Projektas Nr Projekto lyginamasis variantas
2, 3,
straipsnio pakeitimas
straipsnį nauja 27 dalimi: „27. Šuo pagalbininkas – pagal šunų pagalbininkų dresavimo programą parengtas šuo teikti pagalbą neįgaliajam, įrašytas į Šunų pagalbininkų sąrašą, kurį tvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius.“
straipsnio 27-29 dalis laikyti atitinkamai 28-30 dalimis. 2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą pagal
kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija) ar jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – Sveikatos apsaugos ministerija) ar jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija), Lietuvos Respublikos švietimo, ir mokslo ir sporto ministerija (toliau – Švietimo ir mokslo ministerija), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – Vidaus reikalų ministerija) ar jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – Žemės ūkio ministerija) ar jos įgaliotos institucijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, savivaldybių administracijos.“
nauju 4 punktu:
„4. tvirtina šuns pagalbininko skiriamųjų ženklų pavyzdžių aprašą ir nustato jų išdavimo sąlygas bei tvarką;“. 3. Buvusį 3 straipsnio 4 dalies 4 punktą
laikyti atitinkamai 5 punktu. 4. Pakeisti 3 straipsnio 7 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „7. Švietimo, ir mokslo ir sporto ministerija:“. 5. Pakeisti 3 straipsnio 9 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) tvirtina šunų pagalbininkų, kovinių ir pavojingų veislių šunų sąrašus;“. 6.
6Papildyti 3 straipsnio 9 dalį nauju 6 punktu:
„6) tvirtina šunų pagalbininkų dresavimo, įsigijimo ir laikymo reikalavimus;“. 7. Buvusius 3 straipsnio 9 dalies 6-16 punktus laikyti atitinkamai 7-17 punktais. 3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 7 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Gyvūnų registravimas ir ženklinimas, skiriamieji ženklai”. 2. Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Katės, šunys ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre. Už katės, šuns ar šeško paženklinimą mikroschema ir įregistravimą Gyvūnų augintinių registre atsako jų laikytojas ar savininkas. Už šuns pagalbininko paženklinimą mikroschema ir įregistravimą Gyvūnų augintinių registre atsako jį pagal šunų pagalbininkų dresavimo programą parengęs juridinis asmuo.“
3Papildyti 7 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Šuo pagalbininkas turi skiriamuosius ženklus, kurių pavyzdžių aprašą tvirtina ir jų išdavimo sąlygas bei tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija.”
4Buvusias 7 straipsnio 3-9 dalis laikyti atitinkamai 4-10 dalimis. 4 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
Papildyti 18 straipsnį 4 dalimi:
„4. Šunis pagalbininkus pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos patvirtintą šunų pagalbininkų dresavimo programą rengia juridiniai asmenys, kurių pagrindinė veikla – šunų pagalbininkų dresūra ir jų parengimas teikti pagalbą neįgaliajam. Reikalavimus šuniui, rengiamam teikti pagalbą neįgaliajam, nustato šunį pagalbininką rengiantis juridinis asmuo. Pagalbos teikimo neįgaliajam tikslais rengiami šunys turi būti dresuojami nepažeidžiant šio įstatymo nuostatų.“
1Papildyti 20 straipsnį nauja 7 dalimi:
„7.
Kai neįgalusis, kuriam šuo pagalbininkas teikė pagalbą, nebegali daugiau suteikti šuniui pagalbininkui reikiamos priežiūros ir nėra kito asmens, kuris gali ir sutinka prižiūrėti šunį pagalbininką, šuo pagalbininkas grąžinamas jį pagal šunų pagalbininkų mokymo programą parengusiam juridiniam asmeniui arba kitam juridiniam asmeniui, kurio pagrindinė veikla – šunų pagalbininkų dresūra ir jų parengimas teikti pagalbą neįgaliajam, jeigu šunį pagalbininką parengęs juridinis asmuo nebevykdo veiklos ar yra likviduotas.“
dalimi. 6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras, Valstybinės
maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius iki 2022 m. balandžio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Justas Džiugelis
2021-11-05 Nr. XIVP-1020 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 2 dalyje keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį pildant nauju 4 punktu, atkreiptinas dėmesys, jog straipsnio dalių punktai iš eilės numeruojami arabiškais skaitmenimis, po jų turi būti rašomi uždaromieji skliaustai. 2. Projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalis pildoma nuostatomis: “Už šuns pagalbininko paženklinimą mikroschema ir įregistravimą Gyvūnų augintinių registre atsako jį pagal šunų pagalbininkų dresavimo programą parengęs juridinis asmuo“. Nėra aišku, kodėl šiuo atveju nurodyti ne visi ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje galintys vykdyti subjektai, t.y. ne tik juridinis asmuo, tačiau ir kita organizacija, juridinio asmens arba kitos organizacijos padalinys, Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdantis ūkinę veiklą. Tas pats pasakytina apie projekto 4 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalies nuostatas bei projekto 5 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 20 straipsnio naujose 7 dalies nuostatas. Be to, iš projekto nuostatų neaišku, kas būtų įpareigotas sutvarkyti šuns pagalbininko registraciją jį įsigijus užsienio valstybėje ir įsivežus į Lietuvos Respubliką, ar šiuo atveju galiotų bendroji norma, kad „Už katės, šuns ar šeško paženklinimą mikroschema ir įregistravimą Gyvūnų augintinių registre atsako jų laikytojas ar savininkas“. 3. Manytina, jog projekto 4 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje reikėtų atsisakyti perteklinių nuostatų dėl ūkio subjekto veiklos skirstymo „pagrindinė veikla – šunų pagalbininkų dresūra ir jų parengimas teikti pagalbą neįgaliajam“.
Tas pat pasakytina ir apie projekto 5 straipsniu teikiamas keičiamo įstatymo 20 straipsnio 7 dalies nuostatas. 4. Projekto 4 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalies antrame sakinyje nurodyta, jog „reikalavimus šuniui, rengiamam teikti pagalbą neįgaliajam, nustato šunį pagalbininką rengiantis juridinis asmuo“. Svarstytina, ar tokie reikalavimai netūrėtų būti išdėstyti teisės akte ir būti visiems ūkio subjektams aiškūs ir visuotinai taikytini. 5. Projekto 4 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje siūlytina atsisakyti perteklinės nuostatos, numatančios, kad “Pagalbos teikimo neįgaliajam tikslais rengiami šunys turi būti dresuojami nepažeidžiant šio įstatymo nuostatų“, kadangi galiojantys Lietuvos Respublikos įstatymai yra privalomi visiems asmenims, o jų nesilaikymas užtraukia atsakomybę. 6. Projekto 5 straipsnyje dėstomoje teičiamo įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje siūlytina aiškiai nurodyti, koks subjektas užtikrintų šuns pagalbininko priežiūrą, kuomet šuo pagalbininkas buvo įsigytas užsienio valstybėje ir neįgalusis, kuriam šuo pagalbininkas teikė pagalbą, nebegali daugiau suteikti šuniui pagalbininkui reikiamos priežiūros ir nėra kito asmens, kuris gali ir sutinka prižiūrėti šunį pagalbininką. 7. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime svarstomi Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIVP-633) ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIVP-824), kurių nuostatomis keičiamas įstatymas pildomas tomis pačiomis struktūrinėmis dalimis, kaip ir šiuo projektu, keičiamos tos pačios keičiamo įstatymo nuostatos, kaip ir šiuo projektu.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Bielskė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. (85) 239 6089, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 7, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektO NR. XIVP-1020
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas
Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę); Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Jolita Jakučionytė, padėjėja Vida Katinaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
straipsnio 2 dalyje keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį pildant nauju 4 punktu, atkreiptinas dėmesys, jog straipsnio dalių punktai iš eilės numeruojami arabiškais skaitmenimis, po jų turi būti rašomi uždaromieji skliaustai. Pritarti
Teisės departamentas 2021-11-05 3, 4,5
straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalis pildoma nuostatomis: “Už šuns pagalbininko paženklinimą mikroschema ir įregistravimą Gyvūnų augintinių registre atsako jį pagal šunų pagalbininkų dresavimo programą parengęs juridinis asmuo“. Nėra aišku, kodėl šiuo atveju nurodyti ne visi ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje galintys vykdyti subjektai, t. y. ne tik juridinis asmuo, tačiau ir kita organizacija, juridinio asmens arba kitos organizacijos padalinys, Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdantis ūkinę veiklą. Tas pats pasakytina apie projekto 4 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalies nuostatas bei projekto 5 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 20 straipsnio naujose 7 dalies nuostatas.
Be to, iš projekto nuostatų neaišku, kas būtų įpareigotas sutvarkyti šuns pagalbininko registraciją jį įsigijus užsienio valstybėje ir įsivežus į Lietuvos Respubliką, ar šiuo atveju galiotų bendroji norma, kad „Už katės, šuns ar šeško paženklinimą mikroschema ir įregistravimą Gyvūnų augintinių registre atsako jų laikytojas ar savininkas“. Pritarti
Teisės departamentas 2021-11-05 4,5 3. Manytina, jog projekto 4 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje reikėtų atsisakyti perteklinių nuostatų dėl ūkio subjekto veiklos skirstymo
„pagrindinė veikla – šunų pagalbininkų dresūra ir jų parengimas teikti
pagalbą neįgaliajam“. Tas pat pasakytina ir apie projekto 5 straipsniu teikiamas keičiamo įstatymo 20 straipsnio 7 dalies nuostatas. Pritarti
departamentas
straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalies antrame sakinyje nurodyta, jog „reikalavimus šuniui, rengiamam teikti pagalbą neįgaliajam, nustato šunį pagalbininką rengiantis juridinis asmuo“. Svarstytina, ar tokie reikalavimai netūrėtų būti išdėstyti teisės akte ir būti visiems ūkio subjektams aiškūs ir visuotinai taikytini. Pritarti
straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje siūlytina atsisakyti perteklinės nuostatos, numatančios, kad “Pagalbos teikimo neįgaliajam tikslais rengiami šunys turi būti dresuojami nepažeidžiant šio įstatymo nuostatų“, kadangi galiojantys Lietuvos Respublikos įstatymai yra privalomi visiems asmenims, o jų nesilaikymas užtraukia atsakomybę. Pritarti
Teisės departamentas 2021-11-055 6.
Projekto 5 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje siūlytina aiškiai nurodyti, koks subjektas užtikrintų šuns pagalbininko priežiūrą, kuomet šuo pagalbininkas buvo įsigytas užsienio valstybėje ir neįgalusis, kuriam šuo pagalbininkas teikė pagalbą, nebegali daugiau suteikti šuniui pagalbininkui reikiamos priežiūros ir nėra kito asmens, kuris gali ir sutinka prižiūrėti šunį pagalbininką. Pritarti
dėmesys, kad Seime svarstomi Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIVP-633) ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIVP-824), kurių nuostatomis keičiamas įstatymas pildomas tomis pačiomis struktūrinėmis dalimis, kaip ir šiuo projektu, keičiamos tos pačios keičiamo įstatymo nuostatos, kaip ir šiuo projektu. Pritarti iš dalies
projektas Nr. XIVP-824 Seimo jau priimtas 22-03-24
Europos Sąjungos teisės grupė 2021-11-164 N Projekto 4 straipsniu siūloma Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo
pagalbininkus pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintą šunų pagalbininkų dresavimo programą rengia juridiniai asmenys, kurių pagrindinė veikla – šunų pagalbininkų dresūra ir jų parengimas teikti pagalbą neįgaliajam. <...>.“ Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad šiuo metu šunys pagalbininkai yra rengiami Baltijos kinologijos centre. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Baltijos kinologijos centro pagrindinė veikla nėra vien tik šunų pagalbininkų rengimas, čia rengiami darbiniai šunys įvairiais tikslais.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 1.19 straipsnio (Užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų civilinis teistumas) 1 dalyje numatyta, kad užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų civilinis teisnumas nustatomas pagal valstybės, kurioje šie juridiniai asmenys ar organizacijos yra įsteigti, teisę. Civilinio kodekso 1.21 straipsnio (Užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų atstovybėms ir filialams taikytina teisė) 1 dalyje numatyta, kad užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų atstovybėms ir filialams, įregistruotiems Lietuvos Respublikoje, taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Europos Sąjungos valstybėse narėse galioja skirtingos ūkio subjektų steigimo taisyklės, todėl kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse steigiami subjektai gali ir neturėti juridinio asmens statuso. Be to, Lietuvos Respublikoje gali veikti Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto subjekto padalinys, kuris pagal Civilinį kodeksą nėra laikomas juridiniu asmeniu. Tačiau Civiliniu kodeksu (1.19 straipsniu) užsienio subjektų teisnumas pripažįstamas pagal užsienio valstybės steigimo teisę. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką draudžiama riboti ūkinės veiklos laisvę dėl subjekto teisinės formos (pavyzdžiui, žr. Sprendimo Oy AA, C-231/05, EU:C:2007:439, 40 punktą), todėl terminą
„juridinis asmuo“ reikia aiškinti plačiai, kaip apimantį bet kurį asmenį,
nepriklausomai nuo to, ar jis turi juridinio asmens teises. Taigi, iš ūkio subjektų neturėtų būti atimta teisė vykdyti atitinkamą veiklą Lietuvoje vien dėl teisinės formos skirtumų.
Civiliniu kodeksu a priori pripažįstant visų formų organizacijų teisnumą, jei šiuo teisnumu disponuojama kilmės valstybėje, nėra pagrindo specialiuosiuose įstatymuose riboti teisę teikti su judėjimo laisvėmis susijusių paslaugų. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, teigtina, kad šiuo atveju reikėtų kalbėti apie platesnį subjektų ratą, galintį rengti šunis pagalbininkus, neapsiribojant vien tik juridiniais asmenimis. Nesant pagrindimo ribojimui, tokia teisė turėtų būti numatyta ir fiziniams asmenims. Be to, Projekte papildomai siūlytina numatyti atvejus, kai šunis pagalbininkus naudoja iš užsienio atvykę asmenys, kadangi šie šunys pagalbininkai neturės Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų išduotų reikalingų dokumentų, bet gali turėti kitos valstybės išduotą dokumentą. Taip pat aptartini atvejai, kai
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Vyriausybė 2022-05-12 Atsižvelgus į šio nutarimo 1.1. papunktyje pateiktus argumentus bei jame siūlomą Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 25² straipsnio formuluotę, taip pat įvertinus tai, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės nėra pagrįstos bei tinkamos iš esmės – netikslinga Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nustatyti papildomus (specialius) šunų pagalbininkų įsigijimo, dresavimo ir (ar) laikymo reikalavimus, nes šiame įstatyme jau reglamentuoti būtiniausi visų gyvūnų grupių, neišskiriant šunų pagalbininkų, gerovės reikalavimai, nepritarti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII 500 2, 3, 7, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1020. Papildomos (specialios) nuostatos dėl šunų pagalbininkų gerovės reikalavimų būtų perteklinės ir prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintam efektyvumo principui, reiškiančiam, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės. Pritarti
sprendimas: atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadas atmesti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 7,
rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Aistė Gedvilienė. Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė Biuro patarėja Jolita Jakučionytė
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 7, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektO NR. XIVP-1020 2022-05-25
pavaduotojas Vidmantas Kanopa, komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika, Andrius Vyšniauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamento Išvada 2021-11-05 Nr. XIVP-1020
2(4)
straipsnio 2 dalyje keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį pildant nauju 4 punktu, atkreiptinas dėmesys, jog straipsnio dalių punktai iš eilės numeruojami arabiškais skaitmenimis, po jų turi būti rašomi uždaromieji
straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalis pildoma nuostatomis:
“Už šuns pagalbininko paženklinimą mikroschema ir įregistravimą Gyvūnų
augintinių registre atsako jį pagal šunų pagalbininkų dresavimo programą parengęs juridinis asmuo“. Nėra aišku, kodėl šiuo atveju nurodyti ne visi ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje galintys vykdyti subjektai, t. y. ne tik juridinis asmuo, tačiau ir kita organizacija, juridinio asmens arba kitos organizacijos padalinys, Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdantis ūkinę veiklą. Tas pats pasakytina apie projekto 4 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalies nuostatas bei projekto 5 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 20 straipsnio naujose 7 dalies nuostatas.
Be to, iš projekto nuostatų neaišku, kas būtų įpareigotas sutvarkyti šuns pagalbininko registraciją jį įsigijus užsienio valstybėje ir įsivežus į Lietuvos Respubliką, ar šiuo atveju galiotų bendroji norma, kad „Už katės, šuns ar šeško paženklinimą mikroschema ir įregistravimą Gyvūnų augintinių registre atsako jų laikytojas ar savininkas“. Pritarti
Teisės departamento Išvada 2021-11-05 Nr. XIVP-1020 4(18), 5(20) (4),
jog projekto 4 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje reikėtų atsisakyti perteklinių nuostatų dėl ūkio subjekto veiklos skirstymo
„pagrindinė veikla – šunų pagalbininkų dresūra ir jų parengimas teikti
pagalbą neįgaliajam“. Tas pat pasakytina ir apie projekto 5 straipsniu teikiamas keičiamo įstatymo 20 straipsnio 7 dalies nuostatas. Pritarti
Teisės departamento Išvada 2021-11-05 Nr. XIVP-1020 4(18)
straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalies antrame sakinyje nurodyta, jog „reikalavimus šuniui, rengiamam teikti pagalbą neįgaliajam, nustato šunį pagalbininką rengiantis juridinis asmuo“. Svarstytina, ar tokie reikalavimai netūrėtų būti išdėstyti teisės akte ir būti visiems ūkio subjektams aiškūs ir visuotinai taikytini. Pritarti
Teisės departamento Išvada 2021-11-05 Nr. XIVP-1020 4(18)
straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje siūlytina atsisakyti perteklinės nuostatos, numatančios, kad “Pagalbos teikimo neįgaliajam tikslais rengiami šunys turi būti dresuojami nepažeidžiant šio įstatymo nuostatų“, kadangi galiojantys Lietuvos Respublikos įstatymai yra privalomi visiems asmenims, o jų nesilaikymas užtraukia atsakomybę. Pritarti 6.
Teisės departamento Išvada 2021-11-05 Nr. XIVP-1020 5(20)
straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje siūlytina aiškiai nurodyti, koks subjektas užtikrintų šuns pagalbininko priežiūrą, kuomet šuo pagalbininkas buvo įsigytas užsienio valstybėje ir neįgalusis, kuriam šuo pagalbininkas teikė pagalbą, nebegali daugiau suteikti šuniui pagalbininkui reikiamos priežiūros ir nėra kito asmens, kuris gali ir sutinka prižiūrėti šunį pagalbininką. Pritarti
dėmesys, kad Seime svarstomi Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIVP-633) ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIVP-824), kurių nuostatomis keičiamas įstatymas pildomas tomis pačiomis struktūrinėmis dalimis, kaip ir šiuo projektu, keičiamos tos pačios keičiamo įstatymo nuostatos, kaip ir šiuo projektu. Pritarti iš dalies Įstatymo projektas Nr. XIVP-824 Seimo jau priimtas (22-03-24 Nr. XIV-974). 8. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės Išvada 2021-11-16 Nr. XIVP-1020 4(18)
Projekto 4 straipsniu siūloma Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo
pagalbininkus pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintą šunų pagalbininkų dresavimo programą rengia juridiniai asmenys, kurių pagrindinė veikla – šunų pagalbininkų dresūra ir jų parengimas teikti pagalbą neįgaliajam. <...>.“ Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad šiuo metu šunys pagalbininkai yra rengiami Baltijos kinologijos centre. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Baltijos kinologijos centro pagrindinė veikla nėra vien tik šunų pagalbininkų rengimas, čia rengiami darbiniai šunys įvairiais tikslais.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 1.19 straipsnio (Užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų civilinis teistumas) 1 dalyje numatyta, kad užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų civilinis teisnumas nustatomas pagal valstybės, kurioje šie juridiniai asmenys ar organizacijos yra įsteigti, teisę. Civilinio kodekso 1.21 straipsnio (Užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų atstovybėms ir filialams taikytina teisė) 1 dalyje numatyta, kad užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų atstovybėms ir filialams, įregistruotiems Lietuvos Respublikoje, taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Europos Sąjungos valstybėse narėse galioja skirtingos ūkio subjektų steigimo taisyklės, todėl kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse steigiami subjektai gali ir neturėti juridinio asmens statuso. Be to, Lietuvos Respublikoje gali veikti Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto subjekto padalinys, kuris pagal Civilinį kodeksą nėra laikomas juridiniu asmeniu. Tačiau Civiliniu kodeksu (1.19 straipsniu) užsienio subjektų teisnumas pripažįstamas pagal užsienio valstybės steigimo teisę. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką draudžiama riboti ūkinės veiklos laisvę dėl subjekto teisinės formos (pavyzdžiui, žr. Sprendimo Oy AA, C-231/05, EU:C:2007:439, 40 punktą), todėl terminą
„juridinis asmuo“ reikia aiškinti plačiai, kaip apimantį bet kurį asmenį,
nepriklausomai nuo to, ar jis turi juridinio asmens teises. Taigi, iš ūkio subjektų neturėtų būti atimta teisė vykdyti atitinkamą veiklą Lietuvoje vien dėl teisinės formos skirtumų.
Civiliniu kodeksu a priori pripažįstant visų formų organizacijų teisnumą, jei šiuo teisnumu disponuojama kilmės valstybėje, nėra pagrindo specialiuosiuose įstatymuose riboti teisę teikti su judėjimo laisvėmis susijusių paslaugų. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, teigtina, kad šiuo atveju reikėtų kalbėti apie platesnį subjektų ratą, galintį rengti šunis pagalbininkus, neapsiribojant vien tik juridiniais asmenimis. Nesant pagrindimo ribojimui, tokia teisė turėtų būti numatyta ir fiziniams asmenims. Be to, Projekte papildomai siūlytina numatyti atvejus, kai šunis pagalbininkus naudoja iš užsienio atvykę asmenys, kadangi šie šunys pagalbininkai neturės Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų išduotų reikalingų dokumentų, bet gali turėti kitos valstybės išduotą dokumentą. Taip pat aptartini atvejai, kai Lietuvoje gyvenantys asmenys šunis pagalbininkus įsigyja užsienio valstybėje. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Nutarimas (Išvada) 2022-05-12 Nr.486 „<...> 2.
Atsižvelgus į šio nutarimo 1.1. papunktyje pateiktus argumentus bei jame siūlomą Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 25² straipsnio formuluotę, taip pat įvertinus tai, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės nėra pagrįstos bei tinkamos iš esmės – netikslinga Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nustatyti papildomus (specialius) šunų pagalbininkų įsigijimo, dresavimo ir (ar) laikymo reikalavimus, nes šiame įstatyme jau reglamentuoti būtiniausi visų gyvūnų grupių, neišskiriant šunų pagalbininkų, gerovės reikalavimai, nepritarti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII 500 2, 3, 7, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1020. Papildomos (specialios) nuostatos dėl šunų pagalbininkų gerovės reikalavimų būtų perteklinės ir prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintam efektyvumo principui, reiškiančiam, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės.<...>“
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3,
7, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1020 atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimą (2022-05-11 Nr.486), kuriuo siūloma projektui nepritarti. Argumentai: Netikslinga Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nustatyti papildomus (specialius) šunų pagalbininkų įsigijimo, dresavimo ir (ar) laikymo reikalavimus, nes šiame įstatyme jau reglamentuoti būtiniausi visų gyvūnų grupių, neišskiriant šunų pagalbininkų, gerovės reikalavimai.
Siūlytina tiek, kiek būtina, esminius klausimus, susijusius su šuns pagalbininko pagalba, kuri skirta sutrikusių neįgaliojo funkcijų įtakai jo savarankiškumui ir mobilumui sumažinti arba pašalinti, reglamentuoti ne Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, o Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Vyšniauskas. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis (Komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė)