Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 489 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„489 straipsnis. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pažeidimas
1Melagingas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje ar pPiktnaudžiavimas smurtą patyrusio asmens teisėmis
užtraukia baudą nuo keturiolikos iki trisdešimt eurų. 2. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiu nustatytų įpareigojimų nesilaikymas užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų dvidešimt eurų. 3. Šio straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų. 4. Už šio straipsnio 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose).“
Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIVP-1057(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 489 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„489 straipsnis. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pažeidimas
1Melagingas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje ar pPiktnaudžiavimas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą patyrusioų asmensų teisėmis
užtraukia baudą nuo keturiolikos iki trisdešimt eurų. 2. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų nesilaikymas užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų dvidešimt eurų. 3. Šio straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų. 4. Už šio straipsnio 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose).“
Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS APSAUGOS NUO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE ĮSTATYMO NR. XI-1425 PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 489 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) parengti paskatino siekis valstybės lygiu mažinti smurtą artimoje aplinkoje, sustiprinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje, smurto artimoje aplinkoje prevenciją bei specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims. Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į nevyriausybinių organizacijų pateiktus pasiūlymus, Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto, Jungtinių Tautų Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komiteto, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto, Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto (toliau – Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas) pateiktas rekomendacijas, Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (toliau – Konvencija) nuostatas, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2019 m. balandžio 15 d. potvarkiu Nr. 78 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarytos darbo grupės prevencijos ir apsaugos nuo smurto prieš moteris bei smurto artimoje aplinkoje klausimams koordinuoti ir spręsti (toliau – Darbo grupė) pateiktus pasiūlymus. Statistiniai duomenys. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) duomenimis, 2020 m. policijoje buvo registruota 58 553 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje. 1 pav. Policijoje užregistruoti pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje Šaltinis – Policijos departamento duomenys 2020 m.
79,8 proc. suaugusių nukentėjusiųjų buvo moterys, 10,5 proc. visų nukentėjusiųjų – vaikai iki 18 metų. Užregistruoti smurto artimoje aplinkoje nusikaltimai sudaro net 16,8 proc. visų užregistruotų nusikaltimų, per 2020 m. užregistruota 5 815 įtariamų (kaltinamų) smurtautojų. 2020 m. 88 proc. smurtautojų buvo vyrai, daugiau nei pusė smurtautojų – 30–49 metų amžiaus. Dažniausia smurtauja žemesnį išsilavinimą turintys asmenys – 58 proc. smurtautojų turėjo vidurinį ar profesinį išsilavinimą, 22 proc. – pagrindinį išsilavinimą, 12 proc. – aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą. Nusikaltimo padarymo metu 44,5 proc. smurtautojų niekur nedirbo ir nesimokė, 55,2 proc. buvo apsvaigę nuo alkoholio. Daugiau dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų įvyksta kaime[¹]. Smurtas artimoje aplinkoje vis dar „paslėptas“ (latentiškas) reiškinys, kurio tiksliems mastams nustatyti trūksta tyrimų duomenų. Viešosios nuomonės tyrimo duomenimis, 60 proc. asmenų, patyrusių smurtą artimoje aplinkoje, pagalbos nesikreipė (80 proc. vyrų ir 54 proc. moterų). Kaip teigiama 2019 m. atlikto tyrimo „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“ (toliau – Smurto artimoje aplinkoje tyrimas)[²] išvadose, „smurto artimoje aplinkoje statistikoje daugiausia fiksuojamas fizinis smurtas, psichologinio ir ekonominio smurto atvejų labai mažai, o seksualinio smurto atvejų – neįtikėtinai mažai. Galima daryti prielaidą, kad taip yra ne todėl, kad Lietuvoje kitų smurto rūšių nėra, bet todėl, kad šios smurto formos sunkiai atpažįstamos ir dar sunkiau įrodomos.“ Asociacijos „Moterų informacijos centras“ užsakymu 2020 m. UAB „Baltijos tyrimai“ atlikto tyrimo duomenimis[³], 19 proc. Lietuvos gyventojų (25 proc. moterų ir 13 proc. vyrų) nurodė patyrę smurtą artimoje aplinkoje.
Visuomenės nuostatos dėl smurto artimoje aplinkoje vis dar prieštaringos, smurto pateisinimas paplitęs. Anksčiau minėto viešosios nuomonės tyrimo duomenimis, 89 proc. respondentų laiko smurtą artimoje aplinkoje nepateisinamu dalyku, tačiau toje pačioje apklausoje paklausus, ar būna tokių situacijų gyvenime, kai būtų galima pateisinti ar atleisti kai kurias smurto artimoje aplinkoje formas, 17 proc. respondentų nurodė galintys pateisinti įvairias smurto formas. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo, kuris buvo priimtas 2011 m. gegužės 26 d. (įsigaliojo 2011 m. gruodžio 15 d.), įgyvendinimo praktika rodo, kad smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų, kurie kreipėsi pagalbos, skaičius nuosekliai didėjo. Specializuotos pagalbos centras, gavęs iš policijos smurtą patyrusio asmens kontaktinius duomenis, nedelsdamas susisiekia su nukentėjusiu asmeniu ir pasiūlo pagalbą. 2013 m. pagalba buvo suteikta daugiau nei 5 000 asmenų, 2019 m. specializuotos pagalbos centrai pagalbą suteikė 11 000 asmenų, 2020 m. – apie 12 000 asmenų. 84 proc. smurtą patyrusių asmenų, kuriems suteikta pagalba, buvo moterys. Taip pat fiksuojamas mažėjantis atvejų, kai nepavyksta susisiekti su smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu arba kai pagalbos atsisakoma, skaičius: 2019 m. buvo 987 asmenys, su kuriais nepavyko susisiekti ir (ar) kurie atsisakė pagalbos, 2020 m. – 584 asmenys. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2020 m. užregistruoti 29 nužudymai (2019 m. – 21), 30 sunkių sveikatos sutrikdymų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, 183 nesunkūs sveikatos sutrikdymai (2019 m. – 209), 6 568 fiziniai skausmo sukėlimai ar nedideli sveikatos sutrikdymai (2019 m. – 8 087), 327 grasinimai nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimai (2019 m. – 709).
Dėl smurto artimoje aplinkoje latentiškumo ir COVID-19 pandemijos iššūkių smurto artimoje aplinkoje atvejų mažėjimas kai kuriose srityse turi būti vertinamas kritiškai. Kaip pažymima Europos lyčių lygybės instituto tyrime[⁴], visoje Europos Sąjungoje pagalbos teikėjai pandemijos laikotarpiu buvo priversti surasti naujus pagalbos teikimo smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims būdus, kilo iššūkių dėl smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų privatumo ir saugumo, nes dėl pandemijos sąlygų smurtą artimoje aplinkoje patyrę asmenys neretai turėjo likti namuose kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiu asmeniu, todėl negalėjo kreiptis pagalbos. Europos lyčių lygybės instituto tyrime[⁵] išskiriamos kelios skirtingos neigiamos smurto artimoje aplinkoje pasekmės:
1ekonominės pridėtinės vertės praradimas – patirtas smurtas, ypač fizinis, gali lemti trumpalaikes ir ilgalaikes pasekmes nukentėjusiųjų sveikatai, dėl kurių asmuo bent laikinai negali užsiimti ekonomine veikla.
Ekonominio smurto artimoje aplinkoje atveju nukentėjusieji yra priklausomi nuo smurtautojo, todėl negali visavertiškai dalyvauti visuomeniniame gyvenime;
2sveikatos apsaugos sistemos išlaidos bei žala fizinei ir emocinei sveikatai –atsižvelgiant į trumpalaikius ir ilgalaikius padarinius nukentėjusiesiems, didelė našta dėl smurto artimoje aplinkoje tenka sveikatos apsaugos sistemai, ne tik rūpinantis nukentėjusiaisiais iškart po smurtinio įvykio, tačiau ir vėliau, teikiant pagalbą nukentėjusiesiems, patyrusiems ilgalaikę žalą fizinei ir emocinei sveikatai, įskaitant išlaidas galimiems kompensuojamiesiems medikamentams;
3teisėsaugos sektoriaus išlaidos – smurto artimoje aplinkoje atvejais šios išlaidos susijusios su policijos reagavimu į smurtinio pobūdžio įvykius, ikiteisminių tyrimų atlikimu, baudžiamųjų ir civilinių bylų nagrinėjimu teismuose, bausmių vykdymo, probacijos, smurtinio elgesio keitimo programų vykdymo kaštais;
4socialinės apsaugos sistemos išlaidos – smurto artimoje aplinkoje atvejais šios išlaidos patiriamos dėl nukentėjusiųjų ekonominio neaktyvumo, taip pat dėl paramos būstui ir piniginės paramos, vaiko teisių apsaugos institucijų veiklos, kai kuriais atvejais – dėl nustatytos negalios;
5pagalba – nukentėjusiesiems suteikiama specializuota kompleksinė pagalba po smurtinio įvykio, taip pat teikiamos emocinės pagalbos telefonu paslaugos (visos šios paslaugos finansuojamos iš valstybės biudžeto);
6asmeniniai nuostoliai – nukentėjusieji dėl smurto gali patirti išlaidų, susijusių su gyvenamosios vietos keitimu, didelės apimties teisinėmis paslaugomis, smurtinio incidento metu sugadintu turtu.
Ekonominio smurto artimoje aplinkoje atveju nukentėjusieji yra priklausomi nuo smurtautojo, todėl negali visavertiškai dalyvauti visuomeniniame gyvenime;
2sveikatos apsaugos sistemos išlaidos bei žala fizinei ir emocinei sveikatai –atsižvelgiant į trumpalaikius ir ilgalaikius padarinius nukentėjusiesiems, didelė našta dėl smurto artimoje aplinkoje tenka sveikatos apsaugos sistemai, ne tik rūpinantis nukentėjusiaisiais iškart po smurtinio įvykio, tačiau ir vėliau, teikiant pagalbą nukentėjusiesiems, patyrusiems ilgalaikę žalą fizinei ir emocinei sveikatai, įskaitant išlaidas galimiems kompensuojamiesiems medikamentams;
3teisėsaugos sektoriaus išlaidos – smurto artimoje aplinkoje atvejais šios išlaidos susijusios su policijos reagavimu į smurtinio pobūdžio įvykius, ikiteisminių tyrimų atlikimu, baudžiamųjų ir civilinių bylų nagrinėjimu teismuose, bausmių vykdymo, probacijos, smurtinio elgesio keitimo programų vykdymo kaštais;
4socialinės apsaugos sistemos išlaidos – smurto artimoje aplinkoje atvejais šios išlaidos patiriamos dėl nukentėjusiųjų ekonominio neaktyvumo, taip pat dėl paramos būstui ir piniginės paramos, vaiko teisių apsaugos institucijų veiklos, kai kuriais atvejais – dėl nustatytos negalios;
5pagalba – nukentėjusiesiems suteikiama specializuota kompleksinė pagalba po smurtinio įvykio, taip pat teikiamos emocinės pagalbos telefonu paslaugos (visos šios paslaugos finansuojamos iš valstybės biudžeto);
6asmeniniai nuostoliai – nukentėjusieji dėl smurto gali patirti išlaidų, susijusių su gyvenamosios vietos keitimu, didelės apimties teisinėmis paslaugomis, smurtinio incidento metu sugadintu turtu. Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus taip pat paskatino tarptautinių organizacijų pateiktos rekomendacijos.
Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas, apsvarstęs Lietuvos Respublikos šeštąjį periodinį pranešimą, teikdamas savo rekomendacijas, paragino „panaikinti reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą tam, kad policija galėtų pareikalauti ribojančių /apsaugos priemonių ir sustiprinti tokių priemonių vykdymą, siekiant apsaugoti nuo smurto nukentėjusias moteris, taip pat stiprinti teisėjų, prokurorų ir policijos pareigūnų atitinkamus gebėjimus“[⁶]. Konvencijoje, kurią Lietuva pasirašė 2013 m. birželio 7 d., numatyta, kad „šalys imasi būtinų teisėkūros ir kitų priemonių, kad priimtų ir įgyvendintų visoje valstybėje taikomą veiksmingą, visapusišką ir koordinuojamą politiką, apimančią visas atitinkamas priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią visų formų smurtui, įtrauktam į Konvencijos taikymo sritį, ir kovoti su juo, ir užtikrintų holistinį smurto prieš moteris problemos sprendimą“. Konvencijoje įtvirtintos siūlomos smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos nukentėjusiesiems priemonės integruotos ir į teikiamą Įstatymo projektą (pvz., duomenų rinkimas, švietimas, specialistų mokymas, prevencinės smurtinio elgesio programos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, stebėsena ir kita). Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2020 m. gruodžio 31 d. ataskaitoje Nr. NŽTI‑2020/1-1 „Dėl esminių žmogaus teisių problemų, kylančių pagalbos smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims užtikrinimo srityje“ įvardijama, kad pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims organizuojančių ir teikiančių subjektų tarpinstitucinis bendradarbiavimas nepakankamas, todėl būtina imtis visų įmanomų priemonių, siekiant stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą šioje srityje tiek savivaldybių, tiek nacionaliniu lygmenimis, diegti pagalbos smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikimo sistemą ir koordinuoti jos veikimą.
Įvertinus statistinius duomenis apie smurto artimoje aplinkoje paplitimą, pagalbos teikimą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims ir išanalizavus galiojančius teisės aktus, pastebėtina, kad yra atvejų, kai ikiteisminio tyrimo veiksmai sukuria sąlygas kilti antrinei viktimizacijai: smurtą artimoje aplinkoje patyrę asmenys, jei jie patyrė fizinių sužalojimų, vykstant ikiteisminiam tyrimui, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, dėl savo sveikatos būklės ir patirtų sužalojimų apžiūrimi medikų, o vėliau pakartotinai – teismo medicinos ekspertų. Atsižvelgiant į tai, svarbu tobulinti esamą teisinį medicininės pagalbos teikimo smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims reglamentavimą, kad jiems būtų taikomos tokios sveikatos būklės patikrinimo ir smurto padarytos žalos sveikatai nustatymo procedūros, kurios smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui, siekiančiam teisingumo, sukeltų kuo mažesnę psichologinę, fizinę ir administracinę naštą. Pagalbos finansavimas. Šiuo metu specializuota kompleksinė pagalba finansuojama kiekvienais metais organizuojant projektų atrankos konkursą.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo taikymo praktika parodė, kad reikia nustatyti specializuotos kompleksinės pagalbos tiek smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims, tiek smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikimo finansavimo mechanizmą, kad būtų užtikrintas šio finansavimo tvarumas ir tęstinumas. Tokio tvarumo būtinybė nurodoma Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito 2019 m. spalio 1 d. ataskaitoje Nr. FA-8 „2018 metų valstybės konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių teisingumo bei valstybės biudžeto lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo vertinimas“ (toliau – Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito ataskaita). Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte siūloma įteisinti specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimą, taip įtvirtinant specializuotos kompleksinės pagalbos finansavimo tęstinumą, kad ji būtų teikiama efektyviau, tvariau ir vienodos kokybės visoje Lietuvoje. Duomenų perdavimas. Pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, policijos pareigūnai, atvykę į smurto artimoje aplinkoje įvykio vietą, informuoja smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos pagalbos centras, kuris suteiks jam pagalbą, įteikia jam psichologinės pagalbos telefono numerį ir kitą rašytinę informaciją apie pagalbą smurtą patyrusiems asmenims ir nedelsdami apie gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje praneša specializuotos pagalbos centrui. Specializuotos pagalbos centrui pateikiami būtiniausi susisiekti su smurtą patyrusiu asmeniu duomenys. Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą, policija turi suteikti specializuotos pagalbos centrui informaciją apie smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį, tačiau neįvardyta informacija (duomenys), kuri turi būti perduodama.
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte siūloma nurodyti kokia informacija turi būti perduota – būtiniausi asmens duomenys (smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens vardas ir pavardė, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas), kartu užtikrinant tinkamą asmens duomenų apsaugą smurto artimoje aplinkoje atvejais. Įstatymo projekto tikslas ir uždaviniai. Įstatymo projekto paskirtis – užtikrinti kiekvieno asmens apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje, dėl jo žalos visuomenei priskiriamo prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, nedelsiant reaguoti į grėsmę, kylančią dėl smurto artimoje aplinkoje, taikyti smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemones, teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, nustatyti institucijų ir įstaigų kompetencijas smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikimo srityse.
Įstatymo projekto uždaviniai:
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas);
2Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – ANK projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) rengimą inicijavo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – SADM). Įstatymų projektai parengti atsižvelgus į Darbo grupėje valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų pateiktus bei derinant Įstatymų projektus gautus pasiūlymus. Įstatymų projektus parengė SADM Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės skyrius (vedėja – Jolanta Sakalauskienė, tel. 8 614 19 075, el. p. [email protected]; kontaktinis asmuo –SADM Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės skyriaus patarėjas Eitvydas Zurba, tel. 8 658 61 202, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai 3.1.
Bendrosios nuostatos Šiuo metu galiojančioje Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakcijoje apibrėžtos smurto, artimos aplinkos, smurtautojo, specializuotos kompleksinės pagalbos smurtą patyrusiems asmenims sąvokos, įtvirtinti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje principai. 3.2. Smurto artimoje aplinkoje prevencija Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra nuostatų dėl privalomo temų apie moterų ir vyrų lygybę, nestereotipinius moterų ir vyrų vaidmenis, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, smurtą artimoje aplinkoje įtraukimo į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas. Taip pat nėra nuostatų dėl mokymų smurto artimoje aplinkoje atpažinimo, prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikimo temomis švietimo, sveikatos apsaugos ir kitų sričių darbuotojams bei valstybės tarnautojams. 3.3. Pagalba po smurto artimoje aplinkoje įvykio
Galiojantis teisinis reglamentavimas šiuo metu sudaro teisines prielaidas skirti tam tikras laikinąsias smurtą patyrusio asmens apsaugos nuo smurtaujančio asmens priemones tuo atveju, kai nepakanka duomenų nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą. Vadovaujantis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsniu, smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimas organizuojamas taip: gavus pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, kai nepakanka duomenų nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą, gali būti skiriamos šios laikinosios smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės: 1) įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu; 2) įpareigojimas smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo.
Kai nepakanka duomenų nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą ir būtina patikslinti įvykio aplinkybes, policijos pareigūnas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo pranešimo gavimo atlieka smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą ir, nustatęs riziką arba esant rašytiniam smurtą patyrusio asmens prašymui, nedelsdamas kreipiasi į apylinkės teismą dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo. Apylinkės teismas dar per 24 valandas turi priimti atitinkamą sprendimą. Taigi sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių priimamas per 48 valandas, o smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo šiuo laikotarpiu, kai sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo, nėra apsaugotas. Papildomai pažymėtina, kad nuo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įsigaliojimo laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių klausimą teismai nagrinėjo itin retai (pvz.: tiek 2020, tiek 2021 m. aukštesnės instancijos teismuose nenagrinėta nė viena byla, susijusi su dabar galiojančio Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytų laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių taikymu), lyginant su šio aiškinamojo rašto 1 punkte pateikta statistika.
Ši praktika vertintina neigiamai, nes smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo turi būti apsaugotas nedelsiant po to, kai patyrė smurtą artimoje aplinkoje, todėl Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti naują apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemonę – apsaugos nuo smurto orderį. 3.3.2. Specializuota kompleksinė pagalba Nuo 2012 m. Lietuvoje specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikia specializuotos pagalbos centrai. Specializuotos pagalbos centrų veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, kiekvienais metais organizuojant Specializuotos pagalbos centrų projektų atrankos konkursą, kurio metu atrenkami nevyriausybinių organizacijų (asociacijų arba viešųjų įstaigų) projektai. Specializuotos pagalbos centrų smurto artimoje aplinkoje atveju teikiama pagalba: informavimas; įgalinimas; konsultavimas; veiksmų ir pagalbos priemonių plano sudarymas; psichologo pagalba; teisininko pagalba; pagalba rengiant dokumentus; tarpininkavimas kitose įstaigose; prireikus ir esant galimybei, lydėjimas į policijos komisariatą, teismą, kitas institucijas ir (ar) organizacijas, kurios gali padėti spręsti dėl smurto artimoje aplinkoje iškilusias problemas; asmens prašymu tarpininkavimas, kad smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui būtų suteikta medicininė pagalba.
Pastaruosius kelerius metus atrenkamas ir finansuojamas vienas projektas, kurį įgyvendinant siekiama užtikrinti vienodos specializuotos kompleksinės pagalbos, kaip ji apibrėžta Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje, teikimą. Minėtoje dalyje numatyta, kad specializuota kompleksinė pagalba smurtą patyrusiems asmenims (toliau – specializuota kompleksinė pagalba) – tai specializuotos pagalbos centrų teikiama kompleksinė pagalba smurto artimoje aplinkoje atveju įveikiant kritinę būklę, specializuota psichologo, teisinė ir kita pagalba. Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito ataskaitoje pažymėta, kad, jei projektų finansavimo būdu valstybės biudžeto lėšos skiriamos nuolatinio pobūdžio veiklai, toks finansavimo mechanizmas neužtikrina nenutrūkstamo ir efektyvaus aprašytų paslaugų teikimo, taigi toks finansavimo būdas nėra tinkamiausias, nes negali užtikrinti visų visuomenės tikslinių grupių poreikių tenkinimo. Nuo 2019 m. specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą visoje Lietuvos teritorijoje organizuoja Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija.
Lietuvoje yra 16 specializuotos pagalbos centrų, kurie turi savo būstines: Moterų veiklos inovacijų centras (Šiaulių m.), Alytaus miesto moterų krizių centras (Alytaus m.); Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras (Anykščiai); Moterų teisių asociacija (Kauno r.); Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius (Panevėžys); Moterų informacijos centras (Vilnius); Visagino šeimos krizių centras (Visaginas); Kauno moterų linija (Kauno m.); Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras (Tauragė); Marijampolės apskrities moters veiklos centras (Marijampolė); Kauno apskrities moterų krizių centras (Kaunas); Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras (Klaipėda); Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras (Kretinga); Telšių krizių centras (Telšiai); koordinacinis centras „Gilė“ (Šilalė); Raseinių krizių centras (Raseiniai) (2 pav.). 2 pav. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų būstinės Šaltinis – SADM duomenys, 2021 m. Nors galiojantis teisinis reglamentavimas sudaro sąlygas smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui gauti specializuotą kompleksinę pagalbą, tačiau šiuo metu neįteisinta specializuotos kompleksinės pagalbos centrų teikiamos pagalbos akreditacija. 3.3.3. Darbas su smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiu asmeniu Šiuo metu smurtinio elgesio keitimo mokymai vykdomi kiekvienais metais organizuojant Nevyriausybinių organizacijų projektų, skirtų smurto artimoje aplinkoje prevencijai ir smurtinio elgesio keitimui, atrankos konkursą – atrenkamos skirtingos organizacijos, kurios tais metais organizuoja šiuos mokymus.
Daugumoje Lietuvos vietų smurtinio elgesio keitimo programos prieinamos tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui; naudojamos smurtinio elgesio keitimo priemonės ne visada pakankamai efektyvios; įgyvendinant smurtinio elgesio keitimo priemones, trūksta bendradarbiavimo su kitomis pagalbos teikimo procese dalyvaujančiomis institucijomis ir organizacijomis; asmenys, siekiantys keisti savo elgesį, stokoja informacijos apie galimą gauti pagalbą; teikiama pagalba ne visuomet vienodai profesionali bei nuosekli; trūksta žmonėms, turintiems negalią, pritaikytų smurtinio elgesio keitimo programų (pvz., su vertimu į gestų kalbą); trūksta smurtinio elgesio keitimo programų užsienio kalba (pvz., kai teismas įpareigoja Lietuvoje gyvenantį užsienietį keisti elgesį); nepakankamas ir neužtikrinantis tęstinumo smurtinio elgesio keitimo programų finansavimas. Savivaldybių administracijų duomenimis, smurtinio elgesio keitimo programos (mokymai) asmenims prieinamos (-i) tik per Lietuvos probacijos tarnybą arba neprieinamos (-i) visai (Lietuvos probacijos tarnybos vykdoma baudžiamojo poveikio priemonė – asmenų, dėl kurių priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas skirti šią priemonę, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje). 2020 m. SADM apklausė savivaldybių administracijas dėl smurtinio elgesio keitimo programų prieinamumo kiekvienoje savivaldybėje (3 pav.): didžioji dalis savivaldybių administracijų, nurodė, kad paslaugos yra prieinamos. Keletas savivaldybių administracijų informacijos iš viso nepateikė. 3 pav.
Šaltinis – Lietuvos savivaldybių administracijų duomenys, surinkti SADM, 2020 m. 3.4. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas bei kompetencijų nustatymas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme nenumatytas aiškus tarpinstitucinio bendradarbiavimo mechanizmas bei aiškios institucijų atsakomybės ribos, vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, užtikrinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir teikiant pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims. Taip pat nėra nuoseklaus bendradarbiavimo nacionaliniu ir vietos lygmenimis: bendraujama fragmentiškai, epizodiškai reaguojant į konkrečias iškilusias problemas. Efektyvi smurto artimoje aplinkoje prevencija ir pagalba smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims įmanoma tik nuolat bendradarbiaujant valstybės ir savivaldos lygmenimis. Pagrindinės bendradarbiavimo kliūtys: informacijos apie institucijų atsakomybes ir kompetencijas trūkumas; asmenų, dalyvaujančių tarpinstitucinio bendradarbiavimo grupėse, kaita; komunikacijos spragos (silpni vadinamieji horizontalūs ryšiai tarp specialistų, dirbančių su tuo pačiu atveju, neveiksminga vadinamoji vertikali komunikacija); tarpinstitucinio pasitikėjimo stoka. Informacijos mainams reikalingi horizontalūs ryšiai tarp darbuotojų, kurie dirba su smurtą artimoje aplinkoje patyrusiais asmenimis. Vertikaliais ryšiais (pranešant aukštesnio lygio vadovams) paremta komunikacija vertinama kaip nepakankamai efektyvi. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 4.1.
Bendrosios nuostatos Įstatymo projektu siūloma patikslinti įstatyme vartojamas sąvokas ir įtvirtinti naujas sąvokas („specializuota kompleksinė pagalba“, „apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis“, „smurtas artimoje aplinkoje“, „smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo“, „smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo“, „pagalba smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui“), įteisinti specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimą, įtvirtinti institucijų bendradarbiavimo nacionaliniu ir vietos lygmenimis mechanizmą, taip pat įtvirtinti naują prevencinę apsaugos nuo smurto priemonę – apsaugos nuo smurto orderį. 4.2. Smurto artimoje aplinkoje prevencija Atsižvelgus į patirtį, sukauptą įgyvendinant Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, nevyriausybinių organizacijų atstovų Darbo grupėje pateiktus pasiūlymus, Įstatymo projekte patikslintos galimos taikyti prevencijos priemonės. Viena smurto priežasčių – stereotipiniai moterų ir vyrų vaidmenys. Vaikai menkai supranta moterų ir vyrų nelygybės keliamas problemas, nėra mokomi nesmurtinių konfliktų sprendimo būdų. Įstatymo projekte įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija užtikrina privalomą mokymo temų, pritaikytų pagal besimokančiųjų gebėjimus ir amžių, apie moterų ir vyrų lygybę, nestereotipinius moterų ir vyrų vaidmenis, tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas.
Atsižvelgiant į tai, kad švietimo darbuotojai, mokyklos bendruomenė bei sveikatos priežiūros specialistai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant smurto artimoje aplinkoje prevenciją ir teikiant pagalbą nukentėjusiesiems, įtraukiamas punktas apie švietimo darbuotojų, bendruomenės, sveikatos priežiūros specialistų, visuomenės sveikatos biurų darbuotojų mokymus apie smurto artimoje aplinkoje atpažinimą, prevenciją ir pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims. Taip pat labai svarbu, užtikrinant moterų ir vyrų lygybės principo laikymąsi, organizuoti mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus policijos pareigūnams, prokurorams ir teisėjams, siekiant užtikrinti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių ar smurtą patyrusių asmenų teisių apsaugą. Įstatymo projekte numatyta, kad SADM konkurso būdu finansuoja nevyriausybinių organizacijų projektus, skirtus smurto artimoje aplinkoje prevencijai bei smurtiniam elgesiui keisti. 4.3. Pagalba po smurto artimoje aplinkoje įvykio 4.3.1.
Prevencinė apsaugos priemonė Siekiant spręsti šio aiškinamojo rašto 3.3.1 papunktyje įvardytą problemą ir suteikti apsaugą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui nedelsiant, kai gaunama duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje arba kai yra pagrįstų duomenų (šie duomenys bus kompleksiškai vertinami taikant Įstatymo projekto nuostatas, taip pat bus atsižvelgta į smurto artimoje aplinkoje riziką pagal rizikos vertinimo kriterijus), kad toks smurtas netrukus gali būti panaudotas, tačiau tų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. Apsaugos nuo smurto orderis – prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo. Teisę skirti apsaugos nuo smurto orderį 72 valandoms nuo pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje gavimo siūloma suteikti policijos pareigūnams.
Apsaugos nuo smurto orderiu smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 72 valandoms nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas: laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patyrusiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas; nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo gyvena, ar negyvena joje kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu; nesiartinti apsaugos nuo smurto orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvenančių asmenų ir (ar) vaikų, kurie gyvena aplinkoje, kurioje buvo sukeltas pavojus; nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu. Priimdamas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį, policijos pareigūnas turės atsižvelgti į smurto artimoje aplinkoje pavojaus riziką. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį turės priimti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo (smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustatys vidaus reikalų ministras).
Atsižvelgiant į tai, kad specializuotos pagalbos centras glaudžiai bendradarbiauja ir teikia specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą patyrusiam asmeniui, Įstatymo projekte specializuotos kompleksinės pagalbos centrui numatoma funkcija atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą ir perduoti policijos įstaigai, iš kurios specializuotos kompleksinės pagalbos centras gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis, pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo rezultatus (pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo tvarką nustatys socialinės apsaugos ir darbo ministras). Jei apsaugos nuo smurto orderį reikia skirti ilgesniam nei 72 valandų terminui ir dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens nepradedamas ikiteisminis tyrimas, apsaugos nuo smurto orderį skyręs policijos pareigūnas ne vėliau nei per 48 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo dienos turi kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo, apie tai elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdamas informuodamas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį ir smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį. Apylinkės teismas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo policijos pareigūno kreipimosi dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo gavimo dienos, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priima sprendimą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo.
Apylinkės teismas policijos pareigūno sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį 72 valandoms gali pratęsti iki 12 kalendorinių dienų. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui skirto apsaugos nuo smurto orderio taikymo terminas negali būti ilgesnis kaip 15 kalendorinių dienų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitose Europos Sąjungos valstybėse tokio pobūdžio orderiai taip pat skiriami:
Apsaugos nuo smurto orderis gali būti skiriamas tik pilnamečiam asmeniui, apsaugos nuo smurto orderio nenumatoma skirti nepilnamečiam asmeniui. Vaikams taikoma ypatinga apsauga, siekiant užtikrinti jų teises, teisėtus interesus ir pagalbą. Jei smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo yra nepilnametis asmuo, vadovaujamasi geriausių vaiko interesų principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Visais atvejais turi būti įvertinta individuali vaiko situacija ir nustatyta, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, elgesio problemas, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, kaitą, gebėjimus ir brandą, siekiant užtikrinti tinkamą vaiko raidą, jo poreikių tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, teisę į sveikatą ir mokslą. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei užtikrinti, teikiant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą, siekiant stiprinti tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybę ir galimybes rūpintis vaiku, užtikrinti vaiko interesus, nustatyti pagalbos vaikui ir šeimai ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą organizavimo pagrindus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ir Vaiko teisių deklaracijos nuostatas. Atsižvelgiant į tai, nepilnamečiam asmeniui, keliančiam smurto artimoje aplinkoje pavojų, taikomos pagalbos priemonės, o ne valstybės prievartos priemonės, suteikiamos paslaugos, kurios būtų teikiamos natūraliai vaiko gyvenamojoje aplinkoje jam ir jo šeimos nariams: mokoma, kaip valdyti vaiko elgesį, kaip jam sukurti aiškią darbotvarkę, tinkamai reaguoti į nepriimtiną jo elgesį, apsisaugoti nuo jo.
Atsakomybė už apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų pažeidimą numatyta ANK projekte – asmuo, pažeidęs apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimus, traukiamas administracinėn atsakomybėn Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka. Apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų laikymąsi kontroliuoja policijos pareigūnai. Policijos departamento duomenimis, prognozuojama, kad bus skiriama apytiksliai 36 000 apsaugos nuo smurto orderių per metus. Todėl gali padidėti laikino apnakvindinimo ar nakvynės paslaugų poreikis tais atvejais, kai smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo iškeldinamas iš gyvenamosios vietos, neturi galimybės apsaugos nuo smurto orderio galiojimo laikotarpiu apsistoti pas kitus artimus asmenis. 2020 m. SADM apklausė savivaldybių administracijas, ar jos turėtų galimybę tokiems asmenims suteikti nakvynės paslaugas. Dalis jų atsakė, kad turėtų galimybę suteikti nakvynės paslaugas tokiems asmenims. Kelios savivaldybių administracijos informacijos nepateikė. 4 pav. pavaizduotas apnakvindinimo paslaugų prieinamumas Lietuvoje. 4 pav. Apnakvindinimo paslaugų prieinamumas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims Lietuvoje Šaltinis – Lietuvos savivaldybių administracijų duomenys, surinkti SADM, 2020 m. 4.3.2. Specializuota kompleksinė pagalba Atsižvelgiant į susiklosčiusią specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo praktiką, Įstatymo projekte išsamiau nei šiuo metu galiojančioje Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakcijoje apibrėžiama specializuota kompleksinė pagalba smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims.
Įstatymo projekte siūlomas naujas specializuotos pagalbos centrų pavadinimas – specializuotos kompleksinės pagalbos centrai. Taip būtų išvengta šiuo metu dažno specializuotos pagalbos centrų tapatinimo su savivaldybėse veikiančiais socialinės paramos centrais. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta ankščiau, siekiant užtikrinti specializuotos kompleksinės pagalbos finansavimo tęstinumą, kokybę, prieinamumą, nustatyti bendrus jos teikimo reikalavimus, efektyviau ir racionaliau naudoti valstybės biudžeto lėšas, Įstatymo projekte siūloma įteisinti specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimą, aiškiau apibrėžiant jos teikimo sąlygas, finansavimą, paskirtį, ją teikti galinčius subjektus. Tikimasi, kad specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimas sumažins specializuotos pagalbos centrų administracinę naštą dėl patiriamų laiko sąnaudų skirtumo tarp pagalbos finansavimo būdo ir jos akreditavimo būdo (pažyma dėl administracinės naštos pridedama prie teikiamų dokumentų).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytu proporcingumo principu, pagal kurį pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti, rengiant naujos redakcijos Įstatymo projektą, buvo pasirinktas ir numatytas taikyti specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo modelis, iš esmės analogiškas nustatytam Lietuvos Respublikos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatyme, t. y. numatyta, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims pagalbą teikia specializuotos kompleksinės pagalbos centrai. Ši specializuota kompleksinė pagalba, atlikus įvertinimą, turės būti pripažinta atitinkančia Įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. būti akredituota. Akreditavimo tikslas – pripažinti specializuotos kompleksinės pagalbos centro kompetenciją teikti tam tikras paslaugas, atlikti procedūras bei veiksmus pagal nustatytus reikalavimus. Šiuo Įstatymo projektu nesiekiama nustatyti, kad specializuotos kompleksinės pagalbos centras privalo turėti tam tikrą dokumentą (pvz., licenciją), reikalingą tam tikrai ūkinei veiklai pradėti ar vykdyti, todėl Įstatymo projekte nenumatytas licencijavimas. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad specializuotą kompleksinę pagalbą akredituoja socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.
Įstatymo projekte numatyta specializuota kompleksinė pagalba galės būti finansuojama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Finansavimą valstybės biudžeto lėšomis numatoma skirti tik tiems specializuotos pagalbos centrams, kurių teikiama pagalba bus akredituota ir kurie bus sudarę sutartis su socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras dėl specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimo turės kreiptis į socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotą įstaigą ir pateikti prašymą akredituoti jo teikiamą specializuotą kompleksinę pagalbą. Ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo akredituoti teikiamą specializuotą kompleksinę pagalbą gavimo dienos socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga įvertins, ar pageidaujantis teikti specializuotą kompleksinę pagalbą specializuotos kompleksinės pagalbos centras atitinka Įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, ir socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo priims sprendimą dėl teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimo. Sprendimas dėl teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimo galioja neterminuotai, jeigu teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą nebuvo panaikinta. Specializuotos pagalbos centras, kurio teikiama pagalba bus akredituota, kreipsis į socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotą įstaigą dėl valstybės biudžeto lėšų naudojimo akredituotai pagalbai teikti sutarties sudarymo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.
Siekiant suteikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims tinkamą operatyvią specializuotą kompleksinę pagalbą, Įstatymo projekte numatyta, kad policijos pareigūnai ir prokuroras organizuoja informacijos apie pagalbos teikimą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenins perdavimą specializuotos kompleksinės pagalbos centrui. Policijos pareigūnai, atvykę į smurto artimoje aplinkoje įvykio vietą, informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos kompleksinės pagalbos centras, kuris suteiks jam pagalbą, pateikia jam emocinės pagalbos tarnybos telefono ryšio numerį, specializuotos kompleksinės pagalbos centro kontaktinę informaciją (telefono ryšio numerį ir elektroninio pašto adresą), rašytinę informaciją apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims pobūdį ir informaciją, nurodytą Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnyje. 4.3.3. Darbas su smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiu asmeniu Siekiant spręsti šio aiškinamojo rašto 3.3.3 papunktyje įvardytą problemą ir užtikrinti galimybę keisti smurtinį elgesį asmenims, kurie nėra padarę nusikalstamos veikos, bet už tai nuteisti, Įstatymo projektu siūloma reglamentuoti smurtinio elgesio keitimo programų (mokymų) finansavimą ir vykdymą. Taip pat Įstatymo projekte reglamentuojamas informacijos pateikimas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui, siekiant savanoriško jo įsitraukimo į smurtinio elgesio keitimo programas (mokymus).
Įstatymo projekto rengėjų nuomone, galimybė lankyti smurtinio elgesio keitimo programas (mokymus) itin padės mažinti smurto artimoje aplinkoje apraiškas ir išvengti besikartojančių smurto artimoje aplinkoje įvykių. Smurtinio elgesio keitimo programas (mokymus) organizuos nevyriausybinės organizacijos, kurias konkurso būdu atrinks SADM. Manoma, kad tai darys Lietuvoje veikiantys vyrų krizių centrai, kurie plės teikiamų paslaugų ir teritorines apimtis. Šiuo metu Lietuvoje veikia šie vyrų krizių centrai (toliau – VKC), kurie turi pagalbos linijas: Vyrų linija (Kaunas, Kauno apskrities VKC dalis), pagalbos vyrams linija „Nelik vienas“ (Klaipėda), Vyrų krizių ir informacijos centras (Vilnius), Kauno apskrities vyrų krizių centras (Kaunas), Vyrų konsultavimo centras (Vilnius), Raseinių krizių centras (Raseiniai), Telšių krizių centras (Telšiai), Marijampolės apskrities vyrų krizių centras (Marijampolė); Utenos apskrities vyrų krizių centras (Utena); Alytaus apskrities vyrų krizių centras (Alytus)(5 pav.). VKC – tai organizacijos, dirbančios su smurtaujančiais vyrais ir vyrais, patiriančiais įvairių socialinių ir psichologinių problemų. Šiuo metu VKC teikia psichologo konsultacijas, teisines konsultacijas, priklausomybių konsultacijas, savižudybės prevencijos konsultacijas; juose veikia priklausomybių turinčių asmenų palaikymo grupės (privaloma lankytis 2 asmeninėse konsultacijose ir 12 grupinių užsiėmimų); krizes išgyvenančių asmenų grupės, besimokančios pagal smurtinio elgesio keitimo programas (uždaros grupės, atviros grupės, asmeninės konsultacijos); rengiami supervizijų ir komandinio darbo mokymai socialinių įstaigų darbuotojams; organizuojami ir vykdomi vieši mokymai. 5 pav. Vyrų krizių centrai Lietuvos savivaldybėse Šaltinis – duomenys, surinkti SADM, 2021 m.
Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti bendradarbiavimo mechanizmą nacionaliniu lygmeniu (smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje politikos įgyvendinimui koordinuoti nacionaliniu lygmeniu sudaroma Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje taryba, veikianti prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Taryba). Atstovai į Tarybą bus deleguojami Tarybos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nustatyta tvarka. Tarybą sudarys penkiolika narių: septyni valstybės institucijų ir įstaigų atstovai, vienas Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas ir septyni nevyriausybinių organizacijų atstovai. Tarybos nuostatus ir institucinę Tarybos sudėtį tvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Personalinę Tarybos sudėtį tvirtins socialinės apsaugos ir darbo ministras. Įstatymo projekte numatomas bendradarbiavimo mechanizmas vietos lygmeniu (kiekvienoje savivaldybėje sudaroma Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija, kuri nagrinėja smurto artimoje aplinkoje klausimus, Tarybos pateiktus pasiūlymus, savivaldybių institucijoms bei įstaigoms teikia pasiūlymus dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje politikos įgyvendinimo, smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo smurtą artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, smurtinio elgesio keitimo programų (mokymų). Komisija savivaldybėje gali būti nesudaroma, jei smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikimo politikos įgyvendinimo koordinavimo funkcijos priskirtos bent vienam savivaldybės administracijos darbuotojui.
Įstatymo projekte apibrėžtos institucijų ir įstaigų kompetencijos smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą patyrusiam asmeniui teikimo srityse (SADM, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Policijos departamento, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos probacijos tarnybos, Nacionalinės teismų administracijos, Generalinės prokuratūros, Lietuvos statistikos departamento), savivaldybės vykdomosios institucijos funkcijos. 4.5. Asmens duomenų apsauga Siekiant užtikrinti asmens duomenų apsaugą, Įstatymo projekto nuostatos suformuluotos vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimais, Įstatymo projekte tikslinamos asmenų teises ir pareigas reglamentuojančios nuostatos, susijusios su jų asmens duomenų tvarkymu, įvykus smurtiniam įvykiui. Reglamento (ES) 2016/679 25 straipsnyje ir preambulės 78 konstatuojamoje dalyje nurodyta, kad, tvarkant asmens duomenis, reikia imtis tinkamų techninių ir organizacinių priemonių, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento reikalavimų. Reglamento (ES) 2016/679 preambulės 78 konstatuojamoje dalyje teigiama: „<...> kad galėtų įrodyti, jog laikosi šio reglamento, duomenų valdytojas turėtų priimti vidaus nuostatas ir įgyvendinti priemones, kuriomis visų pirma būtų paisoma pritaikytosios ir standartizuotosios duomenų apsaugos principų.
Tokios priemonės galėtų apimti, inter alia, kuo mažesnės apimties asmens duomenų tvarkymą, kuo skubesnį pseudonimų suteikimą asmens duomenims, funkcijų ir asmens duomenų tvarkymo skaidrumą, galimybės stebėti duomenų tvarkymą suteikimą duomenų subjektui, galimybės kurti ir tobulinti apsaugos priemones suteikimą duomenų valdytojui“. Siekiant, kad konkreti institucija ar įstaiga, kaip asmens duomenų valdytoja, tinkamai įgyvendintų sąžiningumo ir skaidrumo principus, tvarkydama su smurto atveju susijusius asmens duomenis, užtikrintų aiškių ir tikslių vidaus taisyklių, kuriose numatomos detalesnės asmens duomenų mainų tarp institucijų procedūros, laikymąsi, Įstatymo projekte numatoma, kad asmens duomenų valdytojai pagal kompetenciją nustato vidaus taisykles, kuriose nustatoma asmens duomenų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, keitimosi procedūra tarp institucijų ir įstaigų, vykdančių veiklą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos nuo smurto artimoje aplinkoje teikimo srityse. 4.6. Laukiami teigiami rezultatai Priėmus Įstatymo projektą ir pradėjus įgyvendinti Įstatymo projekto tikslus, planuojama, kad visuomenės nepakantumas smurtui artimoje aplinkoje padidės (2030 m. – 95 proc.), smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą patyrusių asmenų, gavusių specializuotą kompleksinę pagalbą specializuotos kompleksinės pagalbos centruose, skaičius pagal policijoje registruotus pranešimus dėl smurto artimoje aplinkoje taip pat padidės (2030 m. – 60 proc.), smurtinio elgesio keitimo programų prieinamumas bus užtikrintas visose (60) savivaldybėse (2030 m.). 5.
5Galimos neigiamos priimto Įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką Įstatymo projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymo projektą, kriminogeninė situacija pagerėtų. Skiriant apsaugos nuo smurto orderį, sumažėtų nusikaltimų žmogaus gyvybei, sveikatai, žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui rizika, pagerėtų specializuota kompleksinė pagalba smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, smurto artimoje aplinkoje prevencija. Pradėjus skirti apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims, atsižvelgiant į jų asmenybę ir elgesio pobūdį, suteikiama galimybė lankyti smurtinio elgesio keitimo programas (mokymus). Priimant poįstatyminius šios srities teisės aktus ir finansuojant smurtinio elgesio keitimo programas (mokymus), siekiama, kad šios programos (mokymai) būtų prieinamos (prieinami) ir lankomos (lankomi) savo noru. Manoma, kad dėl didesnio šių programų (mokymų) prieinamumo kriminogeninė situacija pagerės. Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nuostatomis. 7. Kaip Įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Tiesioginis poveikis verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatomas. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymo projektas tiesiogiai prisideda prie Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, iniciatyvų „101.4. Lygios galimybės visiems“ ir „103.5. Apsaugos nuo smurto ir vaikų išnaudojimo priemonės“ įgyvendinimo.
Įstatymo projekto parengimas numatytas Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“. 9. Įstatymo projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su Įstatymo projektu teikiamas ANK projektas. ANK projektu siūloma įtvirtinti atsakomybę už apsaugos nuo smurto orderyje nustatytų įpareigojimų nesilaikymą, atsisakyti perteklinės administracinio nusižengimo sudėties dėl melagingo pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje. Siūloma, kad ANK projektas įsigaliotų kartu su Įstatymo projektu nuo 2023 m. sausio 1 d. Numatant baudų dydžius, nesilaikant apsaugos nuo smurto orderyje nustatytų įpareigojimų, buvo remtasi:
10Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte apibrėžtos naujos sąvokos įvertintos Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ar Europos Sąjungos dokumentams. Šiuo metu Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo priede nurodyta 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR, buvo perkelta į Pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymą, todėl jos nuostatos į Įstatymo projektą neperkeliamos, tačiau Įstatymo projekto nuostatoms neprieštarauja. 12. Jeigu Įstatymo projektui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Siūloma, kad Įstatymo projektas įsigaliotų nuo 2023 m. sausio 1 d., nes, priėmus Įstatymo projektą, turės būti priimti nauji, šį Įstatymo projektą įgyvendinantys, teisės aktai, ir pakeisti jau šiuo metu galiojantys teisės aktai:
1Apsaugos nuo smurto orderio kontrolės tvarkos aprašas (Lietuvos policijos generalinis komisaras – iki 2022 m. gruodžio 1 d.). 2. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijų aprašas (vidaus reikalų ministras – iki 2022 m. gruodžio 1 d.). 3.
3Pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo tvarkos aprašas (socialinės apsaugos ir darbo ministras – iki 2022 m. gruodžio 1 d.). 4. Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje tarybos nuostatai, institucinė sudėtis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, rengėjas – SADM, iki 2022 m. gruodžio 1 d.). 5. Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos pavyzdiniai nuostatai (socialinės apsaugos ir darbo ministras – iki 2022 m. gruodžio 1 d.). 6. Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos nuostatai, institucinė ir personalinė sudėtys (savivaldybių administracijų direktoriai – iki 2022 m. gruodžio 1 d.). 7. Parengtas projektas, padėsiantis atnaujinti ikimokyklinio ugdymo programų turinį, atnaujintos priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, studijų programos, į kurias įtrauktos Įstatymo projekte įtvirtintos nuostatos (švietimo, mokslo ir sporto ministras – iki 2022 m. gruodžio 1 d.). 8. Specializuotos pagalbos centrų veiklos aprašo, patvirtinto socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. A1-227 „Dėl Specializuotos pagalbos centrų veiklos aprašo patvirtinimo“, pakeitimai, specializuotos kompleksinės pagalbos centrų teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimo ir akredituotos pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo tvarkos bei valstybės lėšų akredituotai specializuotai kompleksinei pagalbai teikti poreikio nustatymo, planavimo, paskirstymo, pervedimo, naudojimo, atsiskaitymo už panaudotas lėšas tvarkų aprašai (socialinės apsaugos ir darbo ministras – iki 2022 m. birželio 30 d.). 9.
9Informacijos, kurią policijos pareigūnas turėtų pateikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą patyrusiam asmeniui ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui, gavimo iš institucijų ir įstaigų bei šios informacijos skelbimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje tvarkos aprašas (socialinės apsaugos ir darbo ministras – iki 2022 m. gruodžio 1 d.)
10Socialinių paslaugų teikėjų, teikiančių paslaugas smurtą patyrusiems asmenims ir organizuojančių smurtinio elgesio keitimo programas (mokymus), sąrašai (savivaldybių vykdomosios institucijos – iki 2022 m. gruodžio 1 d.). 11. Vidaus taisyklės, kuriose nustatoma keitimosi asmens duomenimis, susijusiais su smurto artimoje aplinkoje, procedūra tarp institucijų ir įstaigų, vykdančių veiklą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos teikimo srityse, prireikus – smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar kitų susijusių asmenų asmens duomenų rūšys. (Lietuvos Respublikos policijos generalinis komisaras, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, švietimo įstaigos, savivaldybių vykdomosios institucijos bei specializuoti kompleksinės pagalbos centrai – iki 2022 m. gruodžio 1 d.). 12. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo pakeitimas (socialinės apsaugos ir darbo ministras – iki 2022 m. gruodžio 1 d.). 13. Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2017 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. DĮ-107 „Dėl statistinių rodiklių, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimai (Lietuvos statistikos departamento generalinis direktorius – iki 2022 m. gruodžio 1 d.). 13.
Pritarus Įstatymo projektui ir jam įsigaliojus nuo 2023 m. sausio 1 d., papildomas valstybės biudžeto lėšų poreikis – 11 317 136 Eur per metus (SADM – 5 342 136 Eur, policijai – 5 612 000 Eur, teismų sistemai – 363 000 Eur). 1. SADM privalės užtikrinti efektyvesnę smurto artimoje aplinkoje prevenciją, pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, suteikti galimybę lankyti smurtinio elgesio keitimo programas (mokymus). SADM bendras papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis – 5 342 136 Eur per metus:
Manoma, kad būtų organizuota daugiau grupinių mokymų, kuriuose dalyvautų ir juos baigtų apie 3 200 asmenų, norinčių keisti smurtinį elgesį, o individualiose smurtinio elgesio keitimo programose (mokymuose) dalyvautų apie 300 asmenų. 2020 m. nevyriausybinės organizacijos įgyvendino 1 634 smurtinio elgesio keitimo veiklas, kuriose (programose (mokymuose)) dalyvavo iš viso apie 3 000 asmenų.
Atsižvelgiant į tai, papildomas valstybės biudžeto lėšų poreikis specializuotai kompleksinei pagalbai būtų 5 027 136 Eur per metus (36 000 asmenų x 130 Eur (1 žmogui) + 347 136 Eur (metuose yra 365 kalendorinės dienos, 252 darbo dienos, 113 papildomų dienų, už kurias turėtų būti mokama dvigubai: 113 dienų x 8 val. x šiuo metu 16 centrų (po vieną budintį darbuotoją kiekviename centre) = 14 464 val. x 12 Eur už 1 val. x 2 (dvigubas tarifas). Jei nebus skiriama papildomų valstybės biudžeto lėšų specializuotai kompleksinei pagalbai teikti ir smurtinio elgesio keitimo programoms (mokymams) rengti, gali būti ne iki galo pasiektas vienas iš pagrindinių šio Įstatymo projekto tikslų, t. y. ne visiems smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims bus suteikta pagalba, įskaitant pakartotinį rizikos vertinimą, kuris būtinas apsaugos nuo smurto orderiui pratęsti. 2. Policijai dar 2022 m. reikėtų 8 459 000 Eur valstybės biudžeto lėšų (pareigūnų darbo užmokestis, socialinis draudimas, pareigūnų aprūpinimas ir parengimas, transporto priemonių eksploatacijos išlaidos, informacinių technologijų tobulinimas). Priėmus Įstatymo projektą (policijai priskyrus naują funkciją – apsaugos nuo smurto orderio laikymosi kontrolę), Policija turės pasirengti – įsteigti 200 papildomų pareigūnų pareigybių, atitinkamai šiuos pareigūnus aprūpinti ir apmokyti. Taip pat policija turės pasirengti pareigūnų aprūpinimui pagal standartus, kuriuose nurodytos ir transporto priemonės bei jų komplektacija. 2023–2024 m. papildomas lėšų poreikis – 5 612 000 Eur (pareigūnų darbo užmokestis – 5 039 000 Eur, socialinis draudimas – 73 000 Eur, transporto priemonių eksploatacijos išlaidos – 500 000 Eur).
Policijai bus priskirta visiškai nauja funkcija – apsaugos nuo smurto orderio skyrimas ir kontrolė. Policija privalės:
1) sureagavęs į pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį turės priimti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo;
2) apsaugos nuo smurto orderio galiojimo laikotarpiu kontroliuoti, kaip laikomasi jo sąlygų;
3) užtikrinti nepertraukiamą skundų dėl apsaugos nuo smurto orderio (ne)skyrimo priėmimą ir nagrinėjimą;
4) esant poreikiui, baigiantis apsaugos nuo smurto orderio galiojimui (72 val.), kreiptis į teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio galiojimo pratęsimo. Papildomų lėšų poreikis grindžiamas pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje 2020 m. daugėjimu. 2020 m. policijoje užregistruota 58 000 pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, iš jų 10 000 buvo vertinami ir nagrinėjami vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso normomis, todėl apsaugos nuo smurto orderis šiuo atveju nebūtų skirtas. Policijos vertinimu, maždaug 75 proc. atvejų (48 000 pranešimų) galėjo būti skirtas apsaugos nuo smurto orderis. Taigi policija 36 000 kartų būtų paskyrusi apsaugos nuo smurto orderį. Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, privalu kontroliuoti, kaip asmenys laikosi jo sąlygų. Siekiant veiksmingos apsaugos nuo smurto orderio sąlygų laikymosi kontrolės, būtina užtikrinti bent po du kiekvieno apsaugos nuo smurto orderio sąlygų laikymosi tikrinimus. Jų trukmė būtų 288 000 darbo valandų (36 000 apsaugos nuo smurto orderių) x 2 patikrinimai x 2 pareigūnai x 2 valandos vienam patikrinimui = 288 000 darbo valandų).
Policijos ir specializuotų kompleksinės pagalbos centrų specialistų vertinimu, apie 20 proc. apsaugos nuo smurto orderių taikymo laikotarpis turės būti pratęsiamas, kreipiantis į teismą, arba policija sulauks skundų dėl apsaugos nuo smurto orderių taikymo. Smurto atvejų, kuriuos policijai teks nagrinėti, bus apie 7 000, o jiems nagrinėti prireiks ne mažiau kaip 12 000 pareigūnų darbo valandų per metus. Taigi vien nurodytoms funkcijoms vykdyti policijai reikės ne mažiau kaip 300 000 darbo valandų, t. y. 200 pareigūnų etatų per metus (laikant, kad metinė pareigūno darbo laiko norma (įvertinus atostogas, kvalifikacijos tobulinimą, įgūdžių palaikymą, laikiną nedarbingumą ir pan.) yra 1 500 valandų). 3. Nacionalinė teismų administracija preliminariai paskaičiavo lėšų poreikį apylinkių teismuose dirbančių teisėjų ir teismo posėdžių sekretorių ilgesniam budėjimui poilsio ir švenčių dienomis (Įstatymo projekte numatyta, kad apylinkės teismas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo policijos pareigūno kreipimosi dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo gavimo dienos turės priimti sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui (nurodyti jo trukmę, sąlygas, įpareigojimus) ar sprendimą jo nepratęsti). Pagal Įstatymo projektu siūlomą tvarką, gali susidaryti tokios situacijos, kai policijos pareigūnas, laikydamasis Įstatymo projekto 8 straipsnyje nustatyto 48 valandų termino, kreipsis į teismą, pvz., penktadienį, o teismas tokį prašymą turėtų išnagrinėti per 24 valandas, t. y. ne vėliau kaip šeštadienį, kai jis nedirba ir teisėjai nebudi. Todėl, siekiant užtikrinti, kad minėtą prašymą teismas išnagrinėtų per 24 valandas, būtina nustatyti, kad teisėjai budi savaitgaliais ir švenčių dienomis.
Šiuo metu teisėjai teismuose budi tik sekmadieniais, dažniausiai po 2 val., ir dirba tik 1–2 teismo rūmai (dažniausiai centriniai), kuriuose budi 1 teisėjas ir 1 teismo posėdžių sekretorius. Patvirtinus siūlomą Įstatymo projektą, teismai turėtų organizuoti budėjimą ir šeštadieniais. Preliminariai jei 1–2 teismo rūmuose būtų budima ir šeštadieniais bei visomis švenčių dienomis po 4 valandas, tam reikėtų 242 000 Eur. Taip pat, atsižvelgiant į Policijos departamento prognozuojamą apsaugos nuo smurto orderių pratęsimų skaičių (36 000 per metus), svarbu paminėti, kad didės įprastas policijos pareigūnų darbo krūvis budėjimo metu ir sekmadieniais. Siekiant užtikrinti, kad apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo ir skundo dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (neskyrimo) klausimai teismuose būtų išnagrinėti Įstatymo projekte nustatytais terminais, šiuo metu nustatytas teisėjų budėjimas sekmadieniais taip pat turėtų būti pailgintas 2 budėjimo valandomis (t. y. 4 budėjimo valandos), kurioms apmokėti papildomai reikėtų 121 000 Eur per metus. Taigi, iš viso Įstatymo projektui įgyvendinti reikėtų 363 000 Eur papildomų valstybės biudžeto lėšų, skirtų 12 apylinkės teismų 1–2 rūmų 1 teisėjo ir 1 teismo posėdžių sekretoriaus budėjimo laikui apmokėti, kad būtų užtikrintas jų budėjimas po 4 valandas šeštadienį, sekmadienį ir švenčių dienomis. Kitos Įstatymo projekte numatytos veiklos (pedagogų, sveikatos priežiūros specialistų, policijos pareigūnų, teisėjų, prokurorų, savivaldybių administracijų ir kitų institucijų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas, mokymai smurto artimoje aplinkoje atpažinimo, prevencijos ir kitomis temomis) bus finansuojamos jau turimomis lėšomis. 14.
Rengiant Įstatymo projektą, buvo atsižvelgta į Darbo grupėje svarstytus pasiūlymus, į suinteresuotų institucijų ir nevyriausybinių organizacijų pastabas ir pasiūlymus dėl apsaugos nuo smurto orderio įtvirtinimo, šio orderio skyrimo terminų ir sąlygų, specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimo mechanizmo, savivaldybių vykdomųjų institucijų dalyvavimo, įgyvendinant smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto ir pagalbos smurto atveju teikimo srityse, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens galimybės lankyti smurtinio elgesio keitimo programas (mokymus), taip pat dėl asmens duomenų perdavimo trečiosioms šalims. Įstatymo projekto rengėjai savivaldybių vykdomosioms institucijoms siūlo prisidėti prie Įstatymo projekto įgyvendinimo – prireikus užtikrinti laikiną apnakvindinimą ir laikiną apgyvendinimą smurto pavojų keliantiems asmenims, kuriems skirtas apsaugos nuo smurto orderis. Kitaip nebus tinkamai užtikrintos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens teisės. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Smurtas artimoje aplinkoje, smurtas, fizinis smurtas. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [¹] Žr. Lietuvos statistikos departamento informaciją: https://osp.stat.gov.lt/infografikas-smurtas-artimoje-aplinkoje ir https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=8417124 ² Tyrimas atliktas įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektą (atliko autorių kolektyvas: dr. Giedrė Purvaneckienė, dr. Vita Venslovaitė, dr. Irena Stonkuvienė, dr.
Irena Stonkuvienė, dr. Rūta Žiliukaitė: http://www.lygus.lt/pristatytas-kokybinis-tyrimas-smurtas-artimoje-aplinkoje-prevencija-apsauga-pagalba-bendradarbiavimas) [³] Žr. http://www.lygus.lt/lietuvoje-dideja-nepakantumas-smurtui [⁴] Žr. https://eige.europa.eu/publications/covid-19-pandemic-and-intimate-partner-violence-against-women-eu [⁵] Žr. https://eige.europa.eu/publications/estimating-costs-gender-based-violence-european-union-report [⁶] Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto (CEDAW) baigiamieji pastebėjimai dėl šeštojo Lietuvos periodinio pranešimo, 2019 m. lapkričio 8 d., Nr. CEDAW/C/LTU/CO/6. Dokumentas skelbiamas: https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/moteru-ir-vyru-lygybe/statistika-ir-kita-naudinga-informacija
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 489 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO
2021-11-11 Nr. XIVP-1057 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
šiuo metu galiojančią Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 489 straipsnio redakciją tiek melagingas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje, tiek piktnaudžiavimas smurtą patyrusio asmens teisėmis užtraukia tokio paties dydžio baudą – nuo keturiolikos iki trisdešimt eurų. Teikiamu įstatymo projektu siūloma iš ANK 489 straipsnio 1 dalies dispozicijos išbraukti melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje argumentuojant „pertekliniu” reglamentavimu ir tuo, kad administracinė atsakomybė už tokią veiką jau yra įtvirtinta ANK 493 straipsnyje. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas. 1.1. Išties ANK 489 straipsnio kontekste panaikinus atsakomybę už melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje tokia asmens veika būtų kvalifikuojama pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta atsakomybė už policijos ar kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. Teismų praktikoje pažymima, kad ANK 489 straipsnyje nurodyta norma laikytina specialiąja, o ANK 493 straipsnyje esanti – bendrąja[1]. Remiantis teisės pažeidimų kvalifikavimo taisyklėmis, specialiosios normos panaikinimas sąlygotų veikų kvalifikaciją pagal bendrąją normą. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, jog ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų, t. y. minimali ir maksimali baudos ribos lyginant su galiojančios redakcijos ANK 489 straipsniu yra atitinkamai didesnės
sugriežtinimas niekaip nėra pagrindžiamas. 1.2.
projekto aiškinamajame rašte pateikiamas argumentas dėl „perteklinio” teisinio reguliavimo yra abejotinas. Mūsų nuomone, esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai, specialioji norma turėtų būti laikoma „pertekline” bendrosios normos atžvilgiu tik esant abiems šioms kumuliatyvioms sąlygoms: 1) jeigu atsakomybės ribos už specialiojoje normoje numatytą teisės pažeidimą būtų identiškos atsakomybės riboms, nustatytoms bendrojoje normoje; 2) jeigu specialiosios normos išskyrimas niekaip neprisidėtų prie kryptingesnio valstybės vykdomo persekiojimo už tam tikrų veikų padarymą. Akivaizdu, jog pirmoji sąlyga nėra išpildoma. Taigi šiuo atveju problema yra ne siūlomo naikinti teisinio reguliavimo „perteklinis” pobūdis, bet galiojančios redakcijos ANK 489 straipsnyje numatytų baudų už melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje dydžių proporcingumas. 1.3. Kaip jau minėta, melagingas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje bei piktnaudžiavimas smurtą patyrusio asmens teisėmis pagal galiojančios redakcijos ANK 489 straipsnį užtraukia tokio paties dydžio baudas, todėl tai rodo, kad šiuo metu nurodytos veikos traktuojamos kaip esančios vienodo pavojingumo. Tuo tarpu įstatymo projektu atsakomybę siūloma griežtinti tik už vieną iš jų – už melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje. Svarstytina, kaip toks teisinis reguliavimas derėtų su sankcijų horizontaliojo nuoseklumo principu, įpareigojančiu įstatymų leidėją nustatyti panašias atsakomybės ribas už panašaus pobūdžio ir pavojingumo teisės pažeidimus[2]. 2. Derinant teikiamo įstatymo projekto nuostatas su kartu teikiamu Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr.
Nr. XIVP-1056), kuriame siūloma reglamentuoti ne tik smurtą patyrusio asmens teises, bet ir smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens teises, įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 489 straipsnio 1 dalies dispozicijoje šalia piktnaudžiavimo smurtą patyrusio asmens teisėmis turėtų būti nurodytas ir piktnaudžiavimas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens teisėmis. 3. Įstatymo projektas nesutampa su įstatymo projekto lyginamuoju variantu, t. y. įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 489 straipsnio 2 dalies sankcijoje po žodžio „baudą” įrašytas žodis „asmenims”, o įstatymo projekto lyginamajame variante pastarojo žodžio nėra. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p [email protected] S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] [1] Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-154-348/2020. [2] Teisės doktrinoje pažymima, kad sankcijos turi būti nuoseklios dviem pjūviais. Vertikaliai atsakomybė už pažeidimą turi išlaikyti nuoseklumą nuo mažiausio iki didžiausio pažeidimo pavojingumo laipsnio. Horizontaliai atsakomybė turi pernelyg nesiskirti lyginant sankcijas už panašaus pobūdžio ir pavojingumo pažeidimus. Plačiau žr.: Bikelis, S., et al. Cigarečių neteisėta apyvarta: kompleksinė reiškinio ir kontrolės priemonių analizė. Vilnius: Leidykla „Eugrimas“, 2017, p. 104.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 489 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO
2022-01-21 Nr. XIVP-1057(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p [email protected] S. Mikšys, tel. (8
5) 239 6891, el. p. [email protected]
Vytautas Raskevičius, Dainius Kepenis, Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas, komiteto biuro patarėjai Inga Ališauskienė, Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, kviestieji asmenys: Seimo narė Morgana Danielė, Seimo narė Orinta Leiputė, Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Seimo narys Algirdas Sysas, Policijos departamento Veiklos analizės ir kontrolės valdybos viršininko pavaduotoja Ieva Naruševičienė, Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis, Nacionalinės teismų administracijos Teisės ir administravimo departamento Teismų veikos skyriaus patarėja Aurelija Pauliukaitė; Lietuvos Respublikos socialinės socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai Viceministrė Vilma Augienė, Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės skyriaus vedėja Jolanta Sakalauskienė, Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės skyriaus patarėjas Eitvydas Zurba, Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė Kristina Stepanova, Socialinių paslaugų skyriaus patarėja Indrė Ivanauskienė, Teisinės pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Junevičienė;
Vaiko teisių apsaugos kontrolierės vyriausioji patarėja Eivilė Žemaitytė; Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Jadvyga Andriuškevičiūtė; Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjas Simonas Mikšys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p.
1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Teisės departamentas), 2021-11-111 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
šiuo metu galiojančią Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 489 straipsnio redakciją tiek melagingas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje, tiek piktnaudžiavimas smurtą patyrusio asmens teisėmis užtraukia tokio paties dydžio baudą – nuo keturiolikos iki trisdešimt eurų. Teikiamu įstatymo projektu siūloma iš ANK 489 straipsnio 1 dalies dispozicijos išbraukti melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje argumentuojant
„pertekliniu” reglamentavimu ir tuo, kad administracinė atsakomybė už tokią
veiką jau yra įtvirtinta ANK 493 straipsnyje. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas. 1.1. Išties ANK 489 straipsnio kontekste panaikinus atsakomybę už melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje tokia asmens veika būtų kvalifikuojama pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta atsakomybė už policijos ar kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. Teismų praktikoje pažymima, kad ANK 489 straipsnyje nurodyta norma laikytina specialiąja, o ANK 493 straipsnyje esanti – bendrąja[¹]. Remiantis teisės pažeidimų kvalifikavimo taisyklėmis, specialiosios normos panaikinimas sąlygotų veikų kvalifikaciją pagal bendrąją normą. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, jog ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų, t. y. minimali ir maksimali baudos ribos lyginant su galiojančios redakcijos ANK
aiškinamajame rašte šis atsakomybės sugriežtinimas niekaip nėra pagrindžiamas. 1.2.
aiškinamajame rašte pateikiamas argumentas dėl „perteklinio” teisinio reguliavimo yra abejotinas. Mūsų nuomone, esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai, specialioji norma turėtų būti laikoma „pertekline” bendrosios normos atžvilgiu tik esant abiems šioms kumuliatyvioms sąlygoms:
1) jeigu atsakomybės ribos už specialiojoje normoje numatytą teisės pažeidimą būtų identiškos atsakomybės riboms, nustatytoms bendrojoje normoje; 2) jeigu specialiosios normos išskyrimas niekaip neprisidėtų prie kryptingesnio valstybės vykdomo persekiojimo už tam tikrų veikų padarymą. Akivaizdu, jog pirmoji sąlyga nėra išpildoma. Taigi šiuo atveju problema yra ne siūlomo naikinti teisinio reguliavimo „perteklinis” pobūdis, bet galiojančios redakcijos ANK 489 straipsnyje numatytų baudų už melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje dydžių proporcingumas. 1.3. Kaip jau minėta, melagingas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje bei piktnaudžiavimas smurtą patyrusio asmens teisėmis pagal galiojančios redakcijos ANK 489 straipsnį užtraukia tokio paties dydžio baudas, todėl tai rodo, kad šiuo metu nurodytos veikos traktuojamos kaip esančios vienodo pavojingumo. Tuo tarpu įstatymo projektu atsakomybę siūloma griežtinti tik už vieną iš jų – už melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje. Svarstytina, kaip toks teisinis reguliavimas derėtų su sankcijų horizontaliojo nuoseklumo principu, įpareigojančiu įstatymų leidėją nustatyti panašias atsakomybės ribas už panašaus pobūdžio ir pavojingumo teisės pažeidimus[²]. Pritarti Atsisakyti idėjos drastiškai sugriežtinti atsakomybę už melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje. Siūloma melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje palikti įtrauktą į ANK 489 straipsnio 1 dalies dispoziciją. 1.2 Teisės departamentas,
projekto nuostatas su kartu teikiamu Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr.
XI-1425 pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIVP-1056), kuriame siūloma reglamentuoti ne tik smurtą patyrusio asmens teises, bet ir smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens teises, įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 489 straipsnio 1 dalies dispozicijoje šalia piktnaudžiavimo smurtą patyrusio asmens teisėmis turėtų būti nurodytas ir piktnaudžiavimas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens teisėmis. Pritarti ANK 489 straipsnio 1 dalies dispozicijoje šalia piktnaudžiavimo smurtą patyrusio asmens teisėmis nurodyti ir piktnaudžiavimą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens teisėmis. Atitinkamai patikslinti projekto Nr. XIVP-1056 1 straipsniu dėstomos naujos įstatymo redakcijos 8 straipsnio 4 dalies 2 punkto ir 18 straipsnio formuluotes. 1.3 Teisės departamentas, 2021-11-11
3Įstatymo projektas nesutampa su įstatymo projekto lyginamuoju variantu, t. y.
įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 489 straipsnio 2 dalies sankcijoje po žodžio „baudą” įrašytas žodis „asmenims”, o įstatymo projekto lyginamajame variante pastarojo žodžio nėra. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. V. Kalinauskas, 2021-11-24 Nr. g-2021-11861 * <...> esu pilietis ir noriu pasidalinti savo nuomone dėl TAP: XIVP-1057. Kategoriškai nepritariu, kad už smurtą būtų galima iškraustyti vyrą iš jo namų. Aukos gali prisiglausti prieglaudose ir valstybė gali joms padėti, bet joks žmogus negali būti iš savo namų išmestas į gatvę. Pašau ieškoti kitų variantų, kurie atitiktų pagarbius žmogaus teisių standartus.
Nepritarti Siūlomu įstatyminiu reguliavimu numatoma galimybė apsaugos nuo smurto orderį skirti 15 dienų laikotarpiui, suteikiant galimybę orderio skyrimą orderio galiojimo laikotarpiu skųsti teismui. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Generalinė prokuratūra, 2021-11-30 * Pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į projektui pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, taip pat į teikiamus Komiteto siūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Žmogaus teisių komitetas, 2021-01-07489 1 Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, siūloma tikslinti ANK 489 straipsnio 1 dalies formuluotę. Pasiūlymas:
„1. Melagingas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje ar, piktnaudžiavimas smurto pavojų ar smurtą patyrusio asmens teisėmis užtraukia baudą nuo keturiolikos iki trisdešimt eurų.“ Pritarti Siūloma ANK palikti galioti specialiąją normą dėl „melagingo pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje“, taip pat nustatyti administracinę atsakomybę už piktnaudžiavimą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens teisėmis. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėja: Tomas Vytautas Raskevičius. Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius Komiteto biuro patarėja Eglė Lukšienė [1] Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr.
AN2-154-348/2020. [2] Teisės doktrinoje pažymima, kad sankcijos turi būti nuoseklios dviem pjūviais. Vertikaliai atsakomybė už pažeidimą turi išlaikyti nuoseklumą nuo mažiausio iki didžiausio pažeidimo pavojingumo laipsnio. Horizontaliai atsakomybė turi pernelyg nesiskirti lyginant sankcijas už panašaus pobūdžio ir pavojingumo pažeidimus. Plačiau žr.: Bikelis, S., et al. Cigarečių neteisėta apyvarta: kompleksinė reiškinio ir kontrolės priemonių analizė. Vilnius: Leidykla „Eugrimas“, 2017, p. 104.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2021-12-01
dalyvavo: Mindaugas Lingė – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Gintarė Skaistė, Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėjos Renata Liekienė, Indrė Žukauskaitė; kviestieji asmenys: Monika Navickienė – socialinės apsaugos ir darbo ministrė, Vilma Augienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, Vitalij Dmitrijev – vidaus reikalų viceministras, Jolanta Sakalauskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės skyriaus vedėja, Laura Purinė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vyresn. patarėja, Eitvydas Zurba – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės skyriaus patarėjas, Darius Domarkas – Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės vadovas, Lina Bučienė – Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėja, Martynas Dobrovolskis – Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės patarėjas, Mindaugas Akelaitis Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininkas, Audronė Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja, Dalia Puidokienė – Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovė, Jurgita Cinskienė
Moterų informacijos centro vadovė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Teisės departamentas), 2021-11-111 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
galiojančią Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 489 straipsnio redakciją tiek melagingas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje, tiek piktnaudžiavimas smurtą patyrusio asmens teisėmis užtraukia tokio paties dydžio baudą – nuo keturiolikos iki trisdešimt eurų. Teikiamu įstatymo projektu siūloma iš ANK 489 straipsnio 1 dalies dispozicijos išbraukti melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje argumentuojant
„pertekliniu” reglamentavimu ir tuo, kad administracinė atsakomybė už tokią
veiką jau yra įtvirtinta ANK 493 straipsnyje. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas. 1.1. Išties ANK 489 straipsnio kontekste panaikinus atsakomybę už melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje tokia asmens veika būtų kvalifikuojama pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta atsakomybė už policijos ar kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. Teismų praktikoje pažymima, kad ANK 489 straipsnyje nurodyta norma laikytina specialiąja, o ANK 493 straipsnyje esanti – bendrąja[¹]. Remiantis teisės pažeidimų kvalifikavimo taisyklėmis, specialiosios normos panaikinimas sąlygotų veikų kvalifikaciją pagal bendrąją normą. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, jog ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų, t. y. minimali ir maksimali baudos ribos lyginant su galiojančios redakcijos ANK
aiškinamajame rašte šis atsakomybės sugriežtinimas niekaip nėra pagrindžiamas. 1.2.
pateikiamas argumentas dėl „perteklinio” teisinio reguliavimo yra abejotinas. Mūsų nuomone, esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai, specialioji norma turėtų būti laikoma „pertekline” bendrosios normos atžvilgiu tik esant abiems šioms kumuliatyvioms sąlygoms: 1) jeigu atsakomybės ribos už specialiojoje normoje numatytą teisės pažeidimą būtų identiškos atsakomybės riboms, nustatytoms bendrojoje normoje; 2) jeigu specialiosios normos išskyrimas niekaip neprisidėtų prie kryptingesnio valstybės vykdomo persekiojimo už tam tikrų veikų padarymą. Akivaizdu, jog pirmoji sąlyga nėra išpildoma. Taigi šiuo atveju problema yra ne siūlomo naikinti teisinio reguliavimo „perteklinis” pobūdis, bet galiojančios redakcijos ANK 489 straipsnyje numatytų baudų už melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje dydžių proporcingumas. 1.3. Kaip jau minėta, melagingas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje bei piktnaudžiavimas smurtą patyrusio asmens teisėmis pagal galiojančios redakcijos ANK 489 straipsnį užtraukia tokio paties dydžio baudas, todėl tai rodo, kad šiuo metu nurodytos veikos traktuojamos kaip esančios vienodo pavojingumo. Tuo tarpu įstatymo projektu atsakomybę siūloma griežtinti tik už vieną iš jų – už melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje. Svarstytina, kaip toks teisinis reguliavimas derėtų su sankcijų horizontaliojo nuoseklumo principu, įpareigojančiu įstatymų leidėją nustatyti panašias atsakomybės ribas už panašaus pobūdžio ir pavojingumo teisės pažeidimus[²]. Spręsti pagrindiniame komitete. 1.2 Teisės departamentas,
nuostatas su kartu teikiamu Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr.
Nr. XIVP-1056), kuriame siūloma reglamentuoti ne tik smurtą patyrusio asmens teises, bet ir smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens teises, įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 489 straipsnio 1 dalies dispozicijoje šalia piktnaudžiavimo smurtą patyrusio asmens teisėmis turėtų būti nurodytas ir piktnaudžiavimas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens teisėmis. Pritarti. 1.3
variantu, t. y. įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 489 straipsnio 2 dalies sankcijoje po žodžio „baudą” įrašytas žodis „asmenims”, o įstatymo projekto lyginamajame variante pastarojo žodžio nėra. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. V. Kalinauskas, 2021-11-24 Nr. g-2021-11861 * <...> esu pilietis ir noriu pasidalinti savo nuomone dėl TAP: XIVP-1057. Kategoriškai nepritariu, kad už smurtą būtų galima iškraustyti vyrą iš jo namų. Aukos gali prisiglausti prieglaudose ir valstybė gali joms padėti, bet joks žmogus negali būti iš savo namų išmestas į gatvę. Pašau ieškoti kitų variantų, kurie atitiktų pagarbius žmogaus teisių standartus. Įvertinta. Nuomonė įvertinta. Galutinį sprendimą dėl svarstomo įstatymo projekto priims Seimas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Generalinė prokuratūra, 2021-11-30 * Pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
Teisės ir teisėtvarkos komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į projektui pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėja: Vilija Aleknaitė-Abramikienė. Komiteto pirmininkas (Parašas) Mindaugas Lingė Komiteto biuro patarėja Asta Kazlauskienė [1] Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-154-348/2020. [2] Teisės doktrinoje pažymima, kad sankcijos turi būti nuoseklios dviem pjūviais. Vertikaliai atsakomybė už pažeidimą turi išlaikyti nuoseklumą nuo mažiausio iki didžiausio pažeidimo pavojingumo laipsnio. Horizontaliai atsakomybė turi pernelyg nesiskirti lyginant sankcijas už panašaus pobūdžio ir pavojingumo pažeidimus. Plačiau žr.: Bikelis, S., et al. Cigarečių neteisėta apyvarta: kompleksinė reiškinio ir kontrolės priemonių analizė. Vilnius:
Leidykla „Eugrimas“, 2017, p. 104.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė, SADM Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės skyriaus patarėjas Eitvydas Zurba, Policijos departamento prie VRM Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis, Policijos departamento prie VRM Policijos departamento vyriausiasis patarėjas Donatas Matuiza, Policijos departamento prie VRM Veiklos analizės ir kontrolės valdybos viršininko pavaduotoja Ieva Naruševičienė, Nacionalinės teismų administracijos Teisės ir administravimo departamento Teisinio reguliavimo ir atstovavimo skyriaus patarėja Milda Grajauskaitė, LRS Teisės departamento atstovas Simonas Mikšys, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Inga Grigienė, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės patarėja Elena Masnevaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11-111 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Pagal šiuo metu galiojančią Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 489 straipsnio redakciją tiek melagingas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje, tiek piktnaudžiavimas smurtą patyrusio asmens teisėmis užtraukia tokio paties dydžio baudą – nuo keturiolikos iki trisdešimt eurų. Teikiamu įstatymo projektu siūloma iš ANK 489 straipsnio 1 dalies dispozicijos išbraukti melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje argumentuojant „pertekliniu” reglamentavimu ir tuo, kad administracinė atsakomybė už tokią veiką jau yra įtvirtinta ANK 493 straipsnyje. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas. 1.1. Išties ANK 489 straipsnio kontekste panaikinus atsakomybę už melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje tokia asmens veika būtų kvalifikuojama pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta atsakomybė už policijos ar kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. Teismų praktikoje pažymima, kad ANK 489 straipsnyje nurodyta norma laikytina specialiąja, o ANK 493 straipsnyje esanti – bendrąja[¹]. Remiantis teisės pažeidimų kvalifikavimo taisyklėmis, specialiosios normos panaikinimas sąlygotų veikų kvalifikaciją pagal bendrąją normą. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, jog ANK
šimtų iki dviejų tūkstančių eurų, t. y. minimali ir maksimali baudos ribos lyginant su galiojančios redakcijos ANK 489 straipsniu yra atitinkamai didesnės 14 ir 66 kartus. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte šis atsakomybės sugriežtinimas niekaip nėra pagrindžiamas. 1.2. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikiamas argumentas dėl „perteklinio” teisinio reguliavimo yra abejotinas.
Mūsų nuomone, esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai, specialioji norma turėtų būti laikoma „pertekline” bendrosios normos atžvilgiu tik esant abiems šioms kumuliatyvioms sąlygoms: 1) jeigu atsakomybės ribos už specialiojoje normoje numatytą teisės pažeidimą būtų identiškos atsakomybės riboms, nustatytoms bendrojoje normoje; 2) jeigu specialiosios normos išskyrimas niekaip neprisidėtų prie kryptingesnio valstybės vykdomo persekiojimo už tam tikrų veikų padarymą. Akivaizdu, jog pirmoji sąlyga nėra išpildoma. Taigi šiuo atveju problema yra ne siūlomo naikinti teisinio reguliavimo „perteklinis” pobūdis, bet galiojančios redakcijos ANK 489 straipsnyje numatytų baudų už melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje dydžių proporcingumas. 1.3. Kaip jau minėta, melagingas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje bei piktnaudžiavimas smurtą patyrusio asmens teisėmis pagal galiojančios redakcijos ANK 489 straipsnį užtraukia tokio paties dydžio baudas, todėl tai rodo, kad šiuo metu nurodytos veikos traktuojamos kaip esančios vienodo pavojingumo. Tuo tarpu įstatymo projektu atsakomybę siūloma griežtinti tik už vieną iš jų – už melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje. Svarstytina, kaip toks teisinis reguliavimas derėtų su sankcijų horizontaliojo nuoseklumo principu, įpareigojančiu įstatymų leidėją nustatyti panašias atsakomybės ribas už panašaus pobūdžio ir pavojingumo teisės pažeidimus[²]. Nepritarti Melagingas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje savo (ne)pavojingumu nieko nesiskiria nuo 493 str. įtvirtintos nusižengimo sudėties dėl BPC ir spec. tarnybų trukdymo, todėl ir atsakomybė tiek už melagingą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, tiek už pranešimą apie bet kokį kitą įvykį turėtų būti vienoda.
Atsižvelgiant į galimas tokio pranešimo pasekmes ir galimus žmogaus teisių į nuosavybę, būsto neliečiamybę, teisės laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą ir kt. ribojimus atsakomybė turėtų būti taikoma tokia pati, kaip yra nustatyta bendrojoje normoje pagal ANK 493 straipsnį. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIVP-1056), kuriame siūloma reglamentuoti ne tik smurtą patyrusio asmens teises, bet ir smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens teises, įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 489 straipsnio 1 dalies dispozicijoje šalia piktnaudžiavimo smurtą patyrusio asmens teisėmis turėtų būti nurodytas ir piktnaudžiavimas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens teisėmis. Pritarti
projekto lyginamuoju variantu, t. y. įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 489 straipsnio 2 dalies sankcijoje po žodžio „baudą” įrašytas žodis „asmenims”, o įstatymo projekto lyginamajame variante pastarojo žodžio nėra. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Žmogaus teisių centras 2021-12-02 Lydinčiajam Administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui pastabų neturime. Atsižvelgti 4.
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Generalinė prokuratūra
2021-12-01 II. Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnio pakeitimo projekto Nr. XIVP-1057 pastabų ir pasiūlymu neturime. Atsižvelgti
atkreipia dėmesį, kad Teisėjų taryba 2021 m. birželio 1 d. rašte Nr. 36P-69- (7.1.10) „Dėl pastabų teisės aktų projektams Nr. 20-15061(2) ir Nr. 20-15062(2)“ teikė siūlymą svarstyti, ar ANK projekte (taip pat ir šiuo metu galiojančiame ANK 489 straipsnyje) numatyta atsakomybė už melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje yra adekvati, atsižvelgiant į galimas tokio pranešimo pasekmes ir galimus žmogaus teisių į nuosavybę, būsto neliečiamybę, teisės laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą ir kt. ribojimus. Šiame kontekste pastebėtina, kad melagingas policijos ar kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas (ANK 493 straipsnio 2 dalis) užtraukia baudą nuo 200 iki 2000 Eur, melagingi parodymai administracinio nusižengimo byloje (ANK 224 straipsnio 2 dalis) užtraukia baudą nuo 300 iki 860 Eur, net ir melagingos informacijos apie būtinumą ginti nepilnamečio teises ir interesus suteikimas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai pateikimas (ANK 75 straipsnio 3 dalis) užtraukia baudą nuo 30 iki 140 Eur. Tuo tarpu už melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje ar piktnaudžiavimą smurtą patyrusio asmens teisėmis (ANK 489 straipsnio 1 dalis) numatyta bauda tik nuo 14 iki 30 Eur. Pritarti 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių komitetas 2021-12-071 Pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į projektui pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, taip pat į teikiamus Komiteto siūlymus: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, siūloma tikslinti ANK 489 straipsnio 1 dalies formuluotę:
Pasiūlymas:
„1. Melagingas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje ar,
piktnaudžiavimas smurto pavojų ar smurtą patyrusio asmens teisėmis užtraukia baudą nuo keturiolikos iki trisdešimt eurų.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą bei ŽTK pasiūlymą, pritarta, kad šalia piktnaudžiavimo smurtą patyrusio asmens teisėmis turėtų būti nurodytas ir piktnaudžiavimas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens teisėmis. Nepritarta siūlymui ANK 489 str.1 d. palikti galioti specialiąją normą dėl „melagingo pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje“. Melagingas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje savo (ne)pavojingumu nieko nesiskiria nuo 493 str. įtvirtintos nusižengimo sudėties dėl BPC ir spec. tarnybų trukdymo, todėl ir atsakomybė tiek už melagingą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, tiek už pranešimą apie bet kokį kitą įvykį turėtų būti vienoda. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2021-12-01 * Pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į projektui pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Pritarti 3.
ir smurto prevencijos komisija 2022-01-05 * Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija (toliau – Komisija) kolegialiai nusprendė, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1057 nėra Komisijos kompetencija, todėl nesvarstė šio projekto ir siūlo dėl jo nuspręsti Lietuvos Respublikos Seimo paskirtam pagrindiniam – Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Atsižvelgti
komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, Irena Haase. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė