Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Mokslo ir studijų politiką formuojančios ir įgyvendinančios institucijos
1Valstybės mokslo ir studijų politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją formuoja Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir kitos ministerijos. 2. Valstybės mokslo ir studijų politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją įgyvendina Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos mokslų akademija, Technologijų ir inovacijų įstatymo 14 straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija šio įstatymo 18¹ straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, Valstybinis studijų fondas, Aukštojo mokslo taryba, Studijų kokybės vertinimo centras, akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius, Vyriausybės ir švietimo ir mokslo švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos, mokslo ir studijų institucijos. 3. Mokslo, technologijų ir inovacijų taryba pataria Vyriausybei formuojant valstybės mokslo, technologijų ir inovacijų politiką padeda Vyriausybei koordinuoti ministerijų ir Vyriausybės įstaigų, kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė, veiklą, siekiant strateginių, sisteminių ir tarpinstitucinių sprendimų, kurių reikia mokslo, technologijų ir inovacijų politikai formuoti ir įgyvendinti, pagal Technologijų ir inovacijų įstatyme, šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją.“
Papildyti Įstatymą nauju 18¹ straipsniu:
„18¹ straipsnis. Vyriausybės įgaliota institucija
1.
Vyriausybės įgaliota institucija yra biudžetinė įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 2. Vyriausybės įgaliota institucija atlieka šias su mokslo ir studijų institucijų veiklos rezultatų kūrimu ir įveiklinimu susijusias funkcijas:
1) įgyvendina mokslo ir studijų politiką mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje;
2) teikia siūlymus dėl teisinio reglamentavimo, skirto moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai palankiai aplinkai kurti;
3) finansuoja mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas;
4) įgyvendina priemones, skirtas mokslo vadybos ir žinių komercinimo gebėjimams stiprinti;
5) įgyvendina priemones, skirtas mokslo ir studijų institucijų ir ūkio subjektų bendradarbiavimui plėtoti;
6) teikia mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros informavimo ir konsultavimo paslaugas;
7) dalyvauja Europos Sąjungos ir tarptautinių institucijų veikloje ir skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į Europos Sąjungos ir tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę;
8) atlieka kitas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas funkcijas. 3. Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų, kurių veikla susijusi su valstybės reguliuojamomis mokslo ir studijų sritimis, informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. 4. Vyriausybės įgaliota institucija gali būti tarptautinių ne pelno siekiančių organizacijų, veikiančių su Vyriausybės įgaliotos institucijos veikla susijusiose srityse, nare.“
Pakeisti 84 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Programinį konkursinį finansavimą administruoja Lietuvos mokslo taryba, Technologijų ir inovacijų įstatymo 14 straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija šio įstatymo 18¹ straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, ūkio ministro ekonomikos ir inovacijų ministro, švietimo ir mokslo ministro švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
Projekto
lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Mokslo ir studijų politiką formuojančios ir įgyvendinančios institucijos
įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją formuoja Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir kitos ministerijos. 2. Valstybės mokslo ir studijų politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją įgyvendina Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos mokslų akademija, Technologijų ir inovacijų įstatymo 14 straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija šio įstatymo 18¹ straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, Valstybinis studijų fondas, Aukštojo mokslo taryba, Studijų kokybės vertinimo centras, akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius, Vyriausybės ir švietimo ir mokslo švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos, mokslo ir studijų institucijos. 3. Mokslo, technologijų ir inovacijų taryba pataria Vyriausybei formuojant valstybės mokslo, technologijų ir inovacijų politiką padeda Vyriausybei koordinuoti ministerijų ir Vyriausybės įstaigų, kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė, veiklą, siekiant strateginių, sisteminių ir tarpinstitucinių sprendimų, kurių reikia mokslo, technologijų ir inovacijų politikai formuoti ir įgyvendinti, pagal Technologijų ir inovacijų įstatyme, šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją.“
Papildyti Įstatymą 18¹ straipsniu:
„18¹ straipsnis. Vyriausybės įgaliota institucija
1.
Vyriausybės įgaliota institucija yra biudžetinė įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 2. Vyriausybės įgaliota institucija atlieka šias su mokslo ir studijų institucijų veiklos rezultatų kūrimu ir šių rezultatų įveiklinimu susijusias funkcijas:
1) įgyvendina mokslo ir studijų politiką mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje;
2) teikia siūlymus dėl teisinio reglamentavimo, skirto moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai palankiai aplinkai kurti;
eksperimentinės plėtros veiklas;
vadybos ir žinių komercinimo gebėjimams stiprinti;
studijų institucijų ir ūkio subjektų bendradarbiavimui plėtoti;
plėtros informavimo ir konsultavimo paslaugas;
institucijų veikloje ir skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į Europos Sąjungos ir tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę;
jos įgaliotos institucijos jai nustatytas funkcijas. 3. Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų, kurių veikla susijusi su valstybės reguliuojamomis mokslo ir studijų sritimis, informaciją, būtiną nustatytoms jai funkcijoms atlikti. 4. Vyriausybės įgaliota institucija gali būti tarptautinių ne pelno siekiančių organizacijų, veikiančių su Vyriausybės įgaliotos institucijos veikla susijusiose srityse, nare.“3 straipsnis. 84 straipsnio pakeitimas Pakeisti 84 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Programinį konkursinį finansavimą administruoja Lietuvos mokslo taryba, Technologijų ir inovacijų įstatymo 14 straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija šio įstatymo 18¹ straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, ūkio ministro ekonomikos ir inovacijų ministro, švietimo ir mokslo ministro švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos.“
įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2022 m. kovo 31 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2022 m. kovo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. . Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius
LIETUVOS RESPUBLIKOS TECHNOLOGIJŲ IR INOVACIJŲ ĮSTATYMO NR. XIII-1414 2, 6, 7, 10, 11, 14, 15, 18, 19, 23, 25, 26 IR 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 14, 18¹ IR 84 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SMULKIOJO IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-935 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS INOVACIJŲ SKATINIMO FONDO ĮSTATYMO NR. XIII-3167 2 STRAIPSNIo PAKEITIMO įstatymo PROJEKTO (TOLIAU – ĮSTATYMŲ PROJEKTAI)
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo Nr. XIII-1414 2, 6, 7, 10, 11, 14, 15, 18, 19, 23, 25, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 14, 18¹ ir 84 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos inovacijų skatinimo fondo įstatymo Nr. XIII-3167 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymų projektai) rengimą paskatino tai, kad Lietuvos inovacijų ekosistema vis dar atsilieka nuo kitų panašios istorinės patirties, panašaus išsivystymo ir dydžio valstybių. Pagal kasmet sudaromą Europos Sąjungos (toliau – ES) inovacijų švieslentę Lietuva 2020 m. užėmė tik 19 vietą tarp visų ES valstybių narių. 2021 m. Lietuva švieslentėje vis dar priskiriama prie nuosaikių inovatorių, rezultatai taip pat išlieka žemiau ES vidurkio. Estija tuo tarpu priskiriama prie valstybių, kurios rodikliai gerėjo sparčiausiai. Lietuvos silpnybėmis įvardijamos palyginti kuklios viešosios investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę veiklą (toliau – MTEP) versle (16,4 proc. ES vidurkio), vidutinių ir aukštųjų technologijų eksportas (57,9 proc. ES vidurkio), žinioms imlių paslaugų eksportas, kuris siekia vos 4,4 proc.
ES vidurkio[¹]. Pagal 2019 m. Pasaulio konkurencingumo reitingą Lietuva užėmė 42 vietą iš 141 valstybių pagal gebėjimą vystyti inovacijas. 2021 m. vienu didžiausiu iššūkių išlieka investicijų į aukštą pridėtinę vertę kuriančius sektorius stoka, kurios būtinos siekiant padidinti darbo našumą ir paskatinti inovacijas. MTEP veiklos finansavimas Lietuvoje nepakankamas, netvarus ir nepastovus. Valstybės biudžeto lėšos, skiriamos MTEP, sudaro 0,3 % BVP, kai ES vidurkis daugiau nei dvigubai didesnis – 0,65 %. Pagal verslo finansinius išteklius, skiriamus MTEP, Lietuva net 4 kartus atsilieka nuo ES valstybių vidurkio (Lietuvoje šis rodiklis sudaro 0,32 % BVP, kai ES vidurkis – 1,21 % BVP). Pagal šį rodiklį Lietuva užima tik 24 vietą tarp 27 ES valstybių[²]. Nacionalinių ir tarptautinių institucijų, nagrinėjusių Lietuvos inovacijų ekosistemą, vertinimu fragmentuota inovacijų valdysena įvardijama viena iš pagrindinių kliūčių Lietuvai įgyvendinti proveržį inovacijų srityje[³]. Tarptautiniai ekspertai, verslo ir mokslo atstovai rekomenduoja optimizuoti šių institucijų (agentūrų) tinklą, sumažinti fragmentiškumą ir dubliavimą bei sustiprinti strateginius agentūrų gebėjimus[⁴]. Lietuvoje inovacijų reforma ir su inovacijomis susijusių funkcijų konsolidavimas bei kompetencijų stiprinimas buvo pradėtas priimant Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymą (toliau – TI įstatymas) ir atliekant pakeitimus Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (toliau – MS įstatymas). Įgyvendinant TI įstatymo 14 straipsnį Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 982 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymą“ įgaliojo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrą (toliau – MITA) atlikti minėtame įstatymo straipsnyje nurodytas Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijas.
MITA yra biudžetinė įstaiga, kuriai taikomas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas ir šiame įstatyme nustatyti apribojimai (pvz., šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje numatytas draudimas būti kitų juridinių asmenų dalyve). Be to, biudžetinės įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas griežtai reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas. Viešosios įstaigos, kurios savininkas yra valstybė, atveju darbo apmokėjimo reglamentavimas yra kur kas lankstesnis ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 598 „Dėl viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, vadovų darbo apmokėjimo“ nustatomos tik vadovo darbo apmokėjimo sąlygos. Taigi, atsižvelgiant į viešosios įstaigos kaip teisinės formos pažangumą ir galimybes lanksčiau įgyvendinti su technologijų ir inovacijų skatinimu susijusias funkcijas išlaikant valstybės vienvaldę kontrolę siekiama su technologijomis ir inovacijomis susijusias funkcijas pavesti įgyvendinti viešajai įstaigai Inovacijų agentūrai. Manoma, kad lankstesnių darbo santykių, įskaitant darbo apmokėjimo sistemą, taikymas sudarys galimybes pritraukti aukštesnės kvalifikacijos specialistus, kurių patirtis ir žinios padės sėkmingai įgyvendinti valstybės technologijų ir inovacijų politiką. Taip bus atsižvelgta ir į tarptautinių ir nacionalinių ekspertų siūlymus stiprinti agentūros inovacijų kompetencijas. 2021 m. gegužės 5 d.
2021 m. gegužės 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarime buvo pritarta Vienos inovacijų agentūros steigimo (inovacinės veiklos skatinimo funkcijų konsolidavimo) koncepcijai (toliau – Koncepcija[⁵]) ir pavesta Ekonomikos ir inovacijų ministerijai parengti Inovacijų agentūrai steigti reikalingų teisės aktų projektus bei pateikti juos Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Pagal Koncepciją planuojama, kad Inovacijų agentūroje bus konsoliduotos su technologijų ir inovacijų politikos įgyvendinimu susijusios funkcijos, kurias šiuo metu vykdo MITA, VšĮ „Versli Lietuva“ ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra. Inovacijų agentūros funkcijas vykdytų viešosios įstaigos statusą turintis subjektas VšĮ Inovacijų agentūra. Taigi įgyvendinant Koncepciją yra reikalingi inovacijų agentūros teisinės formos įtvirtinimo TI įstatyme pakeitimai. TI įstatymo projektu nustačius, kad valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendina viešoji įstaiga, MITA nebetenka įgaliojimų įgyvendinti valstybės technologijų ir inovacijų politikos. Planuojama, kad Vyriausybė valstybės mokslo ir studijų politiką formuojančios Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymu paves mokslo ir studijų politiką įgyvendinti MITA ar kitai pasirinktai Vyriausybės įgaliotai biudžetinei įstaigai. Todėl MS įstatymo projekte siūloma įtvirtinti blanketinę nuostatą nurodant, kad valstybės mokslo ir studijų politiką įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija bei įtvirtinti jos funkcijas ir viešojo administravimo įgaliojimus. Planuojant, kad sukurta inovacijų agentūra apims VšĮ „Versli Lietuva“, atitinkamai teikiamas Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – SVVP įstatymas), kuriuo siekiama suvienodinti teisinį reguliavimą su siūlomais TIĮ pakeitimais.
Įstatymų projektai taip pat parengti įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 129.1 papunkčio „Pritaikyti valstybės institucijų tinklą inovacijų reformai ir inovacijoms. Užtikrinsime proveržį inovacijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) srityje, baigsime inovacijų reformą, optimizuosime šį sektorių reguliuojančių valstybinių institucijų tinklą, tobulindami Ekonomikos ir inovacijų ministerijos veikimą. Įsteigsime vieningą Inovacijų agentūrą, kurioje bus sukoncentruotos inovacijų politikai aktualios funkcijos ir paramos priemonės“ nuostatas ir atitinkamus Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 5.1.2 darbo „Įsteigti inovacijų agentūrą, konsoliduojant inovacinės veiklos skatinimo funkcijas“ veiksmus“. Priėmus TI įstatymą ir jo lydimuosius įstatymus bus nedelsiant pradėtas konsoliduojamų institucijų reorganizavimo procesas, prijungiant VšĮ „Versli Lietuva“ prie VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros, ir parengtos reorganizavimo sąlygos. Šie procesai apima Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sprendimą dėl įpareigojimo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra ir VšĮ „Versli Lietuva“ parengti reorganizavimo prijungimo būdu sąlygas, pranešimo apie reorganizavimo sąlygas parengimą ir paskelbimą, reorganizavimo sąlygų derinimą, jų pateikimą juridinių asmenų registrui, kreditorių informavimą, finansinės atskaitomybės dokumentų parengimą, sprendimo dėl reorganizavimo priėmimą visuotiniame dalininkų susirinkime ir šį sprendimą patvirtinančio dokumento pateikimą juridinių asmenų registrui).
Lygiagrečiai bus inicijuotas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra pavadinimo keitimas į VšĮ Inovacijų agentūra. MITA, kuri yra biudžetinė įstaiga, vykdomos su inovacinės veiklos skatinimu susijusios funkcijos bus perkeltos į VšĮ Inovacijų agentūrą, o įstaigos etatai, finansuojami iš Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valdomų asignavimų, taps steigiamos Mokslo agentūros dalimi. Po reorganizavimo bus patvirtinti VšĮ Inovacijų agentūra įstatai ir organizacinė struktūra, taip pat priimti kiti agentūros veikimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai. TI įstatyme taip pat tikslinamos nuostatos dėl Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybos sudarymo, jos vykdomų funkcijų ir vykdomos veiklos reglamentavimo. Nuostatų tikslinimas aktualus siekiant padėti Vyriausybei koordinuoti ministerijų ir Vyriausybės įstaigų, kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė, veiklą, siekiant strateginių, sisteminių ir tarpinstitucinių sprendimų, kurių reikia mokslo, technologijų ir inovacijų politikai formuoti ir įgyvendinti. Numatoma, kad Taryba aprobuotų strateginius ir sisteminius spendimus, prieš juos teikiant svarstyti ir priimti Vyriausybei ar kitam priimančiam subjektui. Taryba taip pat veiktų kaip moderatorius, kuomet būtų reikalinga suderinti ginčytinas ir (ar) konkuruojančias pozicijas.
TI įstatyme papildomos valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojančios ministerijos funkcijos, įtraukiant nuostatas dėl inovatyvumo (kūrybingumo) horizontaliojo principo ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų (sumaniosios specializacijos) prioritetų įgyvendinimo koordinavimo. Atsižvelgiant į tai, kad inovatyvumo (kūrybingumo) horizontalusis principas yra pamatinė nuostata, kuria vadovaujantis yra skatinamas inovacinės veiklos vykdymas, TI įstatymas papildytas nuostata dėl šio principo taikymo. Įstatymų projektais siekiama šių tikslų: 1.1. Sudaryti prielaidas sukurti nuoseklią inovacinės veiklos skatinimo sistemą, užtikrinti efektyvią inovacijų ekosistemos plėtrą ir sudaryti sąlygas prioritetinių ekonomikos sektorių proveržiui tarptautiniu mastu. 1.2. Stiprinti valstybės technologijų ir inovacijų kompetencijas sudarant galimybes su technologijomis ir inovacijomis susijusias funkcijas konsoliduoti viešojoje įstaigoje, kurios savininkė yra valstybė. Tokiu būdu bus sudarytos teisinės galimybės išlaikyti valstybės vienvaldę kontrolę, tačiau naudotis pažangesnės juridinio asmens teisinės formos privalumais. 1.3. Sudaryti teisinę galimybę padėti Vyriausybei koordinuoti ministerijų ir Vyriausybės įstaigų, kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė, veiklą, siekiant strateginių, sisteminių ir tarpinstitucinių sprendimų, kurių reikia mokslo, technologijų ir inovacijų politikai formuoti ir įgyvendinti. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė – Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Įstatymo projektą parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Inovacijų ir pramonės departamento (direktorius – Ričardas Valančiauskas, tel.
8 658 88472, el. p. [email protected]), Inovacijų politikos skyriaus (vedėjas – Edvinas Grikšas, tel. +370 659 43059, [email protected]), vyr. specialistė – Olga Lingaitienė, tel. +370 659 20975, [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Vykdant inovacijų struktūrinę reformą, pertvarkyta mokslo, technologijų ir inovacijų sričių institucinė sąranga, 2018 metais Seimas priėmė Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, kuriais įtvirtinta technologijų ir inovacijų sistemos sandara. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija tapo atsakinga už technologijų ir inovacijų politikos formavimą, o vadovaujantis TI įstatymo 13 straipsniu valstybės technologijų ir inovacijų politiką pagal įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją įgyvendina TI įstatymo 14 str. nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, kitos Vyriausybės, valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojančios ministerijos ministro įgaliotos institucijos arba įstaigos, mokslo ir studijų institucijos (pagal kompetenciją VšĮ „Versli Lietuva“, VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ ir MITA). Įgyvendinant TI įstatymo 14 straipsnį Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 982 įgaliojo MITA atlikti minėtame straipsnyje nurodytas Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijas. TI įstatymo 14 str. 1 d. numatyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija yra biudžetinė įstaiga. TI įstatymo 26 str. numatyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija gali būti pertvarkoma į viešąją įstaigą. Tačiau pagal dabar galiojantį reguliavimą nėra galimybės pavesti viešajai įstaigai vykdyti TI įstatymo 14 str. 2 d. numatytas funkcijas. 4.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Inovacijas ir technologijas skatinančių funkcijų apjungimas vienoje įstaigoje yra vienas iš dviejų inovacijų reformos žingsnių (toliau – Inovacijų reforma). Inovacijų skatinimo fondo įkūrimas – jau įgyvendintas 2020 m. birželio 26 d. Seimui priėmus Lietuvos Respublikos inovacijų skatinimo fondo įstatymą Nr. XIII-3167. Todėl siekiant sėkmingai įgyvendinti Inovacijų reformą, yra būtinas ir kitas žingsnis – inovacinės veiklos skatinimo funkcijų konsolidavimas. Šiuo metu esanti inovacinės veiklos skatinimo funkcijų fragmentacija turi neigiamą poveikį visai verslo aplinkai, nes sukuriami barjerai tarpinstituciniam bendradarbiavimui ir veiklų koordinavimui, kas lemia išteklių švaistymą juos perskirstant. Pagal Koncepciją planuojama sukurti viešąją įstaigą, konsoliduojant trijų agentūrų (VšĮ „Versli Lietuva“, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra ir MITA) vykdomas su technologijų ir inovacinės veiklos skatinimu susijusias funkcijas. Taigi siekiant sukurti Lietuvos technologijų ir inovacijų „vieną langelį“ ir taip sumažinti inovatyvių produktų naudojimo kaštus yra reikalingas institucijos, kuri įgyvendina su technologijų ir inovacijų politikos įgyvendinimu susijusias funkcijas, naujos teisinės formos įtvirtinimas įstatymo lygmenyje. Dėl TI įstatymo projekto 4.1. TI įstatymo 2 straipsnyje siūloma patikslinti sąvokas „inovacija“ ir „inovacinė veikla“, atsižvelgiant į atnaujintus Oslo vadove pateikiamus apibrėžimus, kartu siekiant išplėsti subjektų ir sričių, kuriose gali būti diegiamos /naudojamos inovacijos, aprėptį. 4.2. TI įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje siūloma apibrėžti inovatyvumo (kūrybingumo) horizontalųjį principą. Horizontaliuoju inovatyvumo (kūrybingumo) principu siekiama, kad MTEPI taptų integralia visų valstybės valdymo sričių politikos dalimi bei atsirastų galimybes skatinti verslą investuoti į MTEP veiklas. 4.3.
4.3. TI įstatymo 10 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybą sudaro Vyriausybė. Taryba padės Vyriausybei koordinuoti ministerijų ir Vyriausybės įstaigų, kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė, veiklą, siekiant strateginių, sisteminių ir tarpinstitucinių sprendimų, kurių reikia mokslo, technologijų ir inovacijų politikai formuoti ir įgyvendinti. TI įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatomos Tarybos funkcijos. 4.4. Siekiant horizontalios MTI viešojo reguliavimo srities koordinavimo ir strateginio valdymo, siūloma TI įstatymo 11 straipsnio 2 dalį papildyti 5 punktu, kuris leis valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojančios ministerijos funkcijas technologijų ir inovacijų srityse praplėsti nustatyto inovatyvumo (kūrybingumo) horizontaliojo principo įgyvendinimo koordinavimu. Taip pat TI įstatymo 11 straipsnio 2 dalį siūloma papildyti 6 punktu, kuris praplėstų valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojančios ministerijos funkcijas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų (sumaniosios specializacijos) prioritetų įgyvendinimo koordinavimu. Nuo 2021 m. pagrindinė institucija, atsakinga už Sumaniosios specializacijos koncepcijos rengimą, įgyvendinimą, stebėsenos procesų koordinavimą bei efektyvų visos Sumaniosios specializacijos sistemos veikimą yra Ekonomikos ir inovacijų ministerija. 2021 m. kovo 10 d. patvirtintame LRV nuostatų įgyvendinimo plane, įtvirtinta nuostata dėl Sumanios specializacijos koncepcijos ir sumanios specializacijos prioritetų, jų koordinavimo modelio ir įgyvendinimo stebėsenos sistemos nustatymo. Planuojama, kad 2021 m. IV ketv. LRV nutarimu „Dėl Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų raidos (sumaniosios specializacijos) prioritetų įgyvendinimo koncepcijos patvirtinimo“ bus patvirtinta atsakinga institucija už 2021–2027 m. Sumaniosios specializacijos koncepcijos valdymą. 4.5.
4.5. TI įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje siūloma numatyti, kad valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendina viešoji įstaiga Inovacijų agentūra. Viešoji įstaiga turėdama galimybes lanksčiau įgyvendinti su technologijų ir inovacijų skatinimu susijusias funkcijas galės ne tik prisitraukti technologijų ir inovacijų srities profesionalus, bet ir galės reaguoti į nuolat inovuojančios aplinkos pokyčius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti tik įstatymais, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai tame teisės akte nurodomas konkretus veikiantis ar numatomas steigti viešojo administravimo subjektas ir nustatomas baigtinis konkrečių tokiam subjektui suteikiamų viešojo administravimo įgaliojimų sąrašas. TĮ įstatyme siūloma numatyti sąrašą, atsižvelgiant į inovacinės veiklos skatinimo pobūdį, specifiką ir galimų įgyvendinti priemonių įvairovę. Vyriausybės įgaliotai institucijai planuojama pavesti administruoti įvairias eksperimentinės plėtros ir inovacinės veiklos skatinimo programas, kurių šiame etape nėra galimybių detalizuoti ir konkretizuoti. Taip pat siūloma papildyti 14 straipsnio 2 dalį nauju 12 punktu numatant įstatymo lygmenyje funkciją – įgyvendinti ir koordinuoti projektus bei valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojančios ministerijos patvirtintas priemones, susijusius su užsienio startuolių pritraukimu į Lietuvos Respubliką. Šiuo metu kai kurie įgaliojimai šioje srityje VšĮ „Versli Lietuva“ suteikti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr.
4-770 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45-1 straipsnio įgyvendinimo, tačiau planuojama, kad nauja agentūra vykdys ir kitas su užsienio startuolių pritraukimo į Lietuvą susijusias funkcijas. 4.6. Kadangi inovacijų agentūra yra viešoji įstaiga, vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 5 straipsniu, jos finansavimas iš valstybės biudžeto lėšų turi būti numatytas įstatyme. Todėl TI įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje siūloma įtvirtinti, kad valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinančios institucijos veikla atliekant įstatymuose jai nustatytas funkcijas finansuojama iš valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojančiai ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų lėšų. 4.7. TI įstatymo keitimu siūloma pripažinti netekusiu galios 15 str., kuris nustato Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) funkcijas. Nuosekliai peržiūrint STRATA teisės aktais pavestas funkcijas siekiama, kad STRATA darbų planai būtų sudaromi kitu principu – kaskart pateikiant analizės, tyrimo ar vertinimo poreikį pagal nustatytą formą ir dėl šių poreikių sprendžiant atitinkamų metų metinio veiklos plano rengimo kontekste. 4.8. TI įstatymo 26 straipsnyje teikiamas siūlymas dėl šio įstatymo įsigaliojimo nuo 2022 m. sausio 1 d., išskyrus šio straipsnio 2 dalies įsigaliojimą, dėl šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo iki 2021 m. gruodžio 31 d. Dėl MS įstatymo projekto 4.9. MS įstatymo projekto 14 straipsnyje siūloma, kad valstybės mokslo ir studijų politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją įgyvendintų 18¹ straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija.
Taip siekiama sudaryti teisines galimybes pavesti mokslo ir studijų politiką įgyvendinti pasirinktai Vyriausybės įgaliotai biudžetinei įstaigai. 4.10. MS įstatymo projekto 18¹ straipsnyje siūloma nustatyti Vyriausybės įgaliotos institucijos teisinę formą (biudžetinė įstaiga) ir įtvirtinti pagrindines jos funkcijas ir viešojo administravimo įgaliojimus. Vyriausybės įgaliota institucija įgyvendintų mokslo ir studijų politiką mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje. Šiame straipsnyje, taip pat siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti, bei galimybę būti tarptautinių ne pelno siekiančių organizacijų nare. 4.11. MS įstatymo projekte taip pat siūloma atlikti techninius pakeitimus ir atnaujinti ekonomikos ir inovacijų ministro ir švietimo, mokslo ir sporto ministro pavadinimus. Dėl SVVP įstatymo projekto 4.12. SVVP įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Versli Lietuva teikia tam tikras administracines paslaugas smulkiajam ir vidutiniam verslui. Šias funkcijas vykdys VšĮ Inovacijų agentūra. Dėl ISF įstatymo projekto 4.12. ISF įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinanti institucija – Vyriausybės įgaliota institucija, nurodyta TI įstatymo 14 straipsnyje. Ši nuostata keičiama, nurodant tikslų būsimos agentūros pavadinimą – VšĮ Inovacijų agentūra. 5.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymų projektais siekiama sudaryti teisines galimybes technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinti viešojoje įstaigoje, o ne biudžetinėje įstaigoje. Manoma, kad lankstesnis viešosios įstaigos valdymo modelis sudarys galimybes pritraukti aukštesnės kvalifikacijos specialistus, kurių patirtis ir žinios padės sėkmingai įgyvendinti valstybės technologijų ir inovacijų politiką ir taip sustiprinti valstybės technologijų ir inovacijų kompetencijas. Siekiant įvertinti Inovacijų reformos makroekonominę naudą pasitelkiat QUEST III makroekonominės simuliacijos modelį buvo modeliuojami trys scenarijai: pesimistinis, labiausiai tikėtinas ir optimistinis. Inovacijų reformos galimų rezultatų poveikis ekonomikai buvo vertinamas trimis aspektais: (a) MTEP veiklos efektyvumo didėjimas, (b) rizikos premijos nematerialiam turtui mažėjimas, (c) egzogeniniai patekimo į tarpinius produktus gaminantį sektorių kaštų mažėjimas.
(a) MTEP veiklos efektyvumas parodo, kaip efektyviai MTEP išlaidos panaudojamos naujoms žinioms ir produktams kurti. Inovacijų reformos rezultate Lietuvos MTEP efektyvumas turėtų sparčiau augti ir priartėti prie ES vidurkio. Pagal pesimistinį scenarijų turėtų būti pasiekta 50 proc. ES vidurkio, pagal labiausiai tikėtiną – 75 proc. ES vidurkio, pagal optimistinį – 100 proc. ES vidurkio. Preliminarūs modeliavimo rezultatai rodo teigiamą poveikį BVP augimo tempams (proc. nuo pagrindinio BVP raidos scenarijaus). Labiausiai tikėtino scenarijaus atveju inovacijų reformos rezultate padidėjęs MTEP efektyvumas turėtų lemti 0,22 proc. papildomą BVP augimą iki 2030 m. ir 0,34 proc. spartesnį BVP augimą iki 2040 m.
Taip pat nustatytas ženklus poveikis ir kitiems makroekonominiams šalies rodikliams. Vienas didžiausių MTEP efektyvumo didėjimo efektų būtų matomas patentų skaičiaus augimas.
(b) Sukurtas „vienas langelis“ turėtų sumažinti inovatyvių produktų naudojimo kaštus ir taip padidinti jų paklausą. Iš esmės, nematerialaus kapitalo kaštų sumažinimas skatina naujas įmones ateiti į rinką, naujų produktų įvedimą. Šiuo aspektu modeliuojant Inovacijų reformos poveikį Lietuvos ekonomikai nustatyta, kad poveikis BVP (proc. nuo pagrindinio BVP raidos scenarijaus) yra vienodas visų trijų scenarijų atveju ir pasiekia maksimalų poveikį 2039 m., kuris yra 0,21 proc. BVP. Taip pat nustatytas nuolatinis teigiamas poveikis daugumai kitų makroekonominių rodiklių.
(c) Įvykdžius Inovacijų reformą MTEP ištekliai greičiau ir lengviau bus paverčiami inovatyviais produktais, todėl sumažės išteklių paieškos kaštai, administracinė našta tarpinių produktų gamintojams. Dėl žemėjančių įėjimo į rinką kaštų mažėja naujiems tarpinių produktų gamintojams reikalingas pelningumas ir todėl naujoms įmonėms tampa lengviau įeiti į rinką. Poveikis Lietuvos BVP per šį kanalą yra nedidelis: iki 2040 m. BVP būtų 0,006 proc. didesnis. Tačiau daug didesnis efektas pastebimas užimtumui MTEP veiklose. Labiausiai tikėtino scenarijaus atveju jis būtų 0,178 proc. didesnis iki 2040 m. Apibendrinant, Inovacijų reformos poveikis ekonomikai rodo teigiamą reformos naudą, o labiausiai ji turėtų būti jaučiama dėl didėsiančio MTEP veiklų efektyvumo. Vertinant visais trims aspektais pastebėta, kad bendras efektas stiprėja vidutiniu ir ilguoju laikotarpiuose ir gali žymiai paspartinti BVP augimą.
Modeliavimo rezultatai rodo, kad veikiant visiems trims aspektams kartu, BVP augimas būtų 0,35 proc. didesnis 2030 m. ir 0,55 proc. – 2040 m. labiausiai tikėtino scenarijaus atveju. Didėjantis poveikis numatomas ir kitiems makroekonominiams rodikliams. Stipriausias inovacijų reformos poveikis numatomas patentų skaičiaus rodikliui, kuris iki 2040 m. turėtų padidėti apie 14 proc. labiausiai tikėtino scenarijaus atveju. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti Įstatymų projektai turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų projektais siekiama pradėti inovacinės veiklos skatinimo funkcijų konsolidavimą, kurio galutinis tikslas užtikrinti, kad valstybės inovacijų ekosistema skatintų Lietuvos įmonių technologinį atsinaujinimą ir persiorientavimą į inovatyvių poreikių ir paslaugų gamybą ir eksportą. Verslas, matydamas aiškią ir kryptingą valstybės inovacijų skatinimo politiką, priklausomai nuo savo išsivystymo lygio galės turėti pamatuotų lūkesčių dėl valstybės paramos ir sėkmingai planuoti savo plėtrą, paremtą inovacijomis ir nuosavomis investicijomis į inovacinę veiklą. Taip tikimasi paskatinti verslo investicijas inovacinei veiklai įmonių apyvartoje, kurios Lietuvoje vis dar išlieka mažos. 2018 m. inovacijas diegusių įmonių apyvartoje jos sudarė tik 2,6 proc.[⁶]. Sukūrus inovacijoms palankų mokslo ir verslo bendradarbiavimą skatinantį klimatą, bus galima konkuruoti pasauliniu mastu. Todėl tikimasi pritraukti daugiau inovatyvių įmonių iš užsienio arba paskatinti jau Lietuvoje įsikūrusių įmonių plėtrą.
Svarbu pažymėti, kad funkcijų, pradėtų vykdyti iki šio įstatymo įsigaliojimo, ir kitų sutartinių įsipareigojimų vykdymą perims inovacijų agentūra, tačiau iš sutarčių kylančios teisės ir pareigos keičiamos nebus. Numatoma, kad ir toliau konkursines technologijų programas įgyvendinti bus pavesta Inovacijų agentūrai, atsižvelgiant į tai, kad pagal tokias programas konkurso būdu atrinkti ūkio subjektai arba ūkio subjektai kartu su valstybės mokslo ir studijų institucijomis vykdo eksperimentinės plėtros priemones, kurių rezultatai yra naujos technologinės žinios arba nauja technologijų infrastruktūra, arba nauji produktai, paruošti diegti į rinką. Tam, kad būtų užtikrintas sklandus šiuo metu vykdomų konkursinių technologijų programų perdavimas, planuojama iki 2021 m. gruodžio 31 d. priimti reikalingus poįstatyminius teisės aktus. 8. Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektų nuostatos, susijusios su technologijų ir inovacijų skatinimo priemonėmis, neprieštarauja atitinkamoms Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo nuostatomis. Siūlomu teisiniu reglamentavimu neplanuojama rengti ar tvirtinti atskirų planavimo dokumentų, kurie neatitiktų Strateginio valdymo įstatymo apibrėžiamų planavimo dokumentų tipų. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus įtraukti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 10.
10Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose tikslinamos sąvokos pateiktos derinimui Terminų bankui, Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu Įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės iki 2021 m. gruodžio 31 d. pakeisti: 12.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimą Nr. 982 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymą“; 12.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimą Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“; 12.3. 2018 m. rugsėjo 4 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 867„Dėl 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų administravimo Lietuvoje“; 12.4. 2014 m. birželio 4 d. nutarimą Vyriausybės Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą“. 12.5. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. liepos 30 d. įsakymą Nr.
4-846 „Dėl viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros įstatų patvirtinimo“; 12.6. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. kovo 23 įsakymą Nr. 4-217 „Dėl Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro valdymo sričių 2021-2023 metų strateginio veiklos plano patvirtinimo“; 12.7. Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 20 d. įsakymą Nr. 4-305/V-546 „Dėl Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros nuostatų patvirtinimo“; 12.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybos sudarymo ir darbo reglamento patvirtinimo“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Vertinti vien teisinės formos ir pavadinimo ekonominio naudingumo netikslinga, nes tai tik vienas Inovacijų reformos etapų. Tačiau vertinant visos Inovacijų reformos įtaką valstybės biudžetui ir Lietuvos ekonomikai apskritai, matomas ženklūs teigiami pokyčiai. Lyginant planuojamas Inovacijų reformos įgyvendinimui išlaidas (proc. BVP) ir būsimą suminę ekonominę naudą pastebimas didelis teigiamas inovacijų reformos Lietuvoje galimas rezultatas, o svarbiausiu poveikio kanalu yra MTEP sektoriaus efektyvumo didėjimas. Didėjant šalies MTEP sektoriaus efektyvumui spartėja žinių transformacijos į naujus MTEP produktus greitis; didesnis efektyvumas lemia patentų skaičiaus augimą, o tai savo ruožtu spartina ir šalies BVP augimą. Paveikslas 1. – Inovacijų reformos išlaidos (% BVP) ir modeliuojamas jos poveikis šalies BVP (% skirtumas nuo bazinio scenarijaus). Šaltinis: QUEST III simulations, 2020.
Inovacijų reformos planuojamų išlaidų ir gaunamos ekonominė naudos santykis 2022 – 2040 m. laikotarpiu pateiktas 2 paveiksle. Laikotarpio pradžioje pastebimas neigiamas efektas, nes bus patiriamos išlaidos, kurios didelio efekto ekonomikai dar nespės sukelti dėl laiko atotrūkio tarp investicijų ir jų poveikio BVP. Tačiau laikui bėgant ekonominė Inovacijų reformos nauda bus vis labiau akivaizdi ir vis didesnė, todėl naudos ir sąnaudų santykis vis labiau didės. Labiausiai tikėtino scenarijaus atveju 2030 m. jis bus 1,37, o 2040 m. padidės iki 2,17. Paveikslas 2. – Inovacijų reforma: akumuliuoti multiplikatoriai (naudos ir investicijų santykis) Šaltinis: QUEST III simulations, 2020. Dalis agentūrų funkcijų konsolidavimo išlaidų (iki 5 mln. Eurų), skirtų žmogiškųjų išteklių (iki 500 tūkst. Eur), infrastruktūros sukūrimo /įrengimo (iki 4 mln. Eur), tinklaveikos ir kitiems sprendimams (iki 500 tūkst. Eur) bus padengtos iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimui skirtų Europos Komisijos „Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės“ lėšų. Inovacijų agentūros steigimui reikalingos valstybės biudžeto lėšos yra suplanuotos 2022-2024 m. Ekonomikos konkurencingumo didinimo programos tęstinėje priemonėje 05-001-01-04-07 „Sukurti nuoseklią inovacinės veiklos skatinimo sistemą“:
Rengiant Įstatymų projektus buvo konsultuotasi su Lietuvos Respublikos Vyriausybės Kanceliarija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 15.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis: „įstaiga“, „technologijos“, „inovacijos“. 16.
Nėra. [¹] Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinė, Europos Komisija, 2021 m. <https://ec.europa.eu/growth/industry/policy/innovation/scoreboards_en> [²] „Eurostat“ < https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/gba_nabste/default/table?lang=en> [žiūrėta 2021-09-14] [³] STRATA, Lietuvos inovacijų ekosistemos apžvalga, 2021 <https://strata.gov.lt/images/tyrimai/2020-metai/inovaciju-politika/2020-inovaciju-bukles-apzvalga.pdf>; European Commission, Specific Support for Lithuania „Fit for the Furture“, 2017 <https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/28a97b83-aca0-11e7-837e-01aa75ed71a1/language-en>; OECD Reviews of Innovation Policy: Lithuania 2016 < https://www.oecd.org/countries/lithuania/oecd-reviews-of-innovation-policy-lithuania-2016-9789264259089-en.htm>; IMF, Selected Issues paper on Republic of Lithuania, June 15, 2017 <https://www.elibrary.imf.org/view/journals/002/2017/178/002.2017.issue-178-en.xml>; VšĮ „Investuok Lietuvoje“, Lietuvos ekonomikos transformacija, 2020 < https://www.investlithuania.com/wp-content/uploads/Lietuvos-ekonomikos-transformacija-2020.pdf>. [⁴] Veiksmų programos uždavinių, skirtų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms skatinti, įgyvendinimo pažangos vertinimo paslaugos – Galutinė vertinimo ataskaita, Finansų ministerija, „Visionary Analytics“, 2017 <https://www.visionary.lt/wp-content/uploads/2017/06/FM-MTEPI-vertinimo-ataskaita-VIESINIMUI.pdf>; European Commission, Specific Support for Lithuania „Fit for the Furture“, 2017 < https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/28a97b83-aca0-11e7-837e-01aa75ed71a1/language-en>; OECD Reviews of Innovation Policy: Lithuania 2016 <https://www.oecd.org/countries/lithuania/oecd-reviews-of-innovation-policy-lithuania-2016-9789264259089-en.htm>; IMF, Selected Issues paper on Republic of Lithuania, June 15, 2017 <https://www.elibrary.imf.org/view/journals/002/2017/178/002.2017.issue-178-en.xml>; VšĮ „Investuok Lietuvoje“, Lietuvos ekonomikos transformacija, 2020 <https://www.investlithuania.com/wp-content/uploads/Lietuvos-ekonomikos-transformacija-2020.pdf>. [⁵] https://lrv.lt/lt/posedziai/lietuvos-respublikos-vyriausybes-pasitarimas-164. [⁶] STRATA, Lietuvos inovacijų ekosistemos apžvalga, 2021.
2021-11-08 Nr. XIVP-1060 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
pavadinime vietoj žodžių „14, 18¹ir 84 straipsnių pakeitimo“ įrašytini žodžiai „14 ir 84 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 18¹ straipsniu“. 2. Projekto
išbraukti galiojančią nuostatą, jog Mokslo, technologijų ir inovacijų taryba pataria Vyriausybei formuojant valstybės mokslo, technologijų ir inovacijų politiką, šią nuostatą keičiant formuluote, jog Taryba „padeda Vyriausybei koordinuoti ministerijų ir Vyriausybės įstaigų, kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė, veiklą, siekiant strateginių, sisteminių ir tarpinstitucinių sprendimų, kurių reikia mokslo, technologijų ir inovacijų politikai formuoti ir įgyvendinti“. Taigi, iš įstatymo siūloma išbraukti nuostatą, aiškiai apibrėžiančią Tarybos teisinį statusą – patariamoji institucija, ir vietoje to nurodoma Tarybos funkcija -
„padėti koordinuoti valstybės institucijų veiklą“. Toks pasiūlymo turinys kelia
abejonių, nes buvęs aiškus institucijos teisinis statusas keičiamas gana neapibrėžtu statusu su neaiškia Tarybos veiklos forma. Atkreipiame dėmesį, kad formuluotė „sudaroma padėti Vyriausybei koordinuoti ministerijų <...> veiklą“ suponuoja tam tikrą dalyvavimą valstybės politikos įgyvendinimo veikloje, t.y. tam tikras viešojo administravimo funkcijas. Tačiau ir iš šios institucijos sudarymo, ir vykdomų funkcijų, ir jos veiklos organizacinio reglamentavimo turinio galima daryti išvadą, kad ši institucija, net neturinti juridinio asmens statuso, jokios viešojo administravimo veiklos nevykdo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome palikti nuostatą, aiškiai apibrėžiančią šios Tarybos statusą – juridinio asmens statuso neturinti Vyriausybės patariamoji institucija. 3. Projekto 2 straipsnio pakeitimo esmėje brauktinas perteklinis žodis „nauju“. 4. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad įstatymo straipsnių pavadinimai bent dalinai turėtų atskleisti straipsniuose reglamentuojamų klausimų turinį, siūlome patikslinti projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 18¹ straipsnio pavadinimą, nurodant kokioje srityje veiklą vykdytų ši Vyriausybės įgaliota institucija. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
2021-12-08 Nr. XIVP-1060(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2021-11-19
posėdyje dalyvavo: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, Valius Ąžuolas, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
pavadinime vietoj žodžių „14, 18¹ ir 84 straipsnių pakeitimo“ įrašytini žodžiai „14 ir 84 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu“. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje siūloma išbraukti galiojančią nuostatą, jog Mokslo, technologijų ir inovacijų taryba pataria Vyriausybei formuojant valstybės mokslo, technologijų ir inovacijų politiką, šią nuostatą keičiant formuluote, jog Taryba „padeda Vyriausybei koordinuoti ministerijų ir Vyriausybės įstaigų, kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė, veiklą, siekiant strateginių, sisteminių ir tarpinstitucinių sprendimų, kurių reikia mokslo, technologijų ir inovacijų politikai formuoti ir įgyvendinti“. Taigi, iš įstatymo siūloma išbraukti nuostatą, aiškiai apibrėžiančią Tarybos teisinį statusą – patariamoji institucija, ir vietoje to nurodoma Tarybos funkcija -
„padėti koordinuoti valstybės institucijų veiklą“.
Toks pasiūlymo turinys kelia abejonių, nes buvęs aiškus institucijos teisinis statusas keičiamas gana neapibrėžtu statusu su neaiškia Tarybos veiklos forma. Atkreipiame dėmesį, kad formuluotė „sudaroma padėti Vyriausybei koordinuoti ministerijų <...> veiklą“ suponuoja tam tikrą dalyvavimą valstybės politikos įgyvendinimo veikloje, t.y. tam tikras viešojo administravimo funkcijas. Tačiau ir iš šios institucijos sudarymo, ir vykdomų funkcijų, ir jos veiklos organizacinio reglamentavimo turinio galima daryti išvadą, kad ši institucija, net neturinti juridinio asmens statuso, jokios viešojo administravimo veiklos nevykdo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome palikti nuostatą, aiškiai apibrėžiančią šios Tarybos statusą – juridinio asmens statuso neturinti Vyriausybės patariamoji institucija. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
perteklinis žodis „nauju“. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4Svarstytina,
ar siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad įstatymo straipsnių pavadinimai bent dalinai turėtų atskleisti straipsniuose reglamentuojamų klausimų turinį, siūlome patikslinti projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 18¹straipsnio pavadinimą, nurodant kokioje srityje veiklą vykdytų ši Vyriausybės įgaliota institucija. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
konfederacija, 2021-11-16 Nežiūrint pandemijos sukeltų iššūkių, Europa pradėjo perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir skaitmeninės lyderystės įtvirtinimo. Patvirtintąja Europos pramonės strategija siekiama užtikrinti, kad Europos pramonė galėtų pirmauti šiame naujajame amžiuje. Įgyvendinant strategiją svarbus vaidmuo tenka pasauliniu mastu integruotai ir gerai veikiančiai bendrajai rinkai, aštuonioms pramonės strateginėms vertės grandinėms, įskaitant ir pramonės aljansus, suderintai veikiančiai pramoninių ekosistemų mokslo, technologijų ir inovacijų (toliau - MTI) bendruomenei sutelktai į Programos Europos Horizontas partnerystes bei EIT žinių ir inovacijų bendruomenes. Šalys narės ir EK ėmėsi beprecedenčių veiksmų ir patvirtino plačios aprėpties finansinio poveikio schemas, įmonių tarptautinio konkurencingumo ir darbo vietų išsaugojimui. Atitinkamai Europos Komisija pasiūlė Europai ekonomikos atsigavimo planą, o ES pramonės strategiją buvo įtrauktas sąrašas veiksmų, kuriais remiama ES pramonės žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Daugelis veiksmų jau priimti arba pradėti įgyvendinti. Tikėtina, kad tvarumo ir skaitmeninimo siekiančios įmonės bus tarp rytdienos lyderių. Tačiau pandemija padarė drastišką poveikį šios pertvarkos spartai ir mastui. Inovacijų reforma ir jos svarba Lietuvos pramonininkų konfederacija (toliau - LPK) nuosekliai pasisako, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (toliau - EIMIN) jau antrą politinį ciklą įgyvendinama Inovacijų reforma turi išlikti pagrindine ministerijos įgyvendinama reforma.
Kita vertus, LPK įsitikinusi, kad ši reforma turi būti visos šalies reforma, kuri įgyvendintų Pramonė 4.0 platformos komisijos rekomendacijas dėl Lietuvos pramonės skaitmenizavimo kelrodžio 2019-2030 m. įgyvendinimo ir padėtų pasiekti, kad būtų galiausiai pradėtos įgyvendinti tarptautinių EBPO ir EK ekspertų rekomendacijos, pateiktos Pramoninių regionų transformacijos projekto 2018 m. atskaitoje - Enhanced Strategy for Economic Transformation based on Smart Specialisation 2021-2027 m.. LPK nuomone, labai svarbu, kad Lietuvoje vykdoma viešąja mokslo, technologijų ir inovacijų politika būtų siekiama ilgalaikių viešųjų investicijų investavimo į MTI sritis tikslų:
(ii) sustiprinti inovacinį šalies suverenumą, (iii) Lietuvos mokslo ir studijų institucijas, verslą ir pramonę paskatinti kurti ir diegti į rinką produktus, sukurtus naudojant aukštąsias ir vidutines aukštąsias technologijas;
ir augimą, siekiant ją transformuoti į tvarią, inovatyvią ir aukštą pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką. Kaip žinia, Lietuvos bendrosios pridėtinės vertės kūrimo mechanizmai ir ekonomikos struktūra nuo įstojimo į ES keitėsi per lėtai, todėl EIMIN vykdoma Inovacijų reforma nuteikia optimistiškai. LPK nuomone, tolimesnis Lietuvos ekonominės raidos kelias labai priklausys nuo to, kiek sutelkianti bus MTI politika ir kiek sutelktai bendro tikslo sieks mokslo ir studijų institucijų, verslo įmonių, asociacijų, nevyriausybinių organizacijų ir kt. komandos.
Ministerijos pradėta ir nuosekliai tęsiama Inovacijų reforma verslo bendruomenių nuomone jau tapo tuo atramos tašku, kuris leido Lietuvai pasinaudoti pasaulyje atsivėrusių skaitmeninių ir žaliųjų technologijų galimybių langu ir šių technologijų pagrindu pavyko sustiprinti tradicinės pramonės įmones. Inovacijų reformos pasiekimai ir poreikis tęstinumui Džiugina ir nuteikia optimistiškai, kad pasiteisino dabartiniame Technologijų ir inovacijų įstatyme įtvirtinta aiški inovacijų sistemos samprata, verslo įmonėse sklandžiai veikia įtvirtintasis ciklinis inovacijų modelis. Akivaizdu ir juntama, kaip sumažėjo tarpinstitucinė trintis tarp EIMIN ir ŠMSM, kai dėl aiškiai įtvirtintos technologijų ir inovacijų sistemos sandaros EIMIN tapo atsakinga už technologijų ir inovacijų sričių politikos formavimą, o ŠMSM susikoncentravo į mokslo ir studijų sričių politikos formavimą. Dėka 2019-2020 metais EIMIN vykdytos technologijų ir inovacijų politikos, netgi pandemijos sąlygomis, jau pavyko akceleruoti tradicinių įmonių inovatyvumą bei paskatinti tvarių inovacijų proveržį jose. Gerosios tendencijos išryškėjo 2019-2020 metais EIMIN įgyvendinant, iš esmės patobulintas, 2014-2020 m. ES fondų investicijų Veiksmų programos priemones: „Inočekiai", „Inopatentas",
„InoConnect", „Inostartas" ir „Smart FDI". „Eksperimentas"
ir „Skaitmeniniai inovacijų centrai". Sėkmingai vyksta projektas „Smart InoTech pramonei", pavyko paskatinti Lietuvos pramonės įmones absorbuoti
(diegti) MTEP rezultatus Sumanios specializacijos srityje, prisidėti suskaitmeninant gamybos procesus daugelyje įmonių, taip siekiant didinti aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos mastą.
Labai gerai vertiname INOGEB programą ir įgyvendindamas šios programos paramos inovatyviam verslui priemones „Inolink”, „Inospurtas" ir „Interino LT". Programa „Europos horizontas" Dar viena Inovacijų agentūros veiklos sritis turėtų būti tarptautiškumo, integracijos į ES strategines vertės grandines ir programos „Europos horizontas" partnerystes skatinimas. EK paskelbtoje, ES mokslo, tyrimų ir inovacijų apžvalgoje (Science, research and innovation performance of the EU 2020, a fair, green and digital Europe) teigiama, kad moksliniai tyrimai, technologijos ir inovacijos yra esminiai Europos ateičiai, kurią norime sukurti. Būtent proveržis trijose šiose srityse įgalins perėjimą prie ekologiškos, skaitmenizuotos, tvarios ir saugios piliečiams, rytojaus Europos. Todėl pasikartosime, bet, LPK nuomone, labai svarbu, kad Lietuvoje vykdoma viešąja MTI politika būtų siekiama ilgalaikių viešųjų investicijų investavimo į MTI sritis tikslų. Atkreipiame dėmesį, kad tam būtina padidinti šalies 2022 m. biudžeto išlaidas MTEP mažiausiai 68 mln. EUR, taip sudarant sąlygas kitais metais Lietuvai pasiekti 0,4 % šalies BVP dalį bei priartėti prie ES vidurkio sudarančio 0,65 % šalių narių BVP. Programa „Europos horizontas" yra sudaryta iš trijų pagrindinių ramsčių: I ramstis skirtas mokslo institucijoms (Excellent Science), II - mokslo institucijoms ir verslui (Global Challenges 8i European Industrial Competitiveness), III - verslui (Innovative Europe). Dalyvaudami „Inogeb" programoje ir daugiau nei 10 metų teikdami inovacijų konsultavimo paslaugas verslui aiškiai matome, kad Inovacijų agentūra turėtų vykdyti NCP funkcijas II ir III ramsčiuose, skirtuose ir verslui.
Teikianti paslaugas verslui įstaiga, bus Inovacijų agentūra, todėl jai administruojant „Inogeb" programos priemones, tokias kaip 2014-2020 m. veiksmų programos priemonė InterinoLT ar „Inolink" ir
„Inospurtas" nacionalinių ir tarptautinių inovacijų ekspertų pagalba
ištyrinėtas įmonių technologijų ir inovacijų potencialas bus pagrindas teikiant vertės pasiūlymus aktualius įsijungti į programos „Horizontas Europa" konsorciumus. Todėl programos „Europos horizontas" NCP tinklo dalis, dirbanti su verslu, turi būti Inovacijų agentūroje. Tuo tarpu Mokslo agentūroje toks verslo aktyvumas būtų ignoruojami arba jiems nebūtų skiriamas prioritetas. Tokias tendencijas parodo ir tarptautinė praktika ir ES inovacijų lyderių pavyzdžiai. Pavyzdžiui 2020 m. gruodžio B d., Ispanija atskleidė planą, kaip ketina gauti daugiau lėšų iš naujos ES mokslinių tyrimų programos. Tai planas, skirtas padėti šalies tyrėjams ir novatoriams gauti daugiau lėšų iš kitos ES mokslinių tyrimų programos „Horizon Europe". Plane yra 26 priemonės, kurios sustiprins mokslinių tyrimų valdymo tinklus, skatins mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos projektus, kurie gali papildyti Europos programas, mokyti ir įdarbinti/deleguoti Ispanijos inovacijų ekosistemos darbuotojus Europos organizacijose ir padėti susieti mokslą ir verslą. Siekiama, kad šalies tyrėjai „Horizon Europe" vadovautų bent 17 procentų didelių projektų kvietimų, koordinuotų mažiausiai 2800 projektų, užtikrintų 11 procentų programos finansavimo ir pasiektų vidutinį ES projektų pasiūlymų sėkmės rodiklį. Pagal programą „Horizon 2020" Ispanija buvo ketvirta geriausiai pasirodžiusi šalis, išviso gavusi daugiau nei 4,7 mlrd. Lėšų ir užtikrinusi 10,1 proc. galimo finansavimo.
Įstatymų projektų atitiktis verslo lūkesčiams LPK nuomone, Technologijų ir inovacijų įstatymo (toliau -T lį) Nr. Xlll-1414 2, 6, 7, 10, 11, 14, 15,18, 19, 23, 25, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Mokslo ir studijų įstatymo (toliau - MSI) Nr. XI 242 14, 18(1) ir 84 straipsnių pakeitimo įstatymo projektuose (toliau - įstatymų projektai) siūlomos įtvirtinti nuostatos yra gerai parengtos, atitinka faktinius šios dienos verslo lūkesčius mokslo, technologijų ir inovacijų ekosistemų tarpusavio sąveikos reglamentavimui. Palaikome siūlymą per Inovacijų agentūrą įgyvendinti Technologijų ir inovacijų sričių politikos priemones, skatinančias verslo įmones kurti ir diegti technologijas ir inovacijas, plačiau bendradarbiauti su mokslo – studijų institucijomis ir ekonominiais pagrindais vykdyti bendras mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklas su MSI. Deja, iki šiol buvusi sistema, kai verslo-mokslo skatinimas vyko tiek LMT, tiek MITĄ, tiek ir LVPA nebuvo nei efektyvi, nei rezultatyvi. Pvz.: panašioms veikloms vykdyti, iš esmės tam pačiam projektui, mokslo institucijos finansavimą gaudavo tiek iš LMT, tiek iš MITĄ. Todėl, verslo-mokslo partnerystės skatinimo priemonių telkimas vienose rankose padėtų spręsti tokią situaciją. Manome, kad pasirinktas administraciškai teisingas sprendimas agentūrų konsolidavimą vykdyti VŠĮ
„Lietuvos verslo paramos agentūra" pagrindu. Pagrindinis naujos
agentūros trumpalaikis tikslas turėtų būti užtikrinti vykstančių 2014-2020 m. ES fondų investicijų Veiksmų programos viešųjų investicijų programų ir projektų tęstinumą. Ilgesnės perspektyvos tikslas agentūrai būtų - naujajame 2021-2027 m. finansiniame laikotarpyje padidinti paslaugų verslo klientams prieinamumą, sumažinti administracinę naštą projektų vykdytojams bei pritraukti privačias investicijas į MTI sritis.
Kartu turėtų būti numatomas visos MTI sistemos institucijų tinklo optimizavimas, sumažinant fragmentiškumą ir funkcijų dubliavimą. Agentūra turėtų siekti partnerystės su socialiniais partneriais bei inovacijų ekosistemos dalyviais - tarptautiškumo, tinklaveikos, inovacijų konsultavimo ir paramos paslaugas teikiančiais subjektais. Siekiant užtikrinti technologijų ir inovacijų politikos įgyvendinimo vientisumą, sisteminį paramos, investicijų ir skatinimo programų valdymą, skaidrų projektų vertinimą, raginame palaikyti siekį visos valstybės technologijų ir inovacijų politikos įgyvendinimą atiduoti į vienas, naujai kuriamos Inovacijų agentūros rankas. Labai svarbu, kad Inovacijų agentūra 2021-2027 m. finansiniame laikotarpyje kuo plačiau teiktų Inovacijų konsultacinės ir paramos verslui paslaugas ir tęstų INOGEB programą bei šios programos paramos inovatyviam verslui priemones „Smart InoTech pramonei", „Inolink", „Inospurtas" ir „Interino LT". LPK nuomone, Lietuvos MTI politikos tęstinumo užtikrinimas ir antrojo Inovacijų reformos etapo įgyvendinimas tapo kritiškai svarbus Europos Komisijai numatant milžiniškas viešąsias investicijas į MTI sritis, kur pirmiausia galima tikėtis poveikio ekonomikai ir gyventojų gerovei. Todėl ir žinių, sukurtų mokslo ir studijų institucijose, komercinimą (pvz., spin-off plėtrą) turi skatinti Inovacijų agentūra. Pažymėtina, kad Spin-off įmonės yra startuoliai, kurių pagrindinė veikla yra ekonominė veikla, o tikslas - rinkai pateikti inovacijas. Taigi ir šiuo atveju, svarbus tampa įmonės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų rezultatų komercinimas tenkinant rinkos poreikius. Planuojama, kad pabaigus reformą.
Inovacijų agentūra turės išteklius, reikalingus startuoliams vystyti (teiks ekspertinę pagalbą ir konsultacijas startuolio strategijos rengimo, rinkos analizės, produkto pateikimo rinkai ir kitais klausimais). Todėl visiškai netikslinga, kad tiek Inovacijų agentūroje, tiek ir Mokslo agentūroje vėl būtų išsklaidytos kompetencijos specialistų teikiančių to paties tipo konsultacijas. Iki šiol inovacinis Lietuvos pajėgumas nebuvo pilnai panaudojamas, dėl įvairių priežasčių vis dar nepavyksta bendram tikslui sutelkti akademinio ir verslo potencialo (pagal suminį inovatyvumo indeksą Lietuva užėmė 19 vietą ES), o viešosios ir privačios investicijos į mokslinius tyrimus (toliau - MT) ir eksperimentinę plėtrą (toliau - EP) gerokai atsilieka nuo kitų ES valstybių. 2018 m. visos investicijos į MT ir EP sudarė tik 0,94 proc. BVP (ES vidurkis - 2,12 proc.), ir tai gerokai mažiau už 2020 m. tikslą - 1,9 proc. Būtent todėl palaikome EIMIN teikiamus įstatymų projektus ir kviečiame Seimo Ekonomikos, Biudžeto ir finansų bei Švietimo ir mokslo komitetus kryptingai įgyvendinti Technologijų ir inovacijų įstatymo 11 str. įtvirtintą siekį ir sutelkti bendram darbui mokslo ir studijų institucijų, verslo įmonių, nevyriausybinių organizacijų bei Valstybės mokslo, technologijų ir inovacijų politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas bei raginti jas imtis suderintų veiksmų, kad įstatyme nurodytų subjektų bendradarbiavimas būtų pagrįstas ekonomine nauda, o bendros mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MT / EP) išlaidos (palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP)), kaip tai numatyta Nacionalinės pažangos programoje, 2030 metais pasiektų 2,2 %, lyginant su 0.94 % pasiektais 2018 metais.
Visgi atkreipiame dėmesį, kad pasigendame esamų poįstatyminių teisės aktų nuostatų suderinimo su jau priimto TlĮ nuostatomis, todėl priėmus teikiamus įstatymų projektus siūlome kuo skubiau atlikti poįstatyminių LRV ir ŠMSM teisės aktų pakeitimus ir į MSI vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų rezultatų vertinimo ir finansavimo procesus įtraukti EIMIN ir Inovacijų agentūrą, būtina MSI vykdomų MT ir EP vertinime įtraukti daugiau su EP rezultatais susijusių vertinimo rodiklių ir (arba) suteikti jiems didesnį svorį. Skatiname EIMIN išlaikyti inovacinio ir ekonominio suverenumo kryptį ir inicijuoti teisėkūros iniciatyvą įgyvendinančią Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo (toliau - TIĮ) nuostatas teisės aktuose, reglamentuojančiuose mokslo ir studijų institucijų (toliau - MSI) ir tyrėjų vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų vertinimą ir finansavimą, pakeitimo. Atsižvelgiant į argumentus išvardintus laiške, raginame LRS Ekonomikos, Biudžeto ir finansų bei Švietimo ir mokslo komitetus po svarstymų pritarti Technologijų ir inovacijų įstatymo Nr.
XIII-1414 2, 6, 7, 10, 11, 14, 15, 18, 19, 23, 25, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 14,18(1) ir 84 straipsnių pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektams. Pritarti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos mokslo taryba, 2021-11-12 Lietuvos mokslo taryba (toliau – Taryba), susipažinusi su Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo Nr. XIII-1414 2, 6, 10, 11, 14, 18, 19, 21, 23, 25, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – TIĮ projektas), Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 14, 18 ir 84 straipsnių pakeitimo įstatymų projektu (toliau – MSĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau kartu – Projektas), atkreiptų gerbiamo Komiteto narių dėmesį į šiuos aspektus:
18¹ straipsnyje numatoma:
(finansuoti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas; teikti siūlymus dėl teisinio reglamentavimo, skirto moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai palankiai aplinkai kurti; dalyvauja Europos Sąjungos ir tarptautinių institucijų veikloje ir skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į Europos Sąjungos ir tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę), taip galimai dubliuojant Mokslo ir studijų įstatymo 15 straipsnyje Tarybai priskirtas veiklas (formuoti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai palankią aplinką, skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę). 1.2.
(finansuoti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas), taip galimai dubliuojant Technologijų ir inovacijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies
institucijai priskirtas analogiškas funkcijas (teikti atlygintiną ir neatlygintiną finansavimą ūkio subjektams, vykdantiems taikomųjų mokslinių tyrimų veiklą, eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą);
iniciatorius siūlo pakeisti valstybės mokslo ir studijų politiką įgyvendinančių institucijų sistemą ypatingos skubos tvarka (pakeisdamas viešojo administravimo subjektų įgaliojimus), į Projekto derinimą neįtraukdamas visų suinteresuotų institucijų bei nenurodydama skubos motyvų, nepagrįsdamas kodėl naudojasi šia išimties tvarka. Pažymime, kad TIĮ jau ne kartą buvo priimtas skubos tvarka, neatsižvelgiant į Tarybos pateiktas pastabas. 3. Taip pat pažymėtina, kad Projektas parengtas nesilaikant Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintų principų:
teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi būti žinomi <...>;
rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus; 3.3. aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas.
Taryba laikosi nuostatos, kad dėl aiškumo ir skaidrumo, taip pat laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų, Projekte turėtų būti nurodytas tikslus viešosios įstaigos pavadinimas. Atsižvelgus į tai, kas pasakyta aukščiau, pažymime, kad Švietimo ir mokslo komiteto 2021 m. spalio 6 d. posėdyje buvo sutarta, kad pagrindine valstybės mokslo ir studijų politiką įgyvendinančia institucija lieka Taryba, sustiprinant jos veiklą. Tuo tarpu teikiamu Projektu galimai steigiama nauja agentūra, vykdysianti jau veikiančių institucijų veiklas. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komitetui pritarti įstatymo projektui ir siūlyti jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritaria. 7.
sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: M.Majauskas, A.Butkevičius. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja Agnė Gedraitytė
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. X-242 14, 18¹ IR 84 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1060 2021-11-17
pavaduotoja Vilija Targamadzė, Komiteto nariai: Kristijonas Bartoševičius (pavaduojantis Arvydą Anušauską), Dalia Asanavičiūtė, Eugenijus Jovaiša, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Silva Lengvinienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Beata Petkevič, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė , Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė. Kviestieji asmenys: Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Inovacijų ir pramonės departamento direktorius Ričardas Valančiauskas, Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė, Švietimo mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, Švietimo mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas Romas Baronas, Infobalt direktorius Virgilis Dirma, Lietuvos mokslo tarybos valdybos narys Juras Banys, Lietuvos pramoninkų konfederacijos atstovas Gintaras Vilda. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-08 Projekto pavadinime vietoj žodžių „14, 18¹ir 84 straipsnių pakeitimo“ įrašytini žodžiai „14 ir 84 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 18¹ straipsniu“.
Pritarti 1.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-081
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje siūloma išbraukti galiojančią nuostatą, jog Mokslo, technologijų ir inovacijų taryba pataria Vyriausybei formuojant valstybės mokslo, technologijų ir inovacijų politiką, šią nuostatą keičiant formuluote, jog Taryba „padeda Vyriausybei koordinuoti ministerijų ir Vyriausybės įstaigų, kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė, veiklą, siekiant strateginių, sisteminių ir tarpinstitucinių sprendimų, kurių reikia mokslo, technologijų ir inovacijų politikai formuoti ir įgyvendinti“. Taigi, iš įstatymo siūloma išbraukti nuostatą, aiškiai apibrėžiančią Tarybos teisinį statusą – patariamoji institucija, ir vietoje to nurodoma Tarybos funkcija - „padėti koordinuoti valstybės institucijų veiklą“. Toks pasiūlymo turinys kelia abejonių, nes buvęs aiškus institucijos teisinis statusas keičiamas gana neapibrėžtu statusu su neaiškia Tarybos veiklos forma. Atkreipiame dėmesį, kad formuluotė „sudaroma padėti Vyriausybei koordinuoti ministerijų <...> veiklą“ suponuoja tam tikrą dalyvavimą valstybės politikos įgyvendinimo veikloje, t.y. tam tikras viešojo administravimo funkcijas. Tačiau ir iš šios institucijos sudarymo, ir vykdomų funkcijų, ir jos veiklos organizacinio reglamentavimo turinio galima daryti išvadą, kad ši institucija, net neturinti juridinio asmens statuso, jokios viešojo administravimo veiklos nevykdo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome palikti nuostatą, aiškiai apibrėžiančią šios Tarybos statusą – juridinio asmens statuso neturinti Vyriausybės patariamoji institucija.
Pritarti 1.3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-082 Projekto 2 straipsnio pakeitimo esmėje brauktinas perteklinis žodis „nauju“. Pritarti 1.4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-082 (18¹) Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad įstatymo straipsnių pavadinimai bent dalinai turėtų atskleisti straipsniuose reglamentuojamų klausimų turinį, siūlome patikslinti projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 18¹ straipsnio pavadinimą, nurodant kokioje srityje veiklą vykdytų ši Vyriausybės įgaliota institucija. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos pramonininkų konfederacija 2021-11-16 Nežiūrint pandemijos sukeltų iššūkių, Europa pradėjo perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir skaitmeninės lyderystės įtvirtinimo. Patvirtintąja Europos pramonės strategija siekiama užtikrinti, kad Europos pramonė galėtų pirmauti šiame naujajame amžiuje. Įgyvendinant strategiją svarbus vaidmuo tenka pasauliniu mastu integruotai ir gerai veikiančiai bendrajai rinkai, aštuonioms pramonės strateginėms vertės grandinėms, įskaitant ir pramonės aljansus, suderintai veikiančiai pramoninių ekosistemų mokslo, technologijų ir inovacijų (toliau - MTI) bendruomenei sutelktai į Programos Europos Horizontas partnerystes bei EIT žinių ir inovacijų bendruomenes. Šalys narės ir EK ėmėsi beprecedenčių veiksmų ir patvirtino plačios aprėpties finansinio poveikio schemas, įmonių tarptautinio konkurencingumo ir darbo vietų išsaugojimui.
Atitinkamai Europos Komisija pasiūlė Europai ekonomikos atsigavimo planą, o ES pramonės strategiją buvo įtrauktas sąrašas veiksmų, kuriais remiama ES pramonės žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Daugelis veiksmų jau priimti arba pradėti įgyvendinti. Tikėtina, kad tvarumo ir skaitmeninimo siekiančios įmonės bus tarp rytdienos lyderių. Tačiau pandemija padarė drastišką poveikį šios pertvarkos spartai ir mastui. Inovacijų reforma ir jos svarba Lietuvos pramonininkų konfederacija (toliau - LPK) nuosekliai pasisako, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (toliau - EIMIN) jau antrą politinį ciklą įgyvendinama Inovacijų reforma turi išlikti pagrindine ministerijos įgyvendinama reforma. Kita vertus, LPK įsitikinusi, kad ši reforma turi būti visos šalies reforma, kuri įgyvendintų Pramonė 4.0 platformos komisijos rekomendacijas dėl Lietuvos pramonės skaitmenizavimo kelrodžio 2019-2030 m. įgyvendinimo ir padėtų pasiekti, kad būtų galiausiai pradėtos įgyvendinti tarptautinių EBPO ir EK ekspertų rekomendacijos, pateiktos Pramoninių regionų transformacijos projekto 2018 m. atskaitoje - Enhanced Strategy for Economic Transformation based on Smart Specialisation 2021-2027 m..
LPK nuomone, labai svarbu, kad Lietuvoje vykdoma viešąja mokslo, technologijų ir inovacijų politika būtų siekiama ilgalaikių viešųjų investicijų investavimo į MTI sritis tikslų:
inovatyvią ir aukštą pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką. Kaip žinia, Lietuvos bendrosios pridėtinės vertės kūrimo mechanizmai ir ekonomikos struktūra nuo įstojimo į ES keitėsi per lėtai, todėl EIMIN vykdoma Inovacijų reforma nuteikia optimistiškai. LPK nuomone, tolimesnis Lietuvos ekonominės raidos kelias labai priklausys nuo to, kiek sutelkianti bus MTI politika ir kiek sutelktai bendro tikslo sieks mokslo ir studijų institucijų, verslo įmonių, asociacijų, nevyriausybinių organizacijų ir kt. komandos. Ministerijos pradėta ir nuosekliai tęsiama Inovacijų reforma verslo bendruomenių nuomone jau tapo tuo atramos tašku, kuris leido Lietuvai pasinaudoti pasaulyje atsivėrusių skaitmeninių ir žaliųjų technologijų galimybių langu ir šių technologijų pagrindu pavyko sustiprinti tradicinės pramonės įmones.
Inovacijų reformos pasiekimai ir poreikis tęstinumui Džiugina ir nuteikia optimistiškai, kad pasiteisino dabartiniame Technologijų ir inovacijų įstatyme įtvirtinta aiški inovacijų sistemos samprata, verslo įmonėse sklandžiai veikia įtvirtintasis ciklinis inovacijų modelis. Akivaizdu ir juntama, kaip sumažėjo tarpinstitucinė trintis tarp EIMIN ir ŠMSM, kai dėl aiškiai įtvirtintos technologijų ir inovacijų sistemos sandaros EIMIN tapo atsakinga už technologijų ir inovacijų sričių politikos formavimą, o ŠMSM susikoncentravo į mokslo ir studijų sričių politikos formavimą. Dėka 2019-2020 metais EIMIN vykdytos technologijų ir inovacijų politikos, netgi pandemijos sąlygomis, jau pavyko akceleruoti tradicinių įmonių inovatyvumą bei paskatinti tvarių inovacijų proveržį jose. Gerosios tendencijos išryškėjo 2019-2020 metais EIMIN įgyvendinant, iš esmės patobulintas, 2014-2020 m. ES fondų investicijų Veiksmų programos priemones:
„Inočekiai", „Inopatentas", „InoConnect", „Inostartas" ir
„Smart FDI". „Eksperimentas" ir „Skaitmeniniai inovacijų
centrai". Sėkmingai vyksta projektas „Smart InoTech pramonei", pavyko paskatinti Lietuvos pramonės įmones absorbuoti (diegti) MTEP rezultatus Sumanios specializacijos srityje, prisidėti suskaitmeninant gamybos procesus daugelyje įmonių, taip siekiant didinti aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos mastą. Labai gerai vertiname INOGEB programą ir įgyvendindamas šios programos paramos inovatyviam verslui priemones
„Inolink”, „Inospurtas" ir „Interino LT".
Programa „Europos horizontas" Dar viena Inovacijų agentūros veiklos sritis turėtų būti tarptautiškumo, integracijos į ES strategines vertės grandines ir programos
„Europos horizontas" partnerystes skatinimas. EK paskelbtoje, ES mokslo,
tyrimų ir inovacijų apžvalgoje (Science, research and innovation performance of the EU 2020, a fair, green and digital Europe) teigiama, kad moksliniai tyrimai, technologijos ir inovacijos yra esminiai Europos ateičiai, kurią norime sukurti. Būtent proveržis trijose šiose srityse įgalins perėjimą prie ekologiškos, skaitmenizuotos, tvarios ir saugios piliečiams, rytojaus Europos. Todėl pasikartosime, bet, LPK nuomone, labai svarbu, kad Lietuvoje vykdoma viešąja MTI politika būtų siekiama ilgalaikių viešųjų investicijų investavimo į MTI sritis tikslų. Atkreipiame dėmesį, kad tam būtina padidinti šalies 2022 m. biudžeto išlaidas MTEP mažiausiai 68 mln. EUR, taip sudarant sąlygas kitais metais Lietuvai pasiekti 0,4 % šalies BVP dalį bei priartėti prie ES vidurkio sudarančio 0,65 % šalių narių BVP. Programa „Europos horizontas" yra sudaryta iš trijų pagrindinių ramsčių: I ramstis skirtas mokslo institucijoms (Excellent Science), II - mokslo institucijoms ir verslui (Global Challenges 8i European Industrial Competitiveness), III - verslui (Innovative Europe). Dalyvaudami
„Inogeb" programoje ir daugiau nei 10 metų teikdami inovacijų
konsultavimo paslaugas verslui aiškiai matome, kad Inovacijų agentūra turėtų vykdyti NCP funkcijas II ir III ramsčiuose, skirtuose ir verslui.
Teikianti paslaugas verslui įstaiga, bus Inovacijų agentūra, todėl jai administruojant
„Inogeb" programos priemones, tokias kaip 2014-2020 m. veiksmų programos
priemonė InterinoLT ar „Inolink" ir „Inospurtas" nacionalinių ir tarptautinių inovacijų ekspertų pagalba ištyrinėtas įmonių technologijų ir inovacijų potencialas bus pagrindas teikiant vertės pasiūlymus aktualius įsijungti į programos „Horizontas Europa" konsorciumus. Todėl programos
„Europos horizontas" NCP tinklo dalis, dirbanti su verslu, turi būti
Inovacijų agentūroje. Tuo tarpu Mokslo agentūroje toks verslo aktyvumas būtų ignoruojami arba jiems nebūtų skiriamas prioritetas. Tokias tendencijas parodo ir tarptautinė praktika ir ES inovacijų lyderių pavyzdžiai. Pavyzdžiui 2020 m. gruodžio B d., Ispanija atskleidė planą, kaip ketina gauti daugiau lėšų iš naujos ES mokslinių tyrimų programos. Tai planas, skirtas padėti šalies tyrėjams ir novatoriams gauti daugiau lėšų iš kitos ES mokslinių tyrimų programos „Horizon Europe". Plane yra 26 priemonės, kurios sustiprins mokslinių tyrimų valdymo tinklus, skatins mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos projektus, kurie gali papildyti Europos programas, mokyti ir įdarbinti/deleguoti Ispanijos inovacijų ekosistemos darbuotojus Europos organizacijose ir padėti susieti mokslą ir verslą. Siekiama, kad šalies tyrėjai „Horizon Europe" vadovautų bent 17 procentų didelių projektų kvietimų, koordinuotų mažiausiai
vidutinį ES projektų pasiūlymų sėkmės rodiklį. Pagal programą „Horizon 2020" Ispanija buvo ketvirta geriausiai pasirodžiusi šalis, išviso gavusi daugiau nei 4,7 mlrd. Lėšų ir užtikrinusi 10,1 proc. galimo finansavimo.
Įstatymų projektų atitiktis verslo lūkesčiams LPK nuomone, Technologijų ir inovacijų įstatymo (toliau -T lį) Nr. Xlll-1414 2, 6, 7, 10, 11, 14, 15,18, 19, 23, 25, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Mokslo ir studijų įstatymo (toliau - MSI) Nr. XI 242 14, 18(1) ir 84 straipsnių pakeitimo įstatymo projektuose (toliau - įstatymų projektai) siūlomos įtvirtinti nuostatos yra gerai parengtos, atitinka faktinius šios dienos verslo lūkesčius mokslo, technologijų ir inovacijų ekosistemų tarpusavio sąveikos reglamentavimui. Palaikome siūlymą per Inovacijų agentūrą įgyvendinti Technologijų ir inovacijų sričių politikos priemones, skatinančias verslo įmones kurti ir diegti technologijas ir inovacijas, plačiau bendradarbiauti su mokslo – studijų institucijomis ir ekonominiais pagrindais vykdyti bendras mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklas su MSI. Deja, iki šiol buvusi sistema, kai verslo-mokslo skatinimas vyko tiek LMT, tiek MITĄ, tiek ir LVPA nebuvo nei efektyvi, nei rezultatyvi. Pvz.: panašioms veikloms vykdyti, iš esmės tam pačiam projektui, mokslo institucijos finansavimą gaudavo tiek iš LMT, tiek iš MITĄ. Todėl, verslo-mokslo partnerystės skatinimo priemonių telkimas vienose rankose padėtų spręsti tokią situaciją. Manome, kad pasirinktas administraciškai teisingas sprendimas agentūrų konsolidavimą vykdyti VŠĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra" pagrindu. Pagrindinis naujos agentūros trumpalaikis tikslas turėtų būti užtikrinti vykstančių 2014-2020 m. ES fondų investicijų Veiksmų programos viešųjų investicijų programų ir projektų tęstinumą. Ilgesnės perspektyvos tikslas agentūrai būtų - naujajame 2021-2027 m. finansiniame laikotarpyje padidinti paslaugų verslo klientams prieinamumą, sumažinti administracinę naštą projektų vykdytojams bei pritraukti privačias investicijas į MTI sritis.
Kartu turėtų būti numatomas visos MTI sistemos institucijų tinklo optimizavimas, sumažinant fragmentiškumą ir funkcijų dubliavimą. Agentūra turėtų siekti partnerystės su socialiniais partneriais bei inovacijų ekosistemos dalyviais - tarptautiškumo, tinklaveikos, inovacijų konsultavimo ir paramos paslaugas teikiančiais subjektais. Siekiant užtikrinti technologijų ir inovacijų politikos įgyvendinimo vientisumą, sisteminį paramos, investicijų ir skatinimo programų valdymą, skaidrų projektų vertinimą, raginame palaikyti siekį visos valstybės technologijų ir inovacijų politikos įgyvendinimą atiduoti į vienas, naujai kuriamos Inovacijų agentūros rankas. Labai svarbu, kad Inovacijų agentūra 2021-2027 m. finansiniame laikotarpyje kuo plačiau teiktų Inovacijų konsultacinės ir paramos verslui paslaugas ir tęstų INOGEB programą bei šios programos paramos inovatyviam verslui priemones „Smart InoTech pramonei", „Inolink",
„Inospurtas" ir „Interino LT". LPK nuomone, Lietuvos MTI politikos tęstinumo užtikrinimas ir antrojo
Inovacijų reformos etapo įgyvendinimas tapo kritiškai svarbus Europos Komisijai numatant milžiniškas viešąsias investicijas į MTI sritis, kur pirmiausia galima tikėtis poveikio ekonomikai ir gyventojų gerovei. Todėl ir žinių, sukurtų mokslo ir studijų institucijose, komercinimą (pvz., spin-off plėtrą) turi skatinti Inovacijų agentūra. Pažymėtina, kad Spin-off įmonės yra startuoliai, kurių pagrindinė veikla yra ekonominė veikla, o tikslas - rinkai pateikti inovacijas. Taigi ir šiuo atveju, svarbus tampa įmonės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų rezultatų komercinimas tenkinant rinkos poreikius. Planuojama, kad pabaigus reformą.
Inovacijų agentūra turės išteklius, reikalingus startuoliams vystyti (teiks ekspertinę pagalbą ir konsultacijas startuolio strategijos rengimo, rinkos analizės, produkto pateikimo rinkai ir kitais klausimais). Todėl visiškai netikslinga, kad tiek Inovacijų agentūroje, tiek ir Mokslo agentūroje vėl būtų išsklaidytos kompetencijos specialistų teikiančių to paties tipo konsultacijas. Iki šiol inovacinis Lietuvos pajėgumas nebuvo pilnai panaudojamas, dėl įvairių priežasčių vis dar nepavyksta bendram tikslui sutelkti akademinio ir verslo potencialo (pagal suminį inovatyvumo indeksą Lietuva užėmė 19 vietą ES), o viešosios ir privačios investicijos į mokslinius tyrimus (toliau - MT) ir eksperimentinę plėtrą (toliau - EP) gerokai atsilieka nuo kitų ES valstybių. 2018 m. visos investicijos į MT ir EP sudarė tik 0,94 proc. BVP (ES vidurkis - 2,12 proc.), ir tai gerokai mažiau už 2020 m. tikslą - 1,9 proc. Būtent todėl palaikome EIMIN teikiamus įstatymų projektus ir kviečiame Seimo Ekonomikos, Biudžeto ir finansų bei Švietimo ir mokslo komitetus kryptingai įgyvendinti Technologijų ir inovacijų įstatymo 11 str. įtvirtintą siekį ir sutelkti bendram darbui mokslo ir studijų institucijų, verslo įmonių, nevyriausybinių organizacijų bei Valstybės mokslo, technologijų ir inovacijų politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas bei raginti jas imtis suderintų veiksmų, kad įstatyme nurodytų subjektų bendradarbiavimas būtų pagrįstas ekonomine nauda, o bendros mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MT / EP) išlaidos (palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP)), kaip tai numatyta Nacionalinės pažangos programoje, 2030 metais pasiektų 2,2 %, lyginant su 0.94 % pasiektais 2018 metais.
Visgi atkreipiame dėmesį, kad pasigendame esamų poįstatyminių teisės aktų nuostatų suderinimo su jau priimto TlĮ nuostatomis, todėl priėmus teikiamus įstatymų projektus siūlome kuo skubiau atlikti poįstatyminių LRV ir ŠMSM teisės aktų pakeitimus ir į MSI vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų rezultatų vertinimo ir finansavimo procesus įtraukti EIMIN ir Inovacijų agentūrą, būtina MSI vykdomų MT ir EP vertinime įtraukti daugiau su EP rezultatais susijusių vertinimo rodiklių ir (arba) suteikti jiems didesnį svorį. Skatiname EIMIN išlaikyti inovacinio ir ekonominio suverenumo kryptį ir inicijuoti teisėkūros iniciatyvą įgyvendinančią Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo (toliau - TIĮ) nuostatas teisės aktuose, reglamentuojančiuose mokslo ir studijų institucijų (toliau - MSI) ir tyrėjų vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų vertinimą ir finansavimą, pakeitimo. Atsižvelgiant į argumentus išvardintus laiške, raginame LRS Ekonomikos, Biudžeto ir finansų bei Švietimo ir mokslo komitetus po svarstymų pritarti Technologijų ir inovacijų įstatymo Nr.
14, 15, 18, 19, 23, 25, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 14,18(1) ir 84 straipsnių pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektams. Pritarti
sprendimą
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos mokslo taryba 2021-11-12 Lietuvos mokslo taryba (toliau – Taryba), susipažinusi su Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo Nr. XIII-1414 2, 6, 10, 11, 14, 18, 19, 21, 23, 25, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – TIĮ projektas), Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 14, 18 ir 84 straipsnių pakeitimo įstatymų projektu (toliau – MSĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau kartu – Projektas), atkreiptų gerbiamo Komiteto narių dėmesį į šiuos aspektus:
straipsnyje numatoma: 1.1.
Vyriausybės įgaliota institucija vykdys veiklas (finansuoti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas; teikti siūlymus dėl teisinio reglamentavimo, skirto moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai palankiai aplinkai kurti; dalyvauja Europos Sąjungos ir tarptautinių institucijų veikloje ir skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į Europos Sąjungos ir tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę), taip galimai dubliuojant Mokslo ir studijų įstatymo 15 straipsnyje Tarybai priskirtas veiklas (formuoti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai palankią aplinką, skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę). 1.2. Vyriausybės įgaliota institucija vykdys veiklas (finansuoti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas), taip galimai dubliuojant Technologijų ir inovacijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 4 punktą (kuris Projektu nekeičiamas) nustatytai Vyriausybės įgaliotai institucijai priskirtas analogiškas funkcijas (teikti atlygintiną ir neatlygintiną finansavimą ūkio subjektams, vykdantiems taikomųjų mokslinių tyrimų veiklą, eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą);
pakeisti valstybės mokslo ir studijų politiką įgyvendinančių institucijų sistemą ypatingos skubos tvarka (pakeisdamas viešojo administravimo subjektų įgaliojimus), į Projekto derinimą neįtraukdamas visų suinteresuotų institucijų bei nenurodydama skubos motyvų, nepagrįsdamas kodėl naudojasi šia išimties tvarka. Pažymime, kad TIĮ jau ne kartą buvo priimtas skubos tvarka, neatsižvelgiant į Tarybos pateiktas pastabas. 3.
Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintų principų:
būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi būti žinomi <...>; 3.2. efektyvumo, reiškiančiu, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus;
nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Taryba laikosi nuostatos, kad dėl aiškumo ir skaidrumo, taip pat laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų, Projekte turėtų būti nurodytas tikslus viešosios įstaigos pavadinimas. Atsižvelgus į tai, kas pasakyta aukščiau, pažymime, kad Švietimo ir mokslo komiteto 2021 m. spalio 6 d. posėdyje buvo sutarta, kad pagrindine valstybės mokslo ir studijų politiką įgyvendinančia institucija lieka Taryba, sustiprinant jos veiklą. Tuo tarpu teikiamu Projektu galimai steigiama nauja agentūra, vykdysianti jau veikiančių institucijų veiklas.
Pritarti iš dalies Pritarti iš dalies, nes: Pastaboje 1.1. minimo laikino funkcijų dubliavimosi išvengti neįmanoma, nes būtina užtikrinti MITA vykdytų funkcijų dalies (pagal ŠMSM valdymo sritį), susijusios su mokslo ir studijų politikos įgyvendinimu, kurios nuo 2022 m. perkeliamos „Vyriausybės įgaliotai institucijai“, turimų sutartinių įsipareigojimų tęstinumą, stebėseną ir kontrolę. Žr. Komiteto siūlymą Nr. 2. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo Nr. X-242 14, 181 ir 84 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1060 ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį svarstyti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir Komiteto pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Švietimo ir mokslo komitetas 2021-11-176 (18¹) Argumentai: Technologijų ir inovacijų įstatymo projektu įtvirtinamos nuostatos, kuriomis valstybės technologijų ir inovacijų politikos įgyvendinimas pavedamas viešajai įstaigai (Inovacijų agentūrai), o mokslo ir studijų politikos įgyvendinimo funkcijos pavedamos vyriausybės įgaliotai institucijai. Ypatingai svarbu, kad būtų išlaikyta LRV nuostata, jog Inovacijų agentūros (TIĮ 14 str.) ir mokslo politiką įgyvendinančios agentūros (MSĮ 18¹ str.) funkcijos būtų apibrėžiamos vienu metu (kaip daroma dabartiniu įstatymų keitimo paketu), taip užtikrinant sąveiką ir sinergiją tarp mokslo ir inovacijų sistemų.
Atsižvelgiant į tai, kad:
Pasiūlymas: Būtina užtikrinti, kad MITA funkcijų dalis, susijusi su mokslo ir studijų politikos įgyvendinimu (pagal ŠMSM valdymo sritį), būtų įtvirtinta (perkelta) pagal pateiktą projektą (MSĮ 18¹ str.). Priešingu atveju, siekiant tęsti ŠMSM projektų administravimo veiklas būtų būtinas agentūros reorganizacijos procesas, kuris vidutiniškai trunka 6-9 mėn. Pažymėtina, kad dėl MITA veikslų tęstinumo ir šiuo metu atliekamo LRV programos nuostatų įgyvendinimo 1.7.2 veiksmo „Atlikti studijų, mokslo ir inovacijų politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų: SKVC, LMT, MITA, STRATA, atsakomybių peržiūrą ir pateikti rekomendacijas dėl efektyvesnio ir į misijas orientuoto funkcijų pasiskirstymo. Reorganizuoti MITA – numatyti, kad ŠMSM yra vienintelis agentūros savininkas, ir atnaujinti atsakomybes, numatant Lietuvos MSI dalyvavimo tarptautinėse MTEP ir inovacijų programose bei organizacijose skatinimą, mokslo ir inovacijų kompetencijų viešajame sektoriuje diegimą, švietimo ir mokslo analitikos vykdymą“, Agentūros pavadinimo tikslinimas ar srities numatymas įstatymo lygmeniu yra pernelyg ankstyvas, o MSĮ projekte pasiūlyta formuluotė neužkerta kelio tolimesniam mokslo politiką įgyvendinančių institucijų stiprinimui. Pritarti 2.
komitetas 2021-11-17 Pasiūlymas: Šiuo metu tam tikras laikinas Vyriausybės įgaliotos institucijos ir Lietuvos mokslo tarybos funkcijų dubliavimas yra neišvengiamas, nes būtina užtikrinti MITA vykdytų funkcijų dalies (pagal ŠMSM valdymo sritį), susijusios su mokslo ir studijų politikos įgyvendinimu, kurios nuo 2022 m. perkeliamos „Vyriausybės įgaliotai institucijai“, turimų sutartinių įsipareigojimų tęstinumą, stebėseną ir kontrolę. Šis funkcijų dubliavimas turės būti sutvarkytas greitoje ateityje, kuomet bus atliekami Lietuvos mokslo tarybos stiprinimo darbai. Tai bus daroma stiprinant jos, kaip pagrindinės valstybės mokslo ir studijų politiką įgyvendinančios institucijos, vaidmenį. Pritarti
nusveria, pritarta. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Žukauskas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas Komiteto biuro patarėja Deimantė Žegunė
ekonomikos komitetas
būdu) dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Arvydas Nekrošius, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai:
Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė, EIM ministrės patarėja Erika Kuročkina, EIM Inovacijų ir pramonės departamento direktorius Ričardas Valančiauskas, EIM Inovacijų ir pramonės departamento Inovacijų politikos skyriaus vedėjas Edvinas Grikštas, EIM Inovacijų ir pramonės departamento Verslo ir mokslo bendradarbiavimo skyriaus vedėja Renata Lygienė, Ministrės Pirmininkės patarėjas Dalius Krinickas, LRV kanceliarijos Strateginių kompetencijų grupės vadovė Daiva Žaromskytė-Rastenė, LRV kanceliarijos Strateginių kompetencijų grupės vyresnioji patarėja Jolita Bočiarovienė, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento direktorė Laima Taparauskienė, Švietimo mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento patarėjas Jurgis Vasiliauskas. Švietimo mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamentas Technologijų ir inovacijų skyriaus vedėja Dr. Zita Duchovskienė, Seimo Pirmininko pavaduotojo P.
Saudargo patarėja Vaida Jankeliūnienė, VšĮ „Versli Lietuva“ generalinė direktorė Daiva Kleponė, LVPA direktorius Aurimas Želvys, LVPA Investicijų valdymo tarnybos direktorės pavaduotojas Arūnas Burinskas, Investuotojų forumo Politikos ir korporatyvinių reikalų vadovas Emilis Ruželė, Lietuvos biotechnologų asociacijos prezidentas Tomas Andrejauskas, Lietuvos biotechnologų asociacijos Agnė Vaitkevičienė.. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-08 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnių pakeitimo“ įrašytini žodžiai „14 ir 84 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 18¹ straipsniu“. Pritarti Pasiūlymas: Projekto pavadinimą išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 14, 18¹ ir 84 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymas“
kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje siūloma išbraukti galiojančią nuostatą, jog Mokslo, technologijų ir inovacijų taryba pataria Vyriausybei formuojant valstybės mokslo, technologijų ir inovacijų politiką, šią nuostatą keičiant formuluote, jog Taryba „padeda Vyriausybei koordinuoti ministerijų ir Vyriausybės įstaigų, kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė, veiklą, siekiant strateginių, sisteminių ir tarpinstitucinių sprendimų, kurių reikia mokslo, technologijų ir inovacijų politikai formuoti ir įgyvendinti“.
Taigi, iš įstatymo siūloma išbraukti nuostatą, aiškiai apibrėžiančią Tarybos teisinį statusą – patariamoji institucija, ir vietoje to nurodoma Tarybos funkcija -
„padėti koordinuoti valstybės institucijų veiklą“. Toks pasiūlymo turinys
kelia abejonių, nes buvęs aiškus institucijos teisinis statusas keičiamas gana neapibrėžtu statusu su neaiškia Tarybos veiklos forma. Atkreipiame dėmesį, kad formuluotė „sudaroma padėti Vyriausybei koordinuoti ministerijų <...> veiklą“ suponuoja tam tikrą dalyvavimą valstybės politikos įgyvendinimo veikloje, t.y. tam tikras viešojo administravimo funkcijas. Tačiau ir iš šios institucijos sudarymo, ir vykdomų funkcijų, ir jos veiklos organizacinio reglamentavimo turinio galima daryti išvadą, kad ši institucija, net neturinti juridinio asmens statuso, jokios viešojo administravimo veiklos nevykdo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome palikti nuostatą, aiškiai apibrėžiančią šios Tarybos statusą – juridinio asmens statuso neturinti Vyriausybės patariamoji institucija. Nepritarti Argumentai:
1Projekte tikslingai atsisakoma nuostatos,
kad Taryba yra „Vyriausybės patariamoji institucija“. 2. Siūlomais pakeitimais siekiama iš esmės pakeisti Tarybos mandatą iš patariamosios į reikalingų sprendimų parengimo procesą koordinuojančią, mediatoriaus funkcijas vykdančią. 3.
nusakant Tarybos sudarymo tikslą „<...> sudaroma padėti Vyriausybei koordinuoti <...>“. 4. Manome, kad šiuo metu galiojantis, Tarybai nustatytas patariamosios institucijos mandatas, buvo ribojantis ir administracinę naštą Vyriausybei automatiškai kuriantis tuo aspektu, kad bet kuriuo klausimu, kurį Taryba svarstydavo, ji turėjo Vyriausybei pateikti rekomendacijas, o Vyriausybė turėdavo jas apsvarstyti ir priimti sprendimą. 5. Praktinė Tarybos veikla parodė, kad Taryboje neretai tikslinga aptarti eigos klausimus, dėl kurių netikslinga Vyriausybei teikti atitinkamų rekomendacijų ir versti Ministrų kabinetą priiminėti atitinkamus sprendimus formaliai. Todėl, atsisakant Vyriausybės patariamosios institucijos statuso, kartu siekiama racionalizuoti Vyriausybės ir Tarybos tarpusavio bendradarbiavimą – tais klausimais, kuriems bus reikalingas Vyriausybės sprendimas,
rekomendacijas Vyriausybei tik tais klausimais, kuriais bus reikalingi Vyriausybės sprendimai. Visais kitais, Vyriausybės sprendimų nereikalaujančiais klausimais, klausimai bus pristatomi, aptariami Taryboje ir institucijos galės pradėti jų įgyvendinimo procesą. 7. Pažymėtina, kad institucijų veiklos koordinavimas siekiant sprendimų (kad jie būtų tinkamai ir kokybiškai parengti, savalaikiai ir pan.), neturėtų būti vertinamas tolygiai kaip „tam tikras dalyvavimas valstybės politikos įgyvendinimo veikloje“ ir todėl manytina, kad Taryba nevykdys viešojo administravimo funkcijų. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-08 2(18¹)
pakeitimo esmėje brauktinas perteklinis žodis „nauju“. Pritarti Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio pakeitimo esmę išdėstyti taip: „Papildyti Įstatymą nauju 18¹ straipsniu:“
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-11-08 2(18¹) 4.
Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad įstatymo straipsnių pavadinimai bent dalinai turėtų atskleisti straipsniuose reglamentuojamų klausimų turinį, siūlome patikslinti projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 18¹ straipsnio pavadinimą, nurodant kokioje srityje veiklą vykdytų ši Vyriausybės įgaliota institucija. Nepritarti Argumentai:
1MSĮ 18 str. Vyriausybės įgaliotos institucijos veiklos sritis apibrėžiama MSĮ 14 str. „Mokslo ir studijų politiką formuojančios ir įgyvendinančios institucijos“,
kurio 2 d. tarp kitų institucijų yra minima ir Vyriausybės įgaliota institucija. 2. Manytina, kad pavadinimo tikslinimas šiuo metu yra netikslingas, nes šiuo metu yra vykdomas Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo 1.7.2 veiksmas „Atlikti studijų, mokslo ir inovacijų politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų:
SKVC, LMT, MITA, STRATA, atsakomybių peržiūrą ir pateikti rekomendacijas dėl efektyvesnio ir į misijas orientuoto funkcijų pasiskirstymo. Reorganizuoti MITA – numatyti, kad ŠMSM yra vienintelis agentūros savininkas, ir atnaujinti atsakomybes, numatant Lietuvos MSI dalyvavimo tarptautinėse MTEP ir inovacijų programose bei organizacijose skatinimą, mokslo ir inovacijų kompetencijų viešajame sektoriuje diegimą, švietimo ir mokslo analitikos vykdymą“ ir kartu MITA veiklų tęstinumo užtikrinimas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2021-11-16 Nežiūrint pandemijos sukeltų iššūkių, Europa pradėjo perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir skaitmeninės lyderystės įtvirtinimo. Patvirtintąja Europos pramonės strategija siekiama užtikrinti, kad Europos pramonė galėtų pirmauti šiame naujajame amžiuje.
Įgyvendinant strategiją svarbus vaidmuo tenka pasauliniu mastu integruotai ir gerai veikiančiai bendrajai rinkai, aštuonioms pramonės strateginėms vertės grandinėms, įskaitant ir pramonės aljansus, suderintai veikiančiai pramoninių ekosistemų mokslo, technologijų ir inovacijų (toliau - MTI) bendruomenei sutelktai į Programos Europos Horizontas partnerystes bei EIT žinių ir inovacijų bendruomenes. Šalys narės ir EK ėmėsi beprecedenčių veiksmų ir patvirtino plačios aprėpties finansinio poveikio schemas, įmonių tarptautinio konkurencingumo ir darbo vietų išsaugojimui. Atitinkamai Europos Komisija pasiūlė Europai ekonomikos atsigavimo planą, o ES pramonės strategiją buvo įtrauktas sąrašas veiksmų, kuriais remiama ES pramonės žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Daugelis veiksmų jau priimti arba pradėti įgyvendinti. Tikėtina, kad tvarumo ir skaitmeninimo siekiančios įmonės bus tarp rytdienos lyderių. Tačiau pandemija padarė drastišką poveikį šios pertvarkos spartai ir mastui. Inovacijų reforma ir jos svarba Lietuvos pramonininkų konfederacija (toliau - LPK) nuosekliai pasisako, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (toliau - EIMIN) jau antrą politinį ciklą įgyvendinama Inovacijų reforma turi išlikti pagrindine ministerijos įgyvendinama reforma. Kita vertus, LPK įsitikinusi, kad ši reforma turi būti visos šalies reforma, kuri įgyvendintų Pramonė 4.0 platformos komisijos rekomendacijas dėl Lietuvos pramonės skaitmenizavimo kelrodžio 2019-2030 m. įgyvendinimo ir padėtų pasiekti, kad būtų galiausiai pradėtos įgyvendinti tarptautinių EBPO ir EK ekspertų rekomendacijos, pateiktos Pramoninių regionų transformacijos projekto 2018 m. atskaitoje - Enhanced Strategy for Economic Transformation based on Smart Specialisation 2021-2027 m..
LPK nuomone, labai svarbu, kad Lietuvoje vykdoma viešąja mokslo, technologijų ir inovacijų politika būtų siekiama ilgalaikių viešųjų investicijų investavimo į MTI sritis tikslų:
išsaugoti ir dar labiau sustiprinti įmonių tarptautinį konkurencingumą, (ii) sustiprinti inovacinį šalies suverenumą, (iii) Lietuvos mokslo ir studijų institucijas, verslą ir pramonę paskatinti kurti ir diegti į rinką produktus, sukurtus naudojant aukštąsias ir vidutines aukštąsias technologijas;
ir efektyviai investuoti į Lietuvos ekonomikos pokrizinį atsigavimą ir augimą, siekiant ją transformuoti į tvarią, inovatyvią ir aukštą pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką. Kaip žinia, Lietuvos bendrosios pridėtinės vertės kūrimo mechanizmai ir ekonomikos struktūra nuo įstojimo į ES keitėsi per lėtai, todėl EIMIN vykdoma Inovacijų reforma nuteikia optimistiškai. LPK nuomone, tolimesnis Lietuvos ekonominės raidos kelias labai priklausys nuo to, kiek sutelkianti bus MTI politika ir kiek sutelktai bendro tikslo sieks mokslo ir studijų institucijų, verslo įmonių, asociacijų, nevyriausybinių organizacijų ir kt. komandos. Ministerijos pradėta ir nuosekliai tęsiama Inovacijų reforma verslo bendruomenių nuomone jau tapo tuo atramos tašku, kuris leido Lietuvai pasinaudoti pasaulyje atsivėrusių skaitmeninių ir žaliųjų technologijų galimybių langu ir šių technologijų pagrindu pavyko sustiprinti tradicinės pramonės įmones.
Inovacijų reformos pasiekimai ir poreikis tęstinumui Džiugina ir nuteikia optimistiškai, kad pasiteisino dabartiniame Technologijų ir inovacijų įstatyme įtvirtinta aiški inovacijų sistemos samprata, verslo įmonėse sklandžiai veikia įtvirtintasis ciklinis inovacijų modelis. Akivaizdu ir juntama, kaip sumažėjo tarpinstitucinė trintis tarp EIMIN ir ŠMSM, kai dėl aiškiai įtvirtintos technologijų ir inovacijų sistemos sandaros EIMIN tapo atsakinga už technologijų ir inovacijų sričių politikos formavimą, o ŠMSM susikoncentravo į mokslo ir studijų sričių politikos formavimą. Dėka 2019-2020 metais EIMIN vykdytos technologijų ir inovacijų politikos, netgi pandemijos sąlygomis, jau pavyko akceleruoti tradicinių įmonių inovatyvumą bei paskatinti tvarių inovacijų proveržį jose. Gerosios tendencijos išryškėjo 2019-2020 metais EIMIN įgyvendinant, iš esmės patobulintas, 2014-2020 m. ES fondų investicijų Veiksmų programos priemones: „Inočekiai",
„Inopatentas", „InoConnect", „Inostartas" ir „Smart FDI". „Eksperimentas" ir „Skaitmeniniai inovacijų centrai". Sėkmingai
vyksta projektas „Smart InoTech pramonei", pavyko paskatinti Lietuvos pramonės įmones absorbuoti (diegti) MTEP rezultatus Sumanios specializacijos srityje, prisidėti suskaitmeninant gamybos procesus daugelyje įmonių, taip siekiant didinti aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos mastą. Labai gerai vertiname INOGEB programą ir įgyvendindamas šios programos paramos inovatyviam verslui priemones „Inolink”, „Inospurtas" ir „Interino LT".
Programa „Europos horizontas" Dar viena Inovacijų agentūros veiklos sritis turėtų būti tarptautiškumo, integracijos į ES strategines vertės grandines ir programos „Europos horizontas" partnerystes skatinimas. EK paskelbtoje, ES mokslo, tyrimų ir inovacijų apžvalgoje (Science, research and innovation performance of the EU 2020, a fair, green and digital Europe) teigiama, kad moksliniai tyrimai, technologijos ir inovacijos yra esminiai Europos ateičiai, kurią norime sukurti. Būtent proveržis trijose šiose srityse įgalins perėjimą prie ekologiškos, skaitmenizuotos, tvarios ir saugios piliečiams, rytojaus Europos. Todėl pasikartosime, bet, LPK nuomone, labai svarbu, kad Lietuvoje vykdoma viešąja MTI politika būtų siekiama ilgalaikių viešųjų investicijų investavimo į MTI sritis tikslų. Atkreipiame dėmesį, kad tam būtina padidinti šalies 2022 m. biudžeto išlaidas MTEP mažiausiai 68 mln. EUR, taip sudarant sąlygas kitais metais Lietuvai pasiekti 0,4 % šalies BVP dalį bei priartėti prie ES vidurkio sudarančio 0,65 % šalių narių BVP. Programa
„Europos horizontas" yra sudaryta iš trijų pagrindinių ramsčių: I
ramstis skirtas mokslo institucijoms (Excellent Science), II - mokslo institucijoms ir verslui (Global Challenges 8i European Industrial Competitiveness), III - verslui (Innovative Europe). Dalyvaudami
„Inogeb" programoje ir daugiau nei 10 metų teikdami inovacijų
konsultavimo paslaugas verslui aiškiai matome, kad Inovacijų agentūra turėtų vykdyti NCP funkcijas II ir III ramsčiuose, skirtuose ir verslui.
Teikianti paslaugas verslui įstaiga, bus Inovacijų agentūra, todėl jai administruojant
„Inogeb" programos priemones, tokias kaip 2014-2020 m. veiksmų programos
priemonė InterinoLT ar „Inolink" ir „Inospurtas" nacionalinių ir tarptautinių inovacijų ekspertų pagalba ištyrinėtas įmonių technologijų ir inovacijų potencialas bus pagrindas teikiant vertės pasiūlymus aktualius įsijungti į programos „Horizontas Europa" konsorciumus. Todėl programos
„Europos horizontas" NCP tinklo dalis, dirbanti su verslu, turi būti
Inovacijų agentūroje. Tuo tarpu Mokslo agentūroje toks verslo aktyvumas būtų ignoruojami arba jiems nebūtų skiriamas prioritetas. Tokias tendencijas parodo ir tarptautinė praktika ir ES inovacijų lyderių pavyzdžiai. Pavyzdžiui 2020 m. gruodžio B d., Ispanija atskleidė planą, kaip ketina gauti daugiau lėšų iš naujos ES mokslinių tyrimų programos. Tai planas, skirtas padėti šalies tyrėjams ir novatoriams gauti daugiau lėšų iš kitos ES mokslinių tyrimų programos „Horizon Europe". Plane yra 26 priemonės, kurios sustiprins mokslinių tyrimų valdymo tinklus, skatins mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos projektus, kurie gali papildyti Europos programas, mokyti ir įdarbinti/deleguoti Ispanijos inovacijų ekosistemos darbuotojus Europos organizacijose ir padėti susieti mokslą ir verslą. Siekiama, kad šalies tyrėjai „Horizon Europe" vadovautų bent 17 procentų didelių projektų kvietimų, koordinuotų mažiausiai
vidutinį ES projektų pasiūlymų sėkmės rodiklį. Pagal programą „Horizon 2020" Ispanija buvo ketvirta geriausiai pasirodžiusi šalis, išviso gavusi daugiau nei 4,7 mlrd. Lėšų ir užtikrinusi 10,1 proc. galimo finansavimo.
Įstatymų projektų atitiktis verslo lūkesčiams LPK nuomone, Technologijų ir inovacijų įstatymo (toliau -T lį) Nr. Xlll-1414 2, 6, 7, 10, 11, 14, 15,18, 19, 23, 25, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Mokslo ir studijų įstatymo (toliau - MSI) Nr. XI 242 14, 18(1) ir 84 straipsnių pakeitimo įstatymo projektuose (toliau - įstatymų projektai) siūlomos įtvirtinti nuostatos yra gerai parengtos, atitinka faktinius šios dienos verslo lūkesčius mokslo, technologijų ir inovacijų ekosistemų tarpusavio sąveikos reglamentavimui. Palaikome siūlymą per Inovacijų agentūrą įgyvendinti Technologijų ir inovacijų sričių politikos priemones, skatinančias verslo įmones kurti ir diegti technologijas ir inovacijas, plačiau bendradarbiauti su mokslo – studijų institucijomis ir ekonominiais pagrindais vykdyti bendras mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklas su MSI. Deja, iki šiol buvusi sistema, kai verslo-mokslo skatinimas vyko tiek LMT, tiek MITĄ, tiek ir LVPA nebuvo nei efektyvi, nei rezultatyvi. Pvz.: panašioms veikloms vykdyti, iš esmės tam pačiam projektui, mokslo institucijos finansavimą gaudavo tiek iš LMT, tiek iš MITĄ. Todėl, verslo-mokslo partnerystės skatinimo priemonių telkimas vienose rankose padėtų spręsti tokią situaciją. Manome, kad pasirinktas administraciškai teisingas sprendimas agentūrų konsolidavimą vykdyti VŠĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra" pagrindu. Pagrindinis naujos agentūros trumpalaikis tikslas turėtų būti užtikrinti vykstančių 2014-2020 m. ES fondų investicijų Veiksmų programos viešųjų investicijų programų ir projektų tęstinumą. Ilgesnės perspektyvos tikslas agentūrai būtų - naujajame 2021-2027 m. finansiniame laikotarpyje padidinti paslaugų verslo klientams prieinamumą, sumažinti administracinę naštą projektų vykdytojams bei pritraukti privačias investicijas į MTI sritis.
Kartu turėtų būti numatomas visos MTI sistemos institucijų tinklo optimizavimas, sumažinant fragmentiškumą ir funkcijų dubliavimą. Agentūra turėtų siekti partnerystės su socialiniais partneriais bei inovacijų ekosistemos dalyviais - tarptautiškumo, tinklaveikos, inovacijų konsultavimo ir paramos paslaugas teikiančiais subjektais. Siekiant užtikrinti technologijų ir inovacijų politikos įgyvendinimo vientisumą, sisteminį paramos, investicijų ir skatinimo programų valdymą, skaidrų projektų vertinimą, raginame palaikyti siekį visos valstybės technologijų ir inovacijų politikos įgyvendinimą atiduoti į vienas, naujai kuriamos Inovacijų agentūros rankas. Labai svarbu, kad Inovacijų agentūra 2021-2027 m. finansiniame laikotarpyje kuo plačiau teiktų Inovacijų konsultacinės ir paramos verslui paslaugas ir tęstų INOGEB programą bei šios programos paramos inovatyviam verslui priemones
„Smart InoTech pramonei", „Inolink", „Inospurtas" ir „Interino
nuomone, Lietuvos MTI politikos tęstinumo užtikrinimas ir antrojo Inovacijų reformos etapo įgyvendinimas tapo kritiškai svarbus Europos Komisijai numatant milžiniškas viešąsias investicijas į MTI sritis, kur pirmiausia galima tikėtis poveikio ekonomikai ir gyventojų gerovei. Todėl ir žinių, sukurtų mokslo ir studijų institucijose, komercinimą (pvz., spin-off plėtrą) turi skatinti Inovacijų agentūra. Pažymėtina, kad Spin-off įmonės yra startuoliai, kurių pagrindinė veikla yra ekonominė veikla, o tikslas - rinkai pateikti inovacijas. Taigi ir šiuo atveju, svarbus tampa įmonės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų rezultatų komercinimas tenkinant rinkos poreikius. Planuojama, kad pabaigus reformą.
Inovacijų agentūra turės išteklius, reikalingus startuoliams vystyti (teiks ekspertinę pagalbą ir konsultacijas startuolio strategijos rengimo, rinkos analizės, produkto pateikimo rinkai ir kitais klausimais). Todėl visiškai netikslinga, kad tiek Inovacijų agentūroje, tiek ir Mokslo agentūroje vėl būtų išsklaidytos kompetencijos specialistų teikiančių to paties tipo konsultacijas. Iki šiol inovacinis Lietuvos pajėgumas nebuvo pilnai panaudojamas, dėl įvairių priežasčių vis dar nepavyksta bendram tikslui sutelkti akademinio ir verslo potencialo (pagal suminį inovatyvumo indeksą Lietuva užėmė 19 vietą ES), o viešosios ir privačios investicijos į mokslinius tyrimus (toliau - MT) ir eksperimentinę plėtrą (toliau - EP) gerokai atsilieka nuo kitų ES valstybių. 2018 m. visos investicijos į MT ir EP sudarė tik 0,94 proc. BVP (ES vidurkis
Ekonomikos, Biudžeto ir finansų bei Švietimo ir mokslo komitetus kryptingai įgyvendinti Technologijų ir inovacijų įstatymo 11 str. įtvirtintą siekį ir sutelkti bendram darbui mokslo ir studijų institucijų, verslo įmonių, nevyriausybinių organizacijų bei Valstybės mokslo, technologijų ir inovacijų politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas bei raginti jas imtis suderintų veiksmų, kad įstatyme nurodytų subjektų bendradarbiavimas būtų pagrįstas ekonomine nauda, o bendros mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MT / EP) išlaidos (palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP)), kaip tai numatyta Nacionalinės pažangos programoje, 2030 metais pasiektų 2,2 %, lyginant su 0.94 % pasiektais 2018 metais.
Visgi atkreipiame dėmesį, kad pasigendame esamų poįstatyminių teisės aktų nuostatų suderinimo su jau priimto TlĮ nuostatomis, todėl priėmus teikiamus įstatymų projektus siūlome kuo skubiau atlikti poįstatyminių LRV ir ŠMSM teisės aktų pakeitimus ir į MSI vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų rezultatų vertinimo ir finansavimo procesus įtraukti EIMIN ir Inovacijų agentūrą, būtina MSI vykdomų MT ir EP vertinime įtraukti daugiau su EP rezultatais susijusių vertinimo rodiklių ir (arba) suteikti jiems didesnį svorį. Skatiname EIMIN išlaikyti inovacinio ir ekonominio suverenumo kryptį ir inicijuoti teisėkūros iniciatyvą įgyvendinančią Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo (toliau - TIĮ) nuostatas teisės aktuose, reglamentuojančiuose mokslo ir studijų institucijų (toliau - MSI) ir tyrėjų vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų vertinimą ir finansavimą, pakeitimo. Atsižvelgiant į argumentus išvardintus laiške, raginame LRS Ekonomikos, Biudžeto ir finansų bei Švietimo ir mokslo komitetus po svarstymų pritarti Technologijų ir inovacijų įstatymo Nr.
19, 23, 25, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 14,18(1) ir 84 straipsnių pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektams. Atsižvelgti
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2021-11-12 Lietuvos mokslo taryba (toliau – Taryba), susipažinusi su Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo Nr. XIII-1414 2, 6, 10, 11, 14, 18, 19, 21, 23, 25, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – TIĮ projektas), Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 14, 18 ir 84 straipsnių pakeitimo įstatymų projektu (toliau – MSĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau kartu – Projektas), atkreiptų gerbiamo Komiteto narių dėmesį į šiuos aspektus:
1MSĮ projekto 18¹ straipsnyje numatoma:
įgaliota institucija vykdys veiklas (finansuoti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas; teikti siūlymus dėl teisinio reglamentavimo, skirto moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai palankiai aplinkai kurti; dalyvauja Europos Sąjungos ir tarptautinių institucijų veikloje ir skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į Europos Sąjungos ir tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę), taip galimai dubliuojant Mokslo ir studijų įstatymo 15 straipsnyje Tarybai priskirtas veiklas (formuoti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai palankią aplinką, skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę). 1.2.
įgaliota institucija vykdys veiklas (finansuoti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas), taip galimai dubliuojant Technologijų ir inovacijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 4 punktą (kuris Projektu nekeičiamas) nustatytai Vyriausybės įgaliotai institucijai priskirtas analogiškas funkcijas (teikti atlygintiną ir neatlygintiną finansavimą ūkio subjektams, vykdantiems taikomųjų mokslinių tyrimų veiklą, eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą);
politiką įgyvendinančių institucijų sistemą ypatingos skubos tvarka (pakeisdamas viešojo administravimo subjektų įgaliojimus), į Projekto derinimą neįtraukdamas visų suinteresuotų institucijų bei nenurodydama skubos motyvų, nepagrįsdamas kodėl naudojasi šia išimties tvarka. Pažymime, kad TIĮ jau ne kartą buvo priimtas skubos tvarka, neatsižvelgiant į Tarybos pateiktas pastabas. 3. Taip pat pažymėtina, kad Projektas parengtas nesilaikant Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintų principų:
skaidrumo, reiškiančiu, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi būti žinomi <...>; 3.2. efektyvumo, reiškiančiu, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus; 3.3. aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas.
Taryba laikosi nuostatos, kad dėl aiškumo ir skaidrumo, taip pat laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų, Projekte turėtų būti nurodytas tikslus viešosios įstaigos pavadinimas. Atsižvelgus į tai, kas pasakyta aukščiau, pažymime, kad Švietimo ir mokslo komiteto 2021 m. spalio 6 d. posėdyje buvo sutarta, kad pagrindine valstybės mokslo ir studijų politiką įgyvendinančia institucija lieka Taryba, sustiprinant jos veiklą. Tuo tarpu teikiamu Projektu galimai steigiama nauja agentūra, vykdysianti jau veikiančių institucijų veiklas. Atsižvelgti Argumentai Nėra pateikta konkrečių pasiūlymų. Atsakymai į pateiktus klausimus: 1 Dėl funkcijų dubliavimosi.
ŠMSM pozicija: nepritarti keliamoms abejonėms, kadangi būtina užtikrinti MITA vykdytų funkcijų dalies, susijusios su mokslo ir studijų politikos įgyvendinimu, kurios nuo 2022 m. numatomos pavesti
„Vyriausybės įgaliotai institucijai“ (ŠMSM veiklos sritis), turimų sutartinių
įsipareigojimų tęstinumą, stebėseną ir kontrolę (ypač aktualu ES struktūrinių fondų priemonių atveju). Priešingu atveju, siekiant tęsti ŠMSM projektų administravimo veiklas būtų būtinas agentūros reorganizacijos procesas, kuris vidutiniškai trunka 6-9 mėn. Aktualu tai, kad su Europos Komisija suderintame plane ,,Naujos kartos Lietuva“ yra įtvirtinti Lietuvos įsipareigojimai, kad 2022 m. I ketv. „Įsigalioja teisės akto nuostatos dėl mokslo politiką įgyvendinančios agentūros įkūrimo ir veiklos“. IA teiks paslaugas ūkio subjektams (TIĮ 14 str. 2 d. 4 p.: [IA] teiks atlygintiną ir neatlygintiną finansavimą ūkio subjektams, vykdantiems taikomųjų mokslinių tyrimų veiklą, eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą), o Mokslo agentūra – mokslo ir studijų institucijoms (MSĮ 18¹str. 2 d.: [Mokslo agentūra] atlieka šias su mokslo ir studijų institucijų veiklos rezultatų kūrimu ir įveiklinimu susijusias funkcijas). 2. Dėl skubos:
Svarbu, kad įstatymas įsigaliotų iki nurodyto termino, nes:
Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plane suplanuotų veiksmų, skirtų skatinti inovacinę veiklą, įgyvendinimas;
Lietuva“ ir kt.), todėl būtina nustatyti Inovacijų agentūros teisinį statusą ir funkcijas priemonių atžvilgiu;
derinimo: Projektai derinti su įvairiomis institucijomis raštu, vėliau gauti institucijų siūlymai aptarti 2021 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais organizuotuose institucijų pasitarimuose. Įstatymų projektai buvo paskelbti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje, kur suinteresuotos institucijos ir visuomenė galėjo teikti pastabas ir pasiūlymus. 2. Lietuvos mokslų akademija 2021-11-15 Lietuvos mokslų akademija, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo projektą (toliau - Įstatymas), konstatuoja, kad jis iš esmės skirtas Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybos funkcijoms nusakyti ir Inovacijų agentūrai įkurti. Kiek yra žinom a, Inovacijų agentūra bus sukurta „Verslios Lietuvos" pagrindu ir bus ta valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinanti institucija: „Valstybės technologijų ir inovacijų politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose nustatytą kompetenciją įgyvendina viešoji įstaiga Inovacijų agentūra". Jos įgaliojimai - labai dideli:
„1) įgyvendina nacionalines mokslo ir technologijų programas ir konkursines
technologijų programas; 2) įgyvendina VTI valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojančios ministerijos ir kitų valstybės institucijų taikomųjų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacinės veiklos skatinimo programas;" ir kiti 6 straipsnio punktai. Esminis trūkumas - Įstatymas nekuria inovacijų ekosistemos ir nenusako principų, kuriais remiantis tai gali būti įgyvendinta. Todėl Inovacijų agentūros su labai plačiais įgaliojimais sukūrimas neatrodo racionaliai nesiūlant sisteminių sprendimų aukštos pridedamosios vertės segmentui pramonėje išplėsti ir nenusakant pramonės transformacijos principų bei nekalbant apie iš to kylančias intelektinės nuosavybės problemas. Atkreiptume dėmesį į tai, kad dabartinio įstatymo kontekste Lietuvos mokslo tarybos vaidmuo ir nacionaliniu, ir tarptautiniu lygmeniu bus labai apribotas.
Tai matyti iš Inovacijos agentūrai skirtų punktų: „6) koordinuoja ir remia Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių ir fizinių asmenų dalyvavimą Europos Sąjungos ir tarptautinėse technologijų ir inovacijų programose ir projektuose; 7) teikia technologijų ir inovacijų srities informavimo ir konsultavimo paslaugas; (...) įgyvendina priemones, skirtas Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją integracijai į Europos Sąjungos ir tarptautinę technologijų ir inovacijų erdvę didinti (...)“ . Įstatymo 6 straipsnio 13 punkte yra tokia nuostata: „Valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinanti institucija turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų, kurių veikla susijusi su valstybės reguliuojamomis technologijų ir inovacijų sritimis, informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti." Ji skamba gana grėsmingai intelektinės nuosavybės ir konfidencialumo sutarčių atžvilgiu, todėl tai turėtų būti pakeista. Atsižvelgti Argumentai:
Nėra pateikta konkrečių pasiūlymų. Atsakymai į pateiktus klausimus:
projektais siekiama
1) sukurti nuoseklią inovacinės veiklos skatinimo sistemą, užtikrinti efektyvią inovacijų ekosistemos plėtrą (pvz., įtraukiant inovatyvumo horizontalųjį principą, papildant EIM ir IA funkcijas, patikslinant sąvokas);
2) su technologijomis ir inovacijomis susijusias funkcijas konsoliduoti viešojoje įstaigoje „Inovacijų agentūra“;
3) Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybai padėti Vyriausybei koordinuoti ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą. 2. IA suteikiami dideli įgaliojimai, siekiant, jai suteikti pagrindinius inovacinės veiklos skatinimo įrankius (finansavimą, konsultavimą, eksperimentinės plėtros vertinimą ir kt.). 3.
principai (visų rūšių kūrybos laisvės; ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos; sąžiningos konkurencijos; intelektinės nuosavybės teisių apsaugos užtikrinimo ir kt.). Taip pat , įstatymo projekte atsiranda inovatyvumo horizontaliuoju principas. Todėl manome, kad įstatymo projekto nuostatos aiškiai nustato eksperimentinės plėtros ir inovacinės veiklos skatinimo principus, subjektus ir kt. 4. Teisė gauti IA informaciją iš kitų institucijų ir įstaigų yra įprastinė valstybinėms institucijoms suteikiama teisė, ji niekaip nesikėsina į intelektinę nuosavybę ar konfidencialią informaciją. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1Biudžeto ir finansų komitetas,
2021-11-19 Pasiūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui pritarti įstatymo projektui ir siūlyti jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritaria. Pritarti
2021-11-17 iš esmės pritarti Mokslo ir studijų įstatymo Nr. X-242 14, 181 ir 84 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1060 ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį svarstyti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir Komiteto pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto išvadą. 3. Švietimo ir mokslo komitetas 2021-11-17 Argumentai:
Technologijų ir inovacijų įstatymo projektu įtvirtinamos nuostatos, kuriomis valstybės technologijų ir inovacijų politikos įgyvendinimas pavedamas viešajai įstaigai (Inovacijų agentūrai), o mokslo ir studijų politikos įgyvendinimo funkcijos pavedamos vyriausybės įgaliotai institucijai.
Ypatingai svarbu, kad būtų išlaikyta LRV nuostata, jog Inovacijų agentūros (TIĮ 14 str.) ir mokslo politiką įgyvendinančios agentūros (MSĮ 18¹ str.) funkcijos būtų apibrėžiamos vienu metu (kaip daroma dabartiniu įstatymų keitimo paketu), taip užtikrinant sąveiką ir sinergiją tarp mokslo ir inovacijų sistemų. Atsižvelgiant į tai, kad:
vykdytų funkcijų dalis, susijusi su inovacijų politikos įgyvendinimu nuo 2022 m. nebetenka galios ir yra perkeliamos viešajai įstaigai (apibrėžia Technologijų ir inovacijų įstatymas);
užtikrinti, MITA administruojamų priemonių įgyvendinimo tęstinumą, įgyvendinti turimus sutartinius įsipareigojimus (ypač aktualu ES struktūrinių fondų priemonių atveju); Pasiūlymas: Būtina užtikrinti, kad MITA funkcijų dalis, susijusi su mokslo ir studijų politikos įgyvendinimu (pagal ŠMSM valdymo sritį), būtų įtvirtinta (perkelta) pagal pateiktą projektą (MSĮ 18¹ str.). Priešingu atveju, siekiant tęsti ŠMSM projektų administravimo veiklas būtų būtinas agentūros reorganizacijos procesas, kuris vidutiniškai trunka 6-9 mėn. Pažymėtina, kad dėl MITA veikslų tęstinumo ir šiuo metu atliekamo LRV programos nuostatų įgyvendinimo 1.7.2 veiksmo „Atlikti studijų, mokslo ir inovacijų politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų: SKVC, LMT, MITA, STRATA, atsakomybių peržiūrą ir pateikti rekomendacijas dėl efektyvesnio ir į misijas orientuoto funkcijų pasiskirstymo.
Reorganizuoti MITA – numatyti, kad ŠMSM yra vienintelis agentūros savininkas, ir atnaujinti atsakomybes, numatant Lietuvos MSI dalyvavimo tarptautinėse MTEP ir inovacijų programose bei organizacijose skatinimą, mokslo ir inovacijų kompetencijų viešajame sektoriuje diegimą, švietimo ir mokslo analitikos vykdymą“, Agentūros pavadinimo tikslinimas ar srities numatymas įstatymo lygmeniu yra pernelyg ankstyvas, o MSĮ projekte pasiūlyta formuluotė neužkerta kelio tolimesniam mokslo politiką įgyvendinančių institucijų stiprinimui. Atsižvelgti
2021-11-17 Pasiūlymas: Šiuo metu tam tikras laikinas Vyriausybės įgaliotos institucijos ir Lietuvos mokslo tarybos funkcijų dubliavimas yra neišvengiamas, nes būtina užtikrinti MITA vykdytų funkcijų dalies (pagal ŠMSM valdymo sritį), susijusios su mokslo ir studijų politikos įgyvendinimu, kurios nuo 2022 m. perkeliamos „Vyriausybės įgaliotai institucijai“, turimų sutartinių įsipareigojimų tęstinumą, stebėseną ir kontrolę. Šis funkcijų dubliavimas turės būti sutvarkytas greitoje ateityje, kuomet bus atliekami Lietuvos mokslo tarybos stiprinimo darbai. Tai bus daroma stiprinant jos, kaip pagrindinės valstybės mokslo ir studijų politiką įgyvendinančios institucijos, vaidmenį. Atsižvelgti
pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-1060(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymas: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę 1.
Ekonomikos komitetas, 2021-11-244 Argumentai: Pakeitus pagrindinio įstatymo projekto įsigaliojimo datą, būtina ją pakeiti ir lydimajame įstatymo projekte. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m.
sausio 1 d 2022 m. kovo 31 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2021 m. gruodžio 31 d. 2022 m. kovo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Ieva Pakarklytė, Gintautas Paluckas. 10. Komiteto narių atskiroji
nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-1060(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė