LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO ŠVIETIMO, MOKSLO IR KULTŪROS komitetas PAGRINDINIO KOMITETO I Š V A D A DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TAUTOS ISTORINĖS ATMINTIES ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIP-4631(2) 2014 m. vasario 26 d. Nr. 106-P-5 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo : Komiteto nariai: Audronė Pitrėnienė, Rima Baškienė, Šarūnas Birutis, Larisa Dmitrijeva, Vytautas Juozapaitis, Orinta Leiputė, Algirdas Vaclovas Patackas, Gintaras Steponavičius, Valentinas Stundys, Aleksandras Zeltinis; Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva, Aistė Laurinavičiūtė, Asta Šutinienė, Rūta Norkienė, padėjėjos Janina Antanavičienė, Agnė Slančiauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2012-09-14 2,3
4 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekte išskiriamos valstybės šventės ir tradicinės šventės ( 2 straipsnio 7 ir 8 dalys ir kt.), o projekto 3 straipsnio 1-3 dalyse jos išvardijamos. Tuo tarpu Darbo kodekso 162 straipsnyje ir kituose straipsniuose, taip pat kituose įstatymuose vartojami žodžiai „švenčių dienos“ ar „šventė“, neišskiriant valstybės švenčių ir tradicinių švenčių . Atsižvelgiant į tai ir siekiant išvengti painiavos, minėtos sąvokos turėtų būti tarpusavyje suderintos arba projekto b aigiamosiose nuostatos e aptartas jų tapatumas .
Pritarti Įstatymo projektu sąmoningai siekiama atskirti valstybės ir tradicines šventes ir pagal šį atskyrimą organizuoti švenčių minėjimą valstybės lygiu, tačiau, siekiant išvengti teisinės painiavos, Komitetas siūlo tradicines ir valstybės šventes, aprašytas Tautos istorinės atminties įstatymo projekte, ir šventes, apie kurias kalbama Darbo kodekse, aptarti ir šių sąvokų vartojimą suderinti įstatymo projekto baigiamosiose nuostatose. Pasiūlymas : „4. Į sigaliojus šiam įstatymui, kituose įstatymuose ir teisės aktuose vartojamos sąvokos „švenčių diena“ , „šventė“ ir šio įstatymo sąvokos
„valstybės šventė“ ir „tradicinė šventė“ yra tapačios.“
dalies pirmajame sakinyje teigiama, kad „institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų darbą šiame straipsnyje nustatytų švenčių dienomis reguliuoja Darbo kodekso 162 straipsnis“. Pastebėtina, kad darbo santykius švenčių dienomis reglamentuoja ne tik Darbo kodekso 162 straipsnis, bet ir kiti straipsniai (153 straipsnio 1 dalis, 155 straipsnis, 158 straipsnio 3 dalis,
straipsnio 4 dalis turėtų būti patikslinta. Pritarti Pasiūlymas : Komitetas siūlo šią dalį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos institucijų, įstaigų, įmonių
ir organizacijų darbas šiame straipsnyje nustatytų švenčių dienomis
3442
3Projekto 3 straipsnio 4 dalies antrojo sakinio nuostata, kad atmintinomis dienomis rengiami oficialūs renginiai arba jų ciklai vyksta pagal patvirtintas Vyriausybės, regionines ir (arba) savivaldybių šventines programas, turėtų būti perkelta į projekto 4 straipsnį „ Atmintinos dienos “ , nes 3 straipsnis skirtas tik v alstybės švenčių ir tradicinių švenčių reglamentavimui . Pritarti Pasiūlymas : Komitetas siūlo pritarti Teisės departamento siūlymui ir šią dalį išdėstyti taip, atmintinų dienų pavadinimus formuluojant vadovaujantis Atmintinų dienų įstatymo aktualia redakcija ir išbraukiant 3 straipsnio 1, 2, 3 dalių formuluotes, kad šventės švenčiamos įstatymų nustatyta tvarka:
1Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka švenčiamos šios valstybės šventės:
1) Lietuvos valstybės atkūrimo diena – vasario 16-oji;
2) Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena – kovo 11-oji;
3) Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena – liepos 6-oji. 2. Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka švenčiamos šios tradicinės religinės šventės:
1) krikščionių Velykos (pagal vakarietiškąją tradiciją) – sekmadienis ir pirmadienis;
2) Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena) – rugpjūčio 15-oji;
3) Rasos ir Joninių diena – birželio 24-oji ;
4) Visų Šventųjų diena – lapkričio 1-oji;
5) Kūčios – gruodžio 24-oji;
6) Kalėdos – gruodžio 25-oji ir 26-oji. 3. Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka švenčiamos šios tradicinės tarptautinės šventės:
1) Naujieji metai – sausio 1-oji;
2) Tarptautinė darbo diena – gegužės 1-oji;
3) Motinos diena – pirmasis gegužės sekmadienis;
4) Tėvo diena – pirmasis birželio sekmadienis;
5) Rasos ir Joninių diena – birželio 24-oji . 4. Lietuvos Respublikos institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų darbas šiame straipsnyje nustatytų švenčių dienomis reglamentuotas Lietuvos Respublikos darbo kodekse ir kituose teisės aktuose.
Valstybės švenčių dienomis ir šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytomis atmintinomis dienomis rengiami oficialūs renginiai arba jų ciklai, jie vyksta pagal patvirtintas Vyriausybės, regionines ir (arba) savivaldybių šventines programas. 4 straipsnis. Atmintinos dienos
Respublikoje minimos šios su Lietuvos valstybingumo kūrimu ir įtvirtinimu susijusios atmintinos dienos:
1) Lietuvos vėliavos diena – sausio 1-oji;
2) Laisvės gynėjų diena
3) Klaipėdos krašto diena – sausio 15-oji;
4) Vilniaus pagarsinimo diena – sausio 25-oji;
Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero diena – kovo 4-oji;
Lietuvos įstojimo į NATO diena – kovo 29-oji;
Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą diena – gegužės 1-oji;
rašytinės Konstitucijos Europoje diena – gegužės 3-ioji;
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena – gegužės 7-oji;
Pilietinio pasipriešinimo diena – gegužės 14-oji;
kariuomenės ir visuomenės vienybės diena – gegužės trečiasis sekmadienis;
Sąjūdžio
ir genocido diena – birželio 15-oji;
Birželio sukilimo diena – birželio 23-ioji;
Žalgirio mūšio diena – liepos 15-oji;
Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena – rugpjūčio 23-ioji;
Laisvės diena – rugpjūčio 31-oji;
Šilinė (Švč.
Mergelės Marijos gimimo diena), Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą diena – rugsėjo 8-oji;
Baltų vienybės diena – rugsėjo 22-oji;
Lietuvos žydų genocido atminimo diena – rugsėjo 23-ioji;
Tuskulėnų aukų atminimo diena – rugsėjo 28-oji;
Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena – spalio 16-oji;
kariuomenės diena – lapkričio 23-ioji;
Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto diena – lapkričio 30-oji. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis atmintinomis dienomis rengiami oficialūs renginiai arba jų ciklai, jie vyksta pagal patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės, regionines ir (arba) savivaldybių šventines programas. 3. 2.
Respublikoje minimos šios Tautos humanistinių vertybių puoselėjimo požiūriu atmintinos dienos:
1) Tarptautinė moterų solidarumo diena – kovo 8-oji;
2) Žemės diena – kovo 20-oji;
3) Saugaus eismo diena
4) Pasaulinė sveikatos diena – balandžio 7-oji;
5) Kultūros diena – balandžio 15-oji;
6) Pasaulinė gyvybės diena – balandžio paskutinis sekmadienis;
7) Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena – gegužės 8-oji;
8) Europos diena – gegužės 9-oji;
11) Tarptautinė šeimos diena – gegužės 15-oji;
10) Pasaulinė informacinės visuomenės diena – gegužės 17-oji;
11) Lietuvos tautinių bendrijų diena – gegužės 21-oji;
12) Pasaulio lietuvių
atminimo (Vėlinių) diena – lapkričio 2-oji;
15) Tarptautinė tolerancijos diena;
Tarptautinė žmogaus teisių diena – gruodžio 10-oji. 3.
Respublikoje minimos šios profesinėms ir socialinėms grupėms atmintinos dienos:
1) Pasaulinė ligonių diena – vasario 11-oji;
2) Tarptautinė teatro diena – kovo 27-oji;
3) Lietuvos energetikų diena – balandžio 17-oji;
4) Medicinos darbuotojų diena – balandžio 27-oji;
5) Lietuvos muitininkų diena – gegužės 8-oji;
Tarptautinė dingusių vaikų diena – gegužės 25-oji;
Tarptautinė vaikų gynimo diena– birželio 1-oji;
8) Lietuvos šaulių diena – birželio 27-oji;
9) Lietuvos pasieniečių diena – birželio 29-oji;
Jūros diena ir Ž vejų diena – liepos paskutinis sekmadienis;
Tarptautinė jaunimo
darbuotojų diena – rugsėjo 27-oji;
Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena – spalio 1-oji;
Kūno kultūros ir sporto diena – spalio pirmasis šeštadienis;
Tarptautinė mokytojų diena – spalio 5-oji;
Vietos savivaldos diena – spalio 10-oji;
Derliaus diena – spalio antrasis šeštadienis;
16) Lietuvos advokatūros diena – gruodžio 3-ioji.“
straipsnio pavadinimo reikėtų išbraukti žodį „Valstybės“, siekiant suderinti su 2 straipsnio 2 dalyje pateikiama sąvoka „atmintini metai“. Pritarti
23
straipsnio 1 dalies 4 punkto paskutiniajame sakinyje siūloma taikyti teisinę atsakomybę už visuotinumo principo nuostatų nepaisymą, tačiau projekte tokios atsakomybės klausimai nėra detalizuoti. Abejotina, ar apskritai teisinės atsakomybės klausimai priskirtini visuotinumo principo turiniui, gal tai labiau kito principo dalykas. Pritarti Pasiūlymas: 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą išdėstyti taip:
„5) visuotinumo – atmintini metai pažymimi
visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, visi Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys gerbia sprendimą paskelbti metus atmintinais, savanoriškai dalyvauja valstybės atmintinų metų renginiuose.
Už šių nuostatų nepaisymą asmenys atsako teisės aktų nustatyta tvarka. “ Papildyti 5 straipsnį 2 dalimi: „2. Valstybė remia užsienio lietuvių bendruomenių rengiamus Lietuvos valstybės kūrimo, laisvės ir nepriklausomybės kovų ir kultūros, kitų valstybingumui svarbių datų minėjimo programas.“ Buvusią 2 dalį laikyti 3 ir ją išdėstyti taip: „
skelbiant atmintinus metus, jų negalima sieti su nesantaikos, neapykantos skleidimu, prieštarauti moralės normoms ar viešajai tvarkai, visuomenės dorovės normoms. Už šių nuostatų nepaisymą asmenys atsako teisės aktų nustatyta tvarka .“
5
dalies 4 punkto priešpaskutinį sakinį tikslinga pateikti atskira straipsnio dalimi. Pritarti Pasiūlymas: 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto priešpaskutinį sakinį išbraukti, kadangi tai ne atmintinų metų nustatymo principas, ir šio straipsnio 5 punktą išdėstyti taip:
„5) visuotinumo – atmintini metai pažymimi
visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, visi Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys gerbia sprendimą paskelbti metus atmintinais, savanoriškai dalyvauja valstybės atmintinų metų renginiuose. Už šių nuostatų nepaisymą asmenys atsako teisės aktų nustatyta tvarka. “
77. Atsižvelgiant į tai,
jog projekte numatytas asignavimų (lėšų) skyrimas Tautos istorinės atminties įamžinimo ir paskelbtų atmintinų metų minėjimo programoms įgyvendinti bei formuluojami Vyriausybės įgaliojimai nustatant Tautos istorinės atminties objektus, tikslinga gauti Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos ir vykdytojos nuomonę dėl šio projekto. Atsižvelgti Vyriausybės išvada gauta 8.
Europos teisės departamentas prie LR Teisingumo ministerijos 2012-09-24 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos tautos istorinės atminties įstatymo projektą Nr. XIP-4631 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
Dalia Urbanavičienė
4 1. Sutikdami, kad būtina įtvirtinti valstybės šventės sąvoką, ją siejant su Lietuvos valstybingumo įtvirtinimui svarbiausiomis datomis (vasario 16 d., kovo 11 d. ir liepos 6 d.), tuo pačiu rekomenduojame siekti Įstatymo projekto 3 straipsnio (skirto šventinėms nedarbo dienoms apibrėžti) pavadinimo suderinamumo su Darbo kodekso 162 straipsniu (jis taip pat reglamentuoja šventines nedarbo dienas, įvardytas kaip švenčių dienas ) ir dėl to koreguoti
į „Švenčių dienos – valstybės ir tradicinės šventės“. Pritarti iš dalies Argumentai: Komitetas siūlo tradicines ir valstybės šventes, aprašytas Tautos istorinės atminties įstatymo projekte, ir šventes, apie kurias kalbama Darbo kodekse, aptarti ir šių sąvokų vartojimą suderinti įstatymo projekto baigiamosiose nuostatose. Pasiūlymas: „4. Į sigaliojus šiam įstatymui, kituose įstatymuose ir teisės aktuose vartojamos sąvokos „švenčių diena“ , „šventė“ ir šio įstatymo sąvokos
„valstybės šventė“ ir „tradicinė šventė“ yra tapačios.“
2013-11-133 2, 3 Taip pat atkreipiame dėmesį, kad šio straipsnio 2 ir 3 dalyse švenčių dienų skirstymas į tradicines religines šventes ir tradicines tarptautines šventes kai kuriais atvejais yra klaidingas : tarptautinėms nepagrįstai priskirta Rasos ir Joninių diena (Rasos pavadinimas būdingas tik Lietuvai), nors ji yra tokio pat pobūdžio, kaip ir prie netarptautinių švenčių priskirtos Velykos, Žolinė, Visų Šventųjų diena, Kūčios ir Kalėdos.
Todėl siūlome šio skirstymo atsisakyti , paliekant tik 2-ąją 3 straipsnio dalį ir ją formuluojant taip: „Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka švenčiamos šios tradicinės kalendorinės ir (ar) religinės bei tarptautinės šventės“, toliau šventes sudėliojant pagal kalendorių. Pritarti iš dalies Įstatymo projekto rengėjų siūloma „tradicinės šventės“ sąvoka yra platesnė, į ją įeina ir tradicinės religinės, ir tradicinės tarptautinės šventės. Komitetas siūlo pagal liturginį kalendorių Joninių šventę perkelti prie tradicinių religinių ir įstatymo projekto 3 straipsnio 2 ir 3 dalis išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka švenčiamos šios tradicinės religinės šventės:
1) krikščionių Velykos (pagal vakarietiškąją tradiciją) – sekmadienis ir pirmadienis;
2) Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena) – rugpjūčio 15-oji;
3) Rasos ir Joninių diena – birželio 24-oji;
Visų Šventųjų diena
Kūčios – gruodžio 24-oji;
Kalėdos – gruodžio 25-oji ir 26-oji;
Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka švenčiamos šios tradicinės tarptautinės šventės:
1) Naujieji metai – sausio 1-oji;
2) Tarptautinė darbo diena – gegužės 1-oji;
3) Motinos diena – pirmasis gegužės sekmadienis;
4) Tėvo diena – pirmasis birželio sekmadienis ; . 5) Rasos ir Joninių diena – birželio 24-oji. 11.
2013-11-134 Siūlytume iš esmės keisti 4 straipsnį atsisakant jame pateikto atmintinų dienų skirstymo į neaiškiai įvardytas tris grupes, joms nepagrįstai priskiriant kai kurias dienas: 1) su Lietuvos valstybingumo kūrimu ir įtvirtinimu susijusios atmintinos dienos (į jas nepagrįstai įtrauktos tradicinės kalendorinės šventės Šv. Kazimiero diena ir Šilinė); 2) Tautos humanistinių vertybių puoselėjimo požiūriu atmintinos dienos (neaišku, kuo ši grupė iš esmės skiriasi nuo kitų, nes jos didžiąją dalį sudaro tarptautinės atmintinos dienos, tačiau pateko ir Vėlinės); 3) profesinėms ir socialinėms grupėms atmintinos dienos (joms priskirtos pernelyg įvairios dienos – tiek Pasaulinė ligonių diena, tiek Vietos savivaldos diena, tiek Derliaus diena). Siūlytume kitokį skirstymą :1 ) Lietuvai reikšmingų istorinių įvykių ir reiškinių pagerbimo dienos;
4) kitos nacionalinės atmintinos dienos. Nepritarti Argumentai: Įstatymo projekto rengėjų išskirtos atmintinų dienų grupės apima visas paskelbtas atmintinas dienas. Smulkesnis skirstymas netikslingas, nes neapibrėžta sąvoka „kitos nacionalinės atmintinos dienos“. Rugsėjo 8-oji minima ne tik kaip Šilinė, bet ir kaip Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą diena. Vėlinės priskirtos prie humanistinių vertybių puoselėjimo, skatinama prisiminti mirusiuosius. Šv. Kazimiero diena minima kaip Lietuvos globėjo diena. Kazimieras yra kilęs iš Lietuvos valdovų Gediminaičių giminės, kurios pradžia siekia XIII a.; Jogailos anūkas. 12. EKGT 2013-11-134 Svarstytina, ar į šį įstatymą tikrai reikėtų įrašyti profesijų pagerbimo dienas , gal užtektų vien tokios formuluotės 4 straipsnio atskiroje naujoje dalyje: „Atmintinų dienų, skirtų tam tikrų profesijų pagerbimui, sąrašą sudaro ir tvirtina Tautos istorinės atminties taryba“.
Nepritarti Argumentai: Iš Atmintinų dienų įstatymo perkeltos profesinėms ir socialinėms grupėms svarbios atmintinos dienos. Įstatymo projekto 2 straipsnyje patikslinta atmintinos dienos sąvoka: „ Atmintina diena
Tautos istorinės atminties taryba sudaroma kaip patariamoji, Seimui atskaitinga institucija. Tarybai negali būti priskirta įstatymų leidybos iniciatyvos teisė. 13. EKGT 2013-11-13 Pavedant vien Tautos istorinės atminties tarybos kompetencijai, galima būtų reglamentuoti ir daugumą tarptautinių atmintinų dienų , nes jų skaičius nuolat auga, be to, Lietuvos Respublikos teisės aktais dar liko neįteisinta per 60 tarptautinių dienų, kurias paskelbė tarptautinės organizacijos, kurioms priklauso ir Lietuva (išsamiau žr. priedą). Kita vertus, Atmintinų dienų įstatymu (Nr. VIII-397, Žin., 1997) dar neįteisintos kai kurios tarptautinės atmintinos dienos yra pakankamai svarbios Lietuvai (pvz., Gimtosios kalbos diena vasario 21 d., Paminklų apsaugos diena balandžio 18 d., Muziejų diena gegužės 18 d., Kultūrų įvairovės diena gegužės 21 d.) , dėl to jas galbūt derėtų įrašyti į Tautos istorinės atminties įstatymą . Tautos istorinės atminties taryba sudarytų išplėstinį sąrašą, į kurį turėtų patekti visos tarptautinės atmintinos dienos, ne vien įteisintos šiuo įstatymu. Nepritarti Argumentai:
Tarptautinės atmintinos dienos minimos visuotinai, jų kartojimas įstatymo projekte netikslingas.
Atskirų atmintinų dienų įrašymas į įstatymą reglamentuotas įstatymų leidybos procedūros bendra tvarka (Seimo Statuto 135 straipsnis). 14. EKGT 2013-11-134 Į Tautos istorinės atminties įstatymo 4 straipsnį reikėtų įrašyti Atmintinų dienų įstatymu dar neįteisintas svarbiausias tradicines kalendorines šventes bei kai kurias reikšmingas Lietuvos valstybingumo istorijai datas. Dabar iš tradicinių kalendorinių švenčių kaip atmintinos dienos yra įteisintos tik kovo 4 d. šv. Kazimiero diena, rugsėjo 8 d. Šilinė (Švč. Mergelės Marijos gimimo diena) ir lapkričio 2 d. Mirusiųjų diena ( Vėlinės), dar nurodyta spalio antrąjį šeštadienį pažymima Derliaus diena, nors ji jokių tradicijų neturi (nebent iš sovietmečio). Tuo tarpu įstatymu kaip atmintinas dienas būtina įteisinti ir kitas mūsų nacionalinei kultūrai svarbias tradicines kalendorines šventes – Trijų Karalių dieną, Užgavėnes, Verbų sekmadienį, Atvelykį, Jurgines, Šeštines, Sekmines ir kt. Taip pat iki šiol kaip atmintinos dienos nėra įteisintos Lietuvos istorijai svarbios dienos, tačiau jos visuomenės yra pažymimos – Pilėnų diena vasario 25-ąją ir Knygnešių diena kovo 16-ąją. Nepritarti Argumentai : Atskirų atmintinų dienų įrašymas į įstatymą reglamentuotas įstatymų leidybos procedūros bendra tvarka (Seimo Statuto 135 straipsnis). 15. EKGT
6 Siūlytume Įstatymo projekte pakoreguoti kai kurių sąvokų apibrėžimus, ištaisyti naudojamų terminų netikslumus, 2 straipsnį papildyti kai kuriais naujais apibrėžimais : Sąvoką Tradicinė šventė (2 straipsnio 8 dalis) siūlytume keisti į Tradicinė kalendorinė ir (ar) religinė šventė atsižvelgiant į tai , kad 3 ir 4 straipsniuose įvardijamos būtent kalendorinės tradicinės šventės, dažniausiai susijusios su religija.
Atitinkamai 3 straipsnyje vietoj tradicinės religinės šventės (kurios sąvoka projekte neapibrėžta) reikėtų naudoti pavadinimą tradicinė kalendorinė ir (ar) religinė šventė . Vertėtų 2 straipsnį papildyti nauja sąvoka Tarptautinė atmintina diena , siūlome jos apibrėžimą:
„Tarptautinė atmintina diena – tarptautinių organizacijų paskelbta tarptautinė
ar pasaulinė atmintina diena, skirta propaguoti ir pagerbti humanistines vertybes, tam tikras profesijas, reiškinius, istorinius įvykius, skatinti pasipriešinimą negatyvioms tendencijoms”. Nepritarti Argumentai: Komitetas siūlo palikti įstatymo projekto rengėjų siūlomą bendresnį apibrėžimą „tradicinė šventė“, apimantį ir kalendorines, ir religines šventes. Tarptautinės atmintinos dienos minimos visuotinai, jų kartojimas įstatymo projekte netikslingas. 16. EKGT
12 Vertėtų papildyti Įstatymo projekto kai kuriuos
punktus dėl atmintinų metų nustatymo principų
Muziejų, Teatrų, Tarmių ir Etnografinių regionų metai. Pritarti Pasiūlymas: Komitetas siūlo papildyti 5 straipsnio 1 dalį nauju 2 punktu, atitinkamai keičiant po to einančių punktų numeraciją: „2) kultūros reiškinių aktualinimo
21 Siūlome į Tautos istorinės atminties tarybos sudėtį įtraukti Etninės kultūros globos tarybos pirmininką (10 str. 1 d. 1 punktas) , taip pat etninės kultūros srityje veikiančios asociacijos atstovą (10 str. 1 d. 2 punktas), kadangi pagal dabartinį projektą Tautos istorinės atminties tarybos sudėtyje nėra nė vieno atstovo iš tradicijų ir papročių srities. Tai būtina atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsnyje apibrėžta sąvoka Tautos istorinė atmintis apima „Tautai būdingų, jos egzistencijai reikšmingų praeities ir dabarties įvykių, vietovių, istorinių vyksmų ar kitų įsimintinų reiškinių sistemą, atitinkančią tradicijas, papročius , kultūrą, teisę ir valstybės raidą“. Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Komitetas siūlo išdėstyti taip 10 straipsnio 2 dalies 1 punktą:
„1) ex officio Seimo kancleris, Respublikos
Prezidento kanceliarijos kancleris, Ministro Pirmininko kancleris, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas, Lietuvos vyriausiasis archyvaras, Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorius, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas ;
14 Jau įteisinta atmintina diena, bet neįrašyta į projektą XIIP-4631(2) – 1. Lietuvai Vilniaus pagarsinimo diena – sausio 25-oji. Pritarti Įstatymo projekte įrašyta Vilniaus pagarsinimo diena, vadovaujantis Atmintinų dienų įstatymo aktualia redakcija. 19. EKGT
14 Siūlome tokią į teisintų ir dar neįteisintų atmintinų dienų klasifikaciją. 1.
istorinių įvykių ir reiškinių pagerbimo atmintinos dienos
1) Lietuvos vėliavos diena – sausio 1-oji;
2) Laisvės gynėjų diena
3) Klaipėdos krašto diena – sausio 15-oji;
pagarsinimo diena – sausio 25-oji; (neįrašyta projekte)
5) Lietuvos įstojimo į NATO diena – kovo 29-oji;
6) Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą diena – gegužės 1-oji;
7) Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena – gegužės 7-oji;
8) Pilietinio pasipriešinimo diena (paminint Romą Kalantą) – gegužės 14-oji;
9) Steigiamojo Seimo susirinkimo diena – gegužės 15-oji;
10) Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena – gegužės trečiasis sekmadienis;
11) Sąjūdžio diena
12) Gedulo ir vilties diena – birželio 14-oji;
13) Okupacijos ir genocido diena – birželio 15-oji;
14) Birželio sukilimo diena – birželio 23-ioji;
15) Žalgirio mūšio diena – liepos 15-oji;
16) Baltijos kelio diena ir Juodojo kaspino diena – rugpjūčio 23-ioji;
17) Laisvės diena (paminint Rusijos kariuomenės išvedimą iš Lietuvos) – rugpjūčio 31-oji;
18) Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą diena – rugsėjo 8-oji;
19) Baltų vienybės diena – rugsėjo 22-oji;
20) Lietuvos žydų genocido atminimo diena – rugsėjo 23-ioji;
21) Tuskulėnų aukų atminimo diena – rugsėjo 28-oji;
22) Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena – spalio 16-oji;
23) 1791 m. Abiejų Tautų (Lietuvos ir Lenkijos) tarpusavio įžado paskelbimo diena – spalio 20-oji;
24) Konstitucijos diena – spalio 25-oji;
25) Lietuvos kariuomenės diena – lapkričio 23-ioji;
26) Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto diena – lapkričio 30-oji. Dar neįteisintos:
diena – vasario 25-oji;
2) Knygnešių diena – kovo 16-oji.
Nepritarti Argumentai : Įstatymo projekto rengėjų išskirtos atmintinų dienų grupės apima visas paskelbtas atmintinas dienas, vadovaujantis Atmintinų dienų įstatymo aktualia redakcija. Smulkesnis skirstymas netikslingas. Atskirų atmintinų dienų įrašymas į įstatymą reglamentuotas įstatymų leidybos procedūros bendra tvarka (Seimo Statuto 135 straipsnis). 20. EKGT
kalendorinės ir (ar) religinės šventės
1) Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero diena – kovo 4-oji;
2) Šilinė, Švč. Mergelės Marijos gimimo diena – rugsėjo 8-oji;
3) Derliaus šventė – spalio antrasis šeštadienis;
4) Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena – lapkričio 2-oji; Dar neįteisintos :
1) Trijų karalių diena – sausio 6-oji;
2) Pusiaužiemis – sausio 25-oji;
3) Grabnyčios, Graudulinių žvakių, Perkūno diena– vasario 2-oji;
4) Šv. Blažiejaus, linų globėjo Vaižganto diena – vasario 3-ioji;
5) Šv. Agotos diena, ugnies globėjos Gabijos, Duonos diena – vasario 5-oji;
6) Šv. Motiejaus, Vieversio diena – vasario 24-oji;
7) Užgavėnės – 46-ą dieną prieš Velykas, visada antradienį ;
8) Pelenų diena, Gavėnios pradžia – kita diena po Užgavėnių;
9) Šventųjų kankinių, 40-ies paukščių diena – kovo 10-oji;
10) Šv. Juozapo, Pempės diena, Pusiaugavėnis – kovo 19-oji;
11) Pavasario lygiadienis – kovo 20-oji;
12) Blovieščiai, Gandrinės – kovo 25-oji;
13) Verbų sekmadienis
14) Atvelykis – savaitė po Velykų;
15) Šv. Jurgio diena, Jurginės, Jorė – balandžio 23-ioji;
16) Šeštinės, Pavasario sambariai – penktasis ketvirtadienis arba 40 dienų po Velykų;
17) Sekminės – septintas sekmadienis po Velykų;
18) Devintinės, Vainikų šventė – aštuntasis ketvirtadienis arba 56 dienos po Velykų;
19) Meilės deivės Mildos diena – gegužės 15-oji;
20) Šv. Antano, miško globėjos Medeinos diena – birželio 13-oji;
21) Šv.
Petro ir Pauliaus diena, Petrinės – birželio 29-oji;
22) Šv. Onos diena, Oninės, rugiapjūtės pradžia – liepos 26-oji;
23) Šv. Baltramiejaus, gandrų išskridimo diena – rugpjūčio 24-oji;
24) Rudens lygiadienis – rugsėjo 21 -oji;
25) Šv. Mykolo diena, Dagotuvės – rugsėjo 29-oji;
26) Šv. Martyno diena – lapkričio 11-oji;
26) Šv. Andriejaus diena, Advento pradžia – lapkričio 30-oji. Nepritarti Argumentai : visų švenčių perkelti į įstatymą iš kalendoriaus netikslinga. Visas religines šventes aprašo liturginis kalendorius. 21. EKGT 2013-11-1344
1) Lietuvos energetikų diena – balandžio 17-oji;
2) Medicinos darbuotojų diena – balandžio 27-oji;
3) Jūros diena ir Žvejų diena – liepos paskutinis sekmadienis;
4) Statybininkų diena – rugsėjo antrasis šeštadienis;
5) Lietuvos socialinių darbuotojų diena – rugsėjo 27-oji. Dar neįteisintos :
1) Lietuvos muitininkų diena – gegužės 8-oji;
2) Lietuvos šaulių diena – birželio 27-oji;
3) Lietuvos pasieniečių diena – birželio 29-oji;
4) Angelų sargų arba Policijos diena – spalio 2-oji. Nepritarti Argumentai: profesijų pagerbimą skelbiant kaip nacionalines atmintinas dienas būtų sumenkinama nacionalinės atmintinos dienos sąvoka. Pasiūlymas: Komitetas siūlo palikti įstatymo projekto rengėjų siūlomą profesinių ir socialinių grupių atmintinų dienų grupavimą ir vadovautis Atmintinų dienų įstatymo aktualia redakcija: „ 3.
Lietuvos Respublikoje minimos šios profesinėms ir socialinėms grupėms atmintinos dienos:
1) Pasaulinė ligonių diena – vasario 11-oji;
2) Tarptautinė teatro diena – kovo 27-oji;
3) Lietuvos energetikų diena – balandžio 17-oji;
4) Medicinos darbuotojų diena – balandžio 27-oji;
5) Lietuvos muitininkų diena – gegužės 8-oji;
Tarptautinė dingusių vaikų diena – gegužės 25-oji;
Tarptautinė vaikų gynimo diena– birželio 1-oji;
8) Lietuvos šaulių diena – birželio 27-oji;
9) Lietuvos pasieniečių diena – birželio 29-oji;
Jūros diena ir Žvejų diena – liepos paskutinis sekmadienis;
Tarptautinė jaunimo
darbuotojų diena – rugsėjo 27-oji;
Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena – spalio 1-oji;
Kūno kultūros ir sporto diena – spalio pirmasis šeštadienis;
Tarptautinė mokytojų diena – spalio 5-oji;
Vietos savivaldos diena – spalio 10-oji;
Derliaus diena – spalio antrasis šeštadienis;
16) Lietuvos advokatūros diena – gruodžio 3-ioji.“
3
atmintinos dienos
tautinių bendrijų – gegužės 21-oji; (neįrašyta į projektą)
lietuvių vienybės diena – liepos 17-oji; (neįrašyta į projektą)
3) Mokslo ir žinių diena – rugsėjo 1-oji. Pritarti iš dalies Argumentai: smulkesnis skirstymas netikslingas, siūloma sąvoka „kitos nacionalinės atmintinos dienos“ yra neapibrėžta, neaišku, kas prie jų priskiriama. Neįrašytos Atmintinų dienų įstatymo dienos įstatymo projekte papildytos, vadovaujantis aktualia Atmintinų dienų įstatymo redakcija. Pasiūlymas : Komitetas siūlo 4 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „2.
Lietuvos Respublikoje minimos šios Tautos humanistinių vertybių puoselėjimo požiūriu atmintinos dienos:
1) Tarptautinė moterų solidarumo diena – kovo 8-oji;
2) Žemės diena – kovo 20-oji;
3) Saugaus eismo diena
4) Pasaulinė sveikatos diena – balandžio 7-oji;
5) Kultūros diena – balandžio 15-oji;
6) Pasaulinė gyvybės diena – balandžio paskutinis sekmadienis;
7) Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena – gegužės 8-oji;
8) Europos diena – gegužės 9-oji;
11) Tarptautinė šeimos diena – gegužės 15-oji;
10) Pasaulinė informacinės visuomenės diena – gegužės 17-oji;
11) Lietuvos tautinių bendrijų diena – gegužės 21-oji;
lietuvių vienybės diena – liepos 17-oji;
Mokslo ir žinių diena – rugsėjo 1-oji;
Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena – lapkričio 2-oji;
15) Tarptautinė tolerancijos diena – lapkričio 16-oji;
Tarptautinė žmogaus teisių diena – gruodžio 10-oji.“ 23.
2013-11-13 Tarptautinės atmintinos dienos
1) pasaulinė Ligonių diena – vasario 11-oji;
2) tarptautinė Moters diena – kovo 8-oji;
3) pasaulinė Žemės diena – kovo 20-oji;
4) tarptautinė Teatro diena – kovo 27-oji;
5) Saugaus eismo diena – balandžio 6-oji;
6) pasaulinė Sveikatos diena – balandžio 7-oji;
7) Kultūros diena – balandžio 15-oji;
8) pasaulinė Gyvybės diena – balandžio paskutinis sekmadienis;
9) 1791 m. pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje diena – gegužės 3-ioji;
10) Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena – gegužės 8-oji;
11) Europos diena – gegužės 9-oji;
12) tarptautinė Šeimos diena – gegužės 15-oji;
13) pasaulinė Informacinės visuomenės diena – gegužės 17-oji;
14) tarptautinė Dingusių vaikų diena – gegužės 25-oji;
15) tarptautinė Vaikų gynimo diena – birželio 1-oji;
16) tarptautinė Jaunimo diena – rugpjūčio 12-oji;
17) Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti – rugpjūčio 23-ioji;
18) tarptautinė Pagyvenusių žmonių diena – spalio 1-oji;
19) Kūno kultūros ir sporto diena – spalio pirmasis šeštadienis;
20) tarptautinė Mokytojų diena – spalio 5-oji;
21) Vietos savivaldos diena – spalio 10-oji;
Tolerancijos diena – lapkričio 16-oji; (neįrašyta į projektą)
23) tarptautinė Žmogaus teisių diena – gruodžio 10-oji.
2013-11-13 Tarptautinės atmintinos dienos
1) pasaulinė Ligonių diena – vasario 11-oji;
2) tarptautinė Moters diena – kovo 8-oji;
3) pasaulinė Žemės diena – kovo 20-oji;
4) tarptautinė Teatro diena – kovo 27-oji;
5) Saugaus eismo diena – balandžio 6-oji;
6) pasaulinė Sveikatos diena – balandžio 7-oji;
7) Kultūros diena – balandžio 15-oji;
8) pasaulinė Gyvybės diena – balandžio paskutinis sekmadienis;
9) 1791 m. pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje diena – gegužės 3-ioji;
10) Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena – gegužės 8-oji;
11) Europos diena – gegužės 9-oji;
12) tarptautinė Šeimos diena – gegužės 15-oji;
13) pasaulinė Informacinės visuomenės diena – gegužės 17-oji;
14) tarptautinė Dingusių vaikų diena – gegužės 25-oji;
15) tarptautinė Vaikų gynimo diena – birželio 1-oji;
16) tarptautinė Jaunimo diena – rugpjūčio 12-oji;
17) Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti – rugpjūčio 23-ioji;
18) tarptautinė Pagyvenusių žmonių diena – spalio 1-oji;
19) Kūno kultūros ir sporto diena – spalio pirmasis šeštadienis;
20) tarptautinė Mokytojų diena – spalio 5-oji;
21) Vietos savivaldos diena – spalio 10-oji;
Tolerancijos diena – lapkričio 16-oji; (neįrašyta į projektą)
23) tarptautinė Žmogaus teisių diena – gruodžio 10-oji. Dar neįteisintos:
1) tarptautinė Holokausto aukų minėjimo diena – sausio 27-oji;
2) pasaulinė Socialinio teisingumo diena – vasario 20-oji;
3) tarptautinė Gimtosios kalbos diena – vasario 21-oji;
4) tarptautinė Rasinės diskriminacijos panaikinimo diena – kovo 21-oji;
5) pasaulinė Poezijos diena – kovo 21-oji;
6) pasaulinė Vandens diena – kovo 22-oji;
7) pasaulinė Meteorologijos diena – kovo 23-oji;
8) tarptautinė Juokų ir Melagių diena – balandžio 1-oji;
9) tarptautinė Vaikų knygos diena – balandžio 2-oji;
10) tarptautinė Aviacijos ir kosmonautikos diena – balandžio 9-oji;
11) tarptautinė Paminklų apsaugos diena – balandžio 18-oji;
12) pasaulinė Knygų i
r autorių teisių diena – balandžio 23-oji;
13) pasaulinė Susigiminiavusių miestų diena – balandžio 28-oji;
14) pasaulinė Spaudos laisvės diena – gegužės 3-ioji;
15) tarptautinė Gaisrininkų diena – gegužės 4-oji;
16) tarptautinė Raudonojo kryžiaus diena – gegužės 8-oji;
17) tarptautinė Muziejų diena – gegužės 18-oji;
18) pasaulinė Kultūrų įvairovės diena – gegužės 21-oji;
19) tarptautinė Biologinės įvairovės diena – gegužės 22-oji;
20) tarptautinė Jungtinių tautų taikdarių diena – gegužės 29-oji;
21) pasaulinė Nerūkymo diena – gegužės 31-oji;
22) pasaulinė Aplinkos apsaugos diena – birželio 5-oji;
23) pasaulinė Kovos su dykumų plitimu ir sausra diena – birželio 17-oji;
24) pasaulinė Pabėgėlių diena – birželio 20-oji;
25) Jungtinių Tautų valstybės tarnybos diena – birželio 23-oji;
26) tarptautinė Žvejų diena – birželio 27-oji;
27) tarptautinė Kooperacijos diena – liepos pirmas šeštadienis;
28) Pasaulio gyventojų diena – liepos 11-oji;
holokausto diena – rugpjūčio 2-oji;
30) tarptautinė Prekybos vergais panaikinimo diena – rugpjūčio 23-ioji;
31) tarptautinė Raštingumo diena – rugsėjo 8-oji;
32) tarptautinė Demokratijos diena – rugsėjo 15-oji;
33) tarptautinė Ozono sluoksnio išsaugojimo diena – rugsėjo 16-oji;
34) tarptautinė Taikos diena – rugsėjo 21-oji;
35) pasaulinė Turizmo diena – rugsėjo 27-oji;
36) pasaulinė Jūrų diena – rugsėjo paskutinę savaitę;
37) tarptautinė Muzikos diena – spalio 1-oji;
38) pasaulinė Gyvūnų globos diena – spalio 4-oji;
39) pasaulinė Kosmoso savaitė – spalio 4-10 d.;
40) pasaulinė Pašto diena – spalio 9-oji;
41) pasaulinė Psichinės sveikatos diena – spalio 10-oji;
42) pasaulinė Stichinių nelaimių mažinimo diena – spalio antras trečiadienis;
43) pasaulinė Maisto diena – spalio 16-oji;
44) Jungtinių Tautų organizacijos diena – spalio 24-oji;
45) Nusiginklavimo savaitė – spalio 24-30 d.;
46) Reformacijos diena
47) pasaulinė Jaunimo diena – lapkričio 10-oji;
48) pasaulinė D
iabeto diena – lapkričio 14-oji;
49) pasaulinė diena Kelių eismo aukoms atminti – lapkričio trečiasis sekmadienis;
50) pasaulinė Televizijos diena – lapkričio 21-oji;
51) tarptautinė Smurto prieš moteris panaikinimo diena – lapkričio 25-oji;
52) tarptautinė Solidarumo su Palestinos tauta diena – lapkričio 29-oji;
53) pasaulinė AIDS diena – gruodžio 1-oji;
54) tarptautinė Vergovės panaikinimo diena – gruodžio 2-oji;
55) tarptautinė Neįgaliųjų diena – gruodžio 3-ioji;
56) tarptautinė Ekonominės ir socialinės savanorystės diena – gruodžio 5-oji;
57) tarptautinė Civilinės aviacijos diena – gruodžio 7-oji;
58) tarptautinė Kovos su korupcija diena – gruodžio 9-oji;
59) tarptautinė Kalnų diena – gruodžio 11-oji;
60) tarptautinė Migrantų diena – gruodžio 18-oji;
Dar neįteisintos:
1) tarptautinė Holokausto aukų minėjimo diena – sausio 27-oji;
2) pasaulinė Socialinio teisingumo diena – vasario 20-oji;
3) tarptautinė Gimtosios kalbos diena – vasario 21-oji;
4) tarptautinė Rasinės diskriminacijos panaikinimo diena – kovo 21-oji;
5) pasaulinė Poezijos diena – kovo 21-oji;
6) pasaulinė Vandens diena – kovo 22-oji;
7) pasaulinė Meteorologijos diena – kovo 23-oji;
8) tarptautinė Juokų ir Melagių diena – balandžio 1-oji;
9) tarptautinė Vaikų knygos diena – balandžio 2-oji;
10) tarptautinė Aviacijos ir kosmonautikos diena – balandžio 9-oji;
11) tarptautinė Paminklų apsaugos diena – balandžio 18-oji;
12) pasaulinė Knygų ir autorių teisių diena – balandžio 23-oji;
13) pasaulinė Susigiminiavusių miestų diena – balandžio 28-oji;
14) pasaulinė Spaudos laisvės diena – gegužės 3-ioji;
15) tarptautinė Gaisrininkų diena – gegužės 4-oji;
16) tarptautinė Raudonojo kryžiaus diena – gegužės 8-oji;
17) tarptautinė Muziejų diena – gegužės 18-oji;
18) pasaulinė Kultūrų įvairovės diena – gegužės 21-oji;
19) tarptautinė Biologinės įvairovės diena – gegužės 22-oji;
20) tarptautinė Jungtinių tautų taikdarių diena – gegužės 29-oji;
21) pasaulinė Nerūkymo diena – gegužės 31-oji;
22) pasaulinė Aplinkos apsaugos diena – birželio 5-oji;
23) pasaulinė Kovos su dykumų plitimu ir sausra diena – birželio 17-oji;
24) pasaulinė Pabėgėlių diena – birželio 20-oji;
25) Jungtinių Tautų valstybės tarnybos diena – birželio 23-oji;
26) tarptautinė Žvejų diena – birželio 27-oji;
27) tarptautinė Kooperacijos diena – liepos pirmas šeštadienis;
28) Pasaulio gyventojų diena – liepos 11-oji;
holokausto diena – rugpjūčio 2-oji;
30) tarptautinė Prekybos vergais panaikinimo diena – rugpjūčio 23-ioji;
31) tarptautinė Raštingumo diena – rugsėjo 8-oji;
32) tarptautinė Demokratijos diena – rugsėjo 15-oji;
33) tarptautinė Ozono sluoksnio išsaugojimo diena – rugsėjo 16-oji;
34) tarptautinė Taikos diena – rugsėjo 21-oji;
35) pasaulinė Turizmo diena – rugsėjo 27-oji;
36) pasaulinė Jūrų diena – rugsėjo paskutinę savaitę;
37) tarptautinė Muzikos diena – spalio 1-oji;
38) pasaulinė Gyvūnų globos diena – spalio 4-oji;
39) pasaulinė Kosmoso savaitė – spalio 4-10 d.;
40) pasaulinė Pašto diena – spalio 9-oji;
41) pasaulinė Psichinės sveikatos diena – spalio 10-oji;
42) pasaulinė Stichinių nelaimių mažinimo diena – spalio antras trečiadienis;
43) pasaulinė Maisto diena – spalio 16-oji;
44) Jungtinių Tautų organizacijos diena – spalio 24-oji;
45) Nusiginklavimo savaitė – spalio 24-30 d.;
46) Reformacijos diena
47) pasaulinė Jaunimo diena – lapkričio 10-oji;
48) pasaulinė Diabeto diena – lapkričio 14-oji;
49) pasaulinė diena Kelių eismo aukoms atminti – lapkričio trečiasis sekmadienis;
50) pasaulinė Televizijos diena – lapkričio 21-oji;
51) tarptautinė Smurto prieš moteris panaikinimo diena – lapkričio 25-oji;
52) tarptautinė Solidarumo su Palestinos tauta diena – lapkričio 29-oji;
53) pasaulinė AIDS diena – gruodžio 1-oji;
54) tarptautinė Vergovės panaikinimo diena – gruodžio 2-oji;
55) tarptautinė Neįgaliųjų diena – gruodžio 3-ioji;
56) tarptautinė Ekonominės ir socialinės savanorystės diena – gruodžio 5-oji;
57) tarptautinė Civilinės aviacijos diena – gruodžio 7-oji;
58) tarptautinė Kovos su korupcija diena – gruodžio 9-oji;
59) tarptautinė Kalnų diena – gruodžio 11-oji;
60) tarptautinė Migrantų diena – gruodžio 18-oji;
Argumentai: Smulkesnis skirstymas netikslingas.
Visos tarptautinės dienos nurodytos kalendoriuose. Tarptautinės atmintinos dienos minimos visuotinai, jų kartojimas įstatymo projekte netikslingas. Tarptautinė tolerancijos diena įrašyta į įstatymo projektą, vadovaujantis aktualia Atmintinų dienų įstatymo redakcija. 24. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK)
1 Terminas – atmintina diena . Lietuvai reikšminga diena, susijusi su esminiais valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo faktais ir
(ar) įvykiais, Tautos patriotinių ir humanistinių vertybių puoselėjimu, visuotinai ir (ar) profesinėms ir socialinėms grupėms svarbių kultūros vertybių ir gyvosios istorijos išsaugojimu . Lietuvai reikšminga diena, susijusi su esminiais valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo faktais ir
(ar) įvykiais, Tautos patriotinių ir humanistinių vertybių puoselėjimu, profesinėms ir socialinėms grupėms svarbių kultūros vertybių ir gyvosios istorijos išsaugojimu
3 Terminas – atmintini metai. Svarbiems Lietuvos valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo, kitiems reikšmingiems Lietuvos istorijos įvykiams ar kultūros reiškiniams paminėti arba Lietuvos valstybei, mokslui ir kultūrai nusipelniusių asmenybių ir jų darbų jubiliejinėms sukaktims skirti metai. Svarbiems Lietuvos valstybingumo kūrimui ir įtvirtinimui, kitiems istorijos įvykiams ar kultūros reiškiniams paminėti arba Lietuvos valstybei, mokslui ir kultūrai nusipelniusių asmenybių ir jų darbų jubiliejinėms sukaktims skirti metai
2 Terminas – atmintina vieta. Su svarbiais Lietuvos valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo, kitais reikšmingais Lietuvos istorijos ir kultūros įvykiais, faktais ar asmenybėmis susijusi vieta, nustatyta šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, kuriais reglamentuojamas istorinės atminties paveldas.
Su Lietuvos valstybingumo kūrimui ir įtvirtinimui, Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingais įvykiais, faktais ar asmenybėmis susijusi vieta, apibrėžta kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose istorinės atminties paveldą
4 Terminas – Tautos istorinė atmintis . Visuomeninė atmintis, apimanti Tautai būdingus, jos egzistencijai reikšmingus praeities ir dabarties įvykius, vietoves, istorinius vyksmus ir kitus įsimintinus reiškinius, atitinkančius tradicijas, papročius, kultūrą, teisę ir valstybės raidą. Visuomeninės atminties sritis, apimanti Tautai būdingų, jos egzistencijai reikšmingų praeities ir dabarties įvykių, vietovių, istorinių vyksmų ar kitų įsimintinų reiškinių sistemą, atitinkančią tradicijas, papročius, kultūrą, teisę ir valstybės raidą
5 Terminas – Tautos istorinės atminties objektas . Atmintini metai, atmintina diena, atmintina vieta ar istorinis vyksmas, nustatyti šiame įstatyme arba šio įstatymo nustatyta tvarka . Atmintina data, vieta, istorinis vyksmas, numatyti Lietuvos Respublikos Tautos istorinės atminties įstatyme arba šio įstatymo nustatyta tvarka
8 Terminas – valstybės šventė . Lietuvos valstybės kūrimo (atkūrimo) ar kita valstybei ypač reikšminga diena
kūrimo (atkūrimo) ir kita ypač reikšminga valstybei diena. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas 2013-11-13 Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos nariai pateikė šias pastabas:
į projektui jau pareikštas Vyriausybės pastabas (LRV 2013-06-20 d. nutarimas
bendru Komiteto sutarimu
3
tvarką šiuo metu yra Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 25 str. pakeitimo projekte ( XIIP-1076). Seimo teisininkai turėtų atkreipti dėmesį, kad vėliau nekiltų kolizijos rengiant besidubliuojančias LRV tvarkas. " Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių, Lietuvos ir užsienio valstybių karių, organizacijų ir struktūrų, veikusių prieš Lietuvos nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir jos gyventojus, narių ir asmenų, vykdžiusių nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, žuvusių XIX–XX amžiuje, palaikų perkėlimas ir laidojimo vietos įamžinimas vykdomas Vyriausybės nustatyta tvarka, laidojimo vietos įamžinimo projektą suderinus su Vyriausybės įgaliotomis institucijomis". Nesvarstyti bendru Komiteto sutarimu
67 Pastaba 10 straipsnio 8 punktui: Privalomi tiek, kiek istorinės atminties - kultūros paveldo apsaugos aspektu neprieštarauja kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių įstatymų reikalavimams ir procedūroms. Pvz., dėl šiuo metu saugomų prieštaringai vertinamų tarybinio laikotarpio paveldo objektų, dėl kurių santykio su kitais tautos istorinės atminties objektais Taryba gali turėti kitokią nuomonę. Nesvarstyti bendru Komiteto sutarimu 4.
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas 2013-11-13 Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas išsakė abejonę dėl tokio įstatymo reikalingumo, kadangi: šis naujo įstatymo projektas mažai kuo papildo ir didžiąja dalimi kartoja Atmintinų dienų įstatymą bei dubliuoja Kultūros ministerijos Istorinės - kultūrinės atminties įprasminimo skyriaus funkcijas. Kelia abejonių naujai steigiamos institucijos tikslingumas. Į statymo projekte numatyti klausimai taip pat yra teisiškai reglamentuojami šiuose LR galiojančiuose įstatymuose:
kultūros paveldo apsaugos įstatymas (nauja redakcija nuo 2005 04 20);
nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ (nuo 1995 01 24);
Respublikos Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas (nauja redakcija nuo 2009 07 01). Nesvarstyti bendru Komiteto sutarimu
Sventickas Lietuvos rašytojų sąjungos narys, literatūros kritikas
1
atminties tarybos statusą jos santykių su kitomis institucijomis požiūriu. Pritarti Pasiūlymas: Komitetas siūlo 10 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Tautos istorinės atminties taryba yra patariamoji institucija tautos istorinės atminties klausimais, atskaitinga Seimui.“
22
210 straipsnio 1.2) punktą koreguoti taip:
vietoj vienas Lietuvos rašytojų sąjungos arba kūrybinių sąjungų rašyti: vienas Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, vienas Lietuvos rašytojų sąjungos.
Pritarti Pasiūlymas : Komitetas siūlo šią dalį išdėstyti taip: „2) penkerių metų kadencijai paskirti asmenys: keturi
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių organizacijų, Lietuvos Sąjūdžio, Lietuvos savivaldybių asociacijos, po vieną – Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo, vienas Lietuvos rašytojų sąjungos arba kūrybinių sąjungų , Lietuvos muziejų asociacijos, Meno kūrėjų asociacijos, Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos vyskupų konferencijos , Lietuvių katalikų mokslų akademijos , Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, patriotinio jaunimo sambūrio „Pro Patria“. 7.. V. Sventickas 2013-11-13 Valentino Stundžio siūlymas dėl Lietuvos katalikų mokslų akademijos atstovavimo vertas dėmesio. Kartu jis skatina pamąstyti apie kitų tautinių ir religinių bendruomenių atstovus. Pritarti iš dalies Argumentai : Taryba - atvira siūlymams ir iniciatyvoms, reprezentatyvi institucija, todėl jos plėtimas netikslingas. 8. Lietuvos istorijos instituto direktorius R. Miknys 2013-11-25 Sveikintinas siekis Tautos istorinės atminties įstatymo projektu sutvarkyti valstybinių švenčių, minėtinų dienų bei jubiliejinių datų kalendorių, kuris paženklintas abejotinais akcentais ir vidiniais prieštaravimais. Tuo tarpu sumanymas vienu įstatymu teisiškai reguliuoti visos tautos atmintį (tikimės, jog galvoje turima pilietinė tauta) yra ne tik abejotinas, bet ir žadina nuogąstavimus. Pastebėsime, jog demokratinėje visuomenėje nėra ir negali būti vienos, visiems privalomos monolitiškos atminties kultūros, o gyvuoja įvairių atminčių polilogas.
Siekį įstatymo keliu suformuoti vieną visiems privalomą atmintį ar, kaip teigia įstatymo projekto autoriai, „vieningą bendros istorijos praeities suvokimą“ galima vertinti kaip bandymą visuomenės atminčiai įvesti cenzūrą ir jos atmintį sprausti į privalomus atminties rėmus, ignoruojant egzistuojančias tautinių ir lokalių bendruomenių atmintis ir vykstantį jų polilogą. Iš įstatymo projekto ir šio projekto aiškinamojo rašto susidaro įspūdis, jog įstatymo projekto autoriai siekia ne tiek rūpintis tautos istorine atmintimi, kiek bando sukonstruoti savotišką istorinės atminties kontrolės mechanizmą, o Tautos istorinės atminties tarybą paversti tokios kontrolės institutu. Neslepiamas siekis formuoti istorinės atminties politiką ir projektuojama tuo turinti užsiimti institucija – Tautos istorinės atminties taryba. Tačiau pastaroji savo numatytomis funkcijomis yra ne politiką formuojantis, bet greičiau kontroliuojantis institutas. Tenka pastebėti, jog Tautos istorinės atminties tarybos funkcijos ir veiklos reglamentavimas yra neapibrėžti, o siūloma jos sudėtis iš ex officio pareigūnų kelia abejonių būsimos institucijos kompetencija. Abejonės kompetencija dar labiau sustiprina sąmoningas ignoravimas institucijų, kurios betarpiškai susijusios su numanoma Tarybos kompetencija – kaip pavyzdį galima nurodyti Lietuvos nacionalinius ir krašto muziejus, mokslinius tyrimų institutus, kurių tiesioginių tyrimų akiratyje yra lituanistika ir t.t. Tokiais principais sudaryta ir neapibrėžtas funkcijas turinti Tautos istorinės atminties taryba pretenduoja tapti cenzūros institucija tautos atminčiai. Pastebėsime, jog kuriamas įrankis istorijos politikos realizavimui, tačiau patys istorinės politikos metmenys lieka neaiškūs.
Manytume, jog pirmiausia visuomenei derėtų pateikti šios politikos orientyrus ir metmenis ir tik po to kurti mechanizmą šių nuostatų įgyvendinimui. Nepritarti Argumenta i: Tautos istorinės atminties įstatymo projektą parengti paskatino siekiai puoselėti Lietuvos piliečių istorinę savimonę ir atmintį kaip žmogaus vertybių orientacijos ir Tautos valstybės egzistencijos pamatą. Tai įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje: „Lietuvių tauta – prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę, – jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis, - šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę, - išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą, papročius, [...] – puoselėdama Lietuvos žemėje tautinę santarvę, - siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės [...] atgimusios Lietuvos valstybės piliečių valia priima ir skelbia šią Konstituciją“ Šiuo įstatymų nesiekiama suformuoti „ visiems privalomos monolitiškos atminties kultūros“, ar „įvesti cenzūrą“, bet priešingai siekiama nustatyti aiškesnes, Lietuvos valstybingumą įprasminančias pilietinės tautos atminties gaires, kurios būtų paremtos neabejotinomis Lietuvos valstybingumą ir nepriklausomybę žyminčiomis datomis (Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, kurių svarbos ir reikšmės neįmanoma paaiškinti be visos eilės kitų reikšmingų datų). Tokių gairių nebuvimas lemia istorinės atminties fragmentaciją, kuri skatina pilietinės visuomenės susvetimėjimą. Visuomenės susvetimėjimą atskleidė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto atliktas tyrimas (Lietuvos istorijos politikos gairės, 2012). Šis tyrimas liudija, kad didesnis domėjimasis istorija, skatina pasididžiavimą būti Lietuvos piliečiais, stiprina bendruomeniškumo ryšius, o taip pat stiprina patriotizmą.
Taip pat skatina valstybingumo tąsos suvokimą istorinėje perspektyvoje, lemia ir didesnį tapatinimąsi su valstybe. Tai tikslas, kuriam siekti būtina nuosekli ir kryptinga Tautos istorinės atminties strategija. Tautos istorinės atminties taryba – atvira siūlymams ir iniciatyvoms, reprezentatyvi institucija. Įstatymo projekto 10 straipsnio 6 dalyje nurodyta: „6. Tautos istorinės atminties taryba veikia bendradarbiaudama su valstybės, savivaldybių institucijomis, mokslinių tyrimų institutais, aukštosiomis mokyklomis, asociacijomis.“
2013-11-251 Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto pavadinimo „Tautos istorinės atminties įstatymas“, suponuojama įstatymo reglamentavimo sfera neatitinka įstatymo projekto turinio, įstatymo turinys yra vidujai prieštaringas, iš įstatymo projekto, projekto aiškinamojo rašto ryškėja visuomenės istorinės atminties kontrolės pastanga, siūlome parengti du atskirus įstatymus, kurių vienas reglamentuotų šventines ir atmintinas dienas, o kitas – valstybės atmintinių metų skelbimą, šventimo organizavimo, finansavimo ir atsiskaitymo tvarką. Tokie įstatymai turėtų aiškų ir apibrėžtą reglamentavimo objektą. Kita vertus, reikėtų nustatyti santykį su jau dabar egzistuojančia ir panašias funkcijas įgyvendinančia
„Lietuvos Respublikos Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo
komisija“, kurios tikslas taip pat organizuoti Lietuvai reikšmingų sukakčių minėjimą.
Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Komitetas siūlo patikslinti įstatymo paskirtį ir 1 straipsnį išdėstyti taip: „Šis įstatymas nustato Tautos istorinės atminties objektą, Lietuvai svarbaus istorinio paveldo atminimą įprasminančios, Tautos humanistines vertybes puoselėjančios valstybės politikos formavimą ir įgyvendinimą, profesinių ir socialinių grupių minimas atmintinas dienas .“ Argumentai: Panašias, bet ne tapačias, funkcijas įgyvendinančių komisijų ir institucijų skyrių yra ir daugiau, tačiau visos jos susiduria su viena ir ta pačia problema – nėra koordinuoto išankstinio jų veiklos plano. Tautos istorinės atminties tarybos užduotis ir būtų nustatyti svarbiausių valstybingumo raidos datų įamžinimą valstybiniu lygiu. 10. R. Miknys
4 Koreguotini kai kurie sąvokų apibrėžimai (pvz., Tautos istorinės atminties apibrėžime įrašyta, kad tai „Visuomeninės atminties sritis, apimanti Tautai būdingų [...] reiškinių sistemą, atitinkančią tradicijas, papročius, kultūrą, teisę ir valstybės raidą“. Pagal apibrėžimą tautai būdingais reiškiniais tampa tokios minėtinos datos, kaip Lietuvos žydų genocido atminimo data, Tuskulėnų aukų atminimo diena, Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena ir pan.). Nepritarti Argumentai: Kadangi Tautos istorinės atminties įstatymas apima Lietuvos pilietinę visuomenę, t.y. Tauta suvokiama kaip Pilietinė Tauta todėl į šio įstatymo veikimo lauką patenka visų tautybių, etninių grupių Lietuvos piliečiai. Minėtos datos išskirtos ne kaip lietuvių tautai būdingas reiškinys, o kaip Lietuvos valstybingumui reikšmingos, Lietuvos piliečių aukų pagerbimo, atminimo dienos.
Tautos istorinės atminties apibrėžimas apima ne tik tautai būdingų, bet ir „<...> jos egzistencijai reikšmingus praeities ir dabarties įvykius <...>.“ (Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalis). 11. R. Miknys
4
Lietuvos Respublikoje minimos šios profesinėms ir socialinėms grupėms atmintinos dienos neturi nieko bendro su „tautos istorine atmintimi“. Pats punkte išvardintų dienų pavadinimas „Profesinių ar socialinių grupių dienomis“ yra nekorektiškas (pvz., „Derliaus diena“, „Vietos savivaldos diena“, „Tarptautinė dingusių vaikų diena“). Pritarti iš dalies Argumentai:
Tautos istorinės atminties įstatymas yra susijęs su kitais veikiančiais Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisės aktais. Šio įstatymo projekto 4 str. išvardintos
„Atmintinos dienos“ yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos atmintinų dienų
įstatyme (aktuali redakcija 1997 10 15, VIII-397), iš kurio jos perkeliamos. Socialinės grupės gali būti įvairiai klasifikuojamos. Antrinės socialinės grupės – tai socialiniai sluoksniai (pvz., inteligentija, ūkininkai ir pan.), profesinės bendrijos (mokytojai, inžinieriai, verslininkai), darbo kolektyvai, tautinės bendrijos (gentis, tautybė, nacija), amžiaus grupės (vaikai, jaunimas, pensininkai) ir kt. 12. R. Miknys
1 Ne be priekaištų ir 4 str. 1 punkto pavadinimas „Su Lietuvos valstybingumo kūrimu ir įtvirtinimu susijusios dienos“: įvairiai gali būti interpretuojama tokio pavadinimo koreliacija su „Lietuvos žydų genocido atminimo diena“. Pritarti iš dalies Pasiūlymas : Komitetas siūlo 4 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikoje minimos šios su Lietuvos
valstybingumo kūrimu, ir įtvirtinimu ir raida susijusios atmintinos dienos:“ 13. R.
istorinės atminties tarybos formavimo principai, nenumatyta jos kadencija (iki narių „gyvos galvos“?), atskaitomybė ir atsakomybės ribos. Pritarti iš dalies Argumentai: Tautos istorinės atminties tarybos sudarymo principai nurodyti 10 straipsnio 2 dalyje: iš kokių institucijų atstovų sudaroma Taryba. Tarybos nariai iš ex officio būna tiek laiko, kiek vykdo savo pareigas. Pasiūlymas : Komitetas siūlo papildyti 10 straipsnio 1 dalį, nurodant Tarybos atskaitomybę ir jį išdėstyti taip: „
patariamoji institucija tautos istorinės atminties klausimais, atskaitinga Seimui .“ Komitetas siūlo papildyti 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nurodant narių kadenciją, ir jį išdėstyti taip: „2) penkerių metų kadencijai paskirti asmenys: keturi
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių organizacijų, Lietuvos Sąjūdžio, Lietuvos savivaldybių asociacijos, po vieną – Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo, vienas Lietuvos rašytojų sąjungos arba kūrybinių sąjungų , Lietuvos muziejų asociacijos, Meno kūrėjų asociacijos, Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos vyskupų konferencijos , Lietuvių katalikų mokslų akademijos , Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, patriotinio jaunimo sambūrio „Pro
5 Užprogramuotas TIAT deleguotų narių nelygiateisiškumas, nepasitikėjimas savo atstovus delegavusiomis institucijomis, palikta erdvė kai kurių narių subjektyvumui ir nepakantumui reikštis: 10 str. 4 punktas numato, kad „Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas dėl motyvuotų priežasčių Tautos istorinės atminties tarybos pirmininko, jo pavaduotojo ar deleguoto nario siūlymu gali teikti Tautos istorinės atminties tarybos narį paskyrusiai institucijai skirti kitą narį“.
Pritarti Argumentai: pasitikėjimą deleguotais nariais išreiškia juos skyrusios institucijos. Tarybai paliekama teisė inicijuoti Tarybos nario pakeitimą dėl motyvuotų priežasčių. Pasiūlymas: Komitetas siūlo 10 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „ Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas Tautos istorinės atminties taryba dėl motyvuotų priežasčių Tautos istorinės tarybos pirmininko, jo pavaduotojo ar deleguoto nario siūlymu gali teikti Tautos istorinės atminties tarybos narį paskyrusiai institucijai
formuoja demokratinių teisių požiūriu dviprasmišką situaciją: viena vertus teigiama, kad „atmintini metai pažymimi visoje Lietuvos respublikos teritorijoje, visi Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys gerbia sprendimą paskelbti metus atmintinais, savanoriškai dalyvauja valstybės atmintinų metų renginiuose .“ Kita vertus tame pačiame papunktyje rašoma: „ Už šių nuostatų nepaisymą asmenys atsako teisės aktų nustatyta tvarka“ . Kokios „nuostatos“ pastarajame teiginyje turimos mintyse? Visų fizinių ir juridinių asmenų savanoriškas dalyvavimas valstybės atmintinų metų renginiuose? Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Komitetas siūlo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą išdėstyti taip:
„5) visuotinumo – atmintini metai pažymimi
visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, visi Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys gerbia sprendimą paskelbti metus atmintinais, savanoriškai dalyvauja valstybės atmintinų metų renginiuose. Už šių nuostatų nepaisymą asmenys atsako teisės aktų nustatyta tvarka. “ Papildyti 5 straipsnį 2 dalimi: „2.
Valstybė remia užsienio lietuvių bendruomenių rengiamus Lietuvos valstybės kūrimo, laisvės ir nepriklausomybės kovų ir kultūros, kitų valstybingumui svarbių datų minėjimo programas.“ Buvusią 2 dalį laikyti 3 ir ją išdėstyti taip: „
2. 3 . Nustatant atmintinus metus, jų negalima sieti su nesantaikos, neapykantos skleidimu, prieštarauti moralės normoms ar viešajai tvarkai, visuomenės dorovės normoms. Už šių nuostatų nepaisymą asmenys atsako teisės aktų nustatyta tvarka .“
sambūris „Pro Patria“
1 Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2. Atmintina diena – Lietuvai reikšminga diena, susijusi su esminiais valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo faktais ir (ar) įvykiais, Tautos patriotinių ir humanistinių vertybių puoselėjimu, profesinių ir socialinių grupių atminimo kultūros vertybių ir gyvosios istorijos išsaugojimu. Pritarti Pasiūlymas:
Komitetas siūlo 2 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Atmintina diena
(ar) įvykiais, Tautos patriotinių ir humanistinių vertybių puoselėjimu, visuotinai ir (ar) profesinėms ir socialinėms grupėms svarbių kultūros vertybių ir gyvosios istorijos išsaugojimu.“ 17.
Jaunimo sambūris „Pro Patria“
22 Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Seimo Valdymo ir savivaldybių komiteto išvadas, įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte po žodžių
„vienas Lietuvių katalikų mokslo akademijos atstovas“ įrašyti žodžius
„Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo narys“ ir
„Lietuvos muziejų asociacijos atstovas“, todėl šį punktą išdėstyti taip:
„2) keturi Lietuvos mokslų akademijos, du Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų klubo, du Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių organizacijų, du Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių organizacijų, du Lietuvos Sąjūdžio, vienas Lietuvos rašytojų sąjungos arba kūrybinių sąjungų, vienas Lietuvių katalikų mokslo akademijos atstovas, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo narys, Lietuvos muziejų asociacijos atstovas , du Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos paskirti asmenys.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Pagal įstatymo projekto nuostatas, būtų skiriamas ne konkrečios institucijos atstovas, o institucija paskirtų narį į Tarybą.
Pasiūlymas: Komitetas siūlo 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą išdėstyti taip : „2) penkerių metų kadencijai paskirti asmenys: keturi
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių organizacijų, Lietuvos Sąjūdžio, Lietuvos savivaldybių asociacijos, po vieną – Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo, vienas Lietuvos rašytojų sąjungos arba kūrybinių sąjungų , Lietuvos muziejų asociacijos, Meno kūrėjų asociacijos, Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos vyskupų konferencijos , Lietuvių katalikų mokslų akademijos , Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, patriotinio jaunimo sambūrio „Pro Patria“. 18.
sambūris „Pro Patria“
8 Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Seimo Valdymo ir savivaldybių komiteto išvadas, dėl 10 straipsnio, 7 dalies punktų, priskirtų Tautos istorinės tarybos teisėms, siūlome šias tarybos teises papildyti šiais punktais: „5) rengti viešas konferencijas, diskusijas dėl visuomenei svarbių Tautos istorinės atminties klausimų, teikti siūlymus dėl šių klausimų sprendimo;“ „6) sudaryti patariamąją ekspertų komisiją dėl Tautos istorinės atminties perteikimo mokyklinių istorijos vadovėlių programose, teikti siūlymus leidykloms dėl Tautos istorinės atminties stiprinimo mokykliniuose istorijos vadovėliuose;“ Nepritarti Argumentai:
Tautos istorinės atminties tarybos viena iš teisių įrašyta 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte – prireikus sudaryti ekspertų darbo grupes. Ekspertų darbo grupių veikla gali būti daug platesnė ir įvairi. Taryba – atvira siūlymams ir iniciatyvoms institucija (10 straipsnio 6 dalis): Tautos istorinės atminties taryba veikia bendradarbiaudama su valstybės ir savivaldybių institucijomis, mokslinių tyrimų institutais, aukštosiomis mokyklomis, asociacijomis. 19. Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvos edukologijos universiteto vardu Prof. E.Jovaiša 2013-11-28 Tautos istorinės atminties įstatymo projektas yra sveikintinas ir seniai labai reikalingas. Lietuvos Valstybė negali nevykdyti jos svarbiausias vertybes išreiškiančios istorinės atminties politikos, nes su tuo susijęs jos piliečių sąmoningumas, patriotizmas ir motyvacija ginti šią valstybę. Tačiau istorinės atminties politika iki šiol Lietuvoje buvo vykdoma labai nesistemingai ir priklausė daugiau nuo pavienių iniciatyvų. Iki šiol galiojantis Atmintinų dienų įstatymas pateikia tik atmintinų dienų sąrašą, bet nenumato jokios su tų dienų minėjimu susijusios politikos, apskritai jokių veiksmų, kuriuos turėtų atlikti valstybės institucijos, kad tos dienos būtų iš tiesų atmintinos.
Kadangi Tautos istorinės atminties įstatymas pakeičia minėtą įstatymą, į jį patenka kai kurių su istorine atmintimi nesusijusių datų, tokių, kaip profesinės ar socialinių grupių šventės. Tačiau šį tam tikrą nenuoseklumą galima bus pataisyti vėliau, nes dabar atskiro įstatymo tokioms datoms kūrimas tik vilkintų Tautos istorinės atminties įstatymo priėmimą, o jame numatytų priemonių, siekiančių suteikti valstybinei istorinės atminties politikai sistemingumo, reikia kuo greičiau. Svarbu pažymėti, kad šiuo įstatymu sukuriama reikšminga šią politiką koordinuojanti institucija, -Tautos istorinės atminties taryba, kuri turėtų tapti valstybės pareigūnų, profesionalių istorikų ir visuomenės atstovų pasitarimų ir bendradarbiavimo vieta. Tačiau, atsižvelgdami į šios institucijos svarbą, norėtume, kad ypatingas dėmesys būtų skiriamas jos formavimo principų tobulinimui, kad joje būtų plačiau atstovaujama būtent su istorijos tyrimais ir istorinės atminties puoselėjimu susijusi visuomenė. Ryšium su tuo teikiame ir konkretų pasiūlymą, kuris pateikiamas žemiau. Pritarti
7 Papildyti 10 straipsnį 1 punktu:
1) svarstyti, vertinti ir teikti pasiūlymus Prezidentūrai, Seimui ir Vyriausybei dėl tautos istorinės atminties politikos padėties Lietuvoje ir užsienyje; Nepritarti Argumentai: Tautos istorinės atminties tarybos funkcijos ir uždaviniai detalizuoti 10 straipsnio 7 dalyje. Jose įvardyta ir Tautos istorinės atminties įamžinimo krypčių, ir įamžinimo programos metmenų svarstymas ir tvirtinimas. 21. Prof.
2 2 Pakoreguoti 10 straipsnio 2 punktą, Tautos istorinės atminties taryboje daugiau vietos skiriant istorijos tyrėjams (Lietuvos istorijos instituto ir universitetų, turinčių istorijos fakultetus, atstovams) ir atitinkamai sumažinant atstovavimą kai kurių institucijų, kurioms projekte buvo numatyta daugiau nei 1 vieta, nekonkrečiai apibrėžtą "Lietuvos rašytojų sąjungos arba kūrybinių sąjungų" atstovą (neaišku, kieno galų gale tai turėtų būti atstovas) keičiant į Lietuvos kultūros ir meno tarybos atstovą, o taip pat su istorinės atminties puoselėjimu nesusijusios Lietuvos jaunimo organizacijos tarybos atstovus keičiant istorinės rekonstrukcijos klubų atstovais (tokiuose klubuose taip pat dažniausiai dalyvauja jaunimas, bet artimesnis istorinės atminties sferai): 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip:
„2) keturi Lietuvos moksl ų akademijos, du trys Lietuvos Nepriklausomyb ė s Akto signatar ų klubo, vienas Lietuvos istorijos instituto, vienas Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto, vienas Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto , vienas du Lietuvos politini ų kalini ų ir tremtini ų organizacij ų , vienas du Lietuvos S ą j ū d ž io, vienas Lietuvos kult ū ros ir meno tarybos Lietuvos ra š ytoj ų s ą jungos arba k ū rybini ų s ą jung ų , du Lietuvos istorin ė s rekonstrukcijos klub ų jaunimo organizacij ų tarybos paskirti asmenys.
2 2 Pakoreguoti 10 straipsnio 2 punktą, Tautos istorinės atminties taryboje daugiau vietos skiriant istorijos tyrėjams (Lietuvos istorijos instituto ir universitetų, turinčių istorijos fakultetus, atstovams) ir atitinkamai sumažinant atstovavimą kai kurių institucijų, kurioms projekte buvo numatyta daugiau nei 1 vieta, nekonkrečiai apibrėžtą "Lietuvos rašytojų sąjungos arba kūrybinių sąjungų" atstovą (neaišku, kieno galų gale tai turėtų būti atstovas) keičiant į Lietuvos kultūros ir meno tarybos atstovą, o taip pat su istorinės atminties puoselėjimu nesusijusios Lietuvos jaunimo organizacijos tarybos atstovus keičiant istorinės rekonstrukcijos klubų atstovais (tokiuose klubuose taip pat dažniausiai dalyvauja jaunimas, bet artimesnis istorinės atminties sferai): 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip:
„2) keturi Lietuvos moksl ų akademijos, du trys Lietuvos Nepriklausomyb ė s Akto signatar ų klubo, vienas Lietuvos istorijos instituto, vienas Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto, vienas Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto , vienas du Lietuvos politini ų kalini ų ir tremtini ų organizacij ų , vienas du Lietuvos S ą j ū d ž io, vienas Lietuvos kult ū ros ir meno tarybos Lietuvos ra š ytoj ų s ą jungos arba k ū rybini ų s ą jung ų , du Lietuvos istorin ė s rekonstrukcijos klub ų jaunimo organizacij ų tarybos paskirti asmenys. Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Komitetas siūlo įrašyti Lietuvos universitetų rektorių konferenciją, kuri deleguotų 2 atstovus iš visų universitetų ir 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą išdėstyti taip:
„2) penkerių metų kadencijai paskirti asmenys:
keturi – Lietuvos mokslų akademijos, po du – Lietuvos universitetų rektorių konferencijos , trys Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių organizacijų, Lietuvos Sąjūdžio, Lietuvos savivaldybių asociacijos, po vieną – Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo, vienas Lietuvos rašytojų sąjungos arba kūrybinių sąjungų , Lietuvos muziejų asociacijos, Meno kūrėjų asociacijos, Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos vyskupų konferencijos , Lietuvių katalikų mokslų akademijos , Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, patriotinio jaunimo sambūrio „Pro Patria“.
Argumentai : Universitetų atstovų dalyvavimas Tautos istorinės atminties taryboje būtinas. Atstovus iš mokslinių tyrimų institutų gali skirti Lietuvos mokslų akademija. Bendradarbiavimas su mokslinių tyrimų institutais apibrėžtas 10 straipsnio 6 dalyje: Tautos istorinės atminties taryba veikia bendradarbiaudama su <...> mokslinių tyrimų institutais<...>. Lietuvos rašytojų sąjungos arba kūrybinių sąjungų atstovų skyrimas sukonkretintas, paliekant rašytojų sąjungą ir meno kūrėjų asociaciją. Į Tautos istorinės atminties tarybą skiriami ne tik istorikai, todėl siūlomi Jaunimo organizacijų tarybos paskirti asmenys. 22. Prof. E.Jovaiša
84 Papildyti 10 straipsnio 1 dalį 3 punktu:
3) prireikus sudaryti ekspertų darbo grupes iš švietimo, mokslo, kultūros ir meno darbuotojų; esant reikalui, ir iš teisėsaugos institucijų specialistų tarpo ; Pritarti iš dalies Argumentai: Tautos istorinės atminties tarybos viena iš teisių įrašyta 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte – prireikus sudaryti ekspertų darbo grupes. Ekspertų darbo grupių veikla, jų nedetalizuojant, gali būti daug platesnė ir įvairi.
Pasiūlymas:
„4) prireikus sudaryti ekspertų darbo grupes.“
4 Išplėsti Tautos istorinės atminties sąvoką: Tautos istorinė atmintis
atminties sritis, apimanti Tautai būdingų, jos egzistencijai reikšmingų praeities ir dabarties įvykių, vietovių, istorinių vyksmų ar kitų įsimintinų reiškinių sistemą, atitinkančią tradicijas, papročius, kultūrą, teisę ir valstybės raidą.
Argumentai : Įstatymo projekto iniciatorių siūlomas tautos istorinės atminties apibrėžimas yra glaustesnis. Siūloma detalizuoti istorinės atminties raiška gali būti platesnė, ne tik išvardytose priemonėse. 24. Lietuvos nac. UNESCO komisijos pirmininkas
74 Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija mano, kad Tautos istorinės atminties įstatymas padėtų teisinius pagrindus visuomenei ir visų lygių valdžios institucijoms norminant svarbiausius tautos istorinės atminties klausimus, veikimo būdus ir nustatytų minimalią institucinę sąrangą minimiems klausimams spręsti.
Siūlome įstatymo projekto rengėjams šio įstatymo objektais laikyti ne tiktai šventes, bet ir kai kuriuos kitus istorinės atminties elementus: vietovardžius, kapines (ypač istorines kapines), atminimo ženklus, nurodančius istorinius pastatų vardus, juose gyvenusių ar dirbusių asmenybių bei tautos gyvavimui svarbių organizacijų bei įvykių pavadinimus. Tikimės, kad Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Tautos istorinės atminties įstatymas palengvintų ir pagerintų atskirų visuomenės grupių bendradarbiavimą kuriant ir nuo neigiamos įtakos apsaugant svarbiausius istorinės atminties elementus. Pritarti iš dalies Argumentai: Netikslinga išskirti atskirus istorinės atminties elementus. Tautos istorinės atminties tarybos veikloje numatyta bendra funkcija dėl tautos istorinės atminties objektų (įstatymo projekto 10 straipsnio 7 dalies 4 punktas). Pasiūlymas : „4) teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti, nagrinėti pasiūlymus dėl Tautos istorinės atminties objektų ir teikti juos Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui Seimui “. 25. Lietuvos
22 Tautos istorinės atminties įstatymo projektas yra savalaikis ir svarbus puoselėjant istorinę atmintį ateinančioms kartoms. Siūlytume, kad į Tautos istorinės atminties tarybą būtų deleguojamas/paskiriamas vienas narys, pasiūlytas patriotinio jaunimo sambūrio „Pro Patria“.
Šią organizaciją siūlome dėl šių priežasčių: 1) į Tarybą narius deleguojanti Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) neapima didelės dalies pilietinių jaunimo organizacijų, tuo tarpu jos nariais yra ir didelę įtaką turi ne vienos partijos oficialios jaunimo organizacijos, dėl ko LiJOT yra galimai partinius interesus atstovaujanti ir pačią tautos istorinės atminties partinės konkurencijos lauku galinti paversti organizacija; 2) būtent „Pro Patria“ sambūrį siūlome, nes jo nuosekli veikla, puoselėjant ir viešojoje erdvėje skleidžiant valstybinį mąstymą ir valstybe kaip pagrindiniu istorijos subjektu pagrįstą istorinę sąmonę (publikacijos, organizuoti valstybei reikšmingų istorinių datų minėjimo renginiai, atskirų sambūrio narių dalyvavimas akademiniuose tyrimuose istorijos politikos tematika), yra akivaizdus įrodymas, jog ši pabrėžtinai nepartinė organizacija tautos istorinei atminčiai teikia deramą svarbą bei pasižymi aukšto lygio ir provalstybiškai orientuotu istorijos politikos išmanymu. Manome, jog ši jaunimo organizacija turėtų deleguoti vieną jaunimo atstovą į tautos istorinės atminties tarybą atskirai nuo Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos. Pritarti Siekiant efektyvios veiklos, Tarybos narių skaičius negali būti itin didelis.
Komitetas siūlo atitinkamai sumažinti Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos paskirtą asmenų skaičių ir įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) penkerių metų kadencijai paskirti asmenys: keturi
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių organizacijų, Lietuvos Sąjūdžio, Lietuvos savivaldybių asociacijos, po vieną – Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo, vienas Lietuvos rašytojų sąjungos arba kūrybinių sąjungų , Lietuvos muziejų asociacijos, Meno kūrėjų asociacijos, Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos vyskupų konferencijos , Lietuvių katalikų mokslų akademijos , Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, patriotinio jaunimo sambūrio „Pro Patria“. 26. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas dr. A.Vaišnys
22 VU Komunikacijos fakulteto Muzeologijos katedros pasiūlymai: Atkreipiame Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto dėmesį, jog viena svarbiausių tautos atminties išsaugojimo institucijų
22 Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „keturi Lietuvos mokslų akademijos, trys Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo, du Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių organizacijų, du Lietuvos Sąjūdžio, du Lietuvos muziejų asociacijos, vienas Lietuvos rašytojų sąjungos arba kūrybinių sąjungų, du Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos paskirti asmenys". Pritarti iš dalies Argumentai : Siekiant efektyvios veiklos, Tarybos narių skaičius negali būti itin didelis. Tarybos bendradarbiavimas su visomis asociacijomis apibrėžtas įstatymo projekto 10 straipsnio 6 dalyje.
Pasiūlymas : Komitetas siūlo į Tarybą vieną Lietuvos muziejų asociacijos paskirtą asmenį. 28. Lietuvos Nepriklauso-mybės Akto signataras A.Endriukaitis 2013-12-101 Estijos Respublikos 1992 m. Konstitucijos preambulėje buvo nurodyta, kad šis dokumentas „/.../teikia užtikrinti estų tautos ir kultūros išlikimą amžiams/.../. Po to, kai Estija įstojo į ES, 2007-02-20 minėtas Konstitucijos preambulės tekstas buvo papildytas žodžiais – „jos kalba“ po žodžių „estų tautos“. Siūlyčiau pritariant visam šio įstatymo projekto 1 straipsnio tekstui, parašius kablelį, pratęsti „/.../ siekiant Lietuvos valstybę ir tautą išsaugoti amžiams “. Nepritarti
formuluočių netikslinga perkelti į įstatymo projektą
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
22 Argumentai: Lietuvos Respublikos tautos istorinės atminties įstatymo projektas Nr. XIP-4631 keičia Atmintinas ir Švenčių dienas reglamentuojančius aktus. Šiame projekte yra numatyta Tautos istorines atminties taryba . Tačiau joje, greta valdžios ir visuomeninių organizacijų, menininkų bei mokslininkų atstovų, nėra numatyta jokio Katalikų Bažnyčios, katalikiškų organizacijų ar tradicinių religinių bendruomenių atstovo, nors įstatyme yra skyrius „religinės šventės". Kadangi šis įstatymas yra susijęs su atmintinų švenčių bei tradicijų puoselėjimu Lietuvoje, į šią Tarybą derėtų įtraukti ir Lietuvos Vyskupu Konferencijos, kaip didžiausios Lietuvos tradicinės religinės bendruomenės, atstovą, – pvz,, Lietuvių katalikų mokslo akademijos atstovą, greta 4 Lietuvos mokslų akademijos atstovų.
Pasiūlymas: Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte po žodžių „vienas Lietuvos rašytojų sąjungos arba kūrybinių sąjungų“ įrašyti žodžius „vienas Lietuvių katalikų mokslo akademijos atstovas“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„2) keturi Lietuvos mokslų akademijos, trys
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo, du Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių organizacijų, du Lietuvos Sąjūdžio, vienas Lietuvos rašytojų sąjungos arba kūrybinių sąjungų, vienas Lietuvių katalikų mokslo akademijos atstovas , du Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos paskirti asmenys.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas : Komitetas siūlo 10 str. 2 dalies 2 punktą išdėstyti taip, atsižvelgiant į Lietuvos Vyskupų Konferencijos 2013 m. vasario 27 d. raštą Nr. 1-102/13: „2) penkerių metų kadencijai paskirti asmenys: keturi
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių organizacijų, Lietuvos Sąjūdžio, Lietuvos savivaldybių asociacijos, po vieną – Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo, vienas Lietuvos rašytojų sąjungos arba kūrybinių sąjungų , Lietuvos muziejų asociacijos, Meno kūrėjų asociacijos, Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos vyskupų konferencijos , Lietuvių katalikų mokslų akademijos , Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, patriotinio jaunimo sambūrio „Pro Patria“. 2. Vyriausybės 2013-06-20 nutarimas Nr.5637 2, 4, Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249 ; 1999, Nr. 5-97 ; 2000, Nr. 86-2617 ; 2004, Nr.
86-2617 ; 2004, Nr. 165-6025 ) 138 straipsniu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2012 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. SV-S-1, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria : Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Tautos istorinės atminties įstatymo projektui Nr. XIP-4631(2) (toliau – projektas), tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas) tobulinti projektą pagal šias pastabas ir pasiūlymus :
Respublikos Konstitucijai (Žin., 1992, Nr. 33-1014 ) (toliau – Konstitucija), nes pagal Konstituciją rengti (sudaryti) valstybės biudžeto projektą yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė), ir tik jos, teisė ir pareiga. Vyriausybė turi ne tik konstitucinę teisę, bet ir konstitucinę pareigą valstybės biudžeto projekte numatyti konkrečius pajamų šaltinius, jų sumas, taip pat konkrečias sumas, numatomas valstybės ir visuomenės reikmėms finansuoti (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. nutarimas). Seimas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų apriboti ar paneigti Vyriausybei Konstitucijoje nustatyti įgaliojimai rengti valstybės biudžeto projektą. Įstatymu paneigus ar apribojus Vyriausybei Konstitucijoje nustatytus įgaliojimus rengti valstybės biudžeto projektą, būtų pažeistas konstitucinis valdžių padalijimo principas, taigi ir Konstitucijos 5 straipsnis (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11 d. nutarimas). Pritarti iš dalies Argumentai : Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 bei 4 punktai ir 9 straipsnio 5 punktas neapriboja ir neneigia Vyriausybei Konstitucijoje nustatytų įgaliojimų rengti valstybės biudžeto projektą.
Pasiūlymas:7 straipsnio 2 punktą formuluoti taip: „2) siūlo Vyriausybei valstybės biudžete numatyti asignavimų (lėšų) Tautos istorinės atminties politikai įgyvendinti pagal Tautos istorinės atminties įamžinimo programą;“ Pasiūlymas : 7 straipsnio 4 punktą formuluoti taip:
„4) nutarimu paskelbia atmintinus metus ir
siūlo Vyriausybei valstybės biudžete numatyti asignavimų (lėšų) paskelbtų atmintinų metų minėjimo programai įgyvendinti.“
5 Projekto
prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Žin., 1992, Nr. 33-1014 ) (toliau – Konstitucija), nes pagal Konstituciją rengti (sudaryti) valstybės biudžeto projektą yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė), ir tik jos, teisė ir pareiga. Vyriausybė turi ne tik konstitucinę teisę, bet ir konstitucinę pareigą valstybės biudžeto projekte numatyti konkrečius pajamų šaltinius, jų sumas, taip pat konkrečias sumas, numatomas valstybės ir visuomenės reikmėms finansuoti (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. nutarimas). Seimas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų apriboti ar paneigti Vyriausybei Konstitucijoje nustatyti įgaliojimai rengti valstybės biudžeto projektą. Įstatymu paneigus ar apribojus Vyriausybei Konstitucijoje nustatytus įgaliojimus rengti valstybės biudžeto projektą, būtų pažeistas konstitucinis valdžių padalijimo principas, taigi ir Konstitucijos 5 straipsnis (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11 d. nutarimas). Pritarti iš dalies Argumentai :
Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 bei 4 punktai ir 9 straipsnio 5 punktas neapriboja ir neneigia Vyriausybei Konstitucijoje nustatytų įgaliojimų rengti valstybės biudžeto projektą.
Pasiūlymas : 9 straipsnio 5 punktą išdėstyti taip: „5) rengiamame atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numato asignavimų (lėšų) Tautos istorinės atminties įamžinimo programai ir paskelbtų atmintinų metų minėjimo programai įgyvendinti;“
1
dalyvauti įgyvendinant valstybės politiką tam tikroje srityje nėra suderinami su Seimo, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios, funkcijomis valstybės valdžios institucijų sistemoje. Siūlytina atitinkamai tobulinti projekto 7 straipsnio 1 punktą. Pritarti Pasiūlymas : Komitetas siūlo patikslinti 7 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) kartu su kitomis valstybės institucijomis, pasitelkęs asociacijas nevyriausybines organizacijas , formuoja dalyvauja formuojant valstybinę Tautos istorinės atminties politiką ir pagal kompetenciją dalyvauja ją įgyvendinant: “
straipsnius, siūlytina išsamiai aprašyti Respublikos Prezidento kompetenciją įgyvendinant Tautos istorinės atminties politiką. Atsižvelgti Pasiūlymas: Komitetas nusprendė išsamiau aprašyti įstatymo projekto 8 straipsnį, suderinus su Lietuvos Respublikos Prezidentūra. 6. Vyriausybės 2013-06-20 nutarimas Nr.56310 1,2
tarybos (toliau – Taryba) veiklos reglamentavimas, nustatytas projekto 10 straipsnyje, nepakankamai išsamus ir dėl to tikslintinas atsižvelgiant į šias pastabas:
statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249 ; 1999, Nr. 5-97 ) nuostatas Taryba neatitinka nei Seimo komisijos, nei Seimo komiteto požymių.
Taip pat ji nelaikytina (pagal Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772 ; 1998, Nr. 41(1)-1131 ) nuostatas) ir Vyriausybės patariamąja institucija – Vyriausybės komitetu ar Vyriausybės pavestoms užduotims atlikti Vyriausybės komisija. Siekiant viešojo sektoriaus subjektų sistemos aiškumo ir nuoseklumo, projekte turi būti konkrečiai nurodytas Tarybos statusas. Pritarti Pasiūlymas : Komitetas siūlo 10 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Tautos istorinės atminties taryba yra patariamoji institucija tautos istorinės atminties klausimais, atskaitinga Seimui.“ Atitinkamai 10 straipsnio 1 dalį laikyti 2 dalimi ir išdėstyti taip: „
11
tvirtinami Tarybos nuostatai. Nepritarti Argumentai : 10 straipsnio 11 dalyje išdėstyta, kad Tarybos veikla nebus atskirai finansuojama, ją aptarnaus Seimo kanceliarija: „11. Tautos istorinės atminties tarybos buveinė yra Seime, jos veiklą techniškai aptarnauja Seimo kanceliarija. Tautos istorinės atminties tarybos dokumentų blankuose gali būti naudojamas Lietuvos valstybės herbas.“
74
funkcijos. Vieni iš projekto 10 straipsnio 6 dalyje vardijamų Tarybos funkcijų ir uždavinių priskirtini Tarybos teisėms (pavyzdžiui, 10 straipsnio
formavimo funkcijomis (pavyzdžiui, 10 straipsnio 6 dalies 1, 2 ir
į kultūros ministrui Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 ,,Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ (Žin., 2010, Nr. 38-1784 ) 1.5.2 punktu pavestą kultūros paveldo bei etninės kultūros sritį.
Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės
išdėstytomis pastabomis dėl kultūros srityje veikiančių institucijų veiklos, būtų tikslinga įvertinti aptariamų funkcijų pobūdį (priskirtinumą įstatymų leidžiamajai ar vykdomajai valdžiai) ir pagal tai spręsti Tarybos atskaitingumo bei atsakomybės klausimus (kurie projekte nenumatyti) arba perduoti vykdomajai valdžiai būdingas funkcijas šioje srityje veikiančioms valstybės institucijoms ar įstaigoms. Pritarti iš dalies Argumentai : Vyriausybės įgaliojimai, nustatant Tautos istorinės atminties objektus, apibrėžti įstatymo projekto 9 straipsnyje. Pasiūlymas : Komitetas siūlo 10 straipsnio 7 dalies 4 punktą perkelti į 8 dalį ir 7, 8 dalis išdėstyti taip: „7. Tautos istorinės atminties tarybos funkcijos ir uždaviniai:
1) svarstyti ir tvirtinti Tautos istorinės atminties įamžinimo kryptis;
2) svarstyti ir tvirtinti Tautos istorinės atminties įamžinimo programos metmenis;
svarstyti ir tvirtinti atmintinų metų minėjimo programų metmenis;
sudaryti ekspertų darbo grupes;
) teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti, nagrinėti pasiūlymus dėl Tautos istorinės atminties objektų ir teikti juos Seim o ui Švietimo mokslo ir kultūros komitetui ;
5) teikti rekomendacijas Seimui dėl atmintinų dienų, atmintinų metų, švenčių paskelbimo iniciatyvų;
koordinuoti Tautos istorinės atminties įamžinimo kryptis ir atmintinų metų minėjimo programų įgyvendinimą;
pagal kompetenciją neviršijant savo įgaliojimų teikti išvadas ir pasiūlymus Seimui ir Vyriausybei dėl Tautos istorinės atminties objektų, dėl Tautos istorinės atminties politiką reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų projektų;
kas dveji metai teikti Seimui pranešimą apie Tautos istorinės atminties politikos būklę;
Tarybos darbo reglamentą. 8.
teisę:
1) iš valstybės ir savivaldybių institucijų, visų Lietuvos Respublikoje veikiančių įstaigų, įmonių ir organizacijų gauti ir rinkti informaciją savo įgaliojimų srities klausimais;
2) dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų posėdžiuose, konferencijose ir pasitarimuose, kuriuose svarstomi Tautos istorinės atminties klausimai, teikti siūlymus dėl šių klausimų sprendimo;
3) dalyvauti tarptautinėse istorinės atminties įamžinimo programose, projektuose ar kitaip bendradarbiauti su užsienio valstybių istorinės atminties įamžinimo sistemų subjektais;
4) prireikus sudaryti ekspertų darbo grupes. “
77
straipsnio 6 dalies 6 punkte vartojama formuluotė ,,neviršijant savo įgaliojimų“, nes projekte jokie Tarybos įgaliojimai nenustatyti. Pritarti Pasiūlymas : Komitetas siūlo 10 straipsnio 7 dalies 7 punktą išdėstyti taip: „7) neviršijant savo įgaliojimų pagal kompetenciją teikti išvadas ir pasiūlymus Seimui ir Vyriausybei dėl Tautos istorinės atminties objektų, dėl Tautos istorinės atminties politiką reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų projektų;“. 10. Vyriausybės 2013-06-20 nutarimas Nr.563104
ir projekte neapibrėžta, kaip bus tvirtinama Tarybos sudėtis. Pritarti Tarybos sudėtis nurodyta 10 straipsnio 2 dalyje. Pasiūlymas : Komitetas siūlo patikslinti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „ Tautos istorinės atminties tarybos personalinę sudėtį Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu tvirtina Seimas. Tautos istorinės atminties tarybos pirmininkas Tarybos pirmininkas yra Seimo kancleris. Tautos istorinės atminties taryba išsirenka du Tautos istorinės atminties pirmininko pavaduotojus.“
22 4.6. Lietuvos Vyskupų Konferencija 2013 m. vasario 27 d. raštu Nr.
1-102/13 kreipėsi į Vyriausybę prašydama greta valdžios ir visuomeninių organizacijų, kūrėjų bei mokslininkų atstovų į Tarybos sudėtį įtraukti ir Katalikų bažnyčios atstovus. Todėl, formuojant Tarybos sudėtį, siūlytina papildyti ją Lietuvos Vyskupų Konferencijos bei Lietuvių katalikų mokslo akademijos atstovais. Pritarti Pasiūlymas : Komitetas siūlo šią dalį išdėstyti taip: „2) penkerių metų kadencijai paskirti asmenys: keturi
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių organizacijų, Lietuvos Sąjūdžio, Lietuvos savivaldybių asociacijos, po vieną – Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo, vienas Lietuvos rašytojų sąjungos arba kūrybinių sąjungų , Lietuvos muziejų asociacijos, Meno kūrėjų asociacijos, Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos vyskupų konferencijos , Lietuvių katalikų mokslų akademijos , Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, patriotinio jaunimo sambūrio „Pro Patria“. 12. Vyriausybės 2013-06-20 nutarimas Nr.563104
Tarybos pirmininko įgaliojimai, neatitinka Seimo statuto 31 straipsnyje apibrėžtos Seimo kanclerio kompetencijos. Nepritarti Argumenta i: Pagal Seimo statutą Seimo kancleris vykdo ir kitas funkcijas. Viena iš Seimo kanceliarijos funkcijų (pagal nuostatus): <...>puoselėja Lietuvos parlamentarizmo, valstybės atkūrimo tradicijas ir vertybes, remia iškilių politikos asmenybių atminimo įamžinimą;“
11
Tarybos darbo organizavimo pagrindai, neaiškus ir pačios veiklos Taryboje pobūdis – ar jos nariai savo funkcijas atliks atlygintinai, ar visuomeniniais pagrindais.
Nepritarti Argumentai : Įstatymo projekto 10 straipsnio 11 punkte nurodyta, kad Tarybos veiklą techniškai aptarnauja Seimo kanceliarija. 14. Vyriausybės 2013-06-20 nutarimas Nr.563111
privalomumo savivaldybių institucijoms, tačiau projektas iš esmės nenumato konkrečių funkcijų savivaldybėms. Siūlytina numatyti konkrečias funkcijas savivaldybėms. Nepritarti Argumentai: Bendrosios funkcijos savivaldybėms yra nurodytos 11 straipsnio 1 dalyje: „tautos istorinės atminties puoselėjimą ir sklaidą vykdo Tautos istorinės atminties taryba, valstybės, savivaldybių institucijos<...>“
72
punkte ir 9 straipsnio 5 punkte minima Tautos istorinės atminties įamžinimo programa, bet iš projekto nuostatų neaišku, kas rengs ir tvirtins šią programą, ar tai bus strateginio planavimo dokumentas ir kokios bus šios programos sąsajos su Tautos istorinės atminties įamžinimo kryptimis. Siūlytina minėtus punktus patikslinti. Pritarti Pasiūlymas : Komitetas siūlo 10 straipsnio 7 dalį papildyti nauju 2 punktu, atitinkami keičiant prieš tai buvusių punktų numeraciją: „7. Tautos istorinės atminties tarybos funkcijos ir uždaviniai:
1) svarstyti ir tvirtinti Tautos istorinės atminties įamžinimo kryptis;
ir tvirtinti Tautos istorinės atminties įamžinimo programos metmenis ;
svarstyti ir tvirtinti atmintinų metų minėjimo programų metmenis;<...>“
4,14
straipsnyje nurodytą įstatymo paskirtį, pavyzdžiui, dingusių vaikų, pagyvenusių žmonių, žvejų ir pan.
Siūlytina tikslinti Atmintinų dienų sąrašą
Lietuvos vėliavos diena;
Laisvės gynėjų diena;
Klaipėdos krašto diena;
Lietuvos globėjo šv. Kazimiero diena;
Lietuvos įstojimo į NATO diena;
Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą diena;
1791 m. pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje diena;
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena;
Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena;
Europos diena;
Pilietinio pasipriešinimo diena;
Steigiamojo Seimo susirinkimo diena, Tarptautinė šeimos diena;
sekmadienis – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena;
Sąjūdžio diena;
Gedulo ir vilties diena;
Okupacijos ir genocido diena;
Žalgirio mūšio diena;
Pasaulio lietuvių vienybės diena;
Šilinė (Švč. Mergelės Marijos gimimo diena), Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą diena;
Baltų vienybės diena;
Lietuvos žydų genocido atminimo diena;
Tuskulėnų aukų atminimo diena;
Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena;
1791 m.
Abiejų Tautų (Lietuvos ir Lenkijos) tarpusavio įžado paskelbimo diena;
Konstitucijos diena;
Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena;
Lietuvos diplomatų diena;
Didžiosios Lietuvos akto diena. Pritarti iš dalies Argumentai: Atmintinų dienų grupavimo kriterijai įvardyti įstatymo projekto 4 straipsnyje. Įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalyje nurodyta tikslinė atmintinų dienų grupė, prie kurios priskirtos ir dingusių vaikų, ir pagyvenusių žmonių, ir žvejų dienos: „Lietuvos Respublikoje minimos šios profesinėms ir socialinėms grupėms atmintinos dienos:“ Pasiūlymas : Patikslinti įstatymo paskirtį ir 1 straipsnį išdėstyti taip: „ Šis įstatymas nustato Tautos istorinės atminties objektą, Lietuvai svarbaus istorinio paveldo atminimą įprasminančios, Tautos humanistines vertybes puoselėjančios valstybės politikos formavimą ir įgyvendinimą, profesinių ir socialinių grupių minimas atmintinas dienas .“
punkte ir 9 straipsnio 1 punkte vartojama sąvoka ,,valstybės gedulas“, o Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo (Žin., 1991, Nr. 20-517 ; 2004, Nr. 115-4274 )
turėtų būti tarpusavyje suderintos arba projekte aptartas jų santykis. Pritarti Pasiūlymas : Komitetas siūlo papildyti 12 straipsnį 5 dalimi: „ 5.
Įsigaliojus šiam įstatymui, kituose įstatymuose ir teisės aktuose vartojamos sąvokos „gedulas“ ir „valstybės gedulas“ yra tapačios. 18. Vyriausybės 2013-06-20 nutarimas Nr.563511
straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktuose kalbama apie Lietuvos valstybingumui ir valstybės istorijai svarbias datas, siūlytina juos papildyti, atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą sąvoką ,,atmintini metai“. Pritarti Pasiūlymas: Komitetas siūlo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) jubiliejinės sukakties nustatymo – Lietuvos valstybės kūrimo, laisvės ir nepriklausomybės kovų ir kultūros, kitos Lietuvos valstybingumui svarbios datos minimos pradedant 20-osiomis metinėmis iki 100-ųjų metinių – kas dešimt metų, nuo šimtųjų metinių – kas 25 metai; iškilių asmenybių, nusipelniusių Lietuvos valstybingumui, mokslui ir kultūrai , jubiliejai minimi kas 25 metai, o nuo 100-ųjų metinių – kas 50 metų;“
1, 2,35
dalies 4 punkte numatytas visuotinumo principas, pagal kurį ,,<...> visi Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys gerbia sprendimą paskelbti metus atmintinais, savanoriškai dalyvauja valstybės atmintinų metų renginiuose“. Šio punkto paskutiniame sakinyje numatyta asmenų atsakomybė už minėtų nuostatų nepaisymą, tačiau svarstytina, ar už tokių abstrakčių, rekomendacinio pobūdžio nuostatų nepaisymą asmenims galėtų būti numatyta atsakomybė. Be to, manytina, kad šio punkto antrojo sakinio nuostata, pagal kurią ,,valstybė remia užsienio lietuvių bendruomenių rengiamus Lietuvos valstybės kūrimo, laisvės ir nepriklausomybės kovų ir kultūros, kitų valstybingumui svarbių datų minėjimo programas“, nėra aiškiai susijusi su visuotinumo principu, todėl siūlytina dėstyti šią nuostatą atskira projekto 5 straipsnio dalimi.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad projekto
Pasiūlymai : Komitetas siūlo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą išdėstyti taip:
„5) visuotinumo – atmintini metai pažymimi
visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, visi Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys gerbia sprendimą paskelbti metus atmintinais, savanoriškai dalyvauja valstybės atmintinų metų renginiuose. Už šių nuostatų nepaisymą asmenys atsako teisės aktų nustatyta tvarka. “ Papildyti 5 straipsnį 2 dalimi: „2. Valstybė remia užsienio lietuvių bendruomenių rengiamus Lietuvos valstybės kūrimo, laisvės ir nepriklausomybės kovų ir kultūros, kitų valstybingumui svarbių datų minėjimo programas.“ Buvusią 2 dalį laikyti 3 ir ją patikslinti: „
metus, jų negalima sieti su nesantaikos, neapykantos skleidimu, prieštarauti moralės normoms ar viešajai tvarkai, visuomenės dorovės normoms. Už šių nuostatų nepaisymą asmenys atsako teisės aktų nustatyta tvarka .“
1
asociacijos turimos omenyje. Siekiant įtraukti į Tautos istorinės atminties politikos formavimą ir kitas nevyriausybines organizacijas, tikslingiau būtų vartoti sąvoką ,,nevyriausybinės organizacijos“.
Pritarti Pasiūlymas : Išdėstyti taip 7 straipsnio 1 punktą: „Seimas: „1) kartu su kitomis valstybės institucijomis, pasitelkęs asociacijas nevyriausybines organizacijas, formuoja dalyvauja formuojant valstybinę Tautos istorinės atminties politiką ir pagal kompetenciją dalyvauja ją įgyvendinant;“
21
punktas, jame reikėtų nurodyti ne Ministro Pirmininko kanclerį, o Vyriausybės kanclerį. Pritarti Pasiūlymas: Išdėstyti 10 straipsnio 2 dalies 1 punktą taip: „1) ex officio Seimo kancleris, Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris, Ministro Pirmininko kancleris Vyriausybės kancleris , Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas, Lietuvos vyriausiasis archyvaras, Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorius ;
Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas, Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas.“
1, 2,
įgyvendinamuosius teisės aktus, nustatyti minėtų teisės aktų parengimo terminą ir patikslinti įstatymo įsigaliojimo datą. Pritarti Pasiūlymas : Pakeisti įstatymo įsigaliojimo datą ir numatyti parengti įgyvendinamuosius teisės aktus: „1. Šis įstatymas įsigalioja 2013 2014
liepos
iki 2014 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
21 Argumentai: Tikslinga Tautos istorinės atminties taryboje numatyti ir Tautinių bendrijų interesų atstovavimą. Toks atstovas galėtų būti Tautinių bendrijų pirmininkas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnį 1 d., 1 punktą, išdėstant taip: 1.
Tautos istorinės atminties tarybą sudaro:
Seimo kancleris, Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris, Ministro Pirmininko kancleris, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas, Lietuvos vyriausiasis archyvaras, Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorius;
Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas;
6 5, 8 Argumentai: Tautos istorinės atminties taryba būdama LR Seimui atskaitinga institucija privalo kas dveji metai teikti Seimui pranešimus apie Tautos istorinės atminties būklę ir gaires istorinės atminties politikos formavimui. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 6 dalį
, esančius punktus, išdėstant taip:
5) teikti rekomendacijas Seimui dėl atmintinų dienų, metų, švenčių paskelbimo iniciatyvos;
koordinuoti Tautos istorinės atminties įamžinimo kryptis ir atmintinų metų minėjimo programų įgyvendinimą;
neviršijant savo įgaliojimų teikti išvadas ir pasiūlymus Seimui ir Vyriausybei dėl Tautos istorinės atminties objektų, dėl Tautos istorinės atminties politiką reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų projektų;
8) kas dveji metai teikti Seimui pranešimą apie Tautos istorinės atminties politikos būklę;
tvirtinti Tarybos darbo reglamentą. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str.d. P. 1. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
projektui XIP-4631 (2) ir komiteto išvadoms. 2. Siūlyti pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą XIP-4631 (2) tobulinti, atsižvelgiant į Vyriausybės, Seimo nario V.
Stundžio, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, taip pat Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Pritarti
komitetas
21 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos savivaldybių asociacija yra visų 60 Lietuvos savivaldybių bendrus interesus atstovaujanti asociacija (įsteigta ir veikianti pagal specialų įstatymą) ir į tai, kad Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorius pagal teisinį statusą nėra prilygintinas kitiems Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims, tikslinga Lietuvos savivaldybių asociaciją įrašyti į Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodomų subjektų sąrašą ir numatyti didesnę atstovavimo normą, tenkančią šiai organizacijai. Pasiūlymas:
dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) ex officio Seimo kancleris, Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris, Ministro Pirmininko kancleris, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas, Lietuvos vyriausiasis archyvaras, Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius,
komitetas
22 Siūlymas:
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) keturi Lietuvos mokslų akademijos, trys Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo, du Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių organizacijų, du Lietuvos Sąjūdžio, du Lietuvos savivaldybių asociacijos , vienas Lietuvos rašytojų sąjungos arba kūrybinių sąjungų, du Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos paskirti asmenys.“
pasiūlymai. Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr.
XIP-4631(3), įvertinus ir atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento, Vyriausybės pastabas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymus, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pastabas, piliečių, asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus, ir siūlyti Seimui jį svarstyti. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
V. Stundys. PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos Tautos istorinės atminties įstatymo projektas XIP-4631(3). Komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė