Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų,
leidžiama neviešai nagrinėti teisme bylas dėl nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinami arba dėl kurių yra pripažinti nukentėjusiaisiais jaunesni kaip aštuoniolikos metų asmenys, nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylas, taip pat kitas bylas, kai siekiama užkirsti kelią paskelbti žinias apie privatų proceso dalyvių gyvenimą arba kai apklausiamas liudytojas ar nukentėjusysis, kuriems taikomas anonimiškumas.“2 straipsnis. 154 straipsnio pakeitimas
taip:
„1. Kai pagal prokuroro prašymą yra priimta ikiteisminio tyrimo
teisėjo nutartis, ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali klausytis asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti, jeigu yra pagrindas manyti, kad tokiu būdu galima gauti duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų, sunkų ar apysunkį nusikaltimą arba apie nesunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso1521 straipsnyje, 162 straipsnio 2 dalyje , 170 straipsnyje, 1982 straipsnio 1 dalyje,309 straipsnio 2 dalyje , arba jeigu yra pavojus, kad nukentėjusiajam, liudytojui ar kitiems proceso dalyviams arba jų artimiesiems bus panaudotas smurtas, prievartavimas ar kitokios neteisėtos veikos.“
2Pakeisti 154 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gali būti kontroliuojama ir fiksuojama elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija, išskyrus jos turinį, jeigu yra pagrindas manyti, kad tokiu būdu galima gauti duomenų apie nesunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 166, 170, 1981 straipsniuose, 309 straipsnio
.“
Pakeisti 186 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jaunesni kaip aštuoniolikos metų liudytojas ar nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu paprastai apklausiami ne daugiau kaip vieną kartą. Jų apklausos metu
gali turi būti daromas vaizdo ir garso įrašas. Jeigu jaunesnių kaip aštuoniolikos metų liudytojo ar nukentėjusiojo apklausoje dalyvauja įtariamasis ar jo gynėjas, ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo užtikrinti, kad tokiam liudytojui ar nukentėjusiajam nebūtų daromas neleistinas poveikis. Jaunesni kaip aštuoniolikos metų liudytojas ir nukentėjusysis į teisiamąjį posėdį kviečiami tik išimtiniais atvejais.“
Pakeisti 280 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jei jaunesniam kaip aštuoniolikos metų liudytojui dėl
apklausos teisme gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių, į teisiamąjį posėdį šis liudytojas nešaukiamas, o teisme balsu perskaitomi jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, arba paskelbiamas ikiteisminio tyrimo metu padarytas vaizdo ir garso įrašas. Jei jaunesnis kaip aštuoniolikos metų liudytojas kviečiamas į teismą, jo apsaugos interesais teisėjo ar teismo nutartimi kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams, išskyrus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovą arba psichologą, gali būti neleista būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa.
Tokiu atveju privalomai turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas, o kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams turi būti sudaromos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos ir per teisėją ar teismą užduoti apklausiamam asmeniui klausimus. “
Pakeisti 280 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jaunesnio kaip aštuoniolikos metų nukentėjusiojo
apklausoje turi dalyvauti jo atstovas. Tokio amžiaus nukentėjusysis ir jo atstovas teismo nutartimi gali dalyvauti ne visą bylos nagrinėjimo laiką. Jei jaunesniam kaip aštuoniolikos metų nukentėjusiajam dėl apklausos teisme gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių, nukentėjusysis teisiamajame posėdyje gali būti neapklausiamas. Šiuo atveju teisme turi būti balsu perskaitomi parodymai, nukentėjusiojo duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, arba paskelbiamas ikiteisminio tyrimo metu padarytas garso ir vaizdo įrašas. Jei jaunesnis kaip aštuoniolikos metų nukentėjusysis kviečiamas į teismą, jo apsaugos interesais teisėjo ar teismo nutartimi kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams, išskyrus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovą arba psichologą, gali būti neleista būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa. Tokiu atveju privalomai turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas, o kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams turi būti sudaromos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos ir per teisėją ar teismą užduoti apklausiamam asmeniui klausimus. “
Papildyti Kodekso priedą 10 punktu: „
102011 m. gruodžio 13 d.
2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (OL 2011 L 335, p. 1). “ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
2014-02-03 Nr. XIP–4797(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) redakcijos netikslumus:
numatytas tik vienoje iš jų;
formuluote „būti patalpoje“ ir šiuo projektu nekeičiamoje BPK 186 straipsnio 4 dalyje. 2. Projekto 5 straipsnio pakeitimų esmėje vietoj skaičiaus „280“ turėtų būti skaičius „283“. 3. Įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašomos mažosiomis raidėmis. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius D. Valatkevičius
TEISĖTVARKOS komitetas
(XIP-4797)
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Jurgita Janušauskienė, Irma Leonavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Loreta Zdanavičienė, komiteto padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos atstovai: viceministras Paulius Griciūnas, Darius Mickevičius, Kristina Deviatnikovaitė, Tautvydas Žėkas, Vainius Šarenavičius, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai: Antanas Jatkevičius, Darius Valatkevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2012-10-01 * Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teiktinos šios pastabos:
1Oficialaus įstatymo paskelbimo šaltinių sąraše nuoroda „2010, Nr. 45-7440“ keistina nuoroda „2010, Nr. 145-7440“
Pritarti Papildomas komitetas - ŽTK - pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
proceso kodekso (toliau – BPK) 154 straipsnio 2 dalis, o šio straipsnio 3 dalis (žr. projekto 2 straipsnio 2 dalį). Pritarti ŽTK - pritarti . 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2012-10-012 3.
Atkreiptinas dėmesys į galiojančios BPK 154 straipsnio redakcijos netikslumą
BPK 154 straipsnio 1 dalyje, ir 3 dalyje, nors turėtų būti numatytas tik vienoje iš jų. Nepritarti Pastaba nėra susijusi su rengiamu projektu
komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė21 Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnio 1 dalis parengta ne dabar galiojančios, o ankstesnės redakcijos pagrindu, todėl iš 2 straipsnio,
sakiniai, kurių galiojančioje redakcijoje nėra. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
dalies naujus antrąjį ir trečiąjį sakinius perkelti į pagal reguliavimo turinį artimesnę BPK 280 straipsnio 1 dalį ar netgi naują 2 dalį. Analogiškai į naują dalį siūlytina perkelti ir projekto 5 straipsniu keičiamos BPK 283 straipsnio 3 dalies naujus penktąjį ir šeštąjį sakinius. Nepritarti Manytina, kad siūlomas reguliavimas tinkamas, kadangi pirmuose minėtų dalių sakiniuose yra įtvirtinama bendra nuostata, kada liudytojas ar nukentėjusysis teisme neapklausiami. Logiškai toliau seka reguliavimas, kaip vyksta apklausos, kai minėti asmenys yra kviečiami į posėdį. ŽTK - pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2012-10-01 4,5
dalyje ir 283 straipsnio 3 dalyje (taip pat ir šiuo projektu nekeičiamoje BPK
dalyvauti patalpoje“. Pritarti Pasiūlymas: „ Vietoje „ dalyvauti patalpoje “ galėtų būti rašoma „ būti patalpoje “. ŽTK - pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2012-10-016 6.
Projekto 6 straipsnyje, kuriuo BPK priedas papildomas 6 punktu, šio punkto pabaigoje trūksta nuorodos „(OL 2011 L 335, p. 1-14)“ (plg. su projektu Nr. XIP-4796). Pritarti ŽTK - pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Generalinė prokuratūra 2012-10-30
2012-11-06 *
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, iš esmės pritardama Teisingumo ministerijos parengtam Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 9, 154, 186, 280, 283 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso priedo papildymo įstatymo projektui XIP-4797 (toliau - Įstatymo projektas), norėtų atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimui pateiktame įstatymo projekte yra atsisakyta nuostatų dėl privalomo įgaliotojo atstovo dalyvavimo aukščiau minėtoje byloje, kurioje nukentėjusysis yra vaikas, nukentėjęs nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui ir nusikalstamų veikų, nurodytų Baudžiamojo kodekso 157, 162, 307, 308, 309 straipsniuose (Baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio papildymo nauja 4 dalimi; projektas Nr. 12-1078-01). Manytina, kad praktikoje neužtikrinus privalomo įgaliotojo atstovo dalyvavimo aukščiau nurodytose bylose, kuriose nukentėjusysis yra vaikas, nebus tinkamai įgyvendintos Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvos 2011/92/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija , kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2044'68/1VR, nuostatos (32 punktas, 20 straipsnio 2 dalis).
Taip pat paminėtina, kad ir Įstatymo projekto rengėjai aiškinamajame rašte (projektas Nr. 12-1078-01) pabrėžė būtinybę „numatyti atvejus, kuomet baudžiamajame procese privalo dalyvauti įgaliotas atstovas, atstovaujantis nukentėjusio asmens interesus, motyvuodami, jog priešingu atveju itin pažeidžiamo asmens
(vaiko) padėtis tampa sunkesnė nei įtariamojo (kaltinamojo), kuris turi gynėją. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, siekiant užtikrinti nukentėjusio vaiko saugumą, jo teisių ir teisėtų interesų užtikrinimą proceso metu, tikslinga būtų pradėti diskusiją dėl galimybės papildyti Baudžiamojo proceso kodekso 53 straipsnio nuostatas, sudarant teisines prielaidas vaiko atstovu pagal įstatymą procese skirti kitus vaiko šeimos narius ar artimus giminaičius, kuriais vaikas pasitiki ir juos pasirenka, jeigu toks sprendimas atitinka ir neprieštarauja vaiko interesams, taip pat nėra kitų kliūčių (nėra interesų konflikto, pan.) sprendimui priimti. Siekiant užtikrinti, kad atstovas pagal įstatymą tinkamai atstovautų vaikui, savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius turėtų dalyvauti atstovo parinkimo procese, teikdamas išvadą dėl atstovo tinkamumo. Paminėtina, jog Šiuo metu galiojančio Baudžiamojo proceso kodekso
dalyje yra įtvirtintas baigtinis asmenų, kurie gali būti nukentėjusio vaiko atstovais pagal įstatymą ratas, t. y. atstovais pagal Įstatymą gali būti nepilnamečio tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai arba įstaigos, kurios globoja ar rūpinasi nukentėjusiuoju.
Kodekso
, numatyta, jog tokiu atveju - jeigu atstovo pagal įstatymą dalyvavimas procese prieštarautų nepilnamečio interesams, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi užtikrinti, kad procese dalyvautų kitas atstovas pagal įstatymą, o kai tokios galimybės nėra, - laikinai, kol bus išspręstas naujo atstovo pagal įstatymą klausimas, paskirti atstovu bet kokį kitą asmenį, galintį tinkamai atstovauti nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams. Praktikoje galimi atvejai, kai dėl tos priežasties, jog vaikas nukentėjo nuo atstovo pagal įstatymą (pavyzdžiui, vieno iš tėvų), kitas vaiko atstovas pagal įstatymą negalės dalyvauti procese. Vadovaujantis Kodekso 53 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kad kitas vaiko atstovas pagal įstatymą, kuriam bus leista dalyvauti procese, bus paskirtas tik laikinai ir proceso eigoje jis bus (turės būti) pakeistas. Manytina, kad tokiais atvejais vaiko interesams procese gali tinkamai atstovauti kitas jo šeimos narys ar artimas giminaitis, kuriuo vaikas pasitiki, tačiau galiojantis teisinis reglamentavimas nesudaro tokių galimybių. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė prašo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą apsvarstyti galimybę tobulinti nukentėjusio vaiko atstovavimo procese teisint reglamentavimą ir, neįtakojant įstatymo projekto Nr. XIP-4797 svarstymo eigos, ateityje inicijuoti diskusiją dėl Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų pakeitimo tikslingumo.
Atsižvelgti Direktyvos 20 straipsnio 2 dalis: „Valstybės narės užtikrina, kad nukentėję vaikai nedelsiant turėtų prieigą gauti teisines konsultacijas ir, atsižvelgiant į nukentėjusių asmenų vaidmenį atitinkamoje teisingumo sistemoje, galėtų naudotis teisinio atstovavimo paslaugomis, be kita ko, kai reikalaujama atlyginti žalą. Teisinės konsultacijos ir teisinio atstovavimo paslaugos teikiamos nemokamai, jei nukentėjusysis neturi užtektinai finansinių išteklių.“ Europos Tarybos konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos 31 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad
„kiekviena Šalis teismo institucijoms sudaro galimybę paskirti specialų aukos
atstovą, jei remiantis vidaus teisės aktais ji gali turėti baudžiamosios bylos šalies statusą ir kai tėvų pareigų turėtojams neleidžiama atstovauti vaikui tokioje byloje dėl jų ir aukos interesų konflikto“, o 35 straipsnio 1 dalies f punkte įtvirtinta nuostata, kad „kiekviena Šalis imasi būtinų teisėkūros ar kitų priemonių siekdama užtikrinti, kad <...> vaiką galėtų lydėti jo teisinis atstovas arba, jei tinkama, jo pasirinktas suaugęs asmuo, nebent dėl to asmens priimtas pagrįstas priešingas sprendimas“. Šios Direktyvos nuostatos yra visiškai įgyvendintos BPK tiek, kiek tai susiję su BPK reguliavimo dalyku , t. y. BPK 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo arba nukentėjusiojo atstovai pagal įstatymą gali dalyvauti procese ir ginti savo atstovaujamųjų proceso dalyvių interesus, jeigu šie yra nepilnamečiai arba nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams.
įstatymą gali būti nepilnamečio arba neveiksnaus įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ir nukentėjusiojo tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai arba įstaigos, kuri globoja ar rūpinasi įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ar nukentėjusiuoju, įgalioti asmenys. 3 dalyje – kad atstovui pagal įstatymą, pateikusiam rašytinį ar žodinį prašymą, leidžiama dalyvauti procese, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras priima dėl to nutarimą, o teismas
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam projektui; 6.2.
Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui patikslinti projektą pagal Teisės departamento išvadas. Pritarti Teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas-2. 7. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui-XIP-4797(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIP-4797(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas