Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos PELNO mokesčio įstatymo NR. iX-675 2, 4, 38³ IR 58 STRAIPSNIŲ Pakeitimo įstatymas
1Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Lietuvos apmokestinamasis vienetas (toliau – Lietuvos vienetas) – juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, neturintis juridinio asmens statuso, taip pat Lietuvos hibridinis subjektas. Kai kolektyvinio investavimo subjekto valdymas perduotas valdymo įmonei, šio Įstatymo nustatytą kolektyvinio investavimo subjekto uždirbto pelno ir (arba) gautų, išmokamų pajamų apmokestinimo tvarką taiko valdymo įmonė. Šio Įstatymo nustatytą Lietuvos hibridinio subjekto gautų pajamų apmokestinimo tvarką taiko jo dalyviai.“
2Papildyti 2 straipsnį 16² dalimi:
„16². Lietuvos hibridinis subjektas – subjektas (išskyrus kolektyvinio investavimo subjektą) arba darinys, kuriame daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį ar išimtinių teisių jas įsigyti tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba vienas užsienio valstybės rezidentas mokesčių tikslais, kuris pagal užsienio valstybės teisės aktus laikomas atskiru vienetu, tačiau jo pajamos ir sąnaudos pagal šį Įstatymą laikomos kito (-ų) asmens (-ų) pajamomis ir sąnaudomis, arba keli asocijuoti asmenys, iš kurių bent vienas yra užsienio valstybės rezidentas mokesčių tikslais, kuris pagal užsienio valstybės teisės aktus laikomas atskiru vienetu, tačiau jo pajamos ir sąnaudos pagal šį Įstatymą laikomos kito (-ų) asmens (-ų) pajamomis ir sąnaudomis.“
Papildyti 4 straipsnį 8 dalimi: „8.
Lietuvos hibridinio subjekto mokesčio bazei priskiriama pajamų dalis, kuri nėra kitaip apmokestinama pelno mokesčiu ar jam tapačiu mokesčiu pagal šio Įstatymo arba bet kurios kitos valstybės, kurios rezidentas mokesčių tikslais yra Lietuvos hibridinio subjekto dalyvis, teisės aktus.“
Pakeisti 38³ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„38³ straipsnis. Papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio apskaičiavimas, deklaravimas ir sumokėjimas
1Pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymą veikiantys bankai, tarp jų užsienio komercinių bankų filialai, pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą veikiančios kredito unijos ir pagal Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymą veikiančios centrinės kredito unijos papildomą kredito įstaigų pelno mokestį apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka šiame straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Kredito įstaigų apmokestinamasis pelnas, apskaičiuotas iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus (išskyrus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudų padidintų atskaitymų sumą, apmokestinamųjų pajamų sumažinimo dėl filmo arba jo dalies gamybai neatlygintinai suteiktų lėšų sumą, atskaitomą suteiktos paramos sumą ir praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolių, atskaitomų iš mokestinio laikotarpio pajamų, sumą), apmokestinamas taikant 5 procentų papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio tarifą. 3. Apskaičiuojant pagal šį straipsnį apmokestinamą kredito įstaigų pelną, į šio Įstatymo IX¹ir X¹ skyrių nuostatas neatsižvelgiama. 4. Šio straipsnio taikymo tikslais į kredito įstaigos pajamas neįtraukiamos pozityviosios pajamos ir gauti dividendai. 5. Papildomu kredito įstaigų pelno mokesčiu neapmokestinama šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuoto pelno dalis, neviršijanti 2 000 000 eurų. 6. Kredito įstaigos moka avansinį papildomą kredito įstaigų pelno mokestį.
Pirmųjų dviejų mokestinio laikotarpio ketvirčių avansinis papildomas kredito įstaigų pelno mokestis sudaro po 1/4 už mokestinį laikotarpį, buvusį prieš praėjusį mokestinį laikotarpį, šiame straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuojamo papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio sumos. Trečiojo ir ketvirtojo mokestinio laikotarpio ketvirčių avansinis papildomas kredito įstaigų pelno mokestis sudaro po 1/4 už praėjusį mokestinį laikotarpį šiame straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuojamo papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio sumos. Pirmųjų dviejų mokestinio laikotarpio ketvirčių avansinio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio deklaracija pateikiama mokesčių administratoriui ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio trečio mėnesio penkioliktą dieną. Trečiojo ir ketvirtojo mokestinio laikotarpio ketvirčių avansinio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio deklaracija pateikiama mokesčių administratoriui ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio devinto mėnesio penkioliktą dieną. Avansinis pelno mokestis turi būti sumokėtas į valstybės biudžetą ne vėliau kaip kiekvieno mokestinio laikotarpio ketvirčio paskutinio mėnesio penkioliktą dieną. 7. Kredito įstaigos atleidžiamos nuo avansinio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio mokėjimo už pirmąjį mokestinį laikotarpį, kaip jis suprantamas pagal šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, o antrąjį mokestinį laikotarpį avansinis papildomas kredito įstaigų pelno mokestis pradedamas mokėti nuo trečiojo ketvirčio. Jeigu mokestinis laikotarpis, buvęs prieš praėjusį mokestinį laikotarpį, buvo trumpesnis negu dvylika mėnesių, apskaičiuojant avansinį papildomą kredito įstaigų pelno mokestį už tą mokestinį laikotarpį šiame straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuojamo papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio suma padalijama iš to mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus ir padauginama iš dvylikos. 8.
8Metinė papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio deklaracija pateikiama mokesčių administratoriui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos. Jeigu metinėje mokestinio laikotarpio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio deklaracijoje apskaičiuota pelno mokesčio suma viršija sumokėtą to mokestinio laikotarpio avansinio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio sumą, apskaičiuotas skirtumas sumokamas į valstybės biudžetą iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos. Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Paskutinio mokestinio laikotarpio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio deklaracija pateikiama ir mokestis sumokamas per 30 dienų nuo veiklos pabaigos. 9. Papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio ir avansinio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio deklaracijų formas, jų pildymo tvarką, kartu su deklaracijomis reikalaujamus pateikti kitus duomenis nustato centrinis mokesčių administratorius. 38³ straipsnis. Papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio apskaičiavimas, deklaravimas ir sumokėjimas
1Pagal Bankų įstatymą veikiantys bankai, tarp jų užsienio komercinių bankų filialai, pagal Kredito unijų įstatymą veikiančios kredito unijos ir pagal Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymą veikiančios centrinės kredito unijos papildomą kredito įstaigų pelno mokestį apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka šiame straipsnyje nustatyta tvarka. 2.
2Kredito įstaigų apmokestinamasis pelnas, apskaičiuotas iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus (išskyrus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudų padidintų atskaitymų sumą, apmokestinamųjų pajamų sumažinimo dėl filmo arba jo dalies gamybai neatlygintinai suteiktų lėšų sumą, atskaitomą suteiktos paramos sumą ir praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolių, atskaitomų iš mokestinio laikotarpio pajamų, sumą), apmokestinamas taikant 5 procentų papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio tarifą. 3. Apskaičiuojant pagal šį straipsnį apmokestinamą kredito įstaigų apmokestinamąjį pelną, į šio Įstatymo IX¹ir X¹ skyrių nuostatas neatsižvelgiama. 4. Šio straipsnio taikymo tikslais į kredito įstaigos pajamas neįtraukiamos pozityviosios pajamos ir gauti dividendai. 5. Papildomu kredito įstaigų pelno mokesčiu neapmokestinama šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuoto pelno dalis, neviršijanti 2 000 000 eurų. 6. Kredito įstaigos moka avansinį papildomą kredito įstaigų pelno mokestį. Pirmųjų dviejų mokestinio laikotarpio ketvirčių avansinis papildomas kredito įstaigų pelno mokestis sudaro po 1/4 už mokestinį laikotarpį, buvusį prieš praėjusį mokestinį laikotarpį, šiame straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuojamo papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio sumos. Trečiojo ir ketvirtojo mokestinio laikotarpio ketvirčių avansinis papildomas kredito įstaigų pelno mokestis sudaro po 1/4 už praėjusį mokestinį laikotarpį šiame straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuojamo papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio sumos. Pirmųjų dviejų mokestinio laikotarpio ketvirčių avansinio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio deklaracija pateikiama mokesčių administratoriui ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio trečio mėnesio penkioliktą dieną.
Trečiojo ir ketvirtojo mokestinio laikotarpio ketvirčių avansinio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio deklaracija pateikiama mokesčių administratoriui ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio devinto mėnesio penkioliktą dieną. Avansinis papildomas kredito įstaigų pelno mokestis turi būti sumokėtas į valstybės biudžetą ne vėliau kaip kiekvieno mokestinio laikotarpio ketvirčio paskutinio mėnesio penkioliktą dieną. 7. Kredito įstaigos atleidžiamos nuo avansinio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio mokėjimo už pirmąjį mokestinį laikotarpį, kaip jis suprantamas pagal šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, o antrąjį mokestinį laikotarpį avansinis papildomas kredito įstaigų pelno mokestis pradedamas mokėti nuo trečiojo ketvirčio. Jeigu mokestinis laikotarpis, buvęs prieš praėjusį mokestinį laikotarpį, buvo trumpesnis negu dvylika mėnesių, apskaičiuojant avansinį papildomą kredito įstaigų pelno mokestį už tą mokestinį laikotarpį šiame straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuojamo papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio suma dalijama iš to mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus ir dauginama iš dvylikos. 8. Metinė papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio deklaracija pateikiama mokesčių administratoriui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos. Jeigu metinėje mokestinio laikotarpio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio deklaracijoje nurodyta pelno mokesčio suma viršija sumokėtą to mokestinio laikotarpio avansinio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio sumą, apskaičiuotas skirtumas sumokamas į valstybės biudžetą iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos. Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Paskutinio mokestinio laikotarpio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio deklaracija pateikiama ir mokestis sumokamas per 30 dienų nuo veiklos pabaigos. 9. Papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio ir avansinio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio deklaracijų formas, jų pildymo tvarką, kartu su deklaracijomis reikalaujamus pateikti kitus duomenis nustato centrinis mokesčių administratorius.“
1Pakeisti 58 straipsnio 16² dalį ir ją išdėstyti taip:
„16². Juridinis asmuo, kuris įgyvendina stambų projektą pagal galiojančią stambaus projekto investicijų sutartį ir kurio vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui Lietuvos Respublikoje įgyvendinti, skaičius mokestiniais metais ne mažesnis kaip 150, o kai investuojama Vilniuje, – ne mažesnis kaip 200 ir kai privačios kapitalo investicijos į stambų projektą Lietuvos Respublikoje pasiekė ne mažesnę kaip 20 milijonų eurų sumą, o kai investuojama Vilniuje, – ne mažesnę kaip 30 milijonų eurų sumą, ir kuris nesinaudoja šio straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose arba 16³ dalyje nustatyta pelno mokesčio lengvata, nemoka pelno mokesčio, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma ir vidutinis darbuotojų skaičius buvo pasiekti. Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentai atitinkamo mokestinio laikotarpio juridinio asmens pajamų sudaro pajamos iš duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos arba pajamos iš apdirbamosios gamybos, ir tik toms juridinio asmens pajamoms, kurios gautos įgyvendinant stambų projektą.
Šioje dalyje nustatyta lengvata pajamoms iš intelektinės nuosavybės turto naudojimo netaikoma, išskyrus atvejus, kai šios pajamos atitinka šio Įstatymo 5 straipsnio 7–10 dalyse ir 30 straipsnio 1 ir 2¹ dalyse nustatytas sąlygas (išskyrus šio Įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje nustatytą taikytiną pelno mokesčio tarifo dydį). Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tik tuo atveju, kai juridinis asmuo turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą juridinio asmens privačių kapitalo investicijų dydį. Jeigu juridinio asmens privačių kapitalo investicijų suma į stambų projektą sumažėja ir nebesiekia 20 milijonų eurų sumos, o kai investuojama Vilniuje, – nebesiekia 30 milijonų eurų sumos, išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudas, ir (arba) vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui įgyvendinti, skaičius mokestiniais metais tampa mažesnis kaip 150, o kai investuojama Vilniuje, – mažesnis kaip 200, lengvata netaikoma tą mokestinį laikotarpį, kurį juridinio asmens privačių kapitalo investicijų suma ir (arba) vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais taip sumažėjo, ir lengvatos taikymas atnaujinamas tą mokestinį laikotarpį, kurį juridinio asmens privačios kapitalo investicijos į stambų projektą vėl pasiekia 20 milijonų eurų sumą, o kai investuojama Vilniuje, – 30 milijonų eurų sumą ir (arba) vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui įgyvendinti, skaičius mokestiniais metais vėl tampa ne mažesnis kaip 150, o kai investuojama Vilniuje, – ne mažesnis kaip 200.
Šioje dalyje nustatyta lengvata juridiniam asmeniui, įgyvendinančiam stambų projektą, taikoma ne ilgiau negu 20 metų nuo stambaus projekto investicijų sutarties įsigaliojimo dienos. Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tiek, kiek ji suderinama su Europos Sąjungos teisės aktais, kuriais reguliuojamas valstybės pagalbos teikimas, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta valstybės pagalbos teikimo ir priežiūros tvarka.“
2Pakeisti 58 straipsnio 16³ dalį ir ją išdėstyti taip:
„16³.
Juridinis asmuo, kuris įgyvendina stambų projektą pagal galiojančią stambaus projekto investicijų sutartį ir kurio vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui įgyvendinti Lietuvos Respublikoje, skaičius mokestiniais metais ne mažesnis kaip 200, o privačios kapitalo investicijos į stambų projektą Lietuvos Respublikoje pasiekė ne mažesnę kaip 100 milijonų eurų sumą, ir kuris nesinaudoja šio straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose arba 16² dalyje nustatyta pelno mokesčio lengvata, nemoka pelno mokesčio pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma ir vidutinis darbuotojų skaičius buvo pasiekti. Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentai atitinkamo mokestinio laikotarpio juridinio asmens pajamų sudaro pajamos iš duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos arba pajamos iš apdirbamosios gamybos, ir tik toms juridinio asmens pajamoms, kurios gautos įgyvendinant stambų projektą. Šioje dalyje nustatyta lengvata pajamoms iš intelektinės nuosavybės turto naudojimo netaikoma, išskyrus atvejus, kai šios pajamos atitinka šio Įstatymo 5 straipsnio 7–10 dalyse ir 30 straipsnio 1 ir 2¹ dalyse nustatytas sąlygas (išskyrus šio Įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje nustatytą taikytiną pelno mokesčio tarifo dydį). Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tik tuo atveju, kai juridinis asmuo turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą juridinio asmens privačių kapitalo investicijų į stambų projektą dydį.
Jeigu juridinio asmens privačių kapitalo investicijų į stambų projektą suma sumažėja ir nebesiekia 100 milijonų eurų, išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudas, ir (arba) vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui įgyvendinti, skaičius mokestiniais metais tampa mažesnis kaip 200, lengvata netaikoma tą mokestinį laikotarpį, kurį juridinio asmens privačių kapitalo investicijų į stambų projektą suma ir (arba) vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais taip sumažėjo, ir lengvatos taikymas atnaujinamas tą mokestinį laikotarpį, kurį juridinio asmens privačios kapitalo investicijos į stambų projektą vėl pasiekia 100 milijonų eurų ir (arba) vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui įgyvendinti, skaičius mokestiniais metais vėl tampa ne mažesnis kaip 200. Šioje dalyje nustatyta lengvata juridiniam asmeniui, įgyvendinančiam stambų projektą, taikoma ne ilgiau negu 20 metų nuo stambaus projekto investicijų sutarties įsigaliojimo dienos. Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tiek, kiek ji suderinama su Europos Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės pagalbos teikimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta valstybės pagalbos teikimo ir priežiūros tvarka ir Europos Komisijos išduoto leidimo teikti valstybės pagalbą sąlygomis.“
1Šio įstatymo 1, 2, 4 straipsniai įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. 3. Šio įstatymo 1, 2, 4 straipsnių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2022 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. 4. Šio įstatymo 3 straipsnio nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2022 metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį. 5.
5Lietuvos Respublikos finansų ministras iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos PELNO mokesčio įstatymo NR. iX-675 2, 4, 38³ IR 58 STRAIPSNIŲ Pakeitimo įstatymas
1Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Lietuvos apmokestinamasis vienetas (toliau – Lietuvos vienetas) – juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, neturintis juridinio asmens statuso, taip pat Lietuvos hibridinis subjektas. Kai kolektyvinio investavimo subjekto valdymas perduotas valdymo įmonei, šio Įstatymo nustatytą kolektyvinio investavimo subjekto uždirbto pelno ir (arba) gautų, išmokamų pajamų apmokestinimo tvarką taiko valdymo įmonė. Šio Įstatymo nustatytą Lietuvos hibridinio subjekto gautų pajamų apmokestinimo tvarką taiko jo dalyviai.“
2Papildyti 2 straipsnį 16² dalimi:
„16². Lietuvos hibridinis subjektas – subjektas, išskyrus kolektyvinio investavimo subjektą, arba darinys, kuriame daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį, ar išimtinių teisių jas įsigyti tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba vienas užsienio valstybės rezidentas mokesčių tikslais, kuris pagal užsienio valstybės teisės aktus laikomas atskiru vienetu, tačiau jo pajamos ir sąnaudos pagal šį Įstatymą laikomos kito (kitų) asmens (asmenų) pajamomis ir sąnaudomis, arba keli asocijuoti asmenys, iš kurių bent vienas yra užsienio valstybės rezidentas mokesčių tikslais, kuris pagal užsienio valstybės teisės aktus laikomas atskiru vienetu, tačiau jo pajamos ir sąnaudos pagal šį Įstatymą laikomos kito (kitų) asmens (asmenų) pajamomis ir sąnaudomis.“
Papildyti 4 straipsnį 8 dalimi: „8.
Lietuvos hibridinio subjekto mokesčio bazei priskiriama pajamų dalis, kuri nėra kitaip apmokestinama pelno mokesčiu ar jam tapačiu mokesčiu pagal šio Įstatymo arba bet kurios kitos valstybės, kurios rezidentas mokesčių tikslais yra Lietuvos hibridinio subjekto dalyvis, teisės aktus.“
Pakeisti 38³ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„38³ straipsnis. Papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio apskaičiavimas, deklaravimas ir sumokėjimas
1Pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymą veikiantys bankai, tarp jų užsienio komercinių bankų filialai, pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą veikiančios kredito unijos ir pagal Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymą veikiančios centrinės kredito unijos papildomą kredito įstaigų pelno mokestį apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka šiame straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Kredito įstaigų apmokestinamasis pelnas, apskaičiuotas iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus (išskyrus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudų padidintų atskaitymų sumą, apmokestinamųjų pajamų sumažinimo dėl filmo arba jo dalies gamybai neatlygintinai suteiktų lėšų sumą, atskaitomą suteiktos paramos sumą ir praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolių, atskaitomų iš mokestinio laikotarpio pajamų, sumą), apmokestinamas taikant 5 procentų papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio tarifą. 3. Apskaičiuojant pagal šį straipsnį apmokestinamą kredito įstaigų pelną, į šio Įstatymo IX¹ir X¹ skyrių nuostatas neatsižvelgiama. 4. Šio straipsnio taikymo tikslais į kredito įstaigos pajamas neįtraukiamos pozityviosios pajamos ir gauti dividendai. 5. Papildomu kredito įstaigų pelno mokesčiu neapmokestinama šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuoto pelno dalis, neviršijanti 2 000 000 eurų. 6. Kredito įstaigos moka avansinį papildomą kredito įstaigų pelno mokestį.
Pirmųjų dviejų mokestinio laikotarpio ketvirčių avansinis papildomas kredito įstaigų pelno mokestis sudaro po 1/4 už mokestinį laikotarpį, buvusį prieš praėjusį mokestinį laikotarpį, šiame straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuojamo papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio sumos. Trečiojo ir ketvirtojo mokestinio laikotarpio ketvirčių avansinis papildomas kredito įstaigų pelno mokestis sudaro po 1/4 už praėjusį mokestinį laikotarpį šiame straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuojamo papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio sumos. Pirmųjų dviejų mokestinio laikotarpio ketvirčių avansinio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio deklaracija pateikiama mokesčių administratoriui ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio trečio mėnesio penkioliktą dieną. Trečiojo ir ketvirtojo mokestinio laikotarpio ketvirčių avansinio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio deklaracija pateikiama mokesčių administratoriui ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio devinto mėnesio penkioliktą dieną. Avansinis pelno mokestis turi būti sumokėtas į valstybės biudžetą ne vėliau kaip kiekvieno mokestinio laikotarpio ketvirčio paskutinio mėnesio penkioliktą dieną. 7. Kredito įstaigos atleidžiamos nuo avansinio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio mokėjimo už pirmąjį mokestinį laikotarpį, kaip jis suprantamas pagal šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, o antrąjį mokestinį laikotarpį avansinis papildomas kredito įstaigų pelno mokestis pradedamas mokėti nuo trečiojo ketvirčio. Jeigu mokestinis laikotarpis, buvęs prieš praėjusį mokestinį laikotarpį, buvo trumpesnis negu dvylika mėnesių, apskaičiuojant avansinį papildomą kredito įstaigų pelno mokestį už tą mokestinį laikotarpį šiame straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuojamo papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio suma padalijama iš to mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus ir padauginama iš dvylikos. 8.
8Metinė papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio deklaracija pateikiama mokesčių administratoriui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos. Jeigu metinėje mokestinio laikotarpio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio deklaracijoje apskaičiuota pelno mokesčio suma viršija sumokėtą to mokestinio laikotarpio avansinio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio sumą, apskaičiuotas skirtumas sumokamas į valstybės biudžetą iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos. Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Paskutinio mokestinio laikotarpio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio deklaracija pateikiama ir mokestis sumokamas per 30 dienų nuo veiklos pabaigos. 9. Papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio ir avansinio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio deklaracijų formas, jų pildymo tvarką, kartu su deklaracijomis reikalaujamus pateikti kitus duomenis nustato centrinis mokesčių administratorius. 38³ straipsnis. Papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio apskaičiavimas, deklaravimas ir sumokėjimas
1Pagal Bankų įstatymą veikiantys bankai, tarp jų užsienio komercinių bankų filialai, pagal Kredito unijų įstatymą veikiančios kredito unijos ir pagal Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymą veikiančios centrinės kredito unijos papildomą kredito įstaigų pelno mokestį apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka šiame straipsnyje nustatyta tvarka. 2.
2Kredito įstaigų apmokestinamasis pelnas, apskaičiuotas iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus (išskyrus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudų padidintų atskaitymų sumą, apmokestinamųjų pajamų sumažinimo dėl filmo arba jo dalies gamybai neatlygintinai suteiktų lėšų sumą, atskaitomą suteiktos paramos sumą ir praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolių, atskaitomų iš mokestinio laikotarpio pajamų, sumą), apmokestinamas taikant 5 procentų papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio tarifą. 3. Apskaičiuojant pagal šį straipsnį apmokestinamą kredito įstaigų apmokestinamąjį pelną, į šio Įstatymo IX¹ir X¹ skyrių nuostatas neatsižvelgiama. 4. Šio straipsnio taikymo tikslais į kredito įstaigos pajamas neįtraukiamos pozityviosios pajamos ir gauti dividendai. 5. Papildomu kredito įstaigų pelno mokesčiu neapmokestinama šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuoto pelno dalis, neviršijanti 2 000 000 eurų. 6. Kredito įstaigos moka avansinį papildomą kredito įstaigų pelno mokestį. Pirmųjų dviejų mokestinio laikotarpio ketvirčių avansinis papildomas kredito įstaigų pelno mokestis sudaro po 1/4 už mokestinį laikotarpį, buvusį prieš praėjusį mokestinį laikotarpį, šiame straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuojamo papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio sumos. Trečiojo ir ketvirtojo mokestinio laikotarpio ketvirčių avansinis papildomas kredito įstaigų pelno mokestis sudaro po 1/4 už praėjusį mokestinį laikotarpį šiame straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuojamo papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio sumos. Pirmųjų dviejų mokestinio laikotarpio ketvirčių avansinio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio deklaracija pateikiama mokesčių administratoriui ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio trečio mėnesio penkioliktą dieną.
Trečiojo ir ketvirtojo mokestinio laikotarpio ketvirčių avansinio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio deklaracija pateikiama mokesčių administratoriui ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio devinto mėnesio penkioliktą dieną. Avansinis papildomas kredito įstaigų pelno mokestis turi būti sumokėtas į valstybės biudžetą ne vėliau kaip kiekvieno mokestinio laikotarpio ketvirčio paskutinio mėnesio penkioliktą dieną. 7. Kredito įstaigos atleidžiamos nuo avansinio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio mokėjimo už pirmąjį mokestinį laikotarpį, kaip jis suprantamas pagal šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, o antrąjį mokestinį laikotarpį avansinis papildomas kredito įstaigų pelno mokestis pradedamas mokėti nuo trečiojo ketvirčio. Jeigu mokestinis laikotarpis, buvęs prieš praėjusį mokestinį laikotarpį, buvo trumpesnis negu dvylika mėnesių, apskaičiuojant avansinį papildomą kredito įstaigų pelno mokestį už tą mokestinį laikotarpį šiame straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuojamo papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio suma dalijama iš to mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus ir dauginama iš dvylikos. 8. Metinė papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio deklaracija pateikiama mokesčių administratoriui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos. Jeigu metinėje mokestinio laikotarpio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio deklaracijoje nurodyta pelno mokesčio suma viršija sumokėtą to mokestinio laikotarpio avansinio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio sumą, apskaičiuotas skirtumas sumokamas į valstybės biudžetą iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos. Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Paskutinio mokestinio laikotarpio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio deklaracija pateikiama ir mokestis sumokamas per 30 dienų nuo veiklos pabaigos. 9. Papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio ir avansinio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio deklaracijų formas, jų pildymo tvarką, kartu su deklaracijomis reikalaujamus pateikti kitus duomenis nustato centrinis mokesčių administratorius.“
1Pakeisti 58 straipsnio 16² dalį ir ją išdėstyti taip:
„16². Juridinis asmuo, kuris įgyvendina stambų projektą pagal galiojančią stambaus projekto investicijų sutartį ir kurio vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui Lietuvos Respublikoje įgyvendinti, skaičius mokestiniais metais ne mažesnis kaip 150, o kai investuojama Vilniuje, – ne mažesnis kaip 200 ir kai privačios kapitalo investicijos į stambų projektą Lietuvos Respublikoje pasiekė ne mažesnę kaip 20 milijonų eurų sumą, o kai investuojama Vilniuje, – ne mažesnę kaip 30 milijonų eurų sumą, ir kuris nesinaudoja šio straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose arba 16³ dalyje nustatyta pelno mokesčio lengvata, nemoka pelno mokesčio, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma ir vidutinis darbuotojų skaičius buvo pasiekti. Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentai atitinkamo mokestinio laikotarpio juridinio asmens pajamų sudaro pajamos iš duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos arba pajamos iš apdirbamosios gamybos, ir tik toms juridinio asmens pajamoms, kurios gautos įgyvendinant stambų projektą.
Šioje dalyje nustatyta lengvata pajamoms iš intelektinės nuosavybės turto naudojimo netaikoma, išskyrus atvejus, kai šios pajamos atitinka šio Įstatymo 5 straipsnio 7–10 dalyse ir 30 straipsnio 1 ir 2¹ dalyse nustatytas sąlygas (išskyrus šio Įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje nustatytą taikytiną pelno mokesčio tarifo dydį. Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tik tuo atveju, kai juridinis asmuo turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą juridinio asmens privačių kapitalo investicijų dydį. Jeigu juridinio asmens privačių kapitalo investicijų suma į stambų projektą sumažėja ir nebesiekia 20 milijonų eurų sumos, o kai investuojama Vilniuje, – nebesiekia 30 milijonų eurų sumos, išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudas, ir (arba) vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui įgyvendinti, skaičius mokestiniais metais tampa mažesnis kaip 150, o kai investuojama Vilniuje, – mažesnis kaip 200, lengvata netaikoma tą mokestinį laikotarpį, kurį juridinio asmens privačių kapitalo investicijų suma ir (arba) vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais taip sumažėjo, ir lengvatos taikymas atnaujinamas tą mokestinį laikotarpį, kurį juridinio asmens privačios kapitalo investicijos į stambų projektą vėl pasiekia 20 milijonų eurų sumą, o kai investuojama Vilniuje, – 30 milijonų eurų sumą ir (arba) vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui įgyvendinti, skaičius mokestiniais metais vėl tampa ne mažesnis kaip 150, o kai investuojama Vilniuje, – ne mažesnis kaip 200.
Šioje dalyje nustatyta lengvata juridiniam asmeniui, įgyvendinančiam stambų projektą, taikoma ne ilgiau negu 20 metų nuo stambaus projekto investicijų sutarties įsigaliojimo dienos. Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tiek, kiek ji suderinama su Europos Sąjungos teisės aktais, kuriais reguliuojamas valstybės pagalbos teikimas, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta valstybės pagalbos teikimo ir priežiūros tvarka.“
2Pakeisti 58 straipsnio 16³ dalį ir ją išdėstyti taip:
„16³.
Juridinis asmuo, kuris įgyvendina stambų projektą pagal galiojančią stambaus projekto investicijų sutartį ir kurio vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui įgyvendinti Lietuvos Respublikoje, skaičius mokestiniais metais ne mažesnis kaip 200, o privačios kapitalo investicijos į stambų projektą Lietuvos Respublikoje pasiekė ne mažesnę kaip 100 milijonų eurų sumą, ir kuris nesinaudoja šio straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose arba 16² dalyje nustatyta pelno mokesčio lengvata, nemoka pelno mokesčio pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma ir vidutinis darbuotojų skaičius buvo pasiekti. Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentai atitinkamo mokestinio laikotarpio juridinio asmens pajamų sudaro pajamos iš duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos arba pajamos iš apdirbamosios gamybos, ir tik toms juridinio asmens pajamoms, kurios gautos įgyvendinant stambų projektą. Šioje dalyje nustatyta lengvata pajamoms iš intelektinės nuosavybės turto naudojimo netaikoma, išskyrus atvejus, kai šios pajamos atitinka šio Įstatymo 5 straipsnio 7–10 dalyse ir 30 straipsnio 1 ir 2¹ dalyse nustatytas sąlygas (išskyrus šio Įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje nustatytą taikytiną pelno mokesčio tarifo dydį). Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tik tuo atveju, kai juridinis asmuo turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą juridinio asmens privačių kapitalo investicijų į stambų projektą dydį.
Jeigu juridinio asmens privačių kapitalo investicijų į stambų projektą suma sumažėja ir nebesiekia 100 milijonų eurų, išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudas, ir (arba) vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui įgyvendinti, skaičius mokestiniais metais tampa mažesnis kaip 200, lengvata netaikoma tą mokestinį laikotarpį, kurį juridinio asmens privačių kapitalo investicijų į stambų projektą suma ir (arba) vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais taip sumažėjo, ir lengvatos taikymas atnaujinamas tą mokestinį laikotarpį, kurį juridinio asmens privačios kapitalo investicijos į stambų projektą vėl pasiekia 100 milijonų eurų ir (arba) vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui įgyvendinti, skaičius mokestiniais metais vėl tampa ne mažesnis kaip 200. Šioje dalyje nustatyta lengvata juridiniam asmeniui, įgyvendinančiam stambų projektą, taikoma ne ilgiau negu 20 metų nuo stambaus projekto investicijų sutarties įsigaliojimo dienos. Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tiek, kiek ji suderinama su Europos Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės pagalbos teikimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta valstybės pagalbos teikimo ir priežiūros tvarka ir Europos Komisijos išduoto leidimo teikti valstybės pagalbą sąlygomis.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2022 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. 3. Lietuvos Respublikos finansų ministras iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1 Lietuvos Respublikos PELNO mokesčio įstatymo NR. iX-675 2, 4, 38³ ir 58 STRAIPSNIŲ Pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 38³ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. KT67-N6/2021 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, susijusių su mokesčių teisinio reguliavimo pakeitimais, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – KT nutarimas), kuriuo Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 12, 14, 30, 31, 55, 56¹ straipsnių, 3 priedėlio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 38³, 40², 56² straipsniais įstatymo (toliau – Įstatymas), priimto 2019 m. gruodžio 17 d., be kita ko, nustačiusio papildomą kredito įstaigų pelno apmokestinimą, įsigaliojimo tvarka pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl nuo KT nutarimo įsigaliojimo 2022 m. liepos 1 d. papildomas kredito įstaigų pelno apmokestinimas nebebūtų taikomas. KT nutarimo 73.1 papunktyje pažymima, kad įstatymų leidėjas, norėdamas iš naujo priimti šioje byloje prieštaraujančiomis Konstitucijai pagal įsigaliojimo tvarką pripažintas nuostatas, turi paisyti jų įsigaliojimo termino, per kurį mokesčių mokėtojams būtų užtikrinta reali galimybė prisitaikyti prie naujos teisinės situacijos ir prie pakitusio teisinio reguliavimo priderinti savo turtinius interesus bei ekonominės veiklos perspektyvas. Įstatymo projektu siekiama, kad KT nutarimas neturėtų įtakos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatų dėl papildomo kredito įstaigų pelno apmokestinimo, kurios tuo pačiu KT nutarimu buvo pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai, taikymo tęstinumui iki Įstatymu nustatytos papildomo kredito įstaigų pelno apmokestinimo taikymo pabaigos.
Įstatymo projektas taip pat parengtas perkeliant ir įgyvendinant likusias[¹] 2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyvos (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gegužės 29 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/952, nuostatas dėl mokestinės tvarkos neatitikimų (angl. Hybrid Mismatches). Įgyvendinant šias nuostatas taip pat atsižvelgta į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) ir G20 valstybių vadovų patvirtinto projekto dėl Mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (angl. Base Erosion and Profit Shifting, toliau – BEPS) 2 veiksmo ataskaitoje „Naudojimosi mokestinės tvarkos neatitikimais poveikio neutralizavimas“ (angl. „Neutralising the Effects of Hybrid Mismatch Arrangements“) pateiktas rekomendacijas mokestinės tvarkos neatitikimų srityje. Įstatymo projektu siekiama panaikinti skirtingų valstybių taikomų pelno apmokestinimo taisyklių skirtumų poveikį pelno mokesčio bazei, nustatant mokestinės tvarkos neatitikimus sukeliančių hibridinių subjektų apmokestinimo taisykles. Įstatymo projektas taip pat parengtas atsižvelgiant į BEPS 5 veiksmo „Efektyvesnė kova su žalinga mokesčių praktika – atsižvelgiant į skaidrumą ir turinį“ (angl. „Countering Harmful Tax Practices More Effectively, Taking into Account Transparency and Substance“) minimalų standartą žalingos mokesčių praktikos srityje, kurį Lietuva, kaip EBPO narė, yra įsipareigojusi įgyvendinti.
Pagal šį standartą lengvatinis pelno mokesčio režimas atitinkamoms pajamoms iš intelektinės nuosavybės turto naudojimo gali būti taikomas tik tiems pelno mokesčio mokėtojams, kurie faktiškai vykdo veiklą, susijusią su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra, o vėliau gauna pajamas iš atitinkamo intelektinės nuosavybės turto naudojimo (komercializavimo). Įstatymo projektu siekiama nuoseklaus ir aiškaus BEPS 5 veiksmo ataskaitoje numatyto minimalaus standarto reikalavimų taikymo, kai įmonių, vykdančių stambius investicijų projektus, gaunamos pajamos būtų ir iš intelektinės nuosavybės turto naudojimo, patikslinant šiuo metu galiojančią pelno mokesčio lengvatą, kurią taikant nuo pelno mokesčio atleidžiamos įmonės, įgyvendinančios stambius investicijų projektus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (direktorė Jūratė Laurikėnaitė, tel. 239 0151) Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus (vedėjas Evaldas Putrimas, tel. 219 4476) patarėja Jurgita Lisauskienė (tel. 239 0269) ir vyriausioji specialistė Rasa Totoraitė (tel. 239 0069). 3. Dabartinis teisinis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu Pelno mokesčio įstatyme nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymą veikiantys bankai, tarp jų užsienio komercinių bankų filialai, pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą veikiančios kredito unijos ir pagal Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymą veikiančios centrinės kredito unijos turi apskaičiuoti ir sumokėti papildomą kredito įstaigų pelno mokestį, įskaitant avansines įmokas, Pelno mokesčio įstatyme nustatyta tvarka.
Papildomas kredito įstaigų pelno apmokestinimas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2020–2022 metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį. Pelno mokesčio įstatyme nustatytos mokestinės tvarkos neatitikimų sukeliamas mokestines pasekmes (dvigubą mokėjimo sumos atskaitymą arba mokėjimo sumos atskaitymą, neįtraukiant į apmokestinamąsias pajamas) naikinančios taisyklės. Nebaigtinis mokestinės tvarkos neatitikimų pavyzdžių sąrašas ir Pelno mokesčio įstatyme nustatytų tokių neatitikimų sukeliamų pasekmių panaikinimo taisyklių taikymo tvarka nustatyta Mokestinės tvarkos neatitikimų pavyzdžių apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1K-124 „Dėl Mokestinės tvarkos neatitikimų pavyzdžių aprašo patvirtinimo“.
Mokestinės tvarkos neatitikimo, kai bet kokio mokėjimo hibridiniam subjektui suma šio subjekto valstybėje laikoma pajamomis, kurias gavo šį hibridinį subjektą įregistravęs ar kitaip suorganizavęs investuotojas, o investuotojo valstybėje laikoma pajamomis, gautomis hibridinio subjekto, todėl mokėtojo valstybėje atskaitoma mokėjimo suma neįtraukiama į pajamas nei investuotojo, nei hibridinio subjekto valstybėse, pasekmės naikinamos tokia tvarka:
Įstatymo projektu siūloma užtikrinti Įstatymu nustatyto papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio taikymo tęstinumą po KT nutarimo įsigaliojimo 2022 m. liepos 1 d., t. y. nustatyti, kad analogiškos šiuo metu galiojančioms papildomo kredito įstaigų pelno apmokestinimo taisyklės būtų nepertraukiamai taikomos iki 2022 metų pabaigos, tokiu būdu išvengiant galimai kilsiančių administravimo sunkumų dėl avansinių pelno mokesčio įmokų, sumokėtų už pirmus du 2022 metų ketvirčius, statuso, prievolės teikti deklaraciją bei mokėti metinį papildomą kredito įstaigų pelno mokestį už trumpesnį nei 12 mėnesių laikotarpį ir kt. Įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti specialiąją mokestinės tvarkos neatitikimų priežasties panaikinimo taisyklę. Kitaip nei galiojančios taisyklės, kuriomis naikinamos mokestinės tvarkos neatitikimų pasekmės, specialioji taisyklė panaikintų vieną iš mokestinių tvarkos neatitikimų susidarymo priežasčių – skirtingą apmokestinamojo vieneto (hibridinio subjekto) teisinį reglamentavimą ar traktavimą – ir tokiu būdu neleistų atsirasti dėl šios priežasties susidariusių mokestinės tvarkos neatitikimų sukeliamoms pasekmėms. Lietuvos hibridiniu subjektu siūloma laikyti bet kokį subjektą (išskyrus kolektyvinio investavimo subjektus, kuriems netaikoma 2017 m. gegužės 29 d. Tarybos direktyvos (ES) 2017/952 9a straipsnio 1 dalis dėl atvirkštinių pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais atvejų) arba darinį (t. y. sandorį, ūkinę operaciją ar pan.), kurio daugiau kaip 50 proc. dalių, balsavimo teisių arba teisių į pelno dalį tiesiogiai arba netiesiogiai valdo vienas ar keli asocijuoti asmenys, iš kurių bent vienas yra užsienio valstybės rezidentas mokesčių tikslais, ir kuris pagal užsienio valstybės teisės aktus laikomas atskiru apmokestinamuoju vienetu, tačiau jo pajamos ir sąnaudos pagal Pelno mokesčio įstatymą laikomos kito (-ų) asmens (-ų) pajamomis ir sąnaudomis.
Tai reiškia, kad specialiosios taisyklės taikymas priklausytų nuo to, kaip subjektas ar darinys, kuris įprastomis sąlygomis taikant bendrąsias Pelno mokesčio įstatymo nuostatas nėra laikomas Lietuvos apmokestinamuoju vienetu, būtų traktuojamas užsienio valstybėje, kurios rezidentas mokesčių tikslais yra to subjekto ar darinio dalyvis. Todėl, pavyzdžiui, veikla pagal jungtinės veiklos sutartį galėtų būti laikoma Lietuvos hibridiniu subjektu tik jeigu užsienio valstybėje, kurios rezidentas mokesčių tikslais yra kita jungtinės veiklos sutarties šalis, tokia veikla būtų laikoma atskiru apmokestinamuoju vienetu. Mokestinės tvarkos neatitikimų priežastis būtų panaikinama Lietuvos hibridinį subjektą laikant Lietuvos apmokestinamuoju vienetu. Siekiant išvengti dvigubo tų pačių pajamų apmokestinimo, tokio vieneto mokesčio bazei būtų priskiriama pajamų dalis, kuri nėra kitaip apmokestinama pelno mokesčiu ar jam tapačiu mokesčiu pagal Pelno mokesčio įstatymo arba bet kurios kitos valstybės, kurios rezidentas mokesčių tikslais yra Lietuvos hibridinio subjekto dalyvis, teisės aktus. Siekiant supaprastinti taisyklės taikymą ir administravimą, siūloma, kad Lietuvos hibridinio subjekto gautų pajamų apmokestinimo tvarką taikytų jo dalyviai.
Kadangi specialioji mokestinės tvarkos neatitikimų priežasties panaikinimo taisyklė nacionalinėje teisėje privalomai įgyvendinama tik Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse narėse, kitų mokestinės tvarkos neatitikimų sukeliamas pasekmes naikinančių taisyklių aktualumas, ypač tais atvejais, kai hibridinis subjektas, mokėtojas arba hibridinį subjektą įregistravęs ar kitaip suorganizavęs vienetas yra ne ES valstybės narės rezidentas mokesčių tikslais, išlieka. Įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti, kad į stambaus investicijų projekto apimtį patenkančioms pajamoms iš atitinkamo intelektinės nuosavybės turto naudojimo pelno mokesčio lengvata stambiems projektams taikoma tik tuomet, jei šios pajamos atitinka visus Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 7–10 dalyse (išskyrus Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 7 dalies nuostatą dėl pelno mokesčio tarifo dydžio taikymo) ir 30 straipsnio 1 ir 2¹ dalyse nustatytus reikalavimus (kiek tai susiję su nuostolių iš šių pajamų traktavimu). Tai iš esmės reikštų tai, kad jei vykdant stambų projektą gaunama pajamų iš intelektinės nuosavybės turto naudojimo, joms, siekiant taikyti stambaus projekto lengvatą, dar būtų taikomi papildomi reikalavimai dėl intelektinės nuosavybės turto rūšies, patiriamų tinkamų finansuoti išlaidų pagal minėtuose Įstatymo straipsniuose nurodytą formulę, formulės taikymą atskiram intelektinės nuosavybės turto naudojimui, nuostolių iš tokio turto atskyrimą nuo nuostolių iš kitos veiklos. Tokios siūlomos Įstatymo nuostatos užtikrintų nuoseklų ir aiškų BEPS 5 veiksmo ataskaitoje numatyto minimalaus standarto žalingos mokesčių praktikos srityje reikalavimų taikymą, kurį Lietuva, kaip EBPO narė, yra įsipareigojusi įgyvendinti. 5.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Atsižvelgiant į tai, kad kovos su piktnaudžiavimu mokesčiais taisykles bei priemones, nukreiptas prieš žalingą mokesčių praktiką, tuo pačiu metu turi įgyvendinti visos ES valstybės narės, taip pat dalį taisyklių jau turi arba šiuo metu įgyvendina ir daugelis EBPO valstybių narių, neigiamų pasekmių Lietuvos konkurencingumui nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Reikšmingos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą Įstatymo projektą Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 10. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Nauja Įstatymo projekto sąvoka derinama Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES dokumentams. 12.
Priėmus Įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu turėtų būti pakeistas Mokestinės tvarkos neatitikimų pavyzdžių aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1K-124 „Dėl Mokestinės tvarkos neatitikimų pavyzdžių aprašo patvirtinimo“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Priėmus Įstatymo projektą, numatomas neutralus poveikis valstybės biudžeto pajamoms. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai
„Kredito įstaigos“, „papildomas pelno mokestis“, „Lietuvos hibridinis subjektas“, „stambus investicijų projektas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. [¹] Direktyvų atskiros nuostatos buvo įgyvendintos 2019 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 12, 14, 30, 31, 55, 56-1 straipsnių, 3 priedėlio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 38-3, 40-2, 56-2 straipsniais įstatymu Nr. XIII-2694 ir 2018 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 5, 11, 17, 30, 39, 55 straipsnių, 3 priedėlio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30-1 straipsniu įstatymu Nr. XIII-1697.
2, 4, 38³ IR
2021-11-08 Nr. XIVP–1055 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma papildyti Pelno mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnį 16² dalimi, kurioje vartojama formuluotė „subjektas (išskyrus kolektyvinio investavimo subjektą)“. Atsižvelgus į tai, kad skliausteliuose paprastai dėstomi paaiškinimai, o ne taisyklės ir (ar) išimtys, minėta formuluotė tikslintina ją išdėstant ne skliausteliuose. 2. Projekto 4 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 58 straipsnio 16² ir 16³ dalis nustatant, kad šiose dalyse nustatyta lengvata pajamoms iš intelektinės nuosavybės turto naudojimo netaikoma, išskyrus atvejus, kai šios pajamos atitinka šio Įstatymo 5 straipsnio 7-10 dalyse ir 30 straipsnio 1 ir 2¹ dalyse nustatytas sąlygas (išskyrus šio Įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje nustatytą taikytiną pelno mokesčio tarifo dydį). Pažymėtina, jog pagal projekto
prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. 3. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 58 straipsnio 16² ir 16³ dalyse vartojama formuluotė „atitinka šio Įstatymo 5 straipsnio 7-10 dalyse ir 30 straipsnio 1 ir 2¹ dalyse nustatytas sąlygas (išskyrus šio Įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje nustatytą taikytiną pelno mokesčio tarifo dydį)“.
Atsižvelgus į tai, kad skliausteliuose paprastai dėstomi paaiškinimai, o ne taisyklės ir (ar) išimtys, minėta formuluotė tikslintina ją išdėstant ne skliausteliuose. Be to, išimtis dėl Įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje nustatyto taikytino pelno mokesčio tarifo dydžio dėstytina iš karto po formuluotės „5 straipsnio 7-10 dalyse“. 4. Atsižvelgus į projekto 5 straipsnio nuostatas, šio straipsnio pavadinime po žodžio „įsigaliojimas“ įrašytinas žodis
„įgyvendinimas“. 5. Projekto 5 straipsnio 1 dalis
dėstytina taip: „Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnį ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
2, 4, 38³ IR 58
2021-11-30 Nr. XIVP-1055(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad įstatymo pakeitimai įsigaliotų 2022 m. liepos 1 d., tačiau pagal projekto 5 straipsnio 2 dalį šio įstatymo nuostatos būtų taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2022 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu siekiama įgyvendinti tris skirtingus teisės aktus: Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. KT67-N6/2021 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, susijusių su mokesčių teisinio reguliavimo pakeitimais, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, 2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyvą (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gegužės 29 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/952, bei Mokesčių bazės sumažinimo ir pelno perkėlimo projekto (sutr. BEPS) veiksmų plano 5 veiksmo „Efektyvesnė kova su žalinga mokesčių praktika – atsižvelgiant į skaidrumą ir turinį“ ataskaitą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad „<...> su konstituciniu teisinės valstybės principu susijęs principas lex retro non agit, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit). Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius.
Toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą.“ (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutarimas). Pažymėtina, jog projekto 1, 2 ir 4 straipsniais siūlomi Pelno mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) pakeitimai nustato naujas apmokestinimo pelno mokesčiu taisykles mokesčių mokėtojams ir dėl šių taisyklių nustatymo mokesčių mokėtojų padėtis nėra palengvinama, kaip tik atvirkščiai – mokesčių mokėtojų padėtis yra pasunkinama. Pavyzdžiui, projekto 4 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 58 straipsnio 16² ir 16³dalyse nustatyti, kad šiose dalyse nustatyta lengvata pajamoms iš intelektinės nuosavybės turto naudojimo netaikoma, išskyrus atvejus, kai šios pajamos atitinka šio Įstatymo 5 straipsnio 7-10 dalyse ir 30 straipsnio 1 ir 21 dalyse nustatytas sąlygas (išskyrus šio Įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje nustatytą taikytiną pelno mokesčio tarifo dydį), t. y. teikiamu siūlymu mokesčių mokėtojų padėtis yra sunkinama. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nors projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 ir 16² dalimis ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalimi teikiamais siūlymais mokesčių mokėtojų padėtis yra sunkinama, bet jomis yra įgyvendinamos 2017 m. gegužės 29 d.
Tarybos direktyvos (ES) 2017/952, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2016/1164, kiek tai susiję su trečiųjų valstybių mokestinės tvarkos neatitikimais nuostatos, o šios direktyvos 2 straipsnio 3 dalyje be kita ko įtvirtinta, kad valstybės narės ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi Direktyvos (ES) 2016/1164 9a straipsnio; tas nuostatas jos taiko nuo 2022 m. sausio 1 d. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad projekto įsigaliojimas yra numatytas mokestinių metų viduryje (2022 m. liepos 1 d.). Svarstytina, ar įsigaliojimas mokestinių metų viduryje nesudarys šio mokesčio administravimo bei taikymo problemų. Atsižvelgus į tai, kad pelno mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, manytina, jog siekiant teisinio aiškumo, siūlomo teisinio reguliavimo įsigaliojimas turėtų būti siejamas su kalendorinių metų pradžia, t. y. mokestinio laikotarpio pradžia. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, projekto
ir deklaruojant 2022 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį, projekto 3 straipsnis įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. ir yra taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2022 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį, o projekto 4 straipsnis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. ir yra taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2023 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. 2. Atsižvelgus į projekto
įrašytinas žodis „įgyvendinimas“. 3.
žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 3 dalį“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2021-11-12
posėdyje dalyvavo: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Matas Maldeikis, Liudas Jonaitis, Simonas Gentvilas, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Juozas Varžgalys, Valius Ąžuolas, Andrius Palionis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
EEil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
papildyti Pelno mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnį 16² dalimi, kurioje vartojama formuluotė „subjektas (išskyrus kolektyvinio investavimo subjektą)“. Atsižvelgus į tai, kad skliausteliuose paprastai dėstomi paaiškinimai, o ne taisyklės ir (ar) išimtys, minėta formuluotė tikslintina ją išdėstant ne skliausteliuose. Pritarti
departamentas
keičiamo įstatymo 58 straipsnio 16² ir 16³ dalis nustatant, kad šiose dalyse nustatyta lengvata pajamoms iš intelektinės nuosavybės turto naudojimo netaikoma, išskyrus atvejus, kai šios pajamos atitinka šio Įstatymo 5 straipsnio 7-10 dalyse ir 30 straipsnio 1 ir 2¹ dalyse nustatytas sąlygas (išskyrus šio Įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje nustatytą taikytiną pelno mokesčio tarifo dydį).
Pažymėtina, jog pagal projekto 5 straipsnio 1 dalį šie pakeitimai įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Pritarti Komitetas siūlo viso įstatymo įsigaliojimo datą - 2022 m. liepos 1 d. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 16² ir 16³ dalyse vartojama formuluotė
„atitinka šio Įstatymo 5 straipsnio 7-10 dalyse ir 30 straipsnio 1 ir 2¹
dalyse nustatytas sąlygas (išskyrus šio Įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje nustatytą taikytiną pelno mokesčio tarifo dydį)“. Atsižvelgus į tai, kad skliausteliuose paprastai dėstomi paaiškinimai, o ne taisyklės ir (ar) išimtys, minėta formuluotė tikslintina ją išdėstant ne skliausteliuose. Be to, išimtis dėl Įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje nustatyto taikytino pelno mokesčio tarifo dydžio dėstytina iš karto po formuluotės „5 straipsnio 7-10 dalyse“. Pritarti . 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4Atsižvelgus į projekto 5 straipsnio nuostatas,
šio straipsnio pavadinime po žodžio „įsigaliojimas“ įrašytinas žodis „įgyvendinimas“. Pritarti
departamentas
1 5.
Projekto 5 straipsnio 1 dalis dėstytina taip:
„Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnį ir šio straipsnio 5 dalį,
įsigalioja 2022 m. sausio 1 d Pritarti iš dalies Konstitucinis teismas 2021 m. gegužės 13 d. nutarime nurodė, kad tinkama vacatio legis mokesčių teisės srityje yra svarbi garantija, kad asmenys (pirmiausia mokesčių mokėtojai) galėtų ne tik iš anksto susipažinti su naujais mokesčių įstatymų reikalavimais, bet ir prie jų priderinti savo turtinius interesus bei ekonominės veiklos perspektyvas. Atsižvelgiant į tai, Komitetas siūlo, kad visos projekto nuostatos įsigaliotų 2022 m. liepos 1 d. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto pasiūlymai ir sprendimas:
patobulintam Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 38(3) ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1055(2), atsižvelgiant į LRS Teisės departamento pateiktas pastabas bei Komiteto pasiūlymą, kuriam Komitetas pritarė ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: EEil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
5 Argumentai: Konstitucinis teismas 2021 m. gegužės 13 d. nutarimu konstatavo, kad pagal Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 27 straipsnio 1 dalį, 2 dalį apskaičiuojant bankų ir kredito unijų apmokestinamąjį pelną, nuo kurio skaičiuojamas pelno mokestis, iš šių kredito įstaigų gautų pajamų, be kitų nustatytų atskaitymų, leidžiama atskaityti specialiuosius atidėjinius kredito įstaigų abejotiniems aktyvams padengti, sudaromus konkretaus abejotino aktyvo (abejotinų aktyvų grupės) nuostoliams padengti, taigi bankai ir kredito unijos pelno mokestį moka nuo santykinai mažesnės gautų pajamų dalies (apmokestinamojo pelno) nei kiti ūkio subjektai. Vadinasi, pagal tokį teisinį reguliavimą bankų ir kredito įstaigų apmokestinamojo pelno, nuo kurio skaičiuojamas pelno mokestis, apskaičiavimo tvarka skiriasi nuo kitų ūkio subjektų apmokestinamojo pelno apskaičiavimo tvarkos. Atsižvelgiant į tai, Konstitucinis teismas konstatavo, kad pagal Pelno mokesčio įstatymo 38³ straipsnį (2019 m. gruodžio 17 d. redakcija) papildomą kredito įstaigų pelno mokestį turinčių mokėti bankų ir kredito unijų teisinė padėtis yra iš esmės skirtinga, palyginti su kitų ūkio subjektų, turinčių mokėti pelno mokestį, teisine padėtimi. Lietuvos bankinis sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų tarp Europos Sąjungos valstybių ir tai sudaro galimybes bankams Lietuvoje taikyti didesnius bankinių paslaugų įkainius nei kaimyninėse šalyse ir aukštesnes palūkanų normas nei Eurozonos vidurkis. Todėl Lietuvoje veikiantys didieji komerciniai bankai yra vieni daugiausiai pelno uždirbančių tarp visų verslo organizacijų. Svarbu pažymėti, kad Lietuvoje veikiantys skandinavų bankai mūsų šalyje dividendų mokesčio nemoka dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių, kas reiškia, jog dividendai, kurie pervedami į motinines kompanijas užsienyje yra neapmokestinami, todėl bankai Lietuvoje moka tik pelno mokestį.
Pagal LR finansų ministerijos pateiktus duomenis, kredito įstaigos 2020 metais iš viso deklaravo 17,8 mln. eurų avansinio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio, per 2021 metus - 17,384 mln. eurų. 2020-2021 metais dėl padidinto pelno mokesčio bankams valstybės biudžetas gavo 35,184 mln. eurų. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, kredito įstaigoms taikomas papildomas pelno mokestis yra pateisinamas fiskaliniu požiūriu. Pasiūlymas:
Taikyti papildomą kredito įstaigų pelno mokestį neterminuotai, t.y. Komitetas siūlo Projekto baigiamosiose nuostatose įrašyti, kad Projekto 1, 2, 3 ir 4 straipsnių nuostatos (tame tarpe ir keičiamo Įstatymo 38³ straipsnis) taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2022 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. Pritarti
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas, Valius
Ąžuolas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 38(3) ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1055 ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė