Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas
išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos priemonės skiriamos iki bylos nagrinėjimo pabaigos, jeigu ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas neskiria Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytų kardomųjų priemonių – suėmimo ar įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo. Šias priemones skiria ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi teismas ne vėliau kaip per 48 valandas.“
2Papildyti 5 straipsnį 6 dalimi:
„6. Ikiteisminiuose tyrimuose, susijusiuose su smurtu artimoje aplinkoje, Valstybinė teismo medicinos tarnyba prie Teisingumo ministerijos užtikrina, kad sveikatos sutrikdymo mastas būtų nustatomas ir specialistų išvados būtų teikiamos skubos tvarka.“
pakeitimas
išdėstyti taip:
1Gavę pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje,
policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, užrašo duomenis apie smurto artimoje aplinkoje faktą ir pradeda ikiteisminį tyrimą. Smurtą patyręs asmuo skundo neteikia. „1. Gavę pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, užrašo duomenis apie smurto artimoje aplinkoje faktą, pradeda ikiteisminį tyrimą ir imasi priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas ikiteisminis tyrimas bei užtikrinta smurtą patyrusio asmens apsauga. Smurtą patyręs asmuo skundo neteikia.“
7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
išsikelti iš gyvenamosios vietos nedelsdami, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo, praneša specializuotos pagalbos centrui .
Tais atvejais, kai, taikant įpareigojimą smurtautojui išsikelti, be priežiūros lieka nepilnametis, policijos pareigūnai apie tai praneša ir vaiko teisių apsaugos skyriui. 3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
kompleksinę pagalbą. „4. Specializuotos pagalbos centrai specializuotą kompleksinę pagalbą teikia visą parą.“
pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
1Policijos pareigūnai, atvykę į smurto artimoje aplinkoje įvykio vietą,
informuoja smurtą patyrusį asmenį apie galimybes gauti pagalbą ir su jo žinia praneša apie įvykį specializuotos pagalbos centrui. „1. Policijos pareigūnai, atvykę į smurto artimoje aplinkoje įvykio vietą, informuoja smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos pagalbos centras, kuris suteiks jam pagalbą, ir nedelsiant apie įvykį praneša specializuotos pagalbos centrui. Specializuotos pagalbos centrui pateikiami būtiniausi susisiekimui su smurtą patyrusiu asmeniu duomenys.“
įsigaliojimas Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys: Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Leonard Talmont
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APSAUGOS NUO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE ĮSTATYMO NR. XI-1425 5, 7, 8 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-03-27 Nr. XIP-4468(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Valatkevičius
Žmogaus teisių komitetas
DĖL
APSAUGOS NUO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE ĮSTATYMO 5, 6, 7, 8, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
dalyvavo: komiteto pirmininkas Leonard Talmont, komiteto nariai: Mantas Adomėnas, Dalia Kuodytė, Vytautas Matulevičius, Marija Aušrinė Pavilionienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, patarėjos: Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė, padėjėjos: Jūratė Mikulskienė, Deimantė Žegunė, kviestieji asmenys: Seimo Teisės departamento Baudžiamosios ir administracinės teisės skyriaus patarėjas Darius Valatkevičius;
Generalinės prokuratūros Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vida Ramanauskienė; Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Rizikos valdymo ir vidaus kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Artūras Bajorinas; Lietuvos kriminalinės policijos biuro Ikiteisminio tyrimo koordinavimo ir kontrolės skyriaus vyriausioji tyrėja L aima Minderienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2012-05-31 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas (toliau – įstatymas) nėra papildomas, o įstatymo 6 straipsnis pripažįstamas netekus galios, projekto pavadinimas formuluotinas taip: „ Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas “.
Pritarti Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas, patvirtintas teisingumo ministro 2013-12-23 įsakymu ir komiteto patobulintą įstatymo projektą, projekto pavadinimą formuluoti taip: „ Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 5, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymas“
kanceliarijos Teisės departamentas
2Projekto 1 straipsnyje,
projekto lyginamajame variante trūksta perbraukto keičiamo įstatymo 5 straipsnio pavadinimo ir 5 dalies. Pritarti Su išvada teikiamas komiteto patobulintas įstatymo projektas ir lyginamasis variantas. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakciją galima suprasti taip, kad yra siūloma smurto artimoje aplinkoje atveju įtariamam smurtautojui imperatyviai visais atvejais taikyti procesinę prievartos priemonę – laikiną sulaikymą. Toks siūlymas prieštarautų Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio normoms, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali sulaikyti asmenį, užkluptą darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo, o laikinas sulaikymas, neužklupus asmens nusikalstamos veikos padarymo vietoje ar tuoj po nusikalstamos veikos padarymo, galimas tik išimtiniais atvejais, kai yra visos šiame straipsnyje numatytos sąlygos. Pritarti Komitetas patobulino įstatymo projektą, siūlytų 5 straipsnio 1 dalies pakeitimų atsisakyta. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2012-05-311 4.
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis redaguotina tuo aspektu, kad atskiras Baudžiamojo proceso kodekse nustatytas procesines prievartos priemones gali skirti ne tik teisėjas, bet ir prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas (žr. Baudžiamojo proceso kodekso 121 straipsnio 1 dalį). Pritarti Komitetas patobulino įstatymo projektą, siūlytų 5 straipsnio 1 dalies pakeitimų atsisakyta. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „vienu metu gali būti skiriamos kelios Baudžiamojo proceso kodekse nustatytos procesinės prievartos priemonės.“ Pažymėtina, kad Baudžiamojo proceso kodekso 121 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad „vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės“. Pritarti Komitetas patobulino įstatymo projektą, siūlytų 5 straipsnio 2 dalies pakeitimų atsisakyta. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies pirmasis sakinys „smurtą patyrusio asmens apsauga būtina ir po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo“ yra deklaratyvus ir nenorminio pobūdžio. Pritarti Komitetas patobulino įstatymo projektą, siūlytų 5 straipsnio 3 dalies pakeitimų atsisakyta. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis redaguotina tuo aspektu, kad pagal Baudžiamojo kodekso 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės (šiuo atveju
Komitetas patobulino įstatymo projektą, siūlytų 5 straipsnio 3 dalies pakeitimų atsisakyta. 8.
kanceliarijos Teisės departamentas
„su bausme gali būti skiriamos kelios baudžiamojo poveikio priemonės.“
Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas su bausme yra reglamentuotas Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalyje: „Uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme.“ Pritarti Komitetas patobulino įstatymo projektą, siūlytų 5 straipsnio 3 dalies pakeitimų atsisakyta. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
atitinkamai suformuluotos Baudžiamojo proceso kodekso 164, 409 straipsniuose. Siūlytina šios dalies atsisakyti kaip perteklinės. Pritarti Komitetas patobulino įstatymo projektą, siūlytų 5 straipsnio 4 dalies pakeitimų atsisakyta. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
„teismo medicinos tarnyba“ įrašytinas žodis „Valstybinė“. Pritarti
Patobulinus projektą 1 straipsnio 2 dalį formuluoti taip: „ 2. Papildyti 5 straipsnį 6 dalimi:
„6. Ikiteisminiuose tyrimuose, susijusiuose su smurtu artimoje aplinkoje,
Valstybinė teismo medicinos tarnyba prie Teisingumo ministerijos užtikrina, kad sveikatos sutrikdymo mastas būtų nustatomas ir specialistų išvados būtų teikiamos skubos tvarka. “
kanceliarijos Teisės departamentas
projekto lyginamajame variante turi būti išryškintas. Pritarti Su išvada teikiamas komiteto patobulintas įstatymo projektas ir lyginamasis variantas. 12.
kanceliarijos Teisės departamentas
1
dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies tekste, projekto lyginamajame variante trūksta perbrauktų žodžių „pradeda ikiteisminį tyrimą“. Be to, šioje dalyje prieš žodį „tyrimas“ įrašytinas žodis „ikiteisminis“, o žodis
„apsaugą“ keistinas žodžiu „apsauga“. Pritarti
Su išvada teikiamas komiteto patobulintas įstatymo projektas ir lyginamasis variantas. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies tekstas projekto lyginamajame variante neatitinka Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Atsižvelgti Su išvada teikiamas komiteto patobulintas įstatymo projektas ir lyginamasis variantas. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
14Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies tekste,
projekto lyginamajame variante turi būti perbraukti ne žodžiai „gavę jo sutikimą“, o žodžiai „su jo žinia“. Be to, šioje dalyje žodis
„specializuotas“ keistinas žodžiu „specializuotos“. Pritarti
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2012-06-181
1321 , 140, 167, 407 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP‑4466 (toliau – BPK projektas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 721 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-4467 (toliau – BK projektas) ir Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5, 6, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.
XIP-4468 pažymime, kad Projektų aiškinamajame rašte teigiama, kad „ne visais atvejais smurtą patyrusiam asmeniui yra garantuojama specialiajame įstatyme nustatyta apsauga įpareigojant smurtautoją laikinai išsikelti ir nepalaikyti ryšių su smurtą patyrusiu asmeniu viso baudžiamojo proceso metu, nes Baudžiamojo proceso kodekse nustatytos procesinės prievartos priemonės nėra taikomos imperatyviai“. Dėl to BPK projektu siekiama įtvirtinti, kad visais atvejais, kai yra smurto artimoje aplinkoje požymių, įtariamasis būtų įpareigojamas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo. Atsižvelgiant į tai, kad per mėnesį laiko nuo 2011 m. gruodžio 15 d. iki 2012 m. sausio 16 d. policijoje buvo užregistruoti 3 483 pranešimai apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, o nustačius smurto artimoje aplinkoje atvejus, pradėti 1 149 ikiteisminiai tyrimai, [1] keltinas klausimas, ar teikiant minėtą pasiūlymą dėl įpareigojimo kiekvienu smurto artimoje aplinkoje atveju gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo buvo įvertinta tokios nuostatos įgyvendinimo galimybė atsižvelgiant į esamus kontroliuojančių institucijų žmogiškuosius ir administracinius išteklius. Tokia pati pastaba taikytina ir dėl teikiamo BK projekto. Atsižvelgdami į tai, siūlytume apsvarstyti galimybę vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsniu kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl jos išvadų šiems projektams pateikimo. Atsižvelgti Siūlytų nuostatų, susijusių su imperatyviu procesinių prievartos priemonių taikymu, komiteto patobulintame projekte atsisakyta, atsižvelgiant į priimtus įstatymus XII-501 ir XII-502. 16.
kanceliarijos Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėja Dalia Latvelienė6 Įstatymo projekto 6 straipsnyje nustatyta data - 2013 m. sausio 1 d. jau praėjusi, todėl siūlytina pagrindiniam Komitetui nustatyti naują datą arba jos visai nenustatyti, tuomet įstatymas įsigalios bendra tvarka - jį paskelbus. Pritarti Atsižvelgiant į papildomą lėšų poreikį nuostatų įgyvendinimui, patobulinto projekto 3 straipsnio įsigaliojimo datą nustatyti 2016 m. sausio 1 d. ir 5 straipsnį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2016 m. sausio 1 d.“
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta . 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Generalinė prokuratūra 2014-01-16 Generalinė prokuratūra pritaria Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2013-12-04 išvadai dėl Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5, 6, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (XIP-4468) (toliau - Išvada) ir teikia pastabas įstatymo projektui XIP-4468. Manytina, kad įstatymo projekto 1 straipsnyje siūloma 5 straipsnio 1 dalies redakcija yra ydinga dar ir dėl to, kad tais atvejais, kai pranešama apie prieš tam tikrą laiką (pvz., prieš metus, kelis mėnesius ar kelias savaites ir pan.) įvykusį smurtą artimoje aplinkoje, arba jei pateikiami duomenys, kad smurtavo nepilnametis ar ypatingos priežiūros reikalaujantis ligonis, tokio asmens sulaikymas gali pažeisti konstitucinio proporcingumo principą. Be Išvadoje nurodytų trūkumų, tobulintina ir įstatymo projekto 1 straipsnyje siūloma 5 straipsnio 2 dalies redakcija, nes jei smurtavęs asmuo kartu su nukentėjusiu asmeniu negyveno, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo būtų nelogiškas ir nepagrįstas.
Taip pat svarstytina, ar kiekvienu atveju, jei smurtavo nepilnametis ar neįgalus arba sergantis šeimos narys, galima tokiam asmeniui taikyti įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo. Pritarti
prie Vidaus reikalų ministerijos 2014-01-23 Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Policijos departamentas) gautas Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto raštas, adresuotas Policijos departamentui, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau -Vilniaus apskr. V F K) ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, kuriame prašoma pateikti nuomonę ir siūlymus dėl Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau - ANSAAĮ) 5, 6, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XlP-4468 (toliau - Projektas) 1 straipsnio, kuriuo keičiamas pagrindinio įstatymo 5 straipsnis, nuostatų tobulinimo, atsižvelgiant į jau priimtus įstatymus Nr. XII-501 ir XII-502, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą, taip pat įvertinant ANSAAĮ 5 straipsnio taikymo praktiką. Žmogaus teisių komiteto 2012 m. kovo 21 d. sprendimu sudaryta darbo grupė, j kurią įtrauktas Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Rizikos valdymo ir vidaus kontrolės skyriaus viršininkas Tomas Babravičius ir dabar jau buvęs Vilniaus apskr. VPK viršininko pavaduotojas Sigitas Mecelica, parengė įstatymų projektus XIP-4466, XIP-4467 ir XIP~4468. Minėti projektai Seime buvo užregistruoti 2012 m. gegužės 23 d.
Projektuose, siekiant efektyviau užtikrinti apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje, taip pat geriau suderinti ANSAA( nuostatas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - B K) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) nuostatomis, buvo pasiūlyta, smurtautojams taikyti ne ANSAAĮ 5 straipsnyje numatytas smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones, o panašias savo nuostatomis priemones, kurios numatytos BPK (BPK 1321 straipsnis „Įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo“) baudžiamojo proceso metu ir BK (BK 711 straipsnis „Draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens“), baigus baudžiamąjį procesą. informuojame, kad įstatymai ir kiti teisės aktai neįpareigoja policiją kaupti ir analizuoti duomenis apie teismų priimtus sprendimus, todėl išsamios informacijos apie teismų taikytas
straipsnio 1 dalies smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones pateikti negalime. Policijos departamento duomenimis, tokia informacija nekaupiama ir {tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, kurio valdytojas yra Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Remiantis Vilniaus apsk. VPK pateiktais duomenimis, Vilniaus apskrityje esantys teismai, vadovaudamiesi ANSAAĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu (įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu), per
smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo) per 2012 metus skyrė 125 priemones, o per 2013 metus - 103.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012 metais, vadovaudamasis ANSAAĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, skyrė tik 3 priemones, o 2013 metais - nė vienos (didžioji dauguma minėtų priemonių buvo skirtos rajonų apylinkės teismų), todėl galima teigti, kad skirtingi teismai formuoja nevienodą teisminę praktiką, apsaugodami aukas nuo smurtautojų. Atsižvelgdami j tai, kad tiek ANSAAĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones, tiek BPK 1321 straipsnio kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo* tiek baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą prisiartinti prie nukentėjusio asmens skiria teismai, manytume, jog dėl minėtų įstatymų taikymo (tobulinimo) labai svarbi yra teismų nuomonė. Be to, prieš priimant sprendimą dėl ANSAAĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų priemonių, manytume, tikslinga būtų išsamiai išanalizuoti teismų praktiką, taikant visas minėtas įstatymų nuostatas ne tik kiekybiniu aspektu, bet ir kokybiniu, t. y. teismų priimtus sprendimus smurto artimoje aplinkoje bylose ir tik tuomet spręsti, ar pakanka BPK ir BK numatytų priemonių, siekiant užtikrinti tinkamą nukentėjusiojo nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugą, ar būtina panašias priemones turėti specialiame įstatyme.
Projektais XIP-4466, XIP-4467 ir XlP-4468 buvo bandoma išspręsti ne tik su nukentėjusiojo apsaugos priemonių taikymu susijusias problemas, tačiau tuo metu buvusias ir su ikiteisminio tyrimo pradėjimu bei įtariamojo laikinu sulaikymu susijusias problemas. Didžioji dalis problemų, susijusių su ikiteisminio tyrimo pradėjimu bei įtariamojo laikinu sulaikymu, buvo išspręstos priėmus įstatymus Nr. XII-501 ir XII-502, tačiau išliko problema, kai ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje turi būti pradedamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Šiai problemai išspręsti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija kartu su Policijos departamentu parengė projektus
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:-. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2013-12-04 s iūlyti pagrindiniam Komitetui tobulinti įstatymo projektą XIP-4468, atsižvelgiant į institucijų ir ekspertų pastabas ir pasiūlymus, kuriems Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė, taip pat į Komiteto pateiktus argumentus.
Pritarti
pagrindiniam Komitetui siūlytina išanalizuoti, kaip praktikoje pasikeitė situacija per du metus nuo įstatymo įsigaliojimo, įvertinant ir Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimus.
Pritarti iš dalies Komitetas kreipėsi į Teisės institutą, siūlydamas 2014 m. atlikti tyrimą, kuriuo būtų visapusiškai įvertinta įstatymo įgyvendinimo praktika. Buvo paprašyta ir gauta Generalinės prokuratūros ir Policijos departamento nuomonė dėl įstatymo projekto Nr. XIP-4468 tobulinimo, atsižvelgiant į jau priimtus ir su šiuo įstatymo projektu susijusius Baudžiamojo kodekso 140, 145, 148, 149, 150, 151, 165 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XII-501 ir Baudžiamojo proceso kodekso 167, 409 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (Nr. XII-502). Komiteto išvadų rengėjai patobulino projektą, atsižvelgiant į pateiktą nuomonę, taip pat į pasitarimo metu išdėstytus pastebėjimus, kad esminiai Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimai neturėtų būti daromi, kol nepraėjo ilgesnis laiko tarpas nuo įstatymų Nr. XII-501 ir Nr. XII-501 įsigaliojimo. Tik ilgesnė šių įstatymų veikimo praktika padėtų tiksliau išaiškinti pagrindinio įstatymo tobulinimo poreikius. 2014 m. sausio 24 d. Komitete surengtas pasitarimas dėl Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5, 6, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-4468. Pasitarime dalyvavo Generalinės prokuratūros, Policijos departamento ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai. 7.
pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: „už“ – bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Dalia Kuodytė, Ona Valiukevičiūtė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:-. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas patobulintas įstatymo projektas (XIP-4468(2)), įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Leonard