Projekto lyginamasis variantas
Papildyti 666 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„666 straipsnis. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimas
1Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. 2. Administracinio nusižengimo teiseną asmens atžvilgiu nutraukus pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti, atlyginamos iš valstybės, savivaldybės ar iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIVP-1003(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 666 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„666 straipsnis. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimas
1Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. 2. Kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatų taryba, iki 2022 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2021-10-27 Nr. XIVP-1003 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 666 straipsnį 2 dalimi, joje įtvirtinant, kad administracinio nusižengimo teiseną asmens atžvilgiu nutraukus pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti, atlyginamos iš valstybės, savivaldybės ar iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Pastebėtina, kad ANK 666 straipsnis reglamentuoja išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą teisme, atlyginimą. Vadinasi, pagal siūlomą teisinį reguliavimą asmeniui nebūtų atlyginamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti, jeigu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą nuspręstų nutraukti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija. Abejotina, ar toks teisinis reguliavimas būtų suderinamas su nekaltumo prezumpcijos ir lygiateisiškumo principais, kadangi asmenys, kurių atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą nutraukiama teisme, ir asmenys, kurių atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą nutraukiama administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančioje institucijoje, yra iš esmės tokioje pačioje teisinėje padėtyje – abiem atvejais jie laikomi nepadariusiais administracinio nusižengimo. 2.
pat diskutuotina galimybė plėsti sąrašą pagrindų, kuriems esant išlaidos advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms yra atlyginamos. Pvz., svarstytina galimybė taikyti išlaidų atlyginimą ir tais atvejais, kai pradėtoji administracinio nusižengimo teisena nutraukiama dėl to, kad: 1) priešingą teisei veiką padarė jaunesnis negu šešiolikos metų asmuo (ANK 591 straipsnio 2 punktas); 2) yra tam tikros ANK IV skyriuje nurodytos aplinkybės – pvz., būtinoji gintis, įstatymų uždraustą veiką padariusio asmens sulaikymas ir pan. (ANK 591 straipsnio 4 punktas); 3) dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui jau yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną (ANK 591 straipsnio 8 punktas[1]). Pažymėtina, kad procesą nutraukiant esant išvardintiems pagrindams asmuo laikomas nepadariusiu administracinio nusižengimo, todėl manytina, kad ir tokiais atvejais aptariamos išlaidos jam galėtų būti atlyginamos. 3. Įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimų esmė turėtų būti dėstoma taip: „Pakeisti 666 straipsnį ir jį išdėstyti taip:“. 4. Manytina, kad įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 666 straipsnio 2 dalyje turėtų būti įtvirtinti aiškūs kriterijais, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kokiais atvejais išlaidos advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti būti atlyginamos iš valstybės biudžeto lėšų, kokiais atvejais būtų atlyginamos iš savivaldybės biudžeto lėšų ir kokiais atvejais – iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų. 5.
projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Įstatymams įgyvendinti reikės priimti Vyriausybės nutarimą, kuriame būtų reglamentuota asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip asmens, kuris buvo išteisintas, gynėjas, paslaugoms apmokėti atlyginimo tvarka, taip pat reikės tikslinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“. Atsižvelgiant į tai, kokie subjektai turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, manytina, jog turėtų būti tikslinama įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalis, t. y. joje reikėtų nurodyti ne Vyriausybės įgaliotą instituciją, o pačią Vyriausybę ir teisingumo ministrą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891; el. p. simonas.mikš[email protected] S. Švedas, tel. (8
5) 239 6165, el. p. [email protected] [1] Pastebėtina, kad ANK 591 straipsnio 8 punkte kaip pagrindas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nurodoma ir aplinkybė, jog dėl nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Mūsų nuomone, administracinio nusižengimo teiseną nutraukus tokiu pagrindu asmeniui išlaidos advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms neturėtų būti atlyginamos, kadangi procesas dėl tokio asmens padarytos veikos teisinio įvertinimo tęsiasi toliau.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891; el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8
5) 239 6165, el. p. [email protected]
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Irena Haase, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė, TM Baudžiamosios justicijos grupės vadovė Simona Mesonienė, vyresnysis patarėjas Jevgenijus Kuzma, patarėja Sonata Gendvilaitė, vyresnysis patarėjas Tautvydas Žėkas, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Rimvydas Valentukevičius, Generalinės prokurorės pavaduotojai Gintas Ivanauskas, Saulius Verseckas, Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė, pavaduotojas Mindaugas Kukaitis, teisininkė Sandra Zajančiauskaitė, Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Jatkevičius, NTA Teisės ir administravimo departamento Teisinio reguliavimo ir atstovavimo skyriaus vyr. specialistė Aušra Kublickienė, Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas, Policijos departamento prie VRM atstovas Mindaugas Akelaitis, Policijos departamento prie VRM Viešosios policijos valdybos Veiklos ir prevencijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Kęstutis Stelmokas, FM Investicijų departamento Socialinių investicijų skyriaus patarėjas Audrius Jautakis, LR Seimo Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjas Simonas Mikšys. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-10-271 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 666 straipsnį 2 dalimi, joje įtvirtinant, kad administracinio nusižengimo teiseną asmens atžvilgiu nutraukus pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti, atlyginamos iš valstybės, savivaldybės ar iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Pastebėtina, kad ANK 666 straipsnis reglamentuoja išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą teisme, atlyginimą. Vadinasi, pagal siūlomą teisinį reguliavimą asmeniui nebūtų atlyginamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti, jeigu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą nuspręstų nutraukti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija. Abejotina, ar toks teisinis reguliavimas būtų suderinamas su nekaltumo prezumpcijos ir lygiateisiškumo principais, kadangi asmenys, kurių atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą nutraukiama teisme, ir asmenys, kurių atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą nutraukiama administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančioje institucijoje, yra iš esmės tokioje pačioje teisinėje padėtyje – abiem atvejais jie laikomi nepadariusiais administracinio nusižengimo.
Nepritarti Šiuo įstatymo projektu yra įgyvendinamas Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 18 d. nutarimas. Asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti turėtų būti atlyginamos tik dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą teisme ir nepraplečiant atlyginimo pagrindų. Todėl pildomas ANK 666 straipsnis. Ateityje būtų prasminga įvertinti finansinius poreikius ir apsvarstyti galimybę nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad būtų atlyginamos būtinos ir pagrįstos advokato išlaidos daug plačiau, negu nusprendė Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 18 d. nutarime. Dėl to pasisakoma ir gautose pastabose. Papildomai reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad, pvz., ir antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba asmenims teikiama tik atlyginant administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidas (VGTPĮ 2 str. 2 d.). Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pat diskutuotina galimybė plėsti sąrašą pagrindų, kuriems esant išlaidos advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms yra atlyginamos.
Pvz., svarstytina galimybė taikyti išlaidų atlyginimą ir tais atvejais, kai pradėtoji administracinio nusižengimo teisena nutraukiama dėl to, kad: 1) priešingą teisei veiką padarė jaunesnis negu šešiolikos metų asmuo (ANK 591 straipsnio 2 punktas); 2) yra tam tikros ANK IV skyriuje nurodytos aplinkybės – pvz., būtinoji gintis, įstatymų uždraustą veiką padariusio asmens sulaikymas ir pan. (ANK 591 straipsnio 4 punktas); 3) dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui jau yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną (ANK 591 straipsnio 8 punktas[¹]). Pažymėtina, kad procesą nutraukiant esant išvardintiems pagrindams asmuo laikomas nepadariusiu administracinio nusižengimo, todėl manytina, kad ir tokiais atvejais aptariamos išlaidos jam galėtų būti atlyginamos. Nepritarti Argumentus žr. aukščiau. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurių išvardintų aplinkybių (asmens amžiaus, jau priimto nutarimo nustatymas) nustatymas nereikalauja didelių pastangų, todėl ir išlaidos negali būti kiek reikšmingos, arba jų iš viso gali nebūti. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 1 straipsnio pakeitimų esmė turėtų būti dėstoma taip: „Pakeisti 666 straipsnį ir jį išdėstyti taip:“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-10-271 4.
Manytina, kad įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 666 straipsnio 2 dalyje turėtų būti įtvirtinti aiškūs kriterijais, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kokiais atvejais išlaidos advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti būti atlyginamos iš valstybės biudžeto lėšų, kokiais atvejais būtų atlyginamos iš savivaldybės biudžeto lėšų ir kokiais atvejais – iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų. Nepritarti ANK 666 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad išlaidos atlyginamos mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. BPK 106 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad išlaidos advokato paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl detaliau išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo tvarka bus reglamentuota Vyriausybės nutarimu. Kodekse minimos tik lėšų išlaidoms atlyginti šaltiniai. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Įstatymams įgyvendinti reikės priimti Vyriausybės nutarimą, kuriame būtų reglamentuota asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip asmens, kuris buvo išteisintas, gynėjas, paslaugoms apmokėti atlyginimo tvarka, taip pat reikės tikslinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“. Atsižvelgiant į tai, kokie subjektai turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, manytina, jog turėtų būti tikslinama įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalis, t. y. joje reikėtų nurodyti ne Vyriausybės įgaliotą instituciją, o pačią Vyriausybę ir teisingumo ministrą. Pritarti Atsižvegiant į pastabą projekto 2 straipsnis pakoreguotas: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatų taryba, iki 2022 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Advokatų taryba 2021-11-30
projekto XIVP-1002. Atsižvelgti
2021-12-021 Teisėjų taryba susipažino su pateiktais derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1002 (toliau – BPK projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK)
projektas). BPK projektas parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimą Nr. KT45-A-N3/2021 (toliau – Konstitucinio Teismo nutarimas), kuriuo konstatuota, kad BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos
teisinės valstybės principui.
BPK projektu siūloma numatyti, kad:
1) asmens patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti iš valstybės lėšų būtų atlyginamos tais atvejais, kai procesas yra nutraukiamas nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių, arba tada, kai kaltinamasis išteisinamas;
2) atsižvelgiant į bylos aplinkybes, būtų atlyginamos tik būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti (konkretūs kriterijai, pagal kuriuos galėtų būti vertinamas išlaidų advokato paslaugoms apmokėti būtinumas ir pagrįstumas, būtų nustatytas Vyriausybės įgaliotos institucijos priimtuose įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose);
3) būtų atlyginamos tik išlaidos advokato, kuris dalyvavo procese kaip įtariamojo ir (ar) kaltinamojo gynėjas, paslaugoms apmokėti;
4) išlaidos advokato paslaugoms apmokėti būtų atlyginamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. ANK
administracinio nusižengimo teiseną asmens atžvilgiu nutraukus pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą (t. y. kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės ar savivaldybės lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas.
Remiantis BPK 47 straipsnio 1 ir 2 dalimis, gynėju baudžiamajame procese gali būti ne tik advokatas, bet ir advokato padėjėjas, todėl, užtikrinant galimybę atlyginti asmens patirtas išlaidas ne tik už advokato, bet ir už advokato padėjėjo suteiktas paslaugas (kaip tai numatoma reglamentuoti ANK projektu), bei siekiant teisinio aiškumo, siūlytina BPK projekte vartoti gynėjo sąvoką. BPK projekte siūloma nustatyti, kad prašymas dėl išlaidų priteisimo ir jų dydį patvirtinantys įrodymai turi būti pateikti iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos. Tokios normos įtvirtinimas BPK reikštų, kad pabaigus įrodymų tyrimą jokie įrodymai, patvirtinantys išlaidų už gynėjo paslaugas (kaip yra kitais atvejais), nebūtų priimami, bei kad, nepateikus prašymo ir įrodymų apie patirtas išlaidas, šis klausimas teismo nebūtų nagrinėjamas. Teisėjų tarybos vertinimu, siūloma nuostata jos siekiamo tikslo požiūriu yra ydinga, todėl koreguotina. Pasitaiko atveju, ypač didelės apimties bylose, kad baigiamosios kalbos trunka gan ilgai (ne vieną teismo posėdį), todėl neretai įrodymai, pagrindžiantys išlaidas už atstovavimą nagrinėjant bylą, yra pateikiami paskutiniame baigiamųjų kalbų teismo posėdyje, kai jau žinomos visos galutinės išlaidos. Jeigu įrodymus dėl išlaidų gynėjo paslaugoms apmokėti, kaip numatoma BPK projekte, bus galima pateikti tik iki įrodymų tyrimo pabaigos (net jei pats prašymas pateiktas įrodymu tyrimo metu), teismas neturės galimybės vertinti visų dėl gynėjo dalyvavimo viso proceso metu patirtų išlaidų.
Tai neabejotinai sukels sunkumų vertinant ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, dėl kurių dažnu atveju teismas sprendžia jau po bylos išnagrinėjimo, kai pateikiamas patirtų išlaidų apskaičiavimas. Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimas gali būti neatliekamas, todėl BPK projekte siūlomos nuostatos įtvirtinimas teisės norma reikštų, kad dokumentai dėl atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme tais atvejais apskritai negalėtų būti pateikti, teismas negalėtų spręsti jų atlyginimo klausimo (kaip ir kasacinės instancijos teisme), o tai prieštarautų Konstitucinio Teismo nutarimo esmei. Teisėjų tarybos vertinimu, net jeigu prašymas ir įrodymai dėl išlaidų už gynėjo paslaugas nebuvo pateikti iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, tai neturėtų užkirsti kelio gauti kompensaciją, kuomet asmuo išteisinamas (ir kitais Teisėjų tarybos siūlomais įtvirtinti atvejais). Teisėjų tarybos nuomone, įrodymai dėl išlaidų gynėjo paslaugoms apmokėti galėtų būti pateikiami ir per baigiamąsias kalbas (jas baigiant), dėl jų teisiamojo posėdžio pirmininkui suteikiant teisę pasisakyti kitiems dalyviams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 361 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė priimti sprendimus, taip pat ir dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Todėl, siekiant pašalinti galimus sunkumus sprendžiant klausimą dėl išlaidų gynėjo paslaugoms apmokėti atlyginimo bei užtikrinti proceso efektyvumą, siūlytina BPK projekte įtvirtinti teismo teisę nuspręsti, ar priimti tokius dokumentus, jei jie nebuvo pateikti iki įrodymų tyrimo pabaigos.
Tokiu atveju teismas, net ir per baigiamąsias kalbas gavęs įrodymus dėl išlaidų gynėjo paslaugoms apmokėti, galėtų išspręsti šių išlaidų atlyginimo klausimą, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nepaliekant (neatidedant) šio klausimo sprendimo po nuosprendžio įsiteisėjimo. Konstitucinio Teismo nutarimo 17 punkte pažymėta, kad „iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė.“ Įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas, BPK projektu privalu užtikrinti realias teisingo bylos šalių išlaidų paskirstymo galimybes. BPK projektu turi būti numatomas atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimas asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nenustačius, kad jis padarė teisės pažeidimą, neapsunkinant konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą realizavimo, užtikrinant, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Todėl, net jei prašymas ir įrodymai dėl išlaidų gynėjo paslaugoms apmokėti nėra pateikiami teisminiame posėdyje iki teismas išeina priimti nuosprendžio nagrinėjamoje byloje, negali būti užkertamas kelias, kad klausimas dėl šių išlaidų kompensavimo būtų sprendžiamas ir vėliau, kaip tai numatyta BPK 361 straipsnio 2 dalyje.
Teisėjų tarybos nuomone, svarstytina, ar asmens patirtos išlaidos gynėjo paslaugoms apmokėti negalėtų būti atlyginamos iš valstybės lėšų ir tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo (BPK 212 straipsnio 2 punktas), kai byla nutraukiama, jeigu neįrodyta, kad asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 403 straipsnio 1 dalies 6 punktas). ANK projektu numatomas atstovavimo išlaidų atlyginimas tik tuo atveju, jei padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Tuo tarpu ANK 591 straipsnyje nustatyta ir daugiau aplinkybių, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima. Svarstytina, ar neturėtų būti sprendžiamas asmens patirtų būtinų ir pagrįstų atstovavimo išlaidų atlyginimo kausimas ir tais atvejais, kai neįrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dalyvavo padarant administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką ar kai institucija, kurios pareigūnas atliko tyrimą, institucija, įgaliota nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, ar teismas priima sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną kitu, nei numatoma ANK projekte, pagrindu (ANK 608 straipsnio 6 dalis, 619 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Tai pat siūlytina BPK 106 straipsnį papildyti nuostatomis dėl būtinų ir pagrįstų išlaidų, patirtų dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, kai įrodymų tyrimas neatliekamas, ar kai dėl apeliacinis procesas vyksta dėl prokuroro paduoto apeliacinio skundo, kurio apeliacinės instancijos teismas netenkina ir palieka nepakeistą pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį (analogiškai ir ANK projekte siūloma 666 straipsnio 2 dalis tikslintina dėl išlaidų atlyginimo tais atvejais, kai apygardos teismas palieka nepakeistą apylinkės teismo nutartį, kuomet apeliacinis procesas vyksta pagal nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos ar institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, ar nukentėjusiojo (ar jo atstovų) skundą), bei dėl kasacinės instancijos teismo procese patirtų išlaidų atlyginimo. Kadangi nei BPK projekto, nei ANK projekto nuostatos nereglamentuoja aptariamų išlaidų įrodinėjimo, priteisimo ir išmokėjimo proceso, todėl tiek BPK, tiek ANK projekto nuostatų formuluotės, nustatančios, kad asmens patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos gynėjo paslaugoms apmokėti atlyginamos
„teisės aktų nustatyta tvarka“, kol tokia tvarka nėra parengta, yra pernelyg
abstrakčios, kad galėtų būti vertinamos kaip tinkamos.
Teisėjų taryba siūlo, rengiant tvarką dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų gynėjo paslaugoms apmokėti atlyginimo (kurios nuostatos ir bus esminės užtikrinant teisingą asmens, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, išlaidų už gynėjo paslaugas atlyginimą), apsvarstyti galimybę nustatyti konkrečius įkainius už atitinkamas gynėjo paslaugas, kurios galėtų būti atlyginamos be teismo sprendime pateikiamo išsamaus atlygintinų išlaidų gynėjo paslaugoms apmokėti skaičiavimo bei patirtų išlaidų vertinimo pagal įvairius kriterijus. Nepritarti Žr. argumentus prie TD 1 pastabos. ANK 608 str. ir 619 str. nurodo atvejus ir nutarimų rūšis, ne teismo tvarka priimamus institucijų, pabaigus nusižengimo tyrimą. Tai neatitinka koncepcijai, kad išlaidos atlyginamos tik už advokato paslaugas, nagrinėjant bylą teisme. ANK 635 straipsnyje nurodytos teismo nutarimų rūšys (skirti nuobaudą, nutraukti teiseną), tačiau nenurodomi teisenos nutraukimo pagrindai. Teismai savo rezoliucinėje dalyje nurodo ne tik teisės normą, nustatančią atitinkamą sprendimo rūšį, bet ir teisės normą, nustatančią sprendimo pagrindą. Teisenos nutraukimo pagrindai yra nustatyti ANK 591 straipsnyje. Todėl siūlytina palikti tik nuorodą į ANK 591 str. 1 p. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021-12-021 2.
ANK pakeitimo projektu siūloma numatyti išlaidų atlyginimą tik tais atvejais, kai byla nutraukiama pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių – sudėties). Tačiau aptariamo Konstitucinio Teismo nutarimo rezoliucinėje dalyje pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai teisinis reguliavimas, kai išlaidos neatlyginamos 1) teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties; 2) baudžiamojoje byloje teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį. Pagal BPK 303 straipsnio 5 dalį toks nuosprendis priimamas, kai 1) nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (nėra įvykio arba sudėties);
2) neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į konstitucinį teisinės valstybės principą, reikalaujantį užtikrinti teisinės sistemos nuoseklumą ir vidinę darną, turėtų būti tikslinamos ANK nuostatos, kokiais atvejais nutraukiama administracinio nusižengimo teisena (pavyzdžiui, 591, 619, 627, 635 straipsniai), kad būtų aišku, jog byla turi nutraukiama ir tais atvejais, kai išnagrinėjus bylą nustatoma, kad apskritai nepadaryta veika, dėl kurios asmuo buvo traukiamas atsakomybėn (nesant įvykio), taip pat, kai nustatoma, kad administracinis pažeidimas (galimai) padarytas, bet neįrodyta, kad jį padarė būtent atsakomybėn trauktas asmuo. Atliekant tokius patikslinimus turėtų būti užtikrinama, kad ir šiais atvejais tokiam asmeniui būtų atlyginamos patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos. 3. Kartu iš esmės pritartina Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021 m. spalio 27 d. išvadose Nr. XIVP-1002 ir XIVP-1003 dėl Projektų ir kitais aspektais pateiktoms pastaboms.
Nepritarti Konstitucinis Teismas, vartodamas „įvykio ir sudėties“ sąvokas rėmėsi jo nagrinėjamo teisės akto – Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK),
Administracinių nusižengimų kodekse yra pagrindas, numatytas 591 straipsnio 1 punkte: padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Todėl nuoroda turi būti būtent į ANK 591 str. 1 p., kuris, minėta, yra analogiškas ATPK 250 str. 1 p. Be to, „įvykio“ sąvoka ANK paprastai siejama su konkrečiais teisiniais santykiais („eismo įvykis“, „ekstremalus įvykis“). Dėl kitų nuorodų žr. argumentus dėl LRS TD pastabos ir Teisėjų Tarybos pastabų. 2. Policijos departamentas prie VRM 2022-01-14 Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) išnagrinėjome Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1003 (toliau – ANK projektas) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso
projektas) bei juos lydinčius dokumentus. Iš esmės nepritariame ANK projekto nuostatai, kad administracinio nusižengimo teiseną asmens atžvilgiu nutraukus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės ar valstybės, savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų (toliau – asmens išlaidos). ANK projekte turi būti nustatyti aiškūs pagrindai, kuriems esant būtų galimybė spręsti dėl atlyginamų asmens išlaidų.
Abejotina, ar visais be išimties atvejais, esant ANK 591 straipsnio 1 punkte nurodytam pagrindui, asmens išlaidos galėtų būti atlyginamos. Pavyzdžiui, paminėtini atvejai, kai administracinis nusižengimas užfiksuojamas mobiliomis ar stacionariomis pažeidimų fiksavimo priemonėmis. ANK 611 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai administracinis nusižengimas nustatomas ne asmens akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas surašomas transporto priemonės savininkui. Be to, ANK 611 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 611 straipsnio 1 dalyje, administracinio nusižengimo protokolas gali būti automatiškai suformuojamas Administracinių nusižengimų registre. Tokiu atveju ne teismo tvarka išnagrinėjusio administracinį nusižengimą pareigūno priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ANK 591 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, mūsų manymu, neturėtų būti pagrindas atlyginti asmens išlaidas. Manome, kad asmens išlaidos turėtų būti atlyginamos valstybės biudžeto lėšomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o asmens išlaidos gali būti atlyginamos tik tais atvejais, kai administracinio nusižengimo teiseną ANK 591 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu nutraukia teismas, išnagrinėjęs skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje arba prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Pažymėtina, kad ANK projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog administracinių nusižengimų teisena iš esmės yra paprasta ir greita. Toks požiūris yra nulemtas administracinių nusižengimų suvokimu kaip nesunkių, nesudėtingų teisės pažeidimų, kuriems ištirti neturėtų reikėti neproporcingų nei valstybės, nei privačių asmenų pastangų, jų ištyrimas turėtų būti nebrangus ir greitas.
ANK net nenumatytas privalomas advokato ar advokato padėjėjo dalyvavimas administracinio nusižengimo bylos teisenoje, todėl manome, kad teisinis reglamentavimas, numatantis administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teisę į asmens išlaidų atlyginimą tik po administracinio nusižengimo protokolo surašymo, paskatintų nepagrįstą advokatų, advokatų padėjėjų dalyvavimą administracinių nusižengimų bylų teisenoje ir dėl to administracinių nusižengimų bylų teisenai reikėtų neproporcingai daug valstybės institucijų sąnaudų. Jeigu Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas organizuos klausymus dėl ANK projekto ir BPK projekto, prašome į juos pakviesti ir Policijos departamento atstovus. Pritarti iš dalies Pritartina, kad asmens išlaidos gali būti atlyginamos tik tais atvejais, kai administracinio nusižengimo teiseną ANK 591 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu nutraukia teismas, išnagrinėjęs skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje arba prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Tai įtvirtinama ir projekte. Nuostatos dėstomos straipsnyje ir Skyriuje, kurie skirti tik teisminiam procesui, o ne ikiteisminiam tyrimui. Žodžiai „atlyginamos iš valstybės, savivaldybės ar iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų“ įrašyti FM siūlymu. Pagal Vietos savivaldos įstatymą, valstybės ir savivaldybių santykiai gali būti reguliuojami tik įstatymu. Todėl visi lėšų šaltiniai: valstybės biudžetas, savivaldybių biudžetai, iš biudžetų neišlaikomų subjektų lėšos turi būti nurodyti Kodekse. 3. Generalinė prokuratūra 2022-02-14 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr.
KT45-A-N3/2021 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio Teismo nutarimas) pripažinta, kad:
Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;
pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Generalinė prokuratūra pastaruoju metu gauna pareiškėjų paklausimų dėl teismų nutarčių vykdymo, kuriomis, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą, asmenims iš valstybės priteisiamos atitinkamos sumos atstovavimo išlaidų atlyginimo baudžiamosiose bylose, kuriose dėl tų asmenų priimti išteisinamieji nuosprendžiai. Taip pat gaunama antstolių raginimų, priimtų vykdant pirmosios instancijos teismo išduotus vykdomuosius raštus, dėl teismo iš valstybės priteistų išlaidų advokato darbui apmokėti. Tiek teismo priimtose nutartyse, tiek vykdomuosiuose raštuose nurodoma, kad skolininkas yra valstybė.
Generalinė prokuratūra nėra nurodyta kaip valstybei atstovaujanti institucija, turinti apmokėti priteistas išlaidas ar atlikti kitus veiksmus. Pažymėtina, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo Generalinę prokuratūrą laikyti už valstybės skolas atsakingu juridiniu asmeniu. Konstitucinio Teismo nutarime nėra nustatyta ar detalizuota atstovavimo išlaidų atlyginimo tvarka, t. y. nenurodyta, iš kokiai institucijai skirtų valstybės biudžeto lėšų turėtų būti atlyginamos teismų sprendimais priteistos išlaidos atstovavimo paslaugoms apmokėti. Atkreiptinas dėmesys, kad iki šiol nepriimti teisės aktų pakeitimai, skirti įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą (2021 m. spalio 25 d. užregistruoti įstatymų projektai Nr. XIVP-1002 ir Nr. XIVP-1003). Atitinkamai teisės aktuose nenumatyta ir tvarka, pagal kurią iš valstybės lėšų turėtų būti atlyginamos asmens patirtos atstovavimo (proceso) išlaidos už teisinę advokato pagalbą baudžiamajame procese, teismui priėmus dėl asmens išteisinamąjį nuosprendį, ar administraciniame procese, teismui nutraukus dėl asmens administracinių nusižengimų teiseną, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Dėl šios teisinio reguliavimo spragos tampa neaiškus tokių teismo sprendimų vykdymas, nes nėra nustatyta, kuriai institucijai teisės aktais pavesta atstovauti valstybei apmokant teismų sprendimais priteistas atstovavimo išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punktą Generalinė prokuratūra yra įstaiga, kurios vadovas yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas. Pagal nurodyto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus asignavimų valdytojai privalo naudoti skirtus asignavimus savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti ir užtikrinti programų vykdymo ir paskirtų asignavimų naudojimo teisėtumą.
Generalinei prokuratūrai nėra numatyta biudžeto asignavimų, skirtų priteistoms išlaidoms už atstovavimo paslaugas apmokėti, todėl, nesant teisės aktais nustatytos tvarkos, tokių išlaidų apmokėjimas galėtų būti vertinamas kaip neteisėtas biudžeto asignavimų panaudojimas. Teisingumo ministerijos 2021 m. rugsėjo 28 d. rašte Nr. (1.44Mr) 7R-5242 „Dėl rekomendacijų“ rekomenduota valstybės įstaigoms ir institucijoms vadovautis jame išdėstytomis nuostatomis dėl Konstitucinio Teismo nutarimo įgyvendinimo, kol nėra priimti atitinkami teisės aktai, ir nurodyta, kad teismo sprendimą (nutartį) dėl atstovavimo (advokato) išlaidų atlyginimo turi įvykdyti valstybės ar savivaldybės institucija, įstaiga, kitas subjektas, kuris dalyvavo teismo procese bylos šalies teisėmis ir kurio sprendimas dėl baudžiamojo kaltinimo ar administracinės teisenos buvo panaikintas (nutrauktas). Pažymėtina, kad minėtas raštas nėra teisės aktas, sukuriantis institucijai ar įstaigai pareigą vadovautis jame nurodytomis rekomendacijomis. Be to, Teisingumo ministerija nėra įgaliota teikti oficialaus teisės aiškinimo, todėl jos išdėstyta pozicija, kuria siekiama formuoti naujas teisės aiškinimo taisykles, laikytina neoficialia ir subjektyvia nuomone. Pažymėtina ir tai, kad daugelis institucijų ar įstaigų, kurioms šis raštas išsiųstas, nėra pavaldžios ir atskaitingos Teisingumo ministerijai. Šios rekomendacijos negali sukurti prievolės ir santykių, kuriais vadovaudamasi institucija ar įstaiga, tarp jų ir Generalinė prokuratūra, turėtų teisinį pagrindą atstovauti valstybei ir pareigą atlyginti valstybei priteistas atstovavimo išlaidas ar atlikti kitus veiksmus.
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, sprendžiant panašaus pobūdžio klausimus, susijusius su žalos atlyginimu ar kompensacijos skyrimu (dėl valstybės veiksmais padarytos žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo; teismo patvirtintų taikos sutarčių dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų ir šalių taikių susitarimų, kuriems preliminariai pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė; žalos dėl kardomosios priemonės suėmimo taikymo kompensavimo ir kt. (Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios, institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo Valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 1, 2, 2¹ str.), valstybei atstovauja ir priteistas išlaidas atlygina Teisingumo ministerija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tikslinga užpildyti šią teisinio reglamentavimo spragą ir teisės aktuose įtvirtinti minėtų teismo sprendimų vykdymo tvarką, siekiant savalaikio teismų sprendimų vykdymo, asmenų teisėtų interesų įgyvendinimo ir užtikrinimo, taip pat skubos tvarka spręsti užregistruotų įstatymų projektų (Nr. XIVP-1002 ir Nr. XIVP-1003) Lietuvos Respublikos Seime svarstymą ir priėmimą bei jų įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimą.
Atsižvelgti Yra gautas ir Finansų ministerijos raštas dėl GP nuomonės: Finansų ministerija, susipažino su Generalinės prokuratūros rašte
„Dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo“ išdėstytomis įžvalgomis dėl teisinio
reglamentavimo spragų, susijusių su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. KT45-A-N3/2021 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio Teismo nutarimas) nuostatų įgyvendinimu. Teisingumo ministerija 2021 m. liepos 28 d. raštu Nr. (1.36 Mr) 2T-796 Finansų ministerijai pateikė derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, parengtą siekiant įgyvendinti minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą, kurį Finansų ministerija išnagrinėjo ir pastabas bei pasiūlymus pateikė Teisingumo ministerijai 2021 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. (2.121 Mr-06) 6K-2104895 „Dėl įstatymo projekto derinimo“[1]. Pritariame Generalinės prokuratūros rašte išsakytai nuomonei, kad, siekiant savalaikio teismų sprendimų vykdymo bei asmenų teisėtų interesų įgyvendinimo ir užtikrinimo, turi būti priimti Lietuvos Respublikos Seimui pateikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio pakeitimo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio pakeitimo įstatymų projektai (Nr. XIVP-1002 ir Nr. XIVP-1003) bei juos įgyvendinantys teisės aktai. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022-03-232 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad projekte siūloma data yra praėjusi, nustatytina vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data, o taip pat, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turėtų būti derinami su Lietuvos advokatų taryba, siūlytina atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto 2 straipsnį. Pasiūlymas:
Projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatų taryba, iki 2022 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
8Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, Irena Haase. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo
projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė [1] Finansų ministerijos 2021 m. rugpjūčio 16 d. raštas Nr. (2.121 Mr-06) 6K-2104895 https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/cd0b4f60fe6311ebb4af84e751d2e0c9?jfwid=-mstkq8003