LIETUVOS RESPUBLIKOS APSAUGOS NUO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE ĮSTATYMO NR. XI-1425 PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 489 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) parengti paskatino siekis valstybės lygiu mažinti smurtą artimoje aplinkoje, sustiprinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje, smurto artimoje aplinkoje prevenciją bei specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims. Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į nevyriausybinių organizacijų pateiktus pasiūlymus, Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto, Jungtinių Tautų Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komiteto, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto, Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto (toliau – Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas) pateiktas rekomendacijas, Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (toliau – Konvencija) nuostatas, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2019 m. balandžio 15 d. potvarkiu Nr. 78 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarytos darbo grupės prevencijos ir apsaugos nuo smurto prieš moteris bei smurto artimoje aplinkoje klausimams koordinuoti ir spręsti (toliau – Darbo grupė) pateiktus pasiūlymus. Statistiniai duomenys. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) duomenimis, 2020 m. policijoje buvo registruota 58 553 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje. 1 pav. Policijoje užregistruoti pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje Šaltinis – Policijos departamento duomenys 2020 m.
79,8 proc. suaugusių nukentėjusiųjų buvo moterys, 10,5 proc. visų nukentėjusiųjų – vaikai iki 18 metų. Užregistruoti smurto artimoje aplinkoje nusikaltimai sudaro net 16,8 proc. visų užregistruotų nusikaltimų, per 2020 m. užregistruota 5 815 įtariamų (kaltinamų) smurtautojų. 2020 m. 88 proc. smurtautojų buvo vyrai, daugiau nei pusė smurtautojų – 30–49 metų amžiaus. Dažniausia smurtauja žemesnį išsilavinimą turintys asmenys – 58 proc. smurtautojų turėjo vidurinį ar profesinį išsilavinimą, 22 proc. – pagrindinį išsilavinimą, 12 proc. – aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą. Nusikaltimo padarymo metu 44,5 proc. smurtautojų niekur nedirbo ir nesimokė, 55,2 proc. buvo apsvaigę nuo alkoholio. Daugiau dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų įvyksta kaime[¹]. Smurtas artimoje aplinkoje vis dar „paslėptas“ (latentiškas) reiškinys, kurio tiksliems mastams nustatyti trūksta tyrimų duomenų. Viešosios nuomonės tyrimo duomenimis, 60 proc. asmenų, patyrusių smurtą artimoje aplinkoje, pagalbos nesikreipė (80 proc. vyrų ir 54 proc. moterų). Kaip teigiama 2019 m. atlikto tyrimo „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“ (toliau – Smurto artimoje aplinkoje tyrimas)[²] išvadose, „smurto artimoje aplinkoje statistikoje daugiausia fiksuojamas fizinis smurtas, psichologinio ir ekonominio smurto atvejų labai mažai, o seksualinio smurto atvejų – neįtikėtinai mažai. Galima daryti prielaidą, kad taip yra ne todėl, kad Lietuvoje kitų smurto rūšių nėra, bet todėl, kad šios smurto formos sunkiai atpažįstamos ir dar sunkiau įrodomos.“ Asociacijos „Moterų informacijos centras“ užsakymu 2020 m. UAB „Baltijos tyrimai“ atlikto tyrimo duomenimis[³], 19 proc. Lietuvos gyventojų (25 proc. moterų ir 13 proc. vyrų) nurodė patyrę smurtą artimoje aplinkoje.
Visuomenės nuostatos dėl smurto artimoje aplinkoje vis dar prieštaringos, smurto pateisinimas paplitęs. Anksčiau minėto viešosios nuomonės tyrimo duomenimis, 89 proc. respondentų laiko smurtą artimoje aplinkoje nepateisinamu dalyku, tačiau toje pačioje apklausoje paklausus, ar būna tokių situacijų gyvenime, kai būtų galima pateisinti ar atleisti kai kurias smurto artimoje aplinkoje formas, 17 proc. respondentų nurodė galintys pateisinti įvairias smurto formas. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo, kuris buvo priimtas 2011 m. gegužės 26 d. (įsigaliojo 2011 m. gruodžio 15 d.), įgyvendinimo praktika rodo, kad smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų, kurie kreipėsi pagalbos, skaičius nuosekliai didėjo. Specializuotos pagalbos centras, gavęs iš policijos smurtą patyrusio asmens kontaktinius duomenis, nedelsdamas susisiekia su nukentėjusiu asmeniu ir pasiūlo pagalbą. 2013 m. pagalba buvo suteikta daugiau nei 5 000 asmenų, 2019 m. specializuotos pagalbos centrai pagalbą suteikė 11 000 asmenų, 2020 m. – apie 12 000 asmenų. 84 proc. smurtą patyrusių asmenų, kuriems suteikta pagalba, buvo moterys. Taip pat fiksuojamas mažėjantis atvejų, kai nepavyksta susisiekti su smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu arba kai pagalbos atsisakoma, skaičius: 2019 m. buvo 987 asmenys, su kuriais nepavyko susisiekti ir (ar) kurie atsisakė pagalbos, 2020 m. – 584 asmenys. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2020 m. užregistruoti 29 nužudymai (2019 m. – 21), 30 sunkių sveikatos sutrikdymų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, 183 nesunkūs sveikatos sutrikdymai (2019 m. – 209), 6 568 fiziniai skausmo sukėlimai ar nedideli sveikatos sutrikdymai (2019 m. – 8 087), 327 grasinimai nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimai (2019 m. – 709).
Dėl smurto artimoje aplinkoje latentiškumo ir COVID-19 pandemijos iššūkių smurto artimoje aplinkoje atvejų mažėjimas kai kuriose srityse turi būti vertinamas kritiškai. Kaip pažymima Europos lyčių lygybės instituto tyrime[⁴], visoje Europos Sąjungoje pagalbos teikėjai pandemijos laikotarpiu buvo priversti surasti naujus pagalbos teikimo smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims būdus, kilo iššūkių dėl smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų privatumo ir saugumo, nes dėl pandemijos sąlygų smurtą artimoje aplinkoje patyrę asmenys neretai turėjo likti namuose kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiu asmeniu, todėl negalėjo kreiptis pagalbos. Europos lyčių lygybės instituto tyrime[⁵] išskiriamos kelios skirtingos neigiamos smurto artimoje aplinkoje pasekmės:
1ekonominės pridėtinės vertės praradimas – patirtas smurtas, ypač fizinis, gali lemti trumpalaikes ir ilgalaikes pasekmes nukentėjusiųjų sveikatai, dėl kurių asmuo bent laikinai negali užsiimti ekonomine veikla.
Ekonominio smurto artimoje aplinkoje atveju nukentėjusieji yra priklausomi nuo smurtautojo, todėl negali visavertiškai dalyvauti visuomeniniame gyvenime;
2sveikatos apsaugos sistemos išlaidos bei žala fizinei ir emocinei sveikatai –atsižvelgiant į trumpalaikius ir ilgalaikius padarinius nukentėjusiesiems, didelė našta dėl smurto artimoje aplinkoje tenka sveikatos apsaugos sistemai, ne tik rūpinantis nukentėjusiaisiais iškart po smurtinio įvykio, tačiau ir vėliau, teikiant pagalbą nukentėjusiesiems, patyrusiems ilgalaikę žalą fizinei ir emocinei sveikatai, įskaitant išlaidas galimiems kompensuojamiesiems medikamentams;
3teisėsaugos sektoriaus išlaidos – smurto artimoje aplinkoje atvejais šios išlaidos susijusios su policijos reagavimu į smurtinio pobūdžio įvykius, ikiteisminių tyrimų atlikimu, baudžiamųjų ir civilinių bylų nagrinėjimu teismuose, bausmių vykdymo, probacijos, smurtinio elgesio keitimo programų vykdymo kaštais;
4socialinės apsaugos sistemos išlaidos – smurto artimoje aplinkoje atvejais šios išlaidos patiriamos dėl nukentėjusiųjų ekonominio neaktyvumo, taip pat dėl paramos būstui ir piniginės paramos, vaiko teisių apsaugos institucijų veiklos, kai kuriais atvejais – dėl nustatytos negalios;
5pagalba – nukentėjusiesiems suteikiama specializuota kompleksinė pagalba po smurtinio įvykio, taip pat teikiamos emocinės pagalbos telefonu paslaugos (visos šios paslaugos finansuojamos iš valstybės biudžeto);
6asmeniniai nuostoliai – nukentėjusieji dėl smurto gali patirti išlaidų, susijusių su gyvenamosios vietos keitimu, didelės apimties teisinėmis paslaugomis, smurtinio incidento metu sugadintu turtu.
Ekonominio smurto artimoje aplinkoje atveju nukentėjusieji yra priklausomi nuo smurtautojo, todėl negali visavertiškai dalyvauti visuomeniniame gyvenime;
2sveikatos apsaugos sistemos išlaidos bei žala fizinei ir emocinei sveikatai –atsižvelgiant į trumpalaikius ir ilgalaikius padarinius nukentėjusiesiems, didelė našta dėl smurto artimoje aplinkoje tenka sveikatos apsaugos sistemai, ne tik rūpinantis nukentėjusiaisiais iškart po smurtinio įvykio, tačiau ir vėliau, teikiant pagalbą nukentėjusiesiems, patyrusiems ilgalaikę žalą fizinei ir emocinei sveikatai, įskaitant išlaidas galimiems kompensuojamiesiems medikamentams;
3teisėsaugos sektoriaus išlaidos – smurto artimoje aplinkoje atvejais šios išlaidos susijusios su policijos reagavimu į smurtinio pobūdžio įvykius, ikiteisminių tyrimų atlikimu, baudžiamųjų ir civilinių bylų nagrinėjimu teismuose, bausmių vykdymo, probacijos, smurtinio elgesio keitimo programų vykdymo kaštais;
4socialinės apsaugos sistemos išlaidos – smurto artimoje aplinkoje atvejais šios išlaidos patiriamos dėl nukentėjusiųjų ekonominio neaktyvumo, taip pat dėl paramos būstui ir piniginės paramos, vaiko teisių apsaugos institucijų veiklos, kai kuriais atvejais – dėl nustatytos negalios;
5pagalba – nukentėjusiesiems suteikiama specializuota kompleksinė pagalba po smurtinio įvykio, taip pat teikiamos emocinės pagalbos telefonu paslaugos (visos šios paslaugos finansuojamos iš valstybės biudžeto);
6asmeniniai nuostoliai – nukentėjusieji dėl smurto gali patirti išlaidų, susijusių su gyvenamosios vietos keitimu, didelės apimties teisinėmis paslaugomis, smurtinio incidento metu sugadintu turtu. Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus taip pat paskatino tarptautinių organizacijų pateiktos rekomendacijos.
Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas, apsvarstęs Lietuvos Respublikos šeštąjį periodinį pranešimą, teikdamas savo rekomendacijas, paragino „panaikinti reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą tam, kad policija galėtų pareikalauti ribojančių /apsaugos priemonių ir sustiprinti tokių priemonių vykdymą, siekiant apsaugoti nuo smurto nukentėjusias moteris, taip pat stiprinti teisėjų, prokurorų ir policijos pareigūnų atitinkamus gebėjimus“[⁶]. Konvencijoje, kurią Lietuva pasirašė 2013 m. birželio 7 d., numatyta, kad „šalys imasi būtinų teisėkūros ir kitų priemonių, kad priimtų ir įgyvendintų visoje valstybėje taikomą veiksmingą, visapusišką ir koordinuojamą politiką, apimančią visas atitinkamas priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią visų formų smurtui, įtrauktam į Konvencijos taikymo sritį, ir kovoti su juo, ir užtikrintų holistinį smurto prieš moteris problemos sprendimą“. Konvencijoje įtvirtintos siūlomos smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos nukentėjusiesiems priemonės integruotos ir į teikiamą Įstatymo projektą (pvz., duomenų rinkimas, švietimas, specialistų mokymas, prevencinės smurtinio elgesio programos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, stebėsena ir kita). Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2020 m. gruodžio 31 d. ataskaitoje Nr. NŽTI‑2020/1-1 „Dėl esminių žmogaus teisių problemų, kylančių pagalbos smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims užtikrinimo srityje“ įvardijama, kad pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims organizuojančių ir teikiančių subjektų tarpinstitucinis bendradarbiavimas nepakankamas, todėl būtina imtis visų įmanomų priemonių, siekiant stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą šioje srityje tiek savivaldybių, tiek nacionaliniu lygmenimis, diegti pagalbos smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikimo sistemą ir koordinuoti jos veikimą.
Įvertinus statistinius duomenis apie smurto artimoje aplinkoje paplitimą, pagalbos teikimą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims ir išanalizavus galiojančius teisės aktus, pastebėtina, kad yra atvejų, kai ikiteisminio tyrimo veiksmai sukuria sąlygas kilti antrinei viktimizacijai: smurtą artimoje aplinkoje patyrę asmenys, jei jie patyrė fizinių sužalojimų, vykstant ikiteisminiam tyrimui, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, dėl savo sveikatos būklės ir patirtų sužalojimų apžiūrimi medikų, o vėliau pakartotinai – teismo medicinos ekspertų. Atsižvelgiant į tai, svarbu tobulinti esamą teisinį medicininės pagalbos teikimo smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims reglamentavimą, kad jiems būtų taikomos tokios sveikatos būklės patikrinimo ir smurto padarytos žalos sveikatai nustatymo procedūros, kurios smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui, siekiančiam teisingumo, sukeltų kuo mažesnę psichologinę, fizinę ir administracinę naštą. Pagalbos finansavimas. Šiuo metu specializuota kompleksinė pagalba finansuojama kiekvienais metais organizuojant projektų atrankos konkursą.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo taikymo praktika parodė, kad reikia nustatyti specializuotos kompleksinės pagalbos tiek smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims, tiek smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikimo finansavimo mechanizmą, kad būtų užtikrintas šio finansavimo tvarumas ir tęstinumas. Tokio tvarumo būtinybė nurodoma Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito 2019 m. spalio 1 d. ataskaitoje Nr. FA-8 „2018 metų valstybės konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių teisingumo bei valstybės biudžeto lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo vertinimas“ (toliau – Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito ataskaita). Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte siūloma įteisinti specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimą, taip įtvirtinant specializuotos kompleksinės pagalbos finansavimo tęstinumą, kad ji būtų teikiama efektyviau, tvariau ir vienodos kokybės visoje Lietuvoje. Duomenų perdavimas. Pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, policijos pareigūnai, atvykę į smurto artimoje aplinkoje įvykio vietą, informuoja smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos pagalbos centras, kuris suteiks jam pagalbą, įteikia jam psichologinės pagalbos telefono numerį ir kitą rašytinę informaciją apie pagalbą smurtą patyrusiems asmenims ir nedelsdami apie gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje praneša specializuotos pagalbos centrui. Specializuotos pagalbos centrui pateikiami būtiniausi susisiekti su smurtą patyrusiu asmeniu duomenys. Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą, policija turi suteikti specializuotos pagalbos centrui informaciją apie smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį, tačiau neįvardyta informacija (duomenys), kuri turi būti perduodama.
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte siūloma nurodyti kokia informacija turi būti perduota – būtiniausi asmens duomenys (smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens vardas ir pavardė, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas), kartu užtikrinant tinkamą asmens duomenų apsaugą smurto artimoje aplinkoje atvejais. Įstatymo projekto tikslas ir uždaviniai. Įstatymo projekto paskirtis – užtikrinti kiekvieno asmens apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje, dėl jo žalos visuomenei priskiriamo prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, nedelsiant reaguoti į grėsmę, kylančią dėl smurto artimoje aplinkoje, taikyti smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemones, teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, nustatyti institucijų ir įstaigų kompetencijas smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikimo srityse.
Įstatymo projekto uždaviniai:
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas);
2Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – ANK projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) rengimą inicijavo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – SADM). Įstatymų projektai parengti atsižvelgus į Darbo grupėje valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų pateiktus bei derinant Įstatymų projektus gautus pasiūlymus. Įstatymų projektus parengė SADM Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės skyrius (vedėja – Jolanta Sakalauskienė, tel. 8 614 19 075, el. p. [email protected]; kontaktinis asmuo –SADM Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės skyriaus patarėjas Eitvydas Zurba, tel. 8 658 61 202, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai 3.1.
Bendrosios nuostatos Šiuo metu galiojančioje Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakcijoje apibrėžtos smurto, artimos aplinkos, smurtautojo, specializuotos kompleksinės pagalbos smurtą patyrusiems asmenims sąvokos, įtvirtinti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje principai. 3.2. Smurto artimoje aplinkoje prevencija Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra nuostatų dėl privalomo temų apie moterų ir vyrų lygybę, nestereotipinius moterų ir vyrų vaidmenis, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, smurtą artimoje aplinkoje įtraukimo į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas. Taip pat nėra nuostatų dėl mokymų smurto artimoje aplinkoje atpažinimo, prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikimo temomis švietimo, sveikatos apsaugos ir kitų sričių darbuotojams bei valstybės tarnautojams. 3.3. Pagalba po smurto artimoje aplinkoje įvykio
Galiojantis teisinis reglamentavimas šiuo metu sudaro teisines prielaidas skirti tam tikras laikinąsias smurtą patyrusio asmens apsaugos nuo smurtaujančio asmens priemones tuo atveju, kai nepakanka duomenų nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą. Vadovaujantis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsniu, smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimas organizuojamas taip: gavus pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, kai nepakanka duomenų nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą, gali būti skiriamos šios laikinosios smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės: 1) įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu; 2) įpareigojimas smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo.
Kai nepakanka duomenų nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą ir būtina patikslinti įvykio aplinkybes, policijos pareigūnas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo pranešimo gavimo atlieka smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą ir, nustatęs riziką arba esant rašytiniam smurtą patyrusio asmens prašymui, nedelsdamas kreipiasi į apylinkės teismą dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo. Apylinkės teismas dar per 24 valandas turi priimti atitinkamą sprendimą. Taigi sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių priimamas per 48 valandas, o smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo šiuo laikotarpiu, kai sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo, nėra apsaugotas. Papildomai pažymėtina, kad nuo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įsigaliojimo laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių klausimą teismai nagrinėjo itin retai (pvz.: tiek 2020, tiek 2021 m. aukštesnės instancijos teismuose nenagrinėta nė viena byla, susijusi su dabar galiojančio Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytų laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių taikymu), lyginant su šio aiškinamojo rašto 1 punkte pateikta statistika.
Ši praktika vertintina neigiamai, nes smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo turi būti apsaugotas nedelsiant po to, kai patyrė smurtą artimoje aplinkoje, todėl Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti naują apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemonę – apsaugos nuo smurto orderį. 3.3.2. Specializuota kompleksinė pagalba Nuo 2012 m. Lietuvoje specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikia specializuotos pagalbos centrai. Specializuotos pagalbos centrų veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, kiekvienais metais organizuojant Specializuotos pagalbos centrų projektų atrankos konkursą, kurio metu atrenkami nevyriausybinių organizacijų (asociacijų arba viešųjų įstaigų) projektai. Specializuotos pagalbos centrų smurto artimoje aplinkoje atveju teikiama pagalba: informavimas; įgalinimas; konsultavimas; veiksmų ir pagalbos priemonių plano sudarymas; psichologo pagalba; teisininko pagalba; pagalba rengiant dokumentus; tarpininkavimas kitose įstaigose; prireikus ir esant galimybei, lydėjimas į policijos komisariatą, teismą, kitas institucijas ir (ar) organizacijas, kurios gali padėti spręsti dėl smurto artimoje aplinkoje iškilusias problemas; asmens prašymu tarpininkavimas, kad smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui būtų suteikta medicininė pagalba.
Pastaruosius kelerius metus atrenkamas ir finansuojamas vienas projektas, kurį įgyvendinant siekiama užtikrinti vienodos specializuotos kompleksinės pagalbos, kaip ji apibrėžta Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje, teikimą. Minėtoje dalyje numatyta, kad specializuota kompleksinė pagalba smurtą patyrusiems asmenims (toliau – specializuota kompleksinė pagalba) – tai specializuotos pagalbos centrų teikiama kompleksinė pagalba smurto artimoje aplinkoje atveju įveikiant kritinę būklę, specializuota psichologo, teisinė ir kita pagalba. Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito ataskaitoje pažymėta, kad, jei projektų finansavimo būdu valstybės biudžeto lėšos skiriamos nuolatinio pobūdžio veiklai, toks finansavimo mechanizmas neužtikrina nenutrūkstamo ir efektyvaus aprašytų paslaugų teikimo, taigi toks finansavimo būdas nėra tinkamiausias, nes negali užtikrinti visų visuomenės tikslinių grupių poreikių tenkinimo. Nuo 2019 m. specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą visoje Lietuvos teritorijoje organizuoja Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija.
Lietuvoje yra 16 specializuotos pagalbos centrų, kurie turi savo būstines: Moterų veiklos inovacijų centras (Šiaulių m.), Alytaus miesto moterų krizių centras (Alytaus m.); Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras (Anykščiai); Moterų teisių asociacija (Kauno r.); Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius (Panevėžys); Moterų informacijos centras (Vilnius); Visagino šeimos krizių centras (Visaginas); Kauno moterų linija (Kauno m.); Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras (Tauragė); Marijampolės apskrities moters veiklos centras (Marijampolė); Kauno apskrities moterų krizių centras (Kaunas); Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras (Klaipėda); Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras (Kretinga); Telšių krizių centras (Telšiai); koordinacinis centras „Gilė“ (Šilalė); Raseinių krizių centras (Raseiniai) (2 pav.). 2 pav. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų būstinės Šaltinis – SADM duomenys, 2021 m. Nors galiojantis teisinis reglamentavimas sudaro sąlygas smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui gauti specializuotą kompleksinę pagalbą, tačiau šiuo metu neįteisinta specializuotos kompleksinės pagalbos centrų teikiamos pagalbos akreditacija. 3.3.3. Darbas su smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiu asmeniu Šiuo metu smurtinio elgesio keitimo mokymai vykdomi kiekvienais metais organizuojant Nevyriausybinių organizacijų projektų, skirtų smurto artimoje aplinkoje prevencijai ir smurtinio elgesio keitimui, atrankos konkursą – atrenkamos skirtingos organizacijos, kurios tais metais organizuoja šiuos mokymus.
Daugumoje Lietuvos vietų smurtinio elgesio keitimo programos prieinamos tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui; naudojamos smurtinio elgesio keitimo priemonės ne visada pakankamai efektyvios; įgyvendinant smurtinio elgesio keitimo priemones, trūksta bendradarbiavimo su kitomis pagalbos teikimo procese dalyvaujančiomis institucijomis ir organizacijomis; asmenys, siekiantys keisti savo elgesį, stokoja informacijos apie galimą gauti pagalbą; teikiama pagalba ne visuomet vienodai profesionali bei nuosekli; trūksta žmonėms, turintiems negalią, pritaikytų smurtinio elgesio keitimo programų (pvz., su vertimu į gestų kalbą); trūksta smurtinio elgesio keitimo programų užsienio kalba (pvz., kai teismas įpareigoja Lietuvoje gyvenantį užsienietį keisti elgesį); nepakankamas ir neužtikrinantis tęstinumo smurtinio elgesio keitimo programų finansavimas. Savivaldybių administracijų duomenimis, smurtinio elgesio keitimo programos (mokymai) asmenims prieinamos (-i) tik per Lietuvos probacijos tarnybą arba neprieinamos (-i) visai (Lietuvos probacijos tarnybos vykdoma baudžiamojo poveikio priemonė – asmenų, dėl kurių priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas skirti šią priemonę, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje). 2020 m. SADM apklausė savivaldybių administracijas dėl smurtinio elgesio keitimo programų prieinamumo kiekvienoje savivaldybėje (3 pav.): didžioji dalis savivaldybių administracijų, nurodė, kad paslaugos yra prieinamos. Keletas savivaldybių administracijų informacijos iš viso nepateikė. 3 pav.
Šaltinis – Lietuvos savivaldybių administracijų duomenys, surinkti SADM, 2020 m. 3.4. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas bei kompetencijų nustatymas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme nenumatytas aiškus tarpinstitucinio bendradarbiavimo mechanizmas bei aiškios institucijų atsakomybės ribos, vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, užtikrinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir teikiant pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims. Taip pat nėra nuoseklaus bendradarbiavimo nacionaliniu ir vietos lygmenimis: bendraujama fragmentiškai, epizodiškai reaguojant į konkrečias iškilusias problemas. Efektyvi smurto artimoje aplinkoje prevencija ir pagalba smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims įmanoma tik nuolat bendradarbiaujant valstybės ir savivaldos lygmenimis. Pagrindinės bendradarbiavimo kliūtys: informacijos apie institucijų atsakomybes ir kompetencijas trūkumas; asmenų, dalyvaujančių tarpinstitucinio bendradarbiavimo grupėse, kaita; komunikacijos spragos (silpni vadinamieji horizontalūs ryšiai tarp specialistų, dirbančių su tuo pačiu atveju, neveiksminga vadinamoji vertikali komunikacija); tarpinstitucinio pasitikėjimo stoka. Informacijos mainams reikalingi horizontalūs ryšiai tarp darbuotojų, kurie dirba su smurtą artimoje aplinkoje patyrusiais asmenimis. Vertikaliais ryšiais (pranešant aukštesnio lygio vadovams) paremta komunikacija vertinama kaip nepakankamai efektyvi. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 4.1.
Bendrosios nuostatos Įstatymo projektu siūloma patikslinti įstatyme vartojamas sąvokas ir įtvirtinti naujas sąvokas („specializuota kompleksinė pagalba“, „apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis“, „smurtas artimoje aplinkoje“, „smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo“, „smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo“, „pagalba smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui“), įteisinti specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimą, įtvirtinti institucijų bendradarbiavimo nacionaliniu ir vietos lygmenimis mechanizmą, taip pat įtvirtinti naują prevencinę apsaugos nuo smurto priemonę – apsaugos nuo smurto orderį. 4.2. Smurto artimoje aplinkoje prevencija Atsižvelgus į patirtį, sukauptą įgyvendinant Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, nevyriausybinių organizacijų atstovų Darbo grupėje pateiktus pasiūlymus, Įstatymo projekte patikslintos galimos taikyti prevencijos priemonės. Viena smurto priežasčių – stereotipiniai moterų ir vyrų vaidmenys. Vaikai menkai supranta moterų ir vyrų nelygybės keliamas problemas, nėra mokomi nesmurtinių konfliktų sprendimo būdų. Įstatymo projekte įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija užtikrina privalomą mokymo temų, pritaikytų pagal besimokančiųjų gebėjimus ir amžių, apie moterų ir vyrų lygybę, nestereotipinius moterų ir vyrų vaidmenis, tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas.
Atsižvelgiant į tai, kad švietimo darbuotojai, mokyklos bendruomenė bei sveikatos priežiūros specialistai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant smurto artimoje aplinkoje prevenciją ir teikiant pagalbą nukentėjusiesiems, įtraukiamas punktas apie švietimo darbuotojų, bendruomenės, sveikatos priežiūros specialistų, visuomenės sveikatos biurų darbuotojų mokymus apie smurto artimoje aplinkoje atpažinimą, prevenciją ir pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims. Taip pat labai svarbu, užtikrinant moterų ir vyrų lygybės principo laikymąsi, organizuoti mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus policijos pareigūnams, prokurorams ir teisėjams, siekiant užtikrinti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių ar smurtą patyrusių asmenų teisių apsaugą. Įstatymo projekte numatyta, kad SADM konkurso būdu finansuoja nevyriausybinių organizacijų projektus, skirtus smurto artimoje aplinkoje prevencijai bei smurtiniam elgesiui keisti. 4.3. Pagalba po smurto artimoje aplinkoje įvykio 4.3.1.
Prevencinė apsaugos priemonė Siekiant spręsti šio aiškinamojo rašto 3.3.1 papunktyje įvardytą problemą ir suteikti apsaugą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui nedelsiant, kai gaunama duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje arba kai yra pagrįstų duomenų (šie duomenys bus kompleksiškai vertinami taikant Įstatymo projekto nuostatas, taip pat bus atsižvelgta į smurto artimoje aplinkoje riziką pagal rizikos vertinimo kriterijus), kad toks smurtas netrukus gali būti panaudotas, tačiau tų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. Apsaugos nuo smurto orderis – prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo. Teisę skirti apsaugos nuo smurto orderį 72 valandoms nuo pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje gavimo siūloma suteikti policijos pareigūnams.
Apsaugos nuo smurto orderiu smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 72 valandoms nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas: laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patyrusiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas; nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo gyvena, ar negyvena joje kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu; nesiartinti apsaugos nuo smurto orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvenančių asmenų ir (ar) vaikų, kurie gyvena aplinkoje, kurioje buvo sukeltas pavojus; nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu. Priimdamas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį, policijos pareigūnas turės atsižvelgti į smurto artimoje aplinkoje pavojaus riziką. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį turės priimti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo (smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustatys vidaus reikalų ministras).
Atsižvelgiant į tai, kad specializuotos pagalbos centras glaudžiai bendradarbiauja ir teikia specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą patyrusiam asmeniui, Įstatymo projekte specializuotos kompleksinės pagalbos centrui numatoma funkcija atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą ir perduoti policijos įstaigai, iš kurios specializuotos kompleksinės pagalbos centras gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis, pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo rezultatus (pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo tvarką nustatys socialinės apsaugos ir darbo ministras). Jei apsaugos nuo smurto orderį reikia skirti ilgesniam nei 72 valandų terminui ir dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens nepradedamas ikiteisminis tyrimas, apsaugos nuo smurto orderį skyręs policijos pareigūnas ne vėliau nei per 48 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo dienos turi kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo, apie tai elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdamas informuodamas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį ir smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį. Apylinkės teismas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo policijos pareigūno kreipimosi dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo gavimo dienos, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priima sprendimą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo.
Apylinkės teismas policijos pareigūno sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį 72 valandoms gali pratęsti iki 12 kalendorinių dienų. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui skirto apsaugos nuo smurto orderio taikymo terminas negali būti ilgesnis kaip 15 kalendorinių dienų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitose Europos Sąjungos valstybėse tokio pobūdžio orderiai taip pat skiriami:
Apsaugos nuo smurto orderis gali būti skiriamas tik pilnamečiam asmeniui, apsaugos nuo smurto orderio nenumatoma skirti nepilnamečiam asmeniui. Vaikams taikoma ypatinga apsauga, siekiant užtikrinti jų teises, teisėtus interesus ir pagalbą. Jei smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo yra nepilnametis asmuo, vadovaujamasi geriausių vaiko interesų principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Visais atvejais turi būti įvertinta individuali vaiko situacija ir nustatyta, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, elgesio problemas, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, kaitą, gebėjimus ir brandą, siekiant užtikrinti tinkamą vaiko raidą, jo poreikių tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, teisę į sveikatą ir mokslą. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei užtikrinti, teikiant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą, siekiant stiprinti tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybę ir galimybes rūpintis vaiku, užtikrinti vaiko interesus, nustatyti pagalbos vaikui ir šeimai ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą organizavimo pagrindus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ir Vaiko teisių deklaracijos nuostatas. Atsižvelgiant į tai, nepilnamečiam asmeniui, keliančiam smurto artimoje aplinkoje pavojų, taikomos pagalbos priemonės, o ne valstybės prievartos priemonės, suteikiamos paslaugos, kurios būtų teikiamos natūraliai vaiko gyvenamojoje aplinkoje jam ir jo šeimos nariams: mokoma, kaip valdyti vaiko elgesį, kaip jam sukurti aiškią darbotvarkę, tinkamai reaguoti į nepriimtiną jo elgesį, apsisaugoti nuo jo.
Atsakomybė už apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų pažeidimą numatyta ANK projekte – asmuo, pažeidęs apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimus, traukiamas administracinėn atsakomybėn Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka. Apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų laikymąsi kontroliuoja policijos pareigūnai. Policijos departamento duomenimis, prognozuojama, kad bus skiriama apytiksliai 36 000 apsaugos nuo smurto orderių per metus. Todėl gali padidėti laikino apnakvindinimo ar nakvynės paslaugų poreikis tais atvejais, kai smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo iškeldinamas iš gyvenamosios vietos, neturi galimybės apsaugos nuo smurto orderio galiojimo laikotarpiu apsistoti pas kitus artimus asmenis. 2020 m. SADM apklausė savivaldybių administracijas, ar jos turėtų galimybę tokiems asmenims suteikti nakvynės paslaugas. Dalis jų atsakė, kad turėtų galimybę suteikti nakvynės paslaugas tokiems asmenims. Kelios savivaldybių administracijos informacijos nepateikė. 4 pav. pavaizduotas apnakvindinimo paslaugų prieinamumas Lietuvoje. 4 pav. Apnakvindinimo paslaugų prieinamumas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims Lietuvoje Šaltinis – Lietuvos savivaldybių administracijų duomenys, surinkti SADM, 2020 m. 4.3.2. Specializuota kompleksinė pagalba Atsižvelgiant į susiklosčiusią specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo praktiką, Įstatymo projekte išsamiau nei šiuo metu galiojančioje Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakcijoje apibrėžiama specializuota kompleksinė pagalba smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims.
Įstatymo projekte siūlomas naujas specializuotos pagalbos centrų pavadinimas – specializuotos kompleksinės pagalbos centrai. Taip būtų išvengta šiuo metu dažno specializuotos pagalbos centrų tapatinimo su savivaldybėse veikiančiais socialinės paramos centrais. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta ankščiau, siekiant užtikrinti specializuotos kompleksinės pagalbos finansavimo tęstinumą, kokybę, prieinamumą, nustatyti bendrus jos teikimo reikalavimus, efektyviau ir racionaliau naudoti valstybės biudžeto lėšas, Įstatymo projekte siūloma įteisinti specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimą, aiškiau apibrėžiant jos teikimo sąlygas, finansavimą, paskirtį, ją teikti galinčius subjektus. Tikimasi, kad specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimas sumažins specializuotos pagalbos centrų administracinę naštą dėl patiriamų laiko sąnaudų skirtumo tarp pagalbos finansavimo būdo ir jos akreditavimo būdo (pažyma dėl administracinės naštos pridedama prie teikiamų dokumentų).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytu proporcingumo principu, pagal kurį pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti, rengiant naujos redakcijos Įstatymo projektą, buvo pasirinktas ir numatytas taikyti specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo modelis, iš esmės analogiškas nustatytam Lietuvos Respublikos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatyme, t. y. numatyta, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims pagalbą teikia specializuotos kompleksinės pagalbos centrai. Ši specializuota kompleksinė pagalba, atlikus įvertinimą, turės būti pripažinta atitinkančia Įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. būti akredituota. Akreditavimo tikslas – pripažinti specializuotos kompleksinės pagalbos centro kompetenciją teikti tam tikras paslaugas, atlikti procedūras bei veiksmus pagal nustatytus reikalavimus. Šiuo Įstatymo projektu nesiekiama nustatyti, kad specializuotos kompleksinės pagalbos centras privalo turėti tam tikrą dokumentą (pvz., licenciją), reikalingą tam tikrai ūkinei veiklai pradėti ar vykdyti, todėl Įstatymo projekte nenumatytas licencijavimas. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad specializuotą kompleksinę pagalbą akredituoja socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.
Įstatymo projekte numatyta specializuota kompleksinė pagalba galės būti finansuojama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Finansavimą valstybės biudžeto lėšomis numatoma skirti tik tiems specializuotos pagalbos centrams, kurių teikiama pagalba bus akredituota ir kurie bus sudarę sutartis su socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras dėl specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimo turės kreiptis į socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotą įstaigą ir pateikti prašymą akredituoti jo teikiamą specializuotą kompleksinę pagalbą. Ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo akredituoti teikiamą specializuotą kompleksinę pagalbą gavimo dienos socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga įvertins, ar pageidaujantis teikti specializuotą kompleksinę pagalbą specializuotos kompleksinės pagalbos centras atitinka Įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, ir socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo priims sprendimą dėl teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimo. Sprendimas dėl teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimo galioja neterminuotai, jeigu teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą nebuvo panaikinta. Specializuotos pagalbos centras, kurio teikiama pagalba bus akredituota, kreipsis į socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotą įstaigą dėl valstybės biudžeto lėšų naudojimo akredituotai pagalbai teikti sutarties sudarymo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.
Siekiant suteikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims tinkamą operatyvią specializuotą kompleksinę pagalbą, Įstatymo projekte numatyta, kad policijos pareigūnai ir prokuroras organizuoja informacijos apie pagalbos teikimą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenins perdavimą specializuotos kompleksinės pagalbos centrui. Policijos pareigūnai, atvykę į smurto artimoje aplinkoje įvykio vietą, informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos kompleksinės pagalbos centras, kuris suteiks jam pagalbą, pateikia jam emocinės pagalbos tarnybos telefono ryšio numerį, specializuotos kompleksinės pagalbos centro kontaktinę informaciją (telefono ryšio numerį ir elektroninio pašto adresą), rašytinę informaciją apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims pobūdį ir informaciją, nurodytą Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnyje. 4.3.3. Darbas su smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiu asmeniu Siekiant spręsti šio aiškinamojo rašto 3.3.3 papunktyje įvardytą problemą ir užtikrinti galimybę keisti smurtinį elgesį asmenims, kurie nėra padarę nusikalstamos veikos, bet už tai nuteisti, Įstatymo projektu siūloma reglamentuoti smurtinio elgesio keitimo programų (mokymų) finansavimą ir vykdymą. Taip pat Įstatymo projekte reglamentuojamas informacijos pateikimas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui, siekiant savanoriško jo įsitraukimo į smurtinio elgesio keitimo programas (mokymus).
Įstatymo projekto rengėjų nuomone, galimybė lankyti smurtinio elgesio keitimo programas (mokymus) itin padės mažinti smurto artimoje aplinkoje apraiškas ir išvengti besikartojančių smurto artimoje aplinkoje įvykių. Smurtinio elgesio keitimo programas (mokymus) organizuos nevyriausybinės organizacijos, kurias konkurso būdu atrinks SADM. Manoma, kad tai darys Lietuvoje veikiantys vyrų krizių centrai, kurie plės teikiamų paslaugų ir teritorines apimtis. Šiuo metu Lietuvoje veikia šie vyrų krizių centrai (toliau – VKC), kurie turi pagalbos linijas: Vyrų linija (Kaunas, Kauno apskrities VKC dalis), pagalbos vyrams linija „Nelik vienas“ (Klaipėda), Vyrų krizių ir informacijos centras (Vilnius), Kauno apskrities vyrų krizių centras (Kaunas), Vyrų konsultavimo centras (Vilnius), Raseinių krizių centras (Raseiniai), Telšių krizių centras (Telšiai), Marijampolės apskrities vyrų krizių centras (Marijampolė); Utenos apskrities vyrų krizių centras (Utena); Alytaus apskrities vyrų krizių centras (Alytus)(5 pav.). VKC – tai organizacijos, dirbančios su smurtaujančiais vyrais ir vyrais, patiriančiais įvairių socialinių ir psichologinių problemų. Šiuo metu VKC teikia psichologo konsultacijas, teisines konsultacijas, priklausomybių konsultacijas, savižudybės prevencijos konsultacijas; juose veikia priklausomybių turinčių asmenų palaikymo grupės (privaloma lankytis 2 asmeninėse konsultacijose ir 12 grupinių užsiėmimų); krizes išgyvenančių asmenų grupės, besimokančios pagal smurtinio elgesio keitimo programas (uždaros grupės, atviros grupės, asmeninės konsultacijos); rengiami supervizijų ir komandinio darbo mokymai socialinių įstaigų darbuotojams; organizuojami ir vykdomi vieši mokymai. 5 pav. Vyrų krizių centrai Lietuvos savivaldybėse Šaltinis – duomenys, surinkti SADM, 2021 m.
Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti bendradarbiavimo mechanizmą nacionaliniu lygmeniu (smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje politikos įgyvendinimui koordinuoti nacionaliniu lygmeniu sudaroma Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje taryba, veikianti prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Taryba). Atstovai į Tarybą bus deleguojami Tarybos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nustatyta tvarka. Tarybą sudarys penkiolika narių: septyni valstybės institucijų ir įstaigų atstovai, vienas Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas ir septyni nevyriausybinių organizacijų atstovai. Tarybos nuostatus ir institucinę Tarybos sudėtį tvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Personalinę Tarybos sudėtį tvirtins socialinės apsaugos ir darbo ministras. Įstatymo projekte numatomas bendradarbiavimo mechanizmas vietos lygmeniu (kiekvienoje savivaldybėje sudaroma Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija, kuri nagrinėja smurto artimoje aplinkoje klausimus, Tarybos pateiktus pasiūlymus, savivaldybių institucijoms bei įstaigoms teikia pasiūlymus dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje politikos įgyvendinimo, smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo smurtą artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, smurtinio elgesio keitimo programų (mokymų). Komisija savivaldybėje gali būti nesudaroma, jei smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikimo politikos įgyvendinimo koordinavimo funkcijos priskirtos bent vienam savivaldybės administracijos darbuotojui.
Įstatymo projekte apibrėžtos institucijų ir įstaigų kompetencijos smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą patyrusiam asmeniui teikimo srityse (SADM, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Policijos departamento, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos probacijos tarnybos, Nacionalinės teismų administracijos, Generalinės prokuratūros, Lietuvos statistikos departamento), savivaldybės vykdomosios institucijos funkcijos. 4.5. Asmens duomenų apsauga Siekiant užtikrinti asmens duomenų apsaugą, Įstatymo projekto nuostatos suformuluotos vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimais, Įstatymo projekte tikslinamos asmenų teises ir pareigas reglamentuojančios nuostatos, susijusios su jų asmens duomenų tvarkymu, įvykus smurtiniam įvykiui. Reglamento (ES) 2016/679 25 straipsnyje ir preambulės 78 konstatuojamoje dalyje nurodyta, kad, tvarkant asmens duomenis, reikia imtis tinkamų techninių ir organizacinių priemonių, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento reikalavimų. Reglamento (ES) 2016/679 preambulės 78 konstatuojamoje dalyje teigiama: „<...> kad galėtų įrodyti, jog laikosi šio reglamento, duomenų valdytojas turėtų priimti vidaus nuostatas ir įgyvendinti priemones, kuriomis visų pirma būtų paisoma pritaikytosios ir standartizuotosios duomenų apsaugos principų.
Tokios priemonės galėtų apimti, inter alia, kuo mažesnės apimties asmens duomenų tvarkymą, kuo skubesnį pseudonimų suteikimą asmens duomenims, funkcijų ir asmens duomenų tvarkymo skaidrumą, galimybės stebėti duomenų tvarkymą suteikimą duomenų subjektui, galimybės kurti ir tobulinti apsaugos priemones suteikimą duomenų valdytojui“. Siekiant, kad konkreti institucija ar įstaiga, kaip asmens duomenų valdytoja, tinkamai įgyvendintų sąžiningumo ir skaidrumo principus, tvarkydama su smurto atveju susijusius asmens duomenis, užtikrintų aiškių ir tikslių vidaus taisyklių, kuriose numatomos detalesnės asmens duomenų mainų tarp institucijų procedūros, laikymąsi, Įstatymo projekte numatoma, kad asmens duomenų valdytojai pagal kompetenciją nustato vidaus taisykles, kuriose nustatoma asmens duomenų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, keitimosi procedūra tarp institucijų ir įstaigų, vykdančių veiklą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos nuo smurto artimoje aplinkoje teikimo srityse. 4.6. Laukiami teigiami rezultatai Priėmus Įstatymo projektą ir pradėjus įgyvendinti Įstatymo projekto tikslus, planuojama, kad visuomenės nepakantumas smurtui artimoje aplinkoje padidės (2030 m. – 95 proc.), smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą patyrusių asmenų, gavusių specializuotą kompleksinę pagalbą specializuotos kompleksinės pagalbos centruose, skaičius pagal policijoje registruotus pranešimus dėl smurto artimoje aplinkoje taip pat padidės (2030 m. – 60 proc.), smurtinio elgesio keitimo programų prieinamumas bus užtikrintas visose (60) savivaldybėse (2030 m.). 5.
5Galimos neigiamos priimto Įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką Įstatymo projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymo projektą, kriminogeninė situacija pagerėtų. Skiriant apsaugos nuo smurto orderį, sumažėtų nusikaltimų žmogaus gyvybei, sveikatai, žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui rizika, pagerėtų specializuota kompleksinė pagalba smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, smurto artimoje aplinkoje prevencija. Pradėjus skirti apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims, atsižvelgiant į jų asmenybę ir elgesio pobūdį, suteikiama galimybė lankyti smurtinio elgesio keitimo programas (mokymus). Priimant poįstatyminius šios srities teisės aktus ir finansuojant smurtinio elgesio keitimo programas (mokymus), siekiama, kad šios programos (mokymai) būtų prieinamos (prieinami) ir lankomos (lankomi) savo noru. Manoma, kad dėl didesnio šių programų (mokymų) prieinamumo kriminogeninė situacija pagerės. Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nuostatomis. 7. Kaip Įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Tiesioginis poveikis verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatomas. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymo projektas tiesiogiai prisideda prie Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, iniciatyvų „101.4. Lygios galimybės visiems“ ir „103.5. Apsaugos nuo smurto ir vaikų išnaudojimo priemonės“ įgyvendinimo.
Įstatymo projekto parengimas numatytas Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“. 9. Įstatymo projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su Įstatymo projektu teikiamas ANK projektas. ANK projektu siūloma įtvirtinti atsakomybę už apsaugos nuo smurto orderyje nustatytų įpareigojimų nesilaikymą, atsisakyti perteklinės administracinio nusižengimo sudėties dėl melagingo pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje. Siūloma, kad ANK projektas įsigaliotų kartu su Įstatymo projektu nuo 2023 m. sausio 1 d. Numatant baudų dydžius, nesilaikant apsaugos nuo smurto orderyje nustatytų įpareigojimų, buvo remtasi:
10Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte apibrėžtos naujos sąvokos įvertintos Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ar Europos Sąjungos dokumentams. Šiuo metu Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo priede nurodyta 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR, buvo perkelta į Pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymą, todėl jos nuostatos į Įstatymo projektą neperkeliamos, tačiau Įstatymo projekto nuostatoms neprieštarauja. 12. Jeigu Įstatymo projektui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Siūloma, kad Įstatymo projektas įsigaliotų nuo 2023 m. sausio 1 d., nes, priėmus Įstatymo projektą, turės būti priimti nauji, šį Įstatymo projektą įgyvendinantys, teisės aktai, ir pakeisti jau šiuo metu galiojantys teisės aktai:
1Apsaugos nuo smurto orderio kontrolės tvarkos aprašas (Lietuvos policijos generalinis komisaras – iki 2022 m. gruodžio 1 d.). 2. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijų aprašas (vidaus reikalų ministras – iki 2022 m. gruodžio 1 d.). 3.
3Pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo tvarkos aprašas (socialinės apsaugos ir darbo ministras – iki 2022 m. gruodžio 1 d.). 4. Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje tarybos nuostatai, institucinė sudėtis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, rengėjas – SADM, iki 2022 m. gruodžio 1 d.). 5. Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos pavyzdiniai nuostatai (socialinės apsaugos ir darbo ministras – iki 2022 m. gruodžio 1 d.). 6. Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos nuostatai, institucinė ir personalinė sudėtys (savivaldybių administracijų direktoriai – iki 2022 m. gruodžio 1 d.). 7. Parengtas projektas, padėsiantis atnaujinti ikimokyklinio ugdymo programų turinį, atnaujintos priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, studijų programos, į kurias įtrauktos Įstatymo projekte įtvirtintos nuostatos (švietimo, mokslo ir sporto ministras – iki 2022 m. gruodžio 1 d.). 8. Specializuotos pagalbos centrų veiklos aprašo, patvirtinto socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. A1-227 „Dėl Specializuotos pagalbos centrų veiklos aprašo patvirtinimo“, pakeitimai, specializuotos kompleksinės pagalbos centrų teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimo ir akredituotos pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo tvarkos bei valstybės lėšų akredituotai specializuotai kompleksinei pagalbai teikti poreikio nustatymo, planavimo, paskirstymo, pervedimo, naudojimo, atsiskaitymo už panaudotas lėšas tvarkų aprašai (socialinės apsaugos ir darbo ministras – iki 2022 m. birželio 30 d.). 9.
9Informacijos, kurią policijos pareigūnas turėtų pateikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą patyrusiam asmeniui ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui, gavimo iš institucijų ir įstaigų bei šios informacijos skelbimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje tvarkos aprašas (socialinės apsaugos ir darbo ministras – iki 2022 m. gruodžio 1 d.)
10Socialinių paslaugų teikėjų, teikiančių paslaugas smurtą patyrusiems asmenims ir organizuojančių smurtinio elgesio keitimo programas (mokymus), sąrašai (savivaldybių vykdomosios institucijos – iki 2022 m. gruodžio 1 d.). 11. Vidaus taisyklės, kuriose nustatoma keitimosi asmens duomenimis, susijusiais su smurto artimoje aplinkoje, procedūra tarp institucijų ir įstaigų, vykdančių veiklą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos teikimo srityse, prireikus – smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar kitų susijusių asmenų asmens duomenų rūšys. (Lietuvos Respublikos policijos generalinis komisaras, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, švietimo įstaigos, savivaldybių vykdomosios institucijos bei specializuoti kompleksinės pagalbos centrai – iki 2022 m. gruodžio 1 d.). 12. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo pakeitimas (socialinės apsaugos ir darbo ministras – iki 2022 m. gruodžio 1 d.). 13. Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2017 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. DĮ-107 „Dėl statistinių rodiklių, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimai (Lietuvos statistikos departamento generalinis direktorius – iki 2022 m. gruodžio 1 d.). 13.
Pritarus Įstatymo projektui ir jam įsigaliojus nuo 2023 m. sausio 1 d., papildomas valstybės biudžeto lėšų poreikis – 11 317 136 Eur per metus (SADM – 5 342 136 Eur, policijai – 5 612 000 Eur, teismų sistemai – 363 000 Eur). 1. SADM privalės užtikrinti efektyvesnę smurto artimoje aplinkoje prevenciją, pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, suteikti galimybę lankyti smurtinio elgesio keitimo programas (mokymus). SADM bendras papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis – 5 342 136 Eur per metus:
Manoma, kad būtų organizuota daugiau grupinių mokymų, kuriuose dalyvautų ir juos baigtų apie 3 200 asmenų, norinčių keisti smurtinį elgesį, o individualiose smurtinio elgesio keitimo programose (mokymuose) dalyvautų apie 300 asmenų. 2020 m. nevyriausybinės organizacijos įgyvendino 1 634 smurtinio elgesio keitimo veiklas, kuriose (programose (mokymuose)) dalyvavo iš viso apie 3 000 asmenų.
Atsižvelgiant į tai, papildomas valstybės biudžeto lėšų poreikis specializuotai kompleksinei pagalbai būtų 5 027 136 Eur per metus (36 000 asmenų x 130 Eur (1 žmogui) + 347 136 Eur (metuose yra 365 kalendorinės dienos, 252 darbo dienos, 113 papildomų dienų, už kurias turėtų būti mokama dvigubai: 113 dienų x 8 val. x šiuo metu 16 centrų (po vieną budintį darbuotoją kiekviename centre) = 14 464 val. x 12 Eur už 1 val. x 2 (dvigubas tarifas). Jei nebus skiriama papildomų valstybės biudžeto lėšų specializuotai kompleksinei pagalbai teikti ir smurtinio elgesio keitimo programoms (mokymams) rengti, gali būti ne iki galo pasiektas vienas iš pagrindinių šio Įstatymo projekto tikslų, t. y. ne visiems smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims bus suteikta pagalba, įskaitant pakartotinį rizikos vertinimą, kuris būtinas apsaugos nuo smurto orderiui pratęsti. 2. Policijai dar 2022 m. reikėtų 8 459 000 Eur valstybės biudžeto lėšų (pareigūnų darbo užmokestis, socialinis draudimas, pareigūnų aprūpinimas ir parengimas, transporto priemonių eksploatacijos išlaidos, informacinių technologijų tobulinimas). Priėmus Įstatymo projektą (policijai priskyrus naują funkciją – apsaugos nuo smurto orderio laikymosi kontrolę), Policija turės pasirengti – įsteigti 200 papildomų pareigūnų pareigybių, atitinkamai šiuos pareigūnus aprūpinti ir apmokyti. Taip pat policija turės pasirengti pareigūnų aprūpinimui pagal standartus, kuriuose nurodytos ir transporto priemonės bei jų komplektacija. 2023–2024 m. papildomas lėšų poreikis – 5 612 000 Eur (pareigūnų darbo užmokestis – 5 039 000 Eur, socialinis draudimas – 73 000 Eur, transporto priemonių eksploatacijos išlaidos – 500 000 Eur).
Policijai bus priskirta visiškai nauja funkcija – apsaugos nuo smurto orderio skyrimas ir kontrolė. Policija privalės:
1) sureagavęs į pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį turės priimti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo;
2) apsaugos nuo smurto orderio galiojimo laikotarpiu kontroliuoti, kaip laikomasi jo sąlygų;
3) užtikrinti nepertraukiamą skundų dėl apsaugos nuo smurto orderio (ne)skyrimo priėmimą ir nagrinėjimą;
4) esant poreikiui, baigiantis apsaugos nuo smurto orderio galiojimui (72 val.), kreiptis į teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio galiojimo pratęsimo. Papildomų lėšų poreikis grindžiamas pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje 2020 m. daugėjimu. 2020 m. policijoje užregistruota 58 000 pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, iš jų 10 000 buvo vertinami ir nagrinėjami vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso normomis, todėl apsaugos nuo smurto orderis šiuo atveju nebūtų skirtas. Policijos vertinimu, maždaug 75 proc. atvejų (48 000 pranešimų) galėjo būti skirtas apsaugos nuo smurto orderis. Taigi policija 36 000 kartų būtų paskyrusi apsaugos nuo smurto orderį. Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, privalu kontroliuoti, kaip asmenys laikosi jo sąlygų. Siekiant veiksmingos apsaugos nuo smurto orderio sąlygų laikymosi kontrolės, būtina užtikrinti bent po du kiekvieno apsaugos nuo smurto orderio sąlygų laikymosi tikrinimus. Jų trukmė būtų 288 000 darbo valandų (36 000 apsaugos nuo smurto orderių) x 2 patikrinimai x 2 pareigūnai x 2 valandos vienam patikrinimui = 288 000 darbo valandų).
Policijos ir specializuotų kompleksinės pagalbos centrų specialistų vertinimu, apie 20 proc. apsaugos nuo smurto orderių taikymo laikotarpis turės būti pratęsiamas, kreipiantis į teismą, arba policija sulauks skundų dėl apsaugos nuo smurto orderių taikymo. Smurto atvejų, kuriuos policijai teks nagrinėti, bus apie 7 000, o jiems nagrinėti prireiks ne mažiau kaip 12 000 pareigūnų darbo valandų per metus. Taigi vien nurodytoms funkcijoms vykdyti policijai reikės ne mažiau kaip 300 000 darbo valandų, t. y. 200 pareigūnų etatų per metus (laikant, kad metinė pareigūno darbo laiko norma (įvertinus atostogas, kvalifikacijos tobulinimą, įgūdžių palaikymą, laikiną nedarbingumą ir pan.) yra 1 500 valandų). 3. Nacionalinė teismų administracija preliminariai paskaičiavo lėšų poreikį apylinkių teismuose dirbančių teisėjų ir teismo posėdžių sekretorių ilgesniam budėjimui poilsio ir švenčių dienomis (Įstatymo projekte numatyta, kad apylinkės teismas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo policijos pareigūno kreipimosi dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo gavimo dienos turės priimti sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui (nurodyti jo trukmę, sąlygas, įpareigojimus) ar sprendimą jo nepratęsti). Pagal Įstatymo projektu siūlomą tvarką, gali susidaryti tokios situacijos, kai policijos pareigūnas, laikydamasis Įstatymo projekto 8 straipsnyje nustatyto 48 valandų termino, kreipsis į teismą, pvz., penktadienį, o teismas tokį prašymą turėtų išnagrinėti per 24 valandas, t. y. ne vėliau kaip šeštadienį, kai jis nedirba ir teisėjai nebudi. Todėl, siekiant užtikrinti, kad minėtą prašymą teismas išnagrinėtų per 24 valandas, būtina nustatyti, kad teisėjai budi savaitgaliais ir švenčių dienomis.
Šiuo metu teisėjai teismuose budi tik sekmadieniais, dažniausiai po 2 val., ir dirba tik 1–2 teismo rūmai (dažniausiai centriniai), kuriuose budi 1 teisėjas ir 1 teismo posėdžių sekretorius. Patvirtinus siūlomą Įstatymo projektą, teismai turėtų organizuoti budėjimą ir šeštadieniais. Preliminariai jei 1–2 teismo rūmuose būtų budima ir šeštadieniais bei visomis švenčių dienomis po 4 valandas, tam reikėtų 242 000 Eur. Taip pat, atsižvelgiant į Policijos departamento prognozuojamą apsaugos nuo smurto orderių pratęsimų skaičių (36 000 per metus), svarbu paminėti, kad didės įprastas policijos pareigūnų darbo krūvis budėjimo metu ir sekmadieniais. Siekiant užtikrinti, kad apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo ir skundo dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (neskyrimo) klausimai teismuose būtų išnagrinėti Įstatymo projekte nustatytais terminais, šiuo metu nustatytas teisėjų budėjimas sekmadieniais taip pat turėtų būti pailgintas 2 budėjimo valandomis (t. y. 4 budėjimo valandos), kurioms apmokėti papildomai reikėtų 121 000 Eur per metus. Taigi, iš viso Įstatymo projektui įgyvendinti reikėtų 363 000 Eur papildomų valstybės biudžeto lėšų, skirtų 12 apylinkės teismų 1–2 rūmų 1 teisėjo ir 1 teismo posėdžių sekretoriaus budėjimo laikui apmokėti, kad būtų užtikrintas jų budėjimas po 4 valandas šeštadienį, sekmadienį ir švenčių dienomis. Kitos Įstatymo projekte numatytos veiklos (pedagogų, sveikatos priežiūros specialistų, policijos pareigūnų, teisėjų, prokurorų, savivaldybių administracijų ir kitų institucijų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas, mokymai smurto artimoje aplinkoje atpažinimo, prevencijos ir kitomis temomis) bus finansuojamos jau turimomis lėšomis. 14.
Rengiant Įstatymo projektą, buvo atsižvelgta į Darbo grupėje svarstytus pasiūlymus, į suinteresuotų institucijų ir nevyriausybinių organizacijų pastabas ir pasiūlymus dėl apsaugos nuo smurto orderio įtvirtinimo, šio orderio skyrimo terminų ir sąlygų, specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimo mechanizmo, savivaldybių vykdomųjų institucijų dalyvavimo, įgyvendinant smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto ir pagalbos smurto atveju teikimo srityse, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens galimybės lankyti smurtinio elgesio keitimo programas (mokymus), taip pat dėl asmens duomenų perdavimo trečiosioms šalims. Įstatymo projekto rengėjai savivaldybių vykdomosioms institucijoms siūlo prisidėti prie Įstatymo projekto įgyvendinimo – prireikus užtikrinti laikiną apnakvindinimą ir laikiną apgyvendinimą smurto pavojų keliantiems asmenims, kuriems skirtas apsaugos nuo smurto orderis. Kitaip nebus tinkamai užtikrintos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens teisės. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Smurtas artimoje aplinkoje, smurtas, fizinis smurtas. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [¹] Žr. Lietuvos statistikos departamento informaciją: https://osp.stat.gov.lt/infografikas-smurtas-artimoje-aplinkoje ir https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=8417124 ² Tyrimas atliktas įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektą (atliko autorių kolektyvas: dr. Giedrė Purvaneckienė, dr. Vita Venslovaitė, dr. Irena Stonkuvienė, dr.
Irena Stonkuvienė, dr. Rūta Žiliukaitė: http://www.lygus.lt/pristatytas-kokybinis-tyrimas-smurtas-artimoje-aplinkoje-prevencija-apsauga-pagalba-bendradarbiavimas) [³] Žr. http://www.lygus.lt/lietuvoje-dideja-nepakantumas-smurtui [⁴] Žr. https://eige.europa.eu/publications/covid-19-pandemic-and-intimate-partner-violence-against-women-eu [⁵] Žr. https://eige.europa.eu/publications/estimating-costs-gender-based-violence-european-union-report [⁶] Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto (CEDAW) baigiamieji pastebėjimai dėl šeštojo Lietuvos periodinio pranešimo, 2019 m. lapkričio 8 d., Nr. CEDAW/C/LTU/CO/6. Dokumentas skelbiamas: https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/moteru-ir-vyru-lygybe/statistika-ir-kita-naudinga-informacija
2021-11-12 Nr. XIVP-1056 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio
skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, ar asmenų, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, ar priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, atsakomybę”. Siūlomas teisinis reguliavimas ydingais šiais aspektais. 1.1. Neaišku, kokia atsakomybė turima omenyje kalbant apie asmenis, kuriems skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Galbūt norėta pasakyti, kad šis įstatymas apibrėžia asmenų, kuriems skirtas šis orderis, teises ir pareigas, arba asmenų, kurie pažeidžia apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiu nustatytus įpareigojimus, atsakomybę. Pastaruoju atveju toks teisinis reguliavimas būtų netikslus, kadangi atsakomybę už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiu nustatytų įpareigojimų nesilaikymą siūloma apibrėžti kartu teikiamame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-1057). 1.2. Asmenys, kurių atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, nėra ir negali būti laikomi patrauktais jokios rūšies teisinėn atsakomybėn. Asmuo laikomas patrauktu baudžiamojon atsakomybėn tik tada, kai po ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo dėl jo padarytos nusikalstamos veikos yra priimamas apkaltinamasis nuosprendis.
Tai tiesiogiai išplaukia iš Konstitucijos 31 straipsnio pirmosios dalies, kurioje įtvirtinta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Dėl to projekte numatomas teisinis reguliavimas, kuriuo siūloma įtvirtinti nuostatą dėl asmenų, kurių atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, atsakomybės, yra nesuderinamas su nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimais. 1.3. Keičiamame įstatyme taip pat nėra apibrėžiama ir asmenų, dėl kurių yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, atsakomybė. Su baudžiamąja atsakomybe susiję teisiniai santykiai yra reglamentuojami Baudžiamajame kodekse (toliau – BK), kuriame aprašytos konkrečios nusikalstamų veikų sudėtys, nustatytos bausmės bei kiti baudžiamosios atsakomybės elementai (baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės, teistumas ir pan.). Dėl išvardintų priežasčių aptariamos projekto nuostatos siūlytina atsisakyti. 2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio, nustatančio pagrindines šio įstatymo sąvokas, 1 dalyje siūloma įtvirtinti, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis yra prevencinė apsaugos priemonė, kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas, be kita ko, laikinai nesiartinti prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens.
Pastebėtina, kad šis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio apibrėžimas turėtų būti pildomas, kadangi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatoma, kad skyrus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas nesiartinti ne tik prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens, bet ir prie kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus. 3. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje siūlytina tikslinti smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens sąvoką ir paaiškinti mirusio asmens šeimos nario sampratą bei derinti šias sampratas su keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje artimai aplinkai priskirtais asmenimis, nes antraip gali kilti neaiškumų dėl smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens apibrėžties. Be to, siekiant aiškumo, siūlytina po žodžio „asmuo“ įrašyti žodžius „įskaitant vaiką“. 4. Iš keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalimi siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl specializuotos kompleksinės pagalbos centru gali būti akredituojamas tik viešąsias paslaugas teikiantis juridinis asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu nėra nurodoma, kad specializuotą kompleksinę pagalbą galėtų teikti tik viešieji juridiniai asmenys, akreditavimo minėtai paslaugai teikti galimybę išimtinai susiejant su viešųjų paslaugų teikimu.
Pastebėtina, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalimi, viešoji paslauga apibrėžiama kaip pagal įstatymų ir (ar) viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus vykdoma šių subjektų prižiūrima veikla, kuria sukuriama valstybės ar savivaldybių garantuojama ir visuomenės nariams vienodai prieinama nauda. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą galėtų būti suteikiama tik viešąsias paslaugas jau teikiančiam asmeniui, tuo tarpu viešoji įstaiga (ar kitas juridinis asmuo), kurios veiklos pobūdis ir turimi materialieji bei žmogiškieji resursai atitiktų keičiamo įstatymo 16 straipsnio nustatytus reikalavimus, negalėtų kreiptis dėl akreditacijos, nes ji dar „neteikia viešųjų paslaugų“. Pastebėtina ir tai, kad viešuosius interesus tenkinančių paslaugų teikimas gali būti tik dalis juridinio asmens veiklos, todėl abejotina, ar toks siauras ratas juridinių asmenų, galinčių kreiptis dėl veiklos akreditacijos, yra proporcingas ir pagrįstas. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kodėl specializuotos kompleksinės pagalbos teikimas siejamas tik su juridiniu asmeniu, tuo tarpu akreditacijos galimybės juridinių asmenų padaliniams ar organizacijoms nėra. Atsižvelgiant į tai siūlytina projekto nuostatas tikslinti, nustatant, jog teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą gali būti suteikiama Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusiam juridiniam asmeniui ar kitai organizacijai, jų padaliniui, kuris siekia teikti specializuotą kompleksinę pagalbą ir atitinka tam tikrus reikalavimus. 5.
reikėtų atsisakyti, nes joje nenustatomos jokios naujos teisės normos, o tik teikiama nuoroda į kitus įstatymus. Iškilus reikalui išaiškinti vienas ar kitas sampratas, būtų vadovaujamasi jau įtvirtintais teisės aiškinimo principais, kituose įstatymuose įtvirtinta terminija ir nesant nuorodų į tuos įstatymus. Tokia nuoroda būtų pateisinama tuo atveju, jeigu ta pati sąvoka keliuose įstatymuose yra apibrėžta skirtingai. 6. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte siūloma nustatyti lygiateisiškumo principą, o 5 punkte – moterų ir vyrų lygybės principą. Atsižvelgiant į tai, kad lygiateisiškumo principas nustato, jog visi asmenys, nepaisant jų lyties, turi lygias teises į apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotą kompleksinę pagalbą, dalyvauti smurto artimoje aplinkoje prevencijos veiklose, neaišku, kodėl kitame punkte yra atskirai išskirtas moterų ir vyrų lygybės principas. Nesuprantama, kodėl vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, planuojant apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims priemones, organizuojant mokymus asmenims, dirbantiems su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis, atsižvelgiama tik į skirtingus moterų ir vyrų poreikius, nes skirtingus poreikius gali turėti ir kiti asmenys, pvz. skirtingo amžiaus asmenys, asmenys su negalia ir pan. 7. Tikslintinas keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7 punktas, atskleidžiant sąvokos „asmens įgalinimas“ turinį. 8. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 punkte reikėtų tikslinti nuostatą „<...> atvejus, kai tokią informaciją reikalauja pateikti įgaliotos institucijos ar įstaigos, kiti teisę gauti šiuos duomenis turintys asmenys“.
Šiame punkte vietoj žodžio
„įgaliotos“ siūlytina įrašyti „kompetentingos“, nes palikus siūlomą formuluotę
galima būtų suprasti, kad institucijos ar įstaigos, kurios turi teisę gauti aptariamą informaciją įstatymų nustatyta tvarka dar turėtų gauti ir įgaliojimus. Jeigu nuostata nebūtų patikslinta, reikėtų nustatyti kas ir kam tokius įgaliojimus gali suteikti. 9. Keičiamo įstatymo II skyriaus pavadinime reikėtų atsisakyti žodžio „ATSAKINGŲ“, nes kiekviena institucija yra atsakinga už jai nustatytas kompetencijas. 10. Keičiamo įstatymo 4 straipsnyje siūloma reguliuoti institucijų ir įstaigų kompetenciją smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo srityse. Atsižvelgiant į tai, straipsnio nuostatas reikėtų tikslinti, apibrėžti tik kompetencijas ir atsisakyti kompetencijas įgyvendinančių nuostatų (pavyzdžiui, „rengia ir priima teisės aktus“). 11. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija formuoja valstybės apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama. Šį punktą reikėtų patikslinti ir nurodyti ką organizuoja ir koordinuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 12.
punkto nuostata, pagal kurią Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims organizavimo, diskutuotina. Galima preziumuoti, kad pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą, valstybės apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims politikos priemonių įgyvendinimą organizuoja ir koordinuoja ministerija. Neaišku, kokiu tikslu ministerija turėtų teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims organizavimo, nes Vyriausybei tokia funkcija nėra nustatyta. 13. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija įgalioja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžią įstaigą akredituoti specializuotą kompleksinę pagalbą ir sudaryti sutartį su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga dėl lėšų specializuotai kompleksinei pagalbai teikti skyrimo. Pažymėtina, kad vykdyti tam tikrą veiklą paprastai akredituojamos įstaigos ar kiti juridiniai asmenys, jų padaliniai, todėl nuostatą, pagal kurią būtų akredituojama pagalba reikėtų tikslinti. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punktą reikėtų tikslinti atsižvelgiant į tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžios įstaigos veikia pagal jų veiklą reguliuojančius nuostatus ar kitus teisinį statusą apibrėžiančius aktus, būtent veiklą reguliuojančiuose aktuose turi būti nustatyta įstaigos kompetencija ex officio suteikti įstaigoms akreditaciją teikti specializuotą kompleksinę pagalbą.
Pažymėtina, kad įgaliojimas, kaip teisę atstovauti kitam asmeniui patvirtinantis dokumentas, galėtų būti įtvirtintas tuo atveju, jeigu nurodyta įstaigos veiklos akreditavimo funkcija būtų nustatyta pačiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, o pastaroji įgaliotų ją atlikti pavaldžią ar kitą įstaigą. 14. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos dėl teisės sudaryti sutartį su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga dėl lėšų specializuotai kompleksinei pagalbai teikti skyrimo reikėtų atsisakyti, nes valstybės ir savivaldybių biudžetų, kitų valstybės sudaromų lėšų fondų sudarymo ir lėšų naudojimo teisiniai santykiai nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas, siūloma nuostata iš esmės nedera su galiojančia valstybės biudžeto lėšų naudojimo tvarka. 15. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6, 8, 9 punktuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai siūlomos nustatyti viešosios nuomonės tyrimų ir mokslinių tyrimų smurto artimoje aplinkoje tema, mokymų ir kvalifikacijos tobulinimo kursų organizavimo, informacijos apie mokymų smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo, statistinių duomenų rinkimo organizavimo funkcijos diskutuotinos, nes šios funkcijos nėra politiką formuojančių institucijų kompetencijos sritys. 16.
16Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkte siūloma nustatyti,
kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija „koordinuoja asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims“. Neaišku, kokia forma turėtų pasireikšti sveikatos paslaugų teikimo „koordinavimas“. Pastebėtina, kad pagal Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnį, Sveikatos apsaugos ministerija nustato Sveikatos priežiūros mastą pagal Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos veiklos organizavimo ir sveikatos priežiūros paslaugų lygius. 17. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti Sveikatos apsaugos ministerijos pareigą organizuoti visuomenės sveikatos biurų darbuotojų (tiesiogiai dirbančių su gyventojais) mokymus smurto artimoje aplinkoje atpažinimo, prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo temomis. Neaišku, kodėl nei šiame, nei kituose straipsniuose nėra minimos biudžetinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, kurių steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija, ir kurios pagal Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 7 straipsnį vykdo visuomenės psichikos sveikatos priežiūrą, psichikos ir elgesio sutrikimų profilaktiką ir stebėseną (monitoringą), organizuodamos koordinuotą, multidisciplininę, kompleksinę profilaktikos, gydymo bei psichosocialinės reabilitacijos ir reintegracijos sistemą psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems asmenims ir jų šeimoms, užtikrindamos tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą vykdant programas, skirtas smurto, prievartos, patyčių, agresijos šeimoje, darbe bei visuomenėje. 18.
Respublikos vidaus reikalų ministerijai organizuoti statistinių duomenų apie nusikalstamas veikas, susijusias su smurtu artimoje aplinkoje, bei asmenis, dėl kurių priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, rinkimą ir analizę. 18.1 Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamo įstatymo projekto lieka neaišku, kokios nusikalstamos veikos būtų laikomos susijusiomis su smurtu artimoje aplinkoje. Manytina, jog orientacinis tokių nusikalstamų veikų sąrašas galėtų būti sudaromas remiantis BK specialiosios dalies straipsniais, kuriuose numatoma pareiga pradėti ikiteisminį tyrimą nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių (BK 140, 145, 148, 148¹, 149, 150, 151, 165 straipsniai), tačiau pastebėtina, kad ir šie BK specialiosios dalies straipsniai nepilnai atspindi, kokios veikos gali būti padaromos smurtaujant artimoje aplinkoje[1]. Tiksliai identifikuoti tokių veikų nepadeda ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje pateikiamas smurto artimoje aplinkoje apibrėžimas, kuris formuluojamas itin plačiai ir iš esmės apima gerokai platesnį veikų sąrašą negu tas, kuris įtvirtintas BK. 18.2. Taip pat svarstytina, ar pareiga rinkti bei analizuoti statistinius duomenis apie asmenis, dėl kurių priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, formuluojama ne per siaurai. Pažymėtina, kad sisteminė Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 4 dalies ir BK straipsnių, reglamentuojančių atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, analizė leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymo faktą teismas savo baigiamajame procesiniame sprendime iš esmės pripažįsta ir tada, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar aptariama pareiga neturėtų apimti ir tokių atvejų.
Priešingu atveju, keltina abejonė dėl to, ar Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos renkami bei analizuojami duomenys sudarytų pakankamas prielaidas kiek įmanoma tiksliau nustatyti realias smurto artimoje aplinkoje paplitimo tendencijas. 19. Remiantis keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos probacijos tarnyba turėtų organizuoti baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose – vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka, kai asmeniui yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis padarius nusikalstamą veiką artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Toks teisinis reguliavimas sistemiškai nederėtų su BK ir BPK nuostatomis, kadangi baudžiamojo poveikio priemonės gali būti paskiriamos ne tik tada, kai yra priimamas apkaltinamasis teismo nuosprendis, bet ir tada, kai, pvz., yra priimamas nuosprendis nutraukti baudžiamąją bylą esant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindams (BK
4 straipsnio 6 dalyje nenurodyti konkrečios teismo procesinio sprendimo rūšies. 20. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo reguliavimo dalyką, manytina, jog keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje vietoje nusikalstamų veikų artimajam giminaičiui ar šeimos nariui turėtų būti akcentuojamos nusikalstamos veikos, turinčios smurto artimoje aplinkoje požymių. 21. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatoma, kad policija neišduoda leidimo laikyti ar leidimo nešiotis ginklus arba jį panaikina asmenims, dėl kurių priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje.
Pastebėtina, kad nurodytame punkte kalbama tik apie apkaltinamuosius teismo nuosprendžius, tačiau Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas ir tais atvejais, kai asmuo dėl tam tikrų nusikalstamų veikų yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaip jau minėta, atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės apkaltinamasis teismo nuosprendis nėra priimamas, todėl keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 2 punktas turėtų būti tikslinamas. 22. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatoma, kad policija neišduoda leidimo laikyti ar leidimo nešiotis ginklus arba jį panaikina inter alia apsaugos nuo smurto orderį gavusiems asmenims <...> Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, leidimo laikyti ar leidimo nešiotis ginklus suteikimo/panaikinimo tvarkos apsaugos nuo smurto orderio skyrimo atveju nėra įtvirtinta, todėl minėtas įstatymas sistemiškai turėtų būti pildomas. 23. Keičiamo įstatymo
institucijos pareigą bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis, tačiau nei iš šio, nei iš kitų projekto straipsnių neaišku, kokia forma turėtų būti vykdomas bendradarbiavimas. Projektas tikslintinas, pašalinant šį neaiškumą. 24.
24Svarstytina,
ar nereikėtų keičiamo įstatymo 4 straipsnio 12 dalies 4 punktą papildyti, nustatant, kad savivaldybės vykdomoji institucija ne tik organizuoja socialinių paslaugų teikimą, bet ir kontroliuoja jų kokybę, kaip tai nustatyta Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 12 punkte. 25. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 12 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad savivaldybės vykdomoji institucija rengia programas (mokymus) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių darbuotojams. Nuostata kelia abejonių. Pastebėtina, kad Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba yra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jos įgaliotų tarnautojų sudėtį tvirtina, kvalifikacinius reikalavimus nustato ir tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. 26. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 12 dalies 7 punktą siūlytume papildyti nuostata, įpareigojančia savivaldybės vykdomąją instituciją nurodytame punkte numatytą sąrašą paskelbti viešai ir nustatyti, kur toks sąrašas turėtų būti skelbiamas. 27. Keičiamo įstatymo 6 straipsnyje siūloma reguliuoti Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje tarybos teisinį statusą. Šio straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią Vyriausybė tvirtina Tarybos nuostatus ir institucinę Tarybos sudėtį reikėtų tikslinti, atsižvelgiant į tai, kad pagal šio straipsnio 1 dalį, Taryba veiktų prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, todėl Tarybos steigėju turėtų būti nurodyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tuo pačiu steigėjas turėtų tvirtinti Tarybos nuostatus ir institucinę Tarybos sudėtį. 28. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatų, imperatyviai apibrėžiančių kas turi būti įtraukti į Komisijos sudėtį, reikėtų atsisakyti, nes Komisija turėtų būti sudaroma atsižvelgiant į konkrečioje savivaldybėje aktualius klausimus.
Pažymėtina ir tai, kad pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, Komisija teiktų pasiūlymus dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje politikos įgyvendinimo ir kitais klausimais, kurių teikimas galėtų būti nesuderinami su kai kurių Komisijos narių einamomis pareigomis (pavyzdžiui, prokurorų). Be to, abejotinas siūlymas nustatyti alternatyvą – sudaryti Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisiją arba savivaldybės administracijos darbuotojui priskirti smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo politikos įgyvendinimo koordinavimo funkcijas. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos Komisijos ir 3 dalyje nurodytos savivaldybės administracijos darbuotojo funkcijos nėra tapačios. Be to, neaišku, kokius įgaliojimus galėtų turėti savivaldybės administracijos darbuotojas, kad realiai įgyvendintų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo politikos įgyvendinimo koordinavimo funkciją, atsižvelgiant į tai, kad pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikia skirtingo teisinio statuso subjektai. 29. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti apsaugos nuo smurto orderio skyrimo pagrindų koncepcija, pagal kurią šis orderis galėtų būti skiriamas turint duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje su sąlyga, kad jų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, yra abejotina.
Pažymėtina, kad Lietuvos baudžiamajame procese ikiteisminis tyrimas iš esmės turi būti pradedamas esant minimalaus tikėtinumo ir minimaliam kiekiui nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių[2]. Tai suponuoja, kad turint duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje ikiteisminis tyrimas turėtų būti pradedamas visais atvejais (žinoma, jeigu toks smurtas atitinka bent vienos BK aprašytos nusikalstamos veikos sudėties požymius). Taigi abejotina, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra suderinamas su pamatinėmis baudžiamojo proceso taisyklėmis. Atitinkamai, kyla abejonių ir dėl to, ar įstatymo projekte numatomas materialusis apsaugos nuo smurto orderio skyrimo pagrindas – duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje turėjimas – nesukurtų situacijų, kai vietoje ikiteisminio tyrimo pradėjimo policijos pareigūnas kaip alternatyvą pasirinktų apsaugos nuo smurto orderio skyrimą. Tokiu atveju smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens teisinė apsauga būtų ne padidinta, o kaip tik sumažinta, kadangi baudžiamasis procesas įgalina valstybę taikyti gerokai daugiau priemonių, skirtų apsaugoti nuo gresiančio pavojaus. Kita vertus, jeigu turėdami duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje policijos pareigūnai pirmenybę teiktų ikiteisminio tyrimo pradėjimui, tuomet neaišku, ar praktikoje apsaugos nuo smurto orderis apskritai būtų taikomas. 30. Atsižvelgiant į tai, jog apsaugos nuo smurto orderis ribotų smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens konstitucines teises, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais. 30.1.
keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, šį orderį ne ilgiau kaip 72 valandoms galėtų skirti policijos pareigūnas. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį tokio pobūdžio orderiai skiriami policijos pareigūno sprendimu, yra būdingas ir kitoms Europos valstybėms. Tačiau įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra aptarti klausimai, susiję su policijos pareigūnų statusu tose valstybėse, kuriose policijos pareigūnai turi tokią teisę – pvz., nėra aišku, koks turi būti apsaugos orderį skiriančio pareigūno laipsnis, išsilavinimas ir pan.[³] Be to, pačiame įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad yra ir valstybių, kur tokio pobūdžio orderius skiria ne policijos pareigūnas, o prokuroras (Belgija). Taigi diskutuotina, ar teikiamame įstatymo projekte numatomas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį galintis skirti subjektas – policijos pareigūnas – šiuo atveju yra tinkamas. Jei visgi būtų apsispręsta pritarti projekto rengėjų siūlymui teisę skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį suteikti policijos pareigūnams, tuomet, mūsų nuomone, konstitucinių asmens teisių apsaugą geriau garantuotų toks teisinis reguliavimas, pagal kurį apsaugos orderius galėtų skirti ne bet kurie, o tik tam tikrus specialius reikalavimus atitinkantys ir tam reikalingą kompetenciją turintys policijos pareigūnai. 30.2. Diskutuotina, ar keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje neturėtų būti konkrečiai įvardintas smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos laipsnis, kuriam esant būtų pagrindas paskirti apsaugos nuo smurto orderį. Atsižvelgiant į apsaugos nuo smurto orderiu sukuriamų suvaržymų esmę (draudimas patekti į savo namus gali būti vertinamas kaip žmogaus teisių pažeidimas), manytina, kad toks orderis neturėtų būti skiriamas esant net pačiai menkiausiai rizikai, kad asmuo ateityje gali smurtauti[4].
Kita vertus, keltina prielaida, jog šis laipsnis galimai būtų nustatytas keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje minimuose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro tvirtinamuose smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijuose, tačiau abejotina, ar toks teisinis reguliavimas būtų suderinamas su Konstitucinio Teismo formuojama doktrina, pagal kurią su asmens teisių ribojimais susiję klausimai turi būti reguliuojami ne poįstatyminiuose teisės aktuose, o įstatymuose (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. kovo 24 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). 30.3 Iš projekto nuostatų neaišku, kieno iniciatyva gali būti paskirtas apsaugos nuo smurto orderis. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas, galima daryti išvadą, jog apsaugos nuo smurto orderis gali būti paskirtas policijos pareigūno iniciatyva smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui to neprašant ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui šiame procese nedalyvaujant. Manytume, jog siekiant aiškumo, projekto 8 straipsnio 2 dalyje reikėtų nustatyti, kokiais atvejais apsaugos nuo smurto orderis gali būti paskirtas ex parte ir ex officio. 30.4. Iš siūlomo reguliavimo neaišku, kokius veiksmus turi atlikti policijos pareigūnas, kokias teises turi konflikto šalys (pvz., ar policijos pareigūnas turi nuvykti į įvykio vietą, ar turi išklausyti konflikto šalis, kartu su jomis gyvenančių asmenų nuomonę).
Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo formuojamą doktriną, pagal kurią su asmens teisių ribojimais susiję klausimai turi būti reguliuojami ne poįstatyminiuose teisės aktuose, o įstatymuose (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. kovo 24 d., 2004 m. gruodžio
vertinimo kriterijai ir asmenų teisės ir pareigos vertinant pavojaus riziką turėtų būti nustatyti įstatyme. Šiame kontekste pastebėtina, kad kitų valstybių įstatymuose, reguliuojančiuose apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, yra nustatomos tokio skyrimo procedūros.[5]
lieka neaišku, koks galėtų būti minimalus policijos pareigūno paskirto apsaugos nuo smurto orderio galiojimo terminas. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jis galėtų būti skiriamas „ne ilgiau kaip 72 valandoms”, o to paties straipsnio 3 dalyje – kad 72 valandoms, t. y. nebelieka formuluotės „ne ilgiau kaip”. Be to, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje specializuotos kompleksinės pagalbos centrai įpareigojami atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki apsaugos nuo smurto orderio galiojimo termino pabaigos, jei yra smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens sutikimas, kad toks vertinimas būtų atliktas, todėl akivaizdu, jog apsaugos nuo smurto orderis net teoriškai negalėtų būti skiriamas trumpiau nei 48 valandoms. Siūlytina šį aspektą aiškiai reglamentuoti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje. 32.
nustatyta Policijos kompetencija spręsti dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo, tuo tarpu keičiamo įstatymo 8 straipsnyje subjektu, skiriančiu apsaugos nuo smurto orderį, yra įvardijamas policijos pareigūnas, o ne Policija. Be to, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad tuo atveju jei apsaugos nuo smurto orderį reikia skirti ilgesniam terminui, nei nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, ir dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens nepradedamas ikiteisminis tyrimas, apsaugos nuo smurto orderį skyręs policijos pareigūnas ne vėliau nei per 48 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo dienos turi kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo. Taigi vadovaujantis keičiamo įstatymo nuostatomis, dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo turi kreiptis tas pats orderį išdavęs policijos pareigūnas. Nuostatos, pagal kurią tam tikrus veiksmus gali atlikti tik orderį skyręs policijos pareigūnas, reikėtų atsisakyti, nes toks policijos pareigūnų funkcijų suvaržymas nėra pagrįstas. Be to, galėtų kilti tokių reikalavimų įgyvendinimo neaiškumų, pavyzdžiui, jeigu orderį skyręs pareigūnas susirgtų, nutrauktų tarnybą. Atkreiptinas dėmesys, kad dalis policijos pareigūnų, galinčių skirti apsaugos nuo smurto orderius, dirba pagal pamainų grafikus, todėl iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip tokiu atveju, kai orderį skyręs policijos pareigūnas kitas dvi paras nedirbtų, praktikoje būtų įgyvendinama nuostata „apsaugos nuo smurto orderį skyręs policijos pareigūnas ne vėliau nei per 48 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo dienos turi kreiptis į apylinkės teismą“. 33. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje numatoma, kad apylinkės teismas apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo klausimą nagrinėtų vadovaudamasis BPK nuostatomis.
Vis tik iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra visiškai aišku, kokį procesinį statusą teisminio nagrinėjimo metu turėtų turėti smurto pavojų patiriantis asmuo ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo (pvz., galbūt nukentėjusiojo ir įtariamojo). 34. Remiantis keičiamo įstatymo 8 straipsnio 8 dalimi, apylinkės teismas, nusprendęs nepratęsti apsaugos nuo smurto orderio, neturėtų teisės jo panaikinti dar prieš pasibaigiant keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytam jo galiojimo terminui („Jei apylinkės teismas nepratęsia apsaugos nuo smurto orderio, jis nenustoja galioti, kol nesibaigia šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas”). Taigi teismas iš esmės negalėtų panaikinti šio orderio taikymo net ir tais atvejais, kai būtų nustatyta, kad policijos pareigūnas jį paskyrė nesant teisės aktuose numatytų pagrindų. Manytina, kad tokia įstatyminė nuostata nepagrįstai apribotų konstitucinę teismo funkciją – vykdyti teisingumą. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, jog negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų neleidžiama teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą; antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, taip pat nuo konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai). 35.
35Diskutuotina,
ar keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatomas apskundimo mechanizmas, pagal kurį skundus dėl policijos pareigūno sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti nagrinėtų policijos įstaigos vadovas, nesukeltų praktinių įstatymo taikymo problemų. Antai įmanoma, kad apsaugos nuo smurto orderį skyręs policijos pareigūnas kreiptųsi į apylinkės teismą dėl orderio pratęsimo ir tuo pačiu metu asmuo, kuriam paskirtas orderis, policijos pareigūno sprendimą skirti orderį skųstų policijos įstaigos vadovui. Tokiu atveju galėtų susidaryti dviprasmiška situacija, kai tuo pačiu metu teismas priimtų sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderio galiojimą, o policijos įstaigos vadovas – sprendimą panaikinti orderį. Siekiant to išvengti, svarstytina galimybė keičiamo įstatymo
sprendimus tiesiogiai apylinkės teismui. 36. Vadovaujantis keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, apsaugos nuo smurto orderis policijos pareigūno gali būti skiriamas ne ilgiau nei 72 valandoms. Atsižvelgiant į tai, abejotinas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1-4 dalyse numatyto apsaugos nuo smurto orderio apskundimo mechanizmo veiksmingumas. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo ir (ar) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo policijos pareigūno sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti gali skųsti policijos įstaigos, kurioje policijos pareigūnas tarnauja, vadovui per 24 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (atsisakymo skirti apsaugos nuo smurto orderį). Sprendimas dėl šio skundo gali būti priimamas per 24 valandas, o sprendimo įteikimui numatoma dar 12 valandų. Taigi asmuo, nesutinkantis su policijos įstaigos vadovo sprendimu, šio sprendimo apskundimui teisme turi tik 12 valandų.
Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad skundas apylinkės teisme rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo gavimo dienos. Taigi vadovaujantis keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1-4 dalyse numatyta apsaugos nuo smurto orderio apskundimo tvarka, dažnu atveju skundą priėmus nagrinėti teisme nebelieka paties skundo objekto, nes sueina keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatytas jo galiojimo terminas. Atsižvelgiant į tai abejotina, ar apsaugos nuo smurto orderio apskundimo tvarka ir terminai būtų realiai pritaikomi praktikoje. 37. Iš keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje numatomo teisinio reguliavimo lieka neaišku, ar apylinkės teismo sprendimas galėtų būti skundžiamas aukštesniajam teismui. 38. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalis tobulintina šiais aspektais:
sprendimą atmesti skundą arba palikti galioti apylinkės teismo sprendimą” vietoje žodžio „arba” turėtų būti įrašytas žodis „ir”, nes sprendimas atmesti skundą tuo pačiu reikštų, kad yra paliekamas galioti apylinkės teismo sprendimas. 38.2. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šios išvados 34 pastaboje, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje neturėtų būti nustatyta galimybė aukštesniajam teismui panaikinti apylinkės teismo sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį. 38.3. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje numatomas teisinis reguliavimas suponuoja, kad skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas neturėtų teisės pratęsti apsaugos nuo smurto orderio galiojimo, jeigu prieš tai apylinkės teismas šio orderio galiojimą būtų pratęsęs trumpesniam nei 12 kalendorinių dienų terminui.
Diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas dera su keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje deklaruojama įstatymo paskirtimi – užtikrinti kiekvieno asmens apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje. 39. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį siūlytume papildyti, įtvirtinant smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens teisę būti išklausytam tiesiogiai ar per atstovą, taip pat šių asmenų teisę nesusitikti su smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiu asmeniu vienose įvykį tiriančių teisėsaugos institucijų patalpose, jeigu tai įmanoma. 40. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje akcentuojama, kad ikiteisminis tyrimas esant smurtui artimoje aplinkoje turėtų būti atliekamas kuo greičiau. Neaišku, kokią pridėtinę vertę kuria toks teisinis reguliavimas, kadangi BPK 1 straipsnio 1 dalyje jau yra minima, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai atskleisti nusikalstamas veikas. Greitumo principas pabrėžiamas ir BPK 172 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Kita vertus, BPK 1 straipsnio 1 dalyje kaip baudžiamojo proceso tikslai įvardijami ir kiti momentai – pvz., tinkamas įstatymo pritaikymas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Neaišku, koks yra šių BPK 1 straipsnio 1 dalyje akcentuojamų baudžiamojo proceso tikslų santykis su minėtuoju keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatomu teisiniu reguliavimu. Be to, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „nusikalstamos” įrašytini žodžiai „galimai padarytos”. 41.
suderinti keičiamame įstatyme vartojamą terminiją su BK, siūlytina keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje žodį „įvykdytos” keisti į „padarytos”. 42. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje tam tikros funkcijos (organizuoti informacijos perdavimą) nustatytos policijos pareigūnui ar prokurorui. Siekiant aiškiai apibrėžti straipsnyje nurodytų institucijų ir pareigūnų pareigas, reikėtų nustatyti vieną subjektą, kuriam pavedamos nurodytos funkcijos. 43. Pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalį, jei, vykdant apsaugos nuo smurto orderį, be priežiūros liktų vaikas, policijos pareigūnai nedelsdami apie tai elektroninių ryšių priemonėmis praneša Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotiems teritoriniams skyriams. Pastebėtina, kad policijos pareigūnų pareiga informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, jau yra nustatyta keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 3 punkte. Šiame kontekste pastebėtina, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad policijos pareigūnai, turintys darbo su nepilnamečiais kompetenciją, įvykio vietoje nustatę vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, privalo nedelsdami imtis veiksmų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui užtikrinti ir apie įvykį nedelsdami informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina policijos pareigūnų pareigą informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių apie vaiko buvimą nesaugioje aplinkoje (jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta) sieti su tokio fakto nustatymu atvykus į įvykio vietą, o ne su apsaugos nuo smurto orderio išdavimu ar jo vykdymu. 44. Keičiamo įstatymo 13 straipsnį reikėtų tikslinti, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo šiame straipsnyje išvardintą informaciją bei vietoj nuorodos į informaciją, nurodytą Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnyje, reikėtų nurodyti tikslią informaciją, kuri turi būti pateikta šiame straipsnyje nurodytiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytas Reglamento straipsnis nustato informaciją, kuri turi būti pateikta, kai asmens duomenys renkami iš duomenų subjekto. Be to, reglamentas yra tiesioginio taikymo teisės aktas ir jo nuostatų perkelti į nacionalinę teisę nereikia. 45.
priežiūros įstaiga, į kurią kreipėsi smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo, laikydamasi konfidencialumo principo, privalo nedelsdama atlikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens sveikatos patikrinimą, suteikti reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, medicininiuose dokumentuose aprašyti patirtus fizinius sužalojimus ir (ar) psichologinius išgyvenimus. <...>“ Projekto nuostatos diskutuotinos. 45.1. Paciento teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, informacijos apie paciento sveikatos būklę konfidencialumo principas ir jų išimtys jau yra nustatyti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, todėl nuostata „laikydamasi konfidencialumo principo“ išbrauktina, nes ji ne tik perteklinė, bet ir nėra projektu teikiamo įstatymo reguliavimo dalykas. 45.2. Abejotina nuostata, kad sveikatos priežiūros įstaiga privalo nedelsdama atlikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens sveikatos patikrinimą, suteikti reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Pastebėtina, kad vadovaudamasis Sveikatos sistemos įstatymo 19 straipsniu, sveikatos apsaugos ministras 2004-04-08 įsakymu Nr. V-208 patvirtino Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarkos ir masto aprašą, kuriame yra nustatytas laikas, per kurį turi būti pradėta teikti skubi medicinos pagalba, esant atitinkamai ūmiai klinikinei būklei ar skubiosios medicinos pagalbos indikacijai. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad vienu metu į sveikatos įstaigą gali kreiptis keletas pacientų ( ne tik smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo) dėl skubios medicinos pagalbos suteikimo, siūlytina projekte vietoje „nedelsdama“ įrašyti „teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais“ arba „teisės aktų, nustatančių būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarką, tvarka ir terminais“.
Taip pat abejotina nuostata, kad būtinąją medicinos pagalbą teikianti sveikatos priežiūros įstaiga privalo nedelsdama ne tik suteikti reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, bet ir medicininiuose dokumentuose aprašyti patirtus fizinius sužalojimus ir (ar) psichologinius išgyvenimus. Pažymėtina, jog tam, kad asmens sveikatos būklė (tiek fizinė, tiek psichinė) būtų aprašyta, ji turi būti ištirta atitinkamos srities specialisto. 45.3. Projekto aiškinamajame rašte teigiama: „Įvertinus statistinius duomenis apie smurto artimoje aplinkoje paplitimą, pagalbos teikimą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims ir išanalizavus galiojančius teisės aktus, pastebėtina, kad yra atvejų, kai ikiteisminio tyrimo veiksmai sukuria sąlygas kilti antrinei viktimizacijai: smurtą artimoje aplinkoje patyrę asmenys, jei jie patyrė fizinių sužalojimų, vykstant ikiteisminiam tyrimui, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, dėl savo sveikatos būklės ir patirtų sužalojimų apžiūrimi medikų, o vėliau pakartotinai – teismo medicinos ekspertų.
Atsižvelgiant į tai, svarbu tobulinti esamą teisinį medicininės pagalbos teikimo smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims reglamentavimą, kad jiems būtų taikomos tokios sveikatos būklės patikrinimo ir smurto padarytos žalos sveikatai nustatymo procedūros, kurios smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui, siekiančiam teisingumo, sukeltų kuo mažesnę psichologinę, fizinę ir administracinę naštą.“ Pastebėtina, kad siūlomas teisinis reguliavimas niekaip nekeičia ir negali pakeisti šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo, jog vykstant ikiteisminiam tyrimui asmuo turi kreiptis į teismo medicinos ekspertus. Sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis bendru sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003-05-23 įsakymu Nr. V-298/158/A1-86. Nurodytos taisyklės patvirtintos, įgyvendinant Baudžiamojo kodekso 141 straipsnio nuostatas. 46.
priežiūros įstaiga informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos pagalbos centras, kuris, jam sutikus, suteiks jam pagalbą, pateikia jam specializuotos kompleksinės pagalbos centro ir emocinės pagalbos tarnybos telefono ryšio numerius bei elektroninio pašto adresus ir rašytinę informaciją apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims pobūdį bei informaciją, nurodytą Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnyje. <...>“. Manytume, kad pavedimas sveikatos priežiūros įstaigai pateikti smurtą patyrusiam asmeniui rašytinę informaciją apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims pobūdį, nėra sveikatos priežiūros įstaigai būdinga funkcija ir gali būti pernelyg didelė administracinė našta sveikatos priežiūros įstaigai, dėl to tokios rašytinės informacijos pateikimas gali tapti tiesiog formalia procedūra pasirašyti dokumentą su atitinkama informacija. Taip pat neaišku, kokia informacija turima omenyje, pateikiant nuorodą į Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytas Reglamento straipsnis nustato informaciją, kuri turi būti pateikta, kai asmens duomenys renkami iš duomenų subjekto. Siūlytume projekte konkrečiai nurodyti, kokia informacija turi būti pateikta asmeniui šiuo atveju ir visai atsisakyti nuorodos į Reglamentą (ES) 2016/679, nes reglamentas yra tiesioginio taikymo teisės aktas ir jo nuostatų perkelti į nacionalinę teisę nereikia. 47.
priežiūros įstaiga specializuotos kompleksinės pagalbos centrui privalo pateikti būtiniausius smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens kontaktinius duomenis, kad jis galėtų susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ar smurtą patyrusiu asmeniu (nurodyti vardą, pavardę, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą).“ Pastebėtina, kad pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo
nusikalstama veika, sveikatos priežiūros įstaigos privalo nedelsdamos pranešti teisėsaugos institucijoms. Projektu teikiamo įstatymo nuostatos niekaip negali pakeisti šios galiojančiame įstatyme įtvirtintos sveikatos priežiūros įstaigų pareigos. Atsižvelgdami į tai, taip pat į projekto 13 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas dėl policijos pareigūnų pareigos nedelsiant apie gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje elektroninių ryšių priemonėmis informuoti specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, ir į tai, kad pagal gero valdymo principą valstybės institucijų funkcijos neturi būti dubliuojamos, siūlytume vertinamos projekto nuostatos atsisakyti. Kartu atkreiptinas dėmesys į panašių teisinių santykių reguliavimą kituose įstatymuose. Pvz., pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, ne sveikatos priežiūros įstaigos įpareigojamos teikti informaciją, bet pavedama Sveikatos apsaugos ministerijai sudaryti teisines prielaidas sveikatos priežiūros įstaigų medikams turėti pareigą nusiųsti tėvus ar kitus vaiko atstovus pagal įstatymą į konkrečioje savivaldybės teritorijoje socialines paslaugas šeimoms teikiančią įstaigą dėl galimybės šeimai gauti reikalingas paslaugas ar kitokią pagalbą (49 straipsnio 4 dalies 5 punktas). 48.
įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse siūloma nustatyti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, socialinių paslaugų įstaigų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių, švietimo įstaigų pareigą informuoti specializuotos kompleksinės pagalbos centrą apie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį ir pateikti būtiniausius kontaktinius jo duomenis. Tačiau pagal kitus įstatymus nurodyti subjektai turi informuoti policiją (šioje išvadoje minėtas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 9 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 35 straipsnis). Toks skirtingas teisinis reguliavimas stokoja sistemiškumo ir nuoseklumo, todėl gali kilti teisės taikymo problemų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 14 straipsnį, specializuotos kompleksinės pagalbos centrai neturi pareigos pranešti apie smurtą artimoje aplinkoje policijai (14 straipsnio 4 dalies 11 ir 12 punktuose nustatyta jų teisė tik informuoti smurtą patyrusį asmenį, tiesiogiai besikreipiantį į specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, apie galimybę pateikti kompetentingai institucijai skundą dėl smurto artimoje aplinkoje). Siūlytume suvienodinti teisinį reguliavimą ir nustatyti, jog apie visus smurto artimoje aplinkoje atvejus būtų informuota policija. 49. Neaiškus keičiamo įstatymo nuostatų dėl specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo santykis su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatomis dėl atvejo vadybos. Pagal keičiamą įstatymą, visais atvejais nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiai šeimai teikiama specializuota kompleksinė pagalba, o pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36³ straipsnį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą ir organizuoja mobiliosios komandos sudarymą.
Taigi taikant įstatymą būtų neaišku, kas turi teikti kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą. 50. Siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 1 punktą nustatant, kad specializuotos kompleksinės pagalbos centras įvertintų ne tik smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens individualius ir specialiuosius poreikius, atsiradusius dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau ir tokio asmens individualius ir specialiuosius poreikius apskritai, pavyzdžiui asmens turimą neįgalumą, sveikatos problemas ir panašiai, kurie, nors ir yra nesusiję su patirtu smurtu, yra reikšmingi. Priešingu atveju abejotina, ar specializuotos kompleksinės pagalbos centras galėtų suteikti tinkamą individualizuotą pagalbą. 51. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje reikėtų tikslinti formuluotę „kuris pageidauja teikti specializuotą kompleksinę pagalbą (toliau – pageidaujanti teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaiga), joje vietoj žodžių „pageidauja“,
„pageidaujanti“ vartoti žodžius „siekia“, „siekianti“. Atitinkamai tikslintina
kitur keičiamame įstatyme vartojama terminija. 52.
įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad smurtas artimoje aplinkoje užtraukia BK numatytą baudžiamąją atsakomybę. Minėta, kad keičiamame įstatyme smurtas artimoje aplinkoje apibrėžiamas itin plačiai. Remiantis keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, smurtas artimoje aplinkoje yra artimoje aplinkoje veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą. Vis tik BK nėra kriminalizuotos visos šios nurodytos veikos – pvz., BK nėra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už ekonominį smurtą, pasireiškiantį finansinių išteklių kontrole, išteklių ribojimu, neleidimu įsigyti turto, vertimu pasiaiškinti dėl turto naudojimo[6]. Taip pat BK nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė ir už tam tikras psichinio smurto formas. Vadinasi, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalis šiuo atžvilgiu yra netiksli ir klaidinanti. Taip pat pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalis suformuluota netiksliai ir dėl to, jog tam tikros smurto artimoje aplinkoje formos gali atitikti ne tik BK, bet ir Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) įtvirtintas administracinių nusižengimų sudėtis[7]. 53. Remiantis keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi, kaltininkas, padaręs žalą žmogaus sveikatai, turtui, aplinkai, taip pat neturtinę žalą, privalėtų ją atlyginti smurtą patyrusiam asmeniui Civilinio kodekso nustatyta tvarka, jeigu jo atžvilgiu būtų priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo prievolė baudžiamajame procese gali kilti ir nepriėmus apkaltinamojo teismo nuosprendžio. Tai galėtų būti atvejai, kai, pvz., kaltininkas yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nors BPK
pareikštą civilinį ieškinį priimdamas būtent apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosprendžiu atleidęs kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36–40, kt. straipsniai), teismas, jeigu žala neatlyginta, civilinio ieškinio klausimus išsprendžia iš esmės, t. y. pareikštą civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkina arba jį atmeta[8]. Be to, smurtas artimoje aplinkoje gali pasireikšti nebūtinai nusikalstamos veikos padarymu. Žalos atlyginimo prievolė gali kilti, pvz., ir dėl administracinio nusižengimo padarymo. Dėl to siūlytina keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalį tikslinti. 54. Jeigu būtų atsižvelgta į Teisės departamento išvadoje dėl kartu teikiamo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-1057) pateiktą siūlymą papildyti ANK 489 straipsnio 1 dalies dispoziciją nuostatomis dėl piktnaudžiavimo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens teisėmis, tuomet analogiškai turėtų būti pildomas ir keičiamo įstatymo 18 straipsnis. Taip pat tokiu atveju turėtų būti papildytas ir keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 2 punktas, jame nurodant, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo įspėjamas dėl jam gresiančios atsakomybės už minėtą veiką. 55. Įstatymo projekto 3 straipsnio 6 dalies formuluotėje „Jeigu 2022 m. spalio 1 d. nėra juridinių asmenų, galinčių nuo 2023 m. sausio 1 d. teikti akredituotą specializuotą kompleksinę pagalbą <...>“ vietoj žodžio „galinčių“ reikėtų įrašyti teisės požiūriu tikslesnę formuluotę „turinčių teisę“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p [email protected] S.
Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] [1] Jakštienė, R. Smurtas artimoje aplinkoje prieš moteris: baudžiamoji teisinė apsauga. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai: teisė (01 S). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2019, p. 263-264. [2] Juozapavičius, A. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo materialusis pagrindas: teorija ir praktika. Teisė, 2017, t. 103, p. 41. [3] Kaip pavyzdį galima nurodyti Jungtinės Karalystės (Anglijos ir Velso) teisinį reguliavimą, pagal kurį apsaugos nuo namų smurto pranešimą turi teisę išduoti tik tie policijos pareigūnai, kurie turi ne žemesnį kaip superintendento laipsnį. Plačiau apie tai žr.: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus analitinė apžvalga
„Neatidėliotinos smurto artimoje aplinkoje aukų apsaugos orderiai Europos
valstybėse”. Prieiga internete: https://www.lrs.lt/sip/getFile3?p_fid=24722. [4] Pavyzdžiui, Belgijos Laikinojo gyvenamosios vietos uždraudimo smurto namuose atveju įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad iš faktų ar aplinkybių paaiškėjus, jog suaugusio asmens buvimas gyvenamojoje vietoje kelia rimtą ir tiesioginę grėsmę kitų ten pat gyvenančių asmenų saugumui, prokuroras gali skirti grėsmę keliančiam asmeniui draudimą gyventi toje vietoje. Pagal Suomijos Ribojimų orderio įstatymo 2 straipsnį ribojimų šeimoje orderis gali būti išduotas, jeigu iš asmens, kuriam taikytinas orderis, grasinimų, anksčiau padarytų veikų ar kitokio elgesio galima spręsti, kad gali būti padarytas nusikaltimas grėsmę patiriančio asmens gyvybei, sveikatai ar laisvei, o orderio išdavimas nėra nepagrįstas, atsižvelgiant į galimos veikos sunkumą, asmenų bendro gyvenimo tame pačiame būste aplinkybes ir kitus bylos faktus.
Plačiau apie tai žr.: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus analitinė apžvalga „Neatidėliotinos smurto artimoje aplinkoje aukų apsaugos orderiai Europos valstybėse”. Prieiga internete: https://www.lrs.lt/sip/getFile3?p_fid=24722. [5] Žr. ten pat. [6] Plačiau apie tai žr.: Jakštienė, R. Smurtas artimoje aplinkoje prieš moteris: baudžiamoji teisinė apsauga. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai: teisė (01 S). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2019, p. 39. [7] Pvz., į smurto artimoje aplinkoje apibrėžimą galėtų patekti tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas (ANK 115 straipsnis). [8] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose“ apžvalga.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 pakeitimo
2022-02-08 Nr. XIVP-1056(4) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalyje esantį smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens apibrėžimą siūlytina dėstyti taip: „Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo – asmuo, kurio elgesys kelia pagrįstą įtarimą, kad gali būti panaudotas smurtas artimoje aplinkoje“. 2. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti: „8. Specializuota kompleksinė pagalba – pagalba smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, kurią organizuoja, koordinuoja ir (ar) teikia specializuotos kompleksinės pagalbos centrai ir kuri, atlikus įvertinimą, pripažinta atitinkančia šio įstatymo 16 straipsnio
dalyje yra nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti siekiantis teikti specializuotą kompleksinę pagalbą juridinis asmuo, o ne jo teikiama paslauga - specializuota kompleksinė pagalba. Specializuotos kompleksinės pagalbos teikimas yra reglamentuojamas nauja redakcija dėstomo įstatymo 14 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, siūlytina vietoje žodžių „ir kuri, atlikus įvertinimą, pripažinta atitinkančia šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus” įrašyti žodžius „kaip tai nustatyta šio įstatymo 14 straipsnyje.“ 3.
Nauja redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje siūlomoje įtvirtinti specializuotos kompleksinės pagalbos centro apibrėžtyje siūlytina išbraukti žodį
„akredituotas”, o vietoje žodžių „organizuojantis, koordinuojantis ir (ar)
teikiantis” įrašyti žodžius „kuriam šio įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka suteikta teisė teikti”. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal nauja redakcija dėstomo įstatymo 16 straipsnį, jame nurodytiems juridiniams asmenims suteikiama teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą, o ne teisė organizuoti, koordinuoti ir (ar) teikti specializuotą kompleksinę pagalbą. 4. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte siūloma nustatyti, jog bendradarbiavimas – tai „svarbus <...> bendradarbiavimas“. Kurio nors dalyko apibrėžimas idem per idem (tas pats per tą patį) yra ydingas. Todėl siūlytina bendradarbiavimo principo paaiškinime išbraukti žodžius
„svarbus“ ir „bendradarbiavimas ir“. 5. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte siūloma nustatyti, jog
smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys ar smurtą patyrę asmenys turi „lygias teises dalyvauti smurto artimoje aplinkoje prevencijos veikloje“. Neaišku, kokiu būdu nurodyti asmenys galėtų dalyvauti „prevencijos veikloje“. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal nauja redakcija dėstomo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, „Nevyriausybinės organizacijos skatinamos vykdyti ir dalyvauti vykdant smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo veiklas.“ Taigi prevencijos veiklą vykdo atitinkamos organizacijos, bet ne patiriantys ar patyrę smurtą asmenys.
Jeigu turima omenyje, jog taikant prevencijos priemones smurtą patiriantys ar patyrę asmenys negali būti diskriminuojami, tai projekto nuostata atitinkamai taisytina. 6. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 3 straipsnio 7 punkte siūloma nustatyti, kad įgyvendinant smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens geriausių interesų užtikrinimo principą, pilnamečiams smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims užtikrinama galimybė likti jų gyvenamoje vietoje su kartu gyvenančiais nepilnamečiais vaikais ar palaikyti įprastus ryšius su nepilnamečiais vaikais, jeigu tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis projekto nuostatomis, galimybė užtikrinti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens teisę likti gyvenamojo vietoje būtų galima tik apsaugos nuo smurto orderio galiojimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nauja redakcija dėstomo įstatymo 3 straipsnio 7 punkte prieš žodžius „pilnamečiams smurto artimoje“ įrašyti žodžius „smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims paskyrus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį (toliau – apsaugos nuo smurto orderis),”. Jeigu šiai pastabai būtų pritarta, tuomet turėtų būti tikslinama ir nauja redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis, joje paliekant tik sutrumpintą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio pavadinimą. 7.
dėl specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimo taisytinos. Akreditavimas
išduodamas sprendimas dėl teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, nauja redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoje žodžių
„specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimo“ siūlytina
įrašyti žodžius „sprendimo teikti specializuotą kompleksinę pagalbą išdavimo tvarkos“, o 4 punkte – vietoje žodžių „akredituoti specializuotą kompleksinę pagalbą“ įrašyti žodžius „išduoti sprendimus teikti specializuotą kompleksinę pagalbą“. 8. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte po žodžio
„vyrų“ įrašytinas žodis „teisių“. 9. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 3 punkte po žodžių
„kaip laikomasi apsaugos nuo smurto orderio“ įrašytinas žodis „įpareigojimų“. 10. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnio 12
dalies 7 punkte neaiški skliaustuose įrašyta formuluotė „veiklos vykdymo teritorijų adresai“. Neaišku, ar turima omenyje juridinio asmens buveinės adresas, ar jo veiklos teritorija (teritorija, kurioje juridinis asmuo vykdo veiklą). Projektas tikslintinas, pašalinant šį neaiškumą. 11. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 15 dienų laikotarpiui nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas:“, o 8 dalyje : „Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 dienų nuo jo paskyrimo momento <...>“. Neaišku, kas būtų laikoma apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momentu ir kur šis momentas fiksuojamas.
Projektas tikslintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą. 12. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatoma, kad skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 15 dienų laikotarpiui nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas „nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu”. Pastebėtina, kad nauja redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiant apsaugos nuo smurto orderio sąvoką yra nurodyta, kad šiuo orderiu smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo yra įpareigojamas nebendrauti ir neieškoti ryšių ne tik su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, bet ir su kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvenančiais pilnamečiais asmenimis ir (ar) vaikais. Nurodytų projekto nuostatų tarpusavio nesuderinamumas turėtų būti ištaisytas. 13. Kartu teikiamame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-1057(2)) siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų „nesilaikymą”. Atsižvelgiant į tai, nauja redakcija dėstomo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose žodis „nevykdymą” keistinas į „nesilaikymą”. Analogiškai turėtų būti tikslinama ir nauja redakcija dėstomo įstatymo 8 straipsnio 7 dalies formuluotė „pažeidęs jam nustatytus apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimus”, ją išdėstant taip: „nesilaikęs apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų”. 14.
dalies 2 punkte siūloma nustatyti, jog smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo informuojamas apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų taikymo trukmę, atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, nustatytą šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, taip pat apie atsakomybę už piktnaudžiavimą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens teisėmis. Tačiau nėra aišku, kada ir kaip smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo informuojamas apie sprendimą neskirti apsaugos nuo smurto orderio. Projektą reikėtų papildyti nurodyta nuostata. 15. Siekiant teisinio aiškumo, nauja redakcija dėstomo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 4 punkto konstrukcija „specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, kartu perduoti ir vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi atlikto smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo rezultatus” keistina į „specializuotos kompleksinės pagalbos centrą ir jam perduoti smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo, atlikto vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, rezultatus“. 16. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 4 punkte taip pat siūloma nustatyti, kad „Specializuotos kompleksinės pagalbos centras privalo susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti”. Manytina, jog žodžiai „jei jis sutinka ją gauti” yra pertekliniai, nes prieš tai vartojamas žodis „pasiūlyti” akivaizdžiai rodo, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo neturėtų teisinės pareigos sutikti su jam siūloma specializuota kompleksine pagalba. 17. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti: „9.
Nustojus galioti apsaugos nuo smurto orderiui, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo gali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.” Projekto nuostata diskutuotina. Pastebėtina, kad pagal Civilinio proceso kodekso 145 straipsnį, laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su ieškinio reikalavimu, jų paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Siūlytina vertinamos nuostatos atsisakyti arba vietoje jos nustatyti, jog nustojus galioti apsaugos nuo smurto orderiui, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą prašydamas apginti jo teises kitais įstatymų nustatytais teisių gynimo būdais. 18. Iš nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnyje numatomo teisinio reguliavimo nėra visiškai aišku, kokiam laikotarpiui galėtų būti skirtas apsaugos nuo smurto orderis, jeigu, pvz., policijos pareigūno skirtą ir keletą dienų galiojusį orderį apylinkės teismas panaikintų, o apygardos teismas nuspręstų, kad apylinkės teismo sprendimas panaikinti orderį yra nepagrįstas. Galbūt būtų tikslinga projekte aiškiai įtvirtinti, kad bendra apsaugos nuo smurto orderio skyrimo dėl to paties faktinio pagrindo trukmė negali būti ilgesnė nei 15 dienų. 19. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje po žodžių „sprendimo priėmimo“ siūlytina įrašyti žodį „dienos“, o vietoje formuluotės „per policijos įstaigos padalinį, kuriame tarnauja skundžiamą sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį arba jo neskirti priėmęs pareigūnas, gali skųsti apylinkės teismui“ įrašyti formuluotę „gali skųsti apylinkės teismui per policijos įstaigos padalinį, kuriame tarnauja skundžiamą sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį arba jo neskirti priėmęs pareigūnas, pagal šio padalinio buvimo vietą.“ 20.
Nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog „Skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje per 48 valandas gali būti priimami šie sprendimai: 1) skundą tenkinti ir panaikinti paskirtą apsaugos nuo smurto orderį;
2) skundą tenkinti ir skirti apsaugos nuo smurto orderį; 3) skundo netenkinti ir palikti galioti sprendimą dėl apsaugos nuo smurto orderio (skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti). Tačiau iš projekto nuostatų neaišku, kokį sprendimą turėtų priimti skundą gavęs policijos padalinys, jeigu skundas būtų paduotas praleidus 9 straipsnio 1 dalyje nustatytą 15 dienų terminą. Neaišku, ar nurodytas terminas yra naikinamasis, ar jis gali būti atnaujintas. Jeigu terminas gali būti atnaujintas - kas ir kokiais atvejais priima dėl to sprendimą. Projektas tobulintinas pašalinant nurodytus neaiškumus. Be to, manytume, kad įstatyme turėtų būti įvardintas pareigūnas, kuris įgaliotas priimti 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus sprendimus, taip pat, kokia tvarka sprendimai priimami. 21. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnio 6 dalis papildytina fraze „ir apie tai informuojamas skundą pateikęs asmuo“. 22. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnio 7 dalis redaguotina, pirmiausia nustatant suinteresuoto asmens teisę skųsti policijos padalinyje priimtą sprendimą, po to – nustatyti skundo pateikimo terminą ir tvarką.
Tai nustačius, atskiru sakiniu nustatyti policijos padalinio pareigą ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninėmis ryšio priemonėmis perduoti skundą apylinkės teismui, pateikiant visą turimą informaciją apie įvykį. 23. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnio 9 dalies pirmąjį sakinį siūlytina papildyti, po kablelio, fraze „kiti suinteresuoti asmenys“, o paskutiniame sakinyje vietoje žodžio „subjektai“ įrašyti žodį „asmenys“. 24. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnio 10 dalyje išbrauktini žodžiai „jo advokatas (atstovas)“. Advokatas atstovauja skundą teikiantį asmenį šio asmens prašymu, bet pats neturi savarankiškos teisės pateikti skundą. Be to, vertinamoje dalyje vietoje žodžių „nuo reikiamos medžiagos gavimo” įrašytini žodžiai “nuo bylos gavimo”. 25. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnio 11 dalyje numatoma, kad „Šiame straipsnyje nurodyti skundai, pateikti apylinkės ar apygardos teismui, tiek, kiek nenustatyta šiame įstatyme, nagrinėjami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka”. Pastebėtina, kad skundų nagrinėjimas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas suponuoja, jog skundus apygardos teisme nagrinėtų 3 teisėjų kolegijos (Baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). Mūsų nuomone, nagrinėjant skundus dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo/neskyrimo bendra taisyklė dėl apeliacinius skundus nagrinėjančių teisėjų skaičiaus šiuo atveju turėtų negalioti, nes orderio skyrimo/neskyrimo pagrįstumo klausimas yra gerokai paprastesnis lyginant su klausimais, kurie sprendžiami apeliacinės instancijos teisme baudžiamosiose bylose (klausimai dėl kaltinimo pagrįstumo, paskirtos bausmės dydžio ir pan.). Dėl to siūlytina projekte nustatyti, kad šiuo atveju skundus apygardos teisme nagrinėja vienas teisėjas.
dalyje siūloma nustatyti, kad apylinkės ar apygardos teismui priimant sprendimą dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo, turi būti išspręstas ir klausimas dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens patirtų išlaidų, susijusių su apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų vykdymu, atlyginimo. Ši nuostata diskutuotina. Pažymėtina, kad įtvirtinus siūlomą normą, gali susidaryti tokia teisinė padėtis, kai sprendimas dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo negalės būti priimtas ne dėl jo panaikinimą lemiančių priežasčių, o dėl to, kad nebus išspręstas pavojų keliančio asmens patirtų išlaidų, susijusių su apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų vykdymu, atlyginimo klausimas. Pažymėtina ir tai, kad, priimant sprendimą dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo, asmens patirtos išlaidos dar gali būti nežinomos, jas patyręs asmuo dar gali neturėti visų patirtų išlaidų pagrindžiančių įrodymų, todėl aptariama nuostata galėtų trukdyti tinkamai įgyvendinti apsaugos nuo smurto orderio paskirtį. 27. Išanalizavus nauja redakcija dėstomo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 ir 8 punktuose bei nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnyje numatomą teisinį reguliavimą lieka neaišku, ar smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo turėtų teisę apskųsti sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį. Antai nauja redakcija dėstomo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 ir 8 punktuose kategoriškai formuluojama, kad šie asmenys galėtų skųsti išimtinai tik sprendimus neskirti orderio, o nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog „<…> smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys policijos pareigūnų sprendimus skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti <…> gali skųsti apylinkės teismui”. Manytina, jog šis tarpusavio prieštaravimas turėtų būti pašalintas. 28.
artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens apibrėžimas leidžia daryti išvadą, kad šio asmens statusas turėtų būti siejamas su atvejais, kai smurtas dar nėra panaudotas, tačiau yra rizika, kad jis gali būti panaudotas ateityje. Dėl to manytina, jog nauja redakcija dėstomo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata, pagal kurią smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys ar smurtą patyrę asmenys turėtų teisę nesusitikti su smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiu asmeniu įvykį tiriančių teisėsaugos institucijų patalpose, formuluojama per siaurai – t. y. teisė nesusitikti turėtų galioti ir tais atvejais, kai smurtas jau yra galimai panaudotas ir yra atliekamas tyrimas siekiant nustatyti, ar smurtą galimai panaudojęs asmuo yra kaltas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nauja redakcija dėstomo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punktą dėstyti taip: „nesusitikti su smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiu asmeniu ar asmeniu, kuris yra galimai panaudojęs smurtą artimoje aplinkoje, įvykį tiriančių teisėsaugos institucijų patalpose;”. 29. Pastebėtina, kad nauja redakcija dėstomo įstatymo V skyriaus pavadinime nurodoma, kad projekto nuostatomis siekiama reglamentuoti tiek smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių, tiek smurtą patyrusių asmenų apsaugos nuo smurto organizavimą. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 12 straipsnyje reglamentuojamos teisėsaugos pareigūnų funkcijos organizuojant smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą patyrusių asmenų apsaugą, tačiau nauja redakcija dėstomo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje policijos pareigūnų veiksmai, gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, siejami išimtinai su ikiteisminio tyrimo pradėjimu, esant nusikalstamos veikos požymių. Taigi neaiškus 12 straipsnio ir 8 straipsnio nuostatų tarpusavio santykis.
Be to, nauja redakcija dėstomo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė „padarytos nusikalstamos veikos požymių“, siekiant ją suderinti su nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimais, keistina į
„galimai padarytos nusikalstamos veikos požymių“. Atsižvelgiant į tai, kas
išdėstyta, siūlytina tobulinti 12 straipsnio 1 dalį, pradedant ją, pvz., taip:
„Gavę skundą, pareiškimą ar pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos
pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka užfiksuoja smurto artimoje aplinkoje įvykį ir: 1) nenustatę galimai padarytos nusikalstamos veikos požymių, šio įstatymo 8 straipsnio nustatyta tvarka sprendžia dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo; 2) nustatę galimai padarytos nusikalstamos veikos požymių, pradeda ikiteisminį tyrimą.“ Toliau kaip projekto tekste, atitinkamai suredagavus. 30. Pagal nauja redakcija dėstomo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, specializuotą kompleksinę pagalbą gali gauti ir dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens šeimos nariai. Tuo tarpu vadovaujantis nauja redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnio 9 dalimi, specializuotos kompleksinės pagalbos centras paslaugas teikia tik smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims. Projekto nuostatos nedera tarpusavyje, todėl tobulinant projektą reikėtų jas suderinti. 31. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 15 straipsnis taisytinas, kiek tai susiję su specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimu. Šioje išvadoje jau minėta, kad akreditavimas – tai atitinkamų įgaliojimų suteikimas, todėl akredituojamas galėtų būti asmuo, o ne jo teikiama paslauga. Be to, projekte nėra nuostatų, kokia tvarka specializuota kompleksinė pagalba būtų akredituojama, kuo akredituota specializuota kompleksinė pagalba skiriasi nuo specializuotos kompleksinės pagalbos.
Nauja redakcija dėstomo įstatymo 16 straipsnyje yra nustatoma, kokia tvarka suteikiama teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą, bet ne akredituotą specializuotą kompleksinę pagalbą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimo taisyklės negali būti nustatytos poįstatyminiu teisės aktu, nes pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, su asmenų teisių ir laisvių, jų ūkinės veiklos sąlygų ribojimu susijusios nuostatos turi būti dėstomos įstatyme (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 5 d., 2008 m. kovo 15 d. nutarimai ir kt.). Atsižvelgiant į tai, vertinamo straipsnio pavadinime siūlytume išbraukti žodžius
„akreditavimas ir“, o 1 ir 2 dalių atsisakyti. Pastebėtina, kad nauja redakcija dėstomo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostata iš dalies atkartoja nauja
redakcija dėstomo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatas, o 2 dalis – nauja redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą. 32. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „Šiame įstatyme numatyta specializuota kompleksinė pagalba finansuojama valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.“ Finansavimo iš valstybės biudžeto tvarką, pagal nauja redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija priima teisės aktus dėl <...> valstybės lėšų specializuotai kompleksinei pagalbai teikti poreikio nustatymo, šių lėšų planavimo, paskirstymo, pervedimo, naudojimo ir atsiskaitymo už panaudotas lėšas). Tačiau iš projekto nuostatų neaišku, kokia tvarka specializuota kompleksinė pagalba būtų finansuojama savivaldybių biudžetų ir Europos struktūrinių fondų lėšomis.
Pastebėtina, kad specializuotos kompleksinės pagalbos centrams finansavimas skiriamas pagal šių centrų sutartis su socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga – pagal nauja redakcija dėstomo įstatymo 15 straipsnio 5 dalį, socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga organizuoja specializuotai kompleksinei pagalbai einamaisiais biudžetiniais metais teikti skiriamų lėšų naudojimo sutarčių sudarymą su specializuotos kompleksinės pagalbos centrais. Atsižvelgdami į nurodytas nauja redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnio nuostatas ir socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos įstaigos teisinį statusą, manytume, kad nurodytose sutartyse galėtų būti aptariama tik finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarka. Todėl projektas pildytinas nuostatomis dėl specializuotos kompleksinės pagalbos finansavimo iš kitų įstatyme nustatytų šaltinių tvarkos. 33. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 16 straipsnio 5-11 dalys tobulintinos atsižvelgiant į tai, kad teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikiama priimant atitinkamą administracinį aktą – sprendimą, todėl nuostatos dėl teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą sustabdymo, atnaujinimo, panaikinimo, keistinos į nuostatas dėl sprendimo dėl teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą galiojimo sustabdymo, atnaujinimo, panaikinimo. 34. Projekto 2 ir 3 straipsnių nuostatos, kiek tai susiję su specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimu, taisytinos, atsižvelgiant į šios išvados pastabas dėl nauja redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnio 9 dalies, 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų ir 15 straipsnio.
Projekto 2 ir 3 straipsniuose vietoje formuluotės
„specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimas“ vartotina formuluotė „teisės
teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimas“, vietoje formuluotės
„teisė teikti akredituotą specializuotą kompleksinę pagalbą“ - „teisė teikti
specializuotą kompleksinę pagalbą“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p [email protected] S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2021-12-15
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja
Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Tomas Vytautas Raskevičius, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.
Institucijų atstovai: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: viceministrė Vilma Augienė, Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės skyriaus vedėja Jolanta Sakalauskienė, Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės skyriaus patarėjas Eitvydas Zurba, Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Saulėnaitė, Generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas, Policijos departamento prie VRM vyriausiasis patarėjas Donatas Matuiza, VRM Viešojo saugumo politikos grupės patarėja Lina Bučienė, Nacionalinės teismų administracijos Teisės ir administravimo departamento Teismų veiklos skyriaus patarėja Aurelija Pauliukaitė, Seimo Teisės departamento vyresnioji patarėja Jadvyga Andriuškevičiūtė, Seimo Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjas Simonas Mikšys, Vilniaus Moterų namų atstovės Lilija Henrika Vasiliauskė ir Zuzana Vasiliauskaitė, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos vadovė Violeta Vasiliauskienė, Laisvos visuomenės instituto atstovas Ramūnas Aušrotas, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos atstovai Vytautas Budnikas, Saulius Arlauskas, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Inga Grigienė, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės patarėjai Elena Masnevaitė ir Aleksandr Radčenko, Seimo nario Stasio Šedbaro patarėja Adelė Levikovaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad „Šis įstatymas apibrėžia <…> asmenų, kuriems skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, ar asmenų, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, ar priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, atsakomybę”. Siūlomas teisinis reguliavimas ydingais šiais aspektais. 1.1. Neaišku, kokia atsakomybė turima omenyje kalbant apie asmenis, kuriems skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Galbūt norėta pasakyti, kad šis įstatymas apibrėžia asmenų, kuriems skirtas šis orderis, teises ir pareigas, arba asmenų, kurie pažeidžia apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiu nustatytus įpareigojimus, atsakomybę. Pastaruoju atveju toks teisinis reguliavimas būtų netikslus, kadangi atsakomybę už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiu nustatytų įpareigojimų nesilaikymą siūloma apibrėžti kartu teikiamame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-1057). 1.2. Asmenys, kurių atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, nėra ir negali būti laikomi patrauktais jokios rūšies teisinėn atsakomybėn. Asmuo laikomas patrauktu baudžiamojon atsakomybėn tik tada, kai po ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo dėl jo padarytos nusikalstamos veikos yra priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Tai tiesiogiai išplaukia iš Konstitucijos 31 straipsnio pirmosios dalies, kurioje įtvirtinta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Dėl to projekte numatomas teisinis reguliavimas, kuriuo siūloma įtvirtinti nuostatą dėl asmenų, kurių atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, atsakomybės, yra nesuderinamas su nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimais. 1.3. Keičiamame įstatyme taip pat nėra apibrėžiama ir asmenų, dėl kurių yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, atsakomybė. Su baudžiamąja atsakomybe susiję teisiniai santykiai yra reglamentuojami Baudžiamajame kodekse (toliau – BK), kuriame aprašytos konkrečios nusikalstamų veikų sudėtys, nustatytos bausmės bei kiti baudžiamosios atsakomybės elementai (baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės, teistumas ir pan.). Dėl išvardintų priežasčių aptariamos projekto nuostatos siūlytina atsisakyti. Pritarti Siūlome pagrindiniam komitetui 1 straipsnio 2 dalies sąvoką patikslinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
2Keičiamo įstatymo 2 straipsnio, nustatančio pagrindines šio įstatymo sąvokas,
orderis yra prevencinė apsaugos priemonė, kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas, be kita ko, laikinai nesiartinti prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens.
Pastebėtina, kad šis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio apibrėžimas turėtų būti pildomas, kadangi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatoma, kad skyrus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas nesiartinti ne tik prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens, bet ir prie kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus. Pritarti TTK klausymų metu pasiūlyta iš esmės Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio sąvokos nekeisti, tačiau atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, taip pat atsižvelgiant į Policijos departamento patikslinimą papildyti nuostata “ir kartu su juo gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų“, o ne nuoroda į 8 straipsnio 3 dalies 3 punktą, kadangi keičiantis teisės aktui, gali keistis struktūrinė teisės akto dalis ir sąvoką vėl reikėtų keisti, be to, sąvokoms nelabai būdinga blanketinės normos – nuorodos į teisės akto struktūrines dalis. Atsižvelgiant į pastabas, teikiama tokia sąvoka: „1.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis – prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo.“
5
tikslinti smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens sąvoką ir paaiškinti mirusio asmens šeimos nario sampratą bei derinti šias sampratas su keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje artimai aplinkai priskirtais asmenimis, nes antraip gali kilti neaiškumų dėl smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens apibrėžties. Be to, siekiant aiškumo, siūlytina po žodžio „asmuo“ įrašyti žodžius „įskaitant vaiką“. Pritarti Klausymų metu aptarta, kad formuluotė dėl mirusio asmens šeimos nario sampratos nekorektiška ir tikslintina, nes ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo yra mirusiojo šeimos narys. Tikslesnę formuluotę pateiks pagrindiniam komitetui Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
9
dalimi siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl specializuotos kompleksinės pagalbos centru gali būti akredituojamas tik viešąsias paslaugas teikiantis juridinis asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu nėra nurodoma, kad specializuotą kompleksinę pagalbą galėtų teikti tik viešieji juridiniai asmenys, akreditavimo minėtai paslaugai teikti galimybę išimtinai susiejant su viešųjų paslaugų teikimu.
Pastebėtina, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalimi, viešoji paslauga apibrėžiama kaip pagal įstatymų ir (ar) viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus vykdoma šių subjektų prižiūrima veikla, kuria sukuriama valstybės ar savivaldybių garantuojama ir visuomenės nariams vienodai prieinama nauda. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą galėtų būti suteikiama tik viešąsias paslaugas jau teikiančiam asmeniui, tuo tarpu viešoji įstaiga (ar kitas juridinis asmuo), kurios veiklos pobūdis ir turimi materialieji bei žmogiškieji resursai atitiktų keičiamo įstatymo 16 straipsnio nustatytus reikalavimus, negalėtų kreiptis dėl akreditacijos, nes ji dar „neteikia viešųjų paslaugų“. Pastebėtina ir tai, kad viešuosius interesus tenkinančių paslaugų teikimas gali būti tik dalis juridinio asmens veiklos, todėl abejotina, ar toks siauras ratas juridinių asmenų, galinčių kreiptis dėl veiklos akreditacijos, yra proporcingas ir pagrįstas. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kodėl specializuotos kompleksinės pagalbos teikimas siejamas tik su juridiniu asmeniu, tuo tarpu akreditacijos galimybės juridinių asmenų padaliniams ar organizacijoms nėra. Atsižvelgiant į tai siūlytina projekto nuostatas tikslinti, nustatant, jog teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą gali būti suteikiama Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusiam juridiniam asmeniui ar kitai organizacijai, jų padaliniui, kuris siekia teikti specializuotą kompleksinę pagalbą ir atitinka tam tikrus reikalavimus.
Pritarti Nuostata tikslintina, įtraukiant platesnį asmenų ratą, TTK klausymų metu sutarta, kad tai būtų tik akredituotos organizacijos/juridiniai asmenys, nes darbas reikalaujantis specialių žinių ir patyrimo, dirbama su smurtą patyrusiais asmenimis, tam tikra prasme ir jų sveikata, psichologine būkle. Atkreiptas dėmesys į akreditavimo reikalavimų sugriežtinimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateiks tikslesnę formuluotę. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
10
straipsnio 10 dalies reikėtų atsisakyti, nes joje nenustatomos jokios naujos teisės normos, o tik teikiama nuoroda į kitus įstatymus. Iškilus reikalui išaiškinti vienas ar kitas sampratas, būtų vadovaujamasi jau įtvirtintais teisės aiškinimo principais, kituose įstatymuose įtvirtinta terminija ir nesant nuorodų į tuos įstatymus. Tokia nuoroda būtų pateisinama tuo atveju, jeigu ta pati sąvoka keliuose įstatymuose yra apibrėžta skirtingai. Pritarti Klausymų metu pritarta šios dalies išbraukimui. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
punkte siūloma nustatyti lygiateisiškumo principą, o 5 punkte – moterų ir vyrų lygybės principą. Atsižvelgiant į tai, kad lygiateisiškumo principas nustato, jog visi asmenys, nepaisant jų lyties, turi lygias teises į apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotą kompleksinę pagalbą, dalyvauti smurto artimoje aplinkoje prevencijos veiklose, neaišku, kodėl kitame punkte yra atskirai išskirtas moterų ir vyrų lygybės principas.
Nesuprantama, kodėl vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, planuojant apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims priemones, organizuojant mokymus asmenims, dirbantiems su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis, atsižvelgiama tik į skirtingus moterų ir vyrų poreikius, nes skirtingus poreikius gali turėti ir kiti asmenys, pvz. skirtingo amžiaus asmenys, asmenys su negalia ir pan. Pritarti
7
straipsnio 7 punktas, atskleidžiant sąvokos „asmens įgalinimas“ turinį. Pritarti
8
straipsnio 8 punkte reikėtų tikslinti nuostatą „<...> atvejus, kai tokią informaciją reikalauja pateikti įgaliotos institucijos ar įstaigos, kiti teisę gauti šiuos duomenis turintys asmenys“. Šiame punkte vietoj žodžio „įgaliotos“ siūlytina įrašyti „kompetentingos“, nes palikus siūlomą formuluotę galima būtų suprasti, kad institucijos ar įstaigos, kurios turi teisę gauti aptariamą informaciją įstatymų nustatyta tvarka dar turėtų gauti ir įgaliojimus. Jeigu nuostata nebūtų patikslinta, reikėtų nustatyti kas ir kam tokius įgaliojimus gali suteikti. Pritarti
skyriaus pavadinime reikėtų atsisakyti žodžio „ATSAKINGŲ“, nes kiekviena institucija yra atsakinga už jai nustatytas kompetencijas. Pritarti 10.
straipsnyje siūloma reguliuoti institucijų ir įstaigų kompetenciją smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo srityse. Atsižvelgiant į tai, straipsnio nuostatas reikėtų tikslinti, apibrėžti tik kompetencijas ir atsisakyti kompetencijas įgyvendinančių nuostatų
11
straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija formuoja valstybės apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama. Šį punktą reikėtų patikslinti ir nurodyti ką organizuoja ir koordinuoja Lietuvos
12
straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, pagal kurią Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims organizavimo, diskutuotina. Galima preziumuoti, kad pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą, valstybės apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims politikos priemonių įgyvendinimą organizuoja ir koordinuoja ministerija.
Neaišku, kokiu tikslu ministerija turėtų teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims organizavimo, nes
14
dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija įgalioja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžią įstaigą akredituoti specializuotą kompleksinę pagalbą ir sudaryti sutartį su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga dėl lėšų specializuotai kompleksinei pagalbai teikti skyrimo. Pažymėtina, kad vykdyti tam tikrą veiklą paprastai akredituojamos įstaigos ar kiti juridiniai asmenys, jų padaliniai, todėl nuostatą, pagal kurią būtų akredituojama pagalba reikėtų tikslinti. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punktą reikėtų tikslinti atsižvelgiant į tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžios įstaigos veikia pagal jų veiklą reguliuojančius nuostatus ar kitus teisinį statusą apibrėžiančius aktus, būtent veiklą reguliuojančiuose aktuose turi būti nustatyta įstaigos kompetencija ex officio suteikti įstaigoms akreditaciją teikti specializuotą kompleksinę pagalbą.
Pažymėtina, kad įgaliojimas, kaip teisę atstovauti kitam asmeniui patvirtinantis dokumentas, galėtų būti įtvirtintas tuo atveju, jeigu nurodyta įstaigos veiklos akreditavimo funkcija būtų nustatyta pačiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, o pastaroji įgaliotų ją atlikti pavaldžią ar kitą įstaigą. Pritarti TTK klausymų metu atkreiptas dėmesys į akreditavimo reikalavimų sugriežtinimą. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
14
straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos dėl teisės sudaryti sutartį su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga dėl lėšų specializuotai kompleksinei pagalbai teikti skyrimo reikėtų atsisakyti, nes valstybės ir savivaldybių biudžetų, kitų valstybės sudaromų lėšų fondų sudarymo ir lėšų naudojimo teisiniai santykiai nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas, siūloma nuostata iš esmės nedera su galiojančia valstybės biudžeto lėšų naudojimo tvarka. Pritarti
1
straipsnio 1 dalies 6, 8, 9 punktuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai siūlomos nustatyti viešosios nuomonės tyrimų ir mokslinių tyrimų smurto artimoje aplinkoje tema, mokymų ir kvalifikacijos tobulinimo kursų organizavimo, informacijos apie mokymų smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo, statistinių duomenų rinkimo organizavimo funkcijos diskutuotinos, nes šios funkcijos nėra politiką formuojančių institucijų kompetencijos sritys. Spręsti pagrindiniam komitetui 16.
31
dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija „koordinuoja asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims“. Neaišku, kokia forma turėtų pasireikšti sveikatos paslaugų teikimo „koordinavimas“. Pastebėtina, kad pagal Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnį, Sveikatos apsaugos ministerija nustato Sveikatos priežiūros mastą pagal Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos veiklos organizavimo ir sveikatos priežiūros paslaugų lygius. Pritarti
32
dalies 2 punkte siūloma nustatyti Sveikatos apsaugos ministerijos pareigą organizuoti visuomenės sveikatos biurų darbuotojų (tiesiogiai dirbančių su gyventojais) mokymus smurto artimoje aplinkoje atpažinimo, prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo temomis. Neaišku, kodėl nei šiame, nei kituose straipsniuose nėra minimos biudžetinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, kurių steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija, ir kurios pagal Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 7 straipsnį vykdo visuomenės psichikos sveikatos priežiūrą, psichikos ir elgesio sutrikimų profilaktiką ir stebėseną (monitoringą), organizuodamos koordinuotą, multidisciplininę, kompleksinę profilaktikos, gydymo bei psichosocialinės reabilitacijos ir reintegracijos sistemą psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems asmenims ir jų šeimoms, užtikrindamos tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą vykdant programas, skirtas smurto, prievartos, patyčių, agresijos šeimoje, darbe bei visuomenėje. Spręsti pagrindiniam komitetui
4 18.
Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatoma pareiga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai organizuoti statistinių duomenų apie nusikalstamas veikas, susijusias su smurtu artimoje aplinkoje, bei asmenis, dėl kurių priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, rinkimą ir analizę. 18.1 Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamo įstatymo projekto lieka neaišku, kokios nusikalstamos veikos būtų laikomos susijusiomis su smurtu artimoje aplinkoje. Manytina, jog orientacinis tokių nusikalstamų veikų sąrašas galėtų būti sudaromas remiantis BK specialiosios dalies straipsniais, kuriuose numatoma pareiga pradėti ikiteisminį tyrimą nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių (BK 140, 145, 148, 148¹, 149, 150, 151, 165 straipsniai), tačiau pastebėtina, kad ir šie BK specialiosios dalies straipsniai nepilnai atspindi, kokios veikos gali būti padaromos smurtaujant artimoje aplinkoje[¹]. Tiksliai identifikuoti tokių veikų nepadeda ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje pateikiamas smurto artimoje aplinkoje apibrėžimas, kuris formuluojamas itin plačiai ir iš esmės apima gerokai platesnį veikų sąrašą negu tas, kuris įtvirtintas BK. 18.2. Taip pat svarstytina, ar pareiga rinkti bei analizuoti statistinius duomenis apie asmenis, dėl kurių priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, formuluojama ne per siaurai. Pažymėtina, kad sisteminė Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 4 dalies ir BK straipsnių, reglamentuojančių atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, analizė leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymo faktą teismas savo baigiamajame procesiniame sprendime iš esmės pripažįsta ir tada, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar aptariama pareiga neturėtų apimti ir tokių atvejų.
Priešingu atveju, keltina abejonė dėl to, ar Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos renkami bei analizuojami duomenys sudarytų pakankamas prielaidas kiek įmanoma tiksliau nustatyti realias smurto artimoje aplinkoje paplitimo tendencijas. Spręsti pagrindiniam komitetui Statistikos rengimas ir viešinimas reglamentuojamas ir poįstatyminiais teisės aktais. Šiuo metu yra patvirtintas Statistinių rodiklių, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, sąrašas, kuriame rodiklių reikšmėse yra nurodyti ir atskiri Baudžiamojo kodekso straipsniai. Oficialioji statistika skelbiama vadovaujantis Statistinių rodiklių, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, sąrašu, patvirtintu Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2017 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. DĮ-107 „Dėl Statistinių rodiklių, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, sąrašo patvirtinimo“, todėl ir VRM renkami statistiniai duomenys gali būti reglamentuoti poįstatyminiame teisės akte, todėl nebūtina šiame įstatyme įvardyti Baudžiamojo kodekso straipsnius ar pateikti orientacinį/pavyzdinį jų sąrašą. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6
straipsnio 6 dalimi, Lietuvos probacijos tarnyba turėtų organizuoti baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose – vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka, kai asmeniui yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis padarius nusikalstamą veiką artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Toks teisinis reguliavimas sistemiškai nederėtų su BK ir BPK nuostatomis, kadangi baudžiamojo poveikio priemonės gali būti paskiriamos ne tik tada, kai yra priimamas apkaltinamasis teismo nuosprendis, bet ir tada, kai, pvz., yra priimamas nuosprendis nutraukti baudžiamąją bylą esant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindams (BK 67 straipsnio 2 dalis, BPK 303 straipsnio 4 dalis).
6
reguliavimo dalyką, manytina, jog keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje vietoje nusikalstamų veikų artimajam giminaičiui ar šeimos nariui turėtų būti akcentuojamos nusikalstamos veikos, turinčios smurto artimoje aplinkoje požymių. Pritarti
82
dalies 2 punkte numatoma, kad policija neišduoda leidimo laikyti ar leidimo nešiotis ginklus arba jį panaikina asmenims, dėl kurių priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje. Pastebėtina, kad nurodytame punkte kalbama tik apie apkaltinamuosius teismo nuosprendžius, tačiau Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas ir tais atvejais, kai asmuo dėl tam tikrų nusikalstamų veikų yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaip jau minėta, atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės apkaltinamasis teismo nuosprendis nėra priimamas, todėl keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 2 punktas turėtų būti tikslinamas. Pritarti
82 22.
Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatoma, kad policija neišduoda leidimo laikyti ar leidimo nešiotis ginklus arba jį panaikina inter alia apsaugos nuo smurto orderį gavusiems asmenims <...> Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, leidimo laikyti ar leidimo nešiotis ginklus suteikimo/panaikinimo tvarkos apsaugos nuo smurto orderio skyrimo atveju nėra įtvirtinta, todėl minėtas įstatymas sistemiškai turėtų būti pildomas. Pritarti Dėl visiško aiškumo ir preciziško įstatymų suderinamumo, siūlytina taisyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą. Tačiau nors šiuo metu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme ir neįvardytas pagrindas – apsaugos nuo smurto orderio išdavimas, tačiau sistemiškai įvertinus visą įstatymą, orderio išdavimo atvejį galėtų apimti galiojančios redakcijos kelių straipsnių nuostatos:
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokie asmenys nelaikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis:<...>
12) kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per metus pakartotinai padarė teisės pažeidimą;
13) kuriam leidimo nešiotis ginklus, leidimo laikyti ginklus galiojimas buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio 2 dalyje, išskyrus šios dalies 9 punktą, ar kitų įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat už kitus ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai. 40 straipsnis. Leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus galiojimo panaikinimas 1.
Leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas: <...>
5) atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7, 9 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 9 punktą, numatytoms sąlygoms;
10) kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policijos įstaiga nurodo leidimo galiojimo panaikinimo motyvus;
11) kitų įstatymų nustatytais pagrindais;
122
dalies 2 punkte siūloma įtvirtinti savivaldybės vykdomosios institucijos pareigą bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis, tačiau nei iš šio, nei iš kitų projekto straipsnių neaišku, kokia forma turėtų būti vykdomas bendradarbiavimas. Projektas tikslintinas, pašalinant šį neaiškumą. Spręsti pagrindiniam komitetui
124
įstatymo 4 straipsnio 12 dalies 4 punktą papildyti, nustatant, kad savivaldybės vykdomoji institucija ne tik organizuoja socialinių paslaugų teikimą, bet ir kontroliuoja jų kokybę, kaip tai nustatyta Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 12 punkte. Spręsti pagrindiniam komitetui
126
dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad savivaldybės vykdomoji institucija rengia programas (mokymus) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių darbuotojams. Nuostata kelia abejonių.
Nuostata kelia abejonių. Pastebėtina, kad Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba yra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jos įgaliotų tarnautojų sudėtį tvirtina, kvalifikacinius reikalavimus nustato ir tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Spręsti pagrindiniam komitetui
127
dalies 7 punktą siūlytume papildyti nuostata, įpareigojančia savivaldybės vykdomąją instituciją nurodytame punkte numatytą sąrašą paskelbti viešai ir nustatyti, kur toks sąrašas turėtų būti skelbiamas. Pritarti
2
straipsnyje siūloma reguliuoti Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje tarybos teisinį statusą. Šio straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią Vyriausybė tvirtina Tarybos nuostatus ir institucinę Tarybos sudėtį reikėtų tikslinti, atsižvelgiant į tai, kad pagal šio straipsnio 1 dalį, Taryba veiktų prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, todėl Tarybos steigėju turėtų būti nurodyta
tvirtinti Tarybos nuostatus ir institucinę Tarybos sudėtį. Pritarti
1
kas turi būti įtraukti į Komisijos sudėtį, reikėtų atsisakyti, nes Komisija turėtų būti sudaroma atsižvelgiant į konkrečioje savivaldybėje aktualius klausimus. Pažymėtina ir tai, kad pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, Komisija teiktų pasiūlymus dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje politikos įgyvendinimo ir kitais klausimais, kurių teikimas galėtų būti nesuderinami su kai kurių Komisijos narių einamomis pareigomis (pavyzdžiui, prokurorų).
Be to, abejotinas siūlymas nustatyti alternatyvą – sudaryti Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisiją arba savivaldybės administracijos darbuotojui priskirti smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo politikos įgyvendinimo koordinavimo funkcijas. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos Komisijos ir 3 dalyje nurodytos savivaldybės administracijos darbuotojo funkcijos nėra tapačios. Be to, neaišku, kokius įgaliojimus galėtų turėti savivaldybės administracijos darbuotojas, kad realiai įgyvendintų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo politikos įgyvendinimo koordinavimo funkciją, atsižvelgiant į tai, kad pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikia skirtingo teisinio statuso subjektai. Spręsti pagrindiniam komitetui Socialinių reikalų ir darbo komitetas nurodęs, kad klausimas suderintas su Lietuvos savivaldybių asociacija, siekiant numatyti galimybę pasirinkti apsaugos nuo smurto artimoje politikos įgyvendinimo modelį pačioms savivaldybėms, tačiau dėl įstatymo įgyvendinimo vienodumo būtų geriau, kad egzistuotų vienas modelis, nes vienas asmuo ir komisija, kaip ir pasisako Teisės departamentas nėra tapatūs dalykai. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 29.
Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti apsaugos nuo smurto orderio skyrimo pagrindų koncepciją, pagal kurią šis orderis galėtų būti skiriamas turint duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje su sąlyga, kad jų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, yra abejotina. Pažymėtina, kad Lietuvos baudžiamajame procese ikiteisminis tyrimas iš esmės turi būti pradedamas esant minimalaus tikėtinumo ir minimaliam kiekiui nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių[²]. Tai suponuoja, kad turint duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje ikiteisminis tyrimas turėtų būti pradedamas visais atvejais (žinoma, jeigu toks smurtas atitinka bent vienos BK aprašytos nusikalstamos veikos sudėties požymius). Taigi abejotina, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra suderinamas su pamatinėmis baudžiamojo proceso taisyklėmis. Atitinkamai, kyla abejonių ir dėl to, ar įstatymo projekte numatomas materialusis apsaugos nuo smurto orderio skyrimo pagrindas – duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje turėjimas – nesukurtų situacijų, kai vietoje ikiteisminio tyrimo pradėjimo policijos pareigūnas kaip alternatyvą pasirinktų apsaugos nuo smurto orderio skyrimą. Tokiu atveju smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens teisinė apsauga būtų ne padidinta, o kaip tik sumažinta, kadangi baudžiamasis procesas įgalina valstybę taikyti gerokai daugiau priemonių, skirtų apsaugoti nuo gresiančio pavojaus. Kita vertus, jeigu turėdami duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje policijos pareigūnai pirmenybę teiktų ikiteisminio tyrimo pradėjimui, tuomet neaišku, ar praktikoje apsaugos nuo smurto orderis apskritai būtų taikomas. Pritarti Šio įstatymo 8 straipsnio dėl orderio skyrimo, jo organizavimo, apskundimo nuostatos tobulintinos, pateikti pagrindiniam komitetui pasiūlymai, žr. žemiau, prie Komiteto pasiūlymų. 30.
8
orderis ribotų smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens konstitucines teises, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais. 30.1. Remiantis keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, šį orderį ne ilgiau kaip
aiškinamajame rašte nurodoma, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį tokio pobūdžio orderiai skiriami policijos pareigūno sprendimu, yra būdingas ir kitoms Europos valstybėms. Tačiau įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra aptarti klausimai, susiję su policijos pareigūnų statusu tose valstybėse, kuriose policijos pareigūnai turi tokią teisę – pvz., nėra aišku, koks turi būti apsaugos orderį skiriančio pareigūno laipsnis, išsilavinimas ir pan.[³] Be to, pačiame įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad yra ir valstybių, kur tokio pobūdžio orderius skiria ne policijos pareigūnas, o prokuroras (Belgija). Taigi diskutuotina, ar teikiamame įstatymo projekte numatomas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį galintis skirti subjektas – policijos pareigūnas – šiuo atveju yra tinkamas. Jei visgi būtų apsispręsta pritarti projekto rengėjų siūlymui teisę skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį suteikti policijos pareigūnams, tuomet, mūsų nuomone, konstitucinių asmens teisių apsaugą geriau garantuotų toks teisinis reguliavimas, pagal kurį apsaugos orderius galėtų skirti ne bet kurie, o tik tam tikrus specialius reikalavimus atitinkantys ir tam reikalingą kompetenciją turintys policijos pareigūnai. 30.2. Diskutuotina, ar keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje neturėtų būti konkrečiai įvardintas smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos laipsnis, kuriam esant būtų pagrindas paskirti apsaugos nuo smurto orderį.
Atsižvelgiant į apsaugos nuo smurto orderiu sukuriamų suvaržymų esmę (draudimas patekti į savo namus gali būti vertinamas kaip žmogaus teisių pažeidimas), manytina, kad toks orderis neturėtų būti skiriamas esant net pačiai menkiausiai rizikai, kad asmuo ateityje gali smurtauti[⁴]. Kita vertus, keltina prielaida, jog šis laipsnis galimai būtų nustatytas keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje minimuose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro tvirtinamuose smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijuose, tačiau abejotina, ar toks teisinis reguliavimas būtų suderinamas su Konstitucinio Teismo formuojama doktrina, pagal kurią su asmens teisių ribojimais susiję klausimai turi būti reguliuojami ne poįstatyminiuose teisės aktuose, o įstatymuose (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. kovo 24 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). 30.3 Iš projekto nuostatų neaišku, kieno iniciatyva gali būti paskirtas apsaugos nuo smurto orderis. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas, galima daryti išvadą, jog apsaugos nuo smurto orderis gali būti paskirtas policijos pareigūno iniciatyva smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui to neprašant ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui šiame procese nedalyvaujant. Manytume, jog siekiant aiškumo, projekto 8 straipsnio 2 dalyje reikėtų nustatyti, kokiais atvejais apsaugos nuo smurto orderis gali būti paskirtas ex parte ir ex officio. 30.4. Iš siūlomo reguliavimo neaišku, kokius veiksmus turi atlikti policijos pareigūnas, kokias teises turi konflikto šalys (pvz., ar policijos pareigūnas turi nuvykti į įvykio vietą, ar turi išklausyti konflikto šalis, kartu su jomis gyvenančių asmenų nuomonę).
Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo formuojamą doktriną, pagal kurią su asmens teisių ribojimais susiję klausimai turi būti reguliuojami ne poįstatyminiuose teisės aktuose, o įstatymuose (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. kovo 24 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), manytina, kad smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijai ir asmenų teisės ir pareigos vertinant pavojaus riziką turėtų būti nustatyti įstatyme. Šiame kontekste pastebėtina, kad kitų valstybių įstatymuose, reguliuojančiuose apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, yra nustatomos tokio skyrimo procedūros.[⁵] Pritarti Šio įstatymo 8 straipsnio dėl orderio skyrimo, jo organizavimo, apskundimo nuostatos tobulintinos, pateikti pagrindiniam komitetui pasiūlymai, žr. žemiau, prie Komiteto pasiūlymų. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 2, 3 ir 6 dalių tarpusavio santykį lieka neaišku, koks galėtų būti minimalus policijos pareigūno paskirto apsaugos nuo smurto orderio galiojimo terminas. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jis galėtų būti skiriamas „ne ilgiau kaip 72 valandoms”, o to paties straipsnio 3 dalyje – kad 72 valandoms, t. y. nebelieka formuluotės „ne ilgiau kaip”.
Be to, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje specializuotos kompleksinės pagalbos centrai įpareigojami atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki apsaugos nuo smurto orderio galiojimo termino pabaigos, jei yra smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens sutikimas, kad toks vertinimas būtų atliktas, todėl akivaizdu, jog apsaugos nuo smurto orderis net teoriškai negalėtų būti skiriamas trumpiau nei 48 valandoms. Siūlytina šį aspektą aiškiai reglamentuoti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje. Pritarti Šio įstatymo 8 straipsnio nuostatos dėl orderio skyrimo, jo organizavimo, apskundimo n tobulintinos, pateikti pagrindiniam komitetui pasiūlymai, žr. žemiau, prie Komiteto pasiūlymų. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
7
įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 3 punkte nustatyta Policijos kompetencija spręsti dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo, tuo tarpu keičiamo įstatymo
įvardijamas policijos pareigūnas, o ne Policija. Be to, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad tuo atveju jei apsaugos nuo smurto orderį reikia skirti ilgesniam terminui, nei nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, ir dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens nepradedamas ikiteisminis tyrimas, apsaugos nuo smurto orderį skyręs policijos pareigūnas ne vėliau nei per 48 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo dienos turi kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo. Taigi vadovaujantis keičiamo įstatymo nuostatomis, dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo turi kreiptis tas pats orderį išdavęs policijos pareigūnas.
Nuostatos, pagal kurią tam tikrus veiksmus gali atlikti tik orderį skyręs policijos pareigūnas, reikėtų atsisakyti, nes toks policijos pareigūnų funkcijų suvaržymas nėra pagrįstas. Be to, galėtų kilti tokių reikalavimų įgyvendinimo neaiškumų, pavyzdžiui, jeigu orderį skyręs pareigūnas susirgtų, nutrauktų tarnybą. Atkreiptinas dėmesys, kad dalis policijos pareigūnų, galinčių skirti apsaugos nuo smurto orderius, dirba pagal pamainų grafikus, todėl iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip tokiu atveju, kai orderį skyręs policijos pareigūnas kitas dvi paras nedirbtų, praktikoje būtų įgyvendinama nuostata „apsaugos nuo smurto orderį skyręs policijos pareigūnas ne vėliau nei per 48 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo dienos turi kreiptis į apylinkės teismą“. Pritarti Šio įstatymo 8 straipsnio dėl orderio skyrimo, jo organizavimo, apskundimo nuostatos tobulintinos, pateikti pagrindiniam komitetui pasiūlymai, žr. žemiau, prie Komiteto pasiūlymų. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
8
dalyje numatoma, kad apylinkės teismas apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo klausimą nagrinėtų vadovaudamasis BPK nuostatomis. Vis tik iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra visiškai aišku, kokį procesinį statusą teisminio nagrinėjimo metu turėtų turėti smurto pavojų patiriantis asmuo ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo (pvz., galbūt nukentėjusiojo ir įtariamojo). Atsižvelgti BPK procesas pagal būtų taikomas ar vyktų pagal analogiją ir vadovaujantis šiuo bei proceso įstatymu, procesas būtų paprastesnis nei, skundą pateikęs asmuo galėtų būti pareiškėjas, pagal dalyką, prokurorui dalyvauti tokiose bylose tikrai nereiktų. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
8 34.
Remiantis keičiamo įstatymo 8 straipsnio 8 dalimi, apylinkės teismas, nusprendęs nepratęsti apsaugos nuo smurto orderio, neturėtų teisės jo panaikinti dar prieš pasibaigiant keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytam jo galiojimo terminui („Jei apylinkės teismas nepratęsia apsaugos nuo smurto orderio, jis nenustoja galioti, kol nesibaigia šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas”). Taigi teismas iš esmės negalėtų panaikinti šio orderio taikymo net ir tais atvejais, kai būtų nustatyta, kad policijos pareigūnas jį paskyrė nesant teisės aktuose numatytų pagrindų. Manytina, kad tokia įstatyminė nuostata nepagrįstai apribotų konstitucinę teismo funkciją – vykdyti teisingumą. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, jog negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų neleidžiama teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą; antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, taip pat nuo konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d.,
Sutiktina, kad 8 straipsnio nuostatos tobulintinos. TTK klausymų metu aptartas apsaugos nuo smurto orderio skyrimo apskundimo teismui modelis, žr. žemiau prie Komiteto pasiūlymų. 35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 35.
Diskutuotina, ar keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatomas apskundimo mechanizmas, pagal kurį skundus dėl policijos pareigūno sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti nagrinėtų policijos įstaigos vadovas, nesukeltų praktinių įstatymo taikymo problemų. Antai įmanoma, kad apsaugos nuo smurto orderį skyręs policijos pareigūnas kreiptųsi į apylinkės teismą dėl orderio pratęsimo ir tuo pačiu metu asmuo, kuriam paskirtas orderis, policijos pareigūno sprendimą skirti orderį skųstų policijos įstaigos vadovui. Tokiu atveju galėtų susidaryti dviprasmiška situacija, kai tuo pačiu metu teismas priimtų sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderio galiojimą, o policijos įstaigos vadovas – sprendimą panaikinti orderį. Siekiant to išvengti, svarstytina galimybė keičiamo įstatymo 9 straipsnį koreguoti, jame įtvirtinant teisę skųsti policijos pareigūno sprendimus tiesiogiai apylinkės teismui. Pritarti Sutiktina, kad 9 straipsnio nuostatos tobulintinos. TTK klausymų metu aptartas apsaugos nuo smurto orderio apskundimo teismui modelis, žr. žemiau prie Komiteto pasiūlymų. 36. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 2 dalimi, apsaugos nuo smurto orderis policijos pareigūno gali būti skiriamas ne ilgiau nei 72 valandoms. Atsižvelgiant į tai, abejotinas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1-4 dalyse numatyto apsaugos nuo smurto orderio apskundimo mechanizmo veiksmingumas. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo ir (ar) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo policijos pareigūno sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti gali skųsti policijos įstaigos, kurioje policijos pareigūnas tarnauja, vadovui per 24 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (atsisakymo skirti apsaugos nuo smurto orderį).
Sprendimas dėl šio skundo gali būti priimamas per 24 valandas, o sprendimo įteikimui numatoma dar 12 valandų. Taigi asmuo, nesutinkantis su policijos įstaigos vadovo sprendimu, šio sprendimo apskundimui teisme turi tik 12 valandų. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad skundas apylinkės teisme rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per
įstatymo 9 straipsnio 1-4 dalyse numatyta apsaugos nuo smurto orderio apskundimo tvarka, dažnu atveju skundą priėmus nagrinėti teisme nebelieka paties skundo objekto, nes sueina keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatytas jo galiojimo terminas. Atsižvelgiant į tai abejotina, ar apsaugos nuo smurto orderio apskundimo tvarka ir terminai būtų realiai pritaikomi praktikoje. Pritarti Sutiktina, kad 9 straipsnio nuostatos tobulintinos. TTK klausymų metu aptartas apsaugos nuo smurto orderio apskundimo teismui modelis, žr. žemiau prie Komiteto pasiūlymų. 37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
dalyje numatomo teisinio reguliavimo lieka neaišku, ar apylinkės teismo sprendimas galėtų būti skundžiamas aukštesniajam teismui. Pritarti Sutiktina, kad 9 straipsnio nuostatos tobulintinos. Bus galimas apskundimas aukštesniajam teismui. TTK klausymų metu aptartas apsaugos nuo smurto orderio apskundimo teismui modelis, žr. žemiau prie Komiteto pasiūlymų.
6
38Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalis tobulintina šiais aspektais:
teismo sprendimą” vietoje žodžio „arba” turėtų būti įrašytas žodis „ir”, nes sprendimas atmesti skundą tuo pačiu reikštų, kad yra paliekamas galioti apylinkės teismo sprendimas. 38.2. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šios išvados 34 pastaboje, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje neturėtų būti nustatyta galimybė aukštesniajam teismui panaikinti apylinkės teismo sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį. 38.3. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje numatomas teisinis reguliavimas suponuoja, kad skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas neturėtų teisės pratęsti apsaugos nuo smurto orderio galiojimo, jeigu prieš tai apylinkės teismas šio orderio galiojimą būtų pratęsęs trumpesniam nei 12 kalendorinių dienų terminui. Diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas dera su keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje deklaruojama įstatymo paskirtimi – užtikrinti kiekvieno asmens apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje. Pritarti Sutiktina, kad 9 straipsnio nuostatos tobulintinos. TTK klausymų metu aptartas apsaugos nuo smurto orderio apskundimo teismui modelis, žr. žemiau prie Komiteto pasiūlymų. 39. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
dalį siūlytume papildyti, įtvirtinant smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens teisę būti išklausytam tiesiogiai ar per atstovą, taip pat šių asmenų teisę nesusitikti su smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiu asmeniu vienose įvykį tiriančių teisėsaugos institucijų patalpose, jeigu tai įmanoma. Pritarti Tai labai svarbios smurtą patiriančių asmenų teisės. 40.
1
tyrimas esant smurtui artimoje aplinkoje turėtų būti atliekamas kuo greičiau. Neaišku, kokią pridėtinę vertę kuria toks teisinis reguliavimas, kadangi BPK
ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai atskleisti nusikalstamas veikas. Greitumo principas pabrėžiamas ir BPK 172 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Kita vertus, BPK 1 straipsnio 1 dalyje kaip baudžiamojo proceso tikslai įvardijami ir kiti momentai – pvz., tinkamas įstatymo pritaikymas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Neaišku, koks yra šių BPK 1 straipsnio 1 dalyje akcentuojamų baudžiamojo proceso tikslų santykis su minėtuoju keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatomu teisiniu reguliavimu. Be to, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „nusikalstamos” įrašytini žodžiai „galimai padarytos”. Pritarti
2
įstatyme vartojamą terminiją su BK, siūlytina keičiamo įstatymo 12 straipsnio
3
dalyje tam tikros funkcijos (organizuoti informacijos perdavimą) nustatytos policijos pareigūnui ar prokurorui. Siekiant aiškiai apibrėžti straipsnyje nurodytų institucijų ir pareigūnų pareigas, reikėtų nustatyti vieną subjektą, kuriam pavedamos nurodytos funkcijos. Pritarti
4 43.
Pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalį, jei, vykdant apsaugos nuo smurto orderį, be priežiūros liktų vaikas, policijos pareigūnai nedelsdami apie tai elektroninių ryšių priemonėmis praneša Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotiems teritoriniams skyriams. Pastebėtina, kad policijos pareigūnų pareiga informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, jau yra nustatyta keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 3 punkte. Šiame kontekste pastebėtina, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad policijos pareigūnai, turintys darbo su nepilnamečiais kompetenciją, įvykio vietoje nustatę vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, privalo nedelsdami imtis veiksmų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui užtikrinti ir apie įvykį nedelsdami informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių. Atsižvelgiant į tai, siūlytina policijos pareigūnų pareigą informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių apie vaiko buvimą nesaugioje aplinkoje (jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta) sieti su tokio fakto nustatymu atvykus į įvykio vietą, o ne su apsaugos nuo smurto orderio išdavimu ar jo vykdymu.
Spręsti pagrindiniam komitetui Kartu su vaiko teisių apsaugos institucijomis. 44. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
reikėtų tikslinti, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo šiame straipsnyje išvardintą informaciją bei vietoj nuorodos į informaciją, nurodytą Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnyje, reikėtų nurodyti tikslią informaciją, kuri turi būti pateikta šiame straipsnyje nurodytiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytas Reglamento straipsnis nustato informaciją, kuri turi būti pateikta, kai asmens duomenys renkami iš duomenų subjekto. Be to, reglamentas yra tiesioginio taikymo teisės aktas ir jo nuostatų perkelti į nacionalinę teisę nereikia. Atsižvelgti Verta padiskutuoti pagrindiniame komitete, nes kartais reikalinga į teisės aktą perkelti iš ES Reglamentų kai kurias nuostatas (taip buvo įgyvendinamas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas tiek teismų, tiek ikiteisminio tyrimo procese ir kt.), nes į šio įstatymo nuostatų pažeidimus reikia reaguoti greitai ir informacija, teikiami duomenys turi būti suprantami vienodai. Sutiktina, kad neturėtų būti nuorodų į ES Reglamentą, o šiame įstatyme turėtų būti įrašytos reikalingos nuostatos. 45. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 45.
Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, į kurią kreipėsi smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo, laikydamasi konfidencialumo principo, privalo nedelsdama atlikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens sveikatos patikrinimą, suteikti reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, medicininiuose dokumentuose aprašyti patirtus fizinius sužalojimus ir (ar) psichologinius išgyvenimus. <...>“ Projekto nuostatos diskutuotinos. 45.1. Paciento teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, informacijos apie paciento sveikatos būklę konfidencialumo principas ir jų išimtys jau yra nustatyti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, todėl nuostata
„laikydamasi konfidencialumo principo“ išbrauktina, nes ji ne tik perteklinė,
bet ir nėra projektu teikiamo įstatymo reguliavimo dalykas. 45.2. Abejotina nuostata, kad sveikatos priežiūros įstaiga privalo nedelsdama atlikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens sveikatos patikrinimą, suteikti reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Pastebėtina, kad vadovaudamasis Sveikatos sistemos įstatymo 19 straipsniu, sveikatos apsaugos ministras 2004-04-08 įsakymu Nr. V-208 patvirtino Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarkos ir masto aprašą, kuriame yra nustatytas laikas, per kurį turi būti pradėta teikti skubi medicinos pagalba, esant atitinkamai ūmiai klinikinei būklei ar skubiosios medicinos pagalbos indikacijai.
Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad vienu metu į sveikatos įstaigą gali kreiptis keletas pacientų (ne tik smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo) dėl skubios medicinos pagalbos suteikimo, siūlytina projekte vietoje „nedelsdama“ įrašyti „teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais“ arba „teisės aktų, nustatančių būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarką, tvarka ir terminais“. Taip pat abejotina nuostata, kad būtinąją medicinos pagalbą teikianti sveikatos priežiūros įstaiga privalo nedelsdama ne tik suteikti reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, bet ir medicininiuose dokumentuose aprašyti patirtus fizinius sužalojimus ir (ar) psichologinius išgyvenimus. Pažymėtina, jog tam, kad asmens sveikatos būklė (tiek fizinė, tiek psichinė) būtų aprašyta, ji turi būti ištirta atitinkamos srities specialisto. 45.3. Projekto aiškinamajame rašte teigiama: „Įvertinus statistinius duomenis apie smurto artimoje aplinkoje paplitimą, pagalbos teikimą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims ir išanalizavus galiojančius teisės aktus, pastebėtina, kad yra atvejų, kai ikiteisminio tyrimo veiksmai sukuria sąlygas kilti antrinei viktimizacijai: smurtą artimoje aplinkoje patyrę asmenys, jei jie patyrė fizinių sužalojimų, vykstant ikiteisminiam tyrimui, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, dėl savo sveikatos būklės ir patirtų sužalojimų apžiūrimi medikų, o vėliau pakartotinai – teismo medicinos ekspertų.
Atsižvelgiant į tai, svarbu tobulinti esamą teisinį medicininės pagalbos teikimo smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims reglamentavimą, kad jiems būtų taikomos tokios sveikatos būklės patikrinimo ir smurto padarytos žalos sveikatai nustatymo procedūros, kurios smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui, siekiančiam teisingumo, sukeltų kuo mažesnę psichologinę, fizinę ir administracinę naštą.“ Pastebėtina, kad siūlomas teisinis reguliavimas niekaip nekeičia ir negali pakeisti šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo, jog vykstant ikiteisminiam tyrimui asmuo turi kreiptis į teismo medicinos ekspertus. Sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis bendru sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003-05-23 įsakymu Nr. V-298/158/A1-86. Nurodytos taisyklės patvirtintos, įgyvendinant Baudžiamojo kodekso 141 straipsnio nuostatas. Pritarti Siūlytina tobulinti, atsižvelgiant į pastabą, vietoje „nedelsdama“ įrašyti „teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais“ arba „teisės aktų, nustatančių būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarką, tvarka ir terminais“.
Taip pat pritartina pastabai, kad šio įstatymo nuostatos negali pakeisti galiojančio teisinio reguliavimo, jog vykstant ikiteisminiam tyrimui asmuo turi kreiptis į teismo medicinos ekspertus. Sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, atitinkamai turi būti koreguojamos nuostatos. 46. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
siūloma nustatyti: „<...> Asmens sveikatos priežiūros įstaiga informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos pagalbos centras, kuris, jam sutikus, suteiks jam pagalbą, pateikia jam specializuotos kompleksinės pagalbos centro ir emocinės pagalbos tarnybos telefono ryšio numerius bei elektroninio pašto adresus ir rašytinę informaciją apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims pobūdį bei informaciją, nurodytą Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnyje. <...>“. Manytume, kad pavedimas sveikatos priežiūros įstaigai pateikti smurtą patyrusiam asmeniui rašytinę informaciją apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims pobūdį, nėra sveikatos priežiūros įstaigai būdinga funkcija ir gali būti pernelyg didelė administracinė našta sveikatos priežiūros įstaigai, dėl to tokios rašytinės informacijos pateikimas gali tapti tiesiog formalia procedūra pasirašyti dokumentą su atitinkama informacija.
Taip pat neaišku, kokia informacija turima omenyje, pateikiant nuorodą į Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytas Reglamento straipsnis nustato informaciją, kuri turi būti pateikta, kai asmens duomenys renkami iš duomenų subjekto. Siūlytume projekte konkrečiai nurodyti, kokia informacija turi būti pateikta asmeniui šiuo atveju ir visai atsisakyti nuorodos į Reglamentą(ES) 2016/679, nes reglamentas yra tiesioginio taikymo teisės aktas ir jo nuostatų perkelti į nacionalinę teisę nereikia. Pritarti
3
Asmens sveikatos priežiūros įstaiga specializuotos kompleksinės pagalbos centrui privalo pateikti būtiniausius smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens kontaktinius duomenis, kad jis galėtų susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ar smurtą patyrusiu asmeniu (nurodyti vardą, pavardę, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą).“ Pastebėtina, kad pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 9 straipsnį, apie sužalotus pacientus, kuriems žala galėjo būti padaryta nusikalstama veika, sveikatos priežiūros įstaigos privalo nedelsdamos pranešti teisėsaugos institucijoms. Projektu teikiamo įstatymo nuostatos niekaip negali pakeisti šios galiojančiame įstatyme įtvirtintos sveikatos priežiūros įstaigų pareigos.
Atsižvelgdami į tai, taip pat į projekto 13 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas dėl policijos pareigūnų pareigos nedelsiant apie gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje elektroninių ryšių priemonėmis informuoti specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, ir į tai, kad pagal gero valdymo principą valstybės institucijų funkcijos neturi būti dubliuojamos, siūlytume vertinamos projekto nuostatos atsisakyti. Kartu atkreiptinas dėmesys į panašių teisinių santykių reguliavimą kituose įstatymuose. Pvz., pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, ne sveikatos priežiūros įstaigos įpareigojamos teikti informaciją, bet pavedama Sveikatos apsaugos ministerijai sudaryti teisines prielaidas sveikatos priežiūros įstaigų medikams turėti pareigą nusiųsti tėvus ar kitus vaiko atstovus pagal įstatymą į konkrečioje savivaldybės teritorijoje socialines paslaugas šeimoms teikiančią įstaigą dėl galimybės šeimai gauti reikalingas paslaugas ar kitokią pagalbą (49 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Spręsti pagrindiniam komitetui
paslaugų įstaigų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių, švietimo įstaigų pareigą informuoti specializuotos kompleksinės pagalbos centrą apie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį ir pateikti būtiniausius kontaktinius jo duomenis. Tačiau pagal kitus įstatymus nurodyti subjektai turi informuoti policiją (šioje išvadoje minėtas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 9 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 35 straipsnis).
Toks skirtingas teisinis reguliavimas stokoja sistemiškumo ir nuoseklumo, todėl gali kilti teisės taikymo problemų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 14 straipsnį, specializuotos kompleksinės pagalbos centrai neturi pareigos pranešti apie smurtą artimoje aplinkoje policijai (14 straipsnio 4 dalies 11 ir 12 punktuose nustatyta jų teisė tik informuoti smurtą patyrusį asmenį, tiesiogiai besikreipiantį į specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, apie galimybę pateikti kompetentingai institucijai skundą dėl smurto artimoje aplinkoje). Siūlytume suvienodinti teisinį reguliavimą ir nustatyti, jog apie visus smurto artimoje aplinkoje atvejus būtų informuota policija. Spręsti pagrindiniam komitetui
dėl specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo santykis su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatomis dėl atvejo vadybos. Pagal keičiamą įstatymą, visais atvejais nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiai šeimai teikiama specializuota kompleksinė pagalba, o pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36³ straipsnį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą ir organizuoja mobiliosios komandos sudarymą. Taigi taikant įstatymą būtų neaišku, kas turi teikti kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta.
tobulintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą. Spręsti pagrindiniam komitetui
41
įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 1 punktą nustatant, kad specializuotos kompleksinės pagalbos centras įvertintų ne tik smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens individualius ir specialiuosius poreikius, atsiradusius dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau ir tokio asmens individualius ir specialiuosius poreikius apskritai, pavyzdžiui asmens turimą neįgalumą, sveikatos problemas ir panašiai, kurie, nors ir yra nesusiję su patirtu smurtu, yra reikšmingi. Priešingu atveju abejotina, ar specializuotos kompleksinės pagalbos centras galėtų suteikti tinkamą individualizuotą pagalbą. Pritarti
1
dalyje reikėtų tikslinti formuluotę „kuris pageidauja teikti specializuotą kompleksinę pagalbą (toliau – pageidaujanti teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaiga), joje vietoj žodžių „pageidauja“,
„pageidaujanti“ vartoti žodžius „siekia“, „siekianti“. Atitinkamai
tikslintina kitur keičiamame įstatyme vartojama terminija. Pritarti
1
aplinkoje užtraukia BK numatytą baudžiamąją atsakomybę. Minėta, kad keičiamame įstatyme smurtas artimoje aplinkoje apibrėžiamas itin plačiai.
Remiantis keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, smurtas artimoje aplinkoje yra artimoje aplinkoje veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą. Vis tik BK nėra kriminalizuotos visos šios nurodytos veikos – pvz., BK nėra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už ekonominį smurtą, pasireiškiantį finansinių išteklių kontrole, išteklių ribojimu, neleidimu įsigyti turto, vertimu pasiaiškinti dėl turto naudojimo[⁶]. Taip pat BK nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė ir už tam tikras psichinio smurto formas. Vadinasi, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalis šiuo atžvilgiu yra netiksli ir klaidinanti. Taip pat pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalis suformuluota netiksliai ir dėl to, jog tam tikros smurto artimoje aplinkoje formos gali atitikti ne tik BK, bet ir Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) įtvirtintas administracinių nusižengimų sudėtis[⁷]. Pritarti TTK klausymų metu pasiūlyta išbraukti 17 straipsnio 1 dalį, kaip perteklinę ir nederančią su šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi:
„1. Smurtas artimoje aplinkoje užtraukia Baudžiamajame
kodekse numatytą baudžiamąją atsakomybę.“
2
straipsnio 2 dalimi, kaltininkas, padaręs žalą žmogaus sveikatai, turtui, aplinkai, taip pat neturtinę žalą, privalėtų ją atlyginti smurtą patyrusiam asmeniui Civilinio kodekso nustatyta tvarka, jeigu jo atžvilgiu būtų priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo prievolė baudžiamajame procese gali kilti ir nepriėmus apkaltinamojo teismo nuosprendžio. Tai galėtų būti atvejai, kai, pvz., kaltininkas yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nors BPK 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį priimdamas būtent apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosprendžiu atleidęs kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36–40, kt. straipsniai), teismas, jeigu žala neatlyginta, civilinio ieškinio klausimus išsprendžia iš esmės, t. y. pareikštą civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkina arba jį atmeta[⁸]. Be to, smurtas artimoje aplinkoje gali pasireikšti nebūtinai nusikalstamos veikos padarymu. Žalos atlyginimo prievolė gali kilti, pvz., ir dėl administracinio nusižengimo padarymo. Dėl to siūlytina keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalį tikslinti. Pritarti
2021-11-12 8,1842
departamento išvadoje dėl kartu teikiamo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-1057) pateiktą siūlymą papildyti ANK 489 straipsnio 1 dalies dispoziciją nuostatomis dėl piktnaudžiavimo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens teisėmis, tuomet analogiškai turėtų būti pildomas ir keičiamo įstatymo 18 straipsnis. Taip pat tokiu atveju turėtų būti papildytas ir keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 2 punktas, jame nurodant, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo įspėjamas dėl jam gresiančios atsakomybės už minėtą veiką. Pritarti Suderinti ANK ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas . 55. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6 55.
Įstatymo projekto 3 straipsnio 6 dalies formuluotėje „Jeigu 2022 m. spalio 1 d. nėra juridinių asmenų, galinčių nuo 2023 m. sausio 1 d. teikti akredituotą specializuotą kompleksinę pagalbą <...>“ vietoj žodžio
„galinčių“ reikėtų įrašyti teisės požiūriu tikslesnę formuluotę „turinčių
teisę“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2021-11-24 * Pasiūlymas TAP: XIVP-1056 - Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) Laba diena, esu pilietis ir noriu pasidalinti savo nuomone dėl TAP: XIVP-1056. Kategoriškai nepritariu, kad už smurtą būtų galima iškraustyti vyrą iš jo namų. Aukos gali prisiglausti prieglaudose ir valstybė gali joms padėti, bet joks žmogus negali būti iš savo namų išmestas į gatvę. Pašau ieškoti kitų variantų, kurie atitiktų pagarbius žmogaus teisių standartus. Dėkoju už išklausymą. Nepritarti Valstybė gina asmenis, kurių teisės pažeistos, paprastai tokiais atvejais (smurto artimoje aplinkoje) labiau ginama silpnesnė šalis, nukentėję asmenys. Tokios nuostatos išplaukia iš Konstitucijos, iš jos kylančių principų, taip pat remiantis Lietuvos ir kitų šalių teisės aktais ir gerąja patirtimi. Šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytos ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens teisės (galimybė apskųsti orderio skyrimą, gauti iš policijos pareigūno informaciją apie įstaigas, teikiančias nakvynės paslaugas, jei taikomas įpareigojimas išsikelti iš gyvenamosios vietos, gauti socialines paslaugas Socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka (laikinas apgyvendinimas ar laikinas apnakvydinimas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims, jei būtina, suteikiamas nedelsiant bet kuriuo paros metu ir kt. 2.
stebėjimo institutas, 2021-11-308
Žmogaus teisių stebėjimo institutas Siūlo:
Klausymų metu dalyvių sutarimu pritarta orderio skyrimo terminui – 15 dienų, taip pat pritarta nuostatoms, kad nebus pakartotinio rizikos vertinimo, kuris nukentėjusiam asmeniui sukelia papildomus emocinius išgyvenimus. 2.
namai, 2021-12-07 2021-12-07 Siūlo: pritaria apsaugos nuo smurto orderiui, turi smurtautojas būti iškeldintas iš būsto orderio skyrimo laikotarpiu, o ne nukentėjusieji asmenys, vadovaujantis tiek EŽTT, tiek ir LR Konstitucinio teismo principiniais pasisakymais dėl žmogaus teisių hierarchijos, kur asmens, šiuo atveju smurto riziką patiriančio asmens, teisė į asmens neliečiamumą, kūno vientisumą, turi būti laikoma aukščiau nei galimai smurtavusio asmens teisė nepatirti suvaržymų. orderis turėtų būti skiriamas 15 parų, sutinkamai su gerąją Europos praktika, nepritaria, kad orderį policija skirtų 72 val., nes per trumpas laikas, tam nepritaria ir policija;
Pritarti Klausymų metu dalyvių sutarimu pritarta orderio skyrimo terminui – 15 dienų, taip pat pritarta nuostatoms, kad artimoje aplinkoje smurto pavojų keliantis asmuo iškeldinamas iš būsto orderio skyrimo laikotarpiui. 5. Nevyriausybinės organizacijos, 2021-11-24 2021-12-14 2, 8, 9 Gauta iš viso 17 raštų iš Nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovaujančių žmogaus teisių raštgynimą:
Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt VšĮ Žmogaus teisių stebėjimo institutas Lygių galimybių plėtros centras Lietuvos žmogaus teisių centras Asociacija Vilniaus moterų namai Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija Asociacija Vilniaus moterų namai Lietuvos žmogaus teisių asociacija Laisvos visuomenės institutas Lietuvos žmogaus teisių asociacija Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija Asociacija Vilniaus moterų namai Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt Lietuvos žmogaus teisių asociacija Atsižvelgta Visų nevyriausybinių organizacijų atstovai dalyvavo Teisės ir teisėtvarkos komiteto surengtuose klausymuose 2021-12-13. Atkreiptas dėmesys, kad pagal Seimo statuto 147 straipsnio 8 dalį „8.
Visą dėl įstatymo projekto gautą medžiagą įvertina bei apibendrina pagrindinis komitetas.“ Komitete yra susipažinta su NVO pateiktomis nuomonėmis raštuose bei išklausyta jų nuomonių klausymuose, atsižvelgiant į jas, buvo rengiami pasiūlymai pagrindiniam Žmogaus teisių komitetui Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projekto XIVP-1056 2, 8 ir 9 straipsniams. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
prokuratūra,
2
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, susipažinusi su Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 pakeitimo įstatymo projektu Nr. 1056 (toliau – Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektas) <...>pagal kompetenciją teikia šiuos pasiūlymus. Dėl Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projekto. 1.Projekto 8 straipsnio (Apsaugos nuo smurto orderio skyrimas) 2 dalies paskutiniame sakinyje po žodžio „skirti“ įterptini žodžiai „arba neskirti“. Pritarti
prokuratūra,
458
straipsnio (Apsaugos nuo smurto orderio skyrimas) 4 ir 5 punktuose numatoma policijos pareigūnų teisė informuoti konkrečiai išvardintus asmenis apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą ar neskyrimą ne tik elektroninių ryšių priemonėmis, bet ir raštu, t. y. ir laišku. Laiškas, tikėtina, pasiektų adresatą jau pasibaigus 9 straipsnyje (Sprendimo dėl apsaugos nuo smurto orderio apskundimas) numatyta 24 valandų apsaugos nuo smurto orderio skyrimo ar neskyrimo apskundimo terminui. Ši padėtis taisytina, apskundimo terminą susiejant ne su apsaugos nuo smurto orderio skyrimo ar neskyrimo momentu, bet su asmens sužinojimo apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo ar neskyrimo momentu.
Atkreiptinas dėmesys, kad 8 straipsnio 4 punkte numatyta, kad policijos pareigūno vadovo sprendimai, numatyti 8 straipsnio 3 punkte, gali būti skundžiami apylinkės teismui per 24 valandas nuo jų įteikimo momento. Pritarti Turi būti įstatymo projekte orderio skyrimo ir apskundimo terminai suderinti. TTK teikia 8 straipsniui pasiūlymus. 3. Generalinė prokuratūra,
7
apsaugos nuo smurto orderį reikia skirti ilgesniam terminui, nei nurodyta šio straipsnio 2dalyje, ir dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens nepradedamas ikiteisminis tyrimas, apsaugos nuo smurto orderį skyręs policijos pareigūnas ne vėliau nei per 48 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo dienos turi kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo„. Abejonių kelia šios funkcijos delegavimas būtent apsaugos nuo smurto orderį skyrusiam policijos pareigūnui, susiejant šią funkciją su konkrečiu asmeniu. Manytina, kad praktikoje dėl to galima patirti daug nepatogumų. Nors policijos funkcijos vykdomos nenutrūkstamai 24 valandas 7 dienas per savaitę, policijos pareigūnai turi poilsio dienas, atostogas, galu gale gali tapti laikinai nedarbingi. Suprantama, kad tokiu atveju funkcijų vykdymas bus pavedamas kitam pareigūnui, tad įstatymo nuostatos ir turėtų būti formuluojamos taip, kad vėliau nekiltų jokių abejonių. Manome, kad nuostatą“ apsaugos nuo smurto orderį skyręs„ tikslinga išbraukti. Pritarti Turi būti įstatymo projekte orderio skyrimo ir apskundimo terminai, jį skyrę subjektai suderinti. Žodžiai “ „apsaugos nuo smurto orderį skyręs „iš 7 dalies išbraukiami. TTK teikia pasiūlymus 8 straipsniui. 4. Generalinė prokuratūra,
8 4.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projekto
paskirtą apsaugos nuo smurto orderį 72 valandoms gali pratęsti iki 12 kalendorinių dienų. Manome, kad sąvoka „kalendorinių dienų“ keistina. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projekto 8 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad apylinkės teismas policijos pareigūno kreipimąsi nagrinėja Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties logiška manyti, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projekte naudojamas sąvokas, susijusias su apylinkės teismo priimamu procesiniu sprendimu, tikslinga derinti su Baudžiamojo proceso kodekse reglamentuotomis terminų skaičiavimo sąvokomis. Baudžiamojo proceso kodekso 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso terminai skaičiuojami valandomis, dienomis ir mėnesiais. Juo labiau, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projekto 9 straipsnio 6 punkte aptariant apylinkės teismo sprendimo apskundimo terminus visur naudojama sąvoka“ diena“. Pritarti Sąvoka „kalendorinių dienų“ keistina į sąvoką
„dienų“, derinant ją su derinti su Baudžiamojo proceso kodekse
reglamentuotomis terminų skaičiavimo sąvokomis. 5. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, 2021-12-08 8, 9 Atsižvelgdamas į vykstančias diskusijas, teikiu žiniai, policijos anksčiau teiktus siūlymus dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo ir skundimo procedūrų. Galimas procedūras pakoregavome pagal paskutiniame Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje aptartą, galimą, orderio galiojimo trukmę. Kaip praktikai, esame įsitikinę, jog siūlomos procedūros nei kiek ne mažiau (lyginant su įstatymo projekte numatytu reguliavimu) gintų tiek smurto riziką patiriančio, tiek smurto riziką keliančio asmens teises, tačiau praktiniu požiūriu būtų gerokai efektyvesnės tiek taikymo, tiek skiriamų resursų požiūriu.
Argumentai dėl orderio skyrimo bei apskundimo mechanizmo pakeitimo:
Lietuvos Respublikos Seimui pateikto projekto 8 straipsnio nuostatos bus sunkiai įgyvendinamos. Nebus užtikrintas greitas ir efektyvus procesas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens atžvilgiu, o atvirkščiai – atsiras nemažai papildomų griežtų procedūrinių reikalavimų, kurie pareikalaus tiek papildomo laiko, tiek ir žmogiškųjų išteklių. 2. Šiuo metu siūlomame projekte orderiui numatytas 72 val. terminas neadekvatus ir suponuoja, kad smurto rizikos įvertinimas, sprendimas dėl orderio termino pratęsimo bus įgyvendinamas paskubomis ir formaliai, neskiriant reikalingo dėmesio situacijos analizei ir, svarbiausia – pagalbai aukai. 3. Atsisakius orderio pratęsimo instituto, visi procese dalyvaujantys subjektai privalės orientuotis ne į pridėtinės vertės nekuriančius orderio pratęsimo procedūrinius procesus, o į aukos apsaugą kontroliuojant, jog grėsmę keliantis asmuo laikytųsi skirtų įpareigojimų (policijos atveju), bei pagalbą aukai (specializuotos kompleksinės pagalbos centro atveju). 4. Pabrėžtina, jog pagal teikiamą projektą orderis yra prevencinė, o ne baudžiamojo pobūdžio priemonė, todėl procesui taikyti baudžiamojo proceso normas yra neadekvatu ir neefektyvu. Baudžiamasis procesas reglamentuoja baudžiamosios atsakomybės (ultima ratio priemonės) taikymo procesą. 5. Siekiant nustatyti adekvačias ir efektyvias procedūras tikslinga remtis, pvz.
Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatyme įtvirtinta praktika, jog prevencinių priemonių skyrimo, taikymo ir apskundimo procesas sureguliuotas būtent specialiame įstatyme, o ne duodant perteklines nuorodas į kitus procesinius įstatymus. 6. Policijos departamento siūloma 9 straipsnio redakcija ne tik aiškiau reglamentuos apskundimo procesą, tačiau taip pat procesas bus gerokai efektyvesnis (nereikės prokuroro įsitraukimo, kuris pagal BPK yra privalomas, nors orderis skiriamas ne ikiteisminio tyrimo metu, skundą teikiantis asmuo skundą teikia policijos įstaigai, tačiau policijos įstaigai nesutikus su skundu jo pateikimas teismui priskiriamas policijos įstaigai, o ne skundą teikiančiam asmeniui, kaip numatyta projekte). Pritarti iš dalies Pritarti argumentams, taip pat, kad orderio skyrimo ir apskundimo procesas turi būti greitas ir gali būti specialus šiame įstatyme ar iš dalies šiame įstatyme aprašytas ir iš dalies susietas su Baudžiamojo proceso kodekso normomis, kai procesas vyksta teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad arešto orderis, kaip ir teigia Policijos departamentas, yra prevencinė, o ne nusikalstamas veikas tirianti priemonė, todėl nei kaltinimo, nei prokuroro dalyvavimo apskundimo teismui procedūrose dalyvauti nereikės, bus skundas nagrinėjamas supaprastinta tvarka. Įstatyme terminų suderinimas yra būtinas. 6. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, 2021-12-088 Siūlomas 8 straipsnio pakeitimas „1. Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. 2. Apsaugos nuo smurto orderį 120 valandų skiria policijos pareigūnas, jei jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika.
Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį priima nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo. 3. Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 120 valandų nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas:
1) laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patyrusiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas;
2) nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo gyvena ar negyvena joje kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu;
3) nesiartinti apsaugos nuo smurto orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus;
4) nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu. 4.
pareigūnas apie skirtą apsaugos nuo smurto orderį (nurodydamas apsaugos nuo smurto orderio skyrimo datą ir laiką) privalo nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoti:
1) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, jam taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, artimiausias įstaigas, kuriose teikiamos nakvynės paslaugos, taip pat apie galimybes lankyti smurtinio elgesio keitimo programą (mokymus) (nurodydamas juridinių asmenų pavadinimus, veiklos adresus, telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus);
orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką;
teritorinius skyrius – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę (nurodydamas vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos), jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta;
smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti, atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo sutinka, kad šis vertinimas būtų atliktas ir vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoti policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.
Policijos pareigūnas apie skirtą apsaugos nuo smurto orderį (nurodydamas apsaugos nuo smurto orderio skyrimo datą ir laiką) privalo nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoti:
1) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, jam taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, artimiausias įstaigas, kuriose teikiamos nakvynės paslaugos, taip pat apie galimybes lankyti smurtinio elgesio keitimo programą (mokymus) (nurodydamas juridinių asmenų pavadinimus, veiklos adresus, telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus);
orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką;
teritorinius skyrius – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę (nurodydamas vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos), jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta;
smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti, atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo sutinka, kad šis vertinimas būtų atliktas ir vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoti policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Taip pat specializuotos kompleksinės pagalbos centrui kartu perduodami ir vadovaujantis šio straipsnio 2 dalyje atlikto smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo rezultatai. 5. Jei smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens išsikėlimą. 6. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip vykdomas apsaugos nuo smurto orderis. Apsaugos nuo smurto orderio vykdymo kontrolės tvarką nustato Lietuvos policijos generalinis komisaras. 7. Jei asmenys, dalyvaujantys vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, užtikrinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir teikiant pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, turi duomenų, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, kuriam skirtas apsaugos nuo smurto orderis, nesilaiko nustatytų įpareigojimų, jie apie tai praneša policijai, nurodydami smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens vardą, pavardę ir duomenis, patvirtinančius, kad šis asmuo nesilaiko apsaugos nuo smurto orderyje nustatytų įpareigojimų. 8. Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 120 valandų nuo jo skyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skirta bent viena kardomoji priemonė. 9. Nustojus galioti apsaugos nuo smurto orderiui, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo gali kreiptis Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 10.
artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, pažeidęs apsaugos nuo smurto orderyje nustatytus įpareigojimus, atsako Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Orderio skyrimo terminas vientisas, ilginamas iki 15 dienų, klausymų metu atsisakyta 120 valandų. Atsižvelgiant į pateiktas visų subjektų pastabas ir nuomones klausymų metu dėl viso 8 straipsnio teikiami TTK pasiūlymai, žr. prie Komiteto pasiūlymų. 7. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, 2021-12-089 Siūlomas 9 straipsnio pakeitimas „1. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo ir (ar) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo policijos pareigūno sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti gali skųsti apylinkės teismui pagal policijos įstaigos padalinio, kurioje tarnauja pareigūnas priėmęs sprendimą skirti arba neskirti apsaugos nuo smurto orderį, buvimo vietą. 2. Apskundus sprendimą dėl apsaugos nuo smurto orderio, jo vykdymas nestabdomas. 3. Skundas apylinkės teismui paduodamas per policijos įstaigos padalinį, kurioje tarnauja pareigūnas priėmęs sprendimą skirti arba neskirti apsaugos nuo smurto orderį. Skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje per 48 valandas, gali būti priimami tokie sprendimai:
buvo skirtas;
skirtas;
smurto orderio skyrimo (atsisakymo jį skirti) paliekamas galioti. 4. Policijos įstaigos padalinys gavęs skundą dėl sprendimo skirti ir (ar) neskirti apsaugos nuo smurto orderį, apie gautą skundą, elektroninio ryšio priemonėmis nedelsiant informuoja specializuotą kompleksinės pagalbos centrą. 5.
apie gautą skundą policijos įstaigos padalinyje gavimo, parengia ir elektroninio ryšio priemonėmis jam pateikia pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo išvadą. 6. Apie šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose priimtus sprendimus policijos įstaiga smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį ir smurto artimoje aplinkoje patiriantį asmenį informuoja elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu. 7. Jeigu skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje priimamas šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytas sprendimas, gautas skundas, kartu su visa policijos apie įvykį turima informacija bei specializuoto kompleksinės pagalbos centro parengta pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo išvada, perduodamas apylinkės teismui. 8. Jeigu policijos įstaigos padalinyje yra gaunamas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens ar smurto artimoje aplinkoje patiriančio asmens skundas dėl jau priimto sprendimo numatyto šio straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte, šio skundo nagrinėjimas perduodamas apylinkės teismui, šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. 9. Apylinkės teisme, nagrinėjant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą skundą, gali būti rengiamas posėdis, į kurį kviečiamas policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, asmuo, pateikęs skundą ir (ar) jo advokatas (atstovas). Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie apylinkės teismo posėdžio datą, vietą ir laiką, neatvykimas netrukdo nagrinėti skundo. Apylinkės teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo skundo gavimo teisme ir apie priimtą nutartį elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu turi būti informuotas skundą pateikęs asmuo, kiti suinteresuoti subjektai (pateikiama nutarties kopija). 10.
(atstovas) ar policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, turi teisę apskųsti apylinkės teismo sprendimą (toliau
Atsižvelgiant į pateiktas visų subjektų pastabas ir nuomones klausymų metu dėl viso 8 straipsnio teikiami TTK pasiūlymai, žr. prie Komiteto pasiūlymų. 8. Nacionalinė teismų administracija,
1
1.2.
Dėl įstatymo projekto
Atsižvelgus į įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas, pagal kurias, skyrus Orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas nesiartinti ne tik prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens, bet ir prie kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus, tikslintina įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateikiama Orderio sąvoka, nustatant, kad tai yra prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojama laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu. Pritarti Pasiūlyta papildyti 2 straipsnio 1 dalį Orderio sąvoką, atsižvelgiant į Teisės departamento ir Policijos departamento pasiūlymus. 9. Nacionalinė teismų administracija, 2021-12-138
orderio skyrimo Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti naują prevencinę apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemonę apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį (toliau Orderis). Orderio paskirtis apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, jei yra duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje arba jei yra pagrįstų duomenų, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, tačiau tų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti.
Sutiktina, kad Orderis yra svarbus, siekiant apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, užtikrinti jo teisių apsaugą, tačiau įstatymo projekte numatyta Orderio skyrimo, pratęsimo, apskundimo procedūra dėl itin trumpų terminų, ne vienos institucijos, turinčios dalyvauti šiuose procesuose, veiksmų, laikytina nepakankamai aiškia ir keliančia abejonių dėl sklandžios šios procedūros įgyvendinimo galimybių. Pastebėtina, kad Orderio skyrimo sąlyga, jog „turimų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti”, iš esmės analogiška šiuo metu galiojančiai Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatai, pagal kurią, gavus pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, kai nepakanka duomenų nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrią, gali būti skiriamos laikinosios smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės. Esminis skirtumas yra tas, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą laikinąsias smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrini o priemones skiria teismas, o įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Orderį ne ilgiau kaip 72 valandoms skiria policijos pareigūnas. Teisėjų taryba ne kartą buvo atkreipusi įstatymo projekto rengėjų dėmesį, kad įvertinus tai, jog Orderiu gali būti varžomos ir ribojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos žmogaus teisės (nuosavybės, būsto neliečiamumo, teisė laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą ir kt.), šios priemonės nustatymas ir jos taikymo tvarkos reglamentavimas reikalauja ypatingai aiškaus ir detalaus svarstymo bei visapusiško vertinimo konstitucinių žmogaus teisių užtikrinimo aspektu (Teisėjų tarybos 2020 m. gruodžio 16 d. raštas Nr.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai). 1.3. Dėl rizikos vertinimo Pagal įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalį Orderį policijos pareigūnas skiria, kai, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika, įstatymo projekte nėra pateikta pavojaus rizikos vertinimo sąvoka, tik pažymima, kad smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras. Tuo tarpu pagal įstatymo projekto 8 straipsnio 6 dalį bei 14 straipsnio 4 dalies 2 punktą specializuotos kompleksinės pagalbos centrams nustatom a funkcija likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki Orderio galiojimo termino pabaigos atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei yra smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens sutikimas. Pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Taigi pavojaus rizikos vertinimo ir pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo tvarkos bus nustatomos skirtingų institucijų teisės aktais, nors iš įstatymo projekto nuostatų darytina prielaida, kad išvadų paskirtis bus iš esmės ta pati: pirmuoju atveju policijos pareigūnui sprendžiant dėl Orderio skyrimo, antruoju priimant sprendimą dėl kreipimosi į teismą dėl Orderio pratęsimo.
Šiame kontekste pastebėtina, kad, pagal siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, policijos įstaiga, įvertinusi pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo rezultatus, priima sprendimą kreiptis ar nesikreipti į apylinkės teismą dėl Orderio pratęsimo. Tai suponuoja išvadą, kad pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo rezultatai yra vienintelis tokį policijos įstaigos sprendimą lemiantis įrodymas. Tačiau nėra aišku, kaip būtų tais atvejais, kai smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo neduoda sutikim o, kad toks vertinimas būtų atliekamas (pvz., tinkamai nesuprasdamas tokio nesutikim o pasekmių, baimindamasis galimų neigiamų pasekmių, keršto ir pan.). Darytina prielaida, kad tokiu atveju Orderio galiojimas nebūtų pratęstas ilgiau nei 72 valandoms, o tai neabejotinai neatitiktų nei Orderio instituto įtvirtinimo tikslo, nei įstatymo projektu siekiam o tikslo sustiprinti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje. 1.4. Dėl Orderio pratęsimo Nesutiktina su įstatymo projekto 8 straipsnio 8 dalies nuostata, kad tuo atveju, jeigu apylinkės teismas nepratęsia Orderio, jis nenustoja galioti, kol nesibaigia šio straipsnio 2 dalyje nurodytas Terminas. Toks reguliavimas nepagrįstai apribotų konstitucinę teismo funkciją vykdyti teisingumą. Aiškinamajame rašte nėra atskleisti tokio siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo motyvai.
Pastebėtina, kad anksčiau teiktose įstatymo projekto versijose buvo nurodyta priešinga nuostata, kad jei apylinkės teismas nepratęsia Orderio trukmės, jis nustoja galioti net ir tais atvejais, kai nėra pasibaigęs 72 valandų terminas. Manytina, kad teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, pateiktus įrodymus, matydamas, jog Orderis buvo paskirtas nepagrįstai, ne tik turi turėti teisę jo nepratęsti, tačiau ir priimti sprendimą jį panaikinti. Pritarti iš dalies Pakartotino rizikos vertinimo, kaip labai traumuojančio auką proceso, atsisakoma. Teikiami komiteto pasiūlymai tobulinti įstatymo projekto 8 straipsnį, žr. prie Komiteto pasiūlymų. Atsisakyta pakartotinio rizikos vertinimo, kaip labai traumuojančio auką proceso. Stebėdami nukentėjusiųjų būklę, SKPC teiks ekspertinę išvadą svarstant orderio skyrimo ir apskundimo klausimus. Orderio pratęsimo klausimo atsisakyta. 10. Nacionalinė teismų administracija, 2021-12-139
Teisėjų taryba 2021 m. birželio 1 d. rašte Nr. 36P -69-(7.1.10), teikdama pastabas dėl įstatymo projekto, atkreipė dėmesį, kad, vertinant įstatymo projekto nuostatas dėl Orderio apskundimo procedūros, nėra aišku, kaip būtų tokioje situacijoje, kai Orderio pakyrimą smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo apskųstų policijos pareigūno tiesioginiam vadovui, o tuo pat metu policijos pareigūnas, nustatęs, kad yra pagrindo kreiptis į teismą dėl Orderio pratęsimo, teiktų prašymą apylinkės teismui. Šis pastebėjimas išlieka aktualus, kadangi pagal įstatymo projekte siūlomą nustatyti reguliavimą gali susiklostyti situacija, kai tuo pačiu metu būtų priimam i prieštaringi sprendimai: teismas priimtų sprendimą pratęsti Orderio galiojimą, o policijos įstaigos vadovas sprendimą panaikinti Orderį.
Be kita ko, įstatymo projekto 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad policijos įstaigos vadovo sprendimai gali būti skundžiami apylinkės teismui per 24 val. nuo policijos įstaigos vadovo sprendimo įteikimo momento, taigi Orderio skyrimo pagrįstumo klausimas dar kartą gali būti tikrinamas teisme. Atsižvelgus į tai, kad, pagal įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalį, Orderį policijos pareigūnas skiria 72 valandoms, diskutuotina dėl įstatymo projekto 9 straipsnio 1-4 dalyse numatytos Orderio apskundimo procedūros realaus įgyvendinimo galimybių. Kadangi smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo policijos pareigūno sprendimą skirti Orderį ar jo neskirti gali skųsti policijos įstaigos, kurioje policijos pareigūnas tarnauja, vadovui per 24 valandas nuo Orderio skyrimo, sprendimas dėl šio skundo turi būti priimamas per 24 valandas, sprendimo įteikimui numatoma dar
sprendimo apskundimui teisine turi tik 12 valandų, o teismas turi išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo gavimo dienos, tikėtina, kad skundą priėmus nagrinėti teisme nebelieka paties skundo objekto sueina įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalyje numatytas Orderio galiojimo terminas.
Siūlytina aptartas įstatymo projekto 8 ir 9 straipsnių nuostatas įvertinti sistemiškai, be kita ko, atsižvelgiant į pastebėjimą dėl Orderio galiojimo net tuo atveju, kai teismas, spręsdamas jo pratęsimo klausim ą, nustatytų, kad jis skirtas nepagrįstai, taip pat peržiūrint nustatytus apskundimo ir nagrinėjimo terminus, kad būtų išvengta situacijų, kai Orderio skyrimo klausimas gali būti sprendžiamas kelis kartus, arba kai pasikreipus į teismą apskritai nelieka skundo objekto. Taip pat pastebėtina, kad nėra aišku, kodėl apylinkės teismo sprendimo nepratęsti Orderį apskundimo aukštesniam teismui tvarka reglamentuota įstatymo projekto 9 straipsnio 6 dalyje, kai Orderio pratęsimo klausimai reglamentuojami įstatymo projekto 8 straipsnyje. Siūlomas reguliavimas sukuria neaiškumą ir leidžia manyti, kad aukštesniam teismui gali būti skundžiamas ir apylinkės teismo sprendimas dėl policijos įstaigos vadovo sprendimo, kadangi įstatymo projekto 9 straipsnio 5 dalyje expressis verbis nenustatyta, jog toks apylinkės teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. 1.6.
nagrinėjimo teisme Pažymėtina, kad Įstatymo projekto derinimo eigoje administracija kreipėsi į apylinkių teismus, prašydama pateikti nuomonę, kokia teisena vadovaujantis turėtų būti nagrinėjami Orderio pratęsimo ir skundo dėl sprendimo skirti (neskirti) Orderį klausimai. Visi nuomones pateikę teismai nurodė, kad šie klausimai neabejotinai turėtų būti sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) nustatyta tvarka. Teismai taip pat išreiškė siūlymą tikslinti BPK 173 straipsnį, jame ikiteisminio tyrimo teisėjui numatant teises iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo priimti sprendimus dėl Orderio pratęsimo ir nagrinėti skundus dėl sprendimo skirti Orderį pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Taip pat pateiktas pastebėjimas, kad būtų tikslinga numatyti, kad tokie prašymai ir skundai teikiami per Integruotą baudžiamojo proceso sistemą, nes taip būtų išspręsti klausimai, susiję su prašymų pateikimu teismui ir nagrinėjimu savaitgaliais bei švenčių dienomis. Pritarti Pritarti iš dalies Nepritarti Nepritarti Klausymų metu atsisakyta orderio pratęsimo, labiau sistemiškai suderinti terminai ir numatyta galimybė skųsti orderio skyrimą aukštesniam teismui. Teikiami komiteto pasiūlymai tobulinti įstatymo projekto
taikoma Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos. BPK 173 str. pakeitimas tai ne šio įstatymo dalykas ir yra teismų veiklos sritis, turėtų būti nauja iniciatyva, nes šiuo metu nėra pateikto BPK projekto, jis turėtų būti suderintas su visomis institucijomis.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis nėra baudžiamojo poveikio priemonė, o prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti, todėl gal nereikėtų stiprinti aliuzijos į baudžiamojo poveikio priemones, todėl svarstytina, ar orderio klausimų sprendimą reikėtų priskirti ikiteisminio tyrimo teisėjui, juo labiau, kad tokio pastovaus teisėjo statuso nėra, jis kiekvieną kartą paskiriamas. Dėl Integruotos baudžiamojo proceso sistemos. Dėl IT sistemos įrašymo nesutinkame dėl dviejų priežasčių:
baudžiamojo proceso sistema (IBPS) yra skirta IT procesui, o orderis ne BPK dalykas,
planuoja savo IT sistemų tobulinimą, ir realizuos duomenų perdavimą teismams elektroninėmis priemonėmis (nes IBPS yra Informatikos ir ryšių departamento (IRD) sistema). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Vilija Aleknaitė Abramikienė, Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Jonas Varkalys,
21 Argumentai: Įstatymo projekte nėra apibrėžta „nestereotipinių vyrų ir moterų vaidmenų“ sąvoka, neaiškus jos turinys. Tai, kas vieną dieną yra laikoma stereotipu, kitą dieną jau gali prarasti tokią reikšmę arba skirtingos asmenų grupės gali suprasti „stereotipo“ ir „nestereotipinių vaidmenų“ reikšmę skirtingai. Dėl šios priežasties teisės normos taikymas praktikoje, aiškinant, koks ugdymo turinys turi būti privalomas ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programose, gali būti problemiškas.
Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. numato aiškumo principą, kuris reiškia, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Lietuvos teisės aktuose aiškumo kriterijus teisėkūroje ir teisės taikymo srityje įtvirtintas ir kaip principas, ir kaip imperatyvus reikalavimas. Todėl siūlome atsisakyti „nestereotipinių vaidmenų“ sąvokos, pakeičiant ją Lietuvos teisės aktuose vartojamomis sąvokomis, išreiškiančiomis tai, kad ugdymo turinys turi apimti temas apie pagarbą kiekvieno asmens orumui ir vyrų bei moterų skirtingumui, nepriklausomai nuo to, ar šie asmenys yra pasirinkę „stereotipinį“ ar „nestereotipinį“ gyvenimo būdą. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija:
1) užtikrina privalomą temų apie moterų ir vyrų lygybę, pagarbą kiekvieno asmens orumui, nestereotipinius skirtingiems moterų ir vyrų vaidmenis vaidmenims, tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir amžių;“ Pritarti Iš esmės pritarti Seimo narių pasiūlymui, kartu atsižvelgiant į Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymą:
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „2.
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija:
1) užtikrina privalomą temų apie moterų ir vyrų lygybę, pagarbą kiekvieno asmens orumui, nestereotipinius skirtingiems moterų ir vyrų vaidmenis vaidmenims, tarpusavio pagalbą, socialinius emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir amžių;“
2Seimo nariai:
Vilija Aleknaitė Abramikienė, Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Jonas Varkalys,
1 Argumentai: Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Projekte numatyta, kad apsaugos nuo smurto orderį skirtų policijos pareigūnas, o ne teismas. Apsaugos nuo smurto orderiu būtų suvaržoma asmens teisė į nuosavybę ir apribojama judėjimo laisvė, todėl tam turi būti svarus pagrindas, o žmogaus teisių ribojimas be teismo vertinimo turi būti maksimaliai trumpas. Atkreiptinas dėmesys į LR Konstitucijos 20 str.: „Nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi būti pristatytas į teismą, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendžiamas sulaikymo pagrįstumas.
Jeigu teismas nepriima nutarimo asmenį suimti, sulaikytasis tuojau pat paleidžiamas.“ Taigi, net nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo be teismo negali būti laikomas ilgiau nei 48 val. Pagal analogiją siūlytina Projekte taikyti 48 val. terminą apsaugos nuo smurto orderio taikymui, o teismas įsijungtų į procesą ne vėliau kaip po 48 val. ir įvertintų orderio taikymo pagrįstumą bei jo pratęsimo poreikį. Aiškinamajame rašte pateiktas Suomijos pavyzdys, kur policijos pareigūnas per 3 kalendorines dienas turi perduoti savo sprendimą išduoti laikinųjų ribojimų orderį teismui. Danijoje, kur orderis išduodamas iki 4 savaičių, teismo peržiūra privaloma bet kuriuo metu, jei tik gaunamas asmens, kuriam pritaikytas orderis, skundas. Minėti pavyzdžiai yra iš tų valstybių, kurios jau seniai skiria didelį dėmesį smurto prevencijai ir turi orderio taikymo bei teismų praktiką šioje srityje. Todėl į juos verta atkreipti dėmesį. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, jei yra pagrįstų duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje arba ir jei yra pagrįstų duomenų reali rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, tačiau tų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. Pritarti iš dalies Klausymų metu pritarta, kad būtų įvertinta pakankama rizika. 3. Seimo nariai:
Vilija Aleknaitė Abramikienė, Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Jonas Varkalys,
2 Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: 2.
Apsaugos nuo smurto orderį ne ilgiau kaip 72 48 valandoms skiria policijos pareigūnas, jei jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma reali smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį priima nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo. Pritarti iš dalies Turės būti įvertinta rizika, klausymų metu pritarta, kad būtų pakankama rizika, 48 val. terminui nepritarta. 4. Seimo nariai:
Vilija Aleknaitė Abramikienė, Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Jonas Varkalys,
3 Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje
pavojų keliantis asmuo 72 48 valandoms nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas“. Nepritarti 48 val. terminui nepritarta. 5. Seimo nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Jonas Varkalys,
38 Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 8 straipsnio 3 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8.
Apylinkės teismas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 24 valandas nuo policijos pareigūno kreipimosi dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo gavimo dienos ir ne vėliau kaip per 72 48 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priima sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui (nurodo jo trukmę, sąlygas, įpareigojimus) ar sprendimą nepratęsti apsaugos nuo smurto orderio. Apylinkės teismas policijos pareigūno skirtą apsaugos nuo smurto orderį 72 48 valandoms gali pratęsti iki 12 kalendorinių dienų. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui skirto apsaugos nuo smurto orderio taikymo terminas negali būti ilgesnis kaip
orderio, jis nenustoja galioti, kol nesibaigia šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas.“ Nepritarti
Algirdas Sysas, 2021-11-308 Pasiūlymas: Pakeisti projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,1. Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, jei yra duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje arba jei yra pagrįstų duomenų, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, tačiau tų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. 2.
kalendorinių dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, jei jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį priima nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo. 3. Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 72 valandoms 15 kalendorinių dienų laikotarpiui nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas:
1) laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patyrusiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas;
2) nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo gyvena ar negyvena joje kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu;
artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus;
asmeniu. 4.
(nurodydamas apsaugos nuo smurto orderio skyrimo datą ir laiką) privalo nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoti:
1) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, jam taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, artimiausias įstaigas, kuriose teikiamos nakvynės paslaugos, taip pat apie galimybes lankyti smurtinio elgesio keitimo programą (mokymus) (nurodydamas juridinių asmenų pavadinimus, veiklos adresus, telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus);
orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką;
teritorinius skyrius – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę (nurodydamas vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos), jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta;
smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti, atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo sutinka, kad šis vertinimas būtų atliktas ir vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoti policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.
Policijos pareigūnas apie skirtą apsaugos nuo smurto orderį (nurodydamas apsaugos nuo smurto orderio skyrimo datą ir laiką) privalo nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoti:
1) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, jam taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, artimiausias įstaigas, kuriose teikiamos nakvynės paslaugos, taip pat apie galimybes lankyti smurtinio elgesio keitimo programą (mokymus) (nurodydamas juridinių asmenų pavadinimus, veiklos adresus, telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus);
orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką;
teritorinius skyrius – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę (nurodydamas vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos), jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta;
smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti, atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo sutinka, kad šis vertinimas būtų atliktas ir vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoti policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Taip pat Sspecializuotos kompleksinės pagalbos centrui kartu perduodami ir vadovaujantis šio straipsnio 2 dalyje atlikto smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo rezultatai. 5. Jei smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens išsikėlimą. 6. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki apsaugos nuo smurto orderio galiojimo termino pabaigos atlieka pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei yra smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens sutikimas, kad pakartotinis smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimas būtų atliktas, ir šio vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoda policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis. Pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Policijos įstaiga įvertina pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo rezultatus ir priima sprendimą kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka arba sprendimą nesikreipti į apylinkės teismą. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip vykdomas apsaugos nuo smurto orderis. Apsaugos nuo smurto orderio vykdymo kontrolės tvarką nustato Lietuvos policijos generalinis komisaras. 7.
apsaugos nuo smurto orderį reikia skirti ilgesniam terminui, nei nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, ir dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens nepradedamas ikiteisminis tyrimas, apsaugos nuo smurto orderį skyręs policijos pareigūnas ne vėliau nei per 48 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo dienos turi kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo, elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų, informuodamas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį ir smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį apie kreipimosi į apylinkės teismą faktą, pateikdamas kreipimosi kopiją. Jei asmenys, dalyvaujantys vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, užtikrinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir teikiant pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, turi duomenų, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, kuriam skirtas apsaugos nuo smurto orderis, nesilaiko nustatytų įpareigojimų, jie apie tai praneša policijai, nurodydami smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens vardą, pavardę ir duomenis, patvirtinančius, kad šis asmuo nesilaiko apsaugos nuo smurto orderyje nustatytų įpareigojimų. 8. Apylinkės teismas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 24 valandas nuo policijos pareigūno kreipimosi dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo gavimo dienos ir ne vėliau kaip per 72 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priima sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui (nurodo jo trukmę, sąlygas, įpareigojimus) ar sprendimą nepratęsti apsaugos nuo smurto orderio.
Apylinkės teismas policijos pareigūno skirtą apsaugos nuo smurto orderį 72 valandoms gali pratęsti iki 12 kalendorinių dienų. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui skirto apsaugos nuo smurto orderio taikymo terminas negali būti ilgesnis kaip 15 kalendorinių dienų. Jei apylinkės teismas nepratęsia apsaugos nuo smurto orderio, jis nenustoja galioti, kol nesibaigia šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas. Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 kalendorinių dienų nuo jo skyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skirta bent viena kardomoji priemonė. 9. Apylinkės teismas apie priimtą sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdamas privalo informuoti policiją, asmenį, kuriam buvo skirtas apsaugos nuo smurto orderis, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas ir (ar) jei su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, specializuotos kompleksinės pagalbos centrą (pateikiama sprendimo kopija).Nustojus galioti apsaugos nuo smurto orderiui, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo gali kreiptis Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 10.
pareigūnai kontroliuoja, kaip vykdomas apsaugos nuo smurto orderis. Apsaugos nuo smurto orderio vykdymo kontrolės tvarką nustato Lietuvos policijos generalinis komisaras. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, pažeidęs apsaugos nuo smurto orderyje nustatytus įpareigojimus, atsako Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka.“ Pritarti Pritarti pasiūlymo esmei. Pritarti daugumai Seimo nario pateiktų nuostatų (laikyti pagrindu) tobulinant įstatymo projekto 8 straipsnį. Atsižvelgiant į klausymų dalyvių nuomones, pastabas, teikti komiteto pasiūlymus įstatymo projekto 8 straipsniui. Žr. prie komiteto pasiūlymų. 7. Seimo narys Algirdas Sysas, 2021-11-309 Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 9 straipsnį ir išdėstyti taip:
„1. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo ir (ar) smurto
artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo policijos pareigūno sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti per 24 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (atsisakymo skirti apsaugos nuo smurto orderį) gali skųsti policijos įstaigos, kurioje policijos pareigūnas tarnauja, vadovui. apylinkės teismui pagal policijos įstaigos padalinio, kurioje tarnauja pareigūnas priėmęs sprendimą skirti arba neskirti apsaugos nuo smurto orderį, buvimo vietą. 3. Dėl gauto skundo dėl sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti per 24 valandas gali būti priimami tokie sprendimai:
1) skundas patenkinamas ir panaikinamas apsaugos nuo smurto orderis, jei jis buvo skirtas;
2) skundas patenkinamas ir skiriamas apsaugos nuo smurto orderis, jei jis nebuvo skirtas;
3) nesutinkama su skundu ir sprendimas dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (atsisakymo jį skirti) paliekamas galioti. Skundas apylinkės teismui paduodamas per policijos įstaigos padalinį, kurioje tarnauja pareigūnas priėmęs sprendimą skirti arba neskirti apsaugos nuo smurto orderį.
Skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje per 48 valandas, gali būti priimami tokie sprendimai:
1) skundas patenkinamas ir panaikinamas apsaugos nuo smurto orderis, jei jis buvo skirtas;
2) skundas patenkinamas ir skiriamas apsaugos nuo smurto orderis, jei jis nebuvo skirtas;
3) skundas netenkinamas ir sprendimas dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (atsisakymo jį skirti) paliekamas galioti. 4. Apie šio straipsnio 3 dalyje nurodytus sprendimus policijos įstaiga smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį ir smurto artimoje aplinkoje patiriantį asmenį informuoja elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo šių sprendimų priėmimo, pateikdama sprendimo kopiją. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti sprendimai gali būti skundžiami apylinkės teismui per 24 valandas nuo jų įteikimo momento. Policijos įstaigos padalinys gavęs skundą dėl sprendimo skirti ir (ar) neskirti apsaugos nuo smurto orderį, apie gautą skundą, elektroninio ryšio priemonėmis nedelsiant informuoja specializuotą kompleksinės pagalbos centrą. 5. Šiame straipsnyje nurodyti skundai, pateikti apylinkės teismui, nagrinėjami Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Skundas apylinkės teisme rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo gavimo dienos ir apie priimtą nutartį elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu turi būti informuotas skundą pateikęs asmuo, kiti suinteresuoti subjektai (pateikiama nutarties kopija).
Specializuotas kompleksinės pagalbos centras per 48 val. nuo informacijos apie gautą skundą policijos įstaigos padalinyje gavimo, parengia ir elektroninio ryšio priemonėmis jam pateikia pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo išvadą. 6. Šio įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje nurodytą apylinkės teismo sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį (jo nepratęsti) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo ir (ar) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo per 2 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos gali skųsti Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka aukštesniajam teismui. Pateikus šioje dalyje nurodytą skundą aukštesniajam teismui, apsaugos nuo smurto orderio vykdymas nesustabdomas. Skundas aukštesniajame teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Aukštesnysis teismas per 4 dienas nuo šioje dalyje nurodyto skundo gavimo dienos priima sprendimą atmesti skundą arba palikti galioti apylinkės teismo sprendimą, arba panaikinti apylinkės teismo nutartį, kuria atsisakyta pratęsti apsaugos nuo smurto orderį, paskirti apsaugos nuo smurto orderį iki 12 kalendorinių dienų ir apie priimtą nutartį nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoja šio įstatymo 8 straipsnio
teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Apie šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose priimtus sprendimus policijos įstaiga smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį ir smurto artimoje aplinkoje patiriantį asmenį informuoja elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu. 7. Jeigu skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje priimamas šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytas sprendimas, gautas skundas, kartu su visa policijos apie įvykį turima informacija bei specializuoto kompleksinės pagalbos centro parengta pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo išvada, perduodamas apylinkės teismui. 8. Jeigu policijos įstaigos padalinyje yra gaunamas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens ar smurto artimoje aplinkoje patiriančio asmens skundas dėl jau priimto sprendimo numatyto šio straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte, šio skundo nagrinėjimas perduodamas apylinkės teismui, šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. 9. Apylinkės teisme, nagrinėjant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą skundą, gali būti rengiamas posėdis, į kurį kviečiamas policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, asmuo, pateikęs skundą ir (ar) jo advokatas (atstovas). Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie apylinkės teismo posėdžio datą, vietą ir laiką, neatvykimas netrukdo nagrinėti skundo. Apylinkės teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo skundo gavimo teisme ir apie priimtą nutartį elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu turi būti informuotas skundą pateikęs asmuo, kiti suinteresuoti subjektai (pateikiama nutarties kopija). 10. Asmuo, nesutinkantis su apylinkės teismo sprendimu, jo advokatas (atstovas) ar policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, turi teisę apskųsti apylinkės teismo sprendimą (toliau
Apygardos teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo reikiamos medžiagos gavimo iš skundžiamą sprendimą priėmusio apylinkės teismo. Apygardos teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. 11. Skundo pateikimas apygardos teismui nesustabdo apylinkės teismo sprendimo vykdymo. 12. Apylinkės ar Apygardos teismui priimant sprendimą dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo, turi būti išspręstas ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens patirtos išlaidos, susijusios su apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų vykdymu“. Pritarti Pritarti pasiūlymo esmei. Pritarti daugumai Seimo nario pateiktų nuostatų (laikyti pagrindu) tobulinant įstatymo projekto 9 straipsnį. Atsižvelgiant į klausymų dalyvių nuomones, pastabas, teikti komiteto pasiūlymus įstatymo projekto 9 straipsniui. Žr. prie komiteto pasiūlymų. 8. Seimo narys Algirdas Sysas,
14 Pasiūlymas: Pakeisti projekto 16 straipsnio 1 dalį ir 1 dalies 4 punktą ir ją išdėstyti taip: ,,1.
Teisė teikti akredituotą specializuotą kompleksinę pagalbą gali būti suteikiama Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje įsisteigusiai nevyriausybinei organizacijai, kuri turi ne mažesnę kaip 1 metų patirtį, teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenimis ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, dirbant žmogaus teisių ir (ar) lygių galimybių srityje, moterų ir vyrų lygių galimybių srityje, ir atitinka šiuos reikalavimus: <...> „4) pageidaujančios teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaigos darbuotojai, kurie dirbs tiesiogiai su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis, turi aukštąjį socialinių mokslų ar teisės studijų krypties išsilavinimą arba ne mažesnę nei
artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenimis ar smurtą patyrusiems asmenims, patirtį bei darbo žmogaus teisių ir (ar) lygių galimybių srityje patirties;
9Seimo nariai:
Orinta Leiputė Ieva Pakarklytė Danielė Morgana Tomas Vytautas Raskevičius Algirdas Sysas Dovilė Šakalienė Ieva Kačinskaitė – Urbonienė,
3 Argumentai: Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija (toliau – Asociacija), teikia pasiūlymą ir siūlo išbraukti projekto 7 straipsnio 3 dalį. Esame įsitikinę, kad taikant šią įstatymo straipsnio dalį praktikoje, kai vienam iš darbuotojų deleguojama numatyta funkcija, negalės būti įgyvendinama smurto artimoje aplinkoje prevencija, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimas.
Argumentuojame atsakingai, nes šiuo metu galiojančiame LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme 4 straipsnyje 2 dalyje numatyta „<...> Savivaldybės institucijos prevencijos priemones ir projektus, skirtus nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims, numato savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose <...>“, tačiau realybė ir praktika yra visai kitokia. Pažymime, kad 2019 m. Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija savo ruožtu atliko tyrimą ir nagrinėjo, kokia situacija yra savivaldybėse įgyvendinant strategines savivaldybės strateginiuose plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiuose veiklos planuose numatytas prevencijos priemones ir planus. Tenka apgailestauti, kad iš 60 savivaldybių tik trijose savivaldybėse buvo aiškiai įvardintos ir skiriamos lėšos smurto prevencijos priemonėms ir projektams. Todėl Asociacijos siūlymas yra nepalikti įstatyme alternatyvos, t. y. Įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, kuria, tikėtina, dauguma savivaldybių vadovausis. Bus išvengtas reikalavimas - sudaryti savivaldybės administracijoje smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisiją. Norime atkreipti dėmesį, kad savivaldybėse tokią komisiją sudaryti visiškai nereikia papildomų resursų ar kaštų, nes kiekvienoje savivaldybėje yra probacijos tarnybos atstovai, valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių, policijos, Lietuvos Respublikos prokuratūros, savivaldybės administracijos, specializuotos kompleksinės pagalbos centro atstovai.
Atkreipiame dėmesį, kad šio įstatymo tikslas yra efektyvi ir kokybiška specializuota kompleksinė pagalba, kurią privalo gauti pavojų patiriantys asmenys ar smurtą patyrę asmenys. Svarbus šio įstatymo aspektas – sustiprintas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, kurį galime pasiekti įtvirtinant įstatyme tik šią nuostatą, kad savivaldybėse būtų sudaroma Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija, o nepaliekant įstatyme spragą, alternatyvą, kuri pateikta šio Įstatymo 7 straipsnyje 3 dalyje ir kuria galimai pasinaudos savivaldybės nueidamos lengviausiu keliu nespręsdamos prevencijos klausimus smurto artimoje aplinkoje. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto Nr. XIVP-1056 7 straipsnio 3 dalį:
savivaldybėje gali būti nesudaroma, jei smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo politikos įgyvendinimo koordinavimo funkcijos priskirtos bent vienam savivaldybės administracijos darbuotojui. Spręsti pagrindiniam komitetui Socialinių reikalų ir darbo komitetas nurodęs, kad klausimas suderintas su Lietuvos savivaldybių asociacija, siekiant numatyti galimybę pasirinkti apsaugos nuo smurto artimoje politikos įgyvendinimo modelį pačioms savivaldybėms, tačiau dėl įstatymo įgyvendinimo vienodumo būtų geriau, kad egzistuotų vienas modelis, nes vienas asmuo ir komisija, kaip ir pasisako Teisės departamentas, nėra tapatūs dalykai. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1.
Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į pastabas, pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, taip pat į teikiamus komiteto siūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas, 2021-12-152 Argumentai: Teisės ir teisėtvarkos komitete klausymų metu klausymų dalyvių prašymu ir pasisakymais buvo įvertintos visos įstatymo projekto 2 straipsnyje pateiktos sąvokos ir buvo pritarta daugumai sąvokų redakcijų, kurias pateikė rengėjai. Visi sąvokų įvertinimai pateikti pasiūlyme. Pasiūlymas:
departamento pasiūlymu: „1. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis – prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo.“
22 dalį siūloma papildyti žodžiu „giminystės“ ir ją išdėstyti taip:
„2. Artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami
arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės, giminystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.“
redakcijas. 4. 5 dalies formuluotė dėl mirusio šeimos nario nekorektiška ir tikslintina, nes ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo yra mirusiojo šeimos narys. Tikslesnę formuluotę pagrindiniam komitetui pateiks Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 5.
sąvoka tikslintina, įtraukiant platesnį asmenų ratą, kad tai būtų tik akredituotos organizacijos/ juridiniai asmenys, nes darbas reikalaujantis specialių žinių ir patyrimo, dirbama su smurtą patyrusiais asmenimis, tam tikra prasme ir jų sveikata, psichologine būkle. Atkreiptas dėmesys į akreditavimo reikalavimų sugriežtinimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagrindiniam komitetui pateiks tikslesnę formuluotę. 6. Pritarta 10 dalies išbraukimui, kaip nesukuriančios jokios naujos teisės normos, o tik teikiančios nuorodas į kitus įstatymus. Pritarti
pat į Policijos departamento patikslinimą papildyti 2 str. 1 dalį papildyti nuostata “ir kartu su juo gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų“, o ne nuoroda į 8 straipsnio 3 dalies 3 punktą, kadangi keičiantis teisės aktui, gali keistis struktūrinė teisės akto dalis ir sąvoką vėl reikėtų keisti, be to, sąvokoms nelabai būdinga blanketinės normos – nuorodos į teisės akto struktūrines dalis. Atsižvelgiant į pastabas, teikiama tokia sąvoka, žr. pasiūlymų lentelėje 1 punktą. Pasiūlymai dėl kitų sąvokų taip pat pasiūlymų lentelėje. 2. Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
1 Derinant įstatymo projekto 2 straipsnyje nustatytas sąvokas, pasiūlyta išbraukti 17 straipsnio 1 dalį, kaip perteklinę ir nederančią su šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi. Pasiūlymas:
„1. Smurtas artimoje aplinkoje užtraukia Baudžiamajame
kodekse numatytą baudžiamąją atsakomybę.“
komitetas,
21 Iš esmės pritarti Seimo narių pasiūlymui, kartu atsižvelgiant į Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymą: Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „2.
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija:
1) užtikrina privalomą temų apie moterų ir vyrų lygybę, pagarbą kiekvieno asmens orumui, nestereotipinius skirtingiems moterų ir vyrų vaidmenis vaidmenims, tarpusavio pagalbą, socialinius emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir amžių;“
teisėtvarkos komitetas, 2021-12-158 Pasiūlymas: Pakeisti projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,1. Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, jei yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje arba jei yra pagrįstų duomenų, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, tačiau tų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. 2. Apsaugos nuo smurto orderį ne ilgiau kaip 72 valandoms 15 kalendorinių dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, jei jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį priima nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo. 3.
apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 72 valandoms 15 kalendorinių dienų laikotarpiui nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas:
1) laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patyrusiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas;
2) nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo gyvena ar negyvena joje kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu;
3) nesiartinti apsaugos nuo smurto orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvenančių suaugusių asmenų ir
(ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus;
asmeniu. 4.
(nurodydamas apsaugos nuo smurto orderio skyrimo datą ir laiką) privalo nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoti:
1) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, jam taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, nurodytą 9 straipsnio
paslaugos, taip pat apie galimybes lankyti smurtinio elgesio keitimo programą (mokymus) (nurodydamas juridinių asmenų pavadinimus, veiklos adresus, telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus);
2) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, nurodytą 9 straipsnio 1 dalyje;
3) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę (nurodydamas vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos), jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta;
4) specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, kuris privalo susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo sutinka, kad šis vertinimas būtų atliktas ir vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoti policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.
Policijos pareigūnas apie skirtą apsaugos nuo smurto orderį (nurodydamas apsaugos nuo smurto orderio skyrimo datą ir laiką) privalo nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoti:
1) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, jam taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, nurodytą 9 straipsnio
paslaugos, taip pat apie galimybes lankyti smurtinio elgesio keitimo programą (mokymus) (nurodydamas juridinių asmenų pavadinimus, veiklos adresus, telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus);
2) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, nurodytą 9 straipsnio 1 dalyje;
3) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę (nurodydamas vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos), jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta;
4) specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, kuris privalo susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo sutinka, kad šis vertinimas būtų atliktas ir vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoti policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Taip pat Sspecializuotos kompleksinės pagalbos centrui kartu perduodami ir vadovaujantis šio straipsnio 2 dalyje atlikto smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo rezultatai. 5. Jei smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens išsikėlimą. 6. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki apsaugos nuo smurto orderio galiojimo termino pabaigos atlieka pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei yra smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens sutikimas, kad pakartotinis smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimas būtų atliktas, ir šio vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoda policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis. Pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Policijos įstaiga įvertina pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo rezultatus ir priima sprendimą kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka arba sprendimą nesikreipti į apylinkės teismą. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip vykdomas apsaugos nuo smurto orderis. Apsaugos nuo smurto orderio vykdymo kontrolės tvarką nustato Lietuvos policijos generalinis komisaras. 7.
terminui, nei nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, ir dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens nepradedamas ikiteisminis tyrimas, apsaugos nuo smurto orderį skyręs policijos pareigūnas ne vėliau nei per 48 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo dienos turi kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo, elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų, informuodamas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį ir smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį apie kreipimosi į apylinkės teismą faktą, pateikdamas kreipimosi kopiją. Jei asmenys, dalyvaujantys vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, užtikrinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir teikiant pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, turi duomenų, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, kuriam skirtas apsaugos nuo smurto orderis, nesilaiko nustatytų įpareigojimų, jie apie tai praneša policijai, nurodydami smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens vardą, pavardę ir duomenis, patvirtinančius, kad šis asmuo nesilaiko apsaugos nuo smurto orderyje nustatytų įpareigojimų. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, pažeidęs apsaugos nuo smurto orderyje jam nustatytus įpareigojimus, atsako Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka. 8.
ne vėliau kaip per 24 valandas nuo policijos pareigūno kreipimosi dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo gavimo dienos ir ne vėliau kaip per 72 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priima sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui (nurodo jo trukmę, sąlygas, įpareigojimus) ar sprendimą nepratęsti apsaugos nuo smurto orderio. Apylinkės teismas policijos pareigūno skirtą apsaugos nuo smurto orderį 72 valandoms gali pratęsti iki 12 kalendorinių dienų. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui skirto apsaugos nuo smurto orderio taikymo terminas negali būti ilgesnis kaip
orderio, jis nenustoja galioti, kol nesibaigia šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas. Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 kalendorinių dienų nuo jo skyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skirta bent viena kardomoji priemonė. Jeigu apsaugos nuo smurto orderio skyrimas apskųstas teismui ir teismas, įvertinęs orderio skyrimo teisėtumą, panaikina orderį anksčiau, negu sueina 15 dienų nuo orderio skyrimo, orderis nustoja galioti nuo teismo nutarties priėmimo momento. 9. Nustojus galioti apsaugos nuo smurto orderiui, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo gali kreiptis Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Apylinkės teismas apie priimtą sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdamas privalo informuoti policiją, asmenį, kuriam buvo skirtas apsaugos nuo smurto orderis, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas ir (ar) jei su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, specializuotos kompleksinės pagalbos centrą (pateikiama sprendimo kopija). 10. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip vykdomas apsaugos nuo smurto orderis. Apsaugos nuo smurto orderio vykdymo kontrolės tvarką nustato Lietuvos policijos generalinis komisaras. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, pažeidęs apsaugos nuo smurto orderyje nustatytus įpareigojimus, atsako Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka.“ Pritarti Atsižvelgiant į Policijos departamento pasiūlymą, 8 dalyje įrašomas žodis „priėmimo“, nurodant teismo nutarties įsigaliojimo momentą. teikiamą redakciją žr. Pasiūlymo turinio lentelėje. 4. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2021-12-159 Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 9 straipsnį ir išdėstyti taip:
„1. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo ir (ar) smurto
artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo policijos pareigūno sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti per 24 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (atsisakymo skirti apsaugos nuo smurto orderį) iki orderio galiojimo pabaigos gali skųsti policijos įstaigos, kurioje policijos pareigūnas tarnauja, vadovui. apylinkės teismui pagal policijos įstaigos padalinio, kurioje tarnauja pareigūnas, priėmęs sprendimą skirti arba neskirti apsaugos nuo smurto orderį, buvimo vietą. 2.
orderio, jo vykdymas nestabdomas. 3. Dėl gauto skundo dėl sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti per 24 valandas gali būti priimami tokie sprendimai:
1) skundas patenkinamas ir panaikinamas apsaugos nuo smurto orderis, jei jis buvo skirtas;
2) skundas patenkinamas ir skiriamas apsaugos nuo smurto orderis, jei jis nebuvo skirtas;
3) nesutinkama su skundu ir sprendimas dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (atsisakymo jį skirti) paliekamas galioti. Skundas apylinkės teismui paduodamas per policijos įstaigos padalinį, kurioje tarnauja pareigūnas priėmęs sprendimą skirti arba neskirti apsaugos nuo smurto orderį. Skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje per 48 valandas, gali būti priimami tokie sprendimai:
1) skundas patenkinamas ir panaikinamas apsaugos nuo smurto orderis, jei jis buvo skirtas;
2) skundas patenkinamas ir skiriamas apsaugos nuo smurto orderis, jei jis nebuvo skirtas;
3) skundas netenkinamas ir sprendimas dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (atsisakymo jį skirti) paliekamas galioti. 4. Apie šio straipsnio 3 dalyje nurodytus sprendimus policijos įstaiga smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį ir smurto artimoje aplinkoje patiriantį asmenį informuoja elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo šių sprendimų priėmimo, pateikdama sprendimo kopiją. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti sprendimai gali būti skundžiami apylinkės teismui per 24 valandas nuo jų įteikimo momento. Policijos įstaigos padalinys, gavęs skundą dėl sprendimo skirti ir (ar) neskirti apsaugos nuo smurto orderį, apie gautą skundą elektroninio ryšio priemonėmis nedelsiant informuoja specializuotą kompleksinės pagalbos centrą, kuris bendradarbiauja su policijos įstaigos padaliniu, teikdamas savo ekspertinį vertinimą dėl atitinkamo atvejo Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. 5.
5Skundas apylinkės teisme rašytinio proceso tvarka,
išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas dvi darbo dienas nuo jo gavimo dienos ir apie priimtą nutartį elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu turi būti informuotas skundą pateikęs asmuo, kiti suinteresuoti subjektai (pateikiama nutarties kopija). Specializuotas kompleksinės pagalbos centras per 48 val. nuo informacijos apie gautą skundą policijos įstaigos padalinyje gavimo, parengia ir elektroninio ryšio priemonėmis jam pateikia pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo išvadą. 6. Šio įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje nurodytą apylinkės teismo sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį (jo nepratęsti) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo ir (ar) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo per 2 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos gali skųsti Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka aukštesniajam teismui. Pateikus šioje dalyje nurodytą skundą aukštesniajam teismui, apsaugos nuo smurto orderio vykdymas nesustabdomas. Skundas aukštesniajame teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Aukštesnysis teismas per 4 dienas nuo šioje dalyje nurodyto skundo gavimo dienos priima sprendimą atmesti skundą arba palikti galioti apylinkės teismo sprendimą, arba panaikinti apylinkės teismo nutartį, kuria atsisakyta pratęsti apsaugos nuo smurto orderį, paskirti apsaugos nuo smurto orderį iki
priemonėmis ar raštu informuoja šio įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje nurodytus subjektus (pateikiama nutarties kopija). Aukštesniojo teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. 5 6.
punktuose priimtus sprendimus policijos įstaiga smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį ir smurto artimoje aplinkoje patiriantį asmenį informuoja elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu. 6 7. Jeigu skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje priimamas šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytas sprendimas, gautas skundas, kartu su visa policijos apie įvykį turima informacija bei specializuoto kompleksinės pagalbos centro parengta pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo išvada, tą pačią dieną elektroninėmis ryšio priemonėmis perduodamas apylinkės teismui. 7 8. Jeigu policijos įstaigos padalinyje yra gaunamas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens ar smurto artimoje aplinkoje patiriančio asmens skundas dėl jau priimto sprendimo numatyto šio straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte, šio skundo nagrinėjimas ne vėliau kaip kitą tą pačią dieną elektroninėmis ryšio priemonėmis perduodamas apylinkės teismui, šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. 8 5. Skundas, gautas apylinkės teisme, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 7 ir 8 dalimis, rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas dvi darbo dienas nuo jo gavimo dienos ir apie priimtą nutartį elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu turi būti informuotas skundą pateikęs asmuo, kiti suinteresuoti subjektai (pateikiama nutarties kopija). 9. Apylinkės teisme, nagrinėjant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą skundą, gali būti rengiamas posėdis, į kurį kviečiamas policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, asmuo, pateikęs skundą ir (ar) jo advokatas (atstovas). Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie apylinkės teismo posėdžio datą, vietą ir laiką, neatvykimas netrukdo nagrinėti skundo.
Apylinkės teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 24 valandas dvi darbo dienas nuo skundo gavimo teisme ir apie priimtą nutartį elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu turi būti informuotas skundą pateikęs asmuo, kiti suinteresuoti subjektai (pateikiama nutarties kopija). 10. Asmuo, nesutinkantis su apylinkės teismo sprendimu, jo advokatas (atstovas) ar policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, turi teisę apskųsti apylinkės teismo sprendimą (toliau – sprendimas) apygardos teismui. Skundai paduodami per skundžiamą sprendimą priėmusį apylinkės teismą per 10 kalendorinių dienų
ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo reikiamos medžiagos gavimo iš skundžiamą sprendimą priėmusio apylinkės teismo. Apygardos teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. 11. Šiame straipsnyje nurodyti skundai, pateikti apylinkės ar apygardos teismui, tiek kiek nesureguliuota šio įstatymo proceso normomis, nagrinėjami Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. 12. Skundo pateikimas apygardos teismui nesustabdo apylinkės teismo sprendimo vykdymo. 13. Apylinkės ar Apygardos teismui priimant sprendimą dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo, turi būti išspręstas ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens patirtos išlaidos, susijusios su apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų vykdymu“. Pritarti Atsižvelgiant į Policijos departamento pastabas pasiūlymai patikslinti, Komiteto teikiamą redakciją žr. Pasiūlymo turinio lentelėje
7Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1,
susilaikė – 2. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, Irena Haase. Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras - Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2021-12-08
posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėjos Renata Liekienė, Indrė Žukauskaitė; kviestieji asmenys: Jadvyga Andriuškevičiūtė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja, Milda Masteikienė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėja, Daina Petrauskaitė – Seimo kanceliarijos Privatinės teisės skyriaus vedėja, Vilma Augienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, Jolanta Sakalauskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės skyriaus vedėja, Laura Purinė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vyresnioji patarėja, Eitvydas Zurba – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės skyriaus patarėjas, Ieva Naruševičienė – Policijos departamento Veiklos analizės ir kontrolės valdybos Analizės skyriaus vyriausioji tyrėja, Ramunė Jurkuvienė – Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkė, Zuzana Vasiliauskaitė – Vilniaus moterų namų atstovė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p.
1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Teisės departamentas),
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad
„Šis įstatymas apibrėžia <…> asmenų, kuriems skirtas apsaugos nuo
smurto artimoje aplinkoje orderis, ar asmenų, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, ar priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, atsakomybę”. Siūlomas teisinis reguliavimas ydingais šiais aspektais. 1.1. Neaišku, kokia atsakomybė turima omenyje kalbant apie asmenis, kuriems skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Galbūt norėta pasakyti, kad šis įstatymas apibrėžia asmenų, kuriems skirtas šis orderis, teises ir pareigas, arba asmenų, kurie pažeidžia apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiu nustatytus įpareigojimus, atsakomybę. Pastaruoju atveju toks teisinis reguliavimas būtų netikslus, kadangi atsakomybę už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiu nustatytų įpareigojimų nesilaikymą siūloma apibrėžti kartu teikiamame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-1057). 1.2. Asmenys, kurių atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, nėra ir negali būti laikomi patrauktais jokios rūšies teisinėn atsakomybėn. Asmuo laikomas patrauktu baudžiamojon atsakomybėn tik tada, kai po ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo dėl jo padarytos nusikalstamos veikos yra priimamas apkaltinamasis nuosprendis.
Tai tiesiogiai išplaukia iš Konstitucijos 31 straipsnio pirmosios dalies, kurioje įtvirtinta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Dėl to projekte numatomas teisinis reguliavimas, kuriuo siūloma įtvirtinti nuostatą dėl asmenų, kurių atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, atsakomybės, yra nesuderinamas su nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimais. 1.3. Keičiamame įstatyme taip pat nėra apibrėžiama ir asmenų, dėl kurių yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, atsakomybė. Su baudžiamąja atsakomybe susiję teisiniai santykiai yra reglamentuojami Baudžiamajame kodekse (toliau – BK), kuriame aprašytos konkrečios nusikalstamų veikų sudėtys, nustatytos bausmės bei kiti baudžiamosios atsakomybės elementai (baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės, teistumas ir pan.). Dėl išvardintų priežasčių aptariamos projekto nuostatos siūlytina atsisakyti. Spręsti pagrindiniame komitete, įvertinus Tiesės ir teisėtvarkos išvadas. 1.2
1
2Keičiamo įstatymo 2 straipsnio,
nustatančio pagrindines šio įstatymo sąvokas, 1 dalyje siūloma įtvirtinti, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis yra prevencinė apsaugos priemonė, kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas, be kita ko, laikinai nesiartinti prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens.
Pastebėtina, kad šis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio apibrėžimas turėtų būti pildomas, kadangi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatoma, kad skyrus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas nesiartinti ne tik prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens, bet ir prie kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus. Pritarti. 1.3
5
įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje siūlytina tikslinti smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens sąvoką ir paaiškinti mirusio asmens šeimos nario sampratą bei derinti šias sampratas su keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje artimai aplinkai priskirtais asmenimis, nes antraip gali kilti neaiškumų dėl smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens apibrėžties. Be to, siekiant aiškumo, siūlytina po žodžio „asmuo“ įrašyti žodžius „įskaitant vaiką“. Pritarti. 1.4
9
straipsnio 9 dalimi siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl specializuotos kompleksinės pagalbos centru gali būti akredituojamas tik viešąsias paslaugas teikiantis juridinis asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu nėra nurodoma, kad specializuotą kompleksinę pagalbą galėtų teikti tik viešieji juridiniai asmenys, akreditavimo minėtai paslaugai teikti galimybę išimtinai susiejant su viešųjų paslaugų teikimu.
Pastebėtina, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalimi, viešoji paslauga apibrėžiama kaip pagal įstatymų ir (ar) viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus vykdoma šių subjektų prižiūrima veikla, kuria sukuriama valstybės ar savivaldybių garantuojama ir visuomenės nariams vienodai prieinama nauda. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą galėtų būti suteikiama tik viešąsias paslaugas jau teikiančiam asmeniui, tuo tarpu viešoji įstaiga (ar kitas juridinis asmuo), kurios veiklos pobūdis ir turimi materialieji bei žmogiškieji resursai atitiktų keičiamo įstatymo 16 straipsnio nustatytus reikalavimus, negalėtų kreiptis dėl akreditacijos, nes ji dar „neteikia viešųjų paslaugų“. Pastebėtina ir tai, kad viešuosius interesus tenkinančių paslaugų teikimas gali būti tik dalis juridinio asmens veiklos, todėl abejotina, ar toks siauras ratas juridinių asmenų, galinčių kreiptis dėl veiklos akreditacijos, yra proporcingas ir pagrįstas. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kodėl specializuotos kompleksinės pagalbos teikimas siejamas tik su juridiniu asmeniu, tuo tarpu akreditacijos galimybės juridinių asmenų padaliniams ar organizacijoms nėra. Atsižvelgiant į tai siūlytina projekto nuostatas tikslinti, nustatant, jog teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą gali būti suteikiama Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusiam juridiniam asmeniui ar kitai organizacijai, jų padaliniui, kuris siekia teikti specializuotą kompleksinę pagalbą ir atitinka tam tikrus reikalavimus. Spręsti pagrindiniame komitete.
10
straipsnio 10 dalies reikėtų atsisakyti, nes joje nenustatomos jokios naujos teisės normos, o tik teikiama nuoroda į kitus įstatymus. Iškilus reikalui išaiškinti vienas ar kitas sampratas, būtų vadovaujamasi jau įtvirtintais teisės aiškinimo principais, kituose įstatymuose įtvirtinta terminija ir nesant nuorodų į tuos įstatymus. Tokia nuoroda būtų pateisinama tuo atveju, jeigu ta pati sąvoka keliuose įstatymuose yra apibrėžta skirtingai. Pritarti. 1.6
įstatymo 3 straipsnio 4 punkte siūloma nustatyti lygiateisiškumo principą, o
lygiateisiškumo principas nustato, jog visi asmenys, nepaisant jų lyties, turi lygias teises į apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotą kompleksinę pagalbą, dalyvauti smurto artimoje aplinkoje prevencijos veiklose, neaišku, kodėl kitame punkte yra atskirai išskirtas moterų ir vyrų lygybės principas. Nesuprantama, kodėl vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, planuojant apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims priemones, organizuojant mokymus asmenims, dirbantiems su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis, atsižvelgiama tik į skirtingus moterų ir vyrų poreikius, nes skirtingus poreikius gali turėti ir kiti asmenys, pvz. skirtingo amžiaus asmenys, asmenys su negalia ir pan. Pritarti. 1.7
17
punktas, atskleidžiant sąvokos „asmens įgalinimas“ turinį. Pritarti. 1.8
18 8.
Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 punkte reikėtų tikslinti nuostatą „<...> atvejus, kai tokią informaciją reikalauja pateikti įgaliotos institucijos ar įstaigos, kiti teisę gauti šiuos duomenis turintys asmenys“. Šiame punkte vietoj žodžio „įgaliotos“ siūlytina įrašyti „kompetentingos“, nes palikus siūlomą formuluotę galima būtų suprasti, kad institucijos ar įstaigos, kurios turi teisę gauti aptariamą informaciją įstatymų nustatyta tvarka dar turėtų gauti ir įgaliojimus. Jeigu nuostata nebūtų patikslinta, reikėtų nustatyti kas ir kam tokius įgaliojimus gali suteikti. Pritarti. 1.9
skyriaus pavadinime reikėtų atsisakyti žodžio „ATSAKINGŲ“, nes kiekviena institucija yra atsakinga už jai nustatytas kompetencijas. Pritarti. 1.10
straipsnyje siūloma reguliuoti institucijų ir įstaigų kompetenciją smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo srityse. Atsižvelgiant į tai, straipsnio nuostatas reikėtų tikslinti, apibrėžti tik kompetencijas ir atsisakyti kompetencijas įgyvendinančių nuostatų (pavyzdžiui, „rengia ir priima teisės aktus“). Nepritarti. Įstatymo projekte laikomasi išsamaus kompetencijų aprašymo principo, todėl aktualu įstatyme detalizuoti atskirų institucijų vykdomus veiksmus. 1.11
11
straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija formuoja valstybės apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama.
Šį punktą reikėtų patikslinti ir nurodyti ką organizuoja ir koordinuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Nepritarti. Nuostata yra suderinta su Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi:
„1. Ministerija steigiama formuoti valstybės politiką, taip pat
organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą ministrui pavestose valdymo srityse. Valstybės politikos įgyvendinimo funkcijos ministerijai gali būti pavestos tik įstatymų nustatytais atvejais ir nustatytam terminui.“
12
straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, pagal kurią Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims organizavimo, diskutuotina. Galima preziumuoti, kad pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą, valstybės apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims politikos priemonių įgyvendinimą organizuoja ir koordinuoja ministerija. Neaišku, kokiu tikslu ministerija turėtų teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims organizavimo, nes Vyriausybei tokia funkcija nėra nustatyta. Pritarti. 1.13
14 13.
Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija įgalioja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžią įstaigą akredituoti specializuotą kompleksinę pagalbą ir sudaryti sutartį su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga dėl lėšų specializuotai kompleksinei pagalbai teikti skyrimo. Pažymėtina, kad vykdyti tam tikrą veiklą paprastai akredituojamos įstaigos ar kiti juridiniai asmenys, jų padaliniai, todėl nuostatą, pagal kurią būtų akredituojama pagalba reikėtų tikslinti. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio
apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžios įstaigos veikia pagal jų veiklą reguliuojančius nuostatus ar kitus teisinį statusą apibrėžiančius aktus, būtent veiklą reguliuojančiuose aktuose turi būti nustatyta įstaigos kompetencija ex officio suteikti įstaigoms akreditaciją teikti specializuotą kompleksinę pagalbą. Pažymėtina, kad įgaliojimas, kaip teisę atstovauti kitam asmeniui patvirtinantis dokumentas, galėtų būti įtvirtintas tuo atveju, jeigu nurodyta įstaigos veiklos akreditavimo funkcija būtų nustatyta pačiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, o pastaroji įgaliotų ją atlikti pavaldžią ar kitą įstaigą. Pritarti. Nuostatos, susijusius su akreditacija yra nustatytos kitame straipsnyje, todėl šiame straipsnyje nėra būtinos. 1.14
14 14.
Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos dėl teisės sudaryti sutartį su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga dėl lėšų specializuotai kompleksinei pagalbai teikti skyrimo reikėtų atsisakyti, nes valstybės ir savivaldybių biudžetų, kitų valstybės sudaromų lėšų fondų sudarymo ir lėšų naudojimo teisiniai santykiai nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas, siūloma nuostata iš esmės nedera su galiojančia valstybės biudžeto lėšų naudojimo tvarka. Pritarti. Nuostatos, susijusius su akreditacija yra nustatytos kitame straipsnyje, todėl šiame straipsnyje nėra būtinos. Tvarką nustatys poįstatyminis teisės aktas. Analogiška sistema taikoma įgyvendinant Pagalbos nuo nusikalstamos veikos
straipsnio 1 dalies 6, 8, 9 punktuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai siūlomos nustatyti viešosios nuomonės tyrimų ir mokslinių tyrimų smurto artimoje aplinkoje tema, mokymų ir kvalifikacijos tobulinimo kursų organizavimo, informacijos apie mokymų smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo, statistinių duomenų rinkimo organizavimo funkcijos diskutuotinos, nes šios funkcijos nėra politiką formuojančių institucijų kompetencijos sritys. Atsižvelgti į pasiūlymą ir tobulinti pagrindiniame komitete. 1.16
31
siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
„koordinuoja asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą smurto artimoje
aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims“. Neaišku, kokia forma turėtų pasireikšti sveikatos paslaugų teikimo „koordinavimas“.
Pastebėtina, kad pagal Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnį, Sveikatos apsaugos ministerija nustato Sveikatos priežiūros mastą pagal Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos veiklos organizavimo ir sveikatos priežiūros paslaugų lygius. Pritarti. 1.17
32
siūloma nustatyti Sveikatos apsaugos ministerijos pareigą organizuoti visuomenės sveikatos biurų darbuotojų (tiesiogiai dirbančių su gyventojais) mokymus smurto artimoje aplinkoje atpažinimo, prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo temomis. Neaišku, kodėl nei šiame, nei kituose straipsniuose nėra minimos biudžetinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, kurių steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija, ir kurios pagal Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 7 straipsnį vykdo visuomenės psichikos sveikatos priežiūrą, psichikos ir elgesio sutrikimų profilaktiką ir stebėseną (monitoringą), organizuodamos koordinuotą, multidisciplininę, kompleksinę profilaktikos, gydymo bei psichosocialinės reabilitacijos ir reintegracijos sistemą psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems asmenims ir jų šeimoms, užtikrindamos tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą vykdant programas, skirtas smurto, prievartos, patyčių, agresijos šeimoje, darbe bei visuomenėje. Nepritarti. Pažymėtina, kad siūlomos priemonės aktualiausios savivaldos sveikatos biurams. Savivaldos sveikatos biurų funkcijų neatskiriama dalis yra smurto prevencija. Taip bus užtikrinta, kad šiose įstaigose dirbs kompetentingi specialistai. Nacionalinės įstaigos savo darbuotojų kvalifikaciją kelia pagal poreikį priklausomai nuo darbo pobūdžio. 1.18.1
4 18.
Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatoma pareiga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai organizuoti statistinių duomenų apie nusikalstamas veikas, susijusias su smurtu artimoje aplinkoje, bei asmenis, dėl kurių priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, rinkimą ir analizę. 18.1 Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamo įstatymo projekto lieka neaišku, kokios nusikalstamos veikos būtų laikomos susijusiomis su smurtu artimoje aplinkoje. Manytina, jog orientacinis tokių nusikalstamų veikų sąrašas galėtų būti sudaromas remiantis BK specialiosios dalies straipsniais, kuriuose numatoma pareiga pradėti ikiteisminį tyrimą nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių (BK 140, 145, 148, 148¹, 149, 150, 151, 165 straipsniai), tačiau pastebėtina, kad ir šie BK specialiosios dalies straipsniai nepilnai atspindi, kokios veikos gali būti padaromos smurtaujant artimoje aplinkoje[¹]. Tiksliai identifikuoti tokių veikų nepadeda ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio
formuluojamas itin plačiai ir iš esmės apima gerokai platesnį veikų sąrašą negu tas, kuris įtvirtintas BK. Nepritarti. Manytina, kad įtvirtinti baigtinį nusikalstamų veikų sąrašą įstatyme nėra tikslinga. Statistikos rengimas ir viešinimas gali būti reglamentuojamas poįstatyminiais teisės aktais. Šiuo metu yra patvirtintas Statistinių rodiklių, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, sąrašas, kur rodiklių parametrų reikšmėse yra nurodyti ir atskiri Baudžiamojo kodekso straipsniai.
Oficialiosios statistikos portale skelbiama statistinė informacija apie policijoje užregistruotus pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, užregistruotus nusikaltimus ir asmenis, nukentėjusius nuo nusikaltimų dėl smurto artimoje aplinkoje, smurtautojus, pagalbą smurtą patyrusiems asmenims, parengta vadovaujantis Statistinių rodiklių, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, sąrašu, patvirtintu Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2017 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. DĮ-107 „Dėl Statistinių rodiklių, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, sąrašo patvirtinimo“. 1.18.2 Teisės departamentas, 2021-11-128
analizuoti statistinius duomenis apie asmenis, dėl kurių priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, formuluojama ne per siaurai. Pažymėtina, kad sisteminė Baudžiamojo proceso kodekso (toliau
6 19.
Remiantis keičiamo įstatymo 4 straipsnio
priemonės – dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose – vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka, kai asmeniui yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis padarius nusikalstamą veiką artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Toks teisinis reguliavimas sistemiškai nederėtų su BK ir BPK nuostatomis, kadangi baudžiamojo poveikio priemonės gali būti paskiriamos ne tik tada, kai yra priimamas apkaltinamasis teismo nuosprendis, bet ir tada, kai, pvz., yra priimamas nuosprendis nutraukti baudžiamąją bylą esant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindams (BK 67 straipsnio 2 dalis, BPK 303 straipsnio 4 dalis). Dėl to siūlytina keičiamo įstatymo 4 straipsnio
6
reguliavimo dalyką, manytina, jog keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje vietoje nusikalstamų veikų artimajam giminaičiui ar šeimos nariui turėtų būti akcentuojamos nusikalstamos veikos, turinčios smurto artimoje aplinkoje požymių. Pritarti. 1.21
82
ginklus arba jį panaikina asmenims, dėl kurių priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje. Pastebėtina, kad nurodytame punkte kalbama tik apie apkaltinamuosius teismo nuosprendžius, tačiau Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas ir tais atvejais, kai asmuo dėl tam tikrų nusikalstamų veikų yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kaip jau minėta, atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės apkaltinamasis teismo nuosprendis nėra priimamas, todėl keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 2 punktas turėtų būti tikslinamas. Pritarti. 1.22
82
ginklus arba jį panaikina inter alia apsaugos nuo smurto orderį gavusiems asmenims <...> Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, leidimo laikyti ar leidimo nešiotis ginklus suteikimo/panaikinimo tvarkos apsaugos nuo smurto orderio skyrimo atveju nėra įtvirtinta, todėl minėtas įstatymas sistemiškai turėtų būti pildomas. Spręsti pagrindiniame komitete, įvertinus Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas. 1.23
122
savivaldybės vykdomosios institucijos pareigą bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis, tačiau nei iš šio, nei iš kitų projekto straipsnių neaišku, kokia forma turėtų būti vykdomas bendradarbiavimas. Projektas tikslintinas, pašalinant šį neaiškumą. Atsižvelgti ir tobulinti pagrindiniame komitete, patikslinant bendradarbiavimo pobūdį. 1.24
124 24.
Svarstytina, ar nereikėtų keičiamo įstatymo 4 straipsnio 12 dalies 4 punktą papildyti, nustatant, kad savivaldybės vykdomoji institucija ne tik organizuoja socialinių paslaugų teikimą, bet ir kontroliuoja jų kokybę, kaip tai nustatyta Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 12 punkte. Pritarti. 1.25
126
programas (mokymus) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių darbuotojams. Nuostata kelia abejonių. Pastebėtina, kad Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba yra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jos įgaliotų tarnautojų sudėtį tvirtina, kvalifikacinius reikalavimus nustato ir tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Atsižvelgti į pasiūlymą ir tobulinti pagrindiniame komitete. 1.26
127
instituciją nurodytame punkte numatytą sąrašą paskelbti viešai ir nustatyti, kur toks sąrašas turėtų būti skelbiamas. Pritarti. Numatoma, kad tai bus norminis teisės aktas, kuris turės būti skelbiamas teisės aktų registre. 1.27
2
straipsnyje siūloma reguliuoti Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje tarybos teisinį statusą. Šio straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią Vyriausybė tvirtina Tarybos nuostatus ir institucinę Tarybos sudėtį reikėtų tikslinti, atsižvelgiant į tai, kad pagal šio straipsnio 1 dalį, Taryba veiktų prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, todėl Tarybos steigėju turėtų būti nurodyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tuo pačiu steigėjas turėtų tvirtinti Tarybos nuostatus ir institucinę Tarybos sudėtį. Pritarti.
nuostatų, imperatyviai apibrėžiančių kas turi būti įtraukti į Komisijos sudėtį, reikėtų atsisakyti, nes Komisija turėtų būti sudaroma atsižvelgiant į konkrečioje savivaldybėje aktualius klausimus. Pažymėtina ir tai, kad pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, Komisija teiktų pasiūlymus dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje politikos įgyvendinimo ir kitais klausimais, kurių teikimas galėtų būti nesuderinami su kai kurių Komisijos narių einamomis pareigomis (pavyzdžiui, prokurorų). Be to, abejotinas siūlymas nustatyti alternatyvą – sudaryti Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisiją arba savivaldybės administracijos darbuotojui priskirti smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo politikos įgyvendinimo koordinavimo funkcijas. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos Komisijos ir 3 dalyje nurodytos savivaldybės administracijos darbuotojo funkcijos nėra tapačios. Be to, neaišku, kokius įgaliojimus galėtų turėti savivaldybės administracijos darbuotojas, kad realiai įgyvendintų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo politikos įgyvendinimo koordinavimo funkciją, atsižvelgiant į tai, kad pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikia skirtingo teisinio statuso subjektai. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Dėl galimybės savivaldybėms pasirinkti asmenį ar komisiją – siūlomas reglamentavimas suderintas su Lietuvos savivaldybių asociacija, siekiant numatyti galimybę pasirinkti apsaugos nuo smurto artimoje politikos įgyvendinimo modelį pačioms savivaldybėms, kurioms tai yra palankesnis variantas, nei tiesiogiai nustatytas įpareigojimas turėti komisiją. 1.29
1
siūloma įtvirtinti apsaugos nuo smurto orderio skyrimo pagrindų koncepcija, pagal kurią šis orderis galėtų būti skiriamas turint duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje su sąlyga, kad jų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, yra abejotina. Pažymėtina, kad Lietuvos baudžiamajame procese ikiteisminis tyrimas iš esmės turi būti pradedamas esant minimalaus tikėtinumo ir minimaliam kiekiui nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių[²]. Tai suponuoja, kad turint duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje ikiteisminis tyrimas turėtų būti pradedamas visais atvejais (žinoma, jeigu toks smurtas atitinka bent vienos BK aprašytos nusikalstamos veikos sudėties požymius). Taigi abejotina, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra suderinamas su pamatinėmis baudžiamojo proceso taisyklėmis. Atitinkamai, kyla abejonių ir dėl to, ar įstatymo projekte numatomas materialusis apsaugos nuo smurto orderio skyrimo pagrindas – duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje turėjimas – nesukurtų situacijų, kai vietoje ikiteisminio tyrimo pradėjimo policijos pareigūnas kaip alternatyvą pasirinktų apsaugos nuo smurto orderio skyrimą. Tokiu atveju smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens teisinė apsauga būtų ne padidinta, o kaip tik sumažinta, kadangi baudžiamasis procesas įgalina valstybę taikyti gerokai daugiau priemonių, skirtų apsaugoti nuo gresiančio pavojaus.
Kita vertus, jeigu turėdami duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje policijos pareigūnai pirmenybę teiktų ikiteisminio tyrimo pradėjimui, tuomet neaišku, ar praktikoje apsaugos nuo smurto orderis apskritai būtų taikomas. Spręsti pagrindiniame komitete, įvertinus Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas. 1.30.1
1
smurto orderis ribotų smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens konstitucines teises, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais. 30.1. Remiantis keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, šį orderį ne ilgiau kaip 72 valandoms galėtų skirti policijos pareigūnas. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį tokio pobūdžio orderiai skiriami policijos pareigūno sprendimu, yra būdingas ir kitoms Europos valstybėms. Tačiau įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra aptarti klausimai, susiję su policijos pareigūnų statusu tose valstybėse, kuriose policijos pareigūnai turi tokią teisę – pvz., nėra aišku, koks turi būti apsaugos orderį skiriančio pareigūno laipsnis, išsilavinimas ir pan.[³] Be to, pačiame įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad yra ir valstybių, kur tokio pobūdžio orderius skiria ne policijos pareigūnas, o prokuroras (Belgija). Taigi diskutuotina, ar teikiamame įstatymo projekte numatomas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį galintis skirti subjektas – policijos pareigūnas – šiuo atveju yra tinkamas.
Jei visgi būtų apsispręsta pritarti projekto rengėjų siūlymui teisę skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį suteikti policijos pareigūnams, tuomet, mūsų nuomone, konstitucinių asmens teisių apsaugą geriau garantuotų toks teisinis reguliavimas, pagal kurį apsaugos orderius galėtų skirti ne bet kurie, o tik tam tikrus specialius reikalavimus atitinkantys ir tam reikalingą kompetenciją turintys policijos pareigūnai. Spręsti pagrindiniame komitete. 1.30.2
2
pavojaus rizikos laipsnis, kuriam esant būtų pagrindas paskirti apsaugos nuo smurto orderį. Atsižvelgiant į apsaugos nuo smurto orderiu sukuriamų suvaržymų esmę (draudimas patekti į savo namus gali būti vertinamas kaip žmogaus teisių pažeidimas), manytina, kad toks orderis neturėtų būti skiriamas esant net pačiai menkiausiai rizikai, kad asmuo ateityje gali smurtauti[⁴]. Kita vertus, keltina prielaida, jog šis laipsnis galimai būtų nustatytas keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje minimuose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro tvirtinamuose smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijuose, tačiau abejotina, ar toks teisinis reguliavimas būtų suderinamas su Konstitucinio Teismo formuojama doktrina, pagal kurią su asmens teisių ribojimais susiję klausimai turi būti reguliuojami ne poįstatyminiuose teisės aktuose, o įstatymuose (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. kovo 24 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Spręsti pagrindiniame komitete, įvertinus Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas.
41
būti paskirtas apsaugos nuo smurto orderis. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo
nuo smurto orderis gali būti paskirtas policijos pareigūno iniciatyva smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui to neprašant ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui šiame procese nedalyvaujant. Manytume, jog siekiant aiškumo, projekto 8 straipsnio 2 dalyje reikėtų nustatyti, kokiais atvejais apsaugos nuo smurto orderis gali būti paskirtas ex parte ir ex officio. Spręsti pagrindiniame komitete, įvertinus Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas. 1.30.4 Teisės departamentas, 2021-11-128
veiksmus turi atlikti policijos pareigūnas, kokias teises turi konflikto šalys (pvz., ar policijos pareigūnas turi nuvykti į įvykio vietą, ar turi išklausyti konflikto šalis, kartu su jomis gyvenančių asmenų nuomonę). Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo formuojamą doktriną, pagal kurią su asmens teisių ribojimais susiję klausimai turi būti reguliuojami ne poįstatyminiuose teisės aktuose, o įstatymuose (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. kovo 24 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), manytina, kad smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijai ir asmenų teisės ir pareigos vertinant pavojaus riziką turėtų būti nustatyti įstatyme. Šiame kontekste pastebėtina, kad kitų valstybių įstatymuose, reguliuojančiuose apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, yra nustatomos tokio skyrimo procedūros.[⁵] Spręsti pagrindiniame komitete, įvertinus Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas. 1.31
Įvertinus keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2, 3 ir 6 dalių tarpusavio santykį lieka neaišku, koks galėtų būti minimalus policijos pareigūno paskirto apsaugos nuo smurto orderio galiojimo terminas. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jis galėtų būti skiriamas „ne ilgiau kaip 72 valandoms”, o to paties straipsnio 3 dalyje – kad 72 valandoms, t. y. nebelieka formuluotės „ne ilgiau kaip”. Be to, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje specializuotos kompleksinės pagalbos centrai įpareigojami atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki apsaugos nuo smurto orderio galiojimo termino pabaigos, jei yra smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens sutikimas, kad toks vertinimas būtų atliktas, todėl akivaizdu, jog apsaugos nuo smurto orderis net teoriškai negalėtų būti skiriamas trumpiau nei 48 valandoms. Siūlytina šį aspektą aiškiai reglamentuoti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje. Pritarti. 1.32
7
įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 3 punkte nustatyta Policijos kompetencija spręsti dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo, tuo tarpu keičiamo įstatymo 8 straipsnyje subjektu, skiriančiu apsaugos nuo smurto orderį, yra įvardijamas policijos pareigūnas, o ne Policija. Be to, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad tuo atveju jei apsaugos nuo smurto orderį reikia skirti ilgesniam terminui, nei nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, ir dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens nepradedamas ikiteisminis tyrimas, apsaugos nuo smurto orderį skyręs policijos pareigūnas ne vėliau nei per 48 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo dienos turi kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo.
Taigi vadovaujantis keičiamo įstatymo nuostatomis, dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo turi kreiptis tas pats orderį išdavęs policijos pareigūnas. Nuostatos, pagal kurią tam tikrus veiksmus gali atlikti tik orderį skyręs policijos pareigūnas, reikėtų atsisakyti, nes toks policijos pareigūnų funkcijų suvaržymas nėra pagrįstas. Be to, galėtų kilti tokių reikalavimų įgyvendinimo neaiškumų, pavyzdžiui, jeigu orderį skyręs pareigūnas susirgtų, nutrauktų tarnybą. Atkreiptinas dėmesys, kad dalis policijos pareigūnų, galinčių skirti apsaugos nuo smurto orderius, dirba pagal pamainų grafikus, todėl iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip tokiu atveju, kai orderį skyręs policijos pareigūnas kitas dvi paras nedirbtų, praktikoje būtų įgyvendinama nuostata „apsaugos nuo smurto orderį skyręs policijos pareigūnas ne vėliau nei per 48 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo dienos turi kreiptis į apylinkės teismą“. Pritarti. 1.33
8
numatoma, kad apylinkės teismas apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo klausimą nagrinėtų vadovaudamasis BPK nuostatomis. Vis tik iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra visiškai aišku, kokį procesinį statusą teisminio nagrinėjimo metu turėtų turėti smurto pavojų patiriantis asmuo ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo (pvz., galbūt nukentėjusiojo ir įtariamojo). Pritarti. 1.34
8 34.
Remiantis keičiamo įstatymo 8 straipsnio 8 dalimi, apylinkės teismas, nusprendęs nepratęsti apsaugos nuo smurto orderio, neturėtų teisės jo panaikinti dar prieš pasibaigiant keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytam jo galiojimo terminui („Jei apylinkės teismas nepratęsia apsaugos nuo smurto orderio, jis nenustoja galioti, kol nesibaigia šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas”). Taigi teismas iš esmės negalėtų panaikinti šio orderio taikymo net ir tais atvejais, kai būtų nustatyta, kad policijos pareigūnas jį paskyrė nesant teisės aktuose numatytų pagrindų. Manytina, kad tokia įstatyminė nuostata nepagrįstai apribotų konstitucinę teismo funkciją – vykdyti teisingumą. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, jog negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų neleidžiama teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą; antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, taip pat nuo konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Pritarti. 1.35
1
straipsnio 1 dalyje numatomas apskundimo mechanizmas, pagal kurį skundus dėl policijos pareigūno sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti nagrinėtų policijos įstaigos vadovas, nesukeltų praktinių įstatymo taikymo problemų.
Antai įmanoma, kad apsaugos nuo smurto orderį skyręs policijos pareigūnas kreiptųsi į apylinkės teismą dėl orderio pratęsimo ir tuo pačiu metu asmuo, kuriam paskirtas orderis, policijos pareigūno sprendimą skirti orderį skųstų policijos įstaigos vadovui. Tokiu atveju galėtų susidaryti dviprasmiška situacija, kai tuo pačiu metu teismas priimtų sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderio galiojimą, o policijos įstaigos vadovas – sprendimą panaikinti orderį. Siekiant to išvengti, svarstytina galimybė keičiamo įstatymo 9 straipsnį koreguoti, jame įtvirtinant teisę skųsti policijos pareigūno sprendimus tiesiogiai apylinkės teismui. Spręsti pagrindiniame komitete, įvertinus Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas. 1.36
įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, apsaugos nuo smurto orderis policijos pareigūno gali būti skiriamas ne ilgiau nei 72 valandoms. Atsižvelgiant į tai, abejotinas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1-4 dalyse numatyto apsaugos nuo smurto orderio apskundimo mechanizmo veiksmingumas. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo ir (ar) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo policijos pareigūno sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti gali skųsti policijos įstaigos, kurioje policijos pareigūnas tarnauja, vadovui per 24 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (atsisakymo skirti apsaugos nuo smurto orderį). Sprendimas dėl šio skundo gali būti priimamas per 24 valandas, o sprendimo įteikimui numatoma dar 12 valandų.
Taigi asmuo, nesutinkantis su policijos įstaigos vadovo sprendimu, šio sprendimo apskundimui teisme turi tik 12 valandų. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad skundas apylinkės teisme rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo gavimo dienos. Taigi vadovaujantis keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1-4 dalyse numatyta apsaugos nuo smurto orderio apskundimo tvarka, dažnu atveju skundą priėmus nagrinėti teisme nebelieka paties skundo objekto, nes sueina keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatytas jo galiojimo terminas. Atsižvelgiant į tai abejotina, ar apsaugos nuo smurto orderio apskundimo tvarka ir terminai būtų realiai pritaikomi praktikoje. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus Nr. 3 ir Nr. 4. 1.37
5
dalyje numatomo teisinio reguliavimo lieka neaišku, ar apylinkės teismo sprendimas galėtų būti skundžiamas aukštesniajam teismui. Pritarti. 1.38
6
tobulintina šiais aspektais:
galioti apylinkės teismo sprendimą” vietoje žodžio „arba” turėtų būti įrašytas žodis „ir”, nes sprendimas atmesti skundą tuo pačiu reikštų, kad yra paliekamas galioti apylinkės teismo sprendimas. 38.2. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šios išvados 34 pastaboje, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje neturėtų būti nustatyta galimybė aukštesniajam teismui panaikinti apylinkės teismo sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį. 38.3.
dalyje numatomas teisinis reguliavimas suponuoja, kad skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas neturėtų teisės pratęsti apsaugos nuo smurto orderio galiojimo, jeigu prieš tai apylinkės teismas šio orderio galiojimą būtų pratęsęs trumpesniam nei 12 kalendorinių dienų terminui. Diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas dera su keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje deklaruojama įstatymo paskirtimi – užtikrinti kiekvieno asmens apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje. Pritarti. 1.39
1
siūlytume papildyti, įtvirtinant smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens teisę būti išklausytam tiesiogiai ar per atstovą, taip pat šių asmenų teisę nesusitikti su smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiu asmeniu vienose įvykį tiriančių teisėsaugos institucijų patalpose, jeigu tai įmanoma. Pritarti. 1.40
1
akcentuojama, kad ikiteisminis tyrimas esant smurtui artimoje aplinkoje turėtų būti atliekamas kuo greičiau. Neaišku, kokią pridėtinę vertę kuria toks teisinis reguliavimas, kadangi BPK 1 straipsnio 1 dalyje jau yra minima, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai atskleisti nusikalstamas veikas. Greitumo principas pabrėžiamas ir BPK 172 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Kita vertus, BPK 1 straipsnio 1 dalyje kaip baudžiamojo proceso tikslai įvardijami ir kiti momentai – pvz., tinkamas įstatymo pritaikymas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Neaišku, koks yra šių BPK 1 straipsnio 1 dalyje akcentuojamų baudžiamojo proceso tikslų santykis su minėtuoju keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatomu teisiniu reguliavimu.
Be to, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje prieš žodį
„nusikalstamos” įrašytini žodžiai „galimai padarytos”. Pritarti. 1.41
2
vartojamą terminiją su BK, siūlytina keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje žodį „įvykdytos” keisti į „padarytos”. Pritarti. 1.42
3
(organizuoti informacijos perdavimą) nustatytos policijos pareigūnui ar prokurorui. Siekiant aiškiai apibrėžti straipsnyje nurodytų institucijų ir pareigūnų pareigas, reikėtų nustatyti vieną subjektą, kuriam pavedamos nurodytos funkcijos. Pritarti. Pareigūnas organizuoja informacijos perdavimą tais atvejais, kai pareigūnas reagavo į smurto įvykį ir/ar skyrė orderį. Prokuroras – tik tuo atveju, kai nukentėjusysis kreipėsi į prokurorą. 1.43
4
nuo smurto orderį, be priežiūros liktų vaikas, policijos pareigūnai nedelsdami apie tai elektroninių ryšių priemonėmis praneša Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotiems teritoriniams skyriams.
Pastebėtina, kad policijos pareigūnų pareiga informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, jau yra nustatyta keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 3 punkte. Šiame kontekste pastebėtina, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad policijos pareigūnai, turintys darbo su nepilnamečiais kompetenciją, įvykio vietoje nustatę vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, privalo nedelsdami imtis veiksmų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui užtikrinti ir apie įvykį nedelsdami informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių. Atsižvelgiant į tai, siūlytina policijos pareigūnų pareigą informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių apie vaiko buvimą nesaugioje aplinkoje (jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta) sieti su tokio fakto nustatymu atvykus į įvykio vietą, o ne su apsaugos nuo smurto orderio išdavimu ar jo vykdymu. Pritarti. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Jei, vykdant apsaugos nuo smurto orderį, be priežiūros liktų vaikas, Jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurtą artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, policijos pareigūnai nedelsdami apie tai elektroninių ryšių priemonėmis praneša Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotiems teritoriniams skyriams (nurodo vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos).“
tikslinti, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo šiame straipsnyje išvardintą informaciją bei vietoj nuorodos į informaciją, nurodytą Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnyje, reikėtų nurodyti tikslią informaciją, kuri turi būti pateikta šiame straipsnyje nurodytiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytas Reglamento straipsnis nustato informaciją, kuri turi būti pateikta, kai asmens duomenys renkami iš duomenų subjekto. Be to, reglamentas yra tiesioginio taikymo teisės aktas ir jo nuostatų perkelti į nacionalinę teisę nereikia. Pritarti. 1.45. Teisės departamentas, 2021-11-12133
siūloma nustatyti: „Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, į kurią kreipėsi smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo, laikydamasi konfidencialumo principo, privalo nedelsdama atlikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens sveikatos patikrinimą, suteikti reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, medicininiuose dokumentuose aprašyti patirtus fizinius sužalojimus ir (ar) psichologinius išgyvenimus. <...>“ Projekto nuostatos diskutuotinos. 45.1.
neliečiamumą, informacijos apie paciento sveikatos būklę konfidencialumo principas ir jų išimtys jau yra nustatyti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, todėl nuostata „laikydamasi konfidencialumo principo“ išbrauktina, nes ji ne tik perteklinė, bet ir nėra projektu teikiamo įstatymo reguliavimo dalykas. 45.2. Abejotina nuostata, kad sveikatos priežiūros įstaiga privalo nedelsdama atlikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens sveikatos patikrinimą, suteikti reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Pastebėtina, kad vadovaudamasis Sveikatos sistemos įstatymo 19 straipsniu, sveikatos apsaugos ministras 2004-04-08 įsakymu Nr. V-208 patvirtino Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarkos ir masto aprašą, kuriame yra nustatytas laikas, per kurį turi būti pradėta teikti skubi medicinos pagalba, esant atitinkamai ūmiai klinikinei būklei ar skubiosios medicinos pagalbos indikacijai. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad vienu metu į sveikatos įstaigą gali kreiptis keletas pacientų ( ne tik smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo) dėl skubios medicinos pagalbos suteikimo, siūlytina projekte vietoje „nedelsdama“ įrašyti „teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais“ arba „teisės aktų, nustatančių būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarką, tvarka ir terminais“. Taip pat abejotina nuostata, kad būtinąją medicinos pagalbą teikianti sveikatos priežiūros įstaiga privalo nedelsdama ne tik suteikti reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, bet ir medicininiuose dokumentuose aprašyti patirtus fizinius sužalojimus ir (ar) psichologinius išgyvenimus. Pažymėtina, jog tam, kad asmens sveikatos būklė (tiek fizinė, tiek psichinė) būtų aprašyta, ji turi būti ištirta atitinkamos srities specialisto. 45.3.
45.3. Projekto aiškinamajame rašte teigiama:
„Įvertinus statistinius duomenis apie smurto artimoje aplinkoje paplitimą, pagalbos
teikimą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims ir išanalizavus galiojančius teisės aktus, pastebėtina, kad yra atvejų, kai ikiteisminio tyrimo veiksmai sukuria sąlygas kilti antrinei viktimizacijai: smurtą artimoje aplinkoje patyrę asmenys, jei jie patyrė fizinių sužalojimų, vykstant ikiteisminiam tyrimui, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, dėl savo sveikatos būklės ir patirtų sužalojimų apžiūrimi medikų, o vėliau pakartotinai – teismo medicinos ekspertų. Atsižvelgiant į tai, svarbu tobulinti esamą teisinį medicininės pagalbos teikimo smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims reglamentavimą, kad jiems būtų taikomos tokios sveikatos būklės patikrinimo ir smurto padarytos žalos sveikatai nustatymo procedūros, kurios smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui, siekiančiam teisingumo, sukeltų kuo mažesnę psichologinę, fizinę ir administracinę naštą.“ Pastebėtina, kad siūlomas teisinis reguliavimas niekaip nekeičia ir negali pakeisti šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo, jog vykstant ikiteisminiam tyrimui asmuo turi kreiptis į teismo medicinos ekspertus. Sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis bendru sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003-05-23 įsakymu Nr. V-298/158/A1-86. Nurodytos taisyklės patvirtintos, įgyvendinant Baudžiamojo kodekso 141 straipsnio nuostatas. Pritarti. 1.46
3 46.
Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „<...> Asmens sveikatos priežiūros įstaiga informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos pagalbos centras, kuris, jam sutikus, suteiks jam pagalbą, pateikia jam specializuotos kompleksinės pagalbos centro ir emocinės pagalbos tarnybos telefono ryšio numerius bei elektroninio pašto adresus ir rašytinę informaciją apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims pobūdį bei informaciją, nurodytą Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnyje. <...>“. Manytume, kad pavedimas sveikatos priežiūros įstaigai pateikti smurtą patyrusiam asmeniui rašytinę informaciją apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims pobūdį, nėra sveikatos priežiūros įstaigai būdinga funkcija ir gali būti pernelyg didelė administracinė našta sveikatos priežiūros įstaigai, dėl to tokios rašytinės informacijos pateikimas gali tapti tiesiog formalia procedūra pasirašyti dokumentą su atitinkama informacija. Taip pat neaišku, kokia informacija turima omenyje, pateikiant nuorodą į Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytas Reglamento straipsnis nustato informaciją, kuri turi būti pateikta, kai asmens duomenys renkami iš duomenų subjekto. Siūlytume projekte konkrečiai nurodyti, kokia informacija turi būti pateikta asmeniui šiuo atveju ir visai atsisakyti nuorodos į Reglamentą (ES) 2016/679, nes reglamentas yra tiesioginio taikymo teisės aktas ir jo nuostatų perkelti į nacionalinę teisę nereikia. Spręsti pagrindiniame komitete. 1.47
3 47.
Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „<...> Asmens sveikatos priežiūros įstaiga specializuotos kompleksinės pagalbos centrui privalo pateikti būtiniausius smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens kontaktinius duomenis, kad jis galėtų susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ar smurtą patyrusiu asmeniu (nurodyti vardą, pavardę, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą).“ Pastebėtina, kad pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 9 straipsnį, apie sužalotus pacientus, kuriems žala galėjo būti padaryta nusikalstama veika, sveikatos priežiūros įstaigos privalo nedelsdamos pranešti teisėsaugos institucijoms. Projektu teikiamo įstatymo nuostatos niekaip negali pakeisti šios galiojančiame įstatyme įtvirtintos sveikatos priežiūros įstaigų pareigos. Atsižvelgdami į tai, taip pat į projekto 13 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas dėl policijos pareigūnų pareigos nedelsiant apie gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje elektroninių ryšių priemonėmis informuoti specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, ir į tai, kad pagal gero valdymo principą valstybės institucijų funkcijos neturi būti dubliuojamos, siūlytume vertinamos projekto nuostatos atsisakyti. Kartu atkreiptinas dėmesys į panašių teisinių santykių reguliavimą kituose įstatymuose. Pvz., pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, ne sveikatos priežiūros įstaigos įpareigojamos teikti informaciją, bet pavedama Sveikatos apsaugos ministerijai sudaryti teisines prielaidas sveikatos priežiūros įstaigų medikams turėti pareigą nusiųsti tėvus ar kitus vaiko atstovus pagal įstatymą į konkrečioje savivaldybės teritorijoje socialines paslaugas šeimoms teikiančią įstaigą dėl galimybės šeimai gauti reikalingas paslaugas ar kitokią pagalbą (49 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Nepritarti.
Nepritarti. Visais atvejais, kai yra įtarimas apie smurtą artimoje aplinkoje, ši informacija turi būti perduota SKPC, siekiant suteikti pagalbą. Pareiga pranešti apie smurtą (nusikaltimą) Policijai nustatyta kituose teisės aktuose. 1.48 Teisės departamentas, 2021-11-12 13,13 3,4
dalyse siūloma nustatyti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, socialinių paslaugų įstaigų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių, švietimo įstaigų pareigą informuoti specializuotos kompleksinės pagalbos centrą apie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį ir pateikti būtiniausius kontaktinius jo duomenis. Tačiau pagal kitus įstatymus nurodyti subjektai turi informuoti policiją (šioje išvadoje minėtas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 9 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 35 straipsnis). Toks skirtingas teisinis reguliavimas stokoja sistemiškumo ir nuoseklumo, todėl gali kilti teisės taikymo problemų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 14 straipsnį, specializuotos kompleksinės pagalbos centrai neturi pareigos pranešti apie smurtą artimoje aplinkoje policijai (14 straipsnio 4 dalies 11 ir 12 punktuose nustatyta jų teisė tik informuoti smurtą patyrusį asmenį, tiesiogiai besikreipiantį į specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, apie galimybę pateikti kompetentingai institucijai skundą dėl smurto artimoje aplinkoje). Siūlytume suvienodinti teisinį reguliavimą ir nustatyti, jog apie visus smurto artimoje aplinkoje atvejus būtų informuota policija. Nepritarti. Visais atvejais, kai yra įtarimas apie smurtą artimoje aplinkoje, ši informacija turi būti perduota SKPC, siekiant suteikti pagalbą. Pareiga pranešti apie smurtą (nusikaltimą)
4 49.
Neaiškus keičiamo įstatymo nuostatų dėl specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo santykis su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatomis dėl atvejo vadybos. Pagal keičiamą įstatymą, visais atvejais nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiai šeimai teikiama specializuota kompleksinė pagalba, o pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36³ straipsnį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą ir organizuoja mobiliosios komandos sudarymą. Taigi taikant įstatymą būtų neaišku, kas turi teikti kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą. Pritarti. Pasiūlymas. Siekiant aiškumo, siūlome pakeisti įstatymo projekto 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai teikia
specializuotą kompleksinę pagalbą pilnamečiam smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar pilnamečiam smurtą patyrusiam asmeniui ir bendradarbiauja su kitomis pagalbą teikiančiomis institucijomis. Dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens šeimos nariai turi teisę gauti specializuotą kompleksinę pagalbą pagal asmens individualius ir specialiuosius poreikius. Kompleksinė pagalba smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam ar smurtą patyrusiam vaikui teikiama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.“
41 50.
Siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 1 punktą nustatant, kad specializuotos kompleksinės pagalbos centras įvertintų ne tik smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens individualius ir specialiuosius poreikius, atsiradusius dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau ir tokio asmens individualius ir specialiuosius poreikius apskritai, pavyzdžiui asmens turimą neįgalumą, sveikatos problemas ir panašiai, kurie, nors ir yra nesusiję su patirtu smurtu, yra reikšmingi. Priešingu atveju abejotina, ar specializuotos kompleksinės pagalbos centras galėtų suteikti tinkamą individualizuotą pagalbą. Pritarti. Pasiūlymas: Siūlome pakeisti įstatymo projekto 14 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) įvertina smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar
smurtą patyrusio asmens individualius ir specialiuosius poreikius, įskaitant atsiradusius dėl smurto artimoje aplinkoje, kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ar smurtą patyrusiu asmeniu sudaro pagalbos priemonių planą ir organizuoja specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą;“
1
reikėtų tikslinti formuluotę „kuris pageidauja teikti specializuotą kompleksinę pagalbą (toliau – pageidaujanti teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaiga), joje vietoj žodžių „pageidauja“,
„pageidaujanti“ vartoti žodžius „siekia“, „siekianti“. Atitinkamai
tikslintina kitur keičiamame įstatyme vartojama terminija. Pritarti. 1.52
1
numatoma, kad smurtas artimoje aplinkoje užtraukia BK numatytą baudžiamąją atsakomybę.
Minėta, kad keičiamame įstatyme smurtas artimoje aplinkoje apibrėžiamas itin plačiai. Remiantis keičiamo įstatymo 2 straipsnio
neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą. Vis tik BK nėra kriminalizuotos visos šios nurodytos veikos – pvz., BK nėra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už ekonominį smurtą, pasireiškiantį finansinių išteklių kontrole, išteklių ribojimu, neleidimu įsigyti turto, vertimu pasiaiškinti dėl turto naudojimo[⁶]. Taip pat BK nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė ir už tam tikras psichinio smurto formas. Vadinasi, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalis šiuo atžvilgiu yra netiksli ir klaidinanti. Taip pat pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalis suformuluota netiksliai ir dėl to, jog tam tikros smurto artimoje aplinkoje formos gali atitikti ne tik BK, bet ir Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) įtvirtintas administracinių nusižengimų sudėtis[⁷]. Pritarti. 1.53
2
straipsnio 2 dalimi, kaltininkas, padaręs žalą žmogaus sveikatai, turtui, aplinkai, taip pat neturtinę žalą, privalėtų ją atlyginti smurtą patyrusiam asmeniui Civilinio kodekso nustatyta tvarka, jeigu jo atžvilgiu būtų priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo prievolė baudžiamajame procese gali kilti ir nepriėmus apkaltinamojo teismo nuosprendžio. Tai galėtų būti atvejai, kai, pvz., kaltininkas yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nors BPK 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį priimdamas būtent apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosprendžiu atleidęs kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36–40, kt. straipsniai), teismas, jeigu žala neatlyginta, civilinio ieškinio klausimus išsprendžia iš esmės, t. y. pareikštą civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkina arba jį atmeta[⁸]. Be to, smurtas artimoje aplinkoje gali pasireikšti nebūtinai nusikalstamos veikos padarymu. Žalos atlyginimo prievolė gali kilti, pvz., ir dėl administracinio nusižengimo padarymo. Dėl to siūlytina keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalį tikslinti. Pritarti. 1.54 Teisės departamentas, 2021-11-12 18,842
teikiamo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-1057) pateiktą siūlymą papildyti ANK 489 straipsnio 1 dalies dispoziciją nuostatomis dėl piktnaudžiavimo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens teisėmis, tuomet analogiškai turėtų būti pildomas ir keičiamo įstatymo 18 straipsnis. Taip pat tokiu atveju turėtų būti papildytas ir keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 2 punktas, jame nurodant, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo įspėjamas dėl jam gresiančios atsakomybės už minėtą veiką. Pritarti. 1.55
6
formuluotėje „Jeigu 2022 m. spalio 1 d. nėra juridinių asmenų, galinčių nuo 2023 m. sausio 1 d. teikti akredituotą specializuotą kompleksinę pagalbą <...>“ vietoj žodžio „galinčių“ reikėtų įrašyti teisės požiūriu tikslesnę formuluotę „turinčių teisę“. Pritarti. 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija,
2 Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija1 (toliau – Asociacija), susipažinusi su Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 pakeitimo projektu (toliau
per 12 val. nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo. Projekto 4 dalyje, 1, 2, 3, 4 punktuose įtvirtinta tolimesnė šios procedūros seka.
Policijos pareigūnas apie skirtą apsaugos nuo smurto orderį privalo nedelsdamas informuoti elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu: smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, SKPC, kuris privalo susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos vertinimą. SKPC kartu perduodami ir atlikto smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo rezultatai (4 dalis, 4 punktas). Nuo informacijos gavimo momento į pagalbos nukentėjusiam procesą įsijungia SKPC, kuris privalo susisiekti su smurtą artimoje aplinkoje patiriančiu asmeniu ir jam sutikus atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą. Projekto 8 str. 6 dalyje yra nurodyta, kad SKPC likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki apsaugos nuo smurto orderio galiojimo termino pabaigos atlieka pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą ir šio vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu perduoda policijos įstaigai, kuri priima sprendimą kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo arba sprendimą nesikreipti į apylinkės teismą. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Projekto 14 str. 2 dalį SKPC, gavęs šio įstatymo 13 straipsnio 2-4 dalyse nustatytais atvejais nurodytus būtiniausius smurtą artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis <...>, taip pat tel. numerį, turi susisiekti su nukentėjusiuoju nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą dieną.
Norime pažymėti, kad SKPC, turintys ilgametę pagalbos teikimo patirtį asmenims, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, dažnai susiduria su situacija, kai ne visada galima iškart susisiekti su smurtą artimoje aplinkoje patiriančiu asmeniu dėl įvairiausių priežasčių: nukentėjusio asmens patirto šoko, paros laiko, nukentėjusiam asmeniui teikiamos medicininės pagalbos, negautų iš policijos kontaktų ar pan. Asociacija siekia, kad įstatymas veiktų visu pajėgumu ir apsaugos nuo smurto orderio institutas realiai padėtų apsaugoti ir teiktų efektyvią pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patiriantiems asmenims. Praktikoje Projekte apibrėžtas laikas nepakankamas, nes SKPC turi tik 24 val. laiko tarpą (tam tikrais atvejais nepavykus susisiekti, net ir tiek laiko nebelieka), per kurį turi atlikti nuodugnų pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą. Toks laiko tarpas nurodytas įstatymo projekte yra per trumpas, todėl kyla rizika, kad dėl minėtų priežasčių bus sunku susiekti su nukentėjusiu asmeniu ir atlikti vertinimą per nustatytą laiką. Asociacija siūlo ilginti policijos pareigūno skiriamo apsaugos nuo smurto orderio terminą bent iki 120 val. (pirminiame Projekte policijos pareigūno skiriamo apsaugos nuo smurto orderio trukmė buvo numatyta 15 parų), aiškiai reglamentuoti Projekto 8 straipsnyje nurodant didesnį valandų skaičių, kad terminai būtų realiai pritaikomi praktikoje. Tas pažymima ir 2021-11-12 LR Seimo kanceliarijos teisės departamento išvadoje Nr. XIVP-1056 31 punkte. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1. 1.2 Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija, 2021-11-22 13,13 3,4
dalių.
Duomenų perdavimas specializuotos kompleksinės pagalbos centrui. Norime atkreipti dėmesį, kad Projekto 13 straipsnio 3, 4 dalyje yra įpareigojimas asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, socialinių paslaugų įstaigoms, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotiems teritoriniams skyriams, švietimo įstaigoms informuoti SKPC apie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį bei pateikti būtiniausius kontaktus, jo duomenis <...>. SKPC vertina kaip didžiulį pasiekimą, kad šiame įstatyme atsirado tokia formuluotė ir manome, kad tai duos teigiamų pokyčių ateityje, teikiant pagalbą nuo smurto nukentėjusiems asmenims, todėl tikimės Jūsų palaikymo dėl šių punktų. Be to, siūlome įpareigoti Pagalbos tarnybas, teikiančias pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos pagal LR Pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymą2, informuoti į juos besikreipiančius nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusius asmenis apie SKPC teikiamą pagalbą ir asmeniui sutikus, jo asmens duomenis (vardas, pavardė, telefonas ar kita ryšio priemonė, bei trumpas įvykio aprašymas) perduoti SKPC. Pritarti. Numatoma patikslinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. A1-528 ,,Dėl Akredituotos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintą Akredituotos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims teikimo tvarkos aprašą, numatant, kad pagalbos tarnybos informuoja į jas besikreipiančius nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusius asmenis apie SKPC teikiamą pagalbą bei asmeniui pageidaujant pagalbą gauti SKPC, su asmens sutikimu, perduoda duomenis SKPC. 1.3 Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo
punktų.
Teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimas, sustabdymas, atnaujinimas ar panaikinimas. Siūlome papildyti Projekto 16 straipsnio 1 dalį 1 punktu: Teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą gali būti suteikiama Lietuvos Respublikos ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje <...>:
1) juridinis asmuo turi 3 metų darbo patirtį, teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims; Šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje 4 punkte pakeisti į ,,3 metų“ darbo patirtį: Pageidaujančios teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaigos darbuotojai <...> turi aukštąjį socialinių mokslų ar teisės studijų krypties išsislavinimą arba ne mažesnę nei 3 metų darbo patirtį, teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims bei žmogaus teisių ir (ar) lygių galimybių srityje. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu specializuotą kompleksinę pagalbą teikiančioms institucijoms jau keleri metai yra keliami didesni kvalifikaciniai reikalavimai nei dabar yra numatyta Projekte. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų projektų atrankos konkurso nuostatuose nurodyta, kad šią pagalbą teikiantys darbuotojai turi turėti 3 metų darbo patirtį, todėl Projekte tikslinga suvienodinti keliamus reikalavimus. Atkreipiame dėmesį, kad teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims ir smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims reikia turėti atitinkamų žinių. Įstatymas turi užtikrinti efektyvią, savalaikę bei profesionalią pagalbą nukentėjusiems asmenims. Reikalavimai pagalbos kokybei neturėtų būti mažinami. Nepritarti. Pastebėtina, kad pertekliniai reikalavimai apribotų galimybes juridiniams asmenims gauti akreditaciją, ko pasėkoje, įsigaliojus įstatymui, egzistuotų mažiaus paslaugų teikėjų.
1.4 Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija,
pastebėjimų. Planuojama SKPC akreditacijos tvarka neturėtų nubraukti jau įdėto darbo, sukurtos pagalbos teikimo proceso sistemos, sukurtų tarpinstitucinio bendradarbiavimo tinklų ir pagalbos teikimo procesą grąžinti 10 metų atgal, paverčiant jį chaosu. Asociacijos nuomone, akredituoti galima tik tą įstaigą, kuri veikia žmogaus teisių srityje (prioritetą teikiant organizacijoms, dirbančioms moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimo srityje bei turinčioms patirties teikiant pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje), pasitvirtinusioms pagalbos teikimo procesą, turinčioms atitinkamos kvalifikacijos darbuotojus, apsirašiusioms specialistų atsakomybes, turinčioms bendradarbiavimo sutartis su policiją, savivaldybėmis, socialinių paslaugų centrais, nusimačiusios bendradarbiavimo tvarką su kitais SKPC bei organizacijomis, teikiančiomis paslaugas ir pan. Šiame Projekte reikalavimai turi būti ne mažesni, o tolygūs jau taikomiems akreditacijos reikalavimams ar aukštesni toms organizacijoms, kurios teiktų specializuotą kompleksinę pagalbą (tai minima aukščiau rašte dėl juridinio asmens 3 metų ir darbuotojų 3 metų patirties). Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių pažeidimas, pati brutaliausia mergaičių ir moterų diskriminacijos forma, todėl teikti pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo smurto (t. y. žmogaus teisių pažeidimo) artimoje aplinkoje gali tik organizacijos, turinčios šios srities ekspertinės patirties.
Reiškiame nuogąstavimus, kad organizacijos pagal šiame Projekte numatytą akreditacijos tvarką ir reikalavimus gali būti nepakankamai pasiruošusios ir neturinčios kompetencijos teikti pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, jei reikalavimai bus mažesni. Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija siekia maksimaliai apsaugoti ir suteikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui ir smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui, todėl prašome apsvarstyti visus aukščiau pateiktus pasiūlymus ir pateikti savo išvadas prieš priimant šį įstatymą. Nepritarti. Pastebėtina, kad pertekliniai reikalavimai apribotų galimybes juridiniams asmenims gauti akreditaciją, ko pasėkoje, įsigaliojus įstatymui, egzistuotų mažiau paslaugų teikėjų. 2. Vytautas Kalinauskas, 2021-11-24 Nr. g-2021-11858 * Laba diena, esu pilietis ir noriu pasidalinti savo nuomone dėl TAP: XIVP-1056. Kategoriškai nepritariu, kad už smurtą būtų galima iškraustyti vyrą iš jo namų. Aukos gali prisiglausti prieglaudose ir valstybė gali joms padėti, bet joks žmogus negali būti iš savo namų išmestas į gatvę. Pašau ieškoti kitų variantų, kurie atitiktų pagarbius žmogaus teisių standartus. Įvertinta. 3.1 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt, 2021-11-30 Nr. G-2021-12019 * Įvertinus Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektą), teikiamos šios pastabos: 1.
Įstatymo projekto aiškinamojo rašto 1 punkte siūloma, kad už piktnaudžiavimą smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens teisėmis, taip pat už melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje asmuo būtų traukiamas atsakomybėn pagal administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnį. Paminėtina, kad atsakomybė už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą numatyta baudžiamojo kodekso 236 straipsnyje. Nėra pakankamai aišku, ar už melagingą pranešimą apie galimai artimoje aplinkoje padarytą smurtinę veiką, turinčią nusikaltimo požymių, asmuo būtų traukiamas atsakomybėn pagal administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnį, ar pagal baudžiamojo kodekso 236 straipsnį. Siūlytina teisinį reguliavimą patikslinti. Įvertinta. 3.2 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis
galimai smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo šiuo metu nėra apsaugotas, nes su galimai prieš jį artimoje aplinkoje smurtavusiu asmeniu turi praleisti iki 48 valandų, kol bus išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo. Toks teiginys neatitinka tikrovės. Šiuo metu galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui suteikiama teisė laikinai apsigyventi savivaldybių finansuojamuose specializuotos pagalbos centruose.
To paties įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad į iškvietimą atvykęs policijos pareigūnas yra įpareigotas apie šią teisę informuoti galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį, o to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad specializuotos pagalbos centras yra įpareigotas nedelsiant susisiekti su galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, įskaitant ir savivaldybės finansuojamą laikino apgyvendinimo galimybę. Taigi matyti, kad šiuo metu, net ir nesant galimybės skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, galimai smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo neprivalo iki 48 valandų laukti atitinkamo teismo sprendimo tose pačiose patalpose su galimai prieš jį artimoje aplinkoje smurtavusiu asmeniu ir gali pasinaudoti nemokamomis specializuotos pagalbos centro teikiamomis apgyvendinimo paslaugomis. Pabrėžtina, kad galimai smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo specializuotame pagalbos centre gali likti ilgiau nei 48 valandas. Ilgiausias leistinas apsigyvenimo specializuotame pagalbos centre terminas teisės aktuose nėra numatytas, todėl vadovaujantis protingumo kriterijumi galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui šia pagalba turėtų būti leidžiama naudotis tol, kol jis nesijaučia saugus (pavyzdžiui, kelias savaites, mėnesius ar ilgiau). Įvertinta. 3.3 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis
viena smurto priežasčių – stereotipiniai moterų ir vyrų vaidmenys. Išties, tokį teiginį tenka girdėti ganėtinai neretai, tačiau pasigendama konkrečios statistikos.
Pavyzdžiui, jei nusikaltimo padarymo metu 55,2 % smurtautojų buvo apsvaigę nuo alkoholio, kokia dalis smurtautojų buvo motyvuoti lytinių stereotipų propagavimu? 5 %? 80 %? Nėra aišku, kokia įrodymais grįsta metodika buvo pasiremta nustatant, kad stereotipiniai moterų ir vyrų vaidmenys yra smurtą artimoje aplinkoje sukeliantys veiksniai. Siekiant skaidrumo, aiškumo ir pasitikėjimo teisėkūros subjektais, siūlytina Įstatymo projekto aiškinamajame rašte minimiems teiginiams pateikti pagrindimus. Įvertinta. 3.4 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis
pateikiamų teiginių, susijusių su, pavyzdžiui, 4.3.1 papunktyje pateikiama užsienio šalių praktika. Įstatymo projektu besidomintys piliečiai yra neabejotinai dėkingi Įstatymo projekto rengėjai už susistemintą, patogiai ir glaudžiai pateiktą informaciją, tačiau kartais, nesant šaltinių, tampa sunku įvertinti pilną užsienio šalių teisinės sistemos kontekstą (pavyzdžiui, pareigūnų kompetenciją ir funkcijas, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio apskundimo tvarką ir pan.). Siūlytina, jei tai įmanoma, pateikti nuorodas į Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikiamą informaciją. Įvertinta. 3.5 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis
Įstatymo projekto įgyvendinimui reikės 13 papildomų teisės aktų. Turint omenyje, kad kai kurie teisės aktai nustato kertinės svarbos procedūras, kurių rengimu visuomenė gali būti pagrįstai suinteresuota (pavyzdžiui, smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo kriterijai), siūlytina sudaryti galimybę visuomenei susipažinti ir, kiek tai yra įmanoma, teikti pasiūlymus papildomų 13 poįstatyminių teisės aktų rengimui. Įvertinta. 3.6 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis * 6.
Įstatymo projekto aiškinamojo rašto 6 punkte teigiama, kad priėmus Įstatymo projektą, kriminogeninė situacija pagerėtų. Šiam teiginiui pateikiami keli išties svarūs ir įtikinantys argumentai, tačiau pabrėžtina ir tai, kad iš Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikiamos statistikos ekstrapoliuotina, kad pranešimų dėl galimo smurto artimoje aplinkoje artimiausiais metais veikiausiai daugės. Patogesni teisiniai instrumentai turėtų palengvinti tokias procedūras kaip pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kreipimąsi į atitinkamas institucijas, taip pat turėtų didinti pasitikėjimą jomis. Tikėtina, kad visos šios aplinkybės gali tik padidinti užregistruojamų galimo smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičių ir taip kriminogeninę situaciją pabloginti. Įvertinta. 3.7
tinklalapis22
(čia ir toliau – išskirta pasiūlymo teikėjo) apibrėžiamas ganėtinai plačiai (artimi ryšiai, gyvenimas kartu). Bendraujančioms poroms gali iškilti sunkumų bandant įvertinti, ar juos sieja artima aplinka, o tai sudaro prielaidas kilti teisiniam neaiškumui ir netikrumui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus1, todėl siūlytina patikslinti terminą artima aplinka (arba jam apibrėžti vartojamus vertinamuosius kriterijus), suteikiant šiam terminui daugiau tikslumo ir aiškumo. Nepritarti Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalis aiškiai apibrėžia artimos aplinkos terminą. 3.8
tinklalapis26
vartojamos teisinių santykių subjektų terminologijos klausimas išlieka problematiškas.
Pavyzdžiui, Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje numatytas terminas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo taikomas: 1) asmeniui, kuriam iškviečiamas policijos pareigūnas dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje nepasitvirtina; 2) asmeniui, kuriam skiriamas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, nesant nusikalstamos veikos požymių; 3) asmeniui, kurio atžvilgiu nedelsiant pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo nusikalstamos veikos padarymo artimoje aplinkoje; 4) asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje ir t. t. Siūloma terminologija yra neobjektyvi ir pagrįsta kaltumo prezumpcija. Manytina, kad yra imperatyvu diferencijuoti skirtingo teisinio statuso asmenis. Pabrėžtina, kad ne kiekvienas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje pasitvirtina: 1) smurtas gali būti įvykęs, tačiau ne artimoje aplinkoje; 2) konfliktas gali būti identifikuojamas kaip nesmurtinis; 3) pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje gali būti melagingas ir t. t. Remiantis Lietuvos statistikos departamento 2020 metų duomenimis apie smurtą artimoje aplinkoje, daugeliu iškvietimų atvejų (87,8 %) nebuvo užregistruota nusikaltimų dėl smurto artimoje aplinkoje, o ta dalis asmenų, kuriuos galima pagrįstai vadinti smurtautojais, sudaro apie 3–4 % visų užregistruotų pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje (8.1 lentelė). 8.1 lentelė.
metų duomenys apie smurtą artimoje aplinkoje2 2020 metų duomenys Kiekis Procentinė visų policijoje užregistruotų pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje dalis Policijoje užregistruoti pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje
Dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruoti nusikaltimai
12,2 % Asmenys, įtariami (kaltinami) padarę nusikaltimus artimoje aplinkoje
9,9 % Asmenys, nuteisti už smurtą artimoje aplinkoje, kuriems paskirta dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje
3,8 % Asmenys, nuteisti už smurtą artimoje aplinkoje, išklausę smurtinį elgesį keičiančią programą
3,2 % Smurtautojai
2,9 % Nors tokiems duomenims reikalinga išsamesnė analizė (tam pačiam asmeniui policija gali būti kviečiama 2 ar 3 kartus), ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad didžiąją dalį asmenų, kuriems dėl galimo smurto artimoje aplinkoje iškviečiama policija, įvardyti kaip smurtautojus nepakanka teisinio pagrindo (čia, be abejo, diskutuotina, kas apskritai laikytina smurtu, plačiau žr. 18 pastabą). Proaktyvus, perteklinis smurtautojo etiketės priskyrimas nepagrįstai stigmatizuoja nesmurtavusius asmenis, paneigia konstitucinę nekaltumo prezumpciją, sustiprina lytinius stereotipus ir galimai diskredituoja paties smurto, kaip visuomenėje engtino reiškinio, reikšmę ir svarbą. Manytina, kad teisės aktuose yra tikslinga atskirti smurtautoją nuo galimo smurtautojo, taip pat nukentėjusįjį nuo galimo nukentėjusiojo, todėl siūlytina peržiūrėti ir pakeisti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisiniame reguliavime vartojamą teisinių santykių subjektų terminologiją.
Nepritarti Klaidingai nurodoma, kad terminas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo taikomas: 3) asmeniui, kurio atžvilgiu nedelsiant pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo nusikalstamos veikos padarymo artimoje aplinkoje (tokiu atveju asmuo yra įtariamasis); 4) asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje (tokiu atveju asmuo yra nuteistasis). Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis yra prevencinė priemonė, kuria siekiama laikinos nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusio asmens apsaugos, o ne smurtautojo apkaltinimo ar nubaudimo ir nereiškia jo stigmatizavimo. Atitinkamai nepagrįsti tolesni argumentai dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo. 3.9
tinklalapis421
įpareigoti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją užtikrinti mokymą apie nestereotipinius moterų ir vyrų vaidmenis. Nėra aišku, kas Įstatymo projekto rengėjos nuomone laikytina nestereotipiniais moterų ir vyrų vaidmenimis. Taip pat nėra aišku, kokia įrodymais grįsta metodika remiantis nustatoma, kokie moterų ir vyrų vaidmenys laikytini stereotipiniais ar nestereotipiniais. Kaip jau minėta 3 pastaboje, Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pasigendama duomenų, įrodančių koreliaciją tarp stereotipinių moterų ir vyrų vaidmenų propagavimo ir smurto artimoje aplinkoje apraiškų.
Manytina, kad lytinių stereotipų išgyvendinimo procese privalu užtikrinti, kad vienos visuomenės grupės interesai negalėtų nulemti kitų visuomenės grupių interesų, pavyzdžiui, kad vyrų teises ir interesus atstovaujančios organizacijos negalėtų nustatyti, kokių elgesio normų turėtų būti įpareigotos laikytis moterys, ir atvirkščiai. Priešingu atveju, tokie gera valia grįsti ketinimai gali nepastebimai tapti politinės galios ir kontrolės įrankiu. Nesant reikiamos informacijos, manytina, kad siūlymui reikalinga išsamesnė analizė, todėl šiuo metu jam nepritartina. Įvertinta. 3.10
tinklalapis421
įpareigoti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją užtikrinti mokymą apie nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus. Tokiam tikslui pritartina, tačiau keltinas klausimas, kas laikytina konfliktu /buitiniu konfliktu /nesmurtiniu konfliktu, kokios yra tokio konflikto teisinės ribos ir kada šios ribos yra peržengiamos. Remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos smurto artimoje aplinkoje atpažinimo metodologija3, tokie veiksmai kaip jausmų ignoravimas ar melas peržengia teisėto nesutarimo ribas ir yra įvardijami kaip smurtiniai. Siekiant tikslesnio supratimo apie tai, kas yra teisėtas, leistinas nesutarimas ar konfliktas, siūlytina numatyti šio termino apibrėžimą įstatyme. Neatsižvelgti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja rengti projektą (poįstatyminis teisės aktas), kuris padės integruoti šiuos klausimus. 3.11
tinklalapis42 11.
Nors alkoholio argumentas smurto artimoje aplinkoje diskusijose yra neretai engtinas ir matomas kaip politinis, manytina, kad daugumai galimai artimoje aplinkoje smurtavusių asmenų esant apsvaigusiems nuo alkoholio (55,2 %), būtų nuoseklu įpareigoti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją užtikrinti mokymą apie alkoholio vartojimo kultūrą. Toks įpareigojimas nepaneigtų Įstatymo projekto rengėjos teiginio, kad smurtą artimoje aplinkoje sukelia stereotipiniai moterų ir vyrų vaidmenys, tačiau galimai padėtų spręsti lygiagrečiai atsirandančias problemas, prisidedančias prie galimo smurto artimoje aplinkoje apraiškų. Neatsižvelgti Tokie mokymai jau yra vykdomi, tai nėra šio įstatymo dalykas reguliavimo dalykas. 3.12 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis
sutikimu) galimai artimoje aplinkoje smurtavusius asmenis, dėl kokios priežasties buvo galimai panaudotas smurtas artimoje aplinkoje. Turint tokius duomenis, galimai palengvėtų kardytinų veiksnių identifikavimas. Taip pat siūlytina įpareigoti atitinkamas institucijas rinkti duomenis apie nepasitvirtinusius iškvietimus dėl smurto artimoje aplinkoje; melagingus pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje; piktnaudžiavimą smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens teisėmis; nutrauktus ikiteisminius tyrimus dėl smurto artimoje aplinkoje ir kitus analogiškus rodiklius. Neatsižvelgti Minėti duomenys yra renkami ir tai daroma ne šio įstatymo pagrindu. Tą daro IRD prie VRM ir Statistikos departamentas. 3.13
tinklalapis4
įpareigojamos savo darbuotojams organizuoti mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus smurto artimoje aplinkoje prevencijos, atpažinimo ir pagalbos temomis.
Turint omenyje, kad įpareigojimai numatomi valstybės institucijoms, atstovaujančioms kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio interesus, ir siekiant skaidrumo, viešumo ir pasitikėjimo valstybės institucijomis, siūlytina įpareigoti mokymų ir kvalifikacijos tobulinimo kursų medžiagą padaryti viešai prieinamą ir sudaryti galimybę su ja susipažinti bei dėl šios medžiagos teikti pasiūlymus visiems norintiems asmenims. Neatsižvelgti Įstatymo projekte tokios normos numatyti nėra reikalinga, tą institucijos darys pagal kompetenciją. 3.14
tinklalapis6
Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje taryba, veikianti prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Taryba). Tarybą sudarytų penkiolika narių, iš kurių septyni – nevyriausybinių organizacijų atstovai. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte planuojama, kad 2023 metais specializuotai kompleksinei pagalbai teikti iš valstybės biudžeto prireiks 6 627 136 eurų. Manytina, kad nevyriausybinių organizacijų buvimas Taryboje kelia tam tikrą interesų konfliktą: nevyriausybinės organizacijos gali prašyti joms numatyti papildomų funkcijų dėl nukentėjusiųjų rūpybos, plėsti smurto artimoje aplinkoje apibrėžimus ir taip dirbtinai didinti nukentėjusiųjų skaičius ir pan. Valstybės vardu veikianti institucija turi išlikti nešališka ir negali būti paveikta finansinių, politinių ar ideologinių interesų, todėl siūlymui įsteigti Tarybą (taip, kaip ji apibrėžiama Įstatymo projekte) nepritartina. Neatsižvelgti Nurodytų klausimų Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje taryba nespręs.
Pastaruosius reglamentuos Valstybės biudžeto lėšų akredituotai specializuotai kompleksinei pagalbai teikti poreikio nustatymo, planavimo, paskirstymo, pervedimo, naudojimo, atsiskaitymo už panaudotas lėšas tvarkos aprašas. 3.15
tinklalapis8
smurto artimoje aplinkoje orderį, kuriuo galimai artimoje aplinkoje smurtavęs asmuo būtų įpareigojamas 72 valandoms išsikelti iš savo gyvenamosios vietos, jei jis gyvena su galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu, nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise priklauso būstas. Remiantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme numatytu proporcingumo principu, pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Kertinis Įstatymo projekte numatytas tikslas yra užtikrinti kiekvieno asmens apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje. Toks tikslas gali būti pasiektas ne vienu skirtingu būdu, tačiau siūlomas teisinis reguliavimas yra perteklinis ir orientuotas ne į galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens apsaugą, o į galimai artimoje aplinkoje smurtavusio asmens izoliavimą. Nors iš socialinio teisingumo perspektyvos toks siūlymas yra suprantamas (gavo, ko nusipelnė; nereikėjo smurtauti; kitą kartą žinos), asmens iškeldinimas iš jam nuosavybės teise priklausančio būsto yra stigmatizuojanti procedūra, turinti tam tikrą žmogaus orumą žeminančią, menkinančią potekstę.
Primintina, kad asmens teisė į jo būsto neliečiamumą (su tam tikromis išimtimis) yra numatyta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 24 straipsnyje, o draudimas asmeniui patekti į jam nuosavybės teise priklausantį būstą (kurio nė vienas kitas asmuo nėra deklaravęs kaip savo gyvenamosios vietos) galimai vertintinas kaip konstitucinės žmogaus teisės pažeidimas. Turėtina omenyje, kad būsto savininkas, sužinojęs apie jam iškviestą policijos pareigūną ir siekdamas išvengti potencialaus iškeldinimo, gali paprasčiausiai išprašyti jo būste esantį asmenį, nedeklaravusį to būsto kaip savo gyvenamosios vietos. Visuomenei perpratus tokį teisinį algoritmą, galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrę asmenys supras, kad pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje atveju jie bus tiesiog išprašyti, todėl gali nuspręsti apskritai nesikreipti į teisėsaugą, nes tokiu atveju taptų savotiškais būsto savininko valios įkaitais. Vertinant tokį konfliktų sprendimo modelį, atsiranda dvejonių, kad jis tarnauja geriausiems galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens interesams. Galimai smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo patiria neužtikrintumo jausmą dėl policijos pareigūno sprendimo kreiptis į teismą, teisėjo sprendimo dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio pratęsimo, skaičiuoja nerimo kupinas valandas iki galimai artimoje aplinkoje smurtavusio asmens sugrįžimo ir pan. Susidaro įspūdis, kad galimai smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo yra įpareigojamas gyventi baimės ir įtampos atmosferoje, o jo saugumo jausmo užtikrinimas priklauso ne nuo jo paties, o nuo trečiųjų šalių veiksmų.
Remiantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme numatytu tikslingumo principu, teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Pabrėžtina, kad Įstatymo projekte numatytam tikslui pasiekti yra kitų, mažiau žmogaus teises ir laisves suvaržančių alternatyvų. Viena tokių alternatyvų numatyta Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 14 straipsnio 4 dalies 9 punkte, kuriuose valstybė įsipareigoja nedelsiant, bet kuriuo paros metu užtikrinti nemokamą laikiną apgyvendinimą galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims. Primintina, kad tokia galimybė yra numatyta ir šiuo metu galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme (žr. 2 pastabą), todėl siūlytina atsisakyti galimai artimoje aplinkoje smurtavusio asmens iškeldinimo iš jam nuosavybės teise priklausančio būsto galimybės ir tobulinti dabartinį teisinį reguliavimą, koncentruojantis į galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens galimybę gauti saugų ir orų laikiną apgyvendinimą specializuotame pagalbos centre. Neatsižvelgti Smurtas artimoje aplinkoje yra latentiškas (paslėptas) reiškinys, todėl apsaugos nuo smurto orderis yra reikalingas geresnei nukentėjusiųjų apsaugai.
Konstitucinio Teismo praktikoje yra nurodoma, kad „pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo..“ Būtent tai ir siūloma padaryti įstatymo projekte. 3.16
tinklalapis8
jam nuosavybės teise priklausančio būsto siūlymui nepritartina, tam tikros formos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimas yra diskutuotinas. Toks teisinis įrankis galėtų būtų panaudojamas sukurti dirbtiniam „atšalimo“ laikotarpiui, kai nėra pakankamai aiškios tiriamo įvykio aplinkybės (pavyzdžiui, asmenys yra neblaivūs, barasi, neleidžia šnekėti policijos pareigūnui ir pan.). Nagrinėjant apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio veikimo principą, matyti, kad juo asmenims nustatomi tokie laikini įpareigojimai kaip gyvenimas skyrium, nebendravimas ir tam tikro atstumo išlaikymas. Tokie ribojimai neatrodo neproporcingi ir gali turėti teigiamą poveikį sprendžiant nesutarimus. Pastebėtina, kad siūlomi ribojimai būtų nustatomi tik vienai iš pusių, t. y. galimai artimoje aplinkoje smurtavusiam asmeniui. Toks teisinis reguliavimas paliktų teisę galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui su galimai artimoje aplinkoje smurtavusiu asmeniu susisiekti, nuvykti į jo gyvenamąją vietą ar darbovietę, jį kalbinti, kviesti susitaikyti ir pan.
Nors administracinė atsakomybė už piktnaudžiavimą galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens teisėmis yra numatyta, įpareigojimo, draudžiančio šiam asmeniui atlikti anksčiau įvardytus veiksmus, nėra. Siekiant užpildyti šią teisinę spragą, siūlytina nustatyti, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiu skiriami įpareigojimai galiotų abiem pusėms. Neatsižvelgti Už piktnaudžiavimą smurtą patyrusio asmens teisėmis numatyta atsakomybė ANK. 3.17 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis
aplinkoje orderių skyrimo ir vykdymo, tenka pastebėti ydingo ir nelankstaus teisinio reguliavimo apraiškų. Pavyzdžiui, praėjusį mėnesį žinomas futbolininkas buvo nubaustas 96 000 eurų bauda už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiu nustatytų įpareigojimų nesilaikymą, kai su savo sutuoktine abipusiu sutarimu išvyko švęsti medaus mėnesio į užsienį4. Kiek anksčiau abi pusės buvo pripažintos smurtavusios viena prieš kitą artimoje aplinkoje ir įpareigotos nesiartinti viena prie kitos arčiau nei 500 metrų atstumu. Siekiant išvengti tokio perteklinio reglamentavimo ir dirbtinio asmenų laisvos valios paneigimo, privalu nuodugniai išanalizuoti siūlomo teisinio reguliavimo ribas. Manytina, kad Įstatymo projekte pateikiamas lakoniškas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio veikimo principo aprašymas teoriniame lygmenyje tokios galios teisiniam įrankiui yra nepakankamas. Šiuo konkrečiu atveju siūlytina numatyti protingumo kriterijumi paremtas išimtis, leidžiančias apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį pripažinti netekusiu galios, jei to norėtų abi pusės. Neatsižvelgti Įstatymo projekte orderio apskundimo institutas yra numatytas.
3.18 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis
įteisinimo svarstymui pravartu žinoti, kas laikytina smurtu artimoje aplinkoje. Įstatymo projekte smurto artimoje aplinkoje sąvoka yra ganėtinai abstrakti, o konkrečios smurto artimoje aplinkoje formos (fizinis, psichologinis ir t. t.) nėra apibrėžiamos. Kaip jau minėta 10 pastaboje, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos smurto artimoje aplinkoje atpažinimo metodologijoje tokie veiksmai kaip jausmų ignoravimas ar melas yra įvardijami kaip smurtiniai. Neabejotina, kad jausmus ignoruojantis partneris neprisideda prie santykių gerovės, tačiau kvestionuotina, ar už tokius veiksmus jam tikrai vertėtų skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį. Manytina, kad smurtinio elgesio samprata turėtų apimti tik pagrįstą pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai sukeliančias veikas. Taip pat nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis nustatoma, kokios veikos turėtų būti laikomos smurtinėmis ir žmogų žalojančiomis, o kokios – ne. Siūlytina, kur reikia, įstatyminiu arba poįstatyminiu lygmeniu (pavyzdžiui, rekomendacijoje ar gairėse) peržiūrėti, pakoreguoti, patikslinti smurtinio elgesio bei jo formų apibrėžimus ir pateikti įrodymais grįstą metodiką, kuria remiantis nustatoma, kokios veikos laikomos smurtinėmis ir kokiais požymiais jos skiriasi nuo nesmurtinių veikų. Neatsižvelgti Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalis aiškiai apibrėžia artimos aplinkos terminą. 3.19
tinklalapis81
nuo smurto artimoje aplinkoje orderis gali būti skiriamas tais atvejais, kai nepakanka duomenų ikiteisminiam tyrimui pradėti, t. y. kai asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.
Tuo tarpu Įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad smurtas artimoje aplinkoje užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Nelengva suprasti, kokio rezultato tokiu painiu reglamentavimu siekia Įstatymo projekto rengėja. Remiantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme numatytu aiškumo principu, teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Siūlytina suderinti minėtus prieštaravimus, aiškiau apibrėžiant smurtinio elgesio (užtraukiančio ir neužtraukiančio baudžiamosios atsakomybės) sampratą. Neatsižvelgti Įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad smurtas artimoje aplinkoje užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Tuo tarpu, kai nepakanka duomenų ikiteisminiam tyrimui pradėti, t.y. kai asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Pastarasis yra prevencinė, o ne baudžiamojo poveikio priemonė. 3.20
tinklalapis86
specializuotos kompleksinės pagalbos centrai atlieka pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą ir vertinimo rezultatus perduoda policijos įstaigai, o ši įvertina pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo rezultatus ir priima sprendimą dėl kreipimosi į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio pratęsimo. Tokiam teisiniam reguliavimui nepritartina, nes tai galimai pažeistų Konstitucijoje garantuojamą žmogaus teisę į nešališką ginčo arbitrą5.
Pabrėžtina, kad specializuotos kompleksinės pagalbos centrai iš esmės yra galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens gynėjai, kurie juo rūpinasi, teikia jam teisines konsultacijas (Įstatymo projekto 14 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Dėl susidarančio interesų konflikto jų atliktu pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos vertinimu negali būti grindžiamas tolimesnis galimai artimoje aplinkoje smurtavusio asmens laisvės suvaržymas. Pridėtina, kad asmens teisė į nepriklausomą, nešališką ir operatyvų teismą numatyta ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 5 straipsnyje. Konstitucijos 29 straipsnyje numatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai, nevyriausybinės organizacijos nėra valstybės institucijos, todėl jos nėra įpareigotos savo veikloje užtikrinti lygiaverčio ar nešališko visų asmenų atstovavimo. Tuo tarpu teismo medicinos ekspertai laikytis nešališkumo ir nepriklausomumo principų yra įpareigoti Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymu. Pavyzdžiui, teismo ekspertas atsako už surašyto teismo ekspertizės akto pagrįstumą ir tikrumą, o už pareigų nevykdymą, melagingų išvadų ir paaiškinimų pateikimą ar kitokį priesaikos sulaužymą jis yra traukiamas baudžiamojon, tarnybinėn arba drausminėn atsakomybėn. Siūlytina pašalinti galimybę galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui ir (ar) jo gynėjams daryti įtaką galimai artimoje aplinkoje smurtavusio asmens laisvės suvaržymui ir nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad tiek policijos pareigūnams, tiek teisėjams teikiamas pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimas būtų atliekamas nešališkų, nepriklausomų institucijų ir (ar) asmenų.
Neatsižvelgti SKPC atliktas vertinimas teisme yra tik vienas iš dokumentų, kuris padeda teismui įvertinti pakartotinio smurto riziką. Sprendimą dėl orderio pratęsimo priima teismas, remiantis visais turimais argumentais ir įrodymais. 3.21
tinklalapis92
sprendimą dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimo, jo vykdymas nėra sustabdomas, t. y. nei galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui, nei galimai artimoje aplinkoje smurtavusiam asmeniui nėra paliekama galimybė iki orderio įsigaliojimo pradžios jį apskųsti. Priešingai nei kardomųjų priemonių skyrimo atveju, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimas neprivalo būti grindžiamas galimu nusikalstamos veikos padarymu (ar net galimu administracinio nusižengimo padarymu). Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių planuojama skirti apie 36 000 vienetų per metus. Turint omenyje, kad 2020 metais policijoje užregistruoti 58 553 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje, tai reikštų, kad beveik 2 iš 3 iškvietimų policijos pareigūnas skirtų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį. Tokiam apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių skyrimo dažniui nepritartina. Manytina, kad toks iš esmės nepaneigiamos teisinės galios įrankis turėtų būti naudojamas išskirtinėmis aplinkybėmis ir saikingai.
Nors Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra atskleidžiama, kokiais kriterijais remiantis yra prognozuojamas planuojamų skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių kiekis, manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas reikalauja išsamesnės analizės, įvertinant skiriamų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių kiekio pagrįstumą ir proporcingumą, ypatingą dėmesį skiriant konstitucinėms žmogaus teisėms. Neatsižvelgti Sustabdžius orderio vykdymą jį apskundus smurto artimoje aplinkoje riziką patiriantis asmuo liktų nepasaugotas, todėl orderio vykdymas neturi būti stabdomas iki dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo pasisakys teismas. 3.22 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis
smurto artimoje aplinkoje orderis iš esmės turi nepaneigiamą teisinę galią ir iki jo įsigaliojimo pradžios negali būti apskųstas (žr. 21 pastabą), siūlytina apsvarstyti galimybę numatyti kompensacinį mechanizmą už nepagrįstai skirtą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį. Nepritarti. Žala gali būti išieškoma teisės aktų nustatyta tvarka (priklausomai nuo subjekto CPK arba ABTĮ tvarka). 3.23 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis 2,3
dviejų straipsnių numeraciją: „2 straipsnis“ galimai keistinas į „20 straipsnis“, o „3 straipsnis“ – į „21 straipsnis“. Priešingu atveju Įstatymo projekte būtų du antrieji ir du tretieji straipsniai. Nepritarti. T.y. teisinė technika, numeracija yra tinkama. 3.24
tinklalapis
24Pastebėtinas konsultavimosi su visuomene stygius.
Pabrėžtina, kad Įstatymo projektu ne tik bandoma papildyti ar pakeisti dabartinį teisinį reguliavimą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje srityje, bet apskritai atsisakoma dabartinės redakcijos Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo, kurį planuojama pakeisi nauju. Manytina, kad tokiam reikšmingam pokyčiui reikalingos išsamios, įtraukios, nuomonių įvairove grįstos diskusijos. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nepateikiama duomenų, kokiais būdais ir kada buvo konsultuojamasi su visuomene. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetinės svetainės naujienų skiltyje apie planuojamus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinio reguliavimo pokyčius viso labo pranešama. Sunku identifikuoti bent vieną Įstatymo projekto rengėjos veiksmą, kurį būtų galima traktuoti kaip konsultavimąsi su visuomene. Dėl iš esmės keičiamo teisinio reguliavimo apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje srityje neorganizuota viešų diskusijų. Pasigendama ir visuomenės apklausų siūlomų teisinio reguliavimo pokyčių atžvilgiu, pavyzdžiui, kokia dalis visuomenės pritartų nuostatai, kad už besisvečiuojančio partnerio jausmų ignoravimą (žr. 10 pastabą) būsto šeimininkas būtų 72 valandoms iškeldinamas iš jam nuosavybės teise priklausančių namų? Nepaisant to, kad siūlomi teisinio reguliavimo pokyčiai iš visų visuomenės grupių bene labiausiai neigiamai paveiks vyrų bendruomenę, nuvilia tai, kad rengiant įstatymo projektą nesikonsultuota su vyrų teises ir interesus atstovaujančiomis organizacijomis ar asmenimis. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte minimoje 20 asmenų darbo grupėje6 nėra nė vieno asmens, atstovaujančio vyrų teises ir interesus. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į tokių organizacijų kaip Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos pateiktus pasiūlymus.
Šiame kontekste pažymėtina, kad, pavyzdžiui, Jungtinės Tautos Tarptautinės vyrų dienos proga sveikina tik tuos vyrus, kurie yra „sąjungininkai“ (angl. allies), palaiko moteris, paneigia lyčių vaidmenis, kovoja su smurtu lyties pagrindu ir pasisako už lygybę7. Nors tokie sveikinimai galimai vertintini kaip sąmojingi, abejotina, ar tokias organizacijas būtų galima traktuoti kaip nešališkas ar atstovaujančias visų visuomenės grupių teises ir interesus. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 7 straipsnyje teisėkūros subjektams numatyti reikalavimai sužinoti visuomenės nuomonę apie teisinio reguliavimo problemas ir jų sprendimo būdus, sudaryti visuomenei galimybę daryti įtaką teisės akto projekto turiniui, geriau įvertinti numatomo ir galiojančio teisinio reguliavimo teigiamas ir neigiamas pasekmes, su visuomene konsultuotis laiku ir dėl esminių klausimų. Formalus leidimas visuomenei išsakyti savo nuomonę dėl jau parengto įstatymo projekto nevertintinas kaip konsultavimasis su visuomene. Realus konsultavimasis su visuomene suteiktų teisėkūros subjektams galimybę susipažinti su įvairiomis visuomenės grupių perspektyvomis ir patenkinti kuo platesnį ratą visuomeninių interesų. Konsultavimosi su visuomene stoka gali palikti neišgirstų pasiūlymų, naudingų nuomonių, skatinti nepasitikėjimą valstybe. Siekiant įgyvendinti apžvelgtus reikalavimus, į apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinio reguliavimo pakeitimų rengimą siūlytina įtraukti visuomenę, moterų ir vyrų teises ir interesus atstovaujančias organizacijas ar asmenis, taip pat visus kitus norinčius dalyvauti, išgirsti ir pasisakyti įrodymais grįstose diskusijose dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinio reguliavimo nuostatų rengimo ir keitimo. Neatsižvelgti Pastaboje nėra pasiūlymų, konsultacijos buvo vykdytos.
3.25 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis
galimai smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo ir galimai artimoje aplinkoje smurtavęs asmuo, tačiau tik vienam iš šių teisinių santykių subjektų (galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui) užtikrinama valstybės finansuojama specializuota teisinė pagalba. Pabrėžtina, kad nors smurtu artimoje aplinkoje įtariamiems (kaltinamiems) asmenims taip pat numatoma teisė į gynėją, ši teisė neužtikrina įtariamojo (kaltinamojo) prieigos prie specializuotos teisinės pagalbos. Galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens gynėjai bus kruopščiai pasirengę ir išsamiai išanalizavę teismų praktiką dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimo ir pratęsimo, padės teikti praeityje analogiškai ir sėkmingai teiktus skundus dėl policijos pareigūnų veiksmų ar teisėjų sprendimų ir t. t., tuo tarpu galimai artimoje aplinkoje smurtavęs asmuo turės kliautis bendrosios kompetencijos gynėjo paslaugomis. Siekiant sudaryti lygias galimybes į teisinę gynybą, siūlytina sudaryti galimybę gauti valstybės finansuojamą specializuotą teisinę pagalbą abiem Įstatymo projektu sukuriamiems teisinių santykių subjektams. Neatsižvelgti Tais atvejais, kai asmeniui reikalinga teisinė pagalba, asmuo turi teisę ją gauti Valstybės garantuojamas teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. 3.26 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis
2020 metais daugeliu iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje atvejų (87,8 %, žr. 8 pastabą) nebuvo registruojama nusikaltimų dėl smurto artimoje aplinkoje, siūlytina numatyti galimybę teisėsaugos institucijoms atlikti privačius ikiteisminius tyrimus dėl galimo smurto artimoje aplinkoje.
Primintinas atvejis, kai prieš kelis mėnesius žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad žinomas sportininkas galimai smurtavo prieš savo gyvenimo draugę8. Praėjus 4 mėnesiams pranešta, kad įtarimai panaikinti9. Nors teisiniu požiūriu asmuo nepatiria neigiamų pasekmių, paviešinamos privataus gyvenimo detalės (visuomenės sužinojimas apie galimą neištikimybę, slaptas sugyventines, nesantuokinius vaikus ir t. t.) gali daryti reikšmingą reputacinę žalą. Pabrėžtina, kad tokių privačių, intymių duomenų paviešinimas neturi įtakos ikiteisminio tyrimo atlikimo kokybei ar nukentėjusiųjų apsaugai ir yra skirtas viso labo visuomenės smalsumui patenkinti. Pridėtina ir tai, kad viešas apkaltinimas nereikalauja įrodymų ir gali būti išnaudojamas strateginiais, politiniais tikslais, siekiant menkinti konkurento ar priešininko reputaciją, o socialinė nekaltumo prezumpcijos reikšmė modernioje visuomenėje yra išblėsusi. Nepritarti. Tai nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. 3.27 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis
situacijos, kai atvykus į iškvietimą nustatomi abipusio smurto artimoje aplinkoje požymiai. Nėra aišku, ar tokiu atveju apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai galėtų būti skiriami dviem (ar daugiau) asmenų ir kaip tokiu atveju vyktų vienas prieš kitą smurtavusių asmenų atskyrimas. Siūlytina pateikti detalesnį tokių situacijų teisinį reguliavimą. Nepritarti Tokiu atveju Policijos pareigūnas turės visapusiškai įvertinti situaciją. 3.28 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis * 28.
Policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, teismo sprendimo dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo vykdymo ir šio sprendimo vykdymo kontrolės tvarkos apraše10 (toliau – Apraše) piktnaudžiavimas smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens teisėmis ar melagingi pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje nėra minimi, t. y. policijos pareigūnams nėra numatytų procedūrų, nepateikiama gairių apie tai, kokių veiksmų tokiu atveju reikėtų imtis. Nors Aprašo (ar ekvivalentaus jį ateityje pakeisiančio teisės akto) teisėkūros procedūra nesuteikia galimybės tiesiogiai teikti pasiūlymus jo rengimui, manytina, kad apie tai verta informuoti tiek Įstatymo projekto rengėją, tiek įstatymo leidėją, tiek Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetą ir pasiūlyti atitinkamoms institucijoms papildyti Aprašą trūkstama metodika. Nepritarti Poįstatyminiai teisės aktai bus priimti/pakeisti iki įsigaliojant įstatymui. 3.29 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis
nepasitvirtinusio pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje atlikdamas pakartotinį patikrinimą „pažymi <...> dėl kokių priežasčių smurto artimoje aplinkoje požymių nenustatyta“. Tokia praktika vertintina neigiamai, nes policijos pareigūnas įpareigojamas kliautis kaltumo prezumpcija ir įrodyti ne dėl kokių priežasčių smurto artimoje aplinkoje požymių buvo nustatyta, bet priešingai – turi pagrįsti dėl kokių priežasčių nesugebėjo nustatyti smurto artimoje aplinkoje požymių. Siūlytina apie tai informuoti atitinkamas institucijas ir papunktį koreguoti. Nepritarti Poįstatyminiai teisės aktai bus priimti/pakeisti iki įsigaliojant įstatymui. 3.30 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis * 30.
Aprašo 19.2 papunktyje aplinkybė „kai buvo du ir daugiau pranešimų apie nepasitvirtinusius smurto artimoje aplinkoje atvejus tarp tų pačių subjektų“ yra vertinama kaip rizikos veiksnys. Su tokiu vertinimu nesutiktina. Abejotina, ar, pavyzdžiui, du praeityje užregistruoti melagingi /nepasitvirtinę pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje yra objektyvus smurto artimoje aplinkoje prediktorius. Priešingai, sistemingai melagingi /nepasitvirtinantys pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje gali liudyti apie piktnaudžiavimą smurtą artimoje aplinkoje (ne)patyrusio asmens teisėmis. Siūlytina apie tai informuoti atitinkamas institucijas ir papunktį koreguoti. Nepritarti Poįstatyminiai teisės aktai bus priimti/pakeisti iki įsigaliojant įstatymui. 3.31 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis
priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Su tokiu teiginiu nesutiktina. Manytina, kad teikiamose pastabose apžvelgti galimi prieštaravimai Konstitucijai; tikslumo, apibrėžtumo ir aiškumo trūkumai; išsamesnės numatomo teisinio reguliavimo poveikio analizės poreikis; konsultavimosi su visuomene stoka ir kiti teisiniai iššūkiai sudaro pagrįstas prielaidas neigiamoms Įstatymo projekto priėmimo pasekmėms kilti. Nepritarti Įstatymo projektas atitinka Konstituciją ir yra įvertintas visapusiškai dėl poveikio atskiroms sritims. 3.32 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis
teisėtvarkos komitetas yra įpareigotas preliminariai vertinti, ar svarstomi įstatymų projektai atitinka Konstituciją (Lietuvos Respublikos Seimo statuto
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui svarstyti Įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-1056). Įvertinta.
Įvertinta. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas paskirtas svarstyti šį projektą kaip papildomas komitetas. 4. VšĮ Žmogaus teisių stebėjimo institutas, 2021-11-30 Nr. G-2021-120258 * Žmogaus teisių stebėjimo institutas, susipažinęs su Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1056, reiškia palaikymą projektui ir ypatingai jo nuostatoms, įtvirtinančioms apsaugos garantijas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims, t.y. apsaugos nuo smurto orderį. Apsaugos nuo smurto orderio taikymo galimybė užpildo spragą teisiniame reguliavime, kai nėra pakankamai duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau iš nustatytų aplinkybių matyti, kad asmeniui gali grėsti smurto artimoje aplinkoje pavojus. Apsaugos nuo smurto orderio taikymas suteikia realios ir veiksmingos apsaugos garantijas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ir sudaro sąlygas specializuotos kompleksinės pagalbos teikimui bei kitoms intervencijoms, būtinoms užtikrinti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens saugumą. Tuo pačiu teikiame kelias pastabas dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo tvarkos ir sąlygų. Atsižvelgdami į smurto artimoje aplinkoje atvejų kompleksiškumą, siūlytume numatyti galimybę teismui pratęsti apsaugos orderio galiojimą iki 28 kalendorinių dienų. Šis laikotarpis itin svarbus tam, kad specializuotos kompleksinės pagalbos centras turėtų pakankamai laiko įvertinti situaciją, identifikuoti individualius asmens poreikius ir kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu parengti pagalbos priemonių planą. Neretai smurto artimoje aplinkoje atvejai yra kompleksiniai ir sudėtingi, ypač kai yra nepilnamečių vaikų, tad galimybė teismui pratęsti orderį iki 28 dienų padėtų visapusiškai įvertinti ir veiksmingiau atliepti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens apsaugos ir pagalbos poreikius. Taip pat siūlytume persvarstyti projekto 8 str.
rizikos vertinimo, kurį turėtų atlikti specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC), sąlygas. Remiantis šia nuostata, SKPC tokį vertinimą turėtų atlikti per 24 val. nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo. Tačiau šią funkciją per nustatytą terminą būtų itin sudėtinga įgyvendinti praktikoje, pavyzdžiui, nepavykus iškart susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu. Kadangi SKPC atliekamas pakartotinis rizikos vertinimas būtų laikomas pagrindu kreiptis ar nesikreipti į teismą dėl apsaugos orderio pratęsimo, tinkamų sąlygų sudarymas SKPC atlikti šią funkciją yra būtinas siekiant užtikrinti apsaugos nuo smurto orderio efektyvų veikimą praktikoje bei suteikiant realią apsaugą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims. Be to, rizikos vertinimas gali būti emociškai ir psichologiškai sudėtingas procesas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui, neretai pirmą kartą atsiveriant apie savo patirtis ir išgyvenimus tretiesiems asmenims, tad šio proceso kartojimas nepraėjus 24 val. po pirmojo rizikos vertinimo gali sukelti papildomus emocinius išgyvenimus. Atsižvelgiant į tai, siūlytume ilginti policijos pareigūno skiriamo apsaugos nuo smurto orderio galiojimą iki 120 valandų, kad SKPC turėtų pakankamai laiko (bent 72 val.) nuodugniai atlikti pakartotinį rizikos vertinimą, proceso metu atliepiant smurto artimoje aplinkoje pavojų patyrusio asmens emocinius ir psichologinius poreikius bei suteikiant reikalingą emocinę paramą. Tuo pačiu pažymime, kad įstatymu įtvirtinus apsaugos nuo smurto orderį tiems atvejams, kai nepakanka duomenų ikiteisminiam tyrimui pradėti, policijos pareigūnai ir toliau turi dėti visas pastangas identifikuoti su smurtu artimoje aplinkoje susijusias nusikalstamas veikas bei kiekvienu tokiu atveju inicijuoti baudžiamąjį procesą.
Kitų esminių pastabų įstatymo projektui neturime, ir dar kartą išreiškiame palaikymą šiam projektui bei jame numatytoms svarbioms smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų apsaugos garantijoms. Pritarti iš dalies. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2. 5.1 Vilniaus moterų namai, 2021-12-08 I Asociacija Vilniaus Moterų namai vieni iš LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (2011) iniciatorių ir bendraautorių, nuo 1996 metų be pertraukų teikia specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje/smurtą šeimoje patiriančioms moterims ir nuo 2012 metų vykdo Vilniaus miesto specializuotos pagalbos centro funkcijas. Kaip įgaliotas tarptautinės skėtinės organizacijos WAVE (angl. Women Against Violence Europe, Moterys prieš smurtą Europoje) atstovas Lietuvai, turi tarptautinio eksperto statusą moterų žmogaus teisių apsaugos bei smurto prieš moteris įveikimo srityje. Teikiame savo ekspertines rekomendacijas ir maloniai prašome į jas atsižvelgti. 1. Siūlomas įstatymo pavadinimas – Apsaugos nuo smurto prieš moteris šeimoje ir artimoje aplinkoje įstatymas. Spręsti pagrindiniame komitete, atsižvelgiant į Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas. 5.2 Vilniaus moterų namai,
„Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas.“ JT
Vienos deklaracija (1993) įvardija, jog smurtas prieš moteris šeimoje yra moterų žmogaus teisių pažeidimas, o moterų žmogaus teisių užtikrinimas yra aktualioji žmogaus teisių dalis. Spręsti pagrindiniame komitete, atsižvelgiant į Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas. 5.3 Vilniaus moterų namai,
1
3Pakeisti Projekto 12 str.
Pakeisti Projekto 12 str. 1 d. esančią miglotą ir dviprasmišką formuluotę „Smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo neprivalo teikti skundo, pareiškimo ar pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje.“ dabartinėje redakcijoje 7 str. 1 d. esančia aiškia formuluote „smurtą patyręs asmuo skundo neteikia“. Spręsti pagrindiniame komitete, atsižvelgiant į Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas. 5.4 Vilniaus moterų namai,
2
ilgiau kaip 72 valandoms skiria policijos pareigūnas“. Pažymėtina, kad tokiam reglamentavimui prieštarauja tiek policija, tiek SKPC. Remiame šią poziciją ir reikalaujame, kad orderis būtų skiriamas 15 parų, sutinkamai su gerąją Europos praktika. Nėra nei vienos šalies taip reglamentuojančios smurto šeimoje aukų apsaugą, todėl realu susilaukti tarptautinės bendruomenės nepalankaus vertinimo dėl šios žinomai imitacinės, iškelto tikslo nepasiekiančios priemonės. „6. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki apsaugos nuo smurto orderio galiojimo termino pabaigos atlieka pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei yra smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens sutikimas, kad pakartotinis smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimas būtų atliktas, ir šio vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoda policijos įstaigai“ . Tai reiškia, kad SKPC vertinimą atlikti ir informaciją perduoti ... per 1 parą. Šios nuostatos būtina nedelsiant atsisakyti 1. dėl aukos gerovės, 2. dėl pačios specializuotos kompleksinės pagalbos esmės, 3. dėl nereikalingo policijos darbo biurokratizavimo, brangiai kainuojančio teismų įsitraukimo 4. dėl nepagrįsto SKPC nusistovėjusios praktikos, atitinkančios gerąją pasaulio praktiką, laužymo, nesusijusio su pagalbos aukoms teikimu. (Išsamų argumentavimą prašome skaityti pridedame rašte LRS Žmogaus teisių komitetui). Nepritarti. Žr.
Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2. 5.5 Vilniaus moterų namai,
6
rizikos vertinimo kaip to atsisako senosios demokratijos keletą dešimtmečių bandžiusio jį taikyti (pvz., UK, Williams, K. R., & Stansfield, R. (2017). Disentangling the risk assessment and intimate partner violence relation: Estimating mediating and moderating effects. Law and human behavior, 41(4), 344-353. http://dx.doi.org/10.1037/lhb0000249) visų pirma kaip prieštaraujančio žmogaus teisių diskursui, nes visos artimųjų smurto aukos turi būti vienodai ginamos ir apsaugomos nuo pakartotinio smurto (ES Nusikaltimų aukų teisių direktyva), visų antra, kaip nepasiekiančio savo tikslo ir trečia kaip kenkiančio aukai ir veikiančio priešingai aukos interesams, nes trukdo be išlygų gauti valstybės apsaugą. Tarptautinės bendruomenės pozicija reikalauja, jog auka būtų laikoma centrine viso proceso figūra ir visos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemonės būtų vertinamos per aukos gerovės ir teisėtų lūkesčių prizmę. Spręsti pagrindiniame komitete, atsižvelgiant į Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas. 5.6 Vilniaus moterų namai,
reikalavimų. Įstatymo projekte 15 ir 16 str. iš esmės naikinama Lietuvoje 9 metus veikianti ir gerąją pasaulio praktiką atitinkanti, gerai klientų vertinama specializuotos kompleksinės pagalbos sistema. Tokio reglamentavimo būtina atsisakyti, Įstatymo projekte turi būti aiškiai būti įtvirtinta jau egzistuojanti pagalbos sistema, akcentuojant tokios pagalbos turinį ir keliant atitinkamus reikalavimus jos teikėjams. SADM autorizuotos Metodinės rekomendacijos, kuriose būtent ir yra aiškiai išdėstyta specializuotos kompleksinės pagalbos esmė, jos organizavimo principai ir turinio kokybiniai reikalavimai turi tapti pagrindu kuriant teisės aktuose.
Atkreipiame jūsų dėmesį į tai, jog NVO turi būti skirta laiko pasiruošti akreditavimui, nes neišvengiamai turės būti laikomas kvalifikacinis egzaminas siekiant tapti būtent specializuotos kompleksinės pagalbos teikėju. Akreditacija gali būti suteikiama neilgiau nei 3 metams, o ne kaip nurodyta Projekte neterminuotai. Priešingu atveju nėra skatinama kelti pagalbos kokybę ir atitikti valstybės keliamus reikalavimus specializuotos kompleksinės pagalbos teikimui. Siekiant, kad akreditavimas užtikrintų pagalbos kokybę, būtina numatyti specifiškesnius, su kvalifikacija susijusius reikalavimus, kuriuos galima išdėstyti, pavyzdžiui, taip:
„Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymas apibrėžia smurtą
artimoje aplinkoje ir smurtą prieš moteris šeimoje kaip nusikaltimą ir žmogaus teisių pažeidimą, juridinis asmuo, teikiantis prašymą akreditavimui, turi atitikti šias būtinas sąlygas:
organizacija, veikianti žmogaus teisių srityje;
pagalbą smurtą ir prievartą patiriančioms moterims arba veikti smurto prieš moteris prevencijos srityje;
mažiau kaip pusė konsultantų ir specialistų turi būti išlaikę kvalifikacinį egzaminą iš SKPC darbo organizavimo ir specializuotos pagalbos teikimo sričių.“ Nepritarti. Komitetas nepritarė Seimo nario A. Syso pasiūlymui Nr. 2.3 dėl akreditacijos sąlygų. Pažymėtina, kad pertekliniai reikalavimai apribotų galimybes juridiniams asmenims gauti akreditaciją, ko pasėkoje, įsigaliojus įstatymui, egzistuotų mažiau paslaugų teikėjų. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Generalinė prokuratūra, 2021-11-308 1.Projekto 8 straipsnio (Apsaugos nuo smurto orderio skyrimas) 2 dalies paskutiniame sakinyje po žodžio „skirti“ įterptini žodžiai „arba neskirti“. Atsižvelgti. 1.2 Generalinė prokuratūra, 2021-11-30 8,8 4,5
smurto orderio skyrimas) 4 ir 5 punktuose numatoma policijos pareigūnų teisė informuoti konkrečiai išvardintus asmenis apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą ar neskyrimą ne tik elektroninių ryšių priemonėmis, bet ir raštu, t. y. ir laišku. Laiškas, tikėtina, pasiektų adresatą jau pasibaigus 9 straipsnyje (Sprendimo dėl apsaugos nuo smurto orderio apskundimas)numatytam
terminui. Ši padėtis taisytina, apskundimo terminą susiejant ne su apsaugos nuo smurto orderio skyrimo ar neskyrimo momentu, bet su asmens sužinojimo apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo ar neskyrimo momentu. Atkreiptinas dėmesys, kad 8 straipsnio 4 punkte numatyta, kad policijos pareigūno vadovo sprendimai, numatyti 8 straipsnio 3 punkte, gali būti skundžiami apylinkės teismui per 24 valandas nuo jų įteikimo momento. Atsižvelgti. 1.3 Generalinė prokuratūra,
7
apsaugos nuo smurto orderį reikia skirti ilgesniam terminui, nei nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, ir dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens nepradedamas ikiteisminis tyrimas, apsaugos nuo smurto orderį skyręs policijos pareigūnas ne vėliau nei per 48 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo dienos turi kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo„. Abejonių kelia šios funkcijos delegavimas būtent apsaugos nuo smurto orderį skyrusiam policijos pareigūnui, susiejant šią funkciją su konkrečiu asmeniu.
Manytina, kad praktikoje dėl to galima patirti daug nepatogumų. Nors policijos funkcijos vykdomos nenutrūkstamai 24 valandas 7 dienas per savaitę, policijos pareigūnai turi poilsio dienas, atostogas, galu gale gali tapti laikinai nedarbingi. Suprantama, kad tokiu atveju funkcijų vykdymas bus pavedamas kitam pareigūnui, tad įstatymo nuostatos ir turėtų būti formuluojamos taip, kad vėliau nekiltų jokių abejonių. Manome, kad nuostatą“apsaugos nuosmurto orderį skyręs „ tikslinga išbraukti. Atsižvelgti. 1.4 Generalinė prokuratūra,
8
smurto artimoje aplinkoje įstatymo projekto 8 straipsnio 8 punkte numatyta, kad apylinkės teismas policijos pareigūno paskirtą apsaugos nuo smurto orderį 72 valandoms gali pratęsti iki 12 kalendorinių dienų. Manome, kad sąvoka „kalendorinių dienų“ keistina. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projekto 8 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad apylinkės teismas policijos pareigūno kreipimąsi nagrinėja Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties logiška manyti, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projekte naudojamas sąvokas, susijusias su apylinkės teismo priimamu procesiniu sprendimu, tikslinga derinti su Baudžiamojo proceso kodekse reglamentuotomis terminų skaičiavimo sąvokomis. Baudžiamojo proceso kodekso 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso terminai skaičiuojami valandomis, dienomis ir mėnesiais. Juo labiau, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projekto 9 straipsnio 6 punkte aptariant apylinkės teismo sprendimo apskundimo terminus visur naudojama sąvoka“ diena“. Atsižvelgti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P.
P. 1.1 Seimo nariai Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Jonas Varkalys,
21 Argumentai: Įstatymo projekte nėra apibrėžta „nestereotipinių vyrų ir moterų vaidmenų“ sąvoka, neaiškus jos turinys. Tai, kas vieną dieną yra laikoma stereotipu, kitą dieną jau gali prarasti tokią reikšmę arba skirtingos asmenų grupės gali suprasti „stereotipo“ ir „nestereotipinių vaidmenų“ reikšmę skirtingai. Dėl šios priežasties teisės normos taikymas praktikoje, aiškinant, koks ugdymo turinys turi būti privalomas ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programose, gali būti problemiškas. Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. numato aiškumo principą, kuris reiškia, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Lietuvos teisės aktuose aiškumo kriterijus teisėkūroje ir teisės taikymo srityje įtvirtintas ir kaip principas, ir kaip imperatyvus reikalavimas. Todėl siūlome atsisakyti „nestereotipinių vaidmenų“ sąvokos, pakeičiant ją Lietuvos teisės aktuose vartojamomis sąvokomis, išreiškiančiomis tai, kad ugdymo turinys turi apimti temas apie pagarbą kiekvieno asmens orumui ir vyrų bei moterų skirtingumui, nepriklausomai nuo to, ar šie asmenys yra pasirinkę „stereotipinį“ ar „nestereotipinį“ gyvenimo būdą. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto
ministerija:
1) užtikrina privalomą temų apie moterų ir vyrų lygybę, pagarbą kiekvieno asmens orumui, nestereotipinius skirtingiems moterų ir vyrų vaidmenis vaidmenims, tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir amžių;“ Pritarti iš dalies. Komitetas pritarė kompromisiniam pasiūlymui (žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1):
Pasiūlymas.
1): Pasiūlymas. Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) užtikrina privalomą temų apie moterų ir vyrų
lygybę, pagarbą kiekvieno asmens orumui, skirtingiems moterų ir vyrų vaidmenims, tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir amžių;“ 1.2 Seimo nariai V. Aleknaitė-Abramikienė, A. Ažubalis, L. Kasčiūnas, J. Varkalys,
1 Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Projekte numatyta, kad apsaugos nuo smurto orderį skirtų policijos pareigūnas, o ne teismas. Apsaugos nuo smurto orderiu būtų suvaržoma asmens teisė į nuosavybę ir apribojama judėjimo laisvė, todėl tam turi būti svarus pagrindas, o žmogaus teisių ribojimas be teismo vertinimo turi būti maksimaliai trumpas. Atkreiptinas dėmesys į LR Konstitucijos 20 str.: „Nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi būti pristatytas į teismą, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendžiamas sulaikymo pagrįstumas. Jeigu teismas nepriima nutarimo asmenį suimti, sulaikytasis tuojau pat paleidžiamas.“ Taigi, net nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo be teismo negali būti laikomas ilgiau nei 48 val. Pagal analogiją siūlytina Projekte taikyti 48 val. terminą apsaugos nuo smurto orderio taikymui, o teismas įsijungtų į procesą ne vėliau kaip po 48 val. ir įvertintų orderio taikymo pagrįstumą bei jo pratęsimo poreikį. Aiškinamajame rašte pateiktas Suomijos pavyzdys, kur policijos pareigūnas per 3 kalendorines dienas turi perduoti savo sprendimą išduoti laikinųjų ribojimų orderį teismui. Danijoje, kur orderis išduodamas iki 4 savaičių, teismo peržiūra privaloma bet kuriuo metu, jei tik gaunamas asmens, kuriam pritaikytas orderis, skundas.
Minėti pavyzdžiai yra iš tų valstybių, kurios jau seniai skiria didelį dėmesį smurto prevencijai ir turi orderio taikymo bei teismų praktiką šioje srityje. Todėl į juos verta atkreipti dėmesį. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, jei yra pagrįstų duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje arba ir jei yra pagrįstų duomenų reali rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, tačiau tų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. Pritarti. 1.3 Seimo nariai V. Aleknaitė-Abramikienė, A. Ažubalis, L. Kasčiūnas, J. Varkalys,
2 Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma reali smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį priima nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo. Nepritarti. Komitetas pritarė kompromisinei formuluotei (žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2). 1.4 Seimo nariai V. Aleknaitė-Abramikienė, A. Ažubalis, L. Kasčiūnas, J. Varkalys,
3 Pakeisti Projekto 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 72 48 valandoms nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas“ Nepritarti. Komitetas pritarė kompromisinei formuluotei (žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2). 1.5 Seimo nariai V. Aleknaitė-Abramikienė, A. Ažubalis, L. Kasčiūnas, J. Varkalys,
38 Pakeisti Projekto 8 straipsnio 3 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8. Apylinkės teismas Baudžiamojo proceso kodekso
nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 24 valandas nuo policijos pareigūno kreipimosi dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo gavimo dienos ir ne vėliau kaip per 72 48 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priima sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui (nurodo jo trukmę, sąlygas, įpareigojimus) ar sprendimą nepratęsti apsaugos nuo smurto orderio. Apylinkės teismas policijos pareigūno skirtą apsaugos nuo smurto orderį 72 48 valandoms gali pratęsti iki 12 kalendorinių dienų. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui skirto apsaugos nuo smurto orderio taikymo terminas negali būti ilgesnis kaip 15 kalendorinių dienų. Jei apylinkės teismas nepratęsia apsaugos nuo smurto orderio, jis nenustoja galioti, kol nesibaigia šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas.“ Nepritarti. Komitetas pritarė kompromisinei formuluotei (žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2). 2.1 Seimo narys Algirdas Sysas, 2021-11-308 Pasiūlymas: Pakeisti projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,1.
Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, jei yra duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje arba jei yra pagrįstų duomenų, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, tačiau tų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. 2. Apsaugos nuo smurto orderį ne ilgiau kaip 72 valandoms 15 kalendorinių dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, jei jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį priima nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo. 3.
artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 72 valandoms 15 kalendorinių dienų laikotarpiui nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas:
1) laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patyrusiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas;
2) nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo gyvena ar negyvena joje kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu;
3) nesiartinti apsaugos nuo smurto orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus;
4) nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu. 4.
nuo smurto orderį (nurodydamas apsaugos nuo smurto orderio skyrimo datą ir laiką) privalo nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoti:
1) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, jam taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, artimiausias įstaigas, kuriose teikiamos nakvynės paslaugos, taip pat apie galimybes lankyti smurtinio elgesio keitimo programą (mokymus) (nurodydamas juridinių asmenų pavadinimus, veiklos adresus, telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus);
2) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką;
3) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę (nurodydamas vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos), jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta;
4) specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, kuris privalo susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti, atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo sutinka, kad šis vertinimas būtų atliktas ir vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoti policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.
Policijos pareigūnas apie skirtą apsaugos nuo smurto orderį (nurodydamas apsaugos nuo smurto orderio skyrimo datą ir laiką) privalo nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoti:
1) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, jam taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, artimiausias įstaigas, kuriose teikiamos nakvynės paslaugos, taip pat apie galimybes lankyti smurtinio elgesio keitimo programą (mokymus) (nurodydamas juridinių asmenų pavadinimus, veiklos adresus, telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus);
2) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką;
3) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę (nurodydamas vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos), jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta;
4) specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, kuris privalo susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti, atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo sutinka, kad šis vertinimas būtų atliktas ir vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoti policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Taip pat Sspecializuotos kompleksinės pagalbos centrui kartu perduodami ir vadovaujantis šio straipsnio 2 dalyje atlikto smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo rezultatai. 5. Jei smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens išsikėlimą. 6. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki apsaugos nuo smurto orderio galiojimo termino pabaigos atlieka pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei yra smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens sutikimas, kad pakartotinis smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimas būtų atliktas, ir šio vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoda policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis. Pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Policijos įstaiga įvertina pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo rezultatus ir priima sprendimą kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka arba sprendimą nesikreipti į apylinkės teismą. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip vykdomas apsaugos nuo smurto orderis. Apsaugos nuo smurto orderio vykdymo kontrolės tvarką nustato Lietuvos policijos generalinis komisaras. 7.
skirti ilgesniam terminui, nei nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, ir dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens nepradedamas ikiteisminis tyrimas, apsaugos nuo smurto orderį skyręs policijos pareigūnas ne vėliau nei per 48 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo dienos turi kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo, elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per
smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį apie kreipimosi į apylinkės teismą faktą, pateikdamas kreipimosi kopiją. Jei asmenys, dalyvaujantys vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, užtikrinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir teikiant pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, turi duomenų, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, kuriam skirtas apsaugos nuo smurto orderis, nesilaiko nustatytų įpareigojimų, jie apie tai praneša policijai, nurodydami smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens vardą, pavardę ir duomenis, patvirtinančius, kad šis asmuo nesilaiko apsaugos nuo smurto orderyje nustatytų įpareigojimų. 8. Apylinkės teismas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 24 valandas nuo policijos pareigūno kreipimosi dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo gavimo dienos ir ne vėliau kaip per 72 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priima sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui (nurodo jo trukmę, sąlygas, įpareigojimus) ar sprendimą nepratęsti apsaugos nuo smurto orderio.
Apylinkės teismas policijos pareigūno skirtą apsaugos nuo smurto orderį 72 valandoms gali pratęsti iki 12 kalendorinių dienų. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui skirto apsaugos nuo smurto orderio taikymo terminas negali būti ilgesnis kaip 15 kalendorinių dienų. Jei apylinkės teismas nepratęsia apsaugos nuo smurto orderio, jis nenustoja galioti, kol nesibaigia šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas. Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 kalendorinių dienų nuo jo skyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skirta bent viena kardomoji priemonė. 9. Apylinkės teismas apie priimtą sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdamas privalo informuoti policiją, asmenį, kuriam buvo skirtas apsaugos nuo smurto orderis, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas ir (ar) jei su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, specializuotos kompleksinės pagalbos centrą (pateikiama sprendimo kopija).Nustojus galioti apsaugos nuo smurto orderiui, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo gali kreiptis Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 10.
vykdomas apsaugos nuo smurto orderis. Apsaugos nuo smurto orderio vykdymo kontrolės tvarką nustato Lietuvos policijos generalinis komisaras. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, pažeidęs apsaugos nuo smurto orderyje nustatytus įpareigojimus, atsako Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka.“ Nepritarti dėl orderio skyrimo ir taikymo terminų. Dėl orderio skyrimo ir apskundimo proceso
Seimo narys Algirdas Sysas, 2021-11-309 Pasiūlymas: Pakeisti projekto 9 straipsnį ir išdėstyti taip: „1. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo ir (ar) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo policijos pareigūno sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti per 24 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (atsisakymo skirti apsaugos nuo smurto orderį) gali skųsti policijos įstaigos, kurioje policijos pareigūnas tarnauja, vadovui. apylinkės teismui pagal policijos įstaigos padalinio, kurioje tarnauja pareigūnas priėmęs sprendimą skirti arba neskirti apsaugos nuo smurto orderį, buvimo vietą. 3. Dėl gauto skundo dėl sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti per 24 valandas gali būti priimami tokie sprendimai:
1) skundas patenkinamas ir panaikinamas apsaugos nuo smurto orderis, jei jis buvo skirtas;
2) skundas patenkinamas ir skiriamas apsaugos nuo smurto orderis, jei jis nebuvo skirtas;
3) nesutinkama su skundu ir sprendimas dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (atsisakymo jį skirti) paliekamas galioti. Skundas apylinkės teismui paduodamas per policijos įstaigos padalinį, kurioje tarnauja pareigūnas priėmęs sprendimą skirti arba neskirti apsaugos nuo smurto orderį.
Skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje per 48 valandas, gali būti priimami tokie sprendimai:
1) skundas patenkinamas ir panaikinamas apsaugos nuo smurto orderis, jei jis buvo skirtas;
2) skundas patenkinamas ir skiriamas apsaugos nuo smurto orderis, jei jis nebuvo skirtas;
3) skundas netenkinamas ir sprendimas dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (atsisakymo jį skirti) paliekamas galioti. 4. Apie šio straipsnio 3 dalyje nurodytus sprendimus policijos įstaiga smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį ir smurto artimoje aplinkoje patiriantį asmenį informuoja elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo šių sprendimų priėmimo, pateikdama sprendimo kopiją. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti sprendimai gali būti skundžiami apylinkės teismui per 24 valandas nuo jų įteikimo momento. Policijos įstaigos padalinys gavęs skundą dėl sprendimo skirti ir (ar) neskirti apsaugos nuo smurto orderį, apie gautą skundą, elektroninio ryšio priemonėmis nedelsiant informuoja specializuotą kompleksinės pagalbos centrą. 5. Šiame straipsnyje nurodyti skundai, pateikti apylinkės teismui, nagrinėjami Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Skundas apylinkės teisme rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo gavimo dienos ir apie priimtą nutartį elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu turi būti informuotas skundą pateikęs asmuo, kiti suinteresuoti subjektai (pateikiama nutarties kopija).
Specializuotas kompleksinės pagalbos centras per 48 val. nuo informacijos apie gautą skundą policijos įstaigos padalinyje gavimo, parengia ir elektroninio ryšio priemonėmis jam pateikia pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo išvadą. 6. Šio įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje nurodytą apylinkės teismo sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį (jo nepratęsti) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo ir (ar) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo per 2 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos gali skųsti Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka aukštesniajam teismui. Pateikus šioje dalyje nurodytą skundą aukštesniajam teismui, apsaugos nuo smurto orderio vykdymas nesustabdomas. Skundas aukštesniajame teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Aukštesnysis teismas per 4 dienas nuo šioje dalyje nurodyto skundo gavimo dienos priima sprendimą atmesti skundą arba palikti galioti apylinkės teismo sprendimą, arba panaikinti apylinkės teismo nutartį, kuria atsisakyta pratęsti apsaugos nuo smurto orderį, paskirti apsaugos nuo smurto orderį iki 12 kalendorinių dienų ir apie priimtą nutartį nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoja šio įstatymo
kopija). Aukštesniojo teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Apie šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose priimtus sprendimus policijos įstaiga smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį ir smurto artimoje aplinkoje patiriantį asmenį informuoja elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu. 7. Jeigu skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje priimamas šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytas sprendimas, gautas skundas, kartu su visa policijos apie įvykį turima informacija bei specializuoto kompleksinės pagalbos centro parengta pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo išvada, perduodamas apylinkės teismui. 8. Jeigu policijos įstaigos padalinyje yra gaunamas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens ar smurto artimoje aplinkoje patiriančio asmens skundas dėl jau priimto sprendimo numatyto šio straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte, šio skundo nagrinėjimas perduodamas apylinkės teismui, šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. 9. Apylinkės teisme, nagrinėjant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą skundą, gali būti rengiamas posėdis, į kurį kviečiamas policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, asmuo, pateikęs skundą ir (ar) jo advokatas (atstovas). Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie apylinkės teismo posėdžio datą, vietą ir laiką, neatvykimas netrukdo nagrinėti skundo. Apylinkės teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo skundo gavimo teisme ir apie priimtą nutartį elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu turi būti informuotas skundą pateikęs asmuo, kiti suinteresuoti subjektai (pateikiama nutarties kopija). 10. Asmuo, nesutinkantis su apylinkės teismo sprendimu, jo advokatas (atstovas) ar policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, turi teisę apskųsti apylinkės teismo sprendimą (toliau
Apygardos teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo reikiamos medžiagos gavimo iš skundžiamą sprendimą priėmusio apylinkės teismo. Apygardos teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. 11. Skundo pateikimas apygardos teismui nesustabdo apylinkės teismo sprendimo vykdymo. 12. Apylinkės ar Apygardos teismui priimant sprendimą dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo, turi būti išspręstas ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens patirtos išlaidos, susijusios su apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų vykdymu“. Spręsti pagrindiniame komitete, įvertinus Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas. 2.3
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 16 straipsnio 1 dalį ir 1 dalies 4 punktą ir ją išdėstyti taip: ,,1.
Teisė teikti akredituotą specializuotą kompleksinę pagalbą gali būti suteikiama Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje įsisteigusiai nevyriausybinei organizacijai, kuri turi ne mažesnę kaip 1 metų patirtį, teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenimis ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, dirbant žmogaus teisių ir (ar) lygių galimybių srityje, moterų ir vyrų lygių galimybių srityje, ir atitinka šiuos reikalavimus: <...>
„4) pageidaujančios teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaigos
darbuotojai, kurie dirbs tiesiogiai su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis, turi aukštąjį socialinių mokslų ar teisės studijų krypties išsilavinimą arba ne mažesnę nei
artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenimis ar smurtą patyrusiems asmenims, patirtį bei darbo žmogaus teisių ir (ar) lygių galimybių srityje patirties; Nepritarti. Pastebėtina, kad pertekliniai reikalavimai apribotų galimybes juridiniams asmenims gauti akreditaciją, ko pasėkoje, įsigaliojus įstatymui, egzistuotų mažiau paslaugų teikėjų. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Žmogaus teisių komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į projektui pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
21 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) užtikrina privalomą temų apie moterų ir
vyrų lygybę, pagarbą kiekvieno asmens orumui nestereotipinius moterų ir vyrų vaidmenis, tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir amžių;“ Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2021-12-088 Pasiūlymas. Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Apsaugos nuo smurto orderio skyrimas
apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, jei yra duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje arba jei yra pagrįstų duomenų, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, tačiau tų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. 2. Apsaugos nuo smurto orderį ne ilgiau kaip 72 valandoms 120 valandų skiria policijos pareigūnas, jei jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį priima nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo. 3.
artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 72 valandoms 120 valandų nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas:
1) laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patyrusiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas;
2) nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo gyvena ar negyvena joje kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu;
3) nesiartinti apsaugos nuo smurto orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus;
4) nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu. 4.
smurto orderį (nurodydamas apsaugos nuo smurto orderio skyrimo datą ir laiką) privalo nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoti:
1) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį
2) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką;
3) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę (nurodydamas vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos), jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta;
4) specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, kuris privalo susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti, atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo sutinka, kad šis vertinimas būtų atliktas.
Policijos pareigūnas apie skirtą apsaugos nuo smurto orderį (nurodydamas apsaugos nuo smurto orderio skyrimo datą ir laiką) privalo nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoti:
1) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį
2) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką;
3) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę (nurodydamas vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos), jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta;
4) specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, kuris privalo susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti, atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo sutinka, kad šis vertinimas būtų atliktas. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrui kartu perduodami ir atlikto smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo rezultatai.
asmeniui taikomas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens išsikėlimą. 6. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras likus ne mažiau kaip 48 72 valandoms iki apsaugos nuo smurto orderio galiojimo termino pabaigos atlieka pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei yra smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens sutikimas, kad pakartotinis smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimas būtų atliktas, ir šio vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoda policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis. Pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Policijos įstaiga įvertina pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo rezultatus ir priima sprendimą kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka arba sprendimą nesikreipti į apylinkės teismą. 7.
ilgesniam terminui, nei nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, ir dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens nepradedamas ikiteisminis tyrimas, apsaugos nuo smurto orderį skyręs policijos pareigūnas ne vėliau nei per 48
turi kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo, elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per
smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį apie kreipimosi į apylinkės teismą faktą, pateikdamas kreipimosi kopiją. 8. Apylinkės teismas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 24 36 valandas nuo policijos pareigūno kreipimosi dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo gavimo dienos ir ne vėliau kaip per 72 valandas 120 valandų nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priima sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui (nurodo jo trukmę, sąlygas, įpareigojimus) ar sprendimą nepratęsti apsaugos nuo smurto orderio. Apylinkės teismas policijos pareigūno skirtą apsaugos nuo smurto orderį 72 valandoms 120 valandų gali pratęsti iki 12
keliančiam asmeniui skirto apsaugos nuo smurto orderio taikymo terminas negali būti ilgesnis kaip 15 kalendorinių dienų. Jei apylinkės teismas nepratęsia apsaugos nuo smurto orderio, jis nenustoja galioti, kol nesibaigia šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas. 9.
elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdamas privalo informuoti policiją, asmenį, kuriam buvo skirtas apsaugos nuo smurto orderis, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas ir (ar) jei su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, specializuotos kompleksinės pagalbos centrą (pateikiama sprendimo kopija). 10. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip vykdomas apsaugos nuo smurto orderis. Apsaugos nuo smurto orderio vykdymo kontrolės tvarką nustato Lietuvos policijos generalinis komisaras. 11. Jei asmenys, dalyvaujantys vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, užtikrinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir teikiant pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, turi duomenų, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, kuriam skirtas apsaugos nuo smurto orderis, nesilaiko nustatytų įpareigojimų, jie apie tai praneša policijai, nurodydami smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens vardą, pavardę ir duomenis, patvirtinančius, kad šis asmuo nesilaiko apsaugos nuo smurto orderyje nustatytų įpareigojimų. 12. Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti, kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skirta bent viena kardomoji priemonė. 13. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, pažeidęs apsaugos nuo smurto orderyje nustatytus įpareigojimus, atsako Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka.“ Pritarti. 3. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
5 Argumentai. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr.
1.36, kad apskundimo terminai turėtų būti suderinti su orderio galiojimo terminais (skundas turi būti išnagrinėtas teisme kol dar galioja orderis – t. y. skundo dalykas egzistuoja), siūlome patikslinti terminus. Pasiūlymas. Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Šiame straipsnyje nurodyti skundai, pateikti apylinkės teismui, nagrinėjami Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Skundas apylinkės teisme rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 36 valandas nuo jo gavimo dienos ir apie priimtą nutartį elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu turi būti informuotas skundą pateikęs asmuo, kiti suinteresuoti subjektai (pateikiama nutarties kopija).“ Pritarti. 4. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
6 Argumentai. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 1.36, kad apskundimo terminai turėtų būti suderinti su orderio galiojimo terminais (skundas turi būti išnagrinėtas teisme kol dar galioja orderis – t. y. skundo dalykas egzistuoja), siūlome patikslinti terminus. Pasiūlymas. Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Šio įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje nurodytą apylinkės teismo sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį (jo nepratęsti) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo ir (ar) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo per 2 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos gali skųsti Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka aukštesniajam teismui. Pateikus šioje dalyje nurodytą skundą aukštesniajam teismui, apsaugos nuo smurto orderio vykdymas nesustabdomas. Skundas aukštesniajame teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Aukštesnysis teismas per 4 dienas nuo šioje dalyje nurodyto skundo gavimo dienos priima sprendimą atmesti skundą arba palikti galioti apylinkės teismo sprendimą, arba panaikinti apylinkės teismo nutartį, kuria atsisakyta pratęsti apsaugos nuo smurto orderį, paskirti apsaugos nuo smurto orderį iki 12 10 kalendorinių dienų ir apie priimtą nutartį nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoja šio įstatymo
kopija). Aukštesniojo teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.“ Pritarti. 5. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2021-12-0814 T Pasiūlymas. Pakeisti įstatymo projekto 14 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Specializuotos kompleksinės
pagalbos organizavimas ir teikimas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą patyrusiam asmeniui“ Pritarti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirta pranešėja: Vilija Aleknaitė-Abramikienė. Komiteto pirmininkas (Parašas) Mindaugas Lingė Komiteto biuro patarėja Asta Kazlauskienė [1] Jakštienė, R. Smurtas artimoje aplinkoje prieš moteris: baudžiamoji teisinė apsauga. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai: teisė (01 S). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2019, p. 263-264. [2] Juozapavičius, A. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo materialusis pagrindas: teorija ir praktika. Teisė, 2017, t. 103, p. 41. [3] Kaip pavyzdį galima nurodyti Jungtinės Karalystės (Anglijos ir Velso) teisinį reguliavimą, pagal kurį apsaugos nuo namų smurto pranešimą turi teisę išduoti tik tie policijos pareigūnai, kurie turi ne žemesnį kaip superintendento laipsnį.
Plačiau apie tai žr.: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus analitinė apžvalga
„Neatidėliotinos smurto artimoje aplinkoje aukų apsaugos orderiai Europos
valstybėse”. Prieiga internete: https://www.lrs.lt/sip/getFile3?p_fid=24722. [4] Pavyzdžiui, Belgijos Laikinojo gyvenamosios vietos uždraudimo smurto namuose atveju įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad iš faktų ar aplinkybių paaiškėjus, jog suaugusio asmens buvimas gyvenamojoje vietoje kelia rimtą ir tiesioginę grėsmę kitų ten pat gyvenančių asmenų saugumui, prokuroras gali skirti grėsmę keliančiam asmeniui draudimą gyventi toje vietoje. Pagal Suomijos Ribojimų orderio įstatymo 2 straipsnį ribojimų šeimoje orderis gali būti išduotas, jeigu iš asmens, kuriam taikytinas orderis, grasinimų, anksčiau padarytų veikų ar kitokio elgesio galima spręsti, kad gali būti padarytas nusikaltimas grėsmę patiriančio asmens gyvybei, sveikatai ar laisvei, o orderio išdavimas nėra nepagrįstas, atsižvelgiant į galimos veikos sunkumą, asmenų bendro gyvenimo tame pačiame būste aplinkybes ir kitus bylos faktus. Plačiau apie tai žr.: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus analitinė apžvalga „Neatidėliotinos smurto artimoje aplinkoje aukų apsaugos orderiai Europos valstybėse”. Prieiga internete: https://www.lrs.lt/sip/getFile3?p_fid=24722. [5] Žr. ten pat. [6] Plačiau apie tai žr.: Jakštienė, R. Smurtas artimoje aplinkoje prieš moteris: baudžiamoji teisinė apsauga. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai: teisė (01 S). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2019, p.
turto sunaikinimas ar sugadinimas (ANK 115 straipsnis). [8] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo
atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose“ apžvalga.
I
Vytautas Raskevičius, Dainius Kepenis, Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas, komiteto biuro, patarėjai Inga Ališauskienė, Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė; kviestieji asmenys: Seimo narė Morgana Danielė, Seimo narė Orinta Leiputė, Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Seimo narys Algirdas Sysas, Policijos departamento Veiklos analizės ir kontrolės valdybos viršininko pavaduotoja Ieva Naruševičienė, Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis, Nacionalinės teismų administracijos Teisės ir administravimo departamento Teismų veikos skyriaus patarėja Aurelija Pauliukaitė; Lietuvos Respublikos socialinės socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai Viceministrė Vilma Augienė, Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės skyriaus vedėja Jolanta Sakalauskienė, Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės skyriaus patarėjas Eitvydas Zurba, Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė Kristina Stepanova, Socialinių paslaugų skyriaus patarėja Indrė Ivanauskienė, Teisinės pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Junevičienė;
Vaiko teisių apsaugos kontrolierės vyriausioji patarėja Eivilė Žemaitytė; Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Jadvyga Andriuškevičiūtė; Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjas Simonas Mikšys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2021-11-12 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.1
2
apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad „Šis įstatymas apibrėžia <…> asmenų, kuriems skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, ar asmenų, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, ar priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, atsakomybę”. Siūlomas teisinis reguliavimas ydingais šiais aspektais. 1.1. Neaišku, kokia atsakomybė turima omenyje kalbant apie asmenis, kuriems skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Galbūt norėta pasakyti, kad šis įstatymas apibrėžia asmenų, kuriems skirtas šis orderis, teises ir pareigas, arba asmenų, kurie pažeidžia apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiu nustatytus įpareigojimus, atsakomybę. Pastaruoju atveju toks teisinis reguliavimas būtų netikslus, kadangi atsakomybę už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiu nustatytų įpareigojimų nesilaikymą siūloma apibrėžti kartu teikiamame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-1057). 1.2. Asmenys, kurių atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, nėra ir negali būti laikomi patrauktais jokios rūšies teisinėn atsakomybėn. Asmuo laikomas patrauktu baudžiamojon atsakomybėn tik tada, kai po ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo dėl jo padarytos nusikalstamos veikos yra priimamas apkaltinamasis nuosprendis.
Tai tiesiogiai išplaukia iš Konstitucijos 31 straipsnio pirmosios dalies, kurioje įtvirtinta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Dėl to projekte numatomas teisinis reguliavimas, kuriuo siūloma įtvirtinti nuostatą dėl asmenų, kurių atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, atsakomybės, yra nesuderinamas su nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimais. 1.3. Keičiamame įstatyme taip pat nėra apibrėžiama ir asmenų, dėl kurių yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, atsakomybė. Su baudžiamąja atsakomybe susiję teisiniai santykiai yra reglamentuojami Baudžiamajame kodekse (toliau – BK), kuriame aprašytos konkrečios nusikalstamų veikų sudėtys, nustatytos bausmės bei kiti baudžiamosios atsakomybės elementai (baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės, teistumas ir pan.). Dėl išvardintų priežasčių aptariamos projekto nuostatos siūlytina atsisakyti. Pritarti Siūloma 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tokią formuluotę: „[...] smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens teises ir asmenų, kuriems skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, ar asmenų, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, ar priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, atsakomybę., teises ir pareigas.“
1
2Keičiamo įstatymo 2 straipsnio, nustatančio pagrindines šio įstatymo sąvokas,
orderis yra prevencinė apsaugos priemonė, kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas, be kita ko, laikinai nesiartinti prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens.
Pastebėtina, kad šis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio apibrėžimas turėtų būti pildomas, kadangi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatoma, kad skyrus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas nesiartinti ne tik prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens, bet ir prie kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus. Pritarti TTK klausymų metu pasiūlyta iš esmės apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio sąvokos nekeisti, tačiau, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą bei į Policijos departamento patikslinimą, formuluotę papildyti nuostata „ir kartu su juo gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų“, o ne nuoroda į 8 straipsnio 3 dalies 3 punktą, kadangi keičiantis teisės aktui, gali keistis struktūrinė teisės akto dalis ir sąvoką vėl reikėtų keisti. Be to, sąvokoms nebūdingos blanketinės normos – nuorodos į teisės akto struktūrines dalis. Atsižvelgiant į pastabas, teikiama tokia sąvoka: „1.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis – prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo.“
5
dalyje siūlytina tikslinti smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens sąvoką ir paaiškinti mirusio asmens šeimos nario sampratą bei derinti šias sampratas su keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje artimai aplinkai priskirtais asmenimis, nes antraip gali kilti neaiškumų dėl smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens apibrėžties. Be to, siekiant aiškumo, siūlytina po žodžio „asmuo“ įrašyti žodžius „įskaitant vaiką“. Pritarti ŽTK klausymų metu aptarta, kad formuluotė dėl mirusio asmens šeimos nario sampratos nekorektiška ir tikslintina, nes ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo yra mirusiojo šeimos narys. Sąvoką siūloma apibrėžti taip:
„5. Smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo – asmuo, prieš kurį panaudotas
smurtas artimoje aplinkoje, arba dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens šeimos narys, kuris dėl to asmens mirties patyrė fizinę, turtinę ir
(ar) neturtinę žalą, taip pat vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku, ir (ar) vaikas, gyvenantis artimoje aplinkoje, kurioje buvo smurtauta.“
9
specializuotos kompleksinės pagalbos centru gali būti akredituojamas tik viešąsias paslaugas teikiantis juridinis asmuo.
Atkreiptinas dėmesys, kad projektu nėra nurodoma, kad specializuotą kompleksinę pagalbą galėtų teikti tik viešieji juridiniai asmenys, akreditavimo minėtai paslaugai teikti galimybę išimtinai susiejant su viešųjų paslaugų teikimu. Pastebėtina, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalimi, viešoji paslauga apibrėžiama kaip pagal įstatymų ir (ar) viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus vykdoma šių subjektų prižiūrima veikla, kuria sukuriama valstybės ar savivaldybių garantuojama ir visuomenės nariams vienodai prieinama nauda. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą galėtų būti suteikiama tik viešąsias paslaugas jau teikiančiam asmeniui, tuo tarpu viešoji įstaiga (ar kitas juridinis asmuo), kurios veiklos pobūdis ir turimi materialieji bei žmogiškieji resursai atitiktų keičiamo įstatymo 16 straipsnio nustatytus reikalavimus, negalėtų kreiptis dėl akreditacijos, nes ji dar „neteikia viešųjų paslaugų“. Pastebėtina ir tai, kad viešuosius interesus tenkinančių paslaugų teikimas gali būti tik dalis juridinio asmens veiklos, todėl abejotina, ar toks siauras ratas juridinių asmenų, galinčių kreiptis dėl veiklos akreditacijos, yra proporcingas ir pagrįstas. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kodėl specializuotos kompleksinės pagalbos teikimas siejamas tik su juridiniu asmeniu, tuo tarpu akreditacijos galimybės juridinių asmenų padaliniams ar organizacijoms nėra.
Atsižvelgiant į tai siūlytina projekto nuostatas tikslinti, nustatant, jog teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą gali būti suteikiama Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusiam juridiniam asmeniui ar kitai organizacijai, jų padaliniui, kuris siekia teikti specializuotą kompleksinę pagalbą ir atitinka tam tikrus reikalavimus. Pritarti iš dalies Nuostata tikslintina, įtraukiant platesnį juridinių asmenų ratą. Tai turėtų būti tik akredituotas viešieji juridiniai asmenys, nes darbas reikalauja specialių žinių ir patyrimo, dirbama su smurtą patyrusiais asmenimis, tam tikra prasme ir jų sveikata, psichologine būkle. Atkreiptas dėmesys į akreditavimo reikalavimų sugriežtinimą. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
10
atsisakyti, nes joje nenustatomos jokios naujos teisės normos, o tik teikiama nuoroda į kitus įstatymus. Iškilus reikalui išaiškinti vienas ar kitas sampratas, būtų vadovaujamasi jau įtvirtintais teisės aiškinimo principais, kituose įstatymuose įtvirtinta terminija ir nesant nuorodų į tuos įstatymus. Tokia nuoroda būtų pateisinama tuo atveju, jeigu ta pati sąvoka keliuose įstatymuose yra apibrėžta skirtingai. Pritarti TTK klausymų metu pritarta šios dalies išbraukimui. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
principą, o 5 punkte – moterų ir vyrų lygybės principą.
Atsižvelgiant į tai, kad lygiateisiškumo principas nustato, jog visi asmenys, nepaisant jų lyties, turi lygias teises į apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotą kompleksinę pagalbą, dalyvauti smurto artimoje aplinkoje prevencijos veiklose, neaišku, kodėl kitame punkte yra atskirai išskirtas moterų ir vyrų lygybės principas. Nesuprantama, kodėl vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, planuojant apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims priemones, organizuojant mokymus asmenims, dirbantiems su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis, atsižvelgiama tik į skirtingus moterų ir vyrų poreikius, nes skirtingus poreikius gali turėti ir kiti asmenys, pvz., skirtingo amžiaus asmenys, asmenys su negalia ir pan. Pritarti Lyčių lygybė reiškia ne tik vienodų sąlygų moterims ir vyrams sudarymą, bet ir tikslingų priemonių taikymą siekiant pašalinti istoriškai susiformavusią nelygybę. Statistiškai moterys sudaro 80 proc. nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių asmenų. Todėl teikiant paslaugas reikia siekti ne skaitinės lyčių lygybės, o didesnio paslaugų pritaikomumo konkrečios grupės poreikiams, aiškiai suvokiant, kad vienos paslaugos yra labiau reikalingos moterims, o kitos – vyrams. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas turi įtvirtinti paslaugų pritaikomumo principą.
Siūloma formuluotė: „5) paslaugų pritaikomumo – vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, planuojant apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims priemones, organizuojant mokymus asmenims, dirbantiems su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis, taip pat mokytojams, pareigūnams, atsižvelgiama į skirtingus moterų, ir vyrų ir vaikų individualius poreikius, užtikrinamos moterų ir vyrų lygios galimybės gauti pagalbą; planuojant, užtikrinant pagalbą, atsižvelgiama į moterų diskriminacinę padėtį pagal patiriamo smurto artimoje aplinkoje mastą bei smurto lyties pagrindu pobūdį;“
7
„asmens įgalinimas“ turinį. Pritarti Patikslinama įstatymo 3 straipsnio 7 dalies formuluotė: „objektyviai vertinti situaciją dėl galimai patiriamo smurto ar smurto pavojaus ir priimti savarankiškus sprendimus“. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
8
tikslinti nuostatą „<...> atvejus, kai tokią informaciją reikalauja pateikti įgaliotos institucijos ar įstaigos, kiti teisę gauti šiuos duomenis turintys asmenys“. Šiame punkte vietoj žodžio „įgaliotos“ siūlytina įrašyti „kompetentingos“, nes palikus siūlomą formuluotę galima būtų suprasti, kad institucijos ar įstaigos, kurios turi teisę gauti aptariamą informaciją įstatymų nustatyta tvarka dar turėtų gauti ir įgaliojimus. Jeigu nuostata nebūtų patikslinta, reikėtų nustatyti kas ir kam tokius įgaliojimus gali suteikti. Pritarti
2021-11-12 II 9.
Keičiamo įstatymo II skyriaus pavadinime reikėtų atsisakyti žodžio „ATSAKINGŲ“, nes kiekviena institucija yra atsakinga už jai nustatytas kompetencijas. Pritarti
institucijų ir įstaigų kompetenciją smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo srityse. Atsižvelgiant į tai, straipsnio nuostatas reikėtų tikslinti, apibrėžti tik kompetencijas ir atsisakyti kompetencijas įgyvendinančių nuostatų (pavyzdžiui, „rengia ir priima teisės aktus“). Nepritarti Nėra pakankamai aiški pastaba, projekte laikomasi išsamaus kompetencijų aprašymo principo ir institucijų vykdomų veiksmų detalizavimo, siekiant aiškumo ir konkretumo. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
11
siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija formuoja valstybės apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama. Šį punktą reikėtų patikslinti ir nurodyti ką organizuoja ir koordinuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Nepritarti Aukščiau nurodoma, kad ministerija organizuoja ir koordinuoja valstybinės politikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims įgyvendinimą. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
12 12.
Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, pagal kurią Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims organizavimo, diskutuotina. Galima preziumuoti, kad pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą, valstybės apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims politikos priemonių įgyvendinimą organizuoja ir koordinuoja ministerija. Neaišku, kokiu tikslu ministerija turėtų teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims organizavimo, nes Vyriausybei tokia funkcija nėra nustatyta. Pritarti Atsižvelgiant į būtiną tarp institucinio bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo būtinybę ne vienos ministerijos kompetencijų lauke, užtikrinant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, manytina, kad tikslinga teikti pasiūlymus Vyriausybei, taip užtikrinant politikos koordinavimo ir kontrolės veikimą tarpministeriniu lygmeniu. Tačiau nuostata gali būti tobulintina, nurodant, kad teikia pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
14
nustatyti, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija įgalioja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžią įstaigą akredituoti specializuotą kompleksinę pagalbą ir sudaryti sutartį su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga dėl lėšų specializuotai kompleksinei pagalbai teikti skyrimo.
Pažymėtina, kad vykdyti tam tikrą veiklą paprastai akredituojamos įstaigos ar kiti juridiniai asmenys, jų padaliniai, todėl nuostatą, pagal kurią būtų akredituojama pagalba reikėtų tikslinti. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punktą reikėtų tikslinti atsižvelgiant į tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžios įstaigos veikia pagal jų veiklą reguliuojančius nuostatus ar kitus teisinį statusą apibrėžiančius aktus, būtent veiklą reguliuojančiuose aktuose turi būti nustatyta įstaigos kompetencija ex officio suteikti įstaigoms akreditaciją teikti specializuotą kompleksinę pagalbą. Pažymėtina, kad įgaliojimas, kaip teisę atstovauti kitam asmeniui patvirtinantis dokumentas, galėtų būti įtvirtintas tuo atveju, jeigu nurodyta įstaigos veiklos akreditavimo funkcija būtų nustatyta pačiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, o pastaroji įgaliotų ją atlikti pavaldžią ar kitą įstaigą. Pritarti Tikslinama formuluotė: „4) įgalioja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžią įstaigą akredituoti specializuotą kompleksinę pagalbą ir sudaryti sutartį su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga dėl lėšų specializuotai kompleksinei pagalbai teikti skyrimo;“. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
14 14.
Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos dėl teisės sudaryti sutartį su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga dėl lėšų specializuotai kompleksinei pagalbai teikti skyrimo reikėtų atsisakyti, nes valstybės ir savivaldybių biudžetų, kitų valstybės sudaromų lėšų fondų sudarymo ir lėšų naudojimo teisiniai santykiai nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas, siūloma nuostata iš esmės nedera su galiojančia valstybės biudžeto lėšų naudojimo tvarka. Pritarti Tikslinama formuluotė: „4) įgalioja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžią įstaigą akredituoti specializuotą kompleksinę pagalbą ir sudaryti sutartį su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga dėl lėšų specializuotai kompleksinei pagalbai teikti skyrimo;“. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
punktuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai siūlomos nustatyti viešosios nuomonės tyrimų ir mokslinių tyrimų smurto artimoje aplinkoje tema, mokymų ir kvalifikacijos tobulinimo kursų organizavimo, informacijos apie mokymų smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo, statistinių duomenų rinkimo organizavimo funkcijos diskutuotinos, nes šios funkcijos nėra politiką formuojančių institucijų kompetencijos sritys. Pritarti iš dalies
31
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija „koordinuoja asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims“. Neaišku, kokia forma turėtų pasireikšti sveikatos paslaugų teikimo „koordinavimas“.
Pastebėtina, kad pagal Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnį, Sveikatos apsaugos ministerija nustato Sveikatos priežiūros mastą pagal Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos veiklos organizavimo ir sveikatos priežiūros paslaugų lygius. Pritarti „Koordinuoja“ keičiama į „užtikrina“. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
32
įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti Sveikatos apsaugos ministerijos pareigą organizuoti visuomenės sveikatos biurų darbuotojų (tiesiogiai dirbančių su gyventojais) mokymus smurto artimoje aplinkoje atpažinimo, prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo temomis. Neaišku, kodėl nei šiame, nei kituose straipsniuose nėra minimos biudžetinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, kurių steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija, ir kurios pagal Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 7 straipsnį vykdo visuomenės psichikos sveikatos priežiūrą, psichikos ir elgesio sutrikimų profilaktiką ir stebėseną (monitoringą), organizuodamos koordinuotą, multidisciplininę, kompleksinę profilaktikos, gydymo bei psichosocialinės reabilitacijos ir reintegracijos sistemą psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems asmenims ir jų šeimoms, užtikrindamos tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą vykdant programas, skirtas smurto, prievartos, patyčių, agresijos šeimoje, darbe bei visuomenėje. Pritarti iš dalies Pagal Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą ši nuostata aktuali savivaldos sveikatos biurams, kurių funkcija tiesiogiai susijusi su smurto prevencija. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nacionalinės įstaigos savo darbuotojų kvalifikaciją kelia pagal poreikį, priklausomai nuo darbo pobūdžio.
Siūloma formuluotė: „2) koordinuoja ir kontroliuoja visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, kurios pagal kompetenciją organizuoja moksliniais įrodymais ir gerąja praktika pagrįstus asmens sveikatos priežiūros specialistų, savivaldybių visuomenės sveikatos biurų darbuotojų (tiesiogiai dirbančių su gyventojais) mokymus smurto artimoje aplinkoje atpažinimo, prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo temomis, veiklą.“
4
vidaus reikalų ministerijai organizuoti statistinių duomenų apie nusikalstamas veikas, susijusias su smurtu artimoje aplinkoje, bei asmenis, dėl kurių priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, rinkimą ir analizę. 18.1 Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamo įstatymo projekto lieka neaišku, kokios nusikalstamos veikos būtų laikomos susijusiomis su smurtu artimoje aplinkoje. Manytina, jog orientacinis tokių nusikalstamų veikų sąrašas galėtų būti sudaromas remiantis BK specialiosios dalies straipsniais, kuriuose numatoma pareiga pradėti ikiteisminį tyrimą nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių (BK 140, 145, 148, 148¹, 149, 150, 151, 165 straipsniai), tačiau pastebėtina, kad ir šie BK specialiosios dalies straipsniai nepilnai atspindi, kokios veikos gali būti padaromos smurtaujant artimoje aplinkoje[¹]. Tiksliai identifikuoti tokių veikų nepadeda ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio
formuluojamas itin plačiai ir iš esmės apima gerokai platesnį veikų sąrašą negu tas, kuris įtvirtintas BK. 18.2.
apie asmenis, dėl kurių priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, formuluojama ne per siaurai. Pažymėtina, kad sisteminė Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 4 dalies ir BK straipsnių, reglamentuojančių atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, analizė leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymo faktą teismas savo baigiamajame procesiniame sprendime iš esmės pripažįsta ir tada, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar aptariama pareiga neturėtų apimti ir tokių atvejų. Priešingu atveju, keltina abejonė dėl to, ar Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos renkami bei analizuojami duomenys sudarytų pakankamas prielaidas kiek įmanoma tiksliau nustatyti realias smurto artimoje aplinkoje paplitimo tendencijas. Pritarti iš dalies
6
tarnyba turėtų organizuoti baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose – vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka, kai asmeniui yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis padarius nusikalstamą veiką artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Toks teisinis reguliavimas sistemiškai nederėtų su BK ir BPK nuostatomis, kadangi baudžiamojo poveikio priemonės gali būti paskiriamos ne tik tada, kai yra priimamas apkaltinamasis teismo nuosprendis, bet ir tada, kai, pvz., yra priimamas nuosprendis nutraukti baudžiamąją bylą esant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindams (BK 67 straipsnio 2 dalis, BPK 303 straipsnio 4 dalis). Dėl to siūlytina keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nenurodyti konkrečios teismo procesinio sprendimo rūšies. Pritarti Siūloma formuluotė: „6.
Lietuvos probacijos tarnyba organizuoja baudžiamojo poveikio priemones – asmenų, dėl kurių priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis padarius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, dalyvavimo smurtinį elgesį artimoje aplinkoje ir (ar) lyties pagrindu keičiančiose programose – vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka.“
6
įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje vietoje nusikalstamų veikų artimajam giminaičiui ar šeimos nariui turėtų būti akcentuojamos nusikalstamos veikos, turinčios smurto artimoje aplinkoje požymių. Pritarti Siūloma formuluotė: „6. Lietuvos probacijos tarnyba organizuoja baudžiamojo poveikio priemones – asmenų, dėl kurių priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis padarius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, dalyvavimo smurtinį elgesį artimoje aplinkoje ir (ar) lyties pagrindu keičiančiose programose – vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka.“
82
neišduoda leidimo laikyti ar leidimo nešiotis ginklus arba jį panaikina asmenims, dėl kurių priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje. Pastebėtina, kad nurodytame punkte kalbama tik apie apkaltinamuosius teismo nuosprendžius, tačiau Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas ir tais atvejais, kai asmuo dėl tam tikrų nusikalstamų veikų yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kaip jau minėta, atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės apkaltinamasis teismo nuosprendis nėra priimamas, todėl keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 2 punktas turėtų būti tikslinamas. Pritarti
82
neišduoda leidimo laikyti ar leidimo nešiotis ginklus arba jį panaikina inter alia apsaugos nuo smurto orderį gavusiems asmenims <...> Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme leidimo laikyti ar leidimo nešiotis ginklus suteikimo/panaikinimo tvarkos apsaugos nuo smurto orderio skyrimo atveju nėra įtvirtinta, todėl minėtas įstatymas sistemiškai turėtų būti pildomas. Pritarti iš dalies Ne šio įstatymo dalykas, tačiau, siekiant aiškumo ir įstatymų suderinamumo, siūlytina taisyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą.
TTK pastebėjimu, nors šiuo metu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme ir neįvardytas pagrindas – apsaugos nuo smurto orderio išdavimas, tačiau sistemiškai įvertinus visą įstatymą, orderio išdavimo atvejį galėtų apimti galiojančios redakcijos kelių straipsnių nuostatos: Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokie asmenys nelaikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis:<...>2 dalis: <...>
12) kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per metus pakartotinai padarė teisės pažeidimą;
13) kuriam leidimo nešiotis ginklus, leidimo laikyti ginklus galiojimas buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio 2 dalyje, išskyrus šios dalies 9 punktą, ar kitų įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat už kitus ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai. 40 straipsnis. Leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus galiojimo panaikinimas
punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas: <...>
straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 9 punktą, numatytoms sąlygoms;
kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policijos įstaiga nurodo leidimo galiojimo panaikinimo motyvus;
122 23.
Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 12 dalies 2 punkte siūloma įtvirtinti savivaldybės vykdomosios institucijos pareigą bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis, tačiau nei iš šio, nei iš kitų projekto straipsnių neaišku, kokia forma turėtų būti vykdomas bendradarbiavimas. Projektas tikslintinas, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti Siūloma formuluotė: „2) bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios rengia ir vykdo smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo programas, prisidėdamos pagal kompetenciją prie programų rengimo ir įgyvendinimo.“ Savivaldybės vykdomosios institucijos kompetencijos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje išdėstytos kituose 4 straipsnio
124
papildyti, nustatant, kad savivaldybės vykdomoji institucija ne tik organizuoja socialinių paslaugų teikimą, bet ir kontroliuoja jų kokybę, kaip tai nustatyta Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 12 punkte. Pritarti Papildyta: „ir kontroliuoja šių paslaugų jų kokybę“. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
126
savivaldybės vykdomoji institucija rengia programas (mokymus) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių darbuotojams. Nuostata kelia abejonių. Pastebėtina, kad Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba yra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jos įgaliotų tarnautojų sudėtį tvirtina, kvalifikacinius reikalavimus nustato ir tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Nepritarti Ministerija ir toliau nustatys kvalifikacinius reikalavimus, tačiau svarbu, kad VVTĮT darbuotojai veiktų solidariai su kitais savivaldybės darbuotojais, būtų integrali vietos bendruomenės dalis, todėl tokia mokymų tvarka tikslinga. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
127
nuostata, įpareigojančia savivaldybės vykdomąją instituciją nurodytame punkte numatytą sąrašą paskelbti viešai ir nustatyti, kur toks sąrašas turėtų būti skelbiamas. Pritarti
2
Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje tarybos teisinį statusą. Šio straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią Vyriausybė tvirtina Tarybos nuostatus ir institucinę Tarybos sudėtį reikėtų tikslinti, atsižvelgiant į tai, kad pagal šio straipsnio 1 dalį, Taryba veiktų prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, todėl Tarybos steigėju turėtų būti nurodyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tuo pačiu steigėjas turėtų tvirtinti Tarybos nuostatus ir institucinę Tarybos sudėtį. Pritarti
1
kas turi būti įtraukti į Komisijos sudėtį, reikėtų atsisakyti, nes Komisija turėtų būti sudaroma atsižvelgiant į konkrečioje savivaldybėje aktualius klausimus.
Pažymėtina ir tai, kad pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, Komisija teiktų pasiūlymus dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje politikos įgyvendinimo ir kitais klausimais, kurių teikimas galėtų būti nesuderinami su kai kurių Komisijos narių einamomis pareigomis (pavyzdžiui, prokurorų). Be to, abejotinas siūlymas nustatyti alternatyvą – sudaryti Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisiją arba savivaldybės administracijos darbuotojui priskirti smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo politikos įgyvendinimo koordinavimo funkcijas. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos Komisijos ir 3 dalyje nurodytos savivaldybės administracijos darbuotojo funkcijos nėra tapačios. Be to, neaišku, kokius įgaliojimus galėtų turėti savivaldybės administracijos darbuotojas, kad realiai įgyvendintų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo politikos įgyvendinimo koordinavimo funkciją, atsižvelgiant į tai, kad pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikia skirtingo teisinio statuso subjektai. Pritarti Socialinių reikalų ir darbo komitetas yra nurodęs, kad klausimas suderintas su Lietuvos savivaldybių asociacija, siekiant numatyti galimybę pasirinkti apsaugos nuo smurto artimoje politikos įgyvendinimo modelį pačioms savivaldybėms, tačiau dėl įstatymo nuostatų įgyvendinimo vienodumo tikslinga, kad egzistuotų vienas modelis. Registruotas analogiškas Seimo narių siūlymas, kuriam siūloma pritarti. 29.
1
smurto orderio skyrimo pagrindų koncepciją, pagal kurią šis orderis galėtų būti skiriamas turint duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje su sąlyga, kad jų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, yra abejotina. Pažymėtina, kad Lietuvos baudžiamajame procese ikiteisminis tyrimas iš esmės turi būti pradedamas esant minimalaus tikėtinumo ir minimaliam kiekiui nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių[²]. Tai suponuoja, kad turint duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje ikiteisminis tyrimas turėtų būti pradedamas visais atvejais (žinoma, jeigu toks smurtas atitinka bent vienos BK aprašytos nusikalstamos veikos sudėties požymius). Taigi abejotina, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra suderinamas su pamatinėmis baudžiamojo proceso taisyklėmis. Atitinkamai, kyla abejonių ir dėl to, ar įstatymo projekte numatomas materialusis apsaugos nuo smurto orderio skyrimo pagrindas – duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje turėjimas – nesukurtų situacijų, kai vietoje ikiteisminio tyrimo pradėjimo policijos pareigūnas kaip alternatyvą pasirinktų apsaugos nuo smurto orderio skyrimą. Tokiu atveju smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens teisinė apsauga būtų ne padidinta, o kaip tik sumažinta, kadangi baudžiamasis procesas įgalina valstybę taikyti gerokai daugiau priemonių, skirtų apsaugoti nuo gresiančio pavojaus. Kita vertus, jeigu turėdami duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje policijos pareigūnai pirmenybę teiktų ikiteisminio tyrimo pradėjimui, tuomet neaišku, ar praktikoje apsaugos nuo smurto orderis apskritai būtų taikomas. Pritarti Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies formuluotė siūloma patikslinti pagal papildomo Teisės ir teisėtvarkos komiteto bei Seimo narių pateiktus siūlymus: „1.
Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, jei yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje arba jei yra pagrįstų duomenų, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, tačiau tų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
8
smurto orderis ribotų smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens konstitucines teises, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais. 30.1. Remiantis keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, šį orderį ne ilgiau kaip
aiškinamajame rašte nurodoma, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį tokio pobūdžio orderiai skiriami policijos pareigūno sprendimu, yra būdingas ir kitoms Europos valstybėms. Tačiau įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra aptarti klausimai, susiję su policijos pareigūnų statusu tose valstybėse, kuriose policijos pareigūnai turi tokią teisę – pvz., nėra aišku, koks turi būti apsaugos orderį skiriančio pareigūno laipsnis, išsilavinimas ir pan.[³] Be to, pačiame įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad yra ir valstybių, kur tokio pobūdžio orderius skiria ne policijos pareigūnas, o prokuroras (Belgija). Taigi diskutuotina, ar teikiamame įstatymo projekte numatomas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį galintis skirti subjektas – policijos pareigūnas – šiuo atveju yra tinkamas.
Jei visgi būtų apsispręsta pritarti projekto rengėjų siūlymui teisę skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį suteikti policijos pareigūnams, tuomet, mūsų nuomone, konstitucinių asmens teisių apsaugą geriau garantuotų toks teisinis reguliavimas, pagal kurį apsaugos orderius galėtų skirti ne bet kurie, o tik tam tikrus specialius reikalavimus atitinkantys ir tam reikalingą kompetenciją turintys policijos pareigūnai. 30.2. Diskutuotina, ar keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje neturėtų būti konkrečiai įvardintas smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos laipsnis, kuriam esant būtų pagrindas paskirti apsaugos nuo smurto orderį. Atsižvelgiant į apsaugos nuo smurto orderiu sukuriamų suvaržymų esmę (draudimas patekti į savo namus gali būti vertinamas kaip žmogaus teisių pažeidimas), manytina, kad toks orderis neturėtų būti skiriamas esant net pačiai menkiausiai rizikai, kad asmuo ateityje gali smurtauti[⁴]. Kita vertus, keltina prielaida, jog šis laipsnis galimai būtų nustatytas keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje minimuose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro tvirtinamuose smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijuose, tačiau abejotina, ar toks teisinis reguliavimas būtų suderinamas su Konstitucinio Teismo formuojama doktrina, pagal kurią su asmens teisių ribojimais susiję klausimai turi būti reguliuojami ne poįstatyminiuose teisės aktuose, o įstatymuose (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. kovo 24 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). 30.3 Iš projekto nuostatų neaišku, kieno iniciatyva gali būti paskirtas apsaugos nuo smurto orderis.
Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas, galima daryti išvadą, jog apsaugos nuo smurto orderis gali būti paskirtas policijos pareigūno iniciatyva smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui to neprašant ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui šiame procese nedalyvaujant. Manytume, jog siekiant aiškumo, projekto 8 straipsnio 2 dalyje reikėtų nustatyti, kokiais atvejais apsaugos nuo smurto orderis gali būti paskirtas ex parte ir ex officio. 30.4. Iš siūlomo reguliavimo neaišku, kokius veiksmus turi atlikti policijos pareigūnas, kokias teises turi konflikto šalys (pvz., ar policijos pareigūnas turi nuvykti į įvykio vietą, ar turi išklausyti konflikto šalis, kartu su jomis gyvenančių asmenų nuomonę). Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo formuojamą doktriną, pagal kurią su asmens teisių ribojimais susiję klausimai turi būti reguliuojami ne poįstatyminiuose teisės aktuose, o įstatymuose (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. kovo 24 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), manytina, kad smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijai ir asmenų teisės ir pareigos vertinant pavojaus riziką turėtų būti nustatyti įstatyme. Šiame kontekste pastebėtina, kad kitų valstybių įstatymuose, reguliuojančiuose apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, yra nustatomos tokio skyrimo procedūros.[⁵] Pritarti iš dalies Siekiant tarpusavyje derinti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens apsaugos poreikį bei smurto artimoje aplinkoje riziką keliančio asmens konstitucines teises, po klausymų papildomame Tesės ir teisėtvarkos komitete parengtas kompromisinis apsaugos nuo smurto orderio skyrimo ir apskundimo mechanizmas, įtvirtintas šio įstatymo 8 ir 9 straipsniuose.
Pagal šį modelį, apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, atlikęs smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimą pagal patvirtintus kriterijus. „Vientiso“ apsaugos nuo smurto orderio skyrimo mechanizmas be poreikio tokį orderį pratęsti maksimaliai apsaugo smurto artimoje aplinkoje riziką patiriančio asmens interesus, nes nėra sukeliama antrinio traumavimo rizika dėl pakartotinio smurto rizikos vertinimo. Tuo tarpu smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens konstitucinės teisės užtikrinamos sudarant galimybę teismui apskųsti skirtą apsaugos nuo smurto orderį nuo šio orderio skyrimo momento iki jo galiojimo pabaigos. Pagal įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintus skundo nagrinėjimo terminus, apylinkės teismas turės galimybę nepagrįstą orderį panaikinti per 96 val. Be to, skundą parengs ir teismui teiks policijos įstaiga, todėl sudaroma galimybė apsaugos nuo smurto orderį apskųsti teismui maksimaliai paprastai ir nesudėtingai, t. y. remiantis skundo pateikimu orderį skyrusiai policijos įstaigai. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
neaišku, koks galėtų būti minimalus policijos pareigūno paskirto apsaugos nuo smurto orderio galiojimo terminas.
Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jis galėtų būti skiriamas „ne ilgiau kaip 72 valandoms”, o to paties straipsnio 3 dalyje – kad 72 valandoms, t. y. nebelieka formuluotės „ne ilgiau kaip”. Be to, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje specializuotos kompleksinės pagalbos centrai įpareigojami atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki apsaugos nuo smurto orderio galiojimo termino pabaigos, jei yra smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens sutikimas, kad toks vertinimas būtų atliktas, todėl akivaizdu, jog apsaugos nuo smurto orderis net teoriškai negalėtų būti skiriamas trumpiau nei 48 valandoms. Siūlytina šį aspektą aiškiai reglamentuoti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje. Pritarti Pagal siūlomą apsaugos nuo smurto orderio skyrimo modelį, apsaugos nuo smurto orderis skiriamas 15 dienų laikotarpiui. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
7
nustatyta Policijos kompetencija spręsti dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo, tuo tarpu keičiamo įstatymo 8 straipsnyje subjektu, skiriančiu apsaugos nuo smurto orderį, yra įvardijamas policijos pareigūnas, o ne Policija. Be to, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad tuo atveju jei apsaugos nuo smurto orderį reikia skirti ilgesniam terminui, nei nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, ir dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens nepradedamas ikiteisminis tyrimas, apsaugos nuo smurto orderį skyręs policijos pareigūnas ne vėliau nei per 48 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo dienos turi kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo.
Taigi vadovaujantis keičiamo įstatymo nuostatomis, dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo turi kreiptis tas pats orderį išdavęs policijos pareigūnas. Nuostatos, pagal kurią tam tikrus veiksmus gali atlikti tik orderį skyręs policijos pareigūnas, reikėtų atsisakyti, nes toks policijos pareigūnų funkcijų suvaržymas nėra pagrįstas. Be to, galėtų kilti tokių reikalavimų įgyvendinimo neaiškumų, pavyzdžiui, jeigu orderį skyręs pareigūnas susirgtų, nutrauktų tarnybą. Atkreiptinas dėmesys, kad dalis policijos pareigūnų, galinčių skirti apsaugos nuo smurto orderius, dirba pagal pamainų grafikus, todėl iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip tokiu atveju, kai orderį skyręs policijos pareigūnas kitas dvi paras nedirbtų, praktikoje būtų įgyvendinama nuostata „apsaugos nuo smurto orderį skyręs policijos pareigūnas ne vėliau nei per 48 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo dienos turi kreiptis į apylinkės teismą“. Pritarti Pagal TTK suformuluotus siūlymus, apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, jei jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Policijos pareigūnas apie skirtą apsaugos nuo smurto orderį nedelsdamas informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą bei specializuotos kompleksinės pagalbos centrą.
Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip vykdomas apsaugos nuo smurto orderis. Policijos pareigūno sprendimas skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti per 15 dienų gali būti skundžiamas apylinkės teismui. Skundą gavusiame policijos įtaigos padalinyje sprendimai priimami per 48 val. Policijos įstaigos padalinys, gavęs skundą dėl sprendimo skirti ir (ar) neskirti apsaugos nuo smurto orderį, apie gautą skundą elektroninio ryšio priemonėmis nedelsiant informuoja specializuotą kompleksinės pagalbos centrą. Policijos įstaigos padalinys gautą skundą, kartu su visa policijos apie įvykį turima informacija tą pačią dieną elektroninėmis ryšio priemonėmis perduodamas apylinkės teismui. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
8
apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo klausimą nagrinėtų vadovaudamasis BPK nuostatomis. Vis tik iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra visiškai aišku, kokį procesinį statusą teisminio nagrinėjimo metu turėtų turėti smurto pavojų patiriantis asmuo ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo (pvz., galbūt nukentėjusiojo ir įtariamojo). Atsižvelgti Pagal TTK siūlymus, apskritai atsisakoma smurto orderio pratęsimo. Įstatymo 9 str. 11 d. nurodyta, kad skundai dėl apsaugos nuo smurto orderio, pateikti apylinkės ar apygardos teismui, tiek kiek nesureguliuota šio įstatymo proceso normomis, nagrinėjami Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Prokuroro dalyvavimas tokio pobūdžio bylose nėra numatomas. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
8 34.
Remiantis keičiamo įstatymo 8 straipsnio 8 dalimi, apylinkės teismas, nusprendęs nepratęsti apsaugos nuo smurto orderio, neturėtų teisės jo panaikinti dar prieš pasibaigiant keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytam jo galiojimo terminui („Jei apylinkės teismas nepratęsia apsaugos nuo smurto orderio, jis nenustoja galioti, kol nesibaigia šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas”). Taigi teismas iš esmės negalėtų panaikinti šio orderio taikymo net ir tais atvejais, kai būtų nustatyta, kad policijos pareigūnas jį paskyrė nesant teisės aktuose numatytų pagrindų. Manytina, kad tokia įstatyminė nuostata nepagrįstai apribotų konstitucinę teismo funkciją – vykdyti teisingumą. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, jog negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų neleidžiama teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą; antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, taip pat nuo konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Pritarti Pagal TTK siūlymus, šios nuostatos atsisakoma. Įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje nurodoma, kad jeigu apsaugos nuo smurto orderio skyrimas apskųstas teismui ir teismas, įvertinęs orderio skyrimo teisėtumą, panaikina orderį anksčiau, negu sueina
priėmimo momento. Tokia galimybė numatoma tiek apylinkės, tiek apygardos teismui. 35.
1
mechanizmas, pagal kurį skundus dėl policijos pareigūno sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti nagrinėtų policijos įstaigos vadovas, nesukeltų praktinių įstatymo taikymo problemų. Antai įmanoma, kad apsaugos nuo smurto orderį skyręs policijos pareigūnas kreiptųsi į apylinkės teismą dėl orderio pratęsimo ir tuo pačiu metu asmuo, kuriam paskirtas orderis, policijos pareigūno sprendimą skirti orderį skųstų policijos įstaigos vadovui. Tokiu atveju galėtų susidaryti dviprasmiška situacija, kai tuo pačiu metu teismas priimtų sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderio galiojimą, o policijos įstaigos vadovas – sprendimą panaikinti orderį. Siekiant to išvengti, svarstytina galimybė keičiamo įstatymo 9 straipsnį koreguoti, jame įtvirtinant teisę skųsti policijos pareigūno sprendimus tiesiogiai apylinkės teismui. Pritarti Suvestinėje įstatymo redakcijoje dviprasmybė pašalinta numačius, kad policijos pareigūnas gali skirti apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui (nenumatant pratęsimo galimybės), o policijos pareigūno sprendimai, esant poreikiui, tiesiogiai skundžiami apylinkės teismui. 36. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
orderis policijos pareigūno gali būti skiriamas ne ilgiau nei 72 valandoms. Atsižvelgiant į tai, abejotinas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1-4 dalyse numatyto apsaugos nuo smurto orderio apskundimo mechanizmo veiksmingumas.
Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo ir (ar) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo policijos pareigūno sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti gali skųsti policijos įstaigos, kurioje policijos pareigūnas tarnauja, vadovui per 24 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (atsisakymo skirti apsaugos nuo smurto orderį). Sprendimas dėl šio skundo gali būti priimamas per 24 valandas, o sprendimo įteikimui numatoma dar 12 valandų. Taigi asmuo, nesutinkantis su policijos įstaigos vadovo sprendimu, šio sprendimo apskundimui teisme turi tik 12 valandų. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad skundas apylinkės teisme rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo gavimo dienos. Taigi vadovaujantis keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1-4 dalyse numatyta apsaugos nuo smurto orderio apskundimo tvarka, dažnu atveju skundą priėmus nagrinėti teisme nebelieka paties skundo objekto, nes sueina keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatytas jo galiojimo terminas. Atsižvelgiant į tai abejotina, ar apsaugos nuo smurto orderio apskundimo tvarka ir terminai būtų realiai pritaikomi praktikoje. Pritarti Pagal TTK siūlymus, Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad apsaugos nuo smurto orderio skyrimas arba neskyrimas per 15 dienų (t. y. visą orderio galiojimo laiką) gali būti skundžiamas apylinkės teismui. Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad skundą gavęs policijos įstaigos padalinys sprendimą netenkinti skundo priima per 48 valandas.
Tokiu atveju gautas skundas, kartu su visa policijos apie įvykį turima informacija tą pačią dieną elektroninėmis ryšio priemonėmis perduodamas apylinkės teismui. Pagal įstatymo 9 straipsnio 8 ir 9 dalis, apylinkės teismas skundą išnagrinėja per dvi darbo dienas nuo jo gavimo. Praktikoje tai reiškia, kad nuo apskundimo momento iki pirmos instancijos teismo sprendimo, kuriuo pagal įstatymo 8 straipsnio 8 dalį gali būti stabdomas apsaugos nuo smurto orderis, praeis nuo 96 val. iki 144 val. (jei skundas apylinkės teismui bus pateiktas ne darbo dienomis, pvz., penktadienį po darbo valandų). Taigi situacijos, kai skundą priėmus nagrinėti tesime, nebeliks paties skundo objekto, t. y. apsaugos nuo smurto orderio, susiklostys tik tada, kai skundas teismui bus teikiamas tik antroje apsaugos nuo smurto orderio galiojimo termino pusėje. Tokiu atveju aktuali 9 straipsnio 13 dalis, numatanti, kad Apylinkės ar Apygardos teismui priimant sprendimą dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo, turi būti išspręstas ir klausimas dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens patirtų išlaidų, susijusių su apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų vykdymu, atlyginimo. 37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
lieka neaišku, ar apylinkės teismo sprendimas galėtų būti skundžiamas aukštesniajam teismui. Pritarti Pagal TTK siūlymus, apskundimo galimybė apygardos teismui įtvirtinta įstatymo 9 straipsnio 10 dalyje. 38. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6
38Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalis tobulintina šiais aspektais:
38.1.
Formuluotėje „priima sprendimą atmesti skundą arba palikti galioti apylinkės teismo sprendimą” vietoje žodžio „arba” turėtų būti įrašytas žodis „ir”, nes sprendimas atmesti skundą tuo pačiu reikštų, kad yra paliekamas galioti apylinkės teismo sprendimas. 38.2. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šios išvados 34 pastaboje, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje neturėtų būti nustatyta galimybė aukštesniajam teismui panaikinti apylinkės teismo sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį. 38.3. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje numatomas teisinis reguliavimas suponuoja, kad skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas neturėtų teisės pratęsti apsaugos nuo smurto orderio galiojimo, jeigu prieš tai apylinkės teismas šio orderio galiojimą būtų pratęsęs trumpesniam nei 12 kalendorinių dienų terminui. Diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas dera su keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje deklaruojama įstatymo paskirtimi – užtikrinti kiekvieno asmens apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje. Pritarti Pagal TTK siūlymus, skundo nagrinėjimo Apylinkės ir Apygardos teismuose tvarka reglamentuojama įstatymo 9 straipsnio 1, 2, 3, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 13 dalyse. 39. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens teisę būti išklausytam tiesiogiai ar per atstovą, taip pat šių asmenų teisę nesusitikti su smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiu asmeniu vienose įvykį tiriančių teisėsaugos institucijų patalpose, jeigu tai įmanoma. Pritarti Tai labai svarbios smurtą arba smurto riziką patiriančių asmenų teisės. Įstatymo 10 straipsnio 1 dalis papildyta 6 ir 7 punktais. 40. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 40.
Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje akcentuojama, kad ikiteisminis tyrimas esant smurtui artimoje aplinkoje turėtų būti atliekamas kuo greičiau. Neaišku, kokią pridėtinę vertę kuria toks teisinis reguliavimas, kadangi BPK
ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai atskleisti nusikalstamas veikas. Greitumo principas pabrėžiamas ir BPK 172 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Kita vertus, BPK 1 straipsnio 1 dalyje kaip baudžiamojo proceso tikslai įvardijami ir kiti momentai – pvz., tinkamas įstatymo pritaikymas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Neaišku, koks yra šių BPK 1 straipsnio 1 dalyje akcentuojamų baudžiamojo proceso tikslų santykis su minėtuoju keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatomu teisiniu reguliavimu. Be to, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „nusikalstamos” įrašytini žodžiai „galimai padarytos”. Pritarti Patikslinta įstatymo 12 straipsnio 1 dalies formuluotė: „1. Gavę skundą, pareiškimą ar pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka užfiksuoja smurto artimoje aplinkoje įvykį ir, nustatę galimai padarytos nusikalstamos veikos požymių, pradeda ikiteisminį tyrimą, imasi priemonių, kad jis kuo greičiau būtų atliktas, užtikrinta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens apsaugą. [...]“
2
keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje žodį „įvykdytos” keisti į „padarytos”. Pritarti Patikslinta įstatymo 12 straipsnio 2 dalies formuluotė: „2.
Jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo kreipiasi į prokurorą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, skundas, pareiškimas ar pranešimas dėl galimai įvykdytos padarytos nusikalstamos veikos nagrinėjamas Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka.“
3
informacijos perdavimą) nustatytos policijos pareigūnui ar prokurorui. Siekiant aiškiai apibrėžti straipsnyje nurodytų institucijų ir pareigūnų pareigas, reikėtų nustatyti vieną subjektą, kuriam pavedamos nurodytos funkcijos. Nepritarti Gali būti kreiptasi tiesiogiai į prokurorą. 43. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
smurto orderį, be priežiūros liktų vaikas, policijos pareigūnai nedelsdami apie tai elektroninių ryšių priemonėmis praneša Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotiems teritoriniams skyriams. Pastebėtina, kad policijos pareigūnų pareiga informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, jau yra nustatyta keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 3 punkte.
Šiame kontekste pastebėtina, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad policijos pareigūnai, turintys darbo su nepilnamečiais kompetenciją, įvykio vietoje nustatę vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, privalo nedelsdami imtis veiksmų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui užtikrinti ir apie įvykį nedelsdami informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių. Atsižvelgiant į tai, siūlytina policijos pareigūnų pareigą informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių apie vaiko buvimą nesaugioje aplinkoje (jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta) sieti su tokio fakto nustatymu atvykus į įvykio vietą, o ne su apsaugos nuo smurto orderio išdavimu ar jo vykdymu.
Pritarti Patikslinta įstatymo 12 straipsnio 4 dalies formuluotė: „Jei, vykdant apsaugos nuo smurto orderį, be priežiūros liktų vaikas, gavę pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai nustato vaiko buvimo nesaugioje aplinkoje faktą, policijos pareigūnai jie imasi veiksmų vaiko saugumui užtikrinti ir nedelsdami apie tai elektroninių ryšių priemonėmis praneša Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotiems teritoriniams skyriams (nurodo vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos).“
reguliavimo aiškumo šiame straipsnyje išvardintą informaciją bei vietoj nuorodos į informaciją, nurodytą Reglamento (ES) 2016/679
informaciją, kuri turi būti pateikta šiame straipsnyje nurodytiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytas Reglamento straipsnis nustato informaciją, kuri turi būti pateikta, kai asmens duomenys renkami iš duomenų subjekto. Be to, reglamentas yra tiesioginio taikymo teisės aktas ir jo nuostatų perkelti į nacionalinę teisę nereikia.
Nepritarti Policijos pareigūnui neturėtų būti skiriama prievolė detalizuoti asmens duomenų apsaugos priemones, pakaktų pateikti informaciją, kad smurtą patyrusio asmens duomenys saugomi įstatymu ir jie naudojami tik tiek, kiek yra būtina jo teisėms užtikrinti. Nėra tikslinga perrašyti Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnį į įstatymo projektą, nes pakanka nuorodos, kad būtų aišku, jog kalbama apie informaciją, kuri nurodyta Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Šios blanketinės nuorodos įterpimas į įstatymo projektą nelaikytinas Reglamento nuostatų perkėlimu į nacionalinę teisę, tai Reglamento reikalavimų įgyvendinimas. 45. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
priežiūros įstaiga, į kurią kreipėsi smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo, laikydamasi konfidencialumo principo, privalo nedelsdama atlikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens sveikatos patikrinimą, suteikti reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, medicininiuose dokumentuose aprašyti patirtus fizinius sužalojimus ir (ar) psichologinius išgyvenimus. <...>“ Projekto nuostatos diskutuotinos. 45.1. Paciento teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, informacijos apie paciento sveikatos būklę konfidencialumo principas ir jų išimtys jau yra nustatyti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, todėl nuostata
„laikydamasi konfidencialumo principo“ išbrauktina, nes ji ne tik perteklinė,
bet ir nėra projektu teikiamo įstatymo reguliavimo dalykas. 45.2. Abejotina nuostata, kad sveikatos priežiūros įstaiga privalo nedelsdama atlikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens sveikatos patikrinimą, suteikti reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Pastebėtina, kad vadovaudamasis Sveikatos sistemos įstatymo 19 straipsniu, sveikatos apsaugos ministras 2004-04-08 įsakymu Nr. V-208 patvirtino Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarkos ir masto aprašą, kuriame yra nustatytas laikas, per kurį turi būti pradėta teikti skubi medicinos pagalba, esant atitinkamai ūmiai klinikinei būklei ar skubiosios medicinos pagalbos indikacijai. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad vienu metu į sveikatos įstaigą gali kreiptis keletas pacientų (ne tik smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo) dėl skubios medicinos pagalbos suteikimo, siūlytina projekte vietoje „nedelsdama“ įrašyti „teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais“ arba „teisės aktų, nustatančių būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarką, tvarka ir terminais“. Taip pat abejotina nuostata, kad būtinąją medicinos pagalbą teikianti sveikatos priežiūros įstaiga privalo nedelsdama ne tik suteikti reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, bet ir medicininiuose dokumentuose aprašyti patirtus fizinius sužalojimus ir (ar) psichologinius išgyvenimus. Pažymėtina, jog tam, kad asmens sveikatos būklė (tiek fizinė, tiek psichinė) būtų aprašyta, ji turi būti ištirta atitinkamos srities specialisto. 45.3.
smurto artimoje aplinkoje paplitimą, pagalbos teikimą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims ir išanalizavus galiojančius teisės aktus, pastebėtina, kad yra atvejų, kai ikiteisminio tyrimo veiksmai sukuria sąlygas kilti antrinei viktimizacijai: smurtą artimoje aplinkoje patyrę asmenys, jei jie patyrė fizinių sužalojimų, vykstant ikiteisminiam tyrimui, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, dėl savo sveikatos būklės ir patirtų sužalojimų apžiūrimi medikų, o vėliau pakartotinai – teismo medicinos ekspertų. Atsižvelgiant į tai, svarbu tobulinti esamą teisinį medicininės pagalbos teikimo smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims reglamentavimą, kad jiems būtų taikomos tokios sveikatos būklės patikrinimo ir smurto padarytos žalos sveikatai nustatymo procedūros, kurios smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui, siekiančiam teisingumo, sukeltų kuo mažesnę psichologinę, fizinę ir administracinę naštą.“ Pastebėtina, kad siūlomas teisinis reguliavimas niekaip nekeičia ir negali pakeisti šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo, jog vykstant ikiteisminiam tyrimui asmuo turi kreiptis į teismo medicinos ekspertus. Sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis bendru sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003-05-23 įsakymu Nr. V-298/158/A1-86. Nurodytos taisyklės patvirtintos, įgyvendinant Baudžiamojo kodekso 141 straipsnio nuostatas. Pritarti Patikslinta įstatymo 13 straipsnio 3 dalies formuluotė: „3.
Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, į kurią kreipėsi smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo, laikydamasi konfidencialumo principo, privalo nedelsdama teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atlikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens sveikatos patikrinimą, suteikti reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, medicininiuose dokumentuose trumpai aprašyti patirtus fizinius sužalojimus ir (ar) psichologinius išgyvenimus. [...]“
3
Asmens sveikatos priežiūros įstaiga informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos pagalbos centras, kuris, jam sutikus, suteiks jam pagalbą, pateikia jam specializuotos kompleksinės pagalbos centro ir emocinės pagalbos tarnybos telefono ryšio numerius bei elektroninio pašto adresus ir rašytinę informaciją apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims pobūdį bei informaciją, nurodytą Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnyje. <...>“. Manytume, kad pavedimas sveikatos priežiūros įstaigai pateikti smurtą patyrusiam asmeniui rašytinę informaciją apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims pobūdį, nėra sveikatos priežiūros įstaigai būdinga funkcija ir gali būti pernelyg didelė administracinė našta sveikatos priežiūros įstaigai, dėl to tokios rašytinės informacijos pateikimas gali tapti tiesiog formalia procedūra pasirašyti dokumentą su atitinkama informacija. Taip pat neaišku, kokia informacija turima omenyje, pateikiant nuorodą į Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnį.
Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytas Reglamento straipsnis nustato informaciją, kuri turi būti pateikta, kai asmens duomenys renkami iš duomenų subjekto. Siūlytume projekte konkrečiai nurodyti, kokia informacija turi būti pateikta asmeniui šiuo atveju ir visai atsisakyti nuorodos į Reglamentą(ES) 2016/679, nes reglamentas yra tiesioginio taikymo teisės aktas ir jo nuostatų perkelti į nacionalinę teisę nereikia. Nepritarti Nėra tikslinga perrašyti Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnį į įstatymo projektą, nes pakanka nuorodos, kad būtų aišku, jog kalbama apie informaciją, kuri nurodyta Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Šios blanketinės nuorodos įterpimas į įstatymo projektą nelaikytinas Reglamento nuostatų perkėlimu į nacionalinę teisę, tai Reglamento reikalavimų įgyvendinimas. Visais atvejais, kai yra įtarimas apie smurtą artimoje aplinkoje, ši informacija turi būti perduota specializuotiems kompleksinės pagalbos centrams, siekiant suteikti tinkamą pagalbą nukentėjusiam asmeniui. 47. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
Asmens sveikatos priežiūros įstaiga specializuotos kompleksinės pagalbos centrui privalo pateikti būtiniausius smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens kontaktinius duomenis, kad jis galėtų susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ar smurtą patyrusiu asmeniu (nurodyti vardą, pavardę, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą).“ Pastebėtina, kad pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 9 straipsnį, apie sužalotus pacientus, kuriems žala galėjo būti padaryta nusikalstama veika, sveikatos priežiūros įstaigos privalo nedelsdamos pranešti teisėsaugos institucijoms.
Projektu teikiamo įstatymo nuostatos niekaip negali pakeisti šios galiojančiame įstatyme įtvirtintos sveikatos priežiūros įstaigų pareigos. Atsižvelgdami į tai, taip pat į projekto 13 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas dėl policijos pareigūnų pareigos nedelsiant apie gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje elektroninių ryšių priemonėmis informuoti specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, ir į tai, kad pagal gero valdymo principą valstybės institucijų funkcijos neturi būti dubliuojamos, siūlytume vertinamos projekto nuostatos atsisakyti. Kartu atkreiptinas dėmesys į panašių teisinių santykių reguliavimą kituose įstatymuose. Pvz., pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, ne sveikatos priežiūros įstaigos įpareigojamos teikti informaciją, bet pavedama Sveikatos apsaugos ministerijai sudaryti teisines prielaidas sveikatos priežiūros įstaigų medikams turėti pareigą nusiųsti tėvus ar kitus vaiko atstovus pagal įstatymą į konkrečioje savivaldybės teritorijoje socialines paslaugas šeimoms teikiančią įstaigą dėl galimybės šeimai gauti reikalingas paslaugas ar kitokią pagalbą (49 straipsnio 4 dalies 5 punktas).
Nepritarti Visais atvejais, kai yra įtarimas apie smurtą artimoje aplinkoje, ši informacija turi būti perduota specializuotiems kompleksinės pagalbos centrams, siekiant suteikti tinkamą pagalbą nukentėjusiam asmeniui. Pastebėtina, kad smurto pavojų gali liudyti ne tik fiziniai požymiai, bet ir žmogaus psichinė ir (ar) emocinė būsena. 48. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
sveikatos priežiūros įstaigų, socialinių paslaugų įstaigų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių, švietimo įstaigų pareigą informuoti specializuotos kompleksinės pagalbos centrą apie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį ir pateikti būtiniausius kontaktinius jo duomenis. Tačiau pagal kitus įstatymus nurodyti subjektai turi informuoti policiją (šioje išvadoje minėtas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 9 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 35 straipsnis). Toks skirtingas teisinis reguliavimas stokoja sistemiškumo ir nuoseklumo, todėl gali kilti teisės taikymo problemų.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 14 straipsnį, specializuotos kompleksinės pagalbos centrai neturi pareigos pranešti apie smurtą artimoje aplinkoje policijai (14 straipsnio 4 dalies 11 ir 12 punktuose nustatyta jų teisė tik informuoti smurtą patyrusį asmenį, tiesiogiai besikreipiantį į specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, apie galimybę pateikti kompetentingai institucijai skundą dėl smurto artimoje aplinkoje). Siūlytume suvienodinti teisinį reguliavimą ir nustatyti, jog apie visus smurto artimoje aplinkoje atvejus būtų informuota policija. Pritarti Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai veikia per pasitikėjimu grįstus santykius su smurtą patyrusiu asmeniu ir jų prievolė kreiptis į policiją galimai atgrasytų nukentėjusius asmenis kreiptis pagalbos, jie pagal kompetenciją galėtų įtikinti asmenį savarankiškai kreiptis į teisėsaugos institucijas. Todėl numatyti tokią prievolę specializuotiems kompleksinės pagalbos centrams įstatymu būtų netikslinga. Sveikatos apsaugos įstaigos ir kitos institucijos turėtų informuoti teisėsaugos institucijas apie smurtą patyrusį asmenį. Atitinkamai patikslinta įstatymo 13 straipsnio 4 dalies formuluotė. 49. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
teikimo santykis su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatomis dėl atvejo vadybos.
Pagal keičiamą įstatymą, visais atvejais nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiai šeimai teikiama specializuota kompleksinė pagalba, o pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36³ straipsnį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą ir organizuoja mobiliosios komandos sudarymą. Taigi taikant įstatymą būtų neaišku, kas turi teikti kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą. Pritarti Patikslinta įstatymo 12 straipsnio 3 dalies formuluotė: „3. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai specializuotą kompleksinę pagalbą organizuoja ir ją teikia pilnamečiui smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar pilnamečiui smurtą patyrusiam asmeniui taip, kad būtų užtikrintas specializuotos kompleksinės pagalbos prieinamumas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, atsižvelgdami į smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens individualius ir specialiuosius poreikius. Kompleksinė pagalba smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam ar smurtą patyrusiam vaikui teikiama Vaiko teisių pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. 50. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
41 50.
Siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 1 punktą nustatant, kad specializuotos kompleksinės pagalbos centras įvertintų ne tik smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens individualius ir specialiuosius poreikius, atsiradusius dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau ir tokio asmens individualius ir specialiuosius poreikius apskritai, pavyzdžiui asmens turimą neįgalumą, sveikatos problemas ir panašiai, kurie, nors ir yra nesusiję su patirtu smurtu, yra reikšmingi. Priešingu atveju abejotina, ar specializuotos kompleksinės pagalbos centras galėtų suteikti tinkamą individualizuotą pagalbą. Pritarti Patikslinta 14 straipsnio 4 dalies 1 punkto formuluotė: „1) įvertina smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens individualius ir specialiuosius poreikius, įskaitant atsiradusius dėl smurto artimoje aplinkoje, kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ar smurtą patyrusiu asmeniu sudaro pagalbos priemonių planą ir organizuoja specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą;“
1
51Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje reikėtų tikslinti formuluotę „kuris pageidauja
teikti specializuotą kompleksinę pagalbą (toliau – pageidaujanti teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaiga), joje vietoj žodžių
„pageidauja“, „pageidaujanti“ vartoti žodžius „siekia“, „siekianti“. Atitinkamai tikslintina kitur keičiamame įstatyme vartojama terminija. Pritarti iš dalies
Vietoj žodžių „pageidauja“, „pageidaujanti“ keičiamame įstatyme įrašyti žodžiai „siekia“, „siekianti“. 52. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
aplinkoje užtraukia BK numatytą baudžiamąją atsakomybę. Minėta, kad keičiamame įstatyme smurtas artimoje aplinkoje apibrėžiamas itin plačiai.
Remiantis keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, smurtas artimoje aplinkoje yra artimoje aplinkoje veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą. Vis tik BK nėra kriminalizuotos visos šios nurodytos veikos – pvz., BK nėra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už ekonominį smurtą, pasireiškiantį finansinių išteklių kontrole, išteklių ribojimu, neleidimu įsigyti turto, vertimu pasiaiškinti dėl turto naudojimo[⁶]. Taip pat BK nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė ir už tam tikras psichinio smurto formas. Vadinasi, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalis šiuo atžvilgiu yra netiksli ir klaidinanti. Taip pat pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalis suformuluota netiksliai ir dėl to, jog tam tikros smurto artimoje aplinkoje formos gali atitikti ne tik BK, bet ir Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) įtvirtintas administracinių nusižengimų sudėtis[⁷]. Pritarti Išbraukti 17 straipsnio 1 dalį, kaip perteklinę ir nederančią su šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi:
„1. Smurtas artimoje aplinkoje užtraukia Baudžiamajame kodekse numatytą
baudžiamąją atsakomybę.“
2
žmogaus sveikatai, turtui, aplinkai, taip pat neturtinę žalą, privalėtų ją atlyginti smurtą patyrusiam asmeniui Civilinio kodekso nustatyta tvarka, jeigu jo atžvilgiu būtų priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo prievolė baudžiamajame procese gali kilti ir nepriėmus apkaltinamojo teismo nuosprendžio. Tai galėtų būti atvejai, kai, pvz., kaltininkas yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nors BPK 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį priimdamas būtent apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosprendžiu atleidęs kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36–40, kt. straipsniai), teismas, jeigu žala neatlyginta, civilinio ieškinio klausimus išsprendžia iš esmės, t. y. pareikštą civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkina arba jį atmeta[⁸]. Be to, smurtas artimoje aplinkoje gali pasireikšti nebūtinai nusikalstamos veikos padarymu. Žalos atlyginimo prievolė gali kilti, pvz., ir dėl administracinio nusižengimo padarymo. Dėl to siūlytina keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalį tikslinti. Pritarti Patikslinta įstatymo 17 straipsnio 2 dalies formuluotė: „2. Asmuo, kurio atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, ar nepriėmus apkaltinamojo teismo nuosprendžio asmuo yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ar buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl smurto artimoje aplinkoje veikos, ir (ar) padaręs žalą žmogaus sveikatai, turtui, aplinkai, taip pat neturtinę žalą, privalo ją atlyginti smurtą patyrusiam asmeniui Civilinio kodekso nustatyta tvarka.“
42
būtų atsižvelgta į Teisės departamento išvadoje dėl kartu teikiamo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-1057) pateiktą siūlymą papildyti ANK 489 straipsnio 1 dalies dispoziciją nuostatomis dėl piktnaudžiavimo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens teisėmis, tuomet analogiškai turėtų būti pildomas ir keičiamo įstatymo 18 straipsnis.
Taip pat tokiu atveju turėtų būti papildytas ir keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 2 punktas, jame nurodant, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo įspėjamas dėl jam gresiančios atsakomybės už minėtą veiką. Pritarti Patikslinta įstatymo 18 straipsnio formuluotė: „Asmuo, melagingai pranešęs apie smurtą artimoje aplinkoje, piktnaudžiavęs smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens teisėmis, piktnaudžiavęs smurtą patyrusio asmens teisėmis, nesilaikęs apsaugos nuo smurto orderiu nustatytų įsipareigojimų, atsako Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka.“ Patikslinta įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 2 punkto formuluotė: „2) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, nurodytą 9 straipsnio 1 dalyje, taip pat apie galimą atsakomybę už piktnaudžiavimą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens teisėmis;“. 55. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6
d. nėra juridinių asmenų, galinčių nuo 2023 m. sausio 1 d. teikti akredituotą specializuotą kompleksinę pagalbą <...>“ vietoj žodžio
„galinčių“ reikėtų įrašyti teisės požiūriu tikslesnę formuluotę „turinčių
teisę“. Pritarti Vietoj žodžio „galinčių“ įrašyta teisės požiūriu tikslesnė formuluotė „turinčių teisę“. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija,
2 Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija1 (toliau – Asociacija), susipažinusi su Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 pakeitimo projektu (toliau – Projektas), teikia pasiūlymus ir tikisi šių pasiūlymų palaikymo svarstant ir priimant šį įstatymą. 1. Dėl Projekto 8 straipsnio. Apsaugos nuo smurto orderio skyrimas. Asociacija džiaugiasi ir sveikina dėl apsisprendimo įvesti apsaugos nuo smurto orderį. Šio instituto įvedimu bus padidintas pagalbos prieinamumas asmenims, patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje, užtikrinta jų apsauga nuo smurtą artimoje aplinkoje keliančių asmenų. Tačiau norime atkreipti dėmesį į Projekte numatytą apsaugos orderio pratęsimo tvarką, specializuotos kompleksinės pagalbos centrų (toliau – SKPC) pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo atlikimą per nurodytą terminą. Mūsų nuomone, tai kelia grėsmę ir matome riziką, kad apsaugos nuo smurto orderio institutas realiai bus sunkiai įgyvendinamas, ir asmeniui, patyrusiam smurtą artimoje aplinkoje, nebus užtikrinama apsauga bei bus apribotos specializuotos kompleksinės pagalbos centrų teikiamos pagalbos galimybės. Projekto 8 str. 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad apsaugos nuo smurto orderis skiriamas ne ilgiau kaip 72 valandoms <...>. Tokį sprendimą priima policijos pareigūnas, bet ne vėliau kaip per 12 val. nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo. Projekto 4 dalyje, 1, 2, 3, 4 punktuose įtvirtinta tolimesnė šios procedūros seka.
Policijos pareigūnas apie skirtą apsaugos nuo smurto orderį privalo nedelsdamas informuoti elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu: smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, SKPC, kuris privalo susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos vertinimą. SKPC kartu perduodami ir atlikto smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo rezultatai (4 dalis, 4 punktas). Nuo informacijos gavimo momento į pagalbos nukentėjusiam procesą įsijungia SKPC, kuris privalo susisiekti su smurtą artimoje aplinkoje patiriančiu asmeniu ir jam sutikus atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą. Projekto 8 str. 6 dalyje yra nurodyta, kad SKPC likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki apsaugos nuo smurto orderio galiojimo termino pabaigos atlieka pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą ir šio vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu perduoda policijos įstaigai, kuri priima sprendimą kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo arba sprendimą nesikreipti į apylinkės teismą. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Projekto 14 str. 2 dalį SKPC, gavęs šio įstatymo 13 straipsnio 2-4 dalyse nustatytais atvejais nurodytus būtiniausius smurtą artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis <...>, taip pat tel. numerį, turi susisiekti su nukentėjusiuoju nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą dieną.
Norime pažymėti, kad SKPC, turintys ilgametę pagalbos teikimo patirtį asmenims, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, dažnai susiduria su situacija, kai ne visada galima iškart susisiekti su smurtą artimoje aplinkoje patiriančiu asmeniu dėl įvairiausių priežasčių: nukentėjusio asmens patirto šoko, paros laiko, nukentėjusiam asmeniui teikiamos medicininės pagalbos, negautų iš policijos kontaktų ar pan. Asociacija siekia, kad įstatymas veiktų visu pajėgumu ir apsaugos nuo smurto orderio institutas realiai padėtų apsaugoti ir teiktų efektyvią pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patiriantiems asmenims. Praktikoje Projekte apibrėžtas laikas nepakankamas, nes SKPC turi tik 24 val. laiko tarpą (tam tikrais atvejais nepavykus susisiekti, net ir tiek laiko nebelieka), per kurį turi atlikti nuodugnų pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą. Toks laiko tarpas nurodytas įstatymo projekte yra per trumpas, todėl kyla rizika, kad dėl minėtų priežasčių bus sunku susiekti su nukentėjusiu asmeniu ir atlikti vertinimą per nustatytą laiką. Asociacija siūlo ilginti policijos pareigūno skiriamo apsaugos nuo smurto orderio terminą bent iki 120 val. (pirminiame Projekte policijos pareigūno skiriamo apsaugos nuo smurto orderio trukmė buvo numatyta 15 parų), aiškiai reglamentuoti Projekto 8 straipsnyje nurodant didesnį valandų skaičių, kad terminai būtų realiai pritaikomi praktikoje. Tas pažymima ir 2021-11-12 LR Seimo kanceliarijos teisės departamento išvadoje Nr. XIVP-1056 31 punkte. Pritarti Pritarus TTK siūlymams, projekte būtų atsisakoma tiek apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo, tiek pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos vertinimo.
Policijos pareigūno skiriamo apsaugos nuo smurto orderio trukmė numatyta 15 parų. Šie pasiūlymai dėl esminių naujos įstatymo redakcijos 8 ir
Teisės ir teisėtvarkos komitete įvykusių klausymų. 1.2 Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija, 2021-11-22 13,13 3,4
perdavimas specializuotos kompleksinės pagalbos centrui. Norime atkreipti dėmesį, kad Projekto 13 straipsnio 3, 4 dalyje yra įpareigojimas asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, socialinių paslaugų įstaigoms, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotiems teritoriniams skyriams, švietimo įstaigoms informuoti SKPC apie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį bei pateikti būtiniausius kontaktus, jo duomenis <...>. SKPC vertina kaip didžiulį pasiekimą, kad šiame įstatyme atsirado tokia formuluotė ir manome, kad tai duos teigiamų pokyčių ateityje, teikiant pagalbą nuo smurto nukentėjusiems asmenims, todėl tikimės Jūsų palaikymo dėl šių punktų. Be to, siūlome įpareigoti Pagalbos tarnybas, teikiančias pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos pagal LR Pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymą, informuoti į juos besikreipiančius nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusius asmenis apie SKPC teikiamą pagalbą ir asmeniui sutikus, jo asmens duomenis (vardas, pavardė, telefonas ar kita ryšio priemonė, bei trumpas įvykio aprašymas) perduoti SKPC. Pritarti Numatoma patikslinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. liepos 19 d. įsakymu Nr.
A1-528 ,,Dėl Akredituotos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintą Akredituotos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims teikimo tvarkos aprašą, numatant, kad pagalbos tarnybos informuoja į jas besikreipiančius nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusius asmenis apie SKPC teikiamą pagalbą bei asmeniui pageidaujant pagalbą gauti SKPC, su asmens sutikimu, perduoda duomenis SKPC. 1.3 Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo
specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimas, sustabdymas, atnaujinimas ar panaikinimas. Siūlome papildyti Projekto 16 straipsnio 1 dalį 1 punktu: Teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą gali būti suteikiama Lietuvos Respublikos ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje <...>:
1) juridinis asmuo turi 3 metų darbo patirtį, teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims; Šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje 4 punkte pakeisti į ,,3 metų“ darbo patirtį: Pageidaujančios teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaigos darbuotojai <...> turi aukštąjį socialinių mokslų ar teisės studijų krypties išsislavinimą arba ne mažesnę nei 3 metų darbo patirtį, teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims bei žmogaus teisių ir (ar) lygių galimybių srityje. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu specializuotą kompleksinę pagalbą teikiančioms institucijoms jau keleri metai yra keliami didesni kvalifikaciniai reikalavimai nei dabar yra numatyta Projekte.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų projektų atrankos konkurso nuostatuose nurodyta, kad šią pagalbą teikiantys darbuotojai turi turėti 3 metų darbo patirtį, todėl Projekte tikslinga suvienodinti keliamus reikalavimus. Atkreipiame dėmesį, kad teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims ir smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims reikia turėti atitinkamų žinių. Įstatymas turi užtikrinti efektyvią, savalaikę bei profesionalią pagalbą nukentėjusiems asmenims. Reikalavimai pagalbos kokybei neturėtų būti mažinami. Nepritarti. Pastebėtina, kad pertekliniai reikalavimai apribotų galimybes gauti akreditaciją, o tai reikštų, kad įsigaliojus įstatymui egzistuotų mažiau akredituotų paslaugų teikėjų. Reikalavimai darbuotojams turėtų būti nustatyti poįstatyminiuose teisės aktuose. 1.4 Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija,
4Dėl akreditacijos šiame Įstatyme pastebėjimų. Planuojama SKPC akreditacijos tvarka neturėtų nubraukti jau
įdėto darbo, sukurtos pagalbos teikimo proceso sistemos, sukurtų tarpinstitucinio bendradarbiavimo tinklų ir pagalbos teikimo procesą grąžinti 10 metų atgal, paverčiant jį chaosu.
Asociacijos nuomone, akredituoti galima tik tą įstaigą, kuri veikia žmogaus teisių srityje (prioritetą teikiant organizacijoms, dirbančioms moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimo srityje bei turinčioms patirties teikiant pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje), pasitvirtinusioms pagalbos teikimo procesą, turinčioms atitinkamos kvalifikacijos darbuotojus, apsirašiusioms specialistų atsakomybes, turinčioms bendradarbiavimo sutartis su policija, savivaldybėmis, socialinių paslaugų centrais, nusimačiusios bendradarbiavimo tvarką su kitais SKPC bei organizacijomis, teikiančiomis paslaugas ir pan. Šiame Projekte reikalavimai turi būti ne mažesni, o tolygūs jau taikomiems akreditacijos reikalavimams ar aukštesni toms organizacijoms, kurios teiktų specializuotą kompleksinę pagalbą (tai minima aukščiau rašte dėl juridinio asmens 3 metų ir darbuotojų 3 metų patirties). Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių pažeidimas, pati brutaliausia mergaičių ir moterų diskriminacijos forma, todėl teikti pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo smurto (t. y. žmogaus teisių pažeidimo) artimoje aplinkoje gali tik organizacijos, turinčios šios srities ekspertinės patirties. Reiškiame nuogąstavimus, kad organizacijos pagal šiame Projekte numatytą akreditacijos tvarką ir reikalavimus gali būti nepakankamai pasiruošusios ir neturinčios kompetencijos teikti pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, jei reikalavimai bus mažesni.
Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija siekia maksimaliai apsaugoti ir suteikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui ir smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui, todėl prašome apsvarstyti visus aukščiau pateiktus pasiūlymus ir pateikti savo išvadas prieš priimant šį įstatymą. Pritarti iš dalies Pagal naujos redakcijos įstatymo 16 straipsnį teisė teikti akredituotą specializuotą kompleksinę pagalbą gali būti suteikiama Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje įsisteigusiai nevyriausybinei organizacijai, kuri turi ne mažesnę kaip 2 metų patirtį, teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenimis ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, dirbant žmogaus teisių ir (ar) lygių galimybių srityje, smurto lyties pagrindu prevencijos srityje. Kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama dėl akreditacijos suteikimo, įvardyti įstatymo 16 str. 1 d. 1.5 Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija, 2021-12-07
NR.
Specializuoti kompleksinės pagalbos centrai (toliau – SKPC), teikiantys pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje ir jau 10 metų įgyvendindami LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, teigia, kad smurtas prieš moteris yra netoleruotinas reiškinys, darantis didžiulį neigiamą poveikį visoms moterims, visai visuomenei ir yra: rimčiausias ir labiausiai paplitęs moterų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimas, lyčių nelygybės priežastis ir pasekmė bei lygybės vertybių nesilaikymo išraiška, tiesioginis kėsinimasis į moterų psichinį, emocinį, kūno ir seksualinį integralumą bei orumą, kliūtis visapusiškam moterų dalyvavimui ekonominiame, socialiniame, politiniame ir kultūriniame gyvenime, kančių ir traumų priežastis, turintis pražūtingų pasekmių moterų psichinei, fizinei ir seksualinei sveikatai. SKPC, kuriuos vienija Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija (toliau – Asociacija) kreipiasi į LR Seimo narius, prašydami palaikyti šiuos asociacijos teikiamus pasiūlymus. 1.5.1 Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija,
įsitikinę, kad taikant šią įstatymo straipsnio dalį praktikoje, negalės būti įgyvendinama smurto artimoje aplinkoje prevencija, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems ar smurtą patyrusiems asmenims teikimas. Šiuo metu galiojančiame LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme 4 straipsnio 2 dalyje numatyta nuostata realybėje ir praktikoje yra visai kitokia. 2019 m. Asociacija atliko visų savivaldybių apklausą ir nagrinėjo, kokios priemones savivaldybės yra nusimačiusios strateginiuose plėtros ir (ar) veiklos.
Tenka apgailestauti, kad iš 60 savivaldybių tik trijose buvo aiškiai įvardintos ir skiriamos lėšos smurto prevencijos priemonėms ir projektams. Todėl Asociacijos siūlo nepalikti įstatyme alternatyvos ir įpareigoti savivaldybę sudaryti komisiją. Norime atkreipti dėmesį, kad kiekvienoje savivaldybėje yra probacijos tarnybos atstovai, valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių, policijos, LR prokuratūros, savivaldybės administracijos, specializuotos kompleksinės pagalbos centro atstovai. Pritarti Atsisakoma alternatyvos, kad smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos funkcijas savivaldybėje vykdytų savivaldybės administracijos darbuotojas. 1.5.2 Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija,
skyrimas. Pabrėžiame, jog pagal teikiamą projektą apsaugos nuo smurto orderis yra prevencinė, o ne baudžiamojo pobūdžio priemonė. Orderiu siekiama užtikrinti apsaugą galimai smurtą artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė. Paskyrus orderį galimai smurtą artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui jo laisvė nėra apribojama taip, kaip ji suprantama baudžiamojo proceso metu. Orderis taip pat neturi įtakos nuosavybės teisėms, o tik ribotą laiką apriboja asmens prieigą prie nuosavybės dėl jo keliamo pavojaus aukai/-okms. Tokiu būdu valstybė deklaruoja, kad smurtas artimoje aplinkoje nėra ir negali būti toleruojamas ir imasi priemonių šiam reiškiniui užkardyti bei stoja į nukentėjusio asmens pusę. Praktikoje 8 straipsnio atitinkamos nuostatos bus sunkiai įgyvendinamos. Siūlome šį straipsnį tikslinti, šiuo metu siūlomoje redakcijoje numatytą 72 val. terminą keisti į 15 kalendorinių dienų laikotarpį.
Per šį laikotarpį bus įmanoma išsamiai atlikti smurto rizikos vertinimą, pradėti teikti pagalbą smurto artimoje aplinkoje aukai. Norime pastebėti, kad nukentėjusiam asmeniui reikia ne mažiau kaip 72 val. atsigauti ir priimti siūlomą pagalbą. Orderio skyrimas 72 val. faktiškai parodo, kad valstybė stoja į smurtautojo pusę, gindama jo interesus ir teises bei prisiima minimalius įsipareigojimus aukos, nukentėjusio asmens atžvilgiu. Pritarti iš dalies Pagal TTK siūlymus, apsaugos nuo smurto orderis skiriamas 15 dienų laikotarpiui, o skundai dėl orderio skyrimo, pateikti apylinkės ar apygardos teismui, tiek kiek nesureguliuota šio įstatymo proceso normomis, nagrinėjami Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. 1.5.3 Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija,
4Dėl Projekto 16 straipsnio atitinkamų punktų. Teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimas,
sustabdymas, atnaujinimas ar panaikinimas. Planuojama SKPC akreditacijos tvarka nubraukia per 10 metų sukurtą pagalbos nukentėjusiam asmeniui sistemą ir grąžina ją 10 metų atgal, paverčiant pagalbos teikimą chaosu. Įstatymo projekte keliami minimalūs reikalavimai specialistams, kurie yra žemesni nei reikalaujami konkursuose, nėra numatyti reikalavimai institucijai, kurios specialistai teiks pagalbą nukentėjusiam asmeniui, nėra pateikta bendradarbiavimo sistema su policija (t. y. jeigu konkrečioje vietovėje bus akredituotos 2 ar daugiau pagalbos teikėjų, kokia tvarka policija turės nedelsiant perduoti informaciją konkrečiam SKPC). Akreditacijos tvarka nederinta su Policijos departamentu, kas yra būtina efektyviai nukentėjusio asmens apsaugai ir pagalbos organizavimui.
Asociacijos nuomone, akredituoti galima tik tą įstaigą, kuri veikia žmogaus teisių srityje (prioritetą teikiant organizacijoms, dirbančioms moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimo srityje bei turinčioms patirties teikiant pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje), pasitvirtinusioms pagalbos teikimo procesą, turinčioms atitinkamos kvalifikacijos darbuotojus, apsirašiusioms specialistų atsakomybes, turinčioms bendradarbiavimo sutartis su policija, savivaldybėmis, socialinių paslaugų centrais, nusimačiusioms bendradarbiavimo tvarką su kitais SKPC bei organizacijomis, teikiančiomis paslaugas. Siūlome papildyti ir pakeisti Projekto 16 straipsnio 1 dalyje 4 punkte pakeisti į ,,3 metų“ darbo patirtį. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu specializuotą kompleksinę pagalbą teikiančioms institucijoms jau keleri metai yra keliami didesni kvalifikaciniai reikalavimai nei dabar yra numatyta Projekte bei Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų projektų atrankos konkurso nuostatuose nurodyta, kad šią pagalbą teikiantys darbuotojai turi turėti 3 metų darbo patirtį, todėl Projekte tikslinga suvienodinti keliamus reikalavimus. Pritarti iš dalies Pagal naujos redakcijos įstatymo 16 straipsnį teisė teikti akredituotą specializuotą kompleksinę pagalbą gali būti suteikiama Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje įsisteigusiai nevyriausybinei organizacijai, kuri turi ne mažesnę kaip 2 metų patirtį, teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenimis ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, dirbant žmogaus teisių ir (ar) lygių galimybių srityje, smurto lyties pagrindu prevencijos srityje. Kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama dėl akreditacijos suteikimo, įvardyti įstatymo 16 str. 1 d. 2.
2021-11-24 Nr. g-2021-11858 * Laba diena, esu pilietis ir noriu pasidalinti savo nuomone dėl TAP: XIVP-1056. Kategoriškai nepritariu, kad už smurtą būtų galima iškraustyti vyrą iš jo namų. Aukos gali prisiglausti prieglaudose ir valstybė gali joms padėti, bet joks žmogus negali būti iš savo namų išmestas į gatvę. Pašau ieškoti kitų variantų, kurie atitiktų pagarbius žmogaus teisių standartus. Nepritarti Pagal TTK pateiktus siūlymus, Įstatymo projekte numatyta galimybė apsaugos nuo smurto orderį skirti 15 dienų laikotarpiui, suteikiant galimybę orderio skyrimą orderio galiojimo laikotarpiu skųsti teismui. 3.1 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt, 2021-11-30 * Įvertinus Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektą), teikiamos šios pastabos:
smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens teisėmis, taip pat už melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje asmuo būtų traukiamas atsakomybėn pagal administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnį. Paminėtina, kad atsakomybė už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą numatyta baudžiamojo kodekso 236 straipsnyje. Nėra pakankamai aišku, ar už melagingą pranešimą apie galimai artimoje aplinkoje padarytą smurtinę veiką, turinčią nusikaltimo požymių, asmuo būtų traukiamas atsakomybėn pagal administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnį, ar pagal baudžiamojo kodekso 236 straipsnį. Siūlytina teisinį reguliavimą patikslinti.
Nr. XIVP-1056. ANK 489 straipsnis numato atsakomybę už melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje (specialioji norma), o ANK 493 straipsnis įtvirtina atsakomybę už policijos ar kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. Baudžiamojo kodekso normos yra taikomos kaip ultima ratio priemonė.
3.2 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis
smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo šiuo metu nėra apsaugotas, nes su galimai prieš jį artimoje aplinkoje smurtavusiu asmeniu turi praleisti iki 48 valandų, kol bus išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo. Toks teiginys neatitinka tikrovės. Šiuo metu galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui suteikiama teisė laikinai apsigyventi savivaldybių finansuojamuose specializuotos pagalbos centruose. To paties įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad į iškvietimą atvykęs policijos pareigūnas yra įpareigotas apie šią teisę informuoti galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį, o to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad specializuotos pagalbos centras yra įpareigotas nedelsiant susisiekti su galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, įskaitant ir savivaldybės finansuojamą laikino apgyvendinimo galimybę. Taigi matyti, kad šiuo metu, net ir nesant galimybės skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, galimai smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo neprivalo iki 48 valandų laukti atitinkamo teismo sprendimo tose pačiose patalpose su galimai prieš jį artimoje aplinkoje smurtavusiu asmeniu ir gali pasinaudoti nemokamomis specializuotos pagalbos centro teikiamomis apgyvendinimo paslaugomis. Pabrėžtina, kad galimai smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo specializuotame pagalbos centre gali likti ilgiau nei 48 valandas.
Ilgiausias leistinas apsigyvenimo specializuotame pagalbos centre terminas teisės aktuose nėra numatytas, todėl vadovaujantis protingumo kriterijumi galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui šia pagalba turėtų būti leidžiama naudotis tol, kol jis nesijaučia saugus (pavyzdžiui, kelias savaites, mėnesius ar ilgiau).
projekto Nr. XIVP-1056. 3.3 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
priežasčių – stereotipiniai moterų ir vyrų vaidmenys. Išties, tokį teiginį tenka girdėti ganėtinai neretai, tačiau pasigendama konkrečios statistikos. Pavyzdžiui, jei nusikaltimo padarymo metu 55,2 % smurtautojų buvo apsvaigę nuo alkoholio, kokia dalis smurtautojų buvo motyvuoti lytinių stereotipų propagavimu? 5 %? 80 %? Nėra aišku, kokia įrodymais grįsta metodika buvo pasiremta nustatant, kad stereotipiniai moterų ir vyrų vaidmenys yra smurtą artimoje aplinkoje sukeliantys veiksniai. Siekiant skaidrumo, aiškumo ir pasitikėjimo teisėkūros subjektais, siūlytina Įstatymo projekto aiškinamajame rašte minimiems teiginiams pateikti pagrindimus.
projekto Nr. XIVP-1056. Komitetas paskirtas svarstyti ir tobulinti įstatymo projektą, o ne jo aiškinamąjį raštą. 3.4 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
teiginių, susijusių su, pavyzdžiui, 4.3.1 papunktyje pateikiama užsienio šalių praktika.
Įstatymo projektu besidomintys piliečiai yra neabejotinai dėkingi Įstatymo projekto rengėjai už susistemintą, patogiai ir glaudžiai pateiktą informaciją, tačiau kartais, nesant šaltinių, tampa sunku įvertinti pilną užsienio šalių teisinės sistemos kontekstą (pavyzdžiui, pareigūnų kompetenciją ir funkcijas, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio apskundimo tvarką ir pan.). Siūlytina, jei tai įmanoma, pateikti nuorodas į Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikiamą informaciją.
projekto Nr. XIVP-1056. Komitetas paskirtas svarstyti ir tobulinti įstatymo projektą, o ne jo aiškinamąjį raštą. 3.5 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
įgyvendinimui reikės 13 papildomų teisės aktų. Turint omenyje, kad kai kurie teisės aktai nustato kertinės svarbos procedūras, kurių rengimu visuomenė gali būti pagrįstai suinteresuota (pavyzdžiui, smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo kriterijai), siūlytina sudaryti galimybę visuomenei susipažinti ir, kiek tai yra įmanoma, teikti pasiūlymus papildomų 13 poįstatyminių teisės aktų rengimui.
projekto Nr. XIVP-1056. Komitetas paskirtas svarstyti ir tobulinti įstatymo projektą, o ne jo aiškinamąjį raštą Teisės aktų projektai skelbiami informacinėje teisės aktų sistemoje. 3.6 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
projektą, kriminogeninė situacija pagerėtų.
Šiam teiginiui pateikiami keli išties svarūs ir įtikinantys argumentai, tačiau pabrėžtina ir tai, kad iš Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikiamos statistikos ekstrapoliuotina, kad pranešimų dėl galimo smurto artimoje aplinkoje artimiausiais metais veikiausiai daugės. Patogesni teisiniai instrumentai turėtų palengvinti tokias procedūras kaip pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kreipimąsi į atitinkamas institucijas, taip pat turėtų didinti pasitikėjimą jomis. Tikėtina, kad visos šios aplinkybės gali tik padidinti užregistruojamų galimo smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičių ir taip kriminogeninę situaciją pabloginti.
projekto Nr. XIVP-1056. Komitetas paskirtas svarstyti ir tobulinti įstatymo projektą, o ne jo aiškinamąjį raštą. Projektu siekiama mažinti smurto artimoje aplinkoje nusikalstamų veikų skaičių. 3.7 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
2
ir toliau – išskirta pasiūlymo teikėjo) apibrėžiamas ganėtinai plačiai (artimi ryšiai, gyvenimas kartu). Bendraujančioms poroms gali iškilti sunkumų bandant įvertinti, ar juos sieja artima aplinka, o tai sudaro prielaidas kilti teisiniam neaiškumui ir netikrumui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus[¹], todėl siūlytina patikslinti terminą artima aplinka (arba jam apibrėžti vartojamus vertinamuosius kriterijus), suteikiant šiam terminui daugiau tikslumo ir aiškumo.
Nepritarti Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalis aiškiai apibrėžia artimos aplinkos sąvoką, būtent „aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės, giminystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.“ 3.8 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
6
teisinių santykių subjektų terminologijos klausimas išlieka problematiškas. Pavyzdžiui, Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje numatytas terminas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo taikomas: 1) asmeniui, kuriam iškviečiamas policijos pareigūnas dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje nepasitvirtina;
2) asmeniui, kuriam skiriamas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, nesant nusikalstamos veikos požymių; 3) asmeniui, kurio atžvilgiu nedelsiant pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo nusikalstamos veikos padarymo artimoje aplinkoje; 4) asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje ir t. t. Siūloma terminologija yra neobjektyvi ir pagrįsta kaltumo prezumpcija. Manytina, kad yra imperatyvu diferencijuoti skirtingo teisinio statuso asmenis.
Pabrėžtina, kad ne kiekvienas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje pasitvirtina: 1) smurtas gali būti įvykęs, tačiau ne artimoje aplinkoje; 2) konfliktas gali būti identifikuojamas kaip nesmurtinis; 3) pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje gali būti melagingas ir t. t. Remiantis Lietuvos statistikos departamento 2020 metų duomenimis apie smurtą artimoje aplinkoje, daugeliu iškvietimų atvejų (87,8 %) nebuvo užregistruota nusikaltimų dėl smurto artimoje aplinkoje, o ta dalis asmenų, kuriuos galima pagrįstai vadinti smurtautojais, sudaro apie 3–4 % visų užregistruotų pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje (8.1 lentelė). 8.1 lentelė. Lietuvos statistikos departamento 2020 metų duomenys apie smurtą artimoje aplinkoje[²]
duomenys Kiekis Procentinė visų policijoje užregistruotų pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje dalis Policijoje užregistruoti pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje
Dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruoti nusikaltimai
12,2 % Asmenys, įtariami (kaltinami) padarę nusikaltimus artimoje aplinkoje
9,9 % Asmenys, nuteisti už smurtą artimoje aplinkoje, kuriems paskirta dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje
3,8 % Asmenys, nuteisti už smurtą artimoje aplinkoje, išklausę smurtinį elgesį keičiančią programą
3,2 % Smurtautojai
2,9 % Nors tokiems duomenims reikalinga išsamesnė analizė (tam pačiam asmeniui policija gali būti kviečiama 2 ar 3 kartus), ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad didžiąją dalį asmenų, kuriems dėl galimo smurto artimoje aplinkoje iškviečiama policija, įvardyti kaip smurtautojus nepakanka teisinio pagrindo (čia, be abejo, diskutuotina, kas apskritai laikytina smurtu, plačiau žr. 18 pastabą).
18 pastabą). Proaktyvus, perteklinis smurtautojo etiketės priskyrimas nepagrįstai stigmatizuoja nesmurtavusius asmenis, paneigia konstitucinę nekaltumo prezumpciją, sustiprina lytinius stereotipus ir galimai diskredituoja paties smurto, kaip visuomenėje engtino reiškinio, reikšmę ir svarbą. Manytina, kad teisės aktuose yra tikslinga atskirti smurtautoją nuo galimo smurtautojo, taip pat nukentėjusįjį nuo galimo nukentėjusiojo, todėl siūlytina peržiūrėti ir pakeisti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisiniame reguliavime vartojamą teisinių santykių subjektų terminologiją. Nepritarti Klaidingai nurodoma, kad terminas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo taikomas: 3) asmeniui, kurio atžvilgiu nedelsiant pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo nusikalstamos veikos padarymo artimoje aplinkoje (tokiu atveju asmuo yra įtariamasis); 4) asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje (tokiu atveju asmuo yra nuteistasis). Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis yra prevencinė priemonė, kuria siekiama laikinos nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusio asmens apsaugos, o ne smurtautojo apkaltinimo ar nubaudimo ir nereiškia jo stigmatizavimo. Atitinkamai nepagrįsti tolesni argumentai dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo. 3.9 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
21
Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją užtikrinti mokymą apie nestereotipinius moterų ir vyrų vaidmenis. Nėra aišku, kas Įstatymo projekto rengėjos nuomone laikytina nestereotipiniais moterų ir vyrų vaidmenimis. Taip pat nėra aišku, kokia įrodymais grįsta metodika remiantis nustatoma, kokie moterų ir vyrų vaidmenys laikytini stereotipiniais ar nestereotipiniais.
Kaip jau minėta 3 pastaboje, Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pasigendama duomenų, įrodančių koreliaciją tarp stereotipinių moterų ir vyrų vaidmenų propagavimo ir smurto artimoje aplinkoje apraiškų. Manytina, kad lytinių stereotipų išgyvendinimo procese privalu užtikrinti, kad vienos visuomenės grupės interesai negalėtų nulemti kitų visuomenės grupių interesų, pavyzdžiui, kad vyrų teises ir interesus atstovaujančios organizacijos negalėtų nustatyti, kokių elgesio normų turėtų būti įpareigotos laikytis moterys, ir atvirkščiai. Priešingu atveju, tokie gera valia grįsti ketinimai gali nepastebimai tapti politinės galios ir kontrolės įrankiu. Nesant reikiamos informacijos, manytina, kad siūlymui reikalinga išsamesnė analizė, todėl šiuo metu jam nepritartina. Atsižvelgti Projekto 4 straipsnio 2 dalies 1 punktas formuluojamas taip: „1) užtikrina privalomą temų apie moterų ir vyrų lygybę, smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, prevenciją, pagarbą kiekvieno asmens orumui nestereotipinius moterų ir vyrų vaidmenis, tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę, integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir amžių;“. 3.10 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
21
Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją užtikrinti mokymą apie nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus. Tokiam tikslui pritartina, tačiau keltinas klausimas, kas laikytina konfliktu /buitiniu konfliktu / nesmurtiniu konfliktu, kokios yra tokio konflikto teisinės ribos ir kada šios ribos yra peržengiamos.
Remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos smurto artimoje aplinkoje atpažinimo metodologija[³], tokie veiksmai kaip jausmų ignoravimas ar melas peržengia teisėto nesutarimo ribas ir yra įvardijami kaip smurtiniai. Siekiant tikslesnio supratimo apie tai, kas yra teisėtas, leistinas nesutarimas ar konfliktas, siūlytina numatyti šio termino apibrėžimą įstatyme. Nepritarti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja rengti projektą (poįstatyminis teisės aktas), kuris padės integruoti šiuos klausimus į švietimo ir ugdymo turinį. 3.11 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
2
engtinas ir matomas kaip politinis, manytina, kad daugumai galimai artimoje aplinkoje smurtavusių asmenų esant apsvaigusiems nuo alkoholio (55,2 %), būtų nuoseklu įpareigoti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją užtikrinti mokymą apie alkoholio vartojimo kultūrą. Toks įpareigojimas nepaneigtų Įstatymo projekto rengėjos teiginio, kad smurtą artimoje aplinkoje sukelia stereotipiniai moterų ir vyrų vaidmenys, tačiau galimai padėtų spręsti lygiagrečiai atsirandančias problemas, prisidedančias prie galimo smurto artimoje aplinkoje apraiškų. Nepritarti Mokymai jau yra vykdomi, tai nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. 3.12 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
galimai artimoje aplinkoje smurtavusius asmenis, dėl kokios priežasties buvo galimai panaudotas smurtas artimoje aplinkoje. Turint tokius duomenis, galimai palengvėtų kardytinų veiksnių identifikavimas.
Taip pat siūlytina įpareigoti atitinkamas institucijas rinkti duomenis apie nepasitvirtinusius iškvietimus dėl smurto artimoje aplinkoje; melagingus pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje; piktnaudžiavimą smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens teisėmis; nutrauktus ikiteisminius tyrimus dėl smurto artimoje aplinkoje ir kitus analogiškus rodiklius.
projekto Nr. XIVP-1056. Minėti duomenys yra renkami. Šią funkciją atlieka IRD prie VRM ir Statistikos departamentas. 3.13 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
savo darbuotojams organizuoti mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus smurto artimoje aplinkoje prevencijos, atpažinimo ir pagalbos temomis. Turint omenyje, kad įpareigojimai numatomi valstybės institucijoms, atstovaujančioms kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio interesus, ir siekiant skaidrumo, viešumo ir pasitikėjimo valstybės institucijomis, siūlytina įpareigoti mokymų ir kvalifikacijos tobulinimo kursų medžiagą padaryti viešai prieinamą ir sudaryti galimybę su ja susipažinti bei dėl šios medžiagos teikti pasiūlymus visiems norintiems asmenims. Nepritarti Įstatymo projekte tokios normos numatyti nėra reikalinga, tą institucijos darys pagal savo kompetenciją. 3.14 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje taryba, veikianti prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Taryba). Tarybą sudarytų penkiolika narių, iš kurių septyni – nevyriausybinių organizacijų atstovai. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte planuojama, kad
prireiks 6 627 136 eurų.
Manytina, kad nevyriausybinių organizacijų buvimas Taryboje kelia tam tikrą interesų konfliktą: nevyriausybinės organizacijos gali prašyti joms numatyti papildomų funkcijų dėl nukentėjusiųjų rūpybos, plėsti smurto artimoje aplinkoje apibrėžimus ir taip dirbtinai didinti nukentėjusiųjų skaičius ir pan. Valstybės vardu veikianti institucija turi išlikti nešališka ir negali būti paveikta finansinių, politinių ar ideologinių interesų, todėl siūlymui įsteigti Tarybą (taip, kaip ji apibrėžiama Įstatymo projekte) nepritartina. Nepritarti Nurodytų klausimų Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje taryba nespręs. Pastaruosius reglamentuos Valstybės biudžeto lėšų akredituotai specializuotai kompleksinei pagalbai teikti poreikio nustatymo, planavimo, paskirstymo, pervedimo, naudojimo, atsiskaitymo už panaudotas lėšas tvarkos aprašas. 3.15 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
artimoje aplinkoje orderį, kuriuo galimai artimoje aplinkoje smurtavęs asmuo būtų įpareigojamas 72 valandoms išsikelti iš savo gyvenamosios vietos, jei jis gyvena su galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu, nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise priklauso būstas. Remiantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme numatytu proporcingumo principu, pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Kertinis Įstatymo projekte numatytas tikslas yra užtikrinti kiekvieno asmens apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje.
Toks tikslas gali būti pasiektas ne vienu skirtingu būdu, tačiau siūlomas teisinis reguliavimas yra perteklinis ir orientuotas ne į galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens apsaugą, o į galimai artimoje aplinkoje smurtavusio asmens izoliavimą. Nors iš socialinio teisingumo perspektyvos toks siūlymas yra suprantamas (gavo, ko nusipelnė; nereikėjo smurtauti; kitą kartą žinos), asmens iškeldinimas iš jam nuosavybės teise priklausančio būsto yra stigmatizuojanti procedūra, turinti tam tikrą žmogaus orumą žeminančią, menkinančią potekstę. Primintina, kad asmens teisė į jo būsto neliečiamumą (su tam tikromis išimtimis) yra numatyta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 24 straipsnyje, o draudimas asmeniui patekti į jam nuosavybės teise priklausantį būstą (kurio nė vienas kitas asmuo nėra deklaravęs kaip savo gyvenamosios vietos) galimai vertintinas kaip konstitucinės žmogaus teisės pažeidimas. Turėtina omenyje, kad būsto savininkas, sužinojęs apie jam iškviestą policijos pareigūną ir siekdamas išvengti potencialaus iškeldinimo, gali paprasčiausiai išprašyti jo būste esantį asmenį, nedeklaravusį to būsto kaip savo gyvenamosios vietos. Visuomenei perpratus tokį teisinį algoritmą, galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrę asmenys supras, kad pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje atveju jie bus tiesiog išprašyti, todėl gali nuspręsti apskritai nesikreipti į teisėsaugą, nes tokiu atveju taptų savotiškais būsto savininko valios įkaitais. Vertinant tokį konfliktų sprendimo modelį, atsiranda dvejonių, kad jis tarnauja geriausiems galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens interesams.
Galimai smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo patiria neužtikrintumo jausmą dėl policijos pareigūno sprendimo kreiptis į teismą, teisėjo sprendimo dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio pratęsimo, skaičiuoja nerimo kupinas valandas iki galimai artimoje aplinkoje smurtavusio asmens sugrįžimo ir pan. Susidaro įspūdis, kad galimai smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo yra įpareigojamas gyventi baimės ir įtampos atmosferoje, o jo saugumo jausmo užtikrinimas priklauso ne nuo jo paties, o nuo trečiųjų šalių veiksmų. Remiantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme numatytu tikslingumo principu, teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Pabrėžtina, kad Įstatymo projekte numatytam tikslui pasiekti yra kitų, mažiau žmogaus teises ir laisves suvaržančių alternatyvų. Viena tokių alternatyvų numatyta Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 14 straipsnio 4 dalies 9 punkte, kuriuose valstybė įsipareigoja nedelsiant, bet kuriuo paros metu užtikrinti nemokamą laikiną apgyvendinimą galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims. Primintina, kad tokia galimybė yra numatyta ir šiuo metu galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme (žr. 2 pastabą), todėl siūlytina atsisakyti galimai artimoje aplinkoje smurtavusio asmens iškeldinimo iš jam nuosavybės teise priklausančio būsto galimybės ir tobulinti dabartinį teisinį reguliavimą, koncentruojantis į galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens galimybę gauti saugų ir orų laikiną apgyvendinimą specializuotame pagalbos centre. Nepritarti Smurtas artimoje aplinkoje yra latentiškas (paslėptas) reiškinys, todėl apsaugos nuo smurto orderis yra reikalingas geresnei nukentėjusiųjų apsaugai.
Konstitucinio Teismo praktikoje yra nurodoma, kad „pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.“ Būtent tai ir siūloma padaryti įstatymo projekte. 3.16 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
nuosavybės teise priklausančio būsto siūlymui nepritartina, tam tikros formos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimas yra diskutuotinas. Toks teisinis įrankis galėtų būtų panaudojamas sukurti dirbtiniam „atšalimo“ laikotarpiui, kai nėra pakankamai aiškios tiriamo įvykio aplinkybės (pavyzdžiui, asmenys yra neblaivūs, barasi, neleidžia šnekėti policijos pareigūnui ir pan.). Nagrinėjant apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio veikimo principą, matyti, kad juo asmenims nustatomi tokie laikini įpareigojimai kaip gyvenimas skyrium, nebendravimas ir tam tikro atstumo išlaikymas. Tokie ribojimai neatrodo neproporcingi ir gali turėti teigiamą poveikį sprendžiant nesutarimus. Pastebėtina, kad siūlomi ribojimai būtų nustatomi tik vienai iš pusių, t. y. galimai artimoje aplinkoje smurtavusiam asmeniui. Toks teisinis reguliavimas paliktų teisę galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui su galimai artimoje aplinkoje smurtavusiu asmeniu susisiekti, nuvykti į jo gyvenamąją vietą ar darbovietę, jį kalbinti, kviesti susitaikyti ir pan.
Nors administracinė atsakomybė už piktnaudžiavimą galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens teisėmis yra numatyta, įpareigojimo, draudžiančio šiam asmeniui atlikti anksčiau įvardytus veiksmus, nėra. Siekiant užpildyti šią teisinę spragą, siūlytina nustatyti, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiu skiriami įpareigojimai galiotų abiem pusėms. Nepritarti Už piktnaudžiavimą smurtą patyrusio asmens teisėmis numatyta atsakomybė ANK. 3.17 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
orderių skyrimo ir vykdymo, tenka pastebėti ydingo ir nelankstaus teisinio reguliavimo apraiškų. Pavyzdžiui, praėjusį mėnesį žinomas futbolininkas buvo nubaustas 96 000 eurų bauda už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiu nustatytų įpareigojimų nesilaikymą, kai su savo sutuoktine abipusiu sutarimu išvyko švęsti medaus mėnesio į užsienį[⁴]. Kiek anksčiau abi pusės buvo pripažintos smurtavusios viena prieš kitą artimoje aplinkoje ir įpareigotos nesiartinti viena prie kitos arčiau nei 500 metrų atstumu. Siekiant išvengti tokio perteklinio reglamentavimo ir dirbtinio asmenų laisvos valios paneigimo, privalu nuodugniai išanalizuoti siūlomo teisinio reguliavimo ribas. Manytina, kad Įstatymo projekte pateikiamas lakoniškas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio veikimo principo aprašymas teoriniame lygmenyje tokios galios teisiniam įrankiui yra nepakankamas. Šiuo konkrečiu atveju siūlytina numatyti protingumo kriterijumi paremtas išimtis, leidžiančias apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį pripažinti netekusiu galios, jei to norėtų abi pusės.
Nepritarti Pagal TTK siūlymus, galimybė panaikinti apsaugos nuo smurto orderį teismo sprendimu yra įtvirtinta įstatymo 8 straipsnio
Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
svarstymui pravartu žinoti, kas laikytina smurtu artimoje aplinkoje. Įstatymo projekte smurto artimoje aplinkoje sąvoka yra ganėtinai abstrakti, o konkrečios smurto artimoje aplinkoje formos (fizinis, psichologinis ir t. t.) nėra apibrėžiamos. Kaip jau minėta 10 pastaboje, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos smurto artimoje aplinkoje atpažinimo metodologijoje tokie veiksmai kaip jausmų ignoravimas ar melas yra įvardijami kaip smurtiniai. Neabejotina, kad jausmus ignoruojantis partneris neprisideda prie santykių gerovės, tačiau kvestionuotina, ar už tokius veiksmus jam tikrai vertėtų skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį. Manytina, kad smurtinio elgesio samprata turėtų apimti tik pagrįstą pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai sukeliančias veikas. Taip pat nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis nustatoma, kokios veikos turėtų būti laikomos smurtinėmis ir žmogų žalojančiomis, o kokios – ne. Siūlytina, kur reikia, įstatyminiu arba poįstatyminiu lygmeniu (pavyzdžiui, rekomendacijoje ar gairėse) peržiūrėti, pakoreguoti, patikslinti smurtinio elgesio bei jo formų apibrėžimus ir pateikti įrodymais grįstą metodiką, kuria remiantis nustatoma, kokios veikos laikomos smurtinėmis ir kokiais požymiais jos skiriasi nuo nesmurtinių veikų. Nepritarti Analogiškas smurto artimoje aplinkoje sąvokos apibrėžimas galioja jau šiuo metu galiojančioje Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakcijoje.
3.19 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
1
artimoje aplinkoje orderis gali būti skiriamas tais atvejais, kai nepakanka duomenų ikiteisminiam tyrimui pradėti, t. y. kai asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Tuo tarpu Įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad smurtas artimoje aplinkoje užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Nelengva suprasti, kokio rezultato tokiu painiu reglamentavimu siekia Įstatymo projekto rengėja. Remiantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme numatytu aiškumo principu, teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Siūlytina suderinti minėtus prieštaravimus, aiškiau apibrėžiant smurtinio elgesio (užtraukiančio ir neužtraukiančio baudžiamosios atsakomybės) sampratą. Atsižvelgti Siūloma įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalį išbraukti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Taip pat pažymėtina, jog apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis yra prevencinė, o ne baudžiamojo poveikio priemonė. 3.20 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
6
kompleksinės pagalbos centrai atlieka pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą ir vertinimo rezultatus perduoda policijos įstaigai, o ši įvertina pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo rezultatus ir priima sprendimą dėl kreipimosi į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio pratęsimo.
Tokiam teisiniam reguliavimui nepritartina, nes tai galimai pažeistų Konstitucijoje garantuojamą žmogaus teisę į nešališką ginčo arbitrą[⁵]. Pabrėžtina, kad specializuotos kompleksinės pagalbos centrai iš esmės yra galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens gynėjai, kurie juo rūpinasi, teikia jam teisines konsultacijas (Įstatymo projekto 14 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Dėl susidarančio interesų konflikto jų atliktu pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos vertinimu negali būti grindžiamas tolimesnis galimai artimoje aplinkoje smurtavusio asmens laisvės suvaržymas. Pridėtina, kad asmens teisė į nepriklausomą, nešališką ir operatyvų teismą numatyta ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 5 straipsnyje. Atsižvelgti Pagal TTK siūlymus, atsisakoma pakartotinio smurto rizikos vertinimo, įtvirtinama galimybė apsaugos nuo smurto orderį skirti 15 dienų laikotarpiui, suteikiant galimybę orderio skyrimą orderio galiojimo laikotarpiu skųsti teismui. Nagrinėjant skundą teisme, pagal siūlomą naujos įstatymo redakcijos 9 straipsnio 4 dalį, SKPC bendradarbiauja su policijos įstaigos padaliniu, teikdamas savo ekspertinį vertinimą dėl atitinkamo atvejo Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. SKPC atliktas ekspertinis vertinimas teismui yra tik vienas iš faktorių, kuris padeda teismui įvertinti smurto pavojų. Sprendimus teismas priima remiantis turima surinktų duomenų visuma. Taip pat pastebėtina, kad ŽTK klausymų metu Konstitucinės teisės ekspertas prof. dr. D.
D. Žalimas atkreipė dėmesį į KT nagrinėtą vadinamąją „priekabiavimo“ bylą, kur KT išaiškino, jog tokio pobūdžio bylose teismas turi atsižvelgti, kaip tam tikri veiksmai matomi potencialios aukos akimis. Be kita ko, Konstitucinis Teismas (2017-12-19 išvada Nr. KT20-I1/2017 bylos Nr. 7/2017) pažymėjo, kad viena iš pagal Konstitucijos
formų yra priekabiavimas, be kita ko, priekabiavimas dėl lyties ir seksualinis priekabiavimas. Remiantis KT išaiškinimu „priekabiavimu laikomas nepageidaujamas elgesys, kuriuo inter alia dėl asmens lyties siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka, o seksualiniu priekabiavimu – turintis minėtų priekabiavimo dėl lyties požymių nepageidaujamas seksualinio pobūdžio elgesys. <...>“. Atsižvelgiant į tai, kad daugumoje atvejų smurtas artimoje aplinkoje yra smurtas lyties pagrindu, šiuo KT nutarimu turi būti remiamasi ir siekiant reglamentuoti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemones. 3.21 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
2
apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimo, jo vykdymas nėra sustabdomas, t. y. nei galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui, nei galimai artimoje aplinkoje smurtavusiam asmeniui nėra paliekama galimybė iki orderio įsigaliojimo pradžios jį apskųsti. Priešingai nei kardomųjų priemonių skyrimo atveju, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimas neprivalo būti grindžiamas galimu nusikalstamos veikos padarymu (ar net galimu administracinio nusižengimo padarymu). Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių planuojama skirti apie 36 000 vienetų per metus.
Turint omenyje, kad
aplinkoje, tai reikštų, kad beveik 2 iš 3 iškvietimų policijos pareigūnas skirtų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį. Tokiam apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių skyrimo dažniui nepritartina. Manytina, kad toks iš esmės nepaneigiamos teisinės galios įrankis turėtų būti naudojamas išskirtinėmis aplinkybėmis ir saikingai. Nors Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra atskleidžiama, kokiais kriterijais remiantis yra prognozuojamas planuojamų skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių kiekis, manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas reikalauja išsamesnės analizės, įvertinant skiriamų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių kiekio pagrįstumą ir proporcingumą, ypatingą dėmesį skiriant konstitucinėms žmogaus teisėms. Nepritarti Sustabdžius orderio vykdymą jį apskundus, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo liktų nepasaugotas, todėl orderio vykdymas neturi būti stabdomas iki dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo pasisakys teismas. 3.22 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
artimoje aplinkoje orderis iš esmės turi nepaneigiamą teisinę galią ir iki jo įsigaliojimo pradžios negali būti apskųstas (žr. 21 pastabą), siūlytina apsvarstyti galimybę numatyti kompensacinį mechanizmą už nepagrįstai skirtą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį.
Atsižvelgti Pagal TTK suformuluotus pasiūlymus, naujos redakcijos 9 straipsnio 13 dalyje numatyta, kad Apylinkės ar Apygardos teismui priimant sprendimą dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo, turi būti išspręstas ir klausimas dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens patirtų išlaidų, susijusių su apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų vykdymu, atlyginimo. 3.23 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis 2,3
straipsnių numeraciją: „2 straipsnis“ galimai keistinas į „20 straipsnis“, o
„3 straipsnis“ – į „21 straipsnis“. Priešingu atveju Įstatymo projekte būtų
du antrieji ir du tretieji straipsniai. Nepritarti. Teisinė technika ir numeracija yra gera (įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstoma nauja įstatymo redakcija). 3.24 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
projektu ne tik bandoma papildyti ar pakeisti dabartinį teisinį reguliavimą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje srityje, bet apskritai atsisakoma dabartinės redakcijos Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo, kurį planuojama pakeisi nauju. Manytina, kad tokiam reikšmingam pokyčiui reikalingos išsamios, įtraukios, nuomonių įvairove grįstos diskusijos. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nepateikiama duomenų, kokiais būdais ir kada buvo konsultuojamasi su visuomene. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetinės svetainės naujienų skiltyje apie planuojamus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinio reguliavimo pokyčius viso labo pranešama. Sunku identifikuoti bent vieną Įstatymo projekto rengėjos veiksmą, kurį būtų galima traktuoti kaip konsultavimąsi su visuomene.
Dėl iš esmės keičiamo teisinio reguliavimo apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje srityje neorganizuota viešų diskusijų. Pasigendama ir visuomenės apklausų siūlomų teisinio reguliavimo pokyčių atžvilgiu, pavyzdžiui, kokia dalis visuomenės pritartų nuostatai, kad už besisvečiuojančio partnerio jausmų ignoravimą (žr. 10 pastabą) būsto šeimininkas būtų 72 valandoms iškeldinamas iš jam nuosavybės teise priklausančių namų? Nepaisant to, kad siūlomi teisinio reguliavimo pokyčiai iš visų visuomenės grupių bene labiausiai neigiamai paveiks vyrų bendruomenę, nuvilia tai, kad rengiant įstatymo projektą nesikonsultuota su vyrų teises ir interesus atstovaujančiomis organizacijomis ar asmenimis. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte minimoje 20 asmenų darbo grupėje[⁶] nėra nė vieno asmens, atstovaujančio vyrų teises ir interesus. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į tokių organizacijų kaip Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos pateiktus pasiūlymus. Šiame kontekste pažymėtina, kad, pavyzdžiui, Jungtinės Tautos Tarptautinės vyrų dienos proga sveikina tik tuos vyrus, kurie yra
„sąjungininkai“ (angl. allies), palaiko moteris, paneigia lyčių
vaidmenis, kovoja su smurtu lyties pagrindu ir pasisako už lygybę[⁷]. Nors tokie sveikinimai galimai vertintini kaip sąmojingi, abejotina, ar tokias organizacijas būtų galima traktuoti kaip nešališkas ar atstovaujančias visų visuomenės grupių teises ir interesus.
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 7 straipsnyje teisėkūros subjektams numatyti reikalavimai sužinoti visuomenės nuomonę apie teisinio reguliavimo problemas ir jų sprendimo būdus, sudaryti visuomenei galimybę daryti įtaką teisės akto projekto turiniui, geriau įvertinti numatomo ir galiojančio teisinio reguliavimo teigiamas ir neigiamas pasekmes, su visuomene konsultuotis laiku ir dėl esminių klausimų. Formalus leidimas visuomenei išsakyti savo nuomonę dėl jau parengto įstatymo projekto nevertintinas kaip konsultavimasis su visuomene. Realus konsultavimasis su visuomene suteiktų teisėkūros subjektams galimybę susipažinti su įvairiomis visuomenės grupių perspektyvomis ir patenkinti kuo platesnį ratą visuomeninių interesų. Konsultavimosi su visuomene stoka gali palikti neišgirstų pasiūlymų, naudingų nuomonių, skatinti nepasitikėjimą valstybe. Siekiant įgyvendinti apžvelgtus reikalavimus, į apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinio reguliavimo pakeitimų rengimą siūlytina įtraukti visuomenę, moterų ir vyrų teises ir interesus atstovaujančias organizacijas ar asmenis, taip pat visus kitus norinčius dalyvauti, išgirsti ir pasisakyti įrodymais grįstose diskusijose dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinio reguliavimo nuostatų rengimo ir keitimo.
pastebėjimas, kad projektas neigiamai paveiks vyrų bendruomenę, taip stigmatizuojant visus vyrus kaip smurtautojus. Įstatymo projektu siūloma spręsti opias visuomenės problemas, suteikiant realius pagalbos įrankius smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims. 3.25 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt, 2021-11-30 * 25.
Įstatymo projektu sukuriami nauji teisinių santykių subjektai – galimai smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo ir galimai artimoje aplinkoje smurtavęs asmuo, tačiau tik vienam iš šių teisinių santykių subjektų (galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui) užtikrinama valstybės finansuojama specializuota teisinė pagalba. Pabrėžtina, kad nors smurtu artimoje aplinkoje įtariamiems (kaltinamiems) asmenims taip pat numatoma teisė į gynėją, ši teisė neužtikrina įtariamojo (kaltinamojo) prieigos prie specializuotos teisinės pagalbos. Galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens gynėjai bus kruopščiai pasirengę ir išsamiai išanalizavę teismų praktiką dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimo ir pratęsimo, padės teikti praeityje analogiškai ir sėkmingai teiktus skundus dėl policijos pareigūnų veiksmų ar teisėjų sprendimų ir t. t., tuo tarpu galimai artimoje aplinkoje smurtavęs asmuo turės kliautis bendrosios kompetencijos gynėjo paslaugomis. Siekiant sudaryti lygias galimybes į teisinę gynybą, siūlytina sudaryti galimybę gauti valstybės finansuojamą specializuotą teisinę pagalbą abiem Įstatymo projektu sukuriamiems teisinių santykių subjektams. Nepritarti Tais atvejais, kai asmeniui reikalinga teisinė pagalba, asmuo turi teisę ją gauti Valstybės garantuojamas teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. 3.26 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
daugeliu iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje atvejų (87,8 %, žr. 8 pastabą) nebuvo registruojama nusikaltimų dėl smurto artimoje aplinkoje, siūlytina numatyti galimybę teisėsaugos institucijoms atlikti privačius ikiteisminius tyrimus dėl galimo smurto artimoje aplinkoje.
Primintinas atvejis, kai prieš kelis mėnesius žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad žinomas sportininkas galimai smurtavo prieš savo gyvenimo draugę[⁸]. Praėjus 4 mėnesiams pranešta, kad įtarimai panaikinti[⁹]. Nors teisiniu požiūriu asmuo nepatiria neigiamų pasekmių, paviešinamos privataus gyvenimo detalės (visuomenės sužinojimas apie galimą neištikimybę, slaptas sugyventines, nesantuokinius vaikus ir t. t.) gali daryti reikšmingą reputacinę žalą. Pabrėžtina, kad tokių privačių, intymių duomenų paviešinimas neturi įtakos ikiteisminio tyrimo atlikimo kokybei ar nukentėjusiųjų apsaugai ir yra skirtas viso labo visuomenės smalsumui patenkinti. Pridėtina ir tai, kad viešas apkaltinimas nereikalauja įrodymų ir gali būti išnaudojamas strateginiais, politiniais tikslais, siekiant menkinti konkurento ar priešininko reputaciją, o socialinė nekaltumo prezumpcijos reikšmė modernioje visuomenėje yra išblėsusi. Nepritarti. Tai nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. 3.27 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
atvykus į iškvietimą nustatomi abipusio smurto artimoje aplinkoje požymiai. Nėra aišku, ar tokiu atveju apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai galėtų būti skiriami dviem (ar daugiau) asmenų ir kaip tokiu atveju vyktų vienas prieš kitą smurtavusių asmenų atskyrimas. Siūlytina pateikti detalesnį tokių situacijų teisinį reguliavimą. Nepritarti Tokiu atveju Policijos pareigūnas turės visapusiškai įvertinti situaciją. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika nustatoma atliekant smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimą. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras.
3.28 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
28Policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje,
teismo sprendimo dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo vykdymo ir šio sprendimo vykdymo kontrolės tvarkos apraše[¹⁰] (toliau – Apraše) piktnaudžiavimas smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens teisėmis ar melagingi pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje nėra minimi, t. y. policijos pareigūnams nėra numatytų procedūrų, nepateikiama gairių apie tai, kokių veiksmų tokiu atveju reikėtų imtis. Nors Aprašo (ar ekvivalentaus jį ateityje pakeisiančio teisės akto) teisėkūros procedūra nesuteikia galimybės tiesiogiai teikti pasiūlymus jo rengimui, manytina, kad apie tai verta informuoti tiek Įstatymo projekto rengėją, tiek įstatymo leidėją, tiek Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetą ir pasiūlyti atitinkamoms institucijoms papildyti Aprašą trūkstama metodika. Atsižvelgti Teikiamas pasiūlymas ne dėl įstatymo projekto, o dėl poįstatyminio teisės akto. Poįstatyminiai teisės aktai siūlomai bus priimti/pakeisti iki įsigaliojant įstatymui. 3.29 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
nepasitvirtinusio pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje atlikdamas pakartotinį patikrinimą „pažymi <...> dėl kokių priežasčių smurto artimoje aplinkoje požymių nenustatyta“. Tokia praktika vertintina neigiamai, nes policijos pareigūnas įpareigojamas kliautis kaltumo prezumpcija ir įrodyti ne dėl kokių priežasčių smurto artimoje aplinkoje požymių buvo nustatyta, bet priešingai – turi pagrįsti dėl kokių priežasčių nesugebėjo nustatyti smurto artimoje aplinkoje požymių. Siūlytina apie tai informuoti atitinkamas institucijas ir papunktį koreguoti.
Atsižvelgti Teikiamas pasiūlymas ne dėl įstatymo projekto, o dėl poįstatyminio teisės akto. Poįstatyminiai teisės aktai bus priimti/pakeisti iki įsigaliojant įstatymui. 3.30 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
nepasitvirtinusius smurto artimoje aplinkoje atvejus tarp tų pačių subjektų“ yra vertinama kaip rizikos veiksnys. Su tokiu vertinimu nesutiktina. Abejotina, ar, pavyzdžiui, du praeityje užregistruoti melagingi / nepasitvirtinę pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje yra objektyvus smurto artimoje aplinkoje prediktorius. Priešingai, sistemingai melagingi / nepasitvirtinantys pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje gali liudyti apie piktnaudžiavimą smurtą artimoje aplinkoje (ne)patyrusio asmens teisėmis. Siūlytina apie tai informuoti atitinkamas institucijas ir papunktį koreguoti. Atsižvelgti Teikiamas pasiūlymas ne dėl įstatymo projekto, o dėl poįstatyminio teisės akto. Poįstatyminiai teisės aktai bus priimti/pakeisti iki įsigaliojant įstatymui. 3.31 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Su tokiu teiginiu nesutiktina. Manytina, kad teikiamose pastabose apžvelgti galimi prieštaravimai Konstitucijai; tikslumo, apibrėžtumo ir aiškumo trūkumai; išsamesnės numatomo teisinio reguliavimo poveikio analizės poreikis; konsultavimosi su visuomene stoka ir kiti teisiniai iššūkiai sudaro pagrįstas prielaidas neigiamoms Įstatymo projekto priėmimo pasekmėms kilti. Nepritarti Komitetas atsižvelgia į TTK pasiūlymus, kaip komiteto, turinčio kompetenciją teikti nuomonę dėl teisės projekto nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 3.32 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt, 2021-11-30 * 32.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra įpareigotas preliminariai vertinti, ar svarstomi įstatymų projektai atitinka Konstituciją (Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktas), siūlytina sudaryti galimybę Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui svarstyti Įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-1056). Pritarti Atkreiptinas dėmesys, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas paskirtas svarstyti šį projektą kaip papildomas komitetas. 4. VšĮ Žmogaus teisių stebėjimo institutas, 2021-11-30 Nr. G-2021-120258 * Žmogaus teisių stebėjimo institutas, susipažinęs su Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1056, reiškia palaikymą projektui ir ypatingai jo nuostatoms, įtvirtinančioms apsaugos garantijas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims, t. y. apsaugos nuo smurto orderį. Apsaugos nuo smurto orderio taikymo galimybė užpildo spragą teisiniame reguliavime, kai nėra pakankamai duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau iš nustatytų aplinkybių matyti, kad asmeniui gali grėsti smurto artimoje aplinkoje pavojus. Apsaugos nuo smurto orderio taikymas suteikia realios ir veiksmingos apsaugos garantijas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ir sudaro sąlygas specializuotos kompleksinės pagalbos teikimui bei kitoms intervencijoms, būtinoms užtikrinti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens saugumą. Tuo pačiu teikiame kelias pastabas dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo tvarkos ir sąlygų. Atsižvelgdami į smurto artimoje aplinkoje atvejų kompleksiškumą, siūlytume numatyti galimybę teismui pratęsti apsaugos orderio galiojimą iki 28 kalendorinių dienų.
Šis laikotarpis itin svarbus tam, kad specializuotos kompleksinės pagalbos centras turėtų pakankamai laiko įvertinti situaciją, identifikuoti individualius asmens poreikius ir kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu parengti pagalbos priemonių planą. Neretai smurto artimoje aplinkoje atvejai yra kompleksiniai ir sudėtingi, ypač kai yra nepilnamečių vaikų, tad galimybė teismui pratęsti orderį iki 28 dienų padėtų visapusiškai įvertinti ir veiksmingiau atliepti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens apsaugos ir pagalbos poreikius. Taip pat siūlytume persvarstyti projekto 8 str. 6 d. numatyto pakartotinio smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo, kurį turėtų atlikti specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC), sąlygas. Remiantis šia nuostata, SKPC tokį vertinimą turėtų atlikti per 24 val. nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo. Tačiau šią funkciją per nustatytą terminą būtų itin sudėtinga įgyvendinti praktikoje, pavyzdžiui, nepavykus iškart susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu. Kadangi SKPC atliekamas pakartotinis rizikos vertinimas būtų laikomas pagrindu kreiptis ar nesikreipti į teismą dėl apsaugos orderio pratęsimo, tinkamų sąlygų sudarymas SKPC atlikti šią funkciją yra būtinas siekiant užtikrinti apsaugos nuo smurto orderio efektyvų veikimą praktikoje bei suteikiant realią apsaugą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims. Be to, rizikos vertinimas gali būti emociškai ir psichologiškai sudėtingas procesas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui, neretai pirmą kartą atsiveriant apie savo patirtis ir išgyvenimus tretiesiems asmenims, tad šio proceso kartojimas nepraėjus 24 val. po pirmojo rizikos vertinimo gali sukelti papildomus emocinius išgyvenimus.
Atsižvelgiant į tai, siūlytume ilginti policijos pareigūno skiriamo apsaugos nuo smurto orderio galiojimą iki 120 valandų, kad SKPC turėtų pakankamai laiko (bent 72 val.) nuodugniai atlikti pakartotinį rizikos vertinimą, proceso metu atliepiant smurto artimoje aplinkoje pavojų patyrusio asmens emocinius ir psichologinius poreikius bei suteikiant reikalingą emocinę paramą. Tuo pačiu pažymime, kad įstatymu įtvirtinus apsaugos nuo smurto orderį tiems atvejams, kai nepakanka duomenų ikiteisminiam tyrimui pradėti, policijos pareigūnai ir toliau turi dėti visas pastangas identifikuoti su smurtu artimoje aplinkoje susijusias nusikalstamas veikas bei kiekvienu tokiu atveju inicijuoti baudžiamąjį procesą. Kitų esminių pastabų įstatymo projektui neturime, ir dar kartą išreiškiame palaikymą šiam projektui bei jame numatytoms svarbioms smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų apsaugos garantijoms. Pritarti iš dalies ŽTK 8 straipsnį siūlo keisti apibendrinus TTK, Seimo narių, Konstitucinės teisės ekspertų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus. Apsaugos nuo smurto orderį siūloma skirti 15 dienų laikotarpiui, be galimybės jį pratęsti. Apsaugos nuo smurto orderio skyrimas gali būti skundžiamas teismui viso orderio galiojimo laikotarpio metu. Atsisakoma pakartotinio smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo. 5. Vilniaus moterų namai, 2021-12-02
artimoje aplinkoje įstatymas. 2. JT CEDAW Komiteto Bendroji rekomendacija Nr. 35 (2017) ir ES Nusikaltimų aukų teisių direktyva aiškiai nurodo, jog smurtas artimoje aplinkoje yra su lytimi susijęs smurtas ir moterų žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas {...Smurtas dėl lyties suprantamas kaip diskriminacijos rūšis ir aukos pagrindinių laisvių pažeidimas, ir apima artimųjų smurtą, seksualinį smurtą). Atsižvelgiant į tai būtina įstatymo projektą papildyti nuostatomis:
smurtas prieš moteris, arba, kad tai yra smurtas, kurį moterys patiria proporcingai dažniau nei vyrai (ES Nusikaltimų aukų teisių direktyva).
pažeidimas.“ JT Vienos deklaracija (1993) įvardija, jog smurtas prieš moteris šeimoje yra moterų žmogaus teisių pažeidimas, o moterų žmogaus teisių užtikrinimas yra aktualioji žmogaus teisių dalis.
(ES Nusikaltimų aukų teisių direktyva, 2012).
neteikia. Nusikaltimų aukų teisių direktyva aiškiai nurodo, kad „Moterims, kurios yra smurto dėl lyties aukos, ir jų vaikams dažnai reikia specialios paramos ir apsaugos dėl didelės antrinės ir pakartotinės viktimizacijos, bauginimo ir keršto rizikos, susijusios su tokiu smurtu“. 3. Rizikos vertinimas reikštų ne ką kitą kaip apsaugos ir pagalbos proceso biurokratizavimą, atsakomybės išskaidymą, kas atitolina apsaugą ir pagalbą nuo realų pavojų sveikatai ir gyvybei patiriančio asmens.
Šios praktikos yra atmetamos ir tų šalių, kurios pradėjo jas taikyti prieš gerą dešimtmetį ir tai dėl šių priežasčių: • Jungtinėje Karalystėje atlikta visų per tam tikrą periodą įvykdytų moterų nužudymų artimoje aplinkoje analizė parodė, jog didelė šių įvykių dalis atsitiko ten, kur rizikos vertinimas parodė žemą arba vidutinį rizikos lygį, todėl rizikos vertinimai yra prognostiškai nepatikimi, beto be reikalo apsunkina pareigūnų darbą ir nukreipia dėmesį nuo pagrindinės užduoties - apsaugoti visas aukas. • Tyrimai rodo, jog apie 30 proc. nužudymų įvyksta ten, kur apie smurtą nebuvo nei kartą pranešta. • Išviešinus smurtą tikimybė būti rimtai sužalotai ar net nužudytai moteriai išauga iki 70 proc., todėl į kiekvieną atvejį turi būti žvelgiama kaip į aukštos rizikos atvejį. • Tai prieštarauja ES Nusikaltimų aukų teisių direktyvai, išskiriančiai artimųjų smurto aukas, kaip ypatingą grupę, kuriai kyla ypatingai didelė grėsmė, nes smurtauja asmuo, kuriuo auka turi pasitikėti. Direktyva reikalauja užtikrinti nukentėjusio asmens saugumą ir pagalbą jam nuo pirmo kreipimosi į kompetentingą instituciją. 4. Atsižvelgiant į tai, kad dabartinis ASAAĮ projektas, kiek tai liečia apsaugos nuo smurto orderį ir jo reglamentavimą, prieštarauja tiek EZTT, tiek ir LR Konstitucinio teismo principiniams pasisakymams dėl žmogaus teisių hierarchijos, kur asmens, šiuo atveju smurto riziką patiriančio asmens, teisė į asmens neliečiamumą, kūno vientisumą, turi būti laikoma aukščiau nei galimai smurtavusio asmens teisė nepatirti suvaržymų. • „2. Apsaugos nuo smurto orderį ne ilgiau kaip 72 valandoms skiria policijos pareigūnas Pažymėtina, kad tokiam reglamentavimui prieštarauja tiek policija, tiek SKPC.
Remiame šią poziciją ir reikalaujame, kad orderis būtų skiriamas 15 parų, sutinkamai su gerąją Europos praktika. Nėra nei vienos šalies taip reglamentuojančios smurto šeimoje aukų apsaugą, todėl realu susilaukti tarptautinės bendruomenės nepalankaus vertinimo dėl šios žinomai imitacinės, iškelto tikslo nepasiekiančios priemonės. • „6. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki apsaugos nuo smurto orderio galiojimo termino pabaigos atlieka pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei yra smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens sutikimas, kad pakartotinis smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimas būtų atliktas, ir šio vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoda policijos įstaigai“ . Tai reiškia, kad SKPC vertinimą atlikti ir informaciją perduoti ... per 1 parą. • Šios nuostatos būtina nedelsiant atsisakyti 1. dėl aukos gerovės, 2. dėl pačios specializuotos kompleksinės pagalbos esmės, 3. dėl nereikalingo policijos darbo biurokratizavimo, brangiai kainuojančio teismų įsitraukimo 4. dėl nepagrįsto SKPC nusistovėjusios praktikos, atitinkančios gerąją pasaulio praktiką, laužymo, nesusijusio su pagalbos aukoms teikimu. Pateikiame argumentį iš neuromokslo bei žiniomis apie traumą grįsto konsultavimo praktikas. Tyrimai rodo, kad egzistuoja taip vadinamos trauminės atminties fenomenas, kurio esmė - reikalingi trys pilni miego ciklai tam, kad traumos sutrikdyti kognityviniai procesai vėl galėtų susijungti į darnią visumą, atkurta nuosekli trauminio įvykio seka ir asmuo galėtų priimti su trauminiu įvykiu susijusius sprendimus. Dėl šių priežasčių net ir SKPC rekomenduojama susisiekti su asmeniu ne tuoj pat po smurtinio epizodo („ne vėliau kaip kitą dieną“), o būtent praėjus nemažiau kaip trims paroms po įvykio.
Šiais moksliniais faktais grindžiamas ir siūlymas atsisakyti grėsmės vertinimo kaipo tokio. Žinoma aplinkybė, jog SKPC pavyksta surinkti daug daugiau reikšmingos informacijos apie nukentėjusio situaciją nei policijos pareigūnams iškvietimo metu ir yra paaiškinama tuo, kad SKPC bendrauja su savo klientėmis atokesniame periode. Taigi, sutrikdžius nusistovėjusias SKPC darbo praktikas mes tuo pačiu prarasime galimybę turėti reikšmingą SKPC indėlį į nusikaltimo aplinkybių nustatymą ir klientui draugiškos pagalbos organizavimą. Taip pat kyla grėsmė šiuo metu egzistuojančią ir gerąja pasaulio praktiką grįstą SKPC pagalbą paversti bendrąją (generine), kas būtų rimtas praradimas tikslinei grupei. Spaudimo darymo nepasiruošusiam klientui, bet ne suteikti pagalbą iš principo pablogintų SKPC galimybes sukurti pasitikėjimu grįstą ryšį periode. Pernelyg ankstyva intervencija gali būti suvokiama kaip traumavusio įvykio dalis ir tapti dar viena nereikalinga negatyvia patirtimi nukentėjusiajam. Pažymėtina, kad iki 84 proc. smurtą patyrusių asmenų kenčia nuo PTSS. Didžiąja dauguma atvejų susiduriame ne su vienetiniu traumavusiu įvykiu, bet su taip vadinama kumuliacine trauma arba kompleksiniu potrauminio streso sindromu (nuo 2023 metų ši sąvoka yra įvedama į Tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK-11). Visa tai turi būti žinoma tam, kad konstruojant tiek apsaugos, tiek pagalbos praktikas būtų atsižvelgta į centrinės viso proceso figūros, nukentėjusio asmens, gerovę. 5. Įstatymo projektas praktiškai grąžina privataus kaltinimo tvarką, kas nesuderinama su gerąja pasaulio praktika ir nukentėjusių asmenų poreikiais.
Nusikaltimų aukų teisių direktyva aiškiai įvardija, jog artimųjų smurtą patiriantiems asmenims būtina speciali apsauga ir pagalba dėl didelio pakartotinio smurto, bauginimų ir keršto rizikos. • Didelį susirūpinimą kelia tai, jog iš Įstatymo projekto teksto pašalinta nuostata, jog „nukentėjęs asmuo skundo neteikia“. Šia nuostata pirmojoje įstatymo redakcijoje ir buvo siekiama apsaugoti auką nuo spaudimo, bauginimo ir keršto, kuomet smurtautojas reikalauja aukos nerašyti pareiškimo arba jį atsiimti. Taip, be kita ko, buvo išpildytos ir CEDAW komiteto rekomendacijos Lietuvai. Tuo būdu įstatymu įtvirtinama žalinga praktika, kuomet į įvykio vietą atvykę pareigūnai reikalauja nukentėjusį asmenį „rašyti pareiškimą“, taip dažnai atgrasydami įbaugintą auką ginti savo pažeistas teises. Tuo būdu valstybė siaurina savo pareigas, perkeldamas jas nukentėjusiam asmeniui, kas yra visiškai nepriimtina. • Projekte daug dėmesio skiriama aprašyti paties asmens kreipimosi į teisėsaugos įstaigas dėl patirto smurto tvarką bei informacijos apie tai teikimą, kas suponuoja, jog nukentėjusiajam asmeniui atiduodama atsakomybė tiesiogiai kreiptis ir įrodinėti, jog patyrė smurtą. • Taip pat apsaugos nuo smurto orderio skyrimo ir apskundimo tvarka apkrauna nukentėjusį asmenį pareiga tuoj po įvykio imtis veiksmų dėl orderio pratęsimo. Jei apsaugos nuo smurto orderis neskirtas, pats nukentėjęs asmuo vos per 1 parą turi apskųsti šį sprendimą (9 str. 1 d.). Ši nuostata demonstruoja pavojingą tendenciją apkrauti nukentėjusį asmenį pareigomis, kurios pristatomos kaip teisės ir iš anksto žinant, kad šiomis „teisėmis“ smurtą ir prievartą patiriantis asmuo negalės pasinaudoti dėl paties savo kaip smurtą ir prievartą patiriančio asmens būsenos.
Asmuo gali būti sukrėstas, įbaugintas, iš jo gali būti atimtos ryšio priemonės, jam gali trūkti žinių pateikti skundą, juolab per 1 parą. Taip pat smurtautojas turi teisę apskųsti orderio skyrimą. Smurtautojai yra linkę piktnaudžiauti savo teisėmis, manipuliuodami institucijomis ir, tikėtina, kad jie šia teise pasinaudos, tuomet skundas nagrinėjamas baudžiamojo proceso tvarka, o nukentėjęs asmuo vėlgi per pirmą parą po įvykio turi įrodinėti, jog apsaugos orderis yra reikalingas. Klausimas - kuris proceso dalyvis yra laikomas nukentėjusiuoju? Ar juo staiga tampa... smurtautojas?? Kitaip tariant, į įvykio vietą atvykus policijai ir paprašius rašyti pareiškimą, tikėtina, jog sukrėstas ir įbaugintas nukentėjęs asmuo jo nerašys ir ikiteisminis tyrimas nebus pradėtas. Tuomet asmuo pats turės kreiptis į prokurorą ir įrodinėti, jog patyrė smurtą. Jei asmuo nesikreips, apsaugos nuo tolimesnio smurto negaus, nes nėra ikiteisminio tyrimo. Auka, norėdama gauti neva prevencinį apsaugos nuo smurto orderį privalės per juokingai trumpą laiką kreiptis dėl jo skyrimo/pratęsimo arba įrodinėti, jog orderis reikalingas tais dažnais atvejais, kuomet smurtautojas apskųs tokio orderio skyrimą. Kitaip tariant visa atsakomybė užsitikrinti apsaugą vėl perkeliama nukentėjusiam asmeniui, kas faktiškai grąžina privataus kaltinimo tvarką. 6. Dėl SKPC pagalbos reglamentavimo. Atkreipiame jūsų dėmesį, jog teikiamame įstatymo projekte yra iškraipoma SKPC teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos tikslas ir esmė: • 14 str. 2 d.
su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ar smurtą patyrusiu asmeniu ir jam pasiūlo specializuotą kompleksinę pagalbą.“ Kaip jau minėta, SKPC teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos tikslas - įgalinti asmenį ir padėti jam išeiti iš smurto rato. Tai lėta pagalba, kuomet konsultantai, atsižvelgdami į klientės poreikius ir lūkesčius, užsitikrinę klientės pasitikėjimą ir bendradarbiavimą, klientei priimtinu tempu informuoja, konsultuoja, palaiko klientę, tarpininkauja institucijose, teikia specializuotą teisinę ir psichologinę pagalbą. Tai jokiu būdu nėra skubi pagalba - tuoj po įvykio yra svarbu užtikrinti smurtą patyrusio asmens apsaugą, ką atlieka policija, ir kitus bazinius poreikius. Bandymai tuoj po įvykio (ne vėliau kaip kitą teikti pagalbą nukentėjusio asmens gali būti priimami kaip bereikalingas trukdymas, spaudimas ir tik paskatinti tokios pagalbos atsisakyti. • 14 str. 4 d. 2 p. „atlieka pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą;“ - būtina nedelsiant pašalinti (žr. aukščiau „dėl rizikos vertinimo“. • 14 str. 4 d. 9 p. „organizuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą patyrusiam asmeniui, kuriam reikia saugios vietos, laikiną apgyvendinimą (laikino apgyvendinimo paslauga, jei būtina, suteikiama nedelsiant bet kuriuo paros metu)“. Prašome pašalinti šią dalį. Pažymėtina, kad šis įstatymas specialiai nereglamentuoja pagalbos benamystės, valkatavimo, kitų sunkių socialinių aplinkybių atvejais; jos priskirtinos Socialinių paslaugų įstatymo veikimo sričiai, yra šio įstatymo reglamentuotos ir nesusijusios su SKPC teikiama specializuota kompleksine pagalba. Kiek tai liečia Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, ši nuostata nesuderinama su pagrindiniais ASAAĮ veikimo principais.
Jei yra akivaizdu, kad nukentėjusiam asmeniui kyla pavojus, tuomet neišvengiamai įsijungia Apsaugos nuo smurto orderio institutas, kuris įpareigoja iškeldinti smurtavusį asmenį nepriklausomai nuo to, kam priklauso būstas. ASAAĮ realizuojamos paradigmos esmė - valstybės įsipareigojimas apsaugoti moteris ir vaikus nuo smurto artimoje aplinkoje, o visus nepatogumus, susisijusius su smurtinio elgesio panaudojimu, turi patirti smurtautojas. • 14 str. 4 d. 10 p. „smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens prašymu organizuoja jo palydėjimą į kitas įstaigas ir (ar) organizacijas“. Būtina šią nuostatą pašalinti. Ji yra galimai diskriminacinė smurtą ir prievartą patiriančių moterų atžvilgiu, nes suponuoja socialinių įgūdžių stoką, blogą socialinę adaptaciją ir pan., kas yra nebūdinga absoliučiai daugumai SKPC klienčių, be to, tai bereikalingai apkrauna SKPC konsultantus jiems nebūdingomis funkcijomis, nekritiškai perkeliant socialinio darbuotojo funkcijas, kaip jos yra reglamentuojamos kito - Socialinių paslaugų, įstatymo. Pažymėtina, jog būtent Socialinių paslaugų įstatymas reglamentuoja pagalbą stokojantiems socialinių įgūdžių, priklausantiems atskirties ir socialinės rizikos grupėms, todėl neverta sumaišyti šių dviejų įstatymų veikimo sričių ir apsunkinti ASAAĮ retų išimčių reglamentavimu. Taip pat SKPC konsultantai neturi jokio procesinio statuso, negali nukentėjusiojo atstovauti institucijose, todėl palydėjimas būtų SKPC konsultantų laiko ir kompetencijų švaistymas. • 14 str. 4 d. 13 p. „teikia pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą patyrusiam asmeniui, siekiančiam įsitraukti į darbo rinką;“. Prašome pašalinti kaip nepriklausančią šio įstatymo reguliavimo ir juolab specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo sričiai.
Tai yra Socialinių paslaugų įstatymo, nukreipto teikti pagalbą socialinės atskirties ir rizikos grupių asmenims, stokojantiems socialinių įgūdžių ir dalyvavimo darbo rinkoje patirties reguliavimo sritis ir tokių funkcijų neteisingas priskyrimas SKPC tik dubliuotų socialinių įstaigų veiklą bei iškreiptų specializuotos kompleksinės pagalbos esmę. Ekstrapoliuoti šios santykinai nedidelės populiacijos dalies poreikius visai smurtą patiriančių moterų grupei yra nelogiška ir prieštarauja protingumo, proporcingumo ir kitiems svarbiausiems teisėkūros principams. Visi šie Socialinių paslaugų įstatymo prasiskverbimai į ASAAĮ projekto tekstą reiškia ne ką kitą kaip netiesioginį aukos kaltinimą, suponuojant, jog „problema yra ne smurtautojas, bet jo auka“ - tai ji turi būti mokoma, prižiūrima, talpinama į prieglaudas, ,įdarbinama ir pan,. kai iš tiesų problema yra smurtaujantis asmuo, kurį būtina bausti ir taikyti atgrasymo priemones. 7. Dėl SKPC akreditavimo tvarkos ir SKPC keliamų reikalavimų. Nors Įstatymo projekto 15 str. 1 d. nurodyta, kad akreditavimo tikslas „užtikrinti kokybiškos, prieinamos ir efektyvios pagalbos smurto artimoje aplinkoje patiriančiam asmeniui ar smurtą patyrusiam asmeniui teikimą“, tačiau 16 str. keliami reikalavimai, kuriuos atitinkančios įstaigos įgauna teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą, tiesiogiai prieštarauja išsikeltam tikslui. Reikalavimai yra visiškai formalūs ir techniniai ir niekaip nesusiję su pagalbos kokybe ar ją teikiančiųjų kompetencija. Pagal Projekte iškeltus reikalavimus teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įgauna bet kuri organizacija, tiesiog turinti tinkamas patalpas.
Darbuotojams keliami visiškai minimalūs reikalavimai turėti vienerių metų darbo patirtį, nėra kalbama apie būtinas kompetencijas, tokias kaip reikalavimas turėti specializuotų žinių iš smurto artimoje aplinkoje priežasčių, dinamikos ar pasekmių srities, žiniomis apie traumą grįsto konsultavimo principus ir kt. Siekiant, kad akreditavimas leistų užtikrinti pagalbos kokybę, būtina numatyti specifiškesnius, su kvalifikacija susijusius reikalavimus, kuriuos galima išdėstyti, pavyzdžiui, taip: „Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymas apibrėžia smurtą artimoje aplinkoje ir smurtą prieš moteris artimoje aplinkoje kaip nusikaltimą ir žmogaus teisių pažeidimą, juridinis asmuo, teikiantis prašymą akreditavimui, turi atitikti šias būtinas sąlygas: 1. Turi būti registruotas kaip nevyriausybinė organizacija, veikianti žmogaus teisių srityje; 2. Turėti nemažesnę kaip 3 metų patirtį teikiant pagalbą smurtą ir prievartą patiriančioms moterims arba veikti smurto prieš moteris prevencijos srityje; 3. Siekiant akreditacijos, ne mažiau kaip konsultantai ir specialistai turi būti gerai išlaikę kvalifikacinį egzaminą iš SKPC darbo organizavimo ir specializuotos pagalbos teikimo turinio sričių. Tam būtina pasiruošti - iš NVO tarpo 2022 m. paskirti SADM įgaliotą organizaciją, kuri parengtų akreditacijos turinį, kvalifikacijos kėlinio programas bei profesinės priežiūros vykdymo nuostatus. Ši organizacija privalo pati atitikti aukštus standartus pagalbos teikimo ir prevencijos srityse (ne mažiau nei 10 m. veiklos patirtis), veikti moterų žmogaus teisių srityje, vykdyti advokaciją, turėti tarptautiniu lygmeniu pripažintą kvalifikaciją, būti parengus metodinės literatūros, išsamiai aprašančios specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą ir tokios pagalbos turinį, sutinkamais su ET ir ES standartais.
Taip pat Projekte nurodoma, jog
„Sprendimas dėl teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimo
galioja neterminuotai“, kitaip tariant, įgijus teisę teikti pagalbą, SKPC nebeturi jokios pareigos užtikrinti, kad jo darbuotojai keltų kvalifikaciją, kas yra visiškai nesuderinama su pagalbos kokybės užtikrinimu. Būtina numatyti reikalavimą akredituojam SKPC kelti kvalifikaciją, siekiant išsaugoti teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą ir akreditacijas skirti ne daugiau nei 3 metams. Galiausiai, būtina grąžinti gerąją pasaulio praktiką atitinkančią nuostatą, jog Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai yra kuriami nevyriausybinių organizacijų pagrindu. Prašome skubiai taisyti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektą, atsižvelgiant į žmogaus teisių diskurso reikalavimus, šios srities ekspertinius pilietinių organizacijų pasiūlymus ir tarptautinių organizacijų reikalavimus. Šie argumentai pagrindžia būtinumą sukurti nepriklausomą darbo grupę prie LRS Žmogaus teisių komiteto naujosios ASAAĮ redakcijos tobulinimui iš esmės. Būtina išversti esamą Įstatymo projektą į anglų kalbą ir pateikti jį tarptautinei ekspertizeiviešajam viešąjam kreipiantis į tarptautines organizacijas, kurių nare būdama, Lietuva yra įsipareigojusi remtis jų vertybinėmis nuostatomis teisėkūros procesuose Pritarti iš dalies Projektas pagrindiniame komitete tobulintas apibendrinus Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Seimo narių, konstitucinės teisės ekspertų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus.
Šiuo tikslu 2021-12-03 Žmogaus teisių komitete, o 2021-12-13 Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo surengti klausymai, kuriuose dalyvavo ir nevyriausybinės organizacijos „Vilniaus moterų namai“ atstovės. Tobulinant projektą, į kai kuriuos šiame rašte suformuluotus pasiūlymus (pvz., dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo laikotarpio ir pakartotinio smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo atsisakymo) jau yra atsižvelgta. Papildomas dėmesys atkreiptinas į suformuluotus pasiūlymus dėl įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje aprašytų specializuotos kompleksinės pagalbos centrų atliekamų funkcijų. 5.1 Vilniaus moterų namai, 2021-12-08 I Asociacija Vilniaus Moterų namai vieni iš LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (2011) iniciatorių ir bendraautorių, nuo
artimoje aplinkoje/smurtą šeimoje patiriančioms moterims ir nuo 2012 metų vykdo Vilniaus miesto specializuotos pagalbos centro funkcijas. Kaip įgaliotas tarptautinės skėtinės organizacijos WAVE (angl. Women Against Violence Europe, Moterys prieš smurtą Europoje) atstovas Lietuvai, turi tarptautinio eksperto statusą moterų žmogaus teisių apsaugos bei smurto prieš moteris įveikimo srityje. Teikiame savo ekspertines rekomendacijas ir maloniai prašome į jas atsižvelgti. 1. Siūlomas įstatymo pavadinimas – Apsaugos nuo smurto prieš moteris šeimoje ir artimoje aplinkoje įstatymas.
Pritarti iš dalies Įstatymo 2 straipsnyje siūloma įtvirtinti smurto lyties pagrindu sąvoką, o Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įvardyti, kad didžioji dalis smurto artimoje aplinkoje atvejų yra smurto lyties pagrindu atvejai. Kita vertus, pažymėtina, kad smurtas lyties pagrindu gali įvykti ne tik artimoje aplinkoje. Kadangi įstatymo projektu siekiama apsaugoti būtent su smurto artimoje aplinkoje pavojumi susiduriančius asmenis ar smurtą artimoje aplinkoje patiriančius asmenis, todėl keisti įstatymo pavadinimą būtų netikslinga. 5.2 Vilniaus moterų namai,
pažeidimas.“ JT Vienos deklaracija (1993) įvardija, jog smurtas prieš moteris šeimoje yra moterų žmogaus teisių pažeidimas, o moterų žmogaus teisių užtikrinimas yra aktualioji žmogaus teisių dalis. Atsižvelgti Įstatymo projektas rengiamas ir tobulinamas siekiant užtikrinti smurto artimoje aplinkoje pavojų ar smurtą artimoje aplinkoje patiriančių asmenų žmogaus teises. 5.3 Vilniaus moterų namai,
1
dviprasmišką formuluotę „Smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo neprivalo teikti skundo, pareiškimo ar pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje.“ dabartinėje redakcijoje 7 str. 1 d. esančia aiškia formuluote „smurtą patyręs asmuo skundo neteikia“.
Pritarti iš dalies Siūloma įstatymo 12 straipsnio 1 dalies formuluotė: „[...] Gavę skundą, pareiškimą ar pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį apie jo teisę neteikti skundo, pareiškimo ar pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje ir naudotis šiame įstatyme nustatyta apsauga ir pagalba, nepriklausomai nuo to, ar jis pateikė tokį skundą, pareiškimą ar pranešimą, ar ne. 5.4 Vilniaus moterų namai,
2
valandoms skiria policijos pareigūnas“. Pažymėtina, kad tokiam reglamentavimui prieštarauja tiek policija, tiek SKPC. Remiame šią poziciją ir reikalaujame, kad orderis būtų skiriamas 15 parų, sutinkamai su gerąją Europos praktika. Nėra nei vienos šalies taip reglamentuojančios smurto šeimoje aukų apsaugą, todėl realu susilaukti tarptautinės bendruomenės nepalankaus vertinimo dėl šios žinomai imitacinės, iškelto tikslo nepasiekiančios priemonės. „6. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki apsaugos nuo smurto orderio galiojimo termino pabaigos atlieka pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei yra smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens sutikimas, kad pakartotinis smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimas būtų atliktas, ir šio vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoda policijos įstaigai“ . Tai reiškia, kad SKPC vertinimą atlikti ir informaciją perduoti ... per 1 parą.
Šios nuostatos būtina nedelsiant atsisakyti 1. dėl aukos gerovės, 2. dėl pačios specializuotos kompleksinės pagalbos esmės, 3. dėl nereikalingo policijos darbo biurokratizavimo, brangiai kainuojančio teismų įsitraukimo 4. dėl nepagrįsto SKPC nusistovėjusios praktikos, atitinkančios gerąją pasaulio praktiką, laužymo, nesusijusio su pagalbos aukoms teikimu. (Išsamų argumentavimą prašome skaityti pridedame rašte LRS Žmogaus teisių komitetui). Pritarti ŽTK 8 straipsnį siūlo keisti apibendrinus TTK, Seimo narių, Konstitucinės teisės ekspertų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus. Apsaugos nuo smurto orderį siūloma skirti 15 dienų laikotarpiui, be galimybės jį pratęsti. Apsaugos nuo smurto orderio skyrimas gali būti skundžiamas teismui viso orderio galiojimo laikotarpio metu. Atsisakoma pakartotinio smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo. 5.5 Vilniaus moterų namai,
6
demokratijos keletą dešimtmečių bandžiusio jį taikyti (pvz., UK, Williams, K. R., & Stansfield, R. (2017). Disentangling the risk assessment and intimate partner violence relation: Estimating mediating and moderating effects. Law and human behavior, 41(4), 344-353. http://dx.doi.org/10.1037/lhb0000249) visų pirma kaip prieštaraujančio žmogaus teisių diskursui, nes visos artimųjų smurto aukos turi būti vienodai ginamos ir apsaugomos nuo pakartotinio smurto (ES Nusikaltimų aukų teisių direktyva), visų antra, kaip nepasiekiančio savo tikslo ir trečia kaip kenkiančio aukai ir veikiančio priešingai aukos interesams, nes trukdo be išlygų gauti valstybės apsaugą. Tarptautinės bendruomenės pozicija reikalauja, jog auka būtų laikoma centrine viso proceso figūra ir visos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemonės būtų vertinamos per aukos gerovės ir teisėtų lūkesčių prizmę.
Pritarti iš dalies Įvardinti grėsmės rizikos faktoriai būtų svarbūs, kai smurto pavojų keliantis asmuo skųs apsaugos nuo smurto orderį teismui. Kitaip visi galimo smurtautojo skundai galėtų būti tenkinami. Atsisakytina pakartotinio smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo. 5.6 Vilniaus moterų namai,
6Dėl SKPC akreditavimo tvarkos ir SKPC keliamų reikalavimų. Įstatymo projekte 15 ir 16 str. iš esmės naikinama Lietuvoje 9 metus
veikianti ir gerąją pasaulio praktiką atitinkanti, gerai klientų vertinama specializuotos kompleksinės pagalbos sistema. Tokio reglamentavimo būtina atsisakyti, Įstatymo projekte turi būti aiškiai būti įtvirtinta jau egzistuojanti pagalbos sistema, akcentuojant tokios pagalbos turinį ir keliant atitinkamus reikalavimus jos teikėjams. SADM autorizuotos Metodinės rekomendacijos, kuriose būtent ir yra aiškiai išdėstyta specializuotos kompleksinės pagalbos esmė, jos organizavimo principai ir turinio kokybiniai reikalavimai turi tapti pagrindu kuriant teisės aktuose. Atkreipiame jūsų dėmesį į tai, jog NVO turi būti skirta laiko pasiruošti akreditavimui, nes neišvengiamai turės būti laikomas kvalifikacinis egzaminas siekiant tapti būtent specializuotos kompleksinės pagalbos teikėju. Akreditacija gali būti suteikiama neilgiau nei 3 metams, o ne kaip nurodyta Projekte neterminuotai. Priešingu atveju nėra skatinama kelti pagalbos kokybę ir atitikti valstybės keliamus reikalavimus specializuotos kompleksinės pagalbos teikimui.
Siekiant, kad akreditavimas užtikrintų pagalbos kokybę, būtina numatyti specifiškesnius, su kvalifikacija susijusius reikalavimus, kuriuos galima išdėstyti, pavyzdžiui, taip:
„Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymas apibrėžia smurtą artimoje
aplinkoje ir smurtą prieš moteris šeimoje kaip nusikaltimą ir žmogaus teisių pažeidimą, juridinis asmuo, teikiantis prašymą akreditavimui, turi atitikti šias būtinas sąlygas:
1Turi būti registruotas kaip nevyriausybinė organizacija,
veikianti žmogaus teisių srityje;
ir prievartą patiriančioms moterims arba veikti smurto prieš moteris prevencijos srityje;
būti išlaikę kvalifikacinį egzaminą iš SKPC darbo organizavimo ir specializuotos pagalbos teikimo sričių.“ Pritarti iš dalies Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad teisė teikti akredituotą specializuotą kompleksinę pagalbą gali būti suteikiama Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje įsisteigusiai nevyriausybinei organizacijai, kuri turi ne mažesnę kaip 2 metų patirtį, teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenimis ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, dirbant žmogaus teisių ir (ar) lygių galimybių srityje, smurto dėl lyties pagrindu prevencijos srityje. Svarstytini pasiūlymai dėl terminuoto akreditacijos laikotarpio ir akreditacijos kriterijų griežtinimo. Analogišką siūlymą yra formulavęs TTK. 6.1 Lygių galimybių plėtros centras,
1
moteris nuo visų smurto formų ir smurto artimoje aplinkoje.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projekte neatsižvelgta ir neįvertinta, kad smurtas artimoje aplinkoje sudaro apie penktadalį visų Lietuvoje fiksuojamų nusikaltimų, ir net 79 proc. nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje yra moterys, kurios jį patiria neproporcingai dėl istoriškai susiklosčiusių nelygių moterų ir vyrų galios santykių visuomenėje. Europos lyčių lygybės institutas nustatė, kad smurto šeimoje prieš moteris nuostoliai Lietuvoje galėtų sudaryti 600 mln. eurų per metus.[¹¹]
reprezentatyvios Lietuvos gyventojų[¹²] apklausos duomenimis kas penktas šalies gyventojas patiria smurtą artimoje aplinkoje. Absoliuti dauguma nukentėjusių moterų teigia smurtą patyrusios nuo esamų ar buvusių sutuoktinių, ar partnerių. Smurtas prieš moteris šeimoje įgyja sunkių formų, kuomet smurtautojas taiko prievartinės kontrolės mechanizmus. Pasitelkdamas lyčių stereotipus jis manipuliuoja teisėsaugos sistema siekdamas sumenkinti fizinę ir emocinę smurto žalą. Siekiant veiksmingai spręsti smurto artimoje aplinkoje problemą būtina įvertinti, kad moterys neproporcingai dažniau patiria smurtą ir prievartinę kontrolę. Negalima ignoruoti šių statistinių faktų ir taikant tiek prevencijos, tiek apsaugos priemones ypač svarbu atsižvelgti į moterų ir vyrų galios, socialinių vaidmenų, lūkesčių ir elgesio normų skirtumus mūsų visuomenėje. Tik taikydami tikslingas ir konkrečių grupių situaciją atliepiančias priemones galima įveikti smurto artimoje aplinkoje priežastis užuot nuolat kovojus su pasekmėmis. Moterys dėl savo lyties smurtą patiria ne tik artimoje aplinkoje, bet teikiamas įstatymo projektas nemini šių nusikaltimų formų. Tai turi neigiamų pasekmių, siekiant užkardyti smurtą prieš moteris ir formuojant pagalbos nukentėjusiems asmenims mechanizmus.
Pavyzdžiui, Lietuvoje vis dar grubiai pažeidžiamos moterų teisės vykdant prievartinę sterilizaciją ir nėra nei pagalbos seksualinio smurto aukoms, nei seksualinio priekabiavimo prevencijos sistemų. Lietuva yra globalaus pasaulio dalis, todėl negalima ignoruoti fakto, kad smurto prieš moteris formos yra kur kas įvairesnės nei iki šiol buvo apibrėžta įstatyme, pavyzdžiui, moterų lyties organų žalojimas, nusikaltimai dėl garbės, moteriškos lyties embrionų naikinimas ir kitos smurto dėl lyties formos. Todėl Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme svarbu įtvirtinti smurto prieš moteris sąvoką. Pritarti iš dalies Įstatymo 2 straipsnyje siūloma įtvirtinti smurto lyties pagrindu sąvoką, o Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įvardyti, kad didžioji dalis smurto artimoje aplinkoje atvejų yra smurto lyties pagrindu atvejai. Kita vertus, pažymėtina, kad smurtas lyties pagrindu gali įvykti ne tik artimoje aplinkoje. Kadangi įstatymo projektu siekiama apsaugoti būtent su smurto artimoje aplinkoje pavojumi susiduriančius asmenis ar smurtą artimoje aplinkoje patiriančius asmenis, todėl keisti įstatymo pavadinimą būtų netikslinga. 6.2 Lygių galimybių plėtros centras,
2 2.Atkreiptinas dėmesys į 2 straipsnio 2 punktą dėl artimos aplinkos apibrėžimo. Artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Tačiau ši įstatymo nuostata neveikia, jeigu byla nagrinėjama pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius, pagal kuriuos kvalifikuojamos) smurto artimoje aplinkoje veikos.
Lietuvos aukščiausias teismo nutartyje 2021 m. kovo 23 teigiama, kad „pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kitaip nei BPK 167 straipsnio 3 dalies atveju, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme įtvirtintos sąvokos netaikomos, nes jos neatitinka BK 248 straipsnyje nurodytų artimojo giminaičio bei šeimos nario sąvokų, nes pagal BK 248 straipsnį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariais laikomi tik kartu gyvenantys artimi asmenys, tarp jų asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), t. y esami, o ne buvę partneriai. Sprendžiant dėl veiką kvalifikuojančio požymio buvimo, baudžiamojo įstatymo nuostatos negali būti interpretuojamos plečiamai“ (Lietuvos Aukščiausias teismas, Nutartis Nr. 2K-63-511/2021, http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=f8caa826-8cfe-497a-963b-784bbe45976d ). Todėl siūloma papildyti Baudžiamojo kodekso nuostatas dėl šeimos narių santykių išplėtimo, remiantis Smurto artimoje aplinkoje įstatymų 2 straipsnio 2 punktu. Atsižvelgti Tai nėra siūlymas dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-1056. 6.3 Lygių galimybių plėtros centras, 2021-11-30 Pakeisti
ne tik vienodų sąlygų moterims ir vyrams sudarymą, bet ir tikslingų priemonių taikymą siekiant pašalinti istoriškai susiformavusią nelygybę. Statistiškai moterys sudaro 80 proc. nukentėjusiųjų, o vyrai - 90 proc. smurtavusiųjų artimoje aplinkoje. Todėl teikiant paslaugas reikia siekti ne skaitinės lyčių lygybės, o didesnio paslaugų pritaikomumo konkrečios grupės poreikiams, aiškiai suvokiant, kad vienos paslaugos yra labiau reikalingos moterims, o kitos – vyrams. Draudimas diskriminuoti dėl lyties teikiant paslaugas reglamentuojamas LR moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas turi įtvirtinti paslaugų pritaikomumo principą formaliai nežongliruodamas lyčių lygybės retorika. Pritarti Siūloma įstatymo
pritaikomumo – vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, planuojant apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims priemones, organizuojant mokymus asmenims, dirbantiems su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis, taip pat mokytojams, pareigūnams, atsižvelgiama į skirtingus moterų, vyrų ir vaikų individualius poreikius, užtikrinamos lygios galimybės gauti pagalbą; planuojant, užtikrinant pagalbą, atsižvelgiama į moterų diskriminacinę padėtį pagal patiriamo smurto artimoje aplinkoje mastą bei smurto lyties pagrindu pobūdį;“
7Suzana Vasiliauskaitė,
2021-12-01 Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimo projektas iš esmės neapima reikalingų pokyčių, kuriuos ne vienerius metus įvardina ekspertai bei tarptautinių sutarčių, kurių dalininkė yra Lietuva, priežiūros komitetų ataskaitos. Įstatymas neatspindi nei gerosios pasaulio praktikos bei jau per Įstatymo įgyvendinimo dešimtmetį akivaizdaus fakto, jog smurtas artimoje aplinkoje yra vyrų smurtas prieš moteris šeimoje, nes neproporcingai dažnai aukomis tampa moterys, o smurtautojai yra vyrai (Pasaulio sveikatos organizacija, 2021). Taip pat žemiau yra įvardijamos kitos probleminės Įstatymo vietos, kurios turi būti nedelsiant koreguojamos, kitaip Įstatymo pakeitimas turės daugiau žalos nei naudos sprendžiant smurto artimoje aplinkoje problemą. 7.1 Suzana Vasiliauskaitė,
3 Kiekvienas kreipimasis į policiją dėl smurto artimoje aplinkoje turi būti vertinamas kaip aukščiausios rizikos.
Visų pirma tyrimai atskleidžia, kad į policiją dėl smurto artimoje aplinkoje aukos kreipiasi tik vidutiniškai po 14 fizinio smurto epizodo, kai kuriais duomenimis net po 35 (Yearnshire S., 1997, cituoja Boyle et al., 2006). O pirmieji smurtinės patirties atskleidimai yra nepilni (Evans ir Feder, 2016), tai yra papasakojama tik mažiausiai šokiruojanti smurto patirtis ir tik po kurio laiko atsiradus pasitikėjimui smurtą patyrę asmenys gali atsiverti ir papasakoti daugiau. Tada teisėsaugos pareigūnas nesurinks visos informacijos, o iš to sekantys jo veiksmai gali tik pabloginti moters padėtį. Taip pat moterims išviešinusioms patiriamą smurtą išauga rizika būti nužudytoms (Ontario Domestic Violence Death Review Committee, 2018), o mažos rizikos vertinimas tik paskatina smurtautojus dar dažniau ir žiauriau smurtauti (Williams ir Stansfield, 2017). Tad kiekvienos moters kreipimasis į policiją turi būti laikomas aukščiausios rizikos atveju, kitaip tariant, žinant šią informaciją, rizikos vertinimas praranda savo svarbą, nes smurto artimoje aplinkoje atvejais rizika visuomet yra aukšta. Pritarti iš dalies Atsižvelgtina į principinę nuostatą, kad kiekvienas kreipimasis į policiją dėl smurto artimoje aplinkoje turi būti vertinamas kaip aukščiausios rizikos. Tačiau siekiant, kad teismai pripažintų apsaugos orderio skyrimą teisėtu, rizikos faktoriai turi būti fiksuojami. 7.2 Suzana Vasiliauskaitė,
2 Laikas skirti pareigūnui priimti sprendimą (12 val.) yra neadekvatus ir fiziškai neįgyvendinamas. Dabartinė policininkų praktika rodo, jog apribojant pareigūnus neadekvačiame laike pradedamų ikiteisminių tyrimų kiekis sumažėja.
Pareigūnams neužtenka laiko surinkti įrodymų, juos pateikti ir tinkamai paruošti bylos, kas sumažina pradedamų ikiteisminių tyrimų kiekį bei padidina ikiteisminių tyrimų pradedamų pagal lengviausius Baudžiamojo Kodekso straipsnius kiekį. Tyrimai atskleidžia, ikiteisminio tyrimo pradėjimas remiantis lengviausiu Baudžiamojo Kodekso straipsniu, kaip pvz. 140 BK str., sumenkiną ir trivializuoja visą patirtą moterų neteisybę ir skausmą, o tai turi neigiamą poveikį moterų bendradarbiavimui su policija, sumažina moterų pasitikėjimą policija, tai yra paskatina daugiau nesikreipti pagalbos. Taip pat moterys ima ir pačios sumenkinti patiriamo smurto reikšmę ir nelaikyti jo žiauriu ar rimtu, ko pasėkoje gali nebeišviešinti tolimesnių smurtinių patirčių (Birdsallet al., 2017). Apsaugos nuo smurto orderio funkcija yra atgrasyti smurtautoją nuo tolimesnio smurtinio elgesio, o visų svarbiausia apsaugoti nukentėjusiąją ir suteikti jai laiko atsigauti, sustiprėti ir pradėti smurto rato nutraukimo procesą. Tyrimai atskleidžia, kad traumą patyrusiems asmenims reikalingi bent trys pilni miego ciklai tam, kad jie galėtų pradėti kalbėti apie savo trauminę patirti. Iki 84 % smurtą patyrusių moterų yra būdingas potrauminio streso sutrikimas (Golding, 1999), kurio vienas iš dažniausių simptomų yra miego sutrikimai. Taigi smurtą ir prievartą patyrusioms moterims – užsienio ir Lietuvos statistika atskleidžia, kad neproporcingai dažniau smurto artimoje aplinkoje aukomis tampa moterys (>80-90%), o smurtautojai yra vyrai (>90%) – gali prireikti daugiau nei trijų parų vien tik tam, kad jos galėtų pradėti kalbėti apie tai kas joms nutiko.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad smurtas artimoje aplinkoje yra sisteminis ir daugkartinis nusikaltimas, tad ir traumos poveikis asmens bio-psicho-socialinei gerovei yra akumuliacinis (Herman, 2015), tad ir poveikis neuropsichikai yra daug žalingesnis, o laikas reikalingas papasakoti istorijai išauga. Kitaip tariant, 72 valandų orderis neatlieka savo skirtos funkcijos. Per tokį trumpą laiką atliekama intervencija tik papildomai traumuotų nukentėjusiąją ir neturėtų laukiamos naudos ar efekto, priešingai gali tik supriešinti pagalbos ir apsaugos teikėjus su klientėmis kas užkirstų kelią tolimesniam bendradarbiavimui, pagalbos ir apsaugos teikimui. Taip pat tai prieštarauja bet kokiai gerajai praktikai - orderis skiriamas mažiausiai
Siūloma numatyti galimybę skirti apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų be galimybės jį pratęsti. 7.3 Suzana Vasiliauskaitė, 2021-12-01
galia, tad pabrėžimas jo teisės skųsti sprendimą skirti Apsaugos nuo smurto orderį tik paskatins smurtautojus tai daryti. Skundimo teisę mes turime visi, nėra būtina to pabrėžti čia. Nepritarti Apsaugos nuo smurto orderį siūloma skirti 15 dienų laikotarpiui, be galimybės jį pratęsti. Apsaugos nuo smurto orderio skyrimas gali būti skundžiamas teismui viso orderio galiojimo laikotarpio metu. Atsisakoma pakartotinio smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo. 7.4 Suzana Vasiliauskaitė 2021-12-01
įstatymo veikimo metų informacijos perdavimas apie smurtą patyrusius asmenis pagalbą teikiančioms organizacijoms nėra asmens duomenų apsaugos pažeidimas.
Siekiant išsaugoti esminį efektyvios pagalbos principą, tai, kad pagalba teikiama proaktyviai, nukentėjusiųjų sutikimas nėra reikalingas. Kaip ir anksčiau, šios paslaugos nukentėjusysis gali atsisakyti kontakto su Specializuotos kompleksinės pagalbos centru metu. Svarbu pabrėžti, kad dėl mažo šių centrų žinomumo ir dėl kompetencijų, kuPrių policininkai neturi ir neprivalo turėti tinkamai pristatyti SKPC teikiamą pagalbą, nugenėjusysis negalės priimti informuoto sprendimo priimti ar atsisakyti jam siūlomo pagalbos. Dėl to SKPC turi būti siunčiami pranešimai apie visus policijos iškvietimus dėl smurto artimoje aplinkoje ir jau SKPC kompetencijai palikti tinkamai informuoti nukentėjusiuosius dėl galimos pagalbos teikimo priėmimo ar atsisakymo. Pritarti Įstatymo projekte įtvirtinta, kad, reaguodami į pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos kompleksinės pagalbos centras, kuris, jam sutikus, suteiks specializuotą kompleksinę pagalbą. Taigi, informuojama apie visus atvejus, o pati pagalba teikiama jau gavus sutikimą. 7.5 Suzana Vasiliauskaitė, 2021-12-01
kompleksinės pagalbos centras. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba. 7.6 Suzana Vasiliauskaitė, 2021-12-01
dėl SKPC susisiekimo. Taip pat policijos pranešimuose siunčiamuose SKPC turi būti nurodytas aukos ir smurtautojo ryšys (sutuoktinis, buvęs partneris ir k.t.) bei trumpas epizodo aprašymas.
Pritarti iš dalies Įstatyme turėtų būti vengiama perteklinio procedūrų detalizavimo, šiuos procesus reglamentuojant poįstatyminiais teisės aktais. 7.7 Suzana Vasiliauskaitė 2021-12-01
kuo lengviau prieinamas. Turint omenyje, kad SKPC neturi galios nubausti ar kaip kitaip pakenkti pagalbos siekėjui, sveikatos įstaigų darbuotojams užtektų žodžiu informuoti, kad su jais susisieks pagalbą teikianti organizacija. Rašytinis sutikimas bereikalingai apsunkins sveikatos sistemos darbuotojus, tiek sukels kliūčių nukentėjusiesiems gauti SKPC pagalbą. Pritarti Įstatymo
Suzana Vasiliauskaitė 2021-12-01
asmens šeimos nariai turi galimybę gauti specializuotą kompleksinę pagalbą, atsižvelgiant į jų poreikius.“ SKPC kompetencijos yra smurto artimoje aplinkoje įveikimas, tad jei šeimos nariai su smurtu nesusidūrė, ši pagalba šiems asmenims nėra tikslinga. Nepritarti Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad specializuota kompleksinė pagalba dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens šeimos nariams yra teikiama pagal jų individualius poreikius, t. y. kai toks poreikis egzistuoja. 7.9
2
efektyvumas priklauso nuo tinkamo pagalbos suteikimo laiko. Traumos atvejais šis laikas yra neanksčiau nei po 3 dienų. Tad nuostata “nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną“ turi būti naikinama. Tai byloja tiek SKPC patirtis įgyta per įstatymo įgyvendinimo dešimtmetį, tiek moksliniai tyrimai. Tyrimai atskleidžia, kad traumą patyrusiems asmenims reikalingi bent trys pilni miego ciklai tam, kad jie galėtų pradėti kalbėti apie savo trauminę patirti.
Iki 84 % smurtą patyrusių moterų yra būdingas potrauminio streso sutrikimas (Golding, 1999), kurio vienas iš dažniausių simptomų yra miego sutrikimai. Taigi smurtą ir prievartą patyrusioms moterims gali prireikti daugiau nei trijų parų vien tik tam, kad jos galėtų pradėti kalbėti apie tai kas joms nutiko. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad smurtas artimoje aplinkoje yra sisteminis ir daugkartinis nusikaltimas, tad ir traumos poveikis asmens bio-psicho-socialinei gerovei yra akumuliacinis (Herman, 2015), tad ir poveikis neuropsichikai yra daug žalingesnis, o laikas reikalingas papasakoti istorijai išauga. Dar daugiau, per ankstyva intervencija gali tik pabloginti nukentėjusiojo padėtį ir sustabdyti pagalbos teikimo procesą, jam dar net neprasidėjus. Pritarti Atsisakoma nuostatos „ne vėliau kaip kitą darbo dieną“. 7.10
patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo yra vaikas, – apie Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, nurodydamas juridinio asmens pavadinimą, veiklos vykdymo teritorijos adresą, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą;“ Yra perteklinis, nes VVTAĮ jei pats susisiekia su nugenėjusiąja, turinčia vaikų. Pritarti Siūloma tikslinti 14 straipsnio 4 dalies 5 punktą, kad ši informacija teikiama tik tada „jei apie atvejį nebuvo informuota policija“. 7.11 Suzana Vasiliauskaitė 2021-12-01 Moterims būti nužudytoms rizika išauga 70 %, tuomet kai jos nusprendžia nutraukti smurtinius santykius (Ontario Domestic Violence Death Review Committee, 2018).
Pagalbos siekimas jau yra moters pirmasis žingsnis link smurto rato nutraukimo, tačiau tai taip pat etapas, kuomet smurtautojas ima suvokti prarandantis kontrolę, o tyrimai atskleidžia, kad tuo metu smurtautojai yra patys pavojingiausi moterų ir jų vaikų gyvybėms (Ontario Domestic Violence Death Review Committee, 2018). Tad pagalbą teikiančios organizacijos negali statyti savo klienčių į dar didesnę riziką ir gauta informacija be klienčių sutikimo dalinti su kitomis institucijomis. Turiu pabrėžti, kad jei šios nuostatos įstatyme liks, Lietuva bus pasmerkta kitų Europos ir pasaulio šalių dėl pagrindinių pagalbos teikimo principų, t. y. anonimiškumo ir konfidencialumo, pažeidimo ir blogosios praktikos taikymo. Dauguma SKPC teikia pagalbą smurtą patiriančioms moterims dar iki įstatymo priėmimo ir yra sukūrusios savo bendruomenes, kurios pasitiki šiomis organizacijomis ir tik dėl jų etiško darbo ir pasitikėjimo jomis smurtą patiriančios moterys toliau tęsia bendradarbiavimą ir rekomenduoja šias organizacijas kitoms moterims. Ši nuostata suardytų šiuo metu esantį pasitikėjimą SKPC, kuris parodė teigiamai veikiantis moterų nuostatas ir kitų institucijų bei apskritai Lietuvos valstybės atžvilgiu (Vasiliauskaite, 2015). Nepritarti Neaišku apie kurį straipsnį kalbama, kokias įstatymo nuostatas siūloma keisti. 7.12 Suzana Vasiliauskaitė 2021-12-011
teikimas nėra niekaip susijęs su apgyvendinimo paslaugomis. SKPC turi kompetencijas, kurių neturi jokia kita institucija ar organizacija, o nuostatos, kad moteris turi bėgti iš savo pačios namų net prieštarauja šių organizacijų pagalbos teikimo nuostatoms ir gerajai pasaulio praktikai. Moterų talpinimas į krizių centrus/prieglaudas, tik pastiprina aukos kaltinimo nuostatas visuomenėje.
Imama klaidingai tikėtis, kad moterys pačios išspręs smurto prieš jas problemą išeidamos iš namų. Išeidamos iš namų moterys tik susilpnina savo pozicijas, nes vaiko teisių institucijos ir teismai yra labiau linkę vaikų gyvenamą vietą priteisti su finansiškai stabiliu gimdytoju, dažnai neatsižvelgiant į smurto faktą ir pavojų vaikui būti su smurtaujančiu asmeniu. Ypač dabar kuomet visa Europa deda pastangas iškeldinti smurtautoją ir atsakomybę už smurtą bei su tuo kylančius nepatogumus uždėti ant smurtautojo pečių, bet ne ant aukos, moterų talpinimas į apgyvendinimo įstaigas pažeistų jų žmogaus teises bei dar labiau susiplonintų jų padėtį. Išeidamos iš namų moterys netenka savo ilgus metus kurto gerbūvio, kartu užgyvento turto, savo ir savo vaikų saugumo, socialinės paramos ir neretai dar turi slapstytis ar net keisti tapatybę, nes kaip tyrimai rodo, smurtas nesiliauja palikus smurtautoją. Šios ir kitos problemos susijusios su prieglaudų/krizių centrų darbu yra dokumentuotos mokslininkų ir žmogaus teisių gynėjų. Ypač Europoje toks pagalbos teikimas smurtą ir prievartą patiriančioms moterims yra laikomas atgyvenusiu ir neefektyviu XX amžiaus reliktu ir svarbiausia tai, kad ir tokios pagalbos poreikis yra ir nepaprastai mažas. Kodėl prieglaudos paslaugos nėra aktualios Lietuvos moterims? Visų pirma, lietuvės moterys yra vienos geriausiai išsilavinusių moterų Europoje ir turi savo karjerą; daugiau Lietuvos moterų nei vyrų dalyvauja darbo rinkoje, taigi yra bent kiek ekonomiškai nepersiklausomos. SKPC patirtis rodo, kad nedaugiau kaip 10 % moterų, ieškančių pagalbos, teiraujasi apie apgyvendinimo paslaugas, o konsultacijų metu paaiškėja, kad tik 1 proc. tokių moterų šį paslauga yra reikalinga. Pritarti Siūloma išbraukti 14 straipsnio 4 dalies 9 punktą. 7.13 Suzana Vasiliauskaitė 2021-12-01 12.2.8.
negali suteikti informacijos apie sveikatos priežiūros įstaigų teikiamas paslaugas, nes tokią informaciją gali suteikti tik tai pati sveikatos priežiūros įstaiga. SKPC pagal savo kompetenciją gali nukreipti klientes į kitas įstaigas, bet tikrai nekonsultuoti apie jų teikiamas paslaugas. Nepritarti Suteikti informacijos apie paslaugas nėra tapatu konsultuoti apie teikiamas paslaugas. 7.14 Suzana Vasiliauskaitė 2021-12-01
ir stigmatizuoto nusikaltimo ir žmogaus teisių pažeidimo aukoms reikalingas anonimiškumas ir konfidencialumas, galimybė kontroliuoti atstumą su konsultante, galimybė formuoti saugius ir pasitikėjimu grįstus santykius, kuriuose klientės autonomija ir ribos yra gerbiamos. Taip pat SKPC pagalba yra orientuota į smurtą ir prievartą patyrusio asmens įgalinimą. Asmeniui įgalinti yra reikalingos ne tik žinios, palaikymas, bet ir jo paties pastangos. Tad SKPC palydėjimas visų pirma yra SKPC kompetencijų švaistymas, nes tik nukentėjusiojo advokatas gali dalyvauti procesuose, visų antra tai tik sumažintų pagalbos besikreipiančiųjų galią, nes užtvirtintų dar kartą smurtautojo žodžius, kad ji pati nieko negali. Palydėjimas nėra SKPC funkcija, tad ji turi būti išimta iš Įstatymo. Nepritarti Asmens prašymu tokia pagalba gali būti reikalinga ypač pažeidžiamiems asmenims. 7.15 Suzana Vasiliauskaitė 2021-12-01
patyrusiems asmenims įsitraukti į darbo rinką. Taip pat ši nuostata signalizuoja neteisingą smurto artimoje problemos konceptualizavimą, kaip žemesniojo socio-ekonominio sluoksnio asmenų problemą susijusią su skurdu, atskirtimi ar bedarbyste. Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimai metai iš metų rodo, kad kas trečia pasaulio moteris yra patyrusi vyro fizinį ar ir seksualinį smurtą (Pasaulio sveikatos organizacija, 2021).
Smurtas prieš moteris šeimoje yra ne kai kurių moterų, priklausančių tam tikram socioekonominiam statusui, tam tikro amžiaus, rasės, išsilavinimo ar religijos, problema, tai problema turinti įtakos visų moterų ir mergaičių gerovei. Užtenka būti moterimi, tam, kad kiltų rizika patirti vyro smurtą (Pasaulio sveikatos organizacija, 2021). SKPC klientės kaip ir kitos moterys gali kreiptis į visas įstaigas, jei joms reikalinga jų pagalba. SKPC kompetencija yra smurto artimoje aplinkoje įveikimas, o ne kitos socialinės problemos. SKPC gali nukreipti savo klientes šiai ir kitai pagalbai, bet ne ją organizuoti ar teikti. Nepritarti Gali būti teikiama netiesioginė pagalba įgalinat asmenį ieškoti būdų įsidarbinti, įsitraukti į darbo rinką. 7.16 Suzana Vasiliauskaitė 2021-12-01 12.5 Dešimties metų įstatymo įgyvendinimo praktika kaip ir kitų šalių praktika rodo, jog visą parą reikalinga apsauga, bet ne SKPC pagalba. Esančios moterų pagalbos linijos, kurios teikia emocinę paramą yra užtenkamos, SKPC šios paslaugos užtikrinti tikrai neturi. SKPC pagalba yra proaktyvi, t. y. SKPC su klientėmis susisiekia patys. Tolimesnė pagalba vykdoma pagal veiksmų planą bei skatinant moterį kreiptis į vi
kurį straipsnį kalbama, kokias įstatymo nuostatas siūloma keisti. 7.17
14Įstatyme aprašyta akreditacija yra blogiau nei dabartiniai konkursai. Reikalavimai yra absurdiškai nereikšmingi, kaip pvz.: turėti socialinių
mokslų studijų srities išsilavinimą ir turėti patalpas atitinkančias neįgaliųjų poreikius. Akreditacija yra siekiama užtikrinti SKPC vienodą pagalbos teikimą visoje Lietuvoje bei tai, kad ši pagalba atitiktų gerąją pasaulio praktiką. Šiam tikslui pasiekti neužtenka Įstatyme numatytų kriterijų.
Visų prima akcentas turi būti dedamas ant pagalbos teikimo turinio ir praktikų, o ne techninių reikalavimų atitikimo. Taip pat akredituoti turi būti tiek centrai, tiek juose dirbantys specialistai. Pvz.: organizacija gali tapti SKPC, jei 4/5 darbuotojų yra išlaikę akreditavimo egzaminą. Egzaminas turi būti kartojamas kas kelis metus (pvz.: tris) bei tame tarpe SKPC darbuotojai turi kelti savo kompetencijas dalyvaudami mokymuose, konferencijose, supervizijose-intervizijose ir kt. Kaip ir kitų profesijų atvejais akreditacijos suteikimas, metodinės medžiagos bei egzaminų rengimas, kartu ir supervizijų organizavimas turi būti atliekamas tos pačios profesinės grupės atstovų. Įstatyme turėtų būti numatytas Metodinis centras prie SADM, kuri atliktų aukščiau išvardintas funkcijas.
suformuluoto konkretaus pasiūlymo. 8. Lietuvos žmogaus teisių centras 2021-12-01 Lietuvos žmogaus teisių centras (toliau – Centras), susipažinęs su Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektu Nr. XIVP-1056 (toliau – Projektas) ir lydinčiuoju Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnio pakeitimo projektu Nr. XIVP-1057, teikia pastabas ir pasiūlymus šiam Projektui. Norime pasidžiaugti dėl svarbių naujoje Įstatymo redakcijoje įtrauktų nuostatų, tokių kaip apsaugos nuo smurto orderis, privalomas temų apie moterų ir vyrų lygybę, nestereotipinius moterų ir vyrų vaidmenis, integravimas į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas bei II skyriuje išplėtotos atsakingų institucijų ir įstaigų funkcijos, bendradarbiavimas, specializuotų kompleksinės pagalbos finansavimas ir valdymas. Tačiau taip pat norime atkreipti dėmesį, jog įstatymo projektas stokoja kai kurių esminių nuostatų, kurias nurodome žemiau. 8.1 Lietuvos žmogaus teisių centras 2021-12-012 1.
Dėl smurto lyties pagrindu sąvokos įvedimo Atsižvelgiant į tai, jog beveik 80 proc. nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje yra moterys, galima tvirtai teigti, jog didžioji dalis smurto artimoje aplinkoje yra smurtas lyties pagrindu, t. y. smurtas, kuris nukreiptas prieš moterį dėl to, kad ji yra moteris, arba kurį neproporcingai dažnai patiria moterys. Siekiant užkirsti kelią šiai opiai problemai, privalome ją kaip tokią įvardinti įstatyminiame lygmenyje ir numatyti strateginius veiksmus bei konkrečias priemones, atliepiančias smurto lyties pagrindu specifiškumą. Atkreipiame dėmesį į tai, jog pirminio įstatymo projekto pavadinimas
„Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš moteris artimoje
aplinkoje“ indikavo būtent tai, kad nuo smurto artimoje aplinkoje neproporcingai dažnai nukenčia moterys, ir kad įstatyme turėtų būti numatytos šiai problemai užkirsti reikalingos specifinės priemonės. Centras laikosi pozicijos, jog tai nėra tik sąvokos įvedimo klausimas: tik įvardijus egzistuojančią disproporciją tarp lyčių, galima pasirinkti taiklesnes ir efektyvesnes priemones smurtui prieš moteris spręsti. Būtent tokių priemonių stoka, Centro požiūriu, kol kas neleidžia sumažinti epideminio smurto prieš moteris artimoje aplinkoje masto. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytus argumentus, siūlome taisyti Įstatymo projekto 2 str.: 1. Įtraukti smurto dėl lyties sąvoką ir ją apibrėžti taip: „Smurtas prieš moteris dėl lyties – smurtas, kuris nukreiptas prieš moterį dėl to, kad ji yra moteris, arba kurį neproporcingai dažnai patiria moterys“;
moteris – žmogaus teisių pažeidimas ir diskriminacijos prieš moteris forma, veikimu ar neveikimu moteriai daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio moteris patiria fizinę, turtinę ar neturtinę žalą.
Šie veiksmai apima ir grasinimus, prievartą ar savavališką laisvės apribojimą tiek viešai, tiek privačioje erdvėje. Smurtas prieš moteris, į kurio sampratą patenka ir smurtas artimoje aplinkoje, laikytinas smurtu dėl lyties.“ Atsižvelgiant į tai, jog dabartinė įstatymo taikymo apimtis apsiriboja smurtu artimoje aplinkoje, laikomės pozicijos, jog priėmus dabartinės redakcijos įstatymo projektą, būtina įstatymiškai sureguliuoti smurtą lyties pagrindu, kuris, be kita ko, vyksta ir už artimos aplinkos ribų. Pritarti iš dalies Žr. komiteto siūlymus. 8.2
21
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, atitinkamai siūlome papildyti: 4 str. 2 d. 1 p., įtraukiant smurtą lyties pagrindu kaip vieną iš mokymo medžiagos temų, jį išdėstant taip: „užtikrina privalomą temų apie moterų ir vyrų lygybę, nestereotipinius moterų ir vyrų vaidmenis, smurtą lyties pagrindu, tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir amžių.“ 4 str.
koordinuoja ugdymo turinio, pritaikyto ikimokykliniam, priešmokykliniam ugdymui, bendrajam ugdymui sistemingą atnaujinimą smurto artimoje aplinkoje ir smurto lyties pagrindu prevencijos temomis;“ Pritarti iš dalies Siūloma įstatymo
privalomą temų apie moterų ir vyrų lygybę, smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, prevenciją, pagarbą kiekvieno asmens orumui, tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę, integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus
kad smurto artimoje aplinkoje problema didele dalimi yra nulemta smurto dėl lyties, o pastaroji – neatsiejama nuo žalingų stereotipinių lyčių vaidmenų, kurie ekstremaliais atvejais skatina ir teisina smurtą prieš moteris, yra svarbu šiuos reiškinius gebėti įvardinti, atpažinti ir atitinkamai reaguoti visuose lygmenyse, ypač specialistams, dirbantiems su smurtu artimoje aplinkoje. Todėl siūlome apibrėžiant skirtingų tikslinių grupių mokymų turinį atskirose Įstatymo projekto 4 str. dalyse (4 str. 8 d. – policijos pareigūnams, 4 str. 9 d. – teisėjams, 4 str.
papildomai įtraukti moterų ir vyrų lygybės, nestereotipinių lyčių vaidmenų, taip pat, antrinės bei pakartotinės viktimizacijos prevencijos temas. Šie pasiūlymai yra minimalūs ir apima tik institucijų kompetencijos smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos srityse dalį, tačiau smurto lyties pagrindu sąvokos įtraukimo į Įstatymo projektą atveju manome, jog būtina peržiūrėti viso Įstatymo projekto nuoseklumą įvardintos problemos atžvilgiu. Pritarti iš dalies Įstatymo 4 straipsnio 8, 9, 10 ir 11 dalis, ta apimtimi, kuria kalbama apie mokymų organizavimą ir statistinių duomenų rinkimą, įtraukti ir smurto lyties pagrindu sąvoką. O policijos pareigūnų mokymų programas papildomai įtraukti antrinės ir pakartotinės viktimizacijos temą. 8.4 Lietuvos žmogaus teisių centras,
Šio instituto įvedimas į Įstatymo projektą yra neabejotinai sveikintinas, kadangi jo dėka bus padidintas pagalbos prieinamumas nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims ir geriau užtikrinta jų apsauga nuo smurtaujančių asmenų. Vis dėlto, Centras palaiko Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos 2021-11-18 d. rašto Nr. 21/11/02 1 punkte išdėstytus argumentus, kuriais teigiama, jog Įstatymo projekte numatytas ilgiausias apsaugos nuo smurto orderio skyrimo terminas, 72 valandos, yra per trumpas. Projekto 8 str. 6 d. nurodyta, kad SKPC atlieka pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą ir perduoda vertinimo rezultatus policijos įstaigai likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki apsaugos nuo smurto orderio galiojimo termino pabaigos.
Tačiau SKPC, turintys ilgametę pagalbos teikimo nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims patirtį, dėl įvairiausių priežasčių dažnai neturi galimybės iškart susisiekti su smurtą artimoje aplinkoje patiriančiu asmeniu (dėl nukentėjusio asmens patirto šoko, paros laiko, nukentėjusiam asmeniui teikiamos medicininės pagalbos, negautų kontaktų iš policijos ar kt.). Įstatymo Projekte apibrėžtas laikas yra nepakankamas, nes SKPC šiuo atveju turi tik 24 val. laiko tarpą, per kurį turi atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą. Be to, ilgesnis apsaugos nuo smurto orderio skyrimo terminas svarbus siekiant užtikrinti, jog nukentėjęs asmuo turėtų pakankamai laiko atsigauti nuo patirto šoko bei siekiant apsaugoti nukentėjusį asmenį nuo galimo spaudimo ir psichologinio smurto. Centras pritaria siūlymui ilginti policijos pareigūno skiriamo apsaugos nuo smurto orderio terminą bent iki 120 valandų. Vis dėlto, konsultuojantis su ilgametę darbo patirtį teikiant pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims turinčiais Specializuotos kompleksinės pagalbos centrais, siūlome svarstyti ir ilgesnį terminą, kuris leistų institucijoms gerokai efektyviau teikti reikalingą apsaugą ir pagalbą nukentėjusiems asmenims. Lydinčiajam Administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui pastabų neturime. ŽTK 8 straipsnį siūlo keisti apibendrinus TTK, Seimo narių, Konstitucinės teisės ekspertų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus. Apsaugos nuo smurto orderį siūloma skirti 15 dienų laikotarpiui, be galimybės jį pratęsti. Apsaugos nuo smurto orderio skyrimas gali būti skundžiamas teismui viso orderio galiojimo laikotarpio metu.
Atsisakoma pakartotinio smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo. 9. Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys teisės prof. Saulius Arlauskas; Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro atstovas Vytautas Budnikas, 2021-12-14 2021-12-13 Seimo žmogaus teisių komitete įvyko klausymai dėl įstatymo projekto „dėl Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 pakeitimo įstatymo“ (nauja redakcija). Klausymuose išryškėjo esminiai nesutarimai dėl įstatymo projekto spragų, į kurias norėtume primygtinai atkreipti Jūsų dėmesį ir ,suprantama, prašome šiuos trūkumus pašalinti. Pirma. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje, apibrėžiant
„artimos aplinkos“ sąvoką panaudota ir „partnerystės“ sąvoka. Pažymime, kad Partnerystės įstatymas nėra priimtas. Be to Konstitucijos 38
str. 4 dalis aiškiai nustato, kad valstybė registruoja tik santuoką. Ši ir kitos Konstitucijos 38 str. dalys partnerystės instituto nenumato. Taigi siūlomo įstatymo projekte sąvoka „partnerystė“ turėtų būti išbraukta. Klausymų dalyviai siūlymui „išbraukti“ atmesti nepateikė rimtų argumentų. Seimas sąvoka „partnerystė“ į smurto artimoje aplinkoje užkardymo įstatymą galėtų įrašyti, kai bus atitinkamai pakeista Konstitucija ir priimtas partnerystės įstatymas. Antra. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžiant smurto artimoje aplinkoje sąvoką, smurtu laikoma ir psichinis smurtas. Klausymuose dalyvavę projekto rengėjai ir kiti valstybės institucijų atstovai psichinio smurto turinio nepakomentavo, netgi teigė, kad tai savaime suprantamas dalykas. Akivaizdu, kad sutuoktiniai šeimoje turi reikalavimus vienas kitam, kuriuos neretai išsako ir aštresne forma (netgi kyla barniai), ir tokie šeimyniniai konfliktai lengvai gali būti suprantami, kaip psichinis smurtas.
To išdavoje smurto artimoje aplinkoje įstatymas gali pasitarnauti sutuoktinių šantažui, ko pasėkoje be jokios rimtos priežasties vienas iš sutuoktinių policijos sprendimu gali būti iškeldintas iš buto. Atitinkamai ši įstatymo nuostata skatintų piktnaudžiavimą, ardytų šeimas ir dar labiau gausintų nepilnas šeimas ir tuo būdu gausintų su tuo visas susijusias negatyvias pasekmes visuomenei. Klausymuose buvo pasiūlyta projekto 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti kvalifikacinį kriterijų, t. y. papildomai apibrėžti psichinio smurto sąvoką, kurioje nurodyti, kad tokiu psichiniu smurtu buvo sutrikdyta vieno iš šeimos narių sveikata, ar jis patyrė ekonominę žalą. Trečia. Projekto 3 straipsnio 4) punkte, apibrėžiant įstatymo taikymo
„lygiateisiškumo“ principą, pavartota sąvoka „lytinė orientacija“ Klausymuose
dalyvavę projekto rengėjai nepateikė šios sąvokos apibrėžimo. „Lytinės orientacijos“ sąvoka yra neapibrėžta ir kituose įstatymuose. Šnekamojoje kalboje „lytinės orientacijos“ sąvokos turinys suprantamas ir kaip asmens laisva valia pasirinkti (pasikeisti) lytį ar pasirinkti seksualinę orientaciją. Ši sąvoka akivaizdžiai liečia asmens prigimtį ir prigimtines teises. Todėl „lytinės orientacijos“ teisė turėtų būti konstituciškai reglamentuota. Konstitucijos 38 str. aiškiai remiasi binarine lytiškumo samprata, t. y., kad žmogus gimsta arba vyru arba moterimi. Taigi „lytinės orientacijos“ sąvoka smurto artimoje aplinkoje įstatyme, kaip ir kituose įstatymuose galėtų būti pavartota tik atitinkamai pakeičiant ar papildant Konstituciją.
Įsitikinę, kad „lytinės orientacijos“ teisės įtvirtinimas smurto artimoje aplinkoje užkardymo įstatyme sukels ne vieną dramatišką šeimos narių santykį, kai pav. vaikas, inter alia paveiktas ir viešojoje erdvėje sklandančių kalbų apie lytinį identitetą, panorės pasikeisti savo lytį, o tėvai remdamiesi savo įsitikinimais, teisėtai tam prieštaraus. Taigi siūlytume „lytinės orientacijos“ sąvoką iš įstatymo projekto išbraukti. 9.1 Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys teisės prof. Saulius Arlauskas;
Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro atstovas Vytautas Budnikas,
Siekiant efektyvios smurto artimoje aplinkoje pavojų ir smurtą artimoje aplinkoje patiriančių asmenų apsaugos, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme artimą aplinką būtina apibrėžti kaip įmanoma platesnį artimųjų ryšių spektrą, kuriam būtų taikoma įstatyme įtvirtintų priemonių apsauga. Todėl į įstatyme pateiktą artimos aplinkos apibrėžimą būtina įtraukti tiek partnerystės (kuri gali būti tiek de facto, tiek registruota), tiek kitus artimus ryšius. Partnersytės teisinis institutas Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštarauja ir tą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs nutarime Nr. KT3-N1/2019: „[...] kitaip nei konstitucinė santuokos samprata, konstitucinė šeimos samprata, be kita ko, yra neutrali lyties požiūriu.
Pagal Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalis, aiškinamas kartu su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu asmenų lygybės principu ir diskriminacijos draudimu, yra saugomos ir ginamos visos šeimos, atitinkančios konstitucinę šeimos sampratą, pagrįstą nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, t. y. grindžiamą šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas. Kita vertus, tai nereiškia, kad pagal Konstituciją, inter alia jos
motinystę, tėvystę ir vaikystę, atsižvelgiant į objektyvius ir konstituciškai pagrįstus kriterijus negali būti nustatytas diferencijuotas valstybės globos ir paramos šeimai teisinis reguliavimas.“ 9.2 Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys teisės prof. Saulius Arlauskas; Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro atstovas Vytautas Budnikas,
apibrėžti psichinio smurto sąvoką, reglamentuojant psichiniu smurtu sutrikdytos vieno iš šeimos narių sveikatos, ar patirtos ekonominės žalos kriterijų. Nepritarti Psichinio smurto elementas yra įtvirtintas šiuo metu galiojančioje Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakcijoje ir per įstatymo galiojimo dešimtmetį nesukėlė jokių teisės aiškinimo ar taikymo problemų. Todėl papildomas sąvokų aiškinimas laikytinas pertekliniu. 9.3 Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys teisės prof. Saulius Arlauskas;
Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro atstovas Vytautas Budnikas
3Pašalinti iš Projekto 3 straipsnio 4) punkto „lytinės orientacijos“ sąvoką.
Nepritarti Ši sąvoka yra įtvirtinta apibrėžiant diskriminacijos pagrindus Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatyme (2 str. 2 d.). Pasiūlymo autoriai taip klaidingai taiko, aiškina ir interpretuoja „lytinės orientacijos“ ir „lytinės tapatybės“ sąvokas. 10. Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, 2021-12-13 Pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 7 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto 147 str. 7 d., žemiau pasirašę šeimų organizacijos teikia šiuos pasiūlymus ir pastabas LR Seime svarstomam Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 pakeitimo projektui Nr. XIVP-1056:
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimo projekte yra siūloma į Lietuvos teisinę sistemą įdiegti naują teisinį institutą - Apsaugos nuo smurto orderį, traktuojant jį kaip prevencinę priemonę, skirtą apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį. Norime atkreipti dėmesį, kad smurto artimoje aplinkoje prevencija apima priemonių visumą, skirtą, kad smurtas artimoje aplinkoje neįvyktų. Tai apima mokymus, konsultacijas, pokalbius, viešųjų ryšių akcijas ir t.t. Kai atvykstama į artimą aplinką ir taikomos asmens suvaržymo ar laisvės apribojimo priemonės, tokie veiksmai yra intervencija. Smurto orderio taikymas yra intervencinė priemonė, nes jos taikymas yra susijęs su asmens teisių apribojimu ar net suvaržymu. Ši priemonė turėtų būti taikoma proporcingai, atsižvelgiant į taikymo sritį, pobūdį ir apimtį. Smurto orderio skyrimas yra teismo diskrecija. Smurto orderis gali būti skiriamas teismui įvertinus aplinkybes.
Jei dėl asmens fizinio užpuolimo, grasinimo ar elgesio, reikšmingai pažeidžiančio psichinę sveikatą, artimoje aplinkoje esančiam asmeniui tolimesnis bendravimas su juo tampa pavojingu, šiam asmeniui gali būti uždrausta buvoti tam tikrose vietose ir vengti susitikimo ir ryšių su artimoje aplinkoje esančiais žmonėmis, kurie galimai nukentės. Apsaugos nuo smurto orderis gali būti taikomas tiesioginio pavojaus atveju, t.y. kai galimas fizinis užpuolimas, grasinimas ar elgesys, reikšmingai pažeidžiantis psichinę sveikatą. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimo projekte siūlomas apsaugos nuo smurto orderis, nėra aiškiai apibrėžiamas, kaip taikomas tik tiesioginio pavojaus atveju ir reguliuojantis tik būtinojo reikalingumo situacijas. Teisinio proporcingumo prasme, apsaugos nuo smurto orderis nepradedant ar neketinant pradėti baudžiamojo persekiojimo, gali būti legitimus tik tuo atveju, jei kyla tiesioginė grėsmė asmens fizinei ir psichinei sveikatai. Siekiant, kad apsaugos nuo smurto orderis būtų taikomas proporcingai, siūlome įrašyti, kad jis bus taikomas tik tiesioginio pavojaus ar realios grėsmės asmens fizinei ar reikšmingos žalos psichinei sveikatai atveju. Apsaugos nuo smurto orderis minėtomis aplinkybėmis būtų taikomas nedelsiant, t. y. būtinojo reikalingumo situacijoje. Visais kitais atvejais jį būtų galima taikyti tik paraleliai su policijos vykdomu ikiteisminiu tyrimu galimo smurto atveju - laikinai, siekiant surinkti papildomus įrodymus reikalingus ikiteisminiam tyrimui pradėti. Atkreiptinas dėmesys, kad svarstant smurto orderio reikalingumą, buvo pabrėžiama galimybė jį taikyti pavojų keliančiam asmeniui, kai nepakanka duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą ar konstatuoti nusikaltimo sudėties buvimą.
Pastebimas tam tikras prieštaravimas: jei nepatenka duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą ar konstatuoti nusikaltimo sudėties buvimą, tai nėra pagrindo asmeniui taikyti suvaržymų ar apribojimų. Jei yra duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą ar konstatuoti nusikaltimo sudėties buvimą, tik dėl organizacinių ar kitų priežasčių sunku tai įvykdyti, tai šios priežastys turi būti analizuojamos ir sprendžiamos, neįvedant naujų teisinių institutų tokių kaip apsaugos nuo smurto orderis, nes tai tiesiogiai išplaukia iš Konstitucijos 31 straipsnio pirmosios dalies, kurioje įtvirtinta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Dėl to projekte numatomas teisinis reguliavimas, kuriuo siūloma įtvirtinti apsaugos nuo smurto orderį, kai duomenų ikiteisminiam tyrimui pradėti nepakanka, yra nesuderinamas su nekaltumo prezumpcija ir LR Baudžiamojo proceso kodekso 11 str., kuriame įtvirtinta nuostata, kad “niekas negali būti pripažintas kaltu nusikaltimo padarymu, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu pagal įstatymą”. Netinkamas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įvedimas ir taikymas gali turėti neigiamų socialinių pasekmių, skatinančių netinkamai spręsti įsisenėjusius konfliktus bei emocines problemas, galinčių įtvirtinti asmenų, kuriems buvo skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, bet nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas bei nebuvo įrodyta jų kaltė, stigmatizaciją ir kitas iš to išplaukiančias problemas. Pirmas pasiūlymas:
Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti taip:
orderio skyrimas.
Siekiant apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį nuo tiesioginio pavojaus fizinei ar reikšmingos žalos psichinei sveikatai smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. Antras pasiūlymas: Papildyti 8 straipsnį nauja 2 dalimi, ir ją išdėstyti taip:
smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, tačiau tų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį gali būti skiriamas šio straipsnio 4 dalies 1 - 4 punktuose nustatytos priemonės tol, kol bus priimtas sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Nepritarti Vertinant smurto artimoje aplinkoje reiškinio specifiką, latentinį pobūdį, priežastingumą, dinamiką, siūlomas reglamentavimas nepasiektų įstatymu siekiamų tikslų. Atkreiptinas dėmesys, kad 2010 m. priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą buvo nustatyta, kad policijos pareigūnai kreipiasi į teismą dėl apsaugos priemonių skyrimo, tačiau tik nedidelė dalis teismų šias priemones skirdavo. 2016 metais Policijos departamento iniciatyva įstatymas buvo keistas nustatant galimybę skirti apsaugos priemones iki kol bus surinkti duomenys ikiteisminiam tyrimui pradėti. Tačiau smurtą patiriančių asmenų apsauga dėl to nepagerėjo, nebuvo vertinamos rizikos situacijos, kai smurto artimoje aplinkoje požymiai nebuvo pakankami pradėti ikiteisminiam tyrimui. Tačiau tokie požymiai paprastai būna didelės žalos sveikatai sukeliančio smurto ar net atimtos gyvybės preliudija. Žmogaus teisių klausymuose dalyvavęs Konstitucinės teisės ekspertas, buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas prof. dr. Dainius Žalimas pažymėjo vertybių hierarchiją. Asmens sveikata, orumas ir gyvybė yra prioritetas, kalbant apie laikinus nuosavybės teisės ar dalinius judėjimo laisvės ribojimus.
11.1 Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras, 2021-12-08
Lietuvos Respublikos Seime yra pateikta įstatymo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimų projekto Nr. XI-1425 nauja redakcija (toliau – Projektas), kurio rengėjai teigia, neva siekiantys valstybės lygiu mažinti smurtą artimoje aplinkoje, sustiprinti joje apsaugą nuo smurto ir prevenciją, didinti specializuotą kompleksinę pagalbą pavojų patiriantiems asmenims ir kt. Lietuvos žmogaus teisių organizacijos atkreipia įstatymų leidėjo dėmesį, kad Projekto rengėjai (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) iš tikrųjų siekia ne ginti ir saugoti piliečius nuo smurto arba stiprinti smurtavimo prevenciją, o prisidengus kilniu tikslu sujaukti valstybės teisinę sistemą ir iš pagrindų pakeisti piliečių sampratą apie žmogaus lytis, įtvirtinant žmonių sąmonėje mokslu nepagrįstą lyčių daugetą. Antai Projekto 2 str. 4 dalyje yra siūlomas smurto artimoje aplinkoje apibrėžimas – tai artimoje aplinkoje veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis psichinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą. Pažymėtina, kad daugelį psichologinio ir ekonominio smurto atvejų objektyviai neįmanoma ištirti, nes smurtavimo faktas neretai priklauso ne tik nuo smurtautojo elgesio, bet ir nuo aukos dvasinės savijautos - sudirgęs, blogos fizinės savijautos asmuo gali neadekvačiai reaguoti į kito asmens elgesį. Tokiu būdu įstatymu nustačius, kad neveikimu daromas tyčinis psichinis ar ekonominis poveikis yra laikytinas smurtavimu, neišvengiamai teks teisiškai reglamentuoti ir tokio smurtavimo veiksmų vertinimą, pasitelkiant psichologijos ir psichiatrijos mokslą.
Nepritarti Psichinis ir ekonominis smurtas šiuo metu galiojančioje Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje redakcijoje yra suprantami kai smurto artimoje aplinkoje rūšys. Toks teisinis reguliavimas per įstatymo galiojimo dešimtmetį nesukėlė jokių teisės aiškinimo ar taikymo problemų. 11.2 Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras, 2021-12-08 Pažymėtina, kad Lietuva turi itin skaudžią sovietmečiu sukauptą piktnaudžiavimo psichiatrija patirtį. Todėl visuomenei teks ypatinga užduotis - stebėti, kad ši „patirtis“ nebūtų skleidžiama, ypač tuo atveju, kad vienas asmuo gali manyti, jog kito asmens elgesys yra tyčinis (nors yra netyčinis) ir daro pirmajam psichinį, ekonominį ar kitą poveikį, dėl kurio pastarasis mano patiriantis neturtinę žalą. Be to, ekonominio poveikio (smurto) sąvoka gali būti siejama netgi su mūsų visuomenėje tradiciškai įtvirtinta vyro pareiga išlaikyti šeimą, kuri suponuoja pastarojo pareigą išlaikyti moterį, kas dažnai yra susiję su šeimos pajamų ir išlaidų kontrole, tuo tarpu minėtą kontrolę jau atsiranda galimybė traktuoti kaip moters laisvės suvaržymą ir smurtavimą, kas akivaizdžiai prieštarauja protingumo kriterijams. Nepritarti Subjektyvaus, vertinamojo pobūdžio teiginiai. Nėra formuluojamas konkretus pasiūlymas. 11.3 Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras,
numatoma valstybės pareiga teikti asmeniui apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotą kompleksinę pagalbą, kai asmuo patiria smurtą ir dėl lytinės orientacijos. „Lytinės orientacijos“ sąvoką galima rasti Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 2 ir kituose straipsniuose, apibrėžiant teisinius tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos atvejus.
Nei teikiamo įstatymo projekte, nei lygių galimybių įstatyme „lytinės orientacijos“ sąvoka neapibrėžta. Žodinė šios nuostatos reikšmė aiškiai yra ne tik ydinga, bet ir skandalinga, nes prieštarauja Konstitucijai ir daugelio Lietuvos piliečių įsitikinimams dėl žmogaus prigimtinės vyriškos ar moteriškos lyties.[¹³] Nepritarti Lytinės orientacijos sąvoka yra įtvirtinta apibrėžiant diskriminacijos pagrindus Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatyme (2 str. 2 d.). Pasiūlymo autoriai taip pat klaidingai taiko, aiškina ir interpretuoja „lytinės orientacijos“ ir „lytinės tapatybės“ sąvokas. 11.4 Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras,
Respublikos Konstitucija nenumato asmens teisės pasirinkti savo biologinę lytį motyvuojant įsivaizduojama savo „lytine orientacija“. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio nuostatos vienareikšmiškai įtvirtina prigimtinį biologinių lyčių: vyro ir moters atskyrimo principą. Tuo tarpu
„lytinės orientacijos“ sąvokos turinys Projekte implikuoja sąlygą, kad asmens
lytis biologiškai yra nedeterminuota, neva lytis - tai asmens laisvas pasirinkimas (orientacija), būti vyru ar moterimi. Nepritarti Subjektyvaus, vertinamojo pobūdžio teiginiai. Nėra formuluojamas konkretus pasiūlymas. 11.5 Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras,
aplinkoje srityje, priėmus tokias įstatymo pataisas, įtvirtinančias mūsų teisinėje sistemoje „lytinės orientacijos“ sąvoką, šeimos nariai (vyras, žmona, vaikai) patirs skaudžias valstybės pritaikytas sankcijas, jeigu vienas kitam išreikš savo nepalankią nuomonę (kaltinimus, gėdinimus) dėl šeimos nario lytinės (seksualinės) orientacijos. Nepritarti Subjektyvaus, vertinamojo pobūdžio teiginiai. Nėra formuluojamas konkretus pasiūlymas.
11.6 Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras,
metu galiojančio įstatymo redakcijos 2 straipsnyje atskiru smurto prieš šeimos narį atveju yra laikomas kitų šeimos narių jam daroma styčinis psichinis poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. „Psichinio smurto“ sąvoką šiame įstatyme neapibrėžta. Psichologai psichiniu (psichologiniu) smurtu linkę laikyti kaltinimus ar gėdinimus. O Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsnyje psichologinis smurtu yra laikomas tyčinis sistemingas vaiko teisės į identiškumą pažeidinėjimas, kuriuo gali būti pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Nepritarti Nėra formuluojamas konkretus pasiūlymas. 11.7 Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras,
samprata nepateisinamai išplečiama, siūlomi įstatymo pakeitimai dėl psichinio smurto lytinės orientacijos pagrindu sukels dramatiškas, skausmingas ir teisiškai nepateisinamas pasekmes. Priėmus tokias pataisas, šeimos nariai, vyras ar žmona, negalės kaltinti ar gėdinti vienas kito dėl netradicinės seksualinės (lytinės) orientacijos. Vyrui ar žmonai pranešus policijai, kad prieš jį/ją naudojamas psichinis smurtas dėl jo/jos seksualinės orientacijos, sutuoktinis(ė) galės būti automatiškai policijos sprendimu 72 val. be teismo sprendimo iškeldinti iš buto. Ši priemonė bus įgyvendinama be teismo sprendimo naudojant apsaugos nuo smurto orderį. Akivaizdu, jog tai prieštarauja Konstitucijos 31 str. nuostatai, skelbiančiai, kad „Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu“. Nepritarti Psichinis smurtas šiuo metu galiojančioje Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje redakcijoje yra suprantamas kai smurto artimoje aplinkoje rūšys. Toks teisinis reguliavimas per įstatymo galiojimo dešimtmetį nesukėlė jokių teisės aiškinimo ar taikymo problemų.
Psichinio smurto pasekmės gali būti ilgalaikės ir dar labiau žeidžiančios asmens sveikatą ir orumą nei fizinio smurto. Argumentai nesuprantami disonuojntys su įstatymo teksto mintimi. 11.8 Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras,
laukia tėvų, kurių vaikai sumanys pasirinkti lytį arba vaikai paaugliai susivilios netradicine lytine orientacija. Tėvai, mėginantys savo vaiką atkalbėti (įtikinti, sugėdinti), kad vaikas nori būti (pagal prigimtį yra) kitos lytinės orientacijos, nei rodo jo biologiniai požymiai, galės būti iškeldinti iš nuosavo būsto, kad nedarytų vaikui neigiamo psichologinio poveikio. Nepritarti Lytinė orientacija dažnu atveju yra prigimtinė, o ne pasirenkama, pastabose dirbtinai, hipotetiškai modeliuojamos situacijos. Pastebėtina, kad kiekvienoje šeimoje gali kilti diskusijos ar nuomonių skirtumai įvairiais vertybiniais ar kitais klausimais, tačiau esant sveikiems nesmurtiniams tarpusavio santykiams tokios diskusijos nevirsta galios kontrolės santykio demonstravimu ir iš to kylančiomis smurto artimoje aplinkoje apraiškomis. 11.9 Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras,
teisių ir laisvių konvencijoje įtvirtina teisė, kad būtų gerbiamas kiekvieno žmogaus „asmeninis ir jo šeimos gyvenimas, buto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas“ (8 str.), „kiekvienas turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę; tai teisė laisvai keisti savo religiją ar tikėjimą, taip pat tiek vienam, tiek kartu su kitais, viešai ar privačiai, laisvai skelbti savo religiją ar tikėjimą, laikant pamaldas, atliekant apeigas, praktikuojant tikėjimą ir mokant jo“ (9 str.).
šios Konvencijos pripažintomis teisėmis ir laisvėmis turi būti garantuojamas be jokios diskriminacijos dėl lyties, religijos, politinių ir kitokių įsitikinimų, gimimo ar kitokio statuso“. O 15 straipsnis nustato, kad „jokia šios Konvencijos nuostata negali būti aiškinama kaip suteikianti kuriai nors grupei ar asmeniui teisę atlikti kokius nors veiksmus, kuriais siekiama panaikinti numatytas teises ir laisves ar jas daugiau apriboti nei numatyta šioje Konvencijoje“. Nepritarti Nėra formuluojamas konkretus pasiūlymas. 11.10 Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras,
atvejų Projektas revizuoja šalies paprotinę teisę, kai teisinių papročių svarba nuolat didėja „ir ši aplinkybė siejama su besiplečiančia teisės samprata – įstatymų leidėjas vis dažniau traktuoja teisę plačiąja prasme, kai žmogus gali tikėtis teisinės gynybos ne tik valstybės nustatytoms, bet ir paprotinėms ar net moralinėms normoms“[14] Esame įsitikinę, kad įstatymo lygiu įtvirtinti „lytinės orientacijos“ sąvoką mėginama neatsitiktinai ir apgalvotai. Projekto rengėjai (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) galimai turi tikslą nedemokratiniu keliu (nepaisant Konstitucijos nuostatų), supaprastinta tvarka įtvirtinti Lietuvos teisinėje sistemoje Stambulo konvencijos nuostatas, nes Konvencijoje yra itin išplėsta diskriminavimo sąvokos interpretacija.
Joje teigiama, kad „moterų diskriminavimo forma apima visus smurto dėl lyties atvejus, kai moterims sukeliama ar gali būti sukelta ne tik fizinė, bet ir lytinė, psichologinė ar ekonominė žala bei kitokios kančios.“ (3 str.) Atsižvelgdamos į tai Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras siūlo iš Projekto sąvoką „lytinė orientacija“, kaip prieštaraujančią Konstitucijai ir Konstitucijos laiduojamai Lietuvos piliečių teisei turėti savo įsitikinimus apie biologinę žmogaus prigimtį ir determinuotus vyro ir moters socialinius vaidmenis. Nepritarti Žr. argumentus 11.3, 11.7 ir 11.8 pastaboms. 12.1 Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras
2 Argumentai: Įstatymo projekte Artima aplinka inter alia apibrėžiama, kaip aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami partnerystės ryšiais. Konstitucijos 38 str. Nenumato šeimos (artimos aplinkos) sudarymo partnerystės pagrindu. Konstitucijos 38 str. 4 dalis vienareikšmiškai nustato, kad valstybė registruoja tik vyro ir moters santuoką. Partnerystės įstatymas nėra priimtas. Nepakeitus Konstitucijos ir nepriėmus partnerystės įstatymo nėra būtino teisinio pagrindo šiame įstatyme įtvirtinti artimą aplinką, kaip siejamą partnerystės ryšiais. Be kita ko projekte yra nuostata « taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį », kuri pilnai tenkina kartu gyvenančius vienos ar skirtingų lyčių asmenis. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: Artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.
Nepritarti Argumentai buvo išdėstyti analogiškam 2021-12-14 pasiūlymui. 12.2 Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras 2022-01-06 Smurtas artimoje aplinkoje inter alia apibrėžiamas, kaip artimoje aplinkoje veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis psichinis poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ir
(ar) neturtinę žalą. « Neturtinės žalos » sąvoka yra pernelyg abstrakti. Ji nebūtinai dera su « fizinio ar turtinio » poveikio sąvoka, sukeliančia « neturtinę » žalą. Neturtinę žalą paprastai sukelia psichinis poveikis. Tačiau ne kiekvienas psichinis poveikis artimoje aplinkoje daromas subjektų vienas kitam, pav. sutuoktinio priekaištai kitam sutuoktiniui, laikytini psichiniu smurtavimu, sukeliančiu neturtinę žalą. Sutuoktiniai gali priekaištauti vienas kitam dėl neatliekamų ar blogai atliekamų šeimos narių vaidmenų ir toks psichinis poveikis tikrai nelaikytinas psichiniu smurtavimu. Tai ypač aktualu vaikų atžvilgiu. Tėvai savo pamokymais sąmoningai daro vaikams nuolatinį psichinį poveikį, kuriam vaikai neretai prieštarauja. Taigi šiuo atveju atskirti tyčinį psichinį smurtavimą nuo sąmoningo auklėjimo yra ypač keblu. Juolab, kad Konstitucija suteikia teisę tėvams auklėti savo vaikus pagal savo įsitikinimus. Taigi tikslinga apskritai atsisakyti abstrakčios « neturtinės žalos » sąvokos. Taip pat būtina išskirti neleistiną, nepateisinamą tyčinį psichinį smurtavimą, kuris gali pasireikšti asmens psichinės sveikatos ar normalios raidos sutrikdymu, kuris be kita ko gali nutikti ir darant fizinį ar turtinį poveikį. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: 4.
Smurtas artimoje aplinkoje – artimoje aplinkoje veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę ar turtinę ir (ar) neturtinę žalą ir (ar) sutrikdoma jo psichinė sveikata ar normali raida. Nepritarti Dėl sąvokų apsispręsta po klausymų. 12.3 Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras
4 Apibrėžiant
« lygiateisiškumo » principą, kuris apibrėžia asmenų artimoje
aplinkoje teisių lygybę, numatoma ir lygybė « lytinės orientacijos » pagrindu. « Lytinės orientacijos » sąvoka nei šiame nei kituose įstatymuose (pav. Lygių galimybių įstatyme) nėra apibrėžta. Šnekamojoje kalboje « lytinė orientacija » suprantama kaip « seksualinė orientacija, t. y. reiškia asmens laisvą valią pasirinkti tos pačios ar kitos lyties seksualinį partnerį. Lingvistiškai « lytinė orientacija » reiškia ir asmens laisvą valią pasirinkti savo lytį. Konstitucijos 38 straipsnio 2 ir 3 dalys aiškiai skiria gamtos nustatytas biologines lytis. Lyties keitimo teisės Konstitucija nenumato, kaip ir nenumato vienos lyties asmenų santuokos ar partnerystės. Taigi neatlikus pataisų Konstitucijoje
« lytinės orientacijos » sąvokos šiame įstatyme tikslinga
atsisakyti.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 3 straipsnio 4) punktą ir jį išdėstyti taip:
smurtą patyrę asmenys, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ar kitų ypatybių, turi lygias teises į apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotą kompleksinę pagalbą, dalyvauti smurto artimoje aplinkoje prevencijos veiklose;
Nepritarti Nekorektiški argumentai, sąvoka vartojama Lygių galimybių įstatyme, pakartotinai teikiamas analogiškas pasiūlymas iš tos pačios organizacijos ir taip piktnaudžiaujama pasiūlymų teikimo teise 13.1
1 Argumentai: Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimo projekte yra siūloma į Lietuvos teisinę sistemą įdiegti naują teisinį institutą - Apsaugos nuo smurto orderį (ASAAĮ III skyrius, 8 - 9 straipsniai), kaip prevencinę priemonę, skirtą apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį. Pastebėtina, kad šalių praktikoje taikomi įvairūs teisiniai institutai, skirti smurto artimoje aplinkoje prevencijai ir apsaugai. Tam, kad užtikrinti su orderio taikymu susijusių asmens teisų apribojimo proporcingumą, paprastai jie diferencijuojami pagal taikymo sritį, pobūdį ir apimtį. Apsaugos nuo smurto orderio skyrimas yra susijęs su realiais žmogaus teisių - teisės į nuosavybę, teisės į judėjimo laisvę - apribojimais. Žmogaus teisių prasme, tam, kad tokie apribojimai būtų teisėti, jie turi būti nustatyti įstatymu, kas, be kitų dalykų apima ir pareigą aiškiai įstatyme nustatyti jų taikymo pagrindą ir apimtį (ribas).
Teisinis reguliavimas, leidžiantis apsaugos nuo smurto orderį taikyti bet kokioje situacijoje, esant bet kokia rizikai ir jos laipsniui, neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų, sukuria prielaidas asmenims piktnaudžiauti tiek skundo padavimo, tiek orderio skyrimo galimybe. Teisės departamentas savo išvadoje taip pat laikosi nuomonės, kad keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje turėtų būti konkrečiai įvardintas smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos laipsnis, kuriam esant būtų pagrindas paskirti apsaugos nuo smurto orderį (Išvados 30.2.) Žvelgiant į kitų šalių praktiką, akivaizdu, kad orderio taikymas yra susijęs su situacijomis, kai kyla rimtas, realus ir tiesioginis pavojus asmens gyvybei, fizinei ar psichinei sveikatai, kurio negalima išvengti taikant kitas, mažiau ribojančias priemones. Pvz. Belgijos Laikinojo gyvenamosios vietos uždraudimo smurto namuose atveju įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad iš faktų ar aplinkybių paaiškėjus, jog suaugusio asmens buvimas gyvenamojoje vietoje kelia rimtą ir tiesioginę grėsmę kitų ten pat gyvenančių asmenų saugumui, prokuroras gali skirti grėsmę keliančiam asmeniui draudimą gyventi toje vietoje.
Pagal Suomijos Ribojimų orderio įstatymo 2 straipsnį ribojimų šeimoje orderis gali būti išduotas, jeigu iš asmens, kuriam taikytinas orderis, grasinimų, anksčiau padarytų veikų ar kitokio elgesio galima spręsti, kad gali būti padarytas nusikaltimas grėsmę patiriančio asmens gyvybei, sveikatai ar laisvei, o orderio išdavimas nėra nepagrįstas, atsižvelgiant į galimos veikos sunkumą, asmenų bendro gyvenimo tame pačiame būste aplinkybes ir kitus bylos faktus.1 Austrijoje apsaugos nuo smurto orderis taikomas tiesioginio pavojaus - fizinio užpuolimo, grasinimo ar elgesio, reikšmingai pažeidžiančio psichinę sveikatą, - atveju (Jei dėl asmens fizinio užpuolimo, grasinimo ar elgesio, reikšmingai pažeidžiančio psichinę sveikatą, artimam giminaičiui tolimesins bendravimas su juo tampa pavojingas, artimo giminaičio prašymu teismas gali uždrausti būti tam tikrose tam skirtose vietose ir vengti susitikimo ir ryšių su pareiškėju užmezgimo, jei tai neprieštarauja rimtiems atsakovo interesams. (Apsaugos nuo smurto orderis (exekutionsordnung) 382b str.) 2021 m. gruodžio 15 d.
LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto organizuotuose klausymuose, skirtuose apsaugos nuo smurto orderio teisiniam reglamentavimui, projektą parengę LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, o taip pat šiame procese dalyvavę specializuotos kompleksinės pagalbos centrų atstovai patvirtino jog įstatymo projektu yra siekiama į Lietuvos teisinę sistemą perkelti Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (toliau - Stambulo konvencija) 52 str. įtvirtintą skubaus draudžiamojo nurodymo teisinį institutą. Pažymėtina, kad Stambulo konvencijos aiškinamojo memorandumo (264 - 176 p.) akivaizdu, jog skubūs draudžiamieji nurodymai nuo apribojančių ar apsaugos nurodymų skiriasi dviem reikšmingomis aplinkybėmis.
Skubūs draudžiamieji nurodymai taikomi tiesioginės grėsmės atvejais ir jų taikymas nėra susietas su ikiteisminio tyrimo pradėjimu ar jo buvimu. Apribojantys ar apsaugos nurodymai šalių praktikoje taikomi nepriklausomai nuo tiesioginės grėsmės buvimo aplinkybės, ir jų taikymas paprastai yra siejamas su ikiteisminio tyrimo pradėjimu arba buvimu. Stambulo konvencijos aiškinamasis memorandumas sąvoką “tiesioginė grėsmė” supranta kaip “bet kokias smurto šeimoje situacijas, kai žala yra neišvengiama arba jau pasireiškė ir gali pasikartoti.”, t.y. sieja su būtinojo reikalingumo situacija ir smurto recidyvo atvejais. 2 Siekiant tai nustatyti ir apsaugoti didelę smurto riziką patiriančius asmenis yra atliekamas rizikos vertinimas (261 p.).3 Žmogaus teisių apribojimas yra kraštutinė poveikio priemonė, kuri turi būti taikoma tik tais atvejais, kai nėra įmanoma žmogaus teisių apsaugoti kitais, mažiau ribojančiais būdais. Todėl tam, kad apsaugos nuo smurto orderis būtų taikomas proporcingai, siūlome nustatyti, kad apsaugos nuo smurto orderis būtų taikomas tiesioginio pavojaus situacijoje, t.y. kada žala yra neišvengiama (būtinojo reikalingumo situacijoje) ar smurtas jau buvo ir gali realiai pasikartoti (smurto recidyvo atvejais). Pasiūlymas: 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti taip: 8 straipsnis. Apsaugos nuo smurto orderio skyrimas 1.
Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį nuo bet kokių smurto šeimoje situacijų, kai žala yra neišvengiama arba jau pasireiškė ir gali pasikartoti, jei yra duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje arba jei yra pagrįstų duomenų, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, tačiau tų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. Arba 8 straipsnis. Apsaugos nuo smurto orderio skyrimas
aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį nuo bet kokių smurto šeimoje situacijų, keliančių rimtą ir tiesioginę grėsmę asmens sveikatai ar gyvybei jei yra duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje arba jei yra pagrįstų duomenų, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, tačiau tų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. Nepritarti Dėl formuluotės apsispręsta po ŽTK ir TTK klausymų. 13.2
2 Argumentai: Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą laikinąsias smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones skiria teismas, o įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Orderį ne ilgiau kaip 72 valandoms skiria policijos pareigūnas. Įvertinus tai, jog Orderiu realiai bus varžomos ir ribojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos žmogaus teisės (nuosavybės, būsto neliečiamumo, teisė laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą ir kt.), šios priemonės nustatymas ir jos taikymo tvarkos reglamentavimas reikalauja ypatingai aiškaus ir detalaus svarstymo bei visapusiško vertinimo konstitucinių žmogaus teisių užtikrinimo aspektu. Be kitų dalykų, tai reiškia, jog teisę skirti orderį gali ne bet koks subjektas.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį tokio pobūdžio orderiai skiriami policijos pareigūno sprendimu, yra būdingas ir kitoms Europos valstybėms. Tačiau, kaip pastebi Teisės departamentas savo išvadoje, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra aptarti klausimai, susiję su policijos pareigūnų statusu tose valstybėse, kuriose policijos pareigūnai turi tokią teisę – pvz., nėra aišku, koks turi būti apsaugos orderį skiriančio pareigūno laipsnis, išsilavinimas ir pan. Pvz. Pagal Jungtinės Karalystės (Anglijos ir Velso) teisinį reguliavimą, pagal kurį apsaugos nuo namų smurto pranešimą turi teisę išduoti tik tie policijos pareigūnai, kurie turi ne žemesnį kaip superintendento laipsnį. Be to, pačiame įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad yra ir valstybių, kur tokio pobūdžio orderius skiria ne policijos pareigūnas, o prokuroras (Belgija) (30.1.) Konstitucinių asmens teisių apsaugą geriau garantuotų toks teisinis reguliavimas, pagal kurį apsaugos orderius galėtų skirti ne bet kurie, o tik tam tikrus specialius reikalavimus atitinkantys ir tam reikalingą kompetenciją turintys policijos pareigūnai. Apsaugos nuo smurto orderio skyrimas yra susijęs su realiais žmogaus teisių - teisės į nuosavybę, teisės į judėjimo laisvę - apribojimais. Žmogaus teisių prasme, tam, kad tokie apribojimai būtų teisėti, jie turi būti nustatyti įstatymu. Pagal Konstitucinio Teismo formuojama doktriną, su asmens teisių ribojimais susiję klausimai turi būti reguliuojami ne poįstatyminiuose teisės aktuose, o įstatymuose (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. kovo 24 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai).
Todėl apsaugos nuo smurto orderio taikymo apimtis (pavojaus rizikos laipsnis) negali būti nustatyta keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje minimuose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro tvirtinamuose smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijuose. Pasiūlymas: 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir jį išdėstyti taip:
ilgiau kaip 72 valandoms skiria policijos pareigūnas vyresnysis inspektorius, jei jis kai policija gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus metodiką kriterijus nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Policijos pareigūnas vyresnysis inspektorius sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį priima nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo. 14. Nacionalinė šeimos taryba 2022-01-04 Nacionalinė šeimos taryba (toliau – Taryba) 2021 m. gruodžio 3 d. inicijavo apskritojo stalo diskusiją dėl Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1056 (toliau
Diskusijos dalyviai diskutavo dėl minėto Įstatymo projekto, kuris apibrėžia kiekvieno asmens apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje, taikant prevencines apsaugos priemones bei teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims ir pritaria, kad būtinos neatidėliotinos priemonės augančiam smurtui plačioje visuomenėje ir atskirose šeimose suvaldyti. Taryba pažymi, kad įvedant naują prevencinį priemonę – apsaugos nuo smurto orderį, kurio tikslas nedelsiant reaguoti į grėsmę, kylančią dėl smurto artimoje aplinkoje, labai svarbu, kad policijos pareigūnai turėtų pakankamai specifinių žinių ir galėtų tinkamai įvertinti visas aplinkybes skiriant apsaugos nuo smurto orderį, siekiant apsaugoti visų asmenų konstitucinių teisių apsaugą. Taryba mano, kad vienos efektyviausių prevencinių priemonių smurtui artimoje aplinkoje mažinti yra reikiamas dėmesys psichosocialiniams veiksniams, kurie kelia įtampą šeimoje, pagalba visai šeimai, mokant visus šeimos narius nesmurtinio bendravimo, tarpusavio supratimo santykių puoselėjimo. Taryba siūlo, kad Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalyje Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijai būtų nustatomi ne Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, o šie kriterijai būtų įvardinti konkrečiai Įstatyme, atsižvelgiant į tai, kad su asmens teisių ribojimais susiję klausimai turi būti reguliuojami ne poįstatyminiuose teisės aktuose, o įstatymuose.
Taryba atkreipia dėmesį, kad Įstatymo projekte stokojama kompleksinio požiūrio į smurto artimoje aplinkoje problemos sprendimą, kuris apimtų ne tik pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, bet ir pagalbą smurtą artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui, pagalbą kitiems šeimos nariams, tapusiems smurtinio elgesio liudininkais. Taryba išnagrinėjusi Įstatymo projektą teikia pasiūlymus ir pažymi, kad ypač svarbu patikslinti ir aiškiai nustatyti specializuotos kompleksinės pagalbos centrų funkcijas, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo yra vaikas. 1. Įstatymo projekto 13 straipsnio 5 dalis nurodo, kad tuo atveju jeigu smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo yra vaikas (vaikas, prieš kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje arba kuris yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku, gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta) arba smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo yra nepilnametis (nurodo vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos), policijos pareigūnas arba prokuroras Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nedelsdamas informuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius apie gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje.
Įstatymo projekto 14 straipsnio 4 dalies 6 papunktis nustato specializuotos kompleksinės pagalbos centro pareigą nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną po kreipimosi dienos, raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą policijai ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotiems teritoriniams skyriams, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo yra vaikas ir jis pats, jo atstovai pagal įstatymą kreipiasi tiesiogiai į specializuotos kompleksinės pagalbos centrą. Vadovaujantis vaiko teisių pagrindų įstatymo 36 straipsnio 2 dalimi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – Tarnyba) ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, reaguodamas į pranešimą apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, susitinka su vaiku, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą pranešimo gavimo dieną, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas nuo pranešimo gavimo momento, ir užbaigia visus veiksmus ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį ar vaiko apsaugos poreikį, ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Vadovaujantis Atvejo vadybos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A1-141 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 įsakymo Nr. A1-802 (redakcija) šeimai paskiriamas atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas, teikiama kompleksinė pagalba, sudaromas pagalbos šeimai planas. Įstatymo projekto 14 straipsnio 2, 4 dalimis Specializuotos kompleksinės pagalbos centras, gavęs duomenis, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą dieną, susisiekia su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ar smurtą patyrusiu asmeniu ir jam pasiūlo specializuotą kompleksinę pagalbą. Įvertinęs smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens individualius ir specialiuosius poreikius, sudaro pagalbos priemonių planą ir organizuoja specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą smurtą artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą patyrusiam asmeniui.
Akivaizdu, kad įgyvendinant Įstatymo projekto ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas, intervenciją į šeimą vienu metu daro mažiausiai dvi institucijos
Siekiant užkirti kelią perteklinei intervencijai į šeimą, Tarybos manymu, būtina konkrečiau apibrėžti Specializuotos kompleksinės pagalbos centro veiklos ribas, kai šeimai teikiama pagalba atvejo proceso metu. 2. Įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalyje nurodoma, kad Specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims organizuoja, koordinuoja ir
(ar) teikia specializuotos kompleksinės pagalbos centrai. Tuo tarpu dalyje savivaldybių veikia akredituotos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims pagalbos tarnybos, kurių tikslas užtikrinti numatytos pagalbos teikimą nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui. Pagalbos nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos asmenims įstatymo 1 straipsnio 3 dalis nurodo, kad šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios pagalbos teikimą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui, taikomos tiek, kiek šios pagalbos teikimas nereglamentuotas Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme.
Siekiant paslaugų prieinamumo kuo arčiau asmens gyvenamosios vietos, Tarybos manymu, tikslinga Įstatymo projekte apibrėžti teisę Savivaldybėms smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą patyrusiam asmeniui teikti informaciją ir apie savivaldybėje esančią akredituotos pagalbos tarnybą, o ne tik apie artimiausią Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą. Arba įstatymo projekte būtina konkrečiai apibrėžti, kokiu atveju smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims pagalba teikiama Specializuotos kompleksinės pagalbos centre, o kokiais atvejais gali būti teikiama nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims pagalbos tarnyboje. Pritarti iš dalies Į dalį pastabų atsižvelgta, tačiau pastebėtina, kad dabar paplitusi ydinga praktika, kai smurtą patyrusi mama patiria institucinį smurtą dėl jai primetamų papildomų prievolių iš atvejo vadybininkų. Atvejo vadyba turėtų būti nukreipta ne į visą šeimą, nes kitaip smurtą patyrę asmenys, įskaitant vaiką, vienodai traktuojami, kaip ir smurtautojas ar smurto pavojų keliantis asmuo. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1
kontrolieriaus įstaiga22
taip:
aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės, giminystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.
Pritarti Papildyta „giminystės“ ryšiais. 1.2
kontrolieriaus įstaiga37
23 straipsnio 7 punktą išdėstyti taip:
7) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens geriausių interesų užtikrinimo, palaikant ryšius su nepilnamečiais vaikais, – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su specializuotos kompleksinės pagalbos, įskaitant socialines paslaugas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą patyrusiam asmeniui teikimu bei šių asmenų įgalinimu, pirmiausia turi būti užtikrinamas kuo mažesnis neigiamas poveikis smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą patyrusiam asmeniui. , suteikiant jam galimybę vykdyti savo teises ir pareigas, susijusias su nepilnamečiais vaikais, jeigu tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams;
Pritarti iš dalies Asmens, patiriančio smurto artimoje aplinkoje pavojų ar patyrusio smurtą, teisė palaikyti ryšį su nepilnamečiais vaikais ar galimybės vykdyti teises ir pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu (tėvų valdžia) nėra ir negali būti ribojamos dėl aplinkybių, susijusių su patirtu smurtu artimoje aplinkoje ar pavojumi jį patirti. Priešingai, apribojimai palaikyti ryšį su nepilnamečiais vaikais įstatymų nustatytais atvejais gali būti taikomi smurtautojui.
Siūloma formuluotė: „smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens geriausių interesų užtikrinimo – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su specializuotos kompleksinės pagalbos, įskaitant socialines paslaugas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą patyrusiam asmeniui teikimu bei šių asmenų įgalinimu objektyviai vertinti situaciją dėl galimai patiriamo smurto ar smurto pavojaus ir priimti savarankiškus sprendimus, pirmiausia turi būti užtikrinamas kuo mažesnis neigiamas poveikis smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą patyrusiam asmeniui; jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo yra pilnametis, jam užtikrinama galimybė likti esamoje gyvenamoje vietoje su kartu gyvenančiais nepilnamečiais vaikais ar palaikant įprastus ryšius su nepilnamečiais vaikais, jeigu tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams;“ 1.3
kontrolieriaus įstaiga833
dalies 3 punktą išdėstyti taip:
3) nesiartinti apsaugos nuo smurto orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus;
Pastebėtina, kad normų tarpusavio dermė gali būti užtikrinta atitinkamai papildant 2 straipsnio 1, 5, 7 dalis. Pritarti iš dalies Pritarti TTK suformuluotiems pasiūlymams dėl 8 ir 9 straipsnių. Iš esmės pritari.
Iš esmės pritari. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, vertinant galiojančios įstatymo redakcijos įgyvendinimą, straipsnių logikos pagal dermę nepakako, kai vaikas tapdavo smurto artimoje aplinkoje liudininku, tai yra laikomas smurtą patyrusiu asmeniu, jam apsaugos priemonės nebuvo skiriamos. 1.4
kontrolieriaus įstaiga126
išdėstyti taip:„6. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam skyręs kardomąją priemonę arba inicijavęs jos skyrimą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą dieną, elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu apie priimtus sprendimus informuoja smurtą patyrusį asmenį ir (ar) vaiko atstovą pagal įstatymą (jei smurtą artimoje aplinkoje patiria vaikas) bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos teritorinį skyrių apie šios priemonės skyrimą, pakeitimą ar panaikinimą (nurodo priemonės pavadinimą, jos skyrimo datą ir galiojimo laikotarpį).“ Pritarti 2.1 Generalinė prokuratūra,
sakinyje po žodžio „skirti“ įterptini žodžiai „arba neskirti“. Pritarti Pritarti, atsižvelgiant į TTK pasiūlytas naujas įstatymo 8 straipsnio formuluotes. 2.2 Generalinė prokuratūra,
458
punktuose numatoma policijos pareigūnų teisė informuoti konkrečiai išvardintus asmenis apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą ar neskyrimą ne tik elektroninių ryšių priemonėmis, bet ir raštu, t. y. ir laišku. Laiškas, tikėtina, pasiektų adresatą jau pasibaigus 9 straipsnyje (Sprendimo dėl apsaugos nuo smurto orderio apskundimas) numatyta 24 valandų apsaugos nuo smurto orderio skyrimo ar neskyrimo apskundimo terminui.
Ši padėtis taisytina, apskundimo terminą susiejant ne su apsaugos nuo smurto orderio skyrimo ar neskyrimo momentu, bet su asmens sužinojimo apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo ar neskyrimo momentu. Atkreiptinas dėmesys, kad 8 straipsnio 4 punkte numatyta, kad policijos pareigūno vadovo sprendimai, numatyti 8 straipsnio 3 punkte, gali būti skundžiami apylinkės teismui per 24 valandas nuo jų įteikimo momento. Pritarti Problema sprendžiama pritarus TTK pasiūlymas dėl įstatymo 8 ir 9 straipsnių. 2.3 Generalinė prokuratūra,
7
ilgesniam terminui, nei nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, ir dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens nepradedamas ikiteisminis tyrimas, apsaugos nuo smurto orderį skyręs policijos pareigūnas ne vėliau nei per 48 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo dienos turi kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo“. Abejonių kelia šios funkcijos delegavimas būtent apsaugos nuo smurto orderį skyrusiam policijos pareigūnui, susiejant šią funkciją su konkrečiu asmeniu. Manytina, kad praktikoje dėl to galima patirti daug nepatogumų. Nors policijos funkcijos vykdomos nenutrūkstamai 24 valandas 7 dienas per savaitę, policijos pareigūnai turi poilsio dienas, atostogas, galu gale gali tapti laikinai nedarbingi. Suprantama, kad tokiu atveju funkcijų vykdymas bus pavedamas kitam pareigūnui, tad įstatymo nuostatos ir turėtų būti formuluojamos taip, kad vėliau nekiltų jokių abejonių. Manome, kad nuostatą“ apsaugos nuo smurto orderį skyręs„ tikslinga išbraukti. Pritarti Pritarus TTK siūlymams dėl įstatymo 8 ir 9 straipsnių formuluočių, bus apskritai atsisakoma orderio pratęsimo galimybės.
Skundus dėl orderio skyrimo arba neskyrimo bus teikiamas policijos įstaigos padalinio, kurioje tarnauja pareigūnas, priėmęs sprendimą skirti arba neskirti apsaugos nuo smurto orderį (9 straipsnio 1 dalis). 2.4 Generalinė prokuratūra,
8
smurto artimoje aplinkoje įstatymo projekto 8 straipsnio 8 punkte numatyta, kad apylinkės teismas policijos pareigūno paskirtą apsaugos nuo smurto orderį 72 valandoms gali pratęsti iki 12 kalendorinių dienų. Manome, kad sąvoka „kalendorinių dienų“ keistina. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projekto 8 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad apylinkės teismas policijos pareigūno kreipimąsi nagrinėja Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties logiška manyti, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projekte naudojamas sąvokas, susijusias su apylinkės teismo priimamu procesiniu sprendimu, tikslinga derinti su Baudžiamojo proceso kodekse reglamentuotomis terminų skaičiavimo sąvokomis. Baudžiamojo proceso kodekso 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso terminai skaičiuojami valandomis, dienomis ir mėnesiais. Juo labiau, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projekto 9 straipsnio 6 punkte aptariant apylinkės teismo sprendimo apskundimo terminus visur naudojama sąvoka“ diena“. Pritarti Sąvoka
„kalendorinių dienų“ keistina į sąvoką „dienų“, derinant ją su derinti su
Baudžiamojo proceso kodekse reglamentuotomis terminų skaičiavimo sąvokomis. Analogiški kitų įstatymo straipsnių pakeitimai. 3.1 Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, 2021-12-08 8, 9 Atsižvelgdamas į vykstančias diskusijas, teikiu žiniai, policijos anksčiau teiktus siūlymus dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo ir skundimo procedūrų.
Galimas procedūras pakoregavome pagal paskutiniame Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje aptartą, galimą, orderio galiojimo trukmę. Kaip praktikai, esame įsitikinę, jog siūlomos procedūros nei kiek ne mažiau (lyginant su įstatymo projekte numatytu reguliavimu) gintų tiek smurto riziką patiriančio, tiek smurto riziką keliančio asmens teises, tačiau praktiniu požiūriu būtų gerokai efektyvesnės tiek taikymo, tiek skiriamų resursų požiūriu. Argumentai dėl orderio skyrimo bei apskundimo mechanizmo pakeitimo:
nuostatos bus sunkiai įgyvendinamos. Nebus užtikrintas greitas ir efektyvus procesas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens atžvilgiu, o atvirkščiai – atsiras nemažai papildomų griežtų procedūrinių reikalavimų, kurie pareikalaus tiek papildomo laiko, tiek ir žmogiškųjų išteklių. 2. Šiuo metu siūlomame projekte orderiui numatytas 72 val. terminas neadekvatus ir suponuoja, kad smurto rizikos įvertinimas, sprendimas dėl orderio termino pratęsimo bus įgyvendinamas paskubomis ir formaliai, neskiriant reikalingo dėmesio situacijos analizei ir, svarbiausia – pagalbai aukai. 3. Atsisakius orderio pratęsimo instituto, visi procese dalyvaujantys subjektai privalės orientuotis ne į pridėtinės vertės nekuriančius orderio pratęsimo procedūrinius procesus, o į aukos apsaugą kontroliuojant, jog grėsmę keliantis asmuo laikytųsi skirtų įpareigojimų (policijos atveju), bei pagalbą aukai (specializuotos kompleksinės pagalbos centro atveju). 4. Pabrėžtina, jog pagal teikiamą projektą orderis yra prevencinė, o ne baudžiamojo pobūdžio priemonė, todėl procesui taikyti baudžiamojo proceso normas yra neadekvatu ir neefektyvu.
Baudžiamasis procesas reglamentuoja baudžiamosios atsakomybės (ultima ratio priemonės) taikymo procesą. 5. Siekiant nustatyti adekvačias ir efektyvias procedūras tikslinga remtis, pvz. Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatyme įtvirtinta praktika, jog prevencinių priemonių skyrimo, taikymo ir apskundimo procesas sureguliuotas būtent specialiame įstatyme, o ne duodant perteklines nuorodas į kitus procesinius įstatymus. 6. Policijos departamento siūloma 9 straipsnio redakcija ne tik aiškiau reglamentuos apskundimo procesą, tačiau taip pat procesas bus gerokai efektyvesnis (nereikės prokuroro įsitraukimo, kuris pagal BPK yra privalomas, nors orderis skiriamas ne ikiteisminio tyrimo metu, skundą teikiantis asmuo skundą teikia policijos įstaigai, tačiau policijos įstaigai nesutikus su skundu jo pateikimas teismui priskiriamas policijos įstaigai, o ne skundą teikiančiam asmeniui, kaip numatyta projekte). Pritarti iš dalies Pritarti argumentams, taip pat, kad orderio skyrimo ir apskundimo procesas turi būti greitas ir gali būti specialus šiame įstatyme ar iš dalies šiame įstatyme aprašytas ir iš dalies susietas su Baudžiamojo proceso kodekso normomis, kai procesas vyksta teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad apsaugos nuo smurto orderis, kaip ir teigia Policijos departamentas, yra prevencinė, o ne nusikalstamoms veikoms tirti skirta priemonė, todėl nei kaltinimo, nei prokuroro dalyvavimo apskundimo teismui procese dalyvauti nereikės, skundas bus nagrinėjamas supaprastinta tvarka. Šie Policijos departamento suformuluoti siūlymai iš esmės integruoti TTK teikiamuose pasiūlymuose dėl įstatymo 8 ir 9 straipsnių formuluočių, kurioms siūloma pritarti. 3.2 Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, 2021-12-088 Siūlomas 8 straipsnio pakeitimas „1.
Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. 2. Apsaugos nuo smurto orderį 120 valandų skiria policijos pareigūnas, jei jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį priima nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo. 3. Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 120 valandų nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas:
1) laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patyrusiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas;
2) nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo gyvena ar negyvena joje kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu;
3) nesiartinti apsaugos nuo smurto orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus;
4) nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu. 4.
apsaugos nuo smurto orderio skyrimo datą ir laiką) privalo nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoti:
1) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, jam taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, artimiausias įstaigas, kuriose teikiamos nakvynės paslaugos, taip pat apie galimybes lankyti smurtinio elgesio keitimo programą (mokymus) (nurodydamas juridinių asmenų pavadinimus, veiklos adresus, telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus);
2) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką;
3) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę (nurodydamas vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos), jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta;
4) specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, kuris privalo susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti, atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo sutinka, kad šis vertinimas būtų atliktas ir vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoti policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.
Policijos pareigūnas apie skirtą apsaugos nuo smurto orderį (nurodydamas apsaugos nuo smurto orderio skyrimo datą ir laiką) privalo nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoti:
1) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, jam taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, artimiausias įstaigas, kuriose teikiamos nakvynės paslaugos, taip pat apie galimybes lankyti smurtinio elgesio keitimo programą (mokymus) (nurodydamas juridinių asmenų pavadinimus, veiklos adresus, telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus);
2) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką;
3) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę (nurodydamas vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos), jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta;
4) specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, kuris privalo susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti, atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo sutinka, kad šis vertinimas būtų atliktas ir vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoti policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Taip pat specializuotos kompleksinės pagalbos centrui kartu perduodami ir vadovaujantis šio straipsnio 2 dalyje atlikto smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo rezultatai. 5. Jei smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens išsikėlimą. 6. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip vykdomas apsaugos nuo smurto orderis. Apsaugos nuo smurto orderio vykdymo kontrolės tvarką nustato Lietuvos policijos generalinis komisaras. 7. Jei asmenys, dalyvaujantys vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, užtikrinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir teikiant pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, turi duomenų, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, kuriam skirtas apsaugos nuo smurto orderis, nesilaiko nustatytų įpareigojimų, jie apie tai praneša policijai, nurodydami smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens vardą, pavardę ir duomenis, patvirtinančius, kad šis asmuo nesilaiko apsaugos nuo smurto orderyje nustatytų įpareigojimų. 8. Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 120 valandų nuo jo skyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skirta bent viena kardomoji priemonė. 9. Nustojus galioti apsaugos nuo smurto orderiui, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo gali kreiptis Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 10.
smurto orderyje nustatytus įpareigojimus, atsako Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Orderio skyrimo terminas vientisas, ilginamas iki 15 dienų, klausymų metu atsisakyta 120 valandų termino orderio „pratęsimui“. Atsižvelgiant į pateiktas visų subjektų pastabas ir nuomones klausymų metu dėl viso 8 straipsnio teikiami TTK pasiūlymai, žr. prie TTK Komiteto pasiūlymų, kuriems siūloma pagrindiniame komitete pritarti. 3.3 Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, 2021-12-089 Siūlomas
„1. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo ir (ar) smurto artimoje aplinkoje
pavojų patiriantis asmuo policijos pareigūno sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti gali skųsti apylinkės teismui pagal policijos įstaigos padalinio, kurioje tarnauja pareigūnas priėmęs sprendimą skirti arba neskirti apsaugos nuo smurto orderį, buvimo vietą. 2. Apskundus sprendimą dėl apsaugos nuo smurto orderio, jo vykdymas nestabdomas. 3. Skundas apylinkės teismui paduodamas per policijos įstaigos padalinį, kurioje tarnauja pareigūnas priėmęs sprendimą skirti arba neskirti apsaugos nuo smurto orderį. Skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje per 48 valandas, gali būti priimami tokie sprendimai:
1) skundas patenkinamas ir panaikinamas apsaugos nuo smurto orderis, jei jis buvo skirtas;
2) skundas patenkinamas ir skiriamas apsaugos nuo smurto orderis, jei jis nebuvo skirtas;
3) skundas netenkinamas ir sprendimas dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (atsisakymo jį skirti) paliekamas galioti. 4. Policijos įstaigos padalinys gavęs skundą dėl sprendimo skirti ir (ar) neskirti apsaugos nuo smurto orderį, apie gautą skundą, elektroninio ryšio priemonėmis nedelsiant informuoja specializuotą kompleksinės pagalbos centrą. 5.
nuo informacijos apie gautą skundą policijos įstaigos padalinyje gavimo, parengia ir elektroninio ryšio priemonėmis jam pateikia pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo išvadą. 6. Apie šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose priimtus sprendimus policijos įstaiga smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį ir smurto artimoje aplinkoje patiriantį asmenį informuoja elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu. 7. Jeigu skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje priimamas šio straipsnio
policijos apie įvykį turima informacija bei specializuoto kompleksinės pagalbos centro parengta pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo išvada, perduodamas apylinkės teismui. 8. Jeigu policijos įstaigos padalinyje yra gaunamas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens ar smurto artimoje aplinkoje patiriančio asmens skundas dėl jau priimto sprendimo numatyto šio straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte, šio skundo nagrinėjimas perduodamas apylinkės teismui, šio straipsnio
dalyje nustatytą skundą, gali būti rengiamas posėdis, į kurį kviečiamas policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, asmuo, pateikęs skundą ir
(ar) jo advokatas (atstovas). Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie apylinkės teismo posėdžio datą, vietą ir laiką, neatvykimas netrukdo nagrinėti skundo. Apylinkės teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo skundo gavimo teisme ir apie priimtą nutartį elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu turi būti informuotas skundą pateikęs asmuo, kiti suinteresuoti subjektai (pateikiama nutarties kopija). 10.
10Asmuo, nesutinkantis su apylinkės teismo sprendimu,
jo advokatas (atstovas) ar policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, turi teisę apskųsti apylinkės teismo sprendimą (toliau
Atsižvelgiant į pateiktas visų subjektų pastabas ir nuomones klausymų metu dėl viso 9 straipsnio teikiami TTK pasiūlymai, žr. prie TTK Komiteto pasiūlymų, kuriems siūloma pagrindiniame komitete pritarti. 4.1 Nacionalinė teismų administracija,
1 Dėl Orderio sąvokos.
Atsižvelgus į įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas, pagal kurias, skyrus Orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas nesiartinti ne tik prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens, bet ir prie kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus, tikslintina įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateikiama Orderio sąvoka, nustatant, kad tai yra prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojama laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu. Pritarti Siūloma papildyti įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą apsaugos nuo smurto orderio sąvokos apibrėžimą draudimu artintis ne tik prie smurto pavojų patiriančio asmens, bet ir kartu su juo gyvenančių suaugusių asmenų ar vaikų. 4.2 Nacionalinė teismų administracija, 2021-12-138 Dėl Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimo. Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti naują prevencinę apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemonę apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį (toliau Orderis). Orderio paskirtis apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, jei yra duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje arba jei yra pagrįstų duomenų, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, tačiau tų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti.
Sutiktina, kad Orderis yra svarbus, siekiant apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, užtikrinti jo teisių apsaugą, tačiau įstatymo projekte numatyta Orderio skyrimo, pratęsimo, apskundimo procedūra dėl itin trumpų terminų, ne vienos institucijos, turinčios dalyvauti šiuose procesuose, veiksmų, laikytina nepakankamai aiškia ir keliančia abejonių dėl sklandžios šios procedūros įgyvendinimo galimybių. Pastebėtina, kad Orderio skyrimo sąlyga, jog „turimų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti”, iš esmės analogiška šiuo metu galiojančiai Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatai, pagal kurią, gavus pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, kai nepakanka duomenų nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrią, gali būti skiriamos laikinosios smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės. Esminis skirtumas yra tas, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą laikinąsias smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrini o priemones skiria teismas, o įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Orderį ne ilgiau kaip 72 valandoms skiria policijos pareigūnas. Teisėjų taryba ne kartą buvo atkreipusi įstatymo projekto rengėjų dėmesį, kad įvertinus tai, jog Orderiu gali būti varžomos ir ribojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos žmogaus teisės (nuosavybės, būsto neliečiamumo, teisė laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą ir kt.), šios priemonės nustatymas ir jos taikymo tvarkos reglamentavimas reikalauja ypatingai aiškaus ir detalaus svarstymo bei visapusiško vertinimo konstitucinių žmogaus teisių užtikrinimo aspektu (Teisėjų tarybos 2020 m. gruodžio 16 d. raštas Nr.
3 6 P -193 -(7 .1.10) ir 2021 m. birželio 1 d. raštas Nr. 36P- 69-(7.1.10) Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai). Pritarti iš dalies ŽTK 8 straipsnį siūlo keisti apibendrinus TTK, Seimo narių, Konstitucinės teisės ekspertų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus. Apsaugos nuo smurto orderį siūloma skirti 15 dienų laikotarpiui, be galimybės jį pratęsti. Apsaugos nuo smurto orderio skyrimas gali būti skundžiamas teismui viso orderio galiojimo laikotarpio metu. Atsisakoma pakartotinio smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo. 4.3 Nacionalinė teismų administracija,
2 Dėl rizikos vertinimo. Pagal įstatymo projekto
rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika, įstatymo projekte nėra pateikta pavojaus rizikos vertinimo sąvoka, tik pažymima, kad smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras. Tuo tarpu pagal įstatymo projekto 8 straipsnio 6 dalį bei 14 straipsnio 4 dalies 2 punktą specializuotos kompleksinės pagalbos centrams nustatom a funkcija likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki Orderio galiojimo termino pabaigos atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei yra smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens sutikimas. Pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Taigi pavojaus rizikos vertinimo ir pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo tvarkos bus nustatomos skirtingų institucijų teisės aktais, nors iš įstatymo projekto nuostatų darytina prielaida, kad išvadų paskirtis bus iš esmės ta pati: pirmuoju atveju policijos pareigūnui sprendžiant dėl Orderio skyrimo, antruoju priimant sprendimą dėl kreipimosi į teismą dėl Orderio pratęsimo. Šiame kontekste pastebėtina, kad, pagal siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, policijos įstaiga, įvertinusi pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo rezultatus, priima sprendimą kreiptis ar nesikreipti į apylinkės teismą dėl Orderio pratęsimo. Tai suponuoja išvadą, kad pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo rezultatai yra vienintelis tokį policijos įstaigos sprendimą lemiantis įrodymas. Tačiau nėra aišku, kaip būtų tais atvejais, kai smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo neduoda sutikim o, kad toks vertinimas būtų atliekamas (pvz., tinkamai nesuprasdamas tokio nesutikim o pasekmių, baimindamasis galimų neigiamų pasekmių, keršto ir pan.). Darytina prielaida, kad tokiu atveju Orderio galiojimas nebūtų pratęstas ilgiau nei 72 valandoms, o tai neabejotinai neatitiktų nei Orderio instituto įtvirtinimo tikslo, nei įstatymo projektu siekiam o tikslo sustiprinti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje. Pritarti Pagal TTK teikiamus siūlymus, atsisakoma pakartotinio rizikos vertinimo, kaip labai traumuojančio auką proceso. Stebėdami nukentėjusiųjų būklę, SKPC teiks ekspertinę išvadą nagrinėjant skundus dėl orderio skyrimo ar neskyrimo teisme. 4.4 Nacionalinė teismų administracija,
8 Dėl Orderio pratęsimo.
Nesutiktina su įstatymo projekto 8 straipsnio 8 dalies nuostata, kad tuo atveju, jeigu apylinkės teismas nepratęsia Orderio, jis nenustoja galioti, kol nesibaigia šio straipsnio 2 dalyje nurodytas Terminas. Toks reguliavimas nepagrįstai apribotų konstitucinę teismo funkciją vykdyti teisingumą. Aiškinamajame rašte nėra atskleisti tokio siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo motyvai. Pastebėtina, kad anksčiau teiktose įstatymo projekto versijose buvo nurodyta priešinga nuostata, kad jei apylinkės teismas nepratęsia Orderio trukmės, jis nustoja galioti net ir tais atvejais, kai nėra pasibaigęs 72 valandų terminas. Manytina, kad teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, pateiktus įrodymus, matydamas, jog Orderis buvo paskirtas nepagrįstai, ne tik turi turėti teisę jo nepratęsti, tačiau ir priimti sprendimą jį panaikinti. Pagal TTK siūlymus, šios nuostatos atsisakoma. Įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje nurodoma, kad jeigu apsaugos nuo smurto orderio skyrimas apskųstas teismui ir teismas, įvertinęs orderio skyrimo teisėtumą, panaikina orderį anksčiau, negu sueina
priėmimo momento. Tokia galimybė numatoma tiek apylinkės, tiek apygardos teismui. 4.5 Nacionalinė teismų administracija, 2021-12-139 Dėl Orderio apskundimo. Teisėjų taryba 2021 m. birželio 1 d. rašte Nr. 36P -69-(7.1.10), teikdama pastabas dėl įstatymo projekto, atkreipė dėmesį, kad, vertinant įstatymo projekto nuostatas dėl Orderio apskundimo procedūros, nėra aišku, kaip būtų tokioje situacijoje, kai Orderio pakyrimą smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo apskųstų policijos pareigūno tiesioginiam vadovui, o tuo pat metu policijos pareigūnas, nustatęs, kad yra pagrindo kreiptis į teismą dėl Orderio pratęsimo, teiktų prašymą apylinkės teismui.
Šis pastebėjimas išlieka aktualus, kadangi pagal įstatymo projekte siūlomą nustatyti reguliavimą gali susiklostyti situacija, kai tuo pačiu metu būtų priimam i prieštaringi sprendimai: teismas priimtų sprendimą pratęsti Orderio galiojimą, o policijos įstaigos vadovas sprendimą panaikinti Orderį. Be kita ko, įstatymo projekto
gali būti skundžiami apylinkės teismui per 24 val. nuo policijos įstaigos vadovo sprendimo įteikimo momento, taigi Orderio skyrimo pagrįstumo klausimas dar kartą gali būti tikrinamas teisme. Atsižvelgus į tai, kad, pagal įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalį, Orderį policijos pareigūnas skiria 72 valandoms, diskutuotina dėl įstatymo projekto 9 straipsnio 1-4 dalyse numatytos Orderio apskundimo procedūros realaus įgyvendinimo galimybių.
Kadangi smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo policijos pareigūno sprendimą skirti Orderį ar jo neskirti gali skųsti policijos įstaigos, kurioje policijos pareigūnas tarnauja, vadovui per 24 valandas nuo Orderio skyrimo, sprendimas dėl šio skundo turi būti priimamas per 24 valandas, sprendimo įteikimui numatoma dar 12 valandų, asmuo, nesutinkantis su policijos įstaigos vadovo sprendimu, šio sprendimo apskundimui teisine turi tik 12 valandų, o teismas turi išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo gavimo dienos, tikėtina, kad skundą priėmus nagrinėti teisme nebelieka paties skundo objekto sueina įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalyje numatytas Orderio galiojimo terminas. Siūlytina aptartas įstatymo projekto 8 ir 9 straipsnių nuostatas įvertinti sistemiškai, be kita ko, atsižvelgiant į pastebėjimą dėl Orderio galiojimo net tuo atveju, kai teismas, spręsdamas jo pratęsimo klausimą, nustatytų, kad jis skirtas nepagrįstai, taip pat peržiūrint nustatytus apskundimo ir nagrinėjimo terminus, kad būtų išvengta situacijų, kai Orderio skyrimo klausimas gali būti sprendžiamas kelis kartus, arba kai pasikreipus į teismą apskritai nelieka skundo objekto. Taip pat pastebėtina, kad nėra aišku, kodėl apylinkės teismo sprendimo nepratęsti Orderį apskundimo aukštesniam teismui tvarka reglamentuota įstatymo projekto
įstatymo projekto 8 straipsnyje.
Siūlomas reguliavimas sukuria neaiškumą ir leidžia manyti, kad aukštesniam teismui gali būti skundžiamas ir apylinkės teismo sprendimas dėl policijos įstaigos vadovo sprendimo, kadangi įstatymo projekto 9 straipsnio 5 dalyje expressis verbis nenustatyta, jog toks apylinkės teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Pritarti Atsižvelgiant į TTK išvadas, siūloma atsisakyti orderio pratęsimo, sistemiškai suderinti terminai ir numatyta galimybė skųsti orderio skyrimą aukštesnės instancijos teismui. Atsižvelgtina į teikiamus TTK pasiūlymus tobulinti įstatymo projekto 9 straipsnį. 4.6 Nacionalinė teismų administracija, 2021-12-139 Dėl skundų dėl Orderio pratęsimo ir skyrimo nagrinėjimo teisme. Pažymėtina, kad Įstatymo projekto derinimo eigoje administracija kreipėsi į apylinkių teismus, prašydama pateikti nuomonę, kokia teisena vadovaujantis turėtų būti nagrinėjami Orderio pratęsimo ir skundo dėl sprendimo skirti (neskirti) Orderį klausimai. Visi nuomones pateikę teismai nurodė, kad šie klausimai neabejotinai turėtų būti sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) nustatyta tvarka. Teismai taip pat išreiškė siūlymą tikslinti BPK 173 straipsnį, jame ikiteisminio tyrimo teisėjui numatant teises iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo priimti sprendimus dėl Orderio pratęsimo ir nagrinėti skundus dėl sprendimo skirti Orderį pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Pritarti iš dalies Nepritarti Dalis proceso aprašyta šiame įstatyme, dalyje bus taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos.
BPK 173 str. pakeitimas yra ne šio įstatymo dalykas ir yra teismų veiklos sritis, turėtų būti nauja iniciatyva, nes šiuo metu nėra pateikto BPK projekto, jis turėtų būti suderintas su visomis institucijomis. 4.7 Nacionalinė teismų administracija, 2021-12-13 * Taip pat pateiktas pastebėjimas, kad būtų tikslinga numatyti, kad tokie prašymai ir skundai teikiami per Integruotą baudžiamojo proceso sistemą, nes taip būtų išspręsti klausimai, susiję su prašymų pateikimu teismui ir nagrinėjimu savaitgaliais bei švenčių dienomis. Nepritarti Pasiūlymui nepritartina dėl dviejų priežasčių: (a) Integruota baudžiamojo proceso sistema (IBPS) yra skirta IT procesui, o orderis yra ne BPK dalykas; (b) policija planuoja savo IT sistemų tobulinimą, ir realizuos duomenų perdavimą teismams elektroninėmis priemonėmis (nes IBPS yra Informatikos ir ryšių departamento (IRD) sistema). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai: Orinta Leiputė Ieva Pakarklytė Danielė Morgana Tomas Vytautas Raskevičius Algirdas Sysas Dovilė Šakalienė Ieva Kačinskaitė – Urbonienė,
3 Argumentai: Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija (toliau – Asociacija), teikia pasiūlymą ir siūlo išbraukti projekto 7 straipsnio 3 dalį. Esame įsitikinę, kad taikant šią įstatymo straipsnio dalį praktikoje, kai vienam iš darbuotojų deleguojama numatyta funkcija, negalės būti įgyvendinama smurto artimoje aplinkoje prevencija, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimas.
Argumentuojame atsakingai, nes šiuo metu galiojančiame LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme 4 straipsnyje 2 dalyje numatyta „<...> Savivaldybės institucijos prevencijos priemones ir projektus, skirtus nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims, numato savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose <...>“, tačiau realybė ir praktika yra visai kitokia. Pažymime, kad 2019 m. Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija savo ruožtu atliko tyrimą ir nagrinėjo, kokia situacija yra savivaldybėse įgyvendinant strategines savivaldybės strateginiuose plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiuose veiklos planuose numatytas prevencijos priemones ir planus. Tenka apgailestauti, kad iš 60 savivaldybių tik trijose savivaldybėse buvo aiškiai įvardintos ir skiriamos lėšos smurto prevencijos priemonėms ir projektams. Todėl Asociacijos siūlymas yra nepalikti įstatyme alternatyvos, t. y. Įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, kuria, tikėtina, dauguma savivaldybių vadovausis. Bus išvengtas reikalavimas - sudaryti savivaldybės administracijoje smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisiją. Norime atkreipti dėmesį, kad savivaldybėse tokią komisiją sudaryti visiškai nereikia papildomų resursų ar kaštų, nes kiekvienoje savivaldybėje yra probacijos tarnybos atstovai, valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių, policijos, Lietuvos Respublikos prokuratūros, savivaldybės administracijos, specializuotos kompleksinės pagalbos centro atstovai.
Atkreipiame dėmesį, kad šio įstatymo tikslas yra efektyvi ir kokybiška specializuota kompleksinė pagalba, kurią privalo gauti pavojų patiriantys asmenys ar smurtą patyrę asmenys. Svarbus šio įstatymo aspektas – sustiprintas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, kurį galime pasiekti įtvirtinant įstatyme tik šią nuostatą, kad savivaldybėse būtų sudaroma Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija, o nepaliekant įstatyme spragą, alternatyvą, kuri pateikta šio Įstatymo 7 straipsnyje 3 dalyje ir kuria galimai pasinaudos savivaldybės nueidamos lengviausiu keliu nespręsdamos prevencijos klausimus smurto artimoje aplinkoje. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto Nr. XIVP-1056 7 straipsnio 3 dalį:
smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo politikos įgyvendinimo koordinavimo funkcijos priskirtos bent vienam savivaldybės administracijos darbuotojui. Pritarti Dėl įstatymo nuostatų įgyvendinimo vienodumo tikslinga, kad visose savivaldybėse egzistuotų vienas modelis. Pažymėtina, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas yra pateikęs analogišką pastabą. 2.1 Seimo nariai:
Vilija Aleknaitė Abramikienė, Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Jonas Varkalys,
21 Argumentai: Įstatymo projekte nėra apibrėžta „nestereotipinių vyrų ir moterų vaidmenų“ sąvoka, neaiškus jos turinys.
Tai, kas vieną dieną yra laikoma stereotipu, kitą dieną jau gali prarasti tokią reikšmę arba skirtingos asmenų grupės gali suprasti
„stereotipo“ ir „nestereotipinių vaidmenų“ reikšmę skirtingai. Dėl šios
priežasties teisės normos taikymas praktikoje, aiškinant, koks ugdymo turinys turi būti privalomas ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programose, gali būti problemiškas. Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. numato aiškumo principą, kuris reiškia, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Lietuvos teisės aktuose aiškumo kriterijus teisėkūroje ir teisės taikymo srityje įtvirtintas ir kaip principas, ir kaip imperatyvus reikalavimas. Todėl siūlome atsisakyti
„nestereotipinių vaidmenų“ sąvokos, pakeičiant ją Lietuvos teisės aktuose
vartojamomis sąvokomis, išreiškiančiomis tai, kad ugdymo turinys turi apimti temas apie pagarbą kiekvieno asmens orumui ir vyrų bei moterų skirtingumui, nepriklausomai nuo to, ar šie asmenys yra pasirinkę „stereotipinį“ ar
„nestereotipinį“ gyvenimo būdą. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „2.
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija:
1) užtikrina privalomą temų apie moterų ir vyrų lygybę, pagarbą kiekvieno asmens orumui, nestereotipinius skirtingiems moterų ir vyrų vaidmenis vaidmenims, tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir amžių;“ Pritarti iš dalies Iš esmės pritarti Seimo narių pasiūlymui, kartu atsižvelgiant į Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymą, tiek į Lygių galimybių plėtros centro išaiškinimą, kad lyčių lygybė reiškia ne tik vienodų sąlygų moterims ir vyrams sudarymą, bet ir tikslingų priemonių taikymą, siekiant pašalinti istoriškai susiformavusią nelygybę. Statistiškai moterys sudaro 80 proc. nukentėjusiųjų, o vyrai - 90 proc. smurtavusiųjų artimoje aplinkoje. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą siūloma formuluoti taip: „1) užtikrina privalomą temų apie moterų ir vyrų lygybę, smurto artimoje aplinkoje ir smurto lyties pagrindu prevenciją, pagarbą kiekvieno asmens orumui, tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę, integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir amžių;“ 2.2 Seimo nariai:
Vilija Aleknaitė Abramikienė, Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Jonas Varkalys,
1 Argumentai: Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Projekte numatyta, kad apsaugos nuo smurto orderį skirtų policijos pareigūnas, o ne teismas.
Apsaugos nuo smurto orderiu būtų suvaržoma asmens teisė į nuosavybę ir apribojama judėjimo laisvė, todėl tam turi būti svarus pagrindas, o žmogaus teisių ribojimas be teismo vertinimo turi būti maksimaliai trumpas. Atkreiptinas dėmesys į LR Konstitucijos 20 str.: „Nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi būti pristatytas į teismą, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendžiamas sulaikymo pagrįstumas. Jeigu teismas nepriima nutarimo asmenį suimti, sulaikytasis tuojau pat paleidžiamas.“ Taigi, net nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo be teismo negali būti laikomas ilgiau nei 48 val. Pagal analogiją siūlytina Projekte taikyti 48 val. terminą apsaugos nuo smurto orderio taikymui, o teismas įsijungtų į procesą ne vėliau kaip po 48 val. ir įvertintų orderio taikymo pagrįstumą bei jo pratęsimo poreikį. Aiškinamajame rašte pateiktas Suomijos pavyzdys, kur policijos pareigūnas per 3 kalendorines dienas turi perduoti savo sprendimą išduoti laikinųjų ribojimų orderį teismui. Danijoje, kur orderis išduodamas iki 4 savaičių, teismo peržiūra privaloma bet kuriuo metu, jei tik gaunamas asmens, kuriam pritaikytas orderis, skundas. Minėti pavyzdžiai yra iš tų valstybių, kurios jau seniai skiria didelį dėmesį smurto prevencijai ir turi orderio taikymo bei teismų praktiką šioje srityje. Todėl į juos verta atkreipti dėmesį. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, jei yra pagrįstų duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje arba ir jei yra pagrįstų duomenų reali rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, tačiau tų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis.
Pritarti iš dalies Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies formuluotę siūloma patikslinti pagal papildomo Teisės ir teisėtvarkos komiteto bei Seimo narių pateiktus siūlymus: „1. Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, jei yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje arba jei yra pagrįstų duomenų, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, tačiau tų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis.“ 2.3 Seimo nariai:
Vilija Aleknaitė Abramikienė, Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Jonas Varkalys,
2 Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
smurto orderį ne ilgiau kaip 72 48 valandoms skiria policijos pareigūnas, jei jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma reali smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį priima nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo. Pritarti iš dalies Įstatymo 8 straipsnis dėstomas pagal Teisės ir teisėtvarkos komiteto suformuluotus siūlymus.
Atsisakoma orderio partęsimo galimybės, todėl siūlomas 48 valandų terminas nėra integruotinas į siūlomą apsaugos nuo smurto orderio modelį. Pagal pasirinktą modelį, orderis gali būti skundžiamas teismui bet kuriuo orderio galiojimo metu. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus riziką vertina policijos pareigūnas pagal ministro nustatytus kriterijus. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apsaugos nuo smurto orderis skiriamas tada, kai yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas. 2.4 Seimo nariai:
Vilija Aleknaitė Abramikienė, Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Jonas Varkalys,
3 Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 72
nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas“. Nepritarti Įstatymo 8 straipsnis dėstomas pagal Teisės ir teisėtvarkos komiteto suformuluotus siūlymus. Atsisakoma orderio partęsimo galimybės, todėl siūlomas 48 valandų terminas nėra integruotinas į siūlomą apsaugos nuo smurto orderio modelį. Pagal pasirinktą modelį, orderis gali būti skundžiamas teismui bet kuriuo orderio galiojimo metu. 2.5 Seimo nariai:
Vilija Aleknaitė Abramikienė, Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Jonas Varkalys,
38 Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 8 straipsnio 3 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8.
Apylinkės teismas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 24 valandas nuo policijos pareigūno kreipimosi dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo gavimo dienos ir ne vėliau kaip per 72 48 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priima sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui (nurodo jo trukmę, sąlygas, įpareigojimus) ar sprendimą nepratęsti apsaugos nuo smurto orderio. Apylinkės teismas policijos pareigūno skirtą apsaugos nuo smurto orderį 72 48 valandoms gali pratęsti iki 12 kalendorinių dienų. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui skirto apsaugos nuo smurto orderio taikymo terminas negali būti ilgesnis kaip 15 kalendorinių dienų. Jei apylinkės teismas nepratęsia apsaugos nuo smurto orderio, jis nenustoja galioti, kol nesibaigia šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas.“ Nepritarti Įstatymo 8 straipsnis dėstomas pagal Teisės ir teisėtvarkos komiteto suformuluotus siūlymus. Atsisakoma orderio partęsimo galimybės, todėl siūlomas 48 valandų terminas nėra integruotinas į siūlomą apsaugos nuo smurto orderio modelį. Pagal pasirinktą modelį, orderis gali būti skundžiamas teismui bet kuriuo orderio galiojimo metu. 3.1 Seimo narys Algirdas Sysas, 2021-11-308 Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,1.
Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, jei yra duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje arba jei yra pagrįstų duomenų, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, tačiau tų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. 2. Apsaugos nuo smurto orderį ne ilgiau kaip 72 valandoms 15 kalendorinių dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, jei jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį priima nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo. 3.
orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 72 valandoms 15 kalendorinių dienų laikotarpiui nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas:
1) laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patyrusiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas;
2) nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo gyvena ar negyvena joje kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu;
3) nesiartinti apsaugos nuo smurto orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus;
4) nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu. 4.
pareigūnas apie skirtą apsaugos nuo smurto orderį (nurodydamas apsaugos nuo smurto orderio skyrimo datą ir laiką) privalo nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoti:
1) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, jam taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, artimiausias įstaigas, kuriose teikiamos nakvynės paslaugos, taip pat apie galimybes lankyti smurtinio elgesio keitimo programą (mokymus) (nurodydamas juridinių asmenų pavadinimus, veiklos adresus, telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus);
2) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką;
3) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę (nurodydamas vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos), jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta;
smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti, atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo sutinka, kad šis vertinimas būtų atliktas ir vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoti policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.
Policijos pareigūnas apie skirtą apsaugos nuo smurto orderį (nurodydamas apsaugos nuo smurto orderio skyrimo datą ir laiką) privalo nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoti:
1) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, jam taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, artimiausias įstaigas, kuriose teikiamos nakvynės paslaugos, taip pat apie galimybes lankyti smurtinio elgesio keitimo programą (mokymus) (nurodydamas juridinių asmenų pavadinimus, veiklos adresus, telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus);
2) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką;
3) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę (nurodydamas vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos), jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta;
smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti, atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo sutinka, kad šis vertinimas būtų atliktas ir vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoti policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Taip pat Sspecializuotos kompleksinės pagalbos centrui kartu perduodami ir vadovaujantis šio straipsnio 2 dalyje atlikto smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo rezultatai. 5. Jei smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens išsikėlimą. 6. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki apsaugos nuo smurto orderio galiojimo termino pabaigos atlieka pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei yra smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens sutikimas, kad pakartotinis smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimas būtų atliktas, ir šio vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoda policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis. Pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Policijos įstaiga įvertina pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo rezultatus ir priima sprendimą kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka arba sprendimą nesikreipti į apylinkės teismą. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip vykdomas apsaugos nuo smurto orderis. Apsaugos nuo smurto orderio vykdymo kontrolės tvarką nustato Lietuvos policijos generalinis komisaras. 7.
orderį reikia skirti ilgesniam terminui, nei nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, ir dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens nepradedamas ikiteisminis tyrimas, apsaugos nuo smurto orderį skyręs policijos pareigūnas ne vėliau nei per 48 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo dienos turi kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo, elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per
smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį apie kreipimosi į apylinkės teismą faktą, pateikdamas kreipimosi kopiją. Jei asmenys, dalyvaujantys vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, užtikrinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir teikiant pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, turi duomenų, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, kuriam skirtas apsaugos nuo smurto orderis, nesilaiko nustatytų įpareigojimų, jie apie tai praneša policijai, nurodydami smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens vardą, pavardę ir duomenis, patvirtinančius, kad šis asmuo nesilaiko apsaugos nuo smurto orderyje nustatytų įpareigojimų. 8. Apylinkės teismas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 24 valandas nuo policijos pareigūno kreipimosi dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo gavimo dienos ir ne vėliau kaip per 72 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priima sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui (nurodo jo trukmę, sąlygas, įpareigojimus) ar sprendimą nepratęsti apsaugos nuo smurto orderio.
Apylinkės teismas policijos pareigūno skirtą apsaugos nuo smurto orderį 72 valandoms gali pratęsti iki 12 kalendorinių dienų. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui skirto apsaugos nuo smurto orderio taikymo terminas negali būti ilgesnis kaip
orderio, jis nenustoja galioti, kol nesibaigia šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas. Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 kalendorinių dienų nuo jo skyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skirta bent viena kardomoji priemonė. 9. Apylinkės teismas apie priimtą sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdamas privalo informuoti policiją, asmenį, kuriam buvo skirtas apsaugos nuo smurto orderis, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas ir (ar) jei su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, specializuotos kompleksinės pagalbos centrą (pateikiama sprendimo kopija).Nustojus galioti apsaugos nuo smurto orderiui, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo gali kreiptis Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 10.
kontroliuoja, kaip vykdomas apsaugos nuo smurto orderis. Apsaugos nuo smurto orderio vykdymo kontrolės tvarką nustato Lietuvos policijos generalinis komisaras. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, pažeidęs apsaugos nuo smurto orderyje nustatytus įpareigojimus, atsako Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Pritarti pasiūlymo esmei. Pritarti daugumai Seimo nario pateiktų nuostatų (laikyti pagrindu) tobulinant įstatymo projekto 8 straipsnį. Atsižvelgiant į klausymų dalyvių nuomones, pastabas, pateikti TTK pasiūlymai. Pažymėtina, kad atsisakoma pakartotinio smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo. SKPC teikia ekspertinį vertinimą, į kurį gali būti atsižvelgiama nagrinėjant skundą dėl orderio skyrimo teisme. 3.2 Seimo narys Algirdas Sysas, 2021-11-309 Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 9 straipsnį ir išdėstyti taip: „1. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo ir (ar) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo policijos pareigūno sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti per 24 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (atsisakymo skirti apsaugos nuo smurto orderį) gali skųsti policijos įstaigos, kurioje policijos pareigūnas tarnauja, vadovui. apylinkės teismui pagal policijos įstaigos padalinio, kurioje tarnauja pareigūnas priėmęs sprendimą skirti arba neskirti apsaugos nuo smurto orderį, buvimo vietą. 3. Dėl gauto skundo dėl sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti per 24 valandas gali būti priimami tokie sprendimai:
1) skundas patenkinamas ir panaikinamas apsaugos nuo smurto orderis, jei jis buvo skirtas;
2) skundas patenkinamas ir skiriamas apsaugos nuo smurto orderis, jei jis nebuvo skirtas;
3) nesutinkama su skundu ir sprendimas dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (atsisakymo jį skirti) paliekamas galioti.
Skundas apylinkės teismui paduodamas per policijos įstaigos padalinį, kurioje tarnauja pareigūnas priėmęs sprendimą skirti arba neskirti apsaugos nuo smurto orderį. Skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje per 48 valandas, gali būti priimami tokie sprendimai:
buvo skirtas;
skirtas;
smurto orderio skyrimo (atsisakymo jį skirti) paliekamas galioti. 4. Apie šio straipsnio 3 dalyje nurodytus sprendimus policijos įstaiga smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį ir smurto artimoje aplinkoje patiriantį asmenį informuoja elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo šių sprendimų priėmimo, pateikdama sprendimo kopiją. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti sprendimai gali būti skundžiami apylinkės teismui per 24 valandas nuo jų įteikimo momento. Policijos įstaigos padalinys gavęs skundą dėl sprendimo skirti ir (ar) neskirti apsaugos nuo smurto orderį, apie gautą skundą, elektroninio ryšio priemonėmis nedelsiant informuoja specializuotą kompleksinės pagalbos centrą. 5. Šiame straipsnyje nurodyti skundai, pateikti apylinkės teismui, nagrinėjami Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Skundas apylinkės teisme rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo gavimo dienos ir apie priimtą nutartį elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu turi būti informuotas skundą pateikęs asmuo, kiti suinteresuoti subjektai (pateikiama nutarties kopija). Specializuotas kompleksinės pagalbos centras per 48 val. nuo informacijos apie gautą skundą policijos įstaigos padalinyje gavimo, parengia ir elektroninio ryšio priemonėmis jam pateikia pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo išvadą. 6. Šio įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje nurodytą apylinkės teismo sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį (jo nepratęsti) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo ir
(ar) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo per 2 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos gali skųsti Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka aukštesniajam teismui. Pateikus šioje dalyje nurodytą skundą aukštesniajam teismui, apsaugos nuo smurto orderio vykdymas nesustabdomas. Skundas aukštesniajame teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Aukštesnysis teismas per 4 dienas nuo šioje dalyje nurodyto skundo gavimo dienos priima sprendimą atmesti skundą arba palikti galioti apylinkės teismo sprendimą, arba panaikinti apylinkės teismo nutartį, kuria atsisakyta pratęsti apsaugos nuo smurto orderį, paskirti apsaugos nuo smurto orderį iki
priemonėmis ar raštu informuoja šio įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje nurodytus subjektus (pateikiama nutarties kopija). Aukštesniojo teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Apie šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose priimtus sprendimus policijos įstaiga smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį ir smurto artimoje aplinkoje patiriantį asmenį informuoja elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu. 7. Jeigu skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje priimamas šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytas sprendimas, gautas skundas, kartu su visa policijos apie įvykį turima informacija bei specializuoto kompleksinės pagalbos centro parengta pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo išvada, perduodamas apylinkės teismui. 8. Jeigu policijos įstaigos padalinyje yra gaunamas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens ar smurto artimoje aplinkoje patiriančio asmens skundas dėl jau priimto sprendimo numatyto šio straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte, šio skundo nagrinėjimas perduodamas apylinkės teismui, šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. 9. Apylinkės teisme, nagrinėjant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą skundą, gali būti rengiamas posėdis, į kurį kviečiamas policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, asmuo, pateikęs skundą ir (ar) jo advokatas (atstovas). Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie apylinkės teismo posėdžio datą, vietą ir laiką, neatvykimas netrukdo nagrinėti skundo. Apylinkės teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo skundo gavimo teisme ir apie priimtą nutartį elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu turi būti informuotas skundą pateikęs asmuo, kiti suinteresuoti subjektai (pateikiama nutarties kopija). 10. Asmuo, nesutinkantis su apylinkės teismo sprendimu, jo advokatas (atstovas) ar policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, turi teisę apskųsti apylinkės teismo sprendimą (toliau – sprendimas) apygardos teismui. Skundai paduodami per skundžiamą sprendimą priėmusį apylinkės teismą per 10 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.
Apygardos teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo reikiamos medžiagos gavimo iš skundžiamą sprendimą priėmusio apylinkės teismo. Apygardos teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. 11. Skundo pateikimas apygardos teismui nesustabdo apylinkės teismo sprendimo vykdymo. 12. Apylinkės ar Apygardos teismui priimant sprendimą dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo, turi būti išspręstas ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens patirtos išlaidos, susijusios su apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų vykdymu“. Pritarti Pritarti pasiūlymo esmei. Pritarti daugumai Seimo nario pateiktų nuostatų (laikyti pagrindu) tobulinant įstatymo projekto 9 straipsnį. Atsižvelgiant į klausymų dalyvių nuomones, pastabas, pateikti TTK pasiūlymai. Pažymėtina, kad atsisakoma pakartotinio smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo. SKPC teikia ekspertinį vertinimą, į kurį gali būti atsižvelgiama nagrinėjant skundą dėl orderio skyrimo teisme. 3.3 Seimo narys Algirdas Sysas,
14 Pasiūlymas: Pakeisti projekto 16 straipsnio 1 dalį ir 1 dalies 4 punktą ir ją išdėstyti taip: ,,1.
Teisė teikti akredituotą specializuotą kompleksinę pagalbą gali būti suteikiama Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje įsisteigusiai nevyriausybinei organizacijai, kuri turi ne mažesnę kaip 1 metų patirtį, teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenimis ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, dirbant žmogaus teisių ir (ar) lygių galimybių srityje, moterų ir vyrų lygių galimybių srityje, ir atitinka šiuos reikalavimus: <...> „4) pageidaujančios teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaigos darbuotojai, kurie dirbs tiesiogiai su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis, turi aukštąjį socialinių mokslų ar teisės studijų krypties išsilavinimą arba ne mažesnę nei 3 metų darbo, teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenimis ar smurtą patyrusiems asmenims, patirtį bei darbo žmogaus teisių ir (ar) lygių galimybių srityje patirties;
Pritarti iš dalies Įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalį ir 1 dalies 4 punktą siūloma tikslinti pagal Seimo nario pasiūlymą, papildomai pridedant žodžius „smurto lyties pagrindu prevencijos srityje“ vietoje žodžių „moterų ir vyrų lygių galimybių srityje“. Teik akredituotis siekiančioms nevyriausybinėms organizacijoms, tiek jose dirbantiems darbuotojams siūloma numatyti 2 metų patirties reikalavimą. Tačiau vietoje termino „nevyriausybinė organizacija“ pasirinktas platesnes galimybes suteikiantis variantas „viešasis juridinis asmuo“. 6. Papildomų komitetų išvados ir pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
reikalų ir darbo komitetas, 2021-12-08 Sprendimas: pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Žmogaus teisių komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į projektui pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 1.1 Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
21 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) užtikrina privalomą temų apie moterų ir vyrų lygybę, pagarbą kiekvieno asmens orumui nestereotipinius moterų ir vyrų vaidmenis, tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir amžių;“ Pritarti iš dalies Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą siūloma formuluoti taip: „1) užtikrina privalomą temų apie moterų ir vyrų lygybę, smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, prevenciją, pagarbą kiekvieno asmens orumui, tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę, integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir amžių;“ 1.2 Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2021-12-088 Pasiūlymas. Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Apsaugos nuo smurto orderio skyrimas
nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, jei yra duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje arba jei yra pagrįstų duomenų, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, tačiau tų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. 2.
smurto orderį ne ilgiau kaip 72 valandoms 120 valandų skiria policijos pareigūnas, jei jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį priima nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo. 3. Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 72 valandoms 120 valandų nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas:
1) laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patyrusiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas;
2) nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo gyvena ar negyvena joje kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu;
3) nesiartinti apsaugos nuo smurto orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus;
4) nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu. 4.
pareigūnas apie skirtą apsaugos nuo smurto orderį (nurodydamas apsaugos nuo smurto orderio skyrimo datą ir laiką) privalo nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoti:
1) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, jam taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, artimiausias įstaigas, kuriose teikiamos nakvynės paslaugos, taip pat apie galimybes lankyti smurtinio elgesio keitimo programą (mokymus) (nurodydamas juridinių asmenų pavadinimus, veiklos adresus, telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus);
2) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką;
3) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę (nurodydamas vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos), jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta;
smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti, atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo sutinka, kad šis vertinimas būtų atliktas.
Policijos pareigūnas apie skirtą apsaugos nuo smurto orderį (nurodydamas apsaugos nuo smurto orderio skyrimo datą ir laiką) privalo nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoti:
1) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, jam taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, artimiausias įstaigas, kuriose teikiamos nakvynės paslaugos, taip pat apie galimybes lankyti smurtinio elgesio keitimo programą (mokymus) (nurodydamas juridinių asmenų pavadinimus, veiklos adresus, telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus);
2) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką;
3) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę (nurodydamas vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos), jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta;
smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti, atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo sutinka, kad šis vertinimas būtų atliktas. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrui kartu perduodami ir atlikto smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo rezultatai.
artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens išsikėlimą. 6. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras likus ne mažiau kaip 48 72 valandoms iki apsaugos nuo smurto orderio galiojimo termino pabaigos atlieka pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei yra smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens sutikimas, kad pakartotinis smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimas būtų atliktas, ir šio vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoda policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis. Pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Policijos įstaiga įvertina pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo rezultatus ir priima sprendimą kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka arba sprendimą nesikreipti į apylinkės teismą. 7.
nuo smurto orderį reikia skirti ilgesniam terminui, nei nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, ir dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens nepradedamas ikiteisminis tyrimas, apsaugos nuo smurto orderį skyręs policijos pareigūnas ne vėliau nei per 48 84 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo dienos turi kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo, elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų, informuodamas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį ir smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį apie kreipimosi į apylinkės teismą faktą, pateikdamas kreipimosi kopiją. 8. Apylinkės teismas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 24
smurto orderio pratęsimo gavimo dienos ir ne vėliau kaip per 72 valandas 120 valandų nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priima sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui (nurodo jo trukmę, sąlygas, įpareigojimus) ar sprendimą nepratęsti apsaugos nuo smurto orderio. Apylinkės teismas policijos pareigūno skirtą apsaugos nuo smurto orderį 72 valandoms
dienų. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui skirto apsaugos nuo smurto orderio taikymo terminas negali būti ilgesnis kaip 15 kalendorinių dienų. Jei apylinkės teismas nepratęsia apsaugos nuo smurto orderio, jis nenustoja galioti, kol nesibaigia šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas. 9.
teismas apie priimtą sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdamas privalo informuoti policiją, asmenį, kuriam buvo skirtas apsaugos nuo smurto orderis, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas ir (ar) jei su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, specializuotos kompleksinės pagalbos centrą (pateikiama sprendimo kopija). 10. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip vykdomas apsaugos nuo smurto orderis. Apsaugos nuo smurto orderio vykdymo kontrolės tvarką nustato Lietuvos policijos generalinis komisaras. 11. Jei asmenys, dalyvaujantys vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, užtikrinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir teikiant pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, turi duomenų, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, kuriam skirtas apsaugos nuo smurto orderis, nesilaiko nustatytų įpareigojimų, jie apie tai praneša policijai, nurodydami smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens vardą, pavardę ir duomenis, patvirtinančius, kad šis asmuo nesilaiko apsaugos nuo smurto orderyje nustatytų įpareigojimų. 12. Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti, kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skirta bent viena kardomoji priemonė. 13. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, pažeidęs apsaugos nuo smurto orderyje nustatytus įpareigojimus, atsako Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka.“ Nepritarti Įstatymo projekto 8 straipsnį siūloma tobulinti, atsižvelgiant į TTK pasiūlymą. 1.3 Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
5 Argumentai. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr.
1.36, kad apskundimo terminai turėtų būti suderinti su orderio galiojimo terminais (skundas turi būti išnagrinėtas teisme kol dar galioja orderis – t. y. skundo dalykas egzistuoja), siūlome patikslinti terminus. Pasiūlymas. Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Šiame straipsnyje nurodyti skundai, pateikti apylinkės teismui, nagrinėjami Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Skundas apylinkės teisme rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 36 valandas nuo jo gavimo dienos ir apie priimtą nutartį elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu turi būti informuotas skundą pateikęs asmuo, kiti suinteresuoti subjektai (pateikiama nutarties kopija).“ Nepritarti Įstatymo projekto 9 straipsnį siūloma tobulinti, atsižvelgiant į TTK pasiūlymą. 1.4 Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
6 Argumentai. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 1.36, kad apskundimo terminai turėtų būti suderinti su orderio galiojimo terminais (skundas turi būti išnagrinėtas teisme kol dar galioja orderis – t. y. skundo dalykas egzistuoja), siūlome patikslinti terminus. Pasiūlymas. Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Šio įstatymo
nuo smurto orderį (jo nepratęsti) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo ir (ar) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo per 2 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos gali skųsti Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka aukštesniajam teismui. Pateikus šioje dalyje nurodytą skundą aukštesniajam teismui, apsaugos nuo smurto orderio vykdymas nesustabdomas. Skundas aukštesniajame teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Aukštesnysis teismas per 4 dienas nuo šioje dalyje nurodyto skundo gavimo dienos priima sprendimą atmesti skundą arba palikti galioti apylinkės teismo sprendimą, arba panaikinti apylinkės teismo nutartį, kuria atsisakyta pratęsti apsaugos nuo smurto orderį, paskirti apsaugos nuo smurto orderį iki 12 10 kalendorinių dienų ir apie priimtą nutartį nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoja šio įstatymo
kopija). Aukštesniojo teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.“ Nepritarti Įstatymo projekto 9 straipsnį siūloma tobulinti, atsižvelgiant į TTK pasiūlymą. 1.5 Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2021-12-08
Pasiūlymas. Pakeisti įstatymo projekto 14 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Specializuotos kompleksinės pagalbos organizavimas ir teikimas smurto
artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą patyrusiam asmeniui“ Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba. 2 Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2021-12-15 Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į pastabas, pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, taip pat į teikiamus komiteto siūlymus. 2.1 Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2021-12-15 Derinant įstatymo projekto 2 straipsnyje nustatytas sąvokas, pasiūlyta išbraukti 17 straipsnio 1 dalį, kaip perteklinę ir nederančią su šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi. Pasiūlymas: „1. Smurtas artimoje aplinkoje užtraukia Baudžiamajame kodekse numatytą baudžiamąją atsakomybę.“ Pritarti Analogiška Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba.
2.2 Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2021-12-152 Argumentai: Teisės ir teisėtvarkos komitete klausymų metu klausymų dalyvių prašymu ir pasisakymais buvo įvertintos visos įstatymo projekto 2 straipsnyje pateiktos sąvokos ir buvo pritarta daugumai sąvokų redakcijų, kurias pateikė rengėjai. Visi sąvokų įvertinimai pateikti pasiūlyme. Pasiūlymas:
dalies redakcijai, kurią pateikė rengėjai su Teisės departamento pasiūlymu: „1. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis – prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo.“
siūloma papildyti žodžiu „giminystės“ ir ją išdėstyti taip: „2. Artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės, giminystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.“
dalių nekeisti, palikti rengėjų pateiktas redakcijas. 4. 5 dalies formuluotė dėl mirusio šeimos nario nekorektiška ir tikslintina, nes ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo yra mirusiojo šeimos narys. Tikslesnę formuluotę pagrindiniam komitetui pateiks Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 5.
pagalbos centras sąvoka tikslintina, įtraukiant platesnį asmenų ratą, kad tai būtų tik akredituotos organizacijos/juridiniai asmenys, nes darbas reikalaujantis specialių žinių ir patyrimo, dirbama su smurtą patyrusiais asmenimis, tam tikra prasme ir jų sveikata, psichologine būkle. Atkreiptas dėmesys į akreditavimo reikalavimų sugriežtinimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagrindiniam komitetui pateiks tikslesnę formuluotę. 6. Pritarta 10 dalies išbraukimui, kaip nesukuriančios jokios naujos teisės normos, o tik teikiančios nuorodas į kitus įstatymus. Pritarti Papildomo komiteto pasiūlymai dėl įstatymo projekto 2 straipsnyje pateitų sąvokų apibrėžimo integruojami kartu su kitų suinteresuotų šalių pateiktais siūlymais. Žr. pagrindinio komiteto teikiamus pasiūlymus. 2.3 Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
21 Iš esmės pritarti Seimo narių pasiūlymui, kartu atsižvelgiant į Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymą: Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „2.
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija:
1) užtikrina privalomą temų apie moterų ir vyrų lygybę, pagarbą kiekvieno asmens orumui, nestereotipinius skirtingiems moterų ir vyrų vaidmenis vaidmenims, tarpusavio pagalbą, socialinius emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir amžių;“ Pritarti iš dalies Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą siūloma formuluoti taip: „1) užtikrina privalomą temų apie moterų ir vyrų lygybę, smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, prevenciją, pagarbą kiekvieno asmens orumui, tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę, integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir amžių;“ 2.4 Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2021-12-158 Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,1. Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, jei yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje arba jei yra pagrįstų duomenų, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, tačiau tų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. 2.
smurto orderį ne ilgiau kaip 72 valandoms 15 kalendorinių dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, jei jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį priima nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo. 3. Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 72 valandoms 15 kalendorinių dienų laikotarpiui nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas:
1) laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patyrusiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas;
2) nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo gyvena ar negyvena joje kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu;
3) nesiartinti apsaugos nuo smurto orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus;
4) nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu. 4.
pareigūnas apie skirtą apsaugos nuo smurto orderį (nurodydamas apsaugos nuo smurto orderio skyrimo datą ir laiką) privalo nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoti:
1) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, jam taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, nurodytą 9 straipsnio 1 dalyje, artimiausias įstaigas, kuriose teikiamos nakvynės paslaugos, taip pat apie galimybes lankyti smurtinio elgesio keitimo programą (mokymus) (nurodydamas juridinių asmenų pavadinimus, veiklos adresus, telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus);
2) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, nurodytą 9 straipsnio 1 dalyje;
3) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę (nurodydamas vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos), jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta;
smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo sutinka, kad šis vertinimas būtų atliktas ir vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoti policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.
Policijos pareigūnas apie skirtą apsaugos nuo smurto orderį (nurodydamas apsaugos nuo smurto orderio skyrimo datą ir laiką) privalo nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoti:
1) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, jam taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, nurodytą 9 straipsnio 1 dalyje, artimiausias įstaigas, kuriose teikiamos nakvynės paslaugos, taip pat apie galimybes lankyti smurtinio elgesio keitimo programą (mokymus) (nurodydamas juridinių asmenų pavadinimus, veiklos adresus, telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus);
2) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, nurodytą 9 straipsnio 1 dalyje;
3) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę (nurodydamas vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos), jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta;
smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo sutinka, kad šis vertinimas būtų atliktas ir vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoti policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Taip pat Sspecializuotos kompleksinės pagalbos centrui kartu perduodami ir vadovaujantis šio straipsnio 2 dalyje atlikto smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo rezultatai. 5. Jei smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens išsikėlimą. 6. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki apsaugos nuo smurto orderio galiojimo termino pabaigos atlieka pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei yra smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens sutikimas, kad pakartotinis smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimas būtų atliktas, ir šio vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoda policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis. Pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Policijos įstaiga įvertina pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo rezultatus ir priima sprendimą kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka arba sprendimą nesikreipti į apylinkės teismą. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip vykdomas apsaugos nuo smurto orderis. Apsaugos nuo smurto orderio vykdymo kontrolės tvarką nustato Lietuvos policijos generalinis komisaras. 7.
apsaugos nuo smurto orderį reikia skirti ilgesniam terminui, nei nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, ir dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens nepradedamas ikiteisminis tyrimas, apsaugos nuo smurto orderį skyręs policijos pareigūnas ne vėliau nei per 48 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo dienos turi kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo, elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų, informuodamas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį ir smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį apie kreipimosi į apylinkės teismą faktą, pateikdamas kreipimosi kopiją. Jei asmenys, dalyvaujantys vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, užtikrinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir teikiant pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, turi duomenų, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, kuriam skirtas apsaugos nuo smurto orderis, nesilaiko nustatytų įpareigojimų, jie apie tai praneša policijai, nurodydami smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens vardą, pavardę ir duomenis, patvirtinančius, kad šis asmuo nesilaiko apsaugos nuo smurto orderyje nustatytų įpareigojimų. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, pažeidęs apsaugos nuo smurto orderyje jam nustatytus įpareigojimus, atsako Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka. 8.
teismas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 24 valandas nuo policijos pareigūno kreipimosi dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo gavimo dienos ir ne vėliau kaip per 72 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priima sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui (nurodo jo trukmę, sąlygas, įpareigojimus) ar sprendimą nepratęsti apsaugos nuo smurto orderio. Apylinkės teismas policijos pareigūno skirtą apsaugos nuo smurto orderį 72 valandoms gali pratęsti iki 12 kalendorinių dienų. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui skirto apsaugos nuo smurto orderio taikymo terminas negali būti ilgesnis kaip 15 kalendorinių dienų. Jei apylinkės teismas nepratęsia apsaugos nuo smurto orderio, jis nenustoja galioti, kol nesibaigia šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas. Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 kalendorinių dienų nuo jo skyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skirta bent viena kardomoji priemonė. Jeigu apsaugos nuo smurto orderio skyrimas apskųstas teismui ir teismas, įvertinęs orderio skyrimo teisėtumą, panaikina orderį anksčiau, negu sueina 15 dienų nuo orderio skyrimo, orderis nustoja galioti nuo teismo nutarties priėmimo momento. 9. Nustojus galioti apsaugos nuo smurto orderiui, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo gali kreiptis Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Apylinkės teismas apie priimtą sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdamas privalo informuoti policiją, asmenį, kuriam buvo skirtas apsaugos nuo smurto orderis, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas ir (ar) jei su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, specializuotos kompleksinės pagalbos centrą (pateikiama sprendimo kopija). 10. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip vykdomas apsaugos nuo smurto orderis. Apsaugos nuo smurto orderio vykdymo kontrolės tvarką nustato Lietuvos policijos generalinis komisaras. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, pažeidęs apsaugos nuo smurto orderyje nustatytus įpareigojimus, atsako Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka.“ Pritarti ŽTK 8 straipsnį siūlo keisti apibendrinus TTK, Seimo narių, Konstitucinės teisės ekspertų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus. Apsaugos nuo smurto orderį siūloma skirti 15 dienų laikotarpiui, be galimybės jį pratęsti. Apsaugos nuo smurto orderio skyrimas gali būti skundžiamas teismui viso orderio galiojimo laikotarpio metu. Atsisakoma pakartotinio smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo. 2.5 Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2021-12-159 Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 9 straipsnį ir išdėstyti taip: „1.
Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo ir (ar) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo policijos pareigūno sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti per 24 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (atsisakymo skirti apsaugos nuo smurto orderį) iki orderio galiojimo pabaigos gali skųsti policijos įstaigos, kurioje policijos pareigūnas tarnauja, vadovui. apylinkės teismui pagal policijos įstaigos padalinio, kurioje tarnauja pareigūnas, priėmęs sprendimą skirti arba neskirti apsaugos nuo smurto orderį, buvimo vietą. 2. Apskundus sprendimą dėl apsaugos nuo smurto orderio, jo vykdymas nestabdomas. 3. Dėl gauto skundo dėl sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti per 24 valandas gali būti priimami tokie sprendimai:
buvo skirtas;
skirtas;
(atsisakymo jį skirti) paliekamas galioti. Skundas apylinkės teismui paduodamas per policijos įstaigos padalinį, kurioje tarnauja pareigūnas priėmęs sprendimą skirti arba neskirti apsaugos nuo smurto orderį. Skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje per 48 valandas, gali būti priimami tokie sprendimai:
buvo skirtas;
skirtas;
smurto orderio skyrimo (atsisakymo jį skirti) paliekamas galioti. 4.
šio straipsnio 3 dalyje nurodytus sprendimus policijos įstaiga smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį ir smurto artimoje aplinkoje patiriantį asmenį informuoja elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo šių sprendimų priėmimo, pateikdama sprendimo kopiją. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti sprendimai gali būti skundžiami apylinkės teismui per 24 valandas nuo jų įteikimo momento. Policijos įstaigos padalinys, gavęs skundą dėl sprendimo skirti ir (ar) neskirti apsaugos nuo smurto orderį, apie gautą skundą elektroninio ryšio priemonėmis nedelsiant informuoja specializuotą kompleksinės pagalbos centrą, kuris bendradarbiauja su policijos įstaigos padaliniu, teikdamas savo ekspertinį vertinimą dėl atitinkamo atvejo Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. 5. Skundas apylinkės teisme rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas dvi darbo dienas nuo jo gavimo dienos ir apie priimtą nutartį elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu turi būti informuotas skundą pateikęs asmuo, kiti suinteresuoti subjektai (pateikiama nutarties kopija). Specializuotas kompleksinės pagalbos centras per 48 val. nuo informacijos apie gautą skundą policijos įstaigos padalinyje gavimo, parengia ir elektroninio ryšio priemonėmis jam pateikia pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo išvadą. 6. Šio įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje nurodytą apylinkės teismo sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį (jo nepratęsti) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo ir (ar) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo per 2 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos gali skųsti Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka aukštesniajam teismui. Pateikus šioje dalyje nurodytą skundą aukštesniajam teismui, apsaugos nuo smurto orderio vykdymas nesustabdomas.
Skundas aukštesniajame teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Aukštesnysis teismas per 4 dienas nuo šioje dalyje nurodyto skundo gavimo dienos priima sprendimą atmesti skundą arba palikti galioti apylinkės teismo sprendimą, arba panaikinti apylinkės teismo nutartį, kuria atsisakyta pratęsti apsaugos nuo smurto orderį, paskirti apsaugos nuo smurto orderį iki 12 kalendorinių dienų ir apie priimtą nutartį nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoja šio įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje nurodytus subjektus (pateikiama nutarties kopija). Aukštesniojo teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. 5 6. Apie šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose priimtus sprendimus policijos įstaiga smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį ir smurto artimoje aplinkoje patiriantį asmenį informuoja elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu. 6 7. Jeigu skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje priimamas šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytas sprendimas, gautas skundas, kartu su visa policijos apie įvykį turima informacija bei specializuoto kompleksinės pagalbos centro parengta pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo išvada, tą pačią dieną elektroninėmis ryšio priemonėmis perduodamas apylinkės teismui. 7 8. Jeigu policijos įstaigos padalinyje yra gaunamas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens ar smurto artimoje aplinkoje patiriančio asmens skundas dėl jau priimto sprendimo numatyto šio straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte, šio skundo nagrinėjimas ne vėliau kaip kitą tą pačią dieną elektroninėmis ryšio priemonėmis perduodamas apylinkės teismui, šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. 8 5.
8 5. Skundas, gautas apylinkės teisme, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 7 ir 8 dalimis, rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas dvi darbo dienas nuo jo gavimo dienos ir apie priimtą nutartį elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu turi būti informuotas skundą pateikęs asmuo, kiti suinteresuoti subjektai (pateikiama nutarties kopija). 9. Apylinkės teisme, nagrinėjant šio straipsnio
policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, asmuo, pateikęs skundą ir
(ar) jo advokatas (atstovas). Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie apylinkės teismo posėdžio datą, vietą ir laiką, neatvykimas netrukdo nagrinėti skundo. Apylinkės teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 24 valandas dvi darbo dienas nuo skundo gavimo teisme ir apie priimtą nutartį elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu turi būti informuotas skundą pateikęs asmuo, kiti suinteresuoti subjektai (pateikiama nutarties kopija). 10. Asmuo, nesutinkantis su apylinkės teismo sprendimu, jo advokatas (atstovas) ar policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, turi teisę apskųsti apylinkės teismo sprendimą (toliau – sprendimas) apygardos teismui. Skundai paduodami per skundžiamą sprendimą priėmusį apylinkės teismą per 10 kalendorinių dienų
ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo reikiamos medžiagos gavimo iš skundžiamą sprendimą priėmusio apylinkės teismo. Apygardos teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. 11. Šiame straipsnyje nurodyti skundai, pateikti apylinkės ar apygardos teismui, tiek kiek nesureguliuota šio įstatymo proceso normomis, nagrinėjami Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. 12. Skundo pateikimas apygardos teismui nesustabdo apylinkės teismo sprendimo vykdymo. 13.
ar Apygardos teismui priimant sprendimą dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo, turi būti išspręstas ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens patirtos išlaidos, susijusios su apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų vykdymu“. Pritarti ŽTK 9 straipsnį siūlo keisti apibendrinus TTK, Seimo narių, Konstitucinės teisės ekspertų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus. Patikslinti 1 dalį, po žodžių
„neskirti“ įrašant žodžius „per 15 dienų“
Apsaugos nuo smurto orderį siūloma skirti 15 dienų laikotarpiui, be galimybės jį pratęsti. Apsaugos nuo smurto orderio skyrimas gali būti skundžiamas teismui viso orderio galiojimo laikotarpio metu. Atsisakoma pakartotinio smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo. 3. Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija Sprendimas: Iš esmės pritarti įstatymo projektui, siūlant pagrindiniam komitetui įstatymą tobulinti, atsižvelgiant į pastabas. 3.1 Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija Papildyti įstatymo projektą smurto lyties pagrindu sąvoka. Pritarti Įstatymo projekto 2 straipsnį papildyti 8 dalimi: „8. smurtas lyties pagrindu – paplitusi moterų diskriminacijos forma, prieš moterį nukreiptas smurtas dėl jos lyties, grįstas galios – kontrolės santykiu, sukeliantis fizinę, seksualinę, ar psichinę žalą ir (ar) ekonominių nuostolius.” 3.2 Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija Įstatymo projekte patikslinti, kokias paslaugas ir informaciją Socialinės apsaugos ir darbo ministerija numato teikti smurtautojui, siekiant išvengti smurto artimoje aplinkoje pasikartojimo atvejų. Siūlymas. Priimant sprendimą siūloma atsižvelgti į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomonę ir šiuo metu taikomą algoritmą dėl paslaugų teikimo smurtautojui.
Pritarti iš dalies Pagal įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, policijos pareigūnas, skyręs apsaugos nuo smurto orderį, smurto pavojų keliantį asmenį privalomai informuoja apie artimiausias įstaigas, kuriose teikiamos nakvynės paslaugos, taip pat apie galimybes lankyti smurtinio elgesio keitimo programą (mokymus) (nurodydamas juridinių asmenų pavadinimus, veiklos adresus, telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus). Šių paslaugų prieinamumas yra integrali efektyvios smurto artimoje aplinkoje ir smurto lyties pagrindu prevencijos prielaida. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti Žmogaus teisių komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): . 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Žmogaus teisių komitetas 2021-12-07 Argumentai: Pasiūlymai suformuluoti apibendrinus Seimo kanceliarijos teisės departamento, kitų teisės ekspertų nuomonę, išsakytą klausymuose, NVO, dirbančių apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje srityje, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, kitų valstybės institucijų nuomones ir pasiūlymus. 1 Žmogaus teisių komitetas 2021-12-071 Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1.
vaiką, apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, dėl jo žalos visuomenei priskiriamo prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, nedelsiant reaguoti į grėsmę, kylančią dėl smurto artimoje aplinkoje, taikyti smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemones, teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, nustatyti institucijų ir įstaigų kompetencijas smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikimo srityse. smurto artimoje aplinkoje, atsakomybę., teises ir pareigas. 2. Šis įstatymas apibrėžia smurtą artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, nuo kurių neproporcingai dažnai nukenčia moterys, nustato smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų teises, smurto artimoje aplinkoje prevencijos priemonių įgyvendinimą, specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje atvejais teikimą, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemonių smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui įgyvendinimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens teises ir asmenų, kuriems skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, ar asmenų, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, ar priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, atsakomybę., teises ir pareigas.“2 Žmogaus teisių komitetas 2021-12-072 Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis – prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su juoais. 2. Artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės, giminystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. 3. Pagalba smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui – informacija, konsultacijos ir (ar) paslaugos, teikiamos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui, atsižvelgiant į smurto artimoje aplinkoje pobūdį, dėl šio smurto atsiradusius jo poreikius, taip pat ir individualius poreikius. 4. Smurtas artimoje aplinkoje – artimoje aplinkoje veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą. 5. Smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo
kurį, pagrįstai įtariama, gali būti panaudotas smurtas artimoje aplinkoje. 8. Smurtas lyties pagrindu – dėl asmens lyties veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą kurį neproporcingai dažnai patiria moterys ir yra galia bei kontrole grindžiama moterų diskriminacijos forma. 8.9. Specializuota kompleksinė pagalba – pagalba smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, kurią organizuoja, koordinuoja ir (ar) teikia specializuotos kompleksinės pagalbos centrai ir kuri, atlikus įvertinimą, pripažinta atitinkančia šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. 9.10. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras – viešąsias paslaugas teikiantis juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigęs ir akredituotas viešasis juridinis asmuo ar jo padalinys, organizuojantis, koordinuojantis ir (ar) teikiantis specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims. 10. Kitos šio įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos 2016 m. balandžio 27 d.
Europo Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, Lietuvos Respublikos pag išalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatyme, Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos įstatyme.“3
5 Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) moterų ir vyrų lygybės paslaugo pritaikomumo – vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, planuojant apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims priemones, organizuojant mokymus asmenims, dirbantiems su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis, taip pat mokytojams, pareigūnams, atsižvelgiama į skirtingus moterų ir, vyrų ir vaikų individualius poreikius, užtikrinamos moterų ir vyrų lygios galimybės gauti pagalbą; planuojant ir teikiant pagalbą, atsižvelgiama į moterų diskriminacinę padėtį pagal patiriamo smurto artimoje aplinkoje mastą bei smurto lyties pagrindu pobūdį;“4
7 Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens geriausių interesų užtikrinimo palaikant įprastus ryšius su nepilnamečiais vaikais – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su specializuotos kompleksinės pagalbos, įskaitant socialines paslaugas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą patyrusiam asmeniui teikimu bei šių asmenų įgalinimu objektyviai vertinti situaciją dėl galimai patiriamo smurto ar smurto pavojaus ir priimti savarankiškus sprendimus, pirmiausia turi būti užtikrinamas kuo mažesnis neigiamas poveikis smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą patyrusiam asmeniui; jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo yra pilnametis, jam užtikrinama galimybė likti esamoje gyvenamoje vietoje su kartu gyvenančiais nepilnamečiais vaikais ar palaikant įprastus ryšius su nepilnamečiais vaikais, jeigu tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams;“5 Žmogaus teisių komitetas 2021-12-074 Pasiūlymas:
Pakeisti 4 straipsnį išdėstyti taip: „4 straipsnis.
Europo Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, Lietuvos Respublikos pag išalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatyme, Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos įstatyme.“3
5 Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) moterų ir vyrų lygybės paslaugo pritaikomumo – vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, planuojant apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims priemones, organizuojant mokymus asmenims, dirbantiems su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis, taip pat mokytojams, pareigūnams, atsižvelgiama į skirtingus moterų ir, vyrų ir vaikų individualius poreikius, užtikrinamos moterų ir vyrų lygios galimybės gauti pagalbą; planuojant ir teikiant pagalbą, atsižvelgiama į moterų diskriminacinę padėtį pagal patiriamo smurto artimoje aplinkoje mastą bei smurto lyties pagrindu pobūdį;“4
7 Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens geriausių interesų užtikrinimo palaikant įprastus ryšius su nepilnamečiais vaikais – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su specializuotos kompleksinės pagalbos, įskaitant socialines paslaugas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą patyrusiam asmeniui teikimu bei šių asmenų įgalinimu objektyviai vertinti situaciją dėl galimai patiriamo smurto ar smurto pavojaus ir priimti savarankiškus sprendimus, pirmiausia turi būti užtikrinamas kuo mažesnis neigiamas poveikis smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą patyrusiam asmeniui; jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo yra pilnametis, jam užtikrinama galimybė likti esamoje gyvenamoje vietoje su kartu gyvenančiais nepilnamečiais vaikais ar palaikant įprastus ryšius su nepilnamečiais vaikais, jeigu tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams;“5 Žmogaus teisių komitetas 2021-12-074 Pasiūlymas:
Pakeisti 4 straipsnį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Institucijų ir įstaigų kompetencija smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo srityse 1.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija:
artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;
institucijoms ir apie pasiūlymus informuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybeię dėl specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims organizavimo;
artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo tvarkos, akreditavimo bei valstybės lėšų specializuotai kompleksinei pagalbai teikti poreikio nustatymo, planavimo, paskirstymo, pervedimo, naudojimo, atsiskaitymo už panaudotas lėšas;
akredituoti specializuotą kompleksinę pagalbą ir sudaryti sutartį su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga dėl lėšų specializuotai kompleksinei pagalbai teikti skyrimo;
informavimo kampanijas, skatinančias netoleruoti smurto artimoje aplinkoje, atpažinti prievartinės kontrolės ir smurto lyties pagrindu požymius ir kreiptis pagalbos dėl patiriamo smurto ar smurto pavojaus;
mokslinius tyrimus smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, temaomis;
skirtus smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, prevencijai ir smurtiniam elgesiui keisti;
asmenų, dirbančių smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo srityse, mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus, teikia informaciją apie mokymų smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo srityse organizavimo poreikį institucijoms ir įstaigoms, kurios vykdo specializuotus mokymus, ir teikia joms pasiūlymus dėl konkrečių mokymų programų;
specializuotos kompleksinės pagalbos centrus bei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis ar smurtą patyrusius asmenis, kuriems suteikta specializuota kompleksinė pagalba (specializuotą kompleksinę pagalbą teikiančių juridinių asmenų skaičius, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą patyrusių asmenų, kuriems buvo suteikta specializuota kompleksinė pagalba, skaičius pagal suteiktos pagalbos pobūdį, ją gavusių asmenų lytį, amžių, išsilavinimą, gyvenamąją vietą), rinkimą;
smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą patyrusiam asmeniui ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui, gavimo iš institucijų ir įstaigų bei šios informacijos skelbimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje tvarkos aprašą ir informaciją, kurią policijos pareigūnas turėtų pateikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą patyrusiam asmeniui ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui, skelbia ir nuolat atnaujina savo interneto svetainėje.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija:
artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;
institucijoms ir apie pasiūlymus informuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybeię dėl specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims organizavimo;
artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo tvarkos, akreditavimo bei valstybės lėšų specializuotai kompleksinei pagalbai teikti poreikio nustatymo, planavimo, paskirstymo, pervedimo, naudojimo, atsiskaitymo už panaudotas lėšas;
akredituoti specializuotą kompleksinę pagalbą ir sudaryti sutartį su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga dėl lėšų specializuotai kompleksinei pagalbai teikti skyrimo;
informavimo kampanijas, skatinančias netoleruoti smurto artimoje aplinkoje, atpažinti prievartinės kontrolės ir smurto lyties pagrindu požymius ir kreiptis pagalbos dėl patiriamo smurto ar smurto pavojaus;
mokslinius tyrimus smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, temaomis;
skirtus smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, prevencijai ir smurtiniam elgesiui keisti;
asmenų, dirbančių smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo srityse, mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus, teikia informaciją apie mokymų smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo srityse organizavimo poreikį institucijoms ir įstaigoms, kurios vykdo specializuotus mokymus, ir teikia joms pasiūlymus dėl konkrečių mokymų programų;
specializuotos kompleksinės pagalbos centrus bei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis ar smurtą patyrusius asmenis, kuriems suteikta specializuota kompleksinė pagalba (specializuotą kompleksinę pagalbą teikiančių juridinių asmenų skaičius, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą patyrusių asmenų, kuriems buvo suteikta specializuota kompleksinė pagalba, skaičius pagal suteiktos pagalbos pobūdį, ją gavusių asmenų lytį, amžių, išsilavinimą, gyvenamąją vietą), rinkimą;
smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą patyrusiam asmeniui ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui, gavimo iš institucijų ir įstaigų bei šios informacijos skelbimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje tvarkos aprašą ir informaciją, kurią policijos pareigūnas turėtų pateikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą patyrusiam asmeniui ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui, skelbia ir nuolat atnaujina savo interneto svetainėje. 2.
2Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija:
aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, prevenciją, pagarbą kiekvieno asmens orumui nestereotipinius moterų ir vyrų vaidmenis, tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę, integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir amžių;
prevencijos, atpažinimo ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo srityse tobulinimą Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nustatyta tvarka. 3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija:
teikimą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims;
kurios pagal kompetenciją organizuoja moksliniais įrodymais ir gerąja praktika pagrįstus asmens sveikatos priežiūros specialistų, savivaldybių visuomenės sveikatos biurų darbuotojų (tiesiogiai dirbančių su gyventojais) mokymus smurto artimoje aplinkoje atpažinimo, prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo temomis, veiklą. 4.
duomenų apie apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio (toliau – apsaugos nuo smurto orderis) skyrimą, nusikalstamas veikas, susijusias su smurtu artimoje aplinkoje, smurtą patyrusius asmenis ir asmenis, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, ar priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje ar teismo sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, susijusios su smurtu artimoje aplinkoje (nurodomas asmenų skaičius pagal lytį, amžių, išsilavinimą, gyvenamąją vietą), rinkimą ir analizę. 5. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija organizuoja visuomenės teisinį švietimą apie nusikalstamas veikas, turinčias smurto artimoje aplinkoje požymių, atsakomybės už šių nusikalstamų veikų padarymą neišvengiamumą ir su šių nusikalstamų veikų padarymu susijusias teisines pasekmes. 6. Lietuvos probacijos tarnyba organizuoja baudžiamojo poveikio priemones – asmenų, dėl kurių priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis padarius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, dalyvavimo smurtinį elgesį artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, keičiančiose programose – vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka. 7. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos užtikrina elgesio pataisos programų nuteistiesiems, siekiantiems valdyti smurtinio elgesio riziką, aprobavimą ir organizavimą nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu. 8.
8. Policija:
smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, antrinės bei pakartotinės viktimizacijos prevencijos, atpažinimo ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo temomis;
apsaugos nuo smurto orderio galiojimo pabaigos, taip pat asmenims, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, ar priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje ar teismo sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, susijusios su smurtu artimoje aplinkoje, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyta tvarka;
orderio skyrimo bei kreipimosi į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo ir kontroliuoja, kaip vykdomas apsaugos nuo smurto orderis.;
dėl policijos pareigūno sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti. 9. Nacionalinė teismų administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo bei Teisėjų mokymo organizavimo taisyklių, tvirtinamų Teisėjų tarybos, nuostatomis, gali organizuoti mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus teisėjams smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurto lyties pagrindu, prevencijos, atpažinimo ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo temomis. 10.
kvalifikacijos tobulinimo kursus prokurorams smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, prevencijos, atpažinimo ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo temomis. 11. Lietuvos statistikos departamentas koordinuoja statistinių duomenų gavimą iš institucijų ir įstaigų, atsakingų už statistinės informacijos apie smurtą artimoje aplinkoje parengimą, Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka bei terminais ir skelbia statistinę informaciją apie smurtą artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, Oficialiosios statistikos portale. 12.
12Savivaldybės vykdomoji institucija:
įgyvendinimą;
smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo programas, prisidėdamos pagal kompetenciją ir poreikį prie programų rengimo ir įgyvendinimo;
apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) ar jos įgaliotais teritoriniais skyriais keičiasi informacija apie vykdomus mokymus specialistams ir apie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims galimas teikti paslaugas;
patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims ir kontroliuoja šių paslaugų kokybę;
pavojų keliančius asmenis mokyti nesmurtinio elgesio, siekiant pakeisti smurtinės elgsenos modelius, – ar dalyvauja jas rengiant, užtikrina šių programų prieinamumą asmenims, norintiems keisti savo elgesį savanoriškai arba įpareigotiems tai daryti;
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių darbuotojams bei kitiems darbuotojams, kurie dirba su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis ir vykdo smurto artimoje aplinkoje prevenciją, ar dalyvauja jas rengiant;
nesant – artimiausių savivaldybių teritorijose veikiančių), teikiančių socialines paslaugas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims bei smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims ir organizuojančių smurtinio elgesio keitimo programų
(mokymų) įgyvendinimą, sąrašą, kuriame nurodomi juridinių asmenų duomenys (juridinių asmenų pavadinimai, telefono ryšio numeriai, elektroninio pašto adresai, teikiamų paslaugų pobūdis, veiklos vykdymo adresas) ir skelbia šį sąrašą Teisės aktų registre bei savivaldybės administracijos interneto svetainėje.“6
2 Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2.
Savivaldybės vykdomoji institucija:
įgyvendinimą;
smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo programas, prisidėdamos pagal kompetenciją ir poreikį prie programų rengimo ir įgyvendinimo;
apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) ar jos įgaliotais teritoriniais skyriais keičiasi informacija apie vykdomus mokymus specialistams ir apie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims galimas teikti paslaugas;
patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims ir kontroliuoja šių paslaugų kokybę;
pavojų keliančius asmenis mokyti nesmurtinio elgesio, siekiant pakeisti smurtinės elgsenos modelius, – ar dalyvauja jas rengiant, užtikrina šių programų prieinamumą asmenims, norintiems keisti savo elgesį savanoriškai arba įpareigotiems tai daryti;
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių darbuotojams bei kitiems darbuotojams, kurie dirba su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis ir vykdo smurto artimoje aplinkoje prevenciją, ar dalyvauja jas rengiant;
nesant – artimiausių savivaldybių teritorijose veikiančių), teikiančių socialines paslaugas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims bei smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims ir organizuojančių smurtinio elgesio keitimo programų
(mokymų) įgyvendinimą, sąrašą, kuriame nurodomi juridinių asmenų duomenys (juridinių asmenų pavadinimai, telefono ryšio numeriai, elektroninio pašto adresai, teikiamų paslaugų pobūdis, veiklos vykdymo adresas) ir skelbia šį sąrašą Teisės aktų registre bei savivaldybės administracijos interneto svetainėje.“6
2 Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2. Tarybą sudaro penkiolika narių: septyni institucijų ir įstaigų atstovai,
vienas Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas ir septyni nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Atstovai į Tarybą deleguojami Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka. Vyriausybė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tvirtina Tarybos nuostatus ir institucinę Tarybos sudėtį. Personalinę Tarybos sudėtį (visas pareigų pavadinimas, vardas, pavardė) tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Tarybos nario kadencijos trukmė – dveji metai. 77
komisija (toliau – Komisija). Komisijos veiklos pavyzdinius nuostatus ir rekomenduojamą institucinę sudėtį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Komisijos, veikiančios savivaldybėje, institucinę ir personalinę sudėtį (visas pareigų pavadinimas, vardas, pavardė), veiklos nuostatus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Į Komisijos sudėtį turi būti įtraukti Lietuvos probacijos tarnybos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių, policijos, Lietuvos Respublikos prokuratūros, savivaldybės administracijos, specializuotos kompleksinės pagalbos centro, teikiančio specializuotą kompleksinę pagalbą savivaldybės teritorijoje, atstovai. Savivaldybės administracijos direktorius, tvirtindamas Komisijos institucinę sudėtį, turi teisę į ją įtraukti ir kitų subjektų, veikiančių savivaldybės teritorijoje, atstovus. Nevyriausybinių organizacijų atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip vieną trečdalį Komisijos narių. 2.
pasiūlymus, savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teikia pasiūlymus dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje politikos įgyvendinimo, smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo, smurtinio elgesio keitimo programų (mokymų), atlieka kitas Komisijos nuostatuose nustatytas funkcijas. 3. Komisija savivaldybėje gali būti nesudaroma, jei smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo politikos įgyvendinimo koordinavimo funkcijos priskirtos bent vienam savivaldybės administracijos darbuotojui.“8 Žmogaus teisių komitetas 2021-12-078 Pasiūlymas:
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Apsaugos nuo smurto orderio skyrimas
nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, jei yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje arba jei yra pagrįstų duomenų, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, tačiau tų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. 2. Apsaugos nuo smurto orderį ne ilgiau kaip 72 valandoms 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, jei jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras.
Policijos pareigūnas sprendimą skirti arbe neskirti apsaugos nuo smurto orderįio priima nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo. 3. Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 72 valandoms 15 dienų laikotarpiui nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas:
1) laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patyrusiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas;
2) nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo gyvena ar negyvena joje kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu;
artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus;
asmeniu. 4.
apsaugos nuo smurto orderio skyrimo datą ir laiką) privalo nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoti:
orderio skyrimą, jam taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką nurodytą 9 straipsnio 1 dalyje, artimiausias įstaigas, kuriose teikiamos nakvynės paslaugos, taip pat apie galimybes lankyti smurtinio elgesio keitimo programą (mokymus) (nurodydamas juridinių asmenų pavadinimus, veiklos adresus, telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus);
orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, nurodytą 9 straipsnio 1 dalyje, taip pat apie galimą atsakomybę už piktnaudžiavimą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens teisėmis;
skyrius – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę (nurodydamas vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos), jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta;
smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti, atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo sutinka, kad šis vertinimas būtų atliktas.
Policijos pareigūnas apie skirtą apsaugos nuo smurto orderį (nurodydamas apsaugos nuo smurto orderio skyrimo datą ir laiką) privalo nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoti:
orderio skyrimą, jam taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką nurodytą 9 straipsnio 1 dalyje, artimiausias įstaigas, kuriose teikiamos nakvynės paslaugos, taip pat apie galimybes lankyti smurtinio elgesio keitimo programą (mokymus) (nurodydamas juridinių asmenų pavadinimus, veiklos adresus, telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus);
orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, nurodytą 9 straipsnio 1 dalyje, taip pat apie galimą atsakomybę už piktnaudžiavimą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens teisėmis;
skyrius – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę (nurodydamas vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos), jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta;
smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti, atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo sutinka, kad šis vertinimas būtų atliktas. Taip pat Sspecializuotos kompleksinės pagalbos centrui kartu perduodami ir vadovaujantis šio straipsnio 2 dalyje atlikto smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo rezultatai.
įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens išsikėlimą. 6. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras likus ne mažiau kaip
atlieka pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei yra smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens sutikimas, kad pakartotinis smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimas būtų atliktas, ir šio vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoda policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis. Pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Policijos įstaiga įvertina pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo rezultatus ir priima sprendimą kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka arba sprendimą nesikreipti į apylinkės teismą. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip vykdomas apsaugos nuo smurto orderis. Apsaugos nuo smurto orderio vykdymo kontrolės tvarką nustato Lietuvos policijos generalinis komisaras. 7.
šio straipsnio 2 dalyje, ir dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens nepradedamas ikiteisminis tyrimas, apsaugos nuo smurto orderį skyręs policijos pareigūnas ne vėliau nei per 48 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo dienos turi kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo, elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų, informuodamas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį ir smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį apie kreipimosi į apylinkės teismą faktą, pateikdamas kreipimosi kopiją. Jei asmenys, dalyvaujantys vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, užtikrinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir teikiant pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, turi duomenų, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, kuriam skirtas apsaugos nuo smurto orderis, nesilaiko nustatytų įpareigojimų, jie apie tai praneša policijai, nurodydami smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens vardą, pavardę ir duomenis, patvirtinančius, kad šis asmuo nesilaiko apsaugos nuo smurto orderyje nustatytų įpareigojimų. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, pažeidęs apsaugos nuo smurto orderyje jam nustatytus įpareigojimus, atsako Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka. 8.
kaip per 24 valandas nuo policijos pareigūno kreipimosi dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo gavimo dienos ir ne vėliau kaip per 72 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priima sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui (nurodo jo trukmę, sąlygas, įpareigojimus) ar sprendimą nepratęsti apsaugos nuo smurto orderio. Apylinkės teismas policijos pareigūno skirtą apsaugos nuo smurto orderį 72 valandoms gali pratęsti iki 12 kalendorinių dienų. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui skirto apsaugos nuo smurto orderio taikymo terminas negali būti ilgesnis kaip 15 kalendorinių dienų. Jei apylinkės teismas nepratęsia apsaugos nuo smurto orderio, jis nenustoja galioti, kol nesibaigia šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas. Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 kalendorinių dienų nuo jo skyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skirta bent viena kardomoji priemonė. Jeigu apsaugos nuo smurto orderio skyrimas apskųstas teismui ir teismas, įvertinęs orderio skyrimo teisėtumą, panaikina orderį anksčiau, negu sueina 15 dienų nuo orderio skyrimo, orderis nustoja galioti nuo teismo nutarties priėmimo momento. 9.
raštu nedelsdamas privalo informuoti policiją, asmenį, kuriam buvo skirtas apsaugos nuo smurto orderis, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas ir (ar) jei su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, specializuotos kompleksinės pagalbos centrą (pateikiama sprendimo kopija). Nustojus galioti apsaugos nuo smurto orderiui, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo gali kreiptis Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 10. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip vykdomas apsaugos nuo smurto orderis. Apsaugos nuo smurto orderio vykdymo kontrolės tvarką nustato Lietuvos policijos generalinis komisaras.“10 Žmogaus teisių komitetas 2021-12-079 Pasiūlymas:
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Sprendimo dėl apsaugos nuo smurto orderio apskundimas
aplinkoje pavojų patiriantis asmuo policijos pareigūno sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti per 24 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (atsisakymo skirti apsaugos nuo smurto orderį) iki orderio galiojimo pabaigos per 15 dienų gali skųsti policijos įstaigos, kurioje policijos pareigūnas tarnauja, vadovui. apylinkės teismui pagal policijos įstaigos padalinio, kurioje tarnauja pareigūnas, priėmęs sprendimą skirti arba neskirti apsaugos nuo smurto orderį, buvimo vietą. 2. Apskundus sprendimą dėl apsaugos nuo smurto orderio, jo vykdymas nestabdomas. 3.
neskirti per 24 valandas gali būti priimami tokie sprendimai:
buvo skirtas;
skirtas;
(atsisakymo jį skirti) paliekamas galioti. Skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje per 48 valandas gali būti priimami tokie sprendimai:
buvo skirtas;
skirtas;
smurto orderio skyrimo (atsisakymo jį skirti) paliekamas galioti. 4. Apie šio straipsnio 3 dalyje nurodytus sprendimus policijos įstaiga smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį ir smurto artimoje aplinkoje patiriantį asmenį informuoja elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo šių sprendimų priėmimo, pateikdama sprendimo kopiją. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti sprendimai gali būti skundžiami apylinkės teismui per
sprendimo skirti ir (ar) neskirti apsaugos nuo smurto orderį, apie gautą skundą elektroninio ryšio priemonėmis nedelsiant informuoja specializuotą kompleksinės pagalbos centrą, kuris bendradarbiauja su policijos įstaigos padaliniu, teikdamas savo ekspertinį vertinimą dėl atitinkamo atvejo Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. 5. Šiame straipsnyje nurodyti skundai, pateikti apylinkės teismui, nagrinėjami Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Skundas apylinkės teisme rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo gavimo dienos ir apie priimtą nutartį elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu turi būti informuotas skundą pateikęs asmuo, kiti suinteresuoti subjektai (pateikiama nutarties kopija). Apie šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose priimtus sprendimus policijos įstaiga smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį ir smurto artimoje aplinkoje patiriantį asmenį informuoja elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu. 6. Šio įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje nurodytą apylinkės teismo sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį (jo nepratęsti) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo ir (ar) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo per 2 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos gali skųsti Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka aukštesniajam teismui. Pateikus šioje dalyje nurodytą skundą aukštesniajam teismui, apsaugos nuo smurto orderio vykdymas nesustabdomas. Skundas aukštesniajame teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Aukštesnysis teismas per 4 dienas nuo šioje dalyje nurodyto skundo gavimo dienos priima sprendimą atmesti skundą arba palikti galioti apylinkės teismo sprendimą, arba panaikinti apylinkės teismo nutartį, kuria atsisakyta pratęsti apsaugos nuo smurto orderį, paskirti apsaugos nuo smurto orderį iki 12 kalendorinių dienų ir apie priimtą nutartį nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoja šio įstatymo
kopija). Aukštesniojo teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Jeigu skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje priimamas šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytas sprendimas, gautas skundas, kartu su visa policijos apie įvykį turima informacija bei specializuoto kompleksinės pagalbos centro parengta pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo išvada, tą pačią dieną elektroninėmis ryšio priemonėmis perduodamas apylinkės teismui. 7. Jeigu policijos įstaigos padalinyje yra gaunamas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens ar smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens skundas dėl jau priimto sprendimo, numatyto šio straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte, šio skundo nagrinėjimas ne vėliau kaip kitą tą pačią dieną elektroninėmis ryšio priemonėmis perduodamas apylinkės teismui, šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. 8. Skundas, gautas apylinkės teisme, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 76 ir 87 dalimis, rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo jo gavimo dienos ir apie priimtą nutartį elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu turi būti informuotas skundą pateikęs asmuo, kiti suinteresuoti subjektai (pateikiama nutarties kopija). 9. Apylinkės teisme, nagrinėjant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą skundą pagal šio straipsnio 6 ir 7 dalis gautus skundus, gali būti rengiamas posėdis, į kurį kviečiamas policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, asmuo, pateikęs skundą ir (ar) jo advokatas (atstovas). Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie apylinkės teismo posėdžio datą, vietą ir laiką, neatvykimas netrukdo nagrinėti skundo.
Apylinkės teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 24 valandas dvi darbo dienas nuo skundo gavimo teisme ir apie priimtą nutartį elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu turi būti informuotas skundą pateikęs asmuo, kiti suinteresuoti subjektai (pateikiama nutarties kopija). 10. Asmuo, nesutinkantis su apylinkės teismo sprendimu, jo advokatas (atstovas) ar policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas turi teisę apskųsti apylinkės teismo sprendimą (toliau – sprendimas) apygardos teismui. Skundai paduodami per skundžiamą sprendimą priėmusį apylinkės teismą per 7 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Apygardos teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo reikiamos medžiagos gavimo iš skundžiamą sprendimą priėmusio apylinkės teismo. Apygardos teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. 11. Šiame straipsnyje nurodyti skundai, pateikti apylinkės ar apygardos teismui, tiek kiek nesureguliuota šio įstatymo proceso normomis, nagrinėjami Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. 12. Skundo pateikimas apygardos teismui nesustabdo apylinkės teismo sprendimo vykdymo. 13.
teismui priimant sprendimą dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo, turi būti išspręstas ir klausimas dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens patirtosų išlaidosų, susijusiosų su apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų vykdymu, atlyginimo.“11
1 6,7,8 Pasiūlymas: Papildyti 10 straipsnio 1 dalį naujais 6, 7, 8 punktais ir juos išdėstyti taip: „6) būti išklausytas tiesiogiai ar per atstovą;
įvykį tiriančių teisėsaugos institucijų patalpose;
8) skųsti policijos pareigūno sprendimą neskirti apsaugos nuo smurto orderio šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka.“12 Žmogaus teisių komitetas 2021-12-0712 Pasiūlymas: Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Teisėsaugos pareigūnų funkcijos organizuojant smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą patyrusių asmenų apsaugą
1Gavę skundą, pareiškimą ar pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje,
policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka užfiksuoja smurto artimoje aplinkoje įvykį ir, nustatę padarytos nusikalstamos veikos požymių, pradeda ikiteisminį tyrimą, imasi priemonių, kad jis kuo greičiau būtų atliktas, užtikrinta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens apsaugą. Policijos pareigūnai informuoja Ssmurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantisį asmuoenį ar smurtą patyręsusį asmuoenį neprivalo apie jo teisę neteikti teikti skundo, pareiškimo ar pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje ir naudotis šiame įstatyme nustatyta apsauga ir pagalba, nepriklausomai nuo to ar jis pateikė tokį skundą, pareiškimą ar pranešimą, ar ne. 2.
asmuo kreipiasi į prokurorą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, skundas, pareiškimas ar pranešimas dėl galimai įvykdytos padarytos nusikalstamos veikos nagrinėjamas Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka. 3. Policijos pareigūnai ir prokuroras organizuoja informacijos apie pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenins teikimą perdavimą specializuotos kompleksinės pagalbos centrui šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. 4. Jei, vykdant apsaugos nuo smurto orderį, be priežiūros liktų vaikas, gavę pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje policijos pareigūnai nustato vaiko buvimą nesaugioje aplinkoje, policijos pareigūnai jie imasi veiksmų vaiko saugumui užtikrinti ir nedelsdami apie tai elektroninių ryšių priemonėmis praneša Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotiems teritoriniams skyriams (nurodo vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos). 5. Jei, vykdant apsaugos nuo smurto orderį, be priežiūros liktų asmuo, kuriam reikalingos socialinės ar sveikatos priežiūros paslaugos, policijos pareigūnai nedelsdami elektroninių ryšių ar kitomis priemonėmis informuoja giminaitį ar kitą artimą asmenį, galintį pasirūpinti be priežiūros galinčiu likti asmeniu, o jei jo nėra, – socialinių paslaugų įstaigą ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gali suteikti pagalbą bet kuriuo paros metu (nurodo asmens vardą, pavardę, gimimo datą ir buvimo vietos adresą, jeigu tuo metu žinoma). 6.
nuteistajam skyręs kardomąją priemonę arba inicijavęs jos skyrimą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą dieną, elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu apie priimtus sprendimus informuoja smurtą patyrusį asmenį ir (ar) vaiko atstovą pagal įstatymą (jei smurtą artimoje aplinkoje patiria vaikas) bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos teritorinį skyrių apie šios priemonės skyrimą, pakeitimą ar panaikinimą (nurodo priemonės pavadinimą, jos skyrimo datą ir galiojimo laikotarpį).“13 Žmogaus teisių komitetas 2021-12-0713 Pasiūlymas:
Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Duomenų perdavimas specializuotos kompleksinės pagalbos centrui
pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos kompleksinės pagalbos centras, kuris, jam sutikus, suteiks specializuotą kompleksinę pagalbą, pateikia jam emocinės pagalbos tarnybos telefono ryšio numerį, specializuotos kompleksinės pagalbos centro kontaktinę informaciją (telefono ryšio numerį ir elektroninio pašto adresą), rašytinę informaciją apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims pobūdį ir informaciją, nurodytą Reglamento (ES) 2016/679
pareigūnas ar prokuroras, jei į jį kreipiasi smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo, privalo nedelsdami apie gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje elektroninių ryšių priemonėmis informuoti specializuotos kompleksinės pagalbos centrą.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrui policijos pareigūnas ar prokuroras privalo pateikti būtiniausius smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens duomenis: pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) (jei tuo metu žinomas), įvykio datą, įvykio vietos adresą, informaciją, ar buvo skirtas apsaugos nuo smurto orderis (nurodyti apsaugos nuo smurto orderio skyrimo datą ir laiką, jo taikymo pabaigą, taikomus įpareigojimus bei atlikto smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo rezultatus), smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens vardą ir pavardę, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą bei trumpą epizodo aprašymą. Pranešimą specializuotos kompleksinės pagalbos centrui policijos pareigūnas ar prokuroras perduoda, nesvarbu, ar pradedamas, ar nepradedamas ikiteisminis tyrimas. 3. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, į kurią kreipėsi smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo, laikydamasi konfidencialumo principo, privalo nedelsdama teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atlikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens sveikatos patikrinimą, suteikti reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, medicininiuose dokumentuose patikrinimo metu nustatytus aprašyti patirtus fizinius sužalojimus ir (ar) psichologinius išgyvenimus.
Asmens sveikatos priežiūros įstaiga informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos pagalbos centras, kuris, jam sutikus, suteiks jam pagalbą, pateikia jam specializuotos kompleksinės pagalbos centro ir emocinės pagalbos tarnybos telefono ryšio numerius bei elektroninio pašto adresus ir rašytinę informaciją apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims pobūdį bei informaciją, nurodytą Reglamento (ES) 2016/679
kompleksinės pagalbos centrui privalo pateikti būtiniausius smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens kontaktinius duomenis, kad jis galėtų susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ar smurtą patyrusiu asmeniu (nurodyti vardą, pavardę, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą). Apie galimai smurtą patyrusį asmenį informuojama policja. 4.
paslaugų įstaigos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgalioti teritoriniai skyriai, švietimo įstaigos, sužinojusios apie smurtą artimoje aplinkoje, privalo informuoti specializuotos kompleksinės pagalbos centrą apie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar specializuotos kompleksinės pagalbos centrą ir policiją apie smurtą patyrusį asmenį ir pateikti būtiniausius kontaktinius jo duomenis (nurodyti vardą, pavardę, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą). Smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo informuojamas, kad su juo susisieks specializuotos pagalbos centras, kuris, jam sutikus, suteiks jam pagalbą, jam pateikiami specializuotos kompleksinės pagalbos centro ir emocinės pagalbos tarnybos telefono ryšio numeriai bei elektroninio pašto adresai ir rašytinė informacija apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims pobūdį bei informacija, nurodyta Reglamento (ES) 2016/679
smurtą patyręs asmuo yra nepilnametis, specializuotam kompleksinės pagalbos centrui perduodami nepilnamečio atstovo pagal įstatymą ir nepilnamečio asmens duomenys (nepilnamečio atstovo pagal įstatymą vardas, pavardė, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas, nepilnamečio vardas, pavardė). 5.
pareigūnas arba prokuroras Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nedelsdamas informuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius apie gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, jeigu smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo yra vaikas (vaikas, prieš kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje arba kuris yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku, gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta) arba smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo yra nepilnametis (nurodo vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos).“14
2 Pasiūlymas: Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras, gavęs šio įstatymo 13
straipsnio 2–4 dalyse nustatytais atvejais nurodytus būtiniausius smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens duomenis, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą dieną, susisiekia su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ar smurtą patyrusiu asmeniu ir jam pasiūlo specializuotą kompleksinę pagalbą. Jei specializuotos kompleksinės pagalbos centrui trūksta duomenų susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ar smurtą patyrusiu asmeniu, jis turi teisę kreiptis į subjektą, pateikusį informaciją specializuotam kompleksinės pagalbos centrui, dėl duomenų (smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens vardo ir pavardės, telefono ryšio numerio ar kitų žinomų kontaktinių duomenų) patikslinimo ar pateikimo.“15
3 Pasiūlymas: Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai specializuotą kompleksinę pagalbą organizuoja ir ją teikia pilnamečiui smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar pilnamečiui smurtą patyrusiam asmeniui taip, kad būtų užtikrintas specializuotos kompleksinės pagalbos prieinamumas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, atsižvelgdami į smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens individualius ir specialiuosius poreikius.
Kompleksinė pagalba smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam ar smurtą patyrusiam vaikui teikiama Vaiko teisių pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.“16
41 Pasiūlymas: Pakeisti 14 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) įvertina smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens individualius ir specialiuosius poreikius, įskaitant atsiradusius dėl smurto artimoje aplinkoje, kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ar smurtą patyrusiu asmeniu sudaro pagalbos priemonių planą ir organizuoja specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą;“171442 Pasiūlymas:
Pakeisti 14 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) atlieka pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą teikia ekspertinį vertinimą dėl smurto artimoje aplinkoje pavojaus ar smurto artimoje aplinkoje atvejų;“18
45 Pasiūlymas: Pakeisti 14 straipsnio 4 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) teikia informaciją apie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens teises ir institucijas, kurios jas gali užtikrinti, o jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas arba vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, jei apie atvejį nebuvo informuota policija – apie Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius, nurodydamas juridinio asmens pavadinimą, veiklos adresą, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą;“19
49 Pasiūlymas: Išbraukti 14 straipsnio 4 dalies 9 punktą: „9) organizuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą patyrusiam asmeniui, kuriam reikia saugios vietos, laikiną apgyvendinimą (laikino apgyvendinimo paslauga, jei būtina, suteikiama nedelsiant bet kuriuo paros metu);“20 Žmogaus teisių komitetas 2021-12-0716 Pasiūlymas:
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis.
Kompleksinė pagalba smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam ar smurtą patyrusiam vaikui teikiama Vaiko teisių pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.“16
41 Pasiūlymas: Pakeisti 14 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) įvertina smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens individualius ir specialiuosius poreikius, įskaitant atsiradusius dėl smurto artimoje aplinkoje, kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ar smurtą patyrusiu asmeniu sudaro pagalbos priemonių planą ir organizuoja specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą;“171442 Pasiūlymas:
Pakeisti 14 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) atlieka pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą teikia ekspertinį vertinimą dėl smurto artimoje aplinkoje pavojaus ar smurto artimoje aplinkoje atvejų;“18
45 Pasiūlymas: Pakeisti 14 straipsnio 4 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) teikia informaciją apie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens teises ir institucijas, kurios jas gali užtikrinti, o jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas arba vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, jei apie atvejį nebuvo informuota policija – apie Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius, nurodydamas juridinio asmens pavadinimą, veiklos adresą, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą;“19
49 Pasiūlymas: Išbraukti 14 straipsnio 4 dalies 9 punktą: „9) organizuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą patyrusiam asmeniui, kuriam reikia saugios vietos, laikiną apgyvendinimą (laikino apgyvendinimo paslauga, jei būtina, suteikiama nedelsiant bet kuriuo paros metu);“20 Žmogaus teisių komitetas 2021-12-0716 Pasiūlymas:
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimas, sustabdymas, atnaujinimas ar panaikinimas 1.
Teisė teikti akredituotą specializuotą kompleksinę pagalbą gali būti suteikiama viešąsias paslaugas teikiančiam juridiniam asmeniui, Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje įsisteigusiam viešajam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kuris pageidauja siekia teikti specializuotą kompleksinę pagalbą (toliau – pageidaujanti siekianti teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaiga) ir atitinka šiuos reikalavimus:
1) užtikrina specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą neįgaliesiems tinkamu būdu, nepriklausomai nuo negalios pobūdžio;
patalpa, kurioje besikreipiantis asmuo gali gauti specializuotą kompleksinę pagalbą konfidencialiai;
3) užtikrina galimybes teikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenimis ar smurtą patyrusiems asmenimis nuotolines konsultacijas (telefonu, elektroniniu paštu ir (ar) kitomis elektroninių ryšių priemonėmis), šiam tikslui turi mobiliojo ryšio priemones, kompiuterinę ir programinę įrangą bei šiomis priemonėmis ir įranga mokantį dirbti personalą;
4) pageidaujančios siekiančios teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaigos darbuotojai, kurie dirbs tiesiogiai su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis, turi aukštąjį socialinių mokslų ar teisės studijų krypties išsilavinimą arba ne mažesnę nei
smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenimis ar smurtą artimoje aplinkoje ar smurtą lyties pagrindu patyrusiems asmenims, patirtį bei darbo žmogaus teisių ir (ar) lygių galimybių srityje patirties;
5) siekianti teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaiga turi ne mažesnę nei 2 metų darbo, teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims arba dirbant žmogaus teisių, įskaitant smurto lyties pagrindu prevenciją, srityje, patirties;
nurodytos funkcijos, šiam tikslui turi patvirtintus teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos aprašymus, kuriuose nurodyti kiekvienai pagalbai teikti turimi žmogiškieji ir materialieji ištekliai.
Teisė teikti akredituotą specializuotą kompleksinę pagalbą gali būti suteikiama viešąsias paslaugas teikiančiam juridiniam asmeniui, Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje įsisteigusiam viešajam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kuris pageidauja siekia teikti specializuotą kompleksinę pagalbą (toliau – pageidaujanti siekianti teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaiga) ir atitinka šiuos reikalavimus:
1) užtikrina specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą neįgaliesiems tinkamu būdu, nepriklausomai nuo negalios pobūdžio;
patalpa, kurioje besikreipiantis asmuo gali gauti specializuotą kompleksinę pagalbą konfidencialiai;
3) užtikrina galimybes teikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenimis ar smurtą patyrusiems asmenimis nuotolines konsultacijas (telefonu, elektroniniu paštu ir (ar) kitomis elektroninių ryšių priemonėmis), šiam tikslui turi mobiliojo ryšio priemones, kompiuterinę ir programinę įrangą bei šiomis priemonėmis ir įranga mokantį dirbti personalą;
4) pageidaujančios siekiančios teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaigos darbuotojai, kurie dirbs tiesiogiai su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis, turi aukštąjį socialinių mokslų ar teisės studijų krypties išsilavinimą arba ne mažesnę nei
smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenimis ar smurtą artimoje aplinkoje ar smurtą lyties pagrindu patyrusiems asmenims, patirtį bei darbo žmogaus teisių ir (ar) lygių galimybių srityje patirties;
5) siekianti teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaiga turi ne mažesnę nei 2 metų darbo, teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims arba dirbant žmogaus teisių, įskaitant smurto lyties pagrindu prevenciją, srityje, patirties;
nurodytos funkcijos, šiam tikslui turi patvirtintus teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos aprašymus, kuriuose nurodyti kiekvienai pagalbai teikti turimi žmogiškieji ir materialieji ištekliai. 2.
Siekianti teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaiga socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotai įstaigai pateikia socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytos formos rašytinį prašymą teikti specializuotą kompleksinę pagalbą. Kartu su šiuo prašymu turi būti pateikti atitiktį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems reikalavimams pagrindžiantys dokumentai ar patvirtintos jų kopijos. 3. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po prašymo teikti specializuotą kompleksinę pagalbą gavimo dienos įvertina, ar pageidaujanti siekianti teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaiga atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, ir socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo priima sprendimą dėl teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimo (elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu sprendimo kopija pateikiama prašymą pateikusiam juridiniam asmeniui. Priėmus sprendimą nesuteikti teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą, pateikiamas motyvuotas atsisakymas suteikti teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą (elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu sprendimo kopija pateikiama prašymą pateikusiam juridiniam asmeniui). Sprendimo dėl teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimo nepriėmimas ar motyvuoto atsisakymo suteikti teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą nepateikimas nėra laikomas teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimu. 4. Sprendimas dėl teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimo galioja neterminuotai, jeigu teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą nebuvo panaikinta. 5.
specializuotą kompleksinę pagalbą galiojimas gali būti laikinai sustabdytas ne ilgiau kaip 6 mėnesiams, gavus specializuotos kompleksinės pagalbos centro rašytinį prašymą arba socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotai įstaigai nustačius specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo pažeidimą (-us) ar neatitiktį šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams, elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu įspėjus specializuotos kompleksinės pagalbos centrą apie ketinimą šioje dalyje nustatyta tvarka sustabdyti teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą galiojimą ir suteikus protingą terminą trūkumams ištaisyti, kuris negali būti trumpesnis kaip 7 dienos ir ilgesnis kaip 30 dienų. 6. Teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą panaikinama šiais atvejais:
1) gavus specializuotos kompleksinės pagalbos centro rašytinį prašymą panaikinti teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą;
2) pasibaigus specializuotos kompleksinės pagalbos centro, kaip juridinio asmens, veiklai;
ministro įgaliotos įstaigos nustatytą terminą nepašalinus specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo pažeidimo (-ų) ar neatitikties šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams. 7. Pašalinus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo pažeidimus ar neatitiktį nustatytiems reikalavimams, teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą atnaujinama ne vėliau kaip per 7 dienas nuo specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo pažeidimų ar neatitikties nustatytiems reikalavimams pašalinimo. 8.
dėl teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimo, sustabdymo, atnaujinimo ar panaikinimo priima socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo ir apie priimtą sprendimą raštu informuoja (jei priimamas sprendimas nesuteikti teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą, nurodomos tokio sprendimo priežastys) pageidaujančią siekiančią teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaigą (pateikiama sprendimo kopija). 9. Apie priimtą sprendimą sustabdyti, panaikinti ar atnaujinti teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą galiojimą, socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga elektroninio ryšio priemonėmis arba raštu informuoja kitus teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą turinčius specializuotus kompleksinės pagalbos centrus ir Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Apie priimtą sprendimą sustabdyti, panaikinti ar atnaujinti teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą galiojimą juridiniam asmeniui skelbiama socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos įstaigos interneto svetainėje, nurodant sprendimo datą, juridinio asmens, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas, pavadinimą, kodą bei sprendimo sustabdyti, panaikinti ar atnaujinti teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą galiojimo laiką. 10. Jeigu specializuotos kompleksinės pagalbos centrui buvo perduoti smurto artimoje aplinkoje riziką patiriančio asmens duomenys šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju ir buvo priimtas sprendimas sustabdyti ar panaikinti teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą galiojimą, specializuotos kompleksinės pagalbos centras privalo baigti atlikti ekspertinį atvejo vertinimą pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimus ir šioų vertinimoų rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoti policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis. 11.
sprendimas sustabdyti ar panaikinti teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą galiojimą, turimus smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų, kuriems teikiama specializuota kompleksinė pagalba, duomenis perduoda kitam artimiausiam specializuotos kompleksinės pagalbos centrui, vadovaudamasis šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytomis taisyklėmis, apie tai kartu elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuodamas ir socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotą įstaigą (nurodomas specializuotos kompleksinės pagalbos centro, kuriam perduoti duomenys, pavadinimas ir juridinio asmens kodas). Specializuotos kompleksinės pagalbos centras, gavęs duomenis iš kito specializuotos kompleksinės pagalbos centro, dėl kurio buvo priimtas sprendimas sustabdyti ar panaikinti teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą galiojimą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas, informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį apie galimybę toliau gauti specializuotą kompleksinę pagalbą kitame specializuotos kompleksinės pagalbos centre (pateikiami specializuotos kompleksinės pagalbos centro telefono ryšio numeriai bei elektroninio pašto adresai ir rašytinė informacija apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims pobūdį). 12. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyti socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo ir (arba) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“20 Žmogaus teisių komitetas 2021-12-0717 Pasiūlymas:
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis.
smurtą artimoje aplinkoje
artimoje aplinkoje užtraukia Baudžiamajame kodekse numatytą baudžiamąją atsakomybę. 2.Asmuo, kurio atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, padaręs žalą žmogaus sveikatai, turtui, aplinkai, taip pat neturtinę žalą, privalo ją atlyginti smurtą patyrusiam asmeniui Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Asmuo, padaręs žalą žmogaus sveikatai, turtui, aplinkai, taip pat padaręs neturtinę žalą, privalo ją atlyginti smurtą patyrusiam asmeniui Civilinio kodekso nustatyta tvarka.“21 Žmogaus teisių komitetas 2021-12-0718 Pasiūlymas:
Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. Atsakomybė už melagingą pranešimą ir Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pažeidimą Asmuo, melagingai pranešęs apie smurtą artimoje aplinkoje, piktnaudžiavęs smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens teisėmis, piktnaudžiavęs smurtą patyrusio asmens teisėmis, nesilaikęs apsaugos nuo smurto orderiu nustatytų įsipareigojimų, atsako Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka.“22
6 Pagr.įst. Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Jeigu 2022 m. spalio 1 d. nėra juridinių asmenų, galinčių turinčių teisę nuo 2023 m. sausio 1 d. teikti akredituotą specializuotą kompleksinę pagalbą, užtikrinant jos prieinamumą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi teisę skelbti nevyriausybinių organizacijų finansavimo konkursus tiksliniams specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems ar smurtą patyrusiems asmenims projektams įgyvendinti, tačiau ne ilgiau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d.“. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Tomas Vytautas Raskevičius. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius Komiteto biuro patarėja Eglė Lukšienė [1] Inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai. [2] Lietuvos statistikos departamentas. Prieiga internete: https://osp.stat.gov.lt/ (Visi rodikliai > Rodiklių duomenų bazė > Pagal temą > Gyventojai ir socialinė statistika > Pritaikyti > Nusikalstamumas ir baudžiamoji teisena > Smurtas artimoje aplinkoje). Žiūrėta 2021 m. lapkričio 28 d. [3] Smurto artimoje aplinkoje prevencija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Prieiga internete: https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/seima-ir-vaikai/seimos-politika/smurto-artimoje-aplinkoje-prevencija/. Žiūrėta 2021 m. lapkričio 28 d. [4] „Lucas Hernandez: Bayern Munich star avoids jail in Spain”, DW.com, 2021 m. spalio 27 d. Prieiga internete: https://www.dw.com/en/lucas-hernandez-bayern-munich-star-avoids-jail-in-spain/a-59636474.
Žiūrėta 2021 m. lapkričio 28 d. [5] Inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2007 m. spalio 22 d. nutarimai. [6] Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2019 m. balandžio 15 d. potvarkis Nr. 78 „Dėl darbo grupės sudarymo“. [7] Jungtinių Tautų 2021 m. lapkričio 18 d. įrašas socialiniame tinkle „Twitter“. Prieiga internete: https://twitter.com/UN/status/1461394271324426250. Žiūrėta 2021 m. lapkričio 28 d. [8] „Benediktui Vanagui sulaukus kaltinimų dėl smurto – lenktynininko reakcija: kategoriškai neigia“, LRT.lt, 2021 m. birželio 29 d. Prieiga internete: https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1441383/benediktui-vanagui-sulaukus-kaltinimu-del-smurto-lenktynininko-reakcija-kategoriskai-neigia. Žiūrėta 2021 m. lapkričio 28 d. [9] „Benediktui Vanagui panaikinti įtarimai dėl smurto prieš draugę“, LRT.lt, 2021 m. lapkričio 4 d. Prieiga internete: https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1534495/benediktui-vanagui-panaikinti-itarimai-del-smurto-pries-drauge. Žiūrėta 2021 m. lapkričio 28 d. [10] Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. liepos 2 d. įsakymas Nr. 5-V-611 „Dėl Policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, teismo sprendimo dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo vykdymo ir šio sprendimo vykdymo kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“. [11] file:///C:/Users/HP2/Downloads/2016.5483_mh0116748ltn_pdfweb_20170220163136%20(3).pdf [12] https://www.specializuotospagalboscentras.lt/tyrimai [13] http://www.ku.lt/wp-content/uploads/2013/04/2005_nr_01_110-121.pdf [14] V. Mikelėnas. Vilnius: Justitia,1 999
Vytautas Raskevičius, Dainius Kepenis, Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas, komiteto biuro, patarėjai Inga Ališauskienė, Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė; kviestieji asmenys: Seimo narė Morgana Danielė, Seimo narė Orinta Leiputė, Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Seimo narys Algirdas Sysas, Policijos departamento Veiklos analizės ir kontrolės valdybos viršininko pavaduotoja Ieva Naruševičienė, Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis, Nacionalinės teismų administracijos Teisės ir administravimo departamento Teismų veikos skyriaus patarėja Aurelija Pauliukaitė; Lietuvos Respublikos socialinės socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai Viceministrė Vilma Augienė, Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės skyriaus vedėja Jolanta Sakalauskienė, Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės skyriaus patarėjas Eitvydas Zurba, Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė Kristina Stepanova, Socialinių paslaugų skyriaus patarėja Indrė Ivanauskienė, Teisinės pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Junevičienė;
Vaiko teisių apsaugos kontrolierės vyriausioji patarėja Eivilė Žemaitytė; Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Jadvyga Andriuškevičiūtė; Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjas Simonas Mikšys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2021-11-12 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.1
2
apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad „Šis įstatymas apibrėžia <…> asmenų, kuriems skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, ar asmenų, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, ar priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, atsakomybę”. Siūlomas teisinis reguliavimas ydingais šiais aspektais. 1.1. Neaišku, kokia atsakomybė turima omenyje kalbant apie asmenis, kuriems skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Galbūt norėta pasakyti, kad šis įstatymas apibrėžia asmenų, kuriems skirtas šis orderis, teises ir pareigas, arba asmenų, kurie pažeidžia apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiu nustatytus įpareigojimus, atsakomybę. Pastaruoju atveju toks teisinis reguliavimas būtų netikslus, kadangi atsakomybę už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiu nustatytų įpareigojimų nesilaikymą siūloma apibrėžti kartu teikiamame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-1057). 1.2. Asmenys, kurių atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, nėra ir negali būti laikomi patrauktais jokios rūšies teisinėn atsakomybėn. Asmuo laikomas patrauktu baudžiamojon atsakomybėn tik tada, kai po ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo dėl jo padarytos nusikalstamos veikos yra priimamas apkaltinamasis nuosprendis.
Tai tiesiogiai išplaukia iš Konstitucijos 31 straipsnio pirmosios dalies, kurioje įtvirtinta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Dėl to projekte numatomas teisinis reguliavimas, kuriuo siūloma įtvirtinti nuostatą dėl asmenų, kurių atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, atsakomybės, yra nesuderinamas su nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimais. 1.3. Keičiamame įstatyme taip pat nėra apibrėžiama ir asmenų, dėl kurių yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, atsakomybė. Su baudžiamąja atsakomybe susiję teisiniai santykiai yra reglamentuojami Baudžiamajame kodekse (toliau – BK), kuriame aprašytos konkrečios nusikalstamų veikų sudėtys, nustatytos bausmės bei kiti baudžiamosios atsakomybės elementai (baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės, teistumas ir pan.). Dėl išvardintų priežasčių aptariamos projekto nuostatos siūlytina atsisakyti. Pritarti Siūloma 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tokią formuluotę: „[...] smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens teises ir asmenų, kuriems skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, ar asmenų, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, ar priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, atsakomybę., teises ir pareigas.“
1
2Keičiamo įstatymo 2 straipsnio, nustatančio pagrindines šio įstatymo sąvokas,
orderis yra prevencinė apsaugos priemonė, kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas, be kita ko, laikinai nesiartinti prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens.
Pastebėtina, kad šis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio apibrėžimas turėtų būti pildomas, kadangi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatoma, kad skyrus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas nesiartinti ne tik prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens, bet ir prie kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus. Pritarti TTK klausymų metu pasiūlyta iš esmės apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio sąvokos nekeisti, tačiau, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą bei į Policijos departamento patikslinimą, formuluotę papildyti nuostata „ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų“, o ne nuoroda į 8 straipsnio 3 dalies 3 punktą, kadangi keičiantis teisės aktui, gali keistis struktūrinė teisės akto dalis ir sąvoką vėl reikėtų keisti. Be to, sąvokoms nebūdingos blanketinės normos – nuorodos į teisės akto struktūrines dalis. Atsižvelgiant į pastabas, teikiama tokia sąvoka: „1.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis – prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo.“
5
dalyje siūlytina tikslinti smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens sąvoką ir paaiškinti mirusio asmens šeimos nario sampratą bei derinti šias sampratas su keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje artimai aplinkai priskirtais asmenimis, nes antraip gali kilti neaiškumų dėl smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens apibrėžties. Be to, siekiant aiškumo, siūlytina po žodžio „asmuo“ įrašyti žodžius „įskaitant vaiką“. Pritarti ŽTK klausymų metu aptarta, kad formuluotė dėl mirusio asmens šeimos nario sampratos nekorektiška ir tikslintina, nes ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo yra mirusiojo šeimos narys. Sąvoką siūloma apibrėžti taip:
„5. Smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo – asmuo, prieš kurį panaudotas
smurtas artimoje aplinkoje, arba dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens šeimos narys, kuris dėl to asmens mirties patyrė fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą, taip pat vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku, ir (ar) vaikas, gyvenantis artimoje aplinkoje, kurioje buvo smurtauta.“
9
specializuotos kompleksinės pagalbos centru gali būti akredituojamas tik viešąsias paslaugas teikiantis juridinis asmuo.
Atkreiptinas dėmesys, kad projektu nėra nurodoma, kad specializuotą kompleksinę pagalbą galėtų teikti tik viešieji juridiniai asmenys, akreditavimo minėtai paslaugai teikti galimybę išimtinai susiejant su viešųjų paslaugų teikimu. Pastebėtina, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalimi, viešoji paslauga apibrėžiama kaip pagal įstatymų ir (ar) viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus vykdoma šių subjektų prižiūrima veikla, kuria sukuriama valstybės ar savivaldybių garantuojama ir visuomenės nariams vienodai prieinama nauda. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą galėtų būti suteikiama tik viešąsias paslaugas jau teikiančiam asmeniui, tuo tarpu viešoji įstaiga (ar kitas juridinis asmuo), kurios veiklos pobūdis ir turimi materialieji bei žmogiškieji resursai atitiktų keičiamo įstatymo 16 straipsnio nustatytus reikalavimus, negalėtų kreiptis dėl akreditacijos, nes ji dar „neteikia viešųjų paslaugų“. Pastebėtina ir tai, kad viešuosius interesus tenkinančių paslaugų teikimas gali būti tik dalis juridinio asmens veiklos, todėl abejotina, ar toks siauras ratas juridinių asmenų, galinčių kreiptis dėl veiklos akreditacijos, yra proporcingas ir pagrįstas. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kodėl specializuotos kompleksinės pagalbos teikimas siejamas tik su juridiniu asmeniu, tuo tarpu akreditacijos galimybės juridinių asmenų padaliniams ar organizacijoms nėra.
Atsižvelgiant į tai siūlytina projekto nuostatas tikslinti, nustatant, jog teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą gali būti suteikiama Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusiam juridiniam asmeniui ar kitai organizacijai, jų padaliniui, kuris siekia teikti specializuotą kompleksinę pagalbą ir atitinka tam tikrus reikalavimus. Pritarti iš dalies Nuostata tikslintina, įtraukiant platesnį juridinių asmenų ratą. Tai turėtų būti tik akredituoti viešieji juridiniai asmenys, nes darbas reikalauja specialių žinių ir patyrimo, dirbama su smurtą patyrusiais asmenimis, tam tikra prasme ir jų sveikata, psichologine būkle. Atkreiptas dėmesys į akreditavimo reikalavimų sugriežtinimą. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
10
atsisakyti, nes joje nenustatomos jokios naujos teisės normos, o tik teikiama nuoroda į kitus įstatymus. Iškilus reikalui išaiškinti vienas ar kitas sampratas, būtų vadovaujamasi jau įtvirtintais teisės aiškinimo principais, kituose įstatymuose įtvirtinta terminija ir nesant nuorodų į tuos įstatymus. Tokia nuoroda būtų pateisinama tuo atveju, jeigu ta pati sąvoka keliuose įstatymuose yra apibrėžta skirtingai. Pritarti TTK klausymų metu pritarta šios dalies išbraukimui. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
principą, o 5 punkte – moterų ir vyrų lygybės principą.
Atsižvelgiant į tai, kad lygiateisiškumo principas nustato, jog visi asmenys, nepaisant jų lyties, turi lygias teises į apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotą kompleksinę pagalbą, dalyvauti smurto artimoje aplinkoje prevencijos veiklose, neaišku, kodėl kitame punkte yra atskirai išskirtas moterų ir vyrų lygybės principas. Nesuprantama, kodėl vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, planuojant apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims priemones, organizuojant mokymus asmenims, dirbantiems su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis, atsižvelgiama tik į skirtingus moterų ir vyrų poreikius, nes skirtingus poreikius gali turėti ir kiti asmenys, pvz., skirtingo amžiaus asmenys, asmenys su negalia ir pan. Pritarti Lyčių lygybė reiškia ne tik vienodų sąlygų moterims ir vyrams sudarymą, bet ir tikslingų priemonių taikymą siekiant pašalinti istoriškai susiformavusią nelygybę. Statistiškai moterys sudaro 80 proc. nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių asmenų. Todėl teikiant paslaugas reikia siekti ne skaitinės lyčių lygybės, o didesnio paslaugų pritaikomumo konkrečios grupės poreikiams, aiškiai suvokiant, kad vienos paslaugos yra labiau reikalingos moterims, o kitos – vyrams. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas turi įtvirtinti paslaugų pritaikomumo principą.
Siūloma formuluotė: „5) paslaugų pritaikomumo – vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, planuojant apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims priemones, organizuojant mokymus asmenims, dirbantiems su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis, taip pat mokytojams, pareigūnams, atsižvelgiama į skirtingus moterų, ir vyrų ir vaikų individualius poreikius, užtikrinamos moterų ir vyrų lygios galimybės gauti pagalbą; planuojant, užtikrinant pagalbą, atsižvelgiama į moterų diskriminacinę padėtį pagal patiriamo smurto artimoje aplinkoje mastą bei smurto lyties pagrindu pobūdį;“
7
„asmens įgalinimas“ turinį. Pritarti Patikslinama įstatymo 3 straipsnio 7 dalies formuluotė: „objektyviai vertinti situaciją dėl galimai patiriamo smurto ar smurto pavojaus ir priimti savarankiškus sprendimus“. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
8
tikslinti nuostatą „<...> atvejus, kai tokią informaciją reikalauja pateikti įgaliotos institucijos ar įstaigos, kiti teisę gauti šiuos duomenis turintys asmenys“. Šiame punkte vietoj žodžio „įgaliotos“ siūlytina įrašyti „kompetentingos“, nes palikus siūlomą formuluotę galima būtų suprasti, kad institucijos ar įstaigos, kurios turi teisę gauti aptariamą informaciją įstatymų nustatyta tvarka dar turėtų gauti ir įgaliojimus. Jeigu nuostata nebūtų patikslinta, reikėtų nustatyti kas ir kam tokius įgaliojimus gali suteikti. Pritarti
2021-11-12 II 9.
Keičiamo įstatymo II skyriaus pavadinime reikėtų atsisakyti žodžio „ATSAKINGŲ“, nes kiekviena institucija yra atsakinga už jai nustatytas kompetencijas. Pritarti
institucijų ir įstaigų kompetenciją smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo srityse. Atsižvelgiant į tai, straipsnio nuostatas reikėtų tikslinti, apibrėžti tik kompetencijas ir atsisakyti kompetencijas įgyvendinančių nuostatų (pavyzdžiui, „rengia ir priima teisės aktus“). Nepritarti Nėra pakankamai aiški pastaba, projekte laikomasi išsamaus kompetencijų aprašymo principo ir institucijų vykdomų veiksmų detalizavimo, siekiant aiškumo ir konkretumo. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
11
siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija formuoja valstybės apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama. Šį punktą reikėtų patikslinti ir nurodyti ką organizuoja ir koordinuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Nepritarti Aukščiau nurodoma, kad ministerija organizuoja ir koordinuoja valstybinės politikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims įgyvendinimą. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
12 12.
Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, pagal kurią Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims organizavimo, diskutuotina. Galima preziumuoti, kad pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą, valstybės apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims politikos priemonių įgyvendinimą organizuoja ir koordinuoja ministerija. Neaišku, kokiu tikslu ministerija turėtų teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims organizavimo, nes Vyriausybei tokia funkcija nėra nustatyta. Pritarti Atsižvelgiant į būtiną tarp institucinio bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo būtinybę ne vienos ministerijos kompetencijų lauke, užtikrinant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, manytina, kad tikslinga teikti pasiūlymus Vyriausybei, taip užtikrinant politikos koordinavimo ir kontrolės veikimą tarpministeriniu lygmeniu. Tačiau nuostata gali būti tobulintina, nurodant, kad teikia pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
14
nustatyti, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija įgalioja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžią įstaigą akredituoti specializuotą kompleksinę pagalbą ir sudaryti sutartį su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga dėl lėšų specializuotai kompleksinei pagalbai teikti skyrimo.
Pažymėtina, kad vykdyti tam tikrą veiklą paprastai akredituojamos įstaigos ar kiti juridiniai asmenys, jų padaliniai, todėl nuostatą, pagal kurią būtų akredituojama pagalba reikėtų tikslinti. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punktą reikėtų tikslinti atsižvelgiant į tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžios įstaigos veikia pagal jų veiklą reguliuojančius nuostatus ar kitus teisinį statusą apibrėžiančius aktus, būtent veiklą reguliuojančiuose aktuose turi būti nustatyta įstaigos kompetencija ex officio suteikti įstaigoms akreditaciją teikti specializuotą kompleksinę pagalbą. Pažymėtina, kad įgaliojimas, kaip teisę atstovauti kitam asmeniui patvirtinantis dokumentas, galėtų būti įtvirtintas tuo atveju, jeigu nurodyta įstaigos veiklos akreditavimo funkcija būtų nustatyta pačiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, o pastaroji įgaliotų ją atlikti pavaldžią ar kitą įstaigą. Pritarti Tikslinama formuluotė: „4) įgalioja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžią įstaigą akredituoti specializuotą kompleksinę pagalbą ir sudaryti sutartį su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga dėl lėšų specializuotai kompleksinei pagalbai teikti skyrimo;“. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
14 14.
Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos dėl teisės sudaryti sutartį su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga dėl lėšų specializuotai kompleksinei pagalbai teikti skyrimo reikėtų atsisakyti, nes valstybės ir savivaldybių biudžetų, kitų valstybės sudaromų lėšų fondų sudarymo ir lėšų naudojimo teisiniai santykiai nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas, siūloma nuostata iš esmės nedera su galiojančia valstybės biudžeto lėšų naudojimo tvarka. Pritarti Tikslinama formuluotė: „4) įgalioja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžią įstaigą akredituoti specializuotą kompleksinę pagalbą ir sudaryti sutartį su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga dėl lėšų specializuotai kompleksinei pagalbai teikti skyrimo;“. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
punktuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai siūlomos nustatyti viešosios nuomonės tyrimų ir mokslinių tyrimų smurto artimoje aplinkoje tema, mokymų ir kvalifikacijos tobulinimo kursų organizavimo, informacijos apie mokymų smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo, statistinių duomenų rinkimo organizavimo funkcijos diskutuotinos, nes šios funkcijos nėra politiką formuojančių institucijų kompetencijos sritys. Pritarti iš dalies Suderinus su ministerijos atstovais, tikslinamos formuluotės. 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte
„organizuoja“ keičiama į „inicijuoja ir finansuoja“. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
31
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija „koordinuoja asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims“.
Neaišku, kokia forma turėtų pasireikšti sveikatos paslaugų teikimo „koordinavimas“. Pastebėtina, kad pagal Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnį, Sveikatos apsaugos ministerija nustato Sveikatos priežiūros mastą pagal Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos veiklos organizavimo ir sveikatos priežiūros paslaugų lygius. Pritarti „Koordinuoja“ keičiama į „užtikrina“. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
32
apsaugos ministerijos pareigą organizuoti visuomenės sveikatos biurų darbuotojų (tiesiogiai dirbančių su gyventojais) mokymus smurto artimoje aplinkoje atpažinimo, prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo temomis. Neaišku, kodėl nei šiame, nei kituose straipsniuose nėra minimos biudžetinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, kurių steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija, ir kurios pagal Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 7 straipsnį vykdo visuomenės psichikos sveikatos priežiūrą, psichikos ir elgesio sutrikimų profilaktiką ir stebėseną (monitoringą), organizuodamos koordinuotą, multidisciplininę, kompleksinę profilaktikos, gydymo bei psichosocialinės reabilitacijos ir reintegracijos sistemą psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems asmenims ir jų šeimoms, užtikrindamos tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą vykdant programas, skirtas smurto, prievartos, patyčių, agresijos šeimoje, darbe bei visuomenėje. Pritarti iš dalies Pagal Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą ši nuostata aktuali savivaldos sveikatos biurams, kurių funkcija tiesiogiai susijusi su smurto prevencija.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nacionalinės įstaigos savo darbuotojų kvalifikaciją kelia pagal poreikį, priklausomai nuo darbo pobūdžio. Siūloma formuluotė: „2) koordinuoja ir kontroliuoja visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, kurios pagal kompetenciją organizuoja moksliniais įrodymais ir gerąja praktika pagrįstus asmens sveikatos priežiūros specialistų, savivaldybių visuomenės sveikatos biurų darbuotojų (tiesiogiai dirbančių su gyventojais) mokymus smurto artimoje aplinkoje atpažinimo, prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo temomis, veiklą.“
4
vidaus reikalų ministerijai organizuoti statistinių duomenų apie nusikalstamas veikas, susijusias su smurtu artimoje aplinkoje, bei asmenis, dėl kurių priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, rinkimą ir analizę. 18.1 Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamo įstatymo projekto lieka neaišku, kokios nusikalstamos veikos būtų laikomos susijusiomis su smurtu artimoje aplinkoje. Manytina, jog orientacinis tokių nusikalstamų veikų sąrašas galėtų būti sudaromas remiantis BK specialiosios dalies straipsniais, kuriuose numatoma pareiga pradėti ikiteisminį tyrimą nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių (BK 140, 145, 148, 148¹, 149, 150, 151, 165 straipsniai), tačiau pastebėtina, kad ir šie BK specialiosios dalies straipsniai nepilnai atspindi, kokios veikos gali būti padaromos smurtaujant artimoje aplinkoje[¹].
Tiksliai identifikuoti tokių veikų nepadeda ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio
formuluojamas itin plačiai ir iš esmės apima gerokai platesnį veikų sąrašą negu tas, kuris įtvirtintas BK. 18.2. Taip pat svarstytina, ar pareiga rinkti bei analizuoti statistinius duomenis apie asmenis, dėl kurių priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, formuluojama ne per siaurai. Pažymėtina, kad sisteminė Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 4 dalies ir BK straipsnių, reglamentuojančių atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, analizė leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymo faktą teismas savo baigiamajame procesiniame sprendime iš esmės pripažįsta ir tada, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar aptariama pareiga neturėtų apimti ir tokių atvejų. Priešingu atveju, keltina abejonė dėl to, ar Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos renkami bei analizuojami duomenys sudarytų pakankamas prielaidas kiek įmanoma tiksliau nustatyti realias smurto artimoje aplinkoje paplitimo tendencijas. Pritarti iš dalies Siūloma formuluotė: „4.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija organizuoja statistinių duomenų apie apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio (toliau – apsaugos nuo smurto orderis) skyrimą, užregistruotas nusikalstamas veikas, susijusias su smurtu artimoje aplinkoje, nukentėjusius nuo smurto artimoje aplinkoje asmenis ir asmenis, kurių atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, ar priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis ar teismo sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, susijusios su smurtu artimoje aplinkoje (nurodomas asmenų skaičius pagal lytį, amžių, išsilavinimą, gyvenamąją vietą), rinkimą ir analizę.”
6
tarnyba turėtų organizuoti baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose – vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka, kai asmeniui yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis padarius nusikalstamą veiką artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Toks teisinis reguliavimas sistemiškai nederėtų su BK ir BPK nuostatomis, kadangi baudžiamojo poveikio priemonės gali būti paskiriamos ne tik tada, kai yra priimamas apkaltinamasis teismo nuosprendis, bet ir tada, kai, pvz., yra priimamas nuosprendis nutraukti baudžiamąją bylą esant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindams (BK 67 straipsnio 2 dalis, BPK 303 straipsnio 4 dalis). Dėl to siūlytina keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nenurodyti konkrečios teismo procesinio sprendimo rūšies. Pritarti Siūloma formuluotė: „6.
Lietuvos probacijos tarnyba organizuoja baudžiamojo poveikio priemones – asmenų, dėl kurių priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis padarius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, dalyvavimo smurtinį elgesį artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, keičiančiose programose – vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka.“
6
įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje vietoje nusikalstamų veikų artimajam giminaičiui ar šeimos nariui turėtų būti akcentuojamos nusikalstamos veikos, turinčios smurto artimoje aplinkoje požymių. Pritarti Siūloma formuluotė: „6. Lietuvos probacijos tarnyba organizuoja baudžiamojo poveikio priemones – asmenų, dėl kurių priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis padarius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, dalyvavimo smurtinį elgesį artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties lyties pagrindu, keičiančiose programose – vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka.“
82
neišduoda leidimo laikyti ar leidimo nešiotis ginklus arba jį panaikina asmenims, dėl kurių priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje. Pastebėtina, kad nurodytame punkte kalbama tik apie apkaltinamuosius teismo nuosprendžius, tačiau Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas ir tais atvejais, kai asmuo dėl tam tikrų nusikalstamų veikų yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kaip jau minėta, atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės apkaltinamasis teismo nuosprendis nėra priimamas, todėl keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 2 punktas turėtų būti tikslinamas. Pritarti
82
neišduoda leidimo laikyti ar leidimo nešiotis ginklus arba jį panaikina inter alia apsaugos nuo smurto orderį gavusiems asmenims <...> Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme leidimo laikyti ar leidimo nešiotis ginklus suteikimo/panaikinimo tvarkos apsaugos nuo smurto orderio skyrimo atveju nėra įtvirtinta, todėl minėtas įstatymas sistemiškai turėtų būti pildomas. Pritarti iš dalies Ne šio įstatymo dalykas, tačiau, siekiant aiškumo ir įstatymų suderinamumo, siūlytina taisyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą.
TTK pastebėjimu, nors šiuo metu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme ir neįvardytas pagrindas – apsaugos nuo smurto orderio išdavimas, tačiau sistemiškai įvertinus visą įstatymą, orderio išdavimo atvejį galėtų apimti galiojančios redakcijos kelių straipsnių nuostatos: Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokie asmenys nelaikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis:<...>2 dalis: <...>
12) kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per metus pakartotinai padarė teisės pažeidimą;
13) kuriam leidimo nešiotis ginklus, leidimo laikyti ginklus galiojimas buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio 2 dalyje, išskyrus šios dalies 9 punktą, ar kitų įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat už kitus ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai. 40 straipsnis. Leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus galiojimo panaikinimas
punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas: <...>
straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 9 punktą, numatytoms sąlygoms;
kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policijos įstaiga nurodo leidimo galiojimo panaikinimo motyvus;
122 23.
Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 12 dalies 2 punkte siūloma įtvirtinti savivaldybės vykdomosios institucijos pareigą bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis, tačiau nei iš šio, nei iš kitų projekto straipsnių neaišku, kokia forma turėtų būti vykdomas bendradarbiavimas. Projektas tikslintinas, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti Siūloma formuluotė: „2) bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios rengia ir vykdo smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo programas, prisidėdamos pagal kompetenciją prie programų rengimo ir įgyvendinimo.“ Savivaldybės vykdomosios institucijos kompetencijos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje išdėstytos kituose 4 straipsnio
124
papildyti, nustatant, kad savivaldybės vykdomoji institucija ne tik organizuoja socialinių paslaugų teikimą, bet ir kontroliuoja jų kokybę, kaip tai nustatyta Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 12 punkte. Pritarti Papildyta: „ir kontroliuoja šių paslaugų jų kokybę“. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
126
savivaldybės vykdomoji institucija rengia programas (mokymus) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių darbuotojams. Nuostata kelia abejonių. Pastebėtina, kad Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba yra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jos įgaliotų tarnautojų sudėtį tvirtina, kvalifikacinius reikalavimus nustato ir tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Nepritarti Ministerija ir toliau nustatys kvalifikacinius reikalavimus, tačiau svarbu, kad VVTĮT darbuotojai veiktų solidariai su kitais savivaldybės darbuotojais, būtų integrali vietos bendruomenės dalis, todėl tokia mokymų tvarka tikslinga. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
127
nuostata, įpareigojančia savivaldybės vykdomąją instituciją nurodytame punkte numatytą sąrašą paskelbti viešai ir nustatyti, kur toks sąrašas turėtų būti skelbiamas. Pritarti Papildyta nuostata „skelbia šį sąrašą Teisės aktų registre bei savivaldybės administracijos interneto svetainėje“. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje tarybos teisinį statusą. Šio straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią Vyriausybė tvirtina Tarybos nuostatus ir institucinę Tarybos sudėtį reikėtų tikslinti, atsižvelgiant į tai, kad pagal šio straipsnio 1 dalį, Taryba veiktų prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, todėl Tarybos steigėju turėtų būti nurodyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tuo pačiu steigėjas turėtų tvirtinti Tarybos nuostatus ir institucinę Tarybos sudėtį. Pritarti
1
kas turi būti įtraukti į Komisijos sudėtį, reikėtų atsisakyti, nes Komisija turėtų būti sudaroma atsižvelgiant į konkrečioje savivaldybėje aktualius klausimus.
Pažymėtina ir tai, kad pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, Komisija teiktų pasiūlymus dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje politikos įgyvendinimo ir kitais klausimais, kurių teikimas galėtų būti nesuderinami su kai kurių Komisijos narių einamomis pareigomis (pavyzdžiui, prokurorų). Be to, abejotinas siūlymas nustatyti alternatyvą – sudaryti Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisiją arba savivaldybės administracijos darbuotojui priskirti smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo politikos įgyvendinimo koordinavimo funkcijas. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos Komisijos ir 3 dalyje nurodytos savivaldybės administracijos darbuotojo funkcijos nėra tapačios. Be to, neaišku, kokius įgaliojimus galėtų turėti savivaldybės administracijos darbuotojas, kad realiai įgyvendintų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo politikos įgyvendinimo koordinavimo funkciją, atsižvelgiant į tai, kad pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikia skirtingo teisinio statuso subjektai. Pritarti Socialinių reikalų ir darbo komitetas yra nurodęs, kad klausimas suderintas su Lietuvos savivaldybių asociacija, siekiant numatyti galimybę pasirinkti apsaugos nuo smurto artimoje politikos įgyvendinimo modelį pačioms savivaldybėms, tačiau dėl įstatymo nuostatų įgyvendinimo vienodumo tikslinga, kad egzistuotų vienas modelis. Registruotas analogiškas Seimo narių siūlymas, kuriam siūloma pritarti. 29.
1
smurto orderio skyrimo pagrindų koncepciją, pagal kurią šis orderis galėtų būti skiriamas turint duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje su sąlyga, kad jų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, yra abejotina. Pažymėtina, kad Lietuvos baudžiamajame procese ikiteisminis tyrimas iš esmės turi būti pradedamas esant minimalaus tikėtinumo ir minimaliam kiekiui nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių[²]. Tai suponuoja, kad turint duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje ikiteisminis tyrimas turėtų būti pradedamas visais atvejais (žinoma, jeigu toks smurtas atitinka bent vienos BK aprašytos nusikalstamos veikos sudėties požymius). Taigi abejotina, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra suderinamas su pamatinėmis baudžiamojo proceso taisyklėmis. Atitinkamai, kyla abejonių ir dėl to, ar įstatymo projekte numatomas materialusis apsaugos nuo smurto orderio skyrimo pagrindas – duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje turėjimas – nesukurtų situacijų, kai vietoje ikiteisminio tyrimo pradėjimo policijos pareigūnas kaip alternatyvą pasirinktų apsaugos nuo smurto orderio skyrimą. Tokiu atveju smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens teisinė apsauga būtų ne padidinta, o kaip tik sumažinta, kadangi baudžiamasis procesas įgalina valstybę taikyti gerokai daugiau priemonių, skirtų apsaugoti nuo gresiančio pavojaus. Kita vertus, jeigu turėdami duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje policijos pareigūnai pirmenybę teiktų ikiteisminio tyrimo pradėjimui, tuomet neaišku, ar praktikoje apsaugos nuo smurto orderis apskritai būtų taikomas. Pritarti Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies formuluotė siūloma patikslinti pagal papildomo Teisės ir teisėtvarkos komiteto bei Seimo narių pateiktus siūlymus: „1.
Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, jei yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje arba jei yra pagrįstų duomenų, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, tačiau tų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
8
smurto orderis ribotų smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens konstitucines teises, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais. 30.1. Remiantis keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, šį orderį ne ilgiau kaip
aiškinamajame rašte nurodoma, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį tokio pobūdžio orderiai skiriami policijos pareigūno sprendimu, yra būdingas ir kitoms Europos valstybėms. Tačiau įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra aptarti klausimai, susiję su policijos pareigūnų statusu tose valstybėse, kuriose policijos pareigūnai turi tokią teisę – pvz., nėra aišku, koks turi būti apsaugos orderį skiriančio pareigūno laipsnis, išsilavinimas ir pan.[³] Be to, pačiame įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad yra ir valstybių, kur tokio pobūdžio orderius skiria ne policijos pareigūnas, o prokuroras (Belgija). Taigi diskutuotina, ar teikiamame įstatymo projekte numatomas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį galintis skirti subjektas – policijos pareigūnas – šiuo atveju yra tinkamas.
Jei visgi būtų apsispręsta pritarti projekto rengėjų siūlymui teisę skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį suteikti policijos pareigūnams, tuomet, mūsų nuomone, konstitucinių asmens teisių apsaugą geriau garantuotų toks teisinis reguliavimas, pagal kurį apsaugos orderius galėtų skirti ne bet kurie, o tik tam tikrus specialius reikalavimus atitinkantys ir tam reikalingą kompetenciją turintys policijos pareigūnai. 30.2. Diskutuotina, ar keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje neturėtų būti konkrečiai įvardintas smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos laipsnis, kuriam esant būtų pagrindas paskirti apsaugos nuo smurto orderį. Atsižvelgiant į apsaugos nuo smurto orderiu sukuriamų suvaržymų esmę (draudimas patekti į savo namus gali būti vertinamas kaip žmogaus teisių pažeidimas), manytina, kad toks orderis neturėtų būti skiriamas esant net pačiai menkiausiai rizikai, kad asmuo ateityje gali smurtauti[⁴]. Kita vertus, keltina prielaida, jog šis laipsnis galimai būtų nustatytas keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje minimuose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro tvirtinamuose smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijuose, tačiau abejotina, ar toks teisinis reguliavimas būtų suderinamas su Konstitucinio Teismo formuojama doktrina, pagal kurią su asmens teisių ribojimais susiję klausimai turi būti reguliuojami ne poįstatyminiuose teisės aktuose, o įstatymuose (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. kovo 24 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). 30.3 Iš projekto nuostatų neaišku, kieno iniciatyva gali būti paskirtas apsaugos nuo smurto orderis.
Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas, galima daryti išvadą, jog apsaugos nuo smurto orderis gali būti paskirtas policijos pareigūno iniciatyva smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui to neprašant ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui šiame procese nedalyvaujant. Manytume, jog siekiant aiškumo, projekto 8 straipsnio 2 dalyje reikėtų nustatyti, kokiais atvejais apsaugos nuo smurto orderis gali būti paskirtas ex parte ir ex officio. 30.4. Iš siūlomo reguliavimo neaišku, kokius veiksmus turi atlikti policijos pareigūnas, kokias teises turi konflikto šalys (pvz., ar policijos pareigūnas turi nuvykti į įvykio vietą, ar turi išklausyti konflikto šalis, kartu su jomis gyvenančių asmenų nuomonę). Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo formuojamą doktriną, pagal kurią su asmens teisių ribojimais susiję klausimai turi būti reguliuojami ne poįstatyminiuose teisės aktuose, o įstatymuose (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. kovo 24 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), manytina, kad smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijai ir asmenų teisės ir pareigos vertinant pavojaus riziką turėtų būti nustatyti įstatyme. Šiame kontekste pastebėtina, kad kitų valstybių įstatymuose, reguliuojančiuose apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, yra nustatomos tokio skyrimo procedūros.[⁵] Pritarti iš dalies Siekiant tarpusavyje derinti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens apsaugos poreikį bei smurto artimoje aplinkoje riziką keliančio asmens konstitucines teises, po klausymų papildomame Tesės ir teisėtvarkos komitete parengtas kompromisinis apsaugos nuo smurto orderio skyrimo ir apskundimo mechanizmas, įtvirtintas šio įstatymo 8 ir 9 straipsniuose.
Pagal šį modelį, apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, atlikęs smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimą pagal patvirtintus kriterijus. „Vientiso“ apsaugos nuo smurto orderio skyrimo mechanizmas be poreikio tokį orderį pratęsti maksimaliai apsaugo smurto artimoje aplinkoje riziką patiriančio asmens interesus, nes nėra sukeliama antrinio traumavimo rizika dėl pakartotinio smurto rizikos vertinimo. Tuo tarpu smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens konstitucinės teisės užtikrinamos sudarant galimybę teismui apskųsti skirtą apsaugos nuo smurto orderį nuo šio orderio skyrimo momento iki jo galiojimo pabaigos. Pagal įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintus skundo nagrinėjimo terminus, apylinkės teismas turės galimybę nepagrįstą orderį panaikinti per 96 val. Be to, skundą parengs ir teismui teiks policijos įstaiga, todėl sudaroma galimybė apsaugos nuo smurto orderį apskųsti teismui maksimaliai paprastai ir nesudėtingai, t. y. remiantis skundo pateikimu orderį skyrusiai policijos įstaigai. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
neaišku, koks galėtų būti minimalus policijos pareigūno paskirto apsaugos nuo smurto orderio galiojimo terminas.
Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jis galėtų būti skiriamas „ne ilgiau kaip 72 valandoms”, o to paties straipsnio 3 dalyje – kad 72 valandoms, t. y. nebelieka formuluotės „ne ilgiau kaip”. Be to, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje specializuotos kompleksinės pagalbos centrai įpareigojami atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki apsaugos nuo smurto orderio galiojimo termino pabaigos, jei yra smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens sutikimas, kad toks vertinimas būtų atliktas, todėl akivaizdu, jog apsaugos nuo smurto orderis net teoriškai negalėtų būti skiriamas trumpiau nei 48 valandoms. Siūlytina šį aspektą aiškiai reglamentuoti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje. Pritarti Pagal siūlomą apsaugos nuo smurto orderio skyrimo modelį, apsaugos nuo smurto orderis skiriamas 15 dienų laikotarpiui. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
7
nustatyta Policijos kompetencija spręsti dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo, tuo tarpu keičiamo įstatymo 8 straipsnyje subjektu, skiriančiu apsaugos nuo smurto orderį, yra įvardijamas policijos pareigūnas, o ne Policija. Be to, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad tuo atveju jei apsaugos nuo smurto orderį reikia skirti ilgesniam terminui, nei nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, ir dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens nepradedamas ikiteisminis tyrimas, apsaugos nuo smurto orderį skyręs policijos pareigūnas ne vėliau nei per 48 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo dienos turi kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo.
Taigi vadovaujantis keičiamo įstatymo nuostatomis, dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo turi kreiptis tas pats orderį išdavęs policijos pareigūnas. Nuostatos, pagal kurią tam tikrus veiksmus gali atlikti tik orderį skyręs policijos pareigūnas, reikėtų atsisakyti, nes toks policijos pareigūnų funkcijų suvaržymas nėra pagrįstas. Be to, galėtų kilti tokių reikalavimų įgyvendinimo neaiškumų, pavyzdžiui, jeigu orderį skyręs pareigūnas susirgtų, nutrauktų tarnybą. Atkreiptinas dėmesys, kad dalis policijos pareigūnų, galinčių skirti apsaugos nuo smurto orderius, dirba pagal pamainų grafikus, todėl iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip tokiu atveju, kai orderį skyręs policijos pareigūnas kitas dvi paras nedirbtų, praktikoje būtų įgyvendinama nuostata „apsaugos nuo smurto orderį skyręs policijos pareigūnas ne vėliau nei per 48 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo dienos turi kreiptis į apylinkės teismą“. Pritarti Pagal TTK suformuluotus siūlymus, apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, jei jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Policijos pareigūnas apie skirtą apsaugos nuo smurto orderį nedelsdamas informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą bei specializuotos kompleksinės pagalbos centrą.
Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip vykdomas apsaugos nuo smurto orderis. Policijos pareigūno sprendimas skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti per 15 dienų gali būti skundžiamas apylinkės teismui. Skundą gavusiame policijos įtaigos padalinyje sprendimai priimami per 48 val. Policijos įstaigos padalinys, gavęs skundą dėl sprendimo skirti ir (ar) neskirti apsaugos nuo smurto orderį, apie gautą skundą elektroninio ryšio priemonėmis nedelsiant informuoja specializuotą kompleksinės pagalbos centrą. Policijos įstaigos padalinys gautą skundą, kartu su visa policijos apie įvykį turima informacija tą pačią dieną elektroninėmis ryšio priemonėmis perduodamas apylinkės teismui. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
8
apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo klausimą nagrinėtų vadovaudamasis BPK nuostatomis. Vis tik iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra visiškai aišku, kokį procesinį statusą teisminio nagrinėjimo metu turėtų turėti smurto pavojų patiriantis asmuo ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo (pvz., galbūt nukentėjusiojo ir įtariamojo). Atsižvelgti Pagal TTK siūlymus, apskritai atsisakoma smurto orderio pratęsimo. Įstatymo 9 str. 11 d. nurodyta, kad skundai dėl apsaugos nuo smurto orderio, pateikti apylinkės ar apygardos teismui, tiek kiek nesureguliuota šio įstatymo proceso normomis, nagrinėjami Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Prokuroro dalyvavimas tokio pobūdžio bylose nėra numatomas. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
8 34.
Remiantis keičiamo įstatymo 8 straipsnio 8 dalimi, apylinkės teismas, nusprendęs nepratęsti apsaugos nuo smurto orderio, neturėtų teisės jo panaikinti dar prieš pasibaigiant keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytam jo galiojimo terminui („Jei apylinkės teismas nepratęsia apsaugos nuo smurto orderio, jis nenustoja galioti, kol nesibaigia šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas”). Taigi teismas iš esmės negalėtų panaikinti šio orderio taikymo net ir tais atvejais, kai būtų nustatyta, kad policijos pareigūnas jį paskyrė nesant teisės aktuose numatytų pagrindų. Manytina, kad tokia įstatyminė nuostata nepagrįstai apribotų konstitucinę teismo funkciją – vykdyti teisingumą. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, jog negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų neleidžiama teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą; antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, taip pat nuo konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Pritarti Pagal TTK siūlymus, šios nuostatos atsisakoma. Įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje nurodoma, kad jeigu apsaugos nuo smurto orderio skyrimas apskųstas teismui ir teismas, įvertinęs orderio skyrimo teisėtumą, panaikina orderį anksčiau, negu sueina
priėmimo momento. Tokia galimybė numatoma tiek apylinkės, tiek apygardos teismui. 35.
1
mechanizmas, pagal kurį skundus dėl policijos pareigūno sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti nagrinėtų policijos įstaigos vadovas, nesukeltų praktinių įstatymo taikymo problemų. Antai įmanoma, kad apsaugos nuo smurto orderį skyręs policijos pareigūnas kreiptųsi į apylinkės teismą dėl orderio pratęsimo ir tuo pačiu metu asmuo, kuriam paskirtas orderis, policijos pareigūno sprendimą skirti orderį skųstų policijos įstaigos vadovui. Tokiu atveju galėtų susidaryti dviprasmiška situacija, kai tuo pačiu metu teismas priimtų sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderio galiojimą, o policijos įstaigos vadovas – sprendimą panaikinti orderį. Siekiant to išvengti, svarstytina galimybė keičiamo įstatymo 9 straipsnį koreguoti, jame įtvirtinant teisę skųsti policijos pareigūno sprendimus tiesiogiai apylinkės teismui. Pritarti Suvestinėje įstatymo redakcijoje dviprasmybė pašalinta numačius, kad policijos pareigūnas gali skirti apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui (nenumatant pratęsimo galimybės), o policijos pareigūno sprendimai, esant poreikiui, tiesiogiai skundžiami apylinkės teismui. 36. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
orderis policijos pareigūno gali būti skiriamas ne ilgiau nei 72 valandoms. Atsižvelgiant į tai, abejotinas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1-4 dalyse numatyto apsaugos nuo smurto orderio apskundimo mechanizmo veiksmingumas.
Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo ir (ar) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo policijos pareigūno sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti gali skųsti policijos įstaigos, kurioje policijos pareigūnas tarnauja, vadovui per 24 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (atsisakymo skirti apsaugos nuo smurto orderį). Sprendimas dėl šio skundo gali būti priimamas per 24 valandas, o sprendimo įteikimui numatoma dar 12 valandų. Taigi asmuo, nesutinkantis su policijos įstaigos vadovo sprendimu, šio sprendimo apskundimui teisme turi tik 12 valandų. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad skundas apylinkės teisme rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo gavimo dienos. Taigi vadovaujantis keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1-4 dalyse numatyta apsaugos nuo smurto orderio apskundimo tvarka, dažnu atveju skundą priėmus nagrinėti teisme nebelieka paties skundo objekto, nes sueina keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatytas jo galiojimo terminas. Atsižvelgiant į tai abejotina, ar apsaugos nuo smurto orderio apskundimo tvarka ir terminai būtų realiai pritaikomi praktikoje. Pritarti Pagal TTK siūlymus, Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad apsaugos nuo smurto orderio skyrimas arba neskyrimas per 15 dienų (t. y. visą orderio galiojimo laiką) gali būti skundžiamas apylinkės teismui. Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad skundą gavęs policijos įstaigos padalinys sprendimą netenkinti skundo priima per 48 valandas.
Tokiu atveju gautas skundas, kartu su visa policijos apie įvykį turima informacija tą pačią dieną elektroninėmis ryšio priemonėmis perduodamas apylinkės teismui. Pagal įstatymo 9 straipsnio 8 ir 9 dalis, apylinkės teismas skundą išnagrinėja per dvi darbo dienas nuo jo gavimo. Praktikoje tai reiškia, kad nuo apskundimo momento iki pirmos instancijos teismo sprendimo, kuriuo pagal įstatymo 8 straipsnio 8 dalį gali būti stabdomas apsaugos nuo smurto orderis, praeis nuo 96 val. iki 144 val. (jei skundas apylinkės teismui bus pateiktas ne darbo dienomis, pvz., penktadienį po darbo valandų). Taigi situacijos, kai skundą priėmus nagrinėti tesime, nebeliks paties skundo objekto, t. y. apsaugos nuo smurto orderio, susiklostys tik tada, kai skundas teismui bus teikiamas tik antroje apsaugos nuo smurto orderio galiojimo termino pusėje. Tokiu atveju aktuali 9 straipsnio 13 dalis, numatanti, kad Apylinkės ar Apygardos teismui priimant sprendimą dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo, turi būti išspręstas ir klausimas dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens patirtų išlaidų, susijusių su apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų vykdymu, atlyginimo. 37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
lieka neaišku, ar apylinkės teismo sprendimas galėtų būti skundžiamas aukštesniajam teismui. Pritarti Pagal TTK siūlymus, apskundimo galimybė apygardos teismui įtvirtinta įstatymo 9 straipsnio 10 dalyje. 38. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6
38Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalis tobulintina šiais aspektais:
38.1.
Formuluotėje „priima sprendimą atmesti skundą arba palikti galioti apylinkės teismo sprendimą” vietoje žodžio „arba” turėtų būti įrašytas žodis „ir”, nes sprendimas atmesti skundą tuo pačiu reikštų, kad yra paliekamas galioti apylinkės teismo sprendimas. 38.2. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šios išvados 34 pastaboje, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje neturėtų būti nustatyta galimybė aukštesniajam teismui panaikinti apylinkės teismo sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį. 38.3. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje numatomas teisinis reguliavimas suponuoja, kad skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas neturėtų teisės pratęsti apsaugos nuo smurto orderio galiojimo, jeigu prieš tai apylinkės teismas šio orderio galiojimą būtų pratęsęs trumpesniam nei 12 kalendorinių dienų terminui. Diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas dera su keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje deklaruojama įstatymo paskirtimi – užtikrinti kiekvieno asmens apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje. Pritarti Pagal TTK siūlymus, skundo nagrinėjimo Apylinkės ir Apygardos teismuose tvarka reglamentuojama įstatymo 9 straipsnio 1, 2, 3, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 13 dalyse. 39. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens teisę būti išklausytam tiesiogiai ar per atstovą, taip pat šių asmenų teisę nesusitikti su smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiu asmeniu vienose įvykį tiriančių teisėsaugos institucijų patalpose, jeigu tai įmanoma. Pritarti Tai labai svarbios smurtą arba smurto riziką patiriančių asmenų teisės. Įstatymo 10 straipsnio 1 dalis papildyta 6 ir 7 punktais. 40. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 40.
Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje akcentuojama, kad ikiteisminis tyrimas esant smurtui artimoje aplinkoje turėtų būti atliekamas kuo greičiau. Neaišku, kokią pridėtinę vertę kuria toks teisinis reguliavimas, kadangi BPK
ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai atskleisti nusikalstamas veikas. Greitumo principas pabrėžiamas ir BPK 172 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Kita vertus, BPK 1 straipsnio 1 dalyje kaip baudžiamojo proceso tikslai įvardijami ir kiti momentai – pvz., tinkamas įstatymo pritaikymas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Neaišku, koks yra šių BPK 1 straipsnio 1 dalyje akcentuojamų baudžiamojo proceso tikslų santykis su minėtuoju keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatomu teisiniu reguliavimu. Be to, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „nusikalstamos” įrašytini žodžiai „galimai padarytos”. Pritarti Patikslinta įstatymo 12 straipsnio 1 dalies formuluotė: „1. Gavę skundą, pareiškimą ar pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka užfiksuoja smurto artimoje aplinkoje įvykį ir, nustatę padarytos nusikalstamos veikos požymių, pradeda ikiteisminį tyrimą, imasi priemonių, kad jis kuo greičiau būtų atliktas, užtikrinta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens apsaugą.
[...]“
2
keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje žodį „įvykdytos” keisti į „padarytos”. Pritarti Patikslinta įstatymo 12 straipsnio 2 dalies formuluotė: „2.
Jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo kreipiasi į prokurorą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, skundas, pareiškimas ar pranešimas dėl galimai įvykdytos padarytos nusikalstamos veikos nagrinėjamas Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka.“
3
informacijos perdavimą) nustatytos policijos pareigūnui ar prokurorui. Siekiant aiškiai apibrėžti straipsnyje nurodytų institucijų ir pareigūnų pareigas, reikėtų nustatyti vieną subjektą, kuriam pavedamos nurodytos funkcijos. Nepritarti Gali būti kreiptasi tiesiogiai ne tik į policijos pareigūną, bet ir į prokurorą. 43. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
smurto orderį, be priežiūros liktų vaikas, policijos pareigūnai nedelsdami apie tai elektroninių ryšių priemonėmis praneša Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotiems teritoriniams skyriams. Pastebėtina, kad policijos pareigūnų pareiga informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, jau yra nustatyta keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 3 punkte.
Šiame kontekste pastebėtina, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad policijos pareigūnai, turintys darbo su nepilnamečiais kompetenciją, įvykio vietoje nustatę vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, privalo nedelsdami imtis veiksmų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui užtikrinti ir apie įvykį nedelsdami informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių. Atsižvelgiant į tai, siūlytina policijos pareigūnų pareigą informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių apie vaiko buvimą nesaugioje aplinkoje (jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta) sieti su tokio fakto nustatymu atvykus į įvykio vietą, o ne su apsaugos nuo smurto orderio išdavimu ar jo vykdymu.
Pritarti Patikslinta įstatymo 12 straipsnio 4 dalies formuluotė: „Jei, vykdant apsaugos nuo smurto orderį, be priežiūros liktų vaikas, gavę pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai nustato vaiko buvimo nesaugioje aplinkoje faktą, policijos pareigūnai jie imasi veiksmų vaiko saugumui užtikrinti ir nedelsdami apie tai elektroninių ryšių priemonėmis praneša Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotiems teritoriniams skyriams (nurodo vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos).“
reguliavimo aiškumo šiame straipsnyje išvardintą informaciją bei vietoj nuorodos į informaciją, nurodytą Reglamento (ES) 2016/679
informaciją, kuri turi būti pateikta šiame straipsnyje nurodytiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytas Reglamento straipsnis nustato informaciją, kuri turi būti pateikta, kai asmens duomenys renkami iš duomenų subjekto. Be to, reglamentas yra tiesioginio taikymo teisės aktas ir jo nuostatų perkelti į nacionalinę teisę nereikia.
Nepritarti Policijos pareigūnui neturėtų būti skiriama prievolė detalizuoti asmens duomenų apsaugos priemones, pakaktų pateikti informaciją, kad smurtą patyrusio asmens duomenys saugomi įstatymu ir jie naudojami tik tiek, kiek yra būtina jo teisėms užtikrinti. Nėra tikslinga perrašyti Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnį į įstatymo projektą, nes pakanka nuorodos, kad būtų aišku, jog kalbama apie informaciją, kuri nurodyta Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Šios blanketinės nuorodos įterpimas į įstatymo projektą nelaikytinas Reglamento nuostatų perkėlimu į nacionalinę teisę, tai Reglamento reikalavimų įgyvendinimas. 45. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
priežiūros įstaiga, į kurią kreipėsi smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo, laikydamasi konfidencialumo principo, privalo nedelsdama atlikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens sveikatos patikrinimą, suteikti reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, medicininiuose dokumentuose aprašyti patirtus fizinius sužalojimus ir (ar) psichologinius išgyvenimus. <...>“ Projekto nuostatos diskutuotinos. 45.1. Paciento teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, informacijos apie paciento sveikatos būklę konfidencialumo principas ir jų išimtys jau yra nustatyti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, todėl nuostata
„laikydamasi konfidencialumo principo“ išbrauktina, nes ji ne tik perteklinė,
bet ir nėra projektu teikiamo įstatymo reguliavimo dalykas. 45.2. Abejotina nuostata, kad sveikatos priežiūros įstaiga privalo nedelsdama atlikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens sveikatos patikrinimą, suteikti reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Pastebėtina, kad vadovaudamasis Sveikatos sistemos įstatymo 19 straipsniu, sveikatos apsaugos ministras 2004-04-08 įsakymu Nr. V-208 patvirtino Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarkos ir masto aprašą, kuriame yra nustatytas laikas, per kurį turi būti pradėta teikti skubi medicinos pagalba, esant atitinkamai ūmiai klinikinei būklei ar skubiosios medicinos pagalbos indikacijai. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad vienu metu į sveikatos įstaigą gali kreiptis keletas pacientų (ne tik smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo) dėl skubios medicinos pagalbos suteikimo, siūlytina projekte vietoje „nedelsdama“ įrašyti „teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais“ arba „teisės aktų, nustatančių būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarką, tvarka ir terminais“. Taip pat abejotina nuostata, kad būtinąją medicinos pagalbą teikianti sveikatos priežiūros įstaiga privalo nedelsdama ne tik suteikti reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, bet ir medicininiuose dokumentuose aprašyti patirtus fizinius sužalojimus ir (ar) psichologinius išgyvenimus. Pažymėtina, jog tam, kad asmens sveikatos būklė (tiek fizinė, tiek psichinė) būtų aprašyta, ji turi būti ištirta atitinkamos srities specialisto. 45.3.
smurto artimoje aplinkoje paplitimą, pagalbos teikimą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims ir išanalizavus galiojančius teisės aktus, pastebėtina, kad yra atvejų, kai ikiteisminio tyrimo veiksmai sukuria sąlygas kilti antrinei viktimizacijai: smurtą artimoje aplinkoje patyrę asmenys, jei jie patyrė fizinių sužalojimų, vykstant ikiteisminiam tyrimui, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, dėl savo sveikatos būklės ir patirtų sužalojimų apžiūrimi medikų, o vėliau pakartotinai – teismo medicinos ekspertų. Atsižvelgiant į tai, svarbu tobulinti esamą teisinį medicininės pagalbos teikimo smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims reglamentavimą, kad jiems būtų taikomos tokios sveikatos būklės patikrinimo ir smurto padarytos žalos sveikatai nustatymo procedūros, kurios smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui, siekiančiam teisingumo, sukeltų kuo mažesnę psichologinę, fizinę ir administracinę naštą.“ Pastebėtina, kad siūlomas teisinis reguliavimas niekaip nekeičia ir negali pakeisti šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo, jog vykstant ikiteisminiam tyrimui asmuo turi kreiptis į teismo medicinos ekspertus. Sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis bendru sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003-05-23 įsakymu Nr. V-298/158/A1-86. Nurodytos taisyklės patvirtintos, įgyvendinant Baudžiamojo kodekso 141 straipsnio nuostatas. Pritarti Patikslinta įstatymo 13 straipsnio 3 dalies formuluotė: „3.
Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, į kurią kreipėsi smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo, laikydamasi konfidencialumo principo, privalo nedelsdama teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atlikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens sveikatos patikrinimą, suteikti reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, medicininiuose dokumentuoseaprašyti patirtus fizinius sužalojimus ir (ar) psichologinius išgyvenimus. [...]“
3
Asmens sveikatos priežiūros įstaiga informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos pagalbos centras, kuris, jam sutikus, suteiks jam pagalbą, pateikia jam specializuotos kompleksinės pagalbos centro ir emocinės pagalbos tarnybos telefono ryšio numerius bei elektroninio pašto adresus ir rašytinę informaciją apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims pobūdį bei informaciją, nurodytą Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnyje. <...>“. Manytume, kad pavedimas sveikatos priežiūros įstaigai pateikti smurtą patyrusiam asmeniui rašytinę informaciją apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims pobūdį, nėra sveikatos priežiūros įstaigai būdinga funkcija ir gali būti pernelyg didelė administracinė našta sveikatos priežiūros įstaigai, dėl to tokios rašytinės informacijos pateikimas gali tapti tiesiog formalia procedūra pasirašyti dokumentą su atitinkama informacija. Taip pat neaišku, kokia informacija turima omenyje, pateikiant nuorodą į Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnį.
Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytas Reglamento straipsnis nustato informaciją, kuri turi būti pateikta, kai asmens duomenys renkami iš duomenų subjekto. Siūlytume projekte konkrečiai nurodyti, kokia informacija turi būti pateikta asmeniui šiuo atveju ir visai atsisakyti nuorodos į Reglamentą(ES) 2016/679, nes reglamentas yra tiesioginio taikymo teisės aktas ir jo nuostatų perkelti į nacionalinę teisę nereikia. Nepritarti Nėra tikslinga perrašyti Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnį į įstatymo projektą, nes pakanka nuorodos, kad būtų aišku, jog kalbama apie informaciją, kuri nurodyta Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Šios blanketinės nuorodos įterpimas į įstatymo projektą nelaikytinas Reglamento nuostatų perkėlimu į nacionalinę teisę, tai Reglamento reikalavimų įgyvendinimas. Visais atvejais, kai yra įtarimas apie smurtą artimoje aplinkoje, ši informacija turi būti perduota specializuotiems kompleksinės pagalbos centrams, siekiant suteikti tinkamą pagalbą nukentėjusiam asmeniui. 47. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
Asmens sveikatos priežiūros įstaiga specializuotos kompleksinės pagalbos centrui privalo pateikti būtiniausius smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens kontaktinius duomenis, kad jis galėtų susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ar smurtą patyrusiu asmeniu (nurodyti vardą, pavardę, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą).“ Pastebėtina, kad pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 9 straipsnį, apie sužalotus pacientus, kuriems žala galėjo būti padaryta nusikalstama veika, sveikatos priežiūros įstaigos privalo nedelsdamos pranešti teisėsaugos institucijoms.
Projektu teikiamo įstatymo nuostatos niekaip negali pakeisti šios galiojančiame įstatyme įtvirtintos sveikatos priežiūros įstaigų pareigos. Atsižvelgdami į tai, taip pat į projekto 13 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas dėl policijos pareigūnų pareigos nedelsiant apie gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje elektroninių ryšių priemonėmis informuoti specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, ir į tai, kad pagal gero valdymo principą valstybės institucijų funkcijos neturi būti dubliuojamos, siūlytume vertinamos projekto nuostatos atsisakyti. Kartu atkreiptinas dėmesys į panašių teisinių santykių reguliavimą kituose įstatymuose. Pvz., pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, ne sveikatos priežiūros įstaigos įpareigojamos teikti informaciją, bet pavedama Sveikatos apsaugos ministerijai sudaryti teisines prielaidas sveikatos priežiūros įstaigų medikams turėti pareigą nusiųsti tėvus ar kitus vaiko atstovus pagal įstatymą į konkrečioje savivaldybės teritorijoje socialines paslaugas šeimoms teikiančią įstaigą dėl galimybės šeimai gauti reikalingas paslaugas ar kitokią pagalbą (49 straipsnio 4 dalies 5 punktas).
Nepritarti Visais atvejais, kai yra įtarimas apie smurtą artimoje aplinkoje, ši informacija turi būti perduota specializuotiems kompleksinės pagalbos centrams, siekiant suteikti tinkamą pagalbą nukentėjusiam asmeniui. Pastebėtina, kad smurto pavojų gali liudyti ne tik fiziniai požymiai, bet ir žmogaus psichinė ir (ar) emocinė būsena. 48. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
sveikatos priežiūros įstaigų, socialinių paslaugų įstaigų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių, švietimo įstaigų pareigą informuoti specializuotos kompleksinės pagalbos centrą apie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį ir pateikti būtiniausius kontaktinius jo duomenis. Tačiau pagal kitus įstatymus nurodyti subjektai turi informuoti policiją (šioje išvadoje minėtas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 9 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 35 straipsnis). Toks skirtingas teisinis reguliavimas stokoja sistemiškumo ir nuoseklumo, todėl gali kilti teisės taikymo problemų.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 14 straipsnį, specializuotos kompleksinės pagalbos centrai neturi pareigos pranešti apie smurtą artimoje aplinkoje policijai (14 straipsnio 4 dalies 11 ir 12 punktuose nustatyta jų teisė tik informuoti smurtą patyrusį asmenį, tiesiogiai besikreipiantį į specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, apie galimybę pateikti kompetentingai institucijai skundą dėl smurto artimoje aplinkoje). Siūlytume suvienodinti teisinį reguliavimą ir nustatyti, jog apie visus smurto artimoje aplinkoje atvejus būtų informuota policija. Pritarti iš dalies Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai veikia per pasitikėjimu grįstus santykius su smurtą patyrusiu asmeniu ir jų prievolė kreiptis į policiją galimai atgrasytų nukentėjusius asmenis kreiptis pagalbos, jie pagal kompetenciją galėtų įtikinti asmenį savarankiškai kreiptis į teisėsaugos institucijas. Todėl numatyti tokią prievolę specializuotiems kompleksinės pagalbos centrams įstatymu būtų netikslinga. Sveikatos apsaugos įstaigos ir kitos institucijos turėtų informuoti teisėsaugos institucijas apie smurtą patyrusį asmenį. Atitinkamai patikslinta įstatymo 13 straipsnio 4 dalies formuluotė. 49. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
teikimo santykis su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatomis dėl atvejo vadybos.
Pagal keičiamą įstatymą, visais atvejais nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiai šeimai teikiama specializuota kompleksinė pagalba, o pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36³ straipsnį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą ir organizuoja mobiliosios komandos sudarymą. Taigi taikant įstatymą būtų neaišku, kas turi teikti kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą. Pritarti Patikslinta įstatymo 14 straipsnio 3 dalies formuluotė: „3. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai specializuotą kompleksinę pagalbą organizuoja ir ją teikia pilnamečiui smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar pilnamečiui smurtą patyrusiam asmeniui taip, kad būtų užtikrintas specializuotos kompleksinės pagalbos prieinamumas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, atsižvelgdami į smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens individualius ir specialiuosius poreikius. Kompleksinė pagalba smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam ar smurtą patyrusiam vaikui teikiama Vaiko teisių pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. 50. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
41 50.
Siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 1 punktą nustatant, kad specializuotos kompleksinės pagalbos centras įvertintų ne tik smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens individualius ir specialiuosius poreikius, atsiradusius dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau ir tokio asmens individualius ir specialiuosius poreikius apskritai, pavyzdžiui asmens turimą neįgalumą, sveikatos problemas ir panašiai, kurie, nors ir yra nesusiję su patirtu smurtu, yra reikšmingi. Priešingu atveju abejotina, ar specializuotos kompleksinės pagalbos centras galėtų suteikti tinkamą individualizuotą pagalbą. Pritarti Patikslinta 14 straipsnio 4 dalies 1 punkto formuluotė: „1) įvertina smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens individualius ir specialiuosius poreikius, įskaitant atsiradusius dėl smurto artimoje aplinkoje, kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ar smurtą patyrusiu asmeniu sudaro pagalbos priemonių planą ir organizuoja specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą;“
1
51Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje reikėtų tikslinti formuluotę „kuris pageidauja
teikti specializuotą kompleksinę pagalbą (toliau – pageidaujanti teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaiga), joje vietoj žodžių
„pageidauja“, „pageidaujanti“ vartoti žodžius „siekia“, „siekianti“. Atitinkamai tikslintina kitur keičiamame įstatyme vartojama terminija. Pritarti
Vietoj žodžių „pageidauja“, „pageidaujanti“ keičiamame įstatyme įrašyti žodžiai „siekia“, „siekianti“. 52. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
aplinkoje užtraukia BK numatytą baudžiamąją atsakomybę. Minėta, kad keičiamame įstatyme smurtas artimoje aplinkoje apibrėžiamas itin plačiai.
Remiantis keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, smurtas artimoje aplinkoje yra artimoje aplinkoje veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą. Vis tik BK nėra kriminalizuotos visos šios nurodytos veikos – pvz., BK nėra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už ekonominį smurtą, pasireiškiantį finansinių išteklių kontrole, išteklių ribojimu, neleidimu įsigyti turto, vertimu pasiaiškinti dėl turto naudojimo[⁶]. Taip pat BK nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė ir už tam tikras psichinio smurto formas. Vadinasi, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalis šiuo atžvilgiu yra netiksli ir klaidinanti. Taip pat pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalis suformuluota netiksliai ir dėl to, jog tam tikros smurto artimoje aplinkoje formos gali atitikti ne tik BK, bet ir Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) įtvirtintas administracinių nusižengimų sudėtis[⁷]. Pritarti Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį, kaip nederančią su šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi:
„1. Smurtas artimoje aplinkoje užtraukia Baudžiamajame kodekse numatytą
baudžiamąją atsakomybę Smurtas artimoje aplinkoje užtraukia Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytą atsakomybę.“
2
žmogaus sveikatai, turtui, aplinkai, taip pat neturtinę žalą, privalėtų ją atlyginti smurtą patyrusiam asmeniui Civilinio kodekso nustatyta tvarka, jeigu jo atžvilgiu būtų priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo prievolė baudžiamajame procese gali kilti ir nepriėmus apkaltinamojo teismo nuosprendžio. Tai galėtų būti atvejai, kai, pvz., kaltininkas yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nors BPK 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį priimdamas būtent apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosprendžiu atleidęs kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36–40, kt. straipsniai), teismas, jeigu žala neatlyginta, civilinio ieškinio klausimus išsprendžia iš esmės, t. y. pareikštą civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkina arba jį atmeta[⁸]. Be to, smurtas artimoje aplinkoje gali pasireikšti nebūtinai nusikalstamos veikos padarymu. Žalos atlyginimo prievolė gali kilti, pvz., ir dėl administracinio nusižengimo padarymo. Dėl to siūlytina keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalį tikslinti. Pritarti Patikslinta įstatymo 17 straipsnio 2 dalies formuluotė: „2. Asmuo padaręs žalą žmogaus sveikatai, turtui, aplinkai, taip pat neturtinę žalą, privalo ją atlyginti smurtą patyrusiam asmeniui Civilinio kodekso nustatyta tvarka.“
42
būtų atsižvelgta į Teisės departamento išvadoje dėl kartu teikiamo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-1057) pateiktą siūlymą papildyti ANK 489 straipsnio 1 dalies dispoziciją nuostatomis dėl piktnaudžiavimo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens teisėmis, tuomet analogiškai turėtų būti pildomas ir keičiamo įstatymo 18 straipsnis. Taip pat tokiu atveju turėtų būti papildytas ir keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 2 punktas, jame nurodant, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo įspėjamas dėl jam gresiančios atsakomybės už minėtą veiką.
Pritarti Patikslinta įstatymo 18 straipsnio formuluotė: „Asmuo, melagingai pranešęs apie smurtą artimoje aplinkoje, piktnaudžiavęs smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens teisėmis, piktnaudžiavęs smurtą patyrusio asmens teisėmis, nesilaikęs apsaugos nuo smurto orderiu nustatytų įsipareigojimų, atsako Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka.“ Patikslinta įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 2 punkto formuluotė: „2) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, nurodytą 9 straipsnio 1 dalyje, taip pat apie galimą atsakomybę už piktnaudžiavimą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens teisėmis;“. 55. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6
d. nėra juridinių asmenų, galinčių nuo 2023 m. sausio 1 d. teikti akredituotą specializuotą kompleksinę pagalbą <...>“ vietoj žodžio
„galinčių“ reikėtų įrašyti teisės požiūriu tikslesnę formuluotę „turinčių
teisę“. Pritarti Vietoj žodžio „galinčių“ įrašyta teisės požiūriu tikslesnė formuluotė „turinčių teisę“. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p.
1.1 Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija,
2 Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija1 (toliau – Asociacija), susipažinusi su Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 pakeitimo projektu (toliau – Projektas), teikia pasiūlymus ir tikisi šių pasiūlymų palaikymo svarstant ir priimant šį įstatymą. 1. Dėl Projekto 8 straipsnio. Apsaugos nuo smurto orderio skyrimas. Asociacija džiaugiasi ir sveikina dėl apsisprendimo įvesti apsaugos nuo smurto orderį. Šio instituto įvedimu bus padidintas pagalbos prieinamumas asmenims, patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje, užtikrinta jų apsauga nuo smurtą artimoje aplinkoje keliančių asmenų. Tačiau norime atkreipti dėmesį į Projekte numatytą apsaugos orderio pratęsimo tvarką, specializuotos kompleksinės pagalbos centrų (toliau – SKPC) pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo atlikimą per nurodytą terminą. Mūsų nuomone, tai kelia grėsmę ir matome riziką, kad apsaugos nuo smurto orderio institutas realiai bus sunkiai įgyvendinamas, ir asmeniui, patyrusiam smurtą artimoje aplinkoje, nebus užtikrinama apsauga bei bus apribotos specializuotos kompleksinės pagalbos centrų teikiamos pagalbos galimybės. Projekto 8 str. 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad apsaugos nuo smurto orderis skiriamas ne ilgiau kaip 72 valandoms <...>. Tokį sprendimą priima policijos pareigūnas, bet ne vėliau kaip per 12 val. nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo. Projekto 4 dalyje, 1, 2, 3, 4 punktuose įtvirtinta tolimesnė šios procedūros seka.
Policijos pareigūnas apie skirtą apsaugos nuo smurto orderį privalo nedelsdamas informuoti elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu: smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, SKPC, kuris privalo susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos vertinimą. SKPC kartu perduodami ir atlikto smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo rezultatai (4 dalis, 4 punktas). Nuo informacijos gavimo momento į pagalbos nukentėjusiam procesą įsijungia SKPC, kuris privalo susisiekti su smurtą artimoje aplinkoje patiriančiu asmeniu ir jam sutikus atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą. Projekto 8 str. 6 dalyje yra nurodyta, kad SKPC likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki apsaugos nuo smurto orderio galiojimo termino pabaigos atlieka pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą ir šio vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu perduoda policijos įstaigai, kuri priima sprendimą kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo arba sprendimą nesikreipti į apylinkės teismą. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Projekto 14 str. 2 dalį SKPC, gavęs šio įstatymo 13 straipsnio 2-4 dalyse nustatytais atvejais nurodytus būtiniausius smurtą artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis <...>, taip pat tel. numerį, turi susisiekti su nukentėjusiuoju nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą dieną.
Norime pažymėti, kad SKPC, turintys ilgametę pagalbos teikimo patirtį asmenims, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, dažnai susiduria su situacija, kai ne visada galima iškart susisiekti su smurtą artimoje aplinkoje patiriančiu asmeniu dėl įvairiausių priežasčių: nukentėjusio asmens patirto šoko, paros laiko, nukentėjusiam asmeniui teikiamos medicininės pagalbos, negautų iš policijos kontaktų ar pan. Asociacija siekia, kad įstatymas veiktų visu pajėgumu ir apsaugos nuo smurto orderio institutas realiai padėtų apsaugoti ir teiktų efektyvią pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patiriantiems asmenims. Praktikoje Projekte apibrėžtas laikas nepakankamas, nes SKPC turi tik 24 val. laiko tarpą (tam tikrais atvejais nepavykus susisiekti, net ir tiek laiko nebelieka), per kurį turi atlikti nuodugnų pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą. Toks laiko tarpas nurodytas įstatymo projekte yra per trumpas, todėl kyla rizika, kad dėl minėtų priežasčių bus sunku susiekti su nukentėjusiu asmeniu ir atlikti vertinimą per nustatytą laiką. Asociacija siūlo ilginti policijos pareigūno skiriamo apsaugos nuo smurto orderio terminą bent iki 120 val. (pirminiame Projekte policijos pareigūno skiriamo apsaugos nuo smurto orderio trukmė buvo numatyta 15 parų), aiškiai reglamentuoti Projekto 8 straipsnyje nurodant didesnį valandų skaičių, kad terminai būtų realiai pritaikomi praktikoje. Tas pažymima ir 2021-11-12 LR Seimo kanceliarijos teisės departamento išvadoje Nr. XIVP-1056 31 punkte. Pritarti Pritarus TTK siūlymams, projekte būtų atsisakoma tiek apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo, tiek pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos vertinimo.
Policijos pareigūno skiriamo apsaugos nuo smurto orderio trukmė numatyta 15 parų. Šie pasiūlymai dėl esminių naujos įstatymo redakcijos 8 ir
Teisės ir teisėtvarkos komitete įvykusių klausymų. 1.2 Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija, 2021-11-22 13,13 3,4
perdavimas specializuotos kompleksinės pagalbos centrui. Norime atkreipti dėmesį, kad Projekto 13 straipsnio 3, 4 dalyje yra įpareigojimas asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, socialinių paslaugų įstaigoms, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotiems teritoriniams skyriams, švietimo įstaigoms informuoti SKPC apie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį bei pateikti būtiniausius kontaktus, jo duomenis <...>. SKPC vertina kaip didžiulį pasiekimą, kad šiame įstatyme atsirado tokia formuluotė ir manome, kad tai duos teigiamų pokyčių ateityje, teikiant pagalbą nuo smurto nukentėjusiems asmenims, todėl tikimės Jūsų palaikymo dėl šių punktų. Be to, siūlome įpareigoti Pagalbos tarnybas, teikiančias pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos pagal LR Pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymą, informuoti į juos besikreipiančius nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusius asmenis apie SKPC teikiamą pagalbą ir asmeniui sutikus, jo asmens duomenis (vardas, pavardė, telefonas ar kita ryšio priemonė, bei trumpas įvykio aprašymas) perduoti SKPC. Pritarti Numatoma patikslinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. liepos 19 d. įsakymu Nr.
A1-528 ,,Dėl Akredituotos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintą Akredituotos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims teikimo tvarkos aprašą, numatant, kad pagalbos tarnybos informuoja į jas besikreipiančius nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusius asmenis apie SKPC teikiamą pagalbą bei asmeniui pageidaujant pagalbą gauti SKPC, su asmens sutikimu, perduoda duomenis SKPC. 1.3 Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo
specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimas, sustabdymas, atnaujinimas ar panaikinimas. Siūlome papildyti Projekto 16 straipsnio 1 dalį 1 punktu: Teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą gali būti suteikiama Lietuvos Respublikos ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje <...>:
1) juridinis asmuo turi 3 metų darbo patirtį, teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims; Šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje 4 punkte pakeisti į ,,3 metų“ darbo patirtį: Pageidaujančios teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaigos darbuotojai <...> turi aukštąjį socialinių mokslų ar teisės studijų krypties išsislavinimą arba ne mažesnę nei 3 metų darbo patirtį, teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims bei žmogaus teisių ir (ar) lygių galimybių srityje. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu specializuotą kompleksinę pagalbą teikiančioms institucijoms jau keleri metai yra keliami didesni kvalifikaciniai reikalavimai nei dabar yra numatyta Projekte.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų projektų atrankos konkurso nuostatuose nurodyta, kad šią pagalbą teikiantys darbuotojai turi turėti 3 metų darbo patirtį, todėl Projekte tikslinga suvienodinti keliamus reikalavimus. Atkreipiame dėmesį, kad teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims ir smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims reikia turėti atitinkamų žinių. Įstatymas turi užtikrinti efektyvią, savalaikę bei profesionalią pagalbą nukentėjusiems asmenims. Reikalavimai pagalbos kokybei neturėtų būti mažinami. Pritarti iš dalies Pastebėtina, kad pertekliniai reikalavimai apribotų galimybes gauti akreditaciją, o tai reikštų, kad, įsigaliojus įstatymui, egzistuotų mažiau akredituotų paslaugų teikėjų. Kita vertus, siūloma atsižvelgti į siūlymą nustatyti patirties reikalavimus tiek specializuotą kompleksinę pagalbą siekiantiems teikti juridiniams asmenims, tiek šią pagalbą teiksiantiems darbuotojams. 1.4 Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija,
4Dėl akreditacijos šiame Įstatyme pastebėjimų. Planuojama SKPC akreditacijos tvarka neturėtų nubraukti jau
įdėto darbo, sukurtos pagalbos teikimo proceso sistemos, sukurtų tarpinstitucinio bendradarbiavimo tinklų ir pagalbos teikimo procesą grąžinti 10 metų atgal, paverčiant jį chaosu.
Asociacijos nuomone, akredituoti galima tik tą įstaigą, kuri veikia žmogaus teisių srityje (prioritetą teikiant organizacijoms, dirbančioms moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimo srityje bei turinčioms patirties teikiant pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje), pasitvirtinusioms pagalbos teikimo procesą, turinčioms atitinkamos kvalifikacijos darbuotojus, apsirašiusioms specialistų atsakomybes, turinčioms bendradarbiavimo sutartis su policija, savivaldybėmis, socialinių paslaugų centrais, nusimačiusios bendradarbiavimo tvarką su kitais SKPC bei organizacijomis, teikiančiomis paslaugas ir pan. Šiame Projekte reikalavimai turi būti ne mažesni, o tolygūs jau taikomiems akreditacijos reikalavimams ar aukštesni toms organizacijoms, kurios teiktų specializuotą kompleksinę pagalbą (tai minima aukščiau rašte dėl juridinio asmens 3 metų ir darbuotojų 3 metų patirties). Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių pažeidimas, pati brutaliausia mergaičių ir moterų diskriminacijos forma, todėl teikti pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo smurto (t. y. žmogaus teisių pažeidimo) artimoje aplinkoje gali tik organizacijos, turinčios šios srities ekspertinės patirties. Reiškiame nuogąstavimus, kad organizacijos pagal šiame Projekte numatytą akreditacijos tvarką ir reikalavimus gali būti nepakankamai pasiruošusios ir neturinčios kompetencijos teikti pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, jei reikalavimai bus mažesni.
Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija siekia maksimaliai apsaugoti ir suteikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui ir smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui, todėl prašome apsvarstyti visus aukščiau pateiktus pasiūlymus ir pateikti savo išvadas prieš priimant šį įstatymą. Pritarti iš dalies Pagal naujos redakcijos įstatymo 16 straipsnį teisė teikti akredituotą specializuotą kompleksinę pagalbą gali būti suteikiama Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje įsisteigusiam viešam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui. Įstatymo 16 str. 1 d. 4 p. siūloma įtvirtinti, kad įstaigos darbuotojai, kurie dirbs tiesiogiai su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis, turi aukštąjį socialinių mokslų ar teisės studijų krypties išsilavinimą arba ne mažesnę nei 2 metų darbo, teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenimis ar smurtą artimoje aplinkoje ar smurtą lyties pagrindu patyrusiems asmenims, patirtį bei darbo žmogaus teisių ir
(ar) lygių galimybių srityje patirtį, o 16 str. 1 d. 5 p. siūloma įtvirtinti, kad įstaiga turi ne mažesnę nei 2 metų darbo, teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims arba dirbant žmogaus teisių, įskaitant smurto lyties pagrindu prevenciją, srityje, patirtį. 1.5 Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija, 2021-12-07
NR.
Specializuoti kompleksinės pagalbos centrai (toliau – SKPC), teikiantys pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje ir jau 10 metų įgyvendindami LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, teigia, kad smurtas prieš moteris yra netoleruotinas reiškinys, darantis didžiulį neigiamą poveikį visoms moterims, visai visuomenei ir yra: rimčiausias ir labiausiai paplitęs moterų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimas, lyčių nelygybės priežastis ir pasekmė bei lygybės vertybių nesilaikymo išraiška, tiesioginis kėsinimasis į moterų psichinį, emocinį, kūno ir seksualinį integralumą bei orumą, kliūtis visapusiškam moterų dalyvavimui ekonominiame, socialiniame, politiniame ir kultūriniame gyvenime, kančių ir traumų priežastis, turintis pražūtingų pasekmių moterų psichinei, fizinei ir seksualinei sveikatai. SKPC, kuriuos vienija Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija (toliau – Asociacija) kreipiasi į LR Seimo narius, prašydami palaikyti šiuos asociacijos teikiamus pasiūlymus. 1.5.1 Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija,
įsitikinę, kad taikant šią įstatymo straipsnio dalį praktikoje, negalės būti įgyvendinama smurto artimoje aplinkoje prevencija, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems ar smurtą patyrusiems asmenims teikimas. Šiuo metu galiojančiame LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme 4 straipsnio 2 dalyje numatyta nuostata realybėje ir praktikoje yra visai kitokia. 2019 m. Asociacija atliko visų savivaldybių apklausą ir nagrinėjo, kokios priemones savivaldybės yra nusimačiusios strateginiuose plėtros ir (ar) veiklos.
Tenka apgailestauti, kad iš 60 savivaldybių tik trijose buvo aiškiai įvardintos ir skiriamos lėšos smurto prevencijos priemonėms ir projektams. Todėl Asociacijos siūlo nepalikti įstatyme alternatyvos ir įpareigoti savivaldybę sudaryti komisiją. Norime atkreipti dėmesį, kad kiekvienoje savivaldybėje yra probacijos tarnybos atstovai, valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių, policijos, LR prokuratūros, savivaldybės administracijos, specializuotos kompleksinės pagalbos centro atstovai. Pritarti Atsisakoma alternatyvos, kad smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos funkcijas savivaldybėje vykdytų savivaldybės administracijos darbuotojas. 1.5.2 Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija,
skyrimas. Pabrėžiame, jog pagal teikiamą projektą apsaugos nuo smurto orderis yra prevencinė, o ne baudžiamojo pobūdžio priemonė. Orderiu siekiama užtikrinti apsaugą galimai smurtą artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė. Paskyrus orderį galimai smurtą artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui jo laisvė nėra apribojama taip, kaip ji suprantama baudžiamojo proceso metu. Orderis taip pat neturi įtakos nuosavybės teisėms, o tik ribotą laiką apriboja asmens prieigą prie nuosavybės dėl jo keliamo pavojaus aukai/-okms. Tokiu būdu valstybė deklaruoja, kad smurtas artimoje aplinkoje nėra ir negali būti toleruojamas ir imasi priemonių šiam reiškiniui užkardyti bei stoja į nukentėjusio asmens pusę. Praktikoje 8 straipsnio atitinkamos nuostatos bus sunkiai įgyvendinamos. Siūlome šį straipsnį tikslinti, šiuo metu siūlomoje redakcijoje numatytą 72 val. terminą keisti į 15 kalendorinių dienų laikotarpį.
Per šį laikotarpį bus įmanoma išsamiai atlikti smurto rizikos vertinimą, pradėti teikti pagalbą smurto artimoje aplinkoje aukai. Norime pastebėti, kad nukentėjusiam asmeniui reikia ne mažiau kaip 72 val. atsigauti ir priimti siūlomą pagalbą. Orderio skyrimas 72 val. faktiškai parodo, kad valstybė stoja į smurtautojo pusę, gindama jo interesus ir teises bei prisiima minimalius įsipareigojimus aukos, nukentėjusio asmens atžvilgiu. Pritarti iš dalies Pagal TTK siūlymus, apsaugos nuo smurto orderis skiriamas 15 dienų laikotarpiui, o skundai dėl orderio skyrimo, pateikti apylinkės ar apygardos teismui, tiek kiek nesureguliuota šio įstatymo proceso normomis, nagrinėjami Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. 1.5.3 Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija,
4Dėl Projekto 16 straipsnio atitinkamų punktų. Teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimas,
sustabdymas, atnaujinimas ar panaikinimas. Planuojama SKPC akreditacijos tvarka nubraukia per 10 metų sukurtą pagalbos nukentėjusiam asmeniui sistemą ir grąžina ją 10 metų atgal, paverčiant pagalbos teikimą chaosu. Įstatymo projekte keliami minimalūs reikalavimai specialistams, kurie yra žemesni nei reikalaujami konkursuose, nėra numatyti reikalavimai institucijai, kurios specialistai teiks pagalbą nukentėjusiam asmeniui, nėra pateikta bendradarbiavimo sistema su policija (t. y. jeigu konkrečioje vietovėje bus akredituotos 2 ar daugiau pagalbos teikėjų, kokia tvarka policija turės nedelsiant perduoti informaciją konkrečiam SKPC). Akreditacijos tvarka nederinta su Policijos departamentu, kas yra būtina efektyviai nukentėjusio asmens apsaugai ir pagalbos organizavimui.
Asociacijos nuomone, akredituoti galima tik tą įstaigą, kuri veikia žmogaus teisių srityje (prioritetą teikiant organizacijoms, dirbančioms moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimo srityje bei turinčioms patirties teikiant pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje), pasitvirtinusioms pagalbos teikimo procesą, turinčioms atitinkamos kvalifikacijos darbuotojus, apsirašiusioms specialistų atsakomybes, turinčioms bendradarbiavimo sutartis su policija, savivaldybėmis, socialinių paslaugų centrais, nusimačiusioms bendradarbiavimo tvarką su kitais SKPC bei organizacijomis, teikiančiomis paslaugas. Siūlome papildyti ir pakeisti Projekto 16 straipsnio 1 dalyje 4 punkte pakeisti į ,,3 metų“ darbo patirtį. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu specializuotą kompleksinę pagalbą teikiančioms institucijoms jau keleri metai yra keliami didesni kvalifikaciniai reikalavimai nei dabar yra numatyta Projekte bei Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų projektų atrankos konkurso nuostatuose nurodyta, kad šią pagalbą teikiantys darbuotojai turi turėti 3 metų darbo patirtį, todėl Projekte tikslinga suvienodinti keliamus reikalavimus. Pritarti iš dalies Žr. punkte Nr. 1.4 pateiktus argumentus. 2. Vytautas Kalinauskas 2021-11-24 Nr. g-2021-11858 * Laba diena, esu pilietis ir noriu pasidalinti savo nuomone dėl TAP: XIVP-1056. Kategoriškai nepritariu, kad už smurtą būtų galima iškraustyti vyrą iš jo namų. Aukos gali prisiglausti prieglaudose ir valstybė gali joms padėti, bet joks žmogus negali būti iš savo namų išmestas į gatvę. Pašau ieškoti kitų variantų, kurie atitiktų pagarbius žmogaus teisių standartus. Nepritarti Pagal TTK pateiktus siūlymus, Įstatymo projekte numatyta galimybė apsaugos nuo smurto orderį skirti 15 dienų laikotarpiui, suteikiant galimybę orderio skyrimą orderio galiojimo laikotarpiu skųsti teismui.
3.1 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt, 2021-11-30 * Įvertinus Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektą), teikiamos šios pastabos:
smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens teisėmis, taip pat už melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje asmuo būtų traukiamas atsakomybėn pagal administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnį. Paminėtina, kad atsakomybė už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą numatyta baudžiamojo kodekso 236 straipsnyje. Nėra pakankamai aišku, ar už melagingą pranešimą apie galimai artimoje aplinkoje padarytą smurtinę veiką, turinčią nusikaltimo požymių, asmuo būtų traukiamas atsakomybėn pagal administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnį, ar pagal baudžiamojo kodekso 236 straipsnį. Siūlytina teisinį reguliavimą patikslinti.
Nr. XIVP-1056. ANK 489 straipsnis numato atsakomybę už melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje (specialioji norma), o ANK 493 straipsnis įtvirtina atsakomybę už policijos ar kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. Baudžiamojo kodekso normos yra taikomos kaip ultima ratio priemonė. 3.2 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis
smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo šiuo metu nėra apsaugotas, nes su galimai prieš jį artimoje aplinkoje smurtavusiu asmeniu turi praleisti iki 48 valandų, kol bus išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo. Toks teiginys neatitinka tikrovės.
Šiuo metu galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui suteikiama teisė laikinai apsigyventi savivaldybių finansuojamuose specializuotos pagalbos centruose. To paties įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad į iškvietimą atvykęs policijos pareigūnas yra įpareigotas apie šią teisę informuoti galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį, o to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad specializuotos pagalbos centras yra įpareigotas nedelsiant susisiekti su galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, įskaitant ir savivaldybės finansuojamą laikino apgyvendinimo galimybę. Taigi matyti, kad šiuo metu, net ir nesant galimybės skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, galimai smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo neprivalo iki 48 valandų laukti atitinkamo teismo sprendimo tose pačiose patalpose su galimai prieš jį artimoje aplinkoje smurtavusiu asmeniu ir gali pasinaudoti nemokamomis specializuotos pagalbos centro teikiamomis apgyvendinimo paslaugomis. Pabrėžtina, kad galimai smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo specializuotame pagalbos centre gali likti ilgiau nei 48 valandas. Ilgiausias leistinas apsigyvenimo specializuotame pagalbos centre terminas teisės aktuose nėra numatytas, todėl vadovaujantis protingumo kriterijumi galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui šia pagalba turėtų būti leidžiama naudotis tol, kol jis nesijaučia saugus (pavyzdžiui, kelias savaites, mėnesius ar ilgiau).
projekto Nr. XIVP-1056. 3.3 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
priežasčių – stereotipiniai moterų ir vyrų vaidmenys.
Išties, tokį teiginį tenka girdėti ganėtinai neretai, tačiau pasigendama konkrečios statistikos. Pavyzdžiui, jei nusikaltimo padarymo metu 55,2 % smurtautojų buvo apsvaigę nuo alkoholio, kokia dalis smurtautojų buvo motyvuoti lytinių stereotipų propagavimu? 5 %? 80 %? Nėra aišku, kokia įrodymais grįsta metodika buvo pasiremta nustatant, kad stereotipiniai moterų ir vyrų vaidmenys yra smurtą artimoje aplinkoje sukeliantys veiksniai. Siekiant skaidrumo, aiškumo ir pasitikėjimo teisėkūros subjektais, siūlytina Įstatymo projekto aiškinamajame rašte minimiems teiginiams pateikti pagrindimus.
projekto Nr. XIVP-1056. Komitetas paskirtas svarstyti ir tobulinti įstatymo projektą, o ne jo aiškinamąjį raštą. 3.4 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
teiginių, susijusių su, pavyzdžiui, 4.3.1 papunktyje pateikiama užsienio šalių praktika. Įstatymo projektu besidomintys piliečiai yra neabejotinai dėkingi Įstatymo projekto rengėjai už susistemintą, patogiai ir glaudžiai pateiktą informaciją, tačiau kartais, nesant šaltinių, tampa sunku įvertinti pilną užsienio šalių teisinės sistemos kontekstą (pavyzdžiui, pareigūnų kompetenciją ir funkcijas, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio apskundimo tvarką ir pan.). Siūlytina, jei tai įmanoma, pateikti nuorodas į Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikiamą informaciją.
projekto Nr. XIVP-1056. Komitetas paskirtas svarstyti ir tobulinti įstatymo projektą, o ne jo aiškinamąjį raštą. 3.5 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
įgyvendinimui reikės 13 papildomų teisės aktų.
Turint omenyje, kad kai kurie teisės aktai nustato kertinės svarbos procedūras, kurių rengimu visuomenė gali būti pagrįstai suinteresuota (pavyzdžiui, smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo kriterijai), siūlytina sudaryti galimybę visuomenei susipažinti ir, kiek tai yra įmanoma, teikti pasiūlymus papildomų 13 poįstatyminių teisės aktų rengimui.
projekto Nr. XIVP-1056. Komitetas paskirtas svarstyti ir tobulinti įstatymo projektą, o ne jo aiškinamąjį raštą Teisės aktų projektai skelbiami informacinėje teisės aktų sistemoje. 3.6 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
projektą, kriminogeninė situacija pagerėtų. Šiam teiginiui pateikiami keli išties svarūs ir įtikinantys argumentai, tačiau pabrėžtina ir tai, kad iš Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikiamos statistikos ekstrapoliuotina, kad pranešimų dėl galimo smurto artimoje aplinkoje artimiausiais metais veikiausiai daugės. Patogesni teisiniai instrumentai turėtų palengvinti tokias procedūras kaip pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kreipimąsi į atitinkamas institucijas, taip pat turėtų didinti pasitikėjimą jomis. Tikėtina, kad visos šios aplinkybės gali tik padidinti užregistruojamų galimo smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičių ir taip kriminogeninę situaciją pabloginti.
projekto Nr. XIVP-1056. Komitetas paskirtas svarstyti ir tobulinti įstatymo projektą, o ne jo aiškinamąjį raštą. Projektu siekiama mažinti smurto artimoje aplinkoje nusikalstamų veikų skaičių. 3.7 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
2 7.
Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje terminas artima aplinka (čia ir toliau – išskirta pasiūlymo teikėjo) apibrėžiamas ganėtinai plačiai (artimi ryšiai, gyvenimas kartu). Bendraujančioms poroms gali iškilti sunkumų bandant įvertinti, ar juos sieja artima aplinka, o tai sudaro prielaidas kilti teisiniam neaiškumui ir netikrumui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus[¹], todėl siūlytina patikslinti terminą artima aplinka (arba jam apibrėžti vartojamus vertinamuosius kriterijus), suteikiant šiam terminui daugiau tikslumo ir aiškumo. Nepritarti Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalis aiškiai apibrėžia artimos aplinkos sąvoką, būtent „aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės, giminystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.“ 3.8 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
6
teisinių santykių subjektų terminologijos klausimas išlieka problematiškas.
Pavyzdžiui, Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje numatytas terminas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo taikomas: 1) asmeniui, kuriam iškviečiamas policijos pareigūnas dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje nepasitvirtina;
2) asmeniui, kuriam skiriamas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, nesant nusikalstamos veikos požymių; 3) asmeniui, kurio atžvilgiu nedelsiant pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo nusikalstamos veikos padarymo artimoje aplinkoje; 4) asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje ir t. t. Siūloma terminologija yra neobjektyvi ir pagrįsta kaltumo prezumpcija. Manytina, kad yra imperatyvu diferencijuoti skirtingo teisinio statuso asmenis. Pabrėžtina, kad ne kiekvienas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje pasitvirtina: 1) smurtas gali būti įvykęs, tačiau ne artimoje aplinkoje; 2) konfliktas gali būti identifikuojamas kaip nesmurtinis; 3) pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje gali būti melagingas ir t. t. Remiantis Lietuvos statistikos departamento 2020 metų duomenimis apie smurtą artimoje aplinkoje, daugeliu iškvietimų atvejų (87,8 %) nebuvo užregistruota nusikaltimų dėl smurto artimoje aplinkoje, o ta dalis asmenų, kuriuos galima pagrįstai vadinti smurtautojais, sudaro apie 3–4 % visų užregistruotų pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje (8.1 lentelė). 8.1 lentelė.
8.1 lentelė. Lietuvos statistikos departamento 2020 metų duomenys apie smurtą artimoje aplinkoje[²]
duomenys Kiekis Procentinė visų policijoje užregistruotų pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje dalis Policijoje užregistruoti pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje
Dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruoti nusikaltimai
12,2 % Asmenys, įtariami (kaltinami) padarę nusikaltimus artimoje aplinkoje
9,9 % Asmenys, nuteisti už smurtą artimoje aplinkoje, kuriems paskirta dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje
3,8 % Asmenys, nuteisti už smurtą artimoje aplinkoje, išklausę smurtinį elgesį keičiančią programą
3,2 % Smurtautojai
2,9 % Nors tokiems duomenims reikalinga išsamesnė analizė (tam pačiam asmeniui policija gali būti kviečiama 2 ar 3 kartus), ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad didžiąją dalį asmenų, kuriems dėl galimo smurto artimoje aplinkoje iškviečiama policija, įvardyti kaip smurtautojus nepakanka teisinio pagrindo (čia, be abejo, diskutuotina, kas apskritai laikytina smurtu, plačiau žr. 18 pastabą). Proaktyvus, perteklinis smurtautojo etiketės priskyrimas nepagrįstai stigmatizuoja nesmurtavusius asmenis, paneigia konstitucinę nekaltumo prezumpciją, sustiprina lytinius stereotipus ir galimai diskredituoja paties smurto, kaip visuomenėje engtino reiškinio, reikšmę ir svarbą. Manytina, kad teisės aktuose yra tikslinga atskirti smurtautoją nuo galimo smurtautojo, taip pat nukentėjusįjį nuo galimo nukentėjusiojo, todėl siūlytina peržiūrėti ir pakeisti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisiniame reguliavime vartojamą teisinių santykių subjektų terminologiją.
Nepritarti Klaidingai nurodoma, kad terminas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo taikomas: 3) asmeniui, kurio atžvilgiu nedelsiant pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo nusikalstamos veikos padarymo artimoje aplinkoje (tokiu atveju asmuo yra įtariamasis); 4) asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje (tokiu atveju asmuo yra nuteistasis). Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis yra prevencinė priemonė, kuria siekiama laikinos nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusio asmens apsaugos, o ne smurtautojo apkaltinimo ar nubaudimo ir nereiškia jo stigmatizavimo. Atitinkamai nepagrįsti tolesni argumentai dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo. 3.9 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
21
Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją užtikrinti mokymą apie nestereotipinius moterų ir vyrų vaidmenis. Nėra aišku, kas Įstatymo projekto rengėjos nuomone laikytina nestereotipiniais moterų ir vyrų vaidmenimis. Taip pat nėra aišku, kokia įrodymais grįsta metodika remiantis nustatoma, kokie moterų ir vyrų vaidmenys laikytini stereotipiniais ar nestereotipiniais. Kaip jau minėta 3 pastaboje, Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pasigendama duomenų, įrodančių koreliaciją tarp stereotipinių moterų ir vyrų vaidmenų propagavimo ir smurto artimoje aplinkoje apraiškų.
Manytina, kad lytinių stereotipų išgyvendinimo procese privalu užtikrinti, kad vienos visuomenės grupės interesai negalėtų nulemti kitų visuomenės grupių interesų, pavyzdžiui, kad vyrų teises ir interesus atstovaujančios organizacijos negalėtų nustatyti, kokių elgesio normų turėtų būti įpareigotos laikytis moterys, ir atvirkščiai. Priešingu atveju, tokie gera valia grįsti ketinimai gali nepastebimai tapti politinės galios ir kontrolės įrankiu. Nesant reikiamos informacijos, manytina, kad siūlymui reikalinga išsamesnė analizė, todėl šiuo metu jam nepritartina. Atsižvelgti Projekto 4 straipsnio 2 dalies 1 punktas formuluojamas taip: „1) užtikrina privalomą temų apie moterų ir vyrų lygybę, smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, prevenciją, pagarbą kiekvieno asmens orumui nestereotipinius moterų ir vyrų vaidmenis, tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę, integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir amžių;“. 3.10 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
21
Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją užtikrinti mokymą apie nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus. Tokiam tikslui pritartina, tačiau keltinas klausimas, kas laikytina konfliktu /buitiniu konfliktu / nesmurtiniu konfliktu, kokios yra tokio konflikto teisinės ribos ir kada šios ribos yra peržengiamos.
Remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos smurto artimoje aplinkoje atpažinimo metodologija[³], tokie veiksmai kaip jausmų ignoravimas ar melas peržengia teisėto nesutarimo ribas ir yra įvardijami kaip smurtiniai. Siekiant tikslesnio supratimo apie tai, kas yra teisėtas, leistinas nesutarimas ar konfliktas, siūlytina numatyti šio termino apibrėžimą įstatyme. Nepritarti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja rengti projektą (poįstatyminis teisės aktas), kuris padės integruoti šiuos klausimus į švietimo ir ugdymo turinį. 3.11 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
2
engtinas ir matomas kaip politinis, manytina, kad daugumai galimai artimoje aplinkoje smurtavusių asmenų esant apsvaigusiems nuo alkoholio (55,2 %), būtų nuoseklu įpareigoti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją užtikrinti mokymą apie alkoholio vartojimo kultūrą. Toks įpareigojimas nepaneigtų Įstatymo projekto rengėjos teiginio, kad smurtą artimoje aplinkoje sukelia stereotipiniai moterų ir vyrų vaidmenys, tačiau galimai padėtų spręsti lygiagrečiai atsirandančias problemas, prisidedančias prie galimo smurto artimoje aplinkoje apraiškų. Nepritarti Mokymai jau yra vykdomi, tai nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. 3.12 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
galimai artimoje aplinkoje smurtavusius asmenis, dėl kokios priežasties buvo galimai panaudotas smurtas artimoje aplinkoje. Turint tokius duomenis, galimai palengvėtų kardytinų veiksnių identifikavimas.
Taip pat siūlytina įpareigoti atitinkamas institucijas rinkti duomenis apie nepasitvirtinusius iškvietimus dėl smurto artimoje aplinkoje; melagingus pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje; piktnaudžiavimą smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens teisėmis; nutrauktus ikiteisminius tyrimus dėl smurto artimoje aplinkoje ir kitus analogiškus rodiklius.
projekto Nr. XIVP-1056. Minėti duomenys yra renkami. Šią funkciją atlieka IRD prie VRM ir Statistikos departamentas. 3.13 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
savo darbuotojams organizuoti mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus smurto artimoje aplinkoje prevencijos, atpažinimo ir pagalbos temomis. Turint omenyje, kad įpareigojimai numatomi valstybės institucijoms, atstovaujančioms kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio interesus, ir siekiant skaidrumo, viešumo ir pasitikėjimo valstybės institucijomis, siūlytina įpareigoti mokymų ir kvalifikacijos tobulinimo kursų medžiagą padaryti viešai prieinamą ir sudaryti galimybę su ja susipažinti bei dėl šios medžiagos teikti pasiūlymus visiems norintiems asmenims. Nepritarti Įstatymo projekte tokios normos numatyti nėra reikalinga, tą institucijos darys pagal savo kompetenciją. 3.14 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje taryba, veikianti prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Taryba). Tarybą sudarytų penkiolika narių, iš kurių septyni – nevyriausybinių organizacijų atstovai. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte planuojama, kad
prireiks 6 627 136 eurų.
Manytina, kad nevyriausybinių organizacijų buvimas Taryboje kelia tam tikrą interesų konfliktą: nevyriausybinės organizacijos gali prašyti joms numatyti papildomų funkcijų dėl nukentėjusiųjų rūpybos, plėsti smurto artimoje aplinkoje apibrėžimus ir taip dirbtinai didinti nukentėjusiųjų skaičius ir pan. Valstybės vardu veikianti institucija turi išlikti nešališka ir negali būti paveikta finansinių, politinių ar ideologinių interesų, todėl siūlymui įsteigti Tarybą (taip, kaip ji apibrėžiama Įstatymo projekte) nepritartina. Nepritarti Nurodytų klausimų Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje taryba nespręs. Pastaruosius reglamentuos Valstybės biudžeto lėšų akredituotai specializuotai kompleksinei pagalbai teikti poreikio nustatymo, planavimo, paskirstymo, pervedimo, naudojimo, atsiskaitymo už panaudotas lėšas tvarkos aprašas. 3.15 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
artimoje aplinkoje orderį, kuriuo galimai artimoje aplinkoje smurtavęs asmuo būtų įpareigojamas 72 valandoms išsikelti iš savo gyvenamosios vietos, jei jis gyvena su galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu, nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise priklauso būstas. Remiantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme numatytu proporcingumo principu, pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Kertinis Įstatymo projekte numatytas tikslas yra užtikrinti kiekvieno asmens apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje.
Toks tikslas gali būti pasiektas ne vienu skirtingu būdu, tačiau siūlomas teisinis reguliavimas yra perteklinis ir orientuotas ne į galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens apsaugą, o į galimai artimoje aplinkoje smurtavusio asmens izoliavimą. Nors iš socialinio teisingumo perspektyvos toks siūlymas yra suprantamas (gavo, ko nusipelnė; nereikėjo smurtauti; kitą kartą žinos), asmens iškeldinimas iš jam nuosavybės teise priklausančio būsto yra stigmatizuojanti procedūra, turinti tam tikrą žmogaus orumą žeminančią, menkinančią potekstę. Primintina, kad asmens teisė į jo būsto neliečiamumą (su tam tikromis išimtimis) yra numatyta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 24 straipsnyje, o draudimas asmeniui patekti į jam nuosavybės teise priklausantį būstą (kurio nė vienas kitas asmuo nėra deklaravęs kaip savo gyvenamosios vietos) galimai vertintinas kaip konstitucinės žmogaus teisės pažeidimas. Turėtina omenyje, kad būsto savininkas, sužinojęs apie jam iškviestą policijos pareigūną ir siekdamas išvengti potencialaus iškeldinimo, gali paprasčiausiai išprašyti jo būste esantį asmenį, nedeklaravusį to būsto kaip savo gyvenamosios vietos. Visuomenei perpratus tokį teisinį algoritmą, galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrę asmenys supras, kad pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje atveju jie bus tiesiog išprašyti, todėl gali nuspręsti apskritai nesikreipti į teisėsaugą, nes tokiu atveju taptų savotiškais būsto savininko valios įkaitais. Vertinant tokį konfliktų sprendimo modelį, atsiranda dvejonių, kad jis tarnauja geriausiems galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens interesams.
Galimai smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo patiria neužtikrintumo jausmą dėl policijos pareigūno sprendimo kreiptis į teismą, teisėjo sprendimo dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio pratęsimo, skaičiuoja nerimo kupinas valandas iki galimai artimoje aplinkoje smurtavusio asmens sugrįžimo ir pan. Susidaro įspūdis, kad galimai smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo yra įpareigojamas gyventi baimės ir įtampos atmosferoje, o jo saugumo jausmo užtikrinimas priklauso ne nuo jo paties, o nuo trečiųjų šalių veiksmų. Remiantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme numatytu tikslingumo principu, teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Pabrėžtina, kad Įstatymo projekte numatytam tikslui pasiekti yra kitų, mažiau žmogaus teises ir laisves suvaržančių alternatyvų. Viena tokių alternatyvų numatyta Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 14 straipsnio 4 dalies 9 punkte, kuriuose valstybė įsipareigoja nedelsiant, bet kuriuo paros metu užtikrinti nemokamą laikiną apgyvendinimą galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims. Primintina, kad tokia galimybė yra numatyta ir šiuo metu galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme (žr. 2 pastabą), todėl siūlytina atsisakyti galimai artimoje aplinkoje smurtavusio asmens iškeldinimo iš jam nuosavybės teise priklausančio būsto galimybės ir tobulinti dabartinį teisinį reguliavimą, koncentruojantis į galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens galimybę gauti saugų ir orų laikiną apgyvendinimą specializuotame pagalbos centre. Nepritarti Smurtas artimoje aplinkoje yra latentiškas (paslėptas) reiškinys, todėl apsaugos nuo smurto orderis yra reikalingas geresnei nukentėjusiųjų apsaugai.
Konstitucinio Teismo praktikoje yra nurodoma, kad „pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.“ Būtent tai ir siūloma padaryti įstatymo projekte. 3.16 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
nuosavybės teise priklausančio būsto siūlymui nepritartina, tam tikros formos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimas yra diskutuotinas. Toks teisinis įrankis galėtų būtų panaudojamas sukurti dirbtiniam „atšalimo“ laikotarpiui, kai nėra pakankamai aiškios tiriamo įvykio aplinkybės (pavyzdžiui, asmenys yra neblaivūs, barasi, neleidžia šnekėti policijos pareigūnui ir pan.). Nagrinėjant apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio veikimo principą, matyti, kad juo asmenims nustatomi tokie laikini įpareigojimai kaip gyvenimas skyrium, nebendravimas ir tam tikro atstumo išlaikymas. Tokie ribojimai neatrodo neproporcingi ir gali turėti teigiamą poveikį sprendžiant nesutarimus. Pastebėtina, kad siūlomi ribojimai būtų nustatomi tik vienai iš pusių, t. y. galimai artimoje aplinkoje smurtavusiam asmeniui. Toks teisinis reguliavimas paliktų teisę galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui su galimai artimoje aplinkoje smurtavusiu asmeniu susisiekti, nuvykti į jo gyvenamąją vietą ar darbovietę, jį kalbinti, kviesti susitaikyti ir pan.
Nors administracinė atsakomybė už piktnaudžiavimą galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens teisėmis yra numatyta, įpareigojimo, draudžiančio šiam asmeniui atlikti anksčiau įvardytus veiksmus, nėra. Siekiant užpildyti šią teisinę spragą, siūlytina nustatyti, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiu skiriami įpareigojimai galiotų abiem pusėms. Nepritarti Už piktnaudžiavimą smurtą patyrusio asmens teisėmis numatyta atsakomybė ANK. 3.17 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
orderių skyrimo ir vykdymo, tenka pastebėti ydingo ir nelankstaus teisinio reguliavimo apraiškų. Pavyzdžiui, praėjusį mėnesį žinomas futbolininkas buvo nubaustas 96 000 eurų bauda už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiu nustatytų įpareigojimų nesilaikymą, kai su savo sutuoktine abipusiu sutarimu išvyko švęsti medaus mėnesio į užsienį[⁴]. Kiek anksčiau abi pusės buvo pripažintos smurtavusios viena prieš kitą artimoje aplinkoje ir įpareigotos nesiartinti viena prie kitos arčiau nei 500 metrų atstumu. Siekiant išvengti tokio perteklinio reglamentavimo ir dirbtinio asmenų laisvos valios paneigimo, privalu nuodugniai išanalizuoti siūlomo teisinio reguliavimo ribas. Manytina, kad Įstatymo projekte pateikiamas lakoniškas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio veikimo principo aprašymas teoriniame lygmenyje tokios galios teisiniam įrankiui yra nepakankamas. Šiuo konkrečiu atveju siūlytina numatyti protingumo kriterijumi paremtas išimtis, leidžiančias apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį pripažinti netekusiu galios, jei to norėtų abi pusės.
Nepritarti Pagal TTK siūlymus, galimybė panaikinti apsaugos nuo smurto orderį teismo sprendimu yra įtvirtinta įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje. 3.18 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
svarstymui pravartu žinoti, kas laikytina smurtu artimoje aplinkoje. Įstatymo projekte smurto artimoje aplinkoje sąvoka yra ganėtinai abstrakti, o konkrečios smurto artimoje aplinkoje formos (fizinis, psichologinis ir t. t.) nėra apibrėžiamos. Kaip jau minėta 10 pastaboje, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos smurto artimoje aplinkoje atpažinimo metodologijoje tokie veiksmai kaip jausmų ignoravimas ar melas yra įvardijami kaip smurtiniai. Neabejotina, kad jausmus ignoruojantis partneris neprisideda prie santykių gerovės, tačiau kvestionuotina, ar už tokius veiksmus jam tikrai vertėtų skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį. Manytina, kad smurtinio elgesio samprata turėtų apimti tik pagrįstą pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai sukeliančias veikas. Taip pat nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis nustatoma, kokios veikos turėtų būti laikomos smurtinėmis ir žmogų žalojančiomis, o kokios – ne. Siūlytina, kur reikia, įstatyminiu arba poįstatyminiu lygmeniu (pavyzdžiui, rekomendacijoje ar gairėse) peržiūrėti, pakoreguoti, patikslinti smurtinio elgesio bei jo formų apibrėžimus ir pateikti įrodymais grįstą metodiką, kuria remiantis nustatoma, kokios veikos laikomos smurtinėmis ir kokiais požymiais jos skiriasi nuo nesmurtinių veikų. Nepritarti Analogiškas smurto artimoje aplinkoje sąvokos apibrėžimas galioja jau šiuo metu galiojančioje Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakcijoje.
3.19 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
1
artimoje aplinkoje orderis gali būti skiriamas tais atvejais, kai nepakanka duomenų ikiteisminiam tyrimui pradėti, t. y. kai asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Tuo tarpu Įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad smurtas artimoje aplinkoje užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Nelengva suprasti, kokio rezultato tokiu painiu reglamentavimu siekia Įstatymo projekto rengėja. Remiantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme numatytu aiškumo principu, teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Siūlytina suderinti minėtus prieštaravimus, aiškiau apibrėžiant smurtinio elgesio (užtraukiančio ir neužtraukiančio baudžiamosios atsakomybės) sampratą. Atsižvelgti Siūloma įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalį išbraukti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Taip pat pažymėtina, jog apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis yra prevencinė, o ne baudžiamojo poveikio priemonė. 3.20 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
6
kompleksinės pagalbos centrai atlieka pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą ir vertinimo rezultatus perduoda policijos įstaigai, o ši įvertina pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo rezultatus ir priima sprendimą dėl kreipimosi į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio pratęsimo.
Tokiam teisiniam reguliavimui nepritartina, nes tai galimai pažeistų Konstitucijoje garantuojamą žmogaus teisę į nešališką ginčo arbitrą[⁵]. Pabrėžtina, kad specializuotos kompleksinės pagalbos centrai iš esmės yra galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens gynėjai, kurie juo rūpinasi, teikia jam teisines konsultacijas (Įstatymo projekto 14 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Dėl susidarančio interesų konflikto jų atliktu pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos vertinimu negali būti grindžiamas tolimesnis galimai artimoje aplinkoje smurtavusio asmens laisvės suvaržymas. Pridėtina, kad asmens teisė į nepriklausomą, nešališką ir operatyvų teismą numatyta ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 5 straipsnyje. Atsižvelgti Pagal TTK siūlymus, atsisakoma pakartotinio smurto rizikos vertinimo, įtvirtinama galimybė apsaugos nuo smurto orderį skirti 15 dienų laikotarpiui, suteikiant galimybę orderio skyrimą orderio galiojimo laikotarpiu skųsti teismui. Nagrinėjant skundą teisme, pagal siūlomą naujos įstatymo redakcijos 9 straipsnio 4 dalį, SKPC bendradarbiauja su policijos įstaigos padaliniu, teikdamas savo ekspertinį vertinimą dėl atitinkamo atvejo Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. SKPC atliktas ekspertinis vertinimas teismui yra tik vienas iš faktorių, kuris padeda teismui įvertinti smurto pavojų. Sprendimus teismas priima remiantis turima surinktų duomenų visuma. Taip pat pastebėtina, kad ŽTK klausymų metu Konstitucinės teisės ekspertas prof. dr. D.
D. Žalimas atkreipė dėmesį į KT nagrinėtą vadinamąją „priekabiavimo“ bylą, kur KT išaiškino, jog tokio pobūdžio bylose teismas turi atsižvelgti, kaip tam tikri veiksmai matomi potencialios aukos akimis. Be kita ko, Konstitucinis Teismas (2017-12-19 išvada Nr. KT20-I1/2017 bylos Nr. 7/2017) pažymėjo, kad viena iš pagal Konstitucijos
formų yra priekabiavimas, be kita ko, priekabiavimas dėl lyties ir seksualinis priekabiavimas. Remiantis KT išaiškinimu „priekabiavimu laikomas nepageidaujamas elgesys, kuriuo inter alia dėl asmens lyties siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka, o seksualiniu priekabiavimu – turintis minėtų priekabiavimo dėl lyties požymių nepageidaujamas seksualinio pobūdžio elgesys. <...>“. Atsižvelgiant į tai, kad daugumoje atvejų smurtas artimoje aplinkoje yra smurtas lyties pagrindu, šiuo KT nutarimu turi būti remiamasi ir siekiant reglamentuoti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemones. 3.21 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
2
apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimo, jo vykdymas nėra sustabdomas, t. y. nei galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui, nei galimai artimoje aplinkoje smurtavusiam asmeniui nėra paliekama galimybė iki orderio įsigaliojimo pradžios jį apskųsti. Priešingai nei kardomųjų priemonių skyrimo atveju, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimas neprivalo būti grindžiamas galimu nusikalstamos veikos padarymu (ar net galimu administracinio nusižengimo padarymu). Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių planuojama skirti apie 36 000 vienetų per metus.
Turint omenyje, kad
aplinkoje, tai reikštų, kad beveik 2 iš 3 iškvietimų policijos pareigūnas skirtų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį. Tokiam apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių skyrimo dažniui nepritartina. Manytina, kad toks iš esmės nepaneigiamos teisinės galios įrankis turėtų būti naudojamas išskirtinėmis aplinkybėmis ir saikingai. Nors Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra atskleidžiama, kokiais kriterijais remiantis yra prognozuojamas planuojamų skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių kiekis, manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas reikalauja išsamesnės analizės, įvertinant skiriamų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių kiekio pagrįstumą ir proporcingumą, ypatingą dėmesį skiriant konstitucinėms žmogaus teisėms. Nepritarti Sustabdžius orderio vykdymą jį apskundus, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo liktų nepasaugotas, todėl orderio vykdymas neturi būti stabdomas iki dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo pasisakys teismas. 3.22 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
artimoje aplinkoje orderis iš esmės turi nepaneigiamą teisinę galią ir iki jo įsigaliojimo pradžios negali būti apskųstas (žr. 21 pastabą), siūlytina apsvarstyti galimybę numatyti kompensacinį mechanizmą už nepagrįstai skirtą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį.
Atsižvelgti Pagal TTK suformuluotus pasiūlymus, naujos redakcijos 9 straipsnio 13 dalyje numatyta, kad Apylinkės ar Apygardos teismui priimant sprendimą dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo, turi būti išspręstas ir klausimas dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens patirtų išlaidų, susijusių su apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų vykdymu, atlyginimo. 3.23 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis 2,3
straipsnių numeraciją: „2 straipsnis“ galimai keistinas į „20 straipsnis“, o
„3 straipsnis“ – į „21 straipsnis“. Priešingu atveju Įstatymo projekte būtų
du antrieji ir du tretieji straipsniai. Nepritarti. Teisinė technika ir numeracija yra gera (įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstoma nauja įstatymo redakcija). 3.24 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
projektu ne tik bandoma papildyti ar pakeisti dabartinį teisinį reguliavimą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje srityje, bet apskritai atsisakoma dabartinės redakcijos Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo, kurį planuojama pakeisi nauju. Manytina, kad tokiam reikšmingam pokyčiui reikalingos išsamios, įtraukios, nuomonių įvairove grįstos diskusijos. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nepateikiama duomenų, kokiais būdais ir kada buvo konsultuojamasi su visuomene. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetinės svetainės naujienų skiltyje apie planuojamus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinio reguliavimo pokyčius viso labo pranešama. Sunku identifikuoti bent vieną Įstatymo projekto rengėjos veiksmą, kurį būtų galima traktuoti kaip konsultavimąsi su visuomene.
Dėl iš esmės keičiamo teisinio reguliavimo apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje srityje neorganizuota viešų diskusijų. Pasigendama ir visuomenės apklausų siūlomų teisinio reguliavimo pokyčių atžvilgiu, pavyzdžiui, kokia dalis visuomenės pritartų nuostatai, kad už besisvečiuojančio partnerio jausmų ignoravimą (žr. 10 pastabą) būsto šeimininkas būtų 72 valandoms iškeldinamas iš jam nuosavybės teise priklausančių namų? Nepaisant to, kad siūlomi teisinio reguliavimo pokyčiai iš visų visuomenės grupių bene labiausiai neigiamai paveiks vyrų bendruomenę, nuvilia tai, kad rengiant įstatymo projektą nesikonsultuota su vyrų teises ir interesus atstovaujančiomis organizacijomis ar asmenimis. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte minimoje 20 asmenų darbo grupėje[⁶] nėra nė vieno asmens, atstovaujančio vyrų teises ir interesus. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į tokių organizacijų kaip Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos pateiktus pasiūlymus. Šiame kontekste pažymėtina, kad, pavyzdžiui, Jungtinės Tautos Tarptautinės vyrų dienos proga sveikina tik tuos vyrus, kurie yra
„sąjungininkai“ (angl. allies), palaiko moteris, paneigia lyčių
vaidmenis, kovoja su smurtu lyties pagrindu ir pasisako už lygybę[⁷]. Nors tokie sveikinimai galimai vertintini kaip sąmojingi, abejotina, ar tokias organizacijas būtų galima traktuoti kaip nešališkas ar atstovaujančias visų visuomenės grupių teises ir interesus.
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 7 straipsnyje teisėkūros subjektams numatyti reikalavimai sužinoti visuomenės nuomonę apie teisinio reguliavimo problemas ir jų sprendimo būdus, sudaryti visuomenei galimybę daryti įtaką teisės akto projekto turiniui, geriau įvertinti numatomo ir galiojančio teisinio reguliavimo teigiamas ir neigiamas pasekmes, su visuomene konsultuotis laiku ir dėl esminių klausimų. Formalus leidimas visuomenei išsakyti savo nuomonę dėl jau parengto įstatymo projekto nevertintinas kaip konsultavimasis su visuomene. Realus konsultavimasis su visuomene suteiktų teisėkūros subjektams galimybę susipažinti su įvairiomis visuomenės grupių perspektyvomis ir patenkinti kuo platesnį ratą visuomeninių interesų. Konsultavimosi su visuomene stoka gali palikti neišgirstų pasiūlymų, naudingų nuomonių, skatinti nepasitikėjimą valstybe. Siekiant įgyvendinti apžvelgtus reikalavimus, į apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinio reguliavimo pakeitimų rengimą siūlytina įtraukti visuomenę, moterų ir vyrų teises ir interesus atstovaujančias organizacijas ar asmenis, taip pat visus kitus norinčius dalyvauti, išgirsti ir pasisakyti įrodymais grįstose diskusijose dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinio reguliavimo nuostatų rengimo ir keitimo.
pastebėjimas, kad projektas neigiamai paveiks vyrų bendruomenę, taip stigmatizuojant visus vyrus kaip smurtautojus. Įstatymo projektu siūloma spręsti opias visuomenės problemas, suteikiant realius pagalbos įrankius smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims. 3.25 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt, 2021-11-30 * 25.
Įstatymo projektu sukuriami nauji teisinių santykių subjektai – galimai smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo ir galimai artimoje aplinkoje smurtavęs asmuo, tačiau tik vienam iš šių teisinių santykių subjektų (galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui) užtikrinama valstybės finansuojama specializuota teisinė pagalba. Pabrėžtina, kad nors smurtu artimoje aplinkoje įtariamiems (kaltinamiems) asmenims taip pat numatoma teisė į gynėją, ši teisė neužtikrina įtariamojo (kaltinamojo) prieigos prie specializuotos teisinės pagalbos. Galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens gynėjai bus kruopščiai pasirengę ir išsamiai išanalizavę teismų praktiką dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimo ir pratęsimo, padės teikti praeityje analogiškai ir sėkmingai teiktus skundus dėl policijos pareigūnų veiksmų ar teisėjų sprendimų ir t. t., tuo tarpu galimai artimoje aplinkoje smurtavęs asmuo turės kliautis bendrosios kompetencijos gynėjo paslaugomis. Siekiant sudaryti lygias galimybes į teisinę gynybą, siūlytina sudaryti galimybę gauti valstybės finansuojamą specializuotą teisinę pagalbą abiem Įstatymo projektu sukuriamiems teisinių santykių subjektams. Nepritarti Tais atvejais, kai asmeniui reikalinga teisinė pagalba, asmuo turi teisę ją gauti Valstybės garantuojamas teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. 3.26 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
daugeliu iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje atvejų (87,8 %, žr. 8 pastabą) nebuvo registruojama nusikaltimų dėl smurto artimoje aplinkoje, siūlytina numatyti galimybę teisėsaugos institucijoms atlikti privačius ikiteisminius tyrimus dėl galimo smurto artimoje aplinkoje.
Primintinas atvejis, kai prieš kelis mėnesius žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad žinomas sportininkas galimai smurtavo prieš savo gyvenimo draugę[⁸]. Praėjus 4 mėnesiams pranešta, kad įtarimai panaikinti[⁹]. Nors teisiniu požiūriu asmuo nepatiria neigiamų pasekmių, paviešinamos privataus gyvenimo detalės (visuomenės sužinojimas apie galimą neištikimybę, slaptas sugyventines, nesantuokinius vaikus ir t. t.) gali daryti reikšmingą reputacinę žalą. Pabrėžtina, kad tokių privačių, intymių duomenų paviešinimas neturi įtakos ikiteisminio tyrimo atlikimo kokybei ar nukentėjusiųjų apsaugai ir yra skirtas viso labo visuomenės smalsumui patenkinti. Pridėtina ir tai, kad viešas apkaltinimas nereikalauja įrodymų ir gali būti išnaudojamas strateginiais, politiniais tikslais, siekiant menkinti konkurento ar priešininko reputaciją, o socialinė nekaltumo prezumpcijos reikšmė modernioje visuomenėje yra išblėsusi. Nepritarti. Tai nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. 3.27 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
atvykus į iškvietimą nustatomi abipusio smurto artimoje aplinkoje požymiai. Nėra aišku, ar tokiu atveju apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai galėtų būti skiriami dviem (ar daugiau) asmenų ir kaip tokiu atveju vyktų vienas prieš kitą smurtavusių asmenų atskyrimas. Siūlytina pateikti detalesnį tokių situacijų teisinį reguliavimą. Nepritarti Tokiu atveju Policijos pareigūnas turės visapusiškai įvertinti situaciją. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika nustatoma atliekant smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimą. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras.
3.28 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
28Policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje,
teismo sprendimo dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo vykdymo ir šio sprendimo vykdymo kontrolės tvarkos apraše[¹⁰] (toliau – Apraše) piktnaudžiavimas smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens teisėmis ar melagingi pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje nėra minimi, t. y. policijos pareigūnams nėra numatytų procedūrų, nepateikiama gairių apie tai, kokių veiksmų tokiu atveju reikėtų imtis. Nors Aprašo (ar ekvivalentaus jį ateityje pakeisiančio teisės akto) teisėkūros procedūra nesuteikia galimybės tiesiogiai teikti pasiūlymus jo rengimui, manytina, kad apie tai verta informuoti tiek Įstatymo projekto rengėją, tiek įstatymo leidėją, tiek Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetą ir pasiūlyti atitinkamoms institucijoms papildyti Aprašą trūkstama metodika. Atsižvelgti Teikiamas pasiūlymas ne dėl įstatymo projekto, o dėl poįstatyminio teisės akto. Poįstatyminiai teisės aktai siūlomai bus priimti/pakeisti iki įsigaliojant įstatymui. 3.29 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
nepasitvirtinusio pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje atlikdamas pakartotinį patikrinimą „pažymi <...> dėl kokių priežasčių smurto artimoje aplinkoje požymių nenustatyta“. Tokia praktika vertintina neigiamai, nes policijos pareigūnas įpareigojamas kliautis kaltumo prezumpcija ir įrodyti ne dėl kokių priežasčių smurto artimoje aplinkoje požymių buvo nustatyta, bet priešingai – turi pagrįsti dėl kokių priežasčių nesugebėjo nustatyti smurto artimoje aplinkoje požymių. Siūlytina apie tai informuoti atitinkamas institucijas ir papunktį koreguoti.
Atsižvelgti Teikiamas pasiūlymas ne dėl įstatymo projekto, o dėl poįstatyminio teisės akto. Poįstatyminiai teisės aktai bus priimti/pakeisti iki įsigaliojant įstatymui. 3.30 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
nepasitvirtinusius smurto artimoje aplinkoje atvejus tarp tų pačių subjektų“ yra vertinama kaip rizikos veiksnys. Su tokiu vertinimu nesutiktina. Abejotina, ar, pavyzdžiui, du praeityje užregistruoti melagingi / nepasitvirtinę pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje yra objektyvus smurto artimoje aplinkoje prediktorius. Priešingai, sistemingai melagingi / nepasitvirtinantys pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje gali liudyti apie piktnaudžiavimą smurtą artimoje aplinkoje (ne)patyrusio asmens teisėmis. Siūlytina apie tai informuoti atitinkamas institucijas ir papunktį koreguoti. Atsižvelgti Teikiamas pasiūlymas ne dėl įstatymo projekto, o dėl poįstatyminio teisės akto. Poįstatyminiai teisės aktai bus priimti/pakeisti iki įsigaliojant įstatymui. 3.31 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,
projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Su tokiu teiginiu nesutiktina. Manytina, kad teikiamose pastabose apžvelgti galimi prieštaravimai Konstitucijai; tikslumo, apibrėžtumo ir aiškumo trūkumai; išsamesnės numatomo teisinio reguliavimo poveikio analizės poreikis; konsultavimosi su visuomene stoka ir kiti teisiniai iššūkiai sudaro pagrįstas prielaidas neigiamoms Įstatymo projekto priėmimo pasekmėms kilti. Nepritarti Komitetas atsižvelgia į TTK pasiūlymus, kaip komiteto, turinčio kompetenciją teikti nuomonę dėl teisės projekto nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 3.32 Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt, 2021-11-30 * 32.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra įpareigotas preliminariai vertinti, ar svarstomi įstatymų projektai atitinka Konstituciją (Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktas), siūlytina sudaryti galimybę Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui svarstyti Įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-1056). Pritarti Atkreiptinas dėmesys, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas paskirtas svarstyti šį projektą kaip papildomas komitetas. 4. VšĮ Žmogaus teisių stebėjimo institutas, 2021-11-30 Nr. G-2021-120258 * Žmogaus teisių stebėjimo institutas, susipažinęs su Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1056, reiškia palaikymą projektui ir ypatingai jo nuostatoms, įtvirtinančioms apsaugos garantijas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims, t. y. apsaugos nuo smurto orderį. Apsaugos nuo smurto orderio taikymo galimybė užpildo spragą teisiniame reguliavime, kai nėra pakankamai duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau iš nustatytų aplinkybių matyti, kad asmeniui gali grėsti smurto artimoje aplinkoje pavojus. Apsaugos nuo smurto orderio taikymas suteikia realios ir veiksmingos apsaugos garantijas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ir sudaro sąlygas specializuotos kompleksinės pagalbos teikimui bei kitoms intervencijoms, būtinoms užtikrinti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens saugumą. Tuo pačiu teikiame kelias pastabas dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo tvarkos ir sąlygų. Atsižvelgdami į smurto artimoje aplinkoje atvejų kompleksiškumą, siūlytume numatyti galimybę teismui pratęsti apsaugos orderio galiojimą iki 28 kalendorinių dienų.
Šis laikotarpis itin svarbus tam, kad specializuotos kompleksinės pagalbos centras turėtų pakankamai laiko įvertinti situaciją, identifikuoti individualius asmens poreikius ir kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu parengti pagalbos priemonių planą. Neretai smurto artimoje aplinkoje atvejai yra kompleksiniai ir sudėtingi, ypač kai yra nepilnamečių vaikų, tad galimybė teismui pratęsti orderį iki 28 dienų padėtų visapusiškai įvertinti ir veiksmingiau atliepti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens apsaugos ir pagalbos poreikius. Taip pat siūlytume persvarstyti projekto 8 str. 6 d. numatyto pakartotinio smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo, kurį turėtų atlikti specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC), sąlygas. Remiantis šia nuostata, SKPC tokį vertinimą turėtų atlikti per 24 val. nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo. Tačiau šią funkciją per nustatytą terminą būtų itin sudėtinga įgyvendinti praktikoje, pavyzdžiui, nepavykus iškart susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu. Kadangi SKPC atliekamas pakartotinis rizikos vertinimas būtų laikomas pagrindu kreiptis ar nesikreipti į teismą dėl apsaugos orderio pratęsimo, tinkamų sąlygų sudarymas SKPC atlikti šią funkciją yra būtinas siekiant užtikrinti apsaugos nuo smurto orderio efektyvų veikimą praktikoje bei suteikiant realią apsaugą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims. Be to, rizikos vertinimas gali būti emociškai ir psichologiškai sudėtingas procesas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui, neretai pirmą kartą atsiveriant apie savo patirtis ir išgyvenimus tretiesiems asmenims, tad šio proceso kartojimas nepraėjus 24 val. po pirmojo rizikos vertinimo gali sukelti papildomus emocinius išgyvenimus.
Atsižvelgiant į tai, siūlytume ilginti policijos pareigūno skiriamo apsaugos nuo smurto orderio galiojimą iki 120 valandų, kad SKPC turėtų pakankamai laiko (bent 72 val.) nuodugniai atlikti pakartotinį rizikos vertinimą, proceso metu atliepiant smurto artimoje aplinkoje pavojų patyrusio asmens emocinius ir psichologinius poreikius bei suteikiant reikalingą emocinę paramą. Tuo pačiu pažymime, kad įstatymu įtvirtinus apsaugos nuo smurto orderį tiems atvejams, kai nepakanka duomenų ikiteisminiam tyrimui pradėti, policijos pareigūnai ir toliau turi dėti visas pastangas identifikuoti su smurtu artimoje aplinkoje susijusias nusikalstamas veikas bei kiekvienu tokiu atveju inicijuoti baudžiamąjį procesą. Kitų esminių pastabų įstatymo projektui neturime, ir dar kartą išreiškiame palaikymą šiam projektui bei jame numatytoms svarbioms smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų apsaugos garantijoms. Pritarti iš dalies ŽTK 8 straipsnį siūlo keisti apibendrinus TTK, Seimo narių, Konstitucinės teisės ekspertų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus. Apsaugos nuo smurto orderį siūloma skirti 15 dienų laikotarpiui, be galimybės jį pratęsti. Apsaugos nuo smurto orderio skyrimas gali būti skundžiamas teismui viso orderio galiojimo laikotarpio metu. Atsisakoma pakartotinio smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo. 5. Vilniaus moterų namai, 2021-12-02
artimoje aplinkoje įstatymas. 2. JT CEDAW Komiteto Bendroji rekomendacija Nr. 35 (2017) ir ES Nusikaltimų aukų teisių direktyva aiškiai nurodo, jog smurtas artimoje aplinkoje yra su lytimi susijęs smurtas ir moterų žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas {...Smurtas dėl lyties suprantamas kaip diskriminacijos rūšis ir aukos pagrindinių laisvių pažeidimas, ir apima artimųjų smurtą, seksualinį smurtą). Atsižvelgiant į tai būtina įstatymo projektą papildyti nuostatomis:
smurtas prieš moteris, arba, kad tai yra smurtas, kurį moterys patiria proporcingai dažniau nei vyrai (ES Nusikaltimų aukų teisių direktyva).
pažeidimas.“ JT Vienos deklaracija (1993) įvardija, jog smurtas prieš moteris šeimoje yra moterų žmogaus teisių pažeidimas, o moterų žmogaus teisių užtikrinimas yra aktualioji žmogaus teisių dalis.
(ES Nusikaltimų aukų teisių direktyva, 2012).
neteikia. Nusikaltimų aukų teisių direktyva aiškiai nurodo, kad „Moterims, kurios yra smurto dėl lyties aukos, ir jų vaikams dažnai reikia specialios paramos ir apsaugos dėl didelės antrinės ir pakartotinės viktimizacijos, bauginimo ir keršto rizikos, susijusios su tokiu smurtu“. 3. Rizikos vertinimas reikštų ne ką kitą kaip apsaugos ir pagalbos proceso biurokratizavimą, atsakomybės išskaidymą, kas atitolina apsaugą ir pagalbą nuo realų pavojų sveikatai ir gyvybei patiriančio asmens.
Šios praktikos yra atmetamos ir tų šalių, kurios pradėjo jas taikyti prieš gerą dešimtmetį ir tai dėl šių priežasčių: • Jungtinėje Karalystėje atlikta visų per tam tikrą periodą įvykdytų moterų nužudymų artimoje aplinkoje analizė parodė, jog didelė šių įvykių dalis atsitiko ten, kur rizikos vertinimas parodė žemą arba vidutinį rizikos lygį, todėl rizikos vertinimai yra prognostiškai nepatikimi, beto be reikalo apsunkina pareigūnų darbą ir nukreipia dėmesį nuo pagrindinės užduoties - apsaugoti visas aukas. • Tyrimai rodo, jog apie 30 proc. nužudymų įvyksta ten, kur apie smurtą nebuvo nei kartą pranešta. • Išviešinus smurtą tikimybė būti rimtai sužalotai ar net nužudytai moteriai išauga iki 70 proc., todėl į kiekvieną atvejį turi būti žvelgiama kaip į aukštos rizikos atvejį. • Tai prieštarauja ES Nusikaltimų aukų teisių direktyvai, išskiriančiai artimųjų smurto aukas, kaip ypatingą grupę, kuriai kyla ypatingai didelė grėsmė, nes smurtauja asmuo, kuriuo auka turi pasitikėti. Direktyva reikalauja užtikrinti nukentėjusio asmens saugumą ir pagalbą jam nuo pirmo kreipimosi į kompetentingą instituciją. 4. Atsižvelgiant į tai, kad dabartinis ASAAĮ projektas, kiek tai liečia apsaugos nuo smurto orderį ir jo reglamentavimą, prieštarauja tiek EZTT, tiek ir LR Konstitucinio teismo principiniams pasisakymams dėl žmogaus teisių hierarchijos, kur asmens, šiuo atveju smurto riziką patiriančio asmens, teisė į asmens neliečiamumą, kūno vientisumą, turi būti laikoma aukščiau nei galimai smurtavusio asmens teisė nepatirti suvaržymų. • „2. Apsaugos nuo smurto orderį ne ilgiau kaip 72 valandoms skiria policijos pareigūnas Pažymėtina, kad tokiam reglamentavimui prieštarauja tiek policija, tiek SKPC.
Remiame šią poziciją ir reikalaujame, kad orderis būtų skiriamas 15 parų, sutinkamai su gerąją Europos praktika. Nėra nei vienos šalies taip reglamentuojančios smurto šeimoje aukų apsaugą, todėl realu susilaukti tarptautinės bendruomenės nepalankaus vertinimo dėl šios žinomai imitacinės, iškelto tikslo nepasiekiančios priemonės. • „6. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki apsaugos nuo smurto orderio galiojimo termino pabaigos atlieka pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei yra smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens sutikimas, kad pakartotinis smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimas būtų atliktas, ir šio vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoda policijos įstaigai“ . Tai reiškia, kad SKPC vertinimą atlikti ir informaciją perduoti ... per 1 parą. • Šios nuostatos būtina nedelsiant atsisakyti 1. dėl aukos gerovės, 2. dėl pačios specializuotos kompleksinės pagalbos esmės, 3. dėl nereikalingo policijos darbo biurokratizavimo, brangiai kainuojančio teismų įsitraukimo 4. dėl nepagrįsto SKPC nusistovėjusios praktikos, atitinkančios gerąją pasaulio praktiką, laužymo, nesusijusio su pagalbos aukoms teikimu. Pateikiame argumentį iš neuromokslo bei žiniomis apie traumą grįsto konsultavimo praktikas. Tyrimai rodo, kad egzistuoja taip vadinamos trauminės atminties fenomenas, kurio esmė - reikalingi trys pilni miego ciklai tam, kad traumos sutrikdyti kognityviniai procesai vėl galėtų susijungti į darnią visumą, atkurta nuosekli trauminio įvykio seka ir asmuo galėtų priimti su trauminiu įvykiu susijusius sprendimus. Dėl šių priežasčių net ir SKPC rekomenduojama susisiekti su asmeniu ne tuoj pat po smurtinio epizodo („ne vėliau kaip kitą dieną“), o būtent praėjus nemažiau kaip trims paroms po įvykio.
Šiais moksliniais faktais grindžiamas ir siūlymas atsisakyti grėsmės vertinimo kaipo tokio. Žinoma aplinkybė, jog SKPC pavyksta surinkti daug daugiau reikšmingos informacijos apie nukentėjusio situaciją nei policijos pareigūnams iškvietimo metu ir yra paaiškinama tuo, kad SKPC bendrauja su savo klientėmis atokesniame periode. Taigi, sutrikdžius nusistovėjusias SKPC darbo praktikas mes tuo pačiu prarasime galimybę turėti reikšmingą SKPC indėlį į nusikaltimo aplinkybių nustatymą ir klientui draugiškos pagalbos organizavimą. Taip pat kyla grėsmė šiuo metu egzistuojančią ir gerąja pasaulio praktiką grįstą SKPC pagalbą paversti bendrąją (generine), kas būtų rimtas praradimas tikslinei grupei. Spaudimo darymo nepasiruošusiam klientui, bet ne suteikti pagalbą iš principo pablogintų SKPC galimybes sukurti pasitikėjimu grįstą ryšį periode. Pernelyg ankstyva intervencija gali būti suvokiama kaip traumavusio įvykio dalis ir tapti dar viena nereikalinga negatyvia patirtimi nukentėjusiajam. Pažymėtina, kad iki 84 proc. smurtą patyrusių asmenų kenčia nuo PTSS. Didžiąja dauguma atvejų susiduriame ne su vienetiniu traumavusiu įvykiu, bet su taip vadinama kumuliacine trauma arba kompleksiniu potrauminio streso sindromu (nuo 2023 metų ši sąvoka yra įvedama į Tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK-11). Visa tai turi būti žinoma tam, kad konstruojant tiek apsaugos, tiek pagalbos praktikas būtų atsižvelgta į centrinės viso proceso figūros, nukentėjusio asmens, gerovę. 5. Įstatymo projektas praktiškai grąžina privataus kaltinimo tvarką, kas nesuderinama su gerąja pasaulio praktika ir nukentėjusių asmenų poreikiais.
Nusikaltimų aukų teisių direktyva aiškiai įvardija, jog artimųjų smurtą patiriantiems asmenims būtina speciali apsauga ir pagalba dėl didelio pakartotinio smurto, bauginimų ir keršto rizikos. • Didelį susirūpinimą kelia tai, jog iš Įstatymo projekto teksto pašalinta nuostata, jog „nukentėjęs asmuo skundo neteikia“. Šia nuostata pirmojoje įstatymo redakcijoje ir buvo siekiama apsaugoti auką nuo spaudimo, bauginimo ir keršto, kuomet smurtautojas reikalauja aukos nerašyti pareiškimo arba jį atsiimti. Taip, be kita ko, buvo išpildytos ir CEDAW komiteto rekomendacijos Lietuvai. Tuo būdu įstatymu įtvirtinama žalinga praktika, kuomet į įvykio vietą atvykę pareigūnai reikalauja nukentėjusį asmenį „rašyti pareiškimą“, taip dažnai atgrasydami įbaugintą auką ginti savo pažeistas teises. Tuo būdu valstybė siaurina savo pareigas, perkeldamas jas nukentėjusiam asmeniui, kas yra visiškai nepriimtina. • Projekte daug dėmesio skiriama aprašyti paties asmens kreipimosi į teisėsaugos įstaigas dėl patirto smurto tvarką bei informacijos apie tai teikimą, kas suponuoja, jog nukentėjusiajam asmeniui atiduodama atsakomybė tiesiogiai kreiptis ir įrodinėti, jog patyrė smurtą. • Taip pat apsaugos nuo smurto orderio skyrimo ir apskundimo tvarka apkrauna nukentėjusį asmenį pareiga tuoj po įvykio imtis veiksmų dėl orderio pratęsimo. Jei apsaugos nuo smurto orderis neskirtas, pats nukentėjęs asmuo vos per 1 parą turi apskųsti šį sprendimą (9 str. 1 d.). Ši nuostata demonstruoja pavojingą tendenciją apkrauti nukentėjusį asmenį pareigomis, kurios pristatomos kaip teisės ir iš anksto žinant, kad šiomis „teisėmis“ smurtą ir prievartą patiriantis asmuo negalės pasinaudoti dėl paties savo kaip smurtą ir prievartą patiriančio asmens būsenos.
Asmuo gali būti sukrėstas, įbaugintas, iš jo gali būti atimtos ryšio priemonės, jam gali trūkti žinių pateikti skundą, juolab per 1 parą. Taip pat smurtautojas turi teisę apskųsti orderio skyrimą. Smurtautojai yra linkę piktnaudžiauti savo teisėmis, manipuliuodami institucijomis ir, tikėtina, kad jie šia teise pasinaudos, tuomet skundas nagrinėjamas baudžiamojo proceso tvarka, o nukentėjęs asmuo vėlgi per pirmą parą po įvykio turi įrodinėti, jog apsaugos orderis yra reikalingas. Klausimas - kuris proceso dalyvis yra laikomas nukentėjusiuoju? Ar juo staiga tampa... smurtautojas?? Kitaip tariant, į įvykio vietą atvykus policijai ir paprašius rašyti pareiškimą, tikėtina, jog sukrėstas ir įbaugintas nukentėjęs asmuo jo nerašys ir ikiteisminis tyrimas nebus pradėtas. Tuomet asmuo pats turės kreiptis į prokurorą ir įrodinėti, jog patyrė smurtą. Jei asmuo nesikreips, apsaugos nuo tolimesnio smurto negaus, nes nėra ikiteisminio tyrimo. Auka, norėdama gauti neva prevencinį apsaugos nuo smurto orderį privalės per juokingai trumpą laiką kreiptis dėl jo skyrimo/pratęsimo arba įrodinėti, jog orderis reikalingas tais dažnais atvejais, kuomet smurtautojas apskųs tokio orderio skyrimą. Kitaip tariant visa atsakomybė užsitikrinti apsaugą vėl perkeliama nukentėjusiam asmeniui, kas faktiškai grąžina privataus kaltinimo tvarką. 6. Dėl SKPC pagalbos reglamentavimo. Atkreipiame jūsų dėmesį, jog teikiamame įstatymo projekte yra iškraipoma SKPC teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos tikslas ir esmė: • 14 str. 2 d.
su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ar smurtą patyrusiu asmeniu ir jam pasiūlo specializuotą kompleksinę pagalbą.“ Kaip jau minėta, SKPC teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos tikslas - įgalinti asmenį ir padėti jam išeiti iš smurto rato. Tai lėta pagalba, kuomet konsultantai, atsižvelgdami į klientės poreikius ir lūkesčius, užsitikrinę klientės pasitikėjimą ir bendradarbiavimą, klientei priimtinu tempu informuoja, konsultuoja, palaiko klientę, tarpininkauja institucijose, teikia specializuotą teisinę ir psichologinę pagalbą. Tai jokiu būdu nėra skubi pagalba - tuoj po įvykio yra svarbu užtikrinti smurtą patyrusio asmens apsaugą, ką atlieka policija, ir kitus bazinius poreikius. Bandymai tuoj po įvykio (ne vėliau kaip kitą teikti pagalbą nukentėjusio asmens gali būti priimami kaip bereikalingas trukdymas, spaudimas ir tik paskatinti tokios pagalbos atsisakyti. • 14 str. 4 d. 2 p. „atlieka pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą;“ - būtina nedelsiant pašalinti (žr. aukščiau „dėl rizikos vertinimo“. • 14 str. 4 d. 9 p. „organizuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą patyrusiam asmeniui, kuriam reikia saugios vietos, laikiną apgyvendinimą (laikino apgyvendinimo paslauga, jei būtina, suteikiama nedelsiant bet kuriuo paros metu)“. Prašome pašalinti šią dalį. Pažymėtina, kad šis įstatymas specialiai nereglamentuoja pagalbos benamystės, valkatavimo, kitų sunkių socialinių aplinkybių atvejais; jos priskirtinos Socialinių paslaugų įstatymo veikimo sričiai, yra šio įstatymo reglamentuotos ir nesusijusios su SKPC teikiama specializuota kompleksine pagalba. Kiek tai liečia Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, ši nuostata nesuderinama su pagrindiniais ASAAĮ veikimo principais.
Jei yra akivaizdu, kad nukentėjusiam asmeniui kyla pavojus, tuomet neišvengiamai įsijungia Apsaugos nuo smurto orderio institutas, kuris įpareigoja iškeldinti smurtavusį asmenį nepriklausomai nuo to, kam priklauso būstas. ASAAĮ realizuojamos paradigmos esmė - valstybės įsipareigojimas apsaugoti moteris ir vaikus nuo smurto artimoje aplinkoje, o visus nepatogumus, susisijusius su smurtinio elgesio panaudojimu, turi patirti smurtautojas. • 14 str. 4 d. 10 p. „smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens prašymu organizuoja jo palydėjimą į kitas įstaigas ir (ar) organizacijas“. Būtina šią nuostatą pašalinti. Ji yra galimai diskriminacinė smurtą ir prievartą patiriančių moterų atžvilgiu, nes suponuoja socialinių įgūdžių stoką, blogą socialinę adaptaciją ir pan., kas yra nebūdinga absoliučiai daugumai SKPC klienčių, be to, tai bereikalingai apkrauna SKPC konsultantus jiems nebūdingomis funkcijomis, nekritiškai perkeliant socialinio darbuotojo funkcijas, kaip jos yra reglamentuojamos kito - Socialinių paslaugų, įstatymo. Pažymėtina, jog būtent Socialinių paslaugų įstatymas reglamentuoja pagalbą stokojantiems socialinių įgūdžių, priklausantiems atskirties ir socialinės rizikos grupėms, todėl neverta sumaišyti šių dviejų įstatymų veikimo sričių ir apsunkinti ASAAĮ retų išimčių reglamentavimu. Taip pat SKPC konsultantai neturi jokio procesinio statuso, negali nukentėjusiojo atstovauti institucijose, todėl palydėjimas būtų SKPC konsultantų laiko ir kompetencijų švaistymas. • 14 str. 4 d. 13 p. „teikia pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą patyrusiam asmeniui, siekiančiam įsitraukti į darbo rinką;“. Prašome pašalinti kaip nepriklausančią šio įstatymo reguliavimo ir juolab specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo sričiai.
Tai yra Socialinių paslaugų įstatymo, nukreipto teikti pagalbą socialinės atskirties ir rizikos grupių asmenims, stokojantiems socialinių įgūdžių ir dalyvavimo darbo rinkoje patirties reguliavimo sritis ir tokių funkcijų neteisingas priskyrimas SKPC tik dubliuotų socialinių įstaigų veiklą bei iškreiptų specializuotos kompleksinės pagalbos esmę. Ekstrapoliuoti šios santykinai nedidelės populiacijos dalies poreikius visai smurtą patiriančių moterų grupei yra nelogiška ir prieštarauja protingumo, proporcingumo ir kitiems svarbiausiems teisėkūros principams. Visi šie Socialinių paslaugų įstatymo prasiskverbimai į ASAAĮ projekto tekstą reiškia ne ką kitą kaip netiesioginį aukos kaltinimą, suponuojant, jog „problema yra ne smurtautojas, bet jo auka“
Darbuotojams keliami visiškai minimalūs reikalavimai turėti vienerių metų darbo patirtį, nėra kalbama apie būtinas kompetencijas, tokias kaip reikalavimas turėti specializuotų žinių iš smurto artimoje aplinkoje priežasčių, dinamikos ar pasekmių srities, žiniomis apie traumą grįsto konsultavimo principus ir kt. Siekiant, kad akreditavimas leistų užtikrinti pagalbos kokybę, būtina numatyti specifiškesnius, su kvalifikacija susijusius reikalavimus, kuriuos galima išdėstyti, pavyzdžiui, taip: „Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymas apibrėžia smurtą artimoje aplinkoje ir smurtą prieš moteris artimoje aplinkoje kaip nusikaltimą ir žmogaus teisių pažeidimą, juridinis asmuo, teikiantis prašymą akreditavimui, turi atitikti šias būtinas sąlygas: 1. Turi būti registruotas kaip nevyriausybinė organizacija, veikianti žmogaus teisių srityje; 2. Turėti nemažesnę kaip 3 metų patirtį teikiant pagalbą smurtą ir prievartą patiriančioms moterims arba veikti smurto prieš moteris prevencijos srityje; 3. Siekiant akreditacijos, ne mažiau kaip konsultantai ir specialistai turi būti gerai išlaikę kvalifikacinį egzaminą iš SKPC darbo organizavimo ir specializuotos pagalbos teikimo turinio sričių. Tam būtina pasiruošti - iš NVO tarpo 2022 m. paskirti SADM įgaliotą organizaciją, kuri parengtų akreditacijos turinį, kvalifikacijos kėlinio programas bei profesinės priežiūros vykdymo nuostatus. Ši organizacija privalo pati atitikti aukštus standartus pagalbos teikimo ir prevencijos srityse (ne mažiau nei 10 m. veiklos patirtis), veikti moterų žmogaus teisių srityje, vykdyti advokaciją, turėti tarptautiniu lygmeniu pripažintą kvalifikaciją, būti parengus metodinės literatūros, išsamiai aprašančios specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą ir tokios pagalbos turinį, sutinkamais su ET ir ES standartais.
Taip pat Projekte nurodoma, jog
„Sprendimas dėl teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimo
galioja neterminuotai“, kitaip tariant, įgijus teisę teikti pagalbą, SKPC nebeturi jokios pareigos užtikrinti, kad jo darbuotojai keltų kvalifikaciją, kas yra visiškai nesuderinama su pagalbos kokybės užtikrinimu. Būtina numatyti reikalavimą akredituojam SKPC kelti kvalifikaciją, siekiant išsaugoti teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą ir akreditacijas skirti ne daugiau nei 3 metams. Galiausiai, būtina grąžinti gerąją pasaulio praktiką atitinkančią nuostatą, jog Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai yra kuriami nevyriausybinių organizacijų pagrindu. Prašome skubiai taisyti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektą, atsižvelgiant į žmogaus teisių diskurso reikalavimus, šios srities ekspertinius pilietinių organizacijų pasiūlymus ir tarptautinių organizacijų reikalavimus. Šie argumentai pagrindžia būtinumą sukurti nepriklausomą darbo grupę prie LRS Žmogaus teisių komiteto naujosios ASAAĮ redakcijos tobulinimui iš esmės. Būtina išversti esamą Įstatymo projektą į anglų kalbą ir pateikti jį tarptautinei ekspertizeiviešajam viešąjam kreipiantis į tarptautines organizacijas, kurių nare būdama, Lietuva yra įsipareigojusi remtis jų vertybinėmis nuostatomis teisėkūros procesuose Pritarti iš dalies Projektas pagrindiniame komitete tobulintas apibendrinus Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Seimo narių, konstitucinės teisės ekspertų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus.
Šiuo tikslu 2021-12-03 Žmogaus teisių komitete, o 2021-12-13 Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo surengti klausymai, kuriuose dalyvavo ir nevyriausybinės organizacijos „Vilniaus moterų namai“ atstovės. Tobulinant projektą, į kai kuriuos šiame rašte suformuluotus pasiūlymus (pvz., dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo laikotarpio ir pakartotinio smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo atsisakymo) jau yra atsižvelgta. Papildomas dėmesys atkreiptinas į suformuluotus pasiūlymus dėl įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje aprašytų specializuotos kompleksinės pagalbos centrų atliekamų funkcijų. 5.1 Vilniaus moterų namai, 2021-12-08 I Asociacija Vilniaus Moterų namai vieni iš LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (2011) iniciatorių ir bendraautorių, nuo
artimoje aplinkoje/smurtą šeimoje patiriančioms moterims ir nuo 2012 metų vykdo Vilniaus miesto specializuotos pagalbos centro funkcijas. Kaip įgaliotas tarptautinės skėtinės organizacijos WAVE (angl. Women Against Violence Europe, Moterys prieš smurtą Europoje) atstovas Lietuvai, turi tarptautinio eksperto statusą moterų žmogaus teisių apsaugos bei smurto prieš moteris įveikimo srityje. Teikiame savo ekspertines rekomendacijas ir maloniai prašome į jas atsižvelgti. 1. Siūlomas įstatymo pavadinimas – Apsaugos nuo smurto prieš moteris šeimoje ir artimoje aplinkoje įstatymas.
Pritarti iš dalies Įstatymo 2 straipsnyje siūloma įtvirtinti smurto lyties pagrindu sąvoką, o Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įvardyti, kad didžioji dalis smurto artimoje aplinkoje atvejų yra smurto lyties pagrindu atvejai. Kita vertus, pažymėtina, kad smurtas lyties pagrindu gali įvykti ne tik artimoje aplinkoje. Kadangi įstatymo projektu siekiama apsaugoti būtent su smurto artimoje aplinkoje pavojumi susiduriančius asmenis ar smurtą artimoje aplinkoje patiriančius asmenis, todėl keisti įstatymo pavadinimą būtų netikslinga. 5.2 Vilniaus moterų namai,
pažeidimas.“ JT Vienos deklaracija (1993) įvardija, jog smurtas prieš moteris šeimoje yra moterų žmogaus teisių pažeidimas, o moterų žmogaus teisių užtikrinimas yra aktualioji žmogaus teisių dalis. Atsižvelgti Įstatymo projektas rengiamas ir tobulinamas siekiant užtikrinti smurto artimoje aplinkoje pavojų ar smurtą artimoje aplinkoje patiriančių asmenų žmogaus teises. 5.3 Vilniaus moterų namai,
1
dviprasmišką formuluotę „Smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo neprivalo teikti skundo, pareiškimo ar pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje.“ dabartinėje redakcijoje 7 str. 1 d. esančia aiškia formuluote „smurtą patyręs asmuo skundo neteikia“.
Pritarti iš dalies Siūloma įstatymo 12 straipsnio 1 dalies formuluotė: „[...] Gavę skundą, pareiškimą ar pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį apie jo teisę neteikti skundo, pareiškimo ar pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje ir naudotis šiame įstatyme nustatyta apsauga ir pagalba, nepriklausomai nuo to, ar jis pateikė tokį skundą, pareiškimą ar pranešimą, ar ne.“ Įstatymo 10 str. 2 d. aiškiai nurodoma, kad „teises smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ir smurtą patyręs asmuo turi, nesvarbu, ar pateikė skundą, pareiškimą ar pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje kompetentingai valdžios institucijai, ar jo nepateikė.“ 5.4 Vilniaus moterų namai,
2
valandoms skiria policijos pareigūnas“. Pažymėtina, kad tokiam reglamentavimui prieštarauja tiek policija, tiek SKPC. Remiame šią poziciją ir reikalaujame, kad orderis būtų skiriamas 15 parų, sutinkamai su gerąją Europos praktika. Nėra nei vienos šalies taip reglamentuojančios smurto šeimoje aukų apsaugą, todėl realu susilaukti tarptautinės bendruomenės nepalankaus vertinimo dėl šios žinomai imitacinės, iškelto tikslo nepasiekiančios priemonės. „6. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki apsaugos nuo smurto orderio galiojimo termino pabaigos atlieka pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei yra smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens sutikimas, kad pakartotinis smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimas būtų atliktas, ir šio vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoda policijos įstaigai“ .
Tai reiškia, kad SKPC vertinimą atlikti ir informaciją perduoti ... per 1 parą. Šios nuostatos būtina nedelsiant atsisakyti 1. dėl aukos gerovės, 2. dėl pačios specializuotos kompleksinės pagalbos esmės, 3. dėl nereikalingo policijos darbo biurokratizavimo, brangiai kainuojančio teismų įsitraukimo 4. dėl nepagrįsto SKPC nusistovėjusios praktikos, atitinkančios gerąją pasaulio praktiką, laužymo, nesusijusio su pagalbos aukoms teikimu. (Išsamų argumentavimą prašome skaityti pridedame rašte LRS Žmogaus teisių komitetui). Pritarti ŽTK 8 straipsnį siūlo keisti apibendrinus TTK, Seimo narių, Konstitucinės teisės ekspertų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus. Apsaugos nuo smurto orderį siūloma skirti 15 dienų laikotarpiui, be galimybės jį pratęsti. Apsaugos nuo smurto orderio skyrimas gali būti skundžiamas teismui viso orderio galiojimo laikotarpio metu. Atsisakoma pakartotinio smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo. 5.5 Vilniaus moterų namai,
6
demokratijos keletą dešimtmečių bandžiusio jį taikyti (pvz., UK, Williams, K. R., & Stansfield, R. (2017). Disentangling the risk assessment and intimate partner violence relation: Estimating mediating and moderating effects.
Law and human behavior, 41(4), 344-353. http://dx.doi.org/10.1037/lhb0000249) visų pirma kaip prieštaraujančio žmogaus teisių diskursui, nes visos artimųjų smurto aukos turi būti vienodai ginamos ir apsaugomos nuo pakartotinio smurto (ES Nusikaltimų aukų teisių direktyva), visų antra, kaip nepasiekiančio savo tikslo ir trečia kaip kenkiančio aukai ir veikiančio priešingai aukos interesams, nes trukdo be išlygų gauti valstybės apsaugą. Tarptautinės bendruomenės pozicija reikalauja, jog auka būtų laikoma centrine viso proceso figūra ir visos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemonės būtų vertinamos per aukos gerovės ir teisėtų lūkesčių prizmę. Pritarti iš dalies Įvardinti grėsmės rizikos faktoriai būtų svarbūs, kai smurto pavojų keliantis asmuo skųs apsaugos nuo smurto orderį teismui. Kitaip visi galimo smurtautojo skundai galėtų būti tenkinami. Atsisakytina pakartotinio smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo. 5.6 Vilniaus moterų namai,
6Dėl SKPC akreditavimo tvarkos ir SKPC keliamų reikalavimų. Įstatymo projekte 15 ir 16 str. iš esmės naikinama Lietuvoje 9 metus
veikianti ir gerąją pasaulio praktiką atitinkanti, gerai klientų vertinama specializuotos kompleksinės pagalbos sistema. Tokio reglamentavimo būtina atsisakyti, Įstatymo projekte turi būti aiškiai būti įtvirtinta jau egzistuojanti pagalbos sistema, akcentuojant tokios pagalbos turinį ir keliant atitinkamus reikalavimus jos teikėjams. SADM autorizuotos Metodinės rekomendacijos, kuriose būtent ir yra aiškiai išdėstyta specializuotos kompleksinės pagalbos esmė, jos organizavimo principai ir turinio kokybiniai reikalavimai turi tapti pagrindu kuriant teisės aktuose.
Atkreipiame jūsų dėmesį į tai, jog NVO turi būti skirta laiko pasiruošti akreditavimui, nes neišvengiamai turės būti laikomas kvalifikacinis egzaminas siekiant tapti būtent specializuotos kompleksinės pagalbos teikėju. Akreditacija gali būti suteikiama neilgiau nei 3 metams, o ne kaip nurodyta Projekte neterminuotai. Priešingu atveju nėra skatinama kelti pagalbos kokybę ir atitikti valstybės keliamus reikalavimus specializuotos kompleksinės pagalbos teikimui. Siekiant, kad akreditavimas užtikrintų pagalbos kokybę, būtina numatyti specifiškesnius, su kvalifikacija susijusius reikalavimus, kuriuos galima išdėstyti, pavyzdžiui, taip:
„Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymas apibrėžia smurtą artimoje
aplinkoje ir smurtą prieš moteris šeimoje kaip nusikaltimą ir žmogaus teisių pažeidimą, juridinis asmuo, teikiantis prašymą akreditavimui, turi atitikti šias būtinas sąlygas:
1Turi būti registruotas kaip nevyriausybinė organizacija,
veikianti žmogaus teisių srityje;
ir prievartą patiriančioms moterims arba veikti smurto prieš moteris prevencijos srityje;
būti išlaikę kvalifikacinį egzaminą iš SKPC darbo organizavimo ir specializuotos pagalbos teikimo sričių.“ Pritarti iš dalies Žr. punkte Nr. 1.4 pateiktą argumentaciją. 6.1 Lygių galimybių plėtros centras,
1
moteris nuo visų smurto formų ir smurto artimoje aplinkoje.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projekte neatsižvelgta ir neįvertinta, kad smurtas artimoje aplinkoje sudaro apie penktadalį visų Lietuvoje fiksuojamų nusikaltimų, ir net 79 proc. nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje yra moterys, kurios jį patiria neproporcingai dėl istoriškai susiklosčiusių nelygių moterų ir vyrų galios santykių visuomenėje. Europos lyčių lygybės institutas nustatė, kad smurto šeimoje prieš moteris nuostoliai Lietuvoje galėtų sudaryti 600 mln. eurų per metus.[¹¹]
reprezentatyvios Lietuvos gyventojų[¹²] apklausos duomenimis kas penktas šalies gyventojas patiria smurtą artimoje aplinkoje. Absoliuti dauguma nukentėjusių moterų teigia smurtą patyrusios nuo esamų ar buvusių sutuoktinių, ar partnerių. Smurtas prieš moteris šeimoje įgyja sunkių formų, kuomet smurtautojas taiko prievartinės kontrolės mechanizmus. Pasitelkdamas lyčių stereotipus jis manipuliuoja teisėsaugos sistema siekdamas sumenkinti fizinę ir emocinę smurto žalą. Siekiant veiksmingai spręsti smurto artimoje aplinkoje problemą būtina įvertinti, kad moterys neproporcingai dažniau patiria smurtą ir prievartinę kontrolę. Negalima ignoruoti šių statistinių faktų ir taikant tiek prevencijos, tiek apsaugos priemones ypač svarbu atsižvelgti į moterų ir vyrų galios, socialinių vaidmenų, lūkesčių ir elgesio normų skirtumus mūsų visuomenėje. Tik taikydami tikslingas ir konkrečių grupių situaciją atliepiančias priemones galima įveikti smurto artimoje aplinkoje priežastis užuot nuolat kovojus su pasekmėmis. Moterys dėl savo lyties smurtą patiria ne tik artimoje aplinkoje, bet teikiamas įstatymo projektas nemini šių nusikaltimų formų. Tai turi neigiamų pasekmių, siekiant užkardyti smurtą prieš moteris ir formuojant pagalbos nukentėjusiems asmenims mechanizmus.
Pavyzdžiui, Lietuvoje vis dar grubiai pažeidžiamos moterų teisės vykdant prievartinę sterilizaciją ir nėra nei pagalbos seksualinio smurto aukoms, nei seksualinio priekabiavimo prevencijos sistemų. Lietuva yra globalaus pasaulio dalis, todėl negalima ignoruoti fakto, kad smurto prieš moteris formos yra kur kas įvairesnės nei iki šiol buvo apibrėžta įstatyme, pavyzdžiui, moterų lyties organų žalojimas, nusikaltimai dėl garbės, moteriškos lyties embrionų naikinimas ir kitos smurto dėl lyties formos. Todėl Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme svarbu įtvirtinti smurto prieš moteris sąvoką. Pritarti iš dalies Įstatymo 2 straipsnyje siūloma įtvirtinti smurto lyties pagrindu sąvoką, o Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įvardyti, kad didžioji dalis smurto artimoje aplinkoje atvejų yra smurto lyties pagrindu atvejai. Kita vertus, pažymėtina, kad smurtas lyties pagrindu gali įvykti ne tik artimoje aplinkoje. Kadangi įstatymo projektu siekiama apsaugoti būtent su smurto artimoje aplinkoje pavojumi susiduriančius asmenis ar smurtą artimoje aplinkoje patiriančius asmenis, todėl keisti įstatymo pavadinimą būtų netikslinga. 6.2 Lygių galimybių plėtros centras,
2 2.Atkreiptinas dėmesys į 2 straipsnio 2 punktą dėl artimos aplinkos apibrėžimo. Artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Tačiau ši įstatymo nuostata neveikia, jeigu byla nagrinėjama pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius, pagal kuriuos kvalifikuojamos) smurto artimoje aplinkoje veikos.
Lietuvos aukščiausias teismo nutartyje 2021 m. kovo 23 teigiama, kad „pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kitaip nei BPK 167 straipsnio 3 dalies atveju, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme įtvirtintos sąvokos netaikomos, nes jos neatitinka BK 248 straipsnyje nurodytų artimojo giminaičio bei šeimos nario sąvokų, nes pagal BK 248 straipsnį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariais laikomi tik kartu gyvenantys artimi asmenys, tarp jų asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), t. y esami, o ne buvę partneriai. Sprendžiant dėl veiką kvalifikuojančio požymio buvimo, baudžiamojo įstatymo nuostatos negali būti interpretuojamos plečiamai“ (Lietuvos Aukščiausias teismas, Nutartis Nr. 2K-63-511/2021, http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=f8caa826-8cfe-497a-963b-784bbe45976d ). Todėl siūloma papildyti Baudžiamojo kodekso nuostatas dėl šeimos narių santykių išplėtimo, remiantis Smurto artimoje aplinkoje įstatymų 2 straipsnio
Tai nėra siūlymas dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-1056. 6.3 Lygių galimybių plėtros centras, 2021-11-30 Pakeisti
reiškia ne tik vienodų sąlygų moterims ir vyrams sudarymą, bet ir tikslingų priemonių taikymą siekiant pašalinti istoriškai susiformavusią nelygybę. Statistiškai moterys sudaro 80 proc. nukentėjusiųjų, o vyrai - 90 proc. smurtavusiųjų artimoje aplinkoje. Todėl teikiant paslaugas reikia siekti ne skaitinės lyčių lygybės, o didesnio paslaugų pritaikomumo konkrečios grupės poreikiams, aiškiai suvokiant, kad vienos paslaugos yra labiau reikalingos moterims, o kitos – vyrams. Draudimas diskriminuoti dėl lyties teikiant paslaugas reglamentuojamas LR moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas turi įtvirtinti paslaugų pritaikomumo principą formaliai nežongliruodamas lyčių lygybės retorika. Pritarti Siūloma įstatymo
pritaikomumo – vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, planuojant apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims priemones, organizuojant mokymus asmenims, dirbantiems su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis, taip pat mokytojams, pareigūnams, atsižvelgiama į skirtingus moterų, vyrų ir vaikų individualius poreikius, užtikrinamos lygios galimybės gauti pagalbą; planuojant, užtikrinant pagalbą, atsižvelgiama į moterų diskriminacinę padėtį pagal patiriamo smurto artimoje aplinkoje mastą bei smurto lyties pagrindu pobūdį;“
7Suzana Vasiliauskaitė,
2021-12-01 Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimo projektas iš esmės neapima reikalingų pokyčių, kuriuos ne vienerius metus įvardina ekspertai bei tarptautinių sutarčių, kurių dalininkė yra Lietuva, priežiūros komitetų ataskaitos. Įstatymas neatspindi nei gerosios pasaulio praktikos bei jau per Įstatymo įgyvendinimo dešimtmetį akivaizdaus fakto, jog smurtas artimoje aplinkoje yra vyrų smurtas prieš moteris šeimoje, nes neproporcingai dažnai aukomis tampa moterys, o smurtautojai yra vyrai (Pasaulio sveikatos organizacija, 2021). Taip pat žemiau yra įvardijamos kitos probleminės Įstatymo vietos, kurios turi būti nedelsiant koreguojamos, kitaip Įstatymo pakeitimas turės daugiau žalos nei naudos sprendžiant smurto artimoje aplinkoje problemą. 7.1 Suzana Vasiliauskaitė,
3 Kiekvienas kreipimasis į policiją dėl smurto artimoje aplinkoje turi būti vertinamas kaip aukščiausios rizikos.
Visų pirma tyrimai atskleidžia, kad į policiją dėl smurto artimoje aplinkoje aukos kreipiasi tik vidutiniškai po 14 fizinio smurto epizodo, kai kuriais duomenimis net po 35 (Yearnshire S., 1997, cituoja Boyle et al., 2006). O pirmieji smurtinės patirties atskleidimai yra nepilni (Evans ir Feder, 2016), tai yra papasakojama tik mažiausiai šokiruojanti smurto patirtis ir tik po kurio laiko atsiradus pasitikėjimui smurtą patyrę asmenys gali atsiverti ir papasakoti daugiau. Tada teisėsaugos pareigūnas nesurinks visos informacijos, o iš to sekantys jo veiksmai gali tik pabloginti moters padėtį. Taip pat moterims išviešinusioms patiriamą smurtą išauga rizika būti nužudytoms (Ontario Domestic Violence Death Review Committee, 2018), o mažos rizikos vertinimas tik paskatina smurtautojus dar dažniau ir žiauriau smurtauti (Williams ir Stansfield, 2017). Tad kiekvienos moters kreipimasis į policiją turi būti laikomas aukščiausios rizikos atveju, kitaip tariant, žinant šią informaciją, rizikos vertinimas praranda savo svarbą, nes smurto artimoje aplinkoje atvejais rizika visuomet yra aukšta. Pritarti iš dalies Atsižvelgtina į principinę nuostatą, kad kiekvienas kreipimasis į policiją dėl smurto artimoje aplinkoje turi būti vertinamas kaip aukščiausios rizikos. Tačiau siekiant, kad teismai pripažintų apsaugos orderio skyrimą teisėtu, rizikos faktoriai turi būti fiksuojami. 7.2 Suzana Vasiliauskaitė,
2 Laikas skirti pareigūnui priimti sprendimą (12 val.) yra neadekvatus ir fiziškai neįgyvendinamas. Dabartinė policininkų praktika rodo, jog apribojant pareigūnus neadekvačiame laike pradedamų ikiteisminių tyrimų kiekis sumažėja.
Pareigūnams neužtenka laiko surinkti įrodymų, juos pateikti ir tinkamai paruošti bylos, kas sumažina pradedamų ikiteisminių tyrimų kiekį bei padidina ikiteisminių tyrimų pradedamų pagal lengviausius Baudžiamojo Kodekso straipsnius kiekį. Tyrimai atskleidžia, ikiteisminio tyrimo pradėjimas remiantis lengviausiu Baudžiamojo Kodekso straipsniu, kaip pvz. 140 BK str., sumenkiną ir trivializuoja visą patirtą moterų neteisybę ir skausmą, o tai turi neigiamą poveikį moterų bendradarbiavimui su policija, sumažina moterų pasitikėjimą policija, tai yra paskatina daugiau nesikreipti pagalbos. Taip pat moterys ima ir pačios sumenkinti patiriamo smurto reikšmę ir nelaikyti jo žiauriu ar rimtu, ko pasėkoje gali nebeišviešinti tolimesnių smurtinių patirčių (Birdsallet al., 2017). Apsaugos nuo smurto orderio funkcija yra atgrasyti smurtautoją nuo tolimesnio smurtinio elgesio, o visų svarbiausia apsaugoti nukentėjusiąją ir suteikti jai laiko atsigauti, sustiprėti ir pradėti smurto rato nutraukimo procesą. Tyrimai atskleidžia, kad traumą patyrusiems asmenims reikalingi bent trys pilni miego ciklai tam, kad jie galėtų pradėti kalbėti apie savo trauminę patirti. Iki 84 % smurtą patyrusių moterų yra būdingas potrauminio streso sutrikimas (Golding, 1999), kurio vienas iš dažniausių simptomų yra miego sutrikimai. Taigi smurtą ir prievartą patyrusioms moterims – užsienio ir Lietuvos statistika atskleidžia, kad neproporcingai dažniau smurto artimoje aplinkoje aukomis tampa moterys (>80-90%), o smurtautojai yra vyrai (>90%) – gali prireikti daugiau nei trijų parų vien tik tam, kad jos galėtų pradėti kalbėti apie tai kas joms nutiko.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad smurtas artimoje aplinkoje yra sisteminis ir daugkartinis nusikaltimas, tad ir traumos poveikis asmens bio-psicho-socialinei gerovei yra akumuliacinis (Herman, 2015), tad ir poveikis neuropsichikai yra daug žalingesnis, o laikas reikalingas papasakoti istorijai išauga. Kitaip tariant, 72 valandų orderis neatlieka savo skirtos funkcijos. Per tokį trumpą laiką atliekama intervencija tik papildomai traumuotų nukentėjusiąją ir neturėtų laukiamos naudos ar efekto, priešingai gali tik supriešinti pagalbos ir apsaugos teikėjus su klientėmis kas užkirstų kelią tolimesniam bendradarbiavimui, pagalbos ir apsaugos teikimui. Taip pat tai prieštarauja bet kokiai gerajai praktikai - orderis skiriamas mažiausiai
Siūloma numatyti galimybę skirti apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų be galimybės jį pratęsti. 7.3 Suzana Vasiliauskaitė, 2021-12-01
galia, tad pabrėžimas jo teisės skųsti sprendimą skirti Apsaugos nuo smurto orderį tik paskatins smurtautojus tai daryti. Skundimo teisę mes turime visi, nėra būtina to pabrėžti čia. Nepritarti Apsaugos nuo smurto orderį siūloma skirti 15 dienų laikotarpiui, be galimybės jį pratęsti. Apsaugos nuo smurto orderio skyrimas gali būti skundžiamas teismui viso orderio galiojimo laikotarpio metu. Atsisakoma pakartotinio smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo. 7.4 Suzana Vasiliauskaitė 2021-12-01
įstatymo veikimo metų informacijos perdavimas apie smurtą patyrusius asmenis pagalbą teikiančioms organizacijoms nėra asmens duomenų apsaugos pažeidimas.
Siekiant išsaugoti esminį efektyvios pagalbos principą, tai, kad pagalba teikiama proaktyviai, nukentėjusiųjų sutikimas nėra reikalingas. Kaip ir anksčiau, šios paslaugos nukentėjusysis gali atsisakyti kontakto su Specializuotos kompleksinės pagalbos centru metu. Svarbu pabrėžti, kad dėl mažo šių centrų žinomumo ir dėl kompetencijų, kuPrių policininkai neturi ir neprivalo turėti tinkamai pristatyti SKPC teikiamą pagalbą, nugenėjusysis negalės priimti informuoto sprendimo priimti ar atsisakyti jam siūlomo pagalbos. Dėl to SKPC turi būti siunčiami pranešimai apie visus policijos iškvietimus dėl smurto artimoje aplinkoje ir jau SKPC kompetencijai palikti tinkamai informuoti nukentėjusiuosius dėl galimos pagalbos teikimo priėmimo ar atsisakymo. Pritarti Įstatymo projekte įtvirtinta, kad, reaguodami į pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos kompleksinės pagalbos centras, kuris, jam sutikus, suteiks specializuotą kompleksinę pagalbą. Taigi, informuojama apie visus atvejus, o pati pagalba teikiama jau gavus sutikimą. 7.5 Suzana Vasiliauskaitė, 2021-12-01
kompleksinės pagalbos centras. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba. 7.6 Suzana Vasiliauskaitė, 2021-12-01
dėl SKPC susisiekimo. Taip pat policijos pranešimuose siunčiamuose SKPC turi būti nurodytas aukos ir smurtautojo ryšys (sutuoktinis, buvęs partneris ir k.t.) bei trumpas epizodo aprašymas.
Pritarti iš dalies Įstatyme turėtų būti vengiama perteklinio procedūrų detalizavimo, šiuos procesus reglamentuojant poįstatyminiais teisės aktais. 7.7 Suzana Vasiliauskaitė 2021-12-01
kuo lengviau prieinamas. Turint omenyje, kad SKPC neturi galios nubausti ar kaip kitaip pakenkti pagalbos siekėjui, sveikatos įstaigų darbuotojams užtektų žodžiu informuoti, kad su jais susisieks pagalbą teikianti organizacija. Rašytinis sutikimas bereikalingai apsunkins sveikatos sistemos darbuotojus, tiek sukels kliūčių nukentėjusiesiems gauti SKPC pagalbą. Pritarti Įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje rašytinis sutikimas nėra numatytas. 7.8 Suzana Vasiliauskaitė 2021-12-01
asmens šeimos nariai turi galimybę gauti specializuotą kompleksinę pagalbą, atsižvelgiant į jų poreikius.“ SKPC kompetencijos yra smurto artimoje aplinkoje įveikimas, tad jei šeimos nariai su smurtu nesusidūrė, ši pagalba šiems asmenims nėra tikslinga. Nepritarti Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad specializuota kompleksinė pagalba dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens šeimos nariams yra teikiama pagal jų individualius poreikius, t. y. kai toks poreikis egzistuoja. 7.9
2
efektyvumas priklauso nuo tinkamo pagalbos suteikimo laiko. Traumos atvejais šis laikas yra neanksčiau nei po 3 dienų. Tad nuostata “nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną“ turi būti naikinama. Tai byloja tiek SKPC patirtis įgyta per įstatymo įgyvendinimo dešimtmetį, tiek moksliniai tyrimai. Tyrimai atskleidžia, kad traumą patyrusiems asmenims reikalingi bent trys pilni miego ciklai tam, kad jie galėtų pradėti kalbėti apie savo trauminę patirti.
Iki 84 % smurtą patyrusių moterų yra būdingas potrauminio streso sutrikimas (Golding, 1999), kurio vienas iš dažniausių simptomų yra miego sutrikimai. Taigi smurtą ir prievartą patyrusioms moterims gali prireikti daugiau nei trijų parų vien tik tam, kad jos galėtų pradėti kalbėti apie tai kas joms nutiko. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad smurtas artimoje aplinkoje yra sisteminis ir daugkartinis nusikaltimas, tad ir traumos poveikis asmens bio-psicho-socialinei gerovei yra akumuliacinis (Herman, 2015), tad ir poveikis neuropsichikai yra daug žalingesnis, o laikas reikalingas papasakoti istorijai išauga. Dar daugiau, per ankstyva intervencija gali tik pabloginti nukentėjusiojo padėtį ir sustabdyti pagalbos teikimo procesą, jam dar net neprasidėjus. Pritarti Atsisakoma nuostatos „ne vėliau kaip kitą darbo dieną“. 7.10
artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo yra vaikas, – apie Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, nurodydamas juridinio asmens pavadinimą, veiklos vykdymo teritorijos adresą, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą;“ Yra perteklinis, nes VVTAĮ jei pats susisiekia su nugenėjusiąja, turinčia vaikų. Pritarti Siūloma tikslinti 14 straipsnio 4 dalies 5 punktą, kad ši informacija teikiama tik tada „jei apie atvejį nebuvo informuota policija“. 7.11 Suzana Vasiliauskaitė 2021-12-01 Moterims būti nužudytoms rizika išauga 70 %, tuomet kai jos nusprendžia nutraukti smurtinius santykius (Ontario Domestic Violence Death Review Committee, 2018).
Pagalbos siekimas jau yra moters pirmasis žingsnis link smurto rato nutraukimo, tačiau tai taip pat etapas, kuomet smurtautojas ima suvokti prarandantis kontrolę, o tyrimai atskleidžia, kad tuo metu smurtautojai yra patys pavojingiausi moterų ir jų vaikų gyvybėms (Ontario Domestic Violence Death Review Committee, 2018). Tad pagalbą teikiančios organizacijos negali statyti savo klienčių į dar didesnę riziką ir gauta informacija be klienčių sutikimo dalinti su kitomis institucijomis. Turiu pabrėžti, kad jei šios nuostatos įstatyme liks, Lietuva bus pasmerkta kitų Europos ir pasaulio šalių dėl pagrindinių pagalbos teikimo principų, t. y. anonimiškumo ir konfidencialumo, pažeidimo ir blogosios praktikos taikymo. Dauguma SKPC teikia pagalbą smurtą patiriančioms moterims dar iki įstatymo priėmimo ir yra sukūrusios savo bendruomenes, kurios pasitiki šiomis organizacijomis ir tik dėl jų etiško darbo ir pasitikėjimo jomis smurtą patiriančios moterys toliau tęsia bendradarbiavimą ir rekomenduoja šias organizacijas kitoms moterims. Ši nuostata suardytų šiuo metu esantį pasitikėjimą SKPC, kuris parodė teigiamai veikiantis moterų nuostatas ir kitų institucijų bei apskritai Lietuvos valstybės atžvilgiu (Vasiliauskaite, 2015). Nepritarti Neaišku apie kurį straipsnį kalbama, kokias įstatymo nuostatas siūloma keisti. 7.12 Suzana Vasiliauskaitė 2021-12-011
teikimas nėra niekaip susijęs su apgyvendinimo paslaugomis. SKPC turi kompetencijas, kurių neturi jokia kita institucija ar organizacija, o nuostatos, kad moteris turi bėgti iš savo pačios namų net prieštarauja šių organizacijų pagalbos teikimo nuostatoms ir gerajai pasaulio praktikai. Moterų talpinimas į krizių centrus/prieglaudas, tik pastiprina aukos kaltinimo nuostatas visuomenėje.
Imama klaidingai tikėtis, kad moterys pačios išspręs smurto prieš jas problemą išeidamos iš namų. Išeidamos iš namų moterys tik susilpnina savo pozicijas, nes vaiko teisių institucijos ir teismai yra labiau linkę vaikų gyvenamą vietą priteisti su finansiškai stabiliu gimdytoju, dažnai neatsižvelgiant į smurto faktą ir pavojų vaikui būti su smurtaujančiu asmeniu. Ypač dabar kuomet visa Europa deda pastangas iškeldinti smurtautoją ir atsakomybę už smurtą bei su tuo kylančius nepatogumus uždėti ant smurtautojo pečių, bet ne ant aukos, moterų talpinimas į apgyvendinimo įstaigas pažeistų jų žmogaus teises bei dar labiau susiplonintų jų padėtį. Išeidamos iš namų moterys netenka savo ilgus metus kurto gerbūvio, kartu užgyvento turto, savo ir savo vaikų saugumo, socialinės paramos ir neretai dar turi slapstytis ar net keisti tapatybę, nes kaip tyrimai rodo, smurtas nesiliauja palikus smurtautoją. Šios ir kitos problemos susijusios su prieglaudų/krizių centrų darbu yra dokumentuotos mokslininkų ir žmogaus teisių gynėjų. Ypač Europoje toks pagalbos teikimas smurtą ir prievartą patiriančioms moterims yra laikomas atgyvenusiu ir neefektyviu XX amžiaus reliktu ir svarbiausia tai, kad ir tokios pagalbos poreikis yra ir nepaprastai mažas. Kodėl prieglaudos paslaugos nėra aktualios Lietuvos moterims? Visų pirma, lietuvės moterys yra vienos geriausiai išsilavinusių moterų Europoje ir turi savo karjerą; daugiau Lietuvos moterų nei vyrų dalyvauja darbo rinkoje, taigi yra bent kiek ekonomiškai nepersiklausomos. SKPC patirtis rodo, kad nedaugiau kaip 10 % moterų, ieškančių pagalbos, teiraujasi apie apgyvendinimo paslaugas, o konsultacijų metu paaiškėja, kad tik 1 proc. tokių moterų šį paslauga yra reikalinga. Pritarti Siūloma išbraukti 14 straipsnio 4 dalies 9 punktą. 7.13 Suzana Vasiliauskaitė 2021-12-01 12.2.8.
negali suteikti informacijos apie sveikatos priežiūros įstaigų teikiamas paslaugas, nes tokią informaciją gali suteikti tik tai pati sveikatos priežiūros įstaiga. SKPC pagal savo kompetenciją gali nukreipti klientes į kitas įstaigas, bet tikrai nekonsultuoti apie jų teikiamas paslaugas. Nepritarti Suteikti informacijos apie paslaugas nėra tapatu konsultuoti apie teikiamas paslaugas. 7.14 Suzana Vasiliauskaitė 2021-12-01
ir stigmatizuoto nusikaltimo ir žmogaus teisių pažeidimo aukoms reikalingas anonimiškumas ir konfidencialumas, galimybė kontroliuoti atstumą su konsultante, galimybė formuoti saugius ir pasitikėjimu grįstus santykius, kuriuose klientės autonomija ir ribos yra gerbiamos. Taip pat SKPC pagalba yra orientuota į smurtą ir prievartą patyrusio asmens įgalinimą. Asmeniui įgalinti yra reikalingos ne tik žinios, palaikymas, bet ir jo paties pastangos. Tad SKPC palydėjimas visų pirma yra SKPC kompetencijų švaistymas, nes tik nukentėjusiojo advokatas gali dalyvauti procesuose, visų antra tai tik sumažintų pagalbos besikreipiančiųjų galią, nes užtvirtintų dar kartą smurtautojo žodžius, kad ji pati nieko negali. Palydėjimas nėra SKPC funkcija, tad ji turi būti išimta iš Įstatymo. Nepritarti Asmens prašymu tokia pagalba gali būti reikalinga ypač pažeidžiamiems asmenims. 7.15 Suzana Vasiliauskaitė 2021-12-01
patyrusiems asmenims įsitraukti į darbo rinką. Taip pat ši nuostata signalizuoja neteisingą smurto artimoje problemos konceptualizavimą, kaip žemesniojo socio-ekonominio sluoksnio asmenų problemą susijusią su skurdu, atskirtimi ar bedarbyste. Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimai metai iš metų rodo, kad kas trečia pasaulio moteris yra patyrusi vyro fizinį ar ir seksualinį smurtą (Pasaulio sveikatos organizacija, 2021).
Smurtas prieš moteris šeimoje yra ne kai kurių moterų, priklausančių tam tikram socioekonominiam statusui, tam tikro amžiaus, rasės, išsilavinimo ar religijos, problema, tai problema turinti įtakos visų moterų ir mergaičių gerovei. Užtenka būti moterimi, tam, kad kiltų rizika patirti vyro smurtą (Pasaulio sveikatos organizacija, 2021). SKPC klientės kaip ir kitos moterys gali kreiptis į visas įstaigas, jei joms reikalinga jų pagalba. SKPC kompetencija yra smurto artimoje aplinkoje įveikimas, o ne kitos socialinės problemos. SKPC gali nukreipti savo klientes šiai ir kitai pagalbai, bet ne ją organizuoti ar teikti. Nepritarti Gali būti teikiama netiesioginė pagalba įgalinat asmenį ieškoti būdų įsidarbinti, įsitraukti į darbo rinką. 7.16 Suzana Vasiliauskaitė 2021-12-01 12.5 Dešimties metų įstatymo įgyvendinimo praktika kaip ir kitų šalių praktika rodo, jog visą parą reikalinga apsauga, bet ne SKPC pagalba. Esančios moterų pagalbos linijos, kurios teikia emocinę paramą yra užtenkamos, SKPC šios paslaugos užtikrinti tikrai neturi. SKPC pagalba yra proaktyvi, t. y. SKPC su klientėmis susisiekia patys. Tolimesnė pagalba vykdoma pagal veiksmų planą bei skatinant moterį kreiptis į vi
kurį straipsnį kalbama, kokias įstatymo nuostatas siūloma keisti. 7.17
14Įstatyme aprašyta akreditacija yra blogiau nei dabartiniai konkursai. Reikalavimai yra absurdiškai nereikšmingi, kaip pvz.: turėti socialinių
mokslų studijų srities išsilavinimą ir turėti patalpas atitinkančias neįgaliųjų poreikius. Akreditacija yra siekiama užtikrinti SKPC vienodą pagalbos teikimą visoje Lietuvoje bei tai, kad ši pagalba atitiktų gerąją pasaulio praktiką. Šiam tikslui pasiekti neužtenka Įstatyme numatytų kriterijų.
Visų prima akcentas turi būti dedamas ant pagalbos teikimo turinio ir praktikų, o ne techninių reikalavimų atitikimo. Taip pat akredituoti turi būti tiek centrai, tiek juose dirbantys specialistai. Pvz.: organizacija gali tapti SKPC, jei 4/5 darbuotojų yra išlaikę akreditavimo egzaminą. Egzaminas turi būti kartojamas kas kelis metus (pvz.: tris) bei tame tarpe SKPC darbuotojai turi kelti savo kompetencijas dalyvaudami mokymuose, konferencijose, supervizijose-intervizijose ir kt. Kaip ir kitų profesijų atvejais akreditacijos suteikimas, metodinės medžiagos bei egzaminų rengimas, kartu ir supervizijų organizavimas turi būti atliekamas tos pačios profesinės grupės atstovų. Įstatyme turėtų būti numatytas Metodinis centras prie SADM, kuri atliktų aukščiau išvardintas funkcijas. Nėra suformuluoto konkretaus pasiūlymo. 8. Lietuvos žmogaus teisių centras 2021-12-01 Lietuvos žmogaus teisių centras (toliau – Centras), susipažinęs su Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektu Nr. XIVP-1056 (toliau – Projektas) ir lydinčiuoju Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnio pakeitimo projektu Nr. XIVP-1057, teikia pastabas ir pasiūlymus šiam Projektui. Norime pasidžiaugti dėl svarbių naujoje Įstatymo redakcijoje įtrauktų nuostatų, tokių kaip apsaugos nuo smurto orderis, privalomas temų apie moterų ir vyrų lygybę, nestereotipinius moterų ir vyrų vaidmenis, integravimas į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas bei II skyriuje išplėtotos atsakingų institucijų ir įstaigų funkcijos, bendradarbiavimas, specializuotų kompleksinės pagalbos finansavimas ir valdymas. Tačiau taip pat norime atkreipti dėmesį, jog įstatymo projektas stokoja kai kurių esminių nuostatų, kurias nurodome žemiau. 8.1 Lietuvos žmogaus teisių centras 2021-12-012 1.
Dėl smurto lyties pagrindu sąvokos įvedimo Atsižvelgiant į tai, jog beveik 80 proc. nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje yra moterys, galima tvirtai teigti, jog didžioji dalis smurto artimoje aplinkoje yra smurtas lyties pagrindu, t. y. smurtas, kuris nukreiptas prieš moterį dėl to, kad ji yra moteris, arba kurį neproporcingai dažnai patiria moterys. Siekiant užkirsti kelią šiai opiai problemai, privalome ją kaip tokią įvardinti įstatyminiame lygmenyje ir numatyti strateginius veiksmus bei konkrečias priemones, atliepiančias smurto lyties pagrindu specifiškumą. Atkreipiame dėmesį į tai, jog pirminio įstatymo projekto pavadinimas
„Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš moteris artimoje
aplinkoje“ indikavo būtent tai, kad nuo smurto artimoje aplinkoje neproporcingai dažnai nukenčia moterys, ir kad įstatyme turėtų būti numatytos šiai problemai užkirsti reikalingos specifinės priemonės. Centras laikosi pozicijos, jog tai nėra tik sąvokos įvedimo klausimas: tik įvardijus egzistuojančią disproporciją tarp lyčių, galima pasirinkti taiklesnes ir efektyvesnes priemones smurtui prieš moteris spręsti. Būtent tokių priemonių stoka, Centro požiūriu, kol kas neleidžia sumažinti epideminio smurto prieš moteris artimoje aplinkoje masto. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytus argumentus, siūlome taisyti Įstatymo projekto 2 str.: 1. Įtraukti smurto dėl lyties sąvoką ir ją apibrėžti taip: „Smurtas prieš moteris dėl lyties – smurtas, kuris nukreiptas prieš moterį dėl to, kad ji yra moteris, arba kurį neproporcingai dažnai patiria moterys“;
moteris – žmogaus teisių pažeidimas ir diskriminacijos prieš moteris forma, veikimu ar neveikimu moteriai daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio moteris patiria fizinę, turtinę ar neturtinę žalą.
Šie veiksmai apima ir grasinimus, prievartą ar savavališką laisvės apribojimą tiek viešai, tiek privačioje erdvėje. Smurtas prieš moteris, į kurio sampratą patenka ir smurtas artimoje aplinkoje, laikytinas smurtu dėl lyties.“ Atsižvelgiant į tai, jog dabartinė įstatymo taikymo apimtis apsiriboja smurtu artimoje aplinkoje, laikomės pozicijos, jog priėmus dabartinės redakcijos įstatymo projektą, būtina įstatymiškai sureguliuoti smurtą lyties pagrindu, kuris, be kita ko, vyksta ir už artimos aplinkos ribų. Pritarti iš dalies
2 sraipsnį papildyti „smurto lyties pagrindu“ sąvoka. 8.2
21
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, atitinkamai siūlome papildyti: 4 str. 2 d. 1 p., įtraukiant smurtą lyties pagrindu kaip vieną iš mokymo medžiagos temų, jį išdėstant taip: „užtikrina privalomą temų apie moterų ir vyrų lygybę, nestereotipinius moterų ir vyrų vaidmenis, smurtą lyties pagrindu, tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir amžių.“ 4 str.
koordinuoja ugdymo turinio, pritaikyto ikimokykliniam, priešmokykliniam ugdymui, bendrajam ugdymui sistemingą atnaujinimą smurto artimoje aplinkoje ir smurto lyties pagrindu prevencijos temomis;“ Pritarti iš dalies Siūloma įstatymo
privalomą temų apie moterų ir vyrų lygybę, smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, prevenciją, pagarbą kiekvieno asmens orumui, tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę, integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus
kad smurto artimoje aplinkoje problema didele dalimi yra nulemta smurto dėl lyties, o pastaroji – neatsiejama nuo žalingų stereotipinių lyčių vaidmenų, kurie ekstremaliais atvejais skatina ir teisina smurtą prieš moteris, yra svarbu šiuos reiškinius gebėti įvardinti, atpažinti ir atitinkamai reaguoti visuose lygmenyse, ypač specialistams, dirbantiems su smurtu artimoje aplinkoje. Todėl siūlome apibrėžiant skirtingų tikslinių grupių mokymų turinį atskirose Įstatymo projekto 4 str. dalyse (4 str. 8 d. – policijos pareigūnams, 4 str. 9 d. – teisėjams, 4 str.
papildomai įtraukti moterų ir vyrų lygybės, nestereotipinių lyčių vaidmenų, taip pat, antrinės bei pakartotinės viktimizacijos prevencijos temas. Šie pasiūlymai yra minimalūs ir apima tik institucijų kompetencijos smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos srityse dalį, tačiau smurto lyties pagrindu sąvokos įtraukimo į Įstatymo projektą atveju manome, jog būtina peržiūrėti viso Įstatymo projekto nuoseklumą įvardintos problemos atžvilgiu. Pritarti iš dalies Įstatymo 4 straipsnio 8, 9, 10 ir 11 dalis, ta apimtimi, kuria kalbama apie mokymų organizavimą ir statistinių duomenų rinkimą, įtraukti ir smurto lyties pagrindu sąvoką. O policijos pareigūnų mokymų programas papildomai įtraukti antrinės ir pakartotinės viktimizacijos temą. 8.4 Lietuvos žmogaus teisių centras,
Šio instituto įvedimas į Įstatymo projektą yra neabejotinai sveikintinas, kadangi jo dėka bus padidintas pagalbos prieinamumas nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims ir geriau užtikrinta jų apsauga nuo smurtaujančių asmenų. Vis dėlto, Centras palaiko Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos 2021-11-18 d. rašto Nr. 21/11/02 1 punkte išdėstytus argumentus, kuriais teigiama, jog Įstatymo projekte numatytas ilgiausias apsaugos nuo smurto orderio skyrimo terminas, 72 valandos, yra per trumpas. Projekto 8 str. 6 d. nurodyta, kad SKPC atlieka pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą ir perduoda vertinimo rezultatus policijos įstaigai likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki apsaugos nuo smurto orderio galiojimo termino pabaigos.
Tačiau SKPC, turintys ilgametę pagalbos teikimo nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims patirtį, dėl įvairiausių priežasčių dažnai neturi galimybės iškart susisiekti su smurtą artimoje aplinkoje patiriančiu asmeniu (dėl nukentėjusio asmens patirto šoko, paros laiko, nukentėjusiam asmeniui teikiamos medicininės pagalbos, negautų kontaktų iš policijos ar kt.). Įstatymo Projekte apibrėžtas laikas yra nepakankamas, nes SKPC šiuo atveju turi tik 24 val. laiko tarpą, per kurį turi atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą. Be to, ilgesnis apsaugos nuo smurto orderio skyrimo terminas svarbus siekiant užtikrinti, jog nukentėjęs asmuo turėtų pakankamai laiko atsigauti nuo patirto šoko bei siekiant apsaugoti nukentėjusį asmenį nuo galimo spaudimo ir psichologinio smurto. Centras pritaria siūlymui ilginti policijos pareigūno skiriamo apsaugos nuo smurto orderio terminą bent iki 120 valandų. Vis dėlto, konsultuojantis su ilgametę darbo patirtį teikiant pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims turinčiais Specializuotos kompleksinės pagalbos centrais, siūlome svarstyti ir ilgesnį terminą, kuris leistų institucijoms gerokai efektyviau teikti reikalingą apsaugą ir pagalbą nukentėjusiems asmenims. Lydinčiajam Administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui pastabų neturime. ŽTK 8 straipsnį siūlo keisti apibendrinus TTK, Seimo narių, Konstitucinės teisės ekspertų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus. Apsaugos nuo smurto orderį siūloma skirti 15 dienų laikotarpiui, be galimybės jį pratęsti. Apsaugos nuo smurto orderio skyrimas gali būti skundžiamas teismui viso orderio galiojimo laikotarpio metu.
Atsisakoma pakartotinio smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo. 9. Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys teisės prof. Saulius Arlauskas; Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro atstovas Vytautas Budnikas, 2021-12-14 2021-12-13 Seimo žmogaus teisių komitete įvyko klausymai dėl įstatymo projekto „dėl Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 pakeitimo įstatymo“ (nauja redakcija). Klausymuose išryškėjo esminiai nesutarimai dėl įstatymo projekto spragų, į kurias norėtume primygtinai atkreipti Jūsų dėmesį ir ,suprantama, prašome šiuos trūkumus pašalinti. Pirma. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje, apibrėžiant „artimos aplinkos“ sąvoką panaudota ir
„partnerystės“ sąvoka. Pažymime, kad Partnerystės įstatymas nėra priimtas. Be
to Konstitucijos 38 str. 4 dalis aiškiai nustato, kad valstybė registruoja tik santuoką. Ši ir kitos Konstitucijos 38 str. dalys partnerystės instituto nenumato. Taigi siūlomo įstatymo projekte sąvoka „partnerystė“ turėtų būti išbraukta. Klausymų dalyviai siūlymui „išbraukti“ atmesti nepateikė rimtų argumentų. Seimas sąvoka „partnerystė“ į smurto artimoje aplinkoje užkardymo įstatymą galėtų įrašyti, kai bus atitinkamai pakeista Konstitucija ir priimtas partnerystės įstatymas. Antra. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžiant smurto artimoje aplinkoje sąvoką, smurtu laikoma ir psichinis smurtas. Klausymuose dalyvavę projekto rengėjai ir kiti valstybės institucijų atstovai psichinio smurto turinio nepakomentavo, netgi teigė, kad tai savaime suprantamas dalykas. Akivaizdu, kad sutuoktiniai šeimoje turi reikalavimus vienas kitam, kuriuos neretai išsako ir aštresne forma (netgi kyla barniai), ir tokie šeimyniniai konfliktai lengvai gali būti suprantami, kaip psichinis smurtas.
To išdavoje smurto artimoje aplinkoje įstatymas gali pasitarnauti sutuoktinių šantažui, ko pasėkoje be jokios rimtos priežasties vienas iš sutuoktinių policijos sprendimu gali būti iškeldintas iš buto. Atitinkamai ši įstatymo nuostata skatintų piktnaudžiavimą, ardytų šeimas ir dar labiau gausintų nepilnas šeimas ir tuo būdu gausintų su tuo visas susijusias negatyvias pasekmes visuomenei. Klausymuose buvo pasiūlyta projekto 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti kvalifikacinį kriterijų, t. y. papildomai apibrėžti psichinio smurto sąvoką, kurioje nurodyti, kad tokiu psichiniu smurtu buvo sutrikdyta vieno iš šeimos narių sveikata, ar jis patyrė ekonominę žalą. Trečia. Projekto 3 straipsnio 4) punkte, apibrėžiant įstatymo taikymo „lygiateisiškumo“ principą, pavartota sąvoka „lytinė orientacija“ Klausymuose dalyvavę projekto rengėjai nepateikė šios sąvokos apibrėžimo. „Lytinės orientacijos“ sąvoka yra neapibrėžta ir kituose įstatymuose. Šnekamojoje kalboje „lytinės orientacijos“ sąvokos turinys suprantamas ir kaip asmens laisva valia pasirinkti (pasikeisti) lytį ar pasirinkti seksualinę orientaciją. Ši sąvoka akivaizdžiai liečia asmens prigimtį ir prigimtines teises. Todėl „lytinės orientacijos“ teisė turėtų būti konstituciškai reglamentuota. Konstitucijos 38 str. aiškiai remiasi binarine lytiškumo samprata, t. y., kad žmogus gimsta arba vyru arba moterimi. Taigi
„lytinės orientacijos“ sąvoka smurto artimoje aplinkoje įstatyme, kaip ir
kituose įstatymuose galėtų būti pavartota tik atitinkamai pakeičiant ar papildant Konstituciją.
Įsitikinę, kad „lytinės orientacijos“ teisės įtvirtinimas smurto artimoje aplinkoje užkardymo įstatyme sukels ne vieną dramatišką šeimos narių santykį, kai pav. vaikas, inter alia paveiktas ir viešojoje erdvėje sklandančių kalbų apie lytinį identitetą, panorės pasikeisti savo lytį, o tėvai remdamiesi savo įsitikinimais, teisėtai tam prieštaraus. Taigi siūlytume „lytinės orientacijos“ sąvoką iš įstatymo projekto išbraukti. 9.1 Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys teisės prof. Saulius Arlauskas;
Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro atstovas Vytautas Budnikas,
Siekiant efektyvios smurto artimoje aplinkoje pavojų ir smurtą artimoje aplinkoje patiriančių asmenų apsaugos, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme artimą aplinką būtina apibrėžti kaip įmanoma platesnį artimųjų ryšių spektrą, kuriam būtų taikoma įstatyme įtvirtintų priemonių apsauga. Todėl į įstatyme pateiktą artimos aplinkos apibrėžimą būtina įtraukti tiek partnerystės (kuri gali būti tiek de facto, tiek registruota), tiek kitus artimus ryšius. Partnersytės teisinis institutas Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštarauja ir tą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs nutarime Nr. KT3-N1/2019: „[...] kitaip nei konstitucinė santuokos samprata, konstitucinė šeimos samprata, be kita ko, yra neutrali lyties požiūriu.
Pagal Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalis, aiškinamas kartu su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu asmenų lygybės principu ir diskriminacijos draudimu, yra saugomos ir ginamos visos šeimos, atitinkančios konstitucinę šeimos sampratą, pagrįstą nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, t. y. grindžiamą šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas. Kita vertus, tai nereiškia, kad pagal Konstituciją, inter alia jos
motinystę, tėvystę ir vaikystę, atsižvelgiant į objektyvius ir konstituciškai pagrįstus kriterijus negali būti nustatytas diferencijuotas valstybės globos ir paramos šeimai teisinis reguliavimas.“ 9.2 Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys teisės prof. Saulius Arlauskas; Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro atstovas Vytautas Budnikas,
apibrėžti psichinio smurto sąvoką, reglamentuojant psichiniu smurtu sutrikdytos vieno iš šeimos narių sveikatos, ar patirtos ekonominės žalos kriterijų. Nepritarti Psichinio smurto elementas yra įtvirtintas šiuo metu galiojančioje Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakcijoje ir per įstatymo galiojimo dešimtmetį nesukėlė jokių teisės aiškinimo ar taikymo problemų. Todėl papildomas sąvokų aiškinimas laikytinas pertekliniu. 9.3 Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys teisės prof. Saulius Arlauskas;
Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro atstovas Vytautas Budnikas
3Pašalinti iš Projekto 3 straipsnio 4) punkto „lytinės orientacijos“ sąvoką.
Nepritarti Ši sąvoka yra įtvirtinta apibrėžiant diskriminacijos pagrindus Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatyme (2 str. 2 d.). Pasiūlymo autoriai taip pat klaidingai taiko, aiškina ir interpretuoja „lytinės orientacijos“ ir „lytinės tapatybės“ sąvokas. 10. Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, 2021-12-13 Pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 7 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto 147 str. 7 d., žemiau pasirašę šeimų organizacijos teikia šiuos pasiūlymus ir pastabas LR Seime svarstomam Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 pakeitimo projektui Nr. XIVP-1056:
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimo projekte yra siūloma į Lietuvos teisinę sistemą įdiegti naują teisinį institutą - Apsaugos nuo smurto orderį, traktuojant jį kaip prevencinę priemonę, skirtą apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį. Norime atkreipti dėmesį, kad smurto artimoje aplinkoje prevencija apima priemonių visumą, skirtą, kad smurtas artimoje aplinkoje neįvyktų. Tai apima mokymus, konsultacijas, pokalbius, viešųjų ryšių akcijas ir t.t. Kai atvykstama į artimą aplinką ir taikomos asmens suvaržymo ar laisvės apribojimo priemonės, tokie veiksmai yra intervencija. Smurto orderio taikymas yra intervencinė priemonė, nes jos taikymas yra susijęs su asmens teisių apribojimu ar net suvaržymu. Ši priemonė turėtų būti taikoma proporcingai, atsižvelgiant į taikymo sritį, pobūdį ir apimtį. Smurto orderio skyrimas yra teismo diskrecija. Smurto orderis gali būti skiriamas teismui įvertinus aplinkybes.
Jei dėl asmens fizinio užpuolimo, grasinimo ar elgesio, reikšmingai pažeidžiančio psichinę sveikatą, artimoje aplinkoje esančiam asmeniui tolimesnis bendravimas su juo tampa pavojingu, šiam asmeniui gali būti uždrausta buvoti tam tikrose vietose ir vengti susitikimo ir ryšių su artimoje aplinkoje esančiais žmonėmis, kurie galimai nukentės. Apsaugos nuo smurto orderis gali būti taikomas tiesioginio pavojaus atveju, t.y. kai galimas fizinis užpuolimas, grasinimas ar elgesys, reikšmingai pažeidžiantis psichinę sveikatą. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimo projekte siūlomas apsaugos nuo smurto orderis, nėra aiškiai apibrėžiamas, kaip taikomas tik tiesioginio pavojaus atveju ir reguliuojantis tik būtinojo reikalingumo situacijas. Teisinio proporcingumo prasme, apsaugos nuo smurto orderis nepradedant ar neketinant pradėti baudžiamojo persekiojimo, gali būti legitimus tik tuo atveju, jei kyla tiesioginė grėsmė asmens fizinei ir psichinei sveikatai. Siekiant, kad apsaugos nuo smurto orderis būtų taikomas proporcingai, siūlome įrašyti, kad jis bus taikomas tik tiesioginio pavojaus ar realios grėsmės asmens fizinei ar reikšmingos žalos psichinei sveikatai atveju. Apsaugos nuo smurto orderis minėtomis aplinkybėmis būtų taikomas nedelsiant, t. y. būtinojo reikalingumo situacijoje. Visais kitais atvejais jį būtų galima taikyti tik paraleliai su policijos vykdomu ikiteisminiu tyrimu galimo smurto atveju - laikinai, siekiant surinkti papildomus įrodymus reikalingus ikiteisminiam tyrimui pradėti. Atkreiptinas dėmesys, kad svarstant smurto orderio reikalingumą, buvo pabrėžiama galimybė jį taikyti pavojų keliančiam asmeniui, kai nepakanka duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą ar konstatuoti nusikaltimo sudėties buvimą.
Pastebimas tam tikras prieštaravimas: jei nepatenka duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą ar konstatuoti nusikaltimo sudėties buvimą, tai nėra pagrindo asmeniui taikyti suvaržymų ar apribojimų. Jei yra duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą ar konstatuoti nusikaltimo sudėties buvimą, tik dėl organizacinių ar kitų priežasčių sunku tai įvykdyti, tai šios priežastys turi būti analizuojamos ir sprendžiamos, neįvedant naujų teisinių institutų tokių kaip apsaugos nuo smurto orderis, nes tai tiesiogiai išplaukia iš Konstitucijos 31 straipsnio pirmosios dalies, kurioje įtvirtinta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Dėl to projekte numatomas teisinis reguliavimas, kuriuo siūloma įtvirtinti apsaugos nuo smurto orderį, kai duomenų ikiteisminiam tyrimui pradėti nepakanka, yra nesuderinamas su nekaltumo prezumpcija ir LR Baudžiamojo proceso kodekso 11 str., kuriame įtvirtinta nuostata, kad “niekas negali būti pripažintas kaltu nusikaltimo padarymu, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu pagal įstatymą”. Netinkamas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įvedimas ir taikymas gali turėti neigiamų socialinių pasekmių, skatinančių netinkamai spręsti įsisenėjusius konfliktus bei emocines problemas, galinčių įtvirtinti asmenų, kuriems buvo skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, bet nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas bei nebuvo įrodyta jų kaltė, stigmatizaciją ir kitas iš to išplaukiančias problemas. Pirmas pasiūlymas:
Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti taip:
orderio skyrimas.
Siekiant apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį nuo tiesioginio pavojaus fizinei ar reikšmingos žalos psichinei sveikatai smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. Antras pasiūlymas: Papildyti 8 straipsnį nauja 2 dalimi, ir ją išdėstyti taip:
smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, tačiau tų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį gali būti skiriamas šio straipsnio 4 dalies 1 - 4 punktuose nustatytos priemonės tol, kol bus priimtas sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Nepritarti Vertinant smurto artimoje aplinkoje reiškinio specifiką, latentinį pobūdį, priežastingumą, dinamiką, siūlomas reglamentavimas nepasiektų įstatymu siekiamų tikslų. Atkreiptinas dėmesys, kad 2010 m. priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą buvo nustatyta, kad policijos pareigūnai kreipiasi į teismą dėl apsaugos priemonių skyrimo, tačiau tik nedidelė dalis teismų šias priemones skirdavo. 2016 metais Policijos departamento iniciatyva įstatymas buvo keistas nustatant galimybę skirti apsaugos priemones iki kol bus surinkti duomenys ikiteisminiam tyrimui pradėti. Tačiau smurtą patiriančių asmenų apsauga dėl to nepagerėjo, nebuvo vertinamos rizikos situacijos, kai smurto artimoje aplinkoje požymiai nebuvo pakankami pradėti ikiteisminiam tyrimui. Tačiau tokie požymiai paprastai būna didelės žalos sveikatai sukeliančio smurto ar net atimtos gyvybės preliudija. Žmogaus teisių klausymuose dalyvavęs Konstitucinės teisės ekspertas, buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas prof. dr. Dainius Žalimas pažymėjo vertybių hierarchiją. Asmens sveikata, orumas ir gyvybė yra prioritetas, kalbant apie laikinus nuosavybės teisės ar dalinius judėjimo laisvės ribojimus.
11.1 Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras, 2021-12-08
Lietuvos Respublikos Seime yra pateikta įstatymo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimų projekto Nr. XI-1425 nauja redakcija (toliau – Projektas), kurio rengėjai teigia, neva siekiantys valstybės lygiu mažinti smurtą artimoje aplinkoje, sustiprinti joje apsaugą nuo smurto ir prevenciją, didinti specializuotą kompleksinę pagalbą pavojų patiriantiems asmenims ir kt. Lietuvos žmogaus teisių organizacijos atkreipia įstatymų leidėjo dėmesį, kad Projekto rengėjai (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) iš tikrųjų siekia ne ginti ir saugoti piliečius nuo smurto arba stiprinti smurtavimo prevenciją, o prisidengus kilniu tikslu sujaukti valstybės teisinę sistemą ir iš pagrindų pakeisti piliečių sampratą apie žmogaus lytis, įtvirtinant žmonių sąmonėje mokslu nepagrįstą lyčių daugetą. Antai Projekto 2 str. 4 dalyje yra siūlomas smurto artimoje aplinkoje apibrėžimas – tai artimoje aplinkoje veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis psichinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą. Pažymėtina, kad daugelį psichologinio ir ekonominio smurto atvejų objektyviai neįmanoma ištirti, nes smurtavimo faktas neretai priklauso ne tik nuo smurtautojo elgesio, bet ir nuo aukos dvasinės savijautos - sudirgęs, blogos fizinės savijautos asmuo gali neadekvačiai reaguoti į kito asmens elgesį. Tokiu būdu įstatymu nustačius, kad neveikimu daromas tyčinis psichinis ar ekonominis poveikis yra laikytinas smurtavimu, neišvengiamai teks teisiškai reglamentuoti ir tokio smurtavimo veiksmų vertinimą, pasitelkiant psichologijos ir psichiatrijos mokslą.
Nepritarti Psichinis ir ekonominis smurtas šiuo metu galiojančioje Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje redakcijoje yra suprantami kai smurto artimoje aplinkoje rūšys. Toks teisinis reguliavimas per įstatymo galiojimo dešimtmetį nesukėlė jokių teisės aiškinimo ar taikymo problemų. 11.2 Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras, 2021-12-08 Pažymėtina, kad Lietuva turi itin skaudžią sovietmečiu sukauptą piktnaudžiavimo psichiatrija patirtį. Todėl visuomenei teks ypatinga užduotis - stebėti, kad ši „patirtis“ nebūtų skleidžiama, ypač tuo atveju, kad vienas asmuo gali manyti, jog kito asmens elgesys yra tyčinis (nors yra netyčinis) ir daro pirmajam psichinį, ekonominį ar kitą poveikį, dėl kurio pastarasis mano patiriantis neturtinę žalą. Be to, ekonominio poveikio (smurto) sąvoka gali būti siejama netgi su mūsų visuomenėje tradiciškai įtvirtinta vyro pareiga išlaikyti šeimą, kuri suponuoja pastarojo pareigą išlaikyti moterį, kas dažnai yra susiję su šeimos pajamų ir išlaidų kontrole, tuo tarpu minėtą kontrolę jau atsiranda galimybė traktuoti kaip moters laisvės suvaržymą ir smurtavimą, kas akivaizdžiai prieštarauja protingumo kriterijams.
vertinamojo pobūdžio teiginiai. Nėra formuluojamas konkretus pasiūlymas. 11.3 Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras,
numatoma valstybės pareiga teikti asmeniui apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotą kompleksinę pagalbą, kai asmuo patiria smurtą ir dėl lytinės orientacijos. „Lytinės orientacijos“ sąvoką galima rasti Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 2 ir kituose straipsniuose, apibrėžiant teisinius tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos atvejus.
Nei teikiamo įstatymo projekte, nei lygių galimybių įstatyme „lytinės orientacijos“ sąvoka neapibrėžta. Žodinė šios nuostatos reikšmė aiškiai yra ne tik ydinga, bet ir skandalinga, nes prieštarauja Konstitucijai ir daugelio Lietuvos piliečių įsitikinimams dėl žmogaus prigimtinės vyriškos ar moteriškos lyties.[¹³] Nepritarti Lytinės orientacijos sąvoka yra įtvirtinta apibrėžiant diskriminacijos pagrindus Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatyme (2 str. 2 d.). Pasiūlymo autoriai taip pat klaidingai taiko, aiškina ir interpretuoja „lytinės orientacijos“ ir „lytinės tapatybės“ sąvokas. 11.4 Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras,
Respublikos Konstitucija nenumato asmens teisės pasirinkti savo biologinę lytį motyvuojant įsivaizduojama savo „lytine orientacija“. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio nuostatos vienareikšmiškai įtvirtina prigimtinį biologinių lyčių: vyro ir moters atskyrimo principą. Tuo tarpu „lytinės orientacijos“ sąvokos turinys Projekte implikuoja sąlygą, kad asmens lytis biologiškai yra nedeterminuota, neva lytis - tai asmens laisvas pasirinkimas (orientacija), būti vyru ar moterimi.
vertinamojo pobūdžio teiginiai. Nėra formuluojamas konkretus pasiūlymas. 11.5 Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras,
aplinkoje srityje, priėmus tokias įstatymo pataisas, įtvirtinančias mūsų teisinėje sistemoje „lytinės orientacijos“ sąvoką, šeimos nariai (vyras, žmona, vaikai) patirs skaudžias valstybės pritaikytas sankcijas, jeigu vienas kitam išreikš savo nepalankią nuomonę (kaltinimus, gėdinimus) dėl šeimos nario lytinės (seksualinės) orientacijos.
vertinamojo pobūdžio teiginiai. Nėra formuluojamas konkretus pasiūlymas.
11.6 Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras,
metu galiojančio įstatymo redakcijos 2 straipsnyje atskiru smurto prieš šeimos narį atveju yra laikomas kitų šeimos narių jam daroma styčinis psichinis poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. „Psichinio smurto“ sąvoką šiame įstatyme neapibrėžta. Psichologai psichiniu (psichologiniu) smurtu linkę laikyti kaltinimus ar gėdinimus. O Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsnyje psichologinis smurtu yra laikomas tyčinis sistemingas vaiko teisės į identiškumą pažeidinėjimas, kuriuo gali būti pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas.
formuluojamas konkretus pasiūlymas. 11.7 Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras,
samprata nepateisinamai išplečiama, siūlomi įstatymo pakeitimai dėl psichinio smurto lytinės orientacijos pagrindu sukels dramatiškas, skausmingas ir teisiškai nepateisinamas pasekmes. Priėmus tokias pataisas, šeimos nariai, vyras ar žmona, negalės kaltinti ar gėdinti vienas kito dėl netradicinės seksualinės (lytinės) orientacijos. Vyrui ar žmonai pranešus policijai, kad prieš jį/ją naudojamas psichinis smurtas dėl jo/jos seksualinės orientacijos, sutuoktinis(ė) galės būti automatiškai policijos sprendimu 72 val. be teismo sprendimo iškeldinti iš buto. Ši priemonė bus įgyvendinama be teismo sprendimo naudojant apsaugos nuo smurto orderį. Akivaizdu, jog tai prieštarauja Konstitucijos 31 str. nuostatai, skelbiančiai, kad „Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu“. Nepritarti Psichinis smurtas šiuo metu galiojančioje Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje redakcijoje yra suprantamas kai smurto artimoje aplinkoje rūšys. Toks teisinis reguliavimas per įstatymo galiojimo dešimtmetį nesukėlė jokių teisės aiškinimo ar taikymo problemų.
Psichinio smurto pasekmės gali būti ilgalaikės ir dar labiau žeidžiančios asmens sveikatą ir orumą nei fizinio smurto. Argumentai tiesiogiai prieštarauja įstatymu siekiamiems tikslams. 11.8 Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras,
laukia tėvų, kurių vaikai sumanys pasirinkti lytį arba vaikai paaugliai susivilios netradicine lytine orientacija. Tėvai, mėginantys savo vaiką atkalbėti (įtikinti, sugėdinti), kad vaikas nori būti (pagal prigimtį yra) kitos lytinės orientacijos, nei rodo jo biologiniai požymiai, galės būti iškeldinti iš nuosavo būsto, kad nedarytų vaikui neigiamo psichologinio poveikio. Nepritarti Pastabose dirbtinai, hipotetiškai modeliuojamos situacijos. Pastebėtina, kad kiekvienoje šeimoje gali kilti diskusijos ar nuomonių skirtumai įvairiais vertybiniais ar kitais klausimais, tačiau esant sveikiems nesmurtiniams tarpusavio santykiams tokios diskusijos nevirsta galios kontrolės santykio demonstravimu ir iš to kylančiomis smurto artimoje aplinkoje apraiškomis. 11.9 Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras,
teisių ir laisvių konvencijoje įtvirtina teisė, kad būtų gerbiamas kiekvieno žmogaus „asmeninis ir jo šeimos gyvenimas, buto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas“ (8 str.), „kiekvienas turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę; tai teisė laisvai keisti savo religiją ar tikėjimą, taip pat tiek vienam, tiek kartu su kitais, viešai ar privačiai, laisvai skelbti savo religiją ar tikėjimą, laikant pamaldas, atliekant apeigas, praktikuojant tikėjimą ir mokant jo“ (9 str.). 14 straipsnyje įtvirtinta, kad „naudojimasis šios Konvencijos pripažintomis teisėmis ir laisvėmis turi būti garantuojamas be jokios diskriminacijos dėl lyties, religijos, politinių ir kitokių įsitikinimų, gimimo ar kitokio statuso“.
O 15 straipsnis nustato, kad „jokia šios Konvencijos nuostata negali būti aiškinama kaip suteikianti kuriai nors grupei ar asmeniui teisę atlikti kokius nors veiksmus, kuriais siekiama panaikinti numatytas teises ir laisves ar jas daugiau apriboti nei numatyta šioje Konvencijoje“.
formuluojamas konkretus pasiūlymas. 11.10 Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras,
atvejų Projektas revizuoja šalies paprotinę teisę, kai teisinių papročių svarba nuolat didėja „ir ši aplinkybė siejama su besiplečiančia teisės samprata – įstatymų leidėjas vis dažniau traktuoja teisę plačiąja prasme, kai žmogus gali tikėtis teisinės gynybos ne tik valstybės nustatytoms, bet ir paprotinėms ar net moralinėms normoms“[14] Esame įsitikinę, kad įstatymo lygiu įtvirtinti „lytinės orientacijos“ sąvoką mėginama neatsitiktinai ir apgalvotai. Projekto rengėjai (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) galimai turi tikslą nedemokratiniu keliu (nepaisant Konstitucijos nuostatų), supaprastinta tvarka įtvirtinti Lietuvos teisinėje sistemoje Stambulo konvencijos nuostatas, nes Konvencijoje yra itin išplėsta diskriminavimo sąvokos interpretacija. Joje teigiama, kad „moterų diskriminavimo forma apima visus smurto dėl lyties atvejus, kai moterims sukeliama ar gali būti sukelta ne tik fizinė, bet ir lytinė, psichologinė ar ekonominė žala bei kitokios kančios.“ (3 str.) Atsižvelgdamos į tai Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras siūlo iš Projekto sąvoką „lytinė orientacija“, kaip prieštaraujančią Konstitucijai ir Konstitucijos laiduojamai Lietuvos piliečių teisei turėti savo įsitikinimus apie biologinę žmogaus prigimtį ir determinuotus vyro ir moters socialinius vaidmenis.
Nepritarti Žr. argumentus 11.3, 11.7 ir 11.8 pastaboms. 12.1 Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras
2 Argumentai: Įstatymo projekte Artima aplinka inter alia apibrėžiama, kaip aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami partnerystės ryšiais. Konstitucijos 38 str. Nenumato šeimos (artimos aplinkos) sudarymo partnerystės pagrindu. Konstitucijos 38 str. 4 dalis vienareikšmiškai nustato, kad valstybė registruoja tik vyro ir moters santuoką. Partnerystės įstatymas nėra priimtas. Nepakeitus Konstitucijos ir nepriėmus partnerystės įstatymo nėra būtino teisinio pagrindo šiame įstatyme įtvirtinti artimą aplinką, kaip siejamą partnerystės ryšiais. Be kita ko projekte yra nuostata « taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį », kuri pilnai tenkina kartu gyvenančius vienos ar skirtingų lyčių asmenis. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: Artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Nepritarti Argumentai išdėstyti analogiškam 2021-12-14 pasiūlymui.
12.2 Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras 2022-01-06 Smurtas artimoje aplinkoje inter alia apibrėžiamas, kaip artimoje aplinkoje veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis psichinis poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ir
(ar) neturtinę žalą. « Neturtinės žalos » sąvoka yra pernelyg abstrakti. Ji nebūtinai dera su « fizinio ar turtinio » poveikio sąvoka, sukeliančia « neturtinę » žalą. Neturtinę žalą paprastai sukelia psichinis poveikis. Tačiau ne kiekvienas psichinis poveikis artimoje aplinkoje daromas subjektų vienas kitam, pav. sutuoktinio priekaištai kitam sutuoktiniui, laikytini psichiniu smurtavimu, sukeliančiu neturtinę žalą. Sutuoktiniai gali priekaištauti vienas kitam dėl neatliekamų ar blogai atliekamų šeimos narių vaidmenų ir toks psichinis poveikis tikrai nelaikytinas psichiniu smurtavimu. Tai ypač aktualu vaikų atžvilgiu. Tėvai savo pamokymais sąmoningai daro vaikams nuolatinį psichinį poveikį, kuriam vaikai neretai prieštarauja. Taigi šiuo atveju atskirti tyčinį psichinį smurtavimą nuo sąmoningo auklėjimo yra ypač keblu. Juolab, kad Konstitucija suteikia teisę tėvams auklėti savo vaikus pagal savo įsitikinimus. Taigi tikslinga apskritai atsisakyti abstrakčios « neturtinės žalos » sąvokos. Taip pat būtina išskirti neleistiną, nepateisinamą tyčinį psichinį smurtavimą, kuris gali pasireikšti asmens psichinės sveikatos ar normalios raidos sutrikdymu, kuris be kita ko gali nutikti ir darant fizinį ar turtinį poveikį. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
artimoje aplinkoje – artimoje aplinkoje veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę ar turtinę ir (ar) neturtinę žalą ir (ar) sutrikdoma jo psichinė sveikata ar normali raida. Nepritarti Dėl įstatymo sąvokų apsispręsta po 2021-12-13 vykusių TTK klausymų.
12.3 Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras
4 Apibrėžiant
« lygiateisiškumo » principą, kuris apibrėžia asmenų artimoje
aplinkoje teisių lygybę, numatoma ir lygybė « lytinės orientacijos » pagrindu. « Lytinės orientacijos » sąvoka nei šiame nei kituose įstatymuose (pav. Lygių galimybių įstatyme) nėra apibrėžta. Šnekamojoje kalboje « lytinė orientacija » suprantama kaip
« seksualinė orientacija, t. y. reiškia asmens laisvą valią pasirinkti
tos pačios ar kitos lyties seksualinį partnerį. Lingvistiškai « lytinė orientacija » reiškia ir asmens laisvą valią pasirinkti savo lytį. Konstitucijos 38 straipsnio 2 ir 3 dalys aiškiai skiria gamtos nustatytas biologines lytis. Lyties keitimo teisės Konstitucija nenumato, kaip ir nenumato vienos lyties asmenų santuokos ar partnerystės. Taigi neatlikus pataisų Konstitucijoje
« lytinės orientacijos » sąvokos šiame įstatyme tikslinga
atsisakyti. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 3 straipsnio 4) punktą ir jį išdėstyti taip:
smurtą patyrę asmenys, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ar kitų ypatybių, turi lygias teises į apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotą kompleksinę pagalbą, dalyvauti smurto artimoje aplinkoje prevencijos veiklose;
Nepritarti Žr. argumentus dėl 2021-12-14 analogiško pasiūlymo. 13.1
1 Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimo projekte yra siūloma į Lietuvos teisinę sistemą įdiegti naują teisinį institutą - Apsaugos nuo smurto orderį (ASAAĮ III skyrius, 8 - 9 straipsniai), kaip prevencinę priemonę, skirtą apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį.
Pastebėtina, kad šalių praktikoje taikomi įvairūs teisiniai institutai, skirti smurto artimoje aplinkoje prevencijai ir apsaugai. Tam, kad užtikrinti su orderio taikymu susijusių asmens teisų apribojimo proporcingumą, paprastai jie diferencijuojami pagal taikymo sritį, pobūdį ir apimtį. Apsaugos nuo smurto orderio skyrimas yra susijęs su realiais žmogaus teisių - teisės į nuosavybę, teisės į judėjimo laisvę - apribojimais. Žmogaus teisių prasme, tam, kad tokie apribojimai būtų teisėti, jie turi būti nustatyti įstatymu, kas, be kitų dalykų apima ir pareigą aiškiai įstatyme nustatyti jų taikymo pagrindą ir apimtį (ribas). Teisinis reguliavimas, leidžiantis apsaugos nuo smurto orderį taikyti bet kokioje situacijoje, esant bet kokia rizikai ir jos laipsniui, neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų, sukuria prielaidas asmenims piktnaudžiauti tiek skundo padavimo, tiek orderio skyrimo galimybe. Teisės departamentas savo išvadoje taip pat laikosi nuomonės, kad keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje turėtų būti konkrečiai įvardintas smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos laipsnis, kuriam esant būtų pagrindas paskirti apsaugos nuo smurto orderį (Išvados 30.2.) Žvelgiant į kitų šalių praktiką, akivaizdu, kad orderio taikymas yra susijęs su situacijomis, kai kyla rimtas, realus ir tiesioginis pavojus asmens gyvybei, fizinei ar psichinei sveikatai, kurio negalima išvengti taikant kitas, mažiau ribojančias priemones. Pvz.
Pvz. Belgijos Laikinojo gyvenamosios vietos uždraudimo smurto namuose atveju įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad iš faktų ar aplinkybių paaiškėjus, jog suaugusio asmens buvimas gyvenamojoje vietoje kelia rimtą ir tiesioginę grėsmę kitų ten pat gyvenančių asmenų saugumui, prokuroras gali skirti grėsmę keliančiam asmeniui draudimą gyventi toje vietoje. Pagal Suomijos Ribojimų orderio įstatymo 2 straipsnį ribojimų šeimoje orderis gali būti išduotas, jeigu iš asmens, kuriam taikytinas orderis, grasinimų, anksčiau padarytų veikų ar kitokio elgesio galima spręsti, kad gali būti padarytas nusikaltimas grėsmę patiriančio asmens gyvybei, sveikatai ar laisvei, o orderio išdavimas nėra nepagrįstas, atsižvelgiant į galimos veikos sunkumą, asmenų bendro gyvenimo tame pačiame būste aplinkybes ir kitus bylos faktus.1 Austrijoje apsaugos nuo smurto orderis taikomas tiesioginio pavojaus - fizinio užpuolimo, grasinimo ar elgesio, reikšmingai pažeidžiančio psichinę sveikatą, - atveju (Jei dėl asmens fizinio užpuolimo, grasinimo ar elgesio, reikšmingai pažeidžiančio psichinę sveikatą, artimam giminaičiui tolimesins bendravimas su juo tampa pavojingas, artimo giminaičio prašymu teismas gali uždrausti būti tam tikrose tam skirtose vietose ir vengti susitikimo ir ryšių su pareiškėju užmezgimo, jei tai neprieštarauja rimtiems atsakovo interesams. (Apsaugos nuo smurto orderis (exekutionsordnung) 382b str.) 2021 m. gruodžio 15 d.
LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto organizuotuose klausymuose, skirtuose apsaugos nuo smurto orderio teisiniam reglamentavimui, projektą parengę LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, o taip pat šiame procese dalyvavę specializuotos kompleksinės pagalbos centrų atstovai patvirtino jog įstatymo projektu yra siekiama į Lietuvos teisinę sistemą perkelti Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (toliau - Stambulo konvencija) 52 str. įtvirtintą skubaus draudžiamojo nurodymo teisinį institutą. Pažymėtina, kad Stambulo konvencijos aiškinamojo memorandumo (264 - 176 p.) akivaizdu, jog skubūs draudžiamieji nurodymai nuo apribojančių ar apsaugos nurodymų skiriasi dviem reikšmingomis aplinkybėmis.
Skubūs draudžiamieji nurodymai taikomi tiesioginės grėsmės atvejais ir jų taikymas nėra susietas su ikiteisminio tyrimo pradėjimu ar jo buvimu. Apribojantys ar apsaugos nurodymai šalių praktikoje taikomi nepriklausomai nuo tiesioginės grėsmės buvimo aplinkybės, ir jų taikymas paprastai yra siejamas su ikiteisminio tyrimo pradėjimu arba buvimu. Stambulo konvencijos aiškinamasis memorandumas sąvoką “tiesioginė grėsmė” supranta kaip “bet kokias smurto šeimoje situacijas, kai žala yra neišvengiama arba jau pasireiškė ir gali pasikartoti.”, t.y. sieja su būtinojo reikalingumo situacija ir smurto recidyvo atvejais. 2 Siekiant tai nustatyti ir apsaugoti didelę smurto riziką patiriančius asmenis yra atliekamas rizikos vertinimas (261 p.).3 Žmogaus teisių apribojimas yra kraštutinė poveikio priemonė, kuri turi būti taikoma tik tais atvejais, kai nėra įmanoma žmogaus teisių apsaugoti kitais, mažiau ribojančiais būdais. Todėl tam, kad apsaugos nuo smurto orderis būtų taikomas proporcingai, siūlome nustatyti, kad apsaugos nuo smurto orderis būtų taikomas tiesioginio pavojaus situacijoje, t.y. kada žala yra neišvengiama (būtinojo reikalingumo situacijoje) ar smurtas jau buvo ir gali realiai pasikartoti (smurto recidyvo atvejais). Pasiūlymas: 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti taip: 8 straipsnis. Apsaugos nuo smurto orderio skyrimas 1.
Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį nuo bet kokių smurto šeimoje situacijų, kai žala yra neišvengiama arba jau pasireiškė ir gali pasikartoti, jei yra duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje arba jei yra pagrįstų duomenų, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, tačiau tų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. Arba 8 straipsnis. Apsaugos nuo smurto orderio skyrimas
aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį nuo bet kokių smurto šeimoje situacijų, keliančių rimtą ir tiesioginę grėsmę asmens sveikatai ar gyvybei jei yra duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje arba jei yra pagrįstų duomenų, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, tačiau tų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. Nepritarti ŽTK 8 straipsnį siūlo keisti apibendrinus TTK, Seimo narių, Konstitucinės teisės ekspertų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus. Apsaugos nuo smurto orderį siūloma skirti 15 dienų laikotarpiui, be galimybės jį pratęsti. Apsaugos nuo smurto orderio skyrimas gali būti skundžiamas teismui viso orderio galiojimo laikotarpio metu. Atsisakoma pakartotinio smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo. 13.2
2 Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą laikinąsias smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones skiria teismas, o įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Orderį ne ilgiau kaip 72 valandoms skiria policijos pareigūnas.
Įvertinus tai, jog Orderiu realiai bus varžomos ir ribojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos žmogaus teisės (nuosavybės, būsto neliečiamumo, teisė laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą ir kt.), šios priemonės nustatymas ir jos taikymo tvarkos reglamentavimas reikalauja ypatingai aiškaus ir detalaus svarstymo bei visapusiško vertinimo konstitucinių žmogaus teisių užtikrinimo aspektu. Be kitų dalykų, tai reiškia, jog teisę skirti orderį gali ne bet koks subjektas. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį tokio pobūdžio orderiai skiriami policijos pareigūno sprendimu, yra būdingas ir kitoms Europos valstybėms. Tačiau, kaip pastebi Teisės departamentas savo išvadoje, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra aptarti klausimai, susiję su policijos pareigūnų statusu tose valstybėse, kuriose policijos pareigūnai turi tokią teisę – pvz., nėra aišku, koks turi būti apsaugos orderį skiriančio pareigūno laipsnis, išsilavinimas ir pan. Pvz. Pagal Jungtinės Karalystės (Anglijos ir Velso) teisinį reguliavimą, pagal kurį apsaugos nuo namų smurto pranešimą turi teisę išduoti tik tie policijos pareigūnai, kurie turi ne žemesnį kaip superintendento laipsnį. Be to, pačiame įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad yra ir valstybių, kur tokio pobūdžio orderius skiria ne policijos pareigūnas, o prokuroras (Belgija) (30.1.) Konstitucinių asmens teisių apsaugą geriau garantuotų toks teisinis reguliavimas, pagal kurį apsaugos orderius galėtų skirti ne bet kurie, o tik tam tikrus specialius reikalavimus atitinkantys ir tam reikalingą kompetenciją turintys policijos pareigūnai.
Apsaugos nuo smurto orderio skyrimas yra susijęs su realiais žmogaus teisių - teisės į nuosavybę, teisės į judėjimo laisvę - apribojimais. Žmogaus teisių prasme, tam, kad tokie apribojimai būtų teisėti, jie turi būti nustatyti įstatymu. Pagal Konstitucinio Teismo formuojama doktriną, su asmens teisių ribojimais susiję klausimai turi būti reguliuojami ne poįstatyminiuose teisės aktuose, o įstatymuose (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. kovo 24 d.,
apimtis (pavojaus rizikos laipsnis) negali būti nustatyta keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje minimuose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro tvirtinamuose smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijuose. Pasiūlymas: 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir jį išdėstyti taip:
ilgiau kaip 72 valandoms skiria policijos pareigūnas vyresnysis inspektorius, jei jis kai policija gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus metodiką kriterijus nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Policijos pareigūnas vyresnysis inspektorius sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį priima nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo.
Nepritarti ŽTK 8 straipsnį siūlo keisti apibendrinus TTK, Seimo narių, Konstitucinės teisės ekspertų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus. Apsaugos nuo smurto orderį siūloma skirti 15 dienų laikotarpiui, be galimybės jį pratęsti. Apsaugos nuo smurto orderio skyrimas gali būti skundžiamas teismui viso orderio galiojimo laikotarpio metu. Atsisakoma pakartotinio smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo. 14. Nacionalinė šeimos taryba 2022-01-04 Nacionalinė šeimos taryba (toliau – Taryba) 2021 m. gruodžio 3 d. inicijavo apskritojo stalo diskusiją dėl Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1056 (toliau
Taryba mano, kad vienos efektyviausių prevencinių priemonių smurtui artimoje aplinkoje mažinti yra reikiamas dėmesys psichosocialiniams veiksniams, kurie kelia įtampą šeimoje, pagalba visai šeimai, mokant visus šeimos narius nesmurtinio bendravimo, tarpusavio supratimo santykių puoselėjimo. Taryba siūlo, kad Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalyje Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijai būtų nustatomi ne Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, o šie kriterijai būtų įvardinti konkrečiai Įstatyme, atsižvelgiant į tai, kad su asmens teisių ribojimais susiję klausimai turi būti reguliuojami ne poįstatyminiuose teisės aktuose, o įstatymuose. Taryba atkreipia dėmesį, kad Įstatymo projekte stokojama kompleksinio požiūrio į smurto artimoje aplinkoje problemos sprendimą, kuris apimtų ne tik pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, bet ir pagalbą smurtą artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui, pagalbą kitiems šeimos nariams, tapusiems smurtinio elgesio liudininkais. Taryba išnagrinėjusi Įstatymo projektą teikia pasiūlymus ir pažymi, kad ypač svarbu patikslinti ir aiškiai nustatyti specializuotos kompleksinės pagalbos centrų funkcijas, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo yra vaikas. 1.
projekto 13 straipsnio 5 dalis nurodo, kad tuo atveju jeigu smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo yra vaikas (vaikas, prieš kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje arba kuris yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku, gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta) arba smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo yra nepilnametis (nurodo vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos), policijos pareigūnas arba prokuroras Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nedelsdamas informuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius apie gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Įstatymo projekto 14 straipsnio 4 dalies 6 papunktis nustato specializuotos kompleksinės pagalbos centro pareigą nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną po kreipimosi dienos, raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą policijai ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotiems teritoriniams skyriams, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo yra vaikas ir jis pats, jo atstovai pagal įstatymą kreipiasi tiesiogiai į specializuotos kompleksinės pagalbos centrą. Vadovaujantis vaiko teisių pagrindų įstatymo 36 straipsnio 2 dalimi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – Tarnyba) ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, reaguodamas į pranešimą apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, susitinka su vaiku, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą pranešimo gavimo dieną, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas nuo pranešimo gavimo momento, ir užbaigia visus veiksmus ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį ar vaiko apsaugos poreikį, ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Vadovaujantis Atvejo vadybos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A1-141 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 įsakymo Nr. A1-802 (redakcija) šeimai paskiriamas atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas, teikiama kompleksinė pagalba, sudaromas pagalbos šeimai planas. Įstatymo projekto 14 straipsnio 2, 4 dalimis Specializuotos kompleksinės pagalbos centras, gavęs duomenis, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą dieną, susisiekia su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ar smurtą patyrusiu asmeniu ir jam pasiūlo specializuotą kompleksinę pagalbą. Įvertinęs smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens individualius ir specialiuosius poreikius, sudaro pagalbos priemonių planą ir organizuoja specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą smurtą artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą patyrusiam asmeniui.
Akivaizdu, kad įgyvendinant Įstatymo projekto ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas, intervenciją į šeimą vienu metu daro mažiausiai dvi institucijos
Siekiant užkirti kelią perteklinei intervencijai į šeimą, Tarybos manymu, būtina konkrečiau apibrėžti Specializuotos kompleksinės pagalbos centro veiklos ribas, kai šeimai teikiama pagalba atvejo proceso metu. 2. Įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalyje nurodoma, kad Specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims organizuoja, koordinuoja ir
(ar) teikia specializuotos kompleksinės pagalbos centrai. Tuo tarpu dalyje savivaldybių veikia akredituotos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims pagalbos tarnybos, kurių tikslas užtikrinti numatytos pagalbos teikimą nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui. Pagalbos nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos asmenims įstatymo 1 straipsnio 3 dalis nurodo, kad šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios pagalbos teikimą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui, taikomos tiek, kiek šios pagalbos teikimas nereglamentuotas Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme.
Siekiant paslaugų prieinamumo kuo arčiau asmens gyvenamosios vietos, Tarybos manymu, tikslinga Įstatymo projekte apibrėžti teisę Savivaldybėms smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą patyrusiam asmeniui teikti informaciją ir apie savivaldybėje esančią akredituotos pagalbos tarnybą, o ne tik apie artimiausią Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą. Arba įstatymo projekte būtina konkrečiai apibrėžti, kokiu atveju smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims pagalba teikiama Specializuotos kompleksinės pagalbos centre, o kokiais atvejais gali būti teikiama nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims pagalbos tarnyboje. Pritarti iš dalies Į dalį pastabų atsižvelgta, tačiau pastebėtina, kad dabar paplitusi ydinga praktika, kai smurtą patyrusi moteris ir mama patiria institucinį smurtą dėl jai primetamų papildomų prievolių iš atvejo vadybininkų. Atvejo vadyba turėtų būti nukreipta ne į visą šeimą, nes kitaip smurtą patyrę asmenys, įskaitant vaiką, vienodai traktuojami, kaip ir smurtautojas ar smurto pavojų keliantis asmuo. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1
kontrolieriaus įstaiga22
taip:
aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės, giminystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.
Pritarti Papildyta „giminystės“ ryšiais. 1.2
kontrolieriaus įstaiga37
23 straipsnio 7 punktą išdėstyti taip:
7) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens geriausių interesų užtikrinimo, palaikant ryšius su nepilnamečiais vaikais, – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su specializuotos kompleksinės pagalbos, įskaitant socialines paslaugas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą patyrusiam asmeniui teikimu bei šių asmenų įgalinimu, pirmiausia turi būti užtikrinamas kuo mažesnis neigiamas poveikis smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą patyrusiam asmeniui. , suteikiant jam galimybę vykdyti savo teises ir pareigas, susijusias su nepilnamečiais vaikais, jeigu tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams;
Pritarti iš dalies Asmens, patiriančio smurto artimoje aplinkoje pavojų ar patyrusio smurtą, teisė palaikyti ryšį su nepilnamečiais vaikais ar galimybės vykdyti teises ir pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu (tėvų valdžia) nėra ir negali būti ribojamos dėl aplinkybių, susijusių su patirtu smurtu artimoje aplinkoje ar pavojumi jį patirti. Priešingai, apribojimai palaikyti ryšį su nepilnamečiais vaikais įstatymų nustatytais atvejais gali būti taikomi smurtautojui.
Siūloma formuluotė: „smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens geriausių interesų užtikrinimo – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su specializuotos kompleksinės pagalbos, įskaitant socialines paslaugas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą patyrusiam asmeniui teikimu bei šių asmenų įgalinimu objektyviai vertinti situaciją dėl galimai patiriamo smurto ar smurto pavojaus ir priimti savarankiškus sprendimus, pirmiausia turi būti užtikrinamas kuo mažesnis neigiamas poveikis smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą patyrusiam asmeniui; jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo yra pilnametis, jam užtikrinama galimybė likti esamoje gyvenamoje vietoje su kartu gyvenančiais nepilnamečiais vaikais ar palaikant įprastus ryšius su nepilnamečiais vaikais, jeigu tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams;“ 1.3
kontrolieriaus įstaiga833
dalies 3 punktą išdėstyti taip:
3) nesiartinti apsaugos nuo smurto orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus;
Pastebėtina, kad normų tarpusavio dermė gali būti užtikrinta atitinkamai papildant 2 straipsnio 1, 5, 7 dalis. Pritarti iš dalies Pritarti TTK suformuluotiems pasiūlymams dėl 8 ir 9 straipsnių. Iš esmės pritari.
Iš esmės pritari. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, vertinant galiojančios įstatymo redakcijos įgyvendinimą, straipsnių logikos pagal dermę nepakako, kai vaikas tapdavo smurto artimoje aplinkoje liudininku, tai yra laikomas smurtą patyrusiu asmeniu, jam apsaugos priemonės nebuvo skiriamos. 1.4
kontrolieriaus įstaiga126
išdėstyti taip:„6. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam skyręs kardomąją priemonę arba inicijavęs jos skyrimą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą dieną, elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu apie priimtus sprendimus informuoja smurtą patyrusį asmenį ir (ar) vaiko atstovą pagal įstatymą (jei smurtą artimoje aplinkoje patiria vaikas) bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos teritorinį skyrių apie šios priemonės skyrimą, pakeitimą ar panaikinimą (nurodo priemonės pavadinimą, jos skyrimo datą ir galiojimo laikotarpį).“ Pritarti 2.1 Generalinė prokuratūra,
sakinyje po žodžio „skirti“ įterptini žodžiai „arba neskirti“. Pritarti Pritarti, atsižvelgiant į TTK pasiūlytas naujas įstatymo 8 straipsnio formuluotes. 2.2 Generalinė prokuratūra,
458
punktuose numatoma policijos pareigūnų teisė informuoti konkrečiai išvardintus asmenis apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą ar neskyrimą ne tik elektroninių ryšių priemonėmis, bet ir raštu, t. y. ir laišku. Laiškas, tikėtina, pasiektų adresatą jau pasibaigus 9 straipsnyje (Sprendimo dėl apsaugos nuo smurto orderio apskundimas) numatyta 24 valandų apsaugos nuo smurto orderio skyrimo ar neskyrimo apskundimo terminui.
Ši padėtis taisytina, apskundimo terminą susiejant ne su apsaugos nuo smurto orderio skyrimo ar neskyrimo momentu, bet su asmens sužinojimo apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo ar neskyrimo momentu. Atkreiptinas dėmesys, kad 8 straipsnio 4 punkte numatyta, kad policijos pareigūno vadovo sprendimai, numatyti 8 straipsnio 3 punkte, gali būti skundžiami apylinkės teismui per 24 valandas nuo jų įteikimo momento. Pritarti Problema sprendžiama pritarus TTK pasiūlymas dėl įstatymo 8 ir 9 straipsnių. 2.3 Generalinė prokuratūra,
7
ilgesniam terminui, nei nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, ir dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens nepradedamas ikiteisminis tyrimas, apsaugos nuo smurto orderį skyręs policijos pareigūnas ne vėliau nei per 48 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo dienos turi kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo“. Abejonių kelia šios funkcijos delegavimas būtent apsaugos nuo smurto orderį skyrusiam policijos pareigūnui, susiejant šią funkciją su konkrečiu asmeniu. Manytina, kad praktikoje dėl to galima patirti daug nepatogumų. Nors policijos funkcijos vykdomos nenutrūkstamai 24 valandas 7 dienas per savaitę, policijos pareigūnai turi poilsio dienas, atostogas, galu gale gali tapti laikinai nedarbingi. Suprantama, kad tokiu atveju funkcijų vykdymas bus pavedamas kitam pareigūnui, tad įstatymo nuostatos ir turėtų būti formuluojamos taip, kad vėliau nekiltų jokių abejonių. Manome, kad nuostatą“ apsaugos nuo smurto orderį skyręs„ tikslinga išbraukti. Pritarti Pritarus TTK siūlymams dėl įstatymo 8 ir 9 straipsnių formuluočių, bus apskritai atsisakoma orderio pratęsimo galimybės.
Skundus dėl orderio skyrimo arba neskyrimo bus teikiamas policijos įstaigos padalinio, kurioje tarnauja pareigūnas, priėmęs sprendimą skirti arba neskirti apsaugos nuo smurto orderį (9 straipsnio 1 dalis). 2.4 Generalinė prokuratūra,
8
smurto artimoje aplinkoje įstatymo projekto 8 straipsnio 8 punkte numatyta, kad apylinkės teismas policijos pareigūno paskirtą apsaugos nuo smurto orderį 72 valandoms gali pratęsti iki 12 kalendorinių dienų. Manome, kad sąvoka „kalendorinių dienų“ keistina. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projekto 8 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad apylinkės teismas policijos pareigūno kreipimąsi nagrinėja Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties logiška manyti, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projekte naudojamas sąvokas, susijusias su apylinkės teismo priimamu procesiniu sprendimu, tikslinga derinti su Baudžiamojo proceso kodekse reglamentuotomis terminų skaičiavimo sąvokomis. Baudžiamojo proceso kodekso 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso terminai skaičiuojami valandomis, dienomis ir mėnesiais. Juo labiau, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projekto 9 straipsnio 6 punkte aptariant apylinkės teismo sprendimo apskundimo terminus visur naudojama sąvoka“ diena“. Pritarti Sąvoka
„kalendorinių dienų“ keistina į sąvoką „dienų“, derinant ją su derinti su
Baudžiamojo proceso kodekse reglamentuotomis terminų skaičiavimo sąvokomis. Analogiški kitų įstatymo straipsnių pakeitimai. 3.1 Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, 2021-12-08 8, 9 Atsižvelgdamas į vykstančias diskusijas, teikiu žiniai, policijos anksčiau teiktus siūlymus dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo ir skundimo procedūrų.
Galimas procedūras pakoregavome pagal paskutiniame Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje aptartą, galimą, orderio galiojimo trukmę. Kaip praktikai, esame įsitikinę, jog siūlomos procedūros nei kiek ne mažiau (lyginant su įstatymo projekte numatytu reguliavimu) gintų tiek smurto riziką patiriančio, tiek smurto riziką keliančio asmens teises, tačiau praktiniu požiūriu būtų gerokai efektyvesnės tiek taikymo, tiek skiriamų resursų požiūriu. Argumentai dėl orderio skyrimo bei apskundimo mechanizmo pakeitimo:
nuostatos bus sunkiai įgyvendinamos. Nebus užtikrintas greitas ir efektyvus procesas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens atžvilgiu, o atvirkščiai – atsiras nemažai papildomų griežtų procedūrinių reikalavimų, kurie pareikalaus tiek papildomo laiko, tiek ir žmogiškųjų išteklių. 2. Šiuo metu siūlomame projekte orderiui numatytas 72 val. terminas neadekvatus ir suponuoja, kad smurto rizikos įvertinimas, sprendimas dėl orderio termino pratęsimo bus įgyvendinamas paskubomis ir formaliai, neskiriant reikalingo dėmesio situacijos analizei ir, svarbiausia – pagalbai aukai. 3. Atsisakius orderio pratęsimo instituto, visi procese dalyvaujantys subjektai privalės orientuotis ne į pridėtinės vertės nekuriančius orderio pratęsimo procedūrinius procesus, o į aukos apsaugą kontroliuojant, jog grėsmę keliantis asmuo laikytųsi skirtų įpareigojimų (policijos atveju), bei pagalbą aukai (specializuotos kompleksinės pagalbos centro atveju). 4. Pabrėžtina, jog pagal teikiamą projektą orderis yra prevencinė, o ne baudžiamojo pobūdžio priemonė, todėl procesui taikyti baudžiamojo proceso normas yra neadekvatu ir neefektyvu.
Baudžiamasis procesas reglamentuoja baudžiamosios atsakomybės (ultima ratio priemonės) taikymo procesą. 5. Siekiant nustatyti adekvačias ir efektyvias procedūras tikslinga remtis, pvz. Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatyme įtvirtinta praktika, jog prevencinių priemonių skyrimo, taikymo ir apskundimo procesas sureguliuotas būtent specialiame įstatyme, o ne duodant perteklines nuorodas į kitus procesinius įstatymus. 6. Policijos departamento siūloma 9 straipsnio redakcija ne tik aiškiau reglamentuos apskundimo procesą, tačiau taip pat procesas bus gerokai efektyvesnis (nereikės prokuroro įsitraukimo, kuris pagal BPK yra privalomas, nors orderis skiriamas ne ikiteisminio tyrimo metu, skundą teikiantis asmuo skundą teikia policijos įstaigai, tačiau policijos įstaigai nesutikus su skundu jo pateikimas teismui priskiriamas policijos įstaigai, o ne skundą teikiančiam asmeniui, kaip numatyta projekte). Pritarti iš dalies Pritarti argumentams, kad orderio skyrimo ir apskundimo procesas turi būti greitas ir gali būti specialus šiame įstatyme ar iš dalies šiame įstatyme aprašytas ir iš dalies susietas su Baudžiamojo proceso kodekso normomis, kai procesas vyksta teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad apsaugos nuo smurto orderis, kaip ir teigia Policijos departamentas, yra prevencinė, o ne nusikalstamoms veikoms tirti skirta priemonė, todėl nei kaltinimo, nei prokuroro dalyvavimo apskundimo teismui procese dalyvauti nereikės, skundas bus nagrinėjamas supaprastinta tvarka. Šie Policijos departamento suformuluoti siūlymai iš esmės integruoti TTK teikiamuose pasiūlymuose dėl įstatymo 8 ir 9 straipsnių formuluočių, kurioms siūloma pritarti. 3.2 Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, 2021-12-088 Siūlomas 8 straipsnio pakeitimas „1.
Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. 2. Apsaugos nuo smurto orderį 120 valandų skiria policijos pareigūnas, jei jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį priima nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo. 3. Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 120 valandų nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas:
1) laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patyrusiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas;
2) nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo gyvena ar negyvena joje kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu;
3) nesiartinti apsaugos nuo smurto orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus;
4) nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu. 4.
apsaugos nuo smurto orderio skyrimo datą ir laiką) privalo nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoti:
1) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, jam taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, artimiausias įstaigas, kuriose teikiamos nakvynės paslaugos, taip pat apie galimybes lankyti smurtinio elgesio keitimo programą (mokymus) (nurodydamas juridinių asmenų pavadinimus, veiklos adresus, telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus);
2) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką;
3) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę (nurodydamas vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos), jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta;
4) specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, kuris privalo susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti, atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo sutinka, kad šis vertinimas būtų atliktas ir vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoti policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.
Policijos pareigūnas apie skirtą apsaugos nuo smurto orderį (nurodydamas apsaugos nuo smurto orderio skyrimo datą ir laiką) privalo nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoti:
1) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, jam taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, artimiausias įstaigas, kuriose teikiamos nakvynės paslaugos, taip pat apie galimybes lankyti smurtinio elgesio keitimo programą (mokymus) (nurodydamas juridinių asmenų pavadinimus, veiklos adresus, telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus);
2) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką;
3) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę (nurodydamas vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos), jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta;
4) specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, kuris privalo susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti, atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo sutinka, kad šis vertinimas būtų atliktas ir vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoti policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Taip pat specializuotos kompleksinės pagalbos centrui kartu perduodami ir vadovaujantis šio straipsnio 2 dalyje atlikto smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo rezultatai. 5. Jei smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens išsikėlimą. 6. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip vykdomas apsaugos nuo smurto orderis. Apsaugos nuo smurto orderio vykdymo kontrolės tvarką nustato Lietuvos policijos generalinis komisaras. 7. Jei asmenys, dalyvaujantys vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, užtikrinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir teikiant pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, turi duomenų, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, kuriam skirtas apsaugos nuo smurto orderis, nesilaiko nustatytų įpareigojimų, jie apie tai praneša policijai, nurodydami smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens vardą, pavardę ir duomenis, patvirtinančius, kad šis asmuo nesilaiko apsaugos nuo smurto orderyje nustatytų įpareigojimų. 8. Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 120 valandų nuo jo skyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skirta bent viena kardomoji priemonė. 9. Nustojus galioti apsaugos nuo smurto orderiui, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo gali kreiptis Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 10.
smurto orderyje nustatytus įpareigojimus, atsako Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Orderio skyrimo terminas vientisas, ilginamas iki 15 dienų, klausymų metu atsisakyta 120 valandų termino orderio „pratęsimui“. Atsižvelgiant į pateiktas visų subjektų pastabas ir nuomones klausymų metu dėl viso 8 straipsnio teikiami TTK pasiūlymai, žr. prie TTK Komiteto pasiūlymų, kuriems siūloma pagrindiniame komitete pritarti. 3.3 Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, 2021-12-089 Siūlomas
„1. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo ir (ar) smurto artimoje
aplinkoje pavojų patiriantis asmuo policijos pareigūno sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti gali skųsti apylinkės teismui pagal policijos įstaigos padalinio, kurioje tarnauja pareigūnas priėmęs sprendimą skirti arba neskirti apsaugos nuo smurto orderį, buvimo vietą. 2. Apskundus sprendimą dėl apsaugos nuo smurto orderio, jo vykdymas nestabdomas. 3. Skundas apylinkės teismui paduodamas per policijos įstaigos padalinį, kurioje tarnauja pareigūnas priėmęs sprendimą skirti arba neskirti apsaugos nuo smurto orderį. Skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje per 48 valandas, gali būti priimami tokie sprendimai:
1) skundas patenkinamas ir panaikinamas apsaugos nuo smurto orderis, jei jis buvo skirtas;
2) skundas patenkinamas ir skiriamas apsaugos nuo smurto orderis, jei jis nebuvo skirtas;
3) skundas netenkinamas ir sprendimas dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (atsisakymo jį skirti) paliekamas galioti. 4. Policijos įstaigos padalinys gavęs skundą dėl sprendimo skirti ir (ar) neskirti apsaugos nuo smurto orderį, apie gautą skundą, elektroninio ryšio priemonėmis nedelsiant informuoja specializuotą kompleksinės pagalbos centrą. 5.
nuo informacijos apie gautą skundą policijos įstaigos padalinyje gavimo, parengia ir elektroninio ryšio priemonėmis jam pateikia pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo išvadą. 6. Apie šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose priimtus sprendimus policijos įstaiga smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį ir smurto artimoje aplinkoje patiriantį asmenį informuoja elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu. 7. Jeigu skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje priimamas šio straipsnio
policijos apie įvykį turima informacija bei specializuoto kompleksinės pagalbos centro parengta pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo išvada, perduodamas apylinkės teismui. 8. Jeigu policijos įstaigos padalinyje yra gaunamas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens ar smurto artimoje aplinkoje patiriančio asmens skundas dėl jau priimto sprendimo numatyto šio straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte, šio skundo nagrinėjimas perduodamas apylinkės teismui, šio straipsnio
dalyje nustatytą skundą, gali būti rengiamas posėdis, į kurį kviečiamas policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, asmuo, pateikęs skundą ir
(ar) jo advokatas (atstovas). Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie apylinkės teismo posėdžio datą, vietą ir laiką, neatvykimas netrukdo nagrinėti skundo. Apylinkės teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo skundo gavimo teisme ir apie priimtą nutartį elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu turi būti informuotas skundą pateikęs asmuo, kiti suinteresuoti subjektai (pateikiama nutarties kopija). 10.
10Asmuo, nesutinkantis su apylinkės teismo sprendimu,
jo advokatas (atstovas) ar policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, turi teisę apskųsti apylinkės teismo sprendimą (toliau
Atsižvelgiant į pateiktas visų subjektų pastabas ir nuomones klausymų metu dėl viso 9 straipsnio teikiami TTK pasiūlymai, žr. prie TTK Komiteto pasiūlymų, kuriems siūloma pagrindiniame komitete pritarti. 4.1 Nacionalinė teismų administracija,
1 Dėl Orderio sąvokos.
Atsižvelgus į įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas, pagal kurias, skyrus Orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas nesiartinti ne tik prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens, bet ir prie kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus, tikslintina įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateikiama Orderio sąvoka, nustatant, kad tai yra prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojama laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu. Pritarti Siūloma papildyti įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą apsaugos nuo smurto orderio sąvokos apibrėžimą draudimu artintis ne tik prie smurto pavojų patiriančio asmens, bet ir kartu su juo gyvenančių suaugusių asmenų ar vaikų. 4.2 Nacionalinė teismų administracija, 2021-12-138 Dėl Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimo. Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti naują prevencinę apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemonę apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį (toliau Orderis). Orderio paskirtis apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, jei yra duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje arba jei yra pagrįstų duomenų, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, tačiau tų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti.
Sutiktina, kad Orderis yra svarbus, siekiant apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, užtikrinti jo teisių apsaugą, tačiau įstatymo projekte numatyta Orderio skyrimo, pratęsimo, apskundimo procedūra dėl itin trumpų terminų, ne vienos institucijos, turinčios dalyvauti šiuose procesuose, veiksmų, laikytina nepakankamai aiškia ir keliančia abejonių dėl sklandžios šios procedūros įgyvendinimo galimybių. Pastebėtina, kad Orderio skyrimo sąlyga, jog „turimų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti”, iš esmės analogiška šiuo metu galiojančiai Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatai, pagal kurią, gavus pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, kai nepakanka duomenų nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrią, gali būti skiriamos laikinosios smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės. Esminis skirtumas yra tas, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą laikinąsias smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrini o priemones skiria teismas, o įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Orderį ne ilgiau kaip 72 valandoms skiria policijos pareigūnas. Teisėjų taryba ne kartą buvo atkreipusi įstatymo projekto rengėjų dėmesį, kad įvertinus tai, jog Orderiu gali būti varžomos ir ribojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos žmogaus teisės (nuosavybės, būsto neliečiamumo, teisė laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą ir kt.), šios priemonės nustatymas ir jos taikymo tvarkos reglamentavimas reikalauja ypatingai aiškaus ir detalaus svarstymo bei visapusiško vertinimo konstitucinių žmogaus teisių užtikrinimo aspektu (Teisėjų tarybos 2020 m. gruodžio 16 d. raštas Nr.
3 6 P -193 -(7 .1.10) ir 2021 m. birželio 1 d. raštas Nr. 36P- 69-(7.1.10) Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai). Pritarti iš dalies ŽTK 8 straipsnį siūlo keisti apibendrinus TTK, Seimo narių, Konstitucinės teisės ekspertų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus. Apsaugos nuo smurto orderį siūloma skirti 15 dienų laikotarpiui, be galimybės jį pratęsti. Apsaugos nuo smurto orderio skyrimas gali būti skundžiamas teismui viso orderio galiojimo laikotarpio metu. Atsisakoma pakartotinio smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo. 4.3 Nacionalinė teismų administracija,
2 Dėl rizikos vertinimo. Pagal įstatymo projekto
rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika, įstatymo projekte nėra pateikta pavojaus rizikos vertinimo sąvoka, tik pažymima, kad smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras. Tuo tarpu pagal įstatymo projekto 8 straipsnio 6 dalį bei 14 straipsnio 4 dalies 2 punktą specializuotos kompleksinės pagalbos centrams nustatom a funkcija likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki Orderio galiojimo termino pabaigos atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei yra smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens sutikimas. Pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Taigi pavojaus rizikos vertinimo ir pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo tvarkos bus nustatomos skirtingų institucijų teisės aktais, nors iš įstatymo projekto nuostatų darytina prielaida, kad išvadų paskirtis bus iš esmės ta pati: pirmuoju atveju policijos pareigūnui sprendžiant dėl Orderio skyrimo, antruoju priimant sprendimą dėl kreipimosi į teismą dėl Orderio pratęsimo. Šiame kontekste pastebėtina, kad, pagal siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, policijos įstaiga, įvertinusi pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo rezultatus, priima sprendimą kreiptis ar nesikreipti į apylinkės teismą dėl Orderio pratęsimo. Tai suponuoja išvadą, kad pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo rezultatai yra vienintelis tokį policijos įstaigos sprendimą lemiantis įrodymas. Tačiau nėra aišku, kaip būtų tais atvejais, kai smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo neduoda sutikim o, kad toks vertinimas būtų atliekamas (pvz., tinkamai nesuprasdamas tokio nesutikim o pasekmių, baimindamasis galimų neigiamų pasekmių, keršto ir pan.). Darytina prielaida, kad tokiu atveju Orderio galiojimas nebūtų pratęstas ilgiau nei 72 valandoms, o tai neabejotinai neatitiktų nei Orderio instituto įtvirtinimo tikslo, nei įstatymo projektu siekiam o tikslo sustiprinti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje. Pritarti Pagal TTK teikiamus siūlymus, atsisakoma pakartotinio rizikos vertinimo, kaip labai traumuojančio auką proceso. Stebėdami nukentėjusiųjų būklę, SKPC teiks ekspertinę išvadą nagrinėjant skundus dėl orderio skyrimo ar neskyrimo teisme. 4.4 Nacionalinė teismų administracija,
8 Dėl Orderio pratęsimo.
Nesutiktina su įstatymo projekto 8 straipsnio 8 dalies nuostata, kad tuo atveju, jeigu apylinkės teismas nepratęsia Orderio, jis nenustoja galioti, kol nesibaigia šio straipsnio 2 dalyje nurodytas Terminas. Toks reguliavimas nepagrįstai apribotų konstitucinę teismo funkciją vykdyti teisingumą. Aiškinamajame rašte nėra atskleisti tokio siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo motyvai. Pastebėtina, kad anksčiau teiktose įstatymo projekto versijose buvo nurodyta priešinga nuostata, kad jei apylinkės teismas nepratęsia Orderio trukmės, jis nustoja galioti net ir tais atvejais, kai nėra pasibaigęs 72 valandų terminas. Manytina, kad teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, pateiktus įrodymus, matydamas, jog Orderis buvo paskirtas nepagrįstai, ne tik turi turėti teisę jo nepratęsti, tačiau ir priimti sprendimą jį panaikinti. Pagal TTK siūlymus, šios nuostatos atsisakoma. Įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje nurodoma, kad jeigu apsaugos nuo smurto orderio skyrimas apskųstas teismui ir teismas, įvertinęs orderio skyrimo teisėtumą, panaikina orderį anksčiau, negu sueina
priėmimo momento. Tokia galimybė numatoma tiek apylinkės, tiek apygardos teismui. 4.5 Nacionalinė teismų administracija, 2021-12-139 Dėl Orderio apskundimo. Teisėjų taryba 2021 m. birželio 1 d. rašte Nr. 36P -69-(7.1.10), teikdama pastabas dėl įstatymo projekto, atkreipė dėmesį, kad, vertinant įstatymo projekto nuostatas dėl Orderio apskundimo procedūros, nėra aišku, kaip būtų tokioje situacijoje, kai Orderio pakyrimą smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo apskųstų policijos pareigūno tiesioginiam vadovui, o tuo pat metu policijos pareigūnas, nustatęs, kad yra pagrindo kreiptis į teismą dėl Orderio pratęsimo, teiktų prašymą apylinkės teismui.
Šis pastebėjimas išlieka aktualus, kadangi pagal įstatymo projekte siūlomą nustatyti reguliavimą gali susiklostyti situacija, kai tuo pačiu metu būtų priimam i prieštaringi sprendimai: teismas priimtų sprendimą pratęsti Orderio galiojimą, o policijos įstaigos vadovas sprendimą panaikinti Orderį. Be kita ko, įstatymo projekto
gali būti skundžiami apylinkės teismui per 24 val. nuo policijos įstaigos vadovo sprendimo įteikimo momento, taigi Orderio skyrimo pagrįstumo klausimas dar kartą gali būti tikrinamas teisme. Atsižvelgus į tai, kad, pagal įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalį, Orderį policijos pareigūnas skiria 72 valandoms, diskutuotina dėl įstatymo projekto 9 straipsnio 1-4 dalyse numatytos Orderio apskundimo procedūros realaus įgyvendinimo galimybių.
Kadangi smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo policijos pareigūno sprendimą skirti Orderį ar jo neskirti gali skųsti policijos įstaigos, kurioje policijos pareigūnas tarnauja, vadovui per 24 valandas nuo Orderio skyrimo, sprendimas dėl šio skundo turi būti priimamas per 24 valandas, sprendimo įteikimui numatoma dar 12 valandų, asmuo, nesutinkantis su policijos įstaigos vadovo sprendimu, šio sprendimo apskundimui teisine turi tik 12 valandų, o teismas turi išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo gavimo dienos, tikėtina, kad skundą priėmus nagrinėti teisme nebelieka paties skundo objekto sueina įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalyje numatytas Orderio galiojimo terminas. Siūlytina aptartas įstatymo projekto 8 ir 9 straipsnių nuostatas įvertinti sistemiškai, be kita ko, atsižvelgiant į pastebėjimą dėl Orderio galiojimo net tuo atveju, kai teismas, spręsdamas jo pratęsimo klausimą, nustatytų, kad jis skirtas nepagrįstai, taip pat peržiūrint nustatytus apskundimo ir nagrinėjimo terminus, kad būtų išvengta situacijų, kai Orderio skyrimo klausimas gali būti sprendžiamas kelis kartus, arba kai pasikreipus į teismą apskritai nelieka skundo objekto. Taip pat pastebėtina, kad nėra aišku, kodėl apylinkės teismo sprendimo nepratęsti Orderį apskundimo aukštesniam teismui tvarka reglamentuota įstatymo projekto
įstatymo projekto 8 straipsnyje.
Siūlomas reguliavimas sukuria neaiškumą ir leidžia manyti, kad aukštesniam teismui gali būti skundžiamas ir apylinkės teismo sprendimas dėl policijos įstaigos vadovo sprendimo, kadangi įstatymo projekto 9 straipsnio 5 dalyje expressis verbis nenustatyta, jog toks apylinkės teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Pritarti Atsižvelgiant į TTK išvadas, siūloma atsisakyti orderio pratęsimo, sistemiškai suderinti terminai ir numatyta galimybė skųsti orderio skyrimą aukštesnės instancijos teismui. Atsižvelgtina į teikiamus TTK pasiūlymus tobulinti įstatymo projekto 9 straipsnį. 4.6 Nacionalinė teismų administracija, 2021-12-139 Dėl skundų dėl Orderio pratęsimo ir skyrimo nagrinėjimo teisme. Pažymėtina, kad Įstatymo projekto derinimo eigoje administracija kreipėsi į apylinkių teismus, prašydama pateikti nuomonę, kokia teisena vadovaujantis turėtų būti nagrinėjami Orderio pratęsimo ir skundo dėl sprendimo skirti (neskirti) Orderį klausimai. Visi nuomones pateikę teismai nurodė, kad šie klausimai neabejotinai turėtų būti sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) nustatyta tvarka. Teismai taip pat išreiškė siūlymą tikslinti BPK 173 straipsnį, jame ikiteisminio tyrimo teisėjui numatant teises iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo priimti sprendimus dėl Orderio pratęsimo ir nagrinėti skundus dėl sprendimo skirti Orderį pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Pritarti iš dalies Nepritarti Dalis proceso aprašyta šiame įstatyme, dalyje bus taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos.
BPK 173 str. pakeitimas yra ne šio įstatymo dalykas ir yra teismų veiklos sritis, turėtų būti nauja iniciatyva, nes šiuo metu nėra pateikto BPK projekto, jis turėtų būti suderintas su visomis institucijomis. 4.7 Nacionalinė teismų administracija, 2021-12-13 * Taip pat pateiktas pastebėjimas, kad būtų tikslinga numatyti, kad tokie prašymai ir skundai teikiami per Integruotą baudžiamojo proceso sistemą, nes taip būtų išspręsti klausimai, susiję su prašymų pateikimu teismui ir nagrinėjimu savaitgaliais bei švenčių dienomis. Nepritarti Pasiūlymui nepritartina dėl dviejų priežasčių: (a) Integruota baudžiamojo proceso sistema (IBPS) yra skirta IT procesui, o orderis yra ne BPK dalykas; (b) policija planuoja savo IT sistemų tobulinimą, ir realizuos duomenų perdavimą teismams elektroninėmis priemonėmis (nes IBPS yra Informatikos ir ryšių departamento (IRD) sistema). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai: Orinta Leiputė Ieva Pakarklytė Danielė Morgana Tomas Vytautas Raskevičius Algirdas Sysas Dovilė Šakalienė Ieva Kačinskaitė – Urbonienė,
3 Argumentai: Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija (toliau – Asociacija), teikia pasiūlymą ir siūlo išbraukti projekto 7 straipsnio 3 dalį. Esame įsitikinę, kad taikant šią įstatymo straipsnio dalį praktikoje, kai vienam iš darbuotojų deleguojama numatyta funkcija, negalės būti įgyvendinama smurto artimoje aplinkoje prevencija, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimas.
Argumentuojame atsakingai, nes šiuo metu galiojančiame LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme
Savivaldybės institucijos prevencijos priemones ir projektus, skirtus nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims, numato savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose <...>“, tačiau realybė ir praktika yra visai kitokia. Pažymime, kad 2019 m. Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija savo ruožtu atliko tyrimą ir nagrinėjo, kokia situacija yra savivaldybėse įgyvendinant strategines savivaldybės strateginiuose plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiuose veiklos planuose numatytas prevencijos priemones ir planus. Tenka apgailestauti, kad iš 60 savivaldybių tik trijose savivaldybėse buvo aiškiai įvardintos ir skiriamos lėšos smurto prevencijos priemonėms ir projektams. Todėl Asociacijos siūlymas yra nepalikti įstatyme alternatyvos, t. y. Įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, kuria, tikėtina, dauguma savivaldybių vadovausis. Bus išvengtas reikalavimas - sudaryti savivaldybės administracijoje smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisiją. Norime atkreipti dėmesį, kad savivaldybėse tokią komisiją sudaryti visiškai nereikia papildomų resursų ar kaštų, nes kiekvienoje savivaldybėje yra probacijos tarnybos atstovai, valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių, policijos, Lietuvos Respublikos prokuratūros, savivaldybės administracijos, specializuotos kompleksinės pagalbos centro atstovai.
Atkreipiame dėmesį, kad šio įstatymo tikslas yra efektyvi ir kokybiška specializuota kompleksinė pagalba, kurią privalo gauti pavojų patiriantys asmenys ar smurtą patyrę asmenys. Svarbus šio įstatymo aspektas – sustiprintas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, kurį galime pasiekti įtvirtinant įstatyme tik šią nuostatą, kad savivaldybėse būtų sudaroma Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija, o nepaliekant įstatyme spragą, alternatyvą, kuri pateikta šio Įstatymo 7 straipsnyje 3 dalyje ir kuria galimai pasinaudos savivaldybės nueidamos lengviausiu keliu nespręsdamos prevencijos klausimus smurto artimoje aplinkoje. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto Nr. XIVP-1056 7 straipsnio 3 dalį:
smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo politikos įgyvendinimo koordinavimo funkcijos priskirtos bent vienam savivaldybės administracijos darbuotojui. Pritarti Dėl įstatymo nuostatų įgyvendinimo vienodumo tikslinga, kad visose savivaldybėse egzistuotų vienas modelis. Pažymėtina, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas yra pateikęs analogišką pastabą. 2.1 Seimo nariai:
Vilija Aleknaitė Abramikienė, Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Jonas Varkalys,
21 Argumentai: Įstatymo projekte nėra apibrėžta „nestereotipinių vyrų ir moterų vaidmenų“ sąvoka, neaiškus jos turinys.
Tai, kas vieną dieną yra laikoma stereotipu, kitą dieną jau gali prarasti tokią reikšmę arba skirtingos asmenų grupės gali suprasti
„stereotipo“ ir „nestereotipinių vaidmenų“ reikšmę skirtingai. Dėl šios
priežasties teisės normos taikymas praktikoje, aiškinant, koks ugdymo turinys turi būti privalomas ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programose, gali būti problemiškas. Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. numato aiškumo principą, kuris reiškia, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Lietuvos teisės aktuose aiškumo kriterijus teisėkūroje ir teisės taikymo srityje įtvirtintas ir kaip principas, ir kaip imperatyvus reikalavimas. Todėl siūlome atsisakyti
„nestereotipinių vaidmenų“ sąvokos, pakeičiant ją Lietuvos teisės aktuose
vartojamomis sąvokomis, išreiškiančiomis tai, kad ugdymo turinys turi apimti temas apie pagarbą kiekvieno asmens orumui ir vyrų bei moterų skirtingumui, nepriklausomai nuo to, ar šie asmenys yra pasirinkę „stereotipinį“ ar
„nestereotipinį“ gyvenimo būdą. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „2.
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija:
1) užtikrina privalomą temų apie moterų ir vyrų lygybę, pagarbą kiekvieno asmens orumui, nestereotipinius skirtingiems moterų ir vyrų vaidmenis vaidmenims, tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir amžių;“ Pritarti iš dalies Iš esmės pritarti Seimo narių pasiūlymui, kartu atsižvelgiant į Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymą, tiek į Lygių galimybių plėtros centro išaiškinimą, kad lyčių lygybė reiškia ne tik vienodų sąlygų moterims ir vyrams sudarymą, bet ir tikslingų priemonių taikymą, siekiant pašalinti istoriškai susiformavusią nelygybę. Statistiškai moterys sudaro 80 proc. nukentėjusiųjų, o vyrai - 90 proc. smurtavusiųjų artimoje aplinkoje. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą siūloma formuluoti taip: „1) užtikrina privalomą temų apie moterų ir vyrų lygybę, smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurto lyties pagrindu, prevenciją, pagarbą kiekvieno asmens orumui, tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę, integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir amžių;“ 2.2 Seimo nariai:
Vilija Aleknaitė Abramikienė, Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Jonas Varkalys,
1 Argumentai: Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Projekte numatyta, kad apsaugos nuo smurto orderį skirtų policijos pareigūnas, o ne teismas.
Apsaugos nuo smurto orderiu būtų suvaržoma asmens teisė į nuosavybę ir apribojama judėjimo laisvė, todėl tam turi būti svarus pagrindas, o žmogaus teisių ribojimas be teismo vertinimo turi būti maksimaliai trumpas. Atkreiptinas dėmesys į LR Konstitucijos 20 str.: „Nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi būti pristatytas į teismą, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendžiamas sulaikymo pagrįstumas. Jeigu teismas nepriima nutarimo asmenį suimti, sulaikytasis tuojau pat paleidžiamas.“ Taigi, net nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo be teismo negali būti laikomas ilgiau nei 48 val. Pagal analogiją siūlytina Projekte taikyti 48 val. terminą apsaugos nuo smurto orderio taikymui, o teismas įsijungtų į procesą ne vėliau kaip po 48 val. ir įvertintų orderio taikymo pagrįstumą bei jo pratęsimo poreikį. Aiškinamajame rašte pateiktas Suomijos pavyzdys, kur policijos pareigūnas per 3 kalendorines dienas turi perduoti savo sprendimą išduoti laikinųjų ribojimų orderį teismui. Danijoje, kur orderis išduodamas iki 4 savaičių, teismo peržiūra privaloma bet kuriuo metu, jei tik gaunamas asmens, kuriam pritaikytas orderis, skundas. Minėti pavyzdžiai yra iš tų valstybių, kurios jau seniai skiria didelį dėmesį smurto prevencijai ir turi orderio taikymo bei teismų praktiką šioje srityje. Todėl į juos verta atkreipti dėmesį. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, jei yra pagrįstų duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje arba ir jei yra pagrįstų duomenų reali rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, tačiau tų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis.
Pritarti iš dalies Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies formuluotę siūloma patikslinti pagal papildomo Teisės ir teisėtvarkos komiteto bei Seimo narių pateiktus siūlymus: „1. Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, jei yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje arba jei yra pagrįstų duomenų, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, tačiau tų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis.“ 2.3 Seimo nariai:
Vilija Aleknaitė Abramikienė, Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Jonas Varkalys,
2 Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
smurto orderį ne ilgiau kaip 72 48 valandoms skiria policijos pareigūnas, jei jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma reali smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį priima nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo. Pritarti iš dalies Įstatymo 8 straipsnis dėstomas pagal Teisės ir teisėtvarkos komiteto suformuluotus siūlymus.
Atsisakoma orderio partęsimo galimybės, todėl siūlomas 48 valandų terminas nėra integruotinas į siūlomą apsaugos nuo smurto orderio modelį. Pagal pasirinktą modelį, orderis gali būti skundžiamas teismui bet kuriuo orderio galiojimo metu. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus riziką vertina policijos pareigūnas pagal ministro nustatytus kriterijus. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apsaugos nuo smurto orderis skiriamas tada, kai yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas. 2.4 Seimo nariai:
Vilija Aleknaitė Abramikienė, Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Jonas Varkalys,
3 Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 72
nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas“. Nepritarti Įstatymo 8 straipsnis dėstomas pagal Teisės ir teisėtvarkos komiteto suformuluotus siūlymus. Atsisakoma orderio partęsimo galimybės, todėl siūlomas 48 valandų terminas nėra integruotinas į siūlomą apsaugos nuo smurto orderio modelį. Pagal pasirinktą modelį, orderis gali būti skundžiamas teismui bet kuriuo orderio galiojimo metu. 2.5 Seimo nariai:
Vilija Aleknaitė Abramikienė, Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Jonas Varkalys,
38 Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 8 straipsnio 3 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8.
Apylinkės teismas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 24 valandas nuo policijos pareigūno kreipimosi dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo gavimo dienos ir ne vėliau kaip per 72 48 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priima sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui (nurodo jo trukmę, sąlygas, įpareigojimus) ar sprendimą nepratęsti apsaugos nuo smurto orderio. Apylinkės teismas policijos pareigūno skirtą apsaugos nuo smurto orderį 72 48 valandoms gali pratęsti iki 12 kalendorinių dienų. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui skirto apsaugos nuo smurto orderio taikymo terminas negali būti ilgesnis kaip 15 kalendorinių dienų. Jei apylinkės teismas nepratęsia apsaugos nuo smurto orderio, jis nenustoja galioti, kol nesibaigia šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas.“ Nepritarti Įstatymo 8 straipsnis dėstomas pagal Teisės ir teisėtvarkos komiteto suformuluotus siūlymus. Atsisakoma orderio partęsimo galimybės, todėl siūlomas 48 valandų terminas nėra integruotinas į siūlomą apsaugos nuo smurto orderio modelį. Pagal pasirinktą modelį, orderis gali būti skundžiamas teismui bet kuriuo orderio galiojimo metu. 3.1 Seimo narys Algirdas Sysas, 2021-11-308 Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,1.
Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, jei yra duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje arba jei yra pagrįstų duomenų, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, tačiau tų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. 2. Apsaugos nuo smurto orderį ne ilgiau kaip 72 valandoms 15 kalendorinių dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, jei jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį priima nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo. 3.
orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 72 valandoms 15 kalendorinių dienų laikotarpiui nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas:
1) laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patyrusiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas;
2) nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo gyvena ar negyvena joje kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu;
3) nesiartinti apsaugos nuo smurto orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus;
4) nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu. 4.
pareigūnas apie skirtą apsaugos nuo smurto orderį (nurodydamas apsaugos nuo smurto orderio skyrimo datą ir laiką) privalo nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoti:
1) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, jam taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, artimiausias įstaigas, kuriose teikiamos nakvynės paslaugos, taip pat apie galimybes lankyti smurtinio elgesio keitimo programą (mokymus) (nurodydamas juridinių asmenų pavadinimus, veiklos adresus, telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus);
2) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką;
3) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę (nurodydamas vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos), jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta;
smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti, atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo sutinka, kad šis vertinimas būtų atliktas ir vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoti policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.
Policijos pareigūnas apie skirtą apsaugos nuo smurto orderį (nurodydamas apsaugos nuo smurto orderio skyrimo datą ir laiką) privalo nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoti:
1) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, jam taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, artimiausias įstaigas, kuriose teikiamos nakvynės paslaugos, taip pat apie galimybes lankyti smurtinio elgesio keitimo programą (mokymus) (nurodydamas juridinių asmenų pavadinimus, veiklos adresus, telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus);
2) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką;
3) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę (nurodydamas vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos), jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta;
smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti, atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo sutinka, kad šis vertinimas būtų atliktas ir vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoti policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Taip pat Sspecializuotos kompleksinės pagalbos centrui kartu perduodami ir vadovaujantis šio straipsnio 2 dalyje atlikto smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo rezultatai. 5. Jei smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens išsikėlimą. 6. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki apsaugos nuo smurto orderio galiojimo termino pabaigos atlieka pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei yra smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens sutikimas, kad pakartotinis smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimas būtų atliktas, ir šio vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoda policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis. Pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Policijos įstaiga įvertina pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo rezultatus ir priima sprendimą kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka arba sprendimą nesikreipti į apylinkės teismą. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip vykdomas apsaugos nuo smurto orderis. Apsaugos nuo smurto orderio vykdymo kontrolės tvarką nustato Lietuvos policijos generalinis komisaras. 7.
orderį reikia skirti ilgesniam terminui, nei nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, ir dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens nepradedamas ikiteisminis tyrimas, apsaugos nuo smurto orderį skyręs policijos pareigūnas ne vėliau nei per 48 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo dienos turi kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo, elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per
smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį apie kreipimosi į apylinkės teismą faktą, pateikdamas kreipimosi kopiją. Jei asmenys, dalyvaujantys vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, užtikrinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir teikiant pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, turi duomenų, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, kuriam skirtas apsaugos nuo smurto orderis, nesilaiko nustatytų įpareigojimų, jie apie tai praneša policijai, nurodydami smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens vardą, pavardę ir duomenis, patvirtinančius, kad šis asmuo nesilaiko apsaugos nuo smurto orderyje nustatytų įpareigojimų. 8. Apylinkės teismas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 24 valandas nuo policijos pareigūno kreipimosi dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo gavimo dienos ir ne vėliau kaip per 72 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priima sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui (nurodo jo trukmę, sąlygas, įpareigojimus) ar sprendimą nepratęsti apsaugos nuo smurto orderio.
Apylinkės teismas policijos pareigūno skirtą apsaugos nuo smurto orderį 72 valandoms gali pratęsti iki 12 kalendorinių dienų. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui skirto apsaugos nuo smurto orderio taikymo terminas negali būti ilgesnis kaip 15 kalendorinių dienų. Jei apylinkės teismas nepratęsia apsaugos nuo smurto orderio, jis nenustoja galioti, kol nesibaigia šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas. Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 kalendorinių dienų nuo jo skyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skirta bent viena kardomoji priemonė. 9. Apylinkės teismas apie priimtą sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdamas privalo informuoti policiją, asmenį, kuriam buvo skirtas apsaugos nuo smurto orderis, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas ir (ar) jei su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, specializuotos kompleksinės pagalbos centrą (pateikiama sprendimo kopija).Nustojus galioti apsaugos nuo smurto orderiui, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo gali kreiptis Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 10.
kontroliuoja, kaip vykdomas apsaugos nuo smurto orderis. Apsaugos nuo smurto orderio vykdymo kontrolės tvarką nustato Lietuvos policijos generalinis komisaras. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, pažeidęs apsaugos nuo smurto orderyje nustatytus įpareigojimus, atsako Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Pritarti pasiūlymo esmei. Pritarti daugumai Seimo nario pateiktų nuostatų (laikyti pagrindu) tobulinant įstatymo projekto 8 straipsnį. Atsižvelgiant į klausymų dalyvių nuomones, pastabas, pateikti TTK pasiūlymai. Pažymėtina, kad atsisakoma pakartotinio smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo. SKPC teikia ekspertinį vertinimą, į kurį gali būti atsižvelgiama nagrinėjant skundą dėl orderio skyrimo teisme. 3.2 Seimo narys Algirdas Sysas, 2021-11-309 Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 9 straipsnį ir išdėstyti taip: „1. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo ir (ar) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo policijos pareigūno sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti per 24 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (atsisakymo skirti apsaugos nuo smurto orderį) gali skųsti policijos įstaigos, kurioje policijos pareigūnas tarnauja, vadovui. apylinkės teismui pagal policijos įstaigos padalinio, kurioje tarnauja pareigūnas priėmęs sprendimą skirti arba neskirti apsaugos nuo smurto orderį, buvimo vietą. 3. Dėl gauto skundo dėl sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti per 24 valandas gali būti priimami tokie sprendimai:
1) skundas patenkinamas ir panaikinamas apsaugos nuo smurto orderis, jei jis buvo skirtas;
2) skundas patenkinamas ir skiriamas apsaugos nuo smurto orderis, jei jis nebuvo skirtas;
3) nesutinkama su skundu ir sprendimas dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (atsisakymo jį skirti) paliekamas galioti.
Skundas apylinkės teismui paduodamas per policijos įstaigos padalinį, kurioje tarnauja pareigūnas priėmęs sprendimą skirti arba neskirti apsaugos nuo smurto orderį. Skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje per 48 valandas, gali būti priimami tokie sprendimai:
buvo skirtas;
skirtas;
smurto orderio skyrimo (atsisakymo jį skirti) paliekamas galioti. 4. Apie šio straipsnio 3 dalyje nurodytus sprendimus policijos įstaiga smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį ir smurto artimoje aplinkoje patiriantį asmenį informuoja elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo šių sprendimų priėmimo, pateikdama sprendimo kopiją. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti sprendimai gali būti skundžiami apylinkės teismui per 24 valandas nuo jų įteikimo momento. Policijos įstaigos padalinys gavęs skundą dėl sprendimo skirti ir (ar) neskirti apsaugos nuo smurto orderį, apie gautą skundą, elektroninio ryšio priemonėmis nedelsiant informuoja specializuotą kompleksinės pagalbos centrą. 5. Šiame straipsnyje nurodyti skundai, pateikti apylinkės teismui, nagrinėjami Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Skundas apylinkės teisme rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo gavimo dienos ir apie priimtą nutartį elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu turi būti informuotas skundą pateikęs asmuo, kiti suinteresuoti subjektai (pateikiama nutarties kopija). Specializuotas kompleksinės pagalbos centras per 48 val. nuo informacijos apie gautą skundą policijos įstaigos padalinyje gavimo, parengia ir elektroninio ryšio priemonėmis jam pateikia pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo išvadą. 6. Šio įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje nurodytą apylinkės teismo sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį (jo nepratęsti) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo ir
(ar) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo per 2 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos gali skųsti Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka aukštesniajam teismui. Pateikus šioje dalyje nurodytą skundą aukštesniajam teismui, apsaugos nuo smurto orderio vykdymas nesustabdomas. Skundas aukštesniajame teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Aukštesnysis teismas per 4 dienas nuo šioje dalyje nurodyto skundo gavimo dienos priima sprendimą atmesti skundą arba palikti galioti apylinkės teismo sprendimą, arba panaikinti apylinkės teismo nutartį, kuria atsisakyta pratęsti apsaugos nuo smurto orderį, paskirti apsaugos nuo smurto orderį iki
priemonėmis ar raštu informuoja šio įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje nurodytus subjektus (pateikiama nutarties kopija). Aukštesniojo teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Apie šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose priimtus sprendimus policijos įstaiga smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį ir smurto artimoje aplinkoje patiriantį asmenį informuoja elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu. 7. Jeigu skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje priimamas šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytas sprendimas, gautas skundas, kartu su visa policijos apie įvykį turima informacija bei specializuoto kompleksinės pagalbos centro parengta pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo išvada, perduodamas apylinkės teismui. 8. Jeigu policijos įstaigos padalinyje yra gaunamas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens ar smurto artimoje aplinkoje patiriančio asmens skundas dėl jau priimto sprendimo numatyto šio straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte, šio skundo nagrinėjimas perduodamas apylinkės teismui, šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. 9. Apylinkės teisme, nagrinėjant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą skundą, gali būti rengiamas posėdis, į kurį kviečiamas policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, asmuo, pateikęs skundą ir (ar) jo advokatas (atstovas). Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie apylinkės teismo posėdžio datą, vietą ir laiką, neatvykimas netrukdo nagrinėti skundo. Apylinkės teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo skundo gavimo teisme ir apie priimtą nutartį elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu turi būti informuotas skundą pateikęs asmuo, kiti suinteresuoti subjektai (pateikiama nutarties kopija). 10. Asmuo, nesutinkantis su apylinkės teismo sprendimu, jo advokatas (atstovas) ar policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, turi teisę apskųsti apylinkės teismo sprendimą (toliau – sprendimas) apygardos teismui. Skundai paduodami per skundžiamą sprendimą priėmusį apylinkės teismą per 10 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.
Apygardos teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo reikiamos medžiagos gavimo iš skundžiamą sprendimą priėmusio apylinkės teismo. Apygardos teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. 11. Skundo pateikimas apygardos teismui nesustabdo apylinkės teismo sprendimo vykdymo. 12. Apylinkės ar Apygardos teismui priimant sprendimą dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo, turi būti išspręstas ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens patirtos išlaidos, susijusios su apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų vykdymu“. Pritarti Iš dalies Pritarti pasiūlymo esmei. Pritarti daugumai Seimo nario pateiktų nuostatų (laikyti pagrindu) tobulinant įstatymo projekto 9 straipsnį. Atsižvelgiant į klausymų dalyvių nuomones, pastabas, pateikti TTK pasiūlymai. Pažymėtina, kad atsisakoma pakartotinio smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo. SKPC teikia ekspertinį vertinimą, į kurį gali būti atsižvelgiama nagrinėjant skundą dėl orderio skyrimo teisme. 3.3 Seimo narys Algirdas Sysas,
14 Pasiūlymas: Pakeisti projekto 16 straipsnio 1 dalį ir 1 dalies 4 punktą ir ją išdėstyti taip: ,,1.
Teisė teikti akredituotą specializuotą kompleksinę pagalbą gali būti suteikiama Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje įsisteigusiai nevyriausybinei organizacijai, kuri turi ne mažesnę kaip 1 metų patirtį, teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenimis ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, dirbant žmogaus teisių ir (ar) lygių galimybių srityje, moterų ir vyrų lygių galimybių srityje, ir atitinka šiuos reikalavimus: <...> „4) pageidaujančios teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaigos darbuotojai, kurie dirbs tiesiogiai su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis, turi aukštąjį socialinių mokslų ar teisės studijų krypties išsilavinimą arba ne mažesnę nei 3 metų darbo, teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenimis ar smurtą patyrusiems asmenims, patirtį bei darbo žmogaus teisių ir
(ar) lygių galimybių srityje patirties; Pritarti iš dalies Įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalį ir 1 dalies 4 punktą siūloma tikslinti pagal Seimo nario pasiūlymą, papildomai pridedant žodžius „smurto lyties pagrindu prevencijos srityje“ vietoje žodžių „moterų ir vyrų lygių galimybių srityje“. Teik akredituotis siekiančioms nevyriausybinėms organizacijoms, tiek jose dirbantiems darbuotojams siūloma numatyti 2 metų patirties reikalavimą. Tačiau vietoje termino „nevyriausybinė organizacija“ pasirinktas platesnes galimybes suteikiantis variantas „viešasis juridinis asmuo“. 6. Papildomų komitetų išvados ir pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
reikalų ir darbo komitetas, 2021-12-08 Sprendimas: pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Žmogaus teisių komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į projektui pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Pritarti iš dalies 1.1 Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
21 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) užtikrina privalomą temų apie moterų ir vyrų lygybę, pagarbą kiekvieno asmens orumui nestereotipinius moterų ir vyrų vaidmenis, tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir amžių;“ Pritarti iš dalies Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą siūloma formuluoti taip: „1) užtikrina privalomą temų apie moterų ir vyrų lygybę, smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, prevenciją, pagarbą kiekvieno asmens orumui, tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę, integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir amžių;“ 1.2 Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2021-12-088 Pasiūlymas. Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Apsaugos nuo smurto orderio skyrimas
nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, jei yra duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje arba jei yra pagrįstų duomenų, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, tačiau tų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. 2.
smurto orderį ne ilgiau kaip 72 valandoms 120 valandų skiria policijos pareigūnas, jei jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį priima nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo. 3. Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 72 valandoms 120 valandų nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas:
1) laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patyrusiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas;
2) nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo gyvena ar negyvena joje kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu;
3) nesiartinti apsaugos nuo smurto orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus;
4) nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu. 4.
pareigūnas apie skirtą apsaugos nuo smurto orderį (nurodydamas apsaugos nuo smurto orderio skyrimo datą ir laiką) privalo nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoti:
1) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, jam taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, artimiausias įstaigas, kuriose teikiamos nakvynės paslaugos, taip pat apie galimybes lankyti smurtinio elgesio keitimo programą (mokymus) (nurodydamas juridinių asmenų pavadinimus, veiklos adresus, telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus);
2) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką;
3) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę (nurodydamas vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos), jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta;
smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti, atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo sutinka, kad šis vertinimas būtų atliktas.
Policijos pareigūnas apie skirtą apsaugos nuo smurto orderį (nurodydamas apsaugos nuo smurto orderio skyrimo datą ir laiką) privalo nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoti:
1) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, jam taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, artimiausias įstaigas, kuriose teikiamos nakvynės paslaugos, taip pat apie galimybes lankyti smurtinio elgesio keitimo programą (mokymus) (nurodydamas juridinių asmenų pavadinimus, veiklos adresus, telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus);
2) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką;
3) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę (nurodydamas vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos), jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta;
smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti, atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo sutinka, kad šis vertinimas būtų atliktas. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrui kartu perduodami ir atlikto smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo rezultatai.
artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens išsikėlimą. 6. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras likus ne mažiau kaip 48 72 valandoms iki apsaugos nuo smurto orderio galiojimo termino pabaigos atlieka pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei yra smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens sutikimas, kad pakartotinis smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimas būtų atliktas, ir šio vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoda policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis. Pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Policijos įstaiga įvertina pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo rezultatus ir priima sprendimą kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka arba sprendimą nesikreipti į apylinkės teismą. 7.
nuo smurto orderį reikia skirti ilgesniam terminui, nei nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, ir dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens nepradedamas ikiteisminis tyrimas, apsaugos nuo smurto orderį skyręs policijos pareigūnas ne vėliau nei per 48 84 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo dienos turi kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo, elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų, informuodamas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį ir smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį apie kreipimosi į apylinkės teismą faktą, pateikdamas kreipimosi kopiją. 8. Apylinkės teismas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 24
smurto orderio pratęsimo gavimo dienos ir ne vėliau kaip per 72 valandas 120 valandų nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priima sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui (nurodo jo trukmę, sąlygas, įpareigojimus) ar sprendimą nepratęsti apsaugos nuo smurto orderio. Apylinkės teismas policijos pareigūno skirtą apsaugos nuo smurto orderį 72 valandoms
dienų. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui skirto apsaugos nuo smurto orderio taikymo terminas negali būti ilgesnis kaip 15 kalendorinių dienų. Jei apylinkės teismas nepratęsia apsaugos nuo smurto orderio, jis nenustoja galioti, kol nesibaigia šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas. 9.
teismas apie priimtą sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdamas privalo informuoti policiją, asmenį, kuriam buvo skirtas apsaugos nuo smurto orderis, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas ir (ar) jei su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, specializuotos kompleksinės pagalbos centrą (pateikiama sprendimo kopija). 10. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip vykdomas apsaugos nuo smurto orderis. Apsaugos nuo smurto orderio vykdymo kontrolės tvarką nustato Lietuvos policijos generalinis komisaras. 11. Jei asmenys, dalyvaujantys vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, užtikrinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir teikiant pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, turi duomenų, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, kuriam skirtas apsaugos nuo smurto orderis, nesilaiko nustatytų įpareigojimų, jie apie tai praneša policijai, nurodydami smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens vardą, pavardę ir duomenis, patvirtinančius, kad šis asmuo nesilaiko apsaugos nuo smurto orderyje nustatytų įpareigojimų. 12. Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti, kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skirta bent viena kardomoji priemonė. 13. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, pažeidęs apsaugos nuo smurto orderyje nustatytus įpareigojimus, atsako Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka.“ Nepritarti Įstatymo projekto 8 straipsnį siūloma tobulinti, atsižvelgiant į TTK pasiūlymą. 1.3 Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
5 Argumentai. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr.
1.36, kad apskundimo terminai turėtų būti suderinti su orderio galiojimo terminais (skundas turi būti išnagrinėtas teisme kol dar galioja orderis – t. y. skundo dalykas egzistuoja), siūlome patikslinti terminus. Pasiūlymas. Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Šiame straipsnyje nurodyti skundai, pateikti apylinkės teismui, nagrinėjami Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Skundas apylinkės teisme rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 36 valandas nuo jo gavimo dienos ir apie priimtą nutartį elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu turi būti informuotas skundą pateikęs asmuo, kiti suinteresuoti subjektai (pateikiama nutarties kopija).“ Nepritarti Įstatymo projekto 9 straipsnį siūloma tobulinti, atsižvelgiant į TTK pasiūlymą. 1.4 Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
6 Argumentai. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 1.36, kad apskundimo terminai turėtų būti suderinti su orderio galiojimo terminais (skundas turi būti išnagrinėtas teisme kol dar galioja orderis – t. y. skundo dalykas egzistuoja), siūlome patikslinti terminus. Pasiūlymas. Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Šio įstatymo
nuo smurto orderį (jo nepratęsti) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo ir (ar) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo per 2 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos gali skųsti Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka aukštesniajam teismui. Pateikus šioje dalyje nurodytą skundą aukštesniajam teismui, apsaugos nuo smurto orderio vykdymas nesustabdomas. Skundas aukštesniajame teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Aukštesnysis teismas per 4 dienas nuo šioje dalyje nurodyto skundo gavimo dienos priima sprendimą atmesti skundą arba palikti galioti apylinkės teismo sprendimą, arba panaikinti apylinkės teismo nutartį, kuria atsisakyta pratęsti apsaugos nuo smurto orderį, paskirti apsaugos nuo smurto orderį iki 12 10 kalendorinių dienų ir apie priimtą nutartį nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoja šio įstatymo
kopija). Aukštesniojo teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.“ Nepritarti Įstatymo projekto 9 straipsnį siūloma tobulinti, atsižvelgiant į TTK pasiūlymą. 1.5 Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2021-12-08
Pasiūlymas. Pakeisti įstatymo projekto 14 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Specializuotos kompleksinės pagalbos organizavimas ir teikimas smurto
artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą patyrusiam asmeniui“ Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba. 2 Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2021-12-15 Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į pastabas, pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, taip pat į teikiamus komiteto siūlymus. Pritarti iš dalies Pritarti su redakcinėmis pastabomis 2.1 Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2021-12-1517 1,2 Derinant įstatymo projekto 2 straipsnyje nustatytas sąvokas, pasiūlyta išbraukti 17 straipsnio 1 dalį, kaip perteklinę ir nederančią su šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi. Pasiūlymas: „1. Smurtas artimoje aplinkoje užtraukia Baudžiamajame kodekse numatytą baudžiamąją atsakomybę.“ Pritarti įš dalies 17 str. 1 dalį, atsižvelgiant į straipsnio pavadinimą
„Atsakomybė už smurtą artimoje aplinkoje“
, siūloma formuluoti taip: „1.
Smurtas artimoje aplinkoje užtraukia Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytą atsakomybę.“ 2.2 Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2021-12-152 Argumentai: Teisės ir teisėtvarkos komitete klausymų metu klausymų dalyvių prašymu ir pasisakymais buvo įvertintos visos įstatymo projekto 2 straipsnyje pateiktos sąvokos ir buvo pritarta daugumai sąvokų redakcijų, kurias pateikė rengėjai. Visi sąvokų įvertinimai pateikti pasiūlyme. Pasiūlymas:
dalies redakcijai, kurią pateikė rengėjai su Teisės departamento pasiūlymu: „1. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis – prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo.“
siūloma papildyti žodžiu „giminystės“ ir ją išdėstyti taip: „2. Artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės, giminystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.“
dalių nekeisti, palikti rengėjų pateiktas redakcijas. 4. 5 dalies formuluotė dėl mirusio šeimos nario nekorektiška ir tikslintina, nes ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo yra mirusiojo šeimos narys. Tikslesnę formuluotę pagrindiniam komitetui pateiks Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 5.
pagalbos centras sąvoka tikslintina, įtraukiant platesnį asmenų ratą, kad tai būtų tik akredituotos organizacijos/juridiniai asmenys, nes darbas reikalaujantis specialių žinių ir patyrimo, dirbama su smurtą patyrusiais asmenimis, tam tikra prasme ir jų sveikata, psichologine būkle. Atkreiptas dėmesys į akreditavimo reikalavimų sugriežtinimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagrindiniam komitetui pateiks tikslesnę formuluotę. 6. Pritarta 10 dalies išbraukimui, kaip nesukuriančios jokios naujos teisės normos, o tik teikiančios nuorodas į kitus įstatymus. Pritarti iš dalies Pritarti su redakcinėmis pastabomis. Papildomo komiteto pasiūlymai dėl įstatymo projekto 2 straipsnyje pateiktų sąvokų apibrėžimo integruojami kartu su kitų suinteresuotų šalių pateiktais siūlymais. Žr. pagrindinio komiteto teikiamus pasiūlymus. 2.3 Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
21 Iš esmės pritarti Seimo narių pasiūlymui, kartu atsižvelgiant į Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymą: Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „2.
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija:
1) užtikrina privalomą temų apie moterų ir vyrų lygybę, pagarbą kiekvieno asmens orumui, nestereotipinius skirtingiems moterų ir vyrų vaidmenis vaidmenims, tarpusavio pagalbą, socialinius emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir amžių;“ Pritarti iš dalies Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą siūloma formuluoti taip: „1)užtikrina privalomą temų apie moterų ir vyrų lygybę, smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, prevenciją, pagarbą kiekvieno asmens orumui, nestereotipinius moterų ir vyrų vaidmenis tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir amžių; 2.4 Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2021-12-158 Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,1. Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, jei yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje arba jei yra pagrįstų duomenų, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, tačiau tų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. 2.
smurto orderį ne ilgiau kaip 72 valandoms 15 kalendorinių dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, jei jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį priima nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo. 3. Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 72 valandoms 15 kalendorinių dienų laikotarpiui nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas:
1) laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patyrusiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas;
2) nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo gyvena ar negyvena joje kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu;
3) nesiartinti apsaugos nuo smurto orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus;
4) nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu. 4.
pareigūnas apie skirtą apsaugos nuo smurto orderį (nurodydamas apsaugos nuo smurto orderio skyrimo datą ir laiką) privalo nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoti:
1) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, jam taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, nurodytą 9 straipsnio 1 dalyje, artimiausias įstaigas, kuriose teikiamos nakvynės paslaugos, taip pat apie galimybes lankyti smurtinio elgesio keitimo programą (mokymus) (nurodydamas juridinių asmenų pavadinimus, veiklos adresus, telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus);
2) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, nurodytą 9 straipsnio 1 dalyje;
3) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę (nurodydamas vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos), jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta;
smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo sutinka, kad šis vertinimas būtų atliktas ir vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoti policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.
Policijos pareigūnas apie skirtą apsaugos nuo smurto orderį (nurodydamas apsaugos nuo smurto orderio skyrimo datą ir laiką) privalo nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoti:
1) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, jam taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, nurodytą 9 straipsnio 1 dalyje, artimiausias įstaigas, kuriose teikiamos nakvynės paslaugos, taip pat apie galimybes lankyti smurtinio elgesio keitimo programą (mokymus) (nurodydamas juridinių asmenų pavadinimus, veiklos adresus, telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus);
2) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, nurodytą 9 straipsnio 1 dalyje;
3) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę (nurodydamas vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos), jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta;
smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo sutinka, kad šis vertinimas būtų atliktas ir vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoti policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Taip pat Sspecializuotos kompleksinės pagalbos centrui kartu perduodami ir vadovaujantis šio straipsnio 2 dalyje atlikto smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo rezultatai. 5. Jei smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens išsikėlimą. 6. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki apsaugos nuo smurto orderio galiojimo termino pabaigos atlieka pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei yra smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens sutikimas, kad pakartotinis smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimas būtų atliktas, ir šio vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoda policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis. Pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Policijos įstaiga įvertina pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo rezultatus ir priima sprendimą kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka arba sprendimą nesikreipti į apylinkės teismą. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip vykdomas apsaugos nuo smurto orderis. Apsaugos nuo smurto orderio vykdymo kontrolės tvarką nustato Lietuvos policijos generalinis komisaras. 7.
apsaugos nuo smurto orderį reikia skirti ilgesniam terminui, nei nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, ir dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens nepradedamas ikiteisminis tyrimas, apsaugos nuo smurto orderį skyręs policijos pareigūnas ne vėliau nei per 48 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo dienos turi kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo, elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų, informuodamas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį ir smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį apie kreipimosi į apylinkės teismą faktą, pateikdamas kreipimosi kopiją. Jei asmenys, dalyvaujantys vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, užtikrinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir teikiant pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, turi duomenų, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, kuriam skirtas apsaugos nuo smurto orderis, nesilaiko nustatytų įpareigojimų, jie apie tai praneša policijai, nurodydami smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens vardą, pavardę ir duomenis, patvirtinančius, kad šis asmuo nesilaiko apsaugos nuo smurto orderyje nustatytų įpareigojimų. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, pažeidęs apsaugos nuo smurto orderyje jam nustatytus įpareigojimus, atsako Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka. 8.
teismas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 24 valandas nuo policijos pareigūno kreipimosi dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo gavimo dienos ir ne vėliau kaip per 72 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priima sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui (nurodo jo trukmę, sąlygas, įpareigojimus) ar sprendimą nepratęsti apsaugos nuo smurto orderio. Apylinkės teismas policijos pareigūno skirtą apsaugos nuo smurto orderį 72 valandoms gali pratęsti iki 12 kalendorinių dienų. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui skirto apsaugos nuo smurto orderio taikymo terminas negali būti ilgesnis kaip 15 kalendorinių dienų. Jei apylinkės teismas nepratęsia apsaugos nuo smurto orderio, jis nenustoja galioti, kol nesibaigia šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas. Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 kalendorinių dienų nuo jo skyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skirta bent viena kardomoji priemonė. Jeigu apsaugos nuo smurto orderio skyrimas apskųstas teismui ir teismas, įvertinęs orderio skyrimo teisėtumą, panaikina orderį anksčiau, negu sueina 15 dienų nuo orderio skyrimo, orderis nustoja galioti nuo teismo nutarties priėmimo momento. 9. Nustojus galioti apsaugos nuo smurto orderiui, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo gali kreiptis Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Apylinkės teismas apie priimtą sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdamas privalo informuoti policiją, asmenį, kuriam buvo skirtas apsaugos nuo smurto orderis, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas ir (ar) jei su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, specializuotos kompleksinės pagalbos centrą (pateikiama sprendimo kopija). 10. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip vykdomas apsaugos nuo smurto orderis. Apsaugos nuo smurto orderio vykdymo kontrolės tvarką nustato Lietuvos policijos generalinis komisaras. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, pažeidęs apsaugos nuo smurto orderyje nustatytus įpareigojimus, atsako Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Pritarti esmei. ŽTK 8 straipsnį siūlo keisti apibendrinus TTK, Seimo narių, Konstitucinės teisės ekspertų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus. Apsaugos nuo smurto orderį siūloma skirti 15 dienų laikotarpiui, be galimybės jį pratęsti. Apsaugos nuo smurto orderio skyrimas gali būti skundžiamas teismui viso orderio galiojimo laikotarpio metu. Atsisakoma pakartotinio smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo. 2.5 Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2021-12-159 Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 9 straipsnį ir išdėstyti taip: „1.
Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo ir (ar) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo policijos pareigūno sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti per 24 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (atsisakymo skirti apsaugos nuo smurto orderį) iki orderio galiojimo pabaigos gali skųsti policijos įstaigos, kurioje policijos pareigūnas tarnauja, vadovui. apylinkės teismui pagal policijos įstaigos padalinio, kurioje tarnauja pareigūnas, priėmęs sprendimą skirti arba neskirti apsaugos nuo smurto orderį, buvimo vietą. 2. Apskundus sprendimą dėl apsaugos nuo smurto orderio, jo vykdymas nestabdomas. 3. Dėl gauto skundo dėl sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti per 24 valandas gali būti priimami tokie sprendimai:
buvo skirtas;
skirtas;
(atsisakymo jį skirti) paliekamas galioti. Skundas apylinkės teismui paduodamas per policijos įstaigos padalinį, kurioje tarnauja pareigūnas priėmęs sprendimą skirti arba neskirti apsaugos nuo smurto orderį. Skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje per 48 valandas, gali būti priimami tokie sprendimai:
buvo skirtas;
skirtas;
smurto orderio skyrimo (atsisakymo jį skirti) paliekamas galioti. 4.
šio straipsnio 3 dalyje nurodytus sprendimus policijos įstaiga smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį ir smurto artimoje aplinkoje patiriantį asmenį informuoja elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo šių sprendimų priėmimo, pateikdama sprendimo kopiją. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti sprendimai gali būti skundžiami apylinkės teismui per 24 valandas nuo jų įteikimo momento. Policijos įstaigos padalinys, gavęs skundą dėl sprendimo skirti ir (ar) neskirti apsaugos nuo smurto orderį, apie gautą skundą elektroninio ryšio priemonėmis nedelsiant informuoja specializuotą kompleksinės pagalbos centrą, kuris bendradarbiauja su policijos įstaigos padaliniu, teikdamas savo ekspertinį vertinimą dėl atitinkamo atvejo Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. 5. Skundas apylinkės teisme rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas dvi darbo dienas nuo jo gavimo dienos ir apie priimtą nutartį elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu turi būti informuotas skundą pateikęs asmuo, kiti suinteresuoti subjektai (pateikiama nutarties kopija). Specializuotas kompleksinės pagalbos centras per 48 val. nuo informacijos apie gautą skundą policijos įstaigos padalinyje gavimo, parengia ir elektroninio ryšio priemonėmis jam pateikia pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo išvadą. 6. Šio įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje nurodytą apylinkės teismo sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį (jo nepratęsti) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo ir (ar) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo per 2 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos gali skųsti Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka aukštesniajam teismui. Pateikus šioje dalyje nurodytą skundą aukštesniajam teismui, apsaugos nuo smurto orderio vykdymas nesustabdomas.
Skundas aukštesniajame teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Aukštesnysis teismas per 4 dienas nuo šioje dalyje nurodyto skundo gavimo dienos priima sprendimą atmesti skundą arba palikti galioti apylinkės teismo sprendimą, arba panaikinti apylinkės teismo nutartį, kuria atsisakyta pratęsti apsaugos nuo smurto orderį, paskirti apsaugos nuo smurto orderį iki 12 kalendorinių dienų ir apie priimtą nutartį nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoja šio įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje nurodytus subjektus (pateikiama nutarties kopija). Aukštesniojo teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. 5 6. Apie šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose priimtus sprendimus policijos įstaiga smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį ir smurto artimoje aplinkoje patiriantį asmenį informuoja elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu. 6 7. Jeigu skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje priimamas šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytas sprendimas, gautas skundas, kartu su visa policijos apie įvykį turima informacija bei specializuoto kompleksinės pagalbos centro parengta pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo išvada, tą pačią dieną elektroninėmis ryšio priemonėmis perduodamas apylinkės teismui. 7 8. Jeigu policijos įstaigos padalinyje yra gaunamas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens ar smurto artimoje aplinkoje patiriančio asmens skundas dėl jau priimto sprendimo numatyto šio straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte, šio skundo nagrinėjimas ne vėliau kaip kitą tą pačią dieną elektroninėmis ryšio priemonėmis perduodamas apylinkės teismui, šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. 8 5.
8 5. Skundas, gautas apylinkės teisme, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 7 ir 8 dalimis, rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas dvi darbo dienas nuo jo gavimo dienos ir apie priimtą nutartį elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu turi būti informuotas skundą pateikęs asmuo, kiti suinteresuoti subjektai (pateikiama nutarties kopija). 9. Apylinkės teisme, nagrinėjant šio straipsnio
policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, asmuo, pateikęs skundą ir
(ar) jo advokatas (atstovas). Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie apylinkės teismo posėdžio datą, vietą ir laiką, neatvykimas netrukdo nagrinėti skundo. Apylinkės teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 24 valandas dvi darbo dienas nuo skundo gavimo teisme ir apie priimtą nutartį elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu turi būti informuotas skundą pateikęs asmuo, kiti suinteresuoti subjektai (pateikiama nutarties kopija). 10. Asmuo, nesutinkantis su apylinkės teismo sprendimu, jo advokatas (atstovas) ar policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, turi teisę apskųsti apylinkės teismo sprendimą (toliau – sprendimas) apygardos teismui. Skundai paduodami per skundžiamą sprendimą priėmusį apylinkės teismą per 10 kalendorinių dienų
ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo reikiamos medžiagos gavimo iš skundžiamą sprendimą priėmusio apylinkės teismo. Apygardos teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. 11. Šiame straipsnyje nurodyti skundai, pateikti apylinkės ar apygardos teismui, tiek kiek nesureguliuota šio įstatymo proceso normomis, nagrinėjami Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. 12. Skundo pateikimas apygardos teismui nesustabdo apylinkės teismo sprendimo vykdymo. 13.
ar Apygardos teismui priimant sprendimą dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo, turi būti išspręstas ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens patirtos išlaidos, susijusios su apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų vykdymu“. Pritarti iš dalies Pritartina TTK pasiūlymo esmei. ŽTK
ekspertų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus ir redakcines pataisas. 3. Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija Sprendimas: Iš esmės pritarti įstatymo projektui, siūlant pagrindiniam komitetui įstatymą tobulinti, atsižvelgiant į pastabas. Pritarti 3.1 Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija Papildyti įstatymo projektą smurto lyties pagrindu sąvoka. Pritarti Įstatymo projekto 2 straipsnį papildyti 8 dalimi: „8. smurtas lyties pagrindu – dėl asmens lyties veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą, kurį neproporcingai dažnai patiria moterys ir yra galia bei kontrole grindžiama moterų diskriminacijos forma” 3.2 Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija Įstatymo projekte patikslinti, kokias paslaugas ir informaciją Socialinės apsaugos ir darbo ministerija numato teikti smurtautojui, siekiant išvengti smurto artimoje aplinkoje pasikartojimo atvejų. Siūlymas. Priimant sprendimą siūloma atsižvelgti į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomonę ir šiuo metu taikomą algoritmą dėl paslaugų teikimo smurtautojui. Pritarti iš dalies Pagal įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, policijos pareigūnas, skyręs apsaugos nuo smurto orderį, smurto pavojų keliantį asmenį privalomai informuoja apie artimiausias įstaigas, kuriose teikiamos nakvynės paslaugos, taip pat apie galimybes lankyti smurtinio elgesio keitimo programą (mokymus) (nurodydamas juridinių asmenų pavadinimus, veiklos adresus, telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus).
Šių paslaugų prieinamumas yra integrali efektyvios smurto artimoje aplinkoje ir smurto lyties pagrindu prevencijos prielaida. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai
Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai) Pritarti Žmogaus teisių komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Žmogaus teisių komitetas 2021-12-07 Argumentai: Pasiūlymai suformuluoti apibendrinus Seimo kanceliarijos teisės departamento, kitų teisės ekspertų nuomonę, išsakytą klausymuose, NVO, dirbančių apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje srityje, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, kitų valstybės institucijų nuomones ir pasiūlymus. 1 Žmogaus teisių komitetas 2021-12-071 Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1.
vaiką, apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje, dėl jo žalos visuomenei priskiriamo prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, sudaryti teisines prielaidas nedelsiant reaguoti į grėsmę, kylančią dėl smurto artimoje aplinkoje, taikyti smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemones, teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, nustatyti institucijų ir įstaigų kompetencijasą smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikimo srityse. 2. Šis įstatymas apibrėžia smurtą artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, nuo kurio neproporcingai dažnai nukenčia moterys, nustato smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų teises, smurto artimoje aplinkoje prevencijos priemonių įgyvendinimą, specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje atvejais teikimą, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemonių smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui įgyvendinimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens teises ir asmenų, kuriems skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, ar asmenų, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, ar priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, atsakomybę., teises ir pareigas.“
2 Žmogaus teisių komitetas 2021-12-072 Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis – prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su juoais. 2. Artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės, giminystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. 3. Pagalba smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui – informacija, konsultacijos ir (ar) paslaugos, teikiamos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui, atsižvelgiant į smurto artimoje aplinkoje pobūdį, dėl šio smurto atsiradusius jo poreikius, taip pat ir individualius poreikius. 4. Smurtas artimoje aplinkoje – artimoje aplinkoje veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą. 5. Smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo
kurį, pagrįstai įtariama, gali būti panaudotas smurtas artimoje aplinkoje. 8. Smurtas lyties pagrindu – dėl asmens lyties veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą kurį neproporcingai dažnai patiria moterys ir yra galia bei kontrole grindžiama moterų diskriminacijos forma. 8.9. Specializuota kompleksinė pagalba – pagalba smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, kurią organizuoja, koordinuoja ir (ar) teikia specializuotos kompleksinės pagalbos centrai ir kuri, atlikus įvertinimą, pripažinta atitinkančia šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. 9.10. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras – viešąsias paslaugas teikiantis juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigęs ir akredituotas viešasis juridinis asmuo ar jo padalinys, organizuojantis, koordinuojantis ir (ar) teikiantis specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims. 10. Kitos šio įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos 2016 m. balandžio 27 d.
Europo Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, Lietuvos Respublikos pag išalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatyme, Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos įstatyme.“
3
5 Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) moterų ir vyrų lygybės paslaugo pritaikomumo – vykdant įgyvendinant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, planuojant apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims priemones, organizuojant mokymus asmenimsų, dirbantiemsčių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis, taip pat mokytojamsų, pareigūnamsų mokymus, atsižvelgiama į skirtingus moterų ir, vyrų ir vaikų individualius poreikius, užtikrinamos moterų ir vyrų lygios galimybės gauti pagalbą; planuojant ir teikiant pagalbą, atsižvelgiama į moterų diskriminacinę padėtį pagal patiriamo smurto artimoje aplinkoje mastą bei smurto lyties pagrindu pobūdį;“
4
7 Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens geriausių interesų užtikrinimo – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su specializuotos kompleksinės pagalbos, įskaitant socialines paslaugas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą patyrusiam asmeniui teikimu, bei šių asmenų įgalinimu objektyviai vertinti situaciją dėl galimai patiriamo smurto artimoje aplinkoje ar smurto artimoje aplinkoje pavojaus ir priimti savarankiškus sprendimus, pirmiausia turi būti užtikrinamas kuo mažesnis neigiamas poveikis smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą patyrusiam asmeniui; pilnamečiams smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims užtikrinama galimybė likti jų gyvenamoje vietoje su kartu gyvenančiais nepilnamečiais vaikais ar palaikyti įprastus ryšius su nepilnamečiais vaikais, jeigu tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.“
5 Žmogaus teisių komitetas 2021-12-074 Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnį išdėstyti taip: „4 straipsnis.
Europo Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, Lietuvos Respublikos pag išalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatyme, Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos įstatyme.“
3
5 Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) moterų ir vyrų lygybės paslaugo pritaikomumo – vykdant įgyvendinant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, planuojant apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims priemones, organizuojant mokymus asmenimsų, dirbantiemsčių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis, taip pat mokytojamsų, pareigūnamsų mokymus, atsižvelgiama į skirtingus moterų ir, vyrų ir vaikų individualius poreikius, užtikrinamos moterų ir vyrų lygios galimybės gauti pagalbą; planuojant ir teikiant pagalbą, atsižvelgiama į moterų diskriminacinę padėtį pagal patiriamo smurto artimoje aplinkoje mastą bei smurto lyties pagrindu pobūdį;“
4
7 Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens geriausių interesų užtikrinimo – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su specializuotos kompleksinės pagalbos, įskaitant socialines paslaugas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą patyrusiam asmeniui teikimu, bei šių asmenų įgalinimu objektyviai vertinti situaciją dėl galimai patiriamo smurto artimoje aplinkoje ar smurto artimoje aplinkoje pavojaus ir priimti savarankiškus sprendimus, pirmiausia turi būti užtikrinamas kuo mažesnis neigiamas poveikis smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą patyrusiam asmeniui; pilnamečiams smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims užtikrinama galimybė likti jų gyvenamoje vietoje su kartu gyvenančiais nepilnamečiais vaikais ar palaikyti įprastus ryšius su nepilnamečiais vaikais, jeigu tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.“
5 Žmogaus teisių komitetas 2021-12-074 Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Institucijų ir įstaigų kompetencija smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo srityse 1.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija:
artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;
pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims organizavimo;
artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo tvarkos, specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimo bei valstybės lėšų specializuotai kompleksinei pagalbai teikti poreikio nustatymo, šių lėšų planavimo, paskirstymo, pervedimo, naudojimo, ir atsiskaitymo už panaudotas lėšas;
akredituoti specializuotą kompleksinę pagalbą ir sudaryti sutartį su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga dėl lėšų specializuotai kompleksinei pagalbai teikti skyrimo;
informavimo kampanijas, skatinančias netoleruoti smurto artimoje aplinkoje, atpažinti prievartinės kontrolės ir smurto lyties pagrindu požymius ir kreiptis pagalbos dėl patiriamo smurto ar smurto pavojaus;
mokslinius tyrimus smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, temaomis;
skirtus smurto artimo
je aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, prevencijai ir smurtiniam elgesiui keisti;
artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo srityse, mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus, specializuotus mokymus rengiančioms institucijoms ir įstaigoms teikia informaciją apie mokymų smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo srityse klausimais organizavimo poreikį institucijoms ir įstaigoms, kurios vykdo specializuotus mokymus, ir teikia joms pasiūlymus dėl konkrečių mokymųo programų;
centrus bei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis ar smurtą patyrusius asmenis, kuriems suteikta specializuota kompleksinė pagalba (specializuotą kompleksinę pagalbą teikiančių juridinių asmenų skaičius, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą patyrusių asmenų, kuriems buvo suteikta specializuota kompleksinė pagalba, skaičius pagal suteiktos pagalbos pobūdį, ją gavusių asmenų lytį, amžių, išsilavinimą, gyvenamąją vietą), rinkimą;
turėtų pateikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiamtiems asmeniuiims ar smurtą patyrusiamems asmeniuiims ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiamtiems asmeniuiims, gavimo iš institucijų ir įstaigų bei šios informacijos skelbimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje tvarkos aprašą ir savo interneto svetainėje skelbia ir nuolat atnaujina ir informaciją, kurią policijos pareigūnasai turėtų pateikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiamtiems asmeniuiims ar smurtą patyrusiamiems asmeniuiims ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiamtiems asm
eniuiims, skelbia ir nuolat atnaujina savo interneto svetainėje.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija:
artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;
pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims organizavimo;
artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo tvarkos, specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimo bei valstybės lėšų specializuotai kompleksinei pagalbai teikti poreikio nustatymo, šių lėšų planavimo, paskirstymo, pervedimo, naudojimo, ir atsiskaitymo už panaudotas lėšas;
akredituoti specializuotą kompleksinę pagalbą ir sudaryti sutartį su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga dėl lėšų specializuotai kompleksinei pagalbai teikti skyrimo;
informavimo kampanijas, skatinančias netoleruoti smurto artimoje aplinkoje, atpažinti prievartinės kontrolės ir smurto lyties pagrindu požymius ir kreiptis pagalbos dėl patiriamo smurto ar smurto pavojaus;
mokslinius tyrimus smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, temaomis;
skirtus smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, prevencijai ir smurtiniam elgesiui keisti;
artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo srityse, mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus, specializuotus mokymus rengiančioms institucijoms ir įstaigoms teikia informaciją apie mokymų smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo srityse klausimais organizavimo poreikį institucijoms ir įstaigoms, kurios vykdo specializuotus mokymus, ir teikia joms pasiūlymus dėl konkrečių mokymųo programų;
centrus bei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis ar smurtą patyrusius asmenis, kuriems suteikta specializuota kompleksinė pagalba (specializuotą kompleksinę pagalbą teikiančių juridinių asmenų skaičius, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą patyrusių asmenų, kuriems buvo suteikta specializuota kompleksinė pagalba, skaičius pagal suteiktos pagalbos pobūdį, ją gavusių asmenų lytį, amžių, išsilavinimą, gyvenamąją vietą), rinkimą;
turėtų pateikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiamtiems asmeniuiims ar smurtą patyrusiamems asmeniuiims ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiamtiems asmeniuiims, gavimo iš institucijų ir įstaigų bei šios informacijos skelbimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje tvarkos aprašą ir savo interneto svetainėje skelbia ir nuolat atnaujina ir informaciją, kurią policijos pareigūnasai turėtų pateikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiamtiems asmeniuiims ar smurtą patyrusiamiems asmeniuiims ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiamtiems asmeniuiims, skelbia ir nuolat atnaujina savo interneto svetainėje. 2.
2Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija:
aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, prevenciją, pagarbą kiekvieno asmens orumui nestereotipinius moterų ir vyrų vaidmenis, tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę, integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir amžių;
prevencijos, atpažinimo ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo srityse tobulinimą Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nustatyta tvarka. 3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija:
teikimą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims;
kurios pagal kompetenciją organizuoja moksliniais įrodymais ir gerąja praktika pagrįstus asmens sveikatos priežiūros specialistų, savivaldybių visuomenės sveikatos biurų darbuotojų (tiesiogiai dirbančių su gyventojais) mokymus smurto artimoje aplinkoje atpažinimo, prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo temomis, veiklą. 4.
organizuoja statistinių duomenų apie apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio (toliau – apsaugos nuo smurto orderis) skyrimą, įregistruotas nusikalstamas veikas, susijusias su smurtu artimoje aplinkoje, nukentėjusius nuo smurto artimoje aplinkoje smurtą patyrusius asmenis ir asmenis, dėl kurių atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, ar priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis ar teismo sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, susijusios su smurtu artimoje aplinkoje (nurodomas asmenų skaičius pagal lytį, amžių, išsilavinimą, gyvenamąją vietą), rinkimą ir analizę. 5. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija organizuoja visuomenės teisinį švietimą apie nusikalstamasų veikasų, turinčių smurto artimoje aplinkoje požymių, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, atsakomybės už šių nusikalstamų veikų padarymą neišvengiamumą ir su šių nusikalstamų veikų padarymu susijusiasų teisinesių pasekmesių klausimais. 6. Lietuvos probacijos tarnyba organizuoja baudžiamojo poveikio priemones – asmenų, dėl kurių priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis padarius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, dalyvavimo smurtinį elgesį artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, keičiančiose programose – vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka. 7. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos užtikrina elgesio pataisos programų nuteistiesiems, siekiantiems valdyti smurtinio elgesio riziką, skirtų elgesio pataisos programų, aprobavimą ir organizavimą nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu. 8.
8. Policija:
ir kvalifikacijos tobulinimo kursus policijos pareigūnams smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, antrinės beir pakartotinės viktimizacijos prevencijos, atpažinimo ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo temomis;
šiuos leidimus panaikina asmenims, kuriems skirtas apsaugos nuo smurto orderis, iki apsaugos nuo smurto orderio galiojimo pabaigos, taip pat asmenims, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, ar priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje ar teismo sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, susijusios su smurtu artimoje aplinkoje, Lietuvos Respublikos Gginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyta tvarka;
apsaugos nuo smurto orderio skyrimo bei kreipimosi į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo ir kontroliuoja, kaip vykdomas laikomasi apsaugos nuo smurto orderiso
skundus dėl policijos pareigūnų sprendimų skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti. 9. Nacionalinė teismų administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo beir Teisėjų mokymo organizavimo taisyklių, tvirtinamų Teisėjų tarybos, nuostatomis, gali organizuoti teisėjų mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus teisėjams smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurto lyties pagrindu, prevencijos, atpažinimo ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo temomis. 10.
ir kvalifikacijos tobulinimo kursus prokurorams smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, prevencijos, atpažinimo ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo temomis. 11. Lietuvos statistikos departamentas koordinuoja statistinių duomenų gavimą iš institucijų ir įstaigų, atsakingų už statistinės informacijos apie smurtą artimoje aplinkoje parengimą, Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka bei terminais ir Oficialiosios statistikos portale skelbia statistinę informaciją apie smurtą artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, Oficialiosios statistikos portale. 12.
12Savivaldybėsių vykdomojisios institucijaos:
priemonių įgyvendinimą;
įgyvendina smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo programas, pagal kompetenciją ir poreikį prisidėdamos prie šių programų rengimo ir įgyvendinimo;
apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) ar jos įgaliotais teritoriniais skyriais keičiasi informacija apie vykdomus mokymus specialistams rengiamus specialistų mokymus ir apie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims galimas teikti teikiamas paslaugas;
patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims ir kontroliuoja šių paslaugų kokybę;
pavojų keliančius asmenis mokyti nesmurtinio elgesio, siekiant pakeisti smurtinės elgsenos modelius, – arba dalyvauja jas šias programas (mokymus), rengiant, užtikrina šių programų (mokymų), prieinamumą asmenims, norintiems keisti savo elgesį savanoriškai arba įpareigotiems tai daryti;
institucijos darbuotojams, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių darbuotojams bei kitiems darbuotojams, kurie dirba su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis ir vykdo įgyvendina smurto artimoje aplinkoje prevenciją, arba dalyvauja jas šias programas (mokymus) rengiant;
įstaigų ir organizacijų savivaldybės teritorijoje (tokių nesant – artimiausių savivaldybių teritorijose veikiančių), teikiančių socialines paslaugas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims bei smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims ir organizuojančių smurtinio elgesio keitimo programų (mokymų) įgyvendinimą, sąrašą, kuriame nurodomi juridinių asmenų duomenys (juridinių asmenų pavadinimai, telefono ryšio numeriai, elektroninio pašto adresai, teikiamų paslaugų pobūdis, veiklos vykdymo adresas) ir šį sąrašą skelbia Teisės aktų registre ir savivaldybės administracijos interneto svetainėje.“
6
2 Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2.
Savivaldybėsių vykdomojisios institucijaos:
priemonių įgyvendinimą;
įgyvendina smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo programas, pagal kompetenciją ir poreikį prisidėdamos prie šių programų rengimo ir įgyvendinimo;
apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) ar jos įgaliotais teritoriniais skyriais keičiasi informacija apie vykdomus mokymus specialistams rengiamus specialistų mokymus ir apie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims galimas teikti teikiamas paslaugas;
patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims ir kontroliuoja šių paslaugų kokybę;
pavojų keliančius asmenis mokyti nesmurtinio elgesio, siekiant pakeisti smurtinės elgsenos modelius, – arba dalyvauja jas šias programas (mokymus), rengiant, užtikrina šių programų (mokymų), prieinamumą asmenims, norintiems keisti savo elgesį savanoriškai arba įpareigotiems tai daryti;
institucijos darbuotojams, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių darbuotojams bei kitiems darbuotojams, kurie dirba su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis ir vykdo įgyvendina smurto artimoje aplinkoje prevenciją, arba dalyvauja jas šias programas (mokymus) rengiant;
įstaigų ir organizacijų savivaldybės teritorijoje (tokių nesant – artimiausių savivaldybių teritorijose veikiančių), teikiančių socialines paslaugas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims bei smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims ir organizuojančių smurtinio elgesio keitimo programų (mokymų) įgyvendinimą, sąrašą, kuriame nurodomi juridinių asmenų duomenys (juridinių asmenų pavadinimai, telefono ryšio numeriai, elektroninio pašto adresai, teikiamų paslaugų pobūdis, veiklos vykdymo adresas) ir šį sąrašą skelbia Teisės aktų registre ir savivaldybės administracijos interneto svetainėje.“
6
2 Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2. Tarybą sudaro penkiolika narių: septyni valstybės institucijų ir
įstaigų atstovai, vienas Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas ir septyni nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Atstovai į Tarybą deleguojami Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka. Vyriausybė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tvirtina Tarybos nuostatus ir institucinę Tarybos sudėtį. Personalinę Tarybos sudėtį (visas pareigų pavadinimas, vardas, pavardė) tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Tarybos nario kadencijos trukmė – dveji metai.“
7 Žmogaus teisių komitetas 2021-12-077 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija
sudaroma Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija (toliau – Komisija). Komisijos veiklos pavyzdinius nuostatus ir rekomenduojamą institucinę sudėtį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Komisijos, veikiančios savivaldybėje, institucinę ir personalinę sudėtį (visas pareigų pavadinimas, vardas, pavardė), veiklos nuostatus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Į Komisijos sudėtį turi būti įtraukti Lietuvos probacijos tarnybos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių, policijos, Lietuvos Respublikos prokuratūros, savivaldybės administracijos, specializuotos kompleksinės pagalbos centro, teikiančio specializuotą kompleksinę pagalbą savivaldybės teritorijoje, atstovai. Savivaldybės administracijos direktorius, tvirtindamas Komisijos institucinę sudėtį, turi teisę į ją įtraukti ir kitų subjektų, veikiančių savivaldybės teritorijoje, atstovus. Nevyriausybinių organizacijų atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip vieną trečdalį Komisijos narių. 2.
pasiūlymus, savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teikia pasiūlymus dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje politikos įgyvendinimo, smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo, smurtinio elgesio keitimo programų (mokymų), atlieka kitas Komisijos nuostatuose nustatytas funkcijas. 3. Komisija savivaldybėje gali būti nesudaroma, jei smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo politikos įgyvendinimo koordinavimo funkcijos priskirtos bent vienam savivaldybės administracijos darbuotojui.“
8 Žmogaus teisių komitetas 2021-12-078 Pasiūlymas: Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Apsaugos nuo smurto orderio skyrimas
nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantįčius asmenįis, jei yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje arba jei yra pagrįstų duomenų, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, tačiau tų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiamntiems asmeniuims gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. 2. Apsaugos nuo smurto orderį ne ilgiau kaip 72 valandoms 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, jei kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras.
Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį arba neskirti apsaugos nuo smurto orderįio priima nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo. 3. Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 72 valandoms 15 dienų laikotarpiui nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas:
1) laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patyrusiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas;
2) nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo gyvena ar negyvena joje kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu;
artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu juo gyvenančių suaugusių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus;
asmeniu. 4.
apsaugos nuo smurto orderio skyrimo datąa ir laikas) privalo nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoti:
orderio skyrimą, jam taikomus įpareigojimus, jų vykdymo taikymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką nustatytą 9 straipsnio 1 dalyje, artimiausias įstaigas, kuriose teikiamos nakvynės paslaugos, taip pat apie galimybes lankyti smurtinio elgesio keitimo programą (mokymus) (nurodydamas juridinių asmenų pavadinimus, veiklos vykdymo adresus, telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus);
orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo taikymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, nustatytą šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, taip pat apie atsakomybę už piktnaudžiavimą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens teisėmis;
teritorinius skyrius – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo taikymo trukmę (nurodydamasoma vaiko vardąas, pavardęė, gimimo datąa, vaiko buvimo vietos adresąas, įvykio aplinkybeės, jei jos tuo metu žinomos), jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta;
smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti, atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo sutinka, kad šis vertinimas būtų atliktas.
Policijos pareigūnas apie skirtą apsaugos nuo smurto orderį (nurodydamasoma apsaugos nuo smurto orderio skyrimo datąa ir laikas) privalo nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoti:
orderio skyrimą, jam taikomus įpareigojimus, jų vykdymo taikymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką nustatytą 9 straipsnio 1 dalyje, artimiausias įstaigas, kuriose teikiamos nakvynės paslaugos, taip pat apie galimybes lankyti smurtinio elgesio keitimo programą (mokymus) (nurodydamas juridinių asmenų pavadinimus, veiklos vykdymo adresus, telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus);
orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo taikymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, nustatytą šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, taip pat apie atsakomybę už piktnaudžiavimą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens teisėmis;
teritorinius skyrius – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo taikymo trukmę (nurodydamasoma vaiko vardąas, pavardęė, gimimo datąa, vaiko buvimo vietos adresąas, įvykio aplinkybeės, jei jos tuo metu žinomos), jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta;
smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti, atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo sutinka, kad šis vertinimas būtų atliktas. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrui kartu perduodami atlikto smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo rezultatai. specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, kartu perduoti ir vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi atlikto smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo rezultatus.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centras privalo susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti.“
taikomas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu kurioje jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens išsikėlimą. 6. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras likus ne mažiau kaip
atlieka pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei yra smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens sutikimas, kad pakartotinis smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimas būtų atliktas, ir šio vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoda policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis. Pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Policijos įstaiga įvertina pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo rezultatus ir priima sprendimą kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka arba sprendimą nesikreipti į apylinkės teismą. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip laikomasi apsaugos nuo smurto orderio. Apsaugos nuo smurto orderio laikymosi kontrolės tvarką nustato Lietuvos policijos generalinis komisaras. 7.
šio straipsnio 2 dalyje, ir dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens nepradedamas ikiteisminis tyrimas, apsaugos nuo smurto orderį skyręs policijos pareigūnas ne vėliau nei per 48 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo dienos turi kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo, elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų, informuodamas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį ir smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį apie kreipimosi į apylinkės teismą faktą, pateikdamas kreipimosi kopiją. Jei asmenys, dalyvaujantys vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, užtikrinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir teikiant pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, turi duomenų, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, kuriam skirtas apsaugos nuo smurto orderis, nesilaiko nustatytų įpareigojimų, jie apie tai privalo pranešti policijai, nurodydami smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens vardą, pavardę ir duomenis, patvirtinančius, kad šis asmuo nesilaiko apsaugos nuo smurto orderyje nustatytų įpareigojimų. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, pažeidęs apsaugos nuo smurto orderyje jam nustatytus įpareigojimus, atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka. 8.
kaip per 24 valandas nuo policijos pareigūno kreipimosi dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo gavimo dienos ir ne vėliau kaip per 72 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priima sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui (nurodo jo trukmę, sąlygas, įpareigojimus) ar sprendimą nepratęsti apsaugos nuo smurto orderio. Apylinkės teismas policijos pareigūno skirtą apsaugos nuo smurto orderį 72 valandoms gali pratęsti iki 12 kalendorinių dienų. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui skirto apsaugos nuo smurto orderio taikymo terminas negali būti ilgesnis kaip 15 kalendorinių dienų. Jei apylinkės teismas nepratęsia apsaugos nuo smurto orderio, jis nenustoja galioti, kol nesibaigia šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas. Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 dienų nuo jo paskyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skiriama bent viena kardomoji priemonė. Jeigu apsaugos nuo smurto orderio skyrimas apskųstas teismui ir teismas, įvertinęs orderio skyrimo teisėtumą, panaikina orderį anksčiau, negu sueina 15 dienų nuo orderio paskyrimo, orderis nustoja galioti nuo teismo nutarties priėmimo momento. 9.
raštu nedelsdamas privalo informuoti policiją, asmenį, kuriam buvo skirtas apsaugos nuo smurto orderis, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas ir (ar) jei su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, specializuotos kompleksinės pagalbos centrą (pateikiama sprendimo kopija). Nustojus galioti apsaugos nuo smurto orderiui, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo gali kreiptis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 10. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip vykdomas apsaugos nuo smurto orderis. Apsaugos nuo smurto orderio vykdymo kontrolės tvarką nustato Lietuvos policijos generalinis komisaras.“
10 Žmogaus teisių komitetas 2021-12-079 Pasiūlymas: Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Sprendimo dėl apsaugos nuo smurto
orderio apskundimas
ir (ar) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantisys asmuoenys policijos pareigūno sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti per 24 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (atsisakymo skirti apsaugos nuo smurto orderį) iki orderio galiojimo pabaigos per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo per policijos įstaigos padalinį, kuriame tarnauja skundžiamą sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį arba jo neskirti priėmęs pareigūnas, gali skųsti policijos įstaigos, kurioje policijos pareigūnas tarnauja, vadovui. apylinkės teismui. 2. Apskundus sprendimą dėl apsaugos nuo smurto orderio, sprendimo vykdymas nestabdomas Šio straipsnio 1 dalyje numatyto skundo padavimas apsaugos nuo smurto orderio vykdymo nesustabdo. 3.
gauto skundo dėl sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti per 24 valandas gali būti priimami tokie sprendimai:
1) skundas patenkinamas ir panaikinamas apsaugos nuo smurto orderis, jei jis buvo skirtas;
2) skundas patenkinamas ir skiriamas apsaugos nuo smurto orderis, jei jis nebuvo skirtas;
3) nesutinkama su skundu ir sprendimas dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (atsisakymo jį skirti) paliekamas galioti.Skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje per 48 valandas gali būti priimami šie sprendimai:
1) skundą tenkinti ir panaikinti paskirtą apsaugos nuo smurto orderį;
2) skundą tenkinti ir skirti apsaugos nuo smurto orderį;
3) skundo netenkinti ir palikti galioti sprendimą dėl apsaugos nuo smurto orderio (skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti). 4. Apie šio straipsnio 3 dalyje nurodytus sprendimus policijos įstaiga smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį ir smurto artimoje aplinkoje patiriantį asmenį informuoja elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo šių sprendimų priėmimo, pateikdama sprendimo kopiją. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti sprendimai gali būti skundžiami apylinkės teismui per 24 valandas nuo jų įteikimo momento. 4. Policijos įstaigos padalinys, gavęs skundą dėl sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti, apie skundo gavimą elektroninio ryšio priemonėmis nedelsdamas informuoja specializuotą kompleksinės pagalbos centrą, kuris bendradarbiauja su policijos įstaigos padaliniu socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka teikdamas savo ekspertinį vertinimą dėl to atvejo. 5. Šiame straipsnyje nurodyti skundai, pateikti apylinkės teismui, nagrinėjami Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Skundas apylinkės teisme rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo gavimo dienos ir apie priimtą nutartį elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu turi būti informuotas skundą pateikęs asmuo, kiti suinteresuoti subjektai (pateikiama nutarties kopija). Apie priimtus šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus sprendimus policijos įstaiga smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančius asmenis ir smurto artimoje aplinkoje patiriančius asmenis informuoja elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu. 6. Šio įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje nurodytą apylinkės teismo sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį (jo nepratęsti) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo ir (ar) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo per 2 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos gali skųsti Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka aukštesniajam teismui. Pateikus šioje dalyje nurodytą skundą aukštesniajam teismui, apsaugos nuo smurto orderio vykdymas nesustabdomas. Skundas aukštesniajame teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Aukštesnysis teismas per 4 dienas nuo šioje dalyje nurodyto skundo gavimo dienos priima sprendimą atmesti skundą arba palikti galioti apylinkės teismo sprendimą, arba panaikinti apylinkės teismo nutartį, kuria atsisakyta pratęsti apsaugos nuo smurto orderį, paskirti apsaugos nuo smurto orderį iki 12 kalendorinių dienų ir apie priimtą nutartį nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoja šio įstatymo
kopija). Aukštesniojo teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Jeigu skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje priimamas šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytas sprendimas, gautas skundas kartu su visa turima informacija apie įvykį tą pačią dieną elektroninėmis ryšio priemonėmis perduodamas apylinkės teismui. 7. Jeigu policijos įstaigos padalinyje per 15 dienų nuo šio straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte numatyto sprendimo priėmimo dienos yra gaunamas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens ar smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens skundas dėl priimto sprendimo, numatyto šio straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte, gautas skundas ne vėliau kaip kitą dieną elektroninėmis ryšio priemonėmis perduodamas apylinkės teismui, pateikiant visą turimą informaciją apie įvykį. 8. Apylinkės teisme vadovaujantis šio straipsnio 6 ir 7 dalimis gautas skundas turi būti išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos ir apie priimtą nutartį elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu turi būti informuotas skundą pateikęs asmuo, kiti suinteresuoti subjektai (pateikiama nutarties kopija). 9. Apylinkės teisme, nagrinėjant vadovaujantis šio straipsnio 6 ir 7 dalis gautus skundus, gali būti rengiamas posėdis, į kurį kviečiamas policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, asmuo, pateikęs skundą ir (ar) jo advokatas (atstovas). Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie apylinkės teismo posėdžio datą, vietą ir laiką, neatvykimas nekliudo nagrinėti skundo. Apylinkės teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos teisme ir apie priimtą nutartį elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu turi būti informuotas skundą pateikęs asmuo, kiti suinteresuoti subjektai (pateikiama nutarties kopija). 10.
10. Asmuo, nesutinkantis su apylinkės teismo sprendimu, jo advokatas (atstovas) ar policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas turi teisę apskųsti apylinkės teismo sprendimą (toliau – sprendimas) apygardos teismui. Šie skundai paduodami per skundžiamą sprendimą priėmusį apylinkės teismą per 7 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Apygardos teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo reikiamos medžiagos gavimo iš skundžiamą sprendimą priėmusio apylinkės teismo. Apygardos teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. 11. Šiame straipsnyje nurodyti skundai, pateikti apylinkės ar apygardos teismui, tiek, kiek nenustatyta šiame įstatyme, nagrinėjami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. 12. Skundo padavimas apygardos teismui nesustabdo apylinkės teismo sprendimo vykdymo. 13. Apylinkės ar apygardos teismui priimant sprendimą dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo, turi būti išspręstas ir klausimas dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens patirtų išlaidų, susijusių su apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų vykdymu, atlyginimo.“
11
1 6,7,8 Pasiūlymas: Papildyti 10 straipsnio 1 dalį naujais 6, 7, 8 punktais ir juos išdėstyti taip: „6) būti išklausyti tiesiogiai ar per atstovą;
tiriančių teisėsaugos institucijų patalpose;
8) šio įstatymo
apsaugos nuo smurto orderio.“
12 Žmogaus teisių komitetas 2021-12-0712 Pasiūlymas: Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Teisėsaugos pareigūnų funkcijos organizuojant smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą patyrusių asmenų apsaugą 1.
Gavę skundą, pareiškimą ar pranešimą apie dėl smurtąo artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka užfiksuoja smurto artimoje aplinkoje įvykį ir, nustatę padarytos nusikalstamos veikos požymių, pradeda ikiteisminį tyrimą, imasi priemonių, kad jis kuo greičiau būtų atliktas, taip pat užtikrinta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens apsaugą. Policijos pareigūnai informuoja Ssmurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantisį asmuoenį ar smurtą patyręsusį asmuoenį neprivalo apie jo teisę neteikti teikti skundo, pareiškimo ar pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje ir naudotis šiame įstatyme nustatyta apsauga ir pagalba, nepriklausomai nuo to ar jis pateikė tokį skundą, pareiškimą ar pranešimą, ar ne. 2. Jei Kai smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo kreipiasi į prokurorą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, skundas, pareiškimas ar pranešimas dėl galimai įvykdytos padarytos nusikalstamos veikos nagrinėjamas Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka. 3. Policijos pareigūnai ir prokuroras organizuoja informacijos apie pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenins teikimą perdavimą specializuotos kompleksinės pagalbos centrui šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. 4.
vaikas, Gavę pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje ir nustatę vaiko buvimo nesaugioje aplinkoje faktą, policijos pareigūnai imasi veiksmų vaiko saugumui užtikrinti ir nedelsdami apie tai elektroninių ryšių priemonėmis praneša Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotiems teritoriniams skyriams (nurodo vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos). 5. Jei, vykdant apsaugos nuo smurto orderįio įpareigojimus, be priežiūros liktų asmuo, kuriam reikalingos socialinės ar sveikatos priežiūros paslaugos, policijos pareigūnai nedelsdami elektroninių ryšių ar kitomis priemonėmis informuoja šio asmens giminaitį ar kitą artimą asmenį, galintį pasirūpinti be priežiūros galinčiu likti asmeniu, o jei joų nėra, – socialinių paslaugų įstaigą ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gali suteikti pagalbą bet kuriuo paros metu (nurodo asmens vardą, pavardę, gimimo datą ir buvimo vietos adresą, jeigu tuo metu žinoma). 6. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam skyręs kardomąją priemonę arba inicijavęs jos skyrimą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą dieną po kardomosios priemonės skyrimo, elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu apie priimtus sprendimus informuoja smurtą patyrusį asmenį ir (ar) vaiko atstovą pagal įstatymą (jei kai smurtą artimoje aplinkoje patiria vaikas) bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos teritorinį skyrių apie šios kardomosios priemonės skyrimą, pakeitimą ar panaikinimą (nurodo priemonės pavadinimą, jos skyrimo datą ir galiojimo taikymo laikotarpį).“
13 Žmogaus teisių komitetas 2021-12-0713 Pasiūlymas: Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Duomenų perdavimas specializuotos kompleksinės pagalbos centrui 1.
Reaguodami į pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos kompleksinės pagalbos centras, kuris, jam sutikus, suteiks specializuotą kompleksinę pagalbą, pateikia jam šiam asmeniui emocinės pagalbos tarnybos telefono ryšio numerį, specializuotos kompleksinės pagalbos centro kontaktinę informaciją (telefono ryšio numerį ir elektroninio pašto adresą), rašytinę informaciją apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims pobūdį ir informaciją, nurodytą Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnyje. 2. Policijos pareigūnas ar prokuroras, jei kai į jį kreipiasi smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo, privalo nedelsdami apie gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje elektroninių ryšių priemonėmis informuoti specializuotos kompleksinės pagalbos centrą. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrui policijos pareigūnas ar prokuroras privalo pateikti būtiniausius smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens duomenis: pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) (jei tuo metu žinomas), smurto artimoje aplinkoje įvykio datą ir įvykio vietos adresą, informaciją, ar buvo skirtas apsaugos nuo smurto orderis (nurodyti apsaugos nuo smurto orderio skyrimo datą ir laiką, jo taikymo pabaigą, taikomus įpareigojimus bei atlikto smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo rezultatus), smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens vardą ir pavardę, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą ir trumpą įvykio aprašymą.
Pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje specializuotos kompleksinės pagalbos centrui policijos pareigūnas ar prokuroras perduoda, nesvarbu, ar pradedamas, ar nepradedamas ikiteisminis tyrimas. 3. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, į kurią kreipėsi smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo, laikydamasi konfidencialumo principo, privalo nedelsdama teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atlikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens sveikatos patikrinimą, suteikti reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, medicininiuose dokumentuose aprašyti patikrinimo metu nustatytus patirtus fizinius sužalojimus ir (ar) psichologinius išgyvenimus.
Asmens sveikatos priežiūros įstaiga informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos pagalbos centras, kuris ir, jam sutikus, suteiks jam pagalbą, pateikia jam specializuotos kompleksinės pagalbos centro ir emocinės pagalbos tarnybos telefono ryšio numerius, bei elektroninio pašto adresus ir rašytinę informaciją apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims pobūdį bei informaciją, nurodytą Reglamento (ES) 2016/679
kompleksinės pagalbos centrui privalo pateikti būtiniausius smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens kontaktinius duomenis, kad jis galėtų susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ar smurtą patyrusiu asmeniu (nurodyti vardą, pavardę, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą). Apie galimai smurtą patyrusį asmenį informuojama policija. 4.
įstaigos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgalioti teritoriniai skyriai, švietimo įstaigos, sužinojusiosę apie smurtą artimoje aplinkoje, privalo informuoti specializuotos kompleksinės pagalbos centrą apie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį ir pateikti būtiniausius kontaktinius jo duomenis privalo apie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį informuoti specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, o apie smurtą patyrusį asmenį – specializuotos kompleksinės pagalbos centrą ir policiją ir pateikti būtiniausius kontaktinius jo duomenis (nurodyti vardą, pavardę, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą). Smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo informuojamas, kad su juo susisieks specializuotos pagalbos centras, ir, jam sutikus, suteiks jam pagalbą, jam šiam asmeniui pateikiami specializuotos kompleksinės pagalbos centro ir emocinės pagalbos tarnybos telefono ryšio numeriai, bei elektroninio pašto adresai ir rašytinė informacija apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims pobūdį bei informacija, nurodyta Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnyje. Jeigu smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo yra nepilnametis, specializuotam kompleksinės pagalbos centrui perduodami nepilnamečio atstovo pagal įstatymą ir nepilnamečio asmens duomenys (nepilnamečio atstovo pagal įstatymą vardas, pavardė, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas, nepilnamečio vardas, pavardė). 5.
pareigūnas arba prokuroras Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nedelsdamas informuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius apie gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, jeigu smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo yra vaikas (vaikas, prieš kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje arba kuris yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku, gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta) arba smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo yra nepilnametis (nurodo vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, smurto artimoje aplinkoje įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos).“
14
2 Pasiūlymas: Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras, gavęs šio įstatymo 13
straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais nurodytus būtiniausius smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens duomenis, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą dieną, susisiekia su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ar smurtą patyrusiu asmeniu ir jam pasiūlo specializuotą kompleksinę pagalbą. Jei specializuotos kompleksinės pagalbos centrui trūksta duomenų susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ar smurtą patyrusiu asmeniu, jis turi teisę kreiptis į subjektą, informaciją pateikusį subjektą informaciją specializuotam kompleksinės pagalbos centrui, dėl duomenų (smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens vardo ir pavardės, telefono ryšio numerio ar kitų žinomų kontaktinių duomenų) patikslinimo ar pateikimo.“
15
3 Pasiūlymas: Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai specializuotą kompleksinę pagalbą organizuoja ir ją teikia pilnamečiams smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiamtiems asmeniuiims ar pilnamečiams smurtą patyrusiamems asmeniuiims organizuoja ir teikia taip, kad būtų užtikrintas specializuotos kompleksinės pagalbos prieinamumas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, atsižvelgdami į smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančioų asmensų ar smurtą patyrusioų asmensų individualius ir specialiuosius poreikius.
Kompleksinė pagalba smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems ar smurtą patyrusiems vaikams teikiama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.“
16
41 Pasiūlymas: Pakeisti 14 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) įvertina smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens individualius ir specialiuosius poreikius, įskaitant atsiradusius dėl smurto artimoje aplinkoje atsiradusius poreikius, kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ar smurtą patyrusiu asmeniu sudaro pagalbos priemonių planą ir organizuoja specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą;“
171442 Pasiūlymas: Pakeisti 14 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) atlieka pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą teikia ekspertinį vertinimą dėl smurto artimoje aplinkoje pavojaus ir smurto artimoje aplinkoje atvejų;“
18
45 Pasiūlymas: Pakeisti 14 straipsnio 4 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) teikia informaciją apie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančioų asmensų ar smurtą patyrusioų asmensų teises ir institucijas, kurios jas gali užtikrinti, o jeikai smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas arba vaikas, tapęso smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, jei apie šį atvejį nebuvo informuota policija – apie Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius, nurodydamas šių juridinioų asmensų pavadinimą, veiklos vykdymo adresą, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą;“
19
49 Pasiūlymas: Išbraukti 14 straipsnio 4 dalies 9 punktą: „9) organizuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą patyrusiam asmeniui, kuriam reikia saugios vietos, laikiną apgyvendinimą (laikino apgyvendinimo paslauga, jei būtina, suteikiama nedelsiant bet kuriuo paros metu);“
20 Žmogaus teisių komitetas 2021-12-0716 Pasiūlymas: Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis.
Kompleksinė pagalba smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems ar smurtą patyrusiems vaikams teikiama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.“
16
41 Pasiūlymas: Pakeisti 14 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) įvertina smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens individualius ir specialiuosius poreikius, įskaitant atsiradusius dėl smurto artimoje aplinkoje atsiradusius poreikius, kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ar smurtą patyrusiu asmeniu sudaro pagalbos priemonių planą ir organizuoja specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą;“
171442 Pasiūlymas: Pakeisti 14 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) atlieka pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą teikia ekspertinį vertinimą dėl smurto artimoje aplinkoje pavojaus ir smurto artimoje aplinkoje atvejų;“
18
45 Pasiūlymas: Pakeisti 14 straipsnio 4 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) teikia informaciją apie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančioų asmensų ar smurtą patyrusioų asmensų teises ir institucijas, kurios jas gali užtikrinti, o jeikai smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas arba vaikas, tapęso smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, jei apie šį atvejį nebuvo informuota policija – apie Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius, nurodydamas šių juridinioų asmensų pavadinimą, veiklos vykdymo adresą, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą;“
19
49 Pasiūlymas: Išbraukti 14 straipsnio 4 dalies 9 punktą: „9) organizuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą patyrusiam asmeniui, kuriam reikia saugios vietos, laikiną apgyvendinimą (laikino apgyvendinimo paslauga, jei būtina, suteikiama nedelsiant bet kuriuo paros metu);“
20 Žmogaus teisių komitetas 2021-12-0716 Pasiūlymas: Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimas, sustabdymas, atnaujinimas ar panaikinimas 1.
Teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą gali būti suteikiama viešąsias paslaugas teikiančiam juridiniam asmeniui, Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje įsisteigusiam viešajam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kuris pageidauja siekia teikti specializuotą kompleksinę pagalbą (toliau – pageidaujanti siekianti teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaiga) ir atitinka šiuos reikalavimus:
1) užtikrina specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą neįgaliesiems tinkamu būdu, nepriklausomai nuo negalios pobūdžio;
2) specializuotos kompleksinės pagalbos centro jo patalpose yra įrengta uždara patalpa, kurioje besikreipiantiys asmuoenys gali gauti specializuotą kompleksinę pagalbą konfidencialiai;
3) užtikrina galimybes teikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenimis ar smurtą patyrusiems asmenimis nuotolines konsultacijas (telefonu, elektroniniu paštu ir (ar) kitomis elektroninių ryšių priemonėmis), šiam tikslui turi mobiliojo ryšio priemones, kompiuterinę ir programinę įrangą bei šiomis priemonėmis ir įranga mokantį dirbti personalą;
4) turi ne mažesnę negu 2 metų veiklos, teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims arba veiklos žmogaus teisių srityje, įskaitant smurto lyties pagrindu prevenciją, patirtį;
įstaigos jo darbuotojai, kurie dirbs tiesiogiai su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis, turi aukštąjį socialinių mokslų ar teisės studijų krypties išsilavinimą arba ne mažesnę nei 12 metų darbo, teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenimis ar smurtą artimoje aplinkoje ar smurtą lyties pagrindu patyrusiems asmenims, patirtį bei darbo žmogaus teisių ir (ar) lygių galimybių srityje patirties;
nurodytos funkcijos, šiam tikslui turi patvirtintus teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos aprašymus, kuriuose nurodyti kiekvienai pagalbai teikti turimi žmogiškieji ir materialieji ištekliai.
Teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą gali būti suteikiama viešąsias paslaugas teikiančiam juridiniam asmeniui, Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje įsisteigusiam viešajam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kuris pageidauja siekia teikti specializuotą kompleksinę pagalbą (toliau – pageidaujanti siekianti teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaiga) ir atitinka šiuos reikalavimus:
1) užtikrina specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą neįgaliesiems tinkamu būdu, nepriklausomai nuo negalios pobūdžio;
2) specializuotos kompleksinės pagalbos centro jo patalpose yra įrengta uždara patalpa, kurioje besikreipiantiys asmuoenys gali gauti specializuotą kompleksinę pagalbą konfidencialiai;
3) užtikrina galimybes teikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenimis ar smurtą patyrusiems asmenimis nuotolines konsultacijas (telefonu, elektroniniu paštu ir (ar) kitomis elektroninių ryšių priemonėmis), šiam tikslui turi mobiliojo ryšio priemones, kompiuterinę ir programinę įrangą bei šiomis priemonėmis ir įranga mokantį dirbti personalą;
4) turi ne mažesnę negu 2 metų veiklos, teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims arba veiklos žmogaus teisių srityje, įskaitant smurto lyties pagrindu prevenciją, patirtį;
įstaigos jo darbuotojai, kurie dirbs tiesiogiai su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis, turi aukštąjį socialinių mokslų ar teisės studijų krypties išsilavinimą arba ne mažesnę nei 12 metų darbo, teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenimis ar smurtą artimoje aplinkoje ar smurtą lyties pagrindu patyrusiems asmenims, patirtį bei darbo žmogaus teisių ir (ar) lygių galimybių srityje patirties;
nurodytos funkcijos, šiam tikslui turi patvirtintus teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos aprašymus, kuriuose nurodyti kiekvienai pagalbai teikti turimi žmogiškieji ir materialieji ištekliai. 2.
Siekianti teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaiga socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotai įstaigai pateikia socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytos formos rašytinį prašymą suteikti teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą. Kartu su šiuo prašymu turi būti pateikti atitiktį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems reikalavimams pagrindžiantys dokumentai ar patvirtintos jų kopijos. 3. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po prašymo suteikti teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą gavimo dienos įvertina, ar pageidaujanti siekianti teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaiga atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, ir socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo priima sprendimą dėl teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimo (elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu sprendimo kopija pateikiama prašymą pateikusiam juridiniam asmeniui. Priėmus sprendimą nesuteikti teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą, pateikiamas motyvuotas atsisakymas suteikti teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą (elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu sprendimo kopija pateikiama prašymą pateikusiam juridiniam asmeniui). Sprendimo dėl teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimo nepriėmimas ar motyvuoto atsisakymo suteikti teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą nepateikimas nėra laikomas teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimu. 4. Sprendimas dėl teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimo galioja neterminuotai, jeigu teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą nebuvo panaikinta. 5.
teikti specializuotą kompleksinę pagalbą galiojimas gali būti laikinai sustabdytas ne ilgiau kaip 6 mėnesiams, gavus specializuotos kompleksinės pagalbos centro rašytinį prašymą arba socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotai įstaigai nustačius specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo pažeidimą (-uspažeidimų) ar neatitiktį šio straipsnio
įspėjus specializuotos kompleksinės pagalbos centrą apie ketinimą šioje dalyje nustatyta tvarka sustabdyti teisėsę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą galiojimą ir suteikus protingą terminą (ne trumpesnį kaip 7 dienos ir ne ilgesnį kaip 30 dienų) trūkumams ištaisyti, kuris negali būti trumpesnis kaip 7 dienos ir ilgesnis kaip 30 dienų. 6. Teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą panaikinama šiais atvejais:
1) gavus specializuotos kompleksinės pagalbos centro rašytinį prašymą panaikinti teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą;
2) pasibaigus specializuotos kompleksinės pagalbos centro, kaip juridinio asmens, veiklai;
ministro įgaliotos įstaigos nustatytą terminą nepašalinus specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo pažeidimo (pažeidimų) ar neatitikties šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams. 7. Pašalinus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo pažeidimus ar neatitiktį nustatytiems reikalavimams, teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą atnaujinama ne vėliau kaip per 7 dienas nuo specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo šių pažeidimų ar neatitikties nustatytiems reikalavimams pašalinimo. 8.
dėl teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimo, sustabdymo, atnaujinimo ar panaikinimo priima socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo ir apie priimtą sprendimą raštu informuoja (jei priimamas sprendimas nesuteikti teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą, nurodomos tokio sprendimo priežastys) pageidaujančią siekiančią teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaigą (pateikiama sprendimo kopija). Sprendimus dėl teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimo, sustabdymo, atnaujinimo ar panaikinimo priima socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo ir apie priimtą sprendimą raštu informuoja siekiančią teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaigą. 9. Apie priimtą sprendimą sustabdyti, panaikinti ar atnaujinti teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą galiojimą, socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga elektroninio ryšio priemonėmis arba raštu informuoja kitus teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą turinčius specializuotus kompleksinės pagalbos centrus ir Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Apie priimtą sprendimą sustabdyti, panaikinti ar atnaujinti teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą galiojimą juridiniam asmeniui skelbiama socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos įstaigos interneto svetainėje, nurodant sprendimo datą, juridinio asmens, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas, pavadinimą, kodą bei sprendimo sustabdyti, panaikinti ar atnaujinti teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą galiojimo laiką.
Apie priimtą sprendimą sustabdyti, panaikinti ar atnaujinti teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga elektroninio ryšio priemonėmis arba raštu informuoja kitus teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą turinčius specializuotus kompleksinės pagalbos centrus ir Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Apie priimtą sprendimą sustabdyti, panaikinti ar atnaujinti teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą skelbiama socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos įstaigos interneto svetainėje. 10. Jeigu specializuotos kompleksinės pagalbos centrui buvo perduoti smurto artimoje aplinkoje riziką patiriančio asmens duomenys šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju ir buvo priimtas sprendimas sustabdyti ar panaikinti teisėsę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą galiojimą, specializuotos kompleksinės pagalbos centras privalo baigti atlikti ekspertinį amurto artimoje aplinkoje atvejo vertinimą pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimus ir šioų vertinimoų rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoti pateikti policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis. 11.
kompleksinės pagalbos centras, dėl kurio buvo priimtas sprendimas sustabdyti ar panaikinti teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą galiojimą, turimus smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų, kuriems teikiama specializuota kompleksinė pagalba, duomenis perduoda kitam artimiausiam specializuotos kompleksinės pagalbos centrui, vadovaudamasis šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytomis taisyklėmis, apie tai kartu elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuodamas ir socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotą įstaigą (nurodomas specializuotos kompleksinės pagalbos centro, kuriam perduoti duomenys, pavadinimas ir juridinio asmens kodas).
Specializuotos kompleksinės pagalbos centras, gavęs duomenis iš kito specializuotos kompleksinės pagalbos centro, dėl kurio buvo priimtas sprendimas sustabdyti ar panaikinti teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą galiojimą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas, informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį apie galimybę toliau gauti specializuotą kompleksinę pagalbą kitame specializuotos kompleksinės pagalbos centre (pateikiami specializuotos kompleksinės pagalbos centro telefono ryšio numeriai bei elektroninio pašto adresai ir rašytinė informacija apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims pobūdį).Specializuotos kompleksinės pagalbos centras, dėl kurio buvo priimtas sprendimas sustabdyti ar panaikinti teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą, turimus smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų, kuriems jis teikė specializuotą kompleksinę pagalbą, duomenis, vadovaudamasis šio įstatymo
specializuotos kompleksinės pagalbos centrui ir apie tai elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoja socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotą įstaigą.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centras, gavęs duomenis iš kito specializuotos kompleksinės pagalbos centro, dėl kurio buvo priimtas sprendimas sustabdyti ar panaikinti teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą galiojimą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas, informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį apie galimybę toliau gauti specializuotą kompleksinę pagalbą kitame specializuotos kompleksinės pagalbos centre (pateikiami specializuotos kompleksinės pagalbos centro telefono ryšio numeriai bei elektroninio pašto adresai ir rašytinė informacija apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims pobūdį).Specializuotos kompleksinės pagalbos centras, dėl kurio buvo priimtas sprendimas sustabdyti ar panaikinti teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą, turimus smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų, kuriems jis teikė specializuotą kompleksinę pagalbą, duomenis, vadovaudamasis šio įstatymo
specializuotos kompleksinės pagalbos centrui ir apie tai elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoja socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotą įstaigą. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras, gavęs duomenis iš specializuotos kompleksinės pagalbos centro, dėl kurio buvo priimtas sprendimas sustabdyti ar panaikinti teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą, nedelsdamas, ne vėliau kaip per 7 dienas nuo šių duomenų gavimo, informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį apie galimybę toliau gauti specializuotą kompleksinę pagalbą kitame specializuotos kompleksinės pagalbos centre (pateikiama šio specializuotos kompleksinės pagalbos centro telefono ryšio numeriai, elektroninio pašto adresai ir rašytinė informacija apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims pobūdį).
nurodyti socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo ir (arba) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
20 Žmogaus teisių komitetas 2021-12-0717 Pasiūlymas: Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Atsakomybė už smurtą artimoje aplinkoje
artimoje aplinkoje užtraukia Baudžiamajame kodekse numatytą baudžiamąją atsakomybę. Smurtas artimoje aplinkoje užtraukia Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytą atsakomybę. 2.Asmuo, kurio atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, padaręs žalą žmogaus sveikatai, turtui, aplinkai, taip pat neturtinę žalą, privalo ją atlyginti smurtą patyrusiam asmeniui Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Asmenys, padarę žalą žmogaus sveikatai, turtui, aplinkai, taip pat padarę neturtinę žalą, privalo ją atlyginti smurtą patyrusiems asmenims Civilinio kodekso nustatyta tvarka.“
21 Žmogaus teisių komitetas 2021-12-0718 Pasiūlymas: Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. Atsakomybė už melagingąus pranešimąus ir šio Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pažeidimąus Asmuoenys, melagingai pranešęs apie smurtą artimoje aplinkoje, piktnaudžiavę smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų teisėmis, piktnaudžiavęs smurtą patyrusioų asmensų teisėmis, nesilaikęs apsaugos nuo smurto orderiuo nustatytų įsipareigojimų, atsako Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka.“
22
6 Pagr.įst. Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu 2022 m. spalio 1 d. nėra juridinių asmenų, galinčių turinčių teisę nuo 2023 m. sausio 1 d. teikti akredituotą specializuotą kompleksinę pagalbą, užtikrinant siekdama užtikrinti jos prieinamumą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi teisę skelbti nevyriausybinių organizacijų finansavimo konkursus tiksliniams specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems ar smurtą patyrusiems asmenims projektams įgyvendinti, tačiau ne ilgiau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d. įgyvendinti.“
rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Tomas Vytautas Raskevičius. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas.
Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius Komiteto biuro patarėja Eglė Lukšienė [1] Inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai. [2] Lietuvos statistikos departamentas. Prieiga internete: https://osp.stat.gov.lt/ (Visi rodikliai > Rodiklių duomenų bazė > Pagal temą > Gyventojai ir socialinė statistika > Pritaikyti > Nusikalstamumas ir baudžiamoji teisena > Smurtas artimoje aplinkoje). Žiūrėta 2021 m. lapkričio 28 d. [3] Smurto artimoje aplinkoje prevencija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Prieiga internete: https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/seima-ir-vaikai/seimos-politika/smurto-artimoje-aplinkoje-prevencija/. Žiūrėta 2021 m. lapkričio 28 d. [4] „Lucas Hernandez: Bayern Munich star avoids jail in Spain”, DW.com, 2021 m. spalio 27 d. Prieiga internete: https://www.dw.com/en/lucas-hernandez-bayern-munich-star-avoids-jail-in-spain/a-59636474. Žiūrėta 2021 m. lapkričio 28 d. [5] Inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2007 m. spalio 22 d. nutarimai. [6] Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2019 m. balandžio 15 d. potvarkis Nr. 78 „Dėl darbo grupės sudarymo“. [7] Jungtinių Tautų 2021 m. lapkričio 18 d. įrašas socialiniame tinkle „Twitter“. Prieiga internete: https://twitter.com/UN/status/1461394271324426250. Žiūrėta 2021 m. lapkričio 28 d. [8] „Benediktui Vanagui sulaukus kaltinimų dėl smurto – lenktynininko reakcija: kategoriškai neigia“, LRT.lt, 2021 m. birželio 29 d. Prieiga internete: https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1441383/benediktui-vanagui-sulaukus-kaltinimu-del-smurto-lenktynininko-reakcija-kategoriskai-neigia. Žiūrėta 2021 m. lapkričio 28 d. [9] „Benediktui Vanagui panaikinti įtarimai dėl smurto prieš draugę“, LRT.lt, 2021 m. lapkričio 4 d.
Prieiga internete: https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1534495/benediktui-vanagui-panaikinti-itarimai-del-smurto-pries-drauge. Žiūrėta 2021 m. lapkričio 28 d. [10] Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. liepos 2 d. įsakymas Nr. 5-V-611 „Dėl Policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, teismo sprendimo dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo vykdymo ir šio sprendimo vykdymo kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“. [11] file:///C:/Users/HP2/Downloads/2016.5483_mh0116748ltn_pdfweb_20170220163136%20(3).pdf [12] https://www.specializuotospagalboscentras.lt/tyrimai [13] http://www.ku.lt/wp-content/uploads/2013/04/2005_nr_01_110-121.pdf [14] V. Mikelėnas. Vilnius: Justitia,1 999