, 153, 162, 307,
Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teiktinos šios pastabos:
1Projekto 1 straipsnio 1 dalyje ir 18 straipsnio 1 dalyje pažymėtina,
kad Kodekso 7 straipsnis ir priedas pildomi naujais punktais (kaip projekto 5 straipsnio 1 dalyje ir 16 straipsnio 2 dalyje). 2. Projekto 7 straipsniu pildant Kodeksą 1001 straipsniu, jo dispozicijoje nusikaltimo subjektu įvardijamas tas, kas veikdamas kaip valstybės atstovas arba asmuo ar asmenų grupė, veikianti valstybės leidimu, palaikymu ar pritarimu . Iš šios formuluotės nėra aišku, ar „asmuo“ taip pat kaip ir „asmenų grupė“ turi veikti valstybės leidimu, palaikymu ar pritarimu. Jeigu taip, tuomet taisytinas žodis „veikianti“. 3. Projekto lyginamojo varianto tekste, projekto 13 straipsniu keičiant Kodekso 162 straipsnį, jo 1 dalies sankcijoje įrašytini perbraukti žodžiai
„bauda arba areštu arba“. 4. Projekto 18 straipsnio 1 dalimi pildant Kodekso priedą nauju 19
punktu, jame numatytinas Tarybos pamatinis (o ne pagrindų) sprendimas. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius D. Valatkevičius
TEISĖTVARKOS komitetas
, 153, 162, 307, 308, 309
, 1002 ,1521 IR 2521
(XIP-4796)
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Jurgita Janušauskienė, Irma Leonavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Loreta Zdanavičienė, komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys:
Teisingumo ministerijos atstovai: viceministras Giedrius Mozūraitis, Baudžiamosios justicijos skyriaus vyriausiasis specialistas Tautvydas Žėkas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2012-10-01 * Projektas yra alternatyvus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimų projektams XIP-2338, XIP-2613, XIP-4688. Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teiktinos šios pastabos:
Atsižvelgti Šie visi išvardyti projektai nėra pateikti Seimo posėdyje, tik registruoti, todėl svarstomas tik Vyriausybės pateiktas įstatymo projektas XIP-4796. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
kodekso (toliau – BK) 8 straipsnio 3 dalyje turi būti paminėta BK 308 straipsnio 2 dalis.
Pagal šio projekto 14 straipsnio 1 dalį, kuria keičiama BK 308 straipsnio 2 dalis, jos dispozicijoje nebebus minimas nepilnametis. Pažymėtina, kad visose kitose BK 8 straipsnio 3 dalyje minimose nusikalstamose veikose yra minimi vaikai, nepilnamečiai ar mažamečiai. Nepritarti Papildomas komitetas - ŽTK - pritarti. Siūlomi pakeitimai nesusiję su projektu. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto ir jo lyginamojo varianto tekstuose: projekto tekste rašoma „pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybės baudžiamąjį kodeksą“ (čia ir toliau – išskirta mūsų), o projekto lyginamojo varianto tekste – „pagal nusikaltimo padarymo vietos baudžiamąjį kodeksą“. Be to, suvienodintinos panašios, tačiau skirtingai suformuluotos BK nuostatos: minėtoji šiuo projektu siūloma BK 8 straipsnio 3 dalies nuostata
„pagal nusikaltimo padarymo vietos (valstybės) baudžiamąjį kodeksą“,
galiojančio BK 7 straipsnio nuostata „pagal nusikaltimo padarymo vietos įstatymus“ ir galiojančio BK 8 straipsnio 1 dalies nuostatos „pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybės (...) baudžiamąjį kodeksą“ bei
„nusikaltimo padarymo vietos valstybės baudžiamuosiuose įstatymuose“. Pažymėtina, kad kai kuriose užsienio valstybėse BK 8 straipsnio 3 dalyje
minimų nusikalstamų veikų atitikmenys gali būti įtvirtinti teisės akte, kuris nesivadina „baudžiamasis kodeksas“. Pritarti
ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė 2013-12-16 3, 6 Lietuvos Respublikos Vyriausybė projektu XIP-892(2)ES, įgyvendindama ES teisės aktus, buvo pateikusi aplinkosaugos, kovos su terorizmu, užsienio valstybių nuosprendžių įgyvendinimo ir kt.
BK pataisas, tačiau Komitetas priėmė sprendimą skubiau įgyvendinti aplinkosauginius teisės aktus, atskyręs jų dalį su projektu XIP-892 (2), vėliau kovos su terorizmu teisės aktus su įstatymo projektu XIP-925, o kitas nuostatas paliko tobulinti ir įgyvendinti su kitais BK projektais. Todėl su šiuo projektu teikiami 3 straipsnis (BK 27 str. pakeitimas) ir 6 projekto straipsnis (BK 97 str. pakeitimas), kuriais įgyvendinamas 2008 m. liepos 24 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2008/675/TVR dėl atsižvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendžius Europos Sąjungos valstybėse narėse naujose baudžiamosiose bylose (OL 2008 L 220 p. 32). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
( dabar 4 str.)
atskirame BK 60 straipsnio 1 dalies punkte, kadangi pagal siūlomą 6 punkto redakciją jame būtų įtvirtintos gana skirtingo pobūdžio atsakomybę sunkinančios aplinkybės: nukentėjusiojo bejėgiška būklė ir nepilnametystė. Pažymėtina, kad galiojančiame BK 60 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra atskirai įtvirtinta tokia atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kaip nukentėjusiojo mažametystė. Nepritarti ŽTK – pritarti Siūloma formuluotė: „veika padaryta asmeniui, kuris dėl ligos, neįgalumo, senatvės ar kitų priežasčių buvo bejėgiškos būklės, be jo prašymo arba veika padaryta nepilnamečiam asmeniui, pasinaudojus jo priklausomumu ar piktnaudžiaujant pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka“. Pastarajame sunkinančių aplinkybių punkte išskirta specifinė nukentėjusiųjų grupė, t. y. bejėgiškos būklės asmenys.
Projekte siūloma dar viena nukentėjusiųjų grupė, prieš kurią padarius nusikalstamą veiką, bus laikoma, kad veika padaryta sunkinančiomis aplinkybėmis, t. y. nepilnamečiai. Tačiau šiuo atveju lyginti šią grupę su mažamečiais nėra visiškai tikslu, kadangi šiuo atveju mintyje turimi ne visi nepilnamečiai, bet tik tie, prieš kuriuos nusikalstama veika padaryta pasinaudojus jo priklausomumu ar piktnaudžiaujant pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka. Manytina, kad siūlomas pakeitimas susijęs su didesniu asmens (šiuo atveju nepilnamečio) pažeidimu dėl jo priklausomumo. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
(dabar-8 str.) teikiamo BK 1002 straipsnio pavadinimo ir dispozicijos nėra aišku, nuo ko yra atskiriami vaikai: vienas vaikas nuo kito vaiko (brolių ir seserų atveju) ar vaikas nuo savo tėvų ar globėjų. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog „Konvencijos dėl asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo 25 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad valstybės privalo imtis priemonių, kad pagal savo baudžiamąją teisę užkirstų kelią ir nubaustų už neteisėtą vaikų, kurie patiria priverstinį dingimą, vaikų, kurių tėvas, motina ar teisėtas globėjas patiria priverstinį dingimą, ar vaikų kurie gimsta priverstinį dingimą patyrusiai jų motinai būnant nelaisvėje atskyrimą.“ Nepritarti ŽTK-atsižvelgti. Argumentai - Konvencijos dėl asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo 25 straipsnio 1 dalies a punkte numatyti atvejai, kada valstybės privalo imtis priemonių, kad pagal savo baudžiamąją teisę užkirstų kelią ir nubaustų už 1) neteisėtą vaikų, kurie patiria priverstinį dingimą, atskyrimą; 2) vaikų, kurių tėvas, motina ar teisėtas globėjas patiria priverstinį dingimą, atskyrimą; 3) ar vaikų, kurie gimsta priverstinį dingimą patyrusiai jų motinai būnant nelaisvėje, atskyrimą.
Minėtos konvencijos 25 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybės imasi reikiamų priemonių, reikalingų vaikų, nurodytų 25 straipsnio 1 a dalyje, paieškai ir identifikavimui, kad tokius vaikus būtų galima grąžinti į kilmės šeimą. Tai reiškia, kad tokiomis nuostatomis siekiama bausti vaikų atskyrimą nuo šeimos . Kita vertus, atskiriant vaikus vieną nuo kito (brolį nuo sesers ir pan.), tuo pačiu jie atskiriami ir nuo tėvų ar globėjų, todėl, pvz., brolio atskyrimą nuo sesers galima traktuoti kaip jo atskyrimą ir nuo tėvų ar globėjų, su kuriais gyventi liko jo sesuo. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
(dabar 14 str.) teikiamo BK 2521 (dabar-2511 str.) straipsnio 1 dalies dispozicijoje siūloma numatyti atsakomybę privataus laivo ar orlaivio įgulos nariui ar keleiviui, kuris neteisėtai sulaiko kitą laivą ar orlaivį. Diskutuotina, ar tikrai baudžiamoji atsakomybė turėtų kilti tik už neteisėtą kito laivo ar orlaivio sulaikymą, o už to paties laivo ar orlaivio, kurio įgulos narys ar keleivis yra kaltininkas, neteisėtą sulaikymą neturėtų būti baudžiama. Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 101 straipsnio a punkto ii papunktyje nėra akcentuojama, kad laivas ar orlaivis turėtų būti „kitas“.
Be to, galiojančiame BK 251 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė numatyta už orlaivio ar laivo užgrobimą, neakcentuojant, kad tas laivas ar orlaivis turi būti kitas, tačiau orlaivio ar laivo užgrobimas pagal BK 251 straipsnį nesiejamas su konkrečiai apibrėžta teritorija (atvira jūra ar teritorija už valstybių jurisdikcijų ribų) (žr. projekto aiškinamąjį raštą). Taip pat svarstytina, ar yra įmanoma BK 2521 straipsnio 1 dalies dispozicijoje aprašyta situacija, kuomet vieno orlaivio keleivis teritorijoje, kurioje negalioja jokios valstybės jurisdikcija (pavyzdžiui, ore virš jūros) sulaiko kitame orlaivyje esantį asmenį ar turtą. Nepritarti ŽTK-atsižvelgti. Argumentai - Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Jūrų teisės konvenciją nebus laikomi piratavimu tie atvejai, kai vienas keleivis ar įgulos narys įvykdo nusikaltimą prieš kitą to paties laivo keleivį ar įgulos narį, arba kai sulaikomas laivas ar orlaivis, kurio įgulos narys ar keleivis yra kaltininkas, jei tai padaryta ne už valstybės jurisdikcijos ribų. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
(dabar 14 str.) teikiamo BK 2521 straipsnio (dabar-2511 str.) 2 dalies dispozicijoje minimas karo laivas, valstybės laivas ir valstybės orlaivis. Diskutuotina, ar čia neturėtų būti paminėtas ir karo orlaivis.
Pažymėtina, kad nors Jūrų teisės konvencijos 102 straipsnyje karo orlaivis ir nėra paminėtas, projekto aiškinamajame rašte jis yra ne kartą minimas („Nusikaltimo priemone taip pat gali būti karo laivas ar orlaivis , jei jame buvo sukeltas maištas, kurio metu buvo perimta laivo kontrolė“; „ Karo ar valstybės laivų (jūros ir oro) įgula ir keleiviai gali būti piratavimo subjektu tik tuomet, kai jie sukelia laive ar orlaivyje maištą ir perima laivo ar orlaivio kontrolę“; „atsakomybę kvalifikuoja specialus subjektas – karo laivo ar orlaivio narys , sukėlęs maištą arba dalyvavęs maište, kurio metu buvo perimta laivo ar orlaivio kontrolė“). Nepritarti ŽTK-atsižvelgti. Argumentai - Karinis orlaivis, pagal Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymą, yra orlaivis, įregistruotas karinių orlaivių registre. Pastebėtina, kad šio registro kuravimas priklauso Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai. Atsižvelgiant į tai, kad minėtame įstatyme pateikta valstybės orlaivio sąvoka – krašto apsaugos, muitinės ir vidaus reikalų tarnybos naudojamas orlaivis – BK projekte karinio orlaivio sąvoka atskirai neiškirta, nes ji patenka į valstybės orlaivio sąvoką. Be to, Tarptautinėje civilinės aviacijos konvencijos 3 straipsnio b punkte taip pat nurodyta, kad orlaivis, naudojamas karinėje, pasienio ir policijos veiklos srityse, laikomas valstybės orlaiviu. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
(dabar 14 str.) teikiamo BK 2521 straipsnio (dabar-2511 str.) 4 dalies dispozicijoje siūloma numatyti atsakomybę asmeniui, kuris naudojosi laivu ar orlaiviu, žinodamas, kad juo buvo padarytos šio straipsnio 1, 2 ar 3 dalyje numatytos veikos ir laivo ar orlaivio kontrolė priklauso šias veikas padariusiems asmenims.
Diskutuotina, ar, nepaisant fakto, kad Jūrų teisės konvencijos 103 straipsnyje tai nėra numatyta, BK nevertėtų numatyti atsakomybės ir asmeniui, kuris naudojosi ir užgrobtu laivu ar orlaiviu, jei jo kontrolė tebepriklauso BK 2521 straipsnio 1-3 dalyse numatytas veikas padariusiems asmenims. Nepritarti ŽTK-atsižvelgti. Argumentai - Pagal Jūrų teisės konvencijos 101 straipsnį, piratavimu laikomas ir bet koks savanoriškas dalyvavimas naudojant laivą ar orlaivį žinant faktus, dėl kurių tas laivas ar orlaivis laikomas piratų laivu ar orlaiviu. Piratų laivo ar orlaivio sąvoka pateikta Jūrų teisės konvencijos 103 straipsnyje: laivas ar orlaivis yra laikomi piratų laivu ar orlaiviu, jei asmenys, kurie jį kontroliuoja, planuoja jį panaudoti atlikti vieną iš 101 straipsnyje nurodytų veiksmų. Jis tokiu laikomas, jei laivas ar orlaivis buvo panaudotas įvykdyti tokiems veiksmams, tol, kol jis išlieka kontroliuojamas tokius veiksmus įvykdžiusių asmenų. Atsižvelgiant į tai, užgrobtas laivas ar orlaivis dar nebūtinai patenka į piratų laivo ar orlaivio sąvoką, todėl įgyvendinant Jūrų teisės konvencijos nuostatas, naudojimasis užgrobtu laivu ar orlaiviu nėra įtraukiamas į numatomos nusikalstamos veikos sudėtį kaip alternatyvi piratavimo veika. Esant kitoms aplinkybėms naudojimąsi užgrobtu laivu ar orlaiviu galima kvalifikuoti pagal kitus galiojančio BK straipsnius (pvz., BK 189 straipsnis). 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2012-10-0117 8.
Projekto 15 straipsniu (dabar- 17 str.) keičiamos BK 309 straipsnio 2 dalies dispozicijoje siūloma numatyti atsakomybę asmeniui, kuris pasinaudodamas informacinėmis ir ryšių technologijomis įgijo prieigą prie pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. Diskutuotina, ar tik vienkartinis prieigos įgijimas, nesant kitų tokios veikos požymių (pavyzdžiui, trukmės, sistemingumo ar pan.), yra proporcingas kitoms BK 309 straipsnio 2 dalyje numatytoms veikoms (pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, pagaminimui, įgijimui, laikymui, demonstravimui, reklamavimui, siūlymui, platinimui) ir vertas laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. Atsižvelgti ŽTK-nepritarti. Argumentai - Prieigos prie pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, įgijimas, pasinaudojant informacinėmis ir ryšių technologijomis, yra ne toks pavojingas kaip kitos alternatyvios veikos, tačiau atsižvelgiant į dabar pateikiamą 309 straipsnio struktūrą, būtent pastaroji 309 straipsnio dalis yra tinkamiausia įtvirtinti minėtus pavojingus veiksmus. Be to, įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, 5 straipsnio
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis, yra galimas bausmės individualizavimas, tad teismas nėra įpareigojamas skirti 3 metų laisvės atėmimo. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Generalinė prokuratūra 2012-10-3016 Įstatymų projektams Nr.
XIP-4796, XIP-4797 ir XIP-4798 iš esmės pritariame. Pateikiame savo pastabas dėl kai kurių Įstatymų projektų. Dėl Įstatymo projekto Nr. XIP-4796:
dalies išbrauktina BK 308 straipsnio 2 dalis, nes Įstatymo projektu siūloma iš BK 308 straipsnio 2 dalies nepilnamečius išbraukti ir papildyti straipsnį nauja 3 dalimi, kurioje numatoma baudžiamoji atsakomybė už nepilnamečio verbavimą, vertimą ar kitokiu būdu įtraukimą į prostituciją. Nepritarti ŽTK-atsižvelgti. Žr. argumentus 2 pastabai. 2. Generalinė prokuratūra
asmens atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis numatyti nusikaltimai, padaryti tam tikroms labiausiai pažeidžiamoms asmenų grupėms - mažamečiams (BK
buvo bejėgiškos būklės (BK 60 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir nėščiosioms moterims (BK 60 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Siekiant nuoseklumo, siūlymą sunkinančią aplinkybę, kad veika padaryta nepilnamečiam asmeniui, pasinaudojus jo priklausomumu ar piktnaudžiaujant pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka tikslinga būtų įrašyti atskiru punktu, o ne į BK 60 straipsnio 1 dalies
ŽTK-atsižvelgti. Žr. argumentus 3 pastabai. 3. Generalinė prokuratūra
straipsnio dispozicija tikslintina, nes iš Projekto siūlomos redakcijos neaišku, nuo kokių subjektų atskyrus vaikus, veika užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Šį straipsnį siūlome išdėstyti taip: „Tas, kas neteisėtai atskyrė vaikus nuo tėvų (įtėvių) ar globėjų, žinodamas, kad šie asmenys nukentėjo nuo šio kodekso 1001 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.“ Nepritarti ŽTK-atsižvelgti. Žr. argumentus 5 pastabai. 4. Generalinė prokuratūra 2012-10-3010 3.
BK 1511 straipsnio 3 dalies dispozicijoje įrašius žodžius „ tėvas, motina“, vaiko įtėvis, įmotė ir kiti šeimos nariai negalėtų būti šio nusikaltimo subjektais, todėl vietoje šių žodžių siūlome įrašyti „šeimos narys“ ir šią dalį išdėstyti taip: „3. Šeimos narys, globėjas, rūpintojas ar kitas teisėtas vaiko atstovas ar asmuo, turintis įstatymuose nustatytų įgaliojimų nepilnamečio asmens atžvilgiu, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su tuo nepilnamečiu asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.“ Nepritarti ŽTK-atsižvelgti. Nepritarti, nes juos apima galiojančio įstatymo redakcijoje nurodyti žodžiai „kitas teisėtas vaiko atstovas“. 5. Generalinė prokuratūra
Projekto siūlymas pakeisti BK 309 straipsnio 2 dalį. Asmens, pasinaudojusio informacinėmis ir ryšių technologijomis ir įgijusio prieigą prie pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, veika yra mažiau pavojinga už veiką, numatytą dabar galiojančios redakcijos BK 309 straipsnio 2 dalyje, todėl siūlome Projekte nurodytas veikas išskirti atskirai BK 309 straipsnį papildant nauja dalimi ir numatyti atitinkamai švelnesnes bausmes nei numatyta šio straipsnio 2 dalyje. Nepritarti ŽTK-atsižvelgti. Žr. argumentus 9 eil. Nr. (8 TD pastaba.) 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
sprendimas ir pasiūlymai :
iš esmės pritarti pateiktam projektui . 6.2.
6.2. Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Teisės departamento ir Generalinės prokuratūros pastabas. Pritarti Teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas-2. 7. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIP-4796(2 ) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIP-4796(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas