Vilnius
DĖL
2015-06-18 Nr. XIP-4701(4) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamame Vidaus tarnybos statute (toliau – Statuto projektas) nustatoma nauja, savarankiška vidaus tarnybos sistemos pareigūnams taikoma darbo apmokėjimo sistema, t.y., skirtinga nei nustato šiuo metu galiojantis Valstybės tarnybos įstatymas. Statuto projekte pateikiama nemažai nuorodų į šiuo metu galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo konkrečius straipsnius, nustatoma, kad pareigūnai draudžiami Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytų rūšių socialiniu draudimu. Pažymėtina, kad Seime yra įregistruoti Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (nauja įstatymo redakcija) (Reg. Nr. XIIP-3268), darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio administracinio modelio teisės aktų projektai (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIP-3235), Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIP-3238) ir kt.). Tiek pastarųjų, tiek Statuto projekto numatomas įsigaliojimo terminas yra 2016 m. sausio 1 d. Todėl Statuto projekto nuostatos turėtų būti derinamos su projektais XIIP-3268, XIIP-3235, XIIP-3238 ir kt. Priešingu atveju Statuto projekto tam tikros nuostatos būtų klaidinančios ir negalėtų būti praktiškai taikomos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad projektu Reg.Nr. XIIP-3258, kuris yra vienas iš darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio administracinio modelio teisės aktų projektų paketą sudarančių projektų, yra keičiamas dabar galiojantis Vidaus tarnybos statutas. 2. Įstatymo projekto 1 straipsnyje prieš įstatymo pavadinimą įrašytini žodžiai ,,Lietuvos Respublikos“. 3.
straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad žuvusio pareigūno šeimos nariais, be kita ko, laikomi jo vaikai, kurie studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninių studijų programas, derintina su Mokslo ir studijų įstatymu, kuriame numatytos 2 studijų formos: nuolatinės studijos ir ištęstinės studijos. 4. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio ,,išskyrus“ įrašytini žodžiai ,,šio įstatymo“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] I.Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Teisės ir teiėtvarkos komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Viliją Aleknaitę Abramikienę pavaduojantis Seimo narys Mantas Adomėnas, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė .
Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Vidaus tarnybos valdymo skyriaus vedėja Irina Malukienė, Respublikos Prezidentės patarėjai: Valdemaras Sarapinas, Mindaugas Silkauskas, Laimis Gelažius, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės atstovas Sigitas Mecelica, Finansų ministerijos Valstybės valdymo ir apsaugos sektoriaus skyriaus vedėja Irena Džervienė, Teisingumo ministerijos atstovai: ministro patarėjas Vainius Šarmavičius, Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento vyriausiasis specialistas Rimvydas Laukis, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovė Justina Nasutevičienė , Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Teisės skyriaus atstovai: viršininkas Audrius Jakutis, viršininko pavaduotoja Oksana Plesko, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tyrimų skyriaus viršininkas Giedrius Bagdonas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Štabo Bendrųjų reikalų valdybos Teisės skyriaus viršininkas Ričardas Balkevičius, Specialiųjų tyrimų tarnybos Teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus viršininkė Rūta Kaziliūnaitė, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos patarėjas Aleksandras Černiavskis, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos atstovės: pirmininkė Loreta Soščekienė, teisininkė Simona Žadeikytė, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo primininkas Vladimiras Banel. 2-4. Ekspertų, konsultantų, specialistų, piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
3 Iki šiol teismų praktikoje yra pripažįstama, kad lygiavertėmis pareigomis laikomos pareigos, atitinkančios tą patį lygį ir tą pačią kategoriją (pagal
7 str. nuostatas) ( Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2012 m. gegužės mėn. 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1428-1). Pagal projekto 2 priedą pačiai pareigybių kategorijai priskirtini 7 apmokėjimo lygiai (A-G), nuo kurio priklauso darbo užmokesčio dydis. Tad negali būti sukuriama situacija, kai pareigūnui siūlomos tos pačios kategorijos, tačiau žemesnio apmokėjimo lygio pareigos. Tokiu atveju jau nebūtų užtikrinimas pareigų lygiavertiškumas. Ši sąvoka sukuria papildomų spręstinų klausimų. Dėl to, kokios pareigos yra lygiavertės yra sprendžiama tik pagal tai, kokiai kategorijai šios pareigos priskiriamos, visiškai neatsižvelgiama į tai, koks tų pareigų pobūdis. Kitaip tariant – lygiavertėmis pareigomis gali būti pavyzdžiui: „ Tardytojas, detektyvas, agentas, lakūnas, tyrėjas, specialistas, apylinkės inspektorius, inspektorius, sargybos viršininkas, būrininkas” (jei pareigūnai būtų VII kategorijos). Pagal pateiktą apibrėžimą akivaizdu, kad pareigos būtų laikomos lygiavertėmis neatsižvelgiant į pareigybių specifiką – t.y. darbo turinį. Problema atsiranda tada, kai reikia taikyti šią sąvoką sprendžiant dėl to, kokias pareigas pasiūlyti pareigūnui, kai jo pareigos naikinamos. Tikėtina, kad tyrėjas negalės tapti lakūnu dėl to, kad lakūno pareigybės aprašyme bus nustatytas reikalavimas turėti piloto licenziją, tačiau lakūnui tapti detektyvu gali nebūti tokių formalių kliūčių, tačiau sukaupta patirtis bus nepakankama vykdyti detektyvo pareigas. Manome, jog tikslinga atsisakyti tokio reguliavimo paliekant teisę taikančiam subjektui kiekvieną kartą įvertinti ar pareigos yra lygiavertės, arba patikslinti “lygiavertiškumo” sąvoką taip, kad ji atitiktų šios normos tikslą.
Papildyti Projekto 2 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip:
Darbo grupės posėdžių metu nutarta nekeisti projektu siūlomos „Lygiavertės pareigos“ sąvokos, nes iki projekto įsigaliojimo, pareigūno sąvoką atitinkančios pareigybės bus priskirtos atitinkamoms kategorijoms ir, atsižvelgiant į kvalifikacinę kategoriją, joms bus nustatomas atitinkamas pareigybės apmokėjimo lygis. Todėl taikant praktikoje siūlomą sąvoką, kiltų praktinių problemų. Be to, projekte nustatoma kitokia nei šiuo metu Valstybės tarnybos įstatyme darbo užmokesčio sistema: nustatomi ne pareigybių lygiai, o pareigybės darbo apmokėjimo lygiai pagal tarnybinės veiklos rezultatus. Tačiau siekiant užtikrinti, kad perkeliant pareigūnus į lygiavertes pareigas jie nepatirtų finansinių nuostolių, projekto 21 straipsnis papildytas nauja 5 dalimi, kurioje nustatyta, kad pareigūnui, perkeltam į lygiavertes pareigas, nustatoma jo iki perkėlimo turėta pareiginė alga. 2. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2014-06-092 N Atsižvelgiant į tai, kad darbuotojų atstovų (profesinių sąjungų) laisvė yra ribojama, nekvestionuojat draudimo streikuoti, tikslinga tolygiau paskirstyti socialinio dialogo prievoles ir numatyti darbdaviams ir jų organizacijoms kolektyvinės sutarties iniciatyvos pareigą, taip pat numatyti, kad privalomai sudaromos dvišalės tarybos (numatytos Darbo kodekso 46 str. ir turinčios būti įtvirtintos specialiuosiuose įstatymuose).
Šiuo metu galiojančiame reguliavime yra numatyti draudimai pareigūnams (ryškiausias draudimas – organizuoti ir vykdyti streiką), tačiau pritaikius tokį apribojimą, nėra pasiūlyta jokio efektyvaus mechanizmo, kaip kitaip spręsti kolektyvinius ginčus dėl interesų. Šią teisės spragą būtina šalinti. Papildyti Projekto 2 straipsnį 4 dalimi, atitinkamai pakeisti kitų šio straipsnio dalių numeraciją ir išdėstyti ją taip:
sutartys - yra rašytinis susitarimas, sudaromas tarp profesinių sąjungų ar jų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.) ir darbdavių ar jų organizacijų (asociacijos, federacijos, konfederacijos ir kt.), kuria susitariama dėl darbuotojų (profesinių grupių) darbo organizavimo ir socialinių garantijų. Pritarti iš dalies Statuto projekto nuostatos papildomos normomis, apibrėžiančiomis kolektyvinius susitarimus, suvienodinant jas su Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis reguliuojančiomis kolektyvinius teisinius santykius. 3. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
57 Statuto projekto 2 straipsnio 5 dalyje siūlytina išbraukti žodžius ,,įspėjimo apie galimą atleidimą iš vidaus tarnybos laikotarpiu (Darbo kodekso 130 straipsnio 3 dalis)“ kaip perteklinius, kadangi įspėjimo laikotarpiu tarnybos santykiai nenutrūksta.
Be to, šioje dalyje apibrėžiant kokios vietos gali būti laikomos nelaimingo atsitikimo vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos vietomis, nurodyta, kad nelaimingu atsitikimu gali būti ne tarnybos vietoje esančios vietos, kurioje pareigūnui išmokamas darbo užmokestis. Manytina, kad šios nuostatos reikėtų atsisakyti, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu biudžetinės įstaigos nevykdo kasos operacijų, t.y. grynųjų pinigų išmokėjimo. Pritarti iš dalies Statuto projekte atsisakoma sąvokos
„Nelaimingas atsitikimas vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos“,
reglamentavimą nustatant Statuto projekto 57 straipsnyje. Darbo kodekso
ypatinga situacija: “Per įspėjimo laikotarpį darbdavys turi duoti darbuotojui laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms. Šio laiko trukmė negali būti mažesnė negu dešimt procentų darbo laiko normos, tenkančios darbuotojui per įspėjimo terminą. Už šį laiką darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis.“
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
8 Siūloma įstatymo formuluotė nukreipia į neapibrėžtą teisės aktą (nenustatomas nei teisės akto lygis, nei principai pagal kuriuos turėtų būti nustatoma tarnybos vietovė). Šis klausimas itin svarbus pareigūnų socialinėms garantijoms – išvykstant iš tarnybos vietovės pareigūnai turėtų būti komandiruojami, be to – su tarnybos vietove susijusios kitos socialinės garantijos, todėl negalimas toks reguliavimas, pagal kurį įstatyminė socialinė garantija reguliuojama neapibrėžtais teisės aktais. Siūlytina 2 straipsnio 10 dalį išdėstyti taip: 10.
Tarnybos vietovė
pareigūnas eina pareigas, ar šios įstaigos padalinio (jei padalinio buveinė nesutampa su vidaus reikalų įstaigos buveine), kuriame pareigūnas eina pareigas, buveinė. arba jeigu specialiajame teisės akte nenustatyta kitaip. Pritarti iš dalies Žr. argumentus prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabos Statuto projekto 2 straipsnio 8 daliai. 5. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9 Statuto projekto 2 straipsnio 11 dalyje siūloma vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas priskirti prie vidaus reikalų statutinių įstaigų, tačiau nei vidaus reikalų statutinės įstaigos sąvokoje, nei kituose straipsniuose nenustatomi kriterijai ar požymiai, pagal kuriuos vidaus reikalų profesinio mokymo įstaiga priskiriama prie statutinių įstaigų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. XII-209 patvirtino Statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo tobulinimo gaires (toliau – Gairės). Šių Gairių 5 punkte numatyta, kad siekiant aiškumo, konkretumo ir skaidrumo valstybės tarnautojų pareigybes priskiriant statutinėms, statutinių valstybės tarnautojų tarnybą, socialines garantijas ir darbo apmokėjimą reglamentuojančiame įstatyme nustatomi statutinio valstybės tarnautojo pareigybės požymiai, statutinių institucijų ir įstaigų ir jose esančių statutinių valstybės tarnautojų pareigybių sąrašai . Pritarti Atsižvelgiant į pateiktą pastabą, sąvoka “Vidaus reikalų statutinė įstaiga patobulinta taip: „Valstybės politiką viešojo saugumo srityje įgyvendinantis vidaus reikalų ministro valdymo srities viešasis juridinis asmuo, kurio vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnyba organizuojama statutiniais pagrindais. Vidaus reikalų statutinėms įstaigoms priskiriamos ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos. “. 6.
teisėsaugos pareigūnų federacija
12 Projekto 2 straipsnio
tai „statutinis valstybės tarnautojas, Statute nustatyta tvarka priimtas į pareigūno pareigas, atliekantis įstatymuose nustatytas pareigūno funkcijas, kuriomis užtikrinamas vidaus reikalų įstaigai įstatymuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas bei turintis įstatymo suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus sau nepavaldžių asmenų atžvilgiu ir (ar) vadovaujantis pareigūnams.“ Manome, kad sąvokos apibrėžime nustatytas kriterijus
„vadovaujantis pareigūnams“ yra nepakankamai konkretus. Kiekvienoje grandyje
yra pareigūnams vadovaujančių valstybės tarnautojų. Vadovaujantis Projekte siūloma nauja vidaus tarnybos sistemos pareigūno sąvoka, gali susidaryti tokia situacija, kai bet kurioje grandyje pavaldžių pareigūnų turintis pareigūnas galės vadintis vidaus tarnybos sistemos pareigūnu, nors ir neatitiks kitų sąvokos kriterijų, kurie iš esmės išskiria statutinį valstybės tarnautoją iš kitų valstybės tarnautojų. Atsižvelgiant į tai bei vertinant situaciją dėl vidaus reikalų statutinių įstaigų vadovų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūno sąvokos atitikimo, siūlome Projekto 2 straipsnio 14 dalį išdėstyti taip: „14. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnas (toliau – pareigūnas)
Nepritarti Žr. argumentus prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabos Statuto projekto 2 straipsnio 12 daliai. 7.
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
12 Šiuo metu Projekte pateikta vidaus tarnybos sistemos pareigūno sąvoka ir teisių apibrėžtis iš esmės atitinka valstybės tarnautojo sąvoką ir tokiu būdų yra tapatinama. Siūlytina atriboti vidaus tarnybos sistemos pareigūno ir valstybės tarnautojo sąvokas. Siūlytina Projekto 2 straipsnio
sąvokas. Nepritarti Darbo grupės posėdžių metu, atsižvelgiant į Gaires ir jose nustatytus kriterijus statutiniam valstybės tarnautojui, buvo atribotos vidaus tarnybos sistemos pareigūno ir valstybės tarnautojo sąvokos, todėl projektu teikiama
„Vidaus tarnybos sistemos pareigūnas“ sąvoka yra atitinkanti statutinio
valstybės tarnautojo specifiką. 8. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
4 Principas - keičiantis politinei valdžiai užtikrinamas pareigūnų tarnybinės veiklos tęstinumas - yra vienas svarbiausių, kadangi statutinės struktūros, darbo organizavimas, pareigūnų statusas neturi priklausyti nuo valdžios atstovų norų. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo projektu ir lydimaisiais teisės aktais itin išplečiama politinio pareigūno – vidaus reikalų ministro reikšmė ir vaidmuo vidaus tarnyboje. Toks galių koncentravimas vieno politinio pareigūno jurisdikcijoje kelia susirūpinimą dėl teisėsaugos nepriklausomumo išsaugojimo. Siūlome papildyti Projekto 3 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip:
privalo nešališkai tarnauti žmonėms ir teisėtai valstybės valdžiai, nepaisydamas asmeninių politinių pažiūrų, nedalyvauti politinių partijų ar politinių organizacijų veikloje. Keičiantis politinei valdžiai užtikrinamas pareigūnų tarnybinės veiklos tęstinumas.
Nepritarti Pagal Valstybės tarnybos įstatymą tik politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas priimamas į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimų laikui, teikiamas pasiūlymas - deklaratyvaus pobūdžio, tiek pagal galiojantį Vidaus tarnybos statuto reglamentavimą, tiek pagal Statuto projektą. Be to, keičiantis politinei valdžiai, negali būti nevykdomi pareigūnų tarnybinę veiklą reglamentuojantys teisės aktai. 9. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8 Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statuto projektas)3 straipsnio 8 dalyje siūloma apibrėžti teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principo turinį. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pasisakė dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo turinio (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimai). Teisėtų lūkesčių apsaugos principas kartu su teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principais traktuotinas kaip pamatinis teisinės valstybės principas, kuriuo grįstina visa teisinės valstybės teisinė sistema. Todėl kažin, ar šio principo įvardijimas Statuto projekto 3 straipsnio 8 dalyje, tokiu būdu paverčiant jį „žinybiniu“, nevisuotiniu principu atitiktų Konstitucinio Teismo doktrinoje atskleistą šio principo turinį ir prasmę. Manytina, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje teikiamas jo turinys („<...> pagal šį Statutą bei kitus įstatymus pareigūnų teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas turi būti taikoma visam jų tarnybos laikui“) nesiderina su Konstitucinio Teismo suformuota doktrina. Juolab, tokia nuostata gali būti suprantama ir taip, kad pareigūnų socialinių garantijų apskritai negalima keisti, pvz. gerinti.
Nepritarti Ši nuostata yra analogiška šiuo metu galiojančio Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai, kuri yra taikoma visai vidaus tarnybos sistemai, todėl š io principo įvardinimas įstatymo projekte negali būti traktuojamas, kaip jo turinio apibrėžimas. 10. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
3 Siūlytina įtvirtinti aiškesnį teisinį reglamentavimą, nustatant ministro kompetenciją tvirtinant pareigūnų pareigybių sąrašus. Pagal Projekte pateikiamą teisinį reguliavimą susidaro tokia situacija, kai ministrui yra suteikiama teisė ne tik patvirtinti vidaus reikalų centrinėse ir joms pavaldžiose kitose vidaus reikalų įstaigose ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose pareigūnų pareigybių sąrašus, bet ir tuo pačiu spręsti dėl tam tikrų pareigybių panaikinimo. Vertinant šią nuostatą sistemiškai su kai kuriomis Policijos veiklos įstatymo projekto nuostatomis, konstatuotina, jog ministrui yra suteikiama teisė spręsti dėl kiekvieno pareigūno atleidimo. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatyme nėra nustatyta jokių kriterijų, kaip ministras turėtų sudaryti pareigybių sąrašus (kas turėtų būti įvertinta, kokiomis proporcijomis sudaryta ir kt.). Siūlytina įstatymu suteikti diskrecijos teisę ministrui nustatyti kriterijus, kaip sudaromi pareigybių sąrašai ir suteikti diskreciją nustatyti bendrą tam tikros srities pareigūnų skaičių. Personalo planavimas (skaičių nustatymas) privalo būti susietas su pavestų uždavinių įgyvendinimu, todėl siūlytina jį susieti su strateginio planavimo procesais Vidaus reikalų ministerijoje. Manytina, kad pareigybių sąrašu turėtų būti nustatomi ir pareigybių pavadinimai ir kiti esminiai duomenys apie pareigybę, o konkrečiai – tiksli pareigybės kategorija (ypač tais atvejais, kai pareigybė gali būti priskirta ne vienai kategorijai).
Manytina, jog įstatyme turėtų būti suformuluoti kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatoma pareigybės kategorija. Pareigybės kategorijos nustatymas turėtų būti siejamas su vykdomos tarnybos sudėtingumu ir intensyvumu. Siūlome pakeisti Projekto 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
nustato principus kriterijus ir tvarką, kaip sudaromi pareigybių sąrašai (skaičius, struktūra) kiekvienoje centrinėje įstaigoje ir jai pavaldžiose institucijose. Vidaus reikalų ministras tvirtina bendrą centrinės vidaus reikalų įstaigos ir jai pavaldžių įstaigų pareigybių skaičių. Pritarti iš dalies Pagal galiojantį reguliavimą, valstybės tarnyboje pareigybių sąrašai sudaromi vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu ir Vyriausybės nutarimu, todėl nebūtina Vidaus reikalų ministrui nustatyti papildomų funkcijų, susijusių su pareigybių sąrašų tvirtinimu. Pritarta Vyriausybės pasiūlymui, kuriuo bus galima planuoti vidaus tarnybos pareigūnų poreikį šalies mastu, todėl Statuto projektas papildytas nuostata, kad vidaus reikalų ministras tvirtina pareigūnų pareigybių vidaus reikalų centrinėse ir joms pavaldžiose kitose vidaus reikalų įstaigose ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose poreikio nustatymo metodiką. 11. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
2 Siūlymas susijęs su 2 straipsnio 5 dalimi siekiant analogiškų tikslų. Siūlome papildyti Projekto 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
santykius reglamentuoja šis Statutas. Kiti vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai arba kolektyvinės sutartys gali nustatyti specialias su šių įstaigų veiklos ypatumais susijusias pareigūnų tarnybos santykius reglamentuojančias normas.
Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymą Statuto projekto 6 straipsnio 2 daliai, nutarta iš dalies pritarti Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pateiktam pasiūlymui, sąvoką išdėstant taip: „Pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja šis Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas. Kiti vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir šiame Statute nustatytais atvejais kolektyvinės sutartys gali nustatyti specialias, su šių įstaigų veiklos ypatumais susijusias, pareigūnų tarnybos santykius reglamentuojančias normas.“. 12. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
13 Projekto 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad p retenduojantis į vidaus tarnybą asmuo turi būti nepriekaištingos reputacijos. Asmuo laikomas nepriekaištingos reputacijos, jei nėra šio Statuto 12 straipsnio 1 dalies 2-4, 6 punktuose nurodytų aplinkybių ir kitų patikrintų priimamą asmenį kompromituojančių duomenų . Manome, kad sąvoka „kiti patikrinti priimamą asmenį kompromituojantys duomenys“ stokoja teisinio aiškumo ir apibrėžtumo, visiškai neaišku, kokie duomenys vadovaujantis tokia nuostata galėtų būti laikomi kompromituojančiais. Nesant jokių įtvirtintų kriterijų, kuriais remiantis būtų galima spręsti dėl atitinkamų duomenų pobūdžio, keltinas klausimas, ar tuomet teisingas ir objektyvus būtų centrinės įstaigos vadovo sprendimas dėl pretendento tinkamumo tarnybai. Nepritarti Šiuo metu galiojantis reglamentavimas. Tai yra vertinamoji sąvoka, kurią taikant, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsakingai ir objektyviai įvertintos aplinkybės.
Be to, teisės aktuose neįmanoma apibrėžti visų atvejų, kurie galėtų panaikinti panašias abejones (pvz., sistemingas administracinių teisės pažeidimų darymas). Atkreiptinas dėmesys, kad pareigūnams keliami aukštesni moralės bei garbės standartai, todėl nepriekaištinga reputacija yra labai svarbi. Be to, teisės aktai numato procedūras pažeistoms teisėms ginti, todėl kilus ginčui, centrinės įstaigos vadovo veiksmų teisėtumas galėtų būti patikrintas teisme. Vadovaujantis Projekto 12 straipsnio 2 dalies nuostata, nustačius, kad yra kitų patikrintų priimamą asmenį kompromituojančių duomenų, toks asmuo nėra iš karto laikomas neturinčiu nepriekaištingos reputacijos, o dėl jo tinkamumo tarnybai sprendžia vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas, objektyviai įvertinęs nustatytus kompromituojančius duomenis. Pažymėtina, kad šios normos tikslas – užtikrinti, kad į vidaus tarnybą negalėtų būti priimami asmenys, paaiškėjus duomenims, kurie galėtų pakenkti vidaus tarnybos pareigūno reputacijai. Išvardinti baigtinį sąrašą visų duomenų, galinčių kompromituoti į vidaus tarnybą priimamą asmenį arba kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti dėl šių duomenų pobūdžio, nėra galimybės. Tačiau bet kuri gauta informacija privalo būti patikrinta ir vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas sprendimą pareigūno atžvilgiu priima tik objektyviai įvertinęs gautus duomenis. 13. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
14127 Projekto
tarnybą asmuo turi būti baigęs vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą ar kitą švietimo įstaigą vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu (paryškinta mūsų).
Taigi, pagal siūlomą reguliavimą savarankiškai (be siuntimo) baigęs vieną iš tų švietimo įstaigų, į kurią paprastai siunčiama vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimu, pretendentas nebūtų laikomas tenkinančiu Projekto 7 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą reikalavimą, todėl būtų diskriminuojamas su atitinkamu siuntimu tą pačią švietimo įstaigą baigusio asmens atžvilgiu. Kadangi nėra žinomi tokio siūlomo reguliavimo argumentai ir motyvai, atitinkamai turėtų būti papildytas Projekto aiškinamasis raštas. Tokia pati pastaba taikytina ir Projekto 14 straipsnio 2 daliai, kurioje numatoma, kad a smenys, turintys ne žemesnį kaip aukštąjį koleginį, iki 2009 metų įgytą aukštesnįjį arba iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą ir profesijas, įgytas ne vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, ir siekiantys tarnauti, turi baigti įvadinio mokymo kursus (išskyrus asmenis, baigusius kitas švietimo įstaigas Vidaus reikalų ministerijos arba vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu) vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose. Kaip matyti iš nuostatos formuluotės, toks reikalavimas netaikomas kitas švietimo įstaigas baigusiems asmenims Vidaus reikalų ministerijos arba vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu , tačiau, galima manyti, tokia lengvata netaikoma, jei asmuo tokią įstaigą baigė be vadovo siuntimo. Nepritarti Pažymėtina, kad Projekto 7 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas reikalavimas nustatytas atsižvelgus į esamą vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rengimo sistemą. Šiuo metu vidaus reikalų sistemos pareigūnus rengia tik vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos.
Taip pat į vidaus tarnybą gali būti priimami asmenys, baigę kitą švietimo įstaigą vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu. Pažymėtina, kad toks teisinis reglamentavimas įtvirtintas nuo 2003 metų ir yra nustatytas atsižvelgiant į vidaus tarnybos specifiką. Pagal galiojantį Vidaus tarnybos statutą (analogiškas reguliavimas įtvirtintas ir projekte) asmenys, ketinantys tarnauti vidaus reikalų įstaigose baigus studijas, kurių poreikį nustato vidaus reikalų ministras, kreipiasi dėl siuntimo į aukštąją mokyklą (pvz., Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultete) ir privalo atitikti nustatytus bendruosius reikalavimus statutiniams valstybės tarnautojams, todėl išduodant siuntimus į kitą švietimo įstaigą yra atliekamas jų nepriekaištingos reputacijos, sveikatos ir fizinio pasirengimo tikrinimas. Minėtas reglamentavimas neužkerta kelio asmenims, baigusiems kitą švietimo įstaigą neturint minėto siuntimo, pretenduoti į vidaus tarnybą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą asmenys, turintys išsilavinimą, reikalingą užimti pareigas vidaus reikalų statutinėje įstaigoje, priimami į tarnybą baigus įvadinio mokymo kursus vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje. 14. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14122 Statuto projekto 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 14 straipsnio 2 dalyje neįrašytas aukštasis universitetinis išsilavinimas. Nepritarti Vartojama formuluotė „ ne žemesnį kaip aukštąjį koleginį, iki 2009 metų įgytą aukštesnįjį arba iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą ir profesijas, įgytas ne vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose“, todėl aukštasis universitetinis išsilavinimas irgi yra tinkamas. 15.
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
212 Nėra aišku, kuo pagrįstas Projekto 10 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas skirtingas įsipareigojimo ištarnauti vidaus tarnyboje metų skaičius. Be to, manytina, kad toks reguliavimas gali atgrasyti asmenis nuo kitų švietimo įstaigų pasirinkimo, o tai, savo ruožtu, kelia abejonių dėl atitikimo laisvos konkurencijos, įsisteigimo ir paslaugų laisvės užtikrinimo reikalavimams. Nepritarti Statuto projekto 10 straipsnio 2 dalies
tarnyboje metų skaičius, nes 2 punkte asmuo yra jau laimėjęs atranką į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą. Kadangi mokymasis kitose švietimo įstaigose trunka ilgiau ir kainuoja daugiau nei vidaus reikalų profesinio mokymosi įstaigose, statuto projekto 10 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti proporcingai skirtingi ištarnavimo terminai. 16. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
136 Statuto projekto 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad priimti į vidaus tarnybą draudžiama asmenį, kuris buvo atleistas iš valstybės tarnybos už tarnybinį nusižengimą ir jei nuo šio atleidimo iš valstybės tarnybos dienos nepraėjo 5 metai, o šios dalies 2 punkte, be kita ko, siūloma nustatyti, kad priimti į vidaus tarnybą draudžiama asmenį pripažintą kaltu už kitos nusikalstamos veikos padarymą, jeigu nepraėjo 3 metai nuo teismo nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo dienos arba jis turi teistumą dėl padaryto nusikaltimo. Svarstytina, ar Statuto projekto 12 straipsnio
nustatytas 5 metų terminas yra proporcingas palyginus su 2 punkte bei Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnyje nustatytais apribojimais. Aptariamoje projekto nuostatoje nurodytas 5 metų terminas abejotinas ir skirtingų teisinės atsakomybės rūšių bei formų atribojimo kontekste.
Kompleksiškai įvertinus Statuto projekto 12 straipsnio
tarpusavio santykį, pastebėtina, kad griežčiausios teisinės atsakomybės rūšies – baudžiamosios atsakomybės taikymas galėtų sukelti švelnesnes pasekmes nei tarnybinės atsakomybės taikymas, kas iš esmės ydinga teisinės atsakomybės tikslų ir paskirties aspektu. Taip pat svarstytina, ar į šio straipsnio 1 dalies 7 punktą neturėtų būti įrašytas Statuto 31 straipsnio 6 punktas. Pritarti
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
11 Projekto
tarnybą jei asmuo įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu už tyčinio nusikaltimo padarymą, nepaisant teistumo išnykimo ar panaikinimo. Pabrėžiame, kad atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą Paksas prieš Lietuvą [1] byloje toks reguliavimas kelia klausimų dėl atitikimo proporcingumo principui. Mūsų nuomone, nuostata turėtų būti koreguojama nustatant konkretų terminą, kuriam suėjus po teistumo išnykimo, asmuo galėtų pretenduoti į vidaus tarnybą. Manome, kad statutinių santykių ypatumų nulemtas poreikis pretenduojantiems į vidaus tarnybą asmenims taikyti griežtesnius nei kitiems asmenims reputacijos reikalavimus nėra tinkamas argumentas siekiant įtvirtinti neterminuotą ribojimą pretenduoti į vidaus tarnybą. Atkreiptinas dėmesys, kad Vidaus tarnybos statutas taikytinas plačiam ratui pareigybių, todėl itin griežti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai gali būti priimtini asmenims, pretenduojantiems į vienokias pareigas, tačiau neproporcingi pretendentams į kitokias vidaus tarnybos pareigas. Vertinant proporcingumo aspektą atkreiptinas dėmesys ir į nusikalstamų veikų pobūdį bei ryšį su pretendento į konkrečias pareigas profesine veikla.
Kitaip tariant vargu, ar būtų galima pripažinti, kad asmeniui įvykdžius, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (didelės vertės svetimo turto iššvaistymas), proporcingu laikytinas neterminuotas ribojimas pretenduoti į gaisrininko pareigas. Atsižvelgdami į tai siūlytume Vidaus tarnybos statute nepriekaištingos reputacijos reikalavimus įtvirtinti atsižvelgiant į tuos, kurie įtvirtinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnyje, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovui paliekant galimybę spręsti dėl asmens tinkamumo pagal Projekto
(esant kitų patikrintų priimamą asmenį kompromituojančių duomenų). Nepritarti Atsižvelgiant į statutinių santykių ypatumus, pretenduojančių į vidaus tarnybą asmenų reputacijai turėtų būti keliami griežtesni reikalavimai nei kitiems asmenims. Be to, analogiški apribojimai yra numatomi ir asmenims, pretenduojantiems į tarnybą kitose statutinėse įstaigose (pvz., Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos). 18. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
2 Projekto 9 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą draudžiama priimti asmenį, jeigu jis neatitinka šio Statuto 7 straipsnio 1 dalies 1‑5 punktuose nustatytų reikalavimų ir yra šio Statuto 12 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose arba 2 dalyje nustatytos aplinkybės . Atkreipiame dėmesį, kad Projekto 12 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti, kad jeigu nustatyta, kad yra kitų patikrintų priimamą asmenį kompromituojančių duomenų, dėl asmens tinkamumo tarnybai sprendžia vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas .
Vertinant šias dvi nuostatas sistemiškai kyla klausimas, kodėl kitų patikrintų priimamą asmenį kompromituojančių duomenų egzistavimas ipso facto neapsprendžia pretenduojančio asmens netinkamumo tarnybai (šį klausimą paliekama nuspręsti vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovui), tačiau tokių duomenų egzistavimas tiesiogiai užkerta kelią atitinkamą asmenį priimti į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą. Nepritarti Tai yra vertinamoji sąvoka, kurią taikant, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsakingai ir objektyviai įvertintos aplinkybės. Pažymėtina, kad į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas yra priimami tik vidaus reikalų įstaigos vadovo siuntimu. Išduodant minėtus siuntimus yra tikrinamas asmenų tinkamumas vidaus tarnybai. Vadovaujantis Statuto 12 straipsnio 2 dalies nuostata, visais atvejais, tiek išduodant siuntimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, tiek priimant į vidaus tarnybą, nustačius, kad yra kitų patikrintų priimamą asmenį kompromituojančių duomenų, toks asmuo nėra iš karto laikomas neturinčiu nepriekaištingos reputacijos, o dėl jo tinkamumo tarnybai sprendžia vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas, objektyviai įvertinęs nustatytus kompromituojančius duomenis. 19. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
1 Atsižvelgiant į sąvokų „kursantas“ ir „pareigūnas“ apibrėžimus, keičiamo statuto
5–7 straipsnių nuostatas, keičiamo statuto 15 straipsnio 1 dalį reikėtų išdėstyti taip: „1.
Vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos yra vidaus reikalų ministrui ar vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams pavaldžios įstaigos, kuriose vyksta pareigūnų profesinis mokymas, jų kvalifikacijos tobulinimas, kursantų profesinis mokymas ir kursantų įvadinio mokymo kursai.“
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
dalyje prieš įstatymo pavadinimą įrašytina „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
2579 Projekto 17 straipsnio 2 dalyje, 5, dalyje, 7 dalyje, 9 dalyje rekomenduojame tikslinti aukštesnio laipsnio suteikimo pagrindus. Minėtose įstatymo normose nurodoma, kad laipsnis suteikiamas už kvalifikaciją ir nuopelnus. Nuopelnų savoka nėra aiškiai apibrėžta, bendrine žodžio „nuopelnas“ prasme tai yra tai, kas nusipelnyta, užtarnauta. Kitaip tariant – nuopelnai gali būti ir ilgalaikė tvarkingai vykdoma tarnyba (ypač tokiuose padaliniuose kaip pavyzdžiui areštinė, konvojavimo padalinys – šių padalinių pareigūnai neatskleidžia nusikaltimų, nevykdo nusikaltėlių persekiojimo, todėl jų nuopelnai yra kitokio pobūdžio ir neretai lieka nepastebėti teikiant aukštesnius laipsnius). Pritarti iš dalies Atkreiptinas dėmesys, kad Statuto projekto 17 straipsnio minėtose dalyse yra nurodoma, kad aukštesnis laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į pareigūno kvalifikaciją, nuopelnus einant atitinkamas pareigas ir ištarnavimo laikotarpį turint atitinkamą laipsnį, todėl nuopelnai nėra vienas iš aukštesnio laipsnio suteikimo kriterijų ir yra vertinamojo pobūdžio.
Tačiau nutarta pasiūlymui pritarti iš dalies atsisakant nuopelnų kaip sąlygos, tačiau nustatant, kad aukštesnis laipsnis bus suteikiamas atsižvelgiant į veiklos vertinimo rezultatus, žr. šio straipsnio 14 dalį. 22. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
3 Pirminės grandies pareigūnams nėra keliamo reikalavimo turėti aukštąjį išsilavinimą. Vidurinės grandies pareigūnai taip pat neprivalo turėti aukštojo išsilavinimo, todėl reikalavimas pirminės grandies pareigūnui, kad jis įgytų aukštąjį išsilavinimą ir tik tada galės įgyti aukštesnį pirminės grandies laipsnį yra neproporcingas. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal patikslintą projekto 16 str. 1 d., vidaus tarnybos laipsniai yra skirti įgaliojimams ir patirčiai žymėti (atsisakoma teiginio, jog laipsnis žymi kvalifikaciją), todėl reikalavimas įgyti aukštąjį išsilavinimą, kad gautum aukštesnį laipsnį, kuris žymi įgaliojimus ir patirtį, yra neproporcingas ir perteklinis. Pakeisti projekto 17 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip:
3. Aukštesnį pirminės grandies pareigūnų laipsnį suteikia vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atitinkamos vidaus reikalų įstaigos vadovas. Vidaus tarnybos vyresniajam puskarininkiui ar viršilai aukštesnis laipsnis gali būti suteikiamas tik kai jie pakelia kvalifikaciją, įgyja aukštąjį išsilavinimą ir yra paskiriami į atitinkamas pareigas.
Pritarti iš dalies Atkreiptinas dėmesys, kad vyresnysis puskarininkis ir viršila yra aukščiausi pirminės grandies laipsniai, todėl juos turintiems pareigūnams gali būti suteiktas vidurinės grandies laipsnis, kurio suteikimas ir pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą, ir pagal Statuto projektą priklauso nuo turimo išsilavinimo, todėl tol, kol neįgys reikiamo išsilavinimo, negalės daryti karjeros. Atsižvelgiant į tai, kad Statuto projekto 17 straipsnio 3 dalyje nustatomas aukštasis išsilavinimas, nenurodant, kad tai būtinai turi būti teisės studijų krypties ar universitetinis išsilavinimas, taip siekiama pareigūnus skatinti kelti kvalifikaciją, kelti kompetenciją, todėl į pasiūlymą neatsižvelgta. Atsižvelgiant į pateiktą profsąjungos pasiūlymą nutarta papildyti reglamentavimą nustatant, kad vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai turės patvirtinti pareigybių sąrašus, kuriems būtinas aukštasis teisinis išsilavinimas (nebūtinai universitetinis) ir pagal patvirtintus pareigybių aprašymus bus nustatytos pareigybės, kurioms būtinas atitinkamas aukštasis išsilavinimas, žr. Statuto projekto 5 straipsnio 5 dalies nuostatas. 23. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
4 Vidurinės grandies pareigūnai gali neturėti aukštojo išsilavinimo (kai kuriose pareigybėse jis nėra privalomas). Atsižvelgiant į patikslintą projekto 16 str. 1 d., vidaus tarnybos laipsniai yra skirti įgaliojimams ir patirčiai žymėti (atsisakoma teiginio, jog laipsnis žymi kvalifikaciją), todėl reikalavimas įgyti aukštąjį išsilavinimą, kai toks išsilavinimas nebūtinas pareigoms eiti, yra neproporcingas. Pakeisti projekto 17 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip:4 .
Vidaus tarnybos leitenanto ar inspektoriaus laipsnis vidaus reikalų centrinės ar profesinio mokymo įstaigos vadovo įsakymu suteikiamas atitinkamas pareigas einantiems asmenims, įgijusiems aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikaciją, atitinkančią pareigybių aprašymo reikalavimus. Nepritarti Pasiūlymas dėl aukštojo išsilavinimo reikalavimo atitinka šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, todėl manytina, kad aukštojo išsilavinimo įgijimas nurodytoms pareigoms eiti laikytinas proporcingu reikalavimu. 24. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
13 Nustatant viešumo reikalavimą pareigūno itin reikšmingiems nuopelnams, yra tarsi įtvirtinama pareiga pačiam pareigūnui viešai skelbtis apie savo nuopelnus, viešinti atliktą darbą ir pan., nes tai yra vienas iš kriterijų, nuopelnus paversti „ypač reikšmingais“. Tai, kad apie pareigūno nuopelnus sužino visuomenė nėra savaime neigiamas padarinys, tačiau nuopelnai negali būti vertinami pagal tai, kiek plačiai visuomenė apie konkrečius nuopelnus sužinojo. Siūlytina tokiu atveju atsisakyti viešumo „reikalavimo“ ir suformuluoti aiškesnius kriterijus, kada pareigūno veiklos rezultatai yra laikytini ypač reikšmingais nuopelnais. Pakeisti Projekto 17 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
nustatytą terminą arba viena pakopa aukštesnis (negu priklausytų pagal einamas pareigas) laipsnis suteikiamas tik vieną kartą per pareigūno tarnybą. Ypač reikšmingais nuopelnais laikytini tokie nuopelnai, kurie gerai žinomi visuomenėje arba turėj ę o didelės reikšmės viešajam saugumui. Pritarti iš dalies Statuto projekte viešumo reikalavimas nėra privalomas, jis alternatyvus kitam kriterijui – didelė reikšmė viešajam saugumui.
Tačiau atsižvelgiant į tai, kad turi būti suformuluoti aiškesni kriterijai, kada pareigūno veiklos rezultatai svarbūs jo tarnyboje, pritarta iš dalies pasiūlymui atsisakant formuluotės “gerai žinomi visuomenėje“. 25. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
15 Atsižvelgiant į tai, kad laipsnio pažeminimas yra laikomas tarnybine nuobauda už pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, siūlytina Projekte palikti šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, pagal kurį tarnybinės nuobaudos gali būti panaikinamos anksčiau nei po vienerių metų. Papildyti ir pakeisti Projekto 17 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Laipsnis gali būti pažemintas, skiriant pareigūnui tarnybinę nuobaudą –
laipsnio pažeminimą viena pakopa. Laipsnį, suteiktą vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto atitinkamos vidaus reikalų įstaigos vadovo, pažemina vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atitinkamos vidaus reikalų įstaigos vadovas. Laipsnį, suteiktą vidaus reikalų ministro, pažemina vidaus reikalų ministras vidaus reikalų centrinės ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos vadovo teikimu. Laipsnį, suteiktą Ministro Pirmininko, pažemina Ministras Pirmininkas vidaus reikalų ministro teikimu. Buvęs laipsnis grąžinamas po vienų metų arba šio įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka gali būti grąžintas anksčiau šio termino vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka . “ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad pateiktoje pastaboje siūloma palikti šiuo metu negaliojantį teisinį reglamentavimą, be to, siūlymas nepakankamai argumentuotas, todėl pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymui. Pasiūlymas: „15. Laipsnis gali būti pažemintas, skiriant pareigūnui tarnybinę nuobaudą – laipsnio pažeminimą viena pakopa.
Laipsnį, suteiktą vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto atitinkamos vidaus reikalų įstaigos vadovo, pažemina vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atitinkamos vidaus reikalų įstaigos vadovas. Laipsnį, suteiktą vidaus reikalų ministro, pažemina vidaus reikalų ministras vidaus reikalų centrinės ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos vadovo teikimu. Laipsnį, suteiktą Ministro Pirmininko, pažemina Ministras Pirmininkas vidaus reikalų ministro teikimu. Buvęs laipsnis grąžinamas po vienų metų arba panaikinus tarnybinę nuobaudą – laipsnio pažeminimą viena pakopa anksčiau laiko“. 26. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2014-06-0918 Būtina nustatyti kriterijus, kaip bus parenkamas perkėlimo į aukštesnes pareigas būdas (atrankos arba tarnybinės veiklos vertinimo būdu). Pakeisti Projekto 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:18 straipsnis. Pareigūno pareigų paaukštinimas Pareigūnas į aukštesnes pareigas gali būti perkeltas tarnybinės veiklos vertinimo arba atrankos būdu , nustatytus šio Statuto 20 straipsnio 2 dalyje ir 22 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse. Aukščiausios grandies ir aukštesniosios grandies pareigūnai gali būti skirti į pareigas tik atrankos būdu. Vidurinės grandies pareigūnai į pareigas, kuriose pareigūnas be kita ko vykdo vadovaujamą darbą, gali būti skiriami tik atrankos būdu. Kiti vidurinės grandies pareigūnai ir pirminės grandies pareigūnai į aukštesnes pareigas paprastai skiriami tarnybinio vertinimo būdu, tačiau gali būti rengiama atranka laikantis visų reikalavimų. Nepritarti Siūlymas organizuoti atrankas į visas pareigas reikštų, kad į visas pareigybes (specialisto, tyrėjo, inspektoriaus) pareigūnai galės būti paskirti tik atrankos būdu. Statuto projekte nustatomas toks reglamentavimas, kad į struktūrinio padalinio vadovo pareigas pareigūnas bus skiriamas tik atrankos būdu (19 str.
pareigas kokiu būdu bus priimtas pareigūnas (ar vertimo, ar atrankos būdu), spręs pats įstaigos vadovas. 27. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
3 Atkreiptinas dėmesys, jog vidaus reikalų įstaigose yra ne tik konkrečioje vidaus reikalų įstaigose veikiančių (t. y. toje įstaigoje įsteigtų) profesinių sąjungų narių, bet taip pat ir šakiniu ir/ar teritoriniu principu veikiančių profesinių sąjungų narių. Todėl manytina, jog būtų nepagrįsta teisę deleguoti savo atstovus į atrankos komisijos narius suteikti tik atitinkamoje įstaigoje veikiančioms profesinėms sąjungoms, o šakiniu ar teritoriniu principu veikiančioms profesinėms sąjungoms, turinčioms narių atitinkamoje vidaus reikalų įstaigoje, apriboti galimybę atrankos metu atstovauti savo narių interesus. Toks teisinis reguliavimas sudarytų prielaidas pažeisti profesinių sąjungų lygiateisiškumo ir savarankiškumo principus bei atitinkamų profesinių sąjungų narių teisėtus lūkesčius būti organizuotai atstovaujamiems jų pasirinktos profesinės sąjungos. Dėl to siūlytina tikslinti Projekto 18 straipsnio 5 dalies formuluotę, joje įtvirtinant, kad vienu atrankos komisijos nariu skiriamas toje įstaigoje narių turinčios profesinės sąjungos atstovas ar kelių profesinių sąjungų bendras atstovas. Pakeisti Projekto 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
ministras. Atrankai vykdyti vidaus reikalų įstaigoje sudaroma atrankos į laisvas aukštesnes pareigas komisija (toliau – atrankos komisija). Jei vidaus reikalų įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienu atrankos komisijos nariu skiriamas jos atstovas. Jei vidaus reikalų įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į atrankos komisijos narius.
Jei profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į atrankos komisijos narius neskiriamas yra skiriama po vieną atstovą nuo visų tame struktūriniame padalinyje veikiančių profesinių sąjungų jiems suteikiant vieną balso teisę arba skiriamas vienas daugiausiai narių struktūriniame padalinyje turinčios profesinės sąjungos atstovas . Nepritarti Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas aiškus ir nusistovėjęs, todėl profesinės sąjungos turi susitarti ir skirti bendrą atstovą į atrankos komisijos narius. Projekte siūlomas nustatyti teisinis reglamentavimas analogiškas Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatyme Nr. XIIP-1447 nustatytam reglamentavimui. Manytina, kad analogiški teisiniai santykiai statutinėse įstaigose neturėtų būti reglamentuojami skirtingai. Pagal teismų praktiką, įmonėje veikiančia profesine sąjunga pripažįstami ne pavieniai profesinių sąjungų nariai, įstoję į šakos ar teritoriniu principu veikiančią profesinių sąjungų organizaciją, bet įmonėje įsteigtos profesinių sąjungų organizacijos, kurios gali tiek jungtis į aukštesnio lygio profesinių sąjungų organizacijas, tiek nesijungti. Kitaip tariant, šakos arba teritorinė profesinė sąjunga atstovauti įmonės darbuotojų, kaip kolektyvo, interesams gali tik tada, kai šią funkciją jai perdavė pats darbuotojų kolektyvas. Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, teisę jungtis į susivienijimus turi profesinės sąjungos. Taigi darytina išvada, kad į aukštesnio lygio profesinių sąjungų organizacijas iš principo turėtų jungtis įmonėse veikiančios profesinės sąjungos, kaip organizacijos, o ne pavieniai įmonių darbuotojai. 28.
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
5 Siekiant objektyvaus vertinimo ir užtikrinti skaidrų skyrimo į vadovaujančias pareigas procesą, siūlome į vadovaujančias pareigas skirti tik atrankos būdu. Pakeisti Projekto 19 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
vadovaujančias pareigas odaus reikalų centrinėms ių įstaigoms ų padalinių pavaldžių vidaus reikalų įstaigų ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vadovų pareigas pareigūnai gali būti perkeliami tik atrankos būdu, išskyrus atvejus, nustatytus šio Statuto 22 straipsnio 1,
Statuto projekte nustatomas toks reglamentavimas, kad į struktūrinio padalinio vadovo pareigas pareigūnas bus skiriamas tik atrankos būdu ir tai yra tinkamas būdas nustatyti pareigūno tinkamumą pretenduojančioms pareigoms. 29. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
13 Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog „Įstaiga, kurios vadovas yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, yra:
1) Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Seimo kanceliarija, Vyriausybės kanceliarija, ministerija, Vyriausybės įstaiga;
2) įstaiga, kuri yra atskaitinga Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimui, Vyriausybei arba kurios vadovą (arba kolegialų valdymo organą) skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimas, Vyriausybė;
3) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, teismai, Nacionalinė teismų administracija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra;
4) valstybinis universitetas, valstybinis mokslinių tyrimų institutas arba kunigų seminarija;
5) Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K.
K. Čiurlionio dailės muziejus, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.” Šiuo metu Prezidentas į pareigas skiria tik Policijos generalinį komisarą. Visų kitų centrinių statutinių įstaigų vadovus skiria ministrai. Dėl to susidaro tokia situacija, jog Policijos departamentas yra vienintelė centrinė vidaus reikalų įstaiga, turinti asignavimų valdytojo statusą. Todėl, siūloma numatyti, jog visų centrinių statutinių įstaigų vadovus į pareigas skiria Prezidentas (Policijos generalinį komisarą) arba Vyriausybė (kitų centrinių statutinių įstaigų vadovus). Kadangi Projekto 20 straipsnio 1 dalyje siūloma numatyti, jog vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai į pareigas skiriami atrankos būdu, manytina, jog, siekiant užtikrinti asmenų lygiateisiškumo, teisėtumo bei teisingumo reikalavimų laikymąsi, atitinkama priėmimo į pareigas procedūra turėtų būti vykdoma ir priimant į vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų pavaduotojų pareigas. Pakeisti Projekto 20 straipsnio 1 ir 2 dalis dalį ir jas išdėstyti taip:
centrinių įstaigų vadovus penkeriems metams Statute nustatytu atrankos būdu į pareigas skiria ir iš jų atleidžia vidaus reikalų ministras, jei kiti šių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai nenustato kitaip Prezidentas arba Vyriausybė . Konkretus į pareigas skiriantis subjektas nustatomas vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai šias pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Jeigu vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo veiklą, pasibaigus jo pirmajai kadencijai, vidaus reikalų ministro sudaryta vertinimo komisija įvertina labai gerai arba gerai, jis gali būti skiriamas į šias pareigas antrai kadencijai. 2.
šio Statuto 19 straipsnyje nustatytu atrankos būdu vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo teikimu į pareigas skiria ir iš jų atleidžia vidaus reikalų ministras. Vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų pavaduotojų įgaliojimų trukmė yra susieta su vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovų įgaliojimų trukme. Pasibaigus vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo kadencijai arba atleidus jį iš pareigų, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo pavaduotojas pareigas eina tol, kol įstatymų nustatyta tvarka paskiriami nauji vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo pavaduotojai. Pritarti iš dalies Projektas iš dalies pakoreguotas pagal Seimo pirmininkės pasiūlymus. Projekte nustatomas kitoks pavaduotojų skyrimo modelis, kuris susietas su vadovo kadencija. 30. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
Projekto reguliavimo, pagal kurį būtų galima keisti pareigūno statusą (esminę darbo sąlygą) be darbuotojo sutikimo. Pareigūnas priimamas į tarnybą konkrečioms pareigoms, o kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-05-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. A520 –2270/2012, pareigūno tarnybos vieta yra vienas iš esminių jo kaip pareigūno statuso elementų. Šio statuso keitimas be pareigūno sutikimo yra esminis jo teisių pažeidimas. Praktikoje tai reikštų, kad, pvz. Vilniaus apskr. VPK pareigūnas (pavyzdžiui patrulis arba tyrėjas) priimtas į tarnybą Elektrėnų policijos komisariate, galėtų būti perkeliamas be pareigūno sutikimo į už 90 km. esantį Šalčininkų r. policijos komisariatą arba už 130 km esantį Švenčionių r. policijos komisariatą, ribojant perkėlimo laiką iki 6 mėn. per tris metus arba trijų mėn. iš eilės, neatsižvelgiant į pareigūno šeiminę padėtį, pagrindinių interesų buvimo vietą ir pan.
Kadangi siūloma perkelti iki trijų mėnesių, praktiškai tai reiškia, kad į kurortinius miestus – pavyzdžiui Palangą ir Nidą dvi vasaras per tris metus važiuos pareigūnai iš Gargždų, Kretingos, Plungės, Skuodo praktiškai be jokių garantijų – gyvenamąsias patalpas ir transporto išlaidas numatoma kompensuoti ne pagal faktą, o neviršijant maksimalių dydžių. Kitaip tariant – pareigūnas faktiškai neaprūpinamas gyvenamąja vieta, nepadengiamos transporto išlaidos ir nemokami kelionpinigiai. Analogiškai VSAT tarnyboje – iš Šilutės rajono Vileikių užkardos į Kudirkos Naumiesčio užkardą, pareigūnas galės būti perkeltas be jokio sutikimo daugiau nei 140 km. Manytina, jog be statutinio valstybės tarnautojo sutikimo į kitas pareigas galima jį perkelti tik esant išimtiniams atvejams, tokiems kaip karo padėtis, nepaprastoji padėtis – t.y. situacijos, kuriose galima apriboti asmenų teises (Nepaprastosios padėties įstatymo 2 str. 1 d.), tačiau net ir tokiu atveju, asmenys turi būti aprūpinami, tarnybos kaštai siekiant įstaigos tikslų, negali būti perkeliami asmeniškai pareigūnams . Įstatymo projekte siūloma, kad pareigūnų teisės būtų ribojamos ir ekstremalios situacijos atveju. Pažymėtina, jog ekstremali situacija, kai ji nesukelia nepaprastosios padėties, yra civilinės saugos įstatymo reglamentuojama situacija, dėl kurios nėra būtina apriboti asmenų (pareigūnų) teisių.
Pažymėtina, jog tiek ekstremalių, tiek kitų situacijų atvejais, pareigūnai gali būti komandiruojami į kitą tarnybos vietą be jų sutikimo, todėl viena vertus – galiojantis reguliavimas leidžia įstaigoms veikti, kita vertus – perkeliant be pareigūno sutikimo, jis turėtų būti aprūpinamas/jam turėtų būti kompensuojamos papildomos išlaidos. Kaip pavyzdys paminėtina šiuo metu (2014 m. sausio mėn.) kai kuriuose rajonuose paskelbta ekstremali situacija, kuri paskelbta dėl nustatyto afrikinio kiaulių maro. Ši ekstremali situacija, faktinės aplinkybės niekaip nepagrindžia pareigūnų teisių ribojimo. Minėtos normos yra nurodytos Projekte, todėl projekto 22 straipsnio siūlomas pareigūno perkėlimo atvejis laikytinas pertekliniu bei neatitinkančiu sukčiau pacituotos teismų praktikos, pagal kurią be pareigūno sutikimo apskritai negalima keisti jo statuso, taigi, ir darbo vietos. Be to, nėra aišku, kokiais atvejais tarnybinė būtinybė būtų vertinama kaip sudaranti pakankamą pagrindą perkelti pareigūną į kitas pareigas be jo sutikimo, o kokiais atvejais būtų vertinama, kad toks sutikimas yra reikalingas. Siūloma pakeisti Projekto 22 straipsnio 1, 2, 3, 6, 7, 8, 9 ir 10 dalis ir jas išdėstyti taip:
yra tarnybinis būtinumas, pareigūnas be jo sutikimo gali būti perkeltas komandiruotas į kitas aukštesnes, lygiavertes arba žemesnes pareigūno pareigas toje pačioje ar kitoje įstaigoje (padalinyje) ne ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui. Tokių pareigūno perkėlimų komandiravimų per trejus jo tarnybos metus bendras laikotarpis negali būti ilgesnis nei šeši mėnesiai. 2.
raštiško sutikimo šio straipsnio 1 dalyje numatytas perkėlimas komandiravimas taikomas pareigūnams, kai jie perkeliami į tos pačios apskrities teritorijoje esančią vidaus reikalų įstaigą (padalinį) (Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams – kai jie perkeliami į kitą Valstybės sienos apsaugos tarnybai pavaldžios vidaus reikalų įstaigos padalinį, esantį vidaus reikalų įstaigos veiklai nustatytoje teritorijoje) . Kitais atvejais pareigūną laikinai perkelti į kitas pareigas galima tik turint jo raštišką sutikimą, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties ar kitų ekstremalių situacijų atvejus. 3. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas perkėlimas komandiravimas į kitas pareigūno pareigas kitoje tarnybos vietovėje negali būti taikomas nėščioms, motinoms, pateikusioms darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie gimdymą, pareigūnams, auginantiems vaiką iki 3 metų, ir pareigūnams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų. 6. Pagal šį straipsnį perkeltam ar komandiruotam į kitas pareigas pareigūnui mokama ne mažesnė kaip iki perkėlimo nustatyta pareiginė alga. Tais atvejais, kai pareigūnas šio straipsnio numatytais atvejais perkeliamas ar komandiruojamas į aukštesnes pareigūno pareigas, pareiginė alga jam mokama pagal pareigybės, į kurią jis perkeltas, A apmokėjimo lygį, o tais atvejais, kai iki perkėlimo pareiginė alga buvo didesnė – tokį apmokėjimo lygį, pagal kurį būtų mokamas nemažesnis nei jam buvo nustatytas iki perkėlimo, pareigybės apmokėjimo lygį. 7. Pagal šį straipsnį pareigūną galima perkelti ar komandiruoti į kitas pareigas kitoje tarnybos vietovėje tik tuo atveju, kai atsižvelgiant į šeimos sudėtį suteikiamos teisės aktų nustatyto ploto tarnybinės gyvenamosios patalpos (arba kompensuojamos gyvenamosios vietos nuomos išlaidos) ir teisės aktų nustatyta tvarka kompensuojamos kelionės, turto pergabenimo išlaidos.
Šie reikalavimai netaikomi karo padėties, nepaprastosios padėties ar kitų ekstremaliųjų situacijų atvejais. 8. Pasibaigus pareigūno perkėlimo komandiravimo pagal tarnybinį būtinumą laikotarpiui, jis grąžinamas į iki perkėlimo komandiravimo eitas pareigas ir jam nustatoma iki perkėlimo komandiravimo turėtas pareigybės apmokėjimo lygis. Jeigu perkėlimo pagal tarnybinę būtinybę komandiravimo laikotarpiu buvo vertinama pareigūno tarnybinė veikla ir paskutinio tarnybinės veiklos vertinimo metu jam buvo nustatytas aukštesnis, negu iki perkėlimo pagal tarnybinę būtinybę turėtas, pareigybės apmokėjimo lygis, jam nustatomas šis lygis. 9. Draudžiama pareigūną perkelti ar komandiruoti į pareigas įstaigoje (padalinyje), kurioje eina pareigas asmens sutuoktinis, sugyventinis (partneris), asmens artimasis giminaitis ar asmuo, su juo susijęs svainystės ryšiais, jeigu jie pagal einamas pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais. 10. Ginčai, kilę dėl pareigūno perkėlimo esant tarnybiniam būtinumui komandiravimo , sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka. Nepritarti Statuto projekte n ustatomos papildomos sąlygos, kai pareigūnai esant tarnybiniam būtinumui, be jų sutikimo gali būti perkelti į kitas pareigas, t.y. tik trumpam laikui ir tik tam tikroje teritorijoje.
Taip pat siekiant kompensuoti dėl tokio perkėlimo patirtas papildomas išlaidas, Statuto projekto 61 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad p areigūnas, kuris dėl tarnybinės būtinybės arba rotacijos tvarka perkeltas į kitas pareigūno pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, aprūpinamas tarnybiniu butu ar tarnybine gyvenamąja patalpa arba jam Vyriausybės nustatyta tvarka, dydžiu ir sąlygomis kompensuojamos gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje išlaikymo arba vykimo į tarnybos vietą ir iš jos keleiviniu ar asmeniniu transportu, išskyrus vykimo lengvaisiais automobiliais taksi, išlaidos. 31. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija
12 Projekto 22 straipsnio
perkeliamas į kitas aukštesnes, lygiavertes ar žemesnes pareigas į tos pačios apskrities teritorijoje esančią vidaus reikalų įstaigą (padalinį) (Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai – į kitą Valstybės sienos apsaugos tarnybai pavaldžios vidaus reikalų įstaigos padalinį, esantį vidaus reikalų įstaigos veiklai nustatytoje teritorijoje) ne ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui. T okių pareigūno perkėlimų per trejus jo tarnybos metus bendras laikotarpis negali būti ilgesnis nei šeši mėnesiai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 95 straipsnio 1 dalimi, būtinosios darbo sutarties sąlygos yra: darbuotojo darbovietė (įmonė, įstaiga, organizacija, struktūrinis padalinys ir kt.) ir darbo funkcijos.
Darbo kodekso 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Darbo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje nustatytos darbo sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik esant išankstiniam raštiškam darbuotojo sutikimui, išskyrus Darbo kodekso 121 straipsnyje nustatytus atvejus, t.y. kai reikia užkirsti kelią gaivalinei nelaimei ar gamybinei avarijai, ją likviduoti arba nedelsiant pašalinti jos padarinius, užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams, gesinti gaisrą ir kitais ypatingais iš anksto nenumatytais atvejais. Šiais atvejais darbdavys turi teisę perkelti darbuotoją iki vieno mėnesio laikui į darbo sutartimi nesulygtą darbą toje pačioje vietovėje , taip pat pakeisti kitas Darbo kodekso 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas sąlygas. Taigi, bet kurio dirbančiojo esminės darbo sąlygos, t.y. darbo vieta ir darbo funkcijos, be darbuotojo sutikimo gali būti keičiamos tik esant ekstremaliai ar kitai ypatingai situacijai. T.y. įstatymas nustatyto konkrečias aplinkybes, kurioms esant darbdaviui suteikiama vienašališka teisė spręsti dėl darbo sąlygų pakeitimo. Projekte teisė vienašališkai spręsti dėl pareigūno tarnybos vietos ir pareigų yra suteikiama esant vieninteliam, subjektyviam ir niekur neapibrėžtam kriterijui – esant tarnybinei būtinybei. Manome, kad toks vidaus reikalų sistemos pareigūnų išskyrimas yra nepagrįstas ir galimai pažeidžiantis konstitucinį teisėtų lūkesčių principą, iš esmės bloginantis šiuo metu galiojančią vidaus tarnybos sistemos pareigūnų teisinę padėtį. Šiuo metu perkelti pareigūną į kitas pareigas tiek toje pačioje įstaigoje, tiek kitoje įstaigoje, esančioje toje pačioje ar kitoje gyvenamojoje vietovėje, galima tik pareigūno sutikimu, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties ar kitų ekstremalių situacijų atvejus.
Atsižvelgiant į tai, siūlome Projekto 22 straipsnio 1 dalyje kaip ir šiuo metu galiojančiame Statute (16 straipsnio 7 dalis) nustatyti, jog perkeliant pareigūną į kitas pareigas yra reikalingas jo sutikimas, o 2 dalį išbraukti: „1. Esant tarnybiniam būtinumui perkelti pareigūną ne ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui į kitas aukštesnes, lygiavertes arba žemesnes pareigūno pareigas toje pačioje ar kitoje įstaigoje (padalinyje) galima tik turint jo raštišką sutikimą, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties ar kitų ekstremalių situacijų atvejus. Tokių pareigūno perkėlimų per trejus jo tarnybos metus bendras laikotarpis negali būti ilgesnis nei šeši mėnesiai.“ Nepritarti Žr. argumentus prie Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pasiūlymo. Be to, Statutas - specialusis teisės aktas, nustatantis vidaus reikalų statutinių įstaigų ypatumus. 32. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
12341 Projekto 24 straipsnio
naikinama statutinio valstybės tarnautojo pareigybė. Tokius pareigybės panaikinimo ir asmens atleidimo iš darbo pagrindus numato ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnis. Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teisėta pareigybės panaikinimo ir asmens atleidimo priežastimi gali būti tik realūs struktūriniai pertvarkymai t.y., kai darbuotojo prisiimtos funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-311/2004 , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo mėn.
nutarčių, priimtų nagrinėjant bylas, kylančias iš darbo teisinių santykių, santraukos. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės., kat. 11.9.5; Teismų praktika 3 ). Dėl to manytina, jog statutinio valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimas taip pat turi būti pagrįstas realia būtinybe, t. y. struktūriniais pertvarkymais, atitinkamo padalinio likvidavimu ar realiais darbo organizavimo pakeitimais. Siūloma pakeisti Projekto 24 straipsnio pavadinimą, 1 dalies 1 punktą, 2 dalį, 3 dalį ir 4 dalį ir jas išdėstyti taip:
žemesnes kitas pareigas
žemesnes kitas pareigas galima:
1) kai panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar struktūrinio padalinio darbo organizavimo pakeitimo, pertvarkymo, reorganizavimo arba likvidavimo
į lygiavertes pareigas ;
2) jei įgyvendinamas vertinimo komisijos siūlymas – perkelti į viena kategorija žemesnes pareigas;
3) paskyrus tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į viena kategorija žemesnes pareigas;
4) esant Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai, kad pareigūnas dėl sveikatos būklės negali eiti savo pareigų;
5) kai į jo einamas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau šias pareigas ėjęs pareigūnas;
6) pasibaigus tarnybos atitinkamose pareigose laikotarpiui;
7) paties prašymu. 2. Tik tuo atveju jeigu nėra galimybės pareigūną paskirti į lygiavertes pareigas ir jei jis pateikia rašytinį sutikimą, esant Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai, kad pareigūnas dėl sveikatos būklės negali eiti savo pareigų, kai į jo einamas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau šias pareigas ėjęs pareigūnas arba pasibaigus tarnybos atitinkamose pareigose laikotarpiui, galima tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės jį paskirti į lygiavertes pareigas ir jei pareigūnas pateikia rašytinį sutikimą. 3 .
3. Pareigūnui, perkeltam į žemesnes ar kitas pareigas, nustatomas jo iki perkėlimo turėtas pareigybės apmokėjimo lygis. 4 . Draudžiama pareigūną perkelti į žemesnes ar kitas pareigas vidaus reikalų įstaigoje, kurioje eina pareigas asmens sutuoktinis, sugyventinis (partneris), asmens artimasis giminaitis ar asmuo, su pareigūnu susijęs svainystės ryšiais, jeigu jie pagal einamas pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais. Pritarti iš dalies Neatsisakyti statuto projekto 24 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigūnų perkėlimo į žemesnes pareigas pagrindų, tačiau pritarti pasiūlymui toje apimtyje, kurioje nustatomi atvejai, kada gali būti teisėtai naikinama statutinio valstybės tarnautojo pareigybė (24 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pasiūlymas pateiktas šio straipsnio 2 daliai yra redakcinis, nekeičiantis reglamentavimo esmės. 33. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Statuto projekto 25 straipsnio 15 dalies 3 punkte numatyta, kad vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pareigūną į pareigas priimančiam asmeniui siūlo pareigūnui skirti Vyriausybės nustatyta tvarka ir jos nustatyto dydžio vienkartinę piniginę išmoką . Manytina, kad vienkartinės išmokos dydis turėtų būti nurodytas Statuto projekte, kadangi kaip ne kartą konstatavo Konstitucinis Teismas savo nutarimuose, poįstatyminiu teisės aktu realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Kitaip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu. Analogiško turinio pastaba teiktina dėl Statuto projekto 56 straipsnio 4 dalies, 57 straipsnio,
nustatyti tam tikrus kompensacijų ar išmokų dydžius.
Pritarti iš dalies Pritarti pasiūlymui ir patobulinti statuto projekto 25 straipsnio 15 dalies 3 punkto reglamentavimą, atsižvelgiant į statuto projekto 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą išmokos dydį. Dėl pateiktos pastabos kitiems Statuto projekto straipsniams nepritarti, nes juose nustatomi kintantys dydžiai, kurie turės būti realiai apskaičiuoti ir koreguojami atsižvelgiant į ekonominius, socialinius kriterijus. 34. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija
18 Projekto 25 straipsnio
tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, vertinimo išvadą teikia vertinimo komisijai su vienu iš šio straipsnio 18 dalyje nurodytų siūlymų. Šio straipsnio 18 dalies 2 punkte nurodytas siūlymas gali būti teikiamas tik antrą kartą iš eilės pareigūno tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai. “Pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai antrą kartą iš eilės gali įvertinti tik komisija, kuri teikia atitinkamus siūlymus pareigūną į pareigas priimančiam asmeniui, o šis priima galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo. Projekto
šio straipsnio 18 dalies 2 punkte nurodytas siūlymas gali būti teikiamas tik antrą kartą iš eilės pareigūno tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai“, turi būti numatyta Projekto 25 straipsnio 18 dalyje. Priešingu atveju neaišku, ar tiesioginis vadovas siūlymą atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos gali teikti asmeniškai įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai antrą kartą iš eilės, ar tik tuo atveju, kai pareigūno tarnybinė veikla paskutinio vertinimo metu vertinimo komisijoje buvo įvertinta nepatenkinamai. Atsižvelgiant į tai, siūlome Projekto 25 straipsnio 18 dalį išdėstyti taip: „18.
Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, pareigūną į pareigas priimančiam asmeniui siūlo: 1) pareigūną perkelti į viena kategorija žemesnes pareigas ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją;
2) pareigūną atleisti iš vidaus tarnybos, jei pareigūno tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai antrą kartą iš eilės.“
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
171822 Šiuo metu į s tatymais (taip pat ir siūlomu projektu) koncentruojamasi į vertinimo procedūrą ir visiškai neskiriama dėmesio vertinimo objektui
teisę nustatyti vertinimo kriterijus poįstatyminiais teisės aktais. Pastebėjome, jog vertinimas itin priklauso nuo vertintojų objektyvumo – galiojantys įstatymai leidžia subjektyviai vertinti pareigūno veiklą griežtai laikantis nustatytos procedūros, nes nėra apibrėžti vertinimo kriterijai. Tokia situacija nesikeičia jau daug metų, todėl manome jog yra būtina įstatyme detaliai išvardinti vertinimo kriterijus, taip įvedant daugiau teisinio aiškumo ir suvienodinant visoje vidaus tarnyboje vertinimo procedūras. Aiškus vertinimo kriterijų įvardijimas (nustatytas jų sąrašas) lemtų procedūros skaidrumą ir mažintų galimybes vertinimo komisijos nariams, pareigūno vadovui remtis asmeniškumais prieš pareigūną. Šiame kontekste paminėtinas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2007-05-02 įsakymu Nr.
2-122 patvirtinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atestacijos ir kvalifikacinių kategorijų suteikimo nuostatai (aktuali redakcija) ir šių nuostatų priedas – Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai Manytina, jog Projekto
veiklos vertinimas gali būti atliekamas „prireikus“ yra pernelyg abstarkti ir sudarysianti prielaidas skirtingoms įstaigoms skirtingai interpretuoti būtinybės atlikti neelinį pavaldaus pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą buvimą. Dėl to siūloma patikslinti šią nuostatą ir įstatyminiu lygiu konkrečiai apibrėžti atvejus, kada bus atliekamas neelinis pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas. Papildyti Projekto 25 straipsnio 17 dalies 2 punktą, 18 dalies 2 punktą ir šiuos punktus išdėstyti taip:
ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją. 18. 2) du kartus iš eilės įvertinus pareigūno veiklą nepatenkinamai - pareigūną atleisti iš vidaus tarnybos . Patikslinti Projekto 25 straipsnio 20 dalį ir joje numatyti konkrečius atvejus, kuriems esant gali būti organizuojamas neeilinis pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas. Papildyti Projekto 25 straipsnį, jame aiškiai įvardijant pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus, taip pat papildyti Projekto 25 straipsnio 23 dalį, įpareigojant poįstatyminiu teisės aktu nustatyti vertinimo lentelę su kriterijais ir balais (detalizuojant kokiu balu kokia situacija vertinama). Pritarti iš dalies Siekiant užtikrinti vienodą visų pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimą, keičiamo Statuto projekto 25 straipsnio 23 dalyje nustatytas įpareigojimas vidaus reikalų ministrui patvirtinti pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir nustatyti tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus.
Projektas pakoreguotas, nustatant, kad Pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti jo profesinius įgūdžius, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir tarnybinės veiklos rezultatus (25 str. 1 d.). Kitų statutinių pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai reglamentuojami poįstatyminiuose teisės aktuose. 36. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
1118
2 Pagal Projekto 25 straipsnio 11 dalį, 18 dalies 2 punktą ir 63 straipsnio 1 dalies
nepatenkinamai, jis gali būti atleidžiamas iš vidaus tarnybos. Pagal Projekte numatytą tarnybinės veiklos vertinimo reglamentavimą, pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas ir, remiantis jo pateikta išvada bei siūlymu, vertinimo komisija, o galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas priėmęs asmuo. Kadangi tam tikrais atvejais (pvz. siūlymo atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos) tarnybinės veiklos vertinimas gali sukelti pareigūnui sunkias neigiamas pasekmes, ypač svarbu užtikrinti vertinimo skaidrumą ir objektyvumą. Tačiau į pareigas priimantis asmuo, kuris priima galutinį sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo, ne visada gali turėti pilną informaciją apie realius pareigūno tarnybinės veiklos rezultatus arba turėti subjektyvų neigiamą nusiteikimą konkretaus pareigūno atžvilgiu.
Dėl to siūlytina numatyti vertinimo komisijos siūlymų, priimtų pareigūno tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai, peržiūrėjimo tvarką dar iki į pareigas priimančiam asmeniui įgyvendinant šį siūlymą ir pareigūną perkeliant į žemesnes pareigas ar atleidžiant iš tarnybos. Susivienijimo nuomone, šią funkciją galėtą atlikti aukštesnių pagal pavaldumą įstaigų vertinimo komisijos. Atsižvelgta Įstatymo projekto nuostatos papildytos reglamentavimu, kad p areigūnai sprendimus, priimtus pagal tarnybinės veiklos vertinimo komisijos pasiūlymus, per vieną mėnesį nuo supažindinimo su šiais sprendimais dienos gali skųsti tarnybinių ginčų komisijai arba teismui teisės aktų nustatyta tvarka. 37. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija
1916 Vadovaujantis siūlomu teisiniu reglamentavimu, pareigūno tarnybinė veikla vertinama vertinimo komisijoje tais atvejais, kai vertinamo pareigūno tiesioginis vadovas jo tarnybinę veiklą įvertina labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai. Kai vertinamo pareigūno tiesioginis vadovas jo tarnybinę veiklą įvertina gerai, pareigūno tarnybinė veikla vertinama vertinimo komisijoje tik tuo atveju, jei pareigūnas nesutinka su tiesioginio vadovo vertinimu ir su motyvuotu prašymu kreipiasi į vertinimo komisiją.
Atsižvelgiant į tai bei įvertinus Projekto 25 straipsnio 16 ir 19 dalių nuostatas, gali susidaryti tokia situacija, pavyzdžiui, pareigūnui, kurio tarnybinė veiklą tiesioginis vadovas įvertino labai gerai, o vertinimo komisija – gerai, galės būti taikomos Statuto 30 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytos skatinimo priemonės, o pareigūnui, kurio tarnybinę veiklą tiek tiesioginis vadovas, tiek vertinimo komisija (vertinamo pareigūno prašymu) įvertino gerai, skatinimo priemonės negalės būti taikomos. Manome, kad toks diferencijavimas yra teisiškai nepagrįstas. Siūlome Projekto 25 straipsnio 19 dalį išdėstyti taip: „ Kai pareigūno tarnybinė veikla, kurią tiesioginis vadovas įvertino gerai, vertinama vertinimo komisijoje jo prašymu, vertinimo komisija šio pareigūno veiklą gali įvertinti gerai arba labai gerai. Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą gerai, pareigūną į pareigas priimančiam asmeniui pasiūlymų neteikia gali siūlyti taikyti šio Statuto 30 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytas skatinimo priemones. ir p P areigūno iki vertinimo turėta teisinė padėtis nesikeičia. Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pareigūną į pareigas priimančiam asmeniui teikia vieną iš šio straipsnio 15 dalyje nurodytų siūlymų.“
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
2 Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas lyginant su šiuo metu galiojančia Statuto redakcija, yra naujas institutas, apjungiantis kvalifikacinių kategorijų laikymo, atestacijos bei iš dalies atrankos procedūras.
Pagal siūlomą reguliavimą vertinimo procedūros metu numatytos galimybės pareigūnui užimti aukštesnes pareigas, gauti didesnį darbo užmokestį, tuo pačiu ir neigiamų pasekmių kaip atleidimas iš tarnybos ir kt. kilimo galimybė. Projekte siūloma vertinimo procedūra pagal savo pobūdį atitinka karjeros valstybės tarnautojams taikomą vertinimo institutą (Valstybės tarnybos įstatymo 22, 221 str.). Pastarojoje nuostatoje numatyta, kad vienu iš vertinimo komisijos narių privalomai skiriamas profesinių sąjungų atstovas. Toks reguliavimas buvo pasirinktas siekiant užtikrinti procedūros skaidrumą. Manytume, kad Projekte siūlomas reguliavimas dėl pareigūnų bendruomenės atstovo dalyvavimo tik stebėtojo teisėmis, kai atestacijos komisijai suteikiami platūs įgaliojimai spręsti dėl pareigūno paaukštinimo, didesnio darbo užmokesčio skyrimo, sąlygoja skaidrumo principo ignoravimą ir galimai sudarytų sąlygas proteguoti atitinkamus asmenis. Manome, jog vertinimo komisijos veikla turi būti atvira ir skaidri, tai padėtų padidinti pareigūnų pasitikėjimą administracijos veikla ir sustiprintų pareigūnų motyvaciją, o iniciatyva tokias procedūras daryti uždaresnes išstumiant iš sprendimo priėmimo profesinių sąjungų atstovus, šių tikslų nepadės pasiekti. Atkreipiame dėmesį į tai, kad pareigūnų paaukštinimas vertinimo būdu nėra siejamas su paties pareigūno valia (vertinimas privalomas, esant palankiam vertinimui vadovas skiria į kitą poziciją). Įprastu atveju natūralu, kad kiekvienas pareigūnas siekia karjeros ir nori būti perkeltas į aukštesnes pareigas.
Tačiau, nepaisant minėtos aplinkybės, galimos ir kitokios situacijos, o konkrečiai – kai pareigūnas perkeliamas į kitas, jam dėl kokių nors aplinkybių nepriimtinas pareigas: pavyzdžiui pakeičiamas darbo pobūdis, perkeliama į padalinį, kuriame tvyro nepriimtina psichologinė atmosfera, darbo krūvio intensyvumas yra itin didelis ir kt. Siekiant išvengti nesusipratimų, perkeliant vertinimo būdu tikslinga išsiaiškinti paties pareigūno valią dėl jo perkėlimo ir neperkelti, jei pareigūnas nepageidauja būti perkeltas į konkrečias pareigas. Siūloma pakeisti Projekto 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
dvejiems metams iš ne mažiau kaip 5 narių. Vertinimo komisiją sudariusio asmens motyvuotu sprendimu arba komisijos nario motyvuotu prašymu vertinimo komisijos sudėtis gali būti keičiama nepraėjus 2 metams nuo sudarymo dienos. Vertinimo komisijos posėdyje stebėtojo nario teisėmis gali dalyvauti vidaus reikalų įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos arba, jeigu veikia kelios tokios sąjungos, kelių profesinių sąjungų atstovai. Pritarti iš dalies Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymui dėl 26 straipsnio 2 dalies redakcijos, kuriuo siekiama suvienodinti profesinių sąjungų dalyvavimo vertinimo komisijų veikloje teisinį reguliavimą su nustatytu Valstybės tarnybos įstatyme. 39. Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga
2 Iš Projekto 25 straipsnyje numatytų esminių pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo nuostatų darytina išvada, kad aptariamas reguliavimas suponuoja prielaidas tiesioginiams vadovams piktnaudžiauti šia teise dėl asmeninių ar kitų priežasčių jiems neįtikusių pareigūnų atžvilgiu.
Atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad tarnybinės veiklos vertinimo rezultatas gali būti pareigūno apmokėjimo lygio sumažinimas, perkėlimas į žemesnes pareigas ar jo atleidimas iš tarnybos policijoje, t.y. priimami drastiški, pareigūno darbo sąlygas ženkliai įtakosiantys sprendimai, teigtina, jog, siekiant kuo objektyvesnio įvertinimo, būtų tikslinga į vertinimo komisijos sudėtį įtraukti profesinės sąjungos atstovą . Atsižvelgiant į tai, siūlome Projekto 26 straipsnio 2 dalį papildyti:
Vertinimo komisija sudaroma dvejiems metams iš ne mažiau kaip 5 narių. Vertinimo komisiją sudariusio asmens motyvuotu sprendimu arba komisijos nario motyvuotu prašymu vertinimo komisijos sudėtis gali būti keičiama nepraėjus 2 metams nuo jos sudarymo dienos. Vertinimo komisijos posėdyje stebėtojo teisėmis gali dalyvauti vidaus reikalų įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos arba, jeigu veikia kelios tokios sąjungos, kelių profesinių sąjungų atstovai. Jei vidaus reikalų įstaigoje yra profesinės sąjungos narių, vienas šios komisijos narys turi būti tos profesinės sąjungos atstovas. Jei vidaus reikalų įstaigoje yra kelių profesinių sąjungų narių, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į komisijos narius. Jei profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į komisijos narius neskiriamas. Pritarti iš dalies Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymui dėl 26 straipsnio 2 dalies redakcijos, kuriuo siekiama suvienodinti profesinių sąjungų dalyvavimo vertinimo komisijų veikloje teisinį reguliavimą su nustatytu Valstybės tarnybos įstatyme. 40.
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
6 Siūlytina patikslinti Projekto 28 straipsnio 6 dalį ir joje aiškiai įvardyti, jog, grąžinus pareigūną į statutines pareigas ir sprendžiant klausimą dėl aukštesnio pareigūno laipsnio suteikimo, į tarnybos laiką, turint žemesnį pareigūno laipsnį, įskaitomas visas jo tarnybos laikas, t. y. tiek jam einant statutines pareigas, tiek ir einant nestatutines pareigas (būnant vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve). Papildyti Projekto 28 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve, aukštesnis pareigūno laipsnis nesuteikiamas, tačiau grąžinant pareigūną į statutines pareigas aukštesnis pareigūno laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į pareigūno ištarnautą laiką, jam einant tiek statutines, tiek nestatutines pareigas . Nepritarti Siūlymas perteklinis, nes Statuto projekto 46 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad papildomai į pareigūnų vidaus tarnybos stažą įskaitomas darbo įstaigose bei organizacijose laikas, jeigu pareigūnas buvo nusiųstas dirbti į jas būdamas įtrauktas į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą. 41. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
3 Projekto
gavus žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsiant pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, suteikti nukentėjusiesiems neatidėliotiną medicinos ar kitą būtiną pagalbą. Nė ra aišku, apie kokį teisės pažeidimą privaloma pranešti: ar kalbama apie tokį pažeidimą, su kuriuo pareigūnas susidūrė dėl savo einamų pareigų, ar jis privalo pranešti apie bet kokį teisės pažeidimą, apie kurį sužinojo veikdamas kaip fizinis asmuo.
Jei pareiga pranešti egzistuoja bet kokio teisės pažeidimo, nesusijusio su asmens einamomis pareigomis, atžvilgiu, tuomet keltinas klausimas, koks yra šios nuostatos santykis su Baudžiamojo kodekso 238 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad už nepranešimą apie nusikaltimą neatsako tą nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai ir šeimos nariai . Be to, keltinas klausimas, ar tokia nuostata apskritai yra tikslinga, kai minėtas Baudžiamojo kodekso 238 straipsnis įtvirtina nepranešimo apie nusikalstamą veiką institutą. Nepritarti Įtvirtinamas nuolatinis bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principas, kuris užtikrintų tokį pareigūno elgesį, kuris formuotų teigiamą visuomenės požiūrį į policijos pareigūną ir tokį elgesį, kurio visuomenė tikisi iš policijos pareigūno. Manytina, kad ši nuostata reikalinga, nes ji apima kitus teisės pažeidimus. 42. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvoje ūkinę komercinę veiklą gali vykdyti ne tik fiziniai ir juridiniai asmenys, bet ir kitos užsienio organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, bei šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniai. Todėl atsižvelgiant į tai, siūlytina atitinkamai išplėsti
stichinių nelaimių atvejais, turėtų būti gelbėjamas, ratą. Pritarti
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
167 Formuluotė „Įmonė“ yra bendrai naudojimas terminas, kuriuo apibūdinami visų formų juridiniai asmenys.
Tokia nuostatos formuluotė sudaro sąlygas ją taikyti ir kaip ribojimą statutiniams valstybės tarnautojams būti renkamais (skiriamais) profesinių sąjungų ar kitų visuomeninių organizacijų organų nariais. Siekiant išvengti tokio negatyvaus šios nuostatos taikymo, kas lemtų profesinių sąjungų ir kitų visuomeninių organizacijų diskriminaciją ir tiesioginį asociacijų laisvės (Konstitucijos 35 str. 1 d., Profesinių sąjungų įstatymo 1 str. 1 d., Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr.87 „Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo“ (Žin., 1996-03-22, Nr. 27-653) 2,3 str.) ribojimą, siūlome šioje nuostatoje atskirti pareigūno veiklą privačiose įmonėse nuo visuomeninių pareigų vykdymo. Tiek šiuo metu galiojantis reguliavimas, tiek Projekte siūlomas įtvirtinti, jog statutiniam valstybės tarnautojui sudarius darbo sutartį su profesine sąjunga jis atleidžiamas iš tarnybos, faktiškai įtvirtina diskriminaciją dėl galimybių pareigūnui užsiimti papildoma visuomenine veikla ir už tai gauti atlygį. Tokia diferenciacija dėl veiklos pobūdžio yra nepagrįsta, kadangi, pvz. saugos tarnyboje ar taksi įmonėje galima dirbti gavus atitinkamą leidimą ir tuo pat metu tarnauti statutinėje valstybės tarnyboje ir dirbti profesinėje sąjungoje sudarius darbo sutartį, tarnybos santykiai turi nutrūkti. Pastebėtina, kad Vakarų Europos valstybėse jau seniai atsisakyta reguliavimo, kad darbuotojui sudarius darbo sutartį su profesine sąjunga jis eliminuojamas iš darbo santykių. Siekiant panaikinti diferencijavimą dėl galimybių užsiimti papildoma veikla ir už tai gauti pajamas, siūlome įtvirtinti reguliavimą, kad nėra draudžiama pareigūnui, profesinės sąjungos nariui, su profesine sąjunga sudaryti darbo sutartį dėl antraeilių pareigų ėjimo (Darbo kodekso 114 str. 2 d.).
iš asociacijų laisvės principo turinio sudedamųjų dalių yra teisė streikuoti. Ši teisė yra garantuojama pagal darbo sutartis dirbantiems darbuotojams. Todėl manytina, jog šios teisės ribojimo statutiniams valstybės tarnautojams nustatymas pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą bei sudaro diskriminacinę situaciją socialinės padėties pagrindu. Be to, kitose Europos sąjungos valstybėse narėse (pvz. Suomijoje, Švedijoje) statutiniams valstybės tarnautojams yra leidžiama streikuoti, jei streiko metu užtikrinamas minimalus paslaugų gyventojams teikimas. Todėl siūlytina tokios praktikos laikytis ir Lietuvoje. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 44 straipsnio 4 dalį bei Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnio 5 dalį ir Projekto 53 straipsnio 8 dalį, statutiniams valstybės tarnautojams, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, suteikiama teisė tam tikrą darbo valandų skaičių per mėnesį skirti profsąjunginei veiklai, už šį laiką mokant vidutinį darbo užmokestį. Todėl manytina, jog Projekto 31 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas draudimas prieštarauja Profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnio 5 daliai bei šio Projekto 53 straipsnio 8 daliai. Dėl to būtina tokio draudimo atsisakyti. Panaikinti Projekto 31 straipsnio 1 dalies 6, 8 punktus, o 1 ir 7 punktus pakeisti ir šį straipsnį išdėstyti taip: “Pareigūnui draudžiama:1 ) būti renkamam (skiriamam) įmonės organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas vidaus reikalų įstaigai įgaliojus, taip pat gauti atlyginimą ar kitų išmokų už įmonės organo nario veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Pareigūnui, kuris yra išrinktas (paskirtas) įmonės organo nariu, už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedami į valstybės biudžetą.
Šis ribojimas neapima visuomeninių pareigų vykdymo profesinėse sąjungose, viešosiose įstaigose, įvairiose bendrijose, asociacijose, kooperatinėse bendrovėse, jeigu nėra sudaroma darbo sutartis atitinkamoms pareigoms eiti. Šis draudimas netaikomas ir profesinės sąjungos nariui dėl darbo sutarties sudarymo su profesine sąjunga antraeilėms pareigoms užimti;
2) vidaus reikalų įstaigos, kurioje jis eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su individualiomis (personalinėmis) įmonėmis, ūkinėmis bendrijomis, kurių savininkas, tikrasis narys ar komanditorius yra jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar asmuo, su pareigūnu susijęs svainystės (partnerystės) ryšiais, taip pat sudaryti sandorius su akcinėmis bendrovėmis, kuriose jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar asmuo, susijęs su pareigūnu svainystės (partnerystės) ryšiais, turi ar valdo pagal kito asmens įgaliojimą daugiau negu 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų;
3) atstovauti Lietuvos ir užsienio valstybių įmonėms, užsienio valstybių institucijoms ar įstaigoms, už Lietuvos ar užsienio valstybių įmonių lėšas vykti į užsienį, mokytis ar kitaip naudotis jų lėšomis.
Draudimas atstovauti užsienio valstybių institucijoms ir įstaigoms netaikomas į pareigas šiose institucijose ar įstaigose pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnį perkeltam pareigūnui;
4) dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, kai tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje, sudaro prielaidas valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, diskredituoja valstybės tarnybos autoritetą, kliudo pareigūnui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai yra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu pareigūnas turi valdingus įgaliojimus arba kurių veiklą kontroliuoja ar prižiūri, arba dėl kurių priima kokius nors kitus sprendimus, ir kai yra kitų aplinkybių, dėl kurių pareigūnai negali dirbti kito darbo ir gauti už jį darbo užmokesčio ar atlyginimo;
6) būti politinių partijų ar politinių organizacijų nariu, dalyvauti jų veikloje;7 ) streikuoti, neužtikrinant minimalus gyventojams būtinų paslaugų teikimo;
vykdyti profesinių sąjungų veiklą.” Pritarti iš dalies Siūlymas atsisakyti draudimo pareigūnui būti politinių partijų ir politinių organizacijų nariu, dalyvauti jų veikloje prieštarauja Konstitucijos 141 straipsniui, taip pat politinio neutralumo principui, nustatytam galiojančiame statute ir Statuto projekte.
Draudimas atstovauti užsienio valstybių institucijoms ir įstaigoms netaikomas į pareigas šiose institucijose ar įstaigose pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnį perkeltam pareigūnui;
4) dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, kai tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje, sudaro prielaidas valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, diskredituoja valstybės tarnybos autoritetą, kliudo pareigūnui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai yra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu pareigūnas turi valdingus įgaliojimus arba kurių veiklą kontroliuoja ar prižiūri, arba dėl kurių priima kokius nors kitus sprendimus, ir kai yra kitų aplinkybių, dėl kurių pareigūnai negali dirbti kito darbo ir gauti už jį darbo užmokesčio ar atlyginimo;
6) būti politinių partijų ar politinių organizacijų nariu, dalyvauti jų veikloje;7 ) streikuoti, neužtikrinant minimalus gyventojams būtinų paslaugų teikimo;
vykdyti profesinių sąjungų veiklą.” Pritarti iš dalies Siūlymas atsisakyti draudimo pareigūnui būti politinių partijų ir politinių organizacijų nariu, dalyvauti jų veikloje prieštarauja Konstitucijos 141 straipsniui, taip pat politinio neutralumo principui, nustatytam galiojančiame statute ir Statuto projekte. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsnio nuostatomis, kurios be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams, statutiniai valstybės tarnautojai, Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka gavę atitinkamą leidimą, gali su profesine sąjunga sudaryti darbo sutartį dėl antraeilių pareigų, išskyrus jei jie išrenkami į profesinės sąjungos atstovaujamuosius ir (arba) valdymo organus, jei su jais ši profesinė sąjunga sudaro darbo sutartį. 44.
teisėsaugos pareigūnų federacija 2014-02-2631 Vadovaujantis Projekto 31 straipsnio 8 punktu, pareigūnui yra draudžiama darbo laiku vykdyti profesinių sąjungų veiklą. Tokia nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame Statute. Tačiau manytina, kad šiame punkte nepagrįstai išskiriamos tik profesinės sąjungos. Ne paslaptis, kad įvairiose tarnybose veikia įvairios buvusių pareigūnų ar vadovų asociacijos, klubai. Ir dažnai pasitaiko, kad būtent šių asociacijų veiklai pareigūnų darbo metu draudimai negalioja. Atsižvelgiant į tai, siūlome Projekto 31 straipsnio 8 punktą išdėstyti taip: „darbo laiku vykdyti profesinių sąjungų kitą veiklą.“ Nepritarti Pastaba nebeaktuali, nes pritarta Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo siūlymui panaikinti Statuto projekto 31 straipsnio 8 punktą. Be to, 53 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad p areigūnai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant pareigūnų profesinius, ekonominius bei socialinius klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje, kuriems skiriama iki 120 valandų tarnybos (darbo) laiko per metus ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis. Taip pat atsižvelgiant į profesinių sąjungų pasiūlymus, reglamentavimas papildomas nuostatomis, kad šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas kitas valandų skaičius. 45. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2014-06-0932 Pasikeitus Administracinių teisės pažeidimų kodekso (redakcija nuo 2009-07-15) reguliavimui, statutiniai pareigūnai yra atskirai traukiami administracinėn atsakomybėn dėl ATPK numatytų pažeidimų, tačiau dažni atvejai, kad dėl tų pačių pažeidimų pareigūnų veiksmuose yra įžiūrimi ir galimo tarnybinio nusižengimo požymiai.
Vienu metu pradedamos kelios administracinės procedūros, ne visuomet sulaukiant pirmosios procedūros pabaigos, pvz. dėl administracinės nuobaudos panaikinimo vyksta teisminis procesas, tačiau jo rezultatų nelaukiama ir baigiama tarnybinės atsakomybės taikymo procedūra. Tuomet kyla kausimai, ar turėjo būti laukiama pirmosios procedūros pabaigos ir pradedami vienu metu net keli teisminiai ginčai. Manytume, kad Projekto
interesus, sumažintų teisminių ginčų skaičių, sumažintų darbdavio patiriamus nuostolius (ypač tais atvejais, kai į pareigūnai grąžinami į tarnybą ir priteisiamos kompensacijos už priverstinę pravaikštą). Šiuo metu, atleidus pareigūną dėl pareigūno vardo pažeminimo, pasireiškusio, pvz. vairuojant esant neblaiviam, pradedamas teisminis ginčas dėl atleidimo iš tarnybos, kadangi yra tikimybė, jog pareigūnas administracinio teisės pažeidimo byloje bus pripažintas nepadariusiu administracinio teisės pažeidimo, t. y. neliks atleidimo pagrindo. Tokiu atveju bylos dėl atleidimo nagrinėjimas yra stabdomas iki galutinio teismo sprendimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo.
Statute numačius Statute įtvirtinus, kad tarnybinės atsakomybės klausimas yra sprendžiamas tik priėmus galutinį sprendimą administracinio teisės pažeidimo ar baudžiamojoje byloje, sumažėtų neperspektyvių teisminių ginčų dėl atleidimo skaičius, taip pat sutrumpėtų teisminio nagrinėjimo trukmė, sumažėtų vidaus reikalų įstaigų patiriamos išlaidos (ypač tais atvejais, kai į pareigūnai grąžinami į tarnybą ir priteisiamos kompensacijos už priverstinę pravaikštą). Šiuo metu Lietuvoje profesinės civilinės atsakomybės draudimu apdraudžiamos notarų kontoros, advokatų kontoros, antstolių kontoros, draudimo brokerių įmonės, audito įmonės, muitinės tarpininkai ir gydymo įstaigos. Įstatymų leidėjas, įstatymu įpareigojęs šių profesijų atstovus apdrausti profesinės civilinės atsakomybės draudimu, patvirtino nuomonę, kad tam tikrų profesijų atstovai, atlikdami savo profesinę veiklą, gali padaryti žalą fiziniams ar juridiniams asmenims. Policijos pareigūnai ypatingai vykdantys patrulių ir eismo priežiūros funkcijas atlikdami savo profesinę veiklą, gali fiziniams ir juridiniams asmenims padaryti materialinės žalos. Pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą profesinės civilinės atsakomybės draudimu nedraudžiamas nei vienas statutinis valstybės tarnautojas. Tačiau toks draudimas būtinas, tarnybą policijoje darant patrauklia darbo vieta, didinant pareigūnų motyvaciją, o svarbiausia sumažinti šiuo metu tarnaujančių pareigūnų baimę, kad pavyzdžiui dėl funkcijų vykdymo apgadinus tarnybinę transporto priemonę jiems reikės atlyginti žalą. Dėl to siūlome įtvirtinti Projekto 32 straipsnio 5 dalyje nuostatą dėl pareigūnų draudimo profesinės civilinės atsakomybės draudimu. Papildyti Projekto 32 straipsnį atitinkamai pakeisti straipsnio dalių numeraciją ir jį išdėstyti taip: 1.
Pareigūnas, atlikdamas jam patikėtas pareigas ir pažeidęs įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiamas tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. 2. Už vidaus reikalų įstaigai, kitai valstybės ar savivaldybių institucijai padarytą žalą pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka traukiami materialinėn atsakomybėn. 3. Pareigūnui, padariusiam administracinės ar baudžiamosios teisės pažeidimą, tarnybinė atsakomybė taikoma tik jei buvo padarytas savarankiškas tarnybinis nusižengimas. Jei yra administracinio teisės pažeidimo arba nusikaltimo (baudžiamojo nusižengimo) sutaptis su tarnybiniu nusižengimu ar pareigūno vardo pažeminimu, sprendimas dėl tarnybinės atsakomybės taikymo (ar atleidimo už pareigūno vardo pažeminimą) pareigūnui priimamas tik įsiteisėjusiu sprendimu pripažinus jį kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo ar nusikaltimo (baudžiamojo nusižengimo) padarymo. 4. Įsakymo ar nurodymo vykdymas, žinant, kad jis yra neteisėtas, pareigūno nuo atsakomybės neatleidžia. 5. Statutiniai valstybės tarnautojai draudžiami profesinės civilinės atsakomybės draudimu iš vidaus reikalų įstaigai skirtų asignavimų. Nepritarti Statuto projekto 33 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra sustabdoma ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir paaiškėjus, kad dėl šios pareigūno veikos pradėtas baudžiamasis procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena.
Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba pasibaigia baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama. Taigi, sprendimas dėl tarnybinės atsakomybės taikymo pareigūnui priimamas tik priėmus galutinį sprendimą administracinio teisės pažeidimo ar baudžiamojoje byloje. Tačiau pažymėtina, kad tuo atveju, kai pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo , tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos eigą. Siūlymu siekiama nustatyti, kad statutiniai valstybės tarnautojai būtų draudžiami profesinės civilinės atsakomybės draudimu iš vidaus reikalų įstaigai skirtų asignavimų, t.y. kad būtų draudžiami valstybės lėšomis. Pažymėtina, šiai socialinei garantijai įgyvendinti reikės nemažai valstybės biudžeto lėšų, kurių poreikis neapskaičiuotas. Pažymėtina, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. p areigūnai bus draudžiami visomis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytomis socialinio draudimo rūšimis. 46. Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga
3 Kyla abejonių, ar Projekto 33 straipsnio 3 dalies, kurioje išdėstyti atleidimo pagrindai skiriant tarnybinę nuobaudą − atleidimą iš tarnybos, 1 punkte numatyta galimybė pareigūną atleisti iš tarnybos už darbo laiku vykdomą profesinių sąjungų veiklą atitinka protingumo ir proporcingumo principus.
Mūsų nuomone, už aptariamą veiklą, kaip ir už bet kurią kitą veiklą, nesusijusią su tarnyba, vykdomą tarnybos metu, gali būti skiriamos tarnybinės nuobaudos (nebūtinai atleidimas iš tarnybos) vadovaujantis bendrosiomis tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis. Atsižvelgiant į tai, siūlome Projekto 33 straipsnio 3 dalies 1 punktą papildyti:
Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už:
1) šio Statuto 31 straipsnyje nustatytų pareigūnui taikomų apribojimų pažeidimą, išskyrus šio Statuto 31 straipsnio 8 punktą. Pritarti Pastaba nebeaktuali, nes pritarta Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo siūlymui panaikinti Statuto projekto 31 straipsnio 8 punktą. 47. Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga
4 Profesinė sąjunga prieštarauja Projekto 33 straipsnio 4 dalies nuostatai, kad tam tikrais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Profesinės sąjungos nuomone, šis terminas yra neproporcingai ilgas, lygus senaties terminui, taikomam už baudžiamojo nusižengimo padarymą (LR BK 95 str.). Be kita ko, prieštaravimas gali būti pagrįstas praktiniu pavyzdžiu, kai atliekant tarnybinį patikrinimą ir paaiškėjus, kad dėl tos pačios pareigūno veikos pradėta administracinio teisės pažeidimo (pareigūnas pažeidė kelio ženklinimą) teisena, tarnybinis patikrinimas stabdomas, o procesams pasibaigus ir konstatavus, kad jis nusižengė Kelių eismo taisyklėms, jam tarnybinė nuobauda gali būti paskirta už veiką, kurią jis padarė prieš beveik 3 metus.
Pažymėtina, kad nuobaudos skyrimas praėjus neproporcingai ilgam terminui nuo nusižengimo padarymo dienos neįgyvendina tarnybinės nuobaudos auklėjamosios funkcijos ir kitų jos tikslų. Nuobaudos paskyrimas už nusižengimą, padarytą prieš beveik 3 metus, gali sukelti priešingą reakciją (tokią kaip nusivylimas ar pyktis), nes tarnybinės nuobaudos paskyrimas yra ne tik teisinė pasekmė, bet ir psichologinis aktas. Profesinės sąjungos nuomone, aptariamas terminas neturėtų būti ilgesnis nei 1 metai nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos visais atvejais . Be kita ko, tarnybinė nuobauda taip pat visais atvejais turi būti paskirta per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Apibendrinus teigtina, kad ilginant tarnybinės atsakomybės taikymo terminus būtų pažeidžiami protingumo ir proporcingumo principai . Atsižvelgiant į tai, siūloma keisti Projekto 33 straipsnio 4 dalį:
nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. o kai kompetentinga institucija atlieka tyrimą, tarnybinį patikrinimą šio straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo pabaigos dienos ar motyvuotos tarnybinio patikrinimo išvados šio straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatytu atveju surašymo dienos. Sprendimas šio straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytu atveju priimamas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo motyvuotos tarnybinio patikrinimo išvados surašymo dienos.
Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo 1 metai. išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją kompetentingai institucijai atliekant tarnybinį ar kitą patikrinimą. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos . Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamosios veikos tyrimas gali užsitęsti, nepritarta siūlymui trumpinti Statuto projekte nustatytą 3 metų terminą. Be to, šio straipsnio 4 dalyje nustatytas reglamentavimas glaudžiai susijęs su šio straipsnio 9 dalyje nustatytu reguliavimu. Analogiškas reglamentavimas įtvirtintas Valstybės tarnybos įstatyme. 48. Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga
59 Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, atitinkamai siūlytina keisti Projekto 33 straipsnio 5 dalį bei 9 dalį:
dalyje nustatytą
ir 2 mėnesių terminą neįskaitomas laikas, kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos, buvo komandiruotėje ar atostogavo, taip pat laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui. 9. Jeigu paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra sustabdoma ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai.
Tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir paaiškėjus, kad dėl šios pareigūno veikos yra pradėtas baudžiamasis procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba pasibaigia baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama. ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo. Kai pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos eigą. Nepritarti Šio straipsnio
dalyje nustatytu reglamentavimu. Atsižvelgiant į tai, kad šio straipsnio 9 dalies pasiūlymu nustatomas blogesnis reglamentavimas pareigūno atžvilgiu, t.y. numatomas neterminuotas tyrimas, pastabai nepritarta. 49. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
7 Siūlomo Projekto 33 str. 7 dalimi nustatomas reguliavimas, pagal kurį vidaus reikalų ministras – politinio pasitikėjimo pareigūnas galės spręsti dėl bet kurio vidaus tarnybos pareigūno atsakomybės: vidaus reikalų ministras tvirtins (arba pritars) tarnybinio patikrinimo išvadoms, kuriose sprendžiama dėl tarnybinio nusižengimo padarymo (nepadarymo) ir tarnybinės atsakomybės taikymo.
Teisinė tarnybinės atsakomybės konstrukcija reiškia, kad į pareigas priimantis vadovas, gavęs vidaus reikalų ministro patvirtintą išvadą neturės kito pasirinkimo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo. Tokios kompetencijos suteikimas vidaus reikalų ministrui iš esmės reiškia, kad dėl kiekvieno statutinio valstybės tarnautojo tarnybinės atsakomybės galės spręsti ministras tvirtindamas patikrinimo išvadą. Manytina, kad toks politinių pareigūnų galios išplėtimas kelia didelį pavojų teisėsaugos nepriklausomumui, be to – tokia praktika yra neturinti precedento: įprastoje valstybės tarnyboje dėl tarnybinės atsakomybės taikymo gali spręsti tik tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, tuo tarpu sprendžiant dėl vidaus tarnybos pareigūno, teisėsaugos pareigūno, kuris dažnu atveju turi plačius įgaliojimus tiriant nusikalstamas veikas, atskleidžiant ir išaiškinant nusikaltimus, sprendimo teisė neturėtų būti centralizuojama politinio pasitikėjimo pareigūnui. Politinio pasitikėjimo pareigūnas galėtų spręsti dėl jo skiriamų pareigūnų atsakomybės (pavyzdžiui centrinės vidaus reikalų įstaigos vadovo atsakomybės), tačiau ministras neturėtų turėti teisės spręsti dėl eilinio bylą tiriančio tyrėjo atsakomybės, nes priešingu atveju tyrėjas tampa itin pažeidžiamas ir priklausomas nuo politinės valios. Pakeisti Projekto 33 str. 7 dalį sumažinant Vidaus reikalų ministro įtaką pareigūnų tarnybinei atsakomybei. Nepritarti Projektu nustatomas šiuo metu galiojantis reglamentavimas. Be to, pritarus pateiktam siūlymui, nebeliktų teisinio pagrindo veikti Vidaus reikalų ministerijos administraciniam padaliniui, numatytam šiame straipsnyje.
Pažymėtina, jog vidaus reikalų ministrui didesnės diskrecijos teisės tarnybinių nusižengimų prevencijos, tyrimų bei kontrolės srityje suteiktos siekiant sustiprinti vidaus tarnybos sistemos pareigūnų veiklos teisėtumo kontrolę. 50. Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga
8 Vertinant projekto 33 straipsnio 8 dalies nuostatas, kyla abejonių, ar galimas tarnybinės atsakomybės taikymas, kai tarnybos santykiai tarp pareigūno ir vidaus reikalų įstaigos nutrūkę. Pareigūnui perėjus dirbti į kitą vidaus reikalų įstaigą ar į pareigas toje pačioje vidaus reikalų įstaigoje, atliekamas tarnybinis patikrinimas apskritai turėtų būti nutrauktas, nes tarnybinė nuobauda šiomis aplinkybėmis nepasiektų auklėjamųjų tikslų. Be kita ko, iš esmės tarnybinio patikrinimo išvada negali būti realizuota dėl tarnybos santykių atitinkamoje pareigybėje pasibaigimo, nes negali sukelti pareigūnui jokių teisinių pasekmių. Šiuo klausimu yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ( adm. bylos Nr. A11 −1935/2006 ) nurodydamas, kad asmens veiksmų, kaip pažeidimo, vertinimas turi būti atliekamas tuo metu, kai tarnybos santykiai nėra nutrūkę. Nepritarti Pareigūnui perėjus dirbti į kitą vidaus reikalų įstaigą ar į pareigas toje pačioje vidaus reikalų įstaigoje, atliekamas tarnybinis patikrinimas negali būti nutraukiamas, nes padarytas pažeidimas neišnyksta, be to, išlieka tarnybos tęstinumas. Priešingu atveju, būtų įtvirtintas nebaudžiamumas už padarytus pažeidimus, dėl ko gali būti piktnaudžiaujama. 51. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
810 Siūlytina naujuoju Statutu įtvirtinti, kad tarnybinis patikrinimas gali būti pardėtas gavus bet kokią informaciją apie galimai pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą.
Šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto redakcijos 27 straipsnyje yra aptartas tarnybinių nuobaudų galiojimas bei jų panaikinimas. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina analogišką teisinį reguliavimą įtvirtinti ir naujos redakcijos Vidaus tarnybos statute. Pakeisti Projekto 33 straipsnio 8 d. ir 10 d. ir jas išdėstyti taip:
oficialią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas Papildyti Projekto 33 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
pareigūnui skiria arba sprendimą dėl pareigūno, atleisto iš vidaus tarnybos, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima pareigūną į pareigas skyręs vidaus reikalų įstaigos vadovas arba ministras, paskyręs pareigūną į pareigas. Pritarti iš dalies Tarnybinis patikrinimas gali būti pradėtas tik gavus oficialią informaciją. 52. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
2 Siūlome suteikti didesnę diskrecijos teisę vadovui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo. Pareigūno tarnybinė nuobauda galėtų būti naikinama atsižvelgiant į pareigūno nuopelnus (jei tokių būtų), nes baustas pareigūnas negali būti skatinamas (vietoj skatinimo pareigūnui, jei jis nusipelnytų, galėtų būti panaikinama nuobauda). Siūlome pakeisti Projekto 35 straipsnio 2 dalį. 2.
gali būti panaikinta ją paskyrusio vadovo motyvuotu sprendimu anksčiau nei sueis šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, tačiau ne anksčiau nei praėjus
nuo jos paskyrimo. Nepritarti Valstybės tarnybos įstatymo normos dėl tarnybinių nuobaudų išnykimo taikomos be išlygų. Be to, per 6 mėnesių terminą geriau galima įvertinti, ar yra pagrindas priimti pagrįstą sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo. 53. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Statuto projekto 36 straipsnio 3 dalis brauktina kaip iš esmės dubliuojanti to paties straipsnio 2 dalies paskutiniojo sakinio nuostatas. Pritarti
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2014-06-0937 Šiuo metu nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis (pareigybių sąrašas nustatytas Vyriausybės nutarimu), įstaigos vadovas gali pavesti dirbti po 48 valandas per savaitę (7 dienų laikotarpį). Tokių pareigūnų darbas, atliktas viršijant įprastą darbo laiko normą, t.y. 40 valandų per savaitę (Darbo kodekso 144 straipsnio 1 dalis, Statuto 29 straipsnio 1 dalis), nėra laikomas viršvalandiniu ir už jį nėra papildomai apmokama. Todėl pareigūnai, dirbdami po 192 valandas per mėnesį (valandų skaičius, paskaičiuotas atsižvelgiant į galimą maksimalų darbo dienų skaičių per mėnesį), gauna tokio pačio dydžio darbo užmokestį kaip ir pareigūnai, kurie dirba įprastu darbo laiko režimu, t.y. vidutiniškai 160 valandų per mėnesį. Statute nėra jokių nuostatų, kurios numatytų kokias nors papildomas garantijas ar kompensacinį mechanizmą pareigūnams, dirbantiems ilgiau negu numatyta pagal įprastą darbo laiko normą. Todėl dabartinis Statuto 29 straipsnyje numatytas reguliavimas sudaro sąlygas nepagrįstai diferencijuoti vidaus tarnybos pareigūnus, dėl ko pažeidžiamas konstitucinis lygiateisiškumo principas.
Diskriminaciją dėl pareigūnų dirbančių pamainomis ir pareigūnų, kurie dirba įprastu darbo laiko rėžimu (po 40 val. savaitėje) yra konstatavusi ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Siūloma nuostata būtų užtikrintas tarnybos organizavimas pamainomis, numatant atitinkamus ribojimus pamainomis dirbantiems pareigūnams dėl darbo laiko ir poilsio organizavimo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog būtina užtikrinti lygiateisiškumą dėl darbo laiko normos taikymo tarp vienodą teisinį statusą turinčių asmenų ir tuo tikslu pakeisti šiuo metu Statuto 29 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą keičiant Projekto 37 straipsnį. Pakeisti Projekto 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
laiko trukmė, išskyrus 4 dalyje numatytus pareigūnus, negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį). Esant šio Statuto nurodytiems pagrindams, įstaigos vadovas savo sprendimu pareigūnui gali pavesti dirbti viršvalandžius. Maksimalus darbo laikas per savaitę (7 dienų laikotarpį) įskaitant viršvalandžius negali viršyti 48 val. 2. Į darbo laiką įskaičiuojamas laikas, skirtas pareigūnams instruktuoti, apginkluoti ir perduoti (priimti) tarnybines priemones ir informaciją. 3. Pareigūnui negalima pavesti dirbti daugiau kaip 8 valandas viršvalandžių per vieną dieną. Vieno pareigūno viršvalandžiai per metus negali viršyti 250 valandų. 4. Nepertraukiamoms funkcijoms vykdyti tarnyba turi būti organizuojama pamainomis. Pamainomis dirbančių pareigūnų darbo ir poilsio laikas nustatomas vidaus tvarkos taisyklėse, suderintose su darbuotojų atstovais, laikantis šių apribojimų:
1) pamainos trukmė negali būti trumpesnė kaip 12 valandų ir ilgesnė kaip 24 valandos.
Pamainos trukmė kartu su viršvalandžiais negali būti ilgesnė kaip 26 valandos;
2) nepertraukiamas paros poilsis negali būti trumpesnis nei nustatyta pamainos trukmė;
3) savaitės darbo laiko trukmė negali viršyti 48 valandų;
4) savaitės nepertraukiamas poilsis turi būti ne trumpesnis kaip dvi paros (48 valandos);
dirbančių pareigūnų mėnesio darbo laiko trukmės. Nepritarti Pažymėtina, kad pareigūnams mokėti už viršvalandinį darbą reikės nemažai papildomų lėšų, todėl naujų nuostatų įgyvendinimas numatytas nuo 2016 m. sausio 1 d. 55. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2014-06-0937 Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu pareigūnui maksimali viršvalandžių riba 250 valandų dirbančiam įprastu režimu ir 164 valandos dirbančiam pamaininiu režimu. Ši siūloma norma yra numatyta Projekto 2 straipsnio (Įstatymo įsigaliojimas) antroje dalyje. Ši norma parengta pagal profesinės sąjungos siūlymus, iš esmės suderinta su Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto specialistais. Nėra esminių prieštaravimų tokiai normos formuluotei, tačiau šios normos įgyvendinimas yra susijęs su papildomų lėšų poreikiu ir tai yra vienintelė priežastis, kodėl norma iki šiol nėra priimta. Akcentuotina, kad šiuo metu pareigūnams nesumokamas visas darbo užmokestis už dirbtą laiką ir taip pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumas – tai ne vieną kartą yra konstatavusi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Reikalaujame šalinti šį pažeidimą nedelsiant. Alternatyvus siūlymas prieš tai nurodytajam:
darbo laikas
laiko trukmė negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį). 2.
įstaigos vadovas gali šio Statuto 36 straipsnyje nurodytais atvejais pavesti dirbti iki 8 valandų viršvalandžių per savaitę. 3. Maksimalus darbo laikas per savaitę, įskaitant viršvalandžius, negali viršyti 48 valandų. Viršvalandžiai per metus negali viršyti 180 valandų. 4. Nustatytas funkcijas nepertraukiamai atliekantiems tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems ne ilgesnėmis kaip 24 valandų trukmės pamainomis, gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita. Tokių pareigūnų vidutinis darbo laikas per 7 dienų laikotarpį, įskaitant viršvalandžius, neturi viršyti 48 valandų, o nepertraukiamo poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos. Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu 4 mėnesiai. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą tvirtina centrinės įstaigos vadovas. 5. Į darbo laiką įskaičiuojamas laikas, skirtas pareigūnams instruktuoti, apginkluoti ar pamainai perduoti (priimti). “ Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad pareigūnams mokėti už viršvalandinį darbą reikės nemažai papildomų lėšų, todėl naujų nuostatų įgyvendinimas numatytas nuo 2016 m. sausio 1 d. 56. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2014-06-0937 p ažymėtina, kad lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba yra konstatavusi, jog pagal tokį reguliavimą, koks šiuo metu numatytas Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnyje ir perrašytas Projekto 35 straipsnyje, pamainomis dirbantys pareigūnai, lyginant su tais, kurie dirba įprastu darbo laiko rėžimu (po 40 val. savaitėje), yra diskriminuojami. Pamainomis dirbantiems pareigūnams nėra nustatyta jokio kompensavimo mechanizmo dėl ilgesnių darbo valandų (ilgesnis poilsis suteikiamas, nes taip turi būti pagal darbo kodeksą, mokama už darbo naktį tokiais pačiais dydžiais, kaip ir kitiems dirbantiems asmenims). NPPSS nuomone, diskriminacinę padėtį sukuriančios įstatyminės nuostatos turi būti eliminuojamos kuo greičiau.
Šiuo atveju įgyvendinančiame 2 straipsnyje numatytas reguliavimas turėtų įsigalioti tik nuo 2016 m. sausio mėn., kas NPPSS nuomone, yra nepateisinamai atidėliojamas pažeidimo šalinimas. Siūlome šiame straipsnyje numatytą nuostatą perkelti į projekto 37 straipsnį, taip paskubinant galiojimo datą. Dėl 2 straipsnio 2 dalies:
savaitę (7 dienų laikotarpį). 2. Vidaus reikalų įstaigos vadovas gali šio Statuto 38 straipsnyje nurodytais atvejais pavesti dirbti iki 8 valandų viršvalandžių per savaitę. 3. Maksimalus darbo laikas per savaitę, įskaitant viršvalandžius, negali viršyti 48 valandų. Viršvalandžiai per metus negali viršyti 180 valandų. 4. Nustatytas funkcijas nepertraukiamai atliekantiems tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems ne ilgesnėmis kaip 24 valandų trukmės pamainomis, gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita. Tokių pareigūnų vidutinis darbo laikas per 7 dienų laikotarpį, įskaitant viršvalandžius, neturi viršyti 48 valandų, o nepertraukiamo poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos. Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu 4 mėnesiai. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą tvirtina centrinės įstaigos vadovas. 5. Į darbo laiką įskaičiuojamas laikas, skirtas pareigūnams instruktuoti, apginkluoti ar pamainai perduoti (priimti). “ Pritarti iš dalies Klausymų metu, atsižvelgiant į esamą valstybės finansinę situaciją, nustatyta vėlesnė Statuto projekto įsigaliojimo data ‑ 2016 m. sausio 1 d. ir nuostatos, susijusios su pareigūnų darbo laiko nustatymu, iš projekto 2 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas“ perkeltos į Statuto projekto 37 straipsnį.
Atkreiptinas dėmesys, kad nuostatoms, susijusioms su pareigūnų darbo laiko nustatymu, įgyvendinti prireiktų nemažai papildomų valstybės biudžeto lėšų. 57. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Statuto projekto 37 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė pavesti pareigūnui dirbti iki 8 valandų viršvalandžių per vieną dieną kelia abejonių, nes kartu su įprastu darbo laiku, vienos darbo dienos trukmė galėtų sudaryti 16 darbo valandų. Tokia darbo laiko trukmė prieštarauja Darbo kodekso 144 straipsnyje nustatytai darbo laiko trukmei. Be to, tokios trukmės darbo kokybė kelia abejonių dėl objektyvių aplinkybių – pareigūno gebėjimo sutelkti dėmesį, vykdant tarnybos funkcijas, žmogaus fiziologijos sąlygoto nuovargio ir pan. Darbo dienos (pamainos) trukmė ribojama, remiantis darbo higienos ir darbo medicinos reikalavimais, kuriuos lemia objektyvūs žmogaus fiziologiniai, psichologiniai bei psichofiziologiniai ypatumai. Todėl į juos atsižvelgtina, reglamentuojant pareigūnų darbo laiką ir darbo režimą.
Nepritarti Viršvalandžiai galimi tik Statuto 38 straipsnyje nustatytais išimtiniais atvejais, t.y. pareigūnas privalo vykdyti vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymą ar nurodymą dirbti viršvalandinį darbą, kai būtina:
1) gelbėti žmonių gyvybę ar sveikatą;
2) užkirsti kelią stichinėms nelaimėms, gaisrams, avarijoms ar katastrofoms, taip pat likviduoti jų padarinius;
3) užkirsti kelią masinėms riaušėms ar jas nutraukti;
4) užtikrinti viešąją tvarką masinių renginių metu;
5) įvykdyti tarnybinę užduotį, kurios vykdymas dėl jos ypatumų negali būti sustabdytas ar nutrauktas;
6) sustiprinti valstybės sienos apsaugą;
7) ruoštis ginkluotai krašto gynybai;
8) sustiprinti svarbių valstybės objektų apsaugą;
9) užtikrinti oficialių užsienio svečių saugumą;
10) nepaprastosios padėties, karo padėties, ekstremaliųjų situacijų ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. 58. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2014-06-0939 Atsižvelgiant į tai, jog praktikoje neretai susiduriama su sunkumais, susijusiais su atsiskaitymu už budėjimą, siūlytina aiškiai numatyti, už kokios darbo laiko trukmės viršijimą privalo būti papildomai atsiskaitoma. Be to, siūlytina statutiniams valstybės tarnautojams suteikti teisę pasirinkti atsiskaitymo už budėjimą būdą, nesudarant prielaidų įstaigoms visais atvejais statutiniams valstybės tarnautojams suteikinėti papildomą poilsio laiką. Taip pat siūlytina konkrečiai aptarti, jog, kompensuojant už budėjimą papildomai suteiktas poilsio laikas nėra tapatus paros ar savaitės nepertraukiamo poilsio laikui ir turi būti suteikiamas atskirai nuo šių poilsio laiko rūšių. Be to, siūloma numatyti ir tai, kad už papildomai suteiktą poilsio laiką statutiniams valstybės tarnautojams turi būti mokamas darbo užmokestis.
Šie siūlymai yra susiję su praktinėmis problemomis, kuomet pareigūnui suteiktą savaitės nepertraukiamą poilsį įstaigos traktuoja ir kaip kompensavimą už budėjimą arba suteikia papildomą poilsio laiką, tačiau tuo pačiu skiria pareigūną dirbti atitinkamai daugiau, kad jis per mėnesį vis tiek faktiškai išdirbtų visą jam numatytą valandų skaičių, neatsižvelgiant į tai, jog per dalį jam numatytų darbo dienų (valandų) jam buvo suteiktas papildomas poilsio laikas. Pakeisti Projekto 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
laikas
laikas yra laikas, kurį jis pagal teisės aktų nustatyta tvarka iš anksto patvirtintą grafiką turi būti iš anksto aptartoje vietoje laisvu nuo tarnybos metu tam, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas ar budėtojų tarnyba galėtų jį iškviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų. 2. Budėjimo laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį. Pareigūno budėjimo laikas įstaigoje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje – ne mažiau kaip pusei darbo laiko. 3. Už budėjimą, kai viršijama šio Statuto 37 straipsnyje konkrečiam pareigūnui nustatyta darbo dienos (pamainos), darbo savaitės ar, jei pareigūnui taikoma suminė darbo laiko apskaita, vidutinė 7 dienų laikotarpio darbo laiko trukmė, pareigūno pasirinkimu, jam per artimiausią mėnesį pareigūnui privalo būti suteiktas papildomas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip viršytas darbo laikas arba pareigūno pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama Darbo kodekso nustatyta tvarka. Už papildomai suteiktą poilsio laiką statutiniams valstybės tarnautojams mokamas jų vidutinis darbo užmokestis. Už budėjimą suteiktas poilsio laikas negali sutapti su paros ar savaitės nepertraukiamu poilsiu. 4.
moterys, pareigūnai, auginantys vaiką iki 3 metų, ir pareigūnai, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, neįgalųjį slaugantys pareigūnai budėti gali būti skiriami tik jų sutikimu.”
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
7 Papildyti Projekto 40 straipsnį 7 dalimi, kurią išdėstyti taip:
sutartyse gali būti nustayta kitokia kasmetinių atostogų suteikimo tvarka. Pritarti
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2014-06-0941 N Pažymėtina, kad šiuo metu siūlomame Projekte nors ir numatomas toks institutas, kaip atšaukimas iš kasmetinių atostogų, tačiau būtina pažymėti, kad neretai tokios teisės panaudojimas sukelia neigiamas finansines pasekmes pareigūnui už kurias nėra tinkamai kompensuojama. Dėl to siūlytina Projekte numatyti ir žalos, padarytos pareigūnui nutraukiant jo kasmetines atostogas, atlyginimo mechanizmą. Tokiu būdu būtų komensuojami bent jau minimalūs pareigūnų patirti finansiniai nuostoliai dėl jo kasmetinių atostiogų nutraukimo. Patikslinti ir papildyti Projekto 41 straipsnį, numatant žalos, padarytos pareigūnui nutraukiant jo kasmetines atostogas, atlyginimo mechanizmą. Taip pat siūlytina detalizuoti ir nurodyti, kaip pareigūnas privalo elgtis jam susirgus atostogų metu. Pritarti iš dalies Statuto projekto 40 straipsnio 5 dalyje nustatytos normos, reglamentuojančios kasmetinių atostogų pratęsimą arba perkėlimą pareigūnui susirgus, įvykus nelaimingam atsitikimui ar slaugos atveju, o žalos atlyginimo mechanizmą bus galima nustatyti šakos kolektyvinėje sutartyje (41 str. 4 d.). 61.
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
4 Tiek šiuo metu galiojantis reguliavimas, tiek Projekte siūlomas įtvirtinti, jog vidaus tarnybos pareigūnui sudarius darbo sutartį su profesine sąjunga jis atleidžiamas iš tarnybos, faktiškai įtvirtina diskriminaciją dėl galimybių pareigūnui užsiimti papildoma visuomenine veikla ir už tai gauti atlygį. Tokia diferenciacija dėl veiklos pobūdžio yra akivaizdi, kadangi saugos tarnyboje ar taksi įmonėje galima dirbti gavus atitinkamą leidimą ir tarnauti vidaus tarnybos sistemoje, o sudarius darbo sutartį su profesinėmis sąjungomis, tarnybos santykiai turi nutrūkti. Pastebėtina, kad Vakarų Europos valstybėse jau seniai atsisakyta reguliavimo, kad darbuotojui sudarius darbo sutartį su profesine sąjunga jis eliminuojamas iš darbo santykių. Siekiant panaikinti diferencijavimą dėl galimybių užsiimti papildoma veikla ir už tai gauti pajamas, siūlome įtvirtinti reguliavimą, kad nėra draudžiama pareigūnui, profesinės sąjungos nariui, su profesine sąjunga sudaryti darbo sutartį dėl antraeilių pareigų ėjimo (Darbo kodekso 114 str. 2 d.). Tokiu atveju siūloma numatyti, kad pareigūno prašymu vienos kadencijos (įgaliojimų) laikotarpiui jam yra suteikiamos tikslinės atostogos visuomeninėms pareigoms atlikti. Taip pat siūlome nustatyti garantiją stambesnių profesinių sąjungų vadovams, integruotą į teisės normų sistemą ir suderintą su Darbo kodekso 183 str. nuostatomis. Papildyti Projekto 42 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
4Pareigūnui,
išrinktam į profesinės sąjungos renkamuosius organus (atstovaujamuosius ir
(arba) valdymo), bei su šia profesine sąjunga sudariusiam darbo sutartį ne dėl antraeilių pareigų, jo prašymu suteikiamos tikslinės atostogos visuomeninėms pareigoms atlikti. Šių atostogų trukmė negali viršyti vienos pagal profesinės sąjungos įstatus numatytos kadencijos (įgaliojimų) trukmės.
Jei pareigūnas išrenkamas į vienasmenio valdymo organo pareigas profesinėje sąjungoje, kuri vienija daugiau nei 500 vidaus tarnybos pareigūnų, jis išleidžiamas tikslinių atostogų visuomeninėms pareigoms atlikti ir jam mokamas vidutinis darbo užmokestis iš vidaus reikalų įstaigai skirtų lėšų. Projekto 4 dalį laikant atitinkamai 5 dalimi, papildyti ir ją išdėstyti taip:
suteikiamos kitos tikslinės atostogos, numatytos Darbo kodekse arba sutartos kolektyvinėse sutartyse . Pritarti iš dalies Projekte atsisakoma normos, kuri nustato, kad pareigūnas, išrinktas į renkamuosius vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos organus, atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei su juo ši profesinė sąjunga sudaro darbo sutartį. Taip pat, šio
kolektyvinėje sutartyje“. 62. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
1 N Priedas už stažą veikia kaip efektyvi motyvacinė sistema kuo ilgiau tarnauti statutinėje tarnyboje. Dėl to ši darbo užmokesčio sudedamoji dalis neturėtų būti naikinama. Pagal siūlomą darbo užmokesčio sistemą pareigūnui būnant vienose pareigose darbo užmokestis gali kilti tik pagal rango lygius, kurių yra 7. Jei pareigūnas norės tose pareigose dirbti ilgiau, faktiškai jam negalės didėti darbo užmokestis nes daugiau nebebus rango lygių. Tad motyvacija geriausia patirtį turinčių pareigūnų toliau dirbti pirminės grandies pareigūnais kris. Šiuo atveju priedas už stažą veiktų kaip motyvacinė priemonė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Projektu siūlomą darbo užmokesčio sistemą, faktiškai nelieka jokio užtikrinimo, kad pareigūnas gaus stabilų darbo užmokestį, t.y. atlyginimas nebus mažinimas (vertinimo metu rango lygis gali būti sumažintas, dėl to keisis darbo užmokestis; laipsnis gali būti ir nesuteiktas).
Būtina, kad nors viena darbo užmokesčio dalis būti stabili, tokią funkciją atliktų – priedas už statutinės valstybės tarnybos (stažą Lietuvos valstybei) stažą. Papildyti Projekto 43 straipsnio 1 dalį naujomis 5 ir 6 punktais ir juos išdėstyti taip: „43 straipsnis. Darbo užmokestis
1Pareigūnų darbo užmokestį sudaro:
darbą ir budėjimą;
už darbą sostinės padalinyje; Pritarti iš dalies Atsižvelgus į tai, kad Statuto projekte siūloma darbo užmokesčio sistema pareikalautų labai daug lėšų, kurių neskirta, siūloma patobulinti projektą nustatant darbo užmokesčio sistemą, kuri buvo siūloma Valstybės tarnybos departamento kartu su VRM parengtame Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte. Pagal siūloma modelį nenumatoma atsisakyti priedo už stažą. Šiuo metu nėra įstatymo, kuris apibrėžia sostinės statusą, be to, naujai priemokai mokėti reikės papildomų lėšų. 63. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
2 Vidaus reikalų įstaigų, veikiančių išimtinai tik sostinės teritorijos ribose, pareigūnams turėtų būti mokamas didesnis darbo užmokestis, pvz. policijos pareigūnams, gaisrininkams. Sostinės padalinių veiklos ypatumai (didesnis krūvis - dažnai 10 ir daugiau kartų viršija, nei kituose regionuose, sostinės specifika susijusi su užsieniečių srautu, valstybės ir tarptautinių renginių skaičiumi ir kt.) turėtų būti atlyginami tinkamu darbo užmokesčiu.
Papildyti Projekto 43 straipsnį nauja 2 dalimi, pakeisti šio straipsnio 3 dalį ir šias nuostatas išdėstyti taip:
, vykdantiems tarnybą vidaus reikalų įstaigoje, kurios veiklos teritorija siejasi su Vilniaus savivaldybės teritorija, už didesnį darbo intensyvumą mokamas 15 proc. pareiginės algos dydžio priedas. 2. 3. Priedo už laipsnį ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, šio straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas priedas už didesnį darbo intensyvumą bei šio Statuto 47 straipsnio 4 dalyje nurodyta priemoka. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Statuto projekte n ustatomą naują darbo užmokesčio sistemą, priedas už laipsnį bus skaičiuojamas. Turi būti nuoseklus, sisteminis reglamentavimas dėl sostinėje veikiančių vidaus reikalų įstaigų, tada galima būtų spręsti dėl teisinio reglamentavimo pagrįstumo. Sostinėje veikiančių vidaus reikalų įstaigų statuso klausimas pirmiausia turėtų būti reglamentuotas statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Įvertinus statuso ypatumus, atsirastų pagrindas svarstyti siūlomo Projekte įtvirtinti teisinio reglamentavimo pagrįstumą. 64. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Statuto projekto 43 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių ,,valstybės tarnautojo“ įrašyti žodį ,,pareigūno“. Pritarti 65.
19 Siūlau keisti įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 9 punkto redakciją ankstesniame projekte 40 straipsnio 1 dalyje 9 punkte numatyta redakcija (mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laiką. Mokymosi tokiose pat kitų valstybių mokyklose laikas gali būti įskaitytas į vidaus tarnybos stažą Vyriausybės nustatyta tvarka. Į vidaus tarnybos stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose švietimo įstaigose laiko, jeigu per tris mėnesius nuo jų baigimo asmenys raštu pareiškė valią stoti į vidaus tarnybą, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo bei tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje, privalomosios pradinės karo tarnybos ar dalyvavimo kariniuose mokymuose, ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursų trukme). Siūlau atsižvelgdamas į tai, kad nuo asmens norinčio stoti tarnauti į vidaus reikalų sistema priklausė tik tokios valios pareiškimas (prašymo, kitų dokumentų pateikimas personalo padaliniams). Pats priėmimas į vidaus reikalų sistemą nuo asmens valios visiškai nepriklausė, pačio priėmimo ir su tuo susijusių atliekamų reikalingų patikrinimų trukmė, nebuvo teisės aktais sukonkretinta. Aiškiai sukonkretinus minėta įstatymo norma būtų išvengta nereikalingų teisminių procesų. Atsižvelgta
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
110 Statuto projekto 46 straipsnio 10 punkte tikslintina formuluotė „buvimo Vidaus reikalų ministerijos personalo žinioje laikas“. Atsižvelgta Formuluotė yra susijusi su Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos sistemoje statuto, patvirtinti 1991-07-29 nutarimu Nr. 304, galiojusio iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo, normomis, kurios numatė pareigūno buvimą ministerijos kadrų žinioje iki 2 mėnesių. Formuluotė tą ir atspindi. 67.
miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga
910 Profesinės sąjungos nuomone, tikslinga Projekto 46 straipsnio, reglamentuojančio vidaus tarnybos stažą, 9 ir 10 punktus papildyti laikotarpiais, reikalingais šeimos nario slaugai:
9) mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laiką. Mokymosi tokiose pat kitų valstybių mokyklose laikas gali būti įskaitytas į vidaus tarnybos stažą Vyriausybės nustatyta tvarka. Į vidaus tarnybos stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose mokyklose laiko, jeigu jas baigę asmenys yra priimami į vidaus tarnybą per tris mėnesius, pailginant šį laikotarpį ligos, šeimos nario slaugos , nėštumo ir gimdymo bei tėvystės atostogų, taip pat privalomosios pradinės karo tarnybos ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursų trukme;
10) pareigūno laikinojo nedarbingumo, šeimos nario slaugos laiką, kasmetinių, papildomų, nėštumo ir gimdymo, tėvystės, vaiko priežiūros, mokymosi, persikėlimo ir nemokamų atostogų laiką, priverstinės pravaikštos dėl neteisėto atleidimo laiką, taip pat buvimo Vidaus reikalų ministerijos personalo žinioje laiką;
Nepritarti Šeimos nario slaugos terminai niekur nenustatyti, todėl gali susidaryti situacija, kai dėl slaugos asmuo ilgą laiką negalės būti priimtu į tarnybą, tuo tarpu į jo tarnybos stažą reikės įskaityti pusę mokymosi laiko. 68. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2014-06-0946 N Priedas už stažą veikia kaip efektyvi motyvacinė sistema kuo ilgiau tarnauti statutinėje tarnyboje. Siūlome papildyti Projekto 46 str. 2 dalimi ir jį išdėstyti taip: 2.
Pagal šio straipsnio
straipsnyje nurodytų kasmetinių atostogų trukmė, darbo užmokesčio dalies už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis, suteikiama galimybė pakelti kvalifikacinę kategoriją. Pritarti iš dalies Statuto projekte n ustatoma nauja darbo užmokesčio sistema, kuria siūloma atsisakyti šiuo metu nustatytų pareiginės algos priedų už kvalifikacinę kategoriją, tačiau paliekamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. 69. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2014-06-0947 N Pareigūnai, dirbdami pavojingomis ir kenksmingiausiomis sąlygomis, už tokias darbo sąlygas (tarnybos ypatumą) gauna bene mažiausią darbo užmokesčio dalį. Siekiant padaryti vidaus tarnybą patrauklia darbo vieta, turi būti realiai kompensuojama už pareigūnų darbo sąlygų pavojingumą, darbo rizikingumą, atsakomybės lygį, ir pan. Nenustačius „apatinės“ priemokos ribos, norma lieka neįgyvendinta net minimaliai. Taip pat siūlytina numatyti galimybę Vyriausybei nustatyti konkrečiu kriterijus, pagal kokius kriterijus bus skaičiuojamas atitinkamai didesnis darbo užmokestis. Siūlome papildyti Projekto 47 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip :
5. Pareigūnui u ž darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis pareiginė alga didinama10
Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnyje nustatyta, kad priemokos už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis dydis negali viršyti 20 proc. pareiginės algos. Projektas papildytas nuostata, kad kenksmingų veiksnių valdymo vidaus tarnybos sistemoje tvarką nustato Vyriausybė. 70.
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-01-1649 Statuto projekto 49 straipsnyje ir kituose straipsniuose vietoj žodžio ,,steigėja“ įrašyti žodžius ,,savininko teises ir pareigas įgyvendinanti“, kadangi galiojantis Biudžetinių įstaigų įstatymas tokios kategorijos kaip „įstaigos steigėjas“ nebenumato. Pritarti
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
13 Siūlome atisakyti padidėjusio pavojaus sąlygos arba apibrėžti „padidėjusį pavojų“. Reikia atidžiau įvertinti „neturtinės žalos“ sąvokos įvedimą. Šiuo metu sužaloti pareigūnai, žuvusių pareigūnų artimieji, pradėjus ikiteisminį tyrimą ar baudžiamojo proceso tvarka tenkinant civilinį ieškinį, gali gauti iš kaltininko žalos atlyginimą (taip pat ir neturtinės) ir kompensaciją (įstatyminę išmoką). Jei yra siūloma nustatyti, kad kompensacija yra neturtinė žala, tai tada būtina išmesti griežtus reikalavimus – neturtinė žala gali atsirasti ir nesant padidėjusio pavojaus sąlygų. Pabrėžtina ir tai, kad pareigūnų vykdomos funkcijos, suteiktos teisės ir pareigos, socialinė aplinka, kurioje pareigūnai vykdo pareigas lemia, kad statutinių valstybės tarnautojų specialybė yra labai pavojinga ir atsakinga profesija, todėl ir galioja vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principas (speciali garantija, didesnė nei vien neturtinės žalos atlyginimas). Siūlome pakeisti Projekto 50 straipsnio pavadinimą, 1, 3 dalis ir išdėstyti jas taip:50 straipsnis. Neturtinės žalos kompensacijos pareigūno ar kursanto mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais 1.
Žuvus tarnybines pareigas ėjusiam pareigūnui, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat tais atvejais, kai pareigūno mirties priežastis yra susijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat tais atvejais, kai pareigūnas nužudytas dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno status o u, neatsižvelgiant šio Statuto 58 straipsnio 1 dalyje nurodyto draudimo išmokas jo šeimai – vaikams (įvaikiams, taip pat vaikams, gimusiems po pareigūno mirties), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programa, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės studijų formos nuosekliųjų studijų programą ar nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), kol jiems sukaks 24 metai, sutuoktiniui, sugyventiniui (partneriui), tėvui ar motinai – ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, per vienus metus nuo pareigūno mirties lygiomis dalimis išmokama jo 120 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija, Vyriausybės nustatyta tvarka sumažinta priklausančių išmokėti teisės aktuose nustatytų draudimo išmokų dydžių. 2. Žuvęs pareigūnas, kursantas laidojamas valstybės lėšomis arba jo artimiesiems išmokama 40 bazinių socialinių išmokų dydžio piniginė kompensacija laidotuvių išlaidoms padengti. Pareigūno ar kursanto, kuris žuvo užsienyje atlikdamas tarnybines pareigas ar mokymo metu, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas teisės aktų nustatyta tvarka apmoka valstybė.
Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 3. Pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu , jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno status o u, išmokama kompensacija ( skaičiuojama jo vidutinio darbo užmokesčio dydžiais), Vyriausybės nustatyta tvarka sumažinta priklausančios išmokėti teisės aktuose nustatytos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu. Pritarti iš dalies Projekto 50 straipsnis papildytas nauja 11 dalimi, kurioje nustatyta, kad tarnybos metu žuvusio pareigūno artimiesiems ar tarnybos metu nukentėjusiam pareigūnui išmokėta kompensacija atgaline tvarka priteisiama tiesiogiai iš žalą padariusio asmens vidaus reikalų įstaigos, kuri išmokėjo žuvusio pareigūno artimiesiems ar tarnybos metu nukentėjusiam pareigūnui kompensaciją, naudai, o šio straipsnio pavadinime žodžius „neturtinės žalos“ išbraukti kaip perteklinius. Pažymėtina, kad analogiškos nuostatos nuo 2006 m. (VTS pakeitimo įstatymas Nr. X-804) yra įtvirtintos ir šiuo metu galiojančiame Vidaus tarnybos statute.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2006 m. keičiant Statuto 40 ir 49 straipsnius įstatymo lygiu buvo nustatyta pareigūnams ir kursantams taikytina socialinė garantija
atžvilgiu ir socialiai teisingai pareigūnų atžvilgiu naudoti valstybės biudžeto lėšas atlyginant pareigūnams ar jų šeimos nariams patirtą žalą dėl pareigūnų sužalojimų ar mirties tarnybos metu, t. y. draudimo išmokos mokamos visais atvejais, kai pareigūnai žūsta ar sužalojami tarnybos metu, o kompensacijos – tik tais atvejais, kai pareigūnai žūsta ar sužalojami tarnybinių pareigų vykdymo metu, jei tarnybinių pareigų vykdymas susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūnų gyvybei ar sveikatai, arba nužudomi ar jų sveikata sutrikdoma dėl tarnybinių pareigų vykdymo ar pareigūno statuso. Be to, pritarus siūlymui, jam įgyvendinti prireiktų nemažai papildomų valstybės biudžeto lėšų. 72. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija
13 Projekto 50 straipsnio
vieną svarbiausių vidaus tarnybos pareigūnų socialinių garantijų – neturtinės žalos kompensavimą, kai pareigūnas, vykdęs tarnybines pareigas, žūna ar yra nužudomas, taip pat, kai pareigūnas, atlikdamas tarnybines pareigas, yra sužalojamas, susižaloja ar sutrikdoma jo sveikata.
Šiuo metu pareigūnui (ar jo šeimai) mirties ar sveikatos sutrikdymo atveju, kaip ir bet kuriam apdraustam dirbančiajam, yra išmokama draudimo išmoka. Atsižvelgiant į tarnybos ypatumų kompensavimo principą bei tarnybos pavojingumą, pareigūnui, esant įstatymuose nustatytoms sąlygoms, taip pat išmokama kompensacija. Projekto 50 straipsnio 1 ir 3 dalyse siūloma įtvirtinti, kad tiek mirties, tiek sveikatos sutrikdymo atvejais mokėtina kompensacija būtų sumažinama priklausančių išmokėti draudimo išmokų dydžiu. Iš esmės tai būtų socialinės garantijos panaikinimas, pareigūnas būtų prilyginamas kitiems dirbantiesiems. Pažymėtina, kad dar
konstatuota, kad esant įstatyme nustatytoms sąlygoms pareigūnams mokama draudimo išmoka bei kompensacija nepažeidžia konstitucinių principų. Priešingai, nutarime akcentuota, kad „<...> policijos pareigūno profesinė veikla – specifinė. Dėl tokio darbo pobūdžio policijos pareigūnai tiesiogiai susiduria su teisės pažeidėjais, pavojingais nusikaltėliais. Įstatymo nustatytais atvejais jie panaudoja ginklą. Kad būtų sėkmingai atliktos tarnybinės pareigos esant ekstremaliai situacijai, ne visada užtenka specialių žinių ir įgūdžių, bet reikalinga asmeninė drąsa ir ryžtas .
Neretai atliekančio tarnybines pareigas policijos pareigūno gyvybei, sveikatai, turtui iškyla pavojus, todėl įstatymuose yra nustatytos tam tikros garantijos jo apsaugai užtikrinti. <...> Kompensacijos už policijos pareigūno žuvimą ar sužalojimą nustatymą sąlygoja ir Konstitucijos 52 straipsnio norma, numatanti, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, invalidumo, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šia norma socialinei pagalbai, kurios viena iš rūšių yra ir kompensacija pareigūno žūties ar sužalojimo atveju, pripažįstamas konstitucinės vertybės statusas.“ Vidaus reikalų įstaigos yra teisėtvarką užtikrinančios vykdomosios valstybės valdžios institucijos, kurių kompetenciją realizuoja jose dirbantys asmenys. Pretenduojantiems tarnauti šiose institucijose yra keliami specialūs reikalavimai, o tarnyba paremta griežtos statutinės drausmės pagrindu, bendrosios profesinės pareigos privalo būti vykdomos visur ir visada. Dėl to manytina, kad pareigūnai negali būti prilyginami visiems dirbantiesiems. Vidaus reikalų įstaigoje tarnaujantys pareigūnai neturi dvejoti dėl savo gyvybės ir sveikatos vykdydami funkcijas, neturi bijoti rizikuoti. Dėl to, kompensacijų mokėjimo pareigūno mirties ar sveikatos sutrikdymo atveju institutas yra svarbi socialinė garantija. Atsižvelgiant į tai, siūlome Projekto 50 straipsnio 1 ir 3 dalis išdėstyti taip: „1.
Žuvus tarnybines pareigas vykdžiusiam pareigūnui, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat tais atvejais, kai pareigūno mirties priežastis yra susijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat tais atvejais, kai pareigūnas nužudytas dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, neatsižvelgiant į šio Statuto 58 straipsnio 1 dalyje nurodyto draudimo išmokas jo šeimai – vaikams (įvaikiams, taip pat vaikams, gimusiems po pareigūno mirties), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės studijų formos nuosekliųjų studijų programą ar nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), kol jiems sukaks 24 metai, sutuoktiniui, sugyventiniui (partneriui), tėvui (įtėviui) ar motinai
(įmotei) – ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, per vienus metus nuo pareigūno mirties lygiomis dalimis išmokama jo 120 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija , Vyriausybės nustatyta tvarka sumažinta priklausančių išmokėti teisės aktuose nustatytų draudimo išmokų dydžiu .“ ir „3.
Žuvus tarnybines pareigas vykdžiusiam pareigūnui, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat tais atvejais, kai pareigūno mirties priežastis yra susijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat tais atvejais, kai pareigūnas nužudytas dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, neatsižvelgiant į šio Statuto 58 straipsnio 1 dalyje nurodyto draudimo išmokas jo šeimai – vaikams (įvaikiams, taip pat vaikams, gimusiems po pareigūno mirties), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės studijų formos nuosekliųjų studijų programą ar nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), kol jiems sukaks 24 metai, sutuoktiniui, sugyventiniui (partneriui), tėvui (įtėviui) ar motinai
(įmotei) – ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, per vienus metus nuo pareigūno mirties lygiomis dalimis išmokama jo 120 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija , Vyriausybės nustatyta tvarka sumažinta priklausančių išmokėti teisės aktuose nustatytų draudimo išmokų dydžiu .“ ir „3. Pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (skaičiuojama jo vidutinio darbo užmokesčio dydžiais), Vyriausybės nustatyta tvarka sumažinta priklausančios išmokėti teisės aktuose nustatytos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu <...>.“ Atsižvelgta 73.
Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga
13 Teigtina, kad Projekto 50 straipsnio nuostatos, kuriose numatyta kompensacija pareigūnams, sužalotiems, susižalojusiems arba kurių sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, dėl tarnybos arba dėl pareigūno statuso, blogina vidaus tarnybos pareigūnų padėtį lyginant su analogiškos paskirties socialine garantija, taikoma kitiems statutiniams pareigūnams (pavyzdžiui, pareigūnams, tarnaujantiems Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose). Projekto 50 straipsnyje numatyta kompensacija aukščiau nurodytais atvejais galima tik situacijose, kai vidaus tarnybos pareigūnas susižalojo arba buvo sužalotas esant padidėjusiam pavojui ar rizikai pareigūno sveikatai ar gyvybei . Ši sąlyga Vidaus tarnybos statute buvo įtvirtinta 2006 m., siekiant išvengti kompensacijų mokėjimo tais atvejais, kai traumas tarnybos metu gali patirti visi dirbantys asmenys, t. y. paslydimo, pargriuvimo einant lygiu keliu ar lipant laiptais ir pan. įprastais, kasdieniškais atvejais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino sąlygos dėl padidinto pavojaus ar padidintos rizikos taikymo apimtį, nurodydamas, jog kompensacija mokėtina tik tais atvejais, kai pareigūnas patiria traumą ar sužalojimą vykdydamas specialiąsias pareigūno funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme (pavyzdžiui,
nutartys administracinėse bylose Nr. A143
143 -145/2010 ). Mūsų nuomone, šiuo išaiškinimu teismas nepagrįstai susiaurino vidaus tarnybos pareigūnams teisę gauti kompensaciją už traumas ir kitus sveikatos sutrikdymus atliekant tarnybines pareigas, dėl tarnybos arba dėl pareigūno statuso. Pareigūnai, be sužalojimų, patirtų tiesioginio kontakto su teisės pažeidėjais metu, neretai traumas patiria eismo įvykiuose, įvykusiuose ne dėl jų kaltės, bei fizinio pasirengimo treniruočių ar įskaitų laikymo metu. Fizinio pasirengimo įskaitos laikymas nėra įprastas ir kasdieniškas atvejis − šiuo atveju būdą veikti pareigūnas pasirenka ne savo laisva valia, o vykdydamas viršininko nurodymą – privalo išlaikyti fizinio pasirengimo įskaitą, kas yra neatsiejama nuo pareigūno, kaip vykdomosios valdžios atstovo statuso, bei policijos pareigūno vykdomų funkcijų, o fizinio pasirengimo įskaitos laikymas vyksta padidinto pavojaus (rizikos) sąlygomis, kadangi šis procesas reikalauja maksimalių fizinių pastangų.
Tuo tarpu Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 48 straipsnio nuostatose sąlyga dėl kompensacijos išmokėjimo padidinto pavojaus ar padidintos rizikos atvejais nenumatyta: „ Pareigūnui, kuriam buvo sutrikdyta sveikata einant tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose, atsižvelgiant į darbingumo lygį ar sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį, išmokama kompensacija “. Atsižvelgiant į tai, kad vidaus tarnybos pareigūnai tarnauja ne mažiau pavojingomis sąlygomis nei Kalėjimo departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, teigtina, kad galimai pažeidžiamas lygiateisiškumo principas . Atkreiptinas dėmesys į Projekto 50 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostatą, kurioje numatyta, jog lengvo sveikatos sutrikdymo atveju vidaus tarnybos pareigūnui išmokama nuo 1 iki 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, kai Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 48 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatyta išmokėti
vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija, jei pareigūnas patiria lengvą sveikatos sutrikdymą . Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, manome, kad būtina pakeisti Projekto 50 straipsnio 1 ir 3 dalis: 1.
Žuvus tarnybines pareigas vykdžiusiam pareigūnui, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat tais atvejais, kai pareigūno mirties priežastis yra susijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat tais atvejais, kai pareigūnas nužudytas dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, neatsižvelgiant į šio Statuto 58 straipsnio 1 dalyje nurodyto draudimo išmokas jo šeimai – vaikams (įvaikiams, taip pat vaikams, gimusiems po pareigūno mirties), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės studijų formos nuosekliųjų studijų programą ar nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), kol jiems sukaks 24 metai, sutuoktiniui, sugyventiniui (partneriui), tėvui (įtėviui) ar motinai (įmotei) – ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, per vienus metus nuo pareigūno mirties lygiomis dalimis išmokama jo 120 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija, Vyriausybės nustatyta tvarka sumažinta priklausančių išmokėti teisės aktuose nustatytų draudimo išmokų dydžiu. 3.
buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (skaičiuojama jo vidutinio darbo užmokesčio dydžiais), Vyriausybės nustatyta tvarka sumažinta priklausančios išmokėti teisės aktuose nustatytos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu:
1) netekusiems 75–100 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 60 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) netekusiems 60–70 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 48 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) netekusiems 45–55 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 36 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4) netekusiems iki 40 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo ir dėl to pripažintiems netinkamais vidaus tarnybai – 30 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
5) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 24 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
6) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
7) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 1 iki
dydžio. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, jog pritarus siūlymui jam įgyvendinti prireiks nemažai papildomų valstybės biudžeto lėšų. Be to, pritarta iš dalies Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pasiūlymui dėl Statuto projekto 50 straipsniui. 74.
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
4 Asociacijų laisvė yra viena iš prigimtinių laisvių, jos ribojimas administracine tvarka būtų nepakankamas, be to prieštarautų Profesinių sąjungų veiklos įstatymo 3 str. reguliavimui. Taip pat manome, jog būtina įtvirtinti ne tik formalius reikalavimus, bet ir susieti juos su pasekmėmis (didele žala). Be to, bet kokių funkcijų (o ne esminių, susijusių su įstaigos pobūdžiu) numatytas yra per platus, nes sukuria sąlygas įstaigų vadovų piktnaudžiauti ribojimu . Siūlome papildyti projekto 53 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
reikalų įstaigoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti sustabdyta ar nutraukta, jeigu jos vykdoma veikla prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams ar trukdo įgyvendinti vidaus reikalų įstaigos funkcijas siekiant užtikrinti žmogaus teises ir viešąjį saugumą bei daro didelę žalą. Nepritarti Tai šiuo metu galiojantis reglamentavimas. Be to, bet kokia profesinių sąjungų veikla, trukdanti įgyvendinti vidaus reikalų įstaigų funkcijas, susijusias su viešojo saugumo užtikrinimu, negalima. Be to, „didelė žala“ – neaiškus apibrėžimas. 75. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
5 Siūlymas susijęs su kitais siūlymais (atostogomis visuomeninėms pareigoms atlikti ir darbo sutartimi dėl antraeilių pareigų). Taip pat siūlome nustatyti specialią apsaugą pareigūnams, išrinktiems į renkamąsias pareigas. Siūlome papildyti ir pakeisti projekto 53 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
(išskyrus išimtį, nustatytą šio Statuto 63 straipsnio 1 dalies 13 punkte) negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš vidaus tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.
Skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, o taip pat priimant sprendimą dėl atleidimo iš tarnybos pagal šio įstatymo 63 str. 1 d. 3 p. (jei įgyvendinamas vertinimo komisijos siūlymas – atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos), 7 p. (jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą), 11 p. (jei panaikinama pareigybė), 14 p. (jei paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos), 16 p. (jeigu jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų, kai į jo einamas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau šias pareigas ėjęs pareigūnas), 16 p. (kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu) taip pat reikalingas išankstinis tos profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Nepritarti Teikiamu siūlymu siekiama nustatyti nepagrįstą apsaugą profesinių sąjungų nariams. Pritarus teikiamam pasiūlymui būtų įtvirtinta diskriminacija kitų pareigūnų atžvilgiu. 76. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
56 Siūlymas susijęs su kitais siūlymais (atostogomis visuomeninėms pareigoms atlikti ir darbo sutartimi dėl antraeilių pareigų). Pakeisti Projekto 53 straipsnio 5 ir 6 dalį ir išdėstyti taip:
as ui , kuris yra išrinktas į renkamuosius vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos organus, suteikiamos tikslinės atostogos visuomeninėms pareigoms atlikti arba sudaroma sutartis dėl antraeilių pareigų atlikimo atleidžiamas iš vidaus tarnybos , jei su juo ši profesinė sąjunga sudaro darbo sutartį. 6.
6Profesinių sąjungų nariai,
atleisti iš vidaus tarnybos kuriems dėl išrinkimo į renkamąsias pareigas profesinių sąjungų organizacijose, buvo suteiktos tikslinės atostogos visuomeninėms pareigoms atlikti, pasibaigus renkamųjų pareigų įgaliojimams, jų prašymu grąžinami į iki jų išrinkimo eitas pareigas, o jeigu jų nėra, – į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje arba šio asmens rašytiniu sutikimu kitoje vidaus reikalų įstaigoje. Šie asmenys grąžinami į vidaus tarnybą vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Pritarti Iš dalies Pritarta Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pasiūlymui, numatant, kad pareigūnams gali būti suteikiamos kitos tikslinės atostogos, numatytos Darbo kodekse arba sutartos šakos kolektyvinėje sutartyje. 77. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
8 Kadangi profesinių sąjungų atstovai vykdo ne tik funkcijas, numatytas Projekte bei kituose statutinių tarnybų statutuose, bet ir dalyvauja įvairiose darbdavio (įstaigos vadovo) sudaromų komisijų veikloje (siekiant užtikrinti sprendimų dėl profesinės sąjungos narių objektyvumą), siūlytina padidinti atstovui suteikiamų valandų skaičių. Atkreipiame dėmesį, kad atstovas visų pirmą atlieka tarpininko funkciją tarp įstaigos vadovybės ir atstovaujamų pareigūnų, todėl tikslinga profesinių sąjungų atstovams padidinti skiriamų valandų skaičių, kurios būtų įskaitomos į tarnybos laiką ir už jas mokamas darbo užmokestis. Siūloma numatyti galimybę kolektyvinėmis sutartimis nustatyti kitokį profesinės sąjungos veiklai skiriamų valandų dydį. Pakeisti ir papildyti Projekto 53 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant pareigūnų profesinius, ekonominius ir socialinius klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje.
Tam skiriama iki 120 valandų tarnybos (darbo) laiko per metus ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis Atsižvelgiant į profesinės sąjungos narių skaičių , atitinkamai tam skiriama iki 100 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis. Nustatomos šios suteikiamų valandų normos:
50 - 300 narių skiriama 10 valandų;
500 - 1000 narių skiriama 50 valandų;
būti numatytas kitas profesinių sąjungų atstovams profesinės sąjungos veiklai skiriamų tarnybos (darbo) valandų dydis. Pritarti iš dalies Pateiktam pasiūlymui nutarta pritarti iš dalies nustatant, kad minėtai veiklai skiriama 120 darbo (tarnybos) valandų per metus ir paliekama galimybė šakos kolektyvinėje sutartyje numatyti profesinių sąjungų atstovams profesinės sąjungos veiklai skiriamų tarnybos
(darbo) valandų skaičių. 78. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
8 Kadangi profesinių sąjungų atstovai vykdo ne tik funkcijas, numatytas Projekte bei kituose statutinių tarnybų statutuose, bet ir dalyvauja [vairiose darbdavio (įstaigos vadovo) sudaromų komisijų veikloje (siekiant užtikrinti sprendimų dėl profesinės sąjungos narių objektyvumą), siūlytina padidinti atstovui suteikiamų valandų skaičių. Atkreipiame dėmesį, kad atstovas visų pirmą atlieka tarpininko funkciją tarp įstaigos vadovybės ir atstovaujamų pareigūnų, todėl tikslinga profesinių sąjungų atstovams padidinti skiriamų valandų skaičių, kurios būtų įskaitomos į tarnybos laiką ir už jas mokamas darbo užmokestis. Pastebėtina, jog šie siūlymai atitinka ir kitų šalių praktiką dėl profesinių sąjungų atstovams profsąjungos veiklai vykdyti skiriamų valandų skaičiaus.
Taip pat siūlome numatyti galimybę kolektyvinėmis sutartimis nustatyti kitokį profesinės sąjungos veiklai skiriamų valandų dydį. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome pakeisti ir papildyti Projekto 53 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Pareigūnai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti
sprendžiant pareigūnų profesinius, ekonominius ir socialinius klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam skiriama iki 120 valandų tarnybos (darbo) laiko per metus ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis Atsižvelgiant į profesinės sąjungos narių skaičių, atitinkamai tam skiriama iki 100 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis. Nustatomos šios suteikiamų valandų normos:
sutartyse gali būti numatytas kitas profesinių sąjungų atstovams profesinės sąjungos veiklai skiriamų tarnybos (darbo) valandų dydis, bet ne didesnis nei 150 valandų per mėnesį.“
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8 Statuto projekto 53 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad „ Pareigūnai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant pareigūnų profesinius, ekonominius bei socialinius klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam skiriama iki 120 valandų tarnybos (darbo) laiko per metus ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis“.
Atkreiptinas dėmesys, kad panašius teisinius santykius (dalyvavimo profesinių sąjungų veikloje) reguliuojančioje Darbo kodekso 183 straipsnio 3 dalies nuostatoje įtvirtintas ženkliai trumpesnis laikas, kurį darbuotojai, profesinių sąjungų atstovai, gali skirti kvalifikacijai kelti, dalyvauti profesinės sąjungos renginiuose ir kt. – iki šešių darbo dienų per metus. Visos profesinės sąjungos steigiamos ir veikia tais pačiais tikslais – atstovauti darbuotojų profesinėms darbo, ekonominėms, socialinėms teisėms ir interesams ir juos ginti. Todėl kažin, ar siūlymas pareigūnų profesinių sąjungų atstovams skirti žymiai ilgesnį laiką dalyvauti šių organizacijų veikloje (lyginant su kitų kategorijų darbuotojus atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis) yra pagrįstas objektyviais pagrindais. Nepritarti Pritarta iš dalies Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pasiūlymui dėl Statuto projekto 53 straipsnio 8 dalies reglamentavimo. 80. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2014-06-0952 N Siūlome nustatyti aiškią sąlygą, būtiną įgyvendinti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 22 str. 1 d. 5 p. teisę. Taip pat siūlome numatyti aiškias veiklos garantijas, pašalinti galimas prielaidas profesinių sąjungų narių, atstovų persekiojimui, sukurti geresnes prielaidas vidiniam mikroklimatui gerinti ir efektyviam valdymui užtikrinti. Siūlome papildyti Projekto 53 straipsnį nauja 9 ir 10 dalimis ir išdėstyti jas taip:
atstovai, pateikę įgaliojimą, kontroliuodami kaip įstaigos vadovas, administracija laikosi ir vykdo teisės aktais nustatytų sąlygų ir reikalavimų, gali nekliudomai patekti į tarnybines patalpas, susipažinti su visais dokumentais apie darbo socialines ir ekonomines sąlygas, susipažinti su įstaigos ar jos padalinio finansiniais dokumentais ir neatlygintinai gauti šių dokumentų kopijas. 10.
veiklą darbo (tarnybos) laiku galima, jei tai iš esmės netrukdo įstaigos funkcijų užtikrinimo. Profesinių sąjungų veiklai galima naudoti tarnybines kanceliarines, informacijos ir telekomunikacijų, ryšio, transporto priemones, tarnybines patalpas, jei tai iš esmės netrukdo įstaigos funkcijoms užtikrinti.“ Nepritarti Darbo kodekso 22 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytos darbuotojų atstovų teisės - vykdyti nevalstybinę įstatymų laikymosi priežiūrą ir kontrolę. Profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnyje yra nustatyta pareiga darbdaviui teikti profesinės sąjungos atstovams, atliekantiems kontrolės funkcijas, prašomą informaciją apie darbo, ekonomines ir socialines sąlygas, užtikrinti teisę atlikti kitas šio įstatymo 17 straipsnyje numatytas kontrolės funkcijas. Minėtame straipsnyje taip pat pasisakyta ir dėl profesinės sąjungos narių veiklos darbo metu, t.y. nurodyta, kad profesinių sąjungų atstovaujamų ir (ar valdymo organų nariai pareigas paprastai atlieka darbo metu. Tuo tikslu ji atleidžiami nuo darbo ne mažiau kaip 60 darbo valandų per metus, jei kolektyvinėje sutartyje nenumatyta kitaip. Statuto projekto 53 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti teisę pareigūnams, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, iki 120 valandų tarnybos (darbo) laiko per metus skirti profesinės sąjungos veiklai ir paliekama galimybė šakos kolektyvinėje sutartyje numatyti profesinių sąjungų atstovams profesinės sąjungos veiklai skiriamų tarnybos (darbo) valandų skaičių. Todėl Statuto projekte siūlomas teisinis reglamentavimas yra pakankamas ir sudarys galimybę pasinaudoti šia socialine garantija. Taigi, iš esmės profesinės sąjungos siūlomos nuostatos Statuto projekto papildymui yra perteklinės. 81. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
11 Šiuo metu projekto 54 straipsnyje siūloma „vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos“ sąvoka yra neaiški ir todėl gali būti suprantama ir aiškinama skirtingai.
Todėl siūlytina vartoti aikšesnę sąvoką – „vidaus reikalų įstaigoje narių turinti profesinė sąjunga“. Siūlomas Projekto 54 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimas yra susijęs su kitais siūlomais pakeitimais, kuriais siekiama suteikti vidaus tarnybos sistemos pareigūnams teisę streikuoti, jei tokio streiko metu yra užtikrinamas minimalus gyventojams būtinų paslaugų teikimas. Siūloma astsisakyti draudimo profesinėms sąjungoms organizuoti piketus ir mitingus, kurie trukdytų įgyvendinti vidaus reikalų įstaigos funkcijas siekiant užtikrinti žmogaus teises ir viešąjį saugumą ar atlikti pareigūno tarnybines pareigas, taip pat juose dalyvauti. Manytina, jog tokia nuostata gali būti interpretuojama pernelyg plačiai, kadangi bet kuris mitingas ar piketas gali pareikalauti papildomų policijos pajėgų. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas sudarytų prielaidas tokius atvejus traktuoti kaip trukdančius policijos įstaigoms vykdyti kitas savo funkcijas, taigi, ir pažeidžiančius minėtą draudimą. Siekiant išvengti tokių atvejų, siūloma minėto draudimo atsisakyti. Manytina, jog profesinių sąjungų organizuojamiems mitingams ir piketams neturėtų būti keliami didesni reikalavimai ir platesnės apimties draudimai už Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatyme numatytus bendruosius reikalavimus ir draudimus. Taip pat siūlome atsisakyti reikalavimo profesinėms sąjungos gauti raštišką vidaus reikalų įstaigos vadovo sutikimą tarnybinėms patalpoms naudoti ir susirinkimams darbo laiku organizuoti. Manytina, jog Projektu siūlomi draudimai sudarytų prielaidas vidaus reikalų įstaigų vadovų piktnaudžiavimui ar profesinių sąjungų nariams aktualių klausimų sprendimo vilkinimui (neduodant sutikimo susirinkimui organizuoti).
Šis siūlymas siejamas su aukščiau išdėstytu siūlymu dėl atitinkamų profesinių sąjungų veiklos sąlygų vidaus reikalų įstaigose sudarymo. Pakeisti Projekto 54 straipsnio pavadinimą bei 1 dalies 1 punktą ir šį straipsnį išdėstyti taip:54 straipsnis. Draudimai vidaus reikalų įstaigoje narių turinčioms veikiančioms profesinėms sąjungoms Vidaus reikalų įstaigoje narių turinčioms veikiančioms profesinėms sąjungoms draudžiama:
1) organizuoti streikus ir juose dalyvauti , jei streiko metu neužtikrinamas minimalus gyventojams būtinų paslaugų teikimas;
vidaus reikalų įstaigos funkcijas siekiant užtikrinti žmogaus teises ir viešąjį saugumą ar atlikti pareigūno tarnybines pareigas, taip pat juose dalyvauti;
3) organizuoti (vadovauti) profesinių sąjungų narių susirinkimus darbo laiku, naudoti profesinių sąjungų veiklai tarnybines patalpas, ryšio ir transporto priemones be vidaus reikalų įstaigos vadovo rašytinio sutikimo .” Pritarti iš dalies Statuto projekto 53 straipsnyje vartojama aiški ir teisės aktuose nustatyta sąvoka – „įstaigoje veikianti profesinė sąjunga“ (Darbo kodekso 19, 22 straipsniai). Analogiškas draudimas streikuoti nustatytas ir kitiems statutiniams valstybės tarnautojams, prokurorams, bet ir karjeros valstybės tarnautojams, einantiems valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas. Darbo kodekso 78 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad d raudžiama skelbti streiką greitosios medicinos pagalbos tarnybose dirbantiesiems ir kitiems darbuotojams, kuriems teisę streikuoti riboja įstatymai.
Projekte siūloma nustatyti, kad šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta galimybė organizuoti (vadovauti) profesinių sąjungų narių susirinkimus darbo laiku, naudoti profesinių sąjungų veiklai tarnybines patalpas, ryšio ir transporto priemones. 82. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 Statuto projekto 56 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Pareigūnui, Vyriausybės nustatyta tvarka ir dydžiu, vieną kartą per visą tarnybos laikotarpį, kompensuojamos paskolos jam įsigyti palūkanos arba jų dalis“. Pirmiausia, šią nuostatą reikėtų tikslinti, nes kitose Statuto projekto 56 straipsnio normose reglamentuojama pareigūno teisė į tarnybinį butą (tarnybinę gyvenamąją patalpą), todėl neaišku, kam įsigyti pareigūnas imtų paskolą, kurios palūkanos ar jų dalis kompensuotina, kaip nurodoma 56 straipsnio 4 dalyje. Jei turima mintyje pareigūno paskola, paimta jam nuosavybės teise priklausančiam būstui įsigyti bei šios paskolos palūkanų ar jų dalies kompensavimas, reikėtų atitinkamai tikslinti projekto tekstą. Be to, svarstytina, ar kompensuotinas dydis (bent jo maksimali riba) neturėtų būti nustatyta Statute, o ne poįstatyminiame teisės akte, atsižvelgiant į tai, kad kompensacija tikriausiai būtų mokama iš valstybės biudžeto asignavimų. Atsižvelgta Atsižvelgiant į LR Vyriausybės siūlymą statuto projekto 56 straipsnio 4 dalis išbraukta. 83. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
4 Siūlome nenaikinti butpinigių kaip vienos iš galiojančių pareigūnų garantijų. Papildyti Projekto 56 straipsnį 5 dalimi 5.
Pareigūnui, kuris neaprūpintas tarnybiniu butu šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (viengungis – atskira tarnybine gyvenamąja patalpa), gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje išlaikymo išlaidoms kompensuoti iš Vidaus reikalų ministerijai ar vidaus reikalų centrinei įstaigai skirtų lėšų mokami
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2014-06-0957 Apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą darbdavys iškart informuojamas elektronines sistema, pareiga kitiems darbuotojams informuoti darbdavį apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą yra seniai panaikinta. Siūlome išbraukti projekto 51 str. 1 d. numatytą perteklinę pareigą.:
atsitikimo ar slaugos atveju teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, o nėščioms ir gimdyvėms pareigūnėms teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas. Jų išdavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos. Apie nedarbingumo pažymėjimo išdavimą pareigūnas turi raštu ar žodžiu pranešti savo tiesioginiam vadovui. Atsižvelgti Klausymų metu, atsižvelgiant į esamą valstybės finansinę situaciją, nustatyta vėlesnė Statuto projekto įsigaliojimo data ‑ 2016 m. sausio 1 d. ir nuostatos, susijusios su pareigūnų ir kursantų draudimų, iš projekto 2 straipsnio
„Įstatymo įsigaliojimas“ perkeltos į Statuto projekto 57 straipsnį. Statuto
projekto 57 straipsnyje nustatoma, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. pareigūnai bus draudžiami visomis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytomis socialinio draudimo rūšimis, todėl 51 straipsnio
„Pareigūnų laikinasis nedarbingumas ir jo apmokėjimo tvarka“ nuostatos tampa
nebeaktualios. 85.
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
15 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto 51 straipsnyje siūloma reguliuoti pareigūnų laikinąjį nedarbingumą ir jo apmokėjimo tvarką, šio straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad laikinojo nedarbingumo laikotarpiu pareigūnams mokamas vidutinis jų darbo užmokestis. Statuto projekto 58 straipsnio 1-4 dalyse siūloma nustatyti išmokų mokėjimą nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos atvejais. Šių straipsnių normas būtina tikslinti ir derinti tarpusavyje. Visų pirma, būtina diferencijuoti ir aiškiai nustatyti laikinojo nedarbingumo, susijusio su tarnyba ir laikinojo nedarbingumo dėl pareigūno ligos ar traumos, nesusijusios su tarnyba, reguliavimą. Šis reguliavimas tikslintinas atsižvelgiant į Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo atitinkamas normas. Statuto projekto 58 straipsnio 1 dalyje numatyta išmoka turėtų būti apibrėžta šios išmokos paskirtį atitinkančiu pavadinimu ir aiškiai nustatyta jos paskirtis ir teisės į ją atsiradimo pagrindai. Pažymėtina, kad bet kokia socialinės apsaugos išmoka gali būti mokama tik įvykus draudiminiam įvykiui, t.y. dėl nelaimingo atsitikimo susirgus, tapus neįgaliu, mirus. Kokia išmoka numatyta 58 straipsnio 1-4 dalyse ir kokia jos mokėjimo paskirtis, nesuprantama, nes nenurodyta kokios nelaimingo atsitikimo tarnyboje sukeltos pasekmės būtų kompensuojamos. Apibendrinus Statuto projekto 51 straipsnio ir 58 straipsnio 1-3 dalyse siūlomą reguliavimą, jis vertintinas kaip pažeidžiantis Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo, teisinės valstybės, draudimo diskriminuoti asmenis dėl jų socialinės padėties nuostatas, nes kitiems asmenims, esant tokiems pat teisiniams pagrindams, nustatytos socialinės garantijos būtų ženkliai blogesnės.
Pritarti Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymui, kad laikinojo nedarbingumo laikotarpiais mokamų išmokų dydžiai ir trukmė bus nustatyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, tačiau, kai laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, pareigūnams bus mokama iš įstaigos, kurioje tarnauja pareigūnas lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos pašalpos skirtumas. 86. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2015-01-1357 Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau - Susivienijimas), atstovaudamas vidaus tarnybos sistemoje tarnaujančių į Susivienijimo sudėtį įeinančių profesinių sąjungų narių teises bei teisėtus interesus, kreipiasi į Jus dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4701(2) (toliau - Projektas). Projekto svarstymo Vidaus reikalų ministerijoje metu pavyko rasti sutarimą dėl kai kurių esminių Projekto nuostatų. Visgi manome, jog Projekte esama keleto pareigūnams itin nepalankų teisinį reguliavimą nustatančių normų, kurias siūlome tobulinti:
I. Dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimo . Pagal Projekto 2 straipsnio („Įstatymo įsigaliojimas”) 5 dalį, vidaus tarnybos sistemos pareigūnai nuo 2016 m. sausio 1 d. bus draudžiami visomis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytomis socialinio draudimo rūšimis.
Taigi, papildomai (lyginant su esama padėtimi) jie bus draudžiami ligos ir motinystės bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, mokant įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą. Dėl to jie nebebus privalomai draudžiami valstybės biudžeto lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos. 1991 m. gruodžio 5 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų” buvo išreikšta įstatymų leidėjo valia visus pareigūnus ir karius valstybės lėšomis drausti nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, pakeliui į tarnybą ir pakeliui iš jos. Nusprendus nuo 2016 m. nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu juos drausti darbdavio lėšomis, būtų atsisakyta draudimo valstybės lėšomis. Ir tai nėra vien piniginių srautų klausimas - tai reiškia, jog draudimo išmokų mokėjimo atvejai ir tvarka bei draudimo išmokų dydžiai būtų nustatomi ne pagal minėtą Vyriausybės nutarimą, bet pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, kuris taikomas visiems pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims. Pažymėtina, jog Vyriausybės nutarime ir minėtame įstatyme numatytas teisinis reguliavimas skiriasi iš esmės (tiek išmokų mokėjimo atvejai, tiek išmokų dydžiai).
Pagal naują teisinį reguliavimą, draudimo išmokas (netekto darbingumo vienkartinę arba periodinę kompensaciją) pareigūnai galėtų gauti tik tuo atveju, jei tarnyboje, pakeliui į tarnybą ar pakeliui iš jos patirti sužalojimai nulemtų tam tikro lygio darbingumo netekimą (Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 1 dalis). Pagal 1991 m. gruodžio 5 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 530, pareigūnams draudimo išmokos mokamos esant šiuo nutarimu patvirtintoje lentelėje išvardytiems sveikatos sutikimams ir jų padariniams, o darbingumo netekimas nėra būtina sąlyga šiai išmokai gauti. Taigi, pareigūnų teisės į minėtą draudimo išmoką įgyvendinimas, lyginant su šiuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu, būtų apribotas. Be to, nebeliktų jokių draudimo išmokų mokėjimo pareigūnams ypatumų, lyginant su pagal darbo sutartį dirbančiais darbuotojais. Susivienijimo nuomone, Projekto 2 straipsnio 5 dalimi siūlomas reguliavimas galėtų būti nustatomas tik atlikus išsamią ekonominės naudos ir sąnaudų analizę, atsižvelgus į vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos ypatumus ir numačius adekvatų jų kompensavimą (šiuo metu mokamas draudimo išmokas pakeičiant kitomis atitinkamai padidintomis/ papildomai numatytomis socialinėmis garantijomis, didesnių darbo užmokesčiu ir pan.) ir numačius protingą pereinamąjį laikotarpį, apsaugantį šiuo metu valstybės lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje draudžiamų pareigūnų teisėtus lūkesčius. Pastebėtina ir tai, jog Projekto 50 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatoma nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokų dydžiu mažinti pareigūnų sveikatos sutrikdymo ar mirties atveju gaunamas kompensacijas.
Manytina, jog ši priemonė yra pakankama valstybės biudžeto lėšų racionaliam ir tikslingam panaudojimui užtikrinti, dėl to netikslinga pareigūnų socialinių garantijų mažinti dvigubai, kartu mažinant ir pareigūnams mokamas draudimo nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje išmokas. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome nepritarti Projekto 2 straipsnio („Įstatymo įsigaliojimas”) 5 daliai arba atidėti jos priėmimą iki kitų, tarnybos ypatumus kompensuojančių ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, pakeliui j tarnybą ir pakeliui iš jos išmokų sumažinimą atsveriančių socialinių garantijų įvedimo ar esamų garantijų proporcingo padidinimo. Nepritarti Atsižvelgta į Gairių 7 punkto 3 papunktį, kuriame nustatyta, kad statutiniai valstybės tarnautojai privalomai draudžiami visų rūšių socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą. Analogiškas teisinis reglamentavimas yra nustatytas Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatyme Nr. XII-1447. 87. Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga 2014-02-2858 Projekto 59 straipsnis turėtų būti papildytas nuostata, jog iš vidaus reikalų įstaigai skirtų lėšų kompensuojamos teisinės pagalbos išlaidos ar jų dalis, kurias pareigūnas patyrė ne tik tapęs įtariamuoju ar specialiuoju liudytoju, bet ir kaltinamuoju. Pažymėtina, kad pasitaiko atvejų, kai ikiteisminis tyrimas baigiamas kaltinamojo akto surašymu, todėl pareigūnai savo nekaltumą priversti įrodinėti teisme. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pareigūnams taip pat reikalinga teisinė pagalba, kuri dažniausiai būna mokama.
Remiantis aukščiau išdėstytu, tikslinga Projekto 59 straipsnį papildyti: Pareigūnui, vykdžiusiam tarnybines pareigas bei viršijusiam tarnybinės rizikos ribas, padarius nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą ir dėl to tapus įtariamuoju (specialiuoju liudytoju), kaltinamuoju arba nukentėjusiam vykdant tarnybines funkcijas ar dėl vidaus tarnybos, iš vidaus reikalų įstaigai skirtų lėšų kompensuojamos teisinės pagalbos išlaidos ar jų dalis. Kompensaciją skiria vidaus reikalų įstaigos vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, iš vidaus reikalų įstaigai skirtų lėšų. Vidaus reikalų įstaigos vadovui kompensacija skiriama iš jo vadovaujamai vidaus reikalų įstaigai skirtų lėšų. Pritarti
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
4 Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, visiems pareigūnams yra kompensuojama iki 135 Lt važiavimo išlaidų, neatsižvelgiant į tai, kad šis dydis kai kuriems pareigūnams kompensuoja tik vieno ar dviejų vykimų į tarnybą ir iš jos išlaidas. Siūlome nustatyti, kad maksimalus kompensuojamų išlaidų dydis nustatomas šakos kolektyvinėje sutartyje. Nesudarius šakos kolektyvinės sutarties, maksimalus kompensuojamų išlaidų dydis nustatomas Vyriausybės nutarimu atsižvelgiant į praėjusio ketvirčio kuro kainų pokytį. Maksimalaus dydžio nustatymas šakos kolektyvinėje sutartyje leis lanksčiau taikyti kelionės išlaidų kompensavimo sistemą. Taip pat siūlome, kad tiems pareigūnams, kurie yra perkeliami į kitą tarnybos vietovę (arba didelė įstaigos veikimo teritorija) turėtų būti užtikrintas didesnis važiavimo išlaidų kompensavimo mechanizmas, pvz. įstatyminėje nuostatoje įtvirtinti, kad jiems maksimalus važiavimo išlaidų dydis netaikomas. Nesutinkame, kad būtų naikinamos kelionės į tarnybos vietą kompensacijos. Pareigūnai bus nemotyvuoti dirbti atokesnėse vietovėse.
Papildyti Projekto 57 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
4Pareigūnui,
kuris pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais taip pat vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kompensuojamos važiavimo išlaidos, išskyrus išlaidas taksi. Važiavimo išlaidų kompensavimo tvarką ir maksimalų važiavimo išlaidų kompensacijos dydį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Maksimalus važiavimo išlaidų kompensacijos dydis nustatomas šakos kolektyvinėje sutartyje, jos nesudarius maksimalų kompensuojamų išlaidų dydį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į praėjusio ketvirčio kuro kainų pokytį. Nepritarti Profesinės sąjungos siūlomai važiavimo išlaidų kompensavimo tvarkai įgyvendinti reikės nemažų lėšų, nes kompensacijos skirtingų dydžių nustatymas šakos kolektyvinėse sutartyse pažeis asmenų lygiateisiškumo principą. Atkreiptinas dėmesys, kad Statuto projekte siūloma nustatyti, kad vykimo į tarnybos vietą ir iš jos išlaidos kompensuojamos tik tiems pareigūnams, kurie dėl tarnybinės būtinybės arba rotacijos tvarka perkelti į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje ir neaprūpinami tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis arba jiems nekompensuojamos gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje išlaikymo išlaidos. Statuto projekte taip pat siūloma, kad Vyriausybė gali nustatyti (tvarka galioja ir dabar), jog ir kitiems pareigūnams, pagal tarnybos pobūdį vykstantiems į tarnybos vietą ir iš jos, apmokamos kelionės išlaidos. Pažymėtina, kad visiems pareigūnams, kurie vadovaujantis Statuto projekto 61 straipsnio 4 dalies nuostatomis įgis teisę gauti važiavimo išlaidų kompensaciją, turi būti mokamos vienodo dydžio išmokos, todėl jų dydžiai gali būti nustatyti tik Vyriausybės nutarimu . Minėtos kompensacijos skirtingų dydžių nustatymas šakos kolektyvinėse sutartyse negalės būti objektyviai pateisinamas ir pažeis asmenų lygiateisiškumo principą. 89.
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
5 Dėl tarnybinės būtinybės perkelto pareigūno išlaidos privalo būti kompensuojamos visa apimtimi
turi būti padengtos visos papildomos kelionės išlaidos, mokami dienpinigiai. Priešingu atveju tarnybinės būtinybės nulemtas sprendimas būtų vykdomas pareigūno sąskaita, pareigūnui perkeliami finansiniai įsipareigojimai, o tai iš esmės pažeistų šalių teisių ir įsipareigojimų pusiausvyrą. Aptariant pareigūno perkėlimo klausimą buvo minėta, kad pareigūnas gali būti komandiruojamas. Atkreiptinas dėmesys, kad komandiruojamam pareigūnui kompensuojamos visos su komandiruote susijusios išlaidos (jos nėra ribojamos maksimaliu dydžiu, kuris nekompensuoja nei pusės realių išlaidų). Papildyti Projekto 61 str. 5 d. ir ją išdėstyti taip:
tarnybinės būtinybės arba rotacijos tvarka perkeltas į kitas pareigūno pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, aprūpinamas tarnybiniu butu ar tarnybine gyvenamąja patalpa arba jam Vyriausybės nustatyta tvarka, dydžiu ir sąlygomis kompensuojamos gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje išlaikymo arba vykimo į tarnybos vietą ir iš jos keleiviniu ar asmeniniu transportu, išskyrus vykimo lengvaisiais automobiliais taksi, išlaidos. Nepritarti Negali būti nustatytas toks teisinis reglamentavimas, pagal kurį būtų kompensuojamos bet kokios gyvenamosios patalpos nuomos ar važiavimo išlaidos, todėl Vyriausybė privalo nustatyti maksimalius kompensacijų dydžius. Toks reglamentavimas nustatytas ir kituose teisės aktuose (Diplomatinės tarnybos įstatyme, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statute ir kt.) ir juose nustatytos gyvenamųjų patalpų nuomos ar važiavimo išlaidų kompensacijos. Naujai socialinei garantijai įgyvendinti reikėtų nemažai valstybės biudžeto lėšų, kurių poreikis neapskaičiuotas. 90. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
6 3.
Dėl važiavimo išlaidų kompensavimo Projekto 61 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad pareigūnams, kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, tačiau nėra perkelti dėl tarnybinės būtinybės ar rotacijos tvarka, važiavimo išlaidos kompensuojamos ne visais atvejais (kaip yra šiuo metu), o tik tuomet, kai tokią teisę numatys Vyriausybė. Susivienijimo nuomone, ši nuostata yra labi abstrakti ir suteikianti teisę Vyriausybei apskritai nepriimti nutarimo dėl važiavimo išlaidų kompensavimo minėtiems pareigūnams arba savo nuožiūra pasirinkti, kokiais atvejais ir kokiems pareigūnams kompensuoti šias išlaidas. Pastebėtina, jog tam tikrų tarnybų pareigūnai dėl tos tarnybos struktūrinių padalinių geografinio išdėstymo ypatumų, į tarnybą ir iš jos vyksta itin didelius atstumus, pvz. VSAT užkardose dirbantys pareigūnai vyksta apie 35-50 km ir daugiau. Analogiška situacija susiklosto, kai pareigūnas gyvena kitame mieste ar rajone, nei yra jo gyvenamoji vieta. Dėl to jie patiria itin dideles važiavimo išlaidas, kurios, siekiant pareigūnus motyvuoti dirbti šiuose nutolusiuose padaliniuose, turi būti kompensuojamos. Be to, muitinės postų pareigūnams kelionės išlaidos yra kompensuojamos ir šį kompensacija šiuo metu sudaro 360 Lt (Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 54 straipsnio 10 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. Nr. 1K-189 4 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. kovo 28 d. nutarimo Nr.
VII-209 patvirtintų Statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo tobulinimo gairių (toliau - Gairės) 11 punkte nurodyta, jog, nustačius būtinybę statutiniams valstybės tarnautojams kompensuoti už su statutinei institucijai ar įstaigai pavestomis funkcijomis susijusius tarnybos ypatumus, specialiuosiuose teisės aktuose gali būti nustatomos šios specialiosios socialinės garantijos, viena kurių yra kelionės (važiavimo), gyvenamosios patalpos nuomos ir persikėlimo išlaidų kompensavimas. Susivienijimo nuomone, tarp muitinės postų pareigūnų ir, pvz. pasienio postų pareigūnų, nėra tokios apimties ir tokio pobūdžio skirtumų, kurie nulemtų būtinybę skirtingai reglamentuoti ir taikyti šią specialią socialinę garantiją. Manome, kad toks teisinis reguliavimas pažeistų asmenų lygiateisiškumo ir diskriminacijos draudimo principus. Dėl to siūlome Projekto 61 straipsnio 6 dalyje nurodyti konkrečius kriterijus, kuriuos atitinkantiems pareigūnams Vyriausybės nustatyta tvarka privalėtų būti kompensuojamos važiavimo į tarnybos vietą ir iŠ jos išlaidos. Kaip minėta, šią garantiją siūlome taikyti pasienio postų pareigūnams ir kitiems vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, kurių tarnybos vieta yra kitoje savivaldybės teritorijoje nei jų gyvenamoji vieta. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūlome pakeisti Projekto 61 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Vyriausybė gali nustatyti, kad p-Pareigūnams, išskyrus nurodytus šio straipsnio5 dalyje, kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį vyksta į kitoje savivaldybės teritorijoje nei jų gyvenamoji vieta esančią tarnybos vietą ir iš jos, gali būti Vyriausybės nustatyta tvarka, dydžiu ir sąlygomis apmokamos kelionės išlaidos jos nustatyta tvarka ir dydžiu ir-sąlygomis.
Šios nuostatos netaikomos, kai pareigūnas yra vežamas į tarnybos vietą tarnybiniu transportu.” Nepritarti Atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustatys važiavimo išlaidų kompensavimą atsižvelgiant į objektyvius kriterijus, pareigūnų tarnybos pobūdį. 91. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija
6 Projekto
gali nustatyti , kad pareigūnams, išskyrus nurodytus šio straipsnio 5 dalyje, kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, gali būti apmokamos kelionės išlaidos jos nustatyta tvarka, dydžiu ir sąlygomis. Šios nuostatos netaikomos, kai pareigūnas yra vežamas į tarnybos vietą tarnybiniu transportu.“ Šiuo metu Vidaus tarnybos statuto 52 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „ Pareigūnui, kuris pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, taip pat vyksta į tarnybos vietą ir iš jos , kompensuojamos važiavimo išlaidos, išskyrus išlaidas taksi. Važiavimo išlaidų kompensavimo tvarką ir maksimalų važiavimo išlaidų kompensacijos dydį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ Taigi, siūloma naikinti dar vieną socialinę garantiją – kelionės į tarnybos vietą ir iš jos apmokėjimo visiems pareigūnams. Kokia kita socialine garantija siūloma keisti naikinamą garantiją, neaišku. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. sausio 2 d. Įsakymu Nr.
Įsakymu Nr. 1V-1 nustatyta, kad pareigūnams, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, taip pat vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, išskyrus taksi, maksimalus važiavimo išlaidų kompensacijos dydis vienam vidaus tarnybos sistemos pareigūnui per vieną mėnesį yra 0,3 Lietuvos Respublikos Seimo nustatyto atitinkamų metų valstybės tarnautojų, valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų pareiginės algos bazinio dydžio, t.y. – 135,00 Lt. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog poįstatyminis teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ar sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes tokiu būdu būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu. Šiuo atveju, atitinkamas dydis vienašališkai nustatytas ministro sprendimu. Pastebėtina, kad, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013 m. sausio 25 d. Įsakymu Nr. 1K-033 muitinės postų pareigūnams nustatytas maksimalus važiavimo išlaidų dydis – 0,8 Lietuvos Respublikos Seimo nustatyto atitinkamais metais taikomo valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio, t.y. – 360,00 Lt. Taigi, dėl įstatyminės maksimalios normos nebuvimo, skirtingos statutinės įstaigos taiko skirtingus dydžius ir taip galimai pažeidžia konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą. Antra, atsižvelgiant į tarnybos ypatumus, šios socialinės garantijos atsisakymas bus finansiškai nepalankus absoliučiai daugumai pareigūnų. Neginčytina, jog vykimas iš miesto mikrorajono į tarnybos vietą tame pačiame mieste neturi būti kompensuojamas visiems pareigūnams. Tačiau, kai pareigūnai vyksta į apskrities rajone esančią tarnybos vietą iš miesto centro, kompensacija turi būti mokama. Vidaus tarnybos įstaigose visada vyksta pareigūnų judėjimas. Per krizę tarnybą paliko daug pareigūnų.
Šiuo metu, ypač tolimesniuose rajonuose yra daug laisvų pareigybių visose grandyse. Įstaigų vadovybė itin skatina pareigūnus siekti karjeros, dalyvauti atrankose į aukštesnes pareigas, tačiau retas kuris pasiryžta keisti tarnybos vietą ir kasdien 50 ar 100 kilometrų vykti į kitą tarnybos vietą ir iš jos. Atsižvelgiant į tai siūlome Projekto 61 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „Vyriausybė gali nustat yti o , kad pareigūnams, išskyrus nurodytus šio straipsnio 5 dalyje, kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį vyksta į kitoje savivaldybės teritorijoje esančią tarnybos vietą ir iš jos, gali būti apmokamos kelionės išlaidos jos nustatyta tvarka , dydžiu ir sąlygomis , bet ne daugiau kaip 0,8 Lietuvos Respublikos Seimo nustatyto atitinkamais metais taikomo valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio per vieną mėnesį . Šios nuostatos netaikomos, kai pareigūnas yra vežamas į tarnybos vietą tarnybiniu transportu.“ Nepritarti Naujai socialinei garantijai įgyvendinti reikėtų nemažai valstybės biudžeto lėšų, kurių poreikis neapskaičiuotas. 92. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12 Derintinos tarpusavyje Statuto projekto 62 straipsnio 1 ir 2 dalys, kadangi neaišku, kur sudaroma tarnybinių ginčų komisija – ar kiekvienoje vidaus reikalų įstaigoje, ar vidaus reikalų centrinėje įstaigoje. Pritarti Numatant
„vidaus reikalų įstaigoje“. 93. Nacionalinis
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
3 Nesikreipimas į ginčų komisiją per tris mėnesius neturi užkirsti kelio pareigūnui ginti jo teises teisme (siūlymas aktualus tiems reikalavimams, kurių senaties terminas ilgesnis nei 3 mėn.). Siūlome patikslinti 62 straipsnio 3 dalį
nagrinėti individualų tarnybinį ginčą tarnybinių ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės.
Praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas tarnybinių ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis tarnybinių ginčų komisija pripažįsta svarbiomis. Jei pareigūnas praleido 3 mėnesių terminą, bet nėra suėjusi senatis su tuo pačiu reikalavimu kreiptis į teismą, pareigūnas gali kreiptis į teismą nesikreipdamas į tarnybinių ginčų komisiją. Nepritarti Išankstinis individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka nėra privalomas, pareigūnas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, gali kreiptis tiesiogiai į teismą, todėl siūlomas papildymas yra perteklinis. 94. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 Svarstytina, ar Statuto projekto 62 straipsnio 5 dalyje nustatytas 3 mėnesių tarnybinių ginčų komisijos sprendimo apskundimo terminas nėra per ilgas. Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytas vieno mėnesio skundo administraciniam teismui padavimo terminas. Be to, gali kilti abiejų įstatymų (šio Statuto ir Administracinių bylų teisenos įstatymo) normų tarpusavio santykio bei normų konkurencijos problemų. Pritarti
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2014-06-09 N Būtina sumažinti tarnybinių ginčų skaičių, jų nagrinėjimo trukmę. Taip pat numatyti, kaip turėtų būti sprendžiami kolektyviniai ginčai (atsižvelgiant į tai, kad negali būti taikoma įprasta kolektyvinio ginčo tvarka, galioja draudimas streikuoti). Ginčams spręsti siūlome numatyti ginčų komisiją, kurioje nė viena šalis neturėtų persvaros, t.y. – sprendimai būtų pasiekiami kompromiso būdu, pasitelkiant visuomenės atstovus. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Statute galioja (ir Projekte siūloma palikti) draudimas streikuoti.
Streikas kaip kolektyviniai veiksmai yra kraštutinė priemonė kolektyviniam darbo ginčui spręsti. Valstybė, nustačiusi draudimą, turi nustatyti kitą, alternatyvų ir abiem pusėm priimtiną būdą, kaip išspręsti kolektyvinį ginčą su darbdaviu. Siūlome papildyti Projektą nauju skirsniu ir išdėstyti jį taip:
straipsnis. Tarnybiniai ginčai
tarnyboje gali būti kolektyviniai ir individualūs. 2. Kolektyviniai ginčai sprendžiami derybų būdu. Nesusitarus dėl reikalavimų įgyvendinimo, surašomas nesutarimo protokolas ir perduodamas nagrinėti tarnybinių ginčų komisijai. 3. Individualus tarnybinis ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir statutinės įstaigos administracijos dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, kuris nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka. Individualūs ginčai privalo būti sprendžiami ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka centrinėje statutinėje įstaigoje sudarytoje tarnybinių ginčų komisijoje. 4. Tarnybinių ginčų komisija sudaroma tokiomis proporcijomis – centrinės statutinės įstaigos vadovas skiria 3 atstovus, statutinių įstaigų sistemoje veikiančios profesinės sąjungos (ar jų susivienijimai), proporcingai vienijamų narių skaičiui, skiria 3 atstovus, 1 atstovas profesinių sąjungų kviečiamas iš visuomenės atstovų. Tarnybinių ginčų komisijos veikla finansuojama iš centrinei statutinei įstaigai skirtų asignavimų. Komisijos nario darbas tarnybinių ginčų komisijai prilyginamas visuomeninių pareigų atlikimui. 5. Tarnybinių ginčų komisija sudaroma 2 metams, ne mažiau kaip pusė komisijos narių privalo turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Komisijos posėdžiai teisėti ir ji gali priimti sprendimą, jei posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 narių, balsams pasiskirsčius po lygiai. 6.
gali būti ginčijamas administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“ Nepritarti Tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse, todėl siūlymas perteklinis. 96. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
11113 Siūlomi pakeitimai susiję su anksčiau išdėstytais siūlymai ir argumentais. Pareigūnas, išrinktas į renkamąjį organą turėtų būti jo prašymu išleidžiamas tikslinių atostogų visuomeninėms pareigoms atlikti (pareigūnas neturėtų būti atleidžiamas). Pakeisti Projekto 63 straipsnio 1 dalies 11 ir 13 punktus ir šiuo punktus išdėstyti taip:
11) jei panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų;
13) išrinkus jį į renkamuosius vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos organus, jei su juo ši profesinė sąjunga sudaro darbo sutartį Pritarti iš dalies Siūlymas dėl šio straipsnio 11 punkto ‑ perteklinis, tai nustatyta Statuto 66 straipsnio projekto 6 dalyje. 97. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
1 Siūlomi pakeitimai susiję su anksčiau išdėstytais siūlymai ir argumentais. Papildyti Projekto 65 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
vidaus tarnybą paties prašymu (šio Statuto 58 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktai) pateikęs prašymą vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo atliekamas tarnybinis patikrinimas, turi teisę nutraukti vidaus tarnybą, pateikęs prašymą vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų, neįskaitant laiko, per kurį pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas kitoks įspėjimo terminas. Pritarti 98.
teisėsaugos pareigūnų federacija
1 Projekto 65 straipsnio
nusižengimo atliekamas tarnybinis patikrinimas, turi teisę nutraukti vidaus tarnybą, pateikęs prašymą vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų, neįskaitant laiko, per kurį pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. Profesinė sąjunga kategoriškai prieštarauja siūlomam nepagrįstam ir teisėkūros principams prieštaraujančiam visų vidaus reikalų sistemos pareigūnų teises varžančiam teisiniam reguliavimui. Pirma,
vidaus tarnybos statuto 24, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Statuto papildymo 261 straipsniu įstatymas Nr. XII-434 (Žin., 2013, Nr. 75-3761), kuris užkerta kelią išvengti tarnybinės atsakomybės pareigūnui paliekant tarnybą ar perkeliant pareigūną į kitas pareigas. T.y. šiuo metu galioja ir yra taikomas tarnybinio patikrinimo tęstinumo institutas, kai pareigūnas palieka tarnybą ar kai jis yra perkeliamas į kitas pareigas. Taigi, Projekte siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas yra perteklinis. Antra, Projekte siūlomas įtvirtinti pareigūno teisės palikti tarnybą suvaržymas galėtų pasiteisinti tik vieninteliu atveju, t.y. jei atlikus tarnybinį patikrinimą atsirastų pagrindas pareigūną atleisti iš vidaus tarnybos. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija raštu kreipėsi į vidaus reikalų įstaigas ir prašė pateikti informaciją apie 2012 m. sausio 1 d. – 2013 m. liepos 15 d. laikotarpiu atliktų tarnybinių patikrinimų skaičių, iš jų tarnybinių patikrinimų, kuriuos atlikus atsirado pagrindas atleisti pareigūną iš tarnybos, skaičių, bei nebaigtų tarnybinių patikrinimų skaičių (pareigūnui pasinaudojus teise palikti tarnybą). Vadovaujantis 7 vyriausiųjų policijos komisariatų pateiktais duomenimis, minėtu laikotarpiu iš viso buvo atlikti 1859 tarnybiniai patikrinimai.
pareigūną iš vidaus tarnybos (2,2 proc. visų atvejų), o 25 iš jų buvo nebaigti pareigūnui pasinaudojus teise palikti vidaus tarnybą (1,3 proc. visų atvejų). Policijos departamente ir Lietuvos kriminalinės policijos biure per minėtą laikotarpį iš viso buvo atlikti 66 tarnybiniai patikrinimai, nei vienu iš atvejų neatsirado pagrindo pareigūną atleisti iš vidaus tarnybos. Vadovaujantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir 5 rinktinių pateiktais duomenimis, minėtu laikotarpiu iš viso buvo atlikti 378 tarnybiniai patikrinimai. 23 iš jų baigus atsirado pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos (6,1 proc. visų atvejų), o 3 iš jų buvo nebaigti pareigūnui pasinaudojus teise palikti vidaus tarnybą (0,8 proc. visų atvejų). Vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pateiktais duomenimis, minėtu laikotarpiu iš viso buvo atlikta 170 tarnybinių patikrinimų. 4 iš jų baigus atsirado pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos (2,4 proc. visų atvejų), o 5 iš jų buvo nebaigti pareigūnui pasinaudojus teise palikti vidaus tarnybą (2,9 proc. visų atvejų). Šie duomenys rodo, kad atliekamų tarnybinių patikrinimų skaičius vidaus reikalų įstaigose yra labai didelis, o tarnybinių patikrinimų, kuriuos baigus atsiranda pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, skaičius labai mažas. Priėmus Projekte siūlomą Vidaus tarnybos statuto pakeitimą, visais atvejais, pareigūnų teisė palikti tarnybą savo noru pateikus prašymą prieš 14 dienų, būtų suvaržyta, nors realiai siūlomas teisinis reguliavimas aktualus vienetiniais atvejais. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti teisėkūros principai, išreiškiantys tam tikrus imperatyvius, keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams.
Projekto nuostata, kuria siūloma suvaržyti visų pareigūnų teisę palikti tarnybą, kai atliekamas tarnybinis patikrinimas, neatitinka tikslingumo, proporcingumo, pagarbos asmens teisėms ir laisvėms ir efektyvumo teisėkūros principų. Be to, siūlomas reguliavimas yra visiškai nemotyvuotas (Projekto aiškinamajame rašte nėra jokių siūlymą pagrindžiančių motyvų), nėra įvertintos bei aptartos galimos alternatyvos, veiksmingiau leisiančios pasiekti siūlomu teisiniu reguliavimu siekiamų tikslų (t.y. valstybinių pensijų skyrimą reglamentuojančių teisės aktų keitimas), sudaro galimybes pažeisti asmens teises ir laisves, teisėtus interesus (konstitucinį lygiateisiškumo principą), nepagrįstai varžo teisinių santykių subjektų, šiuo atveju vidaus tarnybos pareigūnų, teises daugiau, nei to reikia siūlomo teisinio reguliavimo tikslams pasiekti, o tam tikrais atvejais, būtent dėl kurių ir siūloma keisti teisinį reguliavimą, tikslai apskritai nebus pasiekti. Atsižvelgiant į tai, siūlome Projekto 65 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „
Statuto 63 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktai) pateikęs prašymą vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo atliekamas tarnybinis patikrinimas, turi teisę nutraukti vidaus tarnybą, pateikęs prašymą vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų, neįskaitant laiko, per kurį pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. “ Nepritarti Pritarta kitos profesinės sąjungos siūlymui, kad šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas kitoks įspėjimo terminas.
Darbo kodekso
nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas, bet jis negali viršyti vieno mėnesio. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad diskriminacijos nėra. 99. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
1236 Manytina, jog specialiosios teisės praradimas turėtų būti vertinamas ne kaip absoliutus pareigūno netinkamumo tolesnei tarnybai statutinėse įstaigoje kriterijus, o tik kaip pagrindas tokį asmenį perkelti į kitas pareigas, kurioms užimti nėra keliamas reikalavimas turėti prarastąją specialiąją teisę. Todėl siūloma numatyti, jog atleidimas šiuo pagrindu taikomas tik tuomet, kai nėra galimybių pareigūno perkelti į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas. Siūloma papildyti Projekto 63 straipsnio 3 dalį, siekiant užtikrinti pareigūnų teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kurią jie gali gauti, jei yra atleidžiami iš tarnybos dėl sveikatos būklės (šio straipsnio 1 dalies 12 punktas). Teismų praktikoje ( pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7 -351-07; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr.
143
ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 10.2 punktu, t. y. prieš atleidžiant pareigūną iš tarnybos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punkte nurodytu pagrindu ( jei dėl laikinojo nedarbingumo neatvyko į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką, jei susirgimas nesusijęs su sužeidimu, suluošinimu ar kitu sveikatos sutrikimu vykdant tarnybos pareigas) , pareigūnas turi būti siunčiamas į CMEK , siekiant nustatyti tikslų pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos teisinį pagrindą - įvertinti, ar nėra pagrindo pareigūną atleisti ne pagal Statuto 63 straipsnio 1 dalies 15 punktą, bet pagal šio straipsnio 1 dalies 4 punktą (kai pareigūnas negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai) , tokiu būdu užtikrinant pareigūno teisėtą lūkestį gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ištarnavus bent 5 metus. Dėl to manytina, jog analogiška Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinta garantija privalo būti garantuojama ir toliau, įtvirtinant aiškų tai numatantį teisinį reguliavimą. Pakeisti Projekto 62 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalis ir šį straipsnį išdėstyti taip: 1.
Esant šio Statuto 63 straipsnio 1 dalies 2–10, 13, ir 16 punktuose išvardytiems atleidimo pagrindams, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Esant šiems pagrindams, pareigūną galima atleisti iš vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu. 2. Esant šio Statuto 63 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytam pagrindui, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, apie galimą jo atleidimą jį įspėjus raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki atleidimo dienos. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas kitoks įspėjimo terminas. Nėščia pareigūnė (kai vidaus reikalų įstaiga likviduojama), pareigūnai, vieni auginantys vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmuo, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, apie galimą jų atleidimą turi būti įspėti raštu ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki atleidimo dienos. Įspėjimas apie galimą atleidimą netenka galios, jei nuo jo termino pabaigos praeina daugiau kaip vienas mėnuo, neįskaitant pareigūno laikinojo nedarbingumo ir atostogų laiko. 3. Pareigūnas šio Statuto 63 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą darbo dieną, kai sueina šiame punkte nurodyti terminai, ir prieš 30 kalendorinių dienų iki šio Statuto 63 straipsnio 2 dalyje nurodyto termino suėjimo pareigūną jo laikinojo nedarbingumo metu raštu įspėjus apie galimą atleidimą bei išdavus jam siuntimą s pecializuotajai medicininei ekspertizei atlikti. Specializuotajai medicininei ekspertizei nustačius, jog statutinis valstybės tarnautojas negali eiti pareigų dėl sveikatos būklės, jis atleidžiamas 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu. 6.
tarnybos pagal šio Statuto 63 straipsnio 1 dalies 4, 11, 15 ir 17 punktus galima tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes pareigas arba pareigūno rašytiniu sutikimu – į žemesnes pareigas.“ Pritarti iš dalies Statuto projekto 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūną atleisti iš vidaus tarnybos, kai jis laikinai nedarbingas daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, galima, jeigu atleidimo iš pareigų dieną liga tebesitęsia ir neatsirado pagrindas jį atleisti pagal 63 straipsnio 1 dalies 4 punktą (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai). Atsižvelgiant į tai, siūlomas 66 straipsnio 3 dalies papildymas yra realizuotas, todėl perteklinis. Pritarta siūlymui, kad šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas kitoks įspėjimo terminas (64 str. 1 d.). 100. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Statuto projekto 67 straipsnio 2 dalyje prieš žodį „senatvės“ siūlytina įrašyti žodžius „valstybinio socialinio draudimo“. Pritarti
teisėsaugos pareigūnų federacija
12 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalimi bei 140 straipsnio 3 dalimi, darbuotojui, nutraukusiam neterminuotą darbo sutartį dėl teisės į visą senatvės pensiją įgijimo, išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Atsižvelgiant į tai, manome, kad pareigūną atleidžiant iš vidaus tarnybos sukakus nustatytam amžiui bei dėl išėjimo į pensiją, turėtų būti išmokama bent dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinė kompensacija. Siūlome Projekto 69 straipsnio 1 ir 2 dalis išdėstyti taip: „1.
Atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 63 straipsnio 1 dalies 2, 4, 11, 12,
ir to paties straipsnio 2 dalį, išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija. 2. Atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 63 straipsnio 1 dalies 4, 11, 15 ir 17 punktus ir to paties straipsnio 2 dalį, Š š io straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio kompensacija pareigūnams, nepertraukiamai ištarnavusiems daugiau kaip 5 metus, didinama pusantro karto, daugiau kaip 10 metų – du kartus, daugiau kaip 20 metų – tris kartus.“ Nepritarti Skirtingai nuo darbuotojo, dirbančio pagal Darbo kodeksą, į pensiją išėjęs pareigūnas gauna dar ir valstybinę pensiją. Siūlomi pakeitimai neabejotinai pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų, kurie nėra numatyti. 102. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
2 Šioje nuostatoje naudojamas terminas
“nepertraukiamai ištarnavusiems” yra netikslus, galimos įvairios
interpretacijos. Siūloma papildyti, kad nepertraukiamas ištarnavimas apima tarnybą konkrečioje vidaus reikalų įstaigoje arba tarnybinio kaitumo būdu, dėl tarnybinės būtinybės ar rotacijos perėjusiems į kitas vidaus reikalų įstaigas. Papildyti Projekto 69 straipsnio 2 dalį ir šią nuostatą išdėstyti taip:
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio kompensacija pareigūnams, nepertraukiamai ištarnavusiems toje pačioje vidaus reikalų įstaigoje arba keliose, jei buvo perkeltas tarnybinio kaitumo būdu, dėl tarnybinės būtinybės ar rotacijos, daugiau kaip 5 metus, didinama pusantro karto, daugiau kaip
Perteklinė nuostata, yra aiškiai apibrėžta, kad tarnyba ir bus tarnybos stažas (žr. Statuto projekto 46 straipsnį). 103.
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-01-162 P Įstatymo projekto 2 straipsnyje numatyta, kad šis įstatymas įsigalioja 2014 m. liepos 1 d. Tuo tarpu įstatymo projekto 4 straipsnyje numatyta, kad Vyriausybė ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos iki 2014 m. liepos 31 d. peržiūri teisės aktus, susijusius su šio įstatymo nuostatų įgyvendinimu, ir prireikus juos pakeičia ar priima naujus teisės aktus, taip pat parengia įstatymų, susijusių su šio įstatymo nuostatų įgyvendinimu, pakeitimo projektus ir nustatyta tvarka pateikia juos Seimui. Pažymėtina, kad tokios normos buvimas lemtų situaciją, kad Seimo priimtas įstatymas nebūtų tinkamai taikomas dėl jam reikalingų teisės aktų nebuvimo galima situacija, kad įstatymas, nors ir galiotų de jure , de facto nebūtų taikomas. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektas tobulintinas. Pritarti
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2014-06-09 N uo 2016 m. naikinamas pareigūnų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų. Formaliai šis draudimas pakeičiamas valstybiniu socialiniu draudimu, tačiau realiai garantijų apimtis mažėja itin stipriai – pareigūnas įvykus nelaimingam atitikimui galėdavo gauti piniginę išmoką, 100 proc. VDU už nedarbingumo laikotarpį ir buvo gydomas valstybės lėšomis. Tuo tarpu panaikinus šią garantiją, pareigūnas, jo patiriama rizika prilyginama eilinio darbuotojo rizikai ir nemokama jokių papildomų išmokų, susijusių su statuso ypatumu. Ši garantija jau buvo panaikinta (priimant Vidaus tarnybos statutą, ji nebuvo numatyta įstatyme), tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino, jog ją būtina taikyti užtikrinant teisėtų lūkesčių apsaugą. Prognozuotina, kad šios garantijos naikinimas sukels konstitucinį ginčą. Nepritarti Atsižvelgta į Gairių 7 punkto 3 papunktį, kuriame nustatyta, kad statutiniai valstybės tarnautojai privalomai draudžiami visų rūšių socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą.
Analogiškas teisinis reglamentavimas yra nustatytas Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatyme Nr. XII-1447. 105. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2014-06-093 P „Išstatutinimą“ įgyvendinančios nuostatos neįtvirtina pareigūnų teisėtus lūkesčius užtikrinančio mechanizmo, nors Projekto 3 straipsnyje numatytas teisėtų lūkesčių principas. D abartinė statutinio valstybės tarnautojo sąvoka galioja jau daugiau nei 10 metų ir pareigūnai priimti į statutinę tarnybą per visą šį laikotarpį turėjo ir turi pagrįstą lūkestį, kad valstybė laikysis savo įsipareigojimų užtikrinti tarnybos tęstinumą, jei pareigūnas tinkamai vykdo savo tarnybą ir nėra įstatymais įtvirtinamų pagrindų nutraukti tarnybos santykius. Tad apsaugant pareigūnų lūkesčius, „išstatutinamos“ pareigybės turėtų būti taikomos tik naujai į statutines pareigas priimamų asmenų atžvilgiu. Alternatyvus siūlymas Kaip alternatyva, kuri padėtų išspręsti pareigūnų, neatitinkančių valstybės tarnautojo sąvokos, teisėtų lūkesčių užtikrinimo problemas, galėtų būti apsvarstoma galimybė įkurti „išstatutinamų“ pareigūnų kadrų rezervą arba pakoreguoti jau numatytų rezervų teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į Projektą. Jei būtų kuriamas naujas rezervas, jis galėtų būti organizuojamas panašia tvarka kaip ir Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervas, tik numatant, kad pareigūnai į šį kadrų įtraukiami iki tol, kol jie įgis 20 metų stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Atitinkamai pareigūnas į tokį rezervą galėtų būti įtrauktas tik jo sutikimu.
Esant būtinumui pareigūnas galėtų būti perkeliamas į kitas nestatutines pareigas įstaigoje arba į kitas valstybės institucijas esant komisijos sprendimui. Siekiant užtikrinti procedūros skaidrumą ir objektyvumą, kiekvienoje įstaigoje, NPPSS nuomone, į tokią komisiją turėtų būti įtrauktas profesinės sąjungos atstovas. Alternatyvus siūlymas „Išstatutinimo“ klausimas ypatingai jautrus pareigūnams, ištarnavusiems 15 ir daugiau metų, nes stodami į tarnybą jie pagrįstai negalėjo tikėtis, kad jų, kaip statutinių pareigūnų, gali apskritai nebereikėti. Be to, 2003 ir vėliau priimti statutinių tarnybų statutai garantavo, kad pareigūnų, pradėjusių tarnauti iki statutų įsigaliojimo įgytos teisės į garantijas ir kt., bus užtikrintos. Todėl manome, kad tokiems pareigūnams bet kuriuo atveju turėtų būti užtikrinta galimybė pabaigti tarnybą statutinėse pareigose, tokiu būdu jų atžvilgiu užtikrinant teisėtų lūkesčių principą. Dėl tesiūlome įtvirtinti įgyvendinančiose nuostatose pareinamąjį laikotarpį. Pastebėtina, kad tokia praktika jau buvo taikyta anksčiau priimant įstatymus, kurie nemažai daliai jų adresatų galėjo sukelti neigiamus teisinius padarinius. Pvz., įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2002, Nr . 45-1708) II skyriaus nuostatas (7 str., 9 str. 1 d. 4 p.), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (Žin., 2002, N r . 45-1709) 9 straipsniu buvo numatytas pereinamasis laikotarpis dėl reikalavimo valstybės tarnautojams atitikti išsilavinimo kriterijų. To paties straipsnio
asmenims, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip penkeri metai. Šiuo atveju statutinėje tarnyboje numatyta galimybė pareigūnams pabaigti tarnybą po 20 metų ir išėjus iš tarnybos gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją (įstatyminė garantija).
Todėl vadovaujantis konstituciniu teisėtų lūkesčių, teisinės valstybės principais, manytume, kad turi būti visomis priemonėmis siekiama išvengti neigiamų padarinių ir laikomasi teigiamos įstatyminės praktikos, kad asmenų teisinę padėtį bloginantiems įstatymams įgyvendinti nustatomas pereinamasis laikotarpis. Atsižvelgiant į išdėstytą argumentaciją, manome, kad turėtų būti nustatytas min. 5 metų pereinamasis laikotarpis. Nepritarti Pritarus teikiamiems siūlymams, pareigūno statusą turėtų asmenys, kurie neatitiktų pareigūno sąvokos. Kalbant apie pareigūnų teisėtus lūkesčius pažymėtina, jog asmens, priimto į pareigūno pareigas, lūkestis eiti šias pareigas teisės aktais gali būti suvaržytas dėl tam tikrų objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą pagrindas atleisti pareigūną iš pareigų yra pareigybės panaikinimas dėl padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų. Taigi, atsižvelgus į esamą teisinį reglamentavimą ir vadovaujantis bendraisiais teisingumo ir protingumo principais, ginamu teisėtu lūkesčiu negali būti laikomas pareigūno asmeninis lūkestis pasirinkus vidaus tarnybą tikėtis, jog visais atvejais atitinkamos pareigos jam bus užtikrintos tam tikrą laiką, pavyzdžiui, kol jis įgis teisę į valstybinę pareigūnų pensiją. Nei Konstitucija, nei kiti įstatymai nenustato tokios subjektinės teisės, iš kurios galėtų kilti teisėtas lūkestis dirbti ten, kur įsidarbinai, kol mirsi, išeisi į pensiją ar pats panorėsi nutraukti darbo ar tarnybos santykius. Pažymėtina, kad Statuto projekte nustatoma pareigūno statuso praradimo kompensavimo tvarka, t. y.
„išstatutinamiems“ pareigūnams bus siūloma ne tik be konkurso eiti
karjeros valstybės tarnautojų pareigas, bet jiems bus siūlomos ir laisvos statutinių valstybės tarnautojų pareigos. Atkreipiame dėmesį, jog statuto projekto įgyvendinimo tvarka bus taikoma vykdant šiuo metu nepagrįstai statutinėmis esančių pareigybių „išstatutinimo“ procedūras, nes, įsigaliojus siūlomai nuostatai, reglamentuojančiai pareigūno sąvoką, laisvos ar naujai steigiamos pareigybės bus aprašytos įvertinus minėtos sąvokos apibrėžime numatytus požymius. „Išstatutinamiems“ pareigūnams, kurie atitiks Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytus reikalavimus, bus mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija. 106. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
Projekto 3 straipsnyje „Įstatymo įgyvendinimas“ numatoma panaikinti pareigūnų sąvokos neatitinkančias pareigūnų pareigybes, tačiau „išstatutinimą“ įgyvendinančios nuostatos neįtvirtina pareigūnų teisėtus lūkesčius užtikrinančio mechanizmo, nors Projekto 3 straipsnyje numatytas teisėtų lūkesčių principas. Dabartinė statutinio valstybės tarnautojo sąvoka galioja jau daugiau nei 10 metų ir pareigūnai priimti į statutinę tarnybą per visą šį laikotarpį turėjo ir turi pagrįstą lūkestį, kad valstybė laikysis savo įsipareigojimų užtikrinti tarnybos tęstinumą, jei pareigūnas tinkamai vykdo savo tarnybą ir nėra įstatymais įtvirtinamų pagrindų nutraukti tarnybos santykius.
Todėl apsaugant pareigūnų lūkesčius, „ išstatutinimas " turėtų būti taikomas tik naujai į pareigas priimamų asmenų atžvilgiu , /. y. pareigūno sqvokos neatitinkančios pareigybės turėtų būti naikinamos palaipsniui ir tik joms atsilaisvinus arba numatant protingą pereinamąjį laikotarpi Iki kurio užimtos pareigybės nebūtų ,, isstatutinamos“. „Išstatutinimo“ klausimas ypatingai jautrus pareigūnams, ištarnavusiems 15 ir daugiau metų, nes stodami į tarnybą jie pagrįstai negalėjo tikėtis, kad jų, kaip statutinių pareigūnų, gali apskritai nebereikėti. Be to, 2003 ir vėliau priimti statutinių tarnybų statutai garantavo, kad pareigūnų, pradėjusių tarnauti iki statutų įsigaliojimo, įgytos teisės į garantijas ir kt., bus užtikrintos. Todėl manome, kad tokiems pareigūnams turėtų būti užtikrinta galimybė pabaigti tarnybą statutinėse pareigose, tokiu būdu apsaugant jų teisėtus lūkesčius. Dėl to siūlome Projekto įgyvendinančiose nuostatose įtvirtinti pareinamąjį laikotarpį. Pastebėtina, kad tokia praktika jau buvo taikyta anksčiau priimant įstatymus, kurie nemažai daliai jų adresatų galėjo sukelti neigiamus teisinius padarinius. Pvz., įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2002, Nr, 45-1708) II skyriaus nuostatas (7 str., 9 str. 1 d. 4 p.), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (Žin., 2002, Nr. 45-1709) 9 straipsniu buvo numatytas pereinamasis laikotarpis dėl reikalavimo valstybės tarnautojams atitikti išsilavinimo kriterijų.
To paties straipsnio 3 dalis įtvirtina, jog reikalavimai įgyti išsilavinimą netaikomi tiems asmenims, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip penkeri metai. Šiuo atveju statutinėje tarnyboje numatyta galimybė pareigūnams pabaigti tarnybą po 20 metų ir išėjus iš tarnybos gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją (įstatyminė garantija). Todėl vadovaujantis konstituciniu teisėtų lūkesčių, teisinės valstybės principais, manytume, kad turi būti visomis priemonėmis siekiama išvengti neigiamų padarinių ir laikomasi teigiamos įstatyminės praktikos, kad asmenų teisinę padėtį bloginantiems įstatymams įgyvendinti nustatomas pereinamasis laikotarpis. Atsižvelgdami į išdėstytą argumentaciją, siūlome Projekto 3 straipsnyje „Įstatymo įgyvendinimas“ nustatyti, kad pareigūno sąvokos neatitinkančios pareigybės nenaikinamos, jei jas užimančiam asmeniui iki teisės į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją įgijimo liko ne daugiau kaip 5 metai, o taip pat numatyti bent 5 metų pereinamąjį laikotarpį, per kurį į karjeros valstybės tarnautojo pareigas perkelti, tačiau joms užimti keliamų reikalavimų neatitinkantys pareigūnai galėtų atlikti reikiamus veiksmus šiems reikalavimams įvykdyti. Projekto 3 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas siūlome išdėstyti taip: „2. Naikinant pareigūno sąvokos neatitinkančią pareigūno pareigybę, pareigūnas gali būti jo rašytiniu sutikimu perkeltas į esančias ar įsteigtas naujas karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar, vidaus reikalų įstaigų vadovams suderinus, kitoje vidaus reikalų įstaigoje, jei jos yra tos pačios ar žemesnės kategorijos kaip naikinama pareigūno pareigybė. Pareigūnų, kuriems iki teisės į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją įgijimo liko ne daugiau kaip 5 metai, užimamos pareigūno sąvokos neatitinkančios pareigybės nenaikinamos iki Šios teisės [gijimo dienos. 3.
straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais, jei jis atitinka karjeros valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Pareigūnai, neatitinkantys vietoje naikinamos pareigūno pareigybės įsteigtoms karjeros valstybės tarnautojo pareigoms užimti nustatytų specialiųjų reikalavimų, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus, privalo juos atitikti per 5 metus nuo šio Įstatymo įsigaliojimo.” Nepritarti Argumentai išdėstyti prie Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pastabos 3 straipsniui, pateiktos 2014 m. birželio 9 d. 107. Antanas Silis 2014-02-063 P Prašome atsižvelgti į šimtų (ir net daugiau) tarnaujančių pareigūnų nuomonę dėl Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projekto 3 str. „Įstatymo įgyvendinimas“. Šios nuomonės laikosi ir pareigūnų profesinės sąjungos. Straipsnyje numatytas besąlyginis statutinių pareigybių, kurios dabar užimtos, naikinimas pažeistų šių žmonių teisėtus lūkesčius ir teises. Po tokių sprendimų dauguma turinčių galimybę išeiti iš VR sistemos patyrusių pareigūnų pasitrauktų. Tai reiškia išeitines kompensacijas, kvalifikuotų specialistų trūkumą, problemas įstaigų veikloje ir pan. Projekto 3 str. nuostatos neturėtų būti taikomos užimtoms pareigybėms. Straipsnis turėtų būti taikomas šioms pareigybėms tik tada, kai jos atsilaisvina. VR sistemos institucijose sėkmingai galioja tvarka, kad tokios pareigybės išstatutinamos tik tada, kai jos atsilaisvina. Todėl projekte numatytas drastiškas statutinių pareigybių keitimas į karjeros valstybės tarnautojų sukeltų daug sumaišties ir nepasitenkinimo. Tai vyktų tik VR sistemoje ir nukentėtų tik joje dirbantys pareigūnai. VR sistemai nepriklausančiose kitose statutinėse organizacijose, pvz. krašto apsaugoje, tokių procesų nebūtų ir tokias pat funkcijas vykdančių statutinės pareigybės nebūtų verčiamos į karjeros tarnautojų. Kalbant apie minėtą 3 str.
Kalbant apie minėtą 3 str. „Įstatymo įgyvendinimas“ būtina atsižvelgti į Teisingumo ministerijos nuomonę apie tokį statutinių pareigybių pavertimą į karjeros tarnautojų. Ji išdėstyta Išvadoje dėl LR statutinės valstybės tarnybos įstatymo ir LR statutinės valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektų: „...siūloma naikinti statutinio valstybės tarnautojo pareigybes, jei jos neatitinka (...) nustatytų reikalavimų statutiniam valstybės tarnautojui. Iš esmės šiai įdėjai galima pritarti, tačiau siūlomas mechanizmas, Teisingumo ministerijos nuomone, gali pažeisti statutinių valstybės tarnautojų, kurių pareigybės turėtų būti panaikintos, teisėtus lūkesčius. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų institucijų pareiga yra laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Taip pat pabrėžiama, kad teisėtų lūkesčių principas reiškia ir įgytų teisių apsaugą, t.y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, įsteigtų statutinių valstybės tarnautojų pareigybių ir neatitinkančių tokioms pareigybėms keliamų reikalavimų (...) naikinimas, Teisingumo ministerijos nuomone, turėtų būti taikytinas tik laisvų pareigybių atžvilgiu. Kaip pvz. galima paminėti valstybės įmonėse prie pataisos namų statutinių valstybės tarnautojų pareigybių statuso keitimo mechanizmą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo (Žin., 2008, Nr. 135-5230) 3 straipsnyje.
135-5230)
Kalėjimų departamento valstybės įmonėje Iki šio įstatymo įsigaliojimo, tarnybos santykiai tęsiasi ir baigiasi kai statuto nustatyta tvarka atsiranda pagrindas jį atleisti. Tai leistų ne tik užtikrinti pareigūnų, kurių pareigybės turėtų būti panaikintos ar pakeistos į valstybės tarnautojų pareigybes ar kitas, teisėtus lūkesčius, bet ir išvengti galimo kreipimosi į teismus dėl galimai pažeistų teisių“. Todėl prašome atsisakyti ir pakeisti Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projekto 3 str. „Įstatymo įgyvendinimas“ numatytas išstatutinimo nuostatas užimtoms pareigybėms, o jas taikyti tik atsilaisvinusioms ar laisvoms pareigybėms. Nepritarti Argumentai išdėstyti prie Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pastabos 3 straipsniui. 108. Antanas Silis 2014-03-263 P Neabejojame tokio teisės akto reikalingumu ir puikiai suprantame jo reikšmę bei svarbą vidaus reikalų sistemai. Pritariame ir siekiui naujai reglamentuoti šios srities klausimus bei palaikome naujoves, pagerinsiančias tiek sistemos įstaigų darbą, tiek tarnybos sąlygas pareigūnams. Tačiau kartu esame sunerimę ir nusivylę, kad statuto projekte yra ir daliai dabartinių pareigūnų ypač nepalankių nuostatų, kurios pablogins jų situaciją. Turime mintyje 3 str. "Įstatymo įgyvendinimas", kuriame numatėte naikinti statutinių valstybės tarnautojų pareigybes, neatitinkančias pareigūno sąvokos. Argumentų, kodėl to nereikia daryti, yra daugiau nei užtektinai. Jų nevardinsime, nes, manome, kad Jūs tai žinote. Jei tie šimtai pareigūnų neteks statutinio tarnautojo statuso, valstybė iš to nieko nelaimės, taip pat ir finansiniu požiūriu. Svarbus kitas dalykas - tai tikrai neigiamai gali paveikti šių pažemintų žmonių ir tūkstančių jų artimųjų tikėjimą ta pačia valstybe. Naujas statutas taptų priemone pažeisti jų teisėtus lūkesčius.
Įsivaizduokite metų metus sąžiningai savo pareigas vykdžiusį pareigūną, kuriam, įsigaliojus naujam statutui, iki 20 metų stažo ribos bus telikęs mėnuo ar pusmetis. Ir štai vienu mostu nubraukiamos visos jo teisės ir lūkesčiai įgyti galimybę į tam tikras garantijas. Gerb. Šedbarai, Jūsų valioje ir galioje padaryti taip, kad to pusės tūkstančio tarnautojų, kuriems gresia netekti statutinio statuso, ir jų šeimų gyvenimas nebūtų apgriautas. Tam 3 str. „Įstatymo įgyvendinimas“ tereikėtų vieno iš dviejų nežymių pakeitimų:
pareigybėms. Tokia tvarka jau senokai sėkmingai galioja vidaus reikalų sistemos įstaigose ir šis procesas vyksta natūraliai bei žmonėms neskausmingai;
2) projekte visai nekalbėti apie pareigybių statuso keitimą dėl tos pačios priežasties kaip ir 1 variante. Nepritarti Argumentai išdėstyti prie Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pastabos 3 straipsniui. 109. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
1 Siekiant skaidrumo, objektyvumo į sudaromos pareigybių vertinimo komisijos narius įtraukiami darbuotojų atstovai, atstovaujantys pareigūnus platesniu mastu nei viena vidaus reikalų įstaiga. Papildyti 3 straipsnio 1 dalį:
reikalų ministerijoje sudaroma vidaus reikalų įstaigų statutinių valstybės tarnautojų pareigybių vertinimo komisija, kuri iki 2014 m. liepos 1 d. peržiūri vidaus reikalų įstaigų statutinių valstybės tarnautojų pareigybių sąrašus, įvertina šių pareigybių atitiktį vidaus tarnybos sistemos pareigūno (toliau – pareigūnas) sąvokai, sudaro šios sąvokos neatitinkančių pareigybių sąrašus ir pateikia juos vidaus reikalų ministrui. V ienu iš vertinimo komisijos narių skiriamas vidaus tarnybos sistemoje veikiančios šakos ar nacionalinės profesinės sąjungos atstovas. Pritarti 110.
teisėsaugos pareigūnų federacija
2 Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4701(2) 3 straipsnyje nustatytas jo įgyvendinimas. Šios straipsnio 2 dalyje yra siūloma naikinti pareigūno pareigybes, jei jos neatitinka Projekto 2 straipsnio 14 dalyje naujai išdėstomos vidaus tarnybos sistemos pareigūno sąvokos. Siūlomas įgyvendinimo procesas galimai prieštarauja Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų institucijų pareiga yra laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Taip pat pabrėžiama, kad teisėtų lūkesčių principas reiškia ir įgytų teisių apsaugą, t.y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Tai reiškia, kad pagal teisės aktus įsteigtos vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareigybės (šiuo metu atitinkančios Vidaus tarnybos statute nustatytą pareigūno sąvoka), kurios įsigaliojus naujai pareigūno sąvokai šios sąvokos neatitiks, gali būti naikinamos tik kai jos yra laisvos. Atsižvelgiant į tai, Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4701(2) 3 straipsnio 2 dalį siūlome išdėstyti taip: „2. Naikinant
, pareigūnas gali būti jo rašytiniu sutikimu perkeltas į esančias ar įsteigtas naujas karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar, vidaus reikalų įstaigų vadovams suderinus, kitoje vidaus reikalų įstaigoje, jei jos yra tos pačios ar žemesnės kategorijos kaip naikinama pareigūno pareigybė .“ Nepritarti Argumentai išdėstyti prie Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pastabos 3 straipsniui. 111.
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
2 Siekiant išvengti dviprasmybių, kad įstatymai būtų suprantami ir taikomi vienareikšmiškai, manome į įstatymo projektą būtina įtraukti nuostatą, jog kai naikinama statutinio valstybės tarnautojo pareigybė, ir vietoj jos steigiama karjeros valstybės tarnautojo, pareigūnui siūlomos visos kitos tuo metu statutinėje įstaigoje arba toje pačioje statutinių įstaigų sistemoje esančios laisvos pareigybės, bei pareigūnui suteikiama pirmenybė užimti vietoj
„išstatutinamos“ pareigybės įsteigtą karjeros valstybės tarnautojo
pareigybę. priešingu atveju paliekama galimybė interpretuoti projekto 3 straipsnio 2, 3 dalyse numatytą tvarką dėl pareigų siūlymo (sistemingai netaikyti atskiruose statutuose įtvirtintų nuostatų dėl garantijos pareigybės panaikinimo atveju pareigūnui siūlyti visas įstaigoje esančias laisvas pareigybes). Dėl 3 straipsnio 2 dalies reguliavimo:
sąvokos neatitinkančią pareigūno pareigybę, pareigūnas gali būti jo rašytiniu sutikimu perkeltas į esančias ar įsteigtas naujas karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar, vidaus reikalų įstaigų vadovams suderinus, kitoje vidaus reikalų įstaigoje, jei jos yra tos pačios ar žemesnės kategorijos kaip naikinama pareigūno pareigybė. Pritarti
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2014-06-09 Šiuo metu Lietuvoje profesinės civilinės atsakomybės draudimu apdraudžiamos notarų kontoros, advokatų kontoros, antstolių kontoros, draudimo brokerių įmonės, audito įmonės, muitinės tarpininkai ir gydymo įstaigos. Įstatymų leidėjas, įstatymu įpareigojęs šių profesijų atstovus apdrausti profesinės civilinės atsakomybės draudimu, patvirtino nuomonę, kad tam tikrų profesijų atstovai, atlikdami savo profesinę veiklą, gali padaryti žalą fiziniams ar juridiniams asmenims.
Policijos pareigūnai ypatingai vykdantys patrulių ir eismo priežiūros funkcijas atlikdami savo profesinę veiklą, taip pat savo funkcijas vykdantys ugniagesiai gelbėtojai ir kt. vidaus tarnybos sistemos pareigūnai gali fiziniams ir juridiniams asmenims padaryti materialinės žalos. Pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą profesinės civilinės atsakomybės draudimu nedraudžiamas nei vienas statutinis valstybės tarnautojas. Tačiau toks draudimas būtinas, statutinę tarnybą darant patrauklia darbo vieta, didinant pareigūnų motyvaciją, o svarbiausia sumažinti šiuo metu tarnaujančių pareigūnų baimę, kad dėl funkcijų vykdymo apgadintas tarnybinį transporto priemones jiems reikės atlyginti žalą. Dėl to siūlome įtvirtinti Projekte nuostatą dėl pareigūnų draudimo profesinės civilinės atsakomybės draudimu. Siūlome numatyti, jog pareigūnai draudžiami profesinės civilinės atsakomybės draudimu. Civilinės atsakomybės draudimu draudžiamų pareigūnų pareigybių sąrašą nustato Vyriausybė. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūlyme nurodyti tam tikrų profesijų atstovai patys moka atitinkamo dydžio draudimo įmokas, siekdami užtikrinti galimos žalos dėl netinkamų veiksmų atlikimo atlyginimą. Kaip matyti iš siūlymo, pareigūnai šios rūšies draudimu būtų draudžiami valstybės lėšomis. Naujai socialinei garantijai įgyvendinti reikės nemažai valstybės biudžeto lėšų, kurių poreikis neapskaičiuotas. 113. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2014-06-09 Projekte turėtų būti įtvirtinta garantija policijos pareigūnams, išėjusiems iš tarnybos, būtų taikomos integracinės programos į darbo rinką.
Tokios garantijos turinys ir priemonės turėtų būti nustatomas kolektyvinėje (-ėse) sutartyje (-yse) ir finansuojamos iš policijai skirtų lėšų. Pritarti iš dalies Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 1030 patvirtinta Pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos bei profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis sistemos sukūrimo programa. Šiuo metu yra rengiamas šios programos pakeitimo projektas, kuriuo siekiama atnaujinti nustatytas medicininės reabilitacijos bei profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis sistemos priemones ir užtikrinti veiksmingą jų įgyvendinimą. Be to, siūlyme nurodyta, kad šios garantijos turėtų būti taikomos policijos pareigūnams, o Statuto projektas taikomas visiems vidaus tarnybos sistemos pareigūnams. 114. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2014-06-09 Siūlome papildyti reglamentavimą dėl tarnybos užsienyje reguliavimo. Dėl statutinių valstybės tarnautojų, tarnaujančių tarptautinėse misijose, siūlome papildomai numatyti:
valstybės tarnautojų tarnybos stažas bei laikas įgyti teisę į pareigūnų ir karių tarnybos pensiją vieną tarnybos diena tarptautinių organizacijų misijose Vyriausybės siuntimu prilyginama: taikos įvedimo misijose – trims dienoms, taikos palaikymo misijose ir patarėjų bei stebėtojų misijose – dviem dienoms;
2Garantuojamos visos sveikatos priežiūros paslaugos;
draudžiama gyvybė 120 mėnesinių darbo užmokesčių;
tarptautines misijas statutiniai valstybės tarnautojai siunčiami tik jiems sutikus (savanoriškai). 5. Su jais pasirašoma sutartis, kurioje aptariamas suteikiamų garantijų paketas.
Nepritarti Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visi klausimai, susiję su asmenų delegavimu bei deleguojamų asmenų socialinėmis garantijomis, reglamentuoti Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatyme, kuris taikomas ir statutiniams valstybės tarnautojams. Tarnybos laikas pensijai skirti apskaičiuojamas vadovaujantis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, siūlomos nuostatos nėra Statuto projekto reguliavimo dalykas. 115. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-01-16 Atsižvelgiant į tai, kad projekto įgyvendinimui reikėtų papildomų lėšų (įtvirtinama nauja darbo užmokesčio mokėjimo sistema), susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, pagal Seimo statuto 145 straipsnio 1 dalį turėtų būti gautos
išvados dėl galimų lėšų šaltinių šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti. Pritarti
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-01-16 Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įgyvendinant Gaires, turi būti suvienodintos ir reglamentuotos viename teisės akte statutinių valstybės tarnautojų tarnybos bendrosios – statutinių valstybės tarnautojų tarnybą, socialines garantijas ir darbo apmokėjimą reglamentuojančios – nuostatos, o specialiuosiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose statutinių institucijų ar įstaigų veiklą, turi būti nustatytos tik atskirų statutinių valstybės tarnautojų grupių ypatumus apibrėžiančios nuostatos. Todėl pagal Gaires nuostatos, susijusios su statutinių valstybės tarnautojų darbo užmokesčiu ir socialinėmis garantijomis, nereglamentuotinos atskirų statutinių institucijų ar įstaigų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Pritarti 117.
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Teisėkūros pagrindų įstatymas, taip pat Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298. Šiais teisės aktais nustatomi nauji reikalavimai rengiamiems teisės aktų projektams. Atsižvelgiant į tai, projekto tekstas tikslintinas. Pritarti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-06-18 Nr. 548 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. SV-S-527 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 ir 4–10 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4701(2) (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIP-4701(2), Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1352 (toliau
Nr. XIP-1352) , Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1353 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-1353), Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1354 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-1354), Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1355 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-1355), Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1356 (toliau – Įstatymo projektas Nr.
XIIP-1356), Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP‑1357 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo
reglamentavimo tikslui, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tikslinti teisinio reguliavimo priemones atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus. Atsižvelgti
Respublikos Vyriausybė
152 Pagal Įstatymo projektu Nr. XIP-4701(2) keičiamo Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – keičiamas statutas)
apibrėžimą kursantas – tai asmuo, kuris mokosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose pagal pirminio profesinio mokymo ar įvadinio mokymo kursų programas, tačiau keičiamo statuto 15 straipsnio 6 dalyje dar nurodyta kursantų formaliojo profesinio mokymo programa. Reikėtų suderinti keičiamo statuto 2 straipsnio 2 dalyje ir 15 straipsnyje nurodytas mokymo programas arba sąvokos „kursantas“ apibrėžime mokymo programų neminėti. Pritarti
Respublikos Vyriausybė
8 Keičiamo statuto 2 straipsnio 10 dalyje reikėtų išbraukti žodžius „arba jeigu specialiajame teisės akte nenustatyta kitaip“, nes siūloma keičiamo statuto formuluotė nukreipia į neapibrėžtą teisės aktą (nenustatytas nei teisės akto lygis, nei principai, pagal kuriuos turėtų būti nustatyta tarnybos vietovė).
Nuo sąvokos „tarnybos vietovė“ apibrėžimo daug priklausys vidaus tarnybos sistemos pareigūnų (toliau – pareigūnai) socialinės garantijos (pavyzdžiui, tai turės įtakos sprendžiant aprūpinimo tarnybiniu butu ar tarnybine gyvenamąja patalpa, gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje išlaikymo išlaidų kompensavimo, vykimo į tarnybos vietą ir iš jos išlaidų apmokėjimo klausimą), todėl negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad įstatyme nurodytas socialinės garantijos taikymo sąlygas reglamentuotų ne įstatymas, o neapibrėžti teisės aktai. Pritarti iš dalies Nuo sąvokos
„Tarnybos vietovė“ apibrėžties priklauso tam tikrų socialinių garantijų
taikymas, pvz., butpinigių mokėjimas, važiavimo išlaidų kompensavimas, atsižvelgiant į kai kurių vidaus reikalų centrinių įstaigų specifiką, pvz., Valstybės sienos apsaugos tarnybos padalinių, policijos įstaigų struktūrinių padalinių išsidėstymo specifiką. Atsižvelgiant į pateiktą pasiūlymą ir į vidaus reikalų centrinių įstaigų specifiką, netikslinga atsisakyti nuorodos, todėl vietoj žodžių „arba jeigu specialiajame teisės akte nenustatyta kitaip“ įrašytas žodžių junginys „jeigu kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip“. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-06-18 Nr.
548212 Siūlytina Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 2 straipsnio 6 dalį, kurioje nustatyta, kad statutinis valstybės tarnautojas yra „ir (ar) turintis viešojo administravimo įgaliojimus jam nepavaldžių asmenų atžvilgiu“, suderinti su keičiamo statuto 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta pareigūno sąvoka, pagal kurią pareigūnas yra statutinis valstybės tarnautojas, turintis įstatymo suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus sau nepavaldžių asmenų atžvilgiu ir (ar) vadovaujantis pareigūnams. Nepritarti Atsižvelgiant į vidaus reikalų įstaigų struktūros specifiką, kad vadovaujantis pareigūnas yra vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, nors ir tiesiogiai ne turi įstatymo suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų sau nepavaldžių asmenų atžvilgiu, darbo grupių posėdžių metu nutarta patikslinti sąvoką įrašant žodžius „ir (ar) vadovaujantis pareigūnams“. Atsižvelgiant į išdėstytą, pateiktam pasiūlymui nepritarta. Projekte pateiktas apibrėžimas vadovaujantis 2013 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. XII-209 patvirtintas Statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo tobulinimo gaires (toliau – Gairės). 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-06-18 Nr. 5483 Reikėtų tikslinti keičiamo statuto 3 straipsnio pavadinimą – išbraukti žodį „Pagrindiniai“, nes kitų (nepagrindinių) principų keičiamame statute nenustatyta. Nepritarti Pavadinimas atitinka dabar galiojantį Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio pavadinimą. Be to, Vidaus tarnybai taikomi ir kiti principai, kuriuos nustato kiti teisės aktai (Viešojo administravimo įstatymas, Valstybės tarnybos įstatymas). 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
3 Keičiamo statuto 5 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad pareigūnų pareigybių vidaus reikalų centrinėse ir joms pavaldžiose kitose vidaus reikalų įstaigose ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose sąrašą tvirtina vidaus reikalų ministras.
Kadangi vidaus reikalų statutinėse įstaigose (toliau – vidaus reikalų įstaiga) yra daugiau nei 20 tūkstančių pareigybių, o pareigybių sąrašai nuolat keičiami, šis siūlymas neefektyvus. Be to, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, atlikusi statutinės vidaus tarnybos valdymo valstybinį auditą, 2011 m. sausio 13 d. ataskaitoje Nr. VA-P-40-3-2 nurodė, kad vidaus tarnybos formavimą apsunkina tai, jog nenurodyti pareigybių skaičiaus nustatymo kriterijai ir tvarka, neplanuojamas vidaus tarnybos pareigūnų poreikis šalies mastu ir nepakankamai pagrįstas pareigūnų pareigybių poreikio nustatymas vidaus reikalų įstaigose. Atsižvelgiant į tai, vietoj keičiamo statuto 5 straipsnio 5 dalyje siūlomos formuluotės reikėtų nustatyti, kad vidaus reikalų ministras tvirtina pareigūnų pareigybių vidaus reikalų centrinėse ir joms pavaldžiose kitose vidaus reikalų įstaigose ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose poreikio nustatymo metodiką. Pritarti
Respublikos Vyriausybė
4 Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nuostatas, keičiamo statuto 5 straipsnio 3 dalyje reikėtų atsisakyti sąvokos „profesinė kvalifikacija“, vietoj jos derėtų vartoti sąvoką „kvalifikacija“. Pritarti
Respublikos Vyriausybė
2 Keičiamo statuto
siūloma nustatyti, kad pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja tik Vidaus tarnybos statutas, o kiti vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai gali nustatyti tik specialiąsias su šių įstaigų veiklos ypatumais susijusias pareigūnų tarnybos santykius reglamentuojančias normas.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal VTĮ
VTĮ normos vidaus tarnybos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos be išlygų ir Įstatymo projekte Nr. XIIP-1353 to keisti nesiūloma . Atsižvelgiant į tai, siūlyti keičiamo statuto
kartoti VTĮ normų, kurios statutiniams valstybės tarnautojams taikomos be išlygų, pavyzdžiui, derėtų atitinkamai tikslinti keičiamo statuto
reikalavimus dėl pareigūnų nepriekaištingos reputacijos, atsisakyti VTĮ nustatytų normų (dėl tyčinių nusikaltimų padarymo, buvimo uždraustos organizacijos nariu); atsisakyti keičiamo statuto 31 straipsnio 1–5 punktų nuostatų dėl draudimų pareigūnams, nes tai nustatyta VTĮ 17 straipsnyje, palikti tik kitus, nenustatytus VTĮ, su pareigūno pareigomis nesuderinamos veiklos atvejus (keičiamo statuto 31 straipsnio 6–8 punktai); atsisakyti keičiamo statuto 35 straipsnio 1 ir 2 dalių, nes tarnybinės nuobaudos išnykimas nustatytas VTĮ 31 straipsnyje; atsisakyti keičiamo statuto 36 straipsnio nuostatų dėl pareigūnų nušalinimo nuo pareigų, nes tai nustatyta VTĮ 34 ir 341 straipsniuose. Nepritarti Siekiant teisinio aiškumo ir vientisumo tikslinga šias nuostatas įtvirtinti Statuto projekte. 10. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-06-18 Nr.
54892 Siūlytina keičiamame statute nustatyti, kad vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursų organizavimo ir vykdymo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Pritarti
Respublikos Vyriausybė
21 Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo statuto 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kada asmuo turi būti pašalinamas iš vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos. Pagal keičiamo statuto 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą toks asmuo privalės grąžinti su jo mokymusi susijusias išlaidas. Kadangi keičiamame statute nėra galimybės nustatyti, kada asmuo turi būti pašalinamas iš kitos švietimo įstaigos, nes tai ne keičiamo statuto reguliavimo dalykas, galima situacija, kai asmuo, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu baigęs kitą švietimo įstaigą, nebus priimamas į vidaus tarnybą paaiškėjus keičiamo statuto 12 straipsnio 1 dalies 1–4 ar 6 punktuose arba 2 dalyje nustatytoms aplinkybėms. Tokiu atveju jis neprivalės grąžinti su mokymusi susijusių išlaidų, nes tai keičiamo statuto 10 straipsnio
atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje“ reikėtų įrašyti žodžius „arba paaiškėjus keičiamo statuto 12 straipsnio 1 dalies 1–4 ar 6 punktuose arba 2 dalyje nustatytoms aplinkybėms nebus priimtas į vidaus tarnybą“. Pritarti iš dalies Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Statuto 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmuo šalinamas iš vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos, jei po asmens priėmimo į šią įstaigą atsiranda tam tikros įstatyme numatytos aplinkybės. Vadovaujantis Statuto 10 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pašalintas asmuo privalės atlyginti vidaus reikalų centrinei įstaigai su jo mokymu susijusias išlaidas proporcingai ištarnautam vidaus tarnyboje laikui.
Viena iš pašalinimo iš mokymo įstaigos aplinkybių, būti asmeniui tinkamam vidaus tarnybai dėl sveikatos. Sveikatos pakitimus dažniausiai sąlygoja priežastys, kurių asmuo negali įtakoti, jos nepriklauso nuo jo valios (skirtingai nuo kitų – nusikaltimo, tarnybinio nusižengimo padarymo ar pan.). Todėl nustatomas toks reglamentavimas, kad jei asmuo pašalinamas iš mokymo įstaigos dėl s veikatos būklės ( esant Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai, kad asmuo netinkamas vidaus tarnybai dėl sveikatos, kuri leistų eiti pareigas vidaus tarnyboje), jis išlaidų atlyginti neturėtų. 12. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
11 Kadangi keičiamo statuto 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas sveikatos būklės reikalavimas asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, 12 straipsnio 1 dalies
Respublikos Vyriausybė
1551 Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nuostatas, keičiamame statute turėtų būti vartojama ne sąvoka „profesinis rengimas“, o sąvoka „profesinis mokymas“
Respublikos Vyriausybė 2014-06-18 Nr.
548148 Keičiamo statuto 14 straipsnio 8 dalis, nustatanti, kad asmenims, kurie vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu mokosi kitoje švietimo įstaigoje ir yra sudarę stojimo į vidaus tarnybą sutartį, mokamos stipendijos, neatitinka Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnio, kuriame apibrėžtos studentams mokamų stipendijų rūšys – socialinės, skatinamosios ir studijų stipendijos, nes keičiamo statuto 14 straipsnio 8 dalyje nustatytos stipendijos negalėtų būti priskirtos nė vienai iš minėtų stipendijų rūšių. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nustatyti, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – Vidaus reikalų ministerija) arba vidaus reikalų centrinė įstaiga Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais dydžiais, sąlygomis ir tvarka turi teisę iš joms tam tikslui skirtų valstybės biudžeto asignavimų teikti paramą asmenims, kurie su vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu mokosi kitose švietimo įstaigose ir yra sudarę stojimo į vidaus tarnybą sutartį. Pritarti
Respublikos Vyriausybė
1 Atsižvelgiant į sąvokų „kursantas“ ir „pareigūnas“ apibrėžimus, keičiamo statuto
5–7 straipsnių nuostatas, keičiamo statuto 15 straipsnio 1 dalį reikėtų išdėstyti taip:
„1. Vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos yra vidaus reikalų ministrui ar
vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams pavaldžios įstaigos, kuriose vyksta pareigūnų profesinis mokymas, jų kvalifikacijos tobulinimas, kursantų profesinis mokymas ir kursantų įvadinio mokymo kursai.“
Respublikos Vyriausybė 2014-06-18 Nr.
5481617119 Kadangi keičiamame statute kiti pareigūnų laipsniai nenustatyti, reikėtų tikslinti keičiamo statuto trečiojo skirsnio ir 16 straipsnio pavadinimus, šio straipsnio 1 dalį, 17 straipsnio 19 dalį ir vietoj sąvokos „specialūs laipsniai“ vartoti sąvoką „laipsniai“ arba „nekariniai laipsniai“. Pritarti Keisti į sąvoką „ laipsniai“. 17. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
13 Derėtų suvienodinti keičiamo statuto 17 straipsnio 13 dalyje vartojamas sąvokas
„ypač dideli nuopelnai“ ir „ypač reikšmingi nuopelnai“. Pritarti
Palikti formuluotę „ypač dideli nuopelnai“. 18. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
15 Pagal VTĮ 31 straipsnio 1 dalį (statutiniams valstybės tarnautojams taikomą be išlygų) ir keičiamo statuto 35 straipsnio 2 dalį tarnybinės nuobaudos gali būti panaikintos anksčiau nei po vienų metų, todėl, siekiant suvienodinti visų tarnybinių nuobaudų panaikinimą, tikslintina keičiamo statuto
tarnybinę nuobaudą – laipsnio pažeminimą viena pakopa, buvęs laipsnis grąžinamas tik po vienų metų. Pritarti Projekte nustatyta, kad buvęs laipsnis grąžinamas po vienų metų arba panaikinus tarnybinę nuobaudą – laipsnio pažeminimą viena pakopa anksčiau laiko. 19. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
19 Keičiamo statuto 17 straipsnio 19 dalyje nustatyta galimybė prilyginti kitose statutinėse įstaigose tarnavusių pareigūnų ir vidaus tarnybos pareigūnų laipsnius.
Atkreiptinas dėmesys, kad tokia galimybė kitų statutinių valstybės tarnautojų veiklą reglamentuojančiuose statutuose (Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statute, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statute ir kituose) nenustatyta, todėl, siekiant išvengti prielaidų nepagrįstai konkurencijai tarp skirtingų statutinių tarnybų atsirasti ir užtikrinti jose tarnaujančių (tarnavusių) pareigūnų lygiateisiškumo principą, siūlytina inicijuoti ir kitų statutinių tarnybų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus, nustatančius vienodą kitose statutinėse tarnybose turėtų rangų (pareiginių laipsnių) prilyginimo mechanizmą. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2014-06-18 Nr. 54820 Keičiamo statuto 20 straipsnyje derėtų nustatyti, kad vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai, pasibaigus kadencijai, negali būti perkeliami į kitas pareigas, kurioms nustatoma kadencija. Nenustačius išimčių, bus iškreipta kadencijos esmė. Nepritarti Pagal projekto nuostatas kadencijos nustatomos tik centrinių įstaigų vadovams, įtvirtinama aiški jų skyrimo į pareigas procedūra, iš kurios aišku, kad jie negalės būti perkelti į kitas „kadencines“ pareigas, nesilakant skyrimo tvarkos. 21. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
1 Keičiamo statuto 20 straipsnio 1 dalyje nustatoma galimybė vidaus reikalų įstaigų vadovus antrai kadencijai į vadovo pareigas skirti atsižvelgiant vien tik į jų tarnybinės veiklos vertinimo rezultatus. Siekiant užtikrinti vidaus reikalų įstaigų vadovų rotaciją ir veiksmingą šių įstaigų vadybą, siūlytina keičiamame statute nustatyti, kad vidaus reikalų įstaigos vadovu asmuo gali būti skiriamas tik laimėjęs atranką.
Šioje atrankoje galėtų dalyvauti ir vadovas, kurio kadencija baigiasi, tačiau į pareigas jis būtų skiriamas tik tuo atveju, jei atrankos komisija pripažintų, kad jis laimėjo atranką. Taip pat siekiant skaidrumo ir objektyvumo, keičiamame statute tikslinga nustatyti, kad vidaus reikalų įstaigų struktūrinių padalinių vadovai į pareigas skiriami tik atrankos būdu. Pritarti iš dalies Siūlome, kad atrankos būdu (ne per tarnybinės veiklos vertinimą) būtų skiriami savarankiškų struktūrinių padalinių vadovai (išskyrus tarnybinio kaitumo atvejus, kai skiriama į lygiavertes pareigas). 22. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
4 Keičiamo statuto 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, pasibaigus vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo kadencijai ar jo pavaduotojo tarnybos šiose pareigose laikotarpiui ir juos perkėlus į kitas pareigas, jiems nustatomas vienu lygiu aukštesnis, nei buvo nustatytas einant minėtas pareigas, pareigybės apmokėjimo lygis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo statuto 25 straipsnio nuostatas aukštesnio pareigybės apmokėjimo lygio nustatymas siejamas su pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo rezultatais, o ne su perkėlimu į kitas pareigas. Atsižvelgiant į tai, keičiamo statuto 20 straipsnio 3 dalyje reikėtų nustatyti, kad šiems pareigūnams nustatomas pareigybės apmokėjimo lygis, turėtas einant vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo ar jo pavaduotojo pareigas.
Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad pakoreguotame projekte siūloma nustatyti kitokią darbo užmokesčio sistemą, siūlytą valstybės tarnybos įstatymo projekte, projekto 20 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Pareigūnui, perkeltam į laisvas pareigas, kurias jie ėjo iki jo paskyrimo į vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo ar pavaduotojo pareigas, ar perkeltam į lygiavertes pareigas, nustatoma pareiginė alga, lygi jo iki paskyrimo į vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo ar pavaduotojo pareigas turėtai pareiginei algai. Pareigūnui, perkeltam į žemesnes pareigas, nustatoma šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, kuri yra artim i ausia, bet ne didesnė nei jo gauta pareiginė
teisinis reguliavimas yra sudedamoji viešosios teisės dalis, kurioje pasirinktinis reguliavimas leidžiamas tik atskirais atvejais, siekiant aiškaus teisinio reguliavimo ir užtikrinti, kad būtų laikomasi asmenų lygiateisiškumo principo, taip pat mažinti korupcijos apraiškų galimybes, keičiamas statutas turėtų būti grindžiamas ne leidžiamo, o privalomo elgesio modeliu, kai tai nesusiję su tam tikrų teisių suteikimu pareigūnams. Ši pastaba taikytina keičiamo statuto 20 straipsnio 1 daliai, 23 straipsnio 3 daliai,
„gali būti“ ar „gali“ reikėtų įrašyti privalomo pobūdžio formuluotes „turi
būti“ ar „turi“. Atsižvelgta
Respublikos Vyriausybė 2014-06-18 Nr. 54825 Siūlytina keičiamo statuto 25 straipsnyje patikslinti, kad atliekant pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą įvertinama ne jo kvalifikacija, bet kompetencija.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nuostatas, asmeniui kvalifikaciją suteikia profesinio mokymo teikėjas, gavęs akredituotos kompetencijų vertinimo institucijos kompetencijų įvertinimo rezultatus, todėl pareigūno kvalifikacija tarnybinės veiklos vertinimo metu neturi būti papildomai vertinama. Pritarti
Respublikos Vyriausybė
8 Keičiamo s tatuto 25 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad tiesioginis vadovas, pareigūno tarnybinę veiklą įvertinęs gerai, vertinimo išvadą derina su tiesioginiu savo vadovu. Kadangi nėra nuostatų, reglamentuojančių tokio derinimo pasekmes, reikėtų šį straipsnį atitinkamai papildyti arba atsisakyti nuostatų, reglamentuojančių vertinimo išvados derinimą su tiesioginio vadovo tiesioginiu vadovu. Pritarti iš dalies Vertinimo išvados derinimas su tiesioginiu vadovu, prisidėtų prie pareigūno vertinimo proceso skaidrumo ir objektyvumo, leistų išvengti tiesioginio vadovo simpatijų, antipatijų pareigūno atžvilgiu bei siekiant objektyvumo. Reglamentavimas papildytas nuostatomis, kad jei pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas nesutinka su pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvada, vertinimo išvada teikiama vertinimo komisijai. 26. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-06-18 Nr. 54825 9-11 Siekiant užtikrinti, kad tiesioginis vadovas ir vertinimo komisija nedubliuotų funkcijų per pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą, keičiamo statuto 25 straipsnio 9–11 dalyse reikėtų atsisakyti pareigos tiesioginiam vadovui teikti siūlymą vertinimo komisijai. Nepritarti Šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnyje yra numatyta, kad tiesioginis vadovas, įvertinęs darbuotoją, komisijai teikia vieną iš numatytų siūlymų.
Statuto 25 straipsnyje yra numatyti keli galimi siūlymai dėl kiekvieno pareigūno veiklos įvertinimo. Teikdamas siūlymą komisijai tiesioginis vadovas gali išreikšti savo nuomonę, kuri neprivaloma komisijai. 27. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
18 VTĮ 22 straipsnio 19 dalyje nustatyta, kad vertinimo komisija siūlo valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų, jo veiklą du kartus iš eilės įvertinusi nepatenkinamai. Siekiant įgyvendinti lygiateisiškumo principą, toks teisinis reguliavimas turėtų būti taikomas ir statutiniams valstybės tarnautojams, todėl keičiamo statuto 25 straipsnio
nustatyti, kad vertinimo komisija gali teikti siūlymą atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, tik antrą kartą iš eilės pareigūno tarnybinę veiklą įvertinusi nepatenkinamai. Pritarti
Respublikos Vyriausybė
20 Siekiant išvengti galimų nepagrįstų neeilinių pareigūno tarnybinės veiklos vertinimų, keičiamo statuto 25 straipsnyje tikslinga nustatyti konkrečius atvejus, kada toks vertinimas gali būti organizuojamas. Be to, šio straipsnio 20 dalį reikėtų papildyti nuostata, kad neeilinis pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas ne dažniau kaip kartą per kalendorinius metus, jeigu nuo pareigūno kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai arba jeigu pareigūnas ne trumpiau kaip 6 mėnesius eina pareigas, kurias einant vertinama jo tarnybinė veikla. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2014-06-18 Nr.
548262 Siekiant suvienodinti profesinių sąjungų dalyvavimo vertinimo komisijų veikloje teisinį reguliavimą su nustatytu VTĮ, siūlytina keičiamo statuto 26 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad vidaus reikalų įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos atstovas dalyvauja vertinimo komisijoje nario teisėmis; jeigu vidaus reikalų įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į vertinimo komisijos narius, o jeigu jos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į vertinimo komisijos narius neskiriamas. Pritarti
Respublikos Vyriausybė
6 Siūlytina keičiamo statuto 28 straipsnio 6 dalyje nustatyti, kad, grąžinus pareigūną į statutines pareigas ir sprendžiant klausimą dėl aukštesnio pareigūno laipsnio suteikimo, į tarnybos laiką, turint žemesnį pareigūno laipsnį, įskaitomas visas jo tarnybos laikas, t. y. einant ir statutines pareigas, ir nestatutines pareigas (būnant Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve). Nepritarti Siūloma nuostata yra perteklinė. 31. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
1 Keičiamo statuto 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą pareigūnai gali būti skatinami ir apdovanojami, tačiau neaišku, kurios iš šioje dalyje nurodytų priemonių laikomos skatinimu, o kurios – apdovanojimu, nes pagal šio straipsnio 6 dalį vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti atimtas tik apdovanojimas. Siūlytina tikslinti keičiamą statutą šiuo aspektu. Pritarti Statuto projekto 30 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad pareigūnų skatinimo ir apdovanojimo tvarką, išskyrus vienkartinių piniginių išmokų skyrimą ir mokėjimą, nustato vidaus reikalų ministras. Šiuo metu galiojančiose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr.
1V-299 patvirtintose Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų skatinimo ir apdovanojimo taisyklėse numatyta, kad pareigūnas gali būti skatinamas padėkomis, vardinėmis dovanomis, suteikiant aukštesnį laipsnį, o apdovanojamas – žinybiniais ženklais ir vardiniu ginklu, todėl minėtos nuostatos įtvirtintos Statuto projekte. 32. Lietuvos
statuto 33 straipsnio 7 dalyje, 8 dalies 2 punkte ir 10 dalyje vietoj sąvokos
„į pareigas skiriantis (skyręs) vidaus reikalų įstaigos vadovas“ reikėtų
įrašyti kituose straipsniuose vartojamą sąvoką „į pareigas skiriantis
(skyręs) vadovas“ – ji apims ir vidaus reikalų ministrą, kuris skiria pareigūnus į pareigas. Pastaba taikytina ir kitiems keičiamo statuto straipsniams. Pritarti
Respublikos Vyriausybė
2 Reikėtų atsisakyti k eičiamo statuto 42 straipsnio 2 dalies normos, kad pareigūnas, nepanaudojęs suteiktų papildomų mokamų atostogų per 12 mėnesių nuo jų suteikimo, jas praranda. Toks siūlymas nepagrįstas. Pagal keičiamo statuto 30 straipsnio 1 dalį papildomomis mokamomis atostogomis pareigūnas apdovanojamas, o apdovanojimas pagal šio straipsnio 6 dalį gali būti atimtas tik vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka ir tik kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių pareigūnas negalėjo būti apdovanotas. Be to, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 177 straipsnio
ne daugiau kaip trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas. Tokio teisinio reguliavimo pakanka siekiant užkirsti kelią kaupti atostogas. Pritarti iš dalies Projektas patikslintas, kad paskatinimo tvarka suteiktos atostogos turi būti išnaudotos per 12 mėnesių, išskyrus kai būtų nepanaudotos dėl objektyvių priežasčių. 34. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-06-18 Nr.
5484344454748 Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių patvirtinimo “, 308 punkto priemonę – „tobulinti valstybės tarnautojų darbo užmokesčio ir motyvavimo sistemas“, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1V-737
„Dėl darbo grupės sudarymo“ iš Valstybės tarnybos departamento, Lietuvos
Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų sudaryta darbo grupė vertino esamą valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sistemą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginis komitetas, įvertinęs šios darbo grupės pasiūlymus, 2014 m. vasario 13 d. posėdyje pritarė, kad Statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo tobulinimo gairių nuostatos dėl statutinių valstybės tarnautojų tarnybos ir socialinių garantijų būtų įgyvendinamos rengiant atskirų statutinių tarnybų statutų pakeitimo projektus, o visiems valstybės tarnautojams (tarp jų ir statutiniams valstybės tarnautojams) vienodą darbo užmokesčio reglamentavimą reikėtų nustatyti VTĮ, kurio pakeitimo įstatymo projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. vasario 19 d. nutarime Nr. 160 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ Lietuvos Respublikos Seimui pasiūlė įtraukti į Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programą.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina keičiamame statute išbraukti nuostatas, reguliuojančias pareigūnų darbo užmokestį, ir su juo susijusias nuostatas (taip pat ir dėl pareiginės algos priedų už turimus laipsnius koeficientų padidinimo). Atsižvelgta Atsižvelgus į tai, kad Statuto projekte siūloma darbo užmokesčio sistema pareikalautų apie 100 mln. Lt. papildomų lėšų bei į Vyriausybės išvadą, jos atsisakyta. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas yra dar tik rengiamas ir siekiant spręsti klausimus, susijusius su pareigūnų darbo apmokėjimu, statuto projekte nustatyta darbo užmokesčio sistema, kuri buvo siūloma Valstybės tarnybos departamento kartu su VRM parengtame Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte. Pagal šią sistemą pareigūnų darbo užmokestis bus didinamas atsižvelgiant į finansines galimybes po kasmetinio vertinimo, ne anksčiau kaip nuo 2016 m. ir tik pareigūnams, kurių tarnybinė veikla įvertinta labai gerai. Siūloma d arbo užmokesčio sistema galios tik tol, kol bus patvirtinta nauja darbo užmokesčio sistema Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte. 35. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
7 Keičiamo statuto 46 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma įskaityti į vidaus tarnybos stažą papildomą laikotarpį – vieną tarnybos ar darbo dieną milicijos, vėliau – policijos padaliniuose nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. kaip 3 tarnybos dienas. Kyla abejonių, ar toks siūlomas reglamentavimas tikslingas, nes pagal keičiamo statuto 40 straipsnio 1 dalį vidaus tarnybos stažas turės įtakos tik kasmetinių atostogų trukmei, o pareigūnai, tarnavę minėtu laikotarpiu, jau turi didžiausią kasmetinių atostogų dienų skaičių.
Nepritarti Statuto projekte teikiama nuostata sąlygos didesnį lėšų poreikį, nes reikės mokėti didesnį priedą už tarnybos stažą. 36. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-06-18 Nr. 54850 Siūlytina keičiamo statuto 50 straipsnį papildyti nauja dalimi ir joje nustatyti, kad tarnybos metu žuvusio pareigūno artimiesiems ar tarnybos metu nukentėjusiam pareigūnui išmokėta kompensacija atgaline tvarka priteisiama tiesiogiai iš žalą padariusio asmens vidaus reikalų įstaigos, kuri išmokėjo žuvusio pareigūno artimiesiems ar tarnybos metu nukentėjusiam pareigūnui kompensaciją, naudai, o šio straipsnio pavadinime žodžius „neturtinės žalos“ išbraukti kaip perteklinius. Pritarti
Respublikos Vyriausybė
1 Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nuostatas, keičiamo statuto 50 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės studijų formos nuosekliųjų studijų programą ar nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį)“ siūlytina įrašyti žodžius „jeigu jie mokosi įregistruotose bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, neakivaizdiniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais ir pavienio mokymosi forma savarankišku ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais bei aukštojoje mokykloje pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą“. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2014-06-18 Nr.
548528 Siūlytina keičiamo statuto 53 straipsnio 8 dalį, kurioje nustatyta, kiek valandų tarnybos
(darbo) laiko pareigūnas gali skirti profesinės sąjungos veiklai, suderinti su keičiamo statuto 31 straipsnio 8 punktu, kuriame nustatytas absoliutus draudimas vykdyti profesinių sąjungų veiklą darbo laiku, arba 31 straipsnio 8 punkte nustatyti galimas šio draudimo išimtis. Pritarti
Respublikos Vyriausybė
1 Keičiamame statute atsisakoma nuostatų, susijusių su butpinigių mokėjimu. Pagal keičiamo statuto 56 straipsnį pareigūnas aprūpinamas tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis, jeigu tarnybos vietovėje neturi nuosavybės teise priklausančio buto. Manytina, kad dėl to padidėtų Vidaus reikalų ministerijos tarnybinių butų fondo poreikis, o valstybės finansinės galimybės to neleidžia, todėl siūlome nustatyti alternatyvą, kad pareigūnui, neaprūpintam tarnybiniu butu (tarnybine gyvenamąja patalpa), iš Vidaus reikalų ministerijai ar vidaus reikalų centrinei įstaigai skirtų lėšų mokami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio butpinigiai. Pritarti
Respublikos Vyriausybė
4 Keičiamo statuto 56 straipsnio 4 dalyje siūloma pareigūnams Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir dydžiu vieną kartą per visą tarnybos laikotarpį kompensuoti paskolos palūkanas arba jų dalį. Šiai naujai socialinei garantijai įgyvendinti reikėtų papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų (toliau – lėšos). Be to, pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymą valstybės biudžeto asignavimai naudojami valstybės funkcijoms atlikti, valstybės įsipareigojimams vykdyti, todėl valstybė negali prisiimti finansinių įsipareigojimų (mokėti palūkanas ar jų dalį) už tam tikros fizinių asmenų grupės prisiimtus asmeninius skolinius įsipareigojimus, kurie nesusiję su pareigūnų tarnybos ypatumais.
Atsižvelgiant į tai, tikslinga išbraukti keičiamo statuto 56 straipsnio 4 dalį. Pritarti Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymas, kuris nustato galimybę gauti paramą būstui įsigyti ar išnuomoti. Atsižvelgiant į įstatymu nustatomą reglamentavimą, asmenys ir šeimos, atitikę įstatyme nustatytus reikalavimus, galės pasinaudoti minėta parama. 41. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-06-18 Nr. 54857 Siūlytina keičiamo statuto 51 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad laikinojo nedarbingumo laikotarpiu pareigūnams būtų mokama 100 procentų jų vidutinio darbo užmokesčio tik tais atvejais, kai laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu. Kai laikinasis nedarbingumas nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, visiems darbuotojams mokamos ligos pašalpos (išmokos) turi būti vienodo dydžio, neišskiriant tam tikros asmenų grupės, todėl siūlytina laikinojo nedarbingumo laikotarpiais mokamų išmokų dydžius ir trukmę nustatyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, tačiau, kai laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, pareigūnams mokėti 100 procentų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką. Kadangi Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, pažeidusiems elgesio taisykles nedarbingumo metu, ligos pašalpa neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos, reikėtų atsisakyti keičiamo statuto 51 straipsnio 5 dalies kaip prieštaraujančios šiam įstatymui.
Atsižvelgta Klausymų metu, atsižvelgiant į esamą valstybės finansinę situaciją, nustatyta vėlesnė Statuto projekto įsigaliojimo data ‑ 2016 m. sausio 1 d. ir nuostatos, susijusios su pareigūnų ir kursantų draudimų, iš projekto 2 straipsnio
„Įstatymo įsigaliojimas“ perkeltos į Statuto projekto 57 straipsnį. 42. Lietuvos
Respublikos Vyriausybė 2014-06-18 Nr. 54857 Siekiant statutinių valstybės tarnautojų tarnybos sąlygas keisti kompleksiškai ir vienodai ir išvengti skirtingo statutinių valstybės tarnautojų socialinių garantijų vertinimo, siūlytina įstatymo projekto Nr. XIP-4701(2) 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo vidaus tarnybos statuto 58 straipsnio 5 dalį, įsigaliosiančią 2016 m. sausio 1 d., derinti su Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 7 dalimi – nustatyti, kad iš institucijos lėšų Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos pašalpos skirtumas tik tais atvejais, kai pareigūnai tampa laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kai laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu. Atsižvelgta Klausymų metu, atsižvelgiant į esamą valstybės finansinę situaciją, nustatyta vėlesnė Statuto projekto įsigaliojimo data ‑ 2016 m. sausio 1 d. ir nuostatos, susijusios su pareigūnų ir kursantų draudimų, iš projekto 2 straipsnio
„Įstatymo įsigaliojimas“ perkeltos į Statuto projekto 57 straipsnį. 43. Lietuvos
Respublikos Vyriausybė 2014-06-18 Nr. 54857 Reikėtų tikslinti keičiamo statuto 58 straipsnio 5 dalį – vietoj žodžio „valstybinių“ įrašyti žodį „valstybiniu“. Pritarti 44.
Respublikos Vyriausybė 2014-06-18 Nr. 54859 Keičiamo statuto 60 straipsnyje siūloma užtikrinti pareigūno ir jo šeimos narių ar jų nuosavybės apsaugą, dėl pareigūno vidaus tarnybos kilus realiai grėsmei jų gyvybei, sveikatai ar turtui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad rengiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, jo pavaduotojų ir jų šeimos narių asmens ar turto apsaugos užtikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ projektą atliktas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas – apskaičiuota, kad lėšų vienam asmeniui, kuriam būtų skiriama minimali apsauga, pirmais metais reikėtų 1 221 365 litų, o kiekvienais kitais metais – po 996 555 litų. Akivaizdu, kad šiai naujai socialinei garantijai įgyvendinti reikėtų nemažai papildomų lėšų, o atsižvelgiant į esamas valstybės finansines galimybes kyla abejonių, ar valstybė pajėgs prisiimti dar daugiau finansinių įsipareigojimų. Taigi dėl šios socialinės garantijos nustatymo reikėtų spręsti ateityje, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes. Pastaba taikytina ir Įstatymo projektu Nr. XIP-1352 keičiamo Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 19 straipsnio 11 daliai. Pritarti iš dalies Siūloma šią garantiją, esant realiai grėsmei pareigūno gyvybei, sveikatai ar turtui, taikyti nuo 2016 m. sausio 1 d. 45. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-06-18 Nr. 54860 Keičiamo statuto 61 straipsnyje nustatytos papildomos socialinės garantijos pareigūnams (materialinės žalos, padarytos pareigūnui ir jo šeimos nariams, atlyginimas, rotuoto pareigūno aprūpinimas tarnybiniu butu ar tarnybine gyvenamąja patalpa).
Siekiant užtikrinti, kad šios nuostatos nepaskatintų nepagrįstos konkurencijos kitų statutinių valstybės tarnautojų atžvilgiu (Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, muitinės, pataisos įstaigų pareigūnų), tokio turinio nuostatomis tikslinga papildyti ir kitus statutinių valstybės tarnautojų tarnybą reglamentuojančius statutus. Pritarti
Respublikos Vyriausybė
13 Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytą aiškumo principą, keičiamo statuto 63 straipsnio 1 dalies 3 punktą reikėtų išdėstyti taip: „3) kai pagal vertinimo komisijos siūlymą priimamas sprendimas atleisti pareigūną iš vidaus
Atkreiptinas dėmesys, kad įgyvendinti keičiamo statuto 63 straipsnio 1 dalies 11, 15 ir 17 punktus gali tapti sudėtinga, jeigu pareigūnui nebus galima pasiūlyti kitų pareigų dėl laisvų pareigų stokos. Kad būtų to išvengta, siūlytume patikslinti šiuos atleidimo pagrindus ir nustatyti, kad toks pareigūnas atleidžiamas ne tik tais atvejais, kai nesutinka eiti kitų pareigų, bet ir kai nėra laisvų pareigų, kurias pareigūnui būtų galima pasiūlyti. Atsižvelgta
Respublikos Vyriausybė
64 Keičiamo statuto 63 ir
sąvokos: „vidaus reikalų įstaigos vadovas, turintis teisę skirti į pareigas“,
„vadovas, turintis teisę skirti į pareigas“, „vidaus reikalų įstaigos
vadovas“. Siūlytina suvienodinti keičiamame statute vartojamas sąvokas. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2014-06-18 Nr.
548683 Keičiamo statuto 69 straipsnio 3 dalyje siūloma, atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos, šalių susitarimu išmokėti nuo vieno iki 6 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją. Kadangi pagal VTĮ 41 straipsnio 6 dalies nuostatas atleidžiant valstybės tarnautoją iš pareigų šalių susitarimu išmokama jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka pagal valstybės tarnautojo tarnybos institucijoje stažą ir siekiant taupyti lėšas, vengti piktnaudžiavimo, tikslinga nustatyti, kad tokiu atveju išeitinės kompensacijos dydis priklausytų nuo nepertraukiamai ištarnautų metų ir ši išmoka būtų pradėta mokėti praėjus mėnesiui nuo pareigūno atleidimo dienos ir mokama lygiomis dalimis kas mėnesį, o jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo grąžinamas į vidaus tarnybą. Pritarti
Respublikos Vyriausybė
1 P Siekiant skaidrumo ir objektyvumo persvarstant vidaus reikalų įstaigų statutinių valstybės tarnautojų pareigybių sąrašus, tikslinga nustatyti, kad į Vidaus reikalų ministerijoje sudaromą vidaus reikalų įstaigų statutinių valstybės tarnautojų pareigybių vertinimo komisiją nario teisėmis įtraukiamas vidaus tarnybos sistemoje veikiančių profesinių sąjungų bendru jų sutarimu skiriamas atstovas. Jeigu šios profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į šios vertinimo komisijos narius neskiriamas. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2014-06-18 Nr.
548317 P Pagal keičiamo statuto
grąžinamas į pareigas, eitas iki jo įtraukimo į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą, o jeigu tokių pareigų nėra, su jo rašytiniu sutikimu toje pačioje vidaus reikalų įstaigoje gali būti paskirtas į kitas lygiavertes pareigas, o jeigu tokių nėra, pareigūnas laikinai, kol atsiras laisvos lygiavertės pareigos, su jo rašytiniu sutikimu gali būti paskirtas į žemesnes pareigas. Visais atvejais jam mokamas ne mažesnis kaip iki įtraukimo į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą nustatytas darbo užmokestis. Pagal galiojantį reglamentavimą pareigūnas grąžinamas į jo eitoms nestatutinėms pareigoms lygiavertes arba aukštesnes pareigas, o jeigu tokių nėra, laikinai, kol atsiras laisvos lygiavertės pareigos, gali būti paskirtas į viena pakopa žemesnes pareigas ir jam mokamas darbo užmokestis, nustatytas pagal paskutinių jo eitų nestatutinių pareigų pareiginę algą. Siekiant užtikrinti pareigūnų, kurie į Vidaus reikalų ministerijos rezervą buvo įtraukti iki keičiamo statuto įsigaliojimo, teisėtus lūkesčius, Įstatymo projekto Nr. XIP-4701(2) 3 straipsnį reikėtų papildyti nauja 13 dalimi: „13. Pareigūnai, kurie vidaus reikalų ministro įsakymu įtraukti į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą iki šio įstatymo įsigaliojimo, nustoję eiti nestatutines pareigas grąžinami į jų eitoms nestatutinėms pareigoms lygiavertes pareigūno pareigas, o jeigu tokių nėra, su jų rašytiniu sutikimu laikinai, kol atsiras laisvos lygiavertės pareigūno pareigos, gali būti paskirti į žemesnes pareigūno pareigas ir jiems mokamas darbo užmokestis, nustatytas pagal paskutinių jo eitų nestatutinių pareigų pareiginę algą.“
Respublikos Vyriausybė 2014-06-18 Nr.
5484 P Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kartu su įstatymo projektu teikiami kiti Lietuvos Respublikos Seimo priimamų teisės aktų projektai dėl galiojančių teisės aktų pakeitimo ar pripažinimo netekusiais galios, kuriuos būtina priimti, priėmus teikiamą projektą, todėl Įstatymo projekto Nr. XIP-4701(2) 4 straipsnyje turėtų būti išbraukti žodžiai „taip pat parengia įstatymų, susijusių su šio įstatymo nuostatų įgyvendinimu, pakeitimo projektus ir nustatyta tvarka pateikia juos Seimui“. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2014-06-18 Nr. 548 * Atsižvelgiant į Statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo tobulinimo gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. XII-209 „Dėl Statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo tobulinimo gairių patvirtinimo“ (toliau – Statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo tobulinimo gairės), VI skyrių, siūlytina keičiamą statutą papildyti nuostatomis, susijusiomis su kolektyvinių sutarčių vidaus tarnyboje teisiniu reguliavimu. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2014-06-18 Nr. 548 * Atsižvelgiant į tai, kad keičiamu statutu, be kitų tikslų, siekiama atsisakyti statutinių valstybės tarnautojų, kurių atliekamos funkcijos nesusijusios su statutinei įstaigai įstatymuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimu, pareigybių, kartu tikslinga svarstyti Lietuvos Respublikos Seime įregistruotą Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-3419, kuriuo siekiama panaikinti galimybę suteikti pareigūnų statusą ir taikyti visas statutiniams valstybės tarnautojams nustatytas socialines garantijas Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto darbuotojams. Pritarti 55.
Respublikos Vyriausybė 2014-06-18 Nr. 548 * Į gyvendinant 1 punkte nurodytų įstatymų projektus, reikės papildomų lėšų. Lietuvos Respublikos Seimui pritarus Įstatymo projekte Nr. XIP-4701(2) ir Įstatymo projekte Nr. XIIP-1353 siūlomai naujai darbo užmokesčio sistemai, išankstiniais skaičiavimais, per metus reikės apytikriai 110 mln. litų. Pritarus nuostatoms dėl
nedarbingumo atvejais (ne tik tada, kai laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu), per metus papildomai reikės apie 8,5 mln. litų (įskaitant socialinio draudimo įmokas), o nustačius, kad 100 procentų vidutinis darbo užmokestis mokamas tik tada, kai laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, papildomų lėšų nereikės. Pareiginės algos priedų už turimus laipsnius koeficientams didinti nuo 2016 m. sausio
apie 54 mln. litų per metus, o nuostatoms, susijusioms su pareigūnų darbo laiko nustatymu, įgyvendinti papildomai reikės apie 24,3 mln. litų (įskaitant socialinio draudimo įmokas). 100 pareigūnų rengimas kitose švietimo įstaigose per metus kainuoja apie 1,2 mln. litų, tačiau tokios studijos bus finansuojamos atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, o lėšų poreikis paramai bus įvertintas rengiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, nustatančio paramos mokėjimo tvarką ir dydį, projektą. Įgyvendinant Įstatymo projektą Nr. XIP-4701(2) , apie 440 statutinių valstybės tarnautojų statusas turėtų būti keičiamas į karjeros valstybės tarnautojų statusą. Visų statutinių valstybės tarnautojų, nesutikusių būti perkeltiems į karjeros valstybės tarnautojų pareigas ar kitas jiems pasiūlytas statutinio valstybės tarnautojo pareigas, išeitinėms kompensacijoms reikėtų numatyti apie 6,3 mln. litų (įskaitant socialinio draudimo įmokas).
Papildomų lėšų, kurių poreikio neįmanoma apskaičiuoti, reikės siūlomoms papildomoms socialinėms garantijoms (paskolos palūkanoms ar jų daliai kompensuoti, pareigūno ar jo šeimos narių ar jų nuosavybės apsaugai užtikrinti ir kitiems dalykams). Pasikeitus dalies statutinių valstybės tarnautojų statusui, taip pat bus sutaupyta lėšų, nes mažiau jų reikės skirti likusių statutinių valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui, sveikatos priežiūrai, taip pat pareigūnų ir karių valstybinėms pensijoms, nes pensijos bus skiriamos tik už tą laikotarpį, kai asmenys ėjo statutinio valstybės tarnautojo pareigas. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2014-06-18 Nr. 548 * P asiūlyti atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. sausio 6 d. išvadoje Nr. XIP-4701(2) išdėstytas pastabas (išskyrus 1, 2, 5, 6, 10 ir 16 punktus), išvadose Nr. XIIP-1352, Nr. XIIP-1353, Nr. XIIP-1354, Nr. XIIP-1355, Nr. XIIP-1356, Nr. XIIP-1357 ir XIIP-1358 ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. sausio
ir dėl Įstatymo Nr. XIIP-1352 pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Atsižvelgti
narė Loreta Graužinienė
1 Argumentai Viena iš Vidaus tarnybos statuto projekto paskirčių yra nustatyti vidaus tarnybos sistemos pareigūnų karjeros tvarką. Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymas taip pat nustato, kad statutinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymo patvirtintas statutas, nustatantis specialias priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, ir kitas, su tarnybos ypatumais susijusias, sąlygas.
Siekiant teisinio aiškumo, vieningos visų statutinių pareigūnų skyrimo į pareigas bei karjeros galimybių tikslinga atsisakyti nuorodų į kitus teisės aktus. Pasiūlymas Pakeisti įstatymo projekto 20 str. ir jį išdėstyti taip:
vadovų ir jų pavaduotojų skyrimo tvarka vadovai Pasiūlymas Pakeisti įstatymo projekto 20 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip :
būti asmuo, įgijęs aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs vadovaujantį darbą vidaus tarnybos sistemoje. Vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovus penkeriems metams šiame Statute nustatytu atrankos būdu į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Vyriausybė , vidaus reikalų ministr as o teikimu. jei kiti šių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai nenustato kitaip . Vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai šias pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Jeigu vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo veiklą, pasibaigus jo pirmajai kadencijai, vidaus reikalų ministro sudaryta vertinimo komisija įvertina labai gerai arba gerai, jis gali būti skiriamas į šias pareigas antrai kadencijai. Vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai yra tiesiogiai pavaldūs ir atskaitingi vidaus reikalų ministrui. Pritarti Reikia nurodyti išlygą, nes gali skirtis reikalavimai vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams, todėl būtina pasiūlymą papildyti nuostata „jeigu specialiajame įstatyme nenustatyta kitaip“. 58.
narė Loreta Graužinienė
3 Argumentai Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymas nustato, kad valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į: karjeros, politinio (asmeninio) pasitikėjimo, įstaigų vadovų ir statutinių. Tik politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas į pareigas priimamas valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam laikui, įstatyme kitiems valstybės tarnautojams tokios sąlygos nėra nustatytos. Vidaus tarnybos statuto projekte teikiamas variantas iškreiptų teisės aktuose nustatytus valstybės tarnybos principus. Pasiūlymas Pakeisti įstatymo projekto 20 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip:
2. Vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų pavaduotojus vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo teikimu į pareigas skiria ir iš jų atleidžia vidaus reikalų ministras. Vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų pavaduotojų įgaliojimų trukmė yra susieta su vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovų įgaliojimų trukme. Pasibaigus vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo kadencijai arba atleidus jį iš pareigų, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo pavaduotojas pareigas eina tol, kol įstatymų nustatyta tvarka paskiriami nauji vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo pavaduotojai . Vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų pavaduotojus penkeriems metams į pareigas skiria ir iš jų atleidžia vidaus reikalų ministras centrinės įstaigos vadovo teikimu. Vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų pavaduotojai šias pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Jeigu vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo pavaduotojo veiklą, pasibaigus jo pirmajai kadencijai, vidaus reikalų ministro sudaryta vertinimo komisija įvertina labai gerai arba gerai, jis gali būti skiriamas į šias pareigas antrai kadencijai.
Pritarti iš dalies Projekte siūloma nustatyti, kad vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų pavaduotojų įgaliojimų trukmė yra susieta su vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovų įgaliojimų trukme. Pasibaigus vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo kadencijai arba atleidus jį iš pareigų, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo pavaduotojas pareigas eina tol, kol šio Įstatymo nustatyta tvarka paskiriami vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo pavaduotojai. 59. Seimo narė Loreta Graužinienė
4 Pasiūlymas Pakeisti įstatymo projekto 20 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip:
vadovo ar vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo pavaduotojo kadencijai ar vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo pavaduotojo tarnybos šiose pareigose laikotarpiu i, jų rašytiniu sutikimu jie gali būti perkelti į laisvas pareigas, kurias jie ėjo iki jų paskyrimo į vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo ar pavaduotojo pareigas, o jeigu jų nėra – į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas toje pačioje arba kitoje vidaus reikalų įstaigoje. Pareiginė alga nustatoma pagal pareigų, į kurias yra paskiriama, vienu lygiu aukštesnį, nei buvo nustatytas einant vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo ar centrinės įstaigos vadovo pavaduotojo pareigas, pareigybės apmokėjimo lygį Pritarti iš dalies Projekte siūloma nustatyti, kad vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų pavaduotojų įgaliojimų trukmė yra susieta su vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovų įgaliojimų trukme, tačiau numatyta galimybė vadovo pavaduotojui eiti tas pačias pareigas, paskyrus naują centrinės įstaigos vadovą. 60. Seimo narė Loreta Graužinienė
5 Pasiūlymas Pakeisti įstatymo projekto 20 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip: 4.
išdėstyti taip:
vadovų ar vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų pavaduotojų kadencijoms ir jų pavaduotojų tarnybos šiose pareigose laikotarpiui ir jiems nesutikus užimti kitų pareigų šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, jie atleidžiami iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 63 straipsnio 1 dalies 17 punktą. Pritarti iš dalies Projekte siūloma nustatyti, kad vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų pavaduotojų įgaliojimų trukmė yra susieta su vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovų įgaliojimų trukme, tačiau numatyta galimybė vadovo pavaduotojui eiti tas pačias pareigas, paskyrus naują centrinės įstaigos vadovą. 61. Seimo narė Loreta Graužinienė
5
183 straipsnis nustato valstybės tarnautojo, tame tarpe ir statutinio, laikino perkėlimo sąlygas į kitas pareigas uždraudus jam dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Įstatyme nustatyta, kad statutinis valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į to paties lygio ar žemesnes statutinio, karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigas Siekiant teisinio aiškumo įstatymo projekte reikalinga atsisakyti perteklinių nuostatų ir vadovautis Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 183 straipsniu. Pasiūlymas Išbraukti iš įstatymo projekto 22 str. 5 d.:
dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, negali eiti savo pareigų nesinaudodamas tokia informacija, jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai perkeltas į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas toje pačioje vidaus reikalų įstaigoje ar, vidaus reikalų įstaigų vadovams suderinus, kitoje atitinkamoje vidaus reikalų įstaigoje. Nepritarti Statutas - specialusis teisės aktas, nustatantis vidaus reikalų statutinių įstaigų ypatumus, todėl reikalingas reglamentavimo aiškumas statutinėje tarnyboje. 62.
narė Loreta Graužinienė
1 Argumentai Įstatymuose, reglamentuojančiuose atskirų statutinių institucijų veiklą, rotacijos taikymo atvejai numatyti tik Policijos veiklos įstatyme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad policijos sistemą sudaro keturios įstaigų grupės, tačiau rotacija numatyta tik teritorinių policijos įstaigų ir policijos komisariatų viršininkams, t.y. vienos grupės pareigūnams. Siekiant teisinio aiškumo bei vieningų statutinių pareigūnų rotacijos principų tikslinga atsisakyti nuorodų į kitus teisės aktus. Pasiūlymas Pakeisti įstatymo projekto 23 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:
nustatytais atvejais. Pareigų, kurias einant taikoma rotacija, sąrašą nustato Vyriausybė. Atsižvelgta Siekiant teisinio aiškumo projektas papildytas nuostatomis, kad rotacija taikoma vidaus reikalų įstaigų vadovams ir jų pavaduotojams. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną, pareigūnų tarnybos sąlygos turi būti aiškiai nustatytos įstatyme, nes kitaip bus pažeisti teisėti pareigūnų lūkesčiai. Atsižvelgiant į tai,
projekto 23 straipsnio1 dalyje nustatyta, kad r otacija taikoma vidaus reikalų įstaigų vadovams. Kiti įstatym ai gali nustatyti kitų pareigūnų rotacijos atvejus Projektas papildytas įgyvendinimo nuostatomis, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo neterminuotai paskirti vidaus reikalų įstaigų vadovai toliau eina pareigas, kurioms pagal šio Įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 23 straipsnio 1 dalį taikoma rotacija, ir jiems nuo šio Įstatymo įsigaliojimo nustatomas penkerių metų laikotarpis eiti rotuojamas pareigas. 63. Seimo narė Loreta Graužinienė
3 Argumentai Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta, kad Įstatymo 29 straipsnio 2, 5 ir 6 dalys statutiniams valstybės tarnautojams taikomi be išlygų.
Šiame straipsnyje yra nustatyta kas yra laikoma šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu bei nustatyta, kad už tokius pažeidimus gali būti taikomas atleidimas iš pareigų. Statuto projekte atleidimo iš tarnybos neigiamais motyvais sąlygos yra ženkliai susiaurintos. Siekiant taikyti vienodus reikalavimus visiems valstybės tarnybos pareigūnams tikslinga numatyti ir vienodas atleidimo sąlygas neigiamais motyvais ir statutiniams pareigūnams. Pasiūlymas Pakeisti įstatymo projekto 33 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip: 3.
išdėstyti taip:
tarnybos gali būti skiriama už:
1) šio Statuto 31 straipsnyje nustatytų pareigūnui taikomų apribojimų pažeidimą;
atlikimu, diskredituojantį valstybės tarnybą, žeminantį žmogaus orumą, ar kitus veiksmus, tiesiogiai pažeidžiančius žmonių konstitucines teises;
3) valstybės, tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimą;
Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą siekiant gauti neteisėtų pajamų ar privilegijų sau ar kitiems; ) piktnaudžiavimą tarnyba bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą ;
5) korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn;
nebuvimą tarnybos vietoje tarnyboje (darbe) be pateisinamos priežasties vieną ar daugiau darbo dienų;
buvimą apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų tarnybos ( darbo ) metu arba ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, jei elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja institucijos ar įstaigos autoritetą
tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai pareigūnui nors vieną kartą per pastaruosius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė nuobauda. 9) įsiteisėjusių teismo sprendimų, susijusių su valstybės tarnautojo pareigomis ir jų atlikimu, nevykdymą;
narė Loreta Graužinienė
1 Argumentai Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad profesinių sąjungų veiklos ypatumus krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gali būti nustatyti šių organizacijų veiklą. Pasiūlymas Papildyti įstatymo projekto 53 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: 1.
išdėstyti taip:
tvarka gali steigti profesines sąjungas ar stoti į jas savo interesams ginti. Vidaus reikalų centrinėje įstaigoje ir jai pavaldžiose teritorinėse, specializuotose ir kitose įstaigose (toliau šiame straipsnyje – vidaus reikalų įstaigoje) gali veikti tik viena profesinė sąjunga. Iki šio įstatymo įsigaliojimo veikusios profesinės sąjungos savo veiklą vykdo tol, kol veiklos nenutraukia. Nepritarti Įstatymu neturi būti draudžiama kurtis profesinėms sąjungoms. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas 2014-12-04 * Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIP-4701(2) ir pasiūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui patobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Atsižvelgti
komitetas 2014-11-19 *
1) Iš esmės pritarti Vidaus tarnybos statuto projektui Nr. XIP-4701(2 ) ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Vyriausybės išvadą ir siūlymus, bei Komiteto pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 2) Parengti Valstybės tarnybos įstatymo 5¹ straipsnio, susijusio su siūlymu susitarti kolektyvinėse sutartyse dėl palankesnių sąlygų, pakeitimo projektą ir pateikti jį Seimui kartu su Vidaus tarnybos statuto projektu Nr. XIP-4701(2). 3) Kreiptis į Seimo valdybą su prašymu sudaryti Seime darbo grupę statutinių valstybės tarnautojų tarnybą, socialines garantijas ir darbo apmokėjimą reglamentuojančiam įstatymui parengti. Spręsti 3.
komitetas 2014-11-19 * Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-06-18 d. nutarimu Nr. 548 pateiktą išvadą bei šios išvados 1.49 punkto argumentus, išbraukti nuostatas, reguliuojančias pareigūnų darbo užmokestį, ir su juo susijusias nuostatas (taip pat ir dėl pareiginės algos, priedų už turimus laipsnius koeficientų padidinimo). Išbraukti iš įstatymo projekto Nr. XIP-4701(2) 43, 44 straipsnius, 45 straipsnį tikslinti. Atsižvelgta Nuostatų įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. sausio 1 d. 4. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2014-11-1953 Argumentai:
Seimo 2013 m. kovo 28 d. nutarimu Nr . XII-209 patvirtintose Statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo tobulinimo gairių V skirsnio 16 punkte numatyta, kad kolektyvinėse sutartyse gali būti sulygta dėl šių palankesnių , negu nustatyta teisės aktuose, sąlygų ir tvarkos. Siūlome Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnį papildyti dalimi, numatančia galimybę kolektyvinėse sutartyse susitarti dėl palankesnių, negu nustatyta teisės aktuose, sąlygų ir tvarkos. Pritarta Projektas papildytas nuostatomis, pagal kurias pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja šis Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas. Kiti vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kolektyvinės sutartys šio Statuto nustatytais atvejais gali nustatyti specialias su šių įstaigų veiklos ypatumais susijusias pareigūnų tarnybos santykius reglamentuojančias normas. 5. Socialinių reikalų ir darbo komitetas
1 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad žuvus pareigūnui vienkartinė kompensacija būtų mokama sumažinta priklausančių išmokėti teisės aktuose nustatytų draudimo išmokų dydžiu, t.y. sumažinta Statuto 58 straipsnio 1 dalyje nurodyta draudimo išmoka, siūloma patikslinti Statuto 50 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti 50 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „50 straipsnis.
sveikatos sutrikdymo atvejais
tarnybines pareigas vykdžiusiam pareigūnui, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat tais atvejais, kai pareigūno mirties priežastis yra susijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat tais atvejais, kai pareigūnas nužudytas dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, neatsižvelgiant į šio Statuto 58 straipsnio 1 dalyje nurodyto draudimo išmokas jo šeimai – vaikams (įvaikiams, taip pat vaikams, gimusiems po pareigūno mirties), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės studijų formos nuosekliųjų studijų programą ar nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), kol jiems sukaks 24 metai, sutuoktiniui, sugyventiniui (partneriui), tėvui (įtėviui) ar motinai
(įmotei) – ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, per vienus metus nuo pareigūno mirties lygiomis dalimis išmokama jo 120 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija, Vyriausybės nustatyta tvarka sumažinta priklausančių išmokėti teisės aktuose nustatytų draudimo išmokų dydžiu.“ Atsižvelgta Klausymų metu, atsižvelgiant į esamą valstybės finansinę situaciją, nustatyta vėlesnė Statuto projekto įsigaliojimo data ‑ 2016 m. sausio 1 d. ir 50 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos pakoreguotos pagal Socialinių reikalų ir darbo komiteto šios išvados 7 punkte pateiktą pasiūlymą. 6.
komitetas
3 Argumentai: Šios Įstatymo projekto nuostatos galiojimo metu pareigūnai dar bus nedraudžiami nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, todėl iš jų gaunamų kompensacijų nebūtų galima išminusuoti ir nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių. Pasiūlymas: „Pakeisti 50 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 3.
Pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (skaičiuojama jo vidutinio darbo užmokesčio dydžiais), Vyriausybės nustatyta tvarka sumažinta priklausančios išmokėti teisės aktuose nustatytos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu draudimo išmokos dydžiu :
mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
to pripažintiems netinkamais vidaus tarnybai – 30 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
5) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 24 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
dydžio;
7) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 1 iki 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.“ Atsižvelgta Klausymų metu, atsižvelgiant į esamą valstybės finansinę situaciją, nustatyta vėlesnė Statuto projekto įsigaliojimo data ‑ 2016 m. sausio 1 d. ir 50 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos pakoreguotos pagal Socialinių reikalų ir darbo komiteto šios išvados 7 punkte pateiktą pasiūlymą.
Pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (skaičiuojama jo vidutinio darbo užmokesčio dydžiais), Vyriausybės nustatyta tvarka sumažinta priklausančios išmokėti teisės aktuose nustatytos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu draudimo išmokos dydžiu :
mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
to pripažintiems netinkamais vidaus tarnybai – 30 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
5) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 24 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
dydžio;
7) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 1 iki 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.“ Atsižvelgta Klausymų metu, atsižvelgiant į esamą valstybės finansinę situaciją, nustatyta vėlesnė Statuto projekto įsigaliojimo data ‑ 2016 m. sausio 1 d. ir 50 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos pakoreguotos pagal Socialinių reikalų ir darbo komiteto šios išvados 7 punkte pateiktą pasiūlymą. 7.
komitetas 2014-11-1950 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. numatoma statute minimus pareigūnus drausti visomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis (tame tarpe ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu), siūlytume papildyti 2 straipsnį nauja dalimi, kuria būtų išdėstytos Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 1 ir 3 dalių redakcijos, galiosiančios nuo 2016 m. sausio 1 d. Pasiūlymas:
Papildyti
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas“ nauja, 4 dalimi ir atitinkamai
pakeisti dalių numeraciją. „4. Šio Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 1 ir 3 dalių redakcija, galiosianti nuo 2016 m. sausio 1 d.: „50 straipsnis. Neturtinės žalos kompensacijos pareigūno ar kursanto mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais. 1.
pareigas vykdžiusiam pareigūnui, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat tais atvejais, kai pareigūno mirties priežastis yra susijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat tais atvejais, kai pareigūnas nužudytas dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, neatsižvelgiant į šio Statuto 58 straipsnio 1 dalyje nurodyto draudimo išmokas jo šeimai – vaikams (įvaikiams, taip pat vaikams, gimusiems po pareigūno mirties), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės studijų formos nuosekliųjų studijų programą ar nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), kol jiems sukaks 24 metai, sutuoktiniui, sugyventiniui (partneriui), tėvui (įtėviui) ar motinai (įmotei) – ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, per vienus metus nuo pareigūno mirties lygiomis dalimis išmokama jo 120 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis žuvęs pareigūnas ar kursantas laidojamas valstybės lėšomis arba jo artimiesiems giminaičiams išmokama 40 bazinių socialinių išmokų dydžio piniginė kompensacija laidotuvių išlaidoms padengti.
Pareigūno ar kursanto, kuris žuvo užsienyje atlikdamas tarnybines pareigas ar profesinio mokymo metu, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas teisės aktų nustatyta tvarka apmoka valstybė. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 3.
buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (skaičiuojama jo vidutinio darbo užmokesčio dydžiais), Vyriausybės nustatyta tvarka sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu:
1) netekusiems 75–100 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 60 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) netekusiems 60–70 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 48 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) netekusiems 45–55 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 36 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4) netekusiems iki 40 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo ir dėl to pripažintiems netinkamais vidaus tarnybai – 30 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
5) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 24 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
6) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
7) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 1 iki 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. 4.
buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, išmokamos Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 4 dalyje nurodytos kompensacijos. 5. Kursanto mirties, sužalojimo, susižalojimo ar jo sveikatos sutrikdymo per profesinį ar įvadinį mokymą atvejais kompensacijos mokamos šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka, išskyrus tai, kad kompensacijų dydis apskaičiuojamas pagal įvykio metu Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą. 6. Ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, taip pat kompensacijos dydis lengvo sveikatos sutrikdymo atveju nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. 7.
nustatytos kompensacijos nemokamos, jeigu:
1) darydamas tyčinį nusikaltimą ar tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, pareigūnas ar kursantas žuvo, susižalojo, buvo sužalotas ar jo sveikata buvo sutrikdyta;
2) pareigūno mirties, sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo priežastis buvo su tarnybinių pareigų atlikimu nesusijęs apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių arba kitų svaigiųjų medžiagų, o kursanto mirties, sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo priežastis buvo nesusijusi su jo profesiniu ar įvadiniu mokymu;
3) pareigūnas ar kursantas nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia susižalojo;
4) pareigūnas ar kursantas žuvo, susižalojo, buvo sužalotas ar jo sveikata buvo sutrikdyta eismo įvykio metu, jei šis pareigūnas ar kursantas vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti arba perdavė ją vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų arba neturinčiam teisės jos vairuoti;
5) pareigūno ar kursanto sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ir tai nesusiję su tarnybinių pareigų atlikimu arba profesiniu ar įvadiniu mokymu;
6) pareigūno ar kursanto mirties arba susižalojimo priežastis buvo sąmoningas, su tarnybine būtinybe nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas. 8. Pareigūnui, kuriam buvo išmokėta kompensacija pagal šio straipsnio 3 dalies 5, 6 arba 7 punktą ir kuriam vėliau dėl to paties sveikatos sutrikdymo nustatomas ir darbingumo lygio sumažėjimas, papildomai išmokamas pagal šio straipsnio 3 dalies 5, 6 arba 7 punktą išmokėtos kompensacijos ir šio straipsnio 3 dalies 1–3 arba 4 punkte nurodytos kompensacijos, atsižvelgus į nustatytą darbingumo lygį, skirtumas. 9. Ginčai dėl atsisakymo mokėti kompensaciją nagrinėjami teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
ar kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą nustato Centrinė medicinos ekspertizės komisija, vadovaudamasi Vyriausybės tvirtinamu Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsižvelgta Klausymų metu, atsižvelgiant į esamą valstybės finansinę situaciją, nustatyta vėlesnė Statuto projekto įsigaliojimo data ‑ 2016 m. sausio 1 d. ir 50 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos pakoreguotos pagal Socialinių reikalų ir darbo komiteto šiame punkte pateiktą pasiūlymą. 8. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2014-11-04 Pritarti Įstatymo projektui Nr. XIP-4701(2) ir siūlyti pagrindiniam Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė komitetas, taip pat į komiteto siūlymus. Atsižvelgti
saugumo ir gynybos komitetas
19 Argumentai: projekto 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vidaus tarnyba grindžiama nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principu , tačiau to paties straipsnio
nuolatinis pareigūno pareigų vykdymo principas , pagal kurį pareigūnas privalo vykdyti ir bendrąsias, ir specialiąsias pareigas. Manytina, kad projekto rengėjas taip pat siūlo nurodyti, kad pareigūnas bendrąsias pareigas privalo vykdyti ir tarnybos, ir ne tarnybos metu. Pasiūlymas: Suderinti 3 straipsnio 1 ir 9 dalis bei atitinkamai papildyti 9 dalį sakiniu: ,,Bendrąsias pareigas pareigūnas vykdo ir tarnybos, ir ne tarnybos metu“. Nepritarti Perteklinis siūlymas, nes 3 straipsnio 9 dalyje vartojami žodžiai „pagal nuolatinį“ ir reiškia, kad pareigūnas bendrąsias pareigas vykdo tiek tarnybos, tiek ne tarnybos metu. 10.
saugumo ir gynybos komitetas
3 Argumentai: Projekto 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad 8 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 12 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos kitiems valstybės tarnautojams, tarnaujantiems vidaus reikalų sistemos įstaigose, tačiau jos galėtų būti taikomos visiems priimamiems asmenims. Pasiūlymas: Papildyti 6 straipsnio 3 dalį po žodžio ,,tarnaujantiems“ įrašant žodžius ,,siekiantiems tarnauti“. Nepritarti Perteklinis siūlymas. 11. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
13 Argumentai: Pagal projekto 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu nėra kitų patikrintų priimamą asmenį kompromituojančių duomenų . Siūlytina apibrėžti šią naudojamą sąvoką, be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal 12 straipsnio 2 dalį, jeigu tokių duomenų yra dėl asmens tinkamumo tarnybai sprendžia vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas . Straipsnių nuostatos tarpusavyje nesuderintos, nes toks asmuo jau nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos. Pasiūlymas:
Reglamentuoti projekte naudojamą patikrintų priimamą asmenį kompromituojančių duomenų sąvoką arba atsisakyti šios siūlomos formuluotės. Nepritarti Šiuo metu galiojantis reglamentavimas. Tai yra vertinamoji sąvoka, kurią taikant, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsakingai ir objektyviai įvertintos aplinkybės. Be to, teisės aktuose neįmanoma apibrėžti visų atvejų, kurie galėtų panaikinti panašias abejones (pvz., sistemingas administracinių teisės pažeidimų darymas). Atkreiptinas dėmesys, kad pareigūnams keliami aukštesni moralės bei garbės standartai, todėl nepriekaištinga reputacija yra labai svarbi. Be to, teisės aktai numato procedūras pažeistoms teisėms ginti, todėl kilus ginčui, centrinės įstaigos vadovo veiksmų teisėtumas galėtų būti patikrintas teisme. 12.
saugumo ir gynybos komitetas
2 Argumentai: Pagal 12 straipsnio 2 dalį, jeigu nustatyta, kad yra kitų p atikrintų priimamą asmenį kompromituojančių duomenų , dėl asmens tinkamumo tarnybai sprendžia vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas . Tačiau pagal projekto 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą toks asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. Pasiūlymas:
Išbraukti 12 straipsnio 2 dalį. Nepritarti Šiuo metu galiojantis reglamentavimas. Tai yra vertinamoji sąvoka, kurią taikant, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsakingai ir objektyviai įvertintos aplinkybės. Be to, teisės aktuose neįmanoma apibrėžti visų atvejų, kurie galėtų panaikinti panašias abejones (pvz., sistemingas administracinių teisės pažeidimų darymas). Atkreiptinas dėmesys, kad pareigūnams keliami aukštesni moralės bei garbės standartai, todėl nepriekaištinga reputacija yra labai svarbi. Be to, teisės aktai numato procedūras pažeistoms teisėms ginti, todėl kilus ginčui, centrinės įstaigos vadovo veiksmų teisėtumas galėtų būti patikrintas teisme. 13. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
2 Argumentai: Projekto 22 straipsnio 2 dalyje naudojama formuluotė ,, <... išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties ar kitų ekstremalių situacijų atvejus“, tačiau nei karo padėtis, nei nepaprastoji padėtis nepriskirtinį prie ekstremaliųjų situacijų. Pasiūlymas:
straipsnio 2 dalyje išbraukti žodį ,,kitų“. Pritarti
saugumo ir gynybos komitetas
8 Argumentai: Projekto 25 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadą derina su savo tiesioginiu vadovu. Nors šiuo derinimu užbaigiamas pareigūno veiklos vertinimas, tačiau jo rezultatas (reikšmė) projekte neatskleista. Todėl manytina, kad šios nuostatos perteklinės.
Pasiūlymas: Išbraukti projekto 25 straipsnio 8 dalyje žodžius ,,vertinimo išvadą derina su savo tiesioginiu vadovu (išskyrus, kai vertinimo išvadą surašęs tiesioginis vadovas yra pareigūną į pareigas priėmęs asmuo) ir“
saugumo ir gynybos komitetas
17 Argumentai: projekto 38 straipsnis turėtų būti papildytas nuostatomis dėl viršvalandinis darbas būtų privalomas nepaprastosios padėties, karo padėties ir ekstremaliųjų situacijų atvejais. Pasiūlymas: papildyti projekto 38 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kad viršvalandinis darbas būtų privalomas ,,<...nepaprastosios padėties, karo padėties ir ekstremaliųjų situacijų atvejais“. Pritarti
saugumo ir gynybos komitetas
3 Argumentai: Pagal projekto 64 straipsnio 3 punktą aukštesniosios ir aukščiausiosios grandies pareigūnai tarnauja kol sukaks 65 metus, tačiau pagal projekto 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą pretenduojantis į vidaus tarnybą asmuo neturi būti vyresnis nei 65 metai. Pasiūlymas: atitinkamai suderinti 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 64 straipsnio 3 punkto nuostatas, kad, pavyzdžiui, aukščiausiosios grandies pareigūnai galėtų tarnauti bent vieną kadenciją. Pritarti Projekto 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pretenduojančiam į vidaus tarnybą asmeniui, nustatyta 60 metų riba. 17. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2014-11-26 * Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIP-4701(2) tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos ir
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas:
pritarti Komitete patobulintam įstatymo projektui Nr. XIP-4701(3) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Atsižvelgiant į patobulintu įstatymo projektu Nr.
XIP-4701(3) teikiamą naują teisinį reglamentavimą, kuriuo nuo 2016 m. sausio 1 d. nustatoma nauja pareigūnų darbo užmokesčio sistema, naujas pareigūnų darbo laiko režimas, taip pat nustatoma, kad pareigūnai bus draudžiami visomis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytomis socialinio draudimo rūšimis, kuriam įsigaliojus reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų, o nuo 2017 m. sausio 1 d. nustatant teisinį reglamentavimą, kuriam įsigaliojus padidės pareigūnų pareiginės algos priedai už turimus laipsnių koeficientus, nutarta kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę su prašymu iki 2015 m. kovo 10 d. pateikti Lietuvos Respublikos Seimui išvadą dėl Valstybės finansinių galimybių sėkmingai įgyvendinti patobulintu naujos redakcijos įstatymo projektu Nr. XIP-4701(3) nustatomas naujas socialines garantijas pareigūnams. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas [1]
Paksas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34932/04). Šiame sprendime EŽTT nurodė, kad atsižvelgiant, inter alia, į nuolatinį ir negrįžtamą draudimo pareiškėjui būti renkamam į parlamentą pobūdį, toks apribojimas yra neproporcingas, ir todėl pripažino Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 3 straipsnio pažeidimą.