigiamo užsienio prekybos balanso, o kartu ir prie ekonomikos augimo“ (19psl.) "Visų pirma, audinių auginimui Lietuvoje yra palankios klimatinės sąlygos. Antra, yra galimybės gauti aukštos kokybės šviežius pašarus, pagamintus iš šalutinių gyvūninių produktų. Pažymėtina taip pat efektyvi vertės grandinė su mažomis sandorių sąnaudomis ir masto ekonomija aukcionų lygiu. Šis sektorius pasižymi aukštu vertikalios integracijos lygiu ir stipriu sektoriaus subjektų tarpusavio bendradarbiavimu, gerai išvystyta infrastruktūra. Be to, svarbų vaidmenį vaidina taip pat pardavimas aukcionuose, kuris leidžia realizuoti produkciją konkurencingomis kainomis ir be kelių grandžių tarpininkų“ (20psl.) „Kaip ir valdų su šeimos nariais atveju, pabrėžtina, kad ūkių su šeimos nariais atveju svarbus yra šeimų gerovės aspektas.
Uždraudus kailinės žvėrininkystės verslą, gali būti paveikti ne pavieniai šeimos nariai, tačiau iš esmės pabloginta visos šeimos finansinė situacija.“ (25psl.)
„kailinės žvėrininkystės materialinės investicijos
sudarė nuo 4,1 iki 22 proc. visų gyvulininkystės sektoriaus investicijų“ (33psl.) Sunku suprasti, kaip gavus tokias Vertintojų išvadas, rekomenduojama verslo šaką uždrausti? Jeigu tai yra tik politinis sprendimas, kam reikėjo leisti mūsų visų pinigus Vertinimui? Reikia pabrėžti, kad tokius puikius veislininkystės rezultatus eiliniai Lietuvos ūkininkai pasiekė be valstybės paramos, o tik sunkiu ir nuosekliu savo darbu. Taigi mūsų asociacijos nariai kategoriškai prieštarauja kailinių žvėrelių auginimo draudimui ir pasiruošę ginti savo teisę į daugelį metų kurtą ir Lietuvos valstybės prioritetiniu laikytą verslą. Pritarti KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados 6 d. 21. Žemės ūkio rūmai Sigitas Dimaitis 2023-02-15 Nr. 1.01-0106 g-2023-1348 ŽŪR informuoja, kad išnagrinėjo ŽŪM parengtą ir pakartotinai pateiktą derinimui LRV nutarimo
„Dėl Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo
Nr. VIII-500 2, 3, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1104 ir Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 8 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1105“ projektą Nr.
projektą Nr. 22-16621(3) (toliau – Projektas).<...> ŽŪR rūmai kategoriškai nepritaria parengtam LRV nutarimo Projektui ir ragina jo atsisakyti , rašte pateikiami argumentai. <...> „<...> Galiausiai norime akcentuoti, kad kailinės žvėrininkystės verslo Lietuvoje uždraudimas šiuo metu grindžiamas vien tik moraliniais ar vertybiniais motyvais, kuriuos diktuoja gyvūnų teisių aktyvistai . Tačiau visiškai nekalbama apie teisinius pagrindus, kuriais remiantis būtų galima pagrįsti ekonomiškai naudingos, ilgametes tradicijas turinčio žemės ūkio sektoriaus, kuris teikia didelę ekonominę ir socialinę naudą bei prisideda prie aplinkosauginių tikslų įgyvendinimo, veiklos uždraudimą. Akivaizdu, kad dėl valdžios priimtų sprendimų tenkančią finansinę naštą turės pakelti visuomenė, kitaip tariant mokesčių mokėtojai. Tuo tarpu verslas, kurio teisiniai lūkesčiai ir interesai galimai bus pažeisti, su visais iš to išplaukiančiais padariniais bei pasekmėmis bus priverstas nutraukti ilgus metus puoselėtą bei plėtotą veiklą. Įvertinus visą tai, kviečiame ieškoti konstruktyvių ir dalykiškų sprendimų, kurie nepadarytų nepataisomos žalos bei būtų tvarūs ilgalaikėje perspektyvoje.
<...>“
Pritarti KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados 6 d. 22. V. Kaklys 2023.02.17 g-2023-1352 LŽAA teikia pastabas LRV Nutarimo projektui prašo į jas atsižvelgti bei primena, kad LŽAA 2022-12-16 pateikė išsamias pastabas ankstesnei Nutarimo projekto redakcijai, į kurias buvo nuspręsta neatsižvelgti derinimo pažymoje nurodant, kad „pagrindiniai Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1104 ir Laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 8 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-1105 (toliau - Įstatymų projektai) uždaviniai <...> neatitinka minėtų Įstatymų projektų rengimo tikslų, išdėstytų jų aiškinamajame rašte ir Nutarimo projekto tikslų nurodytų lydraštyje. “ LŽAA nariai kategoriškai prieštarauja kailinių žvėrelių auginimo (Verslas) draudimui ir yra pasiruošę ginti savo teisę į daugelį metų kurtą ir Lietuvos valstybės prioritetiniu laikytą Verslą, kuris buvo skatinamas (teikiama parama iš nacionalinių ir (ar) Europos Sąjungos lėšų). Vadovaujantis Konstitucijos1 48 str., kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas , gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. LŽAA nariai augina ūkinius gyvūnus kaip ir eilė gyvulininkyste užsiimančių verslų, tačiau gyvūnų gerovės standartų laikosi griežčiau nei bet kuri kita žemės ūkio šaka . Lietuvoje auginant kailinius žvėrelius yra laikomasi ir visų 1998-07-20 Tarybos direktyvos 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos reikalavimų. Be to, griežčiausių gerovės standartų vykdymas yra užtikrinamas padidintu dėmesiu iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei gyvūnų teisių aktyvistų. Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 49 ir 63 str. garantuoja laisvą kapitalo judėjimą bei įsisteigimo laisvę. Dalies LŽAA narių naudos gavėjai yra užsienio investuotojai. Todėl Verslo apribojimas pažeis šių asmenų SESV garantuojamą laisvą kapitalo judėjimą bei įsisteigimo laisvę . Vis dėl to, jeigu įstatymų leidėjas nuspręstų neatsižvelgti į išsamius ir pagrįstus argumentus, patvirtinančius Verslo išsaugojimo poreikį, turėtų būti aiškiai įvertintos tokio Verslo draudimo pasekmės ir sąžiningai atlyginama visa žala, patirta dėl tokio Verslo draudimo, kaip numato Konstitucijos 23 str.3 ir kiti teisės aktai . Nutarimo projektas neatitinka imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų.
Rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas (Poveikio vertinimas). Šio vertinimo išsamumas turi būti proporcingas galimoms numatomo teisinio reguliavimo pasekmėms. Sprendimą dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo priima teisės akto projekto rengėjas. Atliekant numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, nustatomas galimas teigiamas ir neigiamas poveikis to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas. Atsižvelgiant į teisės akte numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį, mastą, turi būti įvertinamas poveikis ekonomikai, konkurencijai, valstybės finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui , aplinkai, administracinei naštai, regionų plėtrai, reglamentuojamoms profesijoms ir kitoms sritims. Įstatymo ar kito Seimo teisės akto projekte numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami aiškinamajame rašte arba atskiru dokumentu. Rengiant kitus teisės aktų projektus, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (TPĮ 15 str. 1-3 d.). Verslo draudimas reiškia, kad teisinis reguliavimas yra keičiamas iš esmės – esamas reguliavimas, suteikiantis teisę verstis tokia veikla (žvėrelių auginimo kailiams veikla), kuri Lietuvoje netgi buvo prioritetinė ir skatinama, naikinamas priimant naują reguliavimą, draudžiantį Verslą. Tokiu atveju, laikantis TPĮ 15 str. reikalavimų, privalo būti atliekamas Poveikio vertinimas. Metodika taip pat patvirtina, kad privalo būti atliekamas Poveikio vertinimas.
Metodikos 4 p. numatyta, jog turi būti atliekamas prioritetinių teisėkūros iniciatyvų, teisės aktų projektų, teikiamų svarstyti Vyriausybei, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, kai numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kai iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas . Metodikos 34 p. nurodyta, kad kitų projektų (išskyrus prioritetines teisėkūros iniciatyvas) poveikio vertinimo procesas apima: poveikio vertinimo atlikimą, rezultatų apibendrinimą ir jų pateikimą. Be to, Metodikos
Seimo priimamų teisės aktų, projektų poveikio vertinimo rezultatų išvados kartu su projektu pateikiamos kaip apibendrinta informacija projektą parengusios institucijos rašte, kuriuo teisės akto projektas teikiamas išvadoms gauti, ir (ar) teikime Vyriausybei. Apibendrintoje informacijoje nurodomas numatomo teisinio reguliavimo tikslas, galimas teigiamas ir (ar) neigiamas projekto poveikis kiekvienu vertintu poveikio vertinimo aspektu, kur įmanoma, pagrįstas atliktais skaičiavimais. Projekto rengėjui nusprendus, poveikio vertinimo rezultatai gali būti pateikiami ne rašte, kuriuo teisės akto projektas teikiamas išvadoms gauti, ar teikime Vyriausybei, o atskiroje Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymoje, kurios forma pateikta Metodikos 3 priede, parengta Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma teikiama suinteresuotoms institucijoms kartu su projektu išvadoms gauti. Nors Ministerija buvo užsakiusi Smart Continent LT, UAB kailinės žvėrininkystės uždraudimo Lietuvoje poveikio vertinimą, tačiau pati Ministerija šio vertinimo nelaiko kaip atlikto pagal TPĮ ir Metodikos nuostatas bei Lydraštyje aiškiai nurodo, kad Poveikio vertinimas nebuvo atliekamas ir šiuo vertinimu nesivadovauja , teikdama Nutarimo projektą .
Tačiau, kaip matyti iš TPĮ ir Metodikos reikalavimų, toks vertinimas privalėjo būti atliktas, o, jo nesant, yra pažeisti imperatyvieji teisės aktų reikalavimai. Nutarimo projekte nurodoma 1 mln. EUR kompensacijų už Verslo uždraudimą suma reikšmingai prieštarauja ekspertų vertinimui ir kitų šalių praktikai Nutarimo projekte nurodoma, kad „ Lėšos kompensacijoms už Verslo uždraudimą būtų skiriamos iš Žemės ūkio ministerijos asignavimų, kurių bendra visiems ūkio subjektams vienkartinė kompensacijos už kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimą suma sudarytų apie 1 mln. Eur. “ Tačiau ši informacija neatitinka nei Ministerijos užsakymo Smart Continent LT, UAB kailinės žvėrininkystės uždraudimo Lietuvoje poveikio vertinimo ( Vertinimas ) nei kitų šalių praktikos. Ministerijos užsakyto Smart Continent LT, UAB Vertinimo išvada yra tokia: „ kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimo kompensacijų preliminari suma - 56,85 mln. Eur. Skaičiuojant poveikį biudžetui dėl kompensacijų išmokėjimo buvo įvertintos išmokos už prarastas pajamas, išlaidas, susijusias su verslo uždarymu, nedarbo išmokos ir išmokos šeimų pajamoms užtikrinti. Didžiausią kompensacijos sumos dalį sudarytų išmokos už negautas pajamas už audinių odų ir kailių pardavimą.“ LŽAA yra nesuprantama, kodėl Nutarimo projekte yra nurodoma 1 mln. EUR kompensacijų suma, grindžiama Smart Continent LT, UAB Vertinimu, nors pačiame Vertinime yra nurodyta - 56,85 mln. EUR suma. Be to, LŽAA pastebi, kad vertinime nurodyta 56,85 mln. EUR suma yra tik preliminari bei paskaičiuota neįvertinus visų Verslo uždarymo išlaidų.
išlaidos valstybei bus gerokai didesnės ir preliminariai sudarys apie175 mln. EUR (Priedas Nr. 2 - LŽAA LŽAA paaiškinimai dėl kailinių žvėrelių auginimo draudimo Lietuvoje pasekmių). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Nutarimo projekte turėtų būti tikslinamas dėl Verslo uždraudimo mokėtinų kompensacijų dydis nuo 1 mln. EUR iki 175 mln. EUR. Nutarimu siūlomas Įstatymų projektų įsigaliojimo nukėlimo terminas yra per trumpas Nutarimo projekto 1 p. siūloma Įstatymų projektų įsigaliojimo bei komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, uždraudimo datą nukelti į 2027-01-01. Siūlomas Įstatymų projektų įsigaliojimo terminas yra per trumpas. Jis turėtų būti bent
geriausių ir daugiausiai kailių išauginančių pasaulyje, Lietuvoje auginamų žvėrelių kailiai yra itin kokybiški, o Lietuvoje šis Verslas buvo laikomas prioritetiniu. Todėl yra būtinas ilgesnis laikas Verslo persitvarkymui. Europos Sąjungos valstybėse narėse, kuriose priimtas sprendimas uždrausti kailinės žvėrininkystės verslą, verslo uždraudimo atidėjimo laikotarpis buvo iki 11 metų. Todėl Verslo uždraudimo nukėlimas 10 metų atitinka ir Europos sąjungos praktiką. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, LŽAA prašo atsižvelgti į LŽAA pastabas dėl Nutarimo projekto. Pritarti KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados 6 d. 23. Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija (LŽAA) Č. Tallat-Kelpša 2023-03-01 Nr. 342 g-2023-1754 LŽAA palaiko anksčiau savo pateiktas pastabas Nutarimo projektui bei prašo į jas atsižvelgti. 2022-12-16 LŽAA pateiktos pastabos ir 2023-02-15 LŽAA pateiktos pastabos Nutarimo projekto ankstesnėms redakcijoms yra svarbios ir turėtų būti rimtai bei atidžiai įvertintos bei motyvuotai dėl jų pasisakyta.
Ministerijos Lydraštyje aprašomi pagrindiniai Įstatymų projektų aiškinamuosiuose raštuose nurodyti uždaviniai, įstatymų projektus parengti paskatinusios priežastys, dėl kurių LŽAA išdėstys savo poziciją. Įstatymų projektų iniciatorių (Iniciatoriai) keliama esminė problema, kad kailinių gyvūnų ūkiuose neįmanoma užtikrinti kailiniams žvėreliams būdingų sąlygų, todėl taip pažeidžiama gyvūnų gerovė. Vis dėl to, šis teiginys nėra grindžiamas jokiais įrodymais. Iš kitos pusės, Lietuvos Respublikoje galioja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus patvirtinti kailinių gyvūnų laikymo reikalavimai. Kailinių žvėrelių augintojams laikantis šio reguliavimo, nėra pagrindo teigti, kad kailinių žvėrelių ūkiuose nėra užtikrinamos gyvūnų gerovės sąlygos. Papildomai, be nuolatinės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos priežiūros ir reikalavimų vykdymo, visi Lietuvos audinių ūkiai yra tikrinami pagal gyvūnų gerovės programą WelFur. Ūkiai yra sertifikuojami tik tuo atveju, jeigu atitinka gyvūnų gerovės programos WelFur reikalavimus. Neturintys sertifikato ūkiai, negali realizuoti kailių (tiekti kailių į aukcionus). Visos šios aplinkybės taip pat turėtų būti įvertintos. Iniciatoriai vadovaujasi Europos Komisijos Gyvūnų sveikatos ir gerovės mokslinio komiteto 2001 metų rekomendacija:
„Kadangi dabartinės ūkininkavimo sistemos sukelia
rimtas problemas visoms gyvūnų, auginamų dėl kailių, rūšims, turėtų būti stengiamasi sukurti gyvenimo sąlygas, kurios patenkintų šių gyvūnų poreikius“ . Visgi, net 6 iš 8 komiteto narių šią rekomendaciją pasirašyti atsisakė, o Europos Komisija po šios rekomendacijos nusprendė nepriimti jokių tolesnių sprendimų.
Iniciatoriai teigia, jog
„gyvūnų auginimo sąlygos Europos kailinių žvėrelių ūkiuose per
paskutinius 20 metų reikšmingai nepasikeitė (pavyzdžiui, narvų plotis audinėms padidintas 10 cm (nuo 20 cm iki 30 cm), ilgis – 20 cm (nuo 70 cm iki
. Tačiau Iniciatorių pateikti skaičiai rodo atvirkščiai nei jie teigia, t. y., kad gyvūnų auginimo sąlygos pasikeitė reikšmingai, narvelio tūris padidėjo net 147 proc. Anot iniciatorių, kailinė žvėrininkystė turėtų būti uždrausta dėl pavojaus užsikrėsti SARS-CoV-2 nuo kanadinių audinių. Šis teiginys ir jo reikšmė turėtų būti įrodyti pateikiant įrodymus, specialistų išvadas ar pan. LŽAA duomenimis, Pasaulio sveikatos organizacija patvirtino, kad baimės dėl šio viruso buvo perdėtos, o Danija, kuri išnaikino visas audines, nuo 2023 metų sausio 1 d. vėl leido auginti audines, jau turi veikiančias audinių fermas ir privalės ūkininkams ir susijusioms įmonėms išmokėti apie 2,5 mlrd. EUR. Tuo atveju, jeigu pavojus užsikrėsti SARS-CoV-2 nuo kanadinių audinių būtų realus ir reikšmingas, tai Danija, išnaikinusi visas audines, matomai nebūtų nusprendusi leisti iš naujo pradėti audinių auginimo veiklą. Iniciatoriai vadovaujasi visuomenės apklausa, kuri rodo, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų nepritaria gyvūnų auginimui dėl jų kailių. 2019 m. lapkričio mėn. „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, net 81,7 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad kailinius gyvūnus auginti narvuose ir žudyti dėl jų kailių yra nepriimtina. Tačiau apklausų rezultatai gali priklausyti nuo eilės subjektyvių aplinkybių, parinktų respondentų, apklausų atlikimo laiko, klausimų formuluočių ir kt. Naujesnė (2021 m. gruodį) tos pačios „Vilmorus“ atlikta apklausa (Priedas Nr.
1) rodo visiškai kitus rezultatus: net 53 proc. respondentų į kailinių žvėrelių auginimą fermose žiūri teigiamai arba neutraliai, o tik 34,5% žiūri neigiamai. Yra pagrindas laikyti, kad gyventojų valia dar reikšmingiau sumažėtų, jeigu gyventojams būtų pateikiama informacija apie kailinių žvėrelių verslo uždraudimo kaštus – LŽAA skaičiavimais dėl verslo uždraudimo valstybė turėtų sumokėti apie 175 mln. EUR. Pavyzdžiui, „Vilmorus“ 2023 m. vasario mėn. atliko apklausą, respondentų klausiant klausimo „Kaip Jūs manote, kokioms reikmėms Lietuvos Respublikos Vyriausybei labiausiai verta išleisti 56 mln. eurų?“. Apklausos rezultatai (Priedas Nr. 2) patvirtina, kad tik 2,1 proc. respondentų nuomone, ši suma galėtų būti panaudojama sumokėti kailinių žvėrelių ūkių savininkams kompensacijas už tai, kad kailinių žvėrelių ūkio šaka būtų uždrausta Lietuvoje. Iniciatoriai Įstatymų projektų poreikį grindžia tuo, kad, nepriėmus Įstatymų projektų, Lietuva tarptautiniame kontekste bus vertinama neigiamai. Tačiau toks teiginys neturi rimto pagrindo, kadangi tokios valstybės, kaip Švedija, Suomija, Danija, Lenkija, Islandija, Ispanija, Graikija, Lenkija, JAV, Kanada ir daugelis kitų valstybių kailinės žvėrininkystės neuždraudė. Pagrindo teigti, kad šios valstybės tarptautiniame kontekste yra vertinamos neigiamai, nėra. Iniciatoriai, siekdami Įstatymo projektų priėmimo, nurodo teiginius, susijusius su gyvūnų gerove, tačiau šie teiginiai yra tik nuomone. LŽAA manymu, specialistai turėtų įvertinti gyvūnų gerovės klausimus prieš uždraudžiant ilgai vystytą ir prioritetine laikytą ūkio šaką. Europos maisto saugos tarnyba yra parengusi planą moksliniam įvairių ūkinių gyvūnų gerovės vertinimui, kuriame yra numatyta atlikti ir audinių bei kitų kailinių gyvūnų gerovės mokslinį vertinimą.
mano, kad prieš priimant draudimą vykdyti kailinės žvėrininkystės veiklą Lietuvoje, būtų tikslinga sulaukti Europos maisto saugos tarnybos mokslinių tyrimų dėl audinių gerovės. Kalbant dėl kompensacijų kailinės žvėrininkystės uždraudimo atveju, LŽAA norėtų pasisakyti dėl pastabos, pateiktos prie Lydraščio pridėtoje derinimo pažymoje <...>. Sprendžiant dėl kompensacijų dydžio, nėra jokio pagrindo vadovautis Estijos ir Latvijos pavyzdžiais, kadangi Estijoje draudimo priėmimo metu buvo tik vienas kailinių žvėrelių ūkis, o be to, jis buvo tuščias, Latvijoje buvo tik keli ūkiai. Lietuvoje kailinių žvėrelių auginimas yra žymiai didesnio masto – Lietuvos žvėrininkystės ūkiai yra tarp geriausių ir daugiausiai kailių išauginančių pasaulyje. Todėl, kalbant apie kompensacijas, reikėtų lygiuotis į tokias šalis, kuriose auginamų žvėrelių kiekis ir kokybė buvo geriausi. Be to, kas pasakyta, Latvijoje nėra pasibaigę teisminiai ginčai, todėl šios valstybės praktika nereikėtų remtis ir dėl šios priežasties. LŽAA siekia, kad, tuo atveju, jeigu, sulaukus Europos maisto saugos tarnybos mokslinių tyrimų dėl audinių gerovės, būtų pagrįstai nuspręsta uždrausti kailinių žvėrelių auginimo verslą, tai už verslo uždraudimą būtų sąžiningai kompensuota visa patirta žala (apie 175 mln. EUR), o ne simbolinė 1 mln. EUR suma. Pritarti KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados 6 d. 24. Žemės ūkio rūmai 2023-04-17 Nr.1.02- 0195 (23-04-18 Nr. G-2023-3378) „<...> ŽŪR kategoriškai nepritaria parengtam Projektui ir ragina jo atsisakyti dėl šių priežasčių: 1.
Ši žemės ūkio veiklos šaka kuria didelę pridėtinę vertę visai šalies ekonomikai , kadangi Lietuvoje kailinių žvėrelių augintojų apyvarta siekia apie 40 mln. eurų kasmet ir tai sudaro apie 7 proc. visos Europos kailių rinkos. Be to, žvėrininkystės sektoriuje 2012-2021 m. laikotarpiu fiksuojamas teigiamas importo-eksporto balansas, kas parodo, kad kailinės žvėrininkystės verslas prisideda prie teigiamo Lietuvos užsienio prekybos balanso. Lietuva užima labai stiprias pozicijas tarptautinėse rinkose, kaip labai aukštos kokybės audinių odų ir kailių gamintoja, todėl turi konkurencinį pranašumą lyginant su kitais pasaulinės rinkos dalyviais;
kailinių žvėrelių ūkio šaka glaudžiai siejasi su kitomis Lietuvos verslo šakomis , todėl uždraudus kailinių žvėrelių auginimą neigiamą poveikį tiesiogiai pajustų ir kiti susiję ūkio sektoriai. Žvėrelių šėrimui kasmet sunaudojamos daugiau kaip 48 tūkst. tonų maisto atliekų iš skerdyklų ir žuvies perdirbimo įmonių, kurias kitu atveju tektų utilizuoti. Žvėrelių auginimo metu sukauptas mėšlas naudojamas laukuose ir yra ypač vertinamas dėl jame esančio fosforo, kurio nėra kitų gyvūnų mėšle, tokiu būdu išvengiama taršos gaminant ir naudojant chemines trąšas, o kailinių gyvūnų liekanos panaudojamos biodujų gamyboje. Tai itin aktualu šiandien, kadangi Europos Komisija 2022 m. lapkričio 9 d. pristatė komunikatą „Trąšų pakankamumo ir įperkamumo užtikrinimas“, kuriame pateikiami įvairūs veiksmai ir gairės, kaip padėti ūkininkams optimaliai naudoti trąšas ir mažinti priklausomybę šiose srityse. Komunikate skatinamas didesnis organinių trąšų naudojimas vietoje mineralinių ir tokiu būdu mažinant priklausomybę nuo dujų ir anglies pėdsaką;
žvėrininkystės verslas ir jo socioekonominis poveikis apima daugiau veiklų nei vien kailinių žvėrelių auginimą.
Šios veiklos uždraudimas turės neigiamos įtakos Lietuvos darbo rinkai ir socialiniam užimtumui, ne tik tiesiogiai ūkiuose dirbantiems, bet ir aptarnaujantiems sektoriams. Tai lems tokių asmenų bedarbystę, kas padidins poreikį mokėti nedarbo išmokas bei kompensacijas;
4Kompensacijos už teisėto ir pelningo verslo nutraukimą privalo būti mokamos,
ir mokamos visiems, nepriklausomai nuo vykdytos veiklos trukmės ar jos nutraukimo momento. Projekto 2 straipsnyje siūloma numatyti, kad kompensacija būtų skiriama komercinę veiklą, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, vykdantiems ūkio subjektams, pradėjusiems šią veiklą iki 2022 m. sausio 1 d., tačiau nėra apibrėžtas laikotarpis, kada veiklą nutraukę subjektai turės teisę gauti kompensaciją dėl veiklos nutraukimo. Primename, kad įvairios iniciatyvos bei akcijos, kuriomis siekiama uždrausti kailinių žvėrelių auginimą buvo Lietuvoje pradėtos daug anksčiau – dar iki
atstovų nematydami ilgalaikių perspektyvų ir juo labiau plėtros galimybių, jau anksčiau pristabdė arba visiškai nutraukė vykdomą veiklą, patirdami didžiulius nuostolius bei pajamų netektis. Atsižvelgiant į tai, siūlome, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. veiklą nutraukę subjektai, turėtų teisę gauti kompensaciją už vykdomos veiklos nutraukimą. 5. Ūkio verslo šakos uždraudimas ne tik nulemtų verslo investicijų neatsiperkamumą, tačiau ir didelį verslo nutraukimui būtinų kompensacijų poreikį, kuris valstybės biudžetui būtų itin skausmingas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos užsakymu 2022 metais atliktas kailinės žvėrininkystės uždraudimo Lietuvoje poveikio vertinimas, kurio tikslas buvo nustatyti, ar verta uždrausti kailinės žvėrininkystės verslą Lietuvoje, kol dar nėra vieningos uždraudimo politikos Europos Sąjungoje.
Dokumente buvo įvertintas poveikis darbo rinkai ir socialiniam užimtumui, ne tik tiesiogiai ūkiuose dirbančiam, bet ir aptarnaujančiam sektoriui. Išvadose konstatuota, kad apdraustųjų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje (SODRA) asmenų skaičius viršija 550 asmenų, todėl verslo uždraudimas lems šių asmenų bedarbystę ir poreikį mokėti nedarbo išmokas bei kompensacijas. Vertinant Lietuvos žvėrininkystės šakos praradimus veiklos uždraudimo atveju, reikia įvertinti ir tai, kad Lietuvos žvėrininkystės ūkiai šiuo metu yra tarp geriausių ir daugiausiai kailių išauginančių pasaulyje. Todėl manome, kad siekiant objektyviai ir sąžiningai įvertinti kompensacijoms reikalingas lėšas, turi būti atlikti išsamūs ekspertų vertinimai bei skaičiavimai. Daugelis pastaraisiais metais žvėrininkystę uždraudusių valstybių kompensacijas dar tebeskaičiuoja, bet preliminarūs skaičiai rodo, kad įvertinus visus nuostolius kompensacijos perskaičiavus vienai laikomai veislinei patelei yra apie 500 eurų. Lietuvoje paskutinių dešimties metų vidutinis veislinių patelių skaičius buvo 350 000 vnt. Taigi, tikėtina kompensacijų suma Lietuvoje, skaičiuojant panašiai kaip Jungtinė Karalystė, Airija, Norvegija gali siekti net 175 mln. eurų, o jei Lietuva pasirinktų kompensuoti žvėrelių augintojams už veiklos nutraukimą taip, kaip kompensavo ar planuoja atlyginti kitos valstybės, atsižvelgiant į Lietuvoje laikomą gyvūnų skaičių, Danijos atveju – Lietuvai reikėtų apie 210 mln., Austrijos – apie 200 mln., Belgijos – apie 200 mln., Čekijos – apie 280 mln. eurų. Be to, Čekijoje šiuo metu vis dar vyksta teisminis procesas dėl daugiau nei du kartus didesnių nei numatyta kompensacijų.
Pažymėtina ir tai, kad kai kurios šalys (Kroatija, Bosnija ir Hercegovina, Serbija, Makedonija, Estija, Liuksemburgas, Slovėnija, Slovakija bei Latvija) uždraudė kailinių gyvūnų ūkius ir nenumatė jokių kompensacijų mechanizmų, tačiau daugumoje jų ši verslo šaka buvo mažareikšmė arba išvis beveik neegzistavo. Pavyzdžiui Liuksemburgas 2018 metais uždraudė kailinių žvėrelių auginimą, nors ten nebuvo nei vienos fermos. Tuo tarpu Latvijoje priimtas sprendimas atidėti kailinių žvėrelių veiklos uždraudimą penkiems metams ir valstybė bylinėjasi su verslu dėl jo sunaikinimo. Galiausiai norime akcentuoti, kad kailinės žvėrininkystės verslo Lietuvoje uždraudimas šiuo metu grindžiamas vien tik moraliniais ar vertybiniais motyvais, kuriuos diktuoja gyvūnų teisių aktyvistai. Tačiau visiškai nekalbama apie teisinius pagrindus, kuriais remiantis būtų galima pagrįsti ekonomiškai naudingos, ilgametes tradicijas turinčio žemės ūkio sektoriaus, kuris teikia didelę ekonominę ir socialinę naudą bei prisideda prie aplinkosauginių tikslų įgyvendinimo, veiklos uždraudimą. Akivaizdu, kad dėl valdžios priimtų sprendimų tenkančią finansinę naštą turės pakelti visuomenė, kitaip tariant mokesčių mokėtojai. Tuo tarpu verslas, kurio teisiniai lūkesčiai ir interesai galimai bus pažeisti, su visais iš to išplaukiančiais padariniais bei pasekmėmis bus priverstas nutraukti ilgus metus puoselėtą bei plėtotą veiklą. Įvertinus visą tai, kviečiame ieškoti konstruktyvių ir dalykiškų sprendimų, kurie nepadarytų nepataisomos žalos bei būtų tvarūs ilgalaikėje perspektyvoje. Pritarti KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados 6 d. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
23-04-28 Nr. 2D-1100 (11.22 E ) (reg.23-05-02-G-2023-3872) (Atsakymas į KRK 2023-04-05 Prot. Nut. Nr. 110-P-10: dėl informacijos pateikimo apie siūlomo kompensacijos dydžio – 1 Eur. už vieną kailinį žvėrelį skaičiavimo metodiką) Atsakydami į Jūsų raštą dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 10, 12 ir
gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 8 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1105 informuojame, kad remiantis ministerijos užsakymu UAB Smart Continent atlikta kailinės žvėrininkystės uždraudimo Lietuvoje poveikio vertinimo ataskaita (toliau – Ataskaita) bei apibendrinus atliktą lyginamąją šalių, uždraudusių kailinės žvėrininkystės verslą, patirties analizę, darytina išvada, kad daugumoje valstybių yra taikomas pereinamasis laikotarpis, leidžiantis kailinės žvėrininkystės verslams prisitaikyti prie pokyčių ir palaipsniui užbaigti savo veiklą. Taip pat pažymėtina, kad daugumoje šalių taikomos materialinės kompensacijos, leidžiančios padengti ūkininkų patirtus nuostolius ir kitas išlaidas, susijusias su inventoriumi, persikvalifikavimu ar nenumatytas išlaidas. Lietuvoje nustačius kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimo pereinamąjį laikotarpį, t. y. šį verslą visiškai uždraudus nuo 2027 m. sausio 1 d., manytina, kad šiuo verslu užsiimantys subjektai sugebėtų atsisakyti kailinės žvėrininkystės veiklos ir pereiti prie verslų kitose srityse, patirdami minimalių nuostolių, o iš valstybės biudžeto taip pat prireiktų gerokai mažesnės sumos išmokėti kompensacijoms, negu 57 mln. Eur staigaus verslo uždraudimo atveju, kaip nurodoma Ataskaitoje. Nustačius pereinamąjį kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimo laikotarpį iki 2027 m. sausio 1 d., iš valstybės biudžeto šio verslo atsisakantiems subjektams numatoma kompensacijų suma iš viso sudarytų apie 1 mln. Eur.
Eur. Ši suma, remiantis Danijos pavyzdžiu, apskaičiuota kaip kompensacija, skirt a išlaidoms, susijusioms su verslo uždarymu, padengti ir Danijoje sudaro 0,8 Eur už žvėrelį. Kadangi Lietuvoje laikytojai ir jų laikomų žvėrelių skaičius labai skirtingi, taip pat skiriasi naudojamos infrastruktūros dydis, tikslinga verslo uždarymo išmoką susieti su žvėrelių skaičiumi, todėl buvo nuspręsta kompensacijoms išmokėti apytikriai 1 Eur už žvėrelį . Svarbu pažymėti, kad išlaidos, susijusios su verslo uždarymu, nurodytos Ataskaitoje, apima patalpų pertvarkymo arba nugriovimo, narvų utilizavimo ir pan. išlaidas, tačiau neapima išeitinių išmokų darbuotojams ir atsiskaitymų su paslaugų tiekėjais, kreditoriais ir pan. Nesvarstyta KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados 6 d. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Vyriausybė Išvada 2023-03-08 Nutarimas Nr. 142 (registr.: 2023-03-10 Nr. 2023-04319) <...> Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 10, 12 ir
Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 8 ir
Nr. 2) (toliau kartu – Įstatymų projektai), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymų projektus tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: 1.
Siūlytina Įstatymų projektų įsigaliojimo bei komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį (toliau – Verslas), uždraudimo datą nukelti į 2027 m. sausio 1 d., kadangi laikotarpio iki Verslo uždraudimo datos ilginimas ūkio subjektams suteiktų daugiau laiko persiorientuoti į kitas veiklas, Verslo uždraudimo atidėjimo laikotarpis suteiktų didesnes galimybes ūkio subjektams prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos, nuosekliau pereinant prie naujam verslui reikalingų kompetencijų įgijimo ir investicijų sukaupimo. 2. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija formuoja valstybės politiką ūkinių gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama. Atsižvelgiant į tai, įgyvendinant Projekto Nr. 1 nuostatas, Žemės ūkio ministeriją siūlytina paskirti valstybės biudžeto asignavimų, skirtų kompensacijoms už Verslo uždraudimą, valdytoja. Lėšos kompensacijoms už Verslo uždraudimą būtų skiriamos iš Žemės ūkio ministerijos asignavimų, kurių bendra visiems ūkio subjektams vienkartinė kompensacijos už kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimą suma sudarytų apie
bei atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje kasmet laikoma apie 1,1 mln. kailinių žvėrelių, kompensacijos dydis už vieną kailinį žvėrelį sudarytų 1 Eur. 3. Projekto Nr. 1 2 straipsniu keičiamo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija taiko kompensacijas už Verslo nutraukimą.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnyje, kuris nustato Vyriausybės įgaliojimus, nėra numatyta, jog Vyriausybės funkcija yra ar gali būti kompensacijų ūkinės veiklos subjektams taikymas, be to, tokia funkcija nedera ir su konstituciniu Vyriausybės teisiniu statusu. Įstatymų projektų rengėjai siūlo kompensaciją taikyti už Verslo nutraukimą, todėl kompensacija pagal savo pobūdį turi būti tiesiogiai susiejama su faktu, kada Verslas nutraukiamas, ir atitinkamai ši kompensacija nėra nuolatinio, bet laikino pobūdžio (išmokėjus kompensacijas – šių nuostatų poreikis bus neaktualus). Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projekto Nr. 1 2 straipsniu keičiamo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio keitimo atsisakyti, o kompensacijų mechanizmą nustatyti Projekto Nr. 1 6 straipsnyje. Projekto Nr. 1 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Projekto Nr. 1 2 straipsnis, nustatantis, kad kompensacijos už Verslo nutraukimą skiriamos Verslą vykdantiems ūkio subjektams, įsteigtiems iki 2022 m. sausio 1 d., įsigalioja nuo 2023 m. liepos 1 d. Lėšų kompensacijoms už Verslo nutraukimą Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nenumatyta, todėl Projekte Nr.1 siūlytina nustatyti kompensacijų mokėjimo pradžios terminą 2024 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį ir į šio punkto antrojoje pastraipoje siūlomą kompensacijos mokėjimo pradžią, Projekto Nr. 1 6 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. liepos 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“, siūlytina nurodyti, kad šie teisės aktai turėtų būti priimti iki 2023 m. rugsėjo 31 d.
Siūlytina Projekte Nr. 1 nustatyti kompensavimą papildančias sąlygas, tai yra, kompensacijų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką turi nustatyti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Siekiant išvengti galimų piktnaudžiavimo atvejų, kai, paskelbus priimtą Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą Teisės aktų registre būtų siekiama gauti didesnę kompensaciją didinant kailinių žvėrelių skaičių, siūloma skirti kompensaciją už laikytą vidutinį žvėrelių skaičių paskutiniaisiais metais prieš šio įstatymo paskelbimą Teisės aktų registre. Šie duomenys apimtų per vienus paskutiniuosius metus prieš šio įstatymo įsigaliojimą laikytus kailinius žvėrelius, todėl leistų objektyviai ir sąžiningai apskaičiuoti kompensaciją. Verslą planuojant uždrausti, jį vykdantiems ūkio subjektams neturėtų būti sudarytos galimybės pasinaudoti parama iš nacionalinių ir (ar) Europos Sąjungos lėšų, todėl būtina nustatyti terminą, nuo kurio valstybės parama Verslui neteikiama. 4. Atsižvelgiant į šio nutarimo 1–3 punktus, siūlytina Projekto Nr. 1 6 straipsnį išdėstyti taip: „
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 2, 4 ir 6 dalis, įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. rugsėjo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Komercinę veiklą, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, vykdžiusiems ūkio subjektams, pradėjusiems jį vykdyti iki 2022 m. sausio 1 d. ir vykdymą nutraukusiems iki 2026 m. gruodžio
tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimą.
Kompensacijos dydis nustatomas pagal Ūkinių gyvūnų registre deklaruotų kailinių žvėrelių skaičių, imant vidutinį metinį jų skaičių, laikytą paskutiniaisiais metais prieš šio įstatymo paskelbimą Teisės aktų registre, už vieną kailinį žvėrelį išmokant 1 Eur dydžio kompensaciją. Vienkartinė kompensacija skiriama nuo dokumentų, patvirtinančių komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimą, gavimo dienos. 4. Vidutinis metinis žvėrelių skaičius apskaičiuojamas sudedant Ūkinių gyvūnų registre deklaruotą kailinių žvėrelių skaičių, laikytą paskutiniaisiais metais prieš šio įstatymo paskelbimą ir gautą sumą padalinant iš deklaravimų per paskutiniuosius metus prieš šio įstatymo paskelbimą skaičiaus. 5. Kompensacijos skiriamos nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d., išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytiems ūkio subjektams. 6. Ūkio subjektams, gavusiems lengvatinę (-es) paskolą (-as) pagal skatinamųjų finansinių priemonių
„Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ir žuvininkystės produktų gamybos,
perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ ir „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą“ schemas, kompensacijos išmokamos tik visiškai grąžinus paskolas. 7.
nacionalinių ir (ar) Europos Sąjungos lėšų veiklai, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, vykdyti neteikiama jokiomis formomis, išskyrus šio straipsnio
Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 4, 7, 9, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-231 5 straipsniu įstatymo 10 straipsnis papildytas 8 dalimi, todėl siūlytina atitinkamai pataisyti Projekto Nr. 1 3 straipsnio 2 punkte nurodytą numeravimą. 6. Projekto Nr. 2 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“, tačiau šio nutarimo 3 punkte kompensacijos mokėjimo pradžią siūlytina nustatyti nuo 2024 m. sausio 1 d., todėl atitinkamai šio straipsnio
2023 m. rugsėjo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 7. Atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintą sistemiškumo principą, kartu keistinas ir Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 102 straipsnio 2 dalies 3 punktas, kuriame nustatyta, kad leidimas prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais nereikalingas, kai prekiaujama saugomų rūšių laukiniais gyvūnais, skirtais veislinei bandai specializuotuose kailinių žvėrelių auginimo ūkiuose sudaryti, pripažįstant jį netekusiu galios. Nepritarti KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados 6 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Išvada 2023-03-08 Nutarimas Nr. 142 (registr.: 2023-03-10 Nr. 2023-04319) 8.
2023-04319)
Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su kompensacijų ir kitų išmokų mokėjimu iš valstybės ar savivaldybių biudžetų. Vadovaujantis minėta nuostata, turi būti atliktas Įstatymų projektų antikorupcinis vertinimas. Pritarti Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo išvada gauta (2023-04-18 Nr. 4-01-3220). (G-2023-3406)
3Seimo nariai: A. Palionis, V. Ąžuolas,
6 Argumentai: Kanadinių audinių Lietuvoje auginama apie 1,5 mln., o šinšilų – apie 44 tūkst. per metus. Lietuvoje veikiančios audinių fermos turi ilgametę praktiką ir yra retas verslas šalyje, kuris gali pasigirti geriausia produkcijos kokybe pasaulyje. Jis valdo 5–8 proc. pasaulio audinių rinkos, priklausomai nuo metų. Europoje yra 19 valstybių, kurios yra uždraudusios auginti kailinius žvėrelius. Dešimt valstybių kompensavo verslo prarastas pajamas. Daugumoje minėtų valstybių ši verslo šaka buvo mažareikšmė arba išvis beveik neegzistavo, pavyzdžiui, Liuksemburgas 2018 m. uždraudė kailinių žvėrelių auginimą, nors ten nebuvo nė vienos fermos. Šalyse, kuriose verslas egzistavo, buvo mokamos solidžios kompensacijos. Pavyzdžiui, Didžioji Britanija 2003 metais uždarinėjo kailinių žvėrelių fermas ir už vieną motininę patelę mokėjo 540 eurų kompensaciją. Airija mokėjo iki 320 eurų, Belgija – 500 eurų už vieną motininę patelę, Norvegija – 500 eurų ir dar skyrė lėšų fermoms nugriauti ir utilizuoti. Jeigu kompensacija būtų tokia kaip Didžiojoje Britanijoje, Lietuvos švelniakailių žvėrelių verslui reikėtų sumokėti maždaug 230 mln. eurų, jeigu kaip Airijoje
Pigiausiai Lietuvos biudžetui kainuotų „olandiška“ kompensacija – apie 72 mln. eurų, bet Olandijoje situacija buvo išskirtinė, nes greta kompensacijų buvo metamos milžiniškos lėšos darbuotojams perkvalifikuoti ir aplinkai sutvarkyti – ten buvo auginama daugiausia švelniakailių žvėrelių Europoje. Beje, Olandijos atveju diskusijos truko ilgiau negu dešimtmetį ir draudimas įsigalios nuo kitų metų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau bei remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės
tikslinti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1104, ir teikiame žemiau nurodytus pasiūlymus. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 6 straipsnį: „6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 4 dal į is , įsigalioja
įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. 32 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. rugsėjo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Komercinę veiklą, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, vykdžiusiems ūkio subjektams, pradėjusiems jį vykdyti iki 2022 m. sausio 1 d. ir vykdymą nutraukusiems iki
nuo 2024 m. sausio 1 d. skiria, apskaičiuoja ir moka kompensacijas už komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimą.
Kompensacijos dydis nustatomas pagal Ūkinių gyvūnų registre deklaruotų kailinių žvėrelių skaičių, imant vidutinį metinį jų skaičių, laikytą paskutiniaisiais metais prieš šio įstatymo paskelbimą Teisės aktų registre, už vieną motininę patelę išmokant 500 Eur dydžio kompensaciją. Vienkartinė kompensacija skiriama nuo dokumentų, patvirtinančių komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimą, gavimo dienos. 4. Vidutinis metinis žvėrelių skaičius apskaičiuojamas sudedant Ūkinių gyvūnų registre deklaruotą kailinių žvėrelių skaičių, laikytą paskutiniaisiais metais prieš šio įstatymo paskelbimą ir gautą sumą padalinant iš deklaravimų per paskutiniuosius metus prieš šio įstatymo paskelbimą skaičiaus. 5. Kompensacijos skiriamos nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d. “ Nesvarstyta KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados 6 d. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: atmesti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1104, kadangi:
1) Projektu siūloma uždrausti komercinę veiklą, kurios tikslas gauti ar parduoti kailinio žvėrelio kailį (toliau – Verslas), tačiau ES nėra bendros šio Verslo uždraudimo politikos, Europos Komisija nėra priėmusi teisės akto, draudžiančio šį Verslą ir artimiausiu metu to neplanuojama daryti. Tai palikta pačioms valstybėms narėms apsispręsti;
2) Projektu siūlomas Verslo uždraudimas šiuo metu grindžiamas Lietuvos gyvūnų teisių aktyvistų moraliniais ar vertybiniais motyvais.
Tačiau visiškai nekalbama apie teisinius pagrindus, kuriais remiantis būtų galima pagrįsti ekonomiškai naudingos, ilgametes tradicijas turinčio žemės ūkio sektoriaus, teikiančio didelę ekonominę ir socialinę naudą, veiklos uždraudimą. Dėl Verslo uždraudimo priimtų sprendimų tenkančią finansinę naštą turės pakelti visuomenė - mokesčių mokėtojai. Tuo tarpu verslas, kurio teisiniai lūkesčiai ir interesai galimai bus pažeisti, su visais iš to išplaukiančiais padariniais bei pasekmėmis bus priverstas nutraukti ilgus metus puoselėtą bei plėtotą veiklą;
3) šis Verslas Lietuvoje laikomas prioritetiniu verslu ir buvo skatinamas - teikiama parama iš nacionalinių ir (ar) Europos Sąjungos lėšų bei šiame Versle laikomasi griežtesnių gyvūnų gerovės standartų nei bet kuri kita žemės ūkio šaka;
4) siūlomas Verslo draudimas neįgyvendins nė vieno Įstatymų projektų teikėjų aiškinamajame rašte išdėstyto tikslo dėl to, kad iš esmės nepaveiks kailio paklausos globaliu lygiu. Tik paklausos ribojimas galėtų prisidėti prie Įstatymų projektų iniciatorių siekio. Kailio gaminių pasiūlą formuoja paklausa, o pasaulyje vyraujanti kailio gaminių paklausa nėra paveikiama, jei laikinai sumažėja jų pasiūla. Moralinė atsakomybė už kailio gaminių vartojimą priskirtina vartotojams ar visuomenei bendrai, tačiau ne konkrečiai šiam verslui;
5) rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Nors Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) buvo užsakiusi Smart Continent LT, UAB kailinės žvėrininkystės uždraudimo Lietuvoje poveikio vertinimą, tačiau Vyriausybės 2023 m. kovo 8 d. Išvadoje (Nutarimas Nr.
Išvadoje (Nutarimas Nr. 142 ) šio vertinimo nelaiko kaip atlikto ir šiuo vertinimu nesivadovauja. LRV Nutarime nurodoma 1 mln. EUR kompensacijų už Verslo uždraudimą suma reikšmingai prieštarauja ekspertų vertinimui (Smart Continent LT, UAB vertinimu nurodyta - 56,85 mln. EUR suma) ir kitų šalių praktikai. 6) tiek Projektu (nuo 2025-01-01), tiek Vyriausybės nutarimu (nuo 2027-01-01) siūlomas Įstatymo įsigaliojimo terminas yra per trumpas. Būtinas ilgesnis Verslo persitvarkymui skirtas terminas - bent 10 metų;
7) Verslo uždraudimas gali turėti neigiamos įtakos ne tik pavienių asmenų pajamoms, bet ir šeimoms. Lietuvos kailinės žvėrininkystės sektoriuje veikia daug ūkio valdų ir ūkių, kuriuose dirba ne tik samdomi darbuotojai, bet ir šeimos nariai. Verslo uždraudimas lemtų šių asmenų bedarbystę, kas padidintų poreikį mokėti nedarbo išmokas bei kompensacijas;
8) Verslo uždraudimas turėtų įtakos šalutinių gyvūninių produktų rinkai Lietuvoje. Uždraudus šį verslą, tik dalis šalutinių gyvūninių produktų galėtų būti panaudojama kitų pašarų gamintojų. Jei produktai turėtų būti 100 proc. utilizuojami, jų utilizavimo (pašalinimo ir sunaikinimo) išlaidos tektų šalutinių gyvūninių produktų turėtojams ir valstybei, jei valstybė teiktų pagalbą utilizavimui;
9) Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktame Projektų Nr. XIVP-1104 bei Nr. XIVP-1105 antikorupciniame vertinime pateikta išvada, kad Projektais siūlomos nuostatos gali būti ydingos antikorupciniu požiūriu, kadangi nekonkretizuoja kompensacijų už ūkinės veiklos uždraudimą nustatymo klausimų. Be to, įstatyminiame lygmenyje nekonkretizavus kompensacijų nustatymo principų /kriterijų, minėtų teisės aktų projektų priėmimo atveju sprendimus priimantiems subjektams būtų suteikiama diskrecinė teisė savo nuožiūra, galimai nepagrįstai priimti su kompensacijų nustatymu /išmokėjimu susijusius sprendimus.
10) siūlomas teisinis reglamentavimas turės neigiamos reikšmės Lietuvos Respublikos Konstitucijos ginamų teisėtų interesų užtikrinimui. Vadovaujantis Konstitucijos 48 straipsniu, kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas. 7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 2, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Viktoras Pranckietis. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis (Komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė) [1] Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-11-18 d. išvados Nr. XIVP-1104 „Dėl Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto“ 1 pastabą, kad „<...> vadovaujantis Vyriausybės įstatymu, kompensacijų ūkinės veiklos subjektams „taikymas“ nėra Vyriausybės funkcija ir nedera su konstituciniu Vyriausybės teisiniu statusu. Projekto nuostatas siūlytina tikslinti, nustatant, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtintų minėtų kompensacijų teikimo tvarką, o kompensacijų mokėjimas (administravimas) turėtų būti priskiriamas kompetentingam viešojo administravimo subjektui“.
aplinkos apsaugos komitetas
DĖL lietuvos respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xivp-1104 2023-05-24
11. Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas. Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, biuro patarėja Jolita Jakučionytė, biuro padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Seimo nariai Andrius Palionis, Valius Ąžuolas, Remigijus Žemaitaitis, Žemės ūkio ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius, Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vedėjas Arūnas Šileika, vyriausiasis specialistas Arūnas Raila, Aplinkos ministerijos viceministras Danas Augutis, Gamtos apsaugos politiko grupės vadovas Algirdas Klimavičius, Gamtos apsaugos politiko grupės vyr. specialistė Aleksandra Voicechovska, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas, Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vedėjas Mindaugas Guščius, vyriausiasis specialistas Gintas Kerbelis, Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša, Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis, Lietuvos verslo konfederacijos politikos patarėjas Vilius Kriaučiūnas, Viešosios policijos valdybos Veiklos ir prevencijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Kęstutis Stelmokas, Lietuvos medžiotojų draugijos valdybos pirmininkas Gediminas Vaitiekūnas, MB „9 Vėjai“ direktorė Odeta Subačienė, VŠĮ „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė, ŽŪB „MINKUVA“, UAB „FARMERS LT“, Raseinių rajono Skudžiūnų žemės ūkio bendrovė, UAB „Žydroji lapė“ atstovai, gyventojas Darius Mitkus. 2.
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-182 Projekto 2 straipsniu keičiamo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
nustatyti, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija taiko kompensacijas už komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimą. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Vyriausybės įstatymu, kompensacijų ūkinės veiklos subjektams „taikymas“ nėra Vyriausybės funkcija ir nedera su konstituciniu Vyriausybės teisiniu statusu . Projekto nuostatas siūlytina tikslinti, nustatant, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtintų minėtų kompensacijų teikimo tvarką, o kompensacijų mokėjimas (administravimas) turėtų būti priskiriamas kompetentingam viešojo administravimo subjektui. Pritarti Išbraukti įstatymo projekto 2 straipsnį ir kompensacijų mokėjimo nuostatas perkelti į įstatymo projekto 5 straipsnį. Žr. į komiteto 2023-05-24 pasiūlymą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Vadovaujantis juridin ės technikos taisyklėmis, projekto
žodžių „išskyrus šio įstatymo 2 straipsnį“ įrašytini žodžiai „ir šio straipsnio
į“, o žodis „nuo“ brauktinas kaip perteklinis. Pritarti
2022-11-185 Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir atsižvelgiant į projektu siekiamus tikslus, siūlytina projektą papildyti nuostata, numatančia bendrą draudimą veisti, auginti, prekiauti ar kitaip perleisti gyvūnus dėl tikslo gauti kailių. Pritarti 4.
2022-11-18 Atsižvelgiant į tai, kad Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo102 straipsnyje yra reglamentuojamas leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais išdavimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir leidimo galiojimo panaikinimas ir šio straipsnio 2 dalies 3 punkte yra nurodoma, kad leidimas prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais nereikalingas, kai prekiaujama saugomų rūšių laukiniais gyvūnais, skirtais veislinei bandai specializuotuose kailinių žvėrelių auginimo ūkiuose sudaryti, svarstytina, ar atitinkamai neturėtų būti teikiamos ir šio įstatymo pataisos
2022-11-18 Atkreiptinas dėmesys, kad Seime svarstomas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-5003 ir7 straipsni ų pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIVP-824) ir įregistruotas gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 7, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIVP-
keičiamo įstatymo nuostatos, kaip ir šiuo projektu. Pritarti
2021-12-07 Įvertinę Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 10, 12 ir
(toliau – projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, atkreipiame dėmesį į tai, kad projektu siūlomi pakeitimai, kuriais siūloma drausti laikyti ir (ar) veisti gyvūnus dėl tikslo gauti ar parduoti kailį, savo esme yra techninės specifikacijos prekėms, kaip jos suprantamos pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (toliau – Direktyva (ES) 2015/1535). Todėl projektą derėtų notifikuoti Europos Komisijai, kaip nacionalinės teisės aktą, nustatantį techninį reglamentavimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad apie analogiškus teisės aktų projektus yra pranešusios ir kitos Europos Sąjungos valstybės
vykdomas pagal Direktyvoje (ES) 2015/1535 ir ją įgyvendinančiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarime Nr. 957 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytas taisykles, o projekto priėmimas turėtų būti atidėtas trims mėnesiams, kad Europos Komisija ir kitos valstybės narės galėtų tinkamai susipažinti su siūlomu reglamentavimu bei, esant poreikiui , pateikti nuomonę. Pažymėtina, kad vadovaujantis Direktyvos (ES) 2015/1535 6 straipsnio
lėmė rimtos ir nenumatytos aplinkybės, susijusios su visuomenės sveikatos apsauga ar sauga, gyvūnų apsauga ar augalų išsaugojimu, dėl kurių valstybė narė per labai trumpą laiką privalo parengti techninius reglamentus, kad juos nedelsdama priimtų ir taikytų be jokių galimų konsultacijų. Tokiu atveju pranešime valstybė narė pagrindžia priemonių, kurių buvo imtasi, skubumą. Komisija kuo greičiau pateikia savo nuomonę dėl pranešimo. Ji imasi atitinkamų veiksmų, jeigu nurodyta tvarka taikoma neteisingai.
Svarbu pažymėti, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad techninis reglamentas negali būti taikomas, kol apie jį nepranešta arba, nors apie jį pranešta, tačiau jis buvo patvirtintas ir įvykdytas prieš pasibaigiant nustatytam trijų mėnesių atidėjimo laikotarpiui (1996 m. balandžio 30 d. sprendimas byloje CIA-Security International, C-194/94; 2000 m. rugsėjo 26 d. sprendimas byloje Unilever, C-443/98, 2015 m. liepos 16 d. sprendimas byloje UNIC ir Uni.co.pel, C-95/14). Techninių reglamentų nenotifikavimas laikytinas Europos Sąjungos teisės pažeidimu, todėl, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsniu, Europos Komisija prieš Lietuvos Respubliką galėtų pradėti pažeidimo procedūrą
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: 2021-12-06 Lietuvos medžiotojų draugija siūlo nevartoti žodžio „žudymas“, nepritaria projektui
Jankus, Saulius Micevičius, Lina Morkūnienė, ŽŪB „MINKUVA, Arvydas Karpys, UAB
„FARMERS LT“, Raseinių rajono Skudžiūnų žemės ūkio bendrovė, 2022-02-08
Raimondas Radzevičius, 2022-02-22 Marius Baranauskas, 2022-12-19, 2023-03-01 Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija, 2022-12-16, 2023-04-18 Lietuvos verslo konfederacija, 2023-02-17 advokatas Vytautas Kaklys, 2021-11-22, 2023-02-15, 2023-04-18 Žemės ūkio rūmai, 2022-02-08 UAB „Žydroji lapė“, pritaria projektui 2021-12-31, 2022-02-22 VšĮ „Tušti narvai“, 2021-12-23 Darius Mitkus, 2021-12-30 MB “9Vėjai“. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
tarnyba 2023-03-08 2,5 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi (gautas Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto prašymas) atliko Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1104 (toliau – Projektas Nr. XIVP-1104) ir Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 8 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1105 (toliau – Projektas Nr. XIVP-1105) antikorupcinį vertinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtais teisės aktų projektais siekiami įgyvendinti uždaviniai yra susiję su ūkinės veiklos, susijusios su gyvūnų auginimu, veisimu ir žudymu siekiant naudos iš jų kailių, uždraudimu. Atsižvelgdama į tai, kad minėto sprendimo priėmimas susijęs su politikos formavimu ir įstatymų leidžiamosios valdžios valia , Specialiųjų tyrimų tarnyba šiuo aspektu dėl minėtų teisės aktų projektų nepasisako. Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, teikiame žemiau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus:
straipsniu siūloma Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį papildyti 4 punktu ir nustatyti, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybė taiko kompensacijas už komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimą. Kompensacijos gali būti skiriamos veiklą vykdančioms įmonėms, įsteigtoms iki 2022 m. sausio 1 d.“. 2.1.1. Minėtos Projekto Nr. XIVP-1104 nuostatos [4] suponuoja nuomonę, kad Projekto Nr. XIVP-1104 priėmimo atveju Lietuvos Respublikos Vyriausybė reglamentuos kompensacijų už komercinės veiklos nutraukimą nustatymo ir teikimo tvarką. Kadangi Projektu Nr.
Kadangi Projektu Nr. XIVP-1104 siūlomas teisinis reglamentavimas turės neigiamos reikšmės Lietuvos Respublikos Konstitucijos ginamų teisėtų interesų (pavyzdžiui: susijusių su asmens ūkinės veiklos laisve, asmenų teise laisvai pasirinkti darbą bei verslą) užtikrinimui, iš esmės pritardami Projekto rengėjų siūlymams kompensuoti asmenims su veiklos uždraudimu susijusius praradimus atkreipiame dėmesį , kad Projektas Nr. XIVP-1104 nekonkretizuoja, kokiais pagrindais (į kokius kriterijus (investicijas, pajamų praradimą ar kitus) atsižvelgiant) kompensacijų dydis turėtų būti nustatomas. Taigi, Projekto Nr. XIVP-1104 priėmimo atveju sprendimus dėl kompensacijų nustatymo priimantiems subjektams būtų sukuriamos diskrecinės teisės savo nuožiūra (galimai nepagrįstai) spręsti kokiais pagrindais konkretūs kompensacijų dydžiai turėtų būti nustatomi. 1.1.2. Mūsų nuomone, kompensacijų nustatymo kriterijų konkretizavimas įstatyminiame lygmenyje yra svarbus ir tuo aspektu, kad Projekto Nr. XIVP-1104 priėmimo atveju būtų uždraudžiama kai kurių asmenų ilgametė legaliai vykdoma ūkinė veikla, kuri, tikėtina, susijusi ir su tam tikrų teisėtų lūkesčių (pavyzdžiui: kad teisėtai vykdydamas ūkinę veiklą galės pasiekti tam tikrų rezultatų), susiformavimu. Manytume, kad šiuo atveju užtikrinant teisinio reglamentavimo aiškumą ir nuoseklumą jau Projektų Nr. XIVP-1104 bei Nr. XIVP-1105 svarstymo ir priėmimo Lietuvos Respublikos Seime procedūrų metu turėtų būti aiškūs su kompensacijų nustatymu ir sumokėjimu susiję klausimai. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytus argumentus manytume, kad siekiant teisinio aiškumo ir išvengiant sprendimus dėl kompensacijų nustatymo priimančiųjų asmenų diskrecijos, Projekto Nr. XIVP-1104 nuostatos turėtų būti tikslintinos atskleidžiant su kompensacijų nustatymu ir sumokėjimu susijusius klausimus. Pritarti Žr. į komiteto 2023-05-24 pasiūlymą. 2. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2023-03-08 Projektu Nr.
XIVP-1104 siūlomos nuostatos numato draudimus laikyti ir
(ar) veisti gyvūnus dėl tikslo gauti kailių, o taip pat šiuo tikslu parduoti ar kitaip perleisti gyvūnus. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, tikėtina, kad Projekto Nr. XIVP-1104 priėmimo atveju kailių civilinė apyvarta gali būti ribojama. Specialiųjų tyrimų tarnybos atkreipia dėmesį, kad kailiai gali būti gaunami ne tik kaip pagrindinė (su gyvūno laikymu /veisimu /pardavimu susijusi) produkcija (žaliava), bet kailis gali būti gaunamas ir kaip papildomas produktas / žaliava (pavyzdžiui: gaunamas po mėsai auginamų /veisiamų avių ar kt. gyvūnų nužudymo). Šiuo atveju Projekto priėmimo atveju tam tikrų rūšių gyvūnų augintojai galimai atsidurtų teisiniu požiūriu neapibrėžtoje situacijoje, kuomet dalis kartu su tiesiogine produkcija (mėsa) gaunamos šalutinės žaliavos negalėtų būti racionaliai panaudojama ar perleidžiama kitiems asmenims. Atsižvelgdami į tai siūlytume minėtą situaciją išdiskutuoti ir, esant reikalui, apsvarstyti Projekto tobulinimo tikslingumą (pavyzdžiui: Projektu nustatant papildomas išimtis). Pritarti Žr. į komiteto 2023-05-24 pasiūlymą. 3. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2023-03-085 Atlikus Projektų Nr. XIVP-1104 bei Nr. XIVP-1105 antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad jais siūlomos nuostatos gali būti ydingos antikorupciniu požiūriu, kadangi nekonkretizuoja kompensacijų už ūkinės veiklos uždraudimą nustatymo klausimų. Be to, įstatyminiame lygmenyje nekonkretizavus kompensacijų nustatymo principų /kriterijų, minėtų teisės aktų projektų priėmimo atveju sprendimus priimantiems subjektams būtų suteikiama diskrecinė teisė savo nuožiūra, galimai nepagrįstai priimti su kompensacijų nustatymu /išmokėjimu susijusius sprendimus. Pritarti Žr. į komiteto 2023-05-24 pasiūlymą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-03-085 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 10, 12 ir
Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 8 ir
Nr. 2) (toliau kartu – Įstatymų projektai), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymų projektus tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: Siūlytina Įstatymų projektų įsigaliojimo bei komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį (toliau – Verslas), uždraudimo datą nukelti į 2027 m. sausio 1 d., kadangi laikotarpio iki Verslo uždraudimo datos ilginimas ūkio subjektams suteiktų daugiau laiko persiorientuoti į kitas veiklas, Verslo uždraudimo atidėjimo laikotarpis suteiktų didesnes galimybes ūkio subjektams prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos, nuosekliau pereinant prie naujam verslui reikalingų kompetencijų įgijimo ir investicijų sukaupimo. Pritarti
2023-03-085 Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija formuoja valstybės politiką ūkinių gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama. Atsižvelgiant į tai, įgyvendinant Projekto Nr. 1 nuostatas, Žemės ūkio ministeriją siūlytina paskirti valstybės biudžeto asignavimų, skirtų kompensacijoms už Verslo uždraudimą, valdytoja. Lėšos kompensacijoms už Verslo uždraudimą būtų skiriamos iš Žemės ūkio ministerijos asignavimų, kurių bendra visiems ūkio subjektams vienkartinė kompensacijos už kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimą suma sudarytų apie 1 mln. Eur.
Eur. Siekiant proporcingai paskirstyti kompensacijoms skirtą lėšų sumą bei atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje kasmet laikoma apie 1,1 mln. kailinių žvėrelių, kompensacijos dydis už vieną kailinį žvėrelį sudarytų 1 Eur. Pritarti
2023-03-08 2,5 Projekto Nr. 1 2 straipsniu keičiamo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija taiko kompensacijas už Verslo nutraukimą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnyje, kuris nustato Vyriausybės įgaliojimus, nėra numatyta, jog Vyriausybės funkcija yra ar gali būti kompensacijų ūkinės veiklos subjektams taikymas, be to, tokia funkcija nedera ir su konstituciniu Vyriausybės teisiniu statusu. Įstatymų projektų rengėjai siūlo kompensaciją taikyti už Verslo nutraukimą, todėl kompensacija pagal savo pobūdį turi būti tiesiogiai susiejama su faktu, kada Verslas nutraukiamas, ir atitinkamai ši kompensacija nėra nuolatinio, bet laikino pobūdžio (išmokėjus kompensacijas – šių nuostatų poreikis bus neaktualus). Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projekto Nr. 1 2 straipsniu keičiamo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio keitimo atsisakyti, o kompensacijų mechanizmą nustatyti Projekto Nr. 1
dalyje nurodyta, kad Projekto Nr. 1 2 straipsnis, nustatantis, kad kompensacijos už Verslo nutraukimą skiriamos Verslą vykdantiems ūkio subjektams, įsteigtiems iki 2022 m. sausio 1 d., įsigalioja nuo 2023 m. liepos 1 d. Lėšų kompensacijoms už Verslo nutraukimą Lietuvos Respublikos
patvirtinimo įstatyme nenumatyta, todėl Projekte Nr.1 siūlytina nustatyti kompensacijų mokėjimo pradžios terminą 2024 m. sausio 1 d.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo
pastraipoje siūlomą kompensacijos mokėjimo pradžią, Projekto Nr. 1
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. liepos 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“, siūlytina nurodyti, kad šie teisės aktai turėtų būti priimti iki 2023 m. rugsėjo 31 d. Siūlytina Projekte Nr. 1 nustatyti kompensavimą papildančias sąlygas, tai yra, kompensacijų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką turi nustatyti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Siekiant išvengti galimų piktnaudžiavimo atvejų, kai, paskelbus priimtą Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą Teisės aktų registre būtų siekiama gauti didesnę kompensaciją didinant kailinių žvėrelių skaičių, siūloma skirti kompensaciją už laikytą vidutinį žvėrelių skaičių paskutiniaisiais metais prieš šio įstatymo paskelbimą Teisės aktų registre. Šie duomenys apimtų per vienus paskutiniuosius metus prieš šio įstatymo įsigaliojimą laikytus kailinius žvėrelius, todėl leistų objektyviai ir sąžiningai apskaičiuoti kompensaciją. Verslą planuojant uždrausti, jį vykdantiems ūkio subjektams neturėtų būti sudarytos galimybės pasinaudoti parama iš nacionalinių ir (ar) Europos Sąjungos lėšų, todėl būtina nustatyti terminą, nuo kurio valstybės parama Verslui neteikiama. Pritarti Atitinkamai buvusius projekto 3-6 straipsnius laikyti 2-5 straipsniais. Atitinkamai patikslinti įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 10,
4.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-03-085 Atsižvelgiant į šio nutarimo 1–3 punktus, siūlytina Projekto Nr. 1 6 straipsnį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 4 ir 6 dalis, įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. 2 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. rugsėjo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3 . Komercinę veiklą, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, vykdžiusiems ūkio subjektams, pradėjusiems jį vykdyti iki 2022 m. sausio 1 d. ir vykdymą nutraukusiems iki 2026 m. gruodžio 31 d., Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija nuo 2024 m. sausio 1 d. skiria, apskaičiuoja ir moka kompensacijas už komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal Ūkinių gyvūnų registre deklaruotų kailinių žvėrelių skaičių, imant vidutinį metinį jų skaičių, laikytą paskutiniaisiais metais prieš šio įstatymo paskelbimą Teisės aktų registre, už vieną kailinį žvėrelį išmokant 1 Eur dydžio kompensaciją. Vienkartinė kompensacija skiriama nuo dokumentų, patvirtinančių komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimą, gavimo dienos. 4 . Vidutinis metinis žvėrelių skaičius apskaičiuojamas sudedant Ūkinių gyvūnų registre deklaruotą kailinių žvėrelių skaičių, laikytą paskutiniaisiais metais prieš šio įstatymo paskelbimą ir gautą sumą padalinant iš deklaravimų per paskutiniuosius metus prieš šio įstatymo paskelbimą skaičiaus. 5 . Kompensacijos skiriamos nuo 2024 m. sausio
nurodytiems ūkio subjektams. 6 .
6. Ūkio subjektams, gavusiems lengvatinę (-es) paskolą (-as) pagal skatinamųjų finansinių priemonių
„Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ir žuvininkystės produktų gamybos,
perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ ir „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą“ schemas, kompensacijos išmokamos tik visiškai grąžinus paskolas . 7 . Nuo 2024 m. sausio 1 d. parama iš nacionalinių ir (ar) Europos Sąjungos lėšų veiklai, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, vykdyti neteikiama jokiomis formomis, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytas kompensacines išmokas. Pritarti iš dalies
1Siūlomo komiteto 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta,
kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. gruodžio
straipsnio 3 dalyje, kad Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija nuo 2024 m. balandžio 1 d. skiria, apskaičiuoja ir moka kompensacijas už komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimą. 2021 m. gruodžio 7 d. Teisingumo ministerijos pateiktoje išvadoje nurodyta, kad įstatymo projektas turėtų būti notifikuotas Europos Komisijos ir atitinkamai projekto priėmimas turėtų būti atidėtas trims mėnesiams, kad Europos Komisija ir kitos valstybės narės galėtų tinkamai susipažinti su siūlomu reglamentavimu bei, esant poreikiui, pateikti nuomonę. 2. Siūlomo 5 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad už komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimą išmokama 1 Eur dydžio kompensaciją už vieną kailinį žvėrelį pagal Ūkinių gyvūnų registre pateiktus skaičius imant vidutinį metinį jų skaičių, laikytą paskutiniaisiais metais prieš šio įstatymo paskelbimą Teisės aktų registre.
Atitinkamas kompensavimo lėšų dydžio už komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimą paskirstymas pagal komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimo metus ūkio subjektus turėtų paskatinti nelaukti komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, uždraudimo termino pabaigos ir esant galimybei užbaigti visus šios komercinės veiklos nutraukimo procesus bei nutraukti komercinę veiklą, todėl kompensacijos dydis turėtų kiekvienais metais iki Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme numatyto komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, uždraudimo įsigaliojimo atitinkamai mažėti. Plačiau žr. į komiteto 2023-05-24 pasiūlymą. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-03-08
d. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 4, 7, 9, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-231 5 straipsniu įstatymo
redakcinė
2023-03-08 Atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintą sistemiškumo principą, kartu keistinas ir Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 102 straipsnio 2 dalies 3 punktas, kuriame nustatyta, kad leidimas prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais nereikalingas, kai prekiaujama saugomų rūšių laukiniais gyvūnais, skirtais veislinei bandai specializuotuose kailinių žvėrelių auginimo ūkiuose sudaryti, pripažįstant jį netekusiu galios. Pritarti 7.
2023-03-08 Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą , jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su kompensacijų ir kitų išmokų mokėjimu iš valstybės ar savivaldybių biudžetų. Vadovaujantis minėta nuostata, turi būti atliktas Įstatymų projektų antikorupcinis vertinimas. Pritarti STT išvada gauta. 8. Seimo nariai Andrius Palionis, Valius Ąžuolas, Remigijus Žemaitaitis 2023-05-165 Argumentai:
Kanadinių audinių Lietuvoje auginama apie 1,5 mln., o šinšilų – apie 44 tūkst. per metus. Lietuvoje veikiančios audinių fermos turi ilgametę praktiką ir yra retas verslas šalyje, kuris gali pasigirti geriausia produkcijos kokybe pasaulyje. Jis valdo 5–8 proc. pasaulio audinių rinkos, priklausomai nuo metų. Europoje yra 19 valstybių, kurios yra uždraudusios auginti kailinius žvėrelius. Dešimt valstybių kompensavo verslo prarastas pajamas. Daugumoje minėtų valstybių ši verslo šaka buvo mažareikšmė arba išvis beveik neegzistavo, pavyzdžiui, Liuksemburgas 2018 m. uždraudė kailinių žvėrelių auginimą, nors ten nebuvo nė vienos fermos. Šalyse, kuriose verslas egzistavo, buvo mokamos solidžios kompensacijos. Pavyzdžiui, Didžioji Britanija 2003 metais uždarinėjo kailinių žvėrelių fermas ir už vieną motininę patelę mokėjo 540 eurų kompensaciją. Airija mokėjo iki 320 eurų, Belgija – 500 eurų už vieną motininę patelę, Norvegija – 500 eurų ir dar skyrė lėšų fermoms nugriauti ir utilizuoti. Jeigu kompensacija būtų tokia kaip Didžiojoje Britanijoje, Lietuvos švelniakailių žvėrelių verslui reikėtų sumokėti maždaug 230 mln. eurų, jeigu kaip Airijoje – apie 130 mln. eurų, jeigu kaip Norvegijoje – 170 mln. eurų.
Pigiausiai Lietuvos biudžetui kainuotų „olandiška“ kompensacija – apie 72 mln. eurų, bet Olandijoje situacija buvo išskirtinė, nes greta kompensacijų buvo metamos milžiniškos lėšos darbuotojams perkvalifikuoti ir aplinkai sutvarkyti – ten buvo auginama daugiausia švelniakailių žvėrelių Europoje. Beje, Olandijos atveju diskusijos truko ilgiau negu dešimtmetį ir draudimas įsigalios nuo kitų metų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau bei remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės
išdėstytais pasiūlymais, siūlome tikslinti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1104, ir teikiame žemiau nurodytus pasiūlymus. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 6 straipsnį: „6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 4 dal į is , įsigalioja
straipsnis įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. 32 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. rugsėjo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3 . Komercinę veiklą, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, vykdžiusiems ūkio subjektams, pradėjusiems jį vykdyti iki 2022 m. sausio 1 d. ir vykdymą nutraukusiems iki 2026 m. gruodžio 31 d., Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija nuo 2024 m. sausio 1 d. skiria, apskaičiuoja ir moka kompensacijas už komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimą.
Kompensacijos dydis nustatomas pagal Ūkinių gyvūnų registre deklaruotų kailinių žvėrelių skaičių, imant vidutinį metinį jų skaičių, laikytą paskutiniaisiais metais prieš šio įstatymo paskelbimą Teisės aktų registre, už vieną motininę patelę išmokant 500 Eur dydžio kompensaciją. Vienkartinė kompensacija skiriama nuo dokumentų, patvirtinančių komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimą, gavimo dienos. 4 . Vidutinis metinis žvėrelių skaičius apskaičiuojamas sudedant Ūkinių gyvūnų registre deklaruotą kailinių žvėrelių skaičių, laikytą paskutiniaisiais metais prieš šio įstatymo paskelbimą ir gautą sumą padalinant iš deklaravimų per paskutiniuosius metus prieš šio įstatymo paskelbimą skaičiaus. 5 . Kompensacijos skiriamos nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d.“ Nepritarti Argumentai:
Siūlome nepritarti, atsižvelgiant į ribotas valstybės biudžeto galimybes, siekiama dalinio kompensavimo už kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimą, visų kailinių žvėrelių, neišskiriant motininių patelių (už kurias Seimo nariai siūlo išmokėti 500 Eur dydžio kompensaciją ). Kitos pateiktos nuostatos yra iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. kovo 8 d. Nr. 142 nutarimo, todėl nėra papildomai vertintinos. Žr. į komiteto 2023-05-24 pasiūlymą šiam projekto straipsniui. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr.
VIII-500 2, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1104(2) bei jo lyginamąjį variantą. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2023-05-245 Argumentai: Atitinkamas kompensavimo lėšų dydžio už komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimą paskirstymas pagal komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimo metus ūkio subjektus turėtų paskatinti nelaukti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu nustatyto komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, uždraudimo termino pabaigos ir esant galimybei užbaigti visus šios komercinės veiklos nutraukimo procesus bei nutraukti komercinę veiklą. Taikant atitinkamą kompensavimo lėšų dydžio už komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį. nutraukimą paskirstymą pagal komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimo metus, preliminariu vertinimu lyginant su 2022 m. gruodžio 31 d. oficialiai registruotų ūkio subjektų, vykdančių komercinę veiklą, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, skaičiumi, 2025 m. sausio 1 d. oficialiai registruotų ūkio subjektų, nutraukusių šią komercinę veiklą, skaičius turėtų būti 30 proc., 2026 m. sausio 1 d. – 30 proc., o 2027 m. sausio 1 d. – 40 proc. Lėšos kompensacijoms už Verslo uždraudimą turėtų būtų skiriamos iš Žemės ūkio ministerijos asignavimų, kurių bendra visiems ūkio subjektams vienkartinė kompensacijos už kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimą suma turėtų preliminariai sudaryti apie 2,3 mln. Eur. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6
1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 dalis, įsigalioja
įgaliota institucija iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Ūkio subjektams, iki 2022 m. sausio 1 d. pradėtą vykdyti komercinę veiklą, kurios tikslas gauti ar parduoti kailius, nutraukusiems iki 2026 m. gruodžio 31 d., žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija nuo 2024 m. balandžio 1 d. skiria, apskaičiuoja ir moka kompensacijas už šios komercinės veiklos nutraukimą. Kompensacijos už komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailius, nutraukimą dydis nustatomas pagal ūkio subjekto Ūkinių gyvūnų registre deklaruotų kailinių žvėrelių skaičių, skaičiuojant vidutinį metinį kailinių žvėrelių, ūkio subjekto laikytų metais, einančiais prieš šio įstatymo oficialaus paskelbimo metus, skaičių, už vieną kailinį žvėrelį išmokant: 3 Eur dydžio kompensaciją, jeigu ši komercinė veikla nutraukiama iki 2025 m. sausio 1 d., 2 Eur dydžio kompensaciją, jeigu ši komercinė veikla nutraukiama iki
veikla nutraukiama iki 2026 m. gruodžio 31 d. Vienkartinė kompensacija už komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailius, nutraukimą skiriama nuo dokumentų, patvirtinančių šios komercinės veiklos nutraukimą, gavimo dienos. 4. Vieno ūkio subjekto vidutinis metinis kailinių žvėrelių skaičius apskaičiuojamas sudedant to ūkio subjekto Ūkinių gyvūnų registre deklaruotų kailinių žvėrelių, laikytų metais, einančiais prieš šio įstatymo oficialaus paskelbimo metus, skaičių ir gautą sumą padalijant iš tais metais ūkio subjekto atliktų deklaravimų skaičiaus . 5.
ar parduoti kailius, vykdžiusiems ūkio subjektams nuosavybės teise priklausančių statinių, kurie tinkami tik šiai komercinei veiklai vykdyti, nugriovimą ir juos nugriovus likusių statybinių atliekų sutvarkymą ir išvežimą pagal galiojančius teisės aktus ir (ar) įrenginių, skirtų komercinei veiklai, kurios tikslas gauti ar parduoti kailius, vykdyti, sunaikinimą bei atliekų sutvarkymą ir išvežimą pagal galiojančius teisės aktus nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d. skiriama vienkartinė kompensacija už tokių statinių nugriovimą, įrenginių sunaikinimą bei atliekų sutvarkymą ir išvežimą. Ši vienkartinė kompensacija skiriama nuo dokumentų, patvirtinančių komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailius, nutraukimą, ir dokumentų, patvirtinančių statinių nugriovimą, įrenginių sunaikinimą ir atliekų sutvarkymą bei išvežimą pagal galiojančius teisės aktus, gavimo dienos. Ši nuostata taikoma ūkio subjektams, komercinę veiklą, kurios tikslas gauti ar parduoti kailius, vykdžiusiems šio įstatymo priėmimo dieną. 6 . Šio straipsnio 3, 5 ir 8 dalyse nurodytos kompensacijos ir išeitinės išmokos skiriamos laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d., išskyrus šio straipsnio 9 dalyje nurodytus atvejus. 7. Sprendimai dėl šio straipsnio 3, 5 ir 8 dalyse nurodytų kompensacij ų ir išeitinių išmokų skyrimo priimami nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2027 m. kovo 1 d. 8. Ūkio subjekto, vykdančio komercinę veiklą, kurios tikslas gauti ar parduoti kailius, darbuotojui, kuris yra atleidžiamas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą, iš valstybės biudžeto skiriama ir išmokama Darbo kodekso 57 straipsnio 8 dalyje numatyta išeitinė išmoka Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 9.
(-es) paskolą (-as) pagal skatinamųjų finansinių priemonių „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ ir „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą“ schemas, šio straipsnio
išmokamos tik visiškai grąžinus šioje dalyje nurodytas paskolas. 10. Nuo 2024 m. sausio 1 d. parama iš nacionalinių ir (ar) Europos Sąjungos lėšų komercinei veiklai, kurios tikslas gauti ar parduoti kailius, vykdyti neteikiama jokiomis formomis, išskyrus šio straipsnio 3, 5 ir 8 dalyse nurodytas kompensacijas. Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
už – 6, prieš – 0, susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Tomas Tomilinas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1104(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Biuro patarėja Jolita Jakučionytė [1] https://ec.europa.eu/growth/tools-databases/tris/en/search/?trisaction=search.detail&year=2021&num=555 [2] https://ec.europa.eu/growth/tools-databases/tris/en/search/?trisaction=search.detail&year=2020&num=657 [3] https://ec.europa.eu/growth/tools-databases/tris/en/search/?trisaction=search.detail&year=2020&num=647 [4] Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-11-18 d. išvados Nr. XIVP-1104 „Dėl Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto“ 1 pastabą, kad „<...> vadovaujantis Vyriausybės įstatymu, kompensacijų ūkinės veiklos subjektams „taikymas“ nėra Vyriausybės funkcija ir nedera su konstituciniu Vyriausybės teisiniu statusu.
Projekto nuostatas siūlytina tikslinti, nustatant, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtintų minėtų kompensacijų teikimo tvarką, o kompensacijų mokėjimas (administravimas) turėtų būti priskiriamas kompetentingam viešojo administravimo subjektui“.
aplinkos apsaugos komitetas
DĖL lietuvos respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xivp-1104 2023-05-24
11. Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas. Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, biuro patarėja Jolita Jakučionytė, biuro padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Seimo nariai Andrius Palionis, Valius Ąžuolas, Remigijus Žemaitaitis, Žemės ūkio ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius, Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vedėjas Arūnas Šileika, vyriausiasis specialistas Arūnas Raila, Aplinkos ministerijos viceministras Danas Augutis, Gamtos apsaugos politiko grupės vadovas Algirdas Klimavičius, Gamtos apsaugos politiko grupės vyr. specialistė Aleksandra Voicechovska, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas, Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vedėjas Mindaugas Guščius, vyriausiasis specialistas Gintas Kerbelis, Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša, Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis, Lietuvos verslo konfederacijos politikos patarėjas Vilius Kriaučiūnas, Viešosios policijos valdybos Veiklos ir prevencijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Kęstutis Stelmokas, Lietuvos medžiotojų draugijos valdybos pirmininkas Gediminas Vaitiekūnas, MB „9 Vėjai“ direktorė Odeta Subačienė, VŠĮ „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė, ŽŪB „MINKUVA“, UAB „FARMERS LT“, Raseinių rajono Skudžiūnų žemės ūkio bendrovė, UAB „Žydroji lapė“ atstovai, gyventojas Darius Mitkus. 2.
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-182 Projekto 2 straipsniu keičiamo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
nustatyti, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija taiko kompensacijas už komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimą. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Vyriausybės įstatymu, kompensacijų ūkinės veiklos subjektams „taikymas“ nėra Vyriausybės funkcija ir nedera su konstituciniu Vyriausybės teisiniu statusu . Projekto nuostatas siūlytina tikslinti, nustatant, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtintų minėtų kompensacijų teikimo tvarką, o kompensacijų mokėjimas (administravimas) turėtų būti priskiriamas kompetentingam viešojo administravimo subjektui. Pritarti Išbraukti įstatymo projekto 2 straipsnį ir kompensacijų mokėjimo nuostatas perkelti į įstatymo projekto 5 straipsnį. Žr. į komiteto 2023-05-24 pasiūlymą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Vadovaujantis juridin ės technikos taisyklėmis, projekto
žodžių „išskyrus šio įstatymo 2 straipsnį“ įrašytini žodžiai „ir šio straipsnio
į“, o žodis „nuo“ brauktinas kaip perteklinis. Pritarti
2022-11-185 Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir atsižvelgiant į projektu siekiamus tikslus, siūlytina projektą papildyti nuostata, numatančia bendrą draudimą veisti, auginti, prekiauti ar kitaip perleisti gyvūnus dėl tikslo gauti kailių. Pritarti 4.
2022-11-18 Atsižvelgiant į tai, kad Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo102 straipsnyje yra reglamentuojamas leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais išdavimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir leidimo galiojimo panaikinimas ir šio straipsnio 2 dalies 3 punkte yra nurodoma, kad leidimas prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais nereikalingas, kai prekiaujama saugomų rūšių laukiniais gyvūnais, skirtais veislinei bandai specializuotuose kailinių žvėrelių auginimo ūkiuose sudaryti, svarstytina, ar atitinkamai neturėtų būti teikiamos ir šio įstatymo pataisos
2022-11-18 Atkreiptinas dėmesys, kad Seime svarstomas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-5003 ir7 straipsni ų pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIVP-824) ir įregistruotas gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 7, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIVP-
keičiamo įstatymo nuostatos, kaip ir šiuo projektu. Pritarti
2021-12-07 Įvertinę Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 10, 12 ir
(toliau – projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, atkreipiame dėmesį į tai, kad projektu siūlomi pakeitimai, kuriais siūloma drausti laikyti ir (ar) veisti gyvūnus dėl tikslo gauti ar parduoti kailį, savo esme yra techninės specifikacijos prekėms, kaip jos suprantamos pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (toliau – Direktyva (ES) 2015/1535). Todėl projektą derėtų notifikuoti Europos Komisijai, kaip nacionalinės teisės aktą, nustatantį techninį reglamentavimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad apie analogiškus teisės aktų projektus yra pranešusios ir kitos Europos Sąjungos valstybės
vykdomas pagal Direktyvoje (ES) 2015/1535 ir ją įgyvendinančiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarime Nr. 957 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytas taisykles, o projekto priėmimas turėtų būti atidėtas trims mėnesiams, kad Europos Komisija ir kitos valstybės narės galėtų tinkamai susipažinti su siūlomu reglamentavimu bei, esant poreikiui , pateikti nuomonę. Pažymėtina, kad vadovaujantis Direktyvos (ES) 2015/1535 6 straipsnio
lėmė rimtos ir nenumatytos aplinkybės, susijusios su visuomenės sveikatos apsauga ar sauga, gyvūnų apsauga ar augalų išsaugojimu, dėl kurių valstybė narė per labai trumpą laiką privalo parengti techninius reglamentus, kad juos nedelsdama priimtų ir taikytų be jokių galimų konsultacijų. Tokiu atveju pranešime valstybė narė pagrindžia priemonių, kurių buvo imtasi, skubumą. Komisija kuo greičiau pateikia savo nuomonę dėl pranešimo. Ji imasi atitinkamų veiksmų, jeigu nurodyta tvarka taikoma neteisingai.
Svarbu pažymėti, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad techninis reglamentas negali būti taikomas, kol apie jį nepranešta arba, nors apie jį pranešta, tačiau jis buvo patvirtintas ir įvykdytas prieš pasibaigiant nustatytam trijų mėnesių atidėjimo laikotarpiui (1996 m. balandžio 30 d. sprendimas byloje CIA-Security International, C-194/94; 2000 m. rugsėjo 26 d. sprendimas byloje Unilever, C-443/98, 2015 m. liepos 16 d. sprendimas byloje UNIC ir Uni.co.pel, C-95/14). Techninių reglamentų nenotifikavimas laikytinas Europos Sąjungos teisės pažeidimu, todėl, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsniu, Europos Komisija prieš Lietuvos Respubliką galėtų pradėti pažeidimo procedūrą
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: 2021-12-06 Lietuvos medžiotojų draugija siūlo nevartoti žodžio „žudymas“, nepritaria projektui
Jankus, Saulius Micevičius, Lina Morkūnienė, ŽŪB „MINKUVA, Arvydas Karpys, UAB
„FARMERS LT“, Raseinių rajono Skudžiūnų žemės ūkio bendrovė, 2022-02-08
Raimondas Radzevičius, 2022-02-22 Marius Baranauskas, 2022-12-19, 2023-03-01 Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija, 2022-12-16, 2023-04-18 Lietuvos verslo konfederacija, 2023-02-17 advokatas Vytautas Kaklys, 2021-11-22, 2023-02-15, 2023-04-18 Žemės ūkio rūmai, 2022-02-08 UAB „Žydroji lapė“, pritaria projektui 2021-12-31, 2022-02-22 VšĮ „Tušti narvai“, 2021-12-23 Darius Mitkus, 2021-12-30 MB “9Vėjai“. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
tarnyba 2023-03-08 2,5 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi (gautas Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto prašymas) atliko Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1104 (toliau – Projektas Nr. XIVP-1104) ir Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 8 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1105 (toliau – Projektas Nr. XIVP-1105) antikorupcinį vertinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtais teisės aktų projektais siekiami įgyvendinti uždaviniai yra susiję su ūkinės veiklos, susijusios su gyvūnų auginimu, veisimu ir žudymu siekiant naudos iš jų kailių, uždraudimu. Atsižvelgdama į tai, kad minėto sprendimo priėmimas susijęs su politikos formavimu ir įstatymų leidžiamosios valdžios valia , Specialiųjų tyrimų tarnyba šiuo aspektu dėl minėtų teisės aktų projektų nepasisako. Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, teikiame žemiau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus:
straipsniu siūloma Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį papildyti 4 punktu ir nustatyti, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybė taiko kompensacijas už komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimą. Kompensacijos gali būti skiriamos veiklą vykdančioms įmonėms, įsteigtoms iki 2022 m. sausio 1 d.“. 2.1.1. Minėtos Projekto Nr. XIVP-1104 nuostatos [4] suponuoja nuomonę, kad Projekto Nr. XIVP-1104 priėmimo atveju Lietuvos Respublikos Vyriausybė reglamentuos kompensacijų už komercinės veiklos nutraukimą nustatymo ir teikimo tvarką. Kadangi Projektu Nr.
Kadangi Projektu Nr. XIVP-1104 siūlomas teisinis reglamentavimas turės neigiamos reikšmės Lietuvos Respublikos Konstitucijos ginamų teisėtų interesų (pavyzdžiui: susijusių su asmens ūkinės veiklos laisve, asmenų teise laisvai pasirinkti darbą bei verslą) užtikrinimui, iš esmės pritardami Projekto rengėjų siūlymams kompensuoti asmenims su veiklos uždraudimu susijusius praradimus atkreipiame dėmesį , kad Projektas Nr. XIVP-1104 nekonkretizuoja, kokiais pagrindais (į kokius kriterijus (investicijas, pajamų praradimą ar kitus) atsižvelgiant) kompensacijų dydis turėtų būti nustatomas. Taigi, Projekto Nr. XIVP-1104 priėmimo atveju sprendimus dėl kompensacijų nustatymo priimantiems subjektams būtų sukuriamos diskrecinės teisės savo nuožiūra (galimai nepagrįstai) spręsti kokiais pagrindais konkretūs kompensacijų dydžiai turėtų būti nustatomi. 1.1.2. Mūsų nuomone, kompensacijų nustatymo kriterijų konkretizavimas įstatyminiame lygmenyje yra svarbus ir tuo aspektu, kad Projekto Nr. XIVP-1104 priėmimo atveju būtų uždraudžiama kai kurių asmenų ilgametė legaliai vykdoma ūkinė veikla, kuri, tikėtina, susijusi ir su tam tikrų teisėtų lūkesčių (pavyzdžiui: kad teisėtai vykdydamas ūkinę veiklą galės pasiekti tam tikrų rezultatų), susiformavimu. Manytume, kad šiuo atveju užtikrinant teisinio reglamentavimo aiškumą ir nuoseklumą jau Projektų Nr. XIVP-1104 bei Nr. XIVP-1105 svarstymo ir priėmimo Lietuvos Respublikos Seime procedūrų metu turėtų būti aiškūs su kompensacijų nustatymu ir sumokėjimu susiję klausimai. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytus argumentus manytume, kad siekiant teisinio aiškumo ir išvengiant sprendimus dėl kompensacijų nustatymo priimančiųjų asmenų diskrecijos, Projekto Nr. XIVP-1104 nuostatos turėtų būti tikslintinos atskleidžiant su kompensacijų nustatymu ir sumokėjimu susijusius klausimus. Pritarti Žr. į komiteto 2023-05-24 pasiūlymą. 2. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2023-03-08 Projektu Nr.
XIVP-1104 siūlomos nuostatos numato draudimus laikyti ir
(ar) veisti gyvūnus dėl tikslo gauti kailių, o taip pat šiuo tikslu parduoti ar kitaip perleisti gyvūnus. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, tikėtina, kad Projekto Nr. XIVP-1104 priėmimo atveju kailių civilinė apyvarta gali būti ribojama. Specialiųjų tyrimų tarnybos atkreipia dėmesį, kad kailiai gali būti gaunami ne tik kaip pagrindinė (su gyvūno laikymu /veisimu /pardavimu susijusi) produkcija (žaliava), bet kailis gali būti gaunamas ir kaip papildomas produktas / žaliava (pavyzdžiui: gaunamas po mėsai auginamų /veisiamų avių ar kt. gyvūnų nužudymo). Šiuo atveju Projekto priėmimo atveju tam tikrų rūšių gyvūnų augintojai galimai atsidurtų teisiniu požiūriu neapibrėžtoje situacijoje, kuomet dalis kartu su tiesiogine produkcija (mėsa) gaunamos šalutinės žaliavos negalėtų būti racionaliai panaudojama ar perleidžiama kitiems asmenims. Atsižvelgdami į tai siūlytume minėtą situaciją išdiskutuoti ir, esant reikalui, apsvarstyti Projekto tobulinimo tikslingumą (pavyzdžiui: Projektu nustatant papildomas išimtis). Pritarti Žr. į komiteto 2023-05-24 pasiūlymą. 3. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2023-03-085 Atlikus Projektų Nr. XIVP-1104 bei Nr. XIVP-1105 antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad jais siūlomos nuostatos gali būti ydingos antikorupciniu požiūriu, kadangi nekonkretizuoja kompensacijų už ūkinės veiklos uždraudimą nustatymo klausimų. Be to, įstatyminiame lygmenyje nekonkretizavus kompensacijų nustatymo principų /kriterijų, minėtų teisės aktų projektų priėmimo atveju sprendimus priimantiems subjektams būtų suteikiama diskrecinė teisė savo nuožiūra, galimai nepagrįstai priimti su kompensacijų nustatymu /išmokėjimu susijusius sprendimus. Pritarti Žr. į komiteto 2023-05-24 pasiūlymą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-03-085 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 10, 12 ir
Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 8 ir
Nr. 2) (toliau kartu – Įstatymų projektai), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymų projektus tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: Siūlytina Įstatymų projektų įsigaliojimo bei komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį (toliau – Verslas), uždraudimo datą nukelti į 2027 m. sausio 1 d., kadangi laikotarpio iki Verslo uždraudimo datos ilginimas ūkio subjektams suteiktų daugiau laiko persiorientuoti į kitas veiklas, Verslo uždraudimo atidėjimo laikotarpis suteiktų didesnes galimybes ūkio subjektams prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos, nuosekliau pereinant prie naujam verslui reikalingų kompetencijų įgijimo ir investicijų sukaupimo. Pritarti
2023-03-085 Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija formuoja valstybės politiką ūkinių gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama. Atsižvelgiant į tai, įgyvendinant Projekto Nr. 1 nuostatas, Žemės ūkio ministeriją siūlytina paskirti valstybės biudžeto asignavimų, skirtų kompensacijoms už Verslo uždraudimą, valdytoja. Lėšos kompensacijoms už Verslo uždraudimą būtų skiriamos iš Žemės ūkio ministerijos asignavimų, kurių bendra visiems ūkio subjektams vienkartinė kompensacijos už kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimą suma sudarytų apie 1 mln. Eur.
Eur. Siekiant proporcingai paskirstyti kompensacijoms skirtą lėšų sumą bei atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje kasmet laikoma apie 1,1 mln. kailinių žvėrelių, kompensacijos dydis už vieną kailinį žvėrelį sudarytų 1 Eur. Pritarti
2023-03-08 2,5 Projekto Nr. 1 2 straipsniu keičiamo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija taiko kompensacijas už Verslo nutraukimą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnyje, kuris nustato Vyriausybės įgaliojimus, nėra numatyta, jog Vyriausybės funkcija yra ar gali būti kompensacijų ūkinės veiklos subjektams taikymas, be to, tokia funkcija nedera ir su konstituciniu Vyriausybės teisiniu statusu. Įstatymų projektų rengėjai siūlo kompensaciją taikyti už Verslo nutraukimą, todėl kompensacija pagal savo pobūdį turi būti tiesiogiai susiejama su faktu, kada Verslas nutraukiamas, ir atitinkamai ši kompensacija nėra nuolatinio, bet laikino pobūdžio (išmokėjus kompensacijas – šių nuostatų poreikis bus neaktualus). Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projekto Nr. 1 2 straipsniu keičiamo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio keitimo atsisakyti, o kompensacijų mechanizmą nustatyti Projekto Nr. 1
dalyje nurodyta, kad Projekto Nr. 1 2 straipsnis, nustatantis, kad kompensacijos už Verslo nutraukimą skiriamos Verslą vykdantiems ūkio subjektams, įsteigtiems iki 2022 m. sausio 1 d., įsigalioja nuo 2023 m. liepos 1 d. Lėšų kompensacijoms už Verslo nutraukimą Lietuvos Respublikos
patvirtinimo įstatyme nenumatyta, todėl Projekte Nr.1 siūlytina nustatyti kompensacijų mokėjimo pradžios terminą 2024 m. sausio 1 d.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo
pastraipoje siūlomą kompensacijos mokėjimo pradžią, Projekto Nr. 1
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. liepos 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“, siūlytina nurodyti, kad šie teisės aktai turėtų būti priimti iki 2023 m. rugsėjo 31 d. Siūlytina Projekte Nr. 1 nustatyti kompensavimą papildančias sąlygas, tai yra, kompensacijų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką turi nustatyti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Siekiant išvengti galimų piktnaudžiavimo atvejų, kai, paskelbus priimtą Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą Teisės aktų registre būtų siekiama gauti didesnę kompensaciją didinant kailinių žvėrelių skaičių, siūloma skirti kompensaciją už laikytą vidutinį žvėrelių skaičių paskutiniaisiais metais prieš šio įstatymo paskelbimą Teisės aktų registre. Šie duomenys apimtų per vienus paskutiniuosius metus prieš šio įstatymo įsigaliojimą laikytus kailinius žvėrelius, todėl leistų objektyviai ir sąžiningai apskaičiuoti kompensaciją. Verslą planuojant uždrausti, jį vykdantiems ūkio subjektams neturėtų būti sudarytos galimybės pasinaudoti parama iš nacionalinių ir (ar) Europos Sąjungos lėšų, todėl būtina nustatyti terminą, nuo kurio valstybės parama Verslui neteikiama. Pritarti Atitinkamai buvusius projekto 3-6 straipsnius laikyti 2-5 straipsniais. Atitinkamai patikslinti įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 10,
4.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-03-085 Atsižvelgiant į šio nutarimo 1–3 punktus, siūlytina Projekto Nr. 1 6 straipsnį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 4 ir 6 dalis, įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. 2 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. rugsėjo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3 . Komercinę veiklą, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, vykdžiusiems ūkio subjektams, pradėjusiems jį vykdyti iki 2022 m. sausio 1 d. ir vykdymą nutraukusiems iki 2026 m. gruodžio 31 d., Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija nuo 2024 m. sausio 1 d. skiria, apskaičiuoja ir moka kompensacijas už komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal Ūkinių gyvūnų registre deklaruotų kailinių žvėrelių skaičių, imant vidutinį metinį jų skaičių, laikytą paskutiniaisiais metais prieš šio įstatymo paskelbimą Teisės aktų registre, už vieną kailinį žvėrelį išmokant 1 Eur dydžio kompensaciją. Vienkartinė kompensacija skiriama nuo dokumentų, patvirtinančių komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimą, gavimo dienos. 4 . Vidutinis metinis žvėrelių skaičius apskaičiuojamas sudedant Ūkinių gyvūnų registre deklaruotą kailinių žvėrelių skaičių, laikytą paskutiniaisiais metais prieš šio įstatymo paskelbimą ir gautą sumą padalinant iš deklaravimų per paskutiniuosius metus prieš šio įstatymo paskelbimą skaičiaus. 5 . Kompensacijos skiriamos nuo 2024 m. sausio
nurodytiems ūkio subjektams. 6 .
6. Ūkio subjektams, gavusiems lengvatinę (-es) paskolą (-as) pagal skatinamųjų finansinių priemonių
„Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ir žuvininkystės produktų gamybos,
perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ ir „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą“ schemas, kompensacijos išmokamos tik visiškai grąžinus paskolas . 7 . Nuo 2024 m. sausio 1 d. parama iš nacionalinių ir (ar) Europos Sąjungos lėšų veiklai, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, vykdyti neteikiama jokiomis formomis, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytas kompensacines išmokas. Pritarti iš dalies
1Siūlomo komiteto 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta,
kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. gruodžio
straipsnio 3 dalyje, kad Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija nuo 2024 m. balandžio 1 d. skiria, apskaičiuoja ir moka kompensacijas už komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimą. 2021 m. gruodžio 7 d. Teisingumo ministerijos pateiktoje išvadoje nurodyta, kad įstatymo projektas turėtų būti notifikuotas Europos Komisijos ir atitinkamai projekto priėmimas turėtų būti atidėtas trims mėnesiams, kad Europos Komisija ir kitos valstybės narės galėtų tinkamai susipažinti su siūlomu reglamentavimu bei, esant poreikiui, pateikti nuomonę. 2. Siūlomo 5 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad už komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimą išmokama 1 Eur dydžio kompensaciją už vieną kailinį žvėrelį pagal Ūkinių gyvūnų registre pateiktus skaičius imant vidutinį metinį jų skaičių, laikytą paskutiniaisiais metais prieš šio įstatymo paskelbimą Teisės aktų registre.
Atitinkamas kompensavimo lėšų dydžio už komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimą paskirstymas pagal komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimo metus ūkio subjektus turėtų paskatinti nelaukti komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, uždraudimo termino pabaigos ir esant galimybei užbaigti visus šios komercinės veiklos nutraukimo procesus bei nutraukti komercinę veiklą, todėl kompensacijos dydis turėtų kiekvienais metais iki Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme numatyto komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, uždraudimo įsigaliojimo atitinkamai mažėti. Plačiau žr. į komiteto 2023-05-24 pasiūlymą. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-03-08
d. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 4, 7, 9, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-231 5 straipsniu įstatymo
redakcinė
2023-03-08 Atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintą sistemiškumo principą, kartu keistinas ir Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 102 straipsnio 2 dalies 3 punktas, kuriame nustatyta, kad leidimas prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais nereikalingas, kai prekiaujama saugomų rūšių laukiniais gyvūnais, skirtais veislinei bandai specializuotuose kailinių žvėrelių auginimo ūkiuose sudaryti, pripažįstant jį netekusiu galios. Pritarti 7.
2023-03-08 Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą , jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su kompensacijų ir kitų išmokų mokėjimu iš valstybės ar savivaldybių biudžetų. Vadovaujantis minėta nuostata, turi būti atliktas Įstatymų projektų antikorupcinis vertinimas. Pritarti STT išvada gauta. 8. Seimo nariai Andrius Palionis, Valius Ąžuolas, Remigijus Žemaitaitis 2023-05-165 Argumentai:
Kanadinių audinių Lietuvoje auginama apie 1,5 mln., o šinšilų – apie 44 tūkst. per metus. Lietuvoje veikiančios audinių fermos turi ilgametę praktiką ir yra retas verslas šalyje, kuris gali pasigirti geriausia produkcijos kokybe pasaulyje. Jis valdo 5–8 proc. pasaulio audinių rinkos, priklausomai nuo metų. Europoje yra 19 valstybių, kurios yra uždraudusios auginti kailinius žvėrelius. Dešimt valstybių kompensavo verslo prarastas pajamas. Daugumoje minėtų valstybių ši verslo šaka buvo mažareikšmė arba išvis beveik neegzistavo, pavyzdžiui, Liuksemburgas 2018 m. uždraudė kailinių žvėrelių auginimą, nors ten nebuvo nė vienos fermos. Šalyse, kuriose verslas egzistavo, buvo mokamos solidžios kompensacijos. Pavyzdžiui, Didžioji Britanija 2003 metais uždarinėjo kailinių žvėrelių fermas ir už vieną motininę patelę mokėjo 540 eurų kompensaciją. Airija mokėjo iki 320 eurų, Belgija – 500 eurų už vieną motininę patelę, Norvegija – 500 eurų ir dar skyrė lėšų fermoms nugriauti ir utilizuoti. Jeigu kompensacija būtų tokia kaip Didžiojoje Britanijoje, Lietuvos švelniakailių žvėrelių verslui reikėtų sumokėti maždaug 230 mln. eurų, jeigu kaip Airijoje – apie 130 mln. eurų, jeigu kaip Norvegijoje – 170 mln. eurų.
Pigiausiai Lietuvos biudžetui kainuotų „olandiška“ kompensacija – apie 72 mln. eurų, bet Olandijoje situacija buvo išskirtinė, nes greta kompensacijų buvo metamos milžiniškos lėšos darbuotojams perkvalifikuoti ir aplinkai sutvarkyti – ten buvo auginama daugiausia švelniakailių žvėrelių Europoje. Beje, Olandijos atveju diskusijos truko ilgiau negu dešimtmetį ir draudimas įsigalios nuo kitų metų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau bei remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės
išdėstytais pasiūlymais, siūlome tikslinti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1104, ir teikiame žemiau nurodytus pasiūlymus. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 6 straipsnį: „6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 4 dal į is , įsigalioja
straipsnis įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. 32 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. rugsėjo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3 . Komercinę veiklą, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, vykdžiusiems ūkio subjektams, pradėjusiems jį vykdyti iki 2022 m. sausio 1 d. ir vykdymą nutraukusiems iki 2026 m. gruodžio 31 d., Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija nuo 2024 m. sausio 1 d. skiria, apskaičiuoja ir moka kompensacijas už komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimą.
Kompensacijos dydis nustatomas pagal Ūkinių gyvūnų registre deklaruotų kailinių žvėrelių skaičių, imant vidutinį metinį jų skaičių, laikytą paskutiniaisiais metais prieš šio įstatymo paskelbimą Teisės aktų registre, už vieną motininę patelę išmokant 500 Eur dydžio kompensaciją. Vienkartinė kompensacija skiriama nuo dokumentų, patvirtinančių komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimą, gavimo dienos. 4 . Vidutinis metinis žvėrelių skaičius apskaičiuojamas sudedant Ūkinių gyvūnų registre deklaruotą kailinių žvėrelių skaičių, laikytą paskutiniaisiais metais prieš šio įstatymo paskelbimą ir gautą sumą padalinant iš deklaravimų per paskutiniuosius metus prieš šio įstatymo paskelbimą skaičiaus. 5 . Kompensacijos skiriamos nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d.“ Nepritarti Argumentai:
Siūlome nepritarti, atsižvelgiant į ribotas valstybės biudžeto galimybes, siekiama dalinio kompensavimo už kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimą, visų kailinių žvėrelių, neišskiriant motininių patelių (už kurias Seimo nariai siūlo išmokėti 500 Eur dydžio kompensaciją ). Kitos pateiktos nuostatos yra iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. kovo 8 d. Nr. 142 nutarimo, todėl nėra papildomai vertintinos. Žr. į komiteto 2023-05-24 pasiūlymą šiam projekto straipsniui. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr.
VIII-500 2, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1104(2) bei jo lyginamąjį variantą. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2023-05-245 Argumentai: Atitinkamas kompensavimo lėšų dydžio už komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimą paskirstymas pagal komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimo metus ūkio subjektus turėtų paskatinti nelaukti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu nustatyto komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, uždraudimo termino pabaigos ir esant galimybei užbaigti visus šios komercinės veiklos nutraukimo procesus bei nutraukti komercinę veiklą. Taikant atitinkamą kompensavimo lėšų dydžio už komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį. nutraukimą paskirstymą pagal komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimo metus, preliminariu vertinimu lyginant su 2022 m. gruodžio 31 d. oficialiai registruotų ūkio subjektų, vykdančių komercinę veiklą, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, skaičiumi, 2025 m. sausio 1 d. oficialiai registruotų ūkio subjektų, nutraukusių šią komercinę veiklą, skaičius turėtų būti 30 proc., 2026 m. sausio 1 d. – 30 proc., o 2027 m. sausio 1 d. – 40 proc. Lėšos kompensacijoms už Verslo uždraudimą turėtų būtų skiriamos iš Žemės ūkio ministerijos asignavimų, kurių bendra visiems ūkio subjektams vienkartinė kompensacijos už kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimą suma turėtų preliminariai sudaryti apie 2,3 mln. Eur. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6
1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 dalis, įsigalioja
įgaliota institucija iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Ūkio subjektams, iki 2022 m. sausio 1 d. pradėtą vykdyti komercinę veiklą, kurios tikslas gauti ar parduoti kailius, nutraukusiems iki 2026 m. gruodžio 31 d., žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija nuo 2024 m. balandžio 1 d. skiria, apskaičiuoja ir moka kompensacijas už šios komercinės veiklos nutraukimą. Kompensacijos už komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailius, nutraukimą dydis nustatomas pagal ūkio subjekto Ūkinių gyvūnų registre deklaruotų kailinių žvėrelių skaičių, skaičiuojant vidutinį metinį kailinių žvėrelių, ūkio subjekto laikytų metais, einančiais prieš šio įstatymo oficialaus paskelbimo metus, skaičių, už vieną kailinį žvėrelį išmokant: 3 Eur dydžio kompensaciją, jeigu ši komercinė veikla nutraukiama iki 2025 m. sausio 1 d., 2 Eur dydžio kompensaciją, jeigu ši komercinė veikla nutraukiama iki
veikla nutraukiama iki 2026 m. gruodžio 31 d. Vienkartinė kompensacija už komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailius, nutraukimą skiriama nuo dokumentų, patvirtinančių šios komercinės veiklos nutraukimą, gavimo dienos. 4. Vieno ūkio subjekto vidutinis metinis kailinių žvėrelių skaičius apskaičiuojamas sudedant to ūkio subjekto Ūkinių gyvūnų registre deklaruotų kailinių žvėrelių, laikytų metais, einančiais prieš šio įstatymo oficialaus paskelbimo metus, skaičių ir gautą sumą padalijant iš tais metais ūkio subjekto atliktų deklaravimų skaičiaus . 5.
ar parduoti kailius, vykdžiusiems ūkio subjektams nuosavybės teise priklausančių statinių, kurie tinkami tik šiai komercinei veiklai vykdyti, nugriovimą ir juos nugriovus likusių statybinių atliekų sutvarkymą ir išvežimą pagal galiojančius teisės aktus ir (ar) įrenginių, skirtų komercinei veiklai, kurios tikslas gauti ar parduoti kailius, vykdyti, sunaikinimą bei atliekų sutvarkymą ir išvežimą pagal galiojančius teisės aktus nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d. skiriama vienkartinė kompensacija už tokių statinių nugriovimą, įrenginių sunaikinimą bei atliekų sutvarkymą ir išvežimą. Ši vienkartinė kompensacija skiriama nuo dokumentų, patvirtinančių komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailius, nutraukimą, ir dokumentų, patvirtinančių statinių nugriovimą, įrenginių sunaikinimą ir atliekų sutvarkymą bei išvežimą pagal galiojančius teisės aktus, gavimo dienos. Ši nuostata taikoma ūkio subjektams, komercinę veiklą, kurios tikslas gauti ar parduoti kailius, vykdžiusiems šio įstatymo priėmimo dieną. 6 . Šio straipsnio 3, 5 ir 8 dalyse nurodytos kompensacijos ir išeitinės išmokos skiriamos laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d., išskyrus šio straipsnio 9 dalyje nurodytus atvejus. 7. Sprendimai dėl šio straipsnio 3, 5 ir 8 dalyse nurodytų kompensacij ų ir išeitinių išmokų skyrimo priimami nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2027 m. kovo 1 d. 8. Ūkio subjekto, vykdančio komercinę veiklą, kurios tikslas gauti ar parduoti kailius, darbuotojui, kuris yra atleidžiamas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą, iš valstybės biudžeto skiriama ir išmokama Darbo kodekso 57 straipsnio 8 dalyje numatyta išeitinė išmoka Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 9.
(-es) paskolą (-as) pagal skatinamųjų finansinių priemonių „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ ir „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą“ schemas, šio straipsnio
išmokamos tik visiškai grąžinus šioje dalyje nurodytas paskolas. 10. Nuo 2024 m. sausio 1 d. parama iš nacionalinių ir (ar) Europos Sąjungos lėšų komercinei veiklai, kurios tikslas gauti ar parduoti kailius, vykdyti neteikiama jokiomis formomis, išskyrus šio straipsnio 3, 5 ir 8 dalyse nurodytas kompensacijas. Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
už – 5, prieš – 0, susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Tomas Tomilinas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1104(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Biuro patarėja Jolita Jakučionytė [1] https://ec.europa.eu/growth/tools-databases/tris/en/search/?trisaction=search.detail&year=2021&num=555 [2] https://ec.europa.eu/growth/tools-databases/tris/en/search/?trisaction=search.detail&year=2020&num=657 [3] https://ec.europa.eu/growth/tools-databases/tris/en/search/?trisaction=search.detail&year=2020&num=647 [4] Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-11-18 d. išvados Nr. XIVP-1104 „Dėl Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto“ 1 pastabą, kad „<...> vadovaujantis Vyriausybės įstatymu, kompensacijų ūkinės veiklos subjektams „taikymas“ nėra Vyriausybės funkcija ir nedera su konstituciniu Vyriausybės teisiniu statusu.
Projekto nuostatas siūlytina tikslinti, nustatant, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtintų minėtų kompensacijų teikimo tvarką, o kompensacijų mokėjimas (administravimas) turėtų būti priskiriamas kompetentingam viešojo administravimo subjektui“.