Projekto Nr. XIP-4422(2) lyginamasis variantas
2018
1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
straipsnio1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
nuolat iškeliama prie, virš ar ant šių pastatų:
1) Lietuvos Respublikos Seimo;
2) Respublikos Prezidento rezidencijos;
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir ministerijų;
4) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir kitų teismų ;
5) Lietuvos Respublikos teismų;
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir teritorinių prokuratūrų ;
Lietuvos banko;
Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos;
atviruose tarptautinei laivybai jūrų ir upių (vidaus vandenų) uostuose, geležinkelio stotyse ar prie automobilių kelių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigtose vietose, kuriose patikrinimą atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos , muitinė ir kitos tam įgaliotos valstybės institucijos.“2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
progos
valstybės istorinė vėliava nuolat iškeliama:
1) virš Lietuvos valdovų rūmų Vilniuje;
pilyje;
3) Karo muziejaus skverelyje, Kaune. 2.
valstybės istorinė vėliava taip pat iškeliama:
1) vasario 16 d.
2) kovo 11 d. – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną – prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų;
3) gegužės 15 d.
4) liepos 6 d. – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną – prie Respublikos Prezidento rezidencijos;
5) liepos 15 d. – Žalgirio mūšio dieną – prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos;
6) spalio 25 d. – Konstitucijos dieną – prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, Respublikos Prezidento rezidencijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo. „10 straipsnis. Lietuvos valstybės istorinės vėliavos iškėlimo vietos ir progos
valstybės istorinė vėliava nuolat iškeliama prie, virš ar ant šių pastatų:
1) Lietuvos Respublikos Seimo;
2) Respublikos Prezidento rezidencijos;
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir ministerijų;
4) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo;
teismų;
7) Lietuvos banko;
savivaldybės taryba;
10) Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės valdovų rūmų Vilniuje;
pilies ;
karo muziejaus skverelyje, Kaune. 2. Lietuvos valstybės istorinė vėliava nuolat iškeliama šiose vietose:
1) Kernavėje;
2) Senųjų Trakų piliavietėje. 3. Lietuvos valstybės istorinė vėliava gali būti iškeliama ir prie, virš ar ant kitų pilių ir objektų, susijusių su Lietuvos valstybingumu ir Lietuvos valstybės gynyba. 4. Lietuvos valstybės istorinė vėliava valstybės švenčių dienomis keliama prie, virš ar ant kitų, negu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų pastatų. 5.
valstybės istorinė vėliava prie, virš ir ant Lietuvos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir šių atstovybių bei įstaigų padalinių, taip pat specialiųjų misijų, esančių užsienio valstybėse, pastatų keliama užsienio reikalų ministro sprendimu, atsižvelgiant į tarptautinės teisės normas, diplomatinio protokolo reikalavimus ir buvimo valstybės tradicijas. 6. Lietuvos valstybės istorinė vėliava taip pat keliama prie, virš ar ant kitų, negu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pastatų:
1) sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną;
2) kovo 29–ąją – Lietuvos įstojimo į NATO dieną;
3) gegužės 1-ąją – Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną;
4) liepos 15 –ąją – Žalgirio mūšio dieną;
5) lapkričio 23-ąją – Lietuvos kariuomenės dieną. 7. Lietuvos valstybės istorinė vėliava krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka taip pat keliama ir naudojama savarankiškų karinių dalinių teritorijose.”3 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1.
valstybės vėliavos, Lietuvos valstybės istorinės vėliavos, Respublikos Prezidento vėliavos, užsienio valstybių vėliavų, Europos Sąjungos vėliavos ir tarptautinių viešųjų organizacijų vėliavų, taip pat stalo ir automobilio vėliavėlių naudojimą valstybės ir savivaldybių institucijose yra atsakingi šių institucijų veiklą užtikrinančių įstaigų vadovai, t. y.:
1) Lietuvos Respublikos Seime – Seimo kancleris;
2) Respublikos Prezidento institucijoje – Respublikos Prezidento kanceliarijos vadovas (kancleris);
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybėje – Vyriausybės kancleris;
4) Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – teismo kancleris, kituose teismuose – teismo pirmininkas;
5) kitose valstybės įstaigose, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir specialiosiose misijose – jų vadovai;
6) savivaldybių institucijose – savivaldybės vadovas. 2. Už Lietuvos valstybės istorinės vėliavos naudojimą taip pat atsakingi pastatų bei vietų valdytojai arba jų įgalioti asmenys. 2. 3. Šio įstatymo įgyvendinimą prižiūri Lietuvos heraldikos komisija, savivaldybių administracijos, krašto apsaugos sistemos kariniuose vienetuose – krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo, savaeigiuose laivuose – kapitonai, nesavaeigiuose laivuose – škiperiai, Lietuvos Respublikos uostuose ir prieplaukose – jų viršininkai. 3. 4. Medžiagas, iš kurių gali būti gaminamos vėliavos, ir prekybos vėliavomis vietas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 4. 5. Vėliavų gamybą kontroliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais norminiais teisės aktais.”
įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. balandžio 30 d. 2.
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2018 m. balandžio
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
2018-01-02
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Seimo narys Kęstutis Masiulis, Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkė A. Railaitė-Bardė, Respublikos Prezidento patarėja I. Pukanasytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2012-05-16 Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
paskelbimo šaltiniai pildytini šaltiniu: „Žin., 1991, Nr. 20-517
“, o šie šaltiniai brauktini kaip pertekliniai:
Žin., 1994, Nr. 15-248; 1996, Nr. 33-806; 1997, Nr. 65-1538; 2002, Nr. 44-1652; 2003, Nr. 74-3422; 2003, Nr. 116-5251; 2008, Nr. 45-1680. Nepritarti Įsigaliojus Teisėkūros pagrindų įstatymui, pastaba neaktuali. Suderinant su Teisėkūros pagrindų įstatymu, patikslintas įstatymo pavadinimas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
neatitinka įstatymo projekto teksto, jis parengtas nesilaikant Seimo statuto
3.
kanceliarijos Teisės departamentas
2
3Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio:
Aukščiausiojo ir Vyriausiojo administracinio teismo“ yra keistina atsižvelgus į tai, kad visi nurodyti teismai priklauso skirtingoms teismų sistemoms, o kiti bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų sistemoms priklausantys teismai išeliminuojami, nors teismų visuma sudaro teisminę valdžią. Jeigu šiai nuostatai būtų pritarta, ją siūlytume išdėstyti nuosekliai laikantis Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto redakcijos -
„Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir kitų teismų“;
Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų <...> yra diskutuotina. Siūlytume gauti Vyriausybės išvadą.
kalendorinių metų dieną, t.y. nepriklausomai nuo šios dienos istorinės reikšmės ir apima „atmintinas dienas“.
Toks teisinis reguliavimas gali sudaryti prielaidas chaotiškam Lietuvos valstybės istorinės vėliavos kėlimui;
Lietuvos kariuomenės diena. Tokia pat pastaba teiktina ir dėl 7 dalyje nurodytų dienų įvardinimo „Liepos 6 d.“, „liepos 15 d.“, projekto 4 straipsnio
Patobulinto projekto 1 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai išdėstyti taip:
„4) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo;
5) Lietuvos Respublikos teismų;“. Patobulinto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 11 punktas išdėstytas taip: „
11) kuriuose posėdžiauja savivaldybės taryba;“. Atsižvelgiant į Vyriausybės pasiūlymą dėl 2 straipsnio 5 dalies (buvusi 4 dalis), 2 straipsnio 4 ir 5 dalis sujungti nėra tikslinga. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje,
kurioje siūloma reglamentuoti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų įgyvendinimą:
Nėra tikslinga išvardyti asmenis, atsakingus už Lietuvos valstybės istorinės vėliavos naudojimą.
Pakanka šiuo metu esančio reguliavimo 18 straipsnio 1 dalyje išvardinti atsakingus asmenis, o 2 dalyje pakanka bendros nuostatos, nes konkrečių valdytojų įvardyti nėra įmanoma. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įtvirtinti įstatymo taikymo pradžia „liepos 6 dieną – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną“ gali būti įrašyta tik tuo atveju, jeigu pastarasis įstatymas pagal Seimo statute nustatytas įstatymų leidybos procedūras Seime bei Konstitucijos 70-72 straipsniuose nustatytą Seimo priimtų įstatymų pasirašymo iš oficialaus paskelbimo tvarką iki nurodytos datos bus įsigaliojęs. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
Lietuvos valstybės istorinės vėliavos iškėlimo vietas, progas ir kt., būtina pildyti Įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas dėl atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus. Tinkamam įstatymo inkorporavimui į teisės sistemą būtina pildyti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą dėl atsakomybės už Lietuvos valstybės istorinės vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimus (šio kodekso 188
atitinkamai už Lietuvos valstybės vėliavos ir užsienio valstybės vėliavos, Europos Sąjungos ar tarptautinės viešosios organizacijos vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimus). Kartu atkreipiame dėmesį, kad šių vėliavų išniekinimas yra baudžiamasis nusikaltimas, už kurį yra taikoma baudžiamoji atsakomybė, numatyta Baudžiamojo kodekso
Administracinių nusižengimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso pakeitimai nėra būtini. Šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje (10 straipsnis) yra numatyta prievolė esant tam tikromis aplinkybėmis kelti Lietuvos istorinė vėliavą, tačiau atsakomybė ANK arba BK nėra numatyta.
Konstitucijos 15 ir 16 straipsniai saugo šiuos valstybės simbolius: Lietuvos valstybės vėliavą, herbą ir himną. Lietuvos istorinėje (herbinėje) vėliavoje yra vaizduojamas Lietuvos herbas, kurio apsaugą numato BK. Pagal Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymą, herbinė vėliava
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų 5, 10 ir 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-4422 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Irma Leonavičiūtė1111 Atsižvelgiant, kad Valstybė sienos apsaugos tarnyba yra prie Vidaus reikalų ministerijos, siūlytina po žodžių „Valstybė sienos apsaugos tarnyba“ įrašyti žodžius „prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos“. Pritarti
ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Irma Leonavičiūtė2112 Įstatymo galiojančioje redakcijos 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos valstybės istorinė vėliava nuolat iškeliama Karo muziejaus skverelyje, Kaune. Projekto iniciatoriai siūlo įrašyti Karos muziejaus skverelį dviejose vietose, t.y., kad Lietuvos valstybės istorinė vėliava taip pat nuolat iškeliama prie, virš ar ant šių pastatų: „<...>
Karo muziejaus skverelyje, Kaune;“ Taip pat siūloma papildyti galiojančio įstatymo 10 straipsnio 3 dalį, kad Lietuvos valstybės istorinė vėliava nuolat iškeliama ir Karo muziejaus skverelyje, Kaune.
Siūlytina patikslinti ir šio muziejaus pavadinimą –
ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Irma Leonavičiūtė4 Projekto aiškinamajame rašte parašyta, kad turės būti keičiamas 2004 m. gruodžio 24 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 1649 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų kėlimo ir naudojimo“. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti numatyta vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data, numatant pavedimą
įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Pasaulio Lietuvių Bendruomenė 2012-08-10 Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimas Remdamasis Lietuvių Charta, priimta 1949 m. birželio 14 d., kurioje parašyta, kad lietuvių tautinės spalvos yra geltona, žalia ir raudona, Nepritaria Lietuvos Respublikos Seime pateiktam įstatymo projektui Nr. XIP-4422
„LR valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 5, 10, 18 straipsnių
pakeitimo ir papildymo įstatymas“, Kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimą atsižvelgti į šią Rezoliuciją. Pritarti iš dalies Susiaurintas objektų ratas, nei siūlė projekto iniciatoriai, kur privalėtų būti iškeliama Lietuvos istorinė vėliava. 2. Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba 2012-07-31 Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus miesto taryba prašo:
projekto „LR valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 5, 10, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas“ svarstymą ir išimti jį iš Seimo dienotvarkės. 2.
pritarti Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos 2012 06 06 pareiškime
„Dėl valstybinės vėliavos kėlimo“ išdėstytiems teiginiams. Lietuvos Sąjūdžio
Vilniaus skyriaus tarybos nuomonė:
valstybinė istorinė vėliava nusipelno lietuvių tautos pagarbos ir neturi būti nuvertinama:
istorinės vėliavos spalva turi būti tokia, kokia buvo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės laikais – iškilminga, tamsiai raudona (bordinė) karališka spalva. 1.2. Tokių vėliavų respublikoje turi būti penkios – Valdovų rūmuose, Prezidentūroje, Seime, Vyriausybėje ir Krašto apsaugos ministerijoje. Jos turi būti iškilmingai saugomos pagrindinėse šių institucijų patalpose. 1.3. Vėliavos įstatymu nurodytomis datomis iškilmingai išnešamos iš nurodytų patalpų ir iškabinamos, o dienos pabaigoje grąžinamos į patalpas. 2. Vykdant 1.3. punkto reikalavimą, reikalinga sukurti iškilmingą vėliavų išnešimo iš patalpų ir dienos pabaigoje iškilmingo grąžinimo į patalpas ceremonialą. Taip būtų sukurta tikra pagarba iškilmingai Lietuvos Respublikos istorinei vėliavai. Pritarti iš dalies Susiaurintas objektų ratas, nei siūlė projekto iniciatoriai, kur privalėtų būti iškeliama Lietuvos istorinė vėliava. 3. Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba 2012-08-27 Aiškėja, kad Seimas nori pakeisti Trispalvės statusą, nori įvesti masiškam naudojimui raudoną vėliavą, nori Trispalvę nuimti nuo Gedimino kalno pilies bokšto.
Susidarius tokiai Trispalvės pažeminimo ir niekinimo situacijai 2012 07 18 Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba pareiškimu „Kovokime už Lietuvos Trispalvę – pasipriešinimo okupacijoms simbolį“ kreipėsi į Jos Ekscelenciją LR Prezidentę Dalią Grybauskaitę, LR Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę, LR Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių, LR Seimo narius, žiniasklaidą bei Pasaulio Lietuvių Bendruomenės XIV Seimą. (Kreipimosi tekstas pateiktas aukščiau) Pritarti iš dalies Susiaurintas objektų ratas, nei siūlė projekto iniciatoriai, kur privalėtų būti iškeliama Lietuvos istorinė vėliava. Patobulintame projekte pašalinta galimybė Lietuvos valstybės vėliavą liepos 6-ąją ir liepos 15-ąj nuimti ir vietoj jos iškelti Lietuvos istorinę vėliavą Gedimino kalno bokšte. 4. Teisėjų taryba 2012-09-14 Teisėjų taryba pritaria Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Lietuvos Respublikos Seimo komitetų išsakytoms pastaboms bei pasiūlymams. Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad aiškinamajame rašte nurodoma, kad papildomų valstybės biudžeto lėšų įgyvendinti šiam projektui nereikės. Pažymėtina, kad biudžeto lėšų pareikalaus vėliavų įsigijimas – Nacionalinės teismų administracijos skaičiavimais išlaidos visai teismų sistemai per metus sudarytų apie 10 tūkst. LT., o vėliavų atnaujinimas
Vyriausybė išvadoje nepateikė informacijos dėl papildomo biudžeto lėšų poreikio. 5. Lietuvos heraldikos komisija 20112-09-122
.
Lietuvos valstybės istorinės vėliavos iškėlimo vietų ir progų: Įteisinus siūlomas pirmoje dalyje (1–9) pataisas, išeitų, kad Lietuvos valstybėje Seimą, Prezidentą, Vyriausybę, ministerijas, savivaldybes ir kitas svarbias krašto institucijas reprezentuotų net dvi skirtingos vėliavos: Lietuvos valstybės (trispalvė, įteisinta Konstitucija) ir Lietuvos valstybės istorinė vėliava (raudona su baltu raiteliu, įteisinta Įstatymu kaip istorinio atmino ženklas). Tokių dalykų nėra nei vienoje valstybėje. Gali būti arba viena, arba kita, bet dėl antrosios prieštarauja Konstitucijos I skirsnio 15 straipsnis, aiškiai pasakantis, kaip atrodo Lietuvos valstybės vėliava (Valstybės vėliavos spalvos – geltona, žalia, raudona). Siūloma Įstatymo pataisa įvestų tik painiavą. Komisija siūlo šio sumanymo atsisakyti. Kai buvo atkuriama Lietuvos valstybės istorinė vėliava, buvo numatytos trys su Lietuvos valstybingumu susijusios vietos, kur ji privalo būti keliama nuolat: Vilniuje ant Lietuvos valdovų rūmų, Kaune – Karo muziejaus skverelyje (tradicija prieškarine) ir Trakų salos pilyje. Komisija mano, kad nepagarba būtų kelti istorinę vėliavą ant pilių griuvėsių, be to, jei tą sąrašą plėsti, jis turėtų būti susijęs tik su Lietuvos valstybingumu, jo gynyba, jokiais būdais ne su privačiomis pilimis, kurių dauguma buvo privačios rezidencijos. Dėl to iš antroje (1–12) ir trečioje (1–4) dalyje siūlomų vietų, be jau įteisintų, galėtų būti gerai sutvarkyta ir turinti savininką buvusi valstybės Medininkų pilis, taip pat Kernavė (nenurodant Įstatyme kur turi būti iškeliama vėliava), kaip viena iš galimų pirmųjų Lietuvos valstybės sostinių. Visi kiti variantai (dalis jų priklauso privatiems asmenims arba bažnyčiai) netinka. Taigi Komisija pritartų tik Medininkams ir Kernavei.
Rodant pagarbą Lietuvos valstybės istorinei vėliavai, Komisija mano, kad Valstybės švenčių dienomis ji gali būti iškeliama plačiau negu iki šiol. Tad iš 10 straipsnio 4 dalies reikėtų išmesti žodelius „kitų“, „taip pat“ ir skaityti taip: Lietuvos valstybės istorinė vėliava Valstybės švenčių dienomis keliama prie, virš ar ant pastatų: prie valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų. Žinoma, galima ir išvardinti, kaip padaryta 10 straipsnio 1 ir 5 dalyje. Iš 10 straipsnio 6 dalyje nurodytų atmintinų ir kitų dienų, kai turėtų būti keliama Lietuvos valstybės istorinė vėliava, Komisija siūlo palikti 5 numeriu įrašytą liepos 15 – Žalgirio mūšio dieną ir 6 numeriu įrašytą lapkričio 23-iąją – Lietuvos karių dieną (Lietuvos kariuomenę sąlygiškai galima laikyti senosios kariuomenės tradicijų tęsėja). Istorinė vėliava (kitaip nei valstybės trispalvė) turi būti keliama tik tomis dienomis, kurios atspindi istorinę dvasią. Visi XX a. įvykiai paženklinti trispalve ir jie turėtų būti reprezentuojami Lietuvos valstybės vėliava. Komisija mano, kad 10 straipsnio 7 dalyje siūlymas liepos 6 ir liepos 15 dienomis Gedimino bokšte Vilniuje nuleisti Lietuvos valstybės vėliavą (trispalvę) ir jos vietoje iškelti Lietuvos valstybės istorinę vėliavą yra netikslingas. Toks vėliavų pakėlimas ir nuleidimas tik suteiktų pretekstus įvairioms spekuliacijoms, sukeltų dalies mūsų piliečių pasipiktinimą. Juolab, kad Lietuvos valstybės istorinė vėliava nuolatos kabo visai šalia – virš Lietuvos valdovų rūmų. 10 straipsnio 8 dalyje siūloma Lietuvos valstybės istorinę vėliavą kelti prie, virš ar ant Vilniaus universiteto pastatų. Siūlymas nesuprantamas, nes išskiriamas tik šis universitetas, ir ar reikia autonomijas turinčius universitetus įpareigoti tokius veiksmus atlikti. 10 straipsnio 9 daliai Komisija pastabų neturi.
Pritarti iš dalies Iš pilių patobulintame projekte prievolė kelti Lietuvos istorinę vėliavą liko tik Trakų pilyje (yra galiojančioje įstatymo redakcijoje). 6. Lietuvos heraldikos komisija
3
priežiūros:
įgyvendinimą prižiūri Lietuvos heraldikos komisija, savivaldybių administracijos <...>“ ir t.t. Komisija, dirbdama visuomeniniais pagrindais, šios teisinės normos net ir prie geriausių norų įgyvendinti negalės. Nepritarti Ši nuostata galioja ir šiuo metu (projekto iniciatoriai nesiūlo keisti šios dalies, keičiasi tik numeracija). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisės institutas
5 Atlikę Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 5, 10, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-4422 analizę teikiame šią nuomonę. Esminių prieštaravimų istorinės vėliavos naudojimo išplėtimui neturime. Pažymėtina, jog siūlomais teisinio reguliavimo pakeitimais pabrėžiama LDK paveldo svarba Lietuvos valstybingumui. Konstitucijos 15 straipsnyje yra nurodyta, kokios yra valstybės vėliavos spalvos, tačiau valstybės istorinė vėliava nėra minima, jos naudojimo tvarka nustatyta Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymu. Atsižvelgiant į tai darytina prielaida, kad visiškas istorinės vėliavos prilyginimas valstybės vėliavai gali būti traktuojamas kaip antikonstituciškas, kadangi sistemiškai aiškinant valstybės vėliavos statusas turėtų būti aukštesnis nei istorinės vėliavos. Visgi atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūlomais pakeitimais istorinės vėliavos naudojimas yra išplečiamas, tačiau negalima teigti, jog ši vėliava prilyginama valstybės vėliavai.
Be to, pakeitimai suderinami su istorinės vėliavos paskirtimi, kadangi projekte numatyti Lietuvos istorijai svarbūs objektai (pilys, Kernavės piliakalnis ir kt.). Kiek didesnių abejonių kelia siūlymas Valstybės švenčių dienomis istorinę vėliavą taip pat kelti prie, virš ar ant Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir šių atstovybių bei įstaigų padalinių, taip pat specialiųjų misijų, esančių užsienio valstybėse pastatų. Siūlomu pakeitimu Valstybės švenčių dienomis prie minėtų pastatų būtų iškeliamos dvi vėliavos, taip kiek sumažinant valstybės vėliavos svarbą. Pritarti iš dalies Patobulinta pagal Vyriausybės pasiūlymą. 2. Teisės institutas
18 Keičiamo 10 straipsnio 1 dalies 10 punkte yra nurodyta Signatarų namų buvimo vieta („esančio Pilies g., Vilniuje“). Manytina, jog ši nuostata yra perteklinė. Taip pat tam tikrų abejonių kelia siūlymas valstybės istorinę vėliavą kelti Lietuvos stojimo į NATO ir Europos Sąjungą dienomis. Negalima paneigti, jog šios datos yra svarbios Lietuvos valstybei, tačiau kiek iškrenta iš kitų minimų datų konteksto, nes yra susijusios su integracija į tarptautines organizacijas ir tam tikru valstybingumo apribojimu. Taip pat derėtų numatyti sankcijas, kurios numatomos už istorinės vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimą, priimant atitinkamą ATPK pakeitimą ar papildymą. Pritarti iš dalies Atsisakyta prievolės kelti Lietuvos istorinę vėliavą prie Signatarų namų. Dėl ANK žr. argumentus į Teisės departamento 6 pastabą. 3. Užsienio reikalų ministerija
5 Užsienio reikalų ministerija pažymi, išanalizavusi Lietuvos Respublikos Seime pateikto įstatymo projektą Nr.
XIP-4422 dėl Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 5, 10 ir 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo, pažymi, kad projekto priežastys, tikslai ir uždaviniai yra adekvatūs ir atitinkantys valstybės nacionalinius interesus. Valstybės istorinė vėliava yra neatsiejama mūsų heraldikos dalis, reprezentuojantis garbingą ir ilgaamžę Lietuvos valstybingumo raidą, ugdanti pagarbą jos istoriniams pasiekimams, padedanti puoselėti istorinę atmintį, patriotizmą ir pasididžiavimą savo šalimi. Valstybės istorinės vėliavos naudojimas pastebimai naudingas įtvirtinant ir teigiamą Lietuvos – brandžios istorinės valstybės – įvaizdį pasaulyje bei skatinant tarptautinės bendruomenės domėjimąsi mūsų šalies praeitimi. Pažymėtina, kad šimtmečius gyvuojantis istorinės valstybės vėliavos atvaizdas puikiai įkūnija ir gilią Lietuvos valstybės daugiatautiškumo, tolerancijos, kokybiškos diplomatijos tradiciją. Lietuvos atstovybių užsienyje patirtis leidžia tvirtinti, kad ši vėliava puikiai derėtų su nuolat iškeltomis Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos vėliavomis, nesumenkindama jų svarbos, bet sustiprindama domėjimąsi Lietuva. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ministerija siūlo projekto 10 str. 5 d. redakciją:
„Lietuvos valstybės istorinė vėliava nuolat
iškeliama prie, virš ar ant Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių bei įstaigų padalinių, taip pat specialiųjų misijų, esančių užsienio valstybėse pastatų – pagal tarptautinės teisė normas, diplomatinio protokolo reikalavimus ir buvimo valstybės tradicijas.“ Kitų pastabų ar pasiūlymų dėl projekto neturime. Pritarti iš dalies Perkelta Vyriausybės siūloma redakcija: „5.
Lietuvos valstybės istorinė vėliava prie, virš ir ant Lietuvos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir šių atstovybių bei įstaigų padalinių, taip pat specialiųjų misijų, esančių užsienio valstybėse, pastatų keliama užsienio reikalų ministro sprendimu, atsižvelgiant į tarptautinės teisės normas, diplomatinio protokolo reikalavimus ir buvimo valstybės tradicijas.“
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos
5 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249 ; 1999, Nr. 5-97 ; 2000, Nr. 86-2617 ; 2004, Nr. 165-6025 ) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. SV-S-1644 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria :
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 5, 10, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-4422 (toliau – Įstatymo projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą patobulinti pagal šiuos siūlymus:
ir kitų vėliavų įstatymo 10 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
„5. Lietuvos valstybės istorinė vėliava prie, virš
ir ant Lietuvos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir šių atstovybių bei įstaigų padalinių, taip pat specialiųjų misijų, esančių užsienio valstybėse, pastatų keliama užsienio reikalų ministro sprendimu, atsižvelgiant į tarptautinės teisės normas, diplomatinio protokolo reikalavimus ir buvimo valstybės tradicijas.“
Respublikos Vyriausybė 2012-09-192 4,6 2.
Įstatymo projekte atsisakyti privalomų nuostatų dėl Lietuvos valstybės istorinės vėliavos kėlimo prie savivaldybių įstaigų – atitinkamai patobulinti Įstatymo projektu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 10 straipsnio 4 ir 6 dalis ir papildyti Įstatymo projektą nuostatomis, kad sprendimus dėl Lietuvos valstybės istorinės vėliavos iškėlimo prie savivaldybių įstaigų priima savivaldybių tarybos. Nepritarti Siekiant vientisumo, suteikti tokius įgaliojimus kiekvienai savivaldybei nėra tikslinga. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2012-06-20 * Argumentai: Pasiūlymas:
pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIP-4422 grąžinti iniciatoriams tobulinti. 6.2. Komitetas, įstatymo projekto rengimo iniciatoriams, siūlo susiaurinti vietų ir progų sąrašą, kur galėtų būti keliama Lietuvos valstybės istorinė vėliava. Pritarti iš dalies Komitetas, teikdamas patobulintą įstatymo projektą, susiaurino vietų ir progų sąrašą, kur galėtų būti keliama Lietuvos valstybės istorinė vėliava. 2. Seimo
4
: Pritarti iš esmės iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui Nr. XIP-4422 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė ir šį komiteto pasiūlymą: Lietuvos valstybės istorinė vėliava valstybės švenčių dienomis keliama apskričių administraciniuose centruose. Vėliavą apskričių administraciniuose centruose kelia Vyriausybės įgaliota institucija. Nepritarti Apskričių viršininkų administracijos yra likviduotos, tad neliko galimybės ir kelti Lietuvos istorinę vėliavą. 7.
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas:
Pritarti komiteto patobulintam Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 5, 10, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-4422 ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9; prieš – nėra; susilaikė – nėra. . 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Irma Leonavičiūtė