714 Įstatymo projektas Civilinio proceso kodekso 49, 80, 182 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 261(1) straipsniu bei XXIV(1) skyriumi ĮSTATYMO PROJEKTAS Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas XIP-4634(2) 2014-01-17 Registruotas

Lyginamasis variantas

2014-01-17 · the official register ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

CIVILINIO PROCESO KODEKSO 49, 80, 182 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 261¹

STRAIPSNIU BEI XXIV

1

SKYRIUMI

ĮSTATYMAS

2014 m.                       d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusia galios 49 straipsnio 6 dalį. 6. Viešajam interesui ginti įstatymų nustatyta tvarka gali būti pareiškiamas grupės ieškinys. 2 straipsnis. 80 straipsnio pakeitimas Papildyti 80 straipsnio 1 dalį 9 punktu: „9) grupės ieškinio bylose žyminio mokesčio dydis nustatomas pagal šio Kodekso XXIV¹ skyriaus taisykles.“

3 straipsnis. 182 straipsnio pakeitimas

Papildyti 182 straipsnį 6 punktu: „

6) nustatytų įsiteisėjusiu tarpiniu sprendimu grupės ieškinio byloje, teismui nagrinėjant grupės narių individualaus pobūdžio turtinius reikalavimus toje pačioje grupės ieškinio

straipsnis. Tarpinis sprendimas grupės ieškinio byloje

1. Jeigu grupės ieškinyje yra

reiškiami individualaus pobūdžio turtiniai grupės narių reikalavimai, grupės ieškinio bylą nagrinėjantis teismas priima visiems grupės nariams bendrą sprendimą dėl grupės narius vienijančių faktinių aplinkybių grupės ieškinio byloje – tarpinį sprendimą. 2. Remdamasis įsiteisėjusiu tarpiniu sprendimu grupės ieškinio byloje, teismas išsprendžia kiekvieno grupės nario individualaus pobūdžio turtinius reikalavimus ir priima individualius sprendimus kiekvienam grupės nariui.“

5 straipsnis. Kodekso papildymas

XXIV

1 skyriumi

Papildyti Kodekso IV dalį XXIV

1 skyriumi: „

XXIV

1 skyrius grupės ieškinio

Bylų nagrinėjimo ypatumai

441¹ straipsnis. Bendrosios nuostatos

1. Grupės

ieškinio bylas teismas nagrinėja pagal šiame skyriuje nustatytas taisykles. Šiame Kodekse ar kituose įstatymuose nustatytos bendrosios bylų nagrinėjimo taisyklės grupės ieškinio byloms taikomos tiek, kiek grupės ieškinio nagrinėjimo taisyklių nenustatyta šiame skyriuje. 2.

2. Šiame

skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjami ginčai, kai ieškinys grindžiamas tapačiomis arba panašiomis faktinėmis aplinkybėmis ir juo siekiama tuo pačiu teisinės gynybos būdu apginti į grupę susijungusių fizinių ar juridinių asmenų, kurie pareiškė ieškinį, tapačias ar panašaus pobūdžio materialines teises ar įstatymų saugomus interesus. 3. Rengiant grupės ieškinį, būtinas advokato dalyvavimas. Advokato atstovavimas grupei būtinas teismui nagrinėjant grupės ieškinio bylą. 4. Šiame skyriuje nurodytas bylas kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai. 441² straipsnis. Išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka

1. Grupės

atstovas apie grupės ketinimą kreiptis į teismą dėl grupės ieškinio bylos iškėlimo turi pranešti atsakovui registruotąja pašto siunta išsiųsdamas rašytinę pretenziją atsakovo – fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu arba atsakovo

• juridinio asmens buveinės adresu. Pretenzijoje apibūdinama grupė,  nurodomi jos reikalavimai ir įspėjama, kad, jeigu reikalavimai nebus įvykdyti per šioje pretenzijoje nurodytą laiką, grupė gali kreiptis į teismą ir pareikšti grupės ieškinį. Pretenzijoje nurodytiems reikalavimams įvykdyti grupės atstovas nustato ne trumpesnį kaip trisdešimt dienų terminą. Jeigu per nustatytą terminą atsakymas į pretenziją negaunamas, laikoma, kad atsakovas jos nepatenkino. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka netaikoma, jeigu grupės ieškiniu reiškiamiems reikalavimams pagal kitus teisės aktus nustatyta kitokia privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka arba grupė pasinaudojo kitais neprivalomais ginčų sprendimo ne teisme būdais. 441³ straipsnis. Grupės ieškinio pareiškimo prielaidos ir sąlygos 1.

Grupės ieškinys gali būti nagrinėjamas šiame skirsnyje nustatyta tvarka, jeigu teismas nustato, kad:

1) pareikštas ieškinys dėl ginčo, atitinkančio šio Kodekso 441¹ straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes;

2) grupės ieškinys yra tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas išspręsti konkretų ginčą negu individualūs ieškiniai;

3) buvo laikytasi šio Kodekso 441² straipsnyje numatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos;

4) grupė turi tinkamą grupės atstovą. 2. Be šiame Kodekse nustatytų bendrųjų ieškinio pareiškimo sąlygų, grupės ieškinys turi atitikti šias specialiąsias sąlygas:

1) reikalavimą pareiškia ne mažiau kaip dvidešimt fizinių ar juridinių asmenų, raštu išreiškusių savo valią būti grupės nariais ir pareikšti ieškinį teismui. Šio pareiškimo formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras;

2) grupė turi grupės advokatą. 3. Atsižvelgiant į ieškinio pobūdį, be šio Kodekso 135 straipsnyje ieškiniui nustatytų reikalavimų, grupės ieškinyje turi būti:

1) prašymas nagrinėti ieškinį pagal grupės ieškinio proceso taisykles;

2) pagrįsta, kodėl reikalavimus tikslingiausia, efektyviausia ir tinkamiausia nagrinėti pagal grupės ieškinio proceso taisykles;

3) apibūdinta grupė, su kuria susijęs grupės ieškinys;

4) nurodytos aplinkybės, kurios yra tapačios ar panašios visiems grupės nariams;

5) pareikšti individualaus pobūdžio turtiniai grupės narių reikalavimai (jeigu jie reiškiami) ir nurodytos aplinkybės, kurios gali būti svarbios vertinant šiuos reikalavimus;

6) nurodyti duomenys, pagrindžiantys grupės atstovo tinkamumą;

7) nurodyta, ar buvo tinkamai laikytasi šio Kodekso 441² straipsnyje numatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos;

8) grupės atstovo ir grupės  advokato parašai. 4.

4. Kaip grupės ieškinio

priedai turi būti pateikta:

1) grupės narių sąrašas, kuriame nurodyta: kiekvieno grupės nario vardas ir pavardė (pavadinimas), gyvenamoji vieta (buveinė), asmens kodas (juridinio asmens kodas), kiti duomenys ryšiams palaikyti (adresas pašto korespondencijos siuntoms, telefono numeris ir kiti duomenys); kartu su grupės narių sąrašu pateikiami šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti grupės narių pareiškimai;

2) teisinių paslaugų teikimo sutartis (jos išrašas), sudaryta grupės atstovo ir grupės advokato;

3) pranešimas, kurį grupės atstovas ketina paskelbti siekdamas per teismo nustatytą terminą papildyti grupę. Šiame pranešime turi būti nurodytas grupės atstovo vardas ir pavardė (pavadinimas), duomenys ryšiams palaikyti (adresas pašto korespondencijos siuntoms, telefono numeris ir kiti duomenys), pateiktas grupės apibūdinimas, nurodytas atsakovas, ieškinio pagrindas ir ieškinyje keliami reikalavimai, informacija, kad grupės nariais norintys tapti asmenys gali per teismo nustatytą terminą kreiptis į grupės atstovą, taip pat tvarka, pagal kurią grupės atstovas teikia informaciją, ir pagrindinė informacija apie grupės ieškinio nagrinėjimo proceso ypatumus. Šio pranešimo formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras;

4) įrodymai (jeigu jų yra), pagrindžiantys individualaus pobūdžio turtinius grupės narių reikalavimus (jeigu jie reiškiami) ir aplinkybes, kurios gali būti svarbios vertinant šiuos reikalavimus;

5) įrodymai, kad buvo tinkamai laikytasi šio Kodekso 441² straipsnyje numatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. 441⁴ straipsnis. Grupės atstovo procesinė padėtis, teisės ir pareigos

1. Grupės atstovas yra reikalavimą byloje pareiškiantis ir bylos baigtimi

suinteresuotas grupės narys (išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį), kuris grupės narių vardu pasirašo ieškinį ir kartu su grupės advokatu veda grupės ieškinio bylą atstovaudamas visų grupės narių interesams. 2.

2Grupės atstove gali būti asociacija arba profesinė sąjunga,

veikianti ne mažiau kaip vienus metus, kai grupės ieškiniu reiškiami reikalavimai  kyla iš teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su asociacijos arba profesinės sąjungos veiklos tikslais ir sritimi, ir kai ne mažiau kaip dešimt grupės narių yra asociacijos arba profesinės sąjungos nariai. Šiuo atveju grupės nariais gali būti ne tik asociacijos arba profesinės sąjungos nariai, tačiau nagrinėjant bylą asociacija arba profesinė sąjunga atstovauja visų grupės narių interesams. 3. Grupės atstovas yra laikomas ieškovu. Bylos nagrinėjimo metu grupės atstovas grupės narių vardu teikia teismui įrodymus, atsikirtimus, argumentus, reikalavimus ar skundus, naudojasi kitomis šio Kodekso 42 straipsnyje nurodytomis šalių procesinėmis teisėmis. 4. Grupės atstovas turi visas su bylinėjimosi išlaidų apmokėjimu susijusias teises ir pareigas Bylinėjimosi išlaidas apmoka grupės nariai grupės atstovui šio Kodekso,⁴⁴¹¹⁶ ir 441¹⁷ straipsniuose nustatyta tvarka. 5. Grupės atstovas privalo:

1) veikti atsižvelgdamas į grupės narių interesus;

2) priimti grupės narių jam pateiktus įrodymus ir paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į jų reikšmę bylai ir bylos nagrinėjimo stadiją, pateikti juos bylą nagrinėjančiam teismui;

3) atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, pateikti teismui visą informaciją apie su grupės ieškinio byla susijusius individualaus pobūdžio turtinius grupės narių reikalavimus (jeigu jie reiškiami), kurią jam atskleidė grupės nariai;

• 4) bendradarbiauti su grupės advokatu ir teikti jam visą turimą su bylos

nagrinėjimu susijusią informaciją;

5) informuoti grupės narius apie bylos nagrinėjimo eigą ir byloje atliekamus procesinius veiksmus ir įtraukti grupės narius priimant sprendimus, turinčius esminės įtakos grupės ieškinio bylos nagrinėjimui.

Esminės įtakos bylos nagrinėjimui turinčiais sprendimais laikomi šio Kodekso 441⁶ straipsnyje nurodyti sprendimai;

6) sudaryti grupės nariams galimybes susipažinti su duomenimis apie bylinėjimosi išlaidas (visą išlaidų sumą ir kiekvienam grupės nariui tenkančių išlaidų sumą;

7) atlikti kitas šiame Kodekse nustatytas pareigas. 6. Grupės atstovas pakeičiamas teismo nutartimi, kai:

1) grupės atstovas pateikia teismui kreipimąsi, kuriame nurodo nelaikyti jo grupės atstovu ir siūlo pripažinti grupės atstovu kitą grupės narį. Šiame kreipimesi nurodomas asmuo, kurį siūloma pripažinti grupės atstovu, kartu pateikiami grupės nario sutikimas būti grupės atstovu ir įrodymai, kad daugiau kaip pusė visų grupės narių pritaria siūlomai grupės atstovo kandidatūrai;

2) daugiau kaip pusė visų grupės narių pateikia teismui kreipimąsi dėl grupės atstovo pakeitimo. Šiame kreipimesi turi būti nurodytas asmuo, kurį grupės nariai siūlo pripažinti grupės atstovu.

Kreipimąsi turi pasirašyti jį teikiantys grupės nariai, kartu su kreipimusi turi būti pateiktas rašytinis asmens, kurį siūloma pripažinti grupės atstovu, sutikimas būti grupės atstovu;

3) šio Kodekso⁴⁴¹¹³ straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju, kai naujas grupės atstovas pateikia daugiau kaip pusės visų grupės narių rašytinius sutikimus dėl jo pripažinimo grupės atstovu apeliaciniame procese. 7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytą nutartį, kuria pakeičiamas grupės atstovas, teismas viešai paskelbia specialiame interneto tinklalapyje. Ši nutartis neskundžiama. 8. Kai vadovaujantis šio straipsnio 6 dalimi grupės atstovas pakeičiamas, grupės nariams ir pripažintam naujam grupės atstovui iki jo pripažinimo atlikti procesiniai veiksmai yra privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi grupės nariams ir buvusiam grupės atstovui. Dėl grupės atstovo pakeitimo grupės teisiniai santykiai su grupės advokatu nesibaigia. 9. Jeigu grupės nariai nesutaria dėl naujo grupės atstovo kandidatūros arba grupė dėl kitų priežasčių lieka be grupės atstovo, teismas specialiame interneto tinklalapyje viešai paskelbia, kad grupė nebeturi grupės atstovo, ir nustato ne trumpesnį negu trisdešimt dienų terminą, per kurį teismui turi būti pateiktas grupės nario kreipimasis dėl jo pripažinimo grupės atstovu ir įrodymai, kad daugiau kaip pusė visų grupės narių pritaria naujo grupės atstovo kandidatūrai. Jeigu per šį teismo nustatytą terminą grupės nario kreipimasis dėl pripažinimo grupės atstovu nepateikiamas, teismas grupės ieškinį palieka nenagrinėtą. 441⁵ straipsnis. Grupės narių procesinė padėtis, teisės ir pareigos

1. Visi grupės

nariai laikomi ieškovais. Savo procesines teises ir pareigas, išskyrus šiame skyriuje nurodytas teises ir pareigas, grupės nariai įgyvendina per grupės atstovą.

Grupės nariai grupės ieškinio byloje kiekvienas atskirai negali savarankiškai vesti bylos ir veikti savo vardu, išskyrus procesą dėl grupės narių pareikštų individualaus pobūdžio turtinių reikalavimų, kurio metu kiekvienas grupės narys savarankiškai veda bylą dėl jo pareikštų individualaus pobūdžio turtinių reikalavimų ir veikia savo vardu. 2. Laikoma, kad grupės narys yra prisijungęs prie grupės, kai jis grupės atstovui pateikia šio Kodekso⁴⁴¹³ straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą pareiškimą. 3. Kiekvienas grupės narys gali raštu pranešti teismui, kad pasitraukia iš grupės. Šia teise grupės narys gali pasinaudoti tol, kol teismas priima šio Kodekso 441⁸ straipsnio

5 dalyje nurodytą nutartį, išskyrus šio Kodekso 441⁶

straipsnio 3 ir

4 dalyse nurodytus atvejus. Pasitraukimas iš grupės neužkerta pasitraukusiam

grupės nariui kelio reikšti individualų ieškinį tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko. 4. Kai grupės ieškiniu reiškiami ir individualaus pobūdžio turtiniai grupės narių reikalavimai, kiekvienas grupės narys, išreikšdamas valią būti grupės nariu ir pateikti ieškinį teismui, privalo grupės atstovui pranešti apie turimą individualaus pobūdžio turtinį reikalavimą ir pateikti jį pagrindžiančius įrodymus. 5. Grupės narys individualiai gali kreiptis dėl pagal jo individualaus pobūdžio turtinį reikalavimą priimto individualaus teismo sprendimo grupės ieškinio byloje priverstinio vykdymo. 6. Grupės ieškinyje pareikšti individualaus pobūdžio turtiniai grupės narių reikalavimai nagrinėjami pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles, jeigu kitokių taisyklių nenustatyta šiame skyriuje. 441⁶ straipsnis. Grupės procesinės teisės ir pareigos 1.

Grupė turi teisę pakeisti grupės ieškinio pagrindą arba dalyką, taip pat padidinti ar sumažinti bendrus grupės ieškinio reikalavimus tiek, kiek to reikia atsižvelgiant į prie grupės prisijungusių grupės narių reikalavimus ir šių reikalavimų pobūdį. Šiuos procesinius veiksmus atlieka grupės atstovas tol, kol vadovaujantis šio Kodekso 441⁸ straipsnio 4 dalimi teismui tvirtinti pateikiamas patikslintas grupės narių sąrašas ir, jeigu reikia, patikslintas ieškinys. 2. Grupė gali pasinaudoti teise atsiimti grupės ieškinį tol, kol teismas pagal šio Kodekso⁴⁴¹⁸ straipsnio 4 dalį neišsiuntė ieškinio kopijos atsakovui. Vėliau atsiimti grupės ieškinį galima tik turint atsakovo sutikimą ir ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Jeigu grupė atsiima grupės ieškinį po to, kai teismas išsiuntė ieškinio kopiją atsakovui, grupės atstovas turi teismui pateikti daugiau kaip pusės visų grupės narių rašytinius sutikimus dėl grupės ieškinio atsiėmimo. Šiuos procesinius veiksmus atlieka grupės atstovas. 3. Grupė gali sudaryti taikos sutartį su atsakovu. Apie šį ketinimą grupės atstovas informuoja grupės narius, prie pranešimo prideda parengtos taikos sutarties kopiją ir nurodo, kad grupės nariai per dvi savaites nuo informavimo dienos gali pasinaudoti šio Kodekso 441⁵ straipsnio 3 dalyje numatyta teise pasitraukti iš grupės. Pranešime apie ketinimą sudaryti taikos sutartį turi būti nurodyta, kad, grupės nariui nepasinaudojus šio Kodekso 441⁵ straipsnio 3 dalyje numatyta teise ir teismui patvirtinus taikos sutartį, byla bus nutraukta ir grupės narys nebegalės reikšti ieškinio tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko. Sudaryta taikos sutartis yra privaloma grupės nariams, nepasinaudojusiems šio Kodekso 441⁵ straipsnio 3 dalyje numatyta teise. 4. Grupė gali atsisakyti grupės ieškinio.

Apie šį ketinimą grupės atstovas informuoja grupės narius, prie pranešimo prideda paaiškinimus dėl grupės ieškinio atsisakymo priežasčių ir nurodo, kad grupės nariai per dvi savaites nuo  informavimo dienos gali pasinaudoti šio Kodekso 441⁵ straipsnio 3 dalyje numatyta teise pasitraukti iš grupės. Pranešime apie ketinimą atsisakyti grupės ieškinio turi būti nurodyta, kad, grupės nariui nepasinaudojus šio Kodekso 441⁵ straipsnio 3 dalyje numatyta teise ir teismui priėmus nutartį dėl grupės ieškinio atsisakymo, byla bus nutraukta ir grupės narys nebegalės reikšti ieškinio tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko. Grupės ieškinio atsisakymas yra privalomas grupės nariams, nepasinaudojusiems šio Kodekso 441⁵ straipsnio 3 dalyje numatyta teise. 5. Vykdomasis raštas dėl bendro sprendimo grupės ieškinio byloje išduodamas grupės atstovui. 441⁷ straipsnis. Grupės ieškinio priėmimas

1. Grupės

atstovui pareiškus grupės ieškinį, teismas nutartimi dėl grupės ieškinio priėmimo išsprendžia klausimą, ar ieškinys gali būti nagrinėjamas pagal grupės ieškinio proceso taisykles, įvertina, ar visi ieškinį reiškiantys asmenys gali būti laikomi grupės nariais, ar pareikšti individualaus pobūdžio turtiniai reikalavimai yra susiję su grupės ieškinio dalyku ir pagrindu. Teismas, spręsdamas, ar grupės ieškinys yra tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas išspręsti konkretų ginčą negu individualūs ieškiniai, pagal grupės atstovo pateiktą informaciją ir kitus teismui žinomus duomenis įvertina apibūdintą grupę, grupės ieškiniu ginamų pažeistų teisių ir įstatymų saugomų interesų pobūdį, bendro grupės reikalavimo ir individualaus pobūdžio turtinių grupės narių reikalavimų, jeigu jie reiškiami, santykį, individualaus pobūdžio turtinių grupės narių reikalavimų, jeigu jie reiškiami, dydį ir kitas aplinkybes.

Teismas, spręsdamas grupės atstovo tinkamumo klausimą, įvertina atstovo sąžiningumą, reputaciją, kompetenciją atstovauti grupei, atstovo patirtį kitose bylose dėl grupės ieškinio, jeigu grupės atstovas ją turi, jo procesinį elgesį nagrinėjant tokias bylas, ar nėra grupės atstovo ir grupės narių interesų konflikto. Ta pačia nutartimi teismas nustato grupės papildymo terminą ir patvirtina grupės atstovo pateiktą pranešimą dėl grupės pildymo. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Jeigu toks skundas paduodamas, teismas sustabdo bylą, kol atskirasis skundas bus išnagrinėtas. Išnagrinėjus paduotą atskirąjį skundą priimta nutartis yra galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama. 2. Prieš priimdamas nutartį dėl grupės ieškinio priėmimo, teismas šio Kodekso 142 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išsiunčia atsakovui grupės ieškinio kopiją ir jam praneša, kad atsakovas gali pareikšti nuomonę per septynias dienas nuo šioje dalyje nurodytų dokumentų įteikimo dienos. Be to, teismas praneša atsakovui apie žinomus ieškovus prie grupės ieškinio kopijos pridėdamas grupės narių sąrašo kopiją ir pažymi, kad šiuo metu grupė nėra patvirtinta, todėl žinomi ne visi ieškovai. 3. Kai grupės ieškinys neatitinka šio Kodekso 441³ straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytų reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami šio Kodekso nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. 4.

4. Teismas, priėmęs nutartį dėl grupės ieškinio priėmimo, specialiame interneto tinklalapyje paskelbia teismo patvirtintą pranešimą dėl grupės pildymo. 5. Įsiteisėjus nutarčiai dėl grupės ieškinio priėmimo grupės egzistavimas vėlesnėse grupės ieškinio bylos nagrinėjimo stadijose negali būti ginčijamas. 441⁸ straipsnis. Grupės pildymas ir tvirtinimas 1. Teismas, atsižvelgdamas į grupės ieškinio dalyką ir pagrindą, į galimą grupės dydį ir jos narių sklaidą, nutartyje dėl grupės ieškinio priėmimo nustato nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt dienų terminą grupei papildyti. Teismas, gavęs motyvuotą grupės atstovo prašymą, gali šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip trisdešimt dienų. 2. Grupės atstovas šio Kodekso 441³ straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytą teismo nutartimi patvirtintą pranešimą dėl grupės pildymo gali skelbti per visuomenės informavimo priemones ir kitais būdais. 3. Asmens teisė prisijungti prie grupės ieškinio ar iš grupės pasitraukti per šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje nutartyje nustatytą laiką neribojama. Asmuo prisijungia prie grupės pateikdamas grupės atstovui šio Kodekso 441³ straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą pareiškimą, o pasitraukia iš grupės pateikdamas teismui ir grupės atstovui rašytinį atsisakymą būti grupės nariu ir ieškovu grupės ieškinio byloje. 4. Pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, grupės atstovas ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų turi pateikti teismui tvirtinti patikslintą grupės narių sąrašą ir, jeigu reikia, patikslintą grupės ieškinį. Keturiolikos kalendorinių dienų terminą teismas gali atnaujinti, pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Patikslintas grupės narių sąrašo kopiją ir grupės ieškinio kopiją teismas nedelsdamas išsiunčia atsakovui šio Kodekso 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, nurodydamas, kad atsakovas per septynias dienas nuo šioje dalyje nurodytų dokumentų įteikimo dienos gali pareikšti nuomonę dėl patikslinto grupės narių sąrašo ir dėl patikslinto grupės ieškinio. 5. Teismas, įvertinęs atsakovo nuomonę, nutartimi išsprendžia klausimą, ar patikslintas grupės ieškinys, kurį pareiškė grupės atstovas, atitinka šio Kodekso 441³ straipsnyje nustatytas sąlygas, ir, įvertinęs, ar visi ieškinį pareiškę asmenys gali būti laikomi grupės nariais, patvirtina galutinį grupės narių sąrašą. 6. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta nutartis yra neskundžiama. 7. Kartu su šio straipsnio 5 dalyje nurodytos nutarties kopija teismas atsakovui ir tretiesiems asmenims nusiunčia pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą grupės ieškinį pateikimo nutartį priėmusiam teismui. Atsakovas atsiliepime į grupės ieškinį kaip ieškovo duomenis nurodo grupės atstovo duomenis ir pažymi, kad atsiliepimas pateikiamas ir dėl kitų grupės narių individualaus pobūdžio turtinių reikalavimų. 8. Teismui priėmus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą nutartį, asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję pasinaudoti teise tapti grupės nariais, turi teisę pateikti teismui motyvuotą prašymą prisijungti prie grupės. Teismas šį prašymą gali tenkinti tik tuo atveju, kai yra grupės atstovo ir atsakovo sutikimai. Atsakovo sutikimas nereikia tampant grupės nariu šio Kodekso 441¹⁰ straipsnyje numatytu atveju. 441⁹ straipsnis. Teismo sprendimai

1. Bendras

sprendimas – teismo, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusio grupės ieškiniu reiškiamus reikalavimus, priimtas sprendimas, bendras visiems grupės nariams. 2.

2. Tarpinis

sprendimas – teismo, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusio grupės ieškiniu reiškiamus bendrus grupės reikalavimus dėl grupės narius vienijančių faktinių aplinkybių, priimtas sprendimas, kuris yra bendras visiems grupės nariams ir priimamas tais atvejais, kai grupės ieškinyje reiškiami individualaus pobūdžio turtiniai grupės narių reikalavimai. 3. Individualus sprendimas – teismo, rašytinio proceso (arba teismui nusprendus – žodinio proceso) tvarka ir remiantis įsiteisėjusiu tarpiniu sprendimu išnagrinėjusio kiekvieno grupės nario individualaus pobūdžio turtinį reikalavimą, priimtas sprendimas. Individualius sprendimus toje pačioje grupės ieškinio byloje, jeigu tai įmanoma, teismas paskelbia tą pačią dieną. 441¹⁰ straipsnis. Grupės ieškinio ir individualių ieškinių santykis Kai iki  galutinio grupės sąrašo patvirtinimo pagal šio Kodekso 441⁸ straipsnio 5 dalį buvo pareikštas tapačiomis arba panašiomis faktinėmis aplinkybėmis grindžiamas individualus ieškinys, kuriame keliami tapatūs arba panašūs reikalavimai tam pačiam atsakovui ir siekiama tuo pačiu teisinės gynybos būdu apginti materialines teises ar įstatymų saugomus interesus, ieškovas savo iniciatyva arba teismo siūlymu gali pasinaudoti šio Kodekso 139 straipsnyje numatyta teise atsiimti ieškinį ir tapti grupės nariu pagal šio Kodekso 441⁸ straipsnyje nustatytas taisykles. Šiuo atveju, jeigu grupės ieškinį nagrinėjantis teismas patvirtina asmenį grupės nariu, ieškovo individualus reikalavimas paliekamas nenagrinėtas teismo iniciatyva be atsakovo sutikimo. 441¹¹ straipsnis. Teismo vaidmuo

1. Teismas, be

grupės atstovo, į posėdį gali kviesti ir kitus grupės narius, kai, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant tinkamai išnagrinėti bylą. 2. Jeigu, teismo nuomone, grupės advokatas netinkamai atstovauja grupės interesams teismo procese, teismas gali pasiūlyti grupės atstovui pakeisti grupės advokatą.

Šiuo atveju grupės atstovas privalo apie teismo siūlymą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas, informuoti grupės narius. 3. Jeigu, teismo nuomone, grupės atstovas netinkamai atstovauja grupės interesams, teismas, paskelbdamas pranešimą viešai specialiame interneto tinklalapyje, gali siūlyti grupės nariams pasinaudoti teise pakeisti grupės atstovą ir šio Kodekso 441⁴ straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka paskirti kitą grupės atstovą. 4. Teismas, įvertinęs grupės narių skaičiaus sumažėjimą, turi teisę nuspręsti dėl tolesnio bylos nagrinėjimo pagal grupės ieškinio proceso taisykles tikslingumo, efektyvumo ir tinkamumo. 441¹² straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimas Teismo procesinių dokumentų įteikimas grupės atstovui ir grupės advokatui vienu iš šio Kodekso 117 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų laikomas tinkamu procesinių dokumentų įteikimu visiems grupės nariams. 441¹³ straipsnis. Apeliacinio proceso ypatumai

1. Grupės apeliacinį

skundą dėl pirmosios instancijos teismo grupės ieškinio byloje priimto neįsiteisėjusio bendro sprendimo arba dėl neįsiteisėjusio tarpinio sprendimo turi teisę paduoti grupės atstovas. Grupės apeliacinį skundą surašo grupės advokatas. Grupės apeliacinį skundą pasirašo grupės advokatas ir grupės atstovas. 2. Kiekvienas grupės narys per grupės apeliacinio skundo padavimo terminą gali pareikšti, kad atsisako savo, kaip proceso šalies, teisių ir pareigų apeliaciniame procese, įskaitant pareigą atlyginti apeliacinio proceso bylinėjimosi išlaidas, įteikdamas teismui rašytinį pareiškimą. Grupės apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Kai proceso šaliai tenkančių teisių ir pareigų apeliaciniame procese atsisako pusė ar daugiau kaip pusė visų grupės narių, grupės apeliacinio skundo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo paduoti negalima. Šios dalies nuostatos netaikomos, kai apeliacinį skundą paduoda ne grupė, bet kitas byloje dalyvaujantis asmuo. 3. Jeigu grupės atstovas nėra padavęs grupės apeliacinio skundo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo, bendrą sprendimą dėl grupės ieškinio arba tarpinį sprendimą priėmęs teismas, gavęs daugiau kaip pusės visų grupės narių rašytinį prašymą, paduotą ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki grupės apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos, šio sprendimo įsiteisėjimą neskundžiama nutartimi atideda keturiasdešimt dienų. Šioje nutartyje teismas nurodo, kad per teismo atidėtą sprendimo įsiteisėjimo terminą bet kuris grupės narys turi teisę kreiptis į teismą dėl jo pripažinimo grupės atstovu apeliaciniame procese. Ši nutartis skelbiama viešai specialiame interneto tinklalapyje. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka patvirtintas grupės atstovas turi teisę paduoti grupės apeliacinį skundą per teismo atidėtą sprendimo įsiteisėjimo terminą. Informacija apie naujo grupės atstovo galimybę paduoti grupės apeliacinį skundą skelbiama viešai specialiame interneto tinklalapyje. 4. Teismas, gavęs šio straipsnio 3 dalyje nurodytą grupės nario kreipimąsi dėl jo pripažinimo grupės atstovu apeliaciniame procese, atsižvelgdamas į šio Kodekso 441⁷ straipsnio

1 dalį, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo kreipimosi gavimo dienos

priima nutartį dėl grupės atstovo pakeitimo. Prie kreipimosi grupės narys prideda daugiau kaip pusės visų grupės narių rašytinius sutikimus dėl jo pripažinimo grupės atstovu. Teismo nutartis, kuria pakeičiamas grupės atstovas, skelbiama viešai specialiame interneto tinklalapyje.

Ši nutartis neskundžiama. 5. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pripažintas grupės atstovas grupės apeliacinį skundą dėl grupės ieškinio byloje priimto bendro sprendimo arba dėl tarpinio sprendimo teismui paduoda per teismo atidėtą sprendimo įsiteisėjimo terminą. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Dėl nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, gali būti duodamas atskirasis skundas. 6. Apeliacinio teismo sprendimas yra privalomas visiems teismo sprendime nurodytiems asmenims, nepaisant to, ar grupės narys atsisakė savo, kaip proceso šalies, teisių ir pareigų apeliaciniame procese pagal šio straipsnio 2 dalį. 7. Jeigu nepaduodamas grupės apeliacinis skundas, kiekvienas grupės narys gali pagal šiame Kodekse nustatytas bendrąsias apeliacinių skundų padavimo taisykles paduoti individualų apeliacinį skundą dėl sprendimo, kurį teismas priėmė spręsdamas klausimą dėl to grupės nario individualaus pobūdžio turtinių reikalavimų, kuriuos jis reiškė grupės ieškinio byloje. Grupės narys individualų apeliacinį skundą gali paduoti per trisdešimt dienų po to, kai pasibaigė grupės apeliacinio skundo padavimo terminas, įskaitant teismo atidėtą sprendimo įsiteisėjimo terminą (jeigu šis buvo nustatytas). 8. Atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo grupės ieškinio byloje priimtų nutarčių turi teisę paduoti grupės atstovas. Atskirąjį skundą surašo grupės advokatas. Atskirąjį skundą pasirašo grupės advokatas ir grupės atstovas. Atskirųjų skundų padavimui taikomos šio Kodekso XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytos taisyklės. 441¹⁴ straipsnis. Kasacinio proceso ypatumai Kasaciniam procesui grupės ieškinio byloje mutatis mutandis taikomos šio Kodekso⁴⁴¹¹³ straipsnio nuostatos ir bendrosios kasacinio proceso taisyklės. 441¹⁵ straipsnis.

441¹⁵ straipsnis. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas grupei ir atsakovui Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis šiame Kodekse nustatytomis bendrosiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, jeigu šiame skyriuje nenumatyta kitaip. 441¹⁶ straipsnis. Žyminis mokestis grupės ieškinio byloje

1. Už grupės

ieškinį dėl grupės nariams bendro neturtinio reikalavimo mokamas penkių šimtų litų žyminis mokestis. Šis žyminis mokestis grupės nariams tenka lygiomis dalimis. 2. Jeigu grupės ieškinio byloje reiškiami individualaus pobūdžio turtiniai reikalavimai, visų šių reikalavimų dydžiai sudedami ir iš gautos sumos apskaičiuojamas žyminis mokestis pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles. Kiekvienam grupės nariui tenka žyminio mokesčio dalis, proporcinga jo reiškiamo individualaus pobūdžio turtinio reikalavimo dydžiui. 3. Žyminį mokestį už grupės ieškinį, įgyvendindamas grupės atstovo teises ir pareigas, sumoka grupės atstovas, o kiekvienam grupės nariui tenkanti žyminio mokesčio dalis iš grupės narių surenkama pagal grupės atstovo patvirtintą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos aprašą. Šiame apraše nustatoma detali bylinėjimosi išlaidų paskirstymo grupės nariams tvarka. 4. Šiame skyriuje nustatytos taisyklės taip pat taikomos ir žyminiam mokesčiui, kurį grupės atstovas sumoka paduodamas grupės apeliacinį ir kasacinį skundus, taip pat prašymą dėl proceso atnaujinimo. 441¹⁷ straipsnis. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas grupės nariams

1. Prie su bylos

nagrinėjimu susijusių išlaidų, be šio Kodekso 88 straipsnio 1 dalyje nurodytųjų, priskiriamos ir grupės atstovo protingos ir būtinos išlaidos. 2. Kai pagal šio Kodekso 93 straipsnį teismas priteisia iš grupės atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, laikoma, kad šios išlaidos grupės nariams priteisiamos lygiomis dalimis, išskyrus šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse numatytus atvejus. 3.

3. Kai priimamas

tarpinis sprendimas, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos taisyklės taikomos tik tarpinio sprendimo priėmimo išlaidoms. Individualaus pobūdžio turtinių grupės narių reikalavimų nagrinėjimo išlaidos po tarpinio sprendimo priėmimo tenka atskirai kiekvienam individualaus pobūdžio turtinį reikalavimą pareiškusiam grupės nariui. 4.Grupės narys, kuris pasitraukia iš grupės, atsako tik už tas išlaidas, kurios yra susijusios su procesiniais veiksmais, atliktais iki jo pasitraukimo. 5. Šio Kodekso⁴⁴¹¹³ straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka savo, kaip proceso šalies, teisių ir pareigų atsisakęs grupės narys neatsako dėl apeliacinio ir kasacinio proceso metu atsiradusių bylinėjimosi išlaidų. Kitais atvejais apeliacinio ir kasacinio proceso metu susidariusių bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas laikantis šiame straipsnyje nustatytų taisyklių.“

6 straipsnis. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus 6 straipsnį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą

. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

Teisės departamento išvada

2014-01-17 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

CIVILINIO PROCESO KODEKSO 49,

80, 182 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 261¹

STRAIPSNIU

BEI XXIV

1

SKYRIUMI

ĮSTATYMO PROJEKTO

2014 m. sausio 21 d. Nr. XIP-4634(2)

Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto

441¹³ straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, jog „Apeliacinio teismo sprendimas yra privalomas visiems teismo sprendime nurodytiems asmenims, nepaisant to, ar grupės narys atsisakė savo, kaip proceso šalies, teisių ir pareigų apeliaciniame procese pagal šio straipsnio 2 dalį“. Atkreiptinas dėmesys, jog tokia nuostata stokoja teisinio aiškumo. Pagal nuostatos turinį ir sisteminį ryšį su kitomis projekto nuostatomis darytina išvada, jog nuostatoje norėta nustatyti, kad apeliacinio teismo sprendimas yra privalomas visiems grupės nariams nepaisant to, ar jie atsisakė apeliacijos teisės. Pastebėtina, jog tokiu atveju nuostatos turinys nedera su nuostatoje vartojama logine konstrukcija „privalomas visiems teismo sprendime nurodytiems asmenims“, nes apeliacinio teismo sprendime bus nurodyti ne visi grupės nariai, o tik tie, kurie pateikė apeliacinį skundą. Siūlytina aptartą loginę konstrukciją pakeisti į aiškesnę, pavyzdžiui, „privalomas visiems grupės nariams“. Teisės departamento direktorius                                                                      Andrius Kabišaitis D. Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė

Komiteto išvada

2014-01-17 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR

TEISĖTVARKOS komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D O S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO

PROCESO KODEKSO 49 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 261¹

STRAIPSNIU BEI XXIV

1

SKYRIUMI ĮSTATYMO PROJEKTO

(XIP-4634) 2013 m. gruodžio 18 d. Vilnius

1Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius, Juozą Bernatonį pavaduojantis Eduardas Šablinskas; komiteto patarėjai: Dalia Komparskienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Loreta Zdanavičienė, komiteto padėjėjos:

Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė; kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos atstovai: Paulius Griciūnas, Jurga Greičienė, Irma Gudžiūnaitė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius 2 - 4. Ekspertų, konsultantų, specialistų, piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str Str. D. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2012-08-10⁴

261¹ Atsižvelgiant į projekto 2 straipsniu teikiamo Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 261¹ straipsnio turinį, svarstytina, ar nereikėtų atitinkamai papildyti CPK 182 straipsnio. Pritarti Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 885 patvirtintoje grupės ieškinio koncepcijoje (toliau – Koncepcija) yra numatyta reglamentuojant grupės ieškinį Lietuvoje pasirinkti dalyvavimo ( opt-in ) sistemą, kai grupės nariais tampama aktyviai išreiškus valią įstoti į grupės ieškinio procesą, o teismo sprendimas res judicata galią įgyja grupės narių, t. y. asmenų įsitraukusių į teismo procesą, atžvilgiu.

Siekiant teisinio apibrėžtumo, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 261¹ straipsnyje siūloma įtvirtinti tarpinį sprendimą, kuris res judicata galią įgytų tik grupės narių atžvilgiu, be kita ko, tai reiškia, kad grupės narių individualaus pobūdžio turtiniai reikalavimai būtų nagrinėjami grupės ieškinio byloje remiantis įsiteisėjusiu tarpiniu sprendimu. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, siūlytina papildyti CPK 182 straipsnį nauja 6 dalimi, nustatant, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu tarpiniu sprendimu grupės ieškinio byloje, kai teismas nagrinėja grupės narių individualaus pobūdžio turtinius reikalavimus. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2012-08-10⁴

261¹ Projekto 2 straipsnyje dėstomo CPK 261¹ straipsnio formuluotė „teismas priima visiems grupės nariams privalomą prejudicinį sprendimą” diskutuotina. Pažymėtina, kad prejudicialumas paprastai reiškia, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas privalomas teismui, sprendžiančiam kitas bylas. Svarstytina, ar nebūtų tikslesnė formuluotė „teismas priima bendrą visiems grupės nariams prejudicinį sprendimą“ (tokia formuluotė vartojama CPK 441⁹ straipsnio 2 dalyje) arba tiesiog „teismas priima prejudicinį sprendimą“, nes toliau straipsnio tekste yra paaiškinta, dėl kokių aplinkybių jis priimamas. Pritarti Bendras grupės narių reikalavimas yra grupę vienijanti grupės ieškinio priimtinumo sąlyga (jeigu grupės nariai nėra vienijami bendro reikalavimo, ieškinys negali būti laikomas grupės ieškiniu ir negali būti nagrinėjamas pagal grupės ieškinio taisykles).

Siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Mykolo Romerio universiteto siūlymus, galima sutikti, kad bendras visiems grupės nariams sprendimas dėl grupės narių bendro reikalavimo, priimamas tais atvejais, kai grupės ieškinio byloje grupės nariai reiškia individualaus pobūdžio turtinius reikalavimus, galėtų būti vadinamas tarpiniu sprendimu . Šiuo sprendimu teismas išspręstų klausimus dėl bendro grupės reikalavimo ir šis sprendimas, jam įsigaliojus, turėtų būti vykdomas kiekvieno grupės nario. Grupės ieškinio byloje priimamas tarpinis sprendimas iš esmės reiškia dalies reikalavimų (bendrų grupės nariams reikalavimų) byloje išsprendimą. Remdamasis įsiteisėjusiu tarpiniu sprendimu teismas išspręs individualaus pobūdžio turtinius reikalavimus, kuriuos pareiškė atskiri grupės nariai. Projektu siūlomame CPK 261¹ straipsnyje tarpinį sprendimą siūloma apibrėžti taip: „261¹ straipsnis. Tarpinis sprendimas grupės ieškinio byloje

1. Jeigu grupės ieškinyje yra reiškiami

individualaus pobūdžio turtiniai grupės narių reikalavimai, grupės ieškinio bylą nagrinėjantis teismas priima visiems grupės nariams bendrą sprendimą dėl grupės narius vienijančių faktinių aplinkybių grupės ieškinio byloje – tarpinį sprendimą. 2. Remdamasis įsiteisėjusiu tarpiniu sprendimu grupės ieškinio byloje, teismas išsprendžia kiekvieno grupės nario individualaus pobūdžio turtinius reikalavimus ir priima individualius sprendimus kiekvienam grupės nariui.“ 3.

Mykolo Romerio universiteto Teisės fakultetas

2013-05-14⁴

261¹ Išanalizavę Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 261¹ straipsniu bei XXIV¹ skyriumi” projektą (toliau – Įstatymo projektas arba Projektas ), teikiame šiuos pastebėjimus bei siūlymus, taip pat nurodome galimai iškilsiančius teisės taikymo klausimus, kurie reikalauja gilesnės analizės:

Dėl siūlymo Civilinio proceso kodeksą (toliau – CPK) papildyti 261¹ straipsniu CPK yra pagrindinis įstatymas Lietuvos Respublikoje, reglamentuojantis civilinių bylų nagrinėjimo tvarką (bendriausia prasme). Tai kodifikuotas įstatymas, todėl ne tik jo turiniui, bet ir struktūrai turi būti teikiamas ypatingas dėmesys. Mūsų nuomone, teismo priimamas procesinis sprendimas grupės ieškinio byloje dėl grupės narius vienijančių faktinių aplinkybių gali būti laikomas savarankiška teismo procesinio sprendimo rūšimi ir apibrėžiamas CPK XV skyriaus Pirmajame skirsnyje. Pagal savo turinį bei pobūdį ši teismo procesinio sprendimo rūšis yra panašiausia į dalinį sprendimą, todėl pagrįstai ją siūloma įtvirtinti po dalinio sprendimo CPK 261¹ straipsnyje. Tačiau turime pagrįstų abejonių tiek dėl paties tokio teismo procesinio sprendimo pavadinimo (termino prejudicinis sprendimas) tinkamumo, tiek ir pastebėjimų dėl siūlomos normos turinio. Pirma, dėl procesinio sprendimo pavadinimo. Bendriausia prasme prejudicialumas reiškia, jog teismo baigiamajame akte nustatytų faktų dalyvavę byloje asmenys nebegali ginčyti kitose bylose ir jų nustatymas yra privalomas teismui, nagrinėjančiam kitas bylas. Tai reiškia, jog kiekvienas teismo įsiteisėjęs procesinis sprendimas be kita ko įgyja ir prejudicialumo savybę.

Tuo atveju, kai reiškiamas grupės ieškinys (angl. class action ) ir jame reiškiami individualaus pobūdžio turtiniai reikalavimai, teismas tokioje byloje priima du procesinius sprendimus: pirma, savarankišką procesinį sprendimą tik dėl faktų (nurodydamas ir tai, kokiems asmenims sprendimas yra privalomas); antra, to procesinio sprendimo pagrindu vėliau išsprendžia kiekvieno grupės nario turtinius reikalavimus (CPK 441¹³ str.). Įstatymo projekte šiuo konkrečiu atveju nėra pakankamai aiškiai atskirtos teismo sprendimo prejudicialumo ir privalomumo savybės (CPK 261¹ straipsnyje akcentuojama prejudicialumo savybė, o CPK 441¹³ straipsnyje privalomumo savybė). Pažymime, jog viena iš grupės ieškinio savybių ta, jog teismo procesinis sprendimas dėl faktų nustatymo grupės ieškinio byloje saisto tiek procese dalyvavusius asmenis (ieškovus ir atsakovą (atsakovus), tiek ir „potencialus” grupės ieškinio ieškovus, t. y. ir tuos, kurie bus įvardyti teismo sprendime

• „ opt-in ” sistema). Tuo atveju, jeigu teismui pateikiami duomenys, kad grupės ieškinio „potencialiems” ieškovams buvo pasiūlyta įstoti į procesą ir jie to atsisakė, nepaisant jų tiesioginio nedalyvavimo procese, teismo procesiniu sprendimu tokioje pagal grupės ieškinį pradėtoje byloje priimtas teismo procesinis sprendimas dėl faktų nustatymo galėtų būti privalomas ir jiems, t. y. šiuo atveju toks teismo procesinis sprendimas įgytų prejudicialumo savybę ir „potencialių” ieškovų atžvilgiu, t. y. tų, kurie ateityje galėtų pareikšti reikalavimus atsakovui pagal grupės ieškinio byloje nustatytas aplinkybes „ opt out” sistema). Priešingu atveju galėtų susidaryti procesinė situacija, kai po grupės ieškinio bylos užbaigimo nedalyvavę tokiame procese „potencialūs” ieškovai galėtų inicijuoti kitą realiai tos pačios grupės ieškinio procesą ir įrodinėti aplinkybes, kurios jau nustatytos ankstesnio proceso metu.

Pasirinkus „ opt – out” koncepciją, galima svarstyti, ar nereikėtų atitinkamai keisti ir CPK 182 straipsnio 2 punktą, nes šiuo atveju nustatoma išimtis iš bendros taisyklės, jog teismo sprendimas prejudicinę galią turi tik dalyvaujantiems byloje asmenims ( realiai dalyvaujantiems asmenims). Šiuo atveju „prejudicinio sprendimo” sąvokos vartojimas, nors ir netikslus, bet teisiškai suprantamas. Tuo tarpu minėtos koncepcijos nepasirinkus (o būtent tokį – atsargų variantą ir siūlo Projekto rengėjai), apskritai nėra aišku, kodėl grupės ieškinio byloje priimtas sprendimas vadinamas prejudiciniu, nes kiekvienas teismo įsiteisėjęs procesinis sprendimas byloje joje dalyvavusiems asmenims turi prejudicinę galią . Todėl Įstatymo projekte siūlomos „prejudicinio sprendimo” sąvokos apibrėžiant teismo priimamą procesinį sprendimą dėl faktų nustatymo grupės ieškinio byloje siūlome atsisakyti, jeigu paliekama „ opt-in ” koncepcija. Termino prejudicinis sprendimas vartojimas netikslus ir galimai klaidinantis dar ir dėl tos priežasties, kad šis teisinis terminas vartojamas norint išskirti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vieną iš priimamų sprendimo rūšių (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnis). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog grupės ieškinio byloje, kai reiškiami ir individualūs turtiniai reikalavimai, teismas iš esmės išsprendžia dalį ginčo – bendrą reikalavimą. Todėl netgi tiksliau šiuo atveju būtų tokį teismo procesinį sprendimą vertinti kaip dalinį sprendimą byloje ir galimai jį taip vadinti („dalinis sprendimas grupės ieškinio byloje”).

Siūlome giliau teisiškai paanalizuoti prejudicialumo reikšmę grupės ieškinio atveju ir apsispręsti dėl koncepcijos „ opt-in ” ar vis dėlto „ opt-out ”. Pasilikus prie koncecijos „ opt-in ”, iš Seimui pateiktos CPK 261¹ straipsnio pavadinimo formuluotės siūlome išbraukti žodį „prejudicinis”. Kartu iš esmės pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2012 m. rugpjūčio 10 d. išvadoje išdėstytiems argumentams dėl CPK 261¹ straipsnio turinio pakeitimo (išvados Nr. 2). Pritarti iš dalies Dėl opt-out ir opt-in sistemų. Remiantis Grupės ieškinio koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 885, 14.2. punktu, Lietuva neturi grupės ieškinio tradicijų, teisėjai

• jo taikymo patirties, kitose Europos valstybėse, turinčiose didesnę patirtį, dar tik pradedama diegti atsisakymo arba pasitraukimo sistema ir šios valstybės santūriai vertina tokios sistemos nustatymo galimybę, be to, teisinėje literatūroje pateikiama abejonių dėl atsisakymo (angl. opt-out ) sistemos atitikties Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniui, nes teismo sprendimas tampa privalomas ir tiems asmenims, kurie nedalyvauja procese (neturi teisės pasinaudoti teismine gynyba), taigi Lietuvoje būtų tikslinga diegti dalyvavimo (angl. opt-in ) sistemą. Pažymėtina, kad pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, taip pat pagal CPK 266 straipsnį, asmuo gali ginti savo pažeistas teises arba įstatymo saugomus interesus teismine tvarka, o teismas negali spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikoje siūlytina nustatyti dalyvavimo ( opt-in ) grupės ieškinio modelį, kuomet visi grupės nariai yra išreiškia savo valią dalyvauti grupės ieškinio procese bei įstoti į grupę.

Todėl galima akcentuoti grupės pildymo termino svarbą – grupės pildymo stadijos metu labai svarbu, kad apie rengiamą grupės ieškinio procesą sužinotų kuo daugiau potencialių grupės narių, tad Projektu siūloma įtvirtinti, kad šis terminas turi būti pakankamai ilgas (nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt dienų). Be to, kaip ir individualių ieškinių atveju, taip ir grupės ieškinių atveju, negalima absoliučiai apsisaugoti nuo rizikos, kad remdamiesi tuo pačiu faktiniu pagrindu, reikšdami tą patį reikalavimą tam pačiam atsakovui į teismą su grupės ieškiniu kreipsis kiti asmenys, sudarydami naują grupę. Dėl pavadinimo „prejudicinis sprendimas grupės ieškinio byloje“ Remiantis CPK 261 straipsniu, sąvoka „dalinis sprendimas“ savo esme suprantama kaip reiškianti, kad daliniu sprendimu teismas iki galo išsprendžia tik dalį reikalavimų, tačiau priimdamas grupės nariams bendrą sprendimą dėl grupės narius vienijančių aplinkybių, kai grupės ieškinio byloje grupės nariai reiškia individualaus pobūdžio turtinius reikalavimus, teismas išspręstų klausimus dėl bendro grupės reikalavimo ir šis sprendimas, jam įsigaliojus, turėtų būti vykdomas kiekvieno grupės nario. Kadangi būtent tokio teismo sprendimo tikslaus atitikmens Lietuvos teisėje nėra, siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į pateiktus siūlymus, toks teismo sprendimas galėtų būti vadinamas tarpiniu sprendimu . Žr. argumentus nurodytus atsakant į šios išvados 2 pastabą/siūlymą. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2012-08-10⁵

441¹²

1. Projekto 3 straipsnyje

dėstomo CPK 441¹ straipsnio 2 dalyje siūlytina vietoj formuluotės

„vienodu teisinės gynybos būdu“ įrašyti formuluotę „tuo pačiu teisinės

gynybos būdu“, kaip tai padaryta CPK 441¹⁰ straipsnio 1 dalyje. 2.

2. Taip pat svarstytina, ar

įstatyme nereikėtų nustatyti kriterijų, kada faktinės aplinkybės laikytinos „panašiomis“. 3. Be to, svarstytina, ar atsižvelgiant į vertinamo straipsnio 4 dalies nuostatas, nereikėtų atitinkamai papildyti galiojančio CPK 27 straipsnio nauju punktu. Pritarti iš dalies Dėl formuluotės „tuo pačiu teisinės gynybos būdu“ Siekiant teisinės leksikos aiškumo, tikslinga būtų naudoti vieną terminą, pasirenkant formuluotę „tuo pačiu teisinės gynybos būdu“. Dėl kriterijų, kada faktinės aplinkybės laikytinos „panašiomis“ Abejotina, ar įmanoma įstatyme apibrėžti atvejus, kuomet aplinkybės laikytinos panašiomis. Kiekvienu konkrečiu atveju, ar faktinės aplinkybės yra tapačios (arba panašios) patikrins ir nustatys teismas. Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais gali susidaryti tokios situacijos, kai grupės narius vienijančios faktinės aplinkybės negali būti tapačios, tačiau yra panašios ir pakankamos spręsti ginčą pagal grupės ieškinio taisykles. Pavyzdžiui, jeigu bylos faktinis pagrindas grindžiamas aplinkybėmis, pagal kurias verslo subjektas suteikė paslaugą vartotojams, dėl kurios vartotojai patyrė žalą, tačiau vieniems vartotojams paslauga suteikta Vilniuje, kitiems – Šiauliuose, tretiems – Kaune. Tokiu atveju grupės narius vienijančios faktinės aplinkybės nėra tapačios, tačiau šios aplinkybės atitinka panašumo kriterijų, tad šiomis faktinėmis aplinkybėmis grindžiamas reikalavimas gali būti nagrinėjamas pagal grupės ieškinio taisykles. Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju konkrečios aplinkybės gali skirtis, tačiau turi atitikti panašumo kriterijų, kurį kiekvienu konkrečiu atveju įvertins teismas. Dėl atskirų nuostatų išdėstymo CPK Pažymėtina, kad Grupės ieškinio koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 885 (toliau – Koncepcija), 27 punkte nustatyta, kad, siekiant įgyvendinti Koncepciją, turės būti pakeistas CPK – papildytas nauju skyriumi „Bylų dėl grupės ieškinio nagrinėjimo ypatumai“.

Koncepcijos 27 punkte taip pat nustatyta, kad tikslingiausia šiuo skyriumi papildyti CPK IV dalį „Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai“. Atkreipiamas dėmesys, kad grupės ieškinio institutas Lietuvos Respublikoje yra naujas institutas, Lietuvos Respublikoje nėra grupės ieškinio taikymo tradicijų ar praktikos, todėl, siekiant kuo didesnio teisinio aiškumo taikant grupės ieškinio institutą, tikslinga visus bylų dėl grupės ieškinio nagrinėjimo ypatumus reguliuoti atskirame CPK skyriuje. Kaip ir nustatyta Projektu siūlomoje 441¹ straipsnio 1 dalyje, grupės ieškinio bylas teismas nagrinėja pagal CPK XXIV¹ skyriuje nustatytas taisykles. Be to, pagal Projektu siūlomą 441¹ straipsnio 1 dalį CPK ar kituose įstatymuose nustatytos bendrosios bylų nagrinėjimo taisyklės byloms dėl grupės ieškinio taikomos tiek, kiek grupės ieškinio nagrinėjimo taisyklių nenustato CPK XXIV¹ skyrius. 5. Mykolo Romerio universiteto Teisės

grupės ieškinio pagal dalyvavimo ( opt-in ) sistemą modeliui. Tuo pačiu išdėstome kai kurias ne tik teisinio reglamentavimo, bet ir teismų praktikoje galinčias iškilti teisės taikymo problemas. Dėl siūlomo 441¹ straipsnio Dėl 3 dalies. Svarstytina, ar iš tiesų kelių bylų „dirbtinis sujungimas” į vieną bylą ir grupės ieškinio padavimas savaime bylą daro tokią sudėtingą, jog yra privalomas advokato dalyvavimas. Juo labiau, jog Lietuvos civilinio proceso teisėje tik dviejų kategorijų bylose šiuo metu yra privalomas advokato dalyvavimas pirmosios instancijos teisme (juridinio asmens veiklos tyrimo ir priverstinio akcijų pardavimo bylose).

Dėl 4 dalies Grupės ieškinio byla nuo kitų bylų iš esmės skiriasi tuo, jog joje išsiaiškinama dėl galimų interesų apimties ir išsprendžiami keli reikalavimai. Svarstytina, ar teisiškai pagrįsta, jog grupės ieškinio bylas nagrinėtų apygardų teismai, t. y. būtų nustatytas toks rūšinis teismingumas, o ne taikomos bendrosios teismingumo taisyklės. Pasirinkus pastarąjį variantą, esant turtiniam ginčui, apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, būtų priskirta nagrinėti tik tokią grupės ieškinio bylą, kurioje ieškinio suma pagal vieno nario reikalavimą viršija 150 000 Lt, nes bendrininkavimas tarp narių yra fakultatyvusis ir tokių reikalavimų sujungimas į vieną ieškinį savaime negali pakeisti rūšinio teismingumo. Nepritarti Visų pirma pažymėtina, kad grupės ieškiniu ginami dešimčių, šimtų ar net tūkstančių asmenų teisės ir interesai. Tuo tarpu „kelių bylų sujungimas į vieną bylą“ labiau reikštų procesinį bendrininkavimo institutą, tačiau ne grupės ieškinio institutą. Dėl privalomo advokato dalyvavimo Privalomas advokato dalyvavimas grupės ieškinio bylose yra paaiškinamas grupės ieškinio proceso sudėtingumu ir tuo, kad grupės ieškinys būtų naujas institutas Lietuvos teisinėje sistemoje. Be kita ko, privalomą advokato dalyvavimą įpareigoja nustatyti Grupės ieškinio koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 885,

16.2. punktas. Advokato dalyvavimas padėtų užkirsti kelią

neprofesionalių ieškinių pareiškimui ir užtikrintų profesionalų atstovavimą sudėtingose grupės ieškinio bylose. Atsižvelgiant į visas nurodytas priežastis, darytina išvada, kad grupės ieškinio bylose yra tikslinga nustatyti privalomą advokato dalyvavimą.

Tuo labiau, kad advokato pagalba kainuotų palyginus nebrangiai, nes bylinėjimosi išlaidų našta būtų padalinama visiems grupės nariams, o advokato išlaidos nebūtų žymiai didesnės nei individualiuose ginčuose. Dėl teismingumo Projektu siūloma nustatyti, kad grupės ieškinio bylos nagrinėjamos apygardos teismuose dėl šių priežasčių:

• grupės ieškinys yra specifinis ieškinys, kurio procesas, palyginus su individualiais ieškiniais, yra sudėtingas,
• Lietuvoje nėra grupės ieškinio tradicijos, šis  institutas yra naujas,
• teismui grupės ieškinio procese suteikiama didelė diskrecijos laisvė,
• teisėjai, kurie dirbs su grupės ieškiniais, turės būti apmokyti grupės ieškinio ypatumų,
• kaip rodo kitų šalių praktika (pavyzdžiui, Norvegijos, Suomijos, Švedijos), grupės ieškiniai yra pakankamai retai pareiškiami – vos keli per dešimtmetį, todėl nemanytina, kad jie stipriai padidins apygardos teismų darbo krūvį. 6. Lietuvos verslo konfederacija 2013-05-17⁵ 441 1 5

Manome, kad 441¹ str. 5 d. neturėtų būti įtvirtinta Civilinio proceso kodekse. Ši pozicija yra pagrįsta tuo, kad, pagal Lietuvos Respublikos teisinę sistemą ieškinio senaties institutas yra laikomas materialinės teisės institutu. Atsižvelgdami į nurodyta siūlome šias nuostatas įtvirtinti Civilinio kodekso VII skyriuje. Pritarti Siekiant užtikrinti teisės sistemos aiškumą ir atsižvelgiant į šį siūlymą, siūlytina papildyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnį 4 dalimi:

„4. Skaičiuojant ieškinio senaties terminus

laikoma, kad grupės narių reikalavimai, nepriklausomai nuo to, kada jie prisijungė prie grupės, buvo pateikti, kai buvo pareikštas grupės ieškinys.“ 7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2012-08-10⁵

441²¹ Projekto 3 straipsnyje dėstomo CPK 441² straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje vietoj formuluotės „gali kreiptis“, atsižvelgiant į normos paskirtį, siūlytina įrašyti „ketina kreiptis“. Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad Projektu siūlomo CPK 441² straipsnio 1 dalies antrame sakinyje įtvirtinta formuluotė reiškia, jog grupė turi galimybę kreiptis į teismą. Laikomasi nuomonės, kad minėtos nuostatos kontekste yra svarbu pabrėžti tai, jog tinkamas pasinaudojimas išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka suteikia teisę ir galimybę grupei kreiptis į teismą, todėl pretenzijoje tikslinga atsakovą įspėti, kad grupė, atsakovui neįvykdžius pretenzijos sąlygų, turės galimybę kreiptis į teismą. Be kita ko, Projektu siūloma CPK 441² straipsnio 1 dalis patikslinta, nustatant, kad grupės atstovas apie grupės ketinimą kreiptis į teismą dėl grupės ieškinio bylos iškėlimo turi pranešti atsakovui registruotąja pašto siunta išsiųsdamas jam rašytinę pretenziją atsakovo gyvenamosios vietos adresu, jei jis fizinis asmuo, arba atsakovo buveinės adresu, jei jis juridinis asmuo. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2012-08-10⁵

441²¹ Projekto 3 straipsnyje dėstomo CPK 441² straipsnio 1 dalies dviejų paskutinių sakinių formuluotės derintinos tarpusavyje, kadangi viename iš jų įtvirtinama grupės atstovo teisė nustatyti reikalavimams įvykdyti ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį, o kitame – siūloma nustatyti, jog per šį terminą negavus atsakymo į pretenziją , laikoma, kad atsakovas jos nepatenkino. Pritarti Atsižvelgti ir suderinti sąvokas, nustatant: „Pretenzijoj pateiktiems reikalavimams įvykdyti grupės atstovas nustato ne trumpesnį kaip trisdešimt dienų laikotarpį.

Jeigu per nustatytą laiką atsakymas į pretenziją negaunamas, laikoma, kad atsakovas jos nepatenkino.“

9. Mykolo Romerio universiteto Teisės

fakultetas

2013-05-14⁵

441² Dėl siūlomo 441² straipsnio CPK nustato ginčų nagrinėjimo teisme tvarką (CPK 1 str. 1 d.). Išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nepatenka į CPK reglamentavimo sritį. Todėl svarstytina, ar kodekse pagal esamą teisinį reglamentavimą galėtų būti numatyta išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka grupės ieškinio bylose. Jeigu vis dėl to būtų nuspręsta CPK įtvirtinti normas, reglamentuojančias išankstinę neteisminę ginčo sprendimo tvarką, ši tvarka turėtų būti detalizuota (nustatant pretenzijos įteikimo tvarką ir pan.). Nepritarti Neteisminė ginčo sprendimo tvarka yra taikus ginčo sprendimo būdas, todėl potencialūs ieškovai ir potencialus atsakovas yra skatinami tartis dėl kilusio ginčo. Galimybė neteisminiu keliu taikiai išspręsti ginčą yra itin svarbi dėl šių priežasčių:

• potencialus atsakovas sužino apie asmenų ketinimą kreiptis į teismą su grupės ieškiniu (informavimas),
• potencialus atsakovas sužino apie jam reiškiamus reikalavimus,
• potencialus atsakovas gali neteisminiu būdu išspręsti kilusį ginčą,
• potencialus atsakovas ginčą išspręsdamas neteisminiu būdu, tikėtina, neturėtų jokių neigiamų pasekmių, kurios galimai kiltų grupės ieškinį nagrinėjant teisme (gana ilgas ir gana brangus procesas, galimas reputacijos pablogėjimas),
• tikėtina, jog neteisminės ginčo sprendimo tvarkos metu potencialus atsakovas susitaikytų su potencialiais ieškovais (pavyzdžiui, vartotojų, nusipirkusių tam tikrą produktą, grupe) ir tokiu būdu būtų atstatoma taika tam tikroje socialinėje grupėje arba visuomenės dalyje.

Visiems šiems tikslams pasiekti detalus išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos reglamentavimas nėra reikalingas ir tikslingas, nes ši procedūra iš esmės reiškia laisvos formos ir turinio taikų šalių susitarimą abiem šalims priimtinomis sąlygomis. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2012-08-10⁵

441²² Svarstytina, ar pakankamas reglamentavimas projekto 3 straipsnyje dėstomo CPK 441² straipsnio

2 dalyje. Pavyzdžiui, jeigu dalis grupės narių buvo pareiškę pretenziją dėl

darbų kokybės garantijos pagal Civilinio kodekso 6.697 straipsnio 5 dalį, o kiti – ne, neaišku, ar būtų pagrindas manyti, kad grupė pasinaudojo kitais neprivalomais ginčo nagrinėjimo teisme būdais. Pritarti iš dalies Galutinis grupės narių (ieškovų) sąrašas yra žinomas ir teismo patvirtinamas jau po to, kai teismas priima nutartį dėl grupės ieškinio priėmimo (kuria teismas įvertina, patikrina, ar yra visos sąlygos ir prielaidos pareikšti grupės ieškinį). Taigi galutinis grupės narių sąrašas yra patvirtinamas tik po to, kai teismas jau yra priėmęs nutartį dėl grupės ieškinio priėmimo.

Todėl pretenzija (siūlymas taikiai išspręsti kilusį ginčą ne teisme) yra galimybė neteisminiu keliu susitarti su potencialia grupe. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, siūlytina patikslinti CPK 441² straipsnio 1 dalį, aiškiai nustatant, kad, nepavykus išspręsti ginčo neteisminiu būdu  per pretenzijoje numatytą laiką, grupė (ne jos nariai) įgyja teisę kreiptis į teismą ir pareikšti grupės ieškinį. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2012-08-10⁵

441³ 1d 2p 3d 2p Manytina, jog derėtų suderinti projekto 3 straipsniu teikiamo CPK 441³ straipsnio 1 dalies 2 punktą su šio straipsnio 3 dalies 2 punktu, pastarajame punkte nustatant reikalavimą, kad ieškinyje turėtų būti pagrindimas, kodėl ieškinį tikslingiausia, efektyviausia ir tinkamiausia nagrinėti pagal grupės ieškinio procesines taisykles, kadangi teismui pagal straipsnio 1 dalies 2 punktą  šias aplinkybes reikia nustatyti tam, kad ieškinį būtų galima nagrinėti pagal grupės ieškinio procesines taisykles. Pritarti Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, manytina, kad Projektu siūlomo CPK 441³ straipsnio 3 dalies 2 punktą tikslinga suderinti su to paties straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Projektu siūlomo CPK 441⁷ straipsnio 1 dalimi, Projektu siūlomo CPK 441³ straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatant, kad grupės ieškinyje turi būti nurodytas pagrindimas, kodėl reikalavimus tikslingiausia, efektyviausia ir tinkamiausia nagrinėti pagal grupės ieškinio procesines taisykles. 12. Mykolo Romerio universiteto Teisės fakultetas

2013-05-14⁵

441³ Dėl 441³ straipsnio Siūlome projekte numatytą grupės ieškinio pareiškimo, priėmimo ir kt klausimų sprendimo teisinį reglamentavimą suvienodinti su CPK 135-138 straipsniais – iš pradžių numatomi reikalavimai grupės ieškinio formai bei turiniui, po to įtvirtinama teismo teisė atsisakyti priimti grupės ieškinį, vėliau – trūkumų šalinimo galimybė .

Be to, pagal siūlomą Projektą nėra aišku, kurie iš išvardytų pagrindų laikytini prielaidomis, t. y. nepašalinamo pobūdžio aplinkybėmis, o kurie sąlygomis. Taip pat nėra aiškaus minėtų normų sąsajumo su bendromis teisės kreiptis į teismą prielaidomis bei šios teisės tinkamo realizavimo sąlygomis. Taip pat kyla klausimas, ar CPK 444³ straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta vertinamoji sąlyga – „tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis” gali būti kaip pagrindas atsisakyti priimti ieškinį pagal esamą CPK koncepciją, kai, pavyzdžiui, viešojo intereso (ne)buvimas konstatuojamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės, o ne civilinės bylos iškėlimo stadijoje. Šie pastebėjimai taip pat taikytini CPK 444³ straipsnio 1 dalies projektui. Šia prasme galimai reikėtų suderinti pozicijas viešojo intereso gynimo atveju ir grupės ieškinio padavimo atveju. Be to, kyla klausimas, jeigu nesilaikyta ir nepateikiami šio straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodyti duomenys, teismas nustato terminą trūkumams pašalinti ar iš karto atsisako priimti tokį ieškinį? Taip pat nėra visiškai aišku, ar tuo metu, jeigu reiškiami individualaus pobūdžio turtiniai grupės narių reikalavimai, už jų nagrinėjimą atskirai mokamas žyminis mokestis? Ar galimos situacijos, kai reiškiami individualūs neturtiniai reikalavimai? Pritarti iš dalies Dėl grupės ieškinio pareiškimo prielaidų ir sąlygų Grupės ieškinio pareiškimo prielaidomis yra laikomos Projekto 441¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, kaip tai ir nurodyta „Grupės ieškinys gali būti nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka, jeigu <...>“.

Tuo pačiu paminėtina, kad ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka yra ieškinio pareiškimo prielaida (CPK 441³ straipsnio 1 dalies 3 punktas, be kita ko, CPK 441³ straipsnio 3 dalis papildyta 7 punktu

• ieškinyje turi būti nurodyti duomenys apie šio Kodekso 441² straipsnyje numatytos ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarkos laikymąsi, be to, pakeisti CK 441³ straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktai). Jeigu grupės ieškinys neatitinka ieškinio pareiškimo prielaidų, jis negalėtų būti priimamas nagrinėti. Grupės ieškinio pareiškimo sąlygomis laikomos Projekto 441¹ straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės, kaip tai ir nurodyta: „

Be bendrųjų šiame Kodekse įtvirtintų ieškinio pareiškimo sąlygų , grupės ieškinys turi atitikti šias specialiąsias sąlygas :“ Jeigu ieškinys neatitinka ieškinio pareiškimo sąlygų, jis priimamas nagrinėti, tačiau turėtų būti pašalinami jo trūkumai. Dėl sąsajumo su bendrosiomis teisės normomis Kaip ir nurodoma Projekto 441¹ straipsnio 1 dalyje, grupės ieškinio bylas teismas nagrinėja pagal CPK IV dalies XXIV¹ skyriuje nustatytas taisykles, o CPK ar kituose įstatymuose nustatytos bendrosios bylų nagrinėjimo taisyklės byloms dėl grupės ieškinio taikomos tiek, kiek grupės ieškinio nagrinėjimo taisyklių nenustato CPK IV dalies XXIV¹ skyrius. Taigi klausimai, susiję su grupės ieškiniu, kurie nėra atskirai aptarti CPK IV dalies XXIV¹ skyriuje, turėtų būti suprantami kaip bendrųjų CPK normų reguliavimo klausimas. Tuo tarpu klausimai, susiję išimtinai su grupės ieškinio pareiškimo prielaidomis ir sąlygomis, kaip jau paminėta dalyje „ Dėl grupės ieškinio pareiškimo prielaidų ir sąlygų“ , yra siūlomi sureguliuoti Projekto normomis.

Dėl viešojo intereso Kaip ir nustatyta CPK 49 straipsnio 1 ir 2 dalyse, įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, valstybės ar savivaldybės institucijos ir kiti asmenys (pavyzdžiui, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 31 straipsnio 1 dalis suteikia teisę vartotojus ginančioms asociacijoms pareikšti ieškinį teisme dėl vartotojų viešojo intereso gynimo) turi teisę pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti, tačiau šis ieškinys nelaikytinas grupės ieškiniu. Grupės ieškinys yra materialinį teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų pareiškiamas ieškinys, taigi grupės ieškiniu ginamas interesas yra grupės interesas, kuris ne visuomet galės būti laikomas viešuoju interesu, kaip jis suprantamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje. Dėl individualaus pobūdžio reikalavimų Kaip ir nurodoma Projekte, grupės ieškinyje reiškiami gali būti tik individualaus pobūdžio turtiniai reikalavimai, susiję su grupės ieškinio byla. Dėl žyminio mokesčio, kai reiškiami individualaus pobūdžio turtiniai reikalavimai Žyminio mokesčio klausimai sprendžiami pagal Projekto 441 15-17 straipsnių taisykles. Projektu siūloma nustatyti, kad už grupės ieškinį mokamas 500 litų dydžio žyminis mokestis, kai grupės ieškiniu reiškiamas neturtinis reikalavimas. Jeigu grupės nariai grupės ieškinio byloje reiškia individualaus pobūdžio turtinius reikalavimus, visų individualaus pobūdžio turtinių reikalavimų suma sudedama ir nuo šios sumos skaičiuojamas žyminio mokesčio dydis, vadovaujantis bendrosiomis žyminio mokesčio apskaičiavimo taisyklėmis. Žyminio mokesčio dydis grupei dėl individualaus pobūdžio turtinių reikalavimų negali būti didesnis negu 30 000 litų.

Atsižvengiant į Mykolo Riomerio universiteto ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymus, Projektu siūlomas 441¹⁶ straipsnis pildytinas nauja 2 dalimi: „2. Jeigu grupės ieškinio byloje reiškiami individualaus pobūdžio turtiniai reikalavimai, visų šių reikalavimų dydžiai sudedami ir nuo gautos sumos skaičiuojamas žyminis mokestis pagal bendrąsias šio kodekso taisykles. Kiekvienam grupės nariui tenka žyminio mokesčio dalis proporcinga jo reiškiamo individualaus pobūdžio turtinio reikalavimo dydžiui.“ Žyminį mokestį, pareikšdamas ieškinį, sumoka grupės atstovas ir jis turi nustatyti tvarką, kaip kiekvienas grupės narys jam sumokės kiekvienam grupės nariui tenkančią žyminio mokesčio dalį. Siekiant teisinio aiškumo, Projektu siūlomas 441¹⁶ straipsnis pildytinas nauja 3 dalimi: „3. Žyminį mokestį už grupės ieškinį, įgyvendindamas turimas teises ir pareigas, sumoka grupės atstovas, o kiekvienam grupės nariui tenkanti žyminio mokesčio dalis iš grupės narių surenkama pagal grupės atstovo patvirtintą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką. Šioje tvarkoje taip pat nustatoma detali bylinėjimosi išlaidų paskirstymo grupės nariams tvarka.“ Be to, atsižvelgiant į kitų šalių praktiką taikant grupės ieškinio institutą, grupės atstovui galėtų būti rekomenduotina atsidaryti specialią sąskaitą, į kurią tam tikrą sutartą pinigų sumą pervestų grupės nariai, prisijungdami prie grupės. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2012-08-10⁵

441³ 2d 1p Projekto 3 straipsniu teikiamo CPK 441³ straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, jog viena iš grupės ieškinio pareiškimo specialiųjų sąlygų yra ta, kad reikalavimą kartu turi reikšti „ne mažiau kaip dvidešimt fizinių ar juridinių asmenų“.

Svarstytina, ar reikalavimas dėl būtent tokio - 20 asmenų – skaičiaus yra objektyviai pagrįstas ir tam tikrais atvejais netaptų vienintele kliūtimi pareikšti grupės ieškinį, kai, pavyzdžiui, ieškinį reikštų stambūs juridiniai asmenys, susiję su keliasdešimt ar net šimtais fizinių asmenų (akcininkų, darbuotojų ir kt.) interesų. Be to, šiame kontekste pažymėtina, jog asmenų skaičius tėra speciali sąlyga, taigi netenkinant CPK 441³ straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos taisyklės, kad grupės ieškinys gali būti nagrinėjamas šiame skirsnyje nustatyta tvarka, jeigu teismas nustato, kad grupės ieškinys tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas išspręsti konkretų ginčą negu individualūs ieškiniai, grupės ieškinio tvarka nebūtų nagrinėjami ir  daugiau kaip 20 asmenų grupės ieškiniai. Nepritarti Būtina sutikti, kad grupės buvimo faktas turi būti nustatomas pirmiausia atsižvelgiant į tai, ar grupės ieškinys yra tinkamesnis, tikslingesnis ir efektyvesnis būdas išspręsti ginčą negu individualūs ieškiniai (tai yra grupės ieškinio pareiškimo prielaida). Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad tinkamumo, tikslingumo ir efektyvumo kriterijus yra glaudžiai susijęs ir su grupės narių skaičiumi – kiekybės kriterijumi. Taigi grupė turi būti pakankamai didelė ir tai būtų vienas iš rodiklių, kad individualių ieškinių nagrinėjimas būtų neefektyvus, ir kad ekonomiškai naudingiau, efektyviau ir tinkamiau ieškinį būtų galima išnagrinėti grupės ieškinio tvarka.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje grupės ieškinys yra naujas institutas ir nėra šio instituto taikymo tradicijos, nustatant minimalų asmenų skaičių grupės ieškinio procese yra siekiama užtikrinti didesnį teisinį tikrumą ir sudaryti sąlygas teismams lengviau įvertinti, ar ieškinys yra grupės ieškinys. Pažymėtina, kad Lietuvos teisės sistemoje grupių (minimu atveju – tai taip pat ir viešojo) intereso gynimas kai kuriuose teisės aktuose jau yra susietas su dvidešimties asmenų skaičiumi (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl laikomasi pozicijos, kad Projektu siūlomo CPK 441³ straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinamas minimalios dvidešimties asmenų ribos nustatymas yra tinkamas kriterijus. Papildomai pažymėtina, kad grupės ieškinys labiausiai yra skirtas ginti asmenis, kurie neinicijuoja teisminio bylinėjimosi dėl finansinių priežasčių, patirties stokos, laiko sąnaudų, kurie turi palyginus nedidelius individualius turtinius reikalavimus (jei tokius turi), todėl grupės ieškinio institutas nėra orientuotas į stambių juridinių asmenų gynimą; tuo tarpu su stambiais juridiniais asmenimis susiję fiziniai (ar juridiniai) asmenys (akcininkai, darbuotojai ir kt.), norėdami pasinaudoti grupės ieškinio institutu, patys taptų grupės nariais prisijungdami prie grupės ieškinio. 14. Mykolo Romerio universiteto Teisės

doktrinoje laikomasi vieningos nuomonės, jog atstovu procese negali būti juridinis asmuo. Šiuo metu CPK jau numatyta galimybė viešiesiems juridiniams asmenimis atstovauti savo narius (CPK 56 str. 1 d. 5-6 p.).

5-6 p.). Manome, kad šios idėjos, grindžiamos Skandinavijos valstybių patirtimi, plėtojimas turėtų būti itin atidžiai apsvarstytas, įvertinant galimas pasekmes. Pirma, tų valstybių civilinio proceso modelis iš esmės nėra itin panašus į Lietuvos, nes jų teisinė sistema nėra grynai kontinentinė, o labiau priskirtina bendrosios teisinės sistemos grupei. Antra, proceso įstatymai – viešosios teisės dalis. Mūsų nuomone, šiuo metu Lietuvoje registruotos asociacijos iš esmės veikia kitokiais tikslais nei Skandinavijoje veikiančios itin aktyvios bendruomenės. Be to, nėra aišku, kodėl galimybė suteikiama tik vienai viešojo juridinio asmens teisinei formai (asociacijai) būti grupės ieškinio atstove (nesuderinta net ir su galiojančiu CPK 56 str. 1 d. 6 p.). Siūlome atsisakyti suteikti teisę asociacijai būti grupės ieškinio ieškovų atstovu. Jis galėtų veikti kaip grupės ieškinio narys ir pagal CPK 56 str. 1 d. 6 p. būti paskirtas atstovu. Dėl 3 dalies Jeigu grupės atstovas – asociacija yra ir ieškovas, kyla klausimas dėl tokio atstovo ir šalies teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi sutapimo. Kyla klausimas, jei šis ieškovas turi materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, ar jis gali būti tinkamu atstovu. Dėl 4 dalies Galima svarstyti, ar bylinėjimosi išlaidų klausimai neturėtų būti sprendžiami CPK VIII skyriuje. Dėl 5 dalies 2 punkto Ar tai reiškia, kad pats grupės narys tiesiogiai negalės pateikti teismui duomenų, o turės visais atvejais veikti tik per atstovą. Įstatymo projekte numatytos teisinės formuluotės turėtų būti tikslinamos. Dėl 6 dalies 2 ir 3 punktų Kodėl tik apeliaciniame procese naujasis grupės atstovas pats gali pateikti nurodytus duomenis? O jeigu grupės atstovas miršta (fizinis asmuo) arba pasibaigia (juridinis asmuo) – juk tai taip pat atstovavimo pasibaigimo pagrindas.

Pritarti iš dalies Dėl asociacijos kaip grupės atstovo Siūloma papildyti grupės atstovu galinčių būti juridinių asmenų sąrašą (jame kol kas yra tik asociacija) pridedant profesines sąjungas. Atkreipiame dėmesį, kad lyginant su kitais juridiniais asmenimis, asociacija ir profesinė sąjunga yra teisės aktais įpareigotos išlaikyti aukščiausią veiklos viešumo lygį, taip pat jos mažiausiai gali būti tapatinamos su pasipelnymui įsteigtais juridiniais asmenimis. Dėl šių priežasčių šių formų judriniai asmenys, tikėtina, būtų tinkami būti grupės atstovu. Visgi, kiekvienu konkrečiu atveju dėl grupės atstovo tinkamumo spręstų teismas. Grupės atstovo tinkamumo klausimas yra pavestas tikrinti teismui, nes tai vienas prioritetinių klausimų grupės ieškinio procese. Grupės atstovo tinkamumas labai svarbus ir aktualus dėl šių priežasčių:

• grupės atstovas veda grupę grupės ieškinio procese, jis turi visas ieškovo teises ir pareigas,
• grupės atstovas turi pareigą informuoti grupės narius apie grupės ieškinio proceso eigą,
• grupės atstovas sudaro sutartį su advokatu, atstovaujančiu grupę,
• grupės atstovas turi visas sąlygas ir galimybes pakreipti procesą viena arba kita linkme. Tinkamas atstovavimas turi būti įrodytas (CPK 441³ straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. turi būti įrodyta, kad grupės atstovas (atstovai) tinkamai ir sąžiningai gins ir atstovaus visų grupės narių interesus. Remiantis kitų valstybių praktika grupės ieškinio procese, atstovavimas grupės ieškinio procese neturėtų būti siejamas su pasipelnymo būdu.

Dėl grupės narių tiesioginio dalyvavimo teisminiame procese Siekiant teisinio aiškumo, siūloma patiksinti Projektu siūlomą 441⁵ straipsnio 1 dalį paskutiniuoju sakiniu: „Teismui sprendžiant dėl grupės nario individualaus pobūdžio turtinio reikalavimo, grupės narys savarankiškai įgyvendina ieškovo procesines teises ir pareigas ir veikia savo vardu.“ Dėl nuostatų dėl bylinėjimosi išlaidų išdėstymo CPK Dėl klausimo, susijusio su tam tikrų nuostatų išdėstymu CPK žr. argumentus, nurodytus atsakant į šios išvados 4 pastabą/siūlymą; dalis „Dėl atskirų nuostatų išdėstymo CPK“. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis mokamų žyminio mokesčio dydžių sąrašas, siūlytina CPK 80 straipsnio

1 dalį papildyti 9 punktu: „9) grupės ieškinio bylose žyminio mokesčio dydis nustatomas

pagal šio Kodekso XXIV¹ skyriaus taisykles.“

15. Mykolo Romerio universiteto Teisės

neaišku ar ir kaip pagal bendrąsias proceso taisykles įforminamas individualaus pobūdžio turtinį reikalavimą reiškusio ieškovo ieškinio atsiėmimas, atsisakymas, reikalavimo padidinimas ar sumažinimas įtakoja grupės ieškinio reikalavimų dalyko ar pagrindo keitimą, reikalavimų padidinimą ar sumažinimą? Dėl 2 dalies Pagal siūlomas formuluotes neaišku ar ieškinio atsiėmimui, kai pareikšti ir individualūs turtiniai reikalavimai, reikalingas tokius reikalavimus pareiškusių ieškovų sutikimas?

Pritarti iš dalies Dėl individualaus pobūdžio reikalavimų įtakos grupės ieškinio reikalavimo dalykui ar pagrindui Pagal Projektu siūlomą CPK 441⁶ straipsnio 1 dalį grupė turi teisę pakeisti grupės ieškinio pagrindą arba dalyką, taip pat padidinti ar sumažinti bendrus grupės ieškinio reikalavimus tiek, kiek tai reikalinga atsižvelgiant į prie grupės prisijungusių grupės narių reikalavimus ir šių reikalavimų pobūdį . Remiantis šia nuostata, kitais atvejais grupė neturi teisės pakeisti ieškinio pagrindo arba dalyko, padidinti ar sumažinti bendrus grupės ieškinio reikalavimus. Kadangi grupės narių individualaus pobūdžio turtiniai reikalavimai juos sudėjus tampa bendru grupės turtinio pobūdžio reikalavimu, pakeisti, padidinti ar sumažinti individualaus pobūdžio turtinius reikalavimus grupės nariai gali iki kol vadovaujantis Projektu siūloma CPK 441⁸ straipsnio 4 dalimi teismui tvirtinti pateikiamas patikslintas grupės narių sąrašas ir, jeigu reikia, patikslintas ieškinys. Papildomai pažymėtina, kad Projektu siūloma CPK 441⁵ straipsnį papildyti 6 dalimi, nurodant, kad g rupės ieškinyje grupės narių pareikšti individualaus pobūdžio turtiniai reikalavimai nagrinėjami pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles, jeigu kitokių taisyklių nenustato šis skyrius. Dėl individualaus pobūdžio turtinius reikalavimus pareiškusių grupės narių sutikimo atsiimant ieškinį Grupės ieškinys reiškia siekį viename procese išnagrinėti ginčą, kai tam pačiam atsakovui daugiau negu 20 ieškovų reiškia tokį patį reikalavimą dėl tokių pačių ar panašių aplinkybių. Tuo tarpu individualaus pobūdžio turtiniai reikalavimai yra labiau šalutinis, tačiau ne pagrindinis grupę vienijantis veiksnys.

Dėl šios priežasties atskiras individualaus pobūdžio turtinius reikalavimus pareiškusių asmenų sutikimas nėra reikalingas atsiimant grupės ieškinį (tokio reikalavimo Projektas ir nenustato), be to, kiekvienas individualaus pobūdžio turtinį reikalavimą pareiškęs grupės narys, atsiėmus grupės ieškinį, pagal bendrąsias CPK taisykles turės galimybę pareikšti turtinius reikalavimus tam pačiam atsakovui. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2012-08-10⁵

441⁶⁵ Siūlytina tobulinti projekto

3 straipsnyje dėstomo CPK 441⁶

straipsnio 5 dalies nuostatas, nes neaišku, kam būtų išduodamas vykdomasis raštas, jeigu įsiteisėjus teismo sprendimui dėl kokių nors priežasčių neliktų grupės atstovo (pavyzdžiui, jis negalėtų vykdyti savo pareigų dėl sunkios ligos ar dingtų be žinios). Nepritarti Pažymėtina, kad grupės atstovas teismo nutartimi gali būti pakeistas. Kiekvienas grupės narys turi teisę inicijuoti atstovo pakeitimą (Projektu siūlomo CPK 441⁴ straipsnio 6 dalies 2 punktas ir Projektu siūlomo CPK 441¹¹ straipsnio 3 dalis), pasiūlyti pakeisti grupės atstovą grupės nariams gali teismas (Projektu siūlomo CPK 441¹¹ straipsnis). Grupės atstovas yra pakeičiamas Projektu siūlomo CPK 441⁴ straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Taigi, jeigu dėl kokių nors priežasčių neliktų grupės atstovo (pavyzdžiui, jis negalėtų vykdyti savo pareigų dėl sunkios ligos ar dingtų be žinios), grupės atstovas gali būti pakeičiamas. 17.

17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2012-08-10⁵

441⁷¹ Projekto 3 straipsniu teikiamo CPK 441⁷ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog

„Teismas, spręsdamas grupės atstovo tinkamumo klausimą, įvertina atstovo

sąžiningumą, reputaciją, kompetenciją atstovauti grupei, atstovo patirtį kitose bylose dėl grupės ieškinio, jeigu tokią turi, jo procesinį elgesį šiuose procesuose, atstovo finansines galimybes vesti grupės ieškinio bylą, ar nėra grupės atstovo ir grupės narių interesų konflikto.“ Atkreiptinas dėmesys, jog CPK nenustačius reikalavimo kartu su teikiamu ieškiniu pateikti duomenis apie grupės atstovo sąžiningumą, reputaciją, kompetenciją atstovauti grupei, atstovo patirtį kitose bylose dėl grupės ieškinio, jeigu tokią turi, jo procesinį elgesį šiuose procesuose, atstovo finansines galimybes vesti grupės ieškinio bylą, ar nėra grupės atstovo ir grupės narių interesų konflikto, teismas neturės jokių objektyvių duomenų, pagal kuriuos jis nurodytas aplinkybes galėtų įvertinti. Siūlytina papildyti projektą. Be to, svarstytina, ar minėtame sąraše ne per daug subjektyvių ir vertinamojo pobūdžio kriterijų, pagal kuriuos teismas spręstų apie grupės atstovo tinkamumo klausimą. Pavyzdžiui, svarstytina, kokios atstovo finansinės galimybės vesti grupės ieškinio bylą turėtų būti laikomos tinkamomis, nes grupės atstovas teikiamu įstatymo projektu nėra įpareigotas vienasmeniškai padengti kokias nors individualias ar grupės narių bylinėjimosi išlaidas. Taip pat šiame kontekste svarstytina, ar toks reikalavimas iš esmės yra pagrįstas. Pritarti iš dalies Dėl procedūros, kuria teismas patikrina atstovo tinkamumą

Atsižvelgiant į šią pastabą, siūlytina Projekto

441³ straipsnio 3 dalį papildyti nuostata, numatančia, kad, atsižvelgiant į ieškinio pobūdį, be šio Kodekso 135 straipsnyje keliamų reikalavimų, ieškinyje turi būti nurodyti ir duomenys, pagrindžiantys grupės atstovo tinkamumą.

Dėl vertinamųjų kriterijų Grupės atstovas yra vienas svarbiausių asmenų grupės ieškinio procese (plačiau žr. argumentus, nurodytus atsakant į šios išvados 14 pastabą/siūlymą). Remiantis Grupės ieškinio koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 885, pagal kurią teismui grupės ieškinio bylose turėtų būti suteiktas aktyvus vaidmuo, manytina, kad būtent teismas gali įvertinti, ar grupės atstovas yra tinkamas. Teismas turėtų išsiaiškinti, ar asmuo, atsižvelgiant į jo asmenines savybes, kompetenciją ir interesus grupės ieškinio byloje, yra tinkamas vesti grupės narius grupės ieškinio procese, t. y. būti šios grupės atstovu. Teismas patvirtina grupės atstovą, jeigu, įvertinęs Projektu siūlomo CPK 441⁷ straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes, įsitikina, kad asmuo yra tinkamas būti grupės atstovu ir vesti grupę grupės ieškinio byloje – tokiu būdu pasireiškia teismo aktyvumas grupės ieškinio procese, o tai padeda sudaryti sąlygas skaidriam ir teisingam grupės ieškinio procesui ir apsisaugoti nuo, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose itin paplitusio piktnaudžiavimo grupės ieškinio institutu, kuomet atstovas yra tik finansiškai suinteresuotas grupės ieškinio procesu, tačiau nėra suinteresuotas grupės narių pažeistų teisių ir įstatymo saugomų interesų apgynimu. Vertindamas atstovo tinkamumą teismas visų pirma nustato, ar grupės atstovas turi materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

Tai yra būtina sąlyga asmeniui, siekiančiam būti paskirtam grupės atstovu, nes grupės atstovo ir grupės narių interesas turi būti suderinami ir jokiu būdu ne prieštaringi (t. y. grupės atstovui tenka tiek teigiamos, tiek neigiamos grupės ieškinio proceso pasekmės, kurios taip pat tenka visiems grupės nariams). Šios nuostatos, įtvirtintos Projekte, užtikrina tinkamą grupės asmenų interesų atstovavimą. Tuo tarpu dėl finansinių galimybių pažymėtina, kad grupės atstovas turi būti bylinėjimuisi reikalingų finansinių išteklių koordinatoriumi ir suorganizuoti jų surinkimą. Tai nereiškia, kad finansinius išteklius jis turi turėti pats, tačiau jis gali sukurti, pavyzdžiui, fondą, į kurį grupės nariai turėtų sunešti pinigus, reikalingus bylinėjimuisi grupės ieškinio byloje. Visgi, įvertinus pastabas, siūloma atsisakyti nuostatos, pagal kurią teismas vertina grupės atstovo finansines galimybes vesti grupės ieškinio bylą. Siekiant teisinio aiškumo, Projektu siūlomo CPK 44¹¹⁶ straipsnio 3 dalyje įtvirtinama, kad detali bylinėjimosi išlaidų paskirstymo grupės nariams tvarka nustatoma grupės atstovo patvirtintoje bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkoje. Atsižvelgiant į kitų šalių praktiką taikant grupės ieškinio institutą, grupės atstovui galėtų būti rekomenduotina atsidaryti specialią sąskaitą, į kurią grupės nariai, prisijungdami prie grupės, tam tikrą sutartą pinigų sumą pervestų. 18. Mykolo Romerio universiteto Teisės fakultetas

2013-05-14⁵

441⁷¹ Dėl 441⁷ straipsnio Dėl 1 dalies Nėra abejonės, jog teismo nutartis dėl grupės ieškinio priėmimo pagal esamą siūlymą sukelia ženklius teisinius padarinius. Tačiau tokios nutarties apskundimas kelia tam tikrų klausimų – ar iki tokio klausimo išnagrinėjimo apeliacine tvarka yra stabdomas iškeltos bylos nagrinėjimas? Jeigu taip, siūlome numatyti kasacijos ribojimą šiais klausimais.

Pritarti

Siūlytina

papildyti Projektu siūlomo CPK 44¹

7 straipsnio 1 dalį, nustatant, kad, jeigu atskirojo skundo padavimas yra pagrindas

sustabdyti bylą, kol atskirasis skundas bus išnagrinėtas. Tuo pačiu, siūlytina Projekte numatyti, kad ši nutartis kasacine tvarka negali būti skundžiama ir yra galutinė. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2012-08-10⁵

441⁷² Projekto 3 straipsniu teikiamo CPK 441⁷ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog

„Prieš priimdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nutartį, teismas šio

Kodekso 142 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išsiunčia atsakovui ieškinio kopiją ir informuoja, kad atsakovas gali pareikšti prieštaravimus per septynias dienas nuo šioje dalyje nurodytų dokumentų įteikimo dienos“. Atkreiptinas dėmesys, jog teikiamame įstatymo projekte nenustatytos jokios atsakovo pateikto prieštaravimo teisinės pasekmės, todėl svarstytina, ar siūloma norma turi teisinį krūvį. Tuo atveju, jei tokiam prieštaravimui suteikiama kokia nors reikšmė, siūlytina ją įtvirtinti. Pritarti iš dalies Siekiant nesudaryti sąlygų vilkinti grupės ieškinio proceso bei apsisaugoti nuo galimo piktnaudžiavimo grupės ieškinio procesu atvejų, grupės ieškinio procese atsakovas neturi galimybės skųsti nutartį, kuria teismas priima ieškovo pareikštą ieškinį (CPK 137 straipsnio 5 dalis). Visgi, tvirtinant grupės sąrašą ir patikslintą ieškinį siūloma suteikti galimybę atsakovui pasisakyti dėl priimamos nutarties ir dėl aplinkybių, kurios gali būti svarbios ir reikšmingos šią nutartį priimant. Siekiant teisinio aiškumo, taip pat įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento argumentus ir siūlymus, siūloma Projekte įtvirtinti, kad atsakovas tokiais atvejais gali pareikšti ne

„prieštaravimus“, tačiau „nuomonę“, kurią teismas įvertins prieš priimdamas

nutartį.

Teismas išsiunčia atsakovui ieškinio kopiją ir prideda grupės narių sąrašo kopiją, pažymėdamas, kad grupė dar yra pildoma ir nėra patvirtinta (CPK 441⁷ straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad pateikdamas nuomonę atsakovas pateikia teismui jam žinomą informaciją, kuri teismui gali būti labai svarbi ir reikšminga sprendžiant dėl grupės ieškinio priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad grupės ieškinio procesas yra naujas, o taip pat sudėtingas ir platus, manytina, kad pateikta nuomonė dėl grupės ieškinio priėmimo yra labai naudinga teismui, nes kartu su nuomone teismui yra pateikiama informacija, galimai padėsianti priimti nutartį dėl grupės ieškinio priėmimo. Be to, nuomonė, priešingai negu kad apskundimas, nesudaro sąlygų vilkinti ir taip sudėtingo proceso. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2012-08-10⁵

441⁸² Projekto 3 straipsniu teikiamo CPK 441⁸ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad grupės atstovas šio Kodekso 441³ straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytą ir teismo nutartimi patvirtintą pranešimą dėl grupės pildymo „ gali platinti visuomenės informavimo priemonėse ir kitais būdais“. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte be kitų projekto tikslų  nurodyta ir tai, kad projektu siekiama labiau užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nes grupės ieškinio instituto pagalba gali būti apginami ir tie asmenys, kurie neinicijuoja teisminio bylinėjimosi dėl finansinių priežasčių, patirties stokos, laiko sąnaudų, apginti silpnesnės šalies interesus, sutrumpinti civilinių bylų procesą, nes jis būtų trumpesnis nei visus individualius procesus kartu sudėjus.

Taigi, manytina, jog teikiamu projektu turėtų būti siekiama į vieną bylą pritraukti kuo daugiau potencialių ieškovų, kurių ieškiniai grindžiami tapačiomis arba panašiomis faktinėmis aplinkybėmis ir kuriais siekiama apginti tapačias ar panašaus pobūdžio materialines teises ar įstatymo saugomus interesus. Nors pagal CPK 441⁷ straipsnio 4 dalį minėtas pranešimas skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje, tačiau manytina, kad kiti potencialūs ieškovai gali net nežinoti, kad jų teisės yra pažeistos, todėl jie nesektų tokių pranešimų. Svarstytina, ar siekiant efektyviau realizuoti projekto tikslus nebūtų tikslinga grupės atstovui kodekse nustatyti ne teisę, o pareigą minėtą pranešimą dėl grupės pildymo platinti visuomenės informavimo priemonėse. Nepritarti Grupės atstovas organizuoja grupės ieškinio procesą savo iniciatyva, jis renka grupę, formuoja ją, siekdamas sėkmingo grupės ieškinio proceso. Burdamas grupės narius grupės atstovas naudojasi jam priimtinomis priemonėmis, todėl, manytina, jis turi teisę pasirinkti norimas priemones, kurių pagalba išviešintų reiškiamą grupės ieškinį ir informuotų potencialius grupės narius apie prisijungimo prie grupės galimybę. Taigi grupės atstovo pareiga platinti pranešimą dėl grupės pildymo būtų netikslinga, tuo labiau, kad tokią pareigą turi teismas, priėmęs nutartį dėl grupės ieškinio priėmimo.

Be to, pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, taip pat ir potencialus grupės narys, gindamas savo teises ir teisėtus interesus, turi elgtis aktyviai ir pats ieškoti gynybos būdų. 21. Mykolo Romerio universiteto Teisės fakultetas

2013-05-14⁵

441⁸⁴ Dėl 441⁸ straipsnio Dėl 4 dalies Kokio pobūdžio tai terminas, ar jis yra absoliučiai naikinamasis? Pritarti Teisę teismo prašyti atnaujinti praleistą terminą grupės atstovas turėtų turėti (ypač, kai jis atstovauja ne vien savo, bet ir dešimčių ar šimtų grupės narių interesus). Siūlytina papildyti 441⁸ straipsnio 4 dalį nuostata, kad 14 dienų terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta jį esant praleistą dėl svarbių priežasčių. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2012-08-10⁵

441⁸⁵ Projekto 3 straipsniu teikiamo CPK 441⁸ straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, jog

„Teismas, įvertinęs atsakovo prieštaravimus, nutartimi išsprendžia klausimą,

ar patikslintas ieškinys, kurį pateikė grupės atstovas, atitinka šio Kodekso⁴⁴¹³ straipsnyje nurodytas sąlygas, taip pat, įvertinęs, ar visi ieškinį pateikę asmenys gali būti laikomi grupės nariais, patvirtina galutinį grupės narių sąrašą“. Atkreiptinas dėmesys, jog iš siūlomos nuostatos neaišku, kas nutiktų su galutiniu grupės narių sąrašu, jei bylinėjimosi eigoje paaiškėtų, kad kažkuris iš grupės narių negali būti grupės nariu, tačiau savo noru iš grupės nepasitraukia, arba kai pasitraukimo teisė yra apribota siūlomomis įstatymo projekto nuostatomis ir asmuo negali pasitraukti.

Nepritarti Grupės narius vienijantis bendrumo kriterijus reiškia, kad ieškinys yra grindžiamas tapačiomis arba panašiomis faktinėmis aplinkybėmis ir juo siekiama tuo pačiu teisinės gynybos būdu apginti į grupę susijungusių fizinių ar juridinių asmenų, kurie pareiškė ieškinį, tapačias ar panašaus pobūdžio materialines teises ar įstatymo saugomus interesus (vienodas teisinės gynybos būdas, be kita ko, reiškia grupės narių bendrą reikalavimus grupės ieškinio byloje). Dar prieš asmenį pripažįstant grupės nariu, jis turi atitikti bendrumo kriterijų. Projekte nurodoma, kad teismui priimant nutartį dėl grupės ieškinio priimtinumo yra patvirtinamas papildytas grupės narių sąrašas ir, atsižvelgiant į individualaus pobūdžio turtinius grupės narių reikalavimus, jeigu tokie reiškiami, patvirtinamas patikslintas grupės ieškinys. Atsakovas turi teisę prieš teismui priimant antrąją nutartį reikšti nuomonę dėl papildyto grupės narių sąrašo ar patikslinto grupės ieškinio (dėl terminų „prieštaravimai“ ir „argumentai“ žr. argumentus dėl 19 pastabos). Jeigu bylos nagrinėjimo metu išaiškėtų, kad kai kurių grupės narių reikalavimai nebuvo pagrįsti, šie reikalavimai galėtų būti atmetami. Tuo tarpu grupės narių sumažėjimas (kai jų tampa mažiau negu dvidešimt) vėlesnėse grupės ieškinio nagrinėjimo stadijose iš esmės nekeičia grupės ieškinio nagrinėjimo proceso, nes tolimesnis bylos nagrinėjimo grupės ieškinio tvarka tikslingumo vertinimas priklauso teismo diskrecijai. Tokia taisyklė yra tiesiogiai įtvirtinta Projektu siūlomoje CPK 441¹¹ straipsnio 4 dalyje.

Be to, pažymėtina, kad, remiantis CPK 136 straipsniu, teismas turi teisę išskirti reikalavimą ar kelis iš jų į atskirą bylą, jeigu pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium. Taigi, teismas galėtų pasinaudoti CPK 136 straipsnio nuostata, jeigu bylos nagrinėjimo eigoje paaiškėtų, kad grupės narys negali būti grupės nariu – teismas išskirtų tokio asmens reikalavimą į atskirą bylą. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2012-08-10⁵

441⁸⁸ Projekto 3 straipsniu teikiamo CPK 441⁸ straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, jog

„teismui priėmus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą nutartį, asmenys, dėl

svarbių priežasčių negalėję pasinaudoti teise tapti grupės nariais, turi teisę pateikti teismui motyvuotą prašymą prisijungti prie grupės. Teismas tokį prašymą gali tenkinti tik esant grupės atstovo ir atsakovo sutikimui, išskyrus šio Kodekso 441¹⁰ straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį

“. Pažymėtina, jog Įstatymo projektu teikiamoje CPK 441¹⁰

straipsnio

1 dalyje siūloma nustatyti: „Kai iki grupės patvirtinimo pagal šio Kodekso

441⁸ straipsnio 5 dalį buvo pareikštas tapačiomis arba panašiomis faktinėmis aplinkybėmis grindžiamas individualus ieškinys, kuriame keliami tapatūs arba panašūs reikalavimai tam pačiam atsakovui ir siekiama tuo pačiu teisinės gynybos būdu apginti materialines teises ar įstatymo saugomus interesus, ieškovas savo iniciatyva arba teismo siūlymu gali pasinaudoti šio Kodekso 139 straipsnyje numatyta teise atsiimti ieškinį ir tapti grupės nariu pagal šio Kodekso 441⁸ straipsnyje nustatytas taisykles

“. Iš nurodytos CPK nuostatos seka, kad CPK 441¹⁰

straipsnio 1 dalyje nenustatyta jokia išimtis ar atskiras atvejis, kai nereikalingas grupės atstovo ir atsakovo sutikimas, kadangi ši dalis nustato, kad be jokių išimčių galioja CPK 441⁸ straipsnyje nustatytos taisyklės. Siūlytina tobulinti normų redakciją.

Pritarti Pagal Projektu siūlomą CK 441¹⁰ straipsnio 1 dalį, kai iki grupės patvirtinimo pagal Projektu siūlomo CK 441⁸ straipsnio 5 dalį buvo pareikštas tapačiomis arba panašiomis faktinėmis aplinkybėmis grindžiamas individualus ieškinys, kuriame keliami tapatūs arba panašūs reikalavimai tam pačiam atsakovui ir siekiama tuo pačiu teisinės gynybos būdu apginti materialines teises ar įstatymo saugomus interesus, ieškovas savo iniciatyva arba teismo siūlymu gali pasinaudoti šio Kodekso 139 straipsnyje numatyta teise atsiimti ieškinį ir tapti grupės nariu pagal Projektu siūlomame CK 441⁸ straipsnyje nustatytas taisykles . Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymus, patikslinta Projektu siūlomo CK 441⁸ straipsnio 8 dalis, jos atskirame sakinyje nurodant, kad atsakovo sutikimas nereikalingas grupės nariu tampant pagal šio Kodekso 441¹⁰ straipsnį. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2012-08-10⁵

441⁹³ Projekto 3 straipsniu teikiamo CPK 441⁹ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog

„Remdamasis priimtu prejudiciniu sprendimu grupės ieškinio byloje, teismas

rašytinio proceso tvarka (jeigu nemano, kad būtinas žodinis procesas) išsprendžia kiekvieno grupės nario individualaus pobūdžio turtinius reikalavimus ir priima individualius sprendimus kiekvienam grupės nariui“. Be to, projekto 3 straipsniu teikiamo CPK 441⁵ straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad „Grupės narys individualiai gali kreiptis dėl priverstinio pagal jo individualaus pobūdžio turtinį reikalavimą priimto individualaus teismo sprendimo grupės ieškinio byloje vykdymo.“ Paminėtų nuostatų kontekste atkreiptinas dėmesys, jog neaišku, kokiu eiliškumu teismas turėtų nagrinėti ir priimti sprendimus dėl pareikštų individualaus pobūdžio turtinių reikalavimų, atsižvelgiant į tai, jog jie visi pareikšti vienu metu.

Pažymėtina, jog šis klausimas itin aktualus dėl to, jog kiekvienas grupės narys, kurio ieškinys išnagrinėtas pirmiau nei kitų, gali kreiptis į antstolius dėl vykdymo veiksmų atlikimo. Tuo atveju, jei atsakovas neturi pakankamai turto visų pareikštų reikalavimų tenkinimui, asmenims, kurių individualaus pobūdžio turtiniai reikalavimai būtų išnagrinėti paskiausiai, gali nelikti turto, iš kurio būtų tenkinami jų reikalavimai, nes kitų, anksčiau išnagrinėtų, reikalavimų patenkinimui jau gali būti išnaudotas visas atsakovo turtas. Manytina, jog toks svarbus klausimas, liečiantis asmenų turtines teises bei susijęs su asmens teisėmis ir pareigomis, turėtų būti reglamentuotas įstatymu. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į šiuos siūlymus, manytina, kad turėtų būti siekiama, kad individualūs sprendimai pagal grupės narių pareikštus individualaus pobūdžio turtinius reikalavimus turėtų būti skelbiami, jeigu tai įmanoma, tą pačią dieną. Dėl šios priežasties siūlytina papildyti Projektu siūlomo CPK 441⁹ straipsnio 3 dalį, numatant, kad „individualius sprendimus toje pačioje grupės ieškinio byloje, jeigu tai yra įmanoma, teismas paskelbia tą pačią dieną“. Tą pačią dieną paskelbiant teismo sprendimus, grupės nariai turėtų tokias pačias galimybes kreiptis dėl sprendimo įvykdymo. Be kita ko, remiantis Projektu siūloma CPK 441¹ straipsnis 1 dalimi, grupės ieškinio bylas teismas nagrinėja pagal Projektu siūlomame CPK XXIV¹ skyriuje nustatytas taisykles.

Tiek, kiek grupės ieškinio nagrinėjimo taisyklių nenustato šis skyrius,  byloms dėl grupės ieškinio taikomos bendrosios bylų nagrinėjimo taisyklės, nustatytos kituose CPK  nuostatose ar kituose įstatymuose. Šiuo konkrečiu atveju būtų taikomas CPK 144 straipsnis, pagal kurį t eismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka. Be to, tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai , laikinąsias apsaugos priemones savo iniciatyva gali taikyti ir teismas. 25. Mykolo Romerio universiteto Teisės fakultetas

2013-05-14⁵

441⁹³ Dėl 441⁹ straipsnio Dėl 3 dalies Šiuo sprendimu išsprendžiamas klausimas dėl asmenų subjektinių teisių. Manome, kad nereikėtų šiuo atveju suteikti išimtinai tik pirmosios instancijos teismui teisę nuspręsti dėl proceso formos. Juo labiau, kad apeliacijoje taip pat vyrauja rašytinis procesas. Tokiu būdu gali būti apribota asmens teisė būti išklausytam, juo labiau, kad individualioje byloje ši jo teisė nebūtų apribota (išskyrus viešųjų pirkimų bylas). Nepritarti Pažymėtina, kad teisingumo ministro 2011 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 1R-202 sudaryta darbo grupė su Grupės ieškinio koncepcijos įgyvendinimu susijusiems teisės aktų projektams parengti.

Darbo grupę sudarė tiek akademikai, tiek praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo departamentų direktoriai, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius ir docentas, Teisingumo ministerijos atstovai). Darbo grupė diskutavo dėl proceso formos, pagal kurią teismas spręs individualaus pobūdžio turinius grupės narių reikalavimus. Pažymėtina, kad darbo grupė, sutarė laikytis tokios koncepcijos, kad grupės ieškiniai dėl piniginių reikalavimų priteisimo būtų sprendžiami teismui visų pirma priimant sprendimą dėl teisės (žodinio proceso tvarka), o dėl priteisimo kiekvienam konkrečiam grupės nariui būtų sprendžiama rašytinio proceso tvarka. Kadangi sprendimas dėl teisės būtų sprendžiamas žodinio proceso tvarka, manytina, kad individualizuoti sprendimai priimami remiantis sprendimu dėl teisės (bendru visai grupei), galėtų būti priimami rašytinio proceso tvarka. Be to, rašytinė proceso forma leistų lengviau pasiekti tikslą individualius sprendimus visiems grupės nariams paskelbti vienu metu arba su kuo mažesniais laiko intervalais. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2012-08-10⁵

441¹⁰² Projekto 3 straipsniu teikiamo CPK 441¹⁰ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad jeigu ieškovas (tapačiomis ar panašiomis aplinkybėmis grindžiantis individualų ieškinį, keliantis tapačius ar panašius reikalavimus tam pačiam atsakovui ir t. t.) nepasinaudoja savo teise atsiimti ieškinį ir tapti grupės nariu, teismas gali sustabdyti bylos pagal individualų ieškinį nagrinėjimą, kol bus priimtas sprendimas grupės ieškinio byloje. Teikiamas siūlymas diskutuotinas keliais aspektais.

Pirma, svarstytina, ar teismui nusprendus sustabdyti bylos pagal individualų ieškinį nagrinėjimą, kai, pavyzdžiui, bylos nagrinėjimas iš esmės jau yra baigtas, nebūtų pažeisti individualų ieškinį pareiškusio asmens interesai, kadangi nors ir būtų vadovaujamasi CPK 7 straipsnyje nustatytais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, sustabdžius bylos pagal individualų ieškinį nagrinėjimą, sprendimas šioje byloje būtų priimtas žymiai vėliau nei nesustabdžius bylos. Antra, tuo atveju, kai grupės ieškinio byloje prejudicinis sprendimas jau būtų priimtas, bylos nagrinėjimas pagal individualų ieškinį būtų tik atnaujintas, o priklausomai nuo bylos nagrinėjimo stadijos, teismo užimtumo ir  kitų aplinkybių, sprendimas prieš tai sustabdytoje byloje galėtų būti priimtas netgi po to, kai individualūs sprendimai kiekvienam grupės nariui  jau būtų pradėti vykdyti. Trečia, galimybė sustabdyti bylos nagrinėjimą siejama su aplinkybe „kol bus priimtas sprendimas grupės ieškinio byloje“. Atkreiptinas dėmesys, jog toks sprendimas gali būti apskųstas, tačiau ar nuo to priklausytų bylos nagrinėjimo atnaujinimas, projekte nėra aptarta. Tuo pačiu svarstytina, kokią reikšmę turėtų teismo sprendimas, priimtas grupės ieškinio byloje, nagrinėjant individualų ieškinį – pagal CPK

182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų

įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys . Ketvirta, pažymėtina, kad CPK 162³ straipsnyje numatyta, jog b ylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui.

Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. Taigi šio instituto taikymas iš esmės siejamas su aplinkybių, dėl kurių negalima išnagrinėti civilinę bylą, buvimu, o ne su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu. Pritarti Projektu siūlomos CPK 441¹⁰ straipsnio 2 dalies siūloma atsisakyti. 27. Mykolo Romerio universiteto Teisės fakultetas

2013-05-14⁵

441¹³ Dėl 441¹³ straipsnio Geriau reikėtų vartoti prejudicialumo sąvoką, nes privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje ir teismo sprendimai privalomi visiems asmenims. Pritarti Minėta nuostata laikytina pertekline, todėl siūlytina jos apskritai atsisakyti. 28. Mykolo Romerio universiteto Teisės fakultetas

2013-05-14⁵

441¹³¹ Dėl 441¹⁴ straipsnio Dėl 1 ir 8 dalies Ar tikrai tikslinga sudaryti kliūtis grupei be advokato surašyti apeliacinį skundą? Kyla teisiškai pagrįstos abejonės tokios nuostatos suderinimu su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi. Nepritarti Argumentai, kodėl advokato dalyvavimas yra svarbus ir privalomas grupės ieškinio procese, yra pateikti nurodant argumentus dėl 5 siūlymo, pateikto šioje išvadoje.

Papildomai pažymėtina, kad valstybės nacionaliniuose įstatymuose nustatyti reikalavimai dėl kreipimosi į teismą (pvz., procesinių terminų laikymasis, dokumentų įforminimas, advokato dalyvavimas ir pan.) Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nėra laikomi teisės į teisingą teismą suvaržymu (apsunkinimu), todėl manytume, jog įstatyme nustatytas reikalavimas, kad grupės ieškinio procese dalyvautų ir advokatas, neprieštarautų Europos Žmogaus teisių konvencijos 6 straipsniui, jeigu nebūtų pažeisti kiti principai, pvz., valstybės atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus principas ir pan. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2012-08-10⁵

441¹³⁷ Projekto 3 straipsniu teikiamo CPK 441¹⁴ straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad jeigu nepaduodamas grupės apeliacinis skundas, kiekvienas grupės narys gali paduoti individualų apeliacinį skundą dėl sprendimo, kurį teismas priėmė spręsdamas klausimą dėl to grupės nario individualaus pobūdžio turtinių reikalavimų, kuriuos jis reiškė grupės ieškinio byloje. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog neaišku, kaip būtų tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas individualų apeliacinį skundą nustatytų, jog pirmosios instancijos teismas, pavyzdžiui, nepagrįstai atsisakė priimti tam tikrus įrodymus, dėl kurių galimai būtų buvęs priimtas kitoks prejudicinis sprendimas, kuriuo turi remtis apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas individualų apeliacinį skundą. Be to, siūlytina šiame straipsnyje patikslinti sąvokų „apeliacinis skundas“ ir „grupės apeliacinis skundas“ vartojimą. Pastebėtina, kad šio straipsnio 1-5 dalyse grupės atstovas paduoda „apeliacinį skundą“, o šio straipsnio 7 dalyje vartojamos sąvokos „grupės apeliacinis skundas“ ir „individualus apeliacinis skundas“.

Pritarti iš dalies Tarpinis sprendimas yra sprendimas dėl grupės narius vienijančių faktinių aplinkybių grupės ieškinio byloje (žr. argumentus, nurodytus atsakant į šios išvados 3 pastabą/siūlymą). Visų pirma, atkreipiamas dėmesys, kad grupės narys gali paduoti tik individualų apeliacinį skundą dėl sprendimo, kurį teismas priėmė spręsdamas klausimą dėl to grupės nario individualaus pobūdžio turtinių reikalavimų, kuriuos jis reiškė grupės ieškinio byloje, pagal šiame Kodekse numatytas bendrąsias apeliacinio skundo taisykles. Be to, grupės narys individualų apeliacinį skundą gali paduoti tuo atveju, jeigu nepaduodamas grupės apeliacinis skundas, per trisdešimt dienų po to, kai pasibaigė terminas paduoti grupės apeliacinį skundą, įskaitant teismo atidėtą sprendimo įsiteisėjimo terminą, jeigu toks buvo nustatytas. Toks reguliavimas nustatytas Projektu siūlomoje CPK⁴⁴¹¹³ straipsnio 7 dalyje. Papildomai pažymėtina, kad teismas netikrina tarpinio sprendimo pagrįstumo, kai nagrinėja grupės nario individualų apeliacinį skundą dėl sprendimo, kurį teismas priėmė spręsdamas klausimą dėl to grupės nario individualaus pobūdžio turtinių reikalavimų, kuriuos jis reiškė grupės ieškinio byloje. Taigi abejotina, ar galėtų susidaryti situacija, kuomet nagrinėjant individualų apeliacinį skundą paaiškėtų, kad tarpinis sprendimas, pateikus vienus ar kitus įrodymus, būtų buvęs kitoks. Manytina, kad naujų įrodymų pateikimas turėtų būti reikšmingas tik nagrinėjamoje byloje pagal individualų apeliacinį skundą.

Kita vertus, naujai paaiškėjus esminėms grupės ieškinio bylos aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, jeigu grupė jau nebegali pasinaudoti apeliacine tvarka (kuomet pateikiamas grupės apeliacinis skundas), grupės ieškinio bylos procesas gali būti atnaujinamas remiantis bendromis Civilinio proceso kodekso proceso taisyklėmis. Be kita ko, sutinkame, kad tikslinga suvienodinti Projektu siūlomame CPK 441¹⁴ straipsnyje vartojamas sąvokas, įvedant sąvokas „grupės apeliacinis skundas“ (kuomet kalba apie bendrą grupės skundą dėl grupei bendro sprendimo) ir

„individualus apeliacinis skundas“ (kuomet kalbama apie grupės nario skundą

dėl sprendimo dėl to grupės nario pareikštų individualaus pobūdžio turtinių reikalavimų) visose šio straipsnio dalyse. 30. Mykolo Romerio universiteto Teisės fakultetas

2013-05-14⁵

441¹³⁸ Dėl 441¹⁴ straipsnio Dėl 1 ir 8 dalies Ar tikrai tikslinga sudaryti kliūtis grupei be advokato surašyti apeliacinį skundą? Kyla teisiškai pagrįstos abejonės tokios nuostatos suderinimu su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi. Nepritarti Žr. argumentus nurodytus atsakant į šios išvados 28 pastabą/siūlymą. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2012-08-10⁵

441¹⁶ Pažymėtina, jog projekto 3 straipsniu teikiamas CPK 441¹⁷ straipsnis ir jame nustatomas reguliavimas sistemiškai turėtų būti išdėstytas CPK 80 straipsnyje, o ne teikiamame CPK 441¹⁷ , kadangi jis nėra itin specialus ar besiskiriantis nuo esamo teisinio reguliavimo, kad jo negalima būtų išdėstyti pagal nusistovėjusią CPK nuostatų dėstymo sistemą. Siūlytina CPK 441¹⁷ straipsnio atsisakyti ir jo nuostatas išdėstyti CPK 80 straipsnyje. Be to, aptariamo CPK 441¹⁷ straipsnio nuostatos stokoja reguliavimo, susijusio su žyminio mokesčio dydžiu ir jo sumokėjimo tvarka, kai kartu su grupės reikalavimu reiškiamas ir individualus turtinis reikalavimas.

Neaišku, ar jis turėtų būti sumokamas individualiai kiekvieno asmens, kuris reiškia individualų reikalavimą, be to, neaišku, ar toks žyminis mokestis turėtų būti sumokamas jau pateikiant grupės ieškinį, ar po prejudicinio sprendimo priėmimo, kai teismas nagrinėja individualius reikalavimus. Taip pat aptariamame kontekste pažymėtina, jog neaišku, kaip būtų sprendžiamas žyminio mokesčio grąžinimo klausimas, kai žyminis mokestis sumokėtas dėl individualaus turtinio reikalavimo, tuo atveju, kai asmuo pasitraukia iš grupės. Atkreiptinas dėmesys, jog pasitraukimas iš grupės teikiamame projekte formalizuotai nėra prilyginamas ieškinio atsiėmimui, taigi neaišku, kokiu teisiniu pagrindu reikėtų vadovautis teismui siekiant grąžinti žyminį mokestį, nes CPK 87 straipsnyje toks žyminio mokesčio grąžinimo pagrindas, kaip pasitraukimas iš grupės byloje, nagrinėjamoje pagal grupės ieškinio procesines taisykles, nėra įtvirtintas. Pritarti iš dalies Dėl klausimo, susijusio su tam tikrų nuostatų išdėstymu CPK žr. argumentus, nurodytus atsakant į šios išvados 4 pastabą/siūlymą; dalis „Dėl atskirų nuostatų išdėstymo CPK“. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis mokamų žyminio mokesčio dydžių sąrašas, siūlytina CPK 80 straipsnio

1 dalį papildyti 9 punktu: „9) grupės ieškinio bylose žyminio mokesčio dydis

nustatomas pagal šio Kodekso XXIV¹ skyriaus taisykles.“ Dėl klausimo, susijusio su žyminiu mokesčiu, žr. argumentus, nurodytus atsakant į šios išvados 12 pastabą/siūlymą; dalis „Dėl žyminio mokesčio, kai reiškiami individualaus pobūdžio turtiniai reikalavimai“.

Papildomai paminėtina, kad pagal Projektą, grupės narių individualaus pobūdžio turtinių reikalavimų nagrinėjimo išlaidos po tarpinio sprendimo priėmimo tenka atskirai kiekvienam individualaus pobūdžio turtinį reikalavimą pareiškusiam grupės nariui. Be to, papildomai atkreipiamas dėmesys, kad pagal Projektu siūlomas nuostatas žyminį mokestį už grupės ieškinį, įgyvendindamas turimas teises ir pareigas, sumoka grupės atstovas, o kiekvienam grupės nariui tenkanti žyminio mokesčio dalis iš grupės narių surenkama pagal grupės atstovo patvirtintą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką. Vadinasi, jeigu žyminio mokesčio sumokėta per daug, permokėta dalis yra grąžinama į grupės atstovo nurodytą sąskaitą, o žyminio mokesčio grąžinamas kiekvienam grupės nariui yra atstovo ir grupės narių vidinių santykių dalykas. Šie santykiai turėtų būti aptarti grupės atstovo patvirtintoje bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkoje. 32. Lietuvos verslo konfederacija

2013-05-17

*

794 Siūlytina apsvarstyti nuostatų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo instituto įtvirtinimo galimybę. Panašus institutas yra įtvirtintas Civilinio proceso kodekso 794 str. Šis pasiūlymas yra grindžiamas rizika, jog esant dideliam kiekiui ieškovų atsakovai susidurs su sunkumais išieškant bylinėjimosi išlaidas grupės ieškinio atmetimo atveju. Tokia rizika būtų sumažinta suteikus teisę atsakovams teikti prašymus teismui įpareigoti ieškovus sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

Mūsų nuomone, teismui turėtų būti suteikta teisė priimti sprendimą tenkinti tokį prašymą arba jį atmesti atsižvelgiant į ieškovų kiekį, pareikštų reikalavimų dydį, bylos pobūdį ir/ar kitus objektyvius kriterijus, įtakojančius bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį. Nepritarti Pažymėtina, kad, remiantis galiojančio CPK 101 straipsnio 1 dalimi, CPK nustatytais atvejais teismas, motyvuota nutartimi dalyvaujantį byloje asmenį ar kitą asmenį, prašantį atlikti tam tikrą procesinį veiksmą, gali įpareigoti teismui sumokėti nustatyto dydžio piniginį užstatą. Taigi užstato nustatyto institutas Lietuvos Respublikoje yra žinomas ir naudojamas. Šiuo institutu galės naudotis ir grupės ieškinio proceso dalyviai. Be to, CPK įtvirtina piktnaudžiavimo procesu draudimą, nustato sankcijas procesu piktnaudžiaujantiems proceso dalyviams (pavyzdžiui, CPK 95 straipsnis). Kaip ir nurodoma Projekto 441¹ straipsnio 1 dalyje, CPK ar kituose įstatymuose nustatytos bendrosios bylų nagrinėjimo taisyklės byloms dėl grupės ieškinio taikomos tiek, kiek grupės ieškinio nagrinėjimo taisyklių nenustato CPK IV dalies XXIV¹ skyrius. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2012-08-10⁶

7 Kadangi įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti bus reikalinga priimti ir kitus teisės aktus (pavyzdžiui, CPK 441³ straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 4 dalies 3 punkte numatyta, jog tam tikras pavyzdines formas tvirtina teisingumo ministras), manytina, kad projektas turėtų būti papildytas pasiūlymu įgaliotoms institucijoms priimti atitinkamus teisės aktus iki įstatymo įsigaliojimo ir atitinkamai turėtų būti nustatyta vėlesnė įstatymo nuostatų įsigaliojimo data.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš kartu su projektu pateikto aiškinamojo rašto 12 punkto sektų, jog dėl įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimo bus vykdomi teisėjų mokymai, todėl nustatant vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, siūlytina atsižvelgti į galimą tokių mokymų vykdymo trukmę. Pritarti Papildyta 6 ir 7 straipsniais:

„5 straipsnis. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos parengia ir patvirtina šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus 5 straipsnį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.“

34. Mykolo Romerio universiteto Teisės

fakultetas 2013-05-14⁵

Dėl siūlymo CPK papildyti

XXIV

1 skyriumi (dėl grupės ieškinio vietos CPK) Grupės ieškiniu išsprendžiami grupės ieškovų pareikšti materialieji teisiniai reikalavimai. Šis itin reikšmingas ypatumas, dėl kurio atsiranda nemažai procesinių tokio ieškinio nagrinėjimo ypatumų, sudaro pagrindą grupės ieškinio reglamentavimą įtvirtinti ne atskirame įstatyme, o pačiame CPK. Pats grupės ieškinys pagal jame reiškiamą materialųjį teisinį reikalavimą negali būti priskirtas atskirų kategorijų bylų, kurių ypatumai nustatyti CPK IV dalyje, grupei, nes grupės ieškinio procesinius ypatumus lemia ne materialinių teisinių reikalavimų prigimtis, o tokia savybė kaip masiškumas.

Tačiau šiuo metu galiojančio CPK IV dalyje įtvirtinti ne tik atskirų kategorijų bylų, kaip jos turėtų būti suprantamos

„grynąja” prasme ypatumai pagal materialiuosius reikalavimus (šeimos, darbo,

viešųjų pirkimų bylos, bylos dėl daikto valdymo pažeidimų), bet ir pagal procesinius ypatumus (bylos dėl teismo įsakymo išdavimo, dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamos bylos). Todėl siūlymas grupės ieškinio ypatumus sureglamentuoti Atskirų kategorijų bylų dalyje iš esmės yra tinkamas. Tačiau galima būtų svarstyti, ar pagal esamą reglamentavimą nebūtų tikslingiau bylų dėl grupės ieškinio nagrinėjimo ypatumus nustatyti po Viešųjų pirkimų bylų (jos šioje CPK dalyje įtvirtintos pagal materialiųjų reikalavimų ypatumus) nagrinėjimo ypatumų (prieš procesinių ypatumų nustatymą dokumentinio proceso bylose), t. y. papildyti CPK XX² skyriumi. Siūlome svarstyti, ar nebūtų tikslingiau bylų dėl grupės ieškinio nagrinėjimo ypatumus nustatyti CPK XX² skyriuje. Nepritarti Pats siūlymo teikėjas pažymi, kad grupės ieškinio ypatumus sureglamentuoti Atskirų kategorijų bylų dalyje iš esmės yra tinkamas . Be to, pažymime, kad konkretų CPK skyrių pasiūlė teisingumo ministro 2011 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 1R-202 patvirtinta darbo grupė, kurią sudarė tiek akademikai, tiek praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo departamentų direktoriai, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius ir docentas, Teisingumo ministerijos atstovai). 35.

35. Nacionalinė teismų administracija

203-05-24 * Teisėjų tarybos pavedimu Nacionalinė teismų administracija (toliau - Administracija) įvertino

Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 261¹

straipsniu bei XXIV¹ skyriumi įstatymo projektą Nr. XIP-4634 ir nurodo, kad pritaria Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2012 m. rugpjūčio 8 d. išvadoje pateiktoms pastaboms bei pasiūlymams. Žr. argumentus, išdėstytus šioje išvadoje. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta

6. Seimo paskirtų

papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas

: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms

7.2. Pasiūlymai

: Reglamentuojant grupės ieškinį svarbu nustatyti ir taisykles, kuriomis skaičiuojami ieškinio senaties terminai grupės ieškinio byloje. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio senaties institutas yra laikomas materialinės teisės institutu, siūloma nuostatas dėl ieškinio senaties taisyklių grupės ieškinio procese, kurios buvo suformuluotos iniciatorių teikto projekto XIP-4634 Civilinio proceso kodekso naujo 441¹ straipsnio 5 dalyje , įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pirmosios knygos VII skyriuje „Ieškinio senatis“. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už

9. Komiteto

paskirti pranešėjai:

Julius Sabatauskas

10. Komiteto narių

atskiroji nuomonė : negauta

PRIDEDAMA:

Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                         Julius Sabatauskas