P rojekto lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti
dalimi: „12
1. Bedarbiams, registruotiems Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir siekiantiems įgyti atitinkamą kvalifikaciją, priėmimas į profesinio mokymo programas vykdomas ne rečiau kaip kartą per mėnesį švietimo, mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. “
Papildyti 19 straipsnį 5 dalimi: „
mokymo teikėjas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialines apsaugos ir darbo ministerijos registruotiems nekvalifikuotiems bedarbiams, kurie nėra įgiję jokios profesinės kvalifikacijos arba jų užsienyje įgyta profesinė kvalifikacija nėra pripažinta įstatymų, reglamentuojančių profesinės kvalifikacijos pripažinimą, nustatyta tvarka, taip pat bedarbiams, kurie neturi jokios neformaliu būdu įgytos kompetencijos, pripažintos įstatymų, reglamentuojančių įgytos kompetencijos pripažinimą, nustatyta tvarka, profesinį mokymą organizuoja teikiant pirmenybę pameistrystės formai. “
straipsniu Papildyti Įstatymą 231 straipsniu: „231 straipsnis. Formaliojo ir neformaliojo švietimo bei savišvietos būdu įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas
1Asmenys, siekiantys įgyti pirmąją kvalifikaciją,
ar institucija, finansuojanti asmens pirmosios kvalifikacijos įgijimą, gali kreiptis į profesinio mokymo įstaigas dėl neformaliojo švietimo būdu ar savišvietos būdu įgytų kompetencijų, susijusių su siekiama įgyti pirmąja kvalifikacija, vertinimo ir pripažinimo. Šią tvarką tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. 2.
2Formaliojo švietimo būdu įgytų kompetencijų asmenims, norintiems mokytis tęstinio profesinio mokymo programoje, pripažinimą kaip mokymo programos dalį atlieka švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Lukas Savickas Laima Nagienė Linas Kukuraitis Tomas Tomilinas Viktoras Fiodorovas Silva Lengvinienė Andrius Bagdonas Edita Rudelienė Vilija Targamadzė Eugenijus Jovaiša
P rojekto Nr. XIVP-1052(2) lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti
dalimi: „12
1. Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos registruotų bedarbių, siekiančių įgyti kvalifikaciją, priėmimas į profesinio mokymo programas vykdomas ne rečiau kaip kartą per mėnesį švietimo, mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.“
Papildyti 19 straipsnį 5 dalimi: „
mokymo teikėjas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos registruotų bedarbių , kurie nėra įgiję jokios profesinės kvalifikacijos, suteikiamos baigus Lietuvos Respublikos profesinio mokymo teikėjų vykdomą profesinio mokymo programą, arba kurių užsienyje įgyta profesinė kvalifikacija teisės aktų nustatyta tvarka nėra pripažinta Lietuvoje įgytai kvalifikacijai, taip pat bedarbių, neturinčių kompetencijų, įgytų mokantis pagal neformaliojo profesinio mokymo programą, teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstamų kaip atitinkamo lygio kvalifikacija arba jos dalis, profesinį mokymą organizuoja pirmenybę teikdamas mokymui pameistrystės forma. “
straipsniu Papildyti Įstatymą 231 straipsniu: „231 straipsnis. Formaliojo ir neformaliojo švietimo bei savišvietos būdu įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas
kvalifikacijos įgijimą finansuojanti institucija, gavusi šio asmens sutikimą, gali kreiptis į profesinio mokymo įstaigas dėl neformaliojo švietimo būdu ar savišvietos būdu įgytų kompetencijų, susijusių su siekiama įgyti kvalifikacija, vertinimo ir pripažinimo.
Šių kompetencijų vertinimo ir pripažinimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. 2. Asmenų, norinčių mokytis pagal tęstinio profesinio mokymo programą, formaliojo švietimo būdu įgytų kompetencijų pripažinimą kaip mokymo programos dalį atlieka švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, švietimo, mokslo ir sporto ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas
DĖL
2021-11-09 Nr. XIVP-1052 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad bedarbiams, registruotiems Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir siekiantiems įgyti atitinkamą kvalifikaciją, priėmimas į profesinio mokymo programas vykdomas ne rečiau kaip kartą per mėnesį švietimo, mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Taip pat įstatymo projektu siekiama prioritetą teikti pameistrystės formai. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, bedarbių, registruotų Užimtumo tarnyboje, profesinį mokymą reguliuoja Lietuvos
punktą, profesinis mokymas yra viena iš Paramos mokymuisi priemonių. To paties straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas ir paramos mokymuisi tikslas – padėti bedarbiams ir užimtiems asmenims įgyti kvalifikaciją, tobulinti turimą kvalifikaciją, įgyti kompetencijų pagal formaliojo profesinio mokymo programas, įtrauktas į Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, ar pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas ar jas tobulinti arba (ir) įgyti kitų darbo gebėjimų ar pripažinti neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytas kompetencijas, jeigu to reikia norint įsidarbinti į laisvas darbo vietas ar pradėti dirbti savarankiškai. Antra, Užimtumo įstatymo 37 straipsnyje yra įtvirtinta, kad bedarbių profesinis mokymas yra organizuojamas trišalėje ar dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis, taip pat nustatyti kiti bedarbių profesinio mokymo organizavimo ypatumai.
To paties įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį gali būti organizuojamas asmenims, kurie dalyvauja profesiniame mokyme taikant pameistrystės formą šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatymo projekto 1 ir
reguliavimo dalykas. Be to, svarstytina, ar toks siūlomas reguliavimas nėra perteklinis ir ar įstatymo projekto siūlomi tikslai negalėtų būti pasiekti vadovaujantis jau esamomis įtvirtintomis priemonėmis. Tuo atveju, jeigu būtų svarstoma teikti pakeitimus dėl tam tikrų bedarbių profesinio mokymo organizavimo ypatumų, manytina, kad toks reguliavimas turėtų būti įtvirtintas Užimtumo įstatyme, derinant su jo nuostatomis, kartu įvertinant jo reikalingumą. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 121 dalyje siūloma nustatyti, kad b edarbiams, registruotiems Užimtumo tarnyboje, priėmimas į profesinio mokymo programas vykdomas ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad toks reguliavimas nedera su profesinio mokymo pagal formaliąsias profesinio mokymo programas organizavimo principais, pagal kuriuos priėmimas mokytis pagal tokias programas vykdomas centralizuotai iki mokslo metų pradžios, t.y. rugsėjo 1 d. Kitaip sakant, asmuo, besimokantis pagal formaliojo profesinio mokymo programą, mokytis turėtų pradėti nuo mokslo metų pradžios arba per trumpą laikotarpį nuo mokslo metų pradžios (kai užpildomos laisvos vietos jau prasidėjus mokymo procesui), kas leistų užtikrinti pilną profesinio mokymo programos įsisavinimą.
Tuo tarpu pagal siūlomą reguliavimą, nėra aišku, koks tokio kas mėnesinio priėmimo į formaliojo profesinio mokymo programą tikslas, jeigu asmuo, pradėjęs mokytis, pvz., kovo mėnesį, galėtų tinkamai įsisavinti ir atsiskaityti už iki to laiko jau dėstytus dalykus. Taip pat nėra aišku, kodėl visos profesinio mokymo įstaigos turėtų organizuoti priėmimą mokytis kas mėnesį, jeigu net neaišku, ar bus norinčių bedarbių mokytis pagal jau vykdomas mokymo programas. Be to, pažymime, kad vyksta priėmimas į profesinio mokymo įstaigas mokytis pagal profesinio mokymo programas, o ne priėmimas į profesinio mokymo programas. 3. Siekiant teisinio aiškumo ir derinant įstatymo projekto ir keičiamo įstatymo terminiją tarpusavyje, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje brauktinas žodis
„nekvalifikuotiems“, vietoj žodžių „kurie nėra įgiję jokios profesinės
kvalifikacijos arba jų užsienyje įgyta profesinė kvalifikacija nėra pripažinta įstatymų, reglamentuojančių profesinės kvalifikacijos pripažinimą, nustatyta tvarka“ įrašytini žodžiai „kurie pas Lietuvos Respublikos profesinio mokymo teikėją nėra įgiję jokios profesinės kvalifikacijos arba kurių užsienyje įgyta profesinė kvalifikacija teisės aktų nustatyta tvarka nėra pripažinta Lietuvoje įgytai“, o vietoj žodžių „bedarbiams, kurie neturi jokios neformaliu būdu įgytos kompetencijos, pripažintos įstatymų, reglamentuojančių įgytos kompetencijos pripažinimą, nustatyta tvarka“ – žodžius „bedarbiams, neturintiems kompetencijų, įgytų mokantis pagal neformaliojo profesinio mokymo programą, teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstamų kaip atitinkamo lygio kvalifikacija arba jos dalis“. 4.
straipsniu pildomas keičiamo įstatymo 231 straipsnis, kuriuo siekiama reglamentuoti formaliojo ir neformaliojo švietimo bei savišvietos būdu įgytų kompetencijų vertinimą ir pripažinimą, yra perteklinis bei atkartojantis kitas analogiškas keičiamo įstatymo nuostatas. Pažymėtina, kad keičiamame įstatyme yra sistemiškai ir nuosekliai įtvirtintas kompetencijų, įgytų profesinio mokymo metu, ar kompetencijų, reikalingų stojant į profesinio mokymo įstaigas, pripažinimo reguliavimas. Pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 12 straipsnio
pagal neformaliojo profesinio mokymo programą, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru suderinta tvarka jos pripažįstamos kaip atitinkamo lygio kvalifikacija arba jos dalis, o 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kad pažymėjimas išduodamas asmeniui, baigusiam profesinio mokymo programos modulį ar įvertinus dalies atitinkamos kvalifikacijos neformaliuoju būdu įgytas kompetencijas. 5. Įstatymo projektas turi būti papildytas 4 straipsniu, kuriame būtų nustatyta įstatymo įsigaliojimo data bei numatyta, iki kada kompetentingos institucijos turi parengti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 6. Įstatymo projektas tikslintinas atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus:
turi būti rašomi atskiros eilutės centre;
2) įstatymo projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 231 straipsnio pavadinimas turi būti paryškintas. 7. Atsižvelgiant į tai, kad užimtumo rėmimo politikos formavimas yra priskirtas socialinės apsaugos ir darbo ministro, o švietimo politikos formavimas – švietimo, mokslo ir sporto ministro politikos sričiai, dėl siūlomo teisinio reguliavimo siūlytina gauti Vyriausybės išvadą.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
DĖL
2022 -06-02 Nr. XIVP-1052(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 18 straipsnio 121 dalies formuluotę reikėtų tikslinti, nes vyksta ne priėmimas į profesinio mokymo programas, o priėmimas į profesinio mokymo įstaigas mokytis pagal profesinio mokymo programas. 2. Svarstytina, ar projekto 3 straipsniu pildomoje keičiamo įstatymo 231 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „gavusi šio asmens sutikimą“ neturėtų būti įrašyti žodžiai
„gavusi šio asmens prašymą“, nes iniciatyva dėl turimų kompetencijų
pripažinimo turi kilti paties veiksnaus asmens apsisprendimu, o ne kažkokios institucijos, kurios su šiuo asmeniu nesieja jokie atstovavimo ar kiti panašaus pobūdžio santykiai, sprendimu. 3. Projekto 3 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 231 straipsnio 2 dalis yra perteklinė, nes atkartoja kitas analogiškas keičiamo įstatymo nuostatas. Pažymėtina, kad keičiamame įstatyme yra sistemiškai ir nuosekliai įtvirtintas kompetencijų, įgytų profesinio mokymo metu, ar kompetencijų, reikalingų stojant į profesinio mokymo įstaigas, pripažinimo reguliavimas. Pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 7 straipsnio
kitą kvalifikaciją, ankstesnio mokymosi pasiekimai įskaitomi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisės akto glaustumo keičiamo įstatymo 231 straipsnio 2 dalies siūlome atsisakyti. 4. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el.
J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
DĖL
231
2022 m. balandžio 22 d. Nr. 103-P-19
posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Algirdas Sysas, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėjos Renata Liekienė, Indrė Žukauskaitė; kviestieji asmenys: Lukas Savickas – Seimo narys, Agnė Kudarauskienė – švietimo, mokslo ir sporto viceministrė, Vilija Mėlinienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos grupės patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-09 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad bedarbiams, registruotiems Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir siekiantiems įgyti atitinkamą kvalifikaciją, priėmimas į profesinio mokymo programas vykdomas ne rečiau kaip kartą per mėnesį švietimo, mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Taip pat įstatymo projektu siekiama prioritetą teikti pameistrystės formai. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas dėl kelių priežasčių.
Pirma, bedarbių, registruotų Užimtumo tarnyboje, profesinį mokymą reguliuoja Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas. Pagal šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punktą, profesinis mokymas yra viena iš Paramos mokymuisi priemonių. To paties straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas ir paramos mokymuisi tikslas – padėti bedarbiams ir užimtiems asmenims įgyti kvalifikaciją, tobulinti turimą kvalifikaciją, įgyti kompetencijų pagal formaliojo profesinio mokymo programas, įtrauktas į Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, ar pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas ar jas tobulinti arba (ir) įgyti kitų darbo gebėjimų ar pripažinti neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytas kompetencijas, jeigu to reikia norint įsidarbinti į laisvas darbo vietas ar pradėti dirbti savarankiškai. Antra , Užimtumo įstatymo 37 straipsnyje yra įtvirtinta, kad bedarbių profesinis mokymas yra organizuojamas trišalėje ar dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis, taip pat nustatyti kiti bedarbių profesinio mokymo organizavimo ypatumai. To paties įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį gali būti organizuojamas asmenims, kurie dalyvauja profesiniame mokyme taikant pameistrystės formą šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatymo projekto 1 ir 2 straipsniuose siūlomas teisinis reguliavimas yra Profesinio mokymo įstatymo reguliavimo dalykas. Be to, svarstytina, ar toks siūlomas reguliavimas nėra perteklinis ir ar įstatymo projekto siūlomi tikslai negalėtų būti pasiekti vadovaujantis jau esamomis įtvirtintomis priemonėmis. Tuo atveju, jeigu būtų svarstoma teikti pakeitimus dėl tam tikrų bedarbių profesinio mokymo organizavimo ypatumų, manytina, kad toks reguliavimas turėtų būti įtvirtintas Užimtumo įstatyme, derinant su jo nuostatomis, kartu įvertinant jo reikalingumą. Atsižvelgti. 1.2.
1.2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11
dalyje siūloma nustatyti, kad bedarbiams, registruotiems Užimtumo tarnyboje, priėmimas į profesinio mokymo programas vykdomas ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad toks reguliavimas nedera su profesinio mokymo pagal formaliąsias profesinio mokymo programas organizavimo principais, pagal kuriuos priėmimas mokytis pagal tokias programas vykdomas centralizuotai iki mokslo metų pradžios, t.y. rugsėjo 1 d. Kitaip sakant, asmuo, besimokantis pagal formaliojo profesinio mokymo programą, mokytis turėtų pradėti nuo mokslo metų pradžios arba per trumpą laikotarpį nuo mokslo metų pradžios (kai užpildomos laisvos vietos jau prasidėjus mokymo procesui), kas leistų užtikrinti pilną profesinio mokymo programos įsisavinimą. Tuo tarpu pagal siūlomą reguliavimą, nėra aišku, koks tokio kas mėnesinio priėmimo į formaliojo profesinio mokymo programą tikslas, jeigu asmuo, pradėjęs mokytis, pvz., kovo mėnesį, galėtų tinkamai įsisavinti ir atsiskaityti už iki to laiko jau dėstytus dalykus. Taip pat nėra aišku, kodėl visos profesinio mokymo įstaigos turėtų organizuoti priėmimą mokytis kas mėnesį, jeigu net neaišku, ar bus norinčių bedarbių mokytis pagal jau vykdomas mokymo programas. Be to, pažymime, kad vyksta priėmimas į profesinio mokymo įstaigas mokytis pagal profesinio mokymo programas, o ne priėmimas į profesinio mokymo programas. Atsižvelgti. 1.3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-09 3.
Siekiant teisinio aiškumo ir derinant įstatymo projekto ir keičiamo įstatymo terminiją tarpusavyje, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje brauktinas žodis „nekvalifikuotiems“, vietoj žodžių „kurie nėra įgiję jokios profesinės kvalifikacijos arba jų užsienyje įgyta profesinė kvalifikacija nėra pripažinta įstatymų, reglamentuojančių profesinės kvalifikacijos pripažinimą, nustatyta tvarka“ įrašytini žodžiai
„kurie pas Lietuvos Respublikos profesinio mokymo teikėją nėra įgiję jokios
profesinės kvalifikacijos arba kurių užsienyje įgyta profesinė kvalifikacija teisės aktų nustatyta tvarka nėra pripažinta Lietuvoje įgytai“, o vietoj žodžių „bedarbiams, kurie neturi jokios neformaliu būdu įgytos kompetencijos, pripažintos įstatymų, reglamentuojančių įgytos kompetencijos pripažinimą, nustatyta tvarka“ – žodžius „bedarbiams, neturintiems kompetencijų, įgytų mokantis pagal neformaliojo profesinio mokymo programą, teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstamų kaip atitinkamo lygio kvalifikacija arba jos dalis“. Atsižvelgti. 1.4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnis, kuriuo siekiama reglamentuoti formaliojo ir neformaliojo švietimo bei savišvietos būdu įgytų kompetencijų vertinimą ir pripažinimą, yra perteklinis bei atkartojantis kitas analogiškas keičiamo įstatymo nuostatas. Pažymėtina, kad keičiamame įstatyme yra sistemiškai ir nuosekliai įtvirtintas kompetencijų, įgytų profesinio mokymo metu, ar kompetencijų, reikalingų stojant į profesinio mokymo įstaigas, pripažinimo reguliavimas.
Pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje jau nustatyta, kad įvertinus asmens kompetencijas, įgytas mokantis pagal neformaliojo profesinio mokymo programą, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru suderinta tvarka jos pripažįstamos kaip atitinkamo lygio kvalifikacija arba jos dalis, o 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kad pažymėjimas išduodamas asmeniui, baigusiam profesinio mokymo programos modulį ar įvertinus dalies atitinkamos kvalifikacijos neformaliuoju būdu įgytas kompetencijas. Atsižvelgti. 1.5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5Įstatymo projektas turi būti papildytas 4 straipsniu,
kuriame būtų nustatyta įstatymo įsigaliojimo data bei numatyta, iki kada kompetentingos institucijos turi parengti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Atsižvelgti. 1.6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
technikos taisyklių reikalavimus:
1) įstatymo projekto pavadinime žodžiai „LIETUVOS RESPUBLIKOS“ turi būti rašomi atskiros eilutės centre;
2) įstatymo projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 231 straipsnio pavadinimas turi būti paryškintas. Atsižvelgti. 1.7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
yra priskirtas socialinės apsaugos ir darbo ministro, o švietimo politikos formavimas – švietimo, mokslo ir sporto ministro politikos sričiai, dėl siūlomo teisinio reguliavimo siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti. Vyriausybės išvada gauta. 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2021-11-17 Įvertinę Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr.
papildymo231 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1052 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ( TAR, 2022-03-31, Nr. 6502) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
7 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a : Pritarti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 18 ir 19 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 231 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1052 (toliau
numatoma, kad asmenų, kuriems taikomas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas, priėmimas į profesinio mokymo programas vykdomas kaip centralizuoto priėmimo išimtis.
Užimtumo įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje numatoma, kad bedarbių ar užimtų asmenų profesinis mokymas vykdomas profesinio mokymo teikėjo, kurį pasirenka pats bedarbis ar užimtas asmuo, o kai sudaryta trišalė sutartis, – suderinus su darbdaviu. Taigi, šiame punkte minimuose įstatymuose nustatyta, kad bedarbiams ir užimtiems asmenims netaikomas centralizuotas ar periodiškas priėmimas į profesinio mokymo programas. Bedarbių ir užimtų asmenų priėmimas mokytis ir mokymas vykdomas dvišalės ar trišalės sutarties pagrindu pagal susidarantį poreikį bet kuriuo kalendorinių metų laiku, integruojant juos į profesinio mokymo įstaigose sukomplektuotas mokymo grupes ar sudarant atskiras mokymo grupes. Kadangi dabar galiojanti teisės norma yra lanksti, asmenys mokytis į profesinio mokymo programas gali būti priimami bet kada, todėl Įstatymo projekto Nr. XIVP-1052 1 straipsnyje siūloma teisės norma, jog priėmimas į profesinio mokymo programas galėtų vykti ne rečiau kaip kartą per mėnesį, yra perteklinė. 2. Profesinio mokymo įstatymas reglamentuoja bendrąsias profesinio mokymo organizavimo nuostatas ir yra bendrasis įstatymas Užimtumo įstatymo atžvilgiu. Bedarbių, registruotų Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, profesinį mokymą reguliuoja specialusis, šia prasme – Užimtumo įstatymas. Šio įstatymo
mokymą vykdo profesinio mokymo teikėjas, kurį pasirenka pats bedarbis ar užimtas asmuo, o kai sudaryta trišalė sutartis, – suderinus su darbdaviu.
Profesinio mokymo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies nuostatą įgyvendinančiame Profesinio mokymo organizavimo pameistrystės forma tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1065 „Dėl Profesinio mokymo organizavimo pameistrystės forma tvarkos aprašo patvirtinimo“, reglamentuojamas profesinio mokymo, organizuojamo pameistrystės forma, inicijavimas ir vykdymas, profesinio mokymo teikėjų ir darbdavių, organizuojančių profesinį mokymą pameistrystės forma, teisės ir pareigos, asmens, siekiančio darbo vietoje įgyti kvalifikaciją ar kompetenciją, teisės ir pareigos, profesinio mokymo, organizuojamo pameistrystės forma, kokybės užtikrinimas. Šio tvarkos aprašo 7 punkte reglamentuojama, kas gali savo valia inicijuoti mokymąsi pameistrystės forma, t. y. darbdavys, profesinio mokymo teikėjas, darbdavio darbuotojas, mokinys arba socialiniai partneriai ir kiti subjektai, numatyti Užimtumo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose. Taigi, Įstatymo projekto Nr. XIVP-1052 2 straipsnyje siūloma teisės norma, jog profesinio mokymo teikėjas nekvalifikuotiems bedarbiams profesinį mokymą organizuoja teikdamas pirmenybę pameistrystės formai, yra perteklinė, nes mokymosi formą, pagal esamą teisinį reglamentavimą, gali inicijuoti platus subjektų ratas, įvertinęs individualius kiekvienos situacijos poreikius. Šis mechanizmas užtikrina suaugusio asmens laisvę rinktis mokymosi formą, be to, yra palankus suaugusiajam rinktis darbdavį. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, įgyvendindama Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr.
nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 1.8.3 veiksmą, iš „N aujos kartos Lietuva“ plano, patvirtinto 2021 m. liepos 28 d. Europos Sąjungos Tarybos įgyvendinimo sprendimu dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano patvirtinimo, numatytų 20 mln. eurų investicijų vystys tolesnę pameistrystės įgyvendinimo schemą, kuri sudarys palankias sąlygas asmenims įgyti praktinių įgūdžių įmonėse, daugiausia dėmesio skiriant tiems ekonomikos sektoriams, kurie bus perėjimo į klimatui neutralią ekonomiką lyderiai. Iki 2026 m. planuojama įgyvendinti apie 4 000 pameistrysčių pagal trišales pameistrystės darbo /mokymo sutartis bei organizuoti aktyvius pameistrystės viešinimo veiksmus. 3. Įstatymo projekto Nr. XIVP-1052 3 straipsnyje (23¹ straipsnio 1 dalyje) siūloma nustatyti teisinį reglamentavimą, suteikiant galimybę ne tik asmeniui, bet ir asmens mokymąsi finansuojančiai institucijai kreiptis dėl jo neformaliojo švietimo ar savišvietos būdu įgytų kompetencijų, susijusių su siekiama įgyti pirmąja kvalifikacija, vertinimo ir pripažinimo. Įstatymo projekto Nr. XIVP-1052 a iškinamajame rašte nurodyta tokio pakeitimo priežastis – jei bedarbis neturėtų suinteresuotumo, kad būtų pripažintos jo turimos kompetencijos. Siūlomai teisės normai nepritartina, nes institucijos dėl kompetencijų pripažinimo negali nuspręsti už suaugusį asmenį ir toks institucijos veiksmas gali būti traktuojamas kaip pažeidžiantis asmens teisę apsispręsti laisvai.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Profesinio mokymo įstatyme nustatomas tik pats įvairiais būdais asmens įgytų kompetencijų įvertinimo ir pripažinimo santykių reglamentavimo principas, o principo įgyvendinimas reglamentuojamas įstatymą įgyvendinančiame Ankstesnio mokymosi pasiekimų įskaitymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-72 „Dėl Ankstesnio mokymosi pasiekimų įskaitymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriame nustatyti besikreipiantys asmenys, vertinimą atliekančios institucijos, įgytų kompetencijų įvertinimo būdai, išduodami įgytas kompetencijas liudijantys dokumentai. Pažymėtina, kad Įstatymo projekto Nr. XIVP-1052
straipsnio
straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, jog asmeniui, tobulinančiam turimą ar siekiančiam įgyti kitą kvalifikaciją, ankstesnio mokymosi pasiekimai įskaitomi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Taigi, esamas teisinis reglamentavimas yra pakankamas ir sudaro galimybes asmeniui įgyti formaliojo ir neformaliojo švietimo bei savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimą. Atsižvelgti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas įstatymo projektui Nr. XIVP-1052 bei į tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas gali būti pasiektas jau esamomis priemonėmis, o bedarbių profesinį mokymą (kaip ir kitas paramos mokymuisi priemones) reguliuoja specialusis U žimtumo įstatymas , įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. Kartu pažymėtina, kad Seimui yra pateiktas svarstyti Užimtumo įstatymo Nr.
XII-2470 1, 12, 16, 20, 22, 24, 28, 29, 30, 31, 36, 37, 38, 391 , 40, 44, 46, 47, 48, 481 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 392 , 393 ir 482 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1399 [1] , todėl atliepiant įstatymo projekto Nr. XIVP-1052 tikslą, kuriuo siekiama didinti užimtumą, artinant profesinio mokymo pasiūlos atitiktį darbo rinkos ir savivaldybių poreikiams , pasiūlymus teisiniam reguliavimui tobulinti būtų tikslinga teikti dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-1399. 7. Balsavimo rezultatai : už - 6; prieš - 2; susilaikė – 4 (Komiteto pirmininko balsas lėmė balsavimo rezultatus). 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Justas Džiugelis. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Komiteto biuro vedėja E. Bulotaitė [1] Preliminari šio projekto svarstymo data Seimo posėdyje numatyta 2022-05-10.
Švietimo ir mokslo komitetas
DĖL
20
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja Vilija Targamadzė, Komiteto nariai Dalia Asanavičiūtė, Kristijonas Bartoševičius (pavaduojantis Arvydą Anušauską), Eugenijus Jovaiša, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Silva Lengvinienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Beata Petkevič, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Lukas Savickas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11-091
(121 )
atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad bedarbiams, registruotiems Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir siekiantiems įgyti atitinkamą kvalifikaciją, priėmimas į profesinio mokymo programas vykdomas ne rečiau kaip kartą per mėnesį švietimo, mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Taip pat įstatymo projektu siekiama prioritetą teikti pameistrystės formai. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, bedarbių, registruotų Užimtumo tarnyboje, profesinį mokymą reguliuoja Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas.
Pagal šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punktą, profesinis mokymas yra viena iš Paramos mokymuisi priemonių. To paties straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas ir paramos mokymuisi tikslas – padėti bedarbiams ir užimtiems asmenims įgyti kvalifikaciją, tobulinti turimą kvalifikaciją, įgyti kompetencijų pagal formaliojo profesinio mokymo programas, įtrauktas į Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, ar pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas ar jas tobulinti arba (ir) įgyti kitų darbo gebėjimų ar pripažinti neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytas kompetencijas, jeigu to reikia norint įsidarbinti į laisvas darbo vietas ar pradėti dirbti savarankiškai. Antra, Užimtumo įstatymo 37 straipsnyje yra įtvirtinta, kad bedarbių profesinis mokymas yra organizuojamas trišalėje ar dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis, taip pat nustatyti kiti bedarbių profesinio mokymo organizavimo ypatumai. To paties įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį gali būti organizuojamas asmenims, kurie dalyvauja profesiniame mokyme taikant pameistrystės formą šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatymo projekto 1 ir 2 straipsniuose siūlomas teisinis reguliavimas yra Profesinio mokymo įstatymo reguliavimo dalykas. Be to, svarstytina, ar toks siūlomas reguliavimas nėra perteklinis ir ar įstatymo projekto siūlomi tikslai negalėtų būti pasiekti vadovaujantis jau esamomis įtvirtintomis priemonėmis. Tuo atveju, jeigu būtų svarstoma teikti pakeitimus dėl tam tikrų bedarbių profesinio mokymo organizavimo ypatumų, manytina, kad toks reguliavimas turėtų būti įtvirtintas Užimtumo įstatyme, derinant su jo nuostatomis, kartu įvertinant jo reikalingumą.
Iš dalies pritarti
1) Projektu siūlomas reguliavimas turėtų atsirasti Profesinio mokymo įstatyme, nes šis įstatymas nustato pagrindinius principus profesinio mokymo, o Užimtumo įstatymas detalizuoja konkrečią tvarką, kuria remiantis bedarbiai įgyja kvalifikaciją;
2) Nuostata dėl priėmimo į profesinio mokymo įstaigas ne rečiau kaip kartą per mėnesį padės išspręsti praktikoje ydingai pasitaikančias situacijas tose įstaigose, kur priėmimai vykdomi rečiau nei kas mėnesį, o tai sukelia nepatogumų asmenims, siekiantiems profesinio mokymo, neatliepia darbo rinkos poreikių;
3) Įstatymo iniciatoriai registravo pasiūlymą Užimtumo įstatymo pakeitimo projektui Nr. XIVP-1399(2), derantį su projekto Nr. XIVP-1052(2) 1 ir 2 straipsniais. 1.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11-091
)
121 dalyje siūloma nustatyti, kad bedarbiams, registruotiems Užimtumo tarnyboje, priėmimas į profesinio mokymo programas vykdomas ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad toks reguliavimas nedera su profesinio mokymo pagal formaliąsias profesinio mokymo programas organizavimo principais, pagal kuriuos priėmimas mokytis pagal tokias programas vykdomas centralizuotai iki mokslo metų pradžios, t.y. rugsėjo 1 d. Kitaip sakant, asmuo, besimokantis pagal formaliojo profesinio mokymo programą, mokytis turėtų pradėti nuo mokslo metų pradžios arba per trumpą laikotarpį nuo mokslo metų pradžios (kai užpildomos laisvos vietos jau prasidėjus mokymo procesui), kas leistų užtikrinti pilną profesinio mokymo programos įsisavinimą.
Tuo tarpu pagal siūlomą reguliavimą, nėra aišku, koks tokio kas mėnesinio priėmimo į formaliojo profesinio mokymo programą tikslas, jeigu asmuo, pradėjęs mokytis, pvz., kovo mėnesį, galėtų tinkamai įsisavinti ir atsiskaityti už iki to laiko jau dėstytus dalykus. Taip pat nėra aišku, kodėl visos profesinio mokymo įstaigos turėtų organizuoti priėmimą mokytis kas mėnesį, jeigu net neaišku, ar bus norinčių bedarbių mokytis pagal jau vykdomas mokymo programas. Be to, pažymime, kad vyksta priėmimas į profesinio mokymo įstaigas mokytis pagal profesinio mokymo programas, o ne priėmimas į profesinio mokymo programas. Iš dalies pritarti
1) Bedarbių ir užimtų asmenų priėmimas mokytis ir mokymas vykdomas dvišalės ar trišalės sutarties pagrindu pagal susidarantį poreikį bet kuriuo kalendorinių metų laiku , integruojant juos į profesinio mokymo įstaigose sukomplektuotas mokymo grupes ar sudarant atskiras mokymo grupes;
2) Nuostata dėl priėmimo į profesinio mokymo įstaigas ne rečiau kaip kartą per mėnesį padės išspręsti praktikoje ydingai pasitaikančias situacijas tose įstaigose, kur priėmimai vykdomi rečiau nei kas mėnesį, o tai sukelia nepatogumų asmenims, siekiantiems profesinio mokymo, neatliepia darbo rinkos poreikio. 1.3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11-092
3.
Siekiant teisinio aiškumo ir derinant įstatymo projekto ir keičiamo įstatymo terminiją tarpusavyje, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje brauktinas žodis
„nekvalifikuotiems“, vietoj žodžių „kurie nėra įgiję jokios profesinės kvalifikacijos
arba jų užsienyje įgyta profesinė kvalifikacija nėra pripažinta įstatymų, reglamentuojančių profesinės kvalifikacijos pripažinimą, nustatyta tvarka“ įrašytini žodžiai „kurie pas Lietuvos Respublikos profesinio mokymo teikėją nėra įgiję jokios profesinės kvalifikacijos arba kurių užsienyje įgyta profesinė kvalifikacija teisės aktų nustatyta tvarka nėra pripažinta Lietuvoje įgytai“, o vietoj žodžių „bedarbiams, kurie neturi jokios neformaliu būdu įgytos kompetencijos, pripažintos įstatymų, reglamentuojančių įgytos kompetencijos pripažinimą, nustatyta tvarka“ – žodžius „bedarbiams, neturintiems kompetencijų, įgytų mokantis pagal neformaliojo profesinio mokymo programą, teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstamų kaip atitinkamo lygio kvalifikacija arba jos dalis“. Pritarti Siūloma formuluotė: „
tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos registruotų bedarbių, kurie nėra įgiję jokios profesinės kvalifikacijos, suteikiamos baigus Lietuvos Respublikos profesinio mokymo teikėjų vykdomą profesinio mokymo programą, arba kurių užsienyje įgyta profesinė kvalifikacija teisės aktų nustatyta tvarka nėra pripažinta Lietuvoje įgytai kvalifikacijai, taip pat bedarbių, neturinčių kompetencijų, įgytų mokantis pagal neformaliojo profesinio mokymo programą, teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstamų kaip atitinkamo lygio kvalifikacija arba jos dalis, profesinį mokymą organizuoja pirmenybę teikdamas mokymui pameistrystės forma.“ 1.4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11-093 (231 ) 4.
Įstatymo projekto 3 straipsniu pildomas keičiamo įstatymo 231 straipsnis, kuriuo siekiama reglamentuoti formaliojo ir neformaliojo švietimo bei savišvietos būdu įgytų kompetencijų vertinimą ir pripažinimą, yra perteklinis bei atkartojantis kitas analogiškas keičiamo įstatymo nuostatas. Pažymėtina, kad keičiamame įstatyme yra sistemiškai ir nuosekliai įtvirtintas kompetencijų, įgytų profesinio mokymo metu, ar kompetencijų, reikalingų stojant į profesinio mokymo įstaigas, pripažinimo reguliavimas. Pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje jau nustatyta, kad įvertinus asmens kompetencijas, įgytas mokantis pagal neformaliojo profesinio mokymo programą, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru suderinta tvarka jos pripažįstamos kaip atitinkamo lygio kvalifikacija arba jos dalis, o 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kad pažymėjimas išduodamas asmeniui, baigusiam profesinio mokymo programos modulį ar įvertinus dalies atitinkamos kvalifikacijos neformaliuoju būdu įgytas kompetencijas. Iš dalies pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1. 1.5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11-09 5.
Įstatymo projektas turi būti papildytas 4 straipsniu, kuriame būtų nustatyta įstatymo įsigaliojimo data bei numatyta, iki kada kompetentingos institucijos turi parengti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2. 1.6
projektas tikslintinas atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus:
turi būti rašomi atskiros eilutės centre;
2) įstatymo projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 231 straipsnio pavadinimas turi būti paryškintas. Atsižvelgti 1.7
į tai, kad užimtumo rėmimo politikos formavimas yra priskirtas socialinės apsaugos ir darbo ministro, o švietimo politikos formavimas – švietimo, mokslo ir sporto ministro politikos sričiai, dėl siūlomo teisinio reguliavimo siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti LRV išvada gauta. 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2021-11-17 Įvertinę Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 18 ir 19 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 231 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1052 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto
valdybos 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. SV-S-299 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 7 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a : Pritarti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 18 ir 19 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 231 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1052 (toliau
straipsnio 3 dalyje numatoma, kad asmenų, kuriems taikomas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas, priėmimas į profesinio mokymo programas vykdomas kaip centralizuoto priėmimo išimtis. Užimtumo įstatymo 37 straipsnio
profesinio mokymo teikėjo, kurį pasirenka pats bedarbis ar užimtas asmuo, o kai sudaryta trišalė sutartis, – suderinus su darbdaviu. Taigi, šiame punkte minimuose įstatymuose nustatyta, kad bedarbiams ir užimtiems asmenims netaikomas centralizuotas ar periodiškas priėmimas į profesinio mokymo programas. Bedarbių ir užimtų asmenų priėmimas mokytis ir mokymas vykdomas dvišalės ar trišalės sutarties pagrindu pagal susidarantį poreikį bet kuriuo kalendorinių metų laiku, integruojant juos į profesinio mokymo įstaigose sukomplektuotas mokymo grupes ar sudarant atskiras mokymo grupes.
Kadangi dabar galiojanti teisės norma yra lanksti, asmenys mokytis į profesinio mokymo programas gali būti priimami bet kada, todėl Įstatymo projekto Nr. XIVP-1052 1 straipsnyje siūloma teisės norma, jog priėmimas į profesinio mokymo programas galėtų vykti ne rečiau kaip kartą per mėnesį, yra perteklinė. Iš dalies pritarti Nuostata dėl priėmimo į profesinio mokymo įstaigas ne rečiau kaip kartą per mėnesį padės išspręsti praktikoje ydingai pasitaikančias situacijas tose įstaigose, kur priėmimai vykdomi rečiau nei kas mėnesį, o tai sukelia nepatogumų asmenims, siekiantiems profesinio mokymo, neatliepia darbo rinkos poreikių. 1.2 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-03-302
bendrąsias profesinio mokymo organizavimo nuostatas ir yra bendrasis įstatymas Užimtumo įstatymo atžvilgiu. Bedarbių, registruotų Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos , profesinį mokymą reguliuoja specialusis, šia prasme – Užimtumo įstatymas. Šio įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bedarbių ar užimtų asmenų profesinį mokymą vykdo profesinio mokymo teikėjas, kurį pasirenka pats bedarbis ar užimtas asmuo, o kai sudaryta trišalė sutartis, – suderinus su darbdaviu. Profesinio mokymo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies nuostatą įgyvendinančiame Profesinio mokymo organizavimo pameistrystės forma tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. spalio 23 d. nutarimu Nr.
tvarkos aprašo patvirtinimo“, reglamentuojamas profesinio mokymo, organizuojamo pameistrystės forma, inicijavimas ir vykdymas, profesinio mokymo teikėjų ir darbdavių, organizuojančių profesinį mokymą pameistrystės forma, teisės ir pareigos, asmens, siekiančio darbo vietoje įgyti kvalifikaciją ar kompetenciją, teisės ir pareigos, profesinio mokymo, organizuojamo pameistrystės forma, kokybės užtikrinimas. Šio tvarkos aprašo 7 punkte reglamentuojama, kas gali savo valia inicijuoti mokymąsi pameistrystės forma, t. y. darbdavys, profesinio mokymo teikėjas, darbdavio darbuotojas, mokinys arba socialiniai partneriai ir kiti subjektai, numatyti Užimtumo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose. Taigi, Įstatymo projekto Nr. XIVP-1052 2 straipsnyje siūloma teisės norma, jog profesinio mokymo teikėjas nekvalifikuotiems bedarbiams profesinį mokymą organizuoja teikdamas pirmenybę pameistrystės formai, yra perteklinė, nes mokymosi formą, pagal esamą teisinį reglamentavimą, gali inicijuoti platus subjektų ratas, įvertinęs individualius kiekvienos situacijos poreikius. Šis mechanizmas užtikrina suaugusio asmens laisvę rinktis mokymosi formą, be to, yra palankus suaugusiajam rinktis darbdavį. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, įgyvendindama Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 1.8.3 veiksmą, iš „N aujos kartos Lietuva“ plano, patvirtinto 2021 m. liepos 28 d.
Europos Sąjungos Tarybos įgyvendinimo sprendimu dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano patvirtinimo, numatytų 20 mln. eurų investicijų vystys tolesnę pameistrystės įgyvendinimo schemą, kuri sudarys palankias sąlygas asmenims įgyti praktinių įgūdžių įmonėse, daugiausia dėmesio skiriant tiems ekonomikos sektoriams, kurie bus perėjimo į klimatui neutralią ekonomiką lyderiai. Iki 2026 m. planuojama įgyvendinti apie 4 000 pameistrysčių pagal trišales pameistrystės darbo /mokymo sutartis bei organizuoti aktyvius pameistrystės viešinimo veiksmus. Iš dalies pritarti Įstatymo iniciatoriai registravo pasiūlymą Užimtumo įstatymo pakeitimo projektui Nr. XIVP-1399(2), derantį su projekto Nr. XIVP-1052(2) 1 ir 2 straipsniais. 1.3 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-03-303 (23¹)
(23¹ straipsnio 1 dalyje) siūloma nustatyti teisinį reglamentavimą, suteikiant galimybę ne tik asmeniui, bet ir asmens mokymąsi finansuojančiai institucijai kreiptis dėl jo neformaliojo švietimo ar savišvietos būdu įgytų kompetencijų, susijusių su siekiama įgyti pirmąja kvalifikacija, vertinimo ir pripažinimo. Įstatymo projekto Nr. XIVP-1052 a iškinamajame rašte nurodyta tokio pakeitimo priežastis – jei bedarbis neturėtų suinteresuotumo, kad būtų pripažintos jo turimos kompetencijos. Siūlomai teisės normai nepritartina, nes institucijos dėl kompetencijų pripažinimo negali nuspręsti už suaugusį asmenį ir toks institucijos veiksmas gali būti traktuojamas kaip pažeidžiantis asmens teisę apsispręsti laisvai.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Profesinio mokymo įstatyme nustatomas tik pats įvairiais būdais asmens įgytų kompetencijų įvertinimo ir pripažinimo santykių reglamentavimo principas, o principo įgyvendinimas reglamentuojamas įstatymą įgyvendinančiame Ankstesnio mokymosi pasiekimų įskaitymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-72 „Dėl Ankstesnio mokymosi pasiekimų įskaitymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriame nustatyti besikreipiantys asmenys, vertinimą atliekančios institucijos, įgytų kompetencijų įvertinimo būdai, išduodami įgytas kompetencijas liudijantys dokumentai. Pažymėtina, kad
231 straipsnio 2 dalies nuostata jau įtvirtinta Profesinio mokymo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, jog asmeniui, tobulinančiam turimą ar siekiančiam įgyti kitą kvalifikaciją, ankstesnio mokymosi pasiekimai įskaitomi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Taigi, e samas teisinis reglamentavimas yra pakankamas ir sudaro galimybes asmeniui įgyti formaliojo ir neformaliojo švietimo bei savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimą. Iš dalies pritarti Komiteto pasiūlymu Nr. 1 yra patikslinama Įstatymo 231 straipsnio formuluotė nurodant, kad yra būtinas asmens sutikimas : „
kvalifikacijos įgijimą finansuojanti institucija, gavusi šio asmens sutikimą , gali kreiptis į profesinio mokymo įstaigas dėl neformaliojo švietimo būdu ar savišvietos būdu įgytų kompetencijų, susijusių su siekiama įgyti kvalifikacija, vertinimo ir pripažinimo. Šių kompetencijų vertinimo ir pripažinimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.“ 6.
Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ir darbo komitetas 2022-04-22 Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas įstatymo projektui Nr. XIVP-1052 bei į tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas gali būti pasiektas jau esamomis priemonėmis, o bedarbių profesinį mokymą (kaip ir kitas paramos mokymuisi priemones) reguliuoja specialusis Užimtumo įstatymas, įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. Kartu pažymėtina, kad Seimui yra pateiktas svarstyti Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 12, 16, 20, 22, 24, 28, 29, 30, 31, 36, 37, 38, 391, 40, 44, 46, 47, 48, 481 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 392, 393 ir 482 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1399[1], todėl atliepiant įstatymo projekto Nr. XIVP-1052 tikslą, kuriuo siekiama didinti užimtumą, artinant profesinio mokymo pasiūlos atitiktį darbo rinkos ir savivaldybių poreikiams, pasiūlymus teisiniam reguliavimui tobulinti būtų tikslinga teikti dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-1399. Nepritarti Komitetas siūlo patobulintą projektą Nr. XIVP-1052(
įstatymo pakeitimo projektui Nr. XIVP-1399(2), derantį su šio projekto 1 ir 2 straipsniais. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
as: pritarti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 18 ir 19 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 231 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-1052(2), komiteto išvadoms ir pasiūlymams. 7.2. Siūlymas: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas 2022-05-183 (231 ) N Argumentai: Siekiant suderinti Profesinio mokymo įstatymo nuostatas su Užimtumo įstatymo nuostatomis, taip pat numatyti, kad kvalifikacijų pripažinimas būtų inicijuojamas esant asmens, kurio kvalifikaciją reikia pripažinti, sutikimui, siūloma atitinkami patikslinti projektu siūlomą naują 231 straipsnį:
Pasiūlymas: „
straipsniu Papildyti Įstatymą 231 straipsniu: „231 straipsnis. Formaliojo ir neformaliojo švietimo bei savišvietos būdu įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas
asmens kvalifikacijos įgijimą finansuojanti institucija, gavusi šio asmens sutikimą, gali kreiptis į profesinio mokymo įstaigas dėl neformaliojo švietimo būdu ar savišvietos būdu įgytų kompetencijų, susijusių su siekiama įgyti kvalifikacija, vertinimo ir pripažinimo. Šių kompetencijų vertinimo ir pripažinimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. 2. Asmenų, norinčių mokytis pagal tęstinio profesinio mokymo programą, formaliojo švietimo būdu įgytų kompetencijų pripažinimą kaip mokymo programos dalį atlieka švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“
komitetas 2022-05-184 Pasiūlymas: „4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2023 m.
sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, švietimo, mokslo ir sporto ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2022 m. gruodžio 31 d. prima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: D. Asanavičiūtė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas Švietimo ir mokslo komiteto biuro patarėja Deimantė Žegunė