1) projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą: Tai antroji pataisyta įstatymo projekto redakcija. LRS Teisės departamento išvadoje teigiama, jog „ svarstytina, ar priėmus šį įstatymo projektą nebus pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas lygiateisiškumo principas kitų Lietuvos regionų atžvilgiu.” Konstitucinis Teismas, plėtodamas lygiateisiškumo principą, pastebi, jog konstitucinis lygiateisiškumo principas nepaneigia to, jog įstatymais gali būti numatytas nevienodas (diferencijuotas) teisinis reguliavimas. Žvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, pastebėtina tai, jog minėto įstatymo nuostatose numatomas teisinis reguliavimas nelaikytinas diskriminacinėmis nuostatomis, kadangi siekiama pozityvių visuomeniškai reikšmingų pokyčių. Tautinių mažumų apsaugos konvencijos II skirsnio 4 straipsnio 2 d. teigia, jog „šalys įsipareigoja prireikus imtis reikiamų priemonių visapusiškai ir veiksmingai lygybei tarp tautinei mažumai ir tautinei daugumai priklausančių asmenų skatinti visose ekonominio, socialinio, politinio ir kultūrinio gyvenimo srityse. Šiuo požiūriu jos deramai atsižvelgia į konkrečias tautinėms mažumoms priklausančių asmenų sąlygas.“ Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo projekto rengimą paskatino iškart keliais sąveikaujančiais aspektais išskirtinė šio regiono padėtis šiandienos Lietuvoje. Pirma, šis regionas yra vienas ekonomiškai silpniausių Lietuvoje.
Regionas, kurį sudaro Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, pagal pasaulines ir Europos Sąjungos šalių narių tendencijas, turėtų būti labiausiai ekonomiškai išvystytas dėl prie jo esančios valstybės sostinės, tačiau yra priešingai – regionas pagal daugelį socioekonominių ir kriminogeninių rodiklių atsilieka ne tik nuo prie kitų didmiesčių esančių administracinių rajonų, tačiau konkrečiais aspektais yra apskritai prasčiausioje situacijoje visoje Lietuvoje. Nedarbo lygis Vilniaus rajone ~5%, o nusikalstamumas net pusantro karto didesnis nei Kauno ar Klaipėdos rajonuose. Nuo Lietuvos vidurkio ir kitų prie didmiesčių esančių rajonų taip pat atsilieka neto bei bruto darbo užmokesčiai šiame regione. Nusikalstamumas regione žymiai lenkia ir visos Lietuvos vidurkį (atitinkamai 1127,7 nusikalstamų veikų tūkstančiui gyventojų Lietuvoje ir 1260,2 Vilniaus rajone). Vilniaus rajono gyventojų dalyvavimas kultūros ir sporto renginiuose yra 5 kartus mažesnis nei Kauno rajone. Antra, tokia socialinė ir ekonominė situacija tik šiame Lietuvos regione susiduria ir sąveikauja su nevienalyte Vilniaus ir Šalčininkų rajonų gyventojų tautine sudėtimi. Etninė įvairovė vienareikšmiškai yra istorinis ir kultūrinis turtas, tačiau atsilikusiuose regionuose tampa prielaida nesutarimams. Nors Vilniaus ir Šalčininkų rajonai nėra vienintelis ekonomiškai silpnas regionas šalyje, tačiau tarp visų silpniausių regionų išsiskiria tuo, jog socioekonominė būklė čia tampa svarbiu veiksniu, formuojančiu regione gyvenančių asmenų požiūrį į kitas tautybes. Visoje Lietuvoje lenkai, rusai ir baltarusiai sudaro atitinkamai 6.7%, 6.3% ir 1.2% gyventojų, tuo tarpu atitinkami rodikliai Vilniaus rajone yra 61.3%, 8.4% ir 4.4%, Šalčininkų rajone – 79.5%, 4.9% ir 2.9%. Lietuviai šiuose rajonuose sudaro tik 22 .4% (Vilniaus r.) ir 10.4% ( Šalčininkų r. ).
Esant tokiai etninei įvairovei regione įtampos tarp gyventojų rizika išauga, kai tokios gyventojų sudėties regionas išsiskiria ir prasčiausiais ekonominiais rodikliais. Palyginimui, kiti ekonomiškai silpniausi administraciniai rajonai, pavyzdžiui, Šilalės ar Jurbarko, yra itin tautiškai homogeniški – atitinkamai 99.56% ir 98.67% lietuvių. Norint išvengti neigiamų šalutinių pasekmių socialinei situacijai etniškai nevienalyčiame regione, remiantis geriausiais pavyzdžiais, būtina taikyti papildomus ekonominius ir socialinius regiono plėtros instrumentus. Kitų šalių praktikoje taip pat netrūksta išskirtinio dėmesio ir finansinės paramos ekonomiškai ar kitaip silpniausiems šalių regionams pavyzdžių. Europos Sąjungoje regionų vystymo politika vykdoma tiek bendresnio pobūdžio įstatymais, numatančiais paramą atskiriems regionams, priklausomai nuo jų raidos scenarijų (Italijoje 2002 m. įkurtas Neišsivysčiusių sričių fondas regioninei plėtros politikai nepakankamai išsivysčiusiose šalies srityse finansuoti), tiek konkrečiai įvardytų regionų vystymui reglamentuoti skirti teisės aktai, kaip 2009 m. Slovėnijoje priimtas specialus įstatymas, skatinantis labiausiai atsilikusio Pomurjės regiono plėtrą. Įstatyme be kita ko pabrėžta, jog įgyvendinant plėtros paramos priemones turi būti atsižvelgiama į etniniu požiūriu mišrių regiono teritorijų specialius poreikius. Estijos 1997 m. pradėta vykdyti Ida-Virumaa regiono plėtros politika yra dar vienas išskirtinio dėmesio etniškai mišrių regionų socialinių ir ekonominių problemų sprendimui pavyzdys. Etninės gyventojų sudėties specifika neretai yra išskirtinį atsilikusio regiono finansavimą pagrindžiantis veiksnys. Būtent tokio pobūdžio yra ir Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymas, derinantis dėmesį dėl ekonominio atsilikimo ir etninės įvairovės sąveikos kylančioms problemoms. Europos Sąjungos kontekste toks įstatymas nėra išimtis.
Projekto pirminiai siūlytojai L.Kasčiūnas, A.Ažubalis, V.Stundys. 2) parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Projekto tikslai
biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas (Žin., 2011-12-31, Nr. 163-7741 );
(Žin., 2001, Nr. 98-3482 ) (aktuali redakcija nuo 2012-06-05). 4) kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Priėmus įstatymą bus sukurtas Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas. Jo lėšos bus naudojamos projektinių veiklų, kuriomis siekiama spręsti regiono socialines ir ekonomines problemas, rėmimui. Tai pagerins šio regiono vystymąsi ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje srityse, stiprins infrastruktūrą bei bendruomeninius ryšius. 5) galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6) kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Kaip minėta, šiame regione nusikalstamų veikų skaičius 100 tūkst. gyventojų per pirmuosius 2012 m. penkis mėnesius buvo didžiausias šalyje ir siekė 1260,2, kai tuo tarpu šalies vidurkis 1127,7.
Šie skaičiai aiškiai rodo, jog egzistuoja viešojo saugumo problema. Projektas kriminogeninei situacijai turės teigiamą, preventyvų poveikį. Nors fondas nėra tikslingai orientuotas į kovą su nusikalstamumu, tačiau skatindamas jaunimo užimtumą, švietimą, bendruomenines veiklas, kultūrinius ir sporto renginius šis įstatymas turėtų šalinti prielaidas atsirasti daugeliui nusikalstamų veikų. 7) kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai turės teigiamą įtaką, nes vienas iš svarbiausių fondo tikslų - pagerinti Pietryčių Lietuvos regiono socialinę infrastruktūrą, o tai didins regiono patrauklumą investicijoms. Naujų investicijų pritraukimas ilgainiui leistų sukurti naujas darbo vietas ir spręsti nedarbo problemą, kuri šiame regione išlieka viena didžiausių. 8) įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ( pateikiamas šių aktų sąrašas ) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą:
Priėmus Projektą reikės priimti įstatymo lydimuosius teisės aktus, pakeisti galiojantį teisės aktą – Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą . 9) ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Šiuo įstatymu naujų terminų nesukuriama. 10) ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms. 11) jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės parengti įstatymo lydimuosius teisės aktus. 12) kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai) : Šio įstatymo įgyvendinimas susijęs su didesnėmis valstybės biudžeto išlaidomis. Tačiau, kol biudžetas yra deficitinis ir tam, kad įstatymo įgyvendinimas papildomų valstybės biudžeto išlaidų nereikalautų, planuojama 1 proc. didinti akcizus, gaunamus už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką. Vartotojams tai didelio poveikio neturės, nes tiek alkoholio, tiek tabako gaminiai turėtų brangti nežymiai – praktiškai kainų pasikeitimai būtų vos juntami. Visa tai leis Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondą finansuoti nemažinant finansavimo kitoms ūkio sritims. 13) įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Nebuvo gauta.
14) įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai: Projektą rengiant dalyvavo Seimo Pirmininkės patarėjas Laurynas Kaščiūnas, Seimo nariai Audronius Ažubalis, Valentinas Stundys, Paulius Saudargas. 15) reikšminiai žodžiai :
Pietryčių Lietuvos regionas, plėtros fondas, finansavimas, socialinės, ekonominės, projektai. Teikia Seimo nariai: Valentinas Stundys Audronius Ažubalis Paulius Saudargas
1) projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą: Tai antroji pataisyta įstatymo projekto redakcija. LRS Teisės departamento išvadoje teigiama, jog „ svarstytina, ar priėmus šį įstatymo projektą nebus pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas lygiateisiškumo principas kitų Lietuvos regionų atžvilgiu.” Konstitucinis Teismas, plėtodamas lygiateisiškumo principą, pastebi, jog konstitucinis lygiateisiškumo principas nepaneigia to, jog įstatymais gali būti numatytas nevienodas (diferencijuotas) teisinis reguliavimas. Žvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, pastebėtina tai, jog minėto įstatymo nuostatose numatomas teisinis reguliavimas nelaikytinas diskriminacinėmis nuostatomis, kadangi siekiama pozityvių visuomeniškai reikšmingų pokyčių. Tautinių mažumų apsaugos konvencijos II skirsnio 4 straipsnio 2 d. teigia, jog „šalys įsipareigoja prireikus imtis reikiamų priemonių visapusiškai ir veiksmingai lygybei tarp tautinei mažumai ir tautinei daugumai priklausančių asmenų skatinti visose ekonominio, socialinio, politinio ir kultūrinio gyvenimo srityse. Šiuo požiūriu jos deramai atsižvelgia į konkrečias tautinėms mažumoms priklausančių asmenų sąlygas.“ Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo projekto rengimą paskatino iškart keliais sąveikaujančiais aspektais išskirtinė šio regiono padėtis šiandienos Lietuvoje. Pirma, šis regionas yra vienas ekonomiškai silpniausių Lietuvoje.
Regionas, kurį sudaro Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, pagal pasaulines ir Europos Sąjungos šalių narių tendencijas, turėtų būti labiausiai ekonomiškai išvystytas dėl prie jo esančios valstybės sostinės, tačiau yra priešingai – regionas pagal daugelį socioekonominių ir kriminogeninių rodiklių atsilieka ne tik nuo prie kitų didmiesčių esančių administracinių rajonų, tačiau konkrečiais aspektais yra apskritai prasčiausioje situacijoje visoje Lietuvoje. Nedarbo lygis Vilniaus rajone ~5%, o nusikalstamumas net pusantro karto didesnis nei Kauno ar Klaipėdos rajonuose. Nuo Lietuvos vidurkio ir kitų prie didmiesčių esančių rajonų taip pat atsilieka neto bei bruto darbo užmokesčiai šiame regione. Nusikalstamumas regione žymiai lenkia ir visos Lietuvos vidurkį (atitinkamai 1127,7 nusikalstamų veikų tūkstančiui gyventojų Lietuvoje ir 1260,2 Vilniaus rajone). Vilniaus rajono gyventojų dalyvavimas kultūros ir sporto renginiuose yra 5 kartus mažesnis nei Kauno rajone. Antra, tokia socialinė ir ekonominė situacija tik šiame Lietuvos regione susiduria ir sąveikauja su nevienalyte Vilniaus ir Šalčininkų rajonų gyventojų tautine sudėtimi. Etninė įvairovė vienareikšmiškai yra istorinis ir kultūrinis turtas, tačiau atsilikusiuose regionuose tampa prielaida nesutarimams. Nors Vilniaus ir Šalčininkų rajonai nėra vienintelis ekonomiškai silpnas regionas šalyje, tačiau tarp visų silpniausių regionų išsiskiria tuo, jog socioekonominė būklė čia tampa svarbiu veiksniu, formuojančiu regione gyvenančių asmenų požiūrį į kitas tautybes. Visoje Lietuvoje lenkai, rusai ir baltarusiai sudaro atitinkamai 6.7%, 6.3% ir 1.2% gyventojų, tuo tarpu atitinkami rodikliai Vilniaus rajone yra 61.3%, 8.4% ir 4.4%, Šalčininkų rajone – 79.5%, 4.9% ir 2.9%. Lietuviai šiuose rajonuose sudaro tik 22 .4% (Vilniaus r.) ir 10.4% ( Šalčininkų r. ).
Esant tokiai etninei įvairovei regione įtampos tarp gyventojų rizika išauga, kai tokios gyventojų sudėties regionas išsiskiria ir prasčiausiais ekonominiais rodikliais. Palyginimui, kiti ekonomiškai silpniausi administraciniai rajonai, pavyzdžiui, Šilalės ar Jurbarko, yra itin tautiškai homogeniški – atitinkamai 99.56% ir 98.67% lietuvių. Norint išvengti neigiamų šalutinių pasekmių socialinei situacijai etniškai nevienalyčiame regione, remiantis geriausiais pavyzdžiais, būtina taikyti papildomus ekonominius ir socialinius regiono plėtros instrumentus. Kitų šalių praktikoje taip pat netrūksta išskirtinio dėmesio ir finansinės paramos ekonomiškai ar kitaip silpniausiems šalių regionams pavyzdžių. Europos Sąjungoje regionų vystymo politika vykdoma tiek bendresnio pobūdžio įstatymais, numatančiais paramą atskiriems regionams, priklausomai nuo jų raidos scenarijų (Italijoje 2002 m. įkurtas Neišsivysčiusių sričių fondas regioninei plėtros politikai nepakankamai išsivysčiusiose šalies srityse finansuoti), tiek konkrečiai įvardytų regionų vystymui reglamentuoti skirti teisės aktai, kaip 2009 m. Slovėnijoje priimtas specialus įstatymas, skatinantis labiausiai atsilikusio Pomurjės regiono plėtrą. Įstatyme be kita ko pabrėžta, jog įgyvendinant plėtros paramos priemones turi būti atsižvelgiama į etniniu požiūriu mišrių regiono teritorijų specialius poreikius. Estijos 1997 m. pradėta vykdyti Ida-Virumaa regiono plėtros politika yra dar vienas išskirtinio dėmesio etniškai mišrių regionų socialinių ir ekonominių problemų sprendimui pavyzdys. Etninės gyventojų sudėties specifika neretai yra išskirtinį atsilikusio regiono finansavimą pagrindžiantis veiksnys. Būtent tokio pobūdžio yra ir Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymas, derinantis dėmesį dėl ekonominio atsilikimo ir etninės įvairovės sąveikos kylančioms problemoms. Europos Sąjungos kontekste toks įstatymas nėra išimtis.
Projekto pirminiai siūlytojai L.Kasčiūnas, A.Ažubalis, V.Stundys. 2) parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Projekto tikslai
ir verslo plėtrą; užtikrinti sąlygas tikslingam fondo lėšų panaudojimui. 3) kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai:
biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas (Žin., 2011-12-31, Nr. 163-7741 );
(Žin., 2001, Nr. 98-3482 ) (aktuali redakcija nuo 2012-06-05). 4) kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Priėmus įstatymą bus sukurtas Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas. Jo lėšos bus naudojamos projektinių veiklų, kuriomis siekiama spręsti regiono socialines ir ekonomines problemas, rėmimui. Tai pagerins šio regiono vystymąsi ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje srityse, stiprins infrastruktūrą bei bendruomeninius ryšius. 5) galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6) kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Kaip minėta, šiame regione nusikalstamų veikų skaičius 100 tūkst. gyventojų per pirmuosius 2012 m. penkis mėnesius buvo didžiausias šalyje ir siekė 1260,2, kai tuo tarpu šalies vidurkis 1127,7.
Šie skaičiai aiškiai rodo, jog egzistuoja viešojo saugumo problema. Projektas kriminogeninei situacijai turės teigiamą, preventyvų poveikį. Nors fondas nėra tikslingai orientuotas į kovą su nusikalstamumu, tačiau skatindamas jaunimo užimtumą, švietimą, bendruomenines veiklas, kultūrinius ir sporto renginius šis įstatymas turėtų šalinti prielaidas atsirasti daugeliui nusikalstamų veikų. 7) kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai turės teigiamą įtaką, nes vienas iš svarbiausių fondo tikslų - pagerinti Pietryčių Lietuvos regiono socialinę infrastruktūrą, o tai didins regiono patrauklumą investicijoms. Naujų investicijų pritraukimas ilgainiui leistų sukurti naujas darbo vietas ir spręsti nedarbo problemą, kuri šiame regione išlieka viena didžiausių. 8) įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą:
Teisės aktų keisti nereikės. 9) ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Šiuo įstatymu naujų terminų nesukuriama.
10) ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms. 11) jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės parengti įstatymo lydimuosius teisės aktus. 12) kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai) : Įgyvendinant šį įstatymą bus reikalingi biudžeto asignavimai, kuriuos tvirtins ir skirs LR Vyriausybė. 13) įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Nebuvo gauta. 14) įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai: Projektą rengiant dalyvavo Seimo Pirmininkės patarėjas Laurynas Kaščiūnas, Seimo nariai Audronius Ažubalis, Valentinas Stundys, Paulius Saudargas. 15) reikšminiai žodžiai :
Pietryčių Lietuvos regionas, plėtros fondas, finansavimas, socialinės, ekonominės, projektai. Teikia Seimo nariai: Valentinas Stundys Audronius Ažubalis Paulius Saudargas
DĖL
2014-09-23 Nr. XIP – 4741(2) Vilnius Vertinant projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei teisės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
fondą, iš kurio būtų skiriamas finansavimas vienam iš Lietuvos regionų – Pietryčių Lietuvos regionui. Be to, numatoma, kad fondo lėšos bus skiriamos ne tik vietos bendruomenių kultūrinei, socialinei ir sporto veiklai, bet ir viešųjų pastatų, švietimo įstaigų rekonstrukcijai, remontui bei vaikų žaidimo aikštelių sutvarkymui ir naujų įrengimui, infrastruktūros gerinimui. Kadangi numatoma, kad į šį fondą bus skiriamas 1 procentas akcizo pajamų, gautų iš visos Lietuvos apmokestinamųjų subjektų, svarstytina, ar priėmus šį įstatymo projektą nebus pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas lygiateisiškumo principas kituose Lietuvos regionuose esančių subjektų atžvilgiu. Kita vertus, įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, ta apimtimi, jog yra nustatomas pastovus fiksuotas Fondo finansavimo dydis iš akcizo pajamų, galimai prieštarauja Konstitucinio Teismo suformuluotai valstybės biudžeto konstitucinei doktrinai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas panašias aplinkybes, kai įstatymuose nustatomas fiksuotas atitinkamos srities finansavimas 2002 m. liepos 11 d. nutarime konstatavo, kad tokiu teisiniu reguliavimu yra ribojami Vyriausybės konstituciniai įgaliojimai rengti valstybės biudžeto projektą biudžetiniams metams atsižvelgiant į esamą socialinę ir ekonominę situaciją, visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, turimus bei numatomus gauti finansinius išteklius ir valstybės įsipareigojimus, kitus svarbius veiksnius.
Be to, šiame nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad tai, kiek lėšų kiekvienais biudžetiniais metais turi būti skiriama atitinkamai sričiai finansuoti, turi būti nustatoma ne iš anksto apibrėžiant fiksuotą lėšų dalį, bet rengiant ir tvirtinant atitinkamų metų valstybės biudžetą. Todėl manytina, kad toks teisinis reguliavimas, kai įstatymo projekte yra nustatomas fiksuotas programos finansavimo šaltinio dydis – ,,1 procentas akcizo pajamų“ bei nurodyta, kad tam tikrų mokesčių lėšos skiriamos iš anksto nustatytai sričiai finansuoti, suvaržytų Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos įgaliojimus rengiant atitinkamų metų valstybės biudžeto projektą. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad naujai siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnio 2 daliai, kurioje yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos, rinkliavos gali būti perskirstomi tik per nacionalinį biudžetą, Valstybinį socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą, Privatizavimo fondą, Rezervinį (stabilizavimo) fondą, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą, Garantinį fondą, savivaldybių privatizavimo fondus. 3. Projekto 4 straipsnio 4 punkte po žodžio
„neformaliojo“ įrašytinas žodis „švietimo“. 4.
4Projekto 5 straipsnio 1 dalyje siūloma,
kad pagrindinis Fondo lėšų šaltinis būtų 1 procentas akcizo pajamų, gautų už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką. Projekto 6 straipsnyje yra nustatyta, kam gali būti naudojamos šio Fondo lėšos. Atsižvelgiant į tai, kad Fondo lėšos galės būti panaudojamos gan plačiu spektru, svarstytinas Fondo lėšų šaltinio tikslingumas, t.y. kokiu teisiniu, ekonominiu ar kitokiu pagrindu remiantis siūloma, kad į Fondą patektų tik vienos rūšies mokestis iš akcizo pajamų, kai tuo tarpu Akcizų įstatymas nustato ir daugiau akcizo objektų (elektros energija, kuras, etilo alkoholis). Kita vertus, svarstytina, kaip šis pajamų šaltinis siejasi su šio Fondo paskirtimi. Pavyzdžiui, atkreipiame dėmesį, kad Kelių priežiūros ir plėtros programoje numatytas lėšų šaltinis – tam tikra akcizo dalis už atitinkamas kuro rūšis, tiesiogiai sietina su šios programos lėšų panaudojimu – kelių tiesimas, remontas ir t.t. 5. Projekto 5 straipsnio 2 dalis redaguotina, atsižvelgiant į tai, kad vienintelis dalies punktas neturi būti numeruojamas, o apjungtinas su dalies pradžia į vieną sakinį. 6. Projekto 6 straipsnio 6 punkte vietoj žodžio „ugdymo“ įrašytinas žodis „švietimo“. 7. Projekto 7 straipsnio 4 dalyje siūlytina patikslinti per vieną mėnesį nuo kokių aplinkybių atsiradimo Taryba priima sprendimą. 8. Svarstytina, ar projekto 7 straipsnio 5 dalyje neturėtų būti įtvirtintas sutarties dėl projekto finansavimo pasirašymas būtent su projektą įgyvendinančiu subjektu, o ne su paraišką dėl finansavimo skyrimo parengusiu asmeniu, kuris dažnai gali būti niekaip nesusijęs su paties projekto įgyvendinimu. 9. Projekto 7 straipsnio 6 dalyje prieš žodį „tarybos“ brauktinas žodis „Fondo“, kadangi šio straipsnio 3 dalyje jau yra įvestas atitinkamas trumpinys. 10.
patikslinti, konkrečiai nurodant kokių įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami Tarybos sprendimai, nes Taryba nėra viešojo administravimo subjektas, kurio sprendimai, vadovaujantis bendrąja tvarka, turėtų būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 11. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 9 straipsnyje siūlytina patikslinti, ar Tarybos pirmininkas yra skiriamas iš Tarybos narių. 12. Projekto 10 straipsnio 2 dalies 1 punkto antrąjį sakinį siūlytina perkelti į 6 straipsnio 2 dalį, kadangi Fondo lėšų naudojimą reglamentuoja projekto 6 straipsnis. 13. Projekto 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Komisijos nariams atlyginimas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Manytina, kad projekto 6 straipsnyje taip pat turi būti reglamentuota ir Komisijos narių atlyginimų mokėjimo tvarka, jeigu jiems būtų apmokama iš Fondo lėšų. Jeigu Komisijos nariams būtų apmokama ne iš Fondo lėšų, tai turėtų būti patikslinta, iš kokių lėšų jiems mokamas atlyginimas. Be to, siūlome detaliau reglamentuoti ekspertų komisijos statuso klausimus, nes nėra aišku, nei jos sudarymo tvarka, nei narių skaičius, nei reikalavimai ekspertų kvalifikacijai ar kompetencijai. Be to, nėra aišku, koks asmuo šio straipsnio požiūriu laikomas nepriekaištingos reputacijos. Taip pat reikėtų atskleisti ekspertų darbinių santykių su Fondu (ar Fondo administratoriumi) turinį, nes nustatymas, kad ekspertams mokamas atlyginimas galimai suponuoja, kad ekspertai dirba darbo sutarties pagrindu ir jiems mokamas pastovus ir nuolatinis atlyginimas. 14. Vienintelės projekto 13 straipsnio dalies numeruoti nereikia. 15. Projekto 15 straipsnio 2 dalyje po žodžio „sudaryta“ įrašytini žodžiai „ir Fondo nuostatai patvirtinti“, o po žodžio „įsigaliojimo“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. 16. Siūlytina atsisakyti projekto 16 straipsnio, kadangi šios Vyriausybės funkcijos jau yra nurodytos kituose projekto straipsniuose.
Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis valstybės valdžių padalijimo principu, Seimas gali teikti Vyriausybei tik siūlymus, o ne pavedimus. 17. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymui įgyvendinti prireiks pakeisti esamą surenkamų akcizų skirstymo tvarką bei gali prireikti papildomų valstybės biudžeto lėšų, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, nuomonė dėl teikiamo įstatymo projekto. 18. Įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos rašomos mažosiomis raidėmis: ,,Respublikos Prezidentas“. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Edvinas Mušinskis Sigita Ščajevienė
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-09- Nr. Į 2014-09-18 Nr. XIP-4741(2) Lietuvos Respublikos Seimui DĖL
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo projektą Nr. XIP-4741(2), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Seimo kanceliarijos Teisės departamento projektui pateiktoms pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justina Budnikaitė, tel. 8 706 63 698, el. p. [email protected]
DĖL
2015-03-18 Nr. XIP-4741(3) Vilnius Vertinant projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei teisės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
valstybės finansinių išteklių fondą, iš kurio būtų skiriamas finansavimas Pietryčių Lietuvos regionui. Atkreiptinas dėmesys, kad naujai siūlomas teisinis reguliavimas nedera su Biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, kurioje yra nustatytas baigtinis valstybės piniginių išteklių fondų sąrašas, t.y. įtvirtinta, kad ,,Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos ir rinkliavos gali būti perskirstomi tik per valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, Valstybinį socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą, Privatizavimo fondą, Rezervinį (stabilizavimo) fondą, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą, Garantinį fondą, savivaldybių privatizavimo fondus“. 2. Projekto 4 straipsnio 4 punkte po žodžio
„neformaliojo“ įrašytinas žodis „švietimo“. 3. Projekto 5 straipsnio 2 dalis
redaguotina, atsižvelgiant į tai, kad vienintelis dalies punktas neturi būti numeruojamas, o apjungtinas su dalies pradžia į vieną sakinį. 4. Projekto 6 straipsnio 6 punkte vietoj žodžio „ugdymo“ įrašytinas žodis „švietimo“. 5. Projekto 6 straipsnyje yra apibrėžiama Fondo lėšų panaudojimo paskirtis. Siekiant užtikrinti teisinį aiškumą 3 punkte vartojamas terminas ,,infrastruktūra“, turėtų būti apibrėžtas, nes pavyzdžiui 5 punkte paminėta nuostata ,,vaikų žaidimų aikštelių sutvarkymas ir naujų įrengimas“ iš esmės patektų po infrastruktūros sąvoka. 6. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 6 straipsnio 4 punkte vartojama ,,viešųjų pastatų“ sąvoka nėra aiški.
Siekiant užtikrinti teisinį aiškumą pastaroji turėtų būti apibrėžta arba bent jau nustatyti tam tikri kriterijai, kuriais remiantis vienas ar kitas pastatas būtų pripažįstamas viešuoju. 7. Projekto 7 straipsnio 4 dalyje siūlytina patikslinti per vieną mėnesį nuo kokių aplinkybių atsiradimo Taryba priima sprendimą. 8. Svarstytina, ar projekto 7 straipsnio 5 dalyje neturėtų būti įtvirtintas sutarties dėl projekto finansavimo pasirašymas būtent su projektą įgyvendinančiu subjektu, o ne su paraišką dėl finansavimo skyrimo parengusiu asmeniu, kuris dažnai gali būti niekaip nesusijęs su paties projekto įgyvendinimu. 9. Projekto 7 straipsnio 6 dalyje prieš žodį „tarybos“ brauktinas žodis „Fondo“, kadangi šio straipsnio 3 dalyje jau yra įvestas atitinkamas trumpinys. 10. Projekto 7 straipsnio 6 dalį reikėtų patikslinti, konkrečiai nurodant kokių įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami Tarybos sprendimai, nes Taryba nėra viešojo administravimo subjektas, kurio sprendimai, vadovaujantis bendrąja tvarka, turėtų būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 11. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 9 straipsnyje siūlytina patikslinti, ar Tarybos pirmininkas yra skiriamas iš Tarybos narių. 12. Projekto 10 straipsnio 2 dalies 1 punkto antrąjį sakinį siūlytina perkelti į 6 straipsnio 2 dalį, kadangi Fondo lėšų naudojimą reglamentuoja projekto 6 straipsnis. 13. Projekto 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Komisijos nariams atlyginimas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Manytina, kad projekto 6 straipsnyje taip pat turi būti reglamentuota ir Komisijos narių atlyginimų mokėjimo tvarka, jeigu jiems būtų apmokama iš Fondo lėšų. Jeigu Komisijos nariams būtų apmokama ne iš Fondo lėšų, tai turėtų būti patikslinta, iš kokių lėšų jiems mokamas atlyginimas.
Be to, siūlome detaliau reglamentuoti ekspertų komisijos statuso klausimus, nes nėra aišku, nei jos sudarymo tvarka, nei narių skaičius, nei reikalavimai ekspertų kvalifikacijai ar kompetencijai. Be to, nėra aišku, koks asmuo šio straipsnio požiūriu laikomas nepriekaištingos reputacijos. Taip pat reikėtų atskleisti ekspertų darbinių santykių su Fondu (ar Fondo administratoriumi) turinį, nes nustatymas, kad ekspertams mokamas atlyginimas galimai suponuoja, kad ekspertai dirba darbo sutarties pagrindu ir jiems mokamas pastovus ir nuolatinis atlyginimas. 14. Projekto 13 straipsnyje numatyta, kad ,,Fondo lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti, išskyrus <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad siūloma nuostata prieštarauja Biudžeto sandaros įstatymo 32 straipsniui, kurioje numatyta nepanaudotų valstybės biudžeto asignavimų grąžinimo į biudžetą tvarka. 15. Vienintelės projekto 13 straipsnio dalies numeruoti nereikia. 16. Projekto 15 straipsnio 2 dalyje po žodžio „sudaryta“ įrašytini žodžiai „ir Fondo nuostatai patvirtinti“, o po žodžio „įsigaliojimo“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. 17. Siūlytina atsisakyti projekto 16 straipsnio, kadangi šios Vyriausybės funkcijos jau yra nurodytos kituose projekto straipsniuose. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis valstybės valdžių padalijimo principu, Seimas gali teikti Vyriausybei tik siūlymus, o ne pavedimus. 18. Projekto 15 straipsnio 1 dalyje siūloma, kad ,,Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d.“.
Pažymėtina, kad Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija (iki šios strategijos įsigaliojimo dienos – Seimo patvirtinta Valstybės ilgalaikės raidos strategija), Nacionalinės pažangos programa, kitais Seimo ir Vyriausybės patvirtintais planavimo dokumentais, šiuo Įstatymu, Fiskalinės drausmės įstatymu, kitais įstatymais ir kitais teisės aktais, šalies vidutinio laikotarpio ekonominės raidos scenarijumi, Europos Sąjungos finansinės paramos strateginiais dokumentais, asignavimų valdytojų strateginiais veiklos planais ir Vyriausybės patvirtintais valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų preliminariais pagrindiniais rodikliais, taip pat valstybės biudžeto asignavimų valdytojų pateiktomis programomis ir programų sąmatų projektais. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymui įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 19. Įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos neturi būti rašomos tik didžiosiomis raidėmis. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Edvinas Mušinskis Sigita Ščajevienė
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
AR
d. Vilnius
dalyvavo : komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius, Vytautas Gapšys, Stasys Brundza. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjos: Gintarė Morkūnienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, Irma Leonavičiūtė, padėjėjos Modesta Banytė ir Aidena Bacevičienė. Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai Sigita Ščajevienė ir Edvinas Mušinskis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projektu yra siūloma įsteigti fondą, iš kurio būtų skiriamas finansavimas vienam iš Lietuvos regionų – Pietryčių Lietuvos regionui. Be to, numatoma, kad fondo lėšos bus skiriamos ne tik vietos bendruomenių kultūrinei, socialinei ir sporto veiklai, bet ir viešųjų pastatų, švietimo įstaigų rekonstrukcijai, remontui bei vaikų žaidimo aikštelių sutvarkymui ir naujų įrengimui, infrastruktūros gerinimui. Kadangi numatoma, kad į šį fondą bus skiriamas 1 procentas akcizo pajamų, gautų iš visos Lietuvos apmokestinamųjų subjektų, svarstytina, ar priėmus šį įstatymo projektą nebus pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas lygiateisiškumo principas kituose Lietuvos regionuose esančių subjektų atžvilgiu.
Kita vertus, įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, ta apimtimi, jog yra nustatomas pastovus fiksuotas Fondo finansavimo dydis iš akcizo pajamų, galimai prieštarauja Konstitucinio Teismo suformuluotai valstybės biudžeto konstitucinei doktrinai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas panašias aplinkybes, kai įstatymuose nustatomas fiksuotas atitinkamos srities finansavimas 2002 m. liepos 11 d. nutarime konstatavo, kad tokiu teisiniu reguliavimu yra ribojami Vyriausybės konstituciniai įgaliojimai rengti valstybės biudžeto projektą biudžetiniams metams atsižvelgiant į esamą socialinę ir ekonominę situaciją, visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, turimus bei numatomus gauti finansinius išteklius ir valstybės įsipareigojimus, kitus svarbius veiksnius. Be to, šiame nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad tai, kiek lėšų kiekvienais biudžetiniais metais turi būti skiriama atitinkamai sričiai finansuoti, turi būti nustatoma ne iš anksto apibrėžiant fiksuotą lėšų dalį, bet rengiant ir tvirtinant atitinkamų metų valstybės biudžetą. Todėl manytina, kad toks teisinis reguliavimas, kai įstatymo projekte yra nustatomas fiksuotas programos finansavimo šaltinio dydis – ,,1 procentas akcizo pajamų“ bei nurodyta, kad tam tikrų mokesčių lėšos skiriamos iš anksto nustatytai sričiai finansuoti, suvaržytų Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos įgaliojimus rengiant atitinkamų metų valstybės biudžeto projektą.
<...>
Pritarti 3.
Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir argumentus , Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projektas, kuriuo siūloma įsteigti fondą, iš kurio būtų skiriamas finansavimas vienam iš Lietuvos regionų
Konstitucijai – 3. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
IR FINANSŲ komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Biudžeto ir finansų komiteto nariai : Petras Narkevičius, Kęstutis Glaveckas, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Irena Degutienė, Rytas Kupčinskas, Andrius Kubilius, Povilas Gylys, Raimundas Markauskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis. B iudžeto ir finansų komiteto biuras : biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-03-18 Vertinant projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei teisės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
1Įstatymo projektu yra siūloma įsteigti valstybės finansinių išteklių fondą,
iš kurio būtų skiriamas finansavimas Pietryčių Lietuvos regionui. Atkreiptinas dėmesys, kad naujai siūlomas teisinis reguliavimas nedera su Biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, kurioje yra nustatytas baigtinis valstybės piniginių išteklių fondų sąrašas, t.y. įtvirtinta, kad ,,Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos ir rinkliavos gali būti perskirstomi tik per valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, Valstybinį socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą, Privatizavimo fondą, Rezervinį (stabilizavimo) fondą, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą, Garantinį fondą, savivaldybių privatizavimo fondus“. Pritarti. 44 2.
44
„švietimo“. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 52
vienintelis dalies punktas neturi būti numeruojamas, o apjungtinas su dalies pradžia į vieną sakinį. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 66
„švietimo“. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 63
5Projekto 6 straipsnyje yra apibrėžiama Fondo lėšų panaudojimo paskirtis. Siekiant užtikrinti teisinį aiškumą 3 punkte vartojamas terminas
,,infrastruktūra“, turėtų būti apibrėžtas, nes pavyzdžiui 5 punkte paminėta nuostata ,,vaikų žaidimų aikštelių sutvarkymas ir naujų įrengimas“ iš esmės patektų po infrastruktūros sąvoka. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 64
punkte vartojama ,,viešųjų pastatų“ sąvoka nėra aiški. Siekiant užtikrinti teisinį aiškumą pastaroji turėtų būti apibrėžta arba bent jau nustatyti tam tikri kriterijai, kuriais remiantis vienas ar kitas pastatas būtų pripažįstamas viešuoju. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 74
kokių aplinkybių atsiradimo Taryba priima sprendimą. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 75
neturėtų būti įtvirtintas sutarties dėl projekto finansavimo pasirašymas būtent su projektą įgyvendinančiu subjektu, o ne su paraišką dėl finansavimo skyrimo parengusiu asmeniu, kuris dažnai gali būti niekaip nesusijęs su paties projekto įgyvendinimu. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 76
„Fondo“, kadangi šio straipsnio 3 dalyje jau yra įvestas atitinkamas
trumpinys. Nesvarstyti.
įstatymo projektą atmesti. 76
patikslinti, konkrečiai nurodant kokių įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami Tarybos sprendimai, nes Taryba nėra viešojo administravimo subjektas, kurio sprendimai, vadovaujantis bendrąja tvarka, turėtų būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 9
įstatymo projektą atmesti. 1021
straipsnis. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 123
mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Manytina, kad projekto 6 straipsnyje taip pat turi būti reglamentuota ir Komisijos narių atlyginimų mokėjimo tvarka, jeigu jiems būtų apmokama iš Fondo lėšų. Jeigu Komisijos nariams būtų apmokama ne iš Fondo lėšų, tai turėtų būti patikslinta, iš kokių lėšų jiems mokamas atlyginimas. Be to, siūlome detaliau reglamentuoti ekspertų komisijos statuso klausimus, nes nėra aišku, nei jos sudarymo tvarka, nei narių skaičius, nei reikalavimai ekspertų kvalifikacijai ar kompetencijai. Be to, nėra aišku, koks asmuo šio straipsnio požiūriu laikomas nepriekaištingos reputacijos. Taip pat reikėtų atskleisti ekspertų darbinių santykių su Fondu (ar Fondo administratoriumi) turinį, nes nustatymas, kad ekspertams mokamas atlyginimas galimai suponuoja, kad ekspertai dirba darbo sutarties pagrindu ir jiems mokamas pastovus ir nuolatinis atlyginimas. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 13 14.
13
valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti, išskyrus <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad siūloma nuostata prieštarauja Biudžeto sandaros įstatymo 32 straipsniui, kurioje numatyta nepanaudotų valstybės biudžeto asignavimų grąžinimo į biudžetą tvarka. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 13
15Vienintelės projekto 13 straipsnio dalies numeruoti nereikia. Nesvarstyti. Komitetas siūlo
įstatymo projektą atmesti. 152
Fondo nuostatai patvirtinti“, o po žodžio „įsigaliojimo“ įrašytini žodžiai
„šio įstatymo“. Nesvarstyti. Komitetas siūlo
įstatymo projektą atmesti. 16
funkcijos jau yra nurodytos kituose projekto straipsniuose. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis valstybės valdžių padalijimo principu, Seimas gali teikti Vyriausybei tik siūlymus, o ne pavedimus. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 151
m. sausi 1 d.“.
Pažymėtina, kad Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija (iki šios strategijos įsigaliojimo dienos – Seimo patvirtinta Valstybės ilgalaikės raidos strategija), Nacionalinės pažangos programa, kitais Seimo ir Vyriausybės patvirtintais planavimo dokumentais, šiuo Įstatymu, Fiskalinės drausmės įstatymu, kitais įstatymais ir kitais teisės aktais, šalies vidutinio laikotarpio ekonominės raidos scenarijumi, Europos Sąjungos finansinės paramos strateginiais dokumentais, asignavimų valdytojų strateginiais veiklos planais ir Vyriausybės patvirtintais valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų preliminariais pagrindiniais rodikliais, taip pat valstybės biudžeto asignavimų valdytojų pateiktomis programomis ir programų sąmatų projektais. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymui įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 19. Įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos neturi būti rašomos tik didžiosiomis raidėmis. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija (2015-09-09) Lietuvos savivaldybių asociacija pateikė derinti Pietryčių lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo projektą Nr.
XIP-4741(3) Vilniaus rajono ir Šalčininkų rajono savivaldybėms, su kurių veikla, teritorija ir turtiniais santykiais jis tiesiogiai siejasi. Lietuvos savivaldybių asociacija negavo atsakymų iš minėtų savivaldybių. Atsižvelgti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-08-12 Nutarimas Nr.838 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. SV-S-1096 „Dėl įstatymų ir Seimo nutarimo projektų išvadų“ 1.1 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a:
Lietuvos Respublikos Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo projektui Nr. XIP-4741(3) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo paskirtį, darytina išvada, kad Įstatymo projekte siūloma reglamentuoti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą tam tikroje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, tai yra pietryčių Lietuvos regione.
Kadangi nacionalinės regioninės politikos tikslą, jo įgyvendinimo uždavinius, nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą ir finansavimą, teritorijas, kuriose įgyvendinama nacionalinė regioninė politika, regioninės plėtros planavimo dokumentų rengimą ir tvirtinimą, taip pat nacionalinę regioninę politiką įgyvendinančius subjektus ir jų įgaliojimus nustato Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymas (toliau
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas pietryčių Lietuvos regiono (Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savivaldybių) problemas sudaro prielaidas galiojančio Regioninės plėtros įstatymo nuostatos.
Šio įstatymo 4 straipsnio
infrastruktūros projektai gali būti finansuojami iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitų finansavimo šaltinių lėšų šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytuose teisės aktuose ir dokumentuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, jeigu šie projektai atitinka bent vieną iš šių papildomų sąlygų: įgyvendina planavimo dokumentuose ir (arba) nacionaliniuose Europos Sąjungos finansinės paramos programavimo dokumentuose nustatytus tikslinių teritorijų vystymo tikslus ir uždavinius ir probleminės teritorijos plėtros programoje arba tikslinės teritorijos (išskyrus probleminę teritoriją) vystymo programoje nurodytas priemones; yra skirti konkrečių regionų atskirų ūkio šakų (sektorių) savitoms regioninėms ir vietinėms problemoms spręsti ir įgyvendina atskirų valdymo sričių (sektorių) planavimo dokumentuose nurodytas priemones; įgyvendina valstybės politikos kryptis nustatančiuose planavimo dokumentuose nustatytus tikslus, uždavinius ir (arba) priemones ir regionų plėtros planuose nurodytas priemones; regiono plėtros tarybos sprendimu yra pripažinti regioninės svarbos projektais. Tam, kad projektai galėtų būtų finansuojami, jie turi būti pagrįsti valstybės planavimo dokumentu – 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“, jeigu numatoma naudoti Europos Sąjungos finansinę paramą – 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programa, patvirtinta Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr.
C(2014)6397, taip pat regiono lygmens regioninės plėtros planavimo dokumentu – regiono plėtros planu ir (arba) gyvenamųjų vietovių, jų dalių ar grupių lygmens regioninės plėtros planavimo dokumentu – tikslinės (-ių) teritorijos (-ų) vystymo programa. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytos problemos Vilniaus regione sprendžiamos pagal Vilniaus regiono plėtros planą ir Vilniaus regiono integruotą teritorijų vystymo programą, skirtą Vilniaus regione išskirtoms tikslinėms teritorijoms (Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse tikslinės teritorijos yra Šalčininkai, Nemenčinė, Maišiagala, Juodšiliai, Baltoji Vokė, Eišiškės) vystyti, o 2007–2013 metų finansinio laikotarpio Europos Sąjungos finansinė parama ir valstybės biudžeto asignavimai Šalčininkų rajono savivaldybei skirti pagal Šalčininkų rajono savivaldybės probleminės teritorijos plėtros programą. Regioninės plėtros įstatyme nustatytas teisinis reglamentavimas yra pakankamas tam, kad nekuriant papildomų administravimo mechanizmų ir institucijų (Fondo tarybos, ekspertų komisijos ir Fondo administratoriaus) galėtų būti sprendžiamos pietryčių Lietuvos regiono užimtumo, ūkio plėtros, kultūros ir švietimo bei kitos Įstatymo projekto aiškinamajame rašte aptartos problemos. Pritarti Teisinės prielaidos spręsti Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savivaldybių problemas sudarytos Regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektai gali būti finansuojami iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitų finansavimo šaltinių lėšų. 1.3.
projekto 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo (toliau – Fondas) lėšas sudaro valstybės biudžeto asignavimai ir kitos teisėtai įgytos lėšos. Įstatymo projekto antrajame skirsnyje nustatytas Fondo lėšų panaudojimo ir skyrimo mechanizmas sistemiškai nedera su esminėmis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo (toliau – Biudžeto sandaros įstatymas) nuostatomis, užtikrinančiomis skaidrų valstybės biudžeto sudarymą, tvirtinimą ir vykdymą:
Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos, rinkliavos ir valstybės vardu pasiskolintos lėšos gali būti perskirstomi tik per valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, Valstybinį socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą, Privatizavimo fondą, Rezervinį (stabilizavimo) fondą, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą, Garantinį fondą, savivaldybių privatizavimo fondus“. Taigi Fondas nepatenka į Biudžeto sandaros įstatyme nustatytą baigtinį valstybės pinigų fondų sąrašą. Pritarti. 1.3.2. Pagal Biudžeto sandaros įstatymo 5, 6 ir kitų straipsnių nuostatas valstybės biudžeto asignavimai (toliau – asignavimai) skiriami programoms (strateginio ir (arba) metinio veiklos plano, parengto pagal Strateginio planavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“, dalims) įgyvendinti. Biudžeto sandaros įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad už programų vykdymą, programų sąmatų sudarymą ir vykdymą, už paskirtų asignavimų efektyvų, atitinkantį programoje nustatytus tikslus ir rezultatyvų naudojimą atsako asignavimų valdytojai ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų, ministrų valdymo sričių įstaigoms, vykdančioms atitinkamo asignavimų valdytojo programas, pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų vadovai.
Įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad sprendimus dėl Fondo lėšų (taigi ir asignavimų) skyrimo projektams įgyvendinti priima Fondo taryba, kuri Biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio nuostatų prasme nėra asignavimų valdytojas ir nevykdo programų. Toks teisinis reglamentavimas galimai riboja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 4 punkte nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimus – vykdyti valstybės biudžetą, o kartu ir Biudžeto sandaros įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatytą funkciją – organizuoti valstybės biudžeto vykdymą. Pritarti. 1.3.3.
biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas (tai yra ir asignavimai, kurie turėtų būti skirti Fondui) „rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija (iki šios strategijos įsigaliojimo dienos – Seimo patvirtinta Valstybės ilgalaikės raidos strategija), Nacionalinės pažangos programa, kitais Seimo ir Vyriausybės patvirtintais planavimo dokumentais, šiuo Įstatymu, Fiskalinės drausmės įstatymu, kitais įstatymais ir kitais teisės aktais, šalies vidutinio laikotarpio ekonominės raidos scenarijumi, Europos Sąjungos finansinės paramos strateginiais dokumentais, asignavimų valdytojų strateginiais veiklos planais ir Vyriausybės patvirtintais valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų preliminariais pagrindiniais rodikliais, taip pat valstybės biudžeto asignavimų valdytojų pateiktomis programomis ir programų sąmatų projektais“.
Įstatymo projekto 6 straipsnyje siūloma nustatyti baigtinį sąrašą remiamų veiklų (priemonių), kurios Fondo lėšomis būtų įgyvendinamos neribotą laiką ir nepriklausomai nuo šiame papunktyje nurodytuose planavimo dokumentuose nustatomų atitinkamo laikotarpio prioritetų, tikslų, uždavinių, ekonominių ir finansinių rodiklių bei galimybių, o tai paneigtų programinį valstybės biudžeto sudarymo principą ir ribotų Lietuvos Respublikos Vyriausybės konstitucinius įgaliojimus rengti valstybės biudžeto projektą biudžetiniams metams atsižvelgiant į esamą socialinę ir ekonominę padėtį, visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, turimus ir numatomus gauti finansinius išteklius ir valstybės įsipareigojimus, kitus svarbius veiksnius (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11 d. nutarimas
„Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 39 straipsnio, Lietuvos
Respublikos mokslo ir švietimo ilgalaikio finansavimo įstatymo 1, 2 ir 3 straipsnių, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 18 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto 172 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).
Pritarti. 2. Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį į tai, kad, remiantis Europos Sąjungos struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos (SFMIS) duomenimis, įgyvendinus iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamus projektus, įgyvendinamus pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, patvirtintą Europos Komisijos 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr.
K(2007)1808, ir veiksmų programas, pietryčių Lietuvos regionui (tai yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybėms) per 2007–2013 metų finansinį laikotarpį teko 243,9 mln. eurų investicijų iš Europos Sąjungos fondų lėšų (tai yra 3,9 procento visų 2007–2013 metų finansiniu laikotarpiu investuotų Europos Sąjungos fondų lėšų), iš jų Vilniaus rajono savivaldybei – 164,4 mln. eurų, Šalčininkų rajono savivaldybei – 79,5 mln. eurų. Atsižvelgti. 2. Seimo narys A. Dumbrava 2015-06-18 Argumentai:
Etninės gyventojų sudėties specifika neretai yra išskirtinį atsilikusio regiono finansavimą pagrindžiantis veiksnys. Tokia etninės sudėties specifika pasižymi ir Šiaurės rytų regione esantis Visagino rajonas, todėl tikslinga papildyti šio įstatymo pavadinimą bei įtraukti į įstatymą Visagino rajoną, kuriame daugiau kaip 52 proc. sudaro rusakalbiai gyventojai, o lietuviai tik apie 18 proc. Pasiūlymas: papildyti įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad nacionalinės regioninės politikos įgyvenimą reglamentuoja Regioninės plėtros įstatymas, netikslinga atskiru įstatymu reglamentuoti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą tam tikroje valstybės teritorijoje. 3. Seimo narys A. Dumbrava 2015-06-18 Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Šis įstatymas nustato Pietryčių ir Šiaurės rytų Lietuvos regiono plėtros fondo (toliau – Fondo) paskirtį, veiklos teisinius pagrindus, valdymą ir lėšų šaltinius.“ Nepritarti Netikslinga atskiru įstatymu reglamentuoti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą tam tikroje valstybės teritorijoje. 4. Seimo narys A. Dumbrava 2015-06-18 Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šis įstatymas taikomas visiems Pietryčių ir Šiaurės rytų Lietuvos regione vykdomiems projektams, išskyrus tuos, kurie vykdomi pagal kitas Vyriausybės programas, ir kuriais siekiama spręsti Pietryčių ir Šiaurės rytų Lietuvos regiono užimtumo, ūkio plėtros, kultūros ir švietimo problemas.“ Nepritarti Netikslinga atskiru įstatymu reglamentuoti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą tam tikroje valstybės teritorijoje. 5. Seimo narys A. Dumbrava 2015-06-18 Pasiūlymas: papildyti 2 straipsnio pavadinimą ir patį straipsnį, ir jį išdėstyti taip: „Pietryčių ir Šiaurės rytų Lietuvos regiono samprata“ „Pietryčių ir Šiaurės rytų Lietuvos regionas – teritorija, apimanti Vilniaus , ir Šalčininkų ir Visagino rajonų savivaldybių teritorijas.“ Nepritarti Netikslinga atskiru įstatymu reglamentuoti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą tam tikroje valstybės teritorijoje. 6. Seimo narys A. Dumbrava 2015-06-18 Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Fondas veikia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Biudžeto sandaros įstatymu, Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu, šiuo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Pietryčių ir Šiaurės rytų Lietuvos regiono plėtros fondo nuostatais, kitais teisės aktais.“ Nepritarti Netikslinga atskiru įstatymu reglamentuoti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą tam tikroje valstybės teritorijoje. 7.
2015-06-18 Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Lėšos iš Fondo skiriamos Pietryčių ir Šiaurės rytų Lietuvos regione įgyvendinamiems projektams, atitinkantiems šiuos kriterijus:
1) vietos bendruomenių kūrimosi skatinimas;
2) ūkinio, socialinio ir kultūrinio gyventojų užimtumo plėtotė;
3) Pietryčių ir Šiaurės rytų Lietuvos regiono socialinės ir ekonominės atskirties mažinimas;
4) formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigų tinklo atitikties demografinėms tendencijoms Pietryčių ir Šiaurės rytų Lietuvos regione užtikrinimas.“ Nepritarti Netikslinga atskiru įstatymu reglamentuoti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą tam tikroje valstybės teritorijoje. 8. Seimo narys A. Dumbrava 2015-06-18 Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto antrą skirsnį ir jį išdėstyti taip:
IR
Nepritarti Netikslinga atskiru įstatymu reglamentuoti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą tam tikroje valstybės teritorijoje. 9. Seimo narys A. Dumbrava 2015-06-18 Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 6 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) Pietryčių ir Šiaurės rytų Lietuvos regiono viešųjų pastatų rekonstrukcija;“ Nepritarti Netikslinga atskiru įstatymu reglamentuoti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą tam tikroje valstybės teritorijoje. 10. Seimo narys A. Dumbrava 2015-06-18 Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto trečią skirsnį ir jį išdėstyti taip:
Nepritarti Netikslinga atskiru įstatymu reglamentuoti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą tam tikroje valstybės teritorijoje. 11. Seimo narys A. Dumbrava 2015-06-18 Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
11 13 narių: 1 atstovauja Vilniaus rajono savivaldybei, 1 – Šalčininkų rajono savivaldybei, 1 – Vilniaus rajono vietos bendruomenių asociacijai, 1 – Šalčininkų rajono vietos bendruomenių asociacijai , 1 – Visagino rajono savivaldybei, 1 – Visagino rajono vietos bendruomenių asociacijai ir 7 – valstybės valdymo institucijoms. Vilniaus , ir Šalčininkų ir Visagino rajono savivaldybių atstovus atitinkamai Vilniaus , ir Šalčininkų ir Visagino rajonų merų siūlymu skiria Vilniaus , ir Šalčininkų ir Visagino rajonų savivaldybių tarybos. Vilniaus , ir Šalčininkų ir Visagino rajonų vietos bendruomenių asociacijų atstovus skiria šių rajonų vietos bendruomenių asociacijos. Valstybės valdymo institucijų atstovai skiriami Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Nepritarti Netikslinga atskiru įstatymu reglamentuoti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą tam tikroje valstybės teritorijoje. 12. Seimo narys A. Dumbrava 2015-06-18 Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tarybos veiklą nustato Pietryčių ir Šiaurės rytų Lietuvos regiono fondo nuostatai.“ Nepritarti Netikslinga atskiru įstatymu reglamentuoti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą tam tikroje valstybės teritorijoje. 13. Seimo narys A. Dumbrava 2015-06-18 Pasiūlymas:
papildyti įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio įstatymo 9 straipsnyje numatytas Pietryčių ir Šiaurės rytų Lietuvos regiono plėtros fondo valdymo organas – Pietryčių ir Šiaurės rytų Lietuvos regiono plėtros fondo taryba – turi būti sudaryta iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka.“ Nepritarti Netikslinga atskiru įstatymu reglamentuoti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą tam tikroje valstybės teritorijoje. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas 2015-11-11 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo projektui Nr. XIP-4741(3) ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir LR Vyriausybės pastabą dėl Biudžeto sandaros įstatymo papildymo . Nepritarti. Netikslinga atskiru įstatymu reglamentuoti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą tam tikroje valstybės teritorijoje. 2. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2015-12-23 Siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo projektą Nr. XIP-4741(3) atmesti. Argumentai:
projektu siūlomas teisinis reguliavimas dėl valstybės finansinių išteklių fondo, iš kurio būtų skiriamas finansavimas Pietryčių Lietuvos regionui, įsteigimo nedera su Lietuvos Respublikos b iudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, kurioje yra nustatytas baigtinis valstybės piniginių išteklių fondų sąrašas. Be to, siūlomo įsteigti f ondo lėšų skyrimo ir panaudojimo mechanizmas sistemiškai nedera su esminėmis Biudžeto sandaros įstatymo nuostatomis, užtikrinančiomis skaidrų valstybės biudžeto sudarymą, tvirtinimą ir vykdymą. 2. N acionalinės regioninės politikos įgyvenimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymas, todėl netikslinga atskiru įstatymu reglamentuoti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą tam tikroje valstybės teritorijoje. 3.
prielaidos spręsti Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savivaldybių problemas sudarytos Regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektai gali būti finansuojami iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitų finansavimo šaltinių lėšų. 4. S iekiant kad realiai mažėtų socialiniai-ekonominiai skirtumai tarp Lietuvos regionų ir regionų viduje, būtų formuojama ir įgyvendinama veiksminga nacionalinė regioninė politika, Vyriausybė, remdamasi Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 pakeitimo įstatymo Nr. XII-1094 2 straipsnio 3 dalies nuostatomis, įpareigota Seimui teikti svarstyti Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Pritarti. 3. Žmogaus teisių komitetas 2015-12-15 Iš esmės pritarti teikiamam įstatymo projektui Nr. XIP-4741(3) ir siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir LR Vyriausybės pastabą dėl Biudžeto sandaros įstatymo papildymo. Nepritarti. Netikslinga atskiru įstatymu reglamentuoti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą tam tikroje valstybės teritorijoje. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas:
Įstatymo projektą Nr. XIP-4741(3) atmesti. 1. Nacionalinės regioninės politikos įgyvenimą reglamentuoja Regioninės plėtros įstatymas , todėl netikslinga atskiru įstatymu reglamentuoti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą pietryčių Lietuvos regione. 2. Regioninės plėtros įstatyme nustatytas teisinis reglamentavimas yra pakankamas tam, kad nekuriant papildomų administravimo mechanizmų ir institucijų (Fondo tarybos, ekspertų komisijos ir Fondo administratoriaus) galėtų būti sprendžiamos pietryčių Lietuvos regiono užimtumo, ūkio plėtros, kultūros ir švietimo bei kitos Įstatymo projekto aiškinamajame rašte aptartos problemos. 3.
biudžeto sudarymo programinį principą ir ribotų Lietuvos Respublikos Vyriausybės konstitucinius įgaliojimus rengti valstybės biudžeto projektą biudžetiniams metams atsižvelgiant į esamą socialinę ir ekonominę padėtį, visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, turimus ir numatomus gauti finansinius išteklius ir valstybės įsipareigojimus, kitus svarbius veiksnius. 8. Balsavimo rezultatai: už - 6; prieš - 4; susilaikė - 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius
MOKSLO IR KULTŪROS komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas R. Paliukas, Komiteto nariai Š. Birutis, L. Dmitrijeva, A. Dumčius, V. Stundys, A. Zeltinis, E. Žakaris. Komiteto biuro vedėjas K. Kaminskas, biuro patarėjos J. Paukštė, R. Norkienė, J. Bieliūnienė, L. Skeberdytė, padėjėja J. Antanavičienė. LR Prezidentės vyr. patarėja R. Kačkutė, LR Prezidentės patarėja M. Dautartaitė, Rytų Europos studijų centro direktorius dr. L. Kasčiūnas, Vidaus reikalų viceministras J. Morkūnas, Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos strateginio koordinavimo skyriaus vedėjas G. Česonis, Vidaus reikalų ministerijos Teisės aktų projektų vertinimo skyriaus patarėjas D. Cicėnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-18) Vertinant projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei teisės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
finansinių išteklių fondą, iš kurio būtų skiriamas finansavimas Pietryčių Lietuvos regionui.
Atkreiptinas dėmesys, kad naujai siūlomas teisinis reguliavimas nedera su Biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, kurioje yra nustatytas baigtinis valstybės piniginių išteklių fondų sąrašas, t.y. įtvirtinta, kad ,,Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos ir rinkliavos gali būti perskirstomi tik per valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, Valstybinį socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą, Privatizavimo fondą, Rezervinį (stabilizavimo) fondą, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą, Garantinį fondą, savivaldybių privatizavimo fondus“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-18)44
įrašytinas žodis „švietimo“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-18)52
į tai, kad vienintelis dalies punktas neturi būti numeruojamas, o apjungtinas su dalies pradžia į vieną sakinį. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-18)66
įrašytinas žodis „švietimo“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-18)63
yra apibrėžiama Fondo lėšų panaudojimo paskirtis. Siekiant užtikrinti teisinį aiškumą 3 punkte vartojamas terminas ,,infrastruktūra“, turėtų būti apibrėžtas, nes pavyzdžiui 5 punkte paminėta nuostata ,,vaikų žaidimų aikštelių sutvarkymas ir naujų įrengimas“ iš esmės patektų po infrastruktūros sąvoka. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-18)64
6Atkreiptinas dėmesys,
kad projekto 6 straipsnio 4 punkte vartojama ,,viešųjų pastatų“ sąvoka nėra aiški.
Siekiant užtikrinti teisinį aiškumą pastaroji turėtų būti apibrėžta arba bent jau nustatyti tam tikri kriterijai, kuriais remiantis vienas ar kitas pastatas būtų pripažįstamas viešuoju. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-18)74
vieną mėnesį nuo kokių aplinkybių atsiradimo Taryba priima sprendimą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-18)75
straipsnio 5 dalyje neturėtų būti įtvirtintas sutarties dėl projekto finansavimo pasirašymas būtent su projektą įgyvendinančiu subjektu, o ne su paraišką dėl finansavimo skyrimo parengusiu asmeniu, kuris dažnai gali būti niekaip nesusijęs su paties projekto įgyvendinimu. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-18)76
„tarybos“ brauktinas žodis „Fondo“, kadangi šio straipsnio 3 dalyje jau yra
įvestas atitinkamas trumpinys. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-18)76
reikėtų patikslinti, konkrečiai nurodant kokių įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami Tarybos sprendimai, nes Taryba nėra viešojo administravimo subjektas, kurio sprendimai, vadovaujantis bendrąja tvarka, turėtų būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-18)9
siūlytina patikslinti, ar Tarybos pirmininkas yra skiriamas iš Tarybos narių. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-18)1021
siūlytina perkelti į 6 straipsnio 2 dalį, kadangi Fondo lėšų naudojimą reglamentuoja projekto 6 straipsnis. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-18)123 13.
Projekto 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Komisijos nariams atlyginimas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Manytina, kad projekto 6 straipsnyje taip pat turi būti reglamentuota ir Komisijos narių atlyginimų mokėjimo tvarka, jeigu jiems būtų apmokama iš Fondo lėšų. Jeigu Komisijos nariams būtų apmokama ne iš Fondo lėšų, tai turėtų būti patikslinta, iš kokių lėšų jiems mokamas atlyginimas. Be to, siūlome detaliau reglamentuoti ekspertų komisijos statuso klausimus, nes nėra aišku, nei jos sudarymo tvarka, nei narių skaičius, nei reikalavimai ekspertų kvalifikacijai ar kompetencijai. Be to, nėra aišku, koks asmuo šio straipsnio požiūriu laikomas nepriekaištingos reputacijos. Taip pat reikėtų atskleisti ekspertų darbinių santykių su Fondu (ar Fondo administratoriumi) turinį, nes nustatymas, kad ekspertams mokamas atlyginimas galimai suponuoja, kad ekspertai dirba darbo sutarties pagrindu ir jiems mokamas pastovus ir nuolatinis atlyginimas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-18)13
negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti, išskyrus <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad siūloma nuostata prieštarauja Biudžeto sandaros įstatymo 32 straipsniui, kurioje numatyta nepanaudotų valstybės biudžeto asignavimų grąžinimo į biudžetą tvarka. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-18)13
nereikia. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-18)152
įrašytini žodžiai „ir Fondo nuostatai patvirtinti“, o po žodžio
„įsigaliojimo“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. Pritarti
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-18)16 17.
Siūlytina atsisakyti projekto 16 straipsnio, kadangi šios Vyriausybės funkcijos jau yra nurodytos kituose projekto straipsniuose. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis valstybės valdžių padalijimo principu, Seimas gali teikti Vyriausybei tik siūlymus, o ne pavedimus. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-18)151
įstatymas įsigalioja 2016 m. sausi 1 d.“. Pažymėtina, kad Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija (iki šios strategijos įsigaliojimo dienos – Seimo patvirtinta Valstybės ilgalaikės raidos strategija), Nacionalinės pažangos programa, kitais Seimo ir Vyriausybės patvirtintais planavimo dokumentais, šiuo Įstatymu, Fiskalinės drausmės įstatymu, kitais įstatymais ir kitais teisės aktais, šalies vidutinio laikotarpio ekonominės raidos scenarijumi, Europos Sąjungos finansinės paramos strateginiais dokumentais, asignavimų valdytojų strateginiais veiklos planais ir Vyriausybės patvirtintais valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų preliminariais pagrindiniais rodikliais, taip pat valstybės biudžeto asignavimų valdytojų pateiktomis programomis ir programų sąmatų projektais. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymui įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-18)
rašomos tik didžiosiomis raidėmis. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija (2015-09-09) Lietuvos savivaldybių asociacija pateikė derinti Pietryčių lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo projektą Nr. XIP-4741(3) Vilniaus rajono ir Šalčininkų rajono savivaldybėms, su kurių veikla, teritorija ir turtiniais santykiais jis tiesiogiai siejasi. Lietuvos savivaldybių asociacija negavo atsakymų iš minėtų savivaldybių. Atsižvelgti
įstaigų pasiūlymai: negauta
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LR Vyriausybė (2015-08-12) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. SV-S-1096 „Dėl įstatymų ir Seimo nutarimo projektų išvadų“ 1.1 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a:
Respublikos Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo projektui Nr. XIP-4741(3) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
projekto 1 straipsnyje dėstomą Lietuvos Respublikos Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo paskirtį, darytina išvada, kad Įstatymo projekte siūloma reglamentuoti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą tam tikroje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, tai yra pietryčių Lietuvos regione.
Kadangi nacionalinės regioninės politikos tikslą, jo įgyvendinimo uždavinius, nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą ir finansavimą, teritorijas, kuriose įgyvendinama nacionalinė regioninė politika, regioninės plėtros planavimo dokumentų rengimą ir tvirtinimą, taip pat nacionalinę regioninę politiką įgyvendinančius subjektus ir jų įgaliojimus nustato Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymas (toliau
Įstatymo projekto tikslas yra pagerinti socialinę ir ekonominę Pietryčių Lietuvos regiono gyventojų padėtį ir skatinti vietos bendruomenių kūrimąsi ir aktyvumą. Kitų Europos šalių praktikoje netrūksta dėmesio ir finansinės paramos ekonomiškai ar kitaip silpniausiems šalies regionams. Todėl atskiro įstatymo priėmimas nebūtų laikytinas kaip diskriminuojantis kitus šalies regionus, nes juo siekiama visai Lietuvos visuomenei reikšmingų pokyčių, t.y. tolygaus ir sistemingo šalies ūkio augimo ir plėtros. LR Vyriausybė (2015-08-12)
aiškinamajame rašte nurodytas pietryčių Lietuvos regiono (Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savivaldybių) problemas sudaro prielaidas galiojančio Regioninės plėtros įstatymo nuostatos.
Šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektai gali būti finansuojami iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitų finansavimo šaltinių lėšų šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytuose teisės aktuose ir dokumentuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, jeigu šie projektai atitinka bent vieną iš šių papildomų sąlygų: įgyvendina planavimo dokumentuose ir (arba) nacionaliniuose Europos Sąjungos finansinės paramos programavimo dokumentuose nustatytus tikslinių teritorijų vystymo tikslus ir uždavinius ir probleminės teritorijos plėtros programoje arba tikslinės teritorijos (išskyrus probleminę teritoriją) vystymo programoje nurodytas priemones; yra skirti konkrečių regionų atskirų ūkio šakų (sektorių) savitoms regioninėms ir vietinėms problemoms spręsti ir įgyvendina atskirų valdymo sričių (sektorių) planavimo dokumentuose nurodytas priemones; įgyvendina valstybės politikos kryptis nustatančiuose planavimo dokumentuose nustatytus tikslus, uždavinius ir (arba) priemones ir regionų plėtros planuose nurodytas priemones; regiono plėtros tarybos sprendimu yra pripažinti regioninės svarbos projektais. Tam, kad projektai galėtų būtų finansuojami, jie turi būti pagrįsti valstybės planavimo dokumentu – 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“, jeigu numatoma naudoti Europos Sąjungos finansinę paramą – 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programa, patvirtinta Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr.
C(2014)6397, taip pat regiono lygmens regioninės plėtros planavimo dokumentu – regiono plėtros planu ir
(arba) gyvenamųjų vietovių, jų dalių ar grupių lygmens regioninės plėtros planavimo dokumentu – tikslinės (-ių) teritorijos (-ų) vystymo programa. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytos problemos Vilniaus regione sprendžiamos pagal Vilniaus regiono plėtros planą ir Vilniaus regiono integruotą teritorijų vystymo programą, skirtą Vilniaus regione išskirtoms tikslinėms teritorijoms (Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse tikslinės teritorijos yra Šalčininkai, Nemenčinė, Maišiagala, Juodšiliai, Baltoji Vokė, Eišiškės) vystyti, o 2007–2013 metų finansinio laikotarpio Europos Sąjungos finansinė parama ir valstybės biudžeto asignavimai Šalčininkų rajono savivaldybei skirti pagal Šalčininkų rajono savivaldybės probleminės teritorijos plėtros programą. Regioninės plėtros įstatyme nustatytas teisinis reglamentavimas yra pakankamas tam, kad nekuriant papildomų administravimo mechanizmų ir institucijų (Fondo tarybos, ekspertų komisijos ir Fondo administratoriaus) galėtų būti sprendžiamos pietryčių Lietuvos regiono užimtumo, ūkio plėtros, kultūros ir švietimo bei kitos Įstatymo projekto aiškinamajame rašte aptartos problemos. Nepritarti Akivaizdu, kad esamos priemonės neužtikrina Pietryčių Lietuvos regiono stabilaus augimo. Todėl valstybė turi sukurti tokį mechanizmą, kuris pajėgtų išspręsti regiono socialines, kultūrines, kriminogenines ir kt. problemas. LR Vyriausybė (2015-08-12) 1.3.
Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo (toliau – Fondas) lėšas sudaro valstybės biudžeto asignavimai ir kitos teisėtai įgytos lėšos. Įstatymo projekto antrajame skirsnyje nustatytas Fondo lėšų panaudojimo ir skyrimo mechanizmas sistemiškai nedera su esminėmis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo (toliau – Biudžeto sandaros įstatymas) nuostatomis, užtikrinančiomis skaidrų valstybės biudžeto sudarymą, tvirtinimą ir vykdymą:
įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos, rinkliavos ir valstybės vardu pasiskolintos lėšos gali būti perskirstomi tik per valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, Valstybinį socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą, Privatizavimo fondą, Rezervinį (stabilizavimo) fondą, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą, Garantinį fondą, savivaldybių privatizavimo fondus“. Taigi Fondas nepatenka į Biudžeto sandaros įstatyme nustatytą baigtinį valstybės pinigų fondų sąrašą. Pritarti LR Vyriausybė (2015-08-12)74
įstatymo 5, 6 ir kitų straipsnių nuostatas valstybės biudžeto asignavimai (toliau – asignavimai) skiriami programoms (strateginio ir (arba) metinio veiklos plano, parengto pagal Strateginio planavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“, dalims) įgyvendinti.
Biudžeto sandaros įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad už programų vykdymą, programų sąmatų sudarymą ir vykdymą, už paskirtų asignavimų efektyvų, atitinkantį programoje nustatytus tikslus ir rezultatyvų naudojimą atsako asignavimų valdytojai ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų, ministrų valdymo sričių įstaigoms, vykdančioms atitinkamo asignavimų valdytojo programas, pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų vadovai. Įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad sprendimus dėl Fondo lėšų (taigi ir asignavimų) skyrimo projektams įgyvendinti priima Fondo taryba, kuri Biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio nuostatų prasme nėra asignavimų valdytojas ir nevykdo programų. Toks teisinis reglamentavimas galimai riboja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 4 punkte nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimus – vykdyti valstybės biudžetą, o kartu ir Biudžeto sandaros įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatytą funkciją – organizuoti valstybės biudžeto vykdymą. Atsižvelgti LR Vyriausybė (2015-08-12)6 1.3.3.
Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas (tai yra ir asignavimai, kurie turėtų būti skirti Fondui)
„rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa,
Valstybės pažangos strategija (iki šios strategijos įsigaliojimo dienos – Seimo patvirtinta Valstybės ilgalaikės raidos strategija), Nacionalinės pažangos programa, kitais Seimo ir Vyriausybės patvirtintais planavimo dokumentais, šiuo Įstatymu, Fiskalinės drausmės įstatymu, kitais įstatymais ir kitais teisės aktais, šalies vidutinio laikotarpio ekonominės raidos scenarijumi, Europos Sąjungos finansinės paramos strateginiais dokumentais, asignavimų valdytojų strateginiais veiklos planais ir Vyriausybės patvirtintais valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų preliminariais pagrindiniais rodikliais, taip pat valstybės biudžeto asignavimų valdytojų pateiktomis programomis ir programų sąmatų projektais“.
Įstatymo projekto
(priemonių), kurios Fondo lėšomis būtų įgyvendinamos neribotą laiką ir nepriklausomai nuo šiame papunktyje nurodytuose planavimo dokumentuose nustatomų atitinkamo laikotarpio prioritetų, tikslų, uždavinių, ekonominių ir finansinių rodiklių bei galimybių, o tai paneigtų programinį valstybės biudžeto sudarymo principą ir ribotų Lietuvos Respublikos Vyriausybės konstitucinius įgaliojimus rengti valstybės biudžeto projektą biudžetiniams metams atsižvelgiant į esamą socialinę ir ekonominę padėtį, visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, turimus ir numatomus gauti finansinius išteklius ir valstybės įsipareigojimus, kitus svarbius veiksnius (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 39 straipsnio, Lietuvos Respublikos mokslo ir švietimo ilgalaikio finansavimo įstatymo 1, 2 ir 3 straipsnių, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 18 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto 172 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).
6 straipsnyje yra nurodyta, kokia veikla yra remiama Fondo lėšomis. Projekte pateiktas remiamų veiklų sąrašas yra pakankamai išsamus ir platus, kad aprėptų visuose planavimo dokumentuose nustatytus atitinkamo laikotarpio prioritetus, tikslus ir uždavinius. LR Vyriausybė (2015-08-12)
Respublikos Seimo dėmesį į tai, kad, remiantis Europos Sąjungos struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos (SFMIS) duomenimis, įgyvendinus iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamus projektus, įgyvendinamus pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, patvirtintą Europos Komisijos 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr.
K(2007)1808, ir veiksmų programas, pietryčių Lietuvos regionui (tai yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybėms) per 2007–2013 metų finansinį laikotarpį teko 243,9 mln. eurų investicijų iš Europos Sąjungos fondų lėšų (tai yra 3,9 procento visų 2007–2013 metų finansiniu laikotarpiu investuotų Europos Sąjungos fondų lėšų), iš jų Vilniaus rajono savivaldybei – 164,4 mln. eurų, Šalčininkų rajono savivaldybei – 79,5 mln. eurų. Atsižvelgti
(2015-06-18) Argumentai: Etninės gyventojų sudėties specifika neretai yra išskirtinį atsilikusio regiono finansavimą pagrindžiantis veiksnys. Tokia etninės sudėties specifika pasižymi ir Šiaurės rytų regione esantis Visagino rajonas, todėl tikslinga papildyti šio įstatymo pavadinimą bei įtraukti į įstatymą Visagino rajoną, kuriame daugiau kaip 52 proc. sudaro rusakalbiai gyventojai, o lietuviai tik apie 18 proc. Pasiūlymas: papildyti įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
IR
Nepritarti Įstatymo projekto tikslas yra pagerinti socialinę ir ekonominę Pietryčių Lietuvos regiono gyventojų padėtį. Plačiąja prasme būtų galima siekti gerinti visų Lietuvos regionų gyventojų padėtį, tačiau, atsižvelgiant į teikiamo įstatymo projekto tikslą, uždavinius ir prasmę, tikslinga orientuotis tik į Pietryčių Lietuvos regioną. Seimo narys A. Dumbrava (2015-06-18)11 Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Šis įstatymas nustato Pietryčių ir Šiaurės rytų Lietuvos regiono plėtros fondo (toliau – Fondo) paskirtį, veiklos teisinius pagrindus, valdymą ir lėšų šaltinius.“ Nepritarti Seimo narys A. Dumbrava (2015-06-18)1 2 Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šis įstatymas taikomas visiems Pietryčių ir Šiaurės rytų Lietuvos regione vykdomiems projektams, išskyrus tuos, kurie vykdomi pagal kitas Vyriausybės programas, ir kuriais siekiama spręsti Pietryčių ir Šiaurės rytų Lietuvos regiono užimtumo, ūkio plėtros, kultūros ir švietimo problemas.“ Nepritarti Seimo narys A. Dumbrava (2015-06-18)
2 Pasiūlymas: papildyti 2 straipsnio pavadinimą ir patį straipsnį, ir jį išdėstyti taip:
„Pietryčių ir Šiaurės rytų Lietuvos regiono samprata“ „Pietryčių ir Šiaurės rytų Lietuvos regionas – teritorija, apimanti Vilniaus , ir Šalčininkų ir Visagino rajonų savivaldybių teritorijas.“ Nepritarti Seimo narys A. Dumbrava (2015-06-18)
3 4 Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Fondas veikia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Biudžeto sandaros įstatymu, Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu, šiuo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Pietryčių ir Šiaurės rytų Lietuvos regiono plėtros fondo nuostatais, kitais teisės aktais.“ Nepritarti Seimo narys A.
Dumbrava (2015-06-18)4 Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Lėšos iš Fondo skiriamos Pietryčių ir Šiaurės rytų Lietuvos regione įgyvendinamiems projektams, atitinkantiems šiuos kriterijus:
1) vietos bendruomenių kūrimosi skatinimas;
2) ūkinio, socialinio ir kultūrinio gyventojų užimtumo plėtotė;
3) Pietryčių ir Šiaurės rytų Lietuvos regiono socialinės ir ekonominės atskirties mažinimas;
4) formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigų tinklo atitikties demografinėms tendencijoms Pietryčių ir Šiaurės rytų Lietuvos regione užtikrinimas.“ Nepritarti Seimo narys A. Dumbrava (2015-06-18) Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto antrą skirsnį ir jį išdėstyti taip:
Nepritarti Seimo narys A. Dumbrava (2015-06-18)64 Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 6 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) Pietryčių ir Šiaurės rytų Lietuvos regiono viešųjų pastatų rekonstrukcija;“ Nepritarti Seimo narys A. Dumbrava (2015-06-18) Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto trečią skirsnį ir jį išdėstyti taip:
Nepritarti Seimo narys A. Dumbrava (2015-06-18)92 Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
1113 narių: 1 atstovauja Vilniaus rajono savivaldybei, 1 – Šalčininkų rajono savivaldybei, 1 – Vilniaus rajono vietos bendruomenių asociacijai, 1 – Šalčininkų rajono vietos bendruomenių asociacijai ,
rajono savivaldybei, 1 – Visagino rajono vietos bendruomenių asociacijai ir 7 – valstybės valdymo institucijoms. Vilniaus , ir Šalčininkų ir Visagino rajono savivaldybių atstovus atitinkamai Vilniaus , ir Šalčininkų ir Visagino rajonų merų siūlymu skiria Vilniaus , ir Šalčininkų ir Visagino rajonų savivaldybių tarybos. Vilniaus , ir Šalčininkų ir Visagino rajonų vietos bendruomenių asociacijų atstovus skiria šių rajonų vietos bendruomenių asociacijos. Valstybės valdymo institucijų atstovai skiriami Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Nepritarti Seimo narys A. Dumbrava (2015-06-18)101 Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Tarybos veiklą nustato Pietryčių ir Šiaurės rytų Lietuvos regiono fondo nuostatai.“ Nepritarti Seimo narys A. Dumbrava (2015-06-18)152 Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio įstatymo 9 straipsnyje numatytas Pietryčių
ir Šiaurės rytų Lietuvos regiono plėtros fondo valdymo organas – Pietryčių ir Šiaurės rytų Lietuvos regiono plėtros fondo taryba – turi būti sudaryta iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka.“
prendimas: Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo projektui Nr. XIP-4741(3) ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir LR Vyriausybės pastabą dėl Biudžeto sandaros įstatymo papildymo . 7. Balsavimo rezultatai: už-7, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
R.
Paliukas Komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas
TEISIŲ komitetas
I Š V
(XIP-4741(3))
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininko pavaduotojas Mantas Adomėnas, komiteto nariai: Marija Aušrinė Pavilionienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Leonard Talmont, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė, Egidijus Vareikis; komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Jūratė Mikulskienė, Deimantė Žegunė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Valentinas Stundys, Vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius, Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento patarėjas Andrius Valickas, Vidaus reikalų ministerijos Teisės departamento Teisės aktų projektų vertinimo skyriaus patarėjas Dainius Cicėnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisės departamentas 2015-03-18 Vertinant projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei teisės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
1Įstatymo projektu yra siūloma įsteigti valstybės finansinių išteklių fondą,
iš kurio būtų skiriamas finansavimas Pietryčių Lietuvos regionui.
Atkreiptinas dėmesys, kad naujai siūlomas teisinis reguliavimas nedera su Biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, kurioje yra nustatytas baigtinis valstybės piniginių išteklių fondų sąrašas, t.y. įtvirtinta, kad ,,Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos ir rinkliavos gali būti perskirstomi tik per valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, Valstybinį socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą, Privatizavimo fondą, Rezervinį (stabilizavimo) fondą, Valstybės įmonės
fondą, savivaldybių privatizavimo fondus“. Atsižvelgti44
52
punktas neturi būti numeruojamas, o apjungtinas su dalies pradžia į vieną sakinį. Pritarti66
63
užtikrinti teisinį aiškumą 3 punkte vartojamas terminas ,,infrastruktūra“, turėtų būti apibrėžtas, nes pavyzdžiui 5 punkte paminėta nuostata ,,vaikų žaidimų aikštelių sutvarkymas ir naujų įrengimas“ iš esmės patektų po infrastruktūros sąvoka. Pritarti64
dėmesys, kad projekto 6 straipsnio 4 punkte vartojama ,,viešųjų pastatų“ sąvoka nėra aiški. Siekiant užtikrinti teisinį aiškumą pastaroji turėtų būti apibrėžta arba bent jau nustatyti tam tikri kriterijai, kuriais remiantis vienas ar kitas pastatas būtų pripažįstamas viešuoju. Pritarti74
aplinkybių atsiradimo Taryba priima sprendimą. Pritarti75 8.
75
8Svarstytina,
ar projekto 7 straipsnio 5 dalyje neturėtų būti įtvirtintas sutarties dėl projekto finansavimo pasirašymas būtent su projektą įgyvendinančiu subjektu, o ne su paraišką dėl finansavimo skyrimo parengusiu asmeniu, kuris dažnai gali būti niekaip nesusijęs su paties projekto įgyvendinimu. Pritarti76
šio straipsnio 3 dalyje jau yra įvestas atitinkamas trumpinys. Pritarti76
nustatyta tvarka gali būti skundžiami Tarybos sprendimai, nes Taryba nėra viešojo administravimo subjektas, kurio sprendimai, vadovaujantis bendrąja tvarka, turėtų būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pritarti9
teisinio aiškumo, projekto 9 straipsnyje siūlytina patikslinti, ar Tarybos pirmininkas yra skiriamas iš Tarybos narių. Pritarti1021
straipsnio 2 dalį, kadangi Fondo lėšų naudojimą reglamentuoja projekto 6 straipsnis. Pritarti123
Vyriausybės nustatyta tvarka. Manytina, kad projekto 6 straipsnyje taip pat turi būti reglamentuota ir Komisijos narių atlyginimų mokėjimo tvarka, jeigu jiems būtų apmokama iš Fondo lėšų. Jeigu Komisijos nariams būtų apmokama ne iš Fondo lėšų, tai turėtų būti patikslinta, iš kokių lėšų jiems mokamas atlyginimas. Be to, siūlome detaliau reglamentuoti ekspertų komisijos statuso klausimus, nes nėra aišku, nei jos sudarymo tvarka, nei narių skaičius, nei reikalavimai ekspertų kvalifikacijai ar kompetencijai. Be to, nėra aišku, koks asmuo šio straipsnio požiūriu laikomas nepriekaištingos reputacijos.
Taip pat reikėtų atskleisti ekspertų darbinių santykių su Fondu (ar Fondo administratoriumi) turinį, nes nustatymas, kad ekspertams mokamas atlyginimas galimai suponuoja, kad ekspertai dirba darbo sutarties pagrindu ir jiems mokamas pastovus ir nuolatinis atlyginimas. Pritarti13
valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti, išskyrus <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad siūloma nuostata prieštarauja Biudžeto sandaros įstatymo 32 straipsniui, kurioje numatyta nepanaudotų valstybės biudžeto asignavimų grąžinimo į biudžetą tvarka. Pritarti13
projekto 13 straipsnio dalies numeruoti nereikia. Pritarti152
nuostatai patvirtinti“, o po žodžio „įsigaliojimo“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. Pritarti16
atsisakyti projekto 16 straipsnio, kadangi šios Vyriausybės funkcijos jau yra nurodytos kituose projekto straipsniuose. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis valstybės valdžių padalijimo principu, Seimas gali teikti
151
15 straipsnio 1 dalyje siūloma, kad ,,Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d.“.
Pažymėtina, kad Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija (iki šios strategijos įsigaliojimo dienos – Seimo patvirtinta Valstybės ilgalaikės raidos strategija), Nacionalinės pažangos programa, kitais Seimo ir Vyriausybės patvirtintais planavimo dokumentais, šiuo Įstatymu, Fiskalinės drausmės įstatymu, kitais įstatymais ir kitais teisės aktais, šalies vidutinio laikotarpio ekonominės raidos scenarijumi, Europos Sąjungos finansinės paramos strateginiais dokumentais, asignavimų valdytojų strateginiais veiklos planais ir Vyriausybės patvirtintais valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų preliminariais pagrindiniais rodikliais, taip pat valstybės biudžeto asignavimų valdytojų pateiktomis programomis ir programų sąmatų projektais. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymui įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti
pasirašančiojo asmens pareigos neturi būti rašomos tik didžiosiomis raidėmis. Pritarti
pasiūlymai: -. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. birželio 10 d. sprendimo Nr.
SV-S-1096 „Dėl įstatymų ir Seimo nutarimo projektų išvadų“ 1.1 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a:
Respublikos Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo projektui Nr. XIP-4741(3) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
projekto 1 straipsnyje dėstomą Lietuvos Respublikos Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo paskirtį, darytina išvada, kad Įstatymo projekte siūloma reglamentuoti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą tam tikroje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, tai yra pietryčių Lietuvos regione. Kadangi nacionalinės regioninės politikos tikslą, jo įgyvendinimo uždavinius, nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą ir finansavimą, teritorijas, kuriose įgyvendinama nacionalinė regioninė politika, regioninės plėtros planavimo dokumentų rengimą ir tvirtinimą, taip pat nacionalinę regioninę politiką įgyvendinančius subjektus ir jų įgaliojimus nustato Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymas (toliau
Vilniaus rajonų savivaldybių) problemas sudaro prielaidas galiojančio Regioninės plėtros įstatymo nuostatos.
Šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektai gali būti finansuojami iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitų finansavimo šaltinių lėšų šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytuose teisės aktuose ir dokumentuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, jeigu šie projektai atitinka bent vieną iš šių papildomų sąlygų: įgyvendina planavimo dokumentuose ir (arba) nacionaliniuose Europos Sąjungos finansinės paramos programavimo dokumentuose nustatytus tikslinių teritorijų vystymo tikslus ir uždavinius ir probleminės teritorijos plėtros programoje arba tikslinės teritorijos (išskyrus probleminę teritoriją) vystymo programoje nurodytas priemones; yra skirti konkrečių regionų atskirų ūkio šakų (sektorių) savitoms regioninėms ir vietinėms problemoms spręsti ir įgyvendina atskirų valdymo sričių (sektorių) planavimo dokumentuose nurodytas priemones; įgyvendina valstybės politikos kryptis nustatančiuose planavimo dokumentuose nustatytus tikslus, uždavinius ir (arba) priemones ir regionų plėtros planuose nurodytas priemones; regiono plėtros tarybos sprendimu yra pripažinti regioninės svarbos projektais. Tam, kad projektai galėtų būtų finansuojami, jie turi būti pagrįsti valstybės planavimo dokumentu – 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“, jeigu numatoma naudoti Europos Sąjungos finansinę paramą – 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programa, patvirtinta Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr.
C(2014)6397, taip pat regiono lygmens regioninės plėtros planavimo dokumentu – regiono plėtros planu ir
(arba) gyvenamųjų vietovių, jų dalių ar grupių lygmens regioninės plėtros planavimo dokumentu – tikslinės (-ių) teritorijos (-ų) vystymo programa. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytos problemos Vilniaus regione sprendžiamos pagal Vilniaus regiono plėtros planą ir Vilniaus regiono integruotą teritorijų vystymo programą, skirtą Vilniaus regione išskirtoms tikslinėms teritorijoms (Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse tikslinės teritorijos yra Šalčininkai, Nemenčinė, Maišiagala, Juodšiliai, Baltoji Vokė, Eišiškės) vystyti, o 2007–2013 metų finansinio laikotarpio Europos Sąjungos finansinė parama ir valstybės biudžeto asignavimai Šalčininkų rajono savivaldybei skirti pagal Šalčininkų rajono savivaldybės probleminės teritorijos plėtros programą. Regioninės plėtros įstatyme nustatytas teisinis reglamentavimas yra pakankamas tam, kad nekuriant papildomų administravimo mechanizmų ir institucijų (Fondo tarybos, ekspertų komisijos ir Fondo administratoriaus) galėtų būti sprendžiamos pietryčių Lietuvos regiono užimtumo, ūkio plėtros, kultūros ir švietimo bei kitos Įstatymo projekto aiškinamajame rašte aptartos problemos. Nepritarti Esamos priemonės neužtikrina Pietryčių Lietuvos regiono stabilaus augimo. Todėl valstybė turi sukurti tokį mechanizmą, kuris pajėgtų išspręsti regiono socialines, kultūrines ir kt. problemas. Valstybė gali numatyti ir taikyti specialias laikinas priemones siekiant projekte numatytų tikslų – pagerinti socialinę ir ekonominę Pietryčių Lietuvos regiono gyventojų padėtį ir skatinti vietos bendruomenių kūrimąsi bei aktyvumą. 51 1.3.
51
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo (toliau – Fondas) lėšas sudaro valstybės biudžeto asignavimai ir kitos teisėtai įgytos lėšos. Įstatymo projekto antrajame skirsnyje nustatytas Fondo lėšų panaudojimo ir skyrimo mechanizmas sistemiškai nedera su esminėmis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo (toliau – Biudžeto sandaros įstatymas) nuostatomis, užtikrinančiomis skaidrų valstybės biudžeto sudarymą, tvirtinimą ir vykdymą:
įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos, rinkliavos ir valstybės vardu pasiskolintos lėšos gali būti perskirstomi tik per valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, Valstybinį socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą, Privatizavimo fondą, Rezervinį (stabilizavimo) fondą, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą, Garantinį fondą, savivaldybių privatizavimo fondus“. Taigi Fondas nepatenka į Biudžeto sandaros įstatyme nustatytą baigtinį valstybės pinigų fondų sąrašą. 1.3.2. Pagal Biudžeto sandaros įstatymo 5, 6 ir kitų straipsnių nuostatas valstybės biudžeto asignavimai (toliau – asignavimai) skiriami programoms (strateginio ir (arba) metinio veiklos plano, parengto pagal Strateginio planavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“, dalims) įgyvendinti. Biudžeto sandaros įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad už programų vykdymą, programų sąmatų sudarymą ir vykdymą, už paskirtų asignavimų efektyvų, atitinkantį programoje nustatytus tikslus ir rezultatyvų naudojimą atsako asignavimų valdytojai ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų, ministrų valdymo sričių įstaigoms, vykdančioms atitinkamo asignavimų valdytojo programas, pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų vadovai.
Įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad sprendimus dėl Fondo lėšų (taigi ir asignavimų) skyrimo projektams įgyvendinti priima Fondo taryba, kuri Biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio nuostatų prasme nėra asignavimų valdytojas ir nevykdo programų. Toks teisinis reglamentavimas galimai riboja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 4 punkte nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimus – vykdyti valstybės biudžetą, o kartu ir Biudžeto sandaros įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatytą funkciją – organizuoti valstybės biudžeto vykdymą. 1.3.3.
įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas (tai yra ir asignavimai, kurie turėtų būti skirti Fondui)
„rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa,
Valstybės pažangos strategija (iki šios strategijos įsigaliojimo dienos – Seimo patvirtinta Valstybės ilgalaikės raidos strategija), Nacionalinės pažangos programa, kitais Seimo ir Vyriausybės patvirtintais planavimo dokumentais, šiuo Įstatymu, Fiskalinės drausmės įstatymu, kitais įstatymais ir kitais teisės aktais, šalies vidutinio laikotarpio ekonominės raidos scenarijumi, Europos Sąjungos finansinės paramos strateginiais dokumentais, asignavimų valdytojų strateginiais veiklos planais ir Vyriausybės patvirtintais valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų preliminariais pagrindiniais rodikliais, taip pat valstybės biudžeto asignavimų valdytojų pateiktomis programomis ir programų sąmatų projektais“.
Įstatymo projekto
(priemonių), kurios Fondo lėšomis būtų įgyvendinamos neribotą laiką ir nepriklausomai nuo šiame papunktyje nurodytuose planavimo dokumentuose nustatomų atitinkamo laikotarpio prioritetų, tikslų, uždavinių, ekonominių ir finansinių rodiklių bei galimybių, o tai paneigtų programinį valstybės biudžeto sudarymo principą ir ribotų Lietuvos Respublikos Vyriausybės konstitucinius įgaliojimus rengti valstybės biudžeto projektą biudžetiniams metams atsižvelgiant į esamą socialinę ir ekonominę padėtį, visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, turimus ir numatomus gauti finansinius išteklius ir valstybės įsipareigojimus, kitus svarbius veiksnius (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 39 straipsnio, Lietuvos Respublikos mokslo ir švietimo ilgalaikio finansavimo įstatymo 1, 2 ir 3 straipsnių, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 18 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto 172 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).
Respublikos Seimo dėmesį į tai, kad, remiantis Europos Sąjungos struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos (SFMIS) duomenimis, įgyvendinus iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamus projektus, įgyvendinamus pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, patvirtintą Europos Komisijos 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr.
K(2007)1808, ir veiksmų programas, pietryčių Lietuvos regionui (tai yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybėms) per 2007–2013 metų finansinį laikotarpį teko 243,9 mln. eurų investicijų iš Europos Sąjungos fondų lėšų (tai yra 3,9 procento visų 2007–2013 metų finansiniu laikotarpiu investuotų Europos Sąjungos fondų lėšų), iš jų Vilniaus rajono savivaldybei – 164,4 mln. eurų, Šalčininkų rajono savivaldybei – 79,5 mln. eurų. Atsižvelgti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
iš esmės pritarti teikiamam įstatymo projektui Nr. XIP-4741(3) ir siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir LR Vyriausybės pastabą dėl Biudžeto sandaros įstatymo papildymo. 7. Balsavimo rezultatai : pritarta bendru sutarimu ,,už“. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Leonard Talmont. Komiteto pirmininko pavaduotojas Mantas Adomėnas
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
DĖL
dalyvavo : Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Virginija Baltraitienė, Petras Gražulis, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas. Kviestieji asmenys: Valentinas Stundys, Seimo narys; Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėjas, Algirdas Astrauskas; patarėjai: Jurgita Marcinkutė, Rasa Mačiulytė, Monika Urmonienė; konsultantas, Bronius Kleponis; padėjėja, Genovaitė Jasaitienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-18) Vertinant projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei teisės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
įsteigti valstybės finansinių išteklių fondą, iš kurio būtų skiriamas finansavimas Pietryčių Lietuvos regionui. Atkreiptinas dėmesys, kad naujai siūlomas teisinis reguliavimas nedera su Biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, kurioje yra nustatytas baigtinis valstybės piniginių išteklių fondų sąrašas, t.y. įtvirtinta, kad ,,Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos ir rinkliavos gali būti perskirstomi tik per valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, Valstybinį socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą, Privatizavimo fondą, Rezervinį (stabilizavimo) fondą, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą, Garantinį fondą, savivaldybių privatizavimo fondus“.
Pritarti 1.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-18)44
po žodžio „neformaliojo“ įrašytinas žodis „švietimo“. Pritarti 1.3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-18)52
redaguotina, atsižvelgiant į tai, kad vienintelis dalies punktas neturi būti numeruojamas, o apjungtinas su dalies pradžia į vieną sakinį. Pritarti 1.4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-18)66
vietoj žodžio „ugdymo“ įrašytinas žodis „švietimo“. Pritarti 1.5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-18)63
yra apibrėžiama Fondo lėšų panaudojimo paskirtis. Siekiant užtikrinti teisinį aiškumą 3 punkte vartojamas terminas ,,infrastruktūra“, turėtų būti apibrėžtas, nes pavyzdžiui 5 punkte paminėta nuostata ,,vaikų žaidimų aikštelių sutvarkymas ir naujų įrengimas“ iš esmės patektų po infrastruktūros sąvoka. Pritarti 1.6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-18)64
dėmesys, kad projekto 6 straipsnio 4 punkte vartojama ,,viešųjų pastatų“ sąvoka nėra aiški. Siekiant užtikrinti teisinį aiškumą pastaroji turėtų būti apibrėžta arba bent jau nustatyti tam tikri kriterijai, kuriais remiantis vienas ar kitas pastatas būtų pripažįstamas viešuoju.
Pritarti 1.7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-18)74
siūlytina patikslinti per vieną mėnesį nuo kokių aplinkybių atsiradimo Taryba priima sprendimą. Pritarti 1.8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-18)75
projekto 7 straipsnio 5 dalyje neturėtų būti įtvirtintas sutarties dėl projekto finansavimo pasirašymas būtent su projektą įgyvendinančiu subjektu, o ne su paraišką dėl finansavimo skyrimo parengusiu asmeniu, kuris dažnai gali būti niekaip nesusijęs su paties projekto įgyvendinimu. Pritarti 1.9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-18)76
dalyje prieš žodį „tarybos“ brauktinas žodis „Fondo“, kadangi šio straipsnio
1.10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-18)76
dalį reikėtų patikslinti, konkrečiai nurodant kokių įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami Tarybos sprendimai, nes Taryba nėra viešojo administravimo subjektas, kurio sprendimai, vadovaujantis bendrąja tvarka, turėtų būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pritarti 1.11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-18)9
11Siekiant teisinio aiškumo,
projekto 9 straipsnyje siūlytina patikslinti, ar Tarybos pirmininkas yra skiriamas iš Tarybos narių. Pritarti 1.12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-18)1021
Fondo lėšų naudojimą reglamentuoja projekto 6 straipsnis. Pritarti 1.13 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-18)123 13.
Projekto 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Komisijos nariams atlyginimas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Manytina, kad projekto 6 straipsnyje taip pat turi būti reglamentuota ir Komisijos narių atlyginimų mokėjimo tvarka, jeigu jiems būtų apmokama iš Fondo lėšų. Jeigu Komisijos nariams būtų apmokama ne iš Fondo lėšų, tai turėtų būti patikslinta, iš kokių lėšų jiems mokamas atlyginimas. Be to, siūlome detaliau reglamentuoti ekspertų komisijos statuso klausimus, nes nėra aišku, nei jos sudarymo tvarka, nei narių skaičius, nei reikalavimai ekspertų kvalifikacijai ar kompetencijai. Be to, nėra aišku, koks asmuo šio straipsnio požiūriu laikomas nepriekaištingos reputacijos. Taip pat reikėtų atskleisti ekspertų darbinių santykių su Fondu (ar Fondo administratoriumi) turinį, nes nustatymas, kad ekspertams mokamas atlyginimas galimai suponuoja, kad ekspertai dirba darbo sutarties pagrindu ir jiems mokamas pastovus ir nuolatinis atlyginimas. Pritarti 1.14 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-18)13
numatyta, kad ,,Fondo lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti, išskyrus <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad siūloma nuostata prieštarauja Biudžeto sandaros įstatymo 32 straipsniui, kurioje numatyta nepanaudotų valstybės biudžeto asignavimų grąžinimo į biudžetą tvarka. Pritarti 1.15 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-18)13
straipsnio dalies numeruoti nereikia. Pritarti 1.16 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-18)152
po žodžio „sudaryta“ įrašytini žodžiai „ir Fondo nuostatai patvirtinti“, o po žodžio „įsigaliojimo“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. Pritarti 1.17 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-18)16 17.
Siūlytina atsisakyti projekto
projekto straipsniuose. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis valstybės valdžių padalijimo principu, Seimas gali teikti Vyriausybei tik siūlymus, o ne pavedimus. Pritarti 1.18 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-18)151
siūloma, kad ,,Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausi 1 d.“. Pažymėtina, kad Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija (iki šios strategijos įsigaliojimo dienos – Seimo patvirtinta Valstybės ilgalaikės raidos strategija), Nacionalinės pažangos programa, kitais Seimo ir Vyriausybės patvirtintais planavimo dokumentais, šiuo Įstatymu, Fiskalinės drausmės įstatymu, kitais įstatymais ir kitais teisės aktais, šalies vidutinio laikotarpio ekonominės raidos scenarijumi, Europos Sąjungos finansinės paramos strateginiais dokumentais, asignavimų valdytojų strateginiais veiklos planais ir Vyriausybės patvirtintais valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų preliminariais pagrindiniais rodikliais, taip pat valstybės biudžeto asignavimų valdytojų pateiktomis programomis ir programų sąmatų projektais. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymui įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti 1.19 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-18)
pareigos neturi būti rašomos tik didžiosiomis raidėmis. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija (2015-09-09) Lietuvos savivaldybių asociacija pateikė derinti Pietryčių lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo projektą Nr. XIP-4741(3) Vilniaus rajono ir Šalčininkų rajono savivaldybėms, su kurių veikla, teritorija ir turtiniais santykiais jis tiesiogiai siejasi. Lietuvos savivaldybių asociacija negavo atsakymų iš minėtų savivaldybių. Atsižvelgti
įstaigų pasiūlymai: negauta
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-08-12) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. SV-S-1096 „Dėl įstatymų ir Seimo nutarimo projektų išvadų“ 1.1 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a:
Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo projektui Nr. XIP-4741(3) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
projekto 1 straipsnyje dėstomą Lietuvos Respublikos Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo paskirtį, darytina išvada, kad Įstatymo projekte siūloma reglamentuoti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą tam tikroje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, tai yra pietryčių Lietuvos regione.
Kadangi nacionalinės regioninės politikos tikslą, jo įgyvendinimo uždavinius, nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą ir finansavimą, teritorijas, kuriose įgyvendinama nacionalinė regioninė politika, regioninės plėtros planavimo dokumentų rengimą ir tvirtinimą, taip pat nacionalinę regioninę politiką įgyvendinančius subjektus ir jų įgaliojimus nustato Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymas (toliau
Atsižvelgiant į tai, kad nacionalinės regioninės politikos įgyvenimą reglamentuoja Regioninės plėtros įstatymas, netikslinga atskiru įstatymu reglamentuoti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą tam tikroje valstybės teritorijoje. 1.2 Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-08-12)
aiškinamajame rašte nurodytas pietryčių Lietuvos regiono (Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savivaldybių) problemas sudaro prielaidas galiojančio Regioninės plėtros įstatymo nuostatos.
Šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektai gali būti finansuojami iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitų finansavimo šaltinių lėšų šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytuose teisės aktuose ir dokumentuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, jeigu šie projektai atitinka bent vieną iš šių papildomų sąlygų: įgyvendina planavimo dokumentuose ir (arba) nacionaliniuose Europos Sąjungos finansinės paramos programavimo dokumentuose nustatytus tikslinių teritorijų vystymo tikslus ir uždavinius ir probleminės teritorijos plėtros programoje arba tikslinės teritorijos (išskyrus probleminę teritoriją) vystymo programoje nurodytas priemones; yra skirti konkrečių regionų atskirų ūkio šakų (sektorių) savitoms regioninėms ir vietinėms problemoms spręsti ir įgyvendina atskirų valdymo sričių (sektorių) planavimo dokumentuose nurodytas priemones; įgyvendina valstybės politikos kryptis nustatančiuose planavimo dokumentuose nustatytus tikslus, uždavinius ir (arba) priemones ir regionų plėtros planuose nurodytas priemones; regiono plėtros tarybos sprendimu yra pripažinti regioninės svarbos projektais. Tam, kad projektai galėtų būtų finansuojami, jie turi būti pagrįsti valstybės planavimo dokumentu – 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“, jeigu numatoma naudoti Europos Sąjungos finansinę paramą – 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programa, patvirtinta Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr.
C(2014)6397, taip pat regiono lygmens regioninės plėtros planavimo dokumentu – regiono plėtros planu ir
(arba) gyvenamųjų vietovių, jų dalių ar grupių lygmens regioninės plėtros planavimo dokumentu – tikslinės (-ių) teritorijos (-ų) vystymo programa. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytos problemos Vilniaus regione sprendžiamos pagal Vilniaus regiono plėtros planą ir Vilniaus regiono integruotą teritorijų vystymo programą, skirtą Vilniaus regione išskirtoms tikslinėms teritorijoms (Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse tikslinės teritorijos yra Šalčininkai, Nemenčinė, Maišiagala, Juodšiliai, Baltoji Vokė, Eišiškės) vystyti, o 2007–2013 metų finansinio laikotarpio Europos Sąjungos finansinė parama ir valstybės biudžeto asignavimai Šalčininkų rajono savivaldybei skirti pagal Šalčininkų rajono savivaldybės probleminės teritorijos plėtros programą. Regioninės plėtros įstatyme nustatytas teisinis reglamentavimas yra pakankamas tam, kad nekuriant papildomų administravimo mechanizmų ir institucijų (Fondo tarybos, ekspertų komisijos ir Fondo administratoriaus) galėtų būti sprendžiamos pietryčių Lietuvos regiono užimtumo, ūkio plėtros, kultūros ir švietimo bei kitos Įstatymo projekto aiškinamajame rašte aptartos problemos. Pritarti Teisinės prielaidos spręsti Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savivaldybių problemas sudarytos Regioninės plėtros įstatymo
plėtros ir (arba) infrastruktūros projektai gali būti finansuojami iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitų finansavimo šaltinių lėšų. 1.3 Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-08-12) 1.3.
Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo (toliau – Fondas) lėšas sudaro valstybės biudžeto asignavimai ir kitos teisėtai įgytos lėšos. Įstatymo projekto antrajame skirsnyje nustatytas Fondo lėšų panaudojimo ir skyrimo mechanizmas sistemiškai nedera su esminėmis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo (toliau – Biudžeto sandaros įstatymas) nuostatomis, užtikrinančiomis skaidrų valstybės biudžeto sudarymą, tvirtinimą ir vykdymą:
įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos, rinkliavos ir valstybės vardu pasiskolintos lėšos gali būti perskirstomi tik per valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, Valstybinį socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą, Privatizavimo fondą, Rezervinį (stabilizavimo) fondą, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą, Garantinį fondą, savivaldybių privatizavimo fondus“. Taigi Fondas nepatenka į Biudžeto sandaros įstatyme nustatytą baigtinį valstybės pinigų fondų sąrašą. Pritarti Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas nedera su Biudžeto sandaros įstatymo nuostatomis 1.4 LR Vyriausybė (2015-08-12)74
įstatymo 5, 6 ir kitų straipsnių nuostatas valstybės biudžeto asignavimai (toliau – asignavimai) skiriami programoms (strateginio ir (arba) metinio veiklos plano, parengto pagal Strateginio planavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“, dalims) įgyvendinti.
Biudžeto sandaros įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad už programų vykdymą, programų sąmatų sudarymą ir vykdymą, už paskirtų asignavimų efektyvų, atitinkantį programoje nustatytus tikslus ir rezultatyvų naudojimą atsako asignavimų valdytojai ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų, ministrų valdymo sričių įstaigoms, vykdančioms atitinkamo asignavimų valdytojo programas, pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų vadovai. Įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad sprendimus dėl Fondo lėšų (taigi ir asignavimų) skyrimo projektams įgyvendinti priima Fondo taryba, kuri Biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio nuostatų prasme nėra asignavimų valdytojas ir nevykdo programų. Toks teisinis reglamentavimas galimai riboja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 4 punkte nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimus – vykdyti valstybės biudžetą, o kartu ir Biudžeto sandaros įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatytą funkciją – organizuoti valstybės biudžeto vykdymą. Pritarti 1.5 LR Vyriausybė (2015-08-12)6 1.3.3.
Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas (tai yra ir asignavimai, kurie turėtų būti skirti Fondui)
„rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa,
Valstybės pažangos strategija (iki šios strategijos įsigaliojimo dienos – Seimo patvirtinta Valstybės ilgalaikės raidos strategija), Nacionalinės pažangos programa, kitais Seimo ir Vyriausybės patvirtintais planavimo dokumentais, šiuo Įstatymu, Fiskalinės drausmės įstatymu, kitais įstatymais ir kitais teisės aktais, šalies vidutinio laikotarpio ekonominės raidos scenarijumi, Europos Sąjungos finansinės paramos strateginiais dokumentais, asignavimų valdytojų strateginiais veiklos planais ir Vyriausybės patvirtintais valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų preliminariais pagrindiniais rodikliais, taip pat valstybės biudžeto asignavimų valdytojų pateiktomis programomis ir programų sąmatų projektais“.
Įstatymo projekto
(priemonių), kurios Fondo lėšomis būtų įgyvendinamos neribotą laiką ir nepriklausomai nuo šiame papunktyje nurodytuose planavimo dokumentuose nustatomų atitinkamo laikotarpio prioritetų, tikslų, uždavinių, ekonominių ir finansinių rodiklių bei galimybių, o tai paneigtų programinį valstybės biudžeto sudarymo principą ir ribotų Lietuvos Respublikos Vyriausybės konstitucinius įgaliojimus rengti valstybės biudžeto projektą biudžetiniams metams atsižvelgiant į esamą socialinę ir ekonominę padėtį, visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, turimus ir numatomus gauti finansinius išteklius ir valstybės įsipareigojimus, kitus svarbius veiksnius (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 39 straipsnio, Lietuvos Respublikos mokslo ir švietimo ilgalaikio finansavimo įstatymo 1, 2 ir 3 straipsnių, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 18 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto 172 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).
Pritarti 1.6 Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-08-12)
Respublikos Seimo dėmesį į tai, kad, remiantis Europos Sąjungos struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos (SFMIS) duomenimis, įgyvendinus iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamus projektus, įgyvendinamus pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, patvirtintą Europos Komisijos 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr.
K(2007)1808, ir veiksmų programas, pietryčių Lietuvos regionui (tai yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybėms) per 2007–2013 metų finansinį laikotarpį teko 243,9 mln. eurų investicijų iš Europos Sąjungos fondų lėšų (tai yra 3,9 procento visų 2007–2013 metų finansiniu laikotarpiu investuotų Europos Sąjungos fondų lėšų), iš jų Vilniaus rajono savivaldybei – 164,4 mln. eurų, Šalčininkų rajono savivaldybei – 79,5 mln. eurų. Atsižvelgti 2.1 Seimo narys A. Dumbrava (2015-06-18) Argumentai:
Etninės gyventojų sudėties specifika neretai yra išskirtinį atsilikusio regiono finansavimą pagrindžiantis veiksnys. Tokia etninės sudėties specifika pasižymi ir Šiaurės rytų regione esantis Visagino rajonas, todėl tikslinga papildyti šio įstatymo pavadinimą bei įtraukti į įstatymą Visagino rajoną, kuriame daugiau kaip 52 proc. sudaro rusakalbiai gyventojai, o lietuviai tik apie 18 proc. Pasiūlymas: papildyti įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
IR
Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad nacionalinės regioninės politikos įgyvenimą reglamentuoja Regioninės plėtros įstatymas, netikslinga atskiru įstatymu reglamentuoti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą tam tikroje valstybės teritorijoje. 2.2 Seimo narys A. Dumbrava (2015-06-18)11 Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Šis įstatymas nustato Pietryčių ir Šiaurės rytų Lietuvos regiono plėtros fondo (toliau – Fondo) paskirtį, veiklos teisinius pagrindus, valdymą ir lėšų šaltinius.“ Nepritarti Netikslinga atskiru įstatymu reglamentuoti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą tam tikroje valstybės teritorijoje. 2.3 Seimo narys A. Dumbrava (2015-06-18)1 2 Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šis įstatymas taikomas visiems Pietryčių ir Šiaurės rytų Lietuvos regione vykdomiems projektams, išskyrus tuos, kurie vykdomi pagal kitas Vyriausybės programas, ir kuriais siekiama spręsti Pietryčių ir Šiaurės rytų Lietuvos regiono užimtumo, ūkio plėtros, kultūros ir švietimo problemas.“ Nepritarti Netikslinga atskiru įstatymu reglamentuoti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą tam tikroje valstybės teritorijoje. 2.4 Seimo narys A. Dumbrava (2015-06-18)
2 Pasiūlymas: papildyti 2 straipsnio pavadinimą ir patį straipsnį, ir jį išdėstyti taip:
„Pietryčių ir Šiaurės rytų Lietuvos regiono samprata“ „Pietryčių ir Šiaurės rytų Lietuvos regionas – teritorija, apimanti Vilniaus , ir Šalčininkų ir Visagino rajonų savivaldybių teritorijas.“ Nepritarti Netikslinga atskiru įstatymu reglamentuoti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą tam tikroje valstybės teritorijoje. 2.5 Seimo narys A. Dumbrava (2015-06-18)
3 4 Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Fondas veikia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Biudžeto sandaros įstatymu, Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu, šiuo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Pietryčių ir Šiaurės rytų Lietuvos regiono plėtros fondo nuostatais, kitais teisės aktais.“ Nepritarti Netikslinga atskiru įstatymu reglamentuoti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą tam tikroje valstybės teritorijoje. 2.6 Seimo narys A. Dumbrava (2015-06-18) 4 Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Lėšos iš Fondo skiriamos Pietryčių ir Šiaurės rytų Lietuvos regione įgyvendinamiems projektams, atitinkantiems šiuos kriterijus:
1) vietos bendruomenių kūrimosi skatinimas;
2) ūkinio, socialinio ir kultūrinio gyventojų užimtumo plėtotė;
3) Pietryčių ir Šiaurės rytų Lietuvos regiono socialinės ir ekonominės atskirties mažinimas;
4) formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigų tinklo atitikties demografinėms tendencijoms Pietryčių ir Šiaurės rytų Lietuvos regione užtikrinimas.“ Nepritarti Netikslinga atskiru įstatymu reglamentuoti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą tam tikroje valstybės teritorijoje. 2.7 Seimo narys A. Dumbrava (2015-06-18) Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto antrą skirsnį ir jį išdėstyti taip:
„PIETRYČIŲ IR ŠIAURĖS RYTŲ LIETUVOS REGIONO PLĖTROS FONDO LĖŠOS, JŲ NAUDOJIMAS IR KONTROLĖ“ Nepritarti Netikslinga atskiru įstatymu reglamentuoti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą tam tikroje valstybės teritorijoje. 2.8 Seimo narys A. Dumbrava (2015-06-18)
6 4 Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 6 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) Pietryčių ir Šiaurės rytų Lietuvos regiono viešųjų pastatų rekonstrukcija;“ Nepritarti Netikslinga atskiru įstatymu reglamentuoti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą tam tikroje valstybės teritorijoje.
2.9 Seimo narys A. Dumbrava (2015-06-18) Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto trečią skirsnį ir jį išdėstyti taip:
„PIETRYČIŲ IR ŠIAURĖS RYTŲ REGIONO PLĖTROS FONDO VALDYMAS“ Nepritarti Netikslinga atskiru įstatymu reglamentuoti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą tam tikroje valstybės teritorijoje. 2.10 Seimo narys A. Dumbrava (2015-06-18)
9 2 Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Taryba sudaroma iš11 13 narių: 1 atstovauja Vilniaus rajono savivaldybei, 1 – Šalčininkų rajono savivaldybei, 1 – Vilniaus rajono vietos bendruomenių asociacijai, 1 – Šalčininkų rajono vietos bendruomenių asociacijai , 1 – Visagino rajono savivaldybei, 1 – Visagino rajono vietos bendruomenių asociacijai ir 7 – valstybės valdymo institucijoms. Vilniaus , ir Šalčininkų ir Visagino rajono savivaldybių atstovus atitinkamai Vilniaus , ir Šalčininkų ir Visagino rajonų merų siūlymu skiria Vilniaus , ir Šalčininkų ir Visagino rajonų savivaldybių tarybos. Vilniaus , ir Šalčininkų ir Visagino rajonų vietos bendruomenių asociacijų atstovus skiria šių rajonų vietos bendruomenių asociacijos. Valstybės valdymo institucijų atstovai skiriami Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Nepritarti Netikslinga atskiru įstatymu reglamentuoti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą tam tikroje valstybės teritorijoje. 2.11 Seimo narys A. Dumbrava (2015-06-18)10 1 Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Tarybos veiklą nustato Pietryčių ir Šiaurės rytų Lietuvos regiono fondo nuostatai.“ Nepritarti Netikslinga atskiru įstatymu reglamentuoti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą tam tikroje valstybės teritorijoje. 2.12 Seimo narys A. Dumbrava (2015-06-18)152 Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio įstatymo 9 straipsnyje numatytas Pietryčių
ir Šiaurės rytų Lietuvos regiono plėtros fondo valdymo organas – Pietryčių ir Šiaurės rytų Lietuvos regiono plėtros fondo taryba – turi būti sudaryta iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka.“ Nepritarti Netikslinga atskiru įstatymu reglamentuoti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą tam tikroje valstybės teritorijoje. 6. Komiteto s prendimas:
Siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo projektą Nr. XIP-4741(3) atmesti. Argumentai:
teisinis reguliavimas dėl valstybės finansinių išteklių fondo, iš kurio būtų skiriamas finansavimas Pietryčių Lietuvos regionui, įsteigimo nedera su Lietuvos Respublikos b iudžeto sandaros įstatymo
išteklių fondų sąrašas. Be to, siūlomo įsteigti f ondo lėšų skyrimo ir panaudojimo mechanizmas sistemiškai nedera su esminėmis Biudžeto sandaros įstatymo nuostatomis, užtikrinančiomis skaidrų valstybės biudžeto sudarymą, tvirtinimą ir vykdymą. 2. N acionalinės regioninės politikos įgyvenimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymas, todėl netikslinga atskiru įstatymu reglamentuoti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą tam tikroje valstybės teritorijoje. 3.
Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savivaldybių problemas sudarytos Regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektai gali būti finansuojami iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitų finansavimo šaltinių lėšų. 4. S iekiant kad realiai mažėtų socialiniai-ekonominiai skirtumai tarp Lietuvos regionų ir regionų viduje, būtų formuojama ir įgyvendinama veiksminga nacionalinė regioninė politika, Vyriausybė, remdamasi Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 pakeitimo įstatymo Nr. XII-1094 2 straipsnio 3 dalies nuostatomis, įpareigota Seimui teikti svarstyti Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Valentinas Bukauskas. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas