Projekto Nr. XIP-4710 (2) lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
išdėstyti taip:
„1.1. Kiaulininkystė (mažiau kaip 900, bet daugiau kaip
560200 paršavedžių; mažiau kaip 3 000, bet daugiau kaip 1500700 kitų kiaulių);“ 2 straipsnis. Baigiamosios nuostatos. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtas poveikio aplinkai vertinimo proceso kiekvienas etapas baigiamas pagal poveikio aplinkai vertinimo nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
Projekto Nr. XIP-4710 (3) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO Nr. XI-1495 2 PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas
1Pakeisti Įstatymo 2 priedo 1.1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1.1.Kiaulininkystė (mažiau kaip 900, bet daugiau kaip
560
2Pakeisti Įstatymo 2 priedo 1.2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1.2. Kitų naminių gyvulių auginimas (daugiau kaip
300 200 gyvulių, daugiau kaip 500 gyvulių prieauglio iki 2 metų );“ 2 straipsnis. Baigiamosios nuostatos. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtas poveikio aplinkai vertinimo proceso kiekvienas etapas baigiamas pagal poveikio aplinkai vertinimo nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
APLINKOS APSAUGOS komitetas
Dėl
posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, komiteto nariai: Linas Balsys, Arūnas Dudėnas, Gintautas Mikolaitis; Raimundas Paliukas, Paulius Saudargas, Aurelija Stancikienė; Darius Ulickas. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Seimo narys Kazys Starkevičius, AM viceministras Almantas Petkus, AM Vandenų departamento direktorius Dalius Krinickas, Vandenų išteklių ir normatyvų skyriaus vedėjas Arūnas Čepelė, Europos teisės departamento direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis, ŽŪM departamento direktorius Rimantas Krasuckis ir atstovė Jolanta Lapinskienė, LKAA atstovai Algis Baravykas, Ema Būtėnienė, Tadas Palubinskas, Lietuvos paukštininkystės asociacijos atstovas Vytautas tėvelis, LŽŪBA atstovas Jonas Sviderskis, LR ŽŪR atstovas Sigitas Dimaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2012-09-07 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinių sąraše brauktina nuoroda „2010,
Nr. 54-2647“. Atsižvelgti
naujos redakcijos Teisėkūros pagrindų įstatymą nuorodos į šaltinius nenaudojamos1
2011 m. gruodžio 13 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo nuostatoms (toliau – Direktyva). Direktyvos I priedo 17 dalyje numatyta, kad įrengimai, skirti intensyviam naminių paukščių ar kiaulių auginimui, jei yra daugiau nei 85 000 vietų broileriams ir 60 000 vietų vištoms; 3 000 vietų kiaulėms, sunkesnėms negu 30 kg, ir 900 vietų paršavedėms kiaulėms, laikomi projektais, kuriems taikoma Direktyvos 4 straipsnio 1 dalis, t. y. šiems projektams yra privalomas poveikio aplinkai vertinimas, o Direktyvos II priedo 1 dalies e punkte numatyta, kad statiniai intensyviam naminių gyvulių auginimui, jei jie neįtraukti į I priedą, yra tokie projektai, kuriems taikoma Direktyvos 4 straipsnio 2 dalis. Vadinasi, statiniai, skirti intensyviam naminių gyvulių auginimui, kuriuose auginamas mažesnis gyvulių kiekis nei nurodyta Direktyvos I priede, yra Direktyvos II priedo reguliavimo objektas. Dėl to šiems statiniams taikomas Direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas, pagal kurį valstybės narės, išnagrinėjusios kiekvieną atvejį arba pagal valstybės narės nustatytas ribas ar kriterijus, nusprendžia, ar projektai, išvardyti šios Direktyvos II priede, turi būti vertinami pagal Direktyvos 5–10 straipsnių nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamu projektu padidinamas minimalus gyvūnų skaičius (projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyti tokio didinimo tikslai ir motyvai), į kurį atsižvelgiant reikėtų atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, pvz., buvęs 10 000 broilerių skaičius didinamas iki 75 000 (30 SG), 700 kitų kiaulių – iki 2500 (250 SG), 200 paršavedžių kiaulių – iki 870 (300 SG).
Taigi, siūlomas gyvūnų skaičius labai priartėja prie gyvulininkystės veiklos rūšių, kurioms pagal keičiamo įstatymo 1 priedą yra privalomas poveikio aplinkai vertinimas, pvz., projektu siūloma atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikti planuojant auginti 870 paršavedžių kiaulių, kai pagal keičiamo įstatymo 1 priedą ir Direktyvą planuojant 900 paršavedžių kiaulių auginimą privalomas poveikio aplinkai vertinimas, projektu siūloma atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, kai planuojama auginti 2500 kiaulių, sunkesnių kaip 30 kg., kai pagal keičiamo įstatymo 1 priedą ir Direktyvą planuojant 3000 kiaulių, sunkesnių kaip 30 kg, auginimą privalomas poveikio aplinkai vertinimas. Taigi, įgyvendinus siūlomą teisinį reguliavimą, sumažėtų planuojamos gyvulininkystės veiklos rūšių, dėl kurių privaloma atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, tačiau kartu būtų sudaromos sąlygos neįvertinti galimų pasekmių aplinkai ir visuomenės sveikatai. Atsižvelgiant į tai, manytume, kad siūlomas teisinis reguliavimas neatitiktų 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo 4 straipsnio
, pagal kurias valstybės narės dėl statinių intensyviam gyvulių auginimui (jei jie neįtraukti į I priedą) turi atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Pritarti11 3.
11
priedo 1.1 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu keičiamo įstatymo nuostatų taikymas būtų susietas su poįstatyminio teisės akto turiniu ir jo pokyčiais, t. y., šiuo metu keičiamame įstatyme aiškiai yra nurodytas gyvūnų skaičius, o pagal projekto nuostatas sprendimą dėl sutartinių gyvulių skaičiaus (SG) apskaičiavimo priimtų aplinkos ir žemės ūkio ministrai. Manytume, kad toks teisinis reguliavimas yra ydingas, nes pačiame keičiamame įstatyme turi būti pakankamai aiškiai apibrėžti kriterijai, kuriuos atitinkantiems planuojamiems gyvulininkystės veiklos projektams privaloma atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Pritarti11
aiškus sąvokos „sutartinis gyvulys (SG)“ turinys, nes ši sąvoka nėra apibrėžta įstatymuose, o taip pat ir Direktyvoje. Ši sąvoka vartojama poįstatyminiuose teisės aktuose, skaičiuojant įvairių rūšių gyvulių išskiriamą bendrą azoto kiekį. Be to, atsižvelgiant į teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo principus, keičiamo įstatymo nuostatose turėtų būti vartojamos vienodos sąvokos ir jų reikšmės, taip pat gyvūnų skaičius turėtų būti apskaičiuojamas taikant vienodas metodikas. Tuo tarpu, įtvirtinus siūlomą teisinį reguliavimą, nustatant, ar projektui reikalingas poveikio aplinkai vertinimas būtų atsižvelgiama į konkretų gyvulių skaičių (1 priedas), o nustatant, ar projektui turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, reikėtų skaičiuoti sutartinį gyvulių skaičių. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turėtų būti tobulintinos. Pritarti
įstatymo 2 priedo 1.1 punkto papunkčių numeracija. Pritarti 2.
departamentas 2012-09-26 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. rugpjūčio 29 d. pateiktą derinti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-4710 (toliau – Projektas) pažymime, kad 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvos 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (toliau – Direktyva) 1 priedo 17 punkte numatyta, kad įrengimai, skirti intensyviam naminių paukščių ar kiaulių auginimui, jei yra daugiau nei 85 000 vietų broileriams ir 60 000 vietų vištoms, 3 000 vietų kiaulėms (sunkesnėms nei 30 kg), 900 vietų paršavedėms kiaulėms laikomi projektais, kuriems taikoma Direktyvos 4 straipsnio 1 dalis. Direktyvos 2 priedo 1 punkto e papunktyje numatyta, kad statiniai intensyviam naminių gyvulių auginimui (jei neįtraukti į I priedą) yra tokie projektai, kuriems taikoma Direktyvos 4 straipsnio 2 dalis. Vadinasi, tokie statiniai, skirti intensyviam naminių gyvulių auginimui, kurie nepasiekia 1 priede numatyto masto, yra 2 priedo reguliavimo objektas. Dėl tokios priežasties tokiems statiniams taikomas Direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reguliavimas, kad remdamosi Direktyvos 2 straipsnio 3 dalimi, valstybės narės išnagrinėjusios kiekvieną atvejį arba pagal valstybės narės nustatytas ribas ar kriterijus nusprendžia, ar projektai, išvardyti II priede, turi būti vertinami pagal Direktyvos 5–11 straipsnių nuostatas. Į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 1.1-1.4 punktų reguliavimo sritį yra įtraukta tokia veikla, kuri nepasiekia Direktyvos 1 priede numatyto masto, tačiau yra 2 priedo reguliavimo sritis, todėl tokie Įstatymo priedo punktai neabejotinai laikytini perkeliančiais atitinkamas Direktyvos 2 priedo nuostatas.
Kadangi teikiamu projektu siekiama pakeisti Direktyvą perkeliančias nuostatas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalimi kartu su Projektu turi būti pridedama atitinkamo ES teisės akto ir Projekto atitikties lentelė, parengta vadovaujantis 2008 m. birželio 6 d. Vyriausybės kanclerio pavedimu Nr. 38-3855 patvirtintų Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos teisės aktų ir jų projektų atitikties lentelių pildymo rekomendacijomis. Pastebėtina, kad Direktyvos I priedo 17 punkte vardijamos naminių gyvūnų rūšys: paršavedės kiaulės, sunkesnės nei 30 kilogramų kiaulės, broileriai ir vištos. Galiojančioje Įstatymo redakcijoje, perkeliančiose minėtą Direktyvos punktą nuostatose išskiriamos tokios gyvūnų rūšys: paršavedės kiaulės, kitos kiaulės, broileriai, vištos (t.y. atitinka Direktyvos I priedo 17 punkte įtvirtintą skirstymą). Kadangi kitokių gyvūnų bei paukščių, kurių neapima anksčiau vardintos kategorijos, auginimas taip pat gali daryti poveikį aplinkai, logiškai Įstatymo 2 priede yra numatytas ir kitokių gyvūnų bei paukščių auginimas: Įstatymo 2 priedo 1.2 punktas (daugiau kaip 200 kitų naminių gyvulių auginimas) ir 2 priedo 1.4 punktas (daugiau kaip 10 000 kitų paukščių auginimas). Tuo tarpu teikiamame projekte išskiriami tik broileriai ir kiaulės, sunkesnės nei 30 kilogramų, o visi kiti gyvūnai tiesiog apibendrinami terminu „kiti ūkiniai gyvūnai“.
Kadangi iš pateiktų dokumentų yra neaišku, kaip turėtų būti apskaičiuojamas „sutartinio gyvulio“ vienetas ir ar jau galioja tokį apskaičiavimą nustatanti tvarka, dėl tokio siūlomo reguliavimo tampa sunku ir painu suskaičiuoti atitinkamų gyvūnų leidžiamas normas bei įvertinti, ar tokios įtvirtintos normos atitinka Direktyvoje įtvirtintus reikalavimus. Be to, norėdami pabrėžti ūkinės veiklos teritorijoje gyvenančių aplinkinių žmonių kokybiškos gyvensenos svarbą, atkreipiame dėmesį, kad pasiekus šiuo metu galiojančios Įstatymo redakcijos 2 priede numatytą minimalią gyvūnų skaičiaus ribą nėra privaloma vertinti tokios ūkinės veiklos poveikį aplinkai, o tik turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Taip pat norime pabrėžti, kad Europos Komisija jau anksčiau yra turėjusi klausimų dėl Įstatymo 2 priede įtvirtintų gyvūnų skaičiaus minimalių ribų, o pagal Aplinkos ministerijos išvadoje dėl Žemės ūkio ministerijos teikto analogiško šio Įstatymo projekto pateiktus skaičiavimus labai ženkliai padidėtų gyvūnų skaičius, nuo kurio reikėtų atlikti atrankas dėl poveikio aplinkai vertinimo. Abejojame, ar pritarus siūlomiems pakeitimams Lietuvos Respublika galėtų tinkamai pagrįsti siūlomų nuostatų atitikimą Direktyvoje įtvirtintiems reikalavimams. Bet kuriuo atveju pažymime, kad Įstatymo 2 priedo tikslas – užtikrinti, jog būtų vykdoma darančių poveikį aplinkai projektų atranka. Kadangi teikiamu projektu siekiama ne tik nustatyti kitokią galimo poveikio aplinkai apskaičiavimo sistemą, bet ir padidinti minimalų auginamų gyvūnų skaičių, kuomet būtų privaloma vykdyti atranką, siūlytume objektyviai pagrįsti naujai nustatomų minimalių ribų dydį. Nesant tokio pagrindimo, laikytina, kad teikiamo projekto nuostatos yra nesuderinamos su Direktyva 85/337/EEB. Pritarti 3.
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (2013-12-17 raštas Nr. 5-1861) Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija išnagrinėjo pateiktą įstatymo projektą ir remdamasi žemiau išvardintais motyvais:
vertinimas gali būti atliekamas tik intensyvaus gyvulių auginimo atvejais;
tik tam tikro dydžio kiaulininkystės ir paukštininkystės įmonės, kuriose ūkiniai gyvūnai visą laiką praleidžia uždaruose gamybiniuose pastatuose;
Tarybai dėl intensyvios gyvulininkystės išskiriamų ir kurą deginančių įrenginių išmetamų teršalų peržiūrų, atliktų pagal Direktyvos 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų 30 straipsnio 9 dalį ir 73 straipsnį pateikė išvadą, kad ir ateityje nėra būtinybės reikalauti tokių leidimų iš galvijininkystės ūkių;
4Galvijai, priklausomai nuo oro sąlygų , ganyklose praleidžia apie pusę metų,
t.y. tuo metu jų poveikis aplinkai yra ne koncentruotas, o labiausiai artimas natūraliam, pasklidusiam plačioje teritorijoje;
auginimas galėtų būti laikomas intensyviu;
santykinių-išvestinių rodiklių, pvz., produktyvumo, derlingumo ir pan.) apibrėžimas pagal pastate laikomų gyvulių skaičių yra nelogiškas. Pavyzdžiui, kai kuriose ES analizėse, FAO studijose intensyviai galvijininkystei apibrėžti siūloma naudoti gyvulių tankumo rodiklį;
galvijų ūkiai, kurie yra pasiekę 170 kg/ha N (t.y.
1,7 SG/ha) ribą, siūlo papildyti projekto 2 priedo punktą „1.1.3. kitų ūkinių gyvūnų – 300 SG.“, žodžiais „išskyrus mažesnio kaip 1,7 SG/ha tankumo galvijininkystės ūkius“. Tai atitiktų Vyriausybės patvirtintos Nacionalinės 2014-2020 m. gyvulininkystės sektoriaus plėtros programos nuostatas ir nacionaliniai suvaržymai nebūtų griežtesni negu numato ES teisės aktai. Nepritarti Atsižvelgiant į pateiktas pastabas atsisakoma sąvokos „sutartinis gyvulys (SG)“. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013-11-27 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249 ; 1999, Nr. 5-97 ; 2000, Nr. 86-2617 ; 2004, Nr. 165-6025 ) 138 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2013 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. SV-S-234 1 punkto 3 papunkčiu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria :
Pritarti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4710 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui – nustatyti objektyvesnius kriterijus žemės ūkio veiklai, kuriai atliekama atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, atsižvelgiant į skirtingų rūšių gyvūnų keliamos taršos mastą, ir juos diferencijuoti, tačiau iš esmės nepritarti Įstatymo projekte pateiktoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių:
projekte siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 82-1965 ; 2005, Nr.
82-1965 ; 2005, Nr. 84-3105 )
gyvūnų auginimui pastatuose, kuriuose laikoma daugiau sutartinių gyvulių (toliau
ministro tvarką: broilerių – 30 SG; sunkesnių kaip 30 kilogramų kiaulių – 250 SG; kitų ūkinių gyvūnų – 300 SG, būtų atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo:
m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL 2012 L 26, p. 1) (toliau – PAV direktyva, direktyva) 1 priede nurodyti konkretūs gyvūnai ir jų skaičius (daugiau kaip 85 000 vietų broileriams ir 60 000 vietų vištoms; daugiau kaip 3 000 vietų kiaulėms, sunkesnėms negu 30 kilogramų, ir 900 vietų paršavedėms), kurių auginimui privalomas poveikio aplinkai vertinimas. PAV direktyvos 2 priede nurodytas intensyvus naminių gyvulių auginimas, neįtrauktas į 1 priedą, dėl kurio atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, bet nenustatytas mažiausias gyvulių skaičius, kai taikomos direktyvos nuostatos. PAV direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, išnagrinėjusios kiekvieną atvejį, arba pagal valstybės narės nustatytas ribas ar kriterijus nusprendžia, ar projektai, nurodyti direktyvos 2 priede, turi būti vertinami pagal direktyvos 5–10 straipsnių nuostatas. To paties 4 straipsnio 3 dalyje patikslinta – jeigu pagal šio straipsnio 2 dalį nagrinėjamas kiekvienas atvejis ar naudojamasi valstybės narės nustatytomis ribomis arba kriterijais, privaloma atsižvelgti į atrankos kriterijus, nurodytus direktyvos 3 priede. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 priede nustatytos gyvulininkystės veiklos rūšys ir vietų skaičius atitinka PAV direktyvos 1 priede nurodytas gyvulininkystės veiklos rūšis ir vietų skaičių.
PAV direktyvos 2 priede nenustatytas mažiausias naminių gyvulių skaičius, kurį planuojant privaloma atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Tačiau pagal šį priedą intensyvus naminių gyvulių auginimas, jeigu projektai neįtraukti į PAV direktyvos 1 priedą, yra atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo objektas. Tai reiškia, kad bet kokiai gyvulių auginimo veiklai, kurios mastas mažesnis už nurodytą 1 priede, ar kitokiai, nenurodytai
poveikio aplinkai vertinimo. Keičiamo įstatymo 2 priedo 1.1 punkte (daugiau kaip 200 paršavedžių), 1.3 punkte (daugiau kaip 10 000 broilerių) nurodytas mažesnio kiekio, negu nurodyta 1 priede, konkrečių gyvūnų, išvardytų PAV direktyvos 1 priede, auginimas, o 1.2 punkte – kitų naminių gyvulių (daugiau kaip 200) ir 1.4 punkte – kitų paukščių (daugiau kaip 10 000) auginimas atitinka direktyvos nuostatas. Keičiamo įstatymo 2 priede nustatyti mažiausi gyvūnų skaičiai, atsižvelgiant į PAV direktyvos 3 priede nustatytus kriterijus, leidžia nenagrinėti kiekvienos veiklos, numatančios gyvulių ir paukščių auginimą. Tačiau Įstatymo projekte siūloma išskirti tik broilerius ir kiaules, sunkesnes nei 30 kilogramų, o visus kitus gyvūnus apibrėžti bendru terminu „kiti ūkiniai gyvūnai“. Toks bendras terminas sukeltų 1 ir 2 priedų normų koliziją. 1.2. Įstatymo projekte nepagrįstai siūloma didinti gyvūnų skaičių, kurį planuojant reikėtų atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo (vietoj
broilerių – iki 75 000 (30 SG), vietoj 700 kitų kiaulių – iki 2 500 (250 SG), vietoj 200 paršavedžių – iki 870 (300 SG).
Įstatymo projekte siūlomi mažiausi gyvūnų skaičiai labai priartėja prie veiklos rūšių, kurioms pagal PAV direktyvos 1 priedą privalomas poveikio aplinkai vertinimas (Įstatymo projekte siūloma atranką atlikti, kai planuojama auginti 870 paršavedžių (kitų ūkinių gyvūnų 300 SG), o pagal PAV direktyvą poveikio aplinkai vertinimas privalomas, kai planuojama auginti 900 paršavedžių; be to, siūloma atlikti atranką, kai planuojama auginti daugiau kaip 2 500 kitų kiaulių (kiaulių, sunkesnių kaip 30 kilogramų – 250 SG), pagal PAV direktyvą toks vertinimas privalomas, kai planuojama auginti 3 000 kiaulių, sunkesnių kaip 30 kilogramų. Keičiamo įstatymo 2 priedo tikslas – užtikrinti, kad planuojamai ūkinei veiklai, galinčiai daryti poveikį aplinkai, būtų atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Įstatymo projekte siekiama ne tik nustatyti kitokius matavimo vienetus (vietoj vietų skaičiaus naudoti SG), kad veikla būtų įtraukta į poveikio aplinkai vertinimo sistemą, bet ir nepagrįstai didinti minimalų auginamų gyvūnų skaičių, nuo kurio būtų privaloma vykdyti atranką. Šios Įstatymo projekto nuostatos neatitinka PAV direktyvos esminių nuostatų, reikalaujančių, kad valstybės narės imtųsi priemonių, užtikrinančių, kad prieš suteikiant leidimą vykdyti projektus, kurių pobūdis, mastas ar įgyvendinimo vieta gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, būtų reikalaujama atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą.
Lietuva, nustačiusi mažiausią gyvulių vietų skaičių, labai artimą tam tikroms veiklos rūšims, kurioms reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, negalės Europos Komisijai paaiškinti, kodėl buvo būtinas toks sprendimas, ar jis atitinka PAV direktyvos tikslus, pagrindinius principus ir reikalavimus. 1.3. Įstatymo projekte dėstomi keičiamo įstatymo 2 priedo 1.1, 1.2 ir 1.3 punktai nustato mažiausią gyvulių skaičių, tačiau nenustato didžiausio. Jeigu šios nuostatos būtų patvirtintos, planuojamai gyvulių auginimo veiklai, kurios mastas didesnis, negu nurodyta Įstatymo projekte, turės būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Tai prieštarauja PAV direktyvos 1 priedui, kuriame nustatyta, kad planuojant nuo 900 ir daugiau vietų paršavedėms, 3 000 ir daugiau vietų kiaulėms, 85 000 ir daugiau vietų broileriams, 60 000 vietų vištoms turi būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Įstatymo projekto nuostatos sukeltų keičiamo įstatymo 1 ir 2 priedų normų koliziją. Pritarti Siūloma atsisakyti sąvokos „sąlyginiai gyvuliai“ ir patikslinti kriterijus, pagal kuriuos bus taikoma PAV atrankos procedūra kiaulininkystei
projekte keičiamo įstatymo 2 priedo 1.1 punkto nuostatų taikymas siejamas su šio įstatymo įgyvendinamojo teisės akto turiniu ir jo pokyčiais. Keičiamame įstatyme nurodytas gyvūnų vietų skaičius, sprendimą dėl kurio apskaičiavimo (SG) pagal Įstatymo projektą priimtų aplinkos ministras ir žemės ūkio ministras. Svarbu tai, kad terminas „sutartinis gyvulys“ neapibrėžtas jokiame Lietuvos Respublikos įstatyme ir PAV direktyvoje.
Sąvoka ,,sutartiniai gyvuliai“ Lietuvoje vartojama žemesnio nei įstatymas lygmens nacionaliniuose teisės aktuose, skaičiuojant tik įvairių rūšių gyvulių išskiriamą bendrą azoto kiekį, tačiau neatspindi kitokio gyvulių auginimo veiklos daromo neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai ir yra netinkama veiklos mastui nustatyti. 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių ( OL 2004 m. specialusis leidimas , 15 skyrius 2 tomas, p. 681) su paskutiniais pakeitimais, padarytais <...> (toliau – Nitratų direktyva), tikslas – mažinti vandens taršą, kurią sukelia ar skatina žemės ūkyje naudojami nitratai, ir stabdyti tolesnę tokią taršą, o PAV direktyvos taikymo sritis ir tikslas – platesni negu Nitratų direktyvos. Atliekant poveikio aplinkai vertinimą, nustatomas ne tik taršos nitratais galimas poveikis vandeniui ir šios taršos prevencijos priemonės, bet nagrinėjami ir kiti aspektai – triukšmo, kvapų, oro taršos, biologinės įvairovės, kraštovaizdžio, saugomų gamtos ir kultūros paveldo vertybių. 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/1/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (OL 2008 L 24, p. 8) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB (OL 2009 L 140, p. 114) (toliau – TIPK direktyva), 1 priede paukščių ir kiaulių auginimo veiklos mastas taip pat apibūdinamas gyvulių vietų skaičiumi.
Europos Teisingumo Teismas byloje C-473/07 dėl Prancūzijos prašymo priimti prejudicinį sprendimą dėl TIPK direktyvos
tokius nacionalinės teisės aktus, pagal kuriuos intensyvaus auginimo įrenginių leidimo kvotos apskaičiuojamos taikant gyvūnų ekvivalentų sistemą, kuri grindžiama gyvūnų skaičiaus vietoje nustatymu pagal rūšis tam, kad būtų atsižvelgta į įvairių paukščių ekskrementų realiai išskiriamo azoto kiekį. TIPK direktyva ir PAV direktyva nesuteikia teisės valstybei narei siaurinti perkeliamų į nacionalinius teisės aktus (šiuo atveju – į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą) direktyvų nuostatas, tai yra nustatyti intensyvaus gyvulių auginimo skaičiavimo sistemą, pagrįstą ,,sutartiniais gyvuliais“. Įstatymo projekte pateiktas siūlymas keičiamo įstatymo 2 priede gyvulius skaičiuoti kaip ,,sutartinius gyvulius“, nors 1 priede jie skaičiuojami vienetais, tai yra skirtingai, prieštarauja Europos Sąjungos teisei ir ydingas teisiniu požiūriu. Tokiam siūlymui pritarus, keičiamo įstatymo kai kurios nuostatos prieštarautų vienos kitoms, taigi poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviams tokį įstatymą būtų sunku taikyti. Pritarti
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Kaimo reikalų komitetas 2014-03-19 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir Vyriausybės išvadai nustatyti objektyvesnius kriterijus žemės ūkio veiklai, kuriai atliekama atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir siūlyti pagrindiniam komitetui šį projektą tobulinti pagal Kaimo reikalų komiteto pasiūlymą.
1 Argumentai: Vyriausybės išvadoje dėl pateikto įstatymo projekto pasiūlyta nustatyti objektyvesnius kriterijus žemės ūkio veiklai, kuriai atliekama atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, atsižvelgiant į skirtingų rūšių gyvūnų keliamos taršos mastą ir juos diferencijuoti. Pasiūlymas:
Pakeisti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 1.1., 1.2., 1.3., 1.4. punktus, papildyti nauju 1.5. punktu, atitinkamai pernumeruojant kitus punktus ir šiuos punktus išdėstyti sekančiai:
1Žemės ir vandens ūkis, miškininkystė:
: (mažiau kaip 900, bet daugiau kaip 200 paršavedžių; mažiau kaip 3 000, bet daugiau kaip 700 kiaulių);
žindukliais, kuiliai
kaip 900, bet daugiau kaip 750 ; 1.1.2.kiaulės, kurios sveria 30 kg ir daugiau, – mažiau kaip 3 000, bet daugiau kaip 2000; 1.1.3. paršeliai, kurie sveria nuo 7 kg iki 30 kg,
prieauglis nuo 1 iki 2 metų amžiaus - daugiau kaip 400. 1.3. Vištų auginimas : (mažiau kaip 85 000, bet daugiau kaip 10 000 broilerių; mažiau kaip 60 000, bet daugiau kaip 10 000 vištų);
mažiau kaip 85 000, bet daugiau kaip 40 000; 1.3.2.vištos – mažiau kaip 60 000, bet daugiau kaip 40 000. 1.4.
auginimas : daugiau kaip 10 000 kitų paukščių;
kaip 24 000;
kaip 15 000; 1.4.3. kalakutai, auginami iki 70 dienų, - daugiau kaip 30 000; 1.4.4. kalakutai, auginami iki 133 dienų, - daugiau kaip 15 000;
daugiau kaip 100 000 ;
daugiau kaip 500. 1.5. Žvėrelių auginimas:
daugiau kaip 10 000;
daugiau kaip 150 000;
kaip 3 000; 1.5.5.nutrijos - daugiau kaip 5 000. Pritarti iš dalies Siūloma įstatymo 1 straipsnį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas
1Pakeisti Įstatymo 2 priedo 1.1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1.1.Kiaulininkystė (mažiau kaip 900, bet daugiau
kaip560200 paršavedžių; mažiau kaip 3 000, bet daugiau kaip 1500700 kitų kiaulių);“ 7.Komiteto sprendimas:
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-4710, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. 2. Patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „
įsigaliojimo pradėtas poveikio aplinkai vertinimo proceso kiekvienas etapas baigiamas pagal poveikio aplinkai vertinimo nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo.“
8Balsavimo rezultatai:
„už“ – 5, „prieš“ – 2. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas:
A.Salamakinas. PRIDEDAMA: Lietuvos Respublikos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4710
lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
APLINKOS APSAUGOS komitetas
Dėl
posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, komiteto nariai: Linas Balsys, Arūnas Dudėnas, Gintautas Mikolaitis; Raimundas Paliukas, Paulius Saudargas, Aurelija Stancikienė; Darius Ulickas. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Seimo narys Kazys Starkevičius, AM viceministras Almantas Petkus, AM Vandenų departamento direktorius Dalius Krinickas, Vandenų išteklių ir normatyvų skyriaus vedėjas Arūnas Čepelė, Europos teisės departamento direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis, ŽŪM departamento direktorius Rimantas Krasuckis ir atstovė Jolanta Lapinskienė, LKAA atstovai Algis Baravykas, Ema Būtėnienė, Tadas Palubinskas, Lietuvos paukštininkystės asociacijos atstovas Vytautas tėvelis, LŽŪBA atstovas
posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, komiteto nariai: Linas Balsys, Arūnas Dudėnas, Gintautas Mikolaitis; Raimundas Paliukas, Paulius Saudargas, Darius Ulickas. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, patarėja Jolita Jakučionytė. Kviestieji asmenys:
AM viceministras Almantas Petkus, Poveikio aplinkai skyriaus vedėja Miglė Masaitytė, Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas Rimantas Braziulis, LKAA prezidentas Algis Baravykas, LR ŽŪR atstovė Aušra Žliobaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
teisės departamentas 2012-09-07 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinių sąraše brauktina nuoroda „2010,
Nr. 54-2647“. Atsižvelgti Pagal naujos redakcijos Teisėkūros pagrindų įstatymą nuorodos į šaltinius nenaudojamos1
dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo nuostatoms (toliau – Direktyva). Direktyvos I priedo 17 dalyje numatyta, kad įrengimai, skirti intensyviam naminių paukščių ar kiaulių auginimui, jei yra daugiau nei 85 000 vietų broileriams ir 60 000 vietų vištoms; 3 000 vietų kiaulėms, sunkesnėms negu 30 kg, ir 900 vietų paršavedėms kiaulėms, laikomi projektais, kuriems taikoma Direktyvos 4 straipsnio 1 dalis, t. y. šiems projektams yra privalomas poveikio aplinkai vertinimas, o Direktyvos II priedo 1 dalies e punkte numatyta, kad statiniai intensyviam naminių gyvulių auginimui, jei jie neįtraukti į I priedą, yra tokie projektai, kuriems taikoma Direktyvos 4 straipsnio 2 dalis. Vadinasi, statiniai, skirti intensyviam naminių gyvulių auginimui, kuriuose auginamas mažesnis gyvulių kiekis nei nurodyta Direktyvos I priede, yra Direktyvos II priedo reguliavimo objektas. Dėl to šiems statiniams taikomas Direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas, pagal kurį valstybės narės, išnagrinėjusios kiekvieną atvejį arba pagal valstybės narės nustatytas ribas ar kriterijus, nusprendžia, ar projektai, išvardyti šios Direktyvos II priede, turi būti vertinami pagal Direktyvos 5–10 straipsnių nuostatas.
Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamu projektu padidinamas minimalus gyvūnų skaičius (projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyti tokio didinimo tikslai ir motyvai), į kurį atsižvelgiant reikėtų atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, pvz., buvęs 10 000 broilerių skaičius didinamas iki 75 000 (30 SG), 700 kitų kiaulių – iki 2500 (250 SG), 200 paršavedžių kiaulių – iki 870 (300 SG). Taigi, siūlomas gyvūnų skaičius labai priartėja prie gyvulininkystės veiklos rūšių, kurioms pagal keičiamo įstatymo 1 priedą yra privalomas poveikio aplinkai vertinimas, pvz., projektu siūloma atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikti planuojant auginti 870 paršavedžių kiaulių, kai pagal keičiamo įstatymo 1 priedą ir Direktyvą planuojant 900 paršavedžių kiaulių auginimą privalomas poveikio aplinkai vertinimas, projektu siūloma atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, kai planuojama auginti 2500 kiaulių, sunkesnių kaip 30 kg., kai pagal keičiamo įstatymo 1 priedą ir Direktyvą planuojant 3000 kiaulių, sunkesnių kaip 30 kg, auginimą privalomas poveikio aplinkai vertinimas. Taigi, įgyvendinus siūlomą teisinį reguliavimą, sumažėtų planuojamos gyvulininkystės veiklos rūšių, dėl kurių privaloma atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, tačiau kartu būtų sudaromos sąlygos neįvertinti galimų pasekmių aplinkai ir visuomenės sveikatai. Atsižvelgiant į tai, manytume, kad siūlomas teisinis reguliavimas neatitiktų 2011 m. gruodžio 13 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo 4 straipsnio
, pagal kurias valstybės narės dėl statinių intensyviam gyvulių auginimui (jei jie neįtraukti į I priedą) turi atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Pritarti11
dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 priedo 1.1 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu keičiamo įstatymo nuostatų taikymas būtų susietas su poįstatyminio teisės akto turiniu ir jo pokyčiais, t. y., šiuo metu keičiamame įstatyme aiškiai yra nurodytas gyvūnų skaičius, o pagal projekto nuostatas sprendimą dėl sutartinių gyvulių skaičiaus (SG) apskaičiavimo priimtų aplinkos ir žemės ūkio ministrai. Manytume, kad toks teisinis reguliavimas yra ydingas, nes pačiame keičiamame įstatyme turi būti pakankamai aiškiai apibrėžti kriterijai, kuriuos atitinkantiems planuojamiems gyvulininkystės veiklos projektams privaloma atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Pritarti11
aiškus sąvokos „sutartinis gyvulys (SG)“ turinys, nes ši sąvoka nėra apibrėžta įstatymuose, o taip pat ir Direktyvoje. Ši sąvoka vartojama poįstatyminiuose teisės aktuose, skaičiuojant įvairių rūšių gyvulių išskiriamą bendrą azoto kiekį. Be to, atsižvelgiant į teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo principus, keičiamo įstatymo nuostatose turėtų būti vartojamos vienodos sąvokos ir jų reikšmės, taip pat gyvūnų skaičius turėtų būti apskaičiuojamas taikant vienodas metodikas.
Tuo tarpu, įtvirtinus siūlomą teisinį reguliavimą, nustatant, ar projektui reikalingas poveikio aplinkai vertinimas būtų atsižvelgiama į konkretų gyvulių skaičių (1 priedas), o nustatant, ar projektui turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, reikėtų skaičiuoti sutartinį gyvulių skaičių. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turėtų būti tobulintinos. Pritarti
įstatymo 2 priedo 1.1 punkto papunkčių numeracija. Pritarti
departamentas 2012-09-26 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. rugpjūčio 29 d. pateiktą derinti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-4710 (toliau – Projektas) pažymime, kad 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvos 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (toliau – Direktyva) 1 priedo 17 punkte numatyta, kad įrengimai, skirti intensyviam naminių paukščių ar kiaulių auginimui, jei yra daugiau nei 85 000 vietų broileriams ir 60 000 vietų vištoms, 3 000 vietų kiaulėms (sunkesnėms nei 30 kg), 900 vietų paršavedėms kiaulėms laikomi projektais, kuriems taikoma Direktyvos 4 straipsnio 1 dalis. Direktyvos 2 priedo 1 punkto e papunktyje numatyta, kad statiniai intensyviam naminių gyvulių auginimui (jei neįtraukti į I priedą) yra tokie projektai, kuriems taikoma Direktyvos 4 straipsnio 2 dalis. Vadinasi, tokie statiniai, skirti intensyviam naminių gyvulių auginimui, kurie nepasiekia 1 priede numatyto masto, yra 2 priedo reguliavimo objektas.
Dėl tokios priežasties tokiems statiniams taikomas Direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reguliavimas, kad remdamosi Direktyvos 2 straipsnio 3 dalimi, valstybės narės išnagrinėjusios kiekvieną atvejį arba pagal valstybės narės nustatytas ribas ar kriterijus nusprendžia, ar projektai, išvardyti II priede, turi būti vertinami pagal Direktyvos 5–11 straipsnių nuostatas. Į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 1.1-1.4 punktų reguliavimo sritį yra įtraukta tokia veikla, kuri nepasiekia Direktyvos 1 priede numatyto masto, tačiau yra
laikytini perkeliančiais atitinkamas Direktyvos 2 priedo nuostatas. Kadangi teikiamu projektu siekiama pakeisti Direktyvą perkeliančias nuostatas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalimi kartu su Projektu turi būti pridedama atitinkamo ES teisės akto ir Projekto atitikties lentelė, parengta vadovaujantis 2008 m. birželio 6 d. Vyriausybės kanclerio pavedimu Nr. 38-3855 patvirtintų Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos teisės aktų ir jų projektų atitikties lentelių pildymo rekomendacijomis. Pastebėtina, kad Direktyvos I priedo 17 punkte vardijamos naminių gyvūnų rūšys: paršavedės kiaulės, sunkesnės nei 30 kilogramų kiaulės, broileriai ir vištos. Galiojančioje Įstatymo redakcijoje, perkeliančiose minėtą Direktyvos punktą nuostatose išskiriamos tokios gyvūnų rūšys: paršavedės kiaulės, kitos kiaulės, broileriai, vištos (t.y. atitinka Direktyvos I priedo 17 punkte įtvirtintą skirstymą).
Kadangi kitokių gyvūnų bei paukščių, kurių neapima anksčiau vardintos kategorijos, auginimas taip pat gali daryti poveikį aplinkai, logiškai Įstatymo 2 priede yra numatytas ir kitokių gyvūnų bei paukščių auginimas: Įstatymo 2 priedo 1.2 punktas (daugiau kaip 200 kitų naminių gyvulių auginimas) ir 2 priedo 1.4 punktas (daugiau kaip 10 000 kitų paukščių auginimas). Tuo tarpu teikiamame projekte išskiriami tik broileriai ir kiaulės, sunkesnės nei 30 kilogramų, o visi kiti gyvūnai tiesiog apibendrinami terminu „kiti ūkiniai gyvūnai“. Kadangi iš pateiktų dokumentų yra neaišku, kaip turėtų būti apskaičiuojamas „sutartinio gyvulio“ vienetas ir ar jau galioja tokį apskaičiavimą nustatanti tvarka, dėl tokio siūlomo reguliavimo tampa sunku ir painu suskaičiuoti atitinkamų gyvūnų leidžiamas normas bei įvertinti, ar tokios įtvirtintos normos atitinka Direktyvoje įtvirtintus reikalavimus. Be to, norėdami pabrėžti ūkinės veiklos teritorijoje gyvenančių aplinkinių žmonių kokybiškos gyvensenos svarbą, atkreipiame dėmesį, kad pasiekus šiuo metu galiojančios Įstatymo redakcijos 2 priede numatytą minimalią gyvūnų skaičiaus ribą nėra privaloma vertinti tokios ūkinės veiklos poveikį aplinkai, o tik turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Taip pat norime pabrėžti, kad Europos Komisija jau anksčiau yra turėjusi klausimų dėl Įstatymo 2 priede įtvirtintų gyvūnų skaičiaus minimalių ribų, o pagal Aplinkos ministerijos išvadoje dėl Žemės ūkio ministerijos teikto analogiško šio Įstatymo projekto pateiktus skaičiavimus labai ženkliai padidėtų gyvūnų skaičius, nuo kurio reikėtų atlikti atrankas dėl poveikio aplinkai vertinimo.
Abejojame, ar pritarus siūlomiems pakeitimams Lietuvos Respublika galėtų tinkamai pagrįsti siūlomų nuostatų atitikimą Direktyvoje įtvirtintiems reikalavimams. Bet kuriuo atveju pažymime, kad Įstatymo 2 priedo tikslas – užtikrinti, jog būtų vykdoma darančių poveikį aplinkai projektų atranka. Kadangi teikiamu projektu siekiama ne tik nustatyti kitokią galimo poveikio aplinkai apskaičiavimo sistemą, bet ir padidinti minimalų auginamų gyvūnų skaičių, kuomet būtų privaloma vykdyti atranką, siūlytume objektyviai pagrįsti naujai nustatomų minimalių ribų dydį. Nesant tokio pagrindimo, laikytina, kad teikiamo projekto nuostatos yra nesuderinamos su Direktyva 85/337/EEB. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (2013-12-17 raštas Nr. 5-1861) Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija išnagrinėjo pateiktą įstatymo projektą ir remdamasi žemiau išvardintais motyvais:
vertinimas gali būti atliekamas tik intensyvaus gyvulių auginimo atvejais;
laikomos tik tam tikro dydžio kiaulininkystės ir paukštininkystės įmonės, kuriose ūkiniai gyvūnai visą laiką praleidžia uždaruose gamybiniuose pastatuose; 3.
Europos Komisija 2013 m. gegužės 17 d. ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai dėl intensyvios gyvulininkystės išskiriamų ir kurą deginančių įrenginių išmetamų teršalų peržiūrų, atliktų pagal Direktyvos 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų 30 straipsnio 9 dalį ir 73 straipsnį pateikė išvadą, kad ir ateityje nėra būtinybės reikalauti tokių leidimų iš galvijininkystės ūkių;
4Galvijai, priklausomai nuo oro sąlygų , ganyklose praleidžia apie pusę metų,
t.y. tuo metu jų poveikis aplinkai yra ne koncentruotas, o labiausiai artimas natūraliam, pasklidusiam plačioje teritorijoje;
auginimas galėtų būti laikomas intensyviu;
santykinių-išvestinių rodiklių, pvz., produktyvumo, derlingumo ir pan.) apibrėžimas pagal pastate laikomų gyvulių skaičių yra nelogiškas. Pavyzdžiui, kai kuriose ES analizėse, FAO studijose intensyviai galvijininkystei apibrėžti siūloma naudoti gyvulių tankumo rodiklį;
galvijų ūkiai, kurie yra pasiekę 170 kg/ha N (t.y. 1,7 SG/ha) ribą, siūlo papildyti projekto 2 priedo punktą „1.1.3. kitų ūkinių gyvūnų – 300 SG.“, žodžiais „išskyrus mažesnio kaip 1,7 SG/ha tankumo galvijininkystės ūkius“. Tai atitiktų Vyriausybės patvirtintos Nacionalinės 2014-2020 m. gyvulininkystės sektoriaus plėtros programos nuostatas ir nacionaliniai suvaržymai nebūtų griežtesni negu numato ES teisės aktai. Nepritarti Atsižvelgiant į pateiktas pastabas atsisakoma sąvokos „sutartinis gyvulys (SG)“. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013-11-27 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249 ; 1999, Nr. 5-97 ; 2000, Nr. 86-2617 ; 2004, Nr. 165-6025 ) 138 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2013 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. SV-S-234 1 punkto 3 papunkčiu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria :
Pritarti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4710 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui – nustatyti objektyvesnius kriterijus žemės ūkio veiklai, kuriai atliekama atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, atsižvelgiant į skirtingų rūšių gyvūnų keliamos taršos mastą, ir juos diferencijuoti, tačiau iš esmės nepritarti Įstatymo projekte pateiktoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių:
projekte siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 82-1965 ; 2005, Nr. 84-3105 )
gyvūnų auginimui pastatuose, kuriuose laikoma daugiau sutartinių gyvulių (toliau
ministro tvarką: broilerių – 30 SG; sunkesnių kaip 30 kilogramų kiaulių – 250 SG; kitų ūkinių gyvūnų – 300 SG, būtų atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo:
m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL 2012 L 26, p.
1) (toliau – PAV direktyva, direktyva) 1 priede nurodyti konkretūs gyvūnai ir jų skaičius (daugiau kaip 85 000 vietų broileriams ir 60 000 vietų vištoms; daugiau kaip 3 000 vietų kiaulėms, sunkesnėms negu 30 kilogramų, ir 900 vietų paršavedėms), kurių auginimui privalomas poveikio aplinkai vertinimas. PAV direktyvos 2 priede nurodytas intensyvus naminių gyvulių auginimas, neįtrauktas į 1 priedą, dėl kurio atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, bet nenustatytas mažiausias gyvulių skaičius, kai taikomos direktyvos nuostatos. PAV direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, išnagrinėjusios kiekvieną atvejį, arba pagal valstybės narės nustatytas ribas ar kriterijus nusprendžia, ar projektai, nurodyti direktyvos 2 priede, turi būti vertinami pagal direktyvos 5–10 straipsnių nuostatas. To paties 4 straipsnio 3 dalyje patikslinta – jeigu pagal šio straipsnio 2 dalį nagrinėjamas kiekvienas atvejis ar naudojamasi valstybės narės nustatytomis ribomis arba kriterijais, privaloma atsižvelgti į atrankos kriterijus, nurodytus direktyvos 3 priede. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 priede nustatytos gyvulininkystės veiklos rūšys ir vietų skaičius atitinka PAV direktyvos 1 priede nurodytas gyvulininkystės veiklos rūšis ir vietų skaičių. PAV direktyvos 2 priede nenustatytas mažiausias naminių gyvulių skaičius, kurį planuojant privaloma atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Tačiau pagal šį priedą intensyvus naminių gyvulių auginimas, jeigu projektai neįtraukti į PAV direktyvos 1 priedą, yra atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo objektas.
Tai reiškia, kad bet kokiai gyvulių auginimo veiklai, kurios mastas mažesnis už nurodytą 1 priede, ar kitokiai, nenurodytai
poveikio aplinkai vertinimo. Keičiamo įstatymo 2 priedo 1.1 punkte (daugiau kaip 200 paršavedžių), 1.3 punkte (daugiau kaip 10 000 broilerių) nurodytas mažesnio kiekio, negu nurodyta 1 priede, konkrečių gyvūnų, išvardytų PAV direktyvos 1 priede, auginimas, o 1.2 punkte – kitų naminių gyvulių (daugiau kaip 200) ir 1.4 punkte – kitų paukščių (daugiau kaip 10 000) auginimas atitinka direktyvos nuostatas. Keičiamo įstatymo 2 priede nustatyti mažiausi gyvūnų skaičiai, atsižvelgiant į PAV direktyvos 3 priede nustatytus kriterijus, leidžia nenagrinėti kiekvienos veiklos, numatančios gyvulių ir paukščių auginimą. Tačiau Įstatymo projekte siūloma išskirti tik broilerius ir kiaules, sunkesnes nei 30 kilogramų, o visus kitus gyvūnus apibrėžti bendru terminu „kiti ūkiniai gyvūnai“. Toks bendras terminas sukeltų 1 ir 2 priedų normų koliziją. 1.2. Įstatymo projekte nepagrįstai siūloma didinti gyvūnų skaičių, kurį planuojant reikėtų atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo (vietoj
broilerių – iki 75 000 (30 SG), vietoj 700 kitų kiaulių – iki 2 500 (250 SG), vietoj 200 paršavedžių – iki 870 (300 SG).
Įstatymo projekte siūlomi mažiausi gyvūnų skaičiai labai priartėja prie veiklos rūšių, kurioms pagal PAV direktyvos 1 priedą privalomas poveikio aplinkai vertinimas (Įstatymo projekte siūloma atranką atlikti, kai planuojama auginti 870 paršavedžių (kitų ūkinių gyvūnų 300 SG), o pagal PAV direktyvą poveikio aplinkai vertinimas privalomas, kai planuojama auginti 900 paršavedžių; be to, siūloma atlikti atranką, kai planuojama auginti daugiau kaip 2 500 kitų kiaulių (kiaulių, sunkesnių kaip 30 kilogramų – 250 SG), pagal PAV direktyvą toks vertinimas privalomas, kai planuojama auginti 3 000 kiaulių, sunkesnių kaip 30 kilogramų. Keičiamo įstatymo 2 priedo tikslas – užtikrinti, kad planuojamai ūkinei veiklai, galinčiai daryti poveikį aplinkai, būtų atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Įstatymo projekte siekiama ne tik nustatyti kitokius matavimo vienetus (vietoj vietų skaičiaus naudoti SG), kad veikla būtų įtraukta į poveikio aplinkai vertinimo sistemą, bet ir nepagrįstai didinti minimalų auginamų gyvūnų skaičių, nuo kurio būtų privaloma vykdyti atranką. Šios Įstatymo projekto nuostatos neatitinka PAV direktyvos esminių nuostatų, reikalaujančių, kad valstybės narės imtųsi priemonių, užtikrinančių, kad prieš suteikiant leidimą vykdyti projektus, kurių pobūdis, mastas ar įgyvendinimo vieta gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, būtų reikalaujama atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą.
Lietuva, nustačiusi mažiausią gyvulių vietų skaičių, labai artimą tam tikroms veiklos rūšims, kurioms reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, negalės Europos Komisijai paaiškinti, kodėl buvo būtinas toks sprendimas, ar jis atitinka PAV direktyvos tikslus, pagrindinius principus ir reikalavimus. 1.3. Įstatymo projekte dėstomi keičiamo įstatymo 2 priedo 1.1, 1.2 ir 1.3 punktai nustato mažiausią gyvulių skaičių, tačiau nenustato didžiausio. Jeigu šios nuostatos būtų patvirtintos, planuojamai gyvulių auginimo veiklai, kurios mastas didesnis, negu nurodyta Įstatymo projekte, turės būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Tai prieštarauja PAV direktyvos 1 priedui, kuriame nustatyta, kad planuojant nuo 900 ir daugiau vietų paršavedėms, 3 000 ir daugiau vietų kiaulėms, 85 000 ir daugiau vietų broileriams, 60 000 vietų vištoms turi būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Įstatymo projekto nuostatos sukeltų keičiamo įstatymo 1 ir 2 priedų normų koliziją. Pritarti Siūloma atsisakyti sąvokos „sąlyginiai gyvuliai“ ir patikslinti kriterijus, pagal kuriuos bus taikoma PAV atrankos procedūra kiaulininkystei
projekte keičiamo įstatymo 2 priedo 1.1 punkto nuostatų taikymas siejamas su šio įstatymo įgyvendinamojo teisės akto turiniu ir jo pokyčiais. Keičiamame įstatyme nurodytas gyvūnų vietų skaičius, sprendimą dėl kurio apskaičiavimo (SG) pagal Įstatymo projektą priimtų aplinkos ministras ir žemės ūkio ministras. Svarbu tai, kad terminas „sutartinis gyvulys“ neapibrėžtas jokiame Lietuvos Respublikos įstatyme ir PAV direktyvoje.
Sąvoka ,,sutartiniai gyvuliai“ Lietuvoje vartojama žemesnio nei įstatymas lygmens nacionaliniuose teisės aktuose, skaičiuojant tik įvairių rūšių gyvulių išskiriamą bendrą azoto kiekį, tačiau neatspindi kitokio gyvulių auginimo veiklos daromo neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai ir yra netinkama veiklos mastui nustatyti. 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių ( OL 2004 m. specialusis leidimas , 15 skyrius 2 tomas, p. 681) su paskutiniais pakeitimais, padarytais <...> (toliau – Nitratų direktyva), tikslas – mažinti vandens taršą, kurią sukelia ar skatina žemės ūkyje naudojami nitratai, ir stabdyti tolesnę tokią taršą, o PAV direktyvos taikymo sritis ir tikslas – platesni negu Nitratų direktyvos. Atliekant poveikio aplinkai vertinimą, nustatomas ne tik taršos nitratais galimas poveikis vandeniui ir šios taršos prevencijos priemonės, bet nagrinėjami ir kiti aspektai – triukšmo, kvapų, oro taršos, biologinės įvairovės, kraštovaizdžio, saugomų gamtos ir kultūros paveldo vertybių. 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/1/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (OL 2008 L 24, p. 8) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB (OL 2009 L 140, p. 114) (toliau – TIPK direktyva), 1 priede paukščių ir kiaulių auginimo veiklos mastas taip pat apibūdinamas gyvulių vietų skaičiumi.
Europos Teisingumo Teismas byloje C-473/07 dėl Prancūzijos prašymo priimti prejudicinį sprendimą dėl TIPK direktyvos
tokius nacionalinės teisės aktus, pagal kuriuos intensyvaus auginimo įrenginių leidimo kvotos apskaičiuojamos taikant gyvūnų ekvivalentų sistemą, kuri grindžiama gyvūnų skaičiaus vietoje nustatymu pagal rūšis tam, kad būtų atsižvelgta į įvairių paukščių ekskrementų realiai išskiriamo azoto kiekį. TIPK direktyva ir PAV direktyva nesuteikia teisės valstybei narei siaurinti perkeliamų į nacionalinius teisės aktus (šiuo atveju – į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą) direktyvų nuostatas, tai yra nustatyti intensyvaus gyvulių auginimo skaičiavimo sistemą, pagrįstą ,,sutartiniais gyvuliais“. Įstatymo projekte pateiktas siūlymas keičiamo įstatymo 2 priede gyvulius skaičiuoti kaip ,,sutartinius gyvulius“, nors 1 priede jie skaičiuojami vienetais, tai yra skirtingai, prieštarauja Europos Sąjungos teisei ir ydingas teisiniu požiūriu. Tokiam siūlymui pritarus, keičiamo įstatymo kai kurios nuostatos prieštarautų vienos kitoms, taigi poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviams tokį įstatymą būtų sunku taikyti. Pritarti
Petras Čimbaras, Saulius Bucevičius, Kazys Starkevičius, Edmundas Jonyla, Jonas Kondrotas, Gintautas Mikolaitis, Vytautas Kamblevičius 2013-06-261 Argumentai: Vyriausybės programos įgyvendinimo prioritetinėse priemonėse numatoma sudaryti palankias sąlygas gyvulininkystės sektoriaus plėtrai. Siekiama statant ir rekonstruojant nedideles gyvulininkystės fermas palengvinti ir supaprastinti teritorijų planavimo, poveikio aplinkai vertinimo, statybos leidimų išdavimo procedūras.
Taikant šiuolaikines gyvulių šerimo, mėšlo šalinimo technologijas tokių nedidelių fermų daroma tarša yra minimali ir nekelianti pavojaus aplinkai bei aplink gyvenančių žmonių sveikatai. Orentacinis gyvulių skaičius turėtų būti apie 300 sutartinių gyvulių. Atsižvelgiant į tai, kad kuriami specializuoti gyvulininkystės ūkiai, kuriuose atskiruose tvartuose laikomi atitinkamo amžiaus ir svorio gyvuliai, tikslinga nustatyti gyvulių skaičių atskiroms jų grupėms. Šiuo pagrindu siūlome patikslinti P lanuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priede nustatytus gyvulių ir paukščių skaičius. Pasiūlymas:
1Pakeisti Įstatymo 2 priedo 1.1, 1.2, 1.3 punktus ir juos išdėstyti taip:
„1.1. Kiaulininkystė (mažiau kaip 900, bet daugiau kaip
560
700 kitų kiaulių, (arba daugiau kaip 20 000 paršelių iki 30 kg. svorio );
300 200 gyvulių, daugiau kaip 500 gyvulių prieauglio iki 2 metų amžiaus ); 1.3. Vištų auginimas (mažiau kaip 85 000, bet daugiau kaip 10 000 40 000 broilerių; mažiau kaip 60 000, bet daugiau kaip 10 000 40 000 vištų); Pritarti iš dalies Siūloma patikslinti skaičius, kuriuos viršijant daroma PAV atranka, remiantis kitų intensyviai žemės ūkį plėtojančių ES šalių (pvz. Vokietijos) patirtimi ir įstatymo 1 straipsnį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas
1Pakeisti Įstatymo 2 priedo 1.1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1.1.Kiaulininkystė (mažiau kaip 900, bet daugiau kaip
560
700 kitų kiaulių, daugiau kaip 4 500 paršelių iki 30 kg );
2Pakeisti Įstatymo 2 priedo 1.2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1.2.
300
2Seimo narys Bronius Pauža 2014-07-031 Argumentai:
Nacionalinėje 2014-2020 m. gyvulininkystės sektoriaus plėtros programoje nurodoma, kad „Labai svarbu tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius gyvulininkystės ūkiams reikalingų pastatų projektavimo ir statybos procedūras (poveikio aplinkai vertinimas, derinimai su įvairiomis statybas prižiūrinčiomis institucijomis, statybų leidimo gavimas ir panašiai), tai padėtų gyvulininkystės ūkiams sutaupyti nemažai pinigų ir sutrumpinti projektų rengimo ir statybų laiką“. Pasiūlymas:
1Pakeisti Įstatymo 2 priedo 1.1, 1.2 punktus ir juos išdėstyti taip:
„1.1. Kiaulininkystė (mažiau kaip 900, bet daugiau kaip
560
700 kitų kiaulių, (arba daugiau kaip 20 000 paršelių iki 30 kg. svorio );
300 200 gyvulių, daugiau kaip 500 gyvulių prieauglio iki 2 metų amžiaus );“ Pritarti iš dalies Žr. komiteto argumentus ir siūlymą prie P.Čimbaro ir kt. Seimo narių siūlymo
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Kaimo reikalų komitetas 2014-03-19 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir Vyriausybės išvadai nustatyti objektyvesnius kriterijus žemės ūkio veiklai, kuriai atliekama atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir siūlyti pagrindiniam komitetui šį projektą tobulinti pagal Kaimo reikalų komiteto pasiūlymą.
1 Argumentai: Vyriausybės išvadoje dėl pateikto įstatymo projekto pasiūlyta nustatyti objektyvesnius kriterijus žemės ūkio veiklai, kuriai atliekama atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, atsižvelgiant į skirtingų rūšių gyvūnų keliamos taršos mastą ir juos diferencijuoti. Pasiūlymas:
Pakeisti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 1.1., 1.2., 1.3., 1.4. punktus, papildyti nauju 1.5. punktu, atitinkamai pernumeruojant kitus punktus ir šiuos punktus išdėstyti sekančiai:
1Žemės ir vandens ūkis, miškininkystė:
: (mažiau kaip 900, bet daugiau kaip 200 paršavedžių; mažiau kaip 3 000, bet daugiau kaip 700 kiaulių);
žindukliais, kuiliai
kaip 900, bet daugiau kaip 750 ; 1.1.2.kiaulės, kurios sveria 30 kg ir daugiau, – mažiau kaip 3 000, bet daugiau kaip 2000; 1.1.3. paršeliai, kurie sveria nuo 7 kg iki 30 kg,
prieauglis nuo 1 iki 2 metų amžiaus - daugiau kaip 400. 1.3. Vištų auginimas : (mažiau kaip 85 000, bet daugiau kaip 10 000 broilerių; mažiau kaip 60 000, bet daugiau kaip 10 000 vištų);
mažiau kaip 85 000, bet daugiau kaip 40 000; 1.3.2.vištos – mažiau kaip 60 000, bet daugiau kaip 40 000. 1.4.
auginimas : daugiau kaip 10 000 kitų paukščių;
kaip 24 000;
kaip 15 000; 1.4.3. kalakutai, auginami iki 70 dienų, - daugiau kaip 30 000; 1.4.4. kalakutai, auginami iki 133 dienų, - daugiau kaip 15 000;
daugiau kaip 100 000 ;
daugiau kaip 500. 1.5. Žvėrelių auginimas:
daugiau kaip 10 000;
daugiau kaip 150 000;
kaip 3 000; 1.5.5.nutrijos - daugiau kaip 5 000. Pritarti iš dalies Žr. komiteto argumentus ir siūlymą prie P.Čimbaro ir kt. Seimo narių siūlymo 7.Komiteto sprendimas:
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-4710, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. 2. Patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „
įsigaliojimo pradėtas poveikio aplinkai vertinimo proceso kiekvienas etapas baigiamas pagal poveikio aplinkai vertinimo nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo.“
8Balsavimo rezultatai:
5 - „už“, 1 – „prieš“, 1 – „susilaikė“. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: A.Salamakinas. PRIDEDAMA: Lietuvos Respublikos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4710
lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas