DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS METROPOLITENO Koncesijos ĮSTATYMO PROJEKTO 2013-07-15 Nr. XIP-4842(5) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėmesys, jog įstatymo projektas tik dalimi savo nuostatų yra susijęs su metropoliteno koncesijos reguliavimu, be to, pagal projekto 1 straipsnį įstatymo projektu nesiekiama reguliuoti vien metropoliteno koncesijos klausimų, todėl teigtina, jog įstatymo pavadinimas neatitinka įstatymo turinio. 2. Projekto
Metropolitenas
Projekto įgyvendinimo bendrovė <...>, taip pat atsako už projekto įgyvendinimą pagal šios rūšies transportui keliamus reikalavimus.“ Nuostatų turinys aptartinas. Pirma, iš projekto nuostatų galima daryti išvadą, jog projektu siekiama įsteigti visiškai naują transporto rūšį. Steigiant šią naują transporto rūšį projekte apsiribojama vien Projekto
siūlomas naujos transporto rūšies reglamentavimas yra visiškai nepakankamas , nes įstatyme nesureguliuoti jokie teisiniai santykiai, susiję su metropolitenu. Nereguliuojamas toks klausimas, kaip metropoliteno statybos saugumas, o manytina, jog nesant jokių teisės aktų, susijusių su reikalavimais metropoliteno statybai, tokia statyba keltų grėsmę visuomenei. Pastebėtina, jog nereguliuojamas net toks svarbus klausimas kaip saugumo reikalavimai, susiję su keleivių vežimu. Pavyzdžiui, keleivius būtų galima vežti saugumo reikalavimų neatitinkančiu transportu.
Net sistemiškai vertinant projekto 5 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimą užtikrinti atitiktį saugaus eismo reikalavimams, problema neišsprendžiama, nes nėra jokių įstatymų reguliuojančių metropoliteno transporto eismo saugumą. Su šiuo klausimu neatsiejamai susijęs ir kitas klausimas – metropoliteno vežėjo atsakomybė. Šiuo atveju, vežėjui ne tik kad nebūtų keliami jokie teisės aktų reikalavimai, susiję su keleivių saugumu, tačiau net nebūtų jokios institucijos, kuri galėtų vykdyti nors kokią nors vežėjo kontrolę, nes tam nėra jokio teisinio pagrindo. Taip pat vežėjui nebūtų taikomos jokios sankcijos, nes tokių, tiesiog, neegzistuoja. Taip pat yra ir kitų teisiškai reikšmingų klausimų, kurie nėra reguliuojami įstatymo projekte ir jokiuose kituose įstatymuose. Šiuo atveju derėtų parengti teisės aktą, kuris savo turiniu būtų analogiškas Geležinkelių transporto kodeksui, kad būtų užtikrintas bent minimalus metropoliteno transporto teisinis reglamentavimas. Antra, aptartame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog projekto 3 straipsnio 4 dalies nuostata yra neįgyvendinama , nes metropoliteno transportui keliamų reikalavimų, tiesiog, neegzistuoja. Tai reiškia, jog metropolitenas galėtų būti statomas bet kaip, pavyzdžiui, taip kaip pigiau ir patogiau statytojui, neatsižvelgiant į jokius saugumo ar kitokius reikalavimus. Taip pat pastebėtina, jog toks reguliavimas jokiu būdu negali būti įtvirtintas poįstatyminiais teisės aktais, nes jis tiesiogiai susijęs asmenų teisėmis ir pareigomis ir gali būti įtvirtintas tik įstatymu. Be to, pažymėtina, jog šiame kontekste ir projekto 8 straipsnio 3 dalis taip pat yra niekinė, nes nėra jokių metropoliteno statybos reikalavimų. 3. Projekto
Projekto įgyvendinimo bendrovė steigiama ir registruojama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Tokia nuostata vertintina atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 56 straipsnį, įtvirtinantį laisvą paslaugų judėjimo Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje bei šio judėjimo ribojimo draudimo principus. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 56 straipsnį reikalaujama panaikinti bet kokius laisvės teikti paslaugas apribojimus
Lietuvos Respublikos būtinybė, todėl manytina, kad aptariama įstatymo projekto nuostata galimai prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 56 straipsniui. 4. Projekto
Vyriausybė arba jos įgaliota institucija yra atsakinga už projekto įgyvendinimo organizavimą ir kontrolę“ . Pastebėtina, jog projekte nenustatoma, jokia projekto įgyvendinimo teritorija, ar bent minimalūs kriterijai, kuriais vadovaujantis tokia teritorija galėtų būti parinkta. Todėl nesuprantama Vyriausybei nustatomo įpareigojimo apimtis. 5.
Strateginio investuotojo teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja Investicijų įstatymas, koncesijos sutartis ir projekto įgyvendinimo bendrovės dalyvių sutartys “. Pažymėtina, jog kelia abejonių tai, kad į Strateginio investuotojo teises ir pareigas reguliuojančių teisės aktų sąrašą neįrašyta investicijų sutartis. Be to, manytina, jog nuostata, kad Strateginio investuotojo teises ir pareigas reglamentuoja koncesijos sutartis, neatitinka Koncesijų įstatymo nuostatų, nes koncesijos sutartis yra dvišalė – sudaroma tarp koncesiją suteikiančios institucijos ir koncesininko. 6. Projekto
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos įsteigtai projekto įgyvendinimo bendrovei koncesija suteikiama be konkurso. “ Pažymėtina, jog Koncesijų įstatymo antrasis skirsnis nustato, kad koncesija suteikiama konkurso tvarka. Šio įstatymo 17 straipsnis nustato atvejus, kai koncesiją galima suteikti be konkurso: „1) yra neatidėliotinas infrastruktūros poreikis, kurio nebuvo galima iš anksto numatyti, ir (ar) reikia užtikrinti nenutrūkstamą viešųjų paslaugų teikimą, ir susidarius tokioms nenumatytoms aplinkybėms nėra galimybės rengti konkursą dėl koncesijos suteikimo; 2) koncesijos sutartis yra susijusi su valstybės saugumo ir gynybos klausimais; 3) dėl turimų išimtinių teisių teikti viešąsias paslaugas, kurios yra suteiktos teisės akto, atitinkančio Europos bendrijos steigimo sutartį, yra tik vienas įmanomas viešųjų paslaugų, dėl kurių suteikiama koncesija, teikimo šaltinis ir nėra kitos alternatyvos; 4) buvo surengtas konkursas, tačiau nebuvo gauta pasiūlymų, atitinkančių konkurso sąlygas, ir, suteikiančiosios institucijos nuomone, kito konkurso rengimas nelemtų koncesijos sutarties sudarymo.
Tokiu atveju sprendimas dėl koncesijos suteikimo be konkurso turi būti priimtas ne vėliau kaip per šešis mėnesius po surengto konkurso pabaigos, o koncesija suteikiama be konkurso tomis pačiomis sąlygomis, kokios yra anksčiau surengto konkurso.“ Teigtina, jog teikiamas įstatymo projektas neatitinka pacituotų Koncesijų įstatymo nuostatų. 7. Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto nuostatas metropoliteno projektas būtų įgyvendinamas suteikiant koncesiją, vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punktu, turėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis įvertinimas. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis D.Zebleckis S. Švedas
komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS METROPOLITENO Koncesijos
XIP-4842(3)
posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): komiteto nariai: R.Žemaitaitis, A.Skardžius, K.Daukšys, S.Dmitrijev, D.Kreivys, Z.Jedinskij, A.Mockus, J.Razma, R.Šimašius, B.Vėsaitė, R.Žilinskas. Komiteto biuro : vedėja R.Zabarauskienė, patarėjai D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Petkūnienė, L.Jasiukėnienė, R.Danė. Padėjėja Z.Jodkonienė. Kviestieji asmenys: pil.A.Klimkevičius, VGTU profesorius J.Anuškevičius, „Fipra Lithuania“ atstovas A.Pemkus, visuomeninės organizacijos „Metro sąjūdis“ pirmininkas J.Zykus, visuomeninės organizacijos
„Metro sąjūdis“ narys A.Baranauskas, Susisiekimo viceministras S.Girdauskas,
Susisiekimo ministerijos departamento direktorius A.Šniuolis, Susisiekimo ministerijos vyr. specialistė J.Norkienė, Seimo narys P.Gražulis, pil. K.Lubys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas,
dėmesys, jog įstatymo projektas tik dalimi savo nuostatų yra susijęs su metropoliteno koncesijos reguliavimu, be to, pagal projekto 1 straipsnį įstatymo projektu nesiekiama reguliuoti vien metropoliteno koncesijos klausimų, todėl svarstytina, ar įstatymo projekto pavadinimas yra tinkamai parinktas ir atitinka įstatymo projekto turinį, paskirtį ir tikslus. Nepritarti. Įstatymo projektas visų pirma nustato teisinį metropoliteno įgyvendinimo reguliavimą, bei apibrėžia metropoliteno koncesijos ypatumus. 12
projekto nuostatų įgyvendinimas yra neatsiejamai susijęs su valstybės ir savivaldybių interesų derinimu.
Šiame kontekste nagrinėtinos projekto nuostatos:
funkcijas tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybių, kuriose įgyvendinamas metropoliteno projektas, Strateginio investuotojo ir metropoliteno projekto įgyvendinimo bendrovės“. 2) Projekto
įgyvendinamas metropoliteno projektas atsakingos už visus metropoliteno įrengimui reikalingus teritorijų planavimo, sprendinių parengimo ir jų įteisinimo darbus pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo numatytą tvarką“. 3) Projekto
Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, kultūros vertybių apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymu ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, metropoliteno trasą ir jos ribas nustato savivaldybės, kuriose įgyvendinamas metropoliteno projektas“. 4) Taip pat vertintina kartu teikiamo projekto Nr. XIIP-208(2) projekto nuostata, jog
„Metropolitenas – ne mažiau kaip dviejų miestų (savivaldybių) teritorijose
veikianti regioninė geležinkelių transporto sistema, skirta keleiviams ir kroviniams vežti, kurios eismas organizuojamas pagal geležinkelių transporto eismo taisykles, trasomis, teritorijų planavimo arba techninėmis priemonėmis atsietomis nuo miesto (savivaldybės) gatvių ir kelių tinklo“. Atkreiptinas dėmesys, jog iš pacituotų įstatymo projekto nuostatų neaišku, kaip turėtų būti derinami valstybės ir savivaldybių interesai rengiant metropoliteno trasas. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projekte nėra jokio derinimo mechanizmo.
Neaišku, koks subjektas inicijuos metropoliteno trasų rengimo procesą, ar toks iniciavimas bus vykdomas bendradarbiaujant su savivaldybėmis, remiantis jų pateiktais duomenimis, ar, galbūt, savivaldybės turės pareigą įgyvendinti projekte neįvardinamo asmens užduotis. Tokie klausimai itin aktualūs atsižvelgiant į tai, jog Projekto įgyvendinimo bendrovė, kuri, pagal projekto nuostatas yra atsakinga už metropoliteno projektavimą, jokiais atvejais negalės duoti vietos savivaldos institucijoms privalomų nurodymų. Pritarti iš dalies. Kaip įtvirtinta Projekto 3 straipsnio 1 dalyje: “Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos paskirta institucija, atsakinga už projekto įgyvendinimo organizavimą ir kontrolę.“ Savivaldybių dalyvavimas metropoliteno koncesijoje vyksta pagal joms priklausančią kompetenciją. Atkreiptinas dėmesys, jog jei savivaldybė, kurioje yra įgyvendinamas metropoliteno projektas, privalo priimti atitinkamus sprendimus pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo numatytą tvarką, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą, Kultūros vertybių apsaugos įstatymą, Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymą ir t.p. Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „1. Metropolitenas – regioninės reikšmės geležinkelio tipo transportas, kurio veiklą mutatis mutandis reglamentuoja Lietuvos Respublikos Geležinkelių transporto kodeksas. atskiro eismo antžeminė, požeminė ar aukštuminė bėginio transporto sistema, skirta miestų ir priemiesčių gyventojams aptarnauti kurios eismas organizuojamas pagal geležinkelių transporto eismo taisykles .“2
neįvardinama kaip viešoji infrastruktūra, tačiau kartu teikiamame įstatymo projekte Nr.
XIIP-208(2) siūloma nustatyti, jog „Metropoliteno viešąją geležinkelių infrastruktūrą gali valdyti ir kitas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas subjektas.“ Siūlytina projekte aiškiai įvardinti būsimos metropoliteno infrastruktūros pobūdį. Pritarti. Papildyti 2 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip:
„3. Metropoliteno transporto infrastruktūra –
viešoji geležinkelių infrastruktūra: metropoliteno transporto sistemos ir su jomis susijusių statinių, specialiai įrengtų teritorijų, įrenginių ir konstrukcijų visuma, skirta metropoliteno transporto veiklai užtikrinti.“2
nuostatose metropolitenas įvardinamas kaip geležinkelio tipo transportas arba geležinkelio transportas. Jei aptariamomis sąvokomis įvardinami tapatūs objektai, tai siūlytina vienodinti vartojamas sąvokas, o jei sąvokos nėra tapačios, siūlytina atskleisti jų turinį projekto 2 straipsnyje. Pritarti. Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:
„1. Metropolitenas – ne mažiau kaip dviejų miestų (savivaldybių) teritorijose
veikianti atskiro eismo antžeminė, požeminė ar aukštuminė bėginio transporto sistema, skirta miestų ir priemiesčių gyventojams aptarnauti kurios eismas organizuojamas pagal geležinkelių transporto eismo taisykles.“33
„tyrinėjimas“. Siūlytina atskleisti kas šiuo atveju turima omenyje ir remiantis
kokiais teisės aktais toks tyrinėjimas būtų atliekamas. Tokia nuostata būtina atsižvelgiant į tai, jog tam tikriems asmenims įstatymo projekte nustatomos prievolės, susijusios su tyrinėjimu. Pritarti. Patikslinti sąvoką, kuri įtvirtinta Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje -
„Statybiniai tyrinėjimai“ ir 3 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3.
Strateginis investuotojas atsakingas už metropoliteno statybinių tyrinėjimo ų , projektavimo ir statybos darbų finansavimo organizavimą.“ Papildyti ir pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip:
„4. Projekto įgyvendinimo bendrovė atsakinga už
statybinius tyrinėjimą us , projektavimą, statybą ir metropoliteno eksploatavimą , taip pat už projekto įgyvendinimą pagal geležinkelio transporto rūšiai keliamus reikalavimus.“ Papildyti ir pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip:
„4. Koncesijos suteikimas suteikia teisę projekto įgyvendinimo bendrovei sudaryti
su projektu susijusias statybinių tyrinėjim o ų , projektavimo, tiekimo, statybos, eksploatavimo, priežiūros ir su tuo susijusių pagalbinių paslaugų sutartis. Nurodytos su projektu susijusios sutartys gali būti sudarytos kartu su koncesijos sutartimi arba bet kada vėliau. “41
pagal vieną iš Koncesijų įstatymo procedūrų atrinktas juridinis asmuo <...>“. Pažymėtina, jog Koncesijų įstatymas reglamentuoja koncesijos suteikimą ir koncesininko parinkimą. Tuo tarpu, strateginiai investuotojai vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis neparenkami. Pritarti. Papildyti 4 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:
„1. Strateginis investuotojas – tai pagal vieną iš Koncesijų įstatymo procedūrų
Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos įstatymų numatyta tvarka atrinktas juridinis asmuo, subjektas, investuojantis į projektą ne mažiau kaip 15 procentų visų projektui reikalingų investicijų ir pagal bendrovės steigimo sutartį atsakingas už viso projekto finansavimo organizavimą.“51 7.
Projekto
„steigiama ir registruojama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“
Tokia nuostata vertintina atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 56 straipsnį, įtvirtinantį laisvą paslaugų judėjimo Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje bei šio judėjimo ribojimo draudimo principus. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 56 straipsnį reikalaujama panaikinti bet kokius laisvės teikti paslaugas apribojimus – net vienodai taikomus ir nacionaliniams, ir kitų valstybių narių paslaugų teikėjams – jeigu jie gali užkirsti kelią, trukdyti ar padaryti mažiau patrauklią kitoje valstybėje narėje, kur jis teisėtai teikia analogiškas paslaugas, įsteigto paslaugų teikėjo veiklą. Ir nors pagal minėtos sutarties 52 straipsnio 1 dalį leidžiami apribojimai, kurie yra pateisinami viešosios tvarkos, visuomenės saugumo arba visuomenės sveikatos apsaugos sumetimais, jie turi atitikti valstybės narės nuosekliai ir sistemiškai įgyvendinamus tikslus ir turi atitikti proporcingumo kriterijus, t.y. būti pateisinti ir neviršyti to, kas būtina jiems pasiekti. Nei įstatymo projekte, nei įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra pagrindžiama Projekto įgyvendinimo bendrovės įsisteigimo Lietuvos Respublikos būtinybė, todėl manytina, kad aptariama įstatymo projekto nuostata galimai prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 56 straipsniui. Nepritarti.
Nepritarti. Nuostata
„steigiama ir registruojama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“
kartu preziumuoja, jog šiuo metu galiojantys įstatymai neprieštarauja
nėra įrodyta priešingai. 52
steigėju gali būti Vyriausybės įgaliota institucija ir privatūs subjektai, taip pat ir strateginis investuotojas.“ Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog nuostata stokoja teisinio aiškumo, kadangi joje vartojamas neaiškaus turinio žodžių junginys „privatūs subjektai“. Siūlytina atskleisti šios sąvokos esmę ir prasmę arba jos vartojimo atsisakyti. Šiame kontekste kelia abejonių ir tai, jog Projekto įgyvendinimo bendrovės steigėjui nenustatomi jokie reikalavimai, pavyzdžiui, patirties įgyvendinant analogiškus projektus, ar kitokie. Antra, pažymėtina, jog nuostatoje kaip valstybinio steigėjo alternatyva numatomi „privatūs subjektai“. Atkreiptinas dėmesys, jog tokios alternatyvos egzistavimas vertintinas kaip teisiškai ydingas, kadangi siūlomu atveju jokiam subjektui nenustatoma tiesioginė pareiga (įpareigojimas) steigti Projekto įgyvendinimo bendrovę. Įstatymo projekto tekste nenustatomi jokie alternatyvų pasirinkimo kriterijai, todėl įstatymo taikymas tampa neaiškus ir praktiškai neįgyvendinamas. Neaišku kas nutiktų, jei steigėjai nesutartų ir kiekvienas iš jų steigtų atskirą bendrovę ar kitais atvejais. Siūlytina teisės normą dėstyti aiškiai ir nedviprasmiškai. Pritarti. Papildyti ir pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:
„2. Projekto įgyvendinimo bendrovės steigėju gali būti Vyriausybės įgaliota
institucija ir privatūs įstatymų nustatyta tvarka parinkti kiti subjektai, taip pat ir strateginis investuotojas.“53
9Projekto 5 straipsnio 3 dalies nuostata perkeltina į projekto 3 straipsnį. Pritarti. 63
10.
63
nustatyti, jog „Vyriausyb ei ar jos įgaliotos institucijos sukurtai projekto įgyvendinimo bendrovei koncesija suteikiama be konkurso.“ Atkreiptinas dėmesys, jog Vyriausybė negali būti koncesijos gavėju, todėl nuostata taisytina. Be to, Pažymėtina, jog Koncesijų įstatymo antrasis skirsnis nustato, kad koncesija suteikiama konkurso tvarka. Šio įstatymo 17 straipsnis nustato atvejus, kai koncesiją galima suteikti be konkurso: „1) yra neatidėliotinas infrastruktūros poreikis, kurio nebuvo galima iš anksto numatyti, ir (ar) reikia užtikrinti nenutrūkstamą viešųjų paslaugų teikimą, ir susidarius tokioms nenumatytoms aplinkybėms nėra galimybės rengti konkursą dėl koncesijos suteikimo; 2) koncesijos sutartis yra susijusi su valstybės saugumo ir gynybos klausimais; 3) dėl turimų išimtinių teisių teikti viešąsias paslaugas, kurios yra suteiktos teisės akto, atitinkančio Europos bendrijos steigimo sutartį, yra tik vienas įmanomas viešųjų paslaugų, dėl kurių suteikiama koncesija, teikimo šaltinis ir nėra kitos alternatyvos; 4) buvo surengtas konkursas, tačiau nebuvo gauta pasiūlymų, atitinkančių konkurso sąlygas, ir, suteikiančiosios institucijos nuomone, kito konkurso rengimas nelemtų koncesijos sutarties sudarymo. Tokiu atveju sprendimas dėl koncesijos suteikimo be konkurso turi būti priimtas ne vėliau kaip per šešis mėnesius po surengto konkurso pabaigos, o koncesija suteikiama be konkurso tomis pačiomis sąlygomis, kokios yra anksčiau surengto konkurso.“ Nėra aišku, ar kurį iš nustatytų reikalavimų tenkina įstatymo projektas. Pritarti iš dalies. Pakeisti Projekto 6 straipsnio 3 dalį: „Vyriausyb ės ei ar jos įgaliotos institucijos sukurtai projekto įgyvendinimo bendrovei koncesija suteikiama be konkurso.“ Šiomis nuostatomis, specialiuoju įstatymu suteikiama koncesija konkrečiam, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ir strateginio investuotojo sukurtam subjektui.
Pažymėtina, kad koncesijos gavėjas yra ne Vyriausybė, bet juridinis asmuo, kurio vienas steigėjų yra Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pabrėžtina ir tai, kad pats strateginis investuotojas yra parenkamas konkurso būdu, taigi garantuojama sąžininga konkurencija. 102
išdėstyta atskiru projekto straipsniu, nes jos turinys neatitinka 10 straipsnio reguliavimo dalyko. Be to, projekto 10 straipsnio 2 dalyje taip pat reikėtų išbraukti žodelį ,,nuo“, nes įstatymo įsigaliojimas nėra tęstinis procesas, bet vienkartinis veiksmas. Pritarti. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį: „
nuo 2014 m. kovo 15 d. “ Papildyti Projektą tokiu 11 straipsniu: „11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Įstatymas, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnį, įsigalioja 2014 m. spalio 1 d.“
į tai, jog su projektu neteikiami Koncesijų įstatymo ir kitų įstatymų pakeitimų projektai, kuriuos būti pakeisti, kad projektas derėtų su jais, projektas neatitinka Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalies reikalavimo, nustatančio, jog „Kartu su įstatymo projektu pateikiami kiti Seimo priimami teisės aktų projektai, pakeičiantys ar panaikinantys galiojančius teisės aktus, kuriuos būtina priimti, priėmus teikiamą projektą.“ Nepritarti. Šiomis nuostatomis, specialiuoju įstatymu suteikiama koncesija konkrečiam, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ir strateginio investuotojo sukurtam subjektui. Kitų įstatymų pataisų nereikia. 13.
į tai, kad pagal projekto nuostatas metropoliteno projektas būtų įgyvendinamas suteikiant koncesiją, vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punktu, turėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis įvertinimas. Pritarti. 14. Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto 4 straipsnio 2 dalies nuostatas metropoliteno projektą įgyvendinsiančios bendrovė steigėja galimai būtų Vyriausybė, o bendrovės įstatiniam kapitalui suformuoti būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos (kiek konkrečiai valstybės biudžeto lėšų reikėtų investuoti į steigiamą bendrovę projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma) ar kitas valstybės turtas, manytina, jog būtina, kad Vyriausybė, kuri yra atsakinga už valstybės biudžeto išlaidų planavimą, dėl teikiamo įstatymo projekto pateiktų savo išvadą. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
prie Teisingumo ministerijos, 2013-07-185
metropoliteno projekto įgyvendinimą (3, 4, 5, 6 ir 7 straipsniai), pažymėtina, kad ES teisės požiūriu vykdyti ekonominę veiklą, taip pat ir vystyti transporto ar kitų sričių projektus turi teisę ir pati valstybė, ir privatūs ūkio subjektai, taip pat jie kartu. Tačiau tuo atveju, jei valstybė į veiklos vykdymą nusprendžia įtraukti privačius asmenis, būtina atsižvelgti į viešuosius pirkimus ar koncesijas reglamentuojančius Sąjungos teisės aktus. Tokiu būdu siekiama visiems ekonominės veiklos vykdytojams sudaryti galimybę pateikti pasiūlymus viešojo pirkimo ar koncesijos atveju ir užtikrinti, kad būtų laikomasi ES vidaus rinkos principų. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis 2008 m. vasario 5 d.
Komisijos aiškinamuoju komunikatu „Dėl viešuosius pirkimus ir koncesijas reglamentuojančių Bendrijos teisės aktų taikymo oficialiai patvirtintai viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystei (OPVPP)“ (C(2007)6661) [1] , vienas iš galimų oficialiai patvirtintos viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės (toliau – OPVPP) sudarymo būdų yra „įsteigiant naują įmonę, kurios akcijos priklauso valstybinės valdžios įstaigai ir privačiajam partneriui (kai kuriais atvejais – kelioms valstybinės valdžios įstaigoms ir (arba) keliems privatiesiems partneriams), ir su nauja įsteigta mišraus kapitalo įmone sudarant viešojo pirkimo arba koncesijos sutartį“. Pažymėtina, kad šiuo atveju privatus partneris turi būti atrenkamas laikantis skaidrios ir konkurencijos reikalavimus atitinkančios procedūros , kurios tikslas – sudaryti viešojo pirkimo arba koncesijos sutartį su mišraus kapitalo įmone [2] . Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad valstybė gali vykdyti ekonominę veiklą taikydama viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės modelį tik tuo atveju, jei laikomasi Europos Sąjungos teisės aktų viešųjų pirkimų ir koncesijų srityje. Atkreipiame dėmesį, kad atsižvelgiant į nurodytame Komisijos komunikate ir Teisingumo Teismo praktikoje išdėstytus OPVPP įgyvendinimo principus, Įstatymo projekto XIP‑4842(3)5 straipsnio nuostatos kelia abejonių:
bendrovės steigėju galėtų būti tik privatūs subjektai arba tik strateginis investuotojas. Atkreipiame dėmesį, kad tuo atveju, jei projekto įgyvendinimo bendrovės steigime Vyriausybės įgaliota institucija ar kita valdžios įstaiga nedalyvautų, projekto įgyvendinimo bendrovė turėtų būti traktuojama ne kaip OPVPP, o kaip bet kuris kitas privatus subjektas.
Šiuo atveju Įstatymo projekto XIP-4842(3) 5 straipsnio 1 dalies nuostata, kad projekto įgyvendinimo bendrovė „steigiama ir registruojama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“, būtų traktuojama kaip pažeidžianti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 49 ir 56 straipsniuose įtvirtintus įsisteigimo laisvės ir laisvo paslaugų teikimo principus. Pritarti. Papildyti Projekto 5 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2. Projekto įgyvendinimo bendrovės steigėju gali būti Vyriausybės įgaliota institucija ir privatūs įstatymų nustatyta tvarka parinkti kiti subjektai, taip pat ir strateginis investuotojas.“ Nuostata „steigiama ir registruojama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“ kartu preziumuoja, jog šiuo metu galiojantys įstatymai neprieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo
steigėjais būtų Vyriausybės įgaliota institucija ir 5 straipsnio
parenkami šie privatūs subjektai. Atkreipiame dėmesį, kad, atsižvelgiant į SESV įtvirtintus principus ir nurodytame Komisijos aiškinamajame komunikate pateikiamus išaiškinimus, projekto įgyvendinimo bendrovės steigime dalyvaujantys privatūs subjektai privalo būti atrenkami laikantis skaidrios ir konkurencijos reikalavimus atitinkančios procedūros. Pritarti. 63 2.
63
sukurtai projekto įgyvendinimo bendrovei koncesija suteikiama be konkurso“, atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika tuo atveju, jei privačiojo sektoriaus subjektas turi nors ir nedaug kapitalo įmonėje, privalo būti taikomos viešuosius pirkimus ir koncesijas reglamentuojančios taisyklės. [3] Todėl pažymėtina, kad tuo atveju, jei Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos steigiamoje projekto įgyvendinimo bendrovėje dalyvautų ir privatūs subjektai, koncesija šiai mišraus kapitalo bendrovei turėtų būti suteikiama laikantis skaidrios ir konkurencijos reikalavimus atitinkančios procedūros. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad galimas ir alternatyvus viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės įgyvendinimo modelis - skaidrios ir konkurencijos reikalavimus atitinkančios procedūros būdu atrinktas privatus partneris investuoja į jau egzistuojančią viešojo sektoriaus įmonę, kuriai koncesija buvo suteikta dar iki privataus partnerio įtraukimo į projekto įgyvendinimą. [4] Pritarti iš dalies. Projekto 6 straipsnio 1 dalį išdėstyti ją taip: „1. Koncesija suteikiama projekto įgyvendinimo bendrovei Lietuvos Respublikos Koncesijų įstatymo ir šio įstatymo nustatyta tvarka.“ Pakeisti ir papildyti Projekto
ės ei ar jos įgaliotos institucijos sukurtai projekto įgyvendinimo bendrovei koncesija suteikiama be konkurso.“ Šiomis nuostatomis, specialiuoju įstatymu suteikiama koncesija konkrečiam, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ir strateginio investuotojo sukurtam subjektui. Pažymėtina, kad koncesijos gavėjas yra ne Vyriausybė, bet juridinis asmuo, kurio vienas steigėjų yra Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pabrėžtina ir tai, kad pats strateginis investuotojas yra parenkamas konkurso būdu, taigi garantuojama sąžininga konkurencija. 74 3.
74
„Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija gali dalyvauti
projekto finansavime <...> biudžeto lėšomis , pirkdama projekto įgyvendinimo bendrovės akcijas arba suteikdama žemę ir pastatus <..> “. Pažymėtina, kad Įstatymo projekto XIP-4842(3) 7 straipsnio 4 dalyje nurodyti metropoliteno projekto finansavimo būdai vadovaujantis SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatytais kriterijais galėtų būti pripažįstami valstybės teikiama pagalba. SESV 107 straipsnio 1 dalyje yra numatytas bendrasis principas, kad valstybės bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Atkreipiame dėmesį, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką įmonės sąvoka konkurencijos srityje apima bet kokį ekonominę veiklą vykdantį subjektą, nepriklausomai nuo jo teisinio statuso (privatus ar viešas) ir finansavimo būdo, o ekonominė veikla yra bet kokia veikla, kai konkrečioje rinkoje siūlomos prekės ar paslaugos. Teisingumo Teismas laikosi pozicijos jog tai, kad tam tikros veiklos nesiimtų privatūs ūkio subjektai arba kad ji nėra pelninga, nėra reikšmingas kriterijus kvalifikuojant tokią veiklą kaip ekonominę veiklą (žr., be kitų, 1991 m. balandžio 23 d. Sprendimo byloje Höfner C-41/90, Rink, p. I-1979, 21 punktą; 2008 m. liepos 1 d. Sprendimo
C‑49/07, 21 ir 22 punktus; 2012 m. liepos
Compass-Datenbank , C-138/11, 35 punktą; 2012 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Leipzig-Halle , C‑288/11 P, 50 punktą). Taip pat pažymime, kad Teisingumo Teismo praktikoje buvo ne kartą pripažinta, kad valstybių narių parama suteikta transporto infrastruktūros projektams laikytina valstybės pagalba SESV 107 straipsnio prasme (žr. 2000 m. gruodžio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą Aéroports de Paris prieš Komisiją, T‑128/98, Rink. p.
II‑3929, 2002 m. spalio 24 d. Teisingumo Teismo sprendimą Aéroports de Paris prieš Komisiją , C‑82/01 P, Rink. p. I‑9297; 2012 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo sprendimą Mitteldeutsche Flughafen AG ir Flughafen Leipzig-Halle GmbH prieš Europos Komisiją , C-288/11 P). Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta, atkreipiame dėmesį, kad visos valstybės pagalbos priemonės (valstybės pagalbos schemos) turi būti notifikuojamos Europos Komisijai laikantis SESV 108 straipsnyje nustatytų procedūrų ir gali būti įgyvendinamos tik gavus Komisijos pritarimą. Pritarti. 2. Vilniaus miesto savivaldy-bės meras, 2014-03-
svarstymas atkreipia Seimo narių ir visuomenės dėmesį į būtinybę spręsti savivaldybių viešojo transporto sistemos optimizavimo bei naujų transporto rūšių diegimo klausimus. Visgi Projekte didžiausias dėmesys skiriamas nuostatoms, susijusioms su metropoliteno statyba bei statybos realizavimu, o pasigendama kompleksinio požiūrio į transporto sistemos perspektyvinį vystymą, siūlomo teisinio reglamentavimo orientavimo į viešojo transporto srities probleminių klausimų bei iškilusių uždavinių sprendimą, taip pat trūksta nuostatų dėl transporto sistemos integravimo į jau esančias savivaldybių susisiekimo sistemas bei aiškesnio centrinės valdžios ir savivaldybių vaidmenų ir atsakomybių pasiskirstymo. Diegiant naują transporto rūšį turi būti įvertintos socialinės, ekonominės bei techninės aplinkybės, o nauja transporto sistema pasirenkama tada, kai bus užtikrinamas transporto sistemos prieinamas plačiai visuomenei, paslauga kokybiška, o išlaikymo kaštai atitinka viešojo sektoriaus galimybes. Baltojoje knygoje “Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas.
Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas”( http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2011:0144:FIN:LT:PDF ) taip pat pažymėta, kad a rtimiausiais metais transporto paslaugų kokybės, prieinamumo ir patikimumo klausimai taps vis svarbesni dėl visuomenės senėjimo ir poreikio skatinti viešąjį transportą. Paslaugos kokybės pagrindinės savybės yra dažnumas, patogumas, prieinamumas, patikimumas ir skirtingų transporto rūšių integravimas. Reikėtų pažymėti, kad V ilniaus miesto savivaldybės taryba Vilnius priėmė sprendimą ”Dėl projekto „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano rengimas“ sprendinių tvirtinimo”, kuriuo patvirtino projekto Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano sprendinius ( http://10.13.3.181/aktai2011/default.aspx?Id=3&DocId=30223864&KlasId=42 ). Pagal specialiojo plano sprendinius sostinės viešojo transporto sistemos optimizavimas ir naujos greito susisiekimo transporto rūšies įvedimas yra neatidėliotinas ir būtinas konkuruojant su lengvųjų automobilių eismu. Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė rengiasi skelbti konkursą naujos transporto rūšies parinkimui. Manome, kad Projekto antraštė ir turinys turėtų apimti ne vien metropoliteną (tai tik viena iš technologinių galimybių), bet nustatyti bendras gaires naujų transporto rūšių diegimui. Atsižvelgdami į tai, Projekto antraštę siūlome dėstyti taip:
Lietuvos Respublikos r egioninių naujų transporto sistemų diegimo įstatymas. Manome, kad šiame atskirame įstatyme turėtų būti nustatomi reikiami naujų miesto bėginių transporto sistemų apibrėžimai, nekeičiant Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso bei atitinkamai papildant Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksą .
Be to, įdiegus naujas transporto sistemas reikės keisti poįstatyminius teisės aktus, Kelių eismo taisykles, todėl manome, kad įstatyme galėtų būti aptartas momentas, kada parengiami reikalingi poįstatyminiai teisės aktai. K artu tikslinga reglamentuoti nuo didmiesčių/rajonų centrų nutolusių kitų savivaldybių gyvenamųjų vietovių transporto sistemų integravimo į bendrą transporto sistemą klausimus. Pritarti iš dalies. Įstatymo projektas nustato teisinį metropoliteno įgyvendinimo reguliavimą ir apibrėžia metropoliteno koncesijos ypatumus. Transporto sistemos integravimas į jau esančias savivaldybių susisiekimo sistemas nėra šio įstatymo projekto objektas. esančias įgyvendinimo reguliavimą, bei apibrėžia metropoliteno koncesijos ypatumus. Transporto sistemos integravimas į jau esančias savivaldybių susisiekimo sistemas nėra šio įstatymo projekto objektas. Savivaldybių dalyvavimas metropoliteno koncesijoje vyksta pagal joms priklausančią kompetenciją.
Atkreiptinas dėmesys, jog savivaldybė, kurioje yra įgyvendinamas metropoliteno projektas, privalo priimti atitinkamus sprendimus pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo numatytą tvarką, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkin ės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą, Kultūros vertybių apsaugos įstatymą, Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymą ir kt.). Visų įmanomų naujų transporto sistemų diegimo reglamentavimas skirtingų transporto sistemų integravimas nėra šio įstatymo projekto objektas. Atkreipiame dėmesį, kad metropolitenas o rganizuojamas pagal geležinkelio transporto taisykles, tramvajus pagal kelių eismo taisykles, gondolos dar kitais principais. Tai individualūs objektai ir visų jų reglamentavimas nėra šio įstatymo projekto nei objektas, nei tikslas. Įgyvendinant metropoliteno projektą konkrečiose savivaldybėse, šie klausimai turės būti sprendžiami pagal konkretaus atvejo aplinkybes, šiame reglamentavimo etape, tai nėra šio įstatymo projekto objektas. 138221
2Projekto nuostatos nedera su savivaldybėms Vietos savivaldos įstatyme laiduotu savarankiškumo vykdyti keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimą. Manome, kad savivaldybių tarybos neturėtų būti nušalintos nuo dalyvavimo jų teritorijose diegiant transporto sistemas. Projekto priėmimas neatleidžia savivaldybių nuo atsakomybės už keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimą. Todėl savivaldybės su sprendžiamuoju balsu turėtų dalyvauti sprendžiant metropoliteno arba kitų transporto rūšių diegimo klausimus, o ne vien tik būti procedūrų vykdytojomis. Atskirai pažymėtinos šios pastabos:
I. P rojekte nėra aiškiai reglamentuoti valstybės ir savivaldybių santykiai , nėra interesų ir veiksmų derinimo mechanizmo tiek rengiant metropoliteno trasas, tiek iš esmės apsisprendžiant dėl metropoliteno reikalingumo konkrečios savivaldybės teritorijoje (žr.
LR Seimo Kanceliarijos Teisės departamento 2013-07-02 išvados 2 pastaba). II. Projekto 3 str. 2 d. ir 8 str. 1 d. nuostatomis savivaldybės iš esmės įpareigojamos numatyti metropoliteno sprendinius teritorijų planavimo dokumentuose bei nustatyti metropoliteno trasas. Metropolitenas yra tik viena iš transporto sistemos vystymo galimybių. Neturi būti traktuojama, kad savivaldybių tikslas – numatyti metropoliteno sprendinius, nepaisant nei įrengimo sąlygų, nei kaštų. Savivaldybės išreiškia vietos bendruomenių interesus, jos turi vertinti savo vietinės transporto sistemos vystymosi galimybes bei savo finansines galimybes, todėl besąlyginis metropoliteno sprendinių numatymas nedera su konstituciniu savivaldybių bendruomenių statusu. III. Nenustatyta, koks subjektas inicijuos metropoliteno trasų rengimo procesą, ar toks iniciavimas bus vykdomas bendradarbiaujant su savivaldybėmis , remiantis jų pateiktais duomenimis. Projekto įgyvendinimo bendrovei Projektu gali būti sudarytos sąlygos duoti vietos savivaldos institucijoms privalomus nurodymus (žr. Seimo Teisės departamento 2 pastaba). IV. Projekte net nėra nurodyta už metropoliteno įrengimą atsakingų savivaldybių , tekste neminimas nei Vilniaus miesto savivaldybės, nei kitos savivaldybės pavadinimas. Aiškinamajame rašte kalbama tiek apie visuomeninį transportą Lietuvoje apskritai, tiek apie Vilniaus miestą. Todėl įstatymas sudarys sąlygas tiesti metropoliteną praktiškai visose savivaldybėse, jos turės bendruosiuose planuose vertinti metropoliteno poreikį, nustatyti trasas, tačiau akivaizdu, kad tam nėra nei valstybės, nei savivaldybių poreikio ir galimybių.
Jeigu norima metropoliteno projektą įgyvendinti konkrečiose savivaldybėse – reikės priimti atskirą įstatymą, kuriame bus sprendžiama, kokiose savivaldybėse bus įgyvendinamas metropoliteno projektas – be jo priėmimo M etropoliteno koncesijos įstatymo projektas negalės būti įgyvendintas. V. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad „įstatymo įgyvendinimui būtina papildyti esamą Vilniaus miesto Bendrąjį planą, kurio koregavimas numatytas
savivaldybės), nebus net formalaus pagrindo inicijuoti VMS bendrojo plano tikslinimo . Be to, p agal naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo 14 str. 2 d. savivaldybės lygmens bendrieji planai galioja neterminuotai , todėl savivaldybė neturės pareigos koreguoti bendrojo plano. Konkrečių planavimo sprendinių tvirtinimas yra savivaldybių kompetencija, įgyvendinama savarankiškai pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas. Pritarti iš dalies. Įstatymo projektas nustatantis teisinį metropoliteno įgyvendinimo reguliavimą, bei apibrėžiantis metropoliteno koncesijos ypatumus, nereguliuoja savivaldybių keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimo. Įgyvendinant metropoliteno projektą konkrečiose savivaldybėse, šie klausimai turės būti sprendžiami pagal konkretaus atvejo aplinkybes, šiame reglamentavimo etape, tai nėra šio įstatymo projekto objektas. Įstatymo tikslas reglamentuoti metropoliteno koncesijos principus ir taisykles. Savivaldybių dalyvavimas metropoliteno koncesijoje vyksta pagal joms priklausančią kompetenciją.
Atkreiptinas dėmesys, jog savivaldybė, kurioje yra įgyvendinamas metropoliteno projektas, privalo priimti atitinkamus sprendimus pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo numatytą tvarką, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą, Kultūros vertybių apsaugos įstatymą ir kitus teisės aktus. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas atsakingas subjektas : “Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos paskirta institucija, atsakinga už projekto organizavimą ir kontrolę.“ Atitinkamai, už projekto įgyvendinimo organizavimą ir kontrolę atsakinga institucija konkretaus atvejo pagrindu priims sprendimą dėl papildomai reikalingų teisės aktų priėmimo poreikio. Tačiau tai nėra šio įstatymo reglamentavimo objektas. Prievolė visoms savivaldybėms bendruosiuose planuose vertinti metropoliteno poreikį šiuo įstatymu nėra nustatoma. 3. Iš esmės pritariame dėl Projektų pateiktiems pasiūlymams ir pastebėjimams , išdėstytiems Lietuvos Respublikos
2014 vasario 12 d. nutarime Nr. 118, Lietuvos Respublikos Seimo Kanceliarijos Teisės departamento 2013 m. liepos 2 d. išvadoje bei Europos Teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. liepos 22 d. išvadoje. Akcentuotinos šios kritinės pastabos: I. Projekto neatitikimas konkurencijos, skaidrumo principams. II. Neatliktas projekto antikorupcinis vertinimas . III. Metropoliteno projektas turi valstybės pagalbos požymių, tačiau svarstymui Seime nepateiktas valstybės finansavimo poreikis, valstybės pagalbos mastas. IV. Projekto tikslas – įgyvendinti naujos visuomenės transporto sistemos metropoliteno projektą, tačiau Projekte net nėra nurodyta, ar metropoliteno infrastruktūra bus priskirta viešajai infrastruktūrai. V. Projektas nesuderintas su kitais teisės aktais, o susijusių teisės aktų pakeitimai nesiūlomi, pvz., Koncesijų įstatymo pakeitimai. VI.
VI. Projekte netiksliai naudojamos sąvokos. M etropoliteno sąvoka nėra aiškiai apibrėžta, siūlomoje metropoliteno sąvokoje nėra atskleistos metropoliteno ypatybės bei skirtumas nuo geležinkelių (Kodekso pakeitimo projekte metropolitenas apibrėžiamas kaip <...> regioninė geležinkelių transporto sistema, skirta keleiviams ir kroviniams vežti<..>. Geležinkelių transporto kodekso 3 str. 9 d. nustatyta, kad geležinkelių transportas – ūkio dalis, skirta viešiesiems ir ūkio subjektų poreikiams tenkinti – keleiviams, bagažui ir (ar) kroviniams geležinkeliais vežti, manevruoti ir (ar) važiuoti į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos.). VII. Įstatymas gali būti neįgyvendintas dėl eilės įvairių priežasčių – finansavimo gavimo, investuotojų pritraukimo, techninių, organizacinių ir procedūrinių klausimų sprendimo. Tačiau Įstatymas gali likti neįgyvendintas dėl ydingų paties Projekto nuostatų – jokiam subjektui nenumatoma pareiga steigti Projekto įgyvendinimo bendrovę, o steigėjui netaikomi jokie reikalavimai. Manome, kad metropoliteno įrengimas neturi ir negali būti savitikslis, todėl teisės aktuose turi būti užtikrinta, kad visuomeninės paslaugos būtų įperkamos gyventojams, o metropoliteno eksploatacijos ir paslaugos teikimo nuostolių dengiamas mokesčių mokėtojų sąskaita – valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšomis – netaptų visuomenei nepakeliama našta. Pritarti iš dalies. Nepritarti, nes šiomis nuostatomis, specialiuoju įstatymu s uteikiama koncesija konkrečiam, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ir strateginio investuotojo sukurtam subjektui. Pažymėtina, kad koncesijos gavėjas yra ne Vyriausybė, bet juridinis asmuo, kurio vienas steigėjų yra Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pabrėžtina ir tai, kad pats strateginis investuotojas yra parenkamas konkurso būdu, taigi garantuojama sąžininga konkurencija. II. Pritarti, projekto antikorupcinis vertinimas yra šiuo metu atliktas. III.
III. Nepritarti, nes Vyriausybės indėlis į metropoliteno projektą nesusijęs su papildomų biudžeto lėšų naudojimu. Finansavimą projektui teikia ir organizuoja strateginis investuotojas. IV. žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 2.3. Papildyti
3 dalį ir išdėstyti ją taip: „
3Metropoliteno transporto infrastruktūra – viešoji geležinkelių infrastruktūra: metropoliteno transporto sistemos ir su jomis susijusių statinių, specialiai įrengtų teritorijų, įrenginių ir konstrukcijų visuma, skirta metropoliteno transporto veiklai užtikrinti.“ V. Nepritarti, nes šio įstatymo projekto nuostatomis, specialiuoju įstatymu suteikiama koncesija konkrečiam, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ir strateginio investuotojo sukurtam subjektui. Kitų įstatymų pataisų nereikia. VI. Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „1. Metropolitenas – regioninės reikšmės geležinkelio tipo transportas, kurio veiklą mutatis mutandis reglamentuoja Lietuvos Respublikos Geležinkelių transporto kodeksas atskiro eismo antžeminė, požeminė ar aukštuminė bėginio transporto sistema, skirta miestų ir priemiesčių gyventojams aptarnauti kurios eismas organizuojamas pagal geležinkelių transporto eismo taisykles.“ VII. Nepritarti, nes Vyriausybės indėlis į metropoliteno projektą nesusijęs su papildomų biudžeto lėšų naudojimu. Finansavimą projektui teikia ir organizuoja strateginis investuotojas. Projekto
1 dalyje nustatytas atsakingas subjektas:
“Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos paskirta institucija, atsakinga už projekto organizavimą ir kontrole.“
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LR Vyriausybė, 2014-02-14
1Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos metropoliteno koncesijos įstatymo projektui Nr. XIP-4842(3) (toliau – Įstatymo projektas Nr.
XIP-4842(3), tačiau, įvertinus tai, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą metropoliteno projektai negalėtų būti įgyvendinami dėl teisinio reguliavimo neaiškumo ir teisės normų kolizijos, siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Įstatymo projektą Nr. XIP-4842(3) pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
Pritarti. 21
Nr. XIP-4842(3) pateiktą sąvokos „metropolitenas“ apibrėžtį metropoliteno veiklai bus taikomos ir Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso nuostatos, neatitinkančios šios transporto veiklos pobūdžio (geležinkelių eismo taisyklės, geležinkelių signalizacijos taisyklės ir pan.). Pažymėtina, kad metropolitenas labiau priskirtinas elektriniam bėginiam miesto transportui, tai yra tokiam, kuris valdomas ir organizuojamas miesto valdžios sprendimais, kurie būtų priimami dėl viso miesto viešojo transporto (kartu su metro) plėtros (atitinkančiais savivaldybės patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar transporto plėtros programų ir strategijų nuostatas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Pasaulinės viešojo transporto asociacijos pateikta sąvokos „metropolitenas“ apibrėžtimi, siūlyti Įstatymo projekto Nr. XIP-4842(3) 2 straipsnio
nurodyti, kad metropolitenas – „atskiro eismo antžeminė, požeminė ar aukštuminė elektrifikuoto bėginio transporto sistema, skirta miestų ir priemiesčių gyventojams aptarnauti“. Pritarti. Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „1. Metropolitenas – regioninės reikšmės geležinkelio tipo transportas, kurio veiklą mutatis mutandis reglamentuoja Lietuvos Respublikos Geležinkelių transporto kodeksas. atskiro eismo antžeminė, požeminė ar aukštuminė bėginio transporto sistema, skirta miestų ir priemiesčių gyventojams aptarnauti kurios eismas organizuojamas pagal geležinkelių transporto eismo taisykles .“32 1.2.
Siūlyti papildyti Įstatymo projekto Nr. XIP-4842(3)3 straipsnio 2 dalį ir 8 straipsnio 1 dalį nuoroda į Lietuvos Respublikos statybos įstatymą. Pritarti. Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2. Savivaldybės, kuriose įgyvendinamas metropoliteno projektas atsakingos už visus metropoliteno įrengimui reikalingus teritorijų planavimo, sprendinių parengimo ir jų įteisinimo darbus pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo numatytą tvarką. Metropoliteno projekto teritorijų planavimo dokumentams taikomos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio nuostatos. “27
nevartoti sąvokos „infrastruktūros valdytojas“, nes vartojama sąvoka
„projekto įgyvendinimo bendrovė“, o ši bendrovė, be kita ko, eksploatuoja
infrastruktūrą. Nepritarti. Įstatyme vartojamos sąvokos
„infrastruktūros valdytojas“, ir „projekto įgyvendinimo bendrovė“ sutampa tik
kol projekto įgyvendinimo bendrovė egzistuoja. Šios veiklai nutrūkus, įstatymu reguliuojami teisiniai santykiai nebūtinai pasibaigs. 61
įstatymas turėtų būti kuriamas iki šiol nesamam teisiniam reguliavimui nustatyti.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu nacionalinėje teisėje yra reglamentuoti 3 viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdai: koncesijos
Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme (toliau – Turto valdymo įstatymas), kuri reglamentuota atsižvelgiant į Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. liepos 22 d. išvadoje paminėtą Europos Komisijos aiškinamąjį komunikatą C(2007)6661. Kadangi Įstatymo projekto Nr. XIP-4842(3) 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad projekto įgyvendinimo bendrovė – koncesininkė gali būti steigiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, strateginio investuotojo ir kitų privačių subjektų, darytina išvada, kad būtent pastaroji institucinės partnerystės forma būtų taikoma metropoliteno projektui įgyvendinti, nes pagal Turto valdymo įstatymo 2 straipsnio 12 dalį institucinė viešojo ir privataus sektorių partnerystė – viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdas, kai valstybės ar savivaldybės institucijos funkcijoms priskirtą veiklą pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės ar koncesijų sutartis vykdo akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė (privatus subjektas, jeigu vykdoma valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis, arba koncesininkas, jeigu vykdoma koncesijų sutartis), kurios akcijų dalis priklauso valstybei ar savivaldybei.
Pagal Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 7 dalį, kai steigiama akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė institucinei viešojo ir privataus sektorių partnerystei įgyvendinti, informacija apie akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės steigimą turi būti nurodyta konkurso koncesijai suteikti sąlygų apraše. Šiame sąlygų apraše ir akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės steigimo institucinei viešojo ir privataus sektorių partnerystei įgyvendinti sutartyje, be kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų, turi būti nurodytas akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės veiklos laikotarpis, kuris negali būti ilgesnis nei koncesijos sutarties laikotarpis, ir akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės veiklos tęstinumo sąlygos, tarp kurių turi būti nustatytos valstybės ar savivaldybės, kaip akcininkės, dalyvavimo bendrovės veikloje sąlygos.
Šiuo metu pagal Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 4 dalį valstybė ar savivaldybė gali steigti akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę, jeigu akcijos visuotiniame akcininkų susirinkime valstybei ar savivaldybei (-ėms) arba joms kartu suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų. Ši proporcija gali būti keičiama tik tuo atveju, kai kiti įstatymai nustato kitaip. Tačiau bet kuriuo atveju turi būti aiškios dalyvavimo bendrovėje sąlygos ir akcijų proporcijos, o jos Įstatymo projekte Nr. XIP-4842(3) nenurodomos. Kritiškai vertintina galimybė steigti valstybės kontroliuojamą projekto įgyvendinimo bendrovę, nes neaišku, kiek metropoliteno projektų vadovaujantis siūlomu Lietuvos Respublikos metropoliteno koncesijos įstatymu gali būti įgyvendinama Lietuvoje ir kodėl įgyvendinant visus šiuos projektus turi dalyvauti tik valstybė, kai viešojo transporto funkcija įstatymų priskirta savarankiškajai savivaldybių funkcijai. Kita vertus, įsteigus valstybės ar savivaldybės kontroliuojamą projekto įgyvendinimo bendrovę būtų sudėtinga laikytis imperatyvios Koncesijų įstatymo nuostatos, kad koncesininkas privalo prisiimti visą arba didžiąją dalį rizikos, susijusios su koncesijos sutartimi jam perduodama veikla.
Taip pat pažymėtina, kad institucinės partnerystės atveju koncesijos sutartis galėtų būti sudaroma tarp trijų šalių: suteikiančiosios institucijos, strateginio investuotojo ir projektą įgyvendinančios institucijos, koncesijos sutartyje nustatant šalių teises ir pareigas, susijusias su koncesija ir projekto įgyvendinimu, todėl reikėtų patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIP-4842(3) 6 straipsnio
dėmesys, kad siūlomas teisinis reguliavimas sukelia teisės aktų koliziją. Kadangi Įstatymo projekto Nr. XIP-4842(3) 6 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad koncesija bus suteikiama Koncesijų įstatymo nustatyta tvarka, kyla pagrįstas klausimas, kam reikalingas atskiras Lietuvos Respublikos metropoliteno koncesijos įstatymas. Tikėtina, kad jo reikia siekiant kiek kitaip nei Koncesijų įstatyme nustatyti, kad dėl savivaldybės savarankiškajai funkcijai priskirtos veiklos koncesija būtų suteikiama valstybės vardu. Be to, iš aiškinamajame rašte pateiktos informacijos galima daryti išvadą, kad bus siūloma pratęsti Koncesijų įstatyme nustatytą koncesijos terminą, kuris pagal imperatyvią Koncesijų įstatymo nuostatą negali būti ilgesnis nei 25 metai. Įstatymo projekto Nr. XIP-4842(3) 4 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 1 ir 3 dalys neatitinka Koncesijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 16 ir 17 straipsnių nuostatų, vadinasi, metropoliteno koncesija būtų suteikta Koncesijų įstatymo ir Įstatymo projekto Nr. XIP-4842(3) nustatyta tvarka. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Koncesijų įstatymas ir Įstatymo projektas Nr. XIP-4842(3) tarpusavyje nesuderinti. Pagal Įstatymo projekto Nr.
Pagal Įstatymo projekto Nr. XIP-4842(3) 3 straipsnio 3 dalį ir 4 straipsnio 1 dalį strateginis investuotojas, kuris bus išimtinai atsakingas už projekto finansavimo organizavimą, pats turės investuoti ne mažiau kaip 15 procentų visų projektui įgyvendinti reikalingų investicijų. Kadangi projekto įgyvendinimo bendrovė pagal Įstatymo projekto Nr. XIP-4842(3) 3 straipsnio 4 dalį būtų atsakinga tik už tyrinėjimą, projektavimą, statybą ir metropoliteno eksploatavimą, galima daryti išvadą, kad kitus 85 procentus iš galimų kelių milijardų litų investicijų turės užtikrinti projektą įgyvendinančios bendrovės dalyviai, tarp kurių – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Įstatymo projekto Nr. XIP-4842(3) 7 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad projektą įgyvendinančios bendrovės dalyviai turi patys pasirinkti, kaip finansuoti savo investicijas. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto Nr. XIP-4842(3) aiškinamajame rašte nepateikiama argumentų, kodėl Įstatymo projekte Nr. XIP-4842(3) siūloma nustatyti ne mažesnes kaip 15 procentų strateginio investuotojo dalyvavimo finansuojant metropoliteno projektą ribas. Kadangi neaišku, kiek metropoliteno projektų Lietuvoje gali būti įgyvendinta vadovaujantis siūlomu Lietuvos Respublikos metropoliteno koncesijos įstatymu, neįvertinus galimų valstybės finansinių įsipareigojimų, kyla rizika, kad priimtas Įstatymo projektas Nr. XIP-4842(3) suformuos pagrįstus privataus sektoriaus (ypač investuotojų ir bankų) lūkesčius, o šiems nepasitvirtinus dėl to, kad viešasis sektorius neįvertino savo finansinių galimybių, nukentės viešojo sektoriaus, kaip patikimo partnerio, įvaizdis. Tai turės neigiamos įtakos visam viešojo ir privataus sektorių partnerystės procesui, nes, praradus privataus sektoriaus pasitikėjimą, jo suinteresuotumas dalyvauti partnerystės sandoriuose gali negrįžtamai sumažėti. Pažymėtina, kad Įstatymo projekto Nr.
XIP-4842(3) nuostatų nepakanka rizikai, kad neįvertinus viešojo sektoriaus finansinių galimybių metropoliteno projektai gali būti neįgyvendinti, pašalinti. Pritarti iš dalies. Vyriausybės siūlymai nėra konkrečiai suformuluoti (kad būtų galima jiems pritarti). Be to projekto finansavimo klausimai bus konkrečiai aptariami Koncesijos sutartyje. Vyriausybė turi diskreciją nustatyti bet kokį, tačiau ne mažesnį nei 15 proc. visų projektui įgyvendinti reikalingų investicijų reikalavimą strateginiam investuotojui. Valstybės indėlis į metropoliteno projektą nesusijęs su papildomų biudžeto lėšų naudojimu. Finansavimą projektui teikia ir organizuoja strateginis investuotojas. Valstybės indėlis – teisė naudotis žeme ir žemės gelmėmis, vykdant projektą. Detalus finansavimo klausimų sureguliavimas šiuo projektu sumažintų Vyriausybės diskreciją sudarant Koncesijos sutartį reikalauti vienokių ar kitokių strateginio investuotojo ir projektą vykdančios bendrovės įsipareigojimų. Papildyti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Koncesija suteikiama projekto įgyvendinimo
bendrovei Lietuvos Respublikos Koncesijų įstatymo ir šio įstatymo nustatyta tvarka.“52
įgyvendinimo bendrovę valstybei atstovaujančio subjekto. Pritarti. Papildyti ir pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2. Projekto įgyvendinimo bendrovės steigėju gali būti Vyriausybės įgaliota institucija ir privatūs įstatymų nustatyta tvarka parinkti kiti subjektai, taip pat ir strateginis investuotojas.“63
koncesininkė, siūlyti tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIP-4842(3) 6 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad „Vyriausybei ar jos įgaliotos institucijos sukurtai projekto įgyvendinimo bendrovei koncesija suteikiama be konkurso“.
Be to, Koncesijų įstatymo trečiasis skirsnis numato atvejus, kuriais koncesija gali būti suteikiama be konkurso. Atsižvelgiant į Įstatymo projekto Nr. XIP-4842(3) paskirtį ir tikslą, manytina, kad siūlomas projektas neatitinka nė vieno iš Koncesijų įstatymo 17 straipsnyje numatytų atvejų, todėl pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą koncesija dėl metropoliteno statybos negalėtų būti suteikta be konkurso. Nepritarti. Svarstomo įstatymo projekto šiomis nuostatomis, specialiuoju įstatymu suteikiama koncesija konkrečiam, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ir strateginio investuotojo sukurtam subjektui. Pažymėtina, kad koncesijos gavėjas yra ne Vyriausybė, bet juridinis asmuo, kurio vienas steigėjų yra Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pabrėžtina ir tai, kad pats strateginis investuotojas yra parenkamas konkurso būdu, taigi garantuojama sąžininga konkurencija. 64
nuostata suteikia teisę su projektu susijusias sutartis sudaryti kartu su koncesijos sutartimi. Neaišku, koks tokių sutarčių sudarymo mechanizmas, kai tik viena iš sutarčių šalių bus ta pati (projekto įgyvendinimo bendrovė), o kita koncesijos sutarties šalis (valstybė) neteiks projektavimo paslaugų ar statybos darbų. Pritarti. Papildyti ir pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip:„4. Koncesijos suteikimas suteikia teisę projekto įgyvendinimo bendrovei sudaryti su projektu susijusias statybinių tyrinėjim o ų , projektavimo, tiekimo, statybos, eksploatavimo, priežiūros ir su tuo susijusių pagalbinių paslaugų sutartis. Nurodytos su projektu susijusios sutartys gali būti sudarytos kartu su koncesijos sutartimi arba bet kada vėliau. “72 1.8. Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. XIP-4842(3) 7 straipsnio 2 dalyje, numatančioje investicijų dalies suteikimą, tikslinga būtų aptarti akcijų apmokėjimo klausimą (taip pat ir nepiniginiu įnašu). Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą metropoliteno infrastruktūra būtų valstybės nuosavybė, lieka neaiškus akcijų apmokėjimo investuojant į metropoliteno infrastruktūrą mechanizmas – akcijos būtų apmokamos investicijomis į juridiniam asmeniui nepriklausantį turtą, tai yra jos nebūtų padengiamos atitinkamos vertės turtu, todėl nuosavas kapitalas neatitiktų įstatinio kapitalo. Nepritarti. Šie klausimai bus konkrečiai aptariami Koncesijos sutartyje. Vyriausybė turi diskreciją pati nustatyti sąlygas akcijų apmokėjimui (įskaitant ir nepiniginiu įnašu). Valstybės indėlis į metropoliteno projektą nesusijęs su papildomų biudžeto lėšų naudojimu. Finansavimą projektui teikia ir organizuoja strateginis investuotojas. 83
pareiga, kalbant apie valstybei atstovaujančius subjektus) ir viešąjį interesą ginančių institucijų teisė ir pareiga. Taigi svarstytina, kodėl pagal Įstatymo projekto Nr. XIP-4842(3) 8 straipsnio 3 dalį koncesijos sutarties vykdymą turėtų prižiūrėti ne šią sutartį valstybės vardu sudariusi institucija, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Kita vertus, institucija, atliekanti valstybinę teritorijų planavimo ir statybų priežiūrą, yra ne Įstatymo projekto Nr. XIP-4842(3) reguliavimo dalykas. Pritarti. Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „3. V alstybinę Metropoliteno projekto įgyvendinimo statybos darbų bendrovės pareigų, statant metropoliteno statinius, tinkamo vykdymo priežiūrą pagal kompetenciją atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos.“ 1.10. Kadangi Įstatymo projektu Nr.
Kadangi Įstatymo projektu Nr. XIP-4842(3) siekiama reglamentuoti tik koncesijos šios transporto rūšies infrastruktūrai sukurti suteikimo principus, licencijų verstis vežimu (keleivių ir bagažo) metropolitenu išdavimo klausimas turėtų būti ne Įstatymo projekto Nr. XIP-4842(3), o metropoliteno, kaip atskiros transporto rūšies, veiklą reglamentuojančio įstatymo reguliavimo dalykas. Pritarti. 1.11. Siūlyti suderinti Įstatymo projekte Nr. XIP-4842(3) vartojamas sąvokas, o santrumpas vartoti tik jas prieš tai apibrėžus. Pritarti. 1.12. Pažymėti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 ir 13 punktais, turėtų būti atliktas Įstatymo projekto Nr. XIP-4842(3) antikorupcinis vertinimas. Pritarti. 1.13. Siūlyti Įstatymo projekte Nr. XIP-4842(3) išspręsti valstybės ir savivaldybių interesų, susijusių su metropoliteno trasų rengimu, derinimo klausimus ir apibrėžti savivaldybių, kuriose būtų vykdomi metropoliteno projektai, atrankos mechanizmą, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2013 m. liepos 2 d. išvadoje Nr. XIP-4842(3) „Dėl Lietuvos Respublikos metropoliteno koncesijos įstatymo projekto“ ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. liepos 22 d. išvadoje pateiktose pastabose, taip pat atsižvelgti į kitas šių institucijų pateiktas pastabas. Pritarti. 2. Seimo narys P.Gražulis,
3 Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Projekto įgyvendinimo bendrovės dalyviai patys pasirenka, kaip finansuoti savo investicijas, įskaitant skolinimąsi, akcijų išleidimą, Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir (arba) kitus įstatymo numatytus būdus. Projekto įgyvendinimui neskiriamos bendra tvarka Lietuvai gautos Europos Sąjungos lėšos. Pritarti. 3.
3Seimo narys R.Žemaitaitis,
4 Argumentai: Siūloma atsisakyti Lietuvos Respublikos metropoliteno įstatymo projekte 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad metropoliteno projekto finansavimas gali būti skiriamas iš Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo biudžeto lėšų. Metropoliteno projekto įgyvendinimui neabejotinai reikės daug lėšų, tačiau dėl to neturi nukentėti kitų infrastruktūrų rėmimas, jų būklių gerinimas ir tolimesnė plėtra. Siūloma numatyti, kad Vyriausybė ir jos įgaliota institucija gali suteikti žemę ir jos ertmes ir tokiu būdu prisidėti prie metropoliteno projekto įgyvendinimo. Pasiūlymas:
Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija gali dalyvauti projekt o e finansavime Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka biudžeto lėšomis, pirkdama projekto įgyvendinimo bendrovės akcijas arba suteikdama žemę ir pastatus, teisę naudoti žemės ertmes , suteikdama žemę ir žemės ertmes, naudoti projekto infrastruktūrai įgyvendinti ”. Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2014-03-28 siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIP–4842(3) tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės pastabas ir pasiūlymus. Pritarti. 2. Biudžeto ir finansų komitetas, 2014-06-04 Projektą atmesti dėl šių priežasčių:
XIP-4842(3) balsavę Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai savo nuomonę, be kita ko, grindė tuo, kad šiame projekte neturėtų būti išankstinių ir (ar) teisiškai aiškiai neapibrėžtų valstybės įsipareigojimų;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 12 d. nutarime Nr. 118 pateikta išvada, kad įstatymo projekto Nr. XIP-4842(3) nuostatų nepakanka pašalinti rizikai, jog metropoliteno projektai gali būti neįgyvendinti dėl neįvertintų viešojo sektoriaus finansinių galimybių. Šiai išvadai ir ją pagrindžiantiems argumentams Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė (žr. 5 lentelės eil. Nr. 5);
3) Nėra atliktas nepriklausomas ekspertinis įstatymų projektų Nr. XIP-4842(3) ir XIIP—208(2) įvertinimas ir ypač išsamus įmanomų valstybės (viešojo sektoriaus) finansinių įsipareigojimų įvertinimas atsižvelgiant į Seimo statuto 145 straipsnio 2 dalies nuostatas;
4) Nėra atliktas įstatymų projektų Nr. XIP-4842 ir XIIP-208(2) antikorupcinis įvertinimas;
5) Nėra atliktas vertinimas dėl galimos finansų sistemos makrolygio rizikos, kuri susidarytų nevaržomai įsisavinant investicijų srautus (apie 13,9 milijardo litų), įmanomus pagal įstatymų projektuose Nr.
XIP-4842 ir XIIP-208(2) siūlomas įtvirtinti nuostatas, kartu įvertinant ir tai, kad naujai numatomos investicijos į geležinkelio projekto
“Rail Baltica“ Lietuvos etapą sudarys virš 6 milijardų litų, o įvedus
Lietuvoje eurą taip pat numatomas ir kitų investicinių srautų padidėjimas;
6) Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos už finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimą atsakingos institucijos nėra įvertinusios ir pareiškusios savo nuomonę dėl galimai vienos iš svarbiausių prevencinės įstatyminės nuostatos, padėsiančios sumažinti finansų sistemos makrolygio riziką, įtvirtinimo – dėl nustatymo, kad visi investiciniai, skolinimosi, akcijų išleidimo ir kiti finansiniai sandoriai, susiję su metropoliteno projektu ir jo įgyvendinimu, sudaromi tik Europos ekonominės ir pinigų sąjungos valiuta – eurais. Nepritarti. Pritarta Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadai tobulinti įstatymo projektą ir Vyriausybės išvadai iš esmės pritarti įstatymo projektui su pastabomis ir pasiūlymais. Įstatymo projektas patobulintas įvertinus visus gautus pasiūlymus. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2.
7.2. Pasiūlymai: atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą, o taip pat į tai, kad Ekonomikos komitetui svarstant įstatymų projektus XIP-4872(3) ir XIIP-208(2) buvo gauta daug pastabų ir pasiūlymų, kurie savo esme artimi svarstomiems įstatymų projektams, pasiūlyti Vyriausybei sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę, kuriai butų pavesta išnagrinėti klausimus ir pasiūlyti sprendimus dėl metropoliteno ir kitų municipalinio bėginio transporto rūšių (tramvajaus, greitojo tramvajaus ir kt.) įdiegimo Lietuvoje galimybių ir su jomis susijusių licencijavimo ir kitų klausimų. 8. Balsavimo rezultatai:
paskirti pranešėjai: Artūras Skardžius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: komiteto patobulintas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas R.Žemaitaitis [1] Komisijos aiškinamasis komunikatas prieinamas šiuo adresu: http://ec.europa.eu/internal_market/publicprocurement/docs/ppp/comm_2007_6661_lt.pdf . [2] žr. Komisijos komunikato (C(2007)6661) 4, 5 l., taip pat 2005 m. spalio 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo Parking Brixen, C-458/03, Rink. 2005, I-8612, 61 punktą. [3] Be kitų žr., 2005 m. sausio 11 d. sprendimo byloje Stadt Halle, C-26/03, Rink. 2005, I-1, 49 punktą; 2005 m. liepos 21 d. sprendimo byloje Coname, C‑231/03, Rink. 2005, I-7287, 26 punktą; 2006 m. balandžio 6 d. sprendimo byloje
C‑410/04, Rink. p. I-03303, 32 punktą. [4] Plačiau šiuo klausimu žr. Komisijos komunikato (C(2007)6661) 2.1. ir 2.2. punktus.