2014-05-14 Nr. XIP-4158(4) Vilnius Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
vartojamas formuluotes, siūlytume nauja redakcija dėstomo įstatymo 3 straipsnio
naudojamo“, 20 dalyje po žodžių junginio „ar kitaip valdomą“ įrašyti žodžius
„ir (arba) naudojamą“. 2. Siekiant aiškumo, nauja
redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnio 16 punkte reikėtų konkrečiai įvardinti paslaugas, už kurias moka vartotojai. 3. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 13 straipsnio 7 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, jog: „Savivaldybė gali inicijuoti jos kontroliuojamo geriamojo vandens tiekėjo sujungimą su kitos tame pačiame regione esančios savivaldybės kontroliuojamu geriamojo vandens tiekėju esant šioms sąlygoms: 2) kai vartotojų per kalendorinius metus kas mėnesį mokamos lėšos už geriamojo vandens tiekėjo ir (arba) nuotekų tvarkytojo suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas viršija 4 procentus vidutinių mėnesio šeimos pajamų. Vidutinės mėnesio šeimos pajamos vertinamos atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje gyvenančių asmenų vidutinių mėnesio šeimos pajamų dydį, vartotojų per mėnesį mokamų lėšų už geriamojo vandens tiekėjo ir (arba) nuotekų tvarkytojo suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas sumą“. Nuostatos turinys diskutuotinas keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog šiame punkte siūloma nustatyti, jog „Vidutinės mėnesio šeimos pajamos vertinamos atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje gyvenančių asmenų vidutinių mėnesio šeimos pajamų dydį“.
Toks sakinys reiškia, jog Vidutinių mėnesio šeimos pajamų dydis yra vertinamas pagal jų dydį. Teigtina, jog toks apibrėžimas neturi teisinės logikos, nes tam tikras dydis negali būti įvertintas pagal jo dydį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog neaišku, kodėl aptariamoje nuostatoje, nustatančioje kaip turi būti vertinamos vidutinės mėnesio šeimos pajamos, po kablelio nurodoma, jog pajamos vertinamos atsižvelgiant į: „vartotojų per mėnesį mokamų lėšų už geriamojo vandens tiekėjo ir (arba) nuotekų tvarkytojo suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas sumą“. Toks nuostatos formulavimas yra nesuprantamas, nes vidutinės mėnesio šeimos pajamos nėra ir negali būti tiesiogiai proporcingos vartotojo per mėnesį suvartoto vandens kiekiui ir už tai sumokėtai sumai. Siūlytina atskleisti tikrąją nuostatos esmę ir galimai atsisakyti klaidinančio ir nelogiško reguliavimo. Antra, aptartame kontekste taip pat pastebėtina, jog statistinis dydis „savivaldybės Vidutinės mėnesio šeimos pajamos“ nėra skelbiamas Statistikos departamento, todėl neaišku, kokiu būdu jis bus nustatomas. Pažymėtina, jog viešai neskelbiami duomenys, kurie pagal esmę nėra paslaptis, negali ir neturi būti pagrindu riboti tam tikrų juridinių asmenų teises. Pažymėtina, jog šio klausimo neišsprendžia ir aptariamo straipsnio 9 dalies nuostata, jog šio dydžio įvertinimą atlieka Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau - VKEKK).
Atkreiptinas dėmesys, jog tokios nuostatos turinys yra praktiškai neįgyvendinamas, nes VKEKK neturės tokių duomenų, be to, tuo atveju, jei nuostatoje norima pasakyti, jog VKEKK, pati turi surinkti tokius duomenis, pastebėtina, jog VKEKK neturi įgalinimų priversti visus tam tikros savivaldybės gyventojus, o bendrąja prasme, visus Lietuvos Respublikos gyventojus, deklaruoti visas savo pajamas. Pažymėtina ir tai, jog VKEKK šiuo atveju negali remtis ir gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) duomenimis, nes toks dydis neatspindės realios situacijos, kadangi GPM skaičiuojamas ne nuo visų pajamų, pavyzdžiui, yra neapmokestinamų GPM pajamų, taip pat yra netgi nedeklaruojamų ir neapmokestinamų pajamų, dėl ko vidutinių mėnesio šeimos pajamų tam tikroje savivaldybėje neįmanoma nustatyti remiantis vien GPM. Trečia, pastebėtina, jog nesant objektyvių kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti 13 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos egzistavimą, tokia sąlyga negali būti formuluojama kaip imperatyvi tam tikrų vandens tiekėjų susijungimo sąlyga. Siūlytina tobulinti reguliavimą. 4. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio žodžių junginyje „sujungia reorganizavimo būdu į regioninį viešąjį geriamojo vandens tiekėją“ reikia išbraukti žodį
„viešąjį“, nes reorganizavimo būdu sujungiant geriamojo vandens tiekimo ir
nuotekų tvarkymo įmones gali atsirasti didesnė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonė, kuri gali būti vadinama regionine. Tačiau sujungus keletą įmonių negali atsirasti regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas, nes viešojo tiekėjo statusas įgyjamas gavus atitinkamą licenciją ir kelioms savivaldybėms paskyrus tiekėją viešuoju tiekėju.
Atsižvelgiant į išdėstytą, atitinkamai tikslintinas ir šios projekto nuostatos antrasis sakinys, t. y., žodžių junginyje „Reorganizavimo būdu įsteigtas regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas“ reikėtų išbraukti žodį „viešasis“. 5. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog: „Savivaldybės taryba, priimdama sprendimą paskirti viešąjį geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją, turi atsižvelgti į tai, ar geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas atitinka šiuos reikalavimus: 1) atitinka technologinius, finansinius ir vadybinius rodiklius, nustatytus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos; 2) turi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licenciją.“ Pastebėtina, jog neaišku, koks šių nuostatų santykis su įstatymo projekto 27 straipsnio 3 dalies 2 punktu. Atkreiptinas dėmesys, jog VKEKK prieš išduodama licenciją įsitikina, jog asmuo atitinka technologinius, finansinius ir vadybinius rodiklius, nustatytus VKEKK. Neaišku, ką dar papildomai galėtų įvertinti savivaldybės taryba. Taip pat nėra aišku, kas nutiktų tuo atveju, jei savivaldybės taryba nuspręstų, kad asmuo neatitinka technologinių, finansinių ir vadybinių rodiklių, nustatytų VKEKK, nors VKEKK pati nustato tokius rodiklius ir pati įvertina, jog asmuo juos atitinka. Atsižvelgus į tai, svarstytina, kokia teisinė reikšmė tokiu atveju suteikiama VKEKK sprendimams ir kokia yra licencijos teisinė reikšmė, jei savivaldybės taryba gali jų nepripažinti. Siūlytina tobulinti reguliavimą ir pašalinti neaiškumus. 6.
įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog „Garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje vykdo savivaldybės institucija, kai viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui jo veiklos teritorijoje licencijos galiojimas sustabdomas ar panaikinamas“. Be to, nauja redakcija dėstomo įstatymo 10 straipsnio 15 punkte siūloma nustatyti „administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys vykdo garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, kai viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui sustabdomas ar panaikinamas veiklos licencijos galiojimas“. Nuostatų turinys diskutuotinas. Pirma, pažymėtina jog siūlomos nuostatos turinys yra nesuderintas su Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis ir net prieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustato, kad s avivaldybės vykdomoji institucija gali būti savivaldybės administracijos direktorius, kuris turi viešojo administravimo teises ir pareigas. Pastebėtina, jog tokia formuluotė nesuteikia teisės savivaldybės administracijos direktoriui tiesiogiai teikti viešųjų paslaugų vykdant ekonominę veiklą (vandens tiekimas yra ekonominė veikla), kuri nėra ir negali būti laikomos viešuoju administravimu. Taip pat pastebėtina, jog Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato, jog „1. Savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams. Savivaldybės institucijos ir administracija viešųjų paslaugų neteikia , išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus. Jas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai. 2.
gali pati teikti viešąsias paslaugas.“ Pažymėtina, jog vadovaujantis aptartomis nuostatomis, savivaldybės administracijos direktorius negali vykdyti garantinio vandens tiekimo. Antra, pažymėtina, jog net tuo atveju, jei teikiamo projekto nuostatos būtų suderintos su Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, pavyzdžiui, kartu keičiant ir Vietos savivaldos įstatymą, liktų neaišku, kokiu būdu savivaldybės administratorius turėtų ir galėtų vykdyti įstatyme jam nustatomą pareigą. Atkreiptinas dėmesys, jog jokia savivaldybės institucija, tarp jų ir administracijos direktorius, neturi patirties, jokių fizinių priemonių, administracinės struktūros (personalo), kad galėtų tiesiogiai vykdyti vandens tiekimą. Pažymėtina, jog infrastruktūra, pavyzdžiui, geriamojo vandens tiekimo vamzdynai, dažniausiai nuosavybės teise priklauso bendrovėms, vykdančioms vandens tiekimą. Pažymėtina, jog tam tikros bendrovės turtas ir bendrovės savininko turtas yra teisiškai atskirti, todėl neįmanomos situacijos, kai bendrovės savininko teises įgyvendinanti institucija ateitų į tam tikrą bendrovę ir imtų tiesiogiai valdyti, naudotis ar disponuoti bendrovei priklausančiu turtu, šio turto likimo neišsprendus teisiniu keliu, pavyzdžiui, teisingai atlyginant už naudojimąsi turtu ir pan. Jei įstatymo projektu siekiama sukurti tokią situaciją, kai turto savininko nuosavybės teisės būtų ribojamos, teisingai neatlyginant už tokį ribojimą, teigtina, jog įstatymo projekto nuostatos galimai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms, susijusioms su nuosavybės teise. Tačiau tokio prieštaravimo neįmanoma deramai įvertinti, nes teikiamo projekto nuostatų prasmė yra neaiški ir daugiaprasmė, neatskleidžianti reguliavimo turinio. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vandens tiekimą turėtų vykdyti asmuo neturintis jokių specialių žinių apie šį procesą, pavyzdžiui, kaip užtikrinti geriamojo vandens saugą ir kokybę.
Neaišku, kokia atsakomybė būtų taikoma savivaldybės administracijos direktoriui, nes, pavyzdžiui, baudos taikomos tik už licencijuojamos veiklos pažeidimus, o savivaldybės administracijos direktoriui, jokie licencijavimo reikalavimai netaikomi. Neaišku, kokia institucija turėtų kompetenciją tikrinti savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmus ir kas užtikrintų, jog vartotojams teikiamas vanduo yra kokybiškas. Neaišku, koks aptariamų nuostatų santykis su keičiamo įstatymo 38 straipsnio 3 dalies nuostata, jog „Asmenims, vykdantiems geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklą neturint geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio litų iki 1 procento geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo metinių veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, dydžio. Sprendimą skirti baudą priima Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.“, nes akivaizdu, kad savivaldybės administracijos direktorius tokios licencijos neturės, o pacituota įstatymo projekto nuostata yra formuluojama kaip imperatyvi ir nenumatanti jokių išimčių. Trečia, tuo atveju, jei aptariamomis nuostatomis norėta pasakyti, jog savivaldybės institucijos pareigą vykdyti garantinį tiekimą turi vykdyti naudodamos tam tikrų įmonių, kurioms licencijos galiojimas sustabdomas ar panaikinamas, techninius pajėgumus, įmonės infrastruktūrą, toks nuostatos turinys turėtų būti aiškiai atspindėtas įstatymo tekste. Tačiau ir šiuo atveju kiltų neaiškumų bei galimų prieštaravimų kitų įstatymų nuostatoms. Atkreiptinas dėmesys, jog Civilinio kodekso 2.81 straipsnyje nustatoma, kad „1.
Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. 2. Įstatymų ar steigimo dokumentų nustatytais atvejais juridinis asmuo gali įgyti civilines teises ir pareigas per savo dalyvius.“ Tačiau šios Civilinio kodekso nuostatos viešiesiems juridiniams asmenims taikomos subsidiariai, t. y., kai viešųjų juridinių asmenų teisinį statusą reglamentuoja specialūs įstatymai, Civilinio kodekso nuostatos netaikomos. Šiame kontekste pažymėtina, jog Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad
„Įmonė negali įgyti civilinių teisių ir pareigų per įmonės savininką ar įmonės
savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją.“ Taigi tuo atveju, jei viešasis vandens tiekėjas, kuriam licencijos galiojimas sustabdomas ar panaikinamas, yra valstybės ar savivaldybės įmonė, savivaldybės administratorius negalėtų veikti per tokią įmonę, naudojant tokios įmonės infrastruktūrą. Be to, tai būtų dar vienas akivaizdus prieštaravimas kitų įstatymų imperatyvioms nuostatoms. Taip pat aptariamame kontekste pažymėtina, jog kelia didelių abejonių ir tai, jog tais atvejais, kai vandens tiekėjas yra valstybės kontroliuojama įmonė, įstatymo projekto nuostatos įgalintų šioms įmonėms vadovauti ir disponuoti jų turtu asmeniui (savivaldybės administracijos direktorius), kuris nėra jokiais teisiniais ryšiais susijęs su tokios įmonės savininko teises įgyvendinančia institucija.
Ketvirta, tuo atveju, jei nuostatoje norėta pasakyti, kad savivaldybės administratorius turi vykdyti geriamojo vandens tiekimą pasitelkdamas kitus geriamojo vandens tiekėjus, nei tas, kuriam licencija sustabdyta ar panaikinta, tai derėtų vartoti atitinkamą terminiją, be to, tokiu atveju reguliavimas pildytinas nurodant, kokia tvarka toks tiekėjas būtų parenkamas, kokie reikalavimai jam taikomi, kokiais pagrindais jis naudotų esamą infrastruktūrą ir visi kiti susiję klausimai. Penkta, atsižvelgiant į išvardintus argumentus ir neaiškumus, siūlytina keisti siūlomą reguliavimą taip, kad siūlomos nuostatos neprieštarautų imperatyvioms kitų įstatymų nuostatoms, ir būtų aiškios bei objektyviai įgyvendinamos. 7. Atsižvelgiant į nauja redakcija dėstomo įstatymo 5 straipsnio 3 punkto nuostatas, siūlytume tikslinti nauja redakcija dėstomo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto formuluotę „Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinėse sąlygose“. 8. Atsižvelgiant į tai, jog nauja redakcija dėstomo įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nustatoma nauja – iki šiol įstatymuose nereguliuota – pareiga dėl tam tikros informacijos privalomo teikimo ir kartu galimos sankcijos dėl tokios pareigos nevykdymo, įstatymo projekto 2 straipsnyje dera nustatyti, šios nuostatos įgyvendinimo tvarką, galimai nustatant, jog nuostata galioja tik po įstatymo priėmimo susiklostysiantiems teisiniams santykiams ir nustatant terminą, per kurį informavimo pareiga turėtų būti įgyvendinta.
Be to, manytina, jog atsižvelgiant į pareigos pobūdį, viešiesiems geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams nustatytina prievolė informuoti visus vartotojus apie naujai įtvirtinamą privalomą informacijos teikimo pareigą. 9. Atsižvelgiant į nauja redakcija dėstomo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punkto turinį bei teisės normų sistemiškumo ir nuoseklumo reikalavimus, nauja redakcija dėstomo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkto žodžių junginys „ kad asmens vykdomas individualus geriamojo vandens išgavimas ir (arba) individualus nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų“ pildytinas žodžiais „ir toks asmuo neįvykdo šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyto reikalavimo“ bei išdėstytinas taip: „ kad asmens vykdomas individualus geriamojo vandens išgavimas ir (arba) individualus nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų ir toks asmuo neįvykdo šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyto reikalavimo“. 10. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 31 straipsnio nuostatose vietoj žodžių junginio „Lietuvos Respublikos institucijas“ siūlytume įrašyti žodžius „valstybės institucijas“. 11. Iš nauja redakcija dėstomo įstatymo 32 straipsnio 1 ir 5 dalies nuostatų nėra aišku, ar paviršinių nuotekų tvarkymo sutartys yra viešosios. Siūlytume suderinti šias projekto nuostatas tarpusavyje. 12.
straipsnio 1 dalyje siūlytina nurodyti, ar išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka yra privaloma. 13. Pastebėtina, jog nauja redakcija dėstomo įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje siūlomas reguliavimas galimai yra perteklinis ir neatitinkantis Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo nuostatų, kadangi šio įstatymo 5 straipsnyje nustatoma, jog vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas teikiančios įmonės pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą yra svarbios užtikrinti nacionaliniam saugumui. Be to, šiame straipsnyje nustatoma, kad „Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas teikiančios įmonės, nurodytos šio straipsnio 1 dalies 6 punkte, nuosavybės teise turi priklausyti valstybei ar savivaldybei arba valstybei ar savivaldybei turi priklausyti daugiau kaip 3/4 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių šių įmonių akcijų .“ Svarstytina galimybė atsisakyti aptariamo reguliavimo kaip perteklinio. Taip pat svarstytina, ar nauja redakcija dėstomo įstatymo 39 straipsnio 2 dalis atitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintus tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus. 14. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatoma, kad įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai įsigalioja 2014 m. lapkričio 1 d., tačiau šio straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad juridiniai asmenys dokumentus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijoms gauti parengia ir pateikia Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai iki 2014 m. lapkričio 1 d. Taigi, projektu siūloma nustatyti, kad juridiniai asmenys, dokumentus parengtų ir pateiktų pagal dar neįsigaliojusius teisės aktus bei juos pateiktų institucijai, dar neturinčiai įstatymo nustatytų įgaliojimų. Manytume, kad toks teisinis reguliavimas yra ydingas, todėl, svarstytina, ar šiose projekto nuostatose nereikėtų nustatyti vėlesnės datos.
Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis N. Azguridienė A. Dulevičiūtė-Akimovienė
APSAUGOS komitetas
DĖL
: komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, komiteto nariai: Linas Balsys, Arūnas Dudėnas, Gintautas Mikolaitis, Raimundas Paliukas, Paulius Saudargas, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjas Darius Karvelis, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos viceministras Almantas Petkus, Aplinkos ministerijos Vandenų departamentų direktorius Dalius Krinickas, Aplinkos ministerijos specialistai Judita Vaišnorienė, Irmantas Valūnas, Agnė Kniežaitė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovės Viktorija Sankauskaitė, Indrė Musvicienė, Vilniaus savivaldybės atstovai Virginijus Dastikas, Leda Žilinskienė Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos atstovai Bronius Miežuvičius, Vaidotas Ramonas, Beata Vilienė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovės Rita Kuštan, Vilma Melienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė Ieva Andriulaitytė, Lietuvos komunalinių atliekų tvarkymo asociacijos atstovės Raminta Radavičienė, Kristina Kemėrienė, Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos atstovas Robertas Ščerbavičius, UAB „Grinda“ atstovas Rimantas Kupliauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Nauja redakcija dėstomo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje pateikiama sąvokos Abonentas apibrėžtis: „fizinis arba juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas užsienio valstybės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, perkantys geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas verslo reikmėms ar ūkinei veiklai vykdyti ir su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju sudarę geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį arba, jeigu sutartis nepasirašyta , teisės aktų nustatyta tvarka prijungę nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar jo kitaip valdomas ir (arba) eksploatuojamas geriamojo vandens tiekimo komunikacijas, geriamojo vandens naudojimo ir (ar) nuotekų tvarkymo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) eksploatuojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar išleidžiantys paviršines nuotekas į geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas“ (pabraukta mūsų). Nuostatos turinys diskutuotinas keliais aspektais. Siūlytina nuostatoje ir visame įstatymo projekto tekste laikytis vienodos terminologijos ir kalbant apie sutarties sudarymą ar nesudarymą vartoti atitinkamus terminus, nes sutarties pasirašymas ar nepasirašymas ne visais atvejais yra tapatus sutarties sudarymui ar nesudarymui. Todėl, šiuo atveju, siūlytina žodį „nepasirašyta“ pakeisti žodžiu „nesudaryta“. Pritarti
Nuostatoje vartojant loginę konstrukciją „nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir <...>“ kartu vartojami žodžiai „(arba) eksploatuojamos“. Pastebėtina, jog tokia loginė konstrukcija, kai prie jos pridedamas žodis
„eksploatuojama“ yra teisiškai ydinga ir nevartotina.
Atkreiptinas dėmesys, jog aptariama loginė konstrukcija formuluojama vartojant civilinės teisės terminus, t. y. tam tikri objektai apibūdinami kaip priklausantys tam tikriems asmenims nuosavybės teise, atskirai paminint sudėtinę nuosavybės teisės dalį - valdymo teisę. Žodis „eksploatuojamas“ yra buitinis, o ne teisinis terminas, todėl, jei nuostatoje norėta kalbėti apie sudėtinę nuosavybės teisės dalį - naudojimo teisę, tai nuostatos turinys koreguotinas atsisakant žodžio „eksploatuojamas“, vietoje jo vartojant teisinį terminą
„naudojamas“, derantį prie nuostatos reguliavimo dalyko ir nuostatos
konstrukcijos. Analogiška pastaba išsakytina dėl viso įstatymo projekto teksto, kur vartojama tokia pat ar panaši loginė konstrukcija. Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
„eksploatuojama“ įrašyti žodį „naudojama“. 3. 324
redakcija dėstomo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje pateikiama sąvokos Bazinė nuotekų teršalų koncentracija apibrėžtis. Tokia sąvoka įstatymo projekte niekur nevartojama. Siūlytina sąvoką įtraukti į projekto tekstą arba atsisakyti jos apibrėžties. Aptartame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog yra ir kitų nauja redakcija dėstomo įstatymo 3 straipsnyje apibrėžtų sąvokų, kurios nauja redakcija dėstomame įstatyme vartojamos iškraipant jų turinį, pavyzdžiui, nauja redakcija dėstomo įstatymo
juridinės technikos taisyklių. Siūlytina taisyti įstatymo projekto tekstą. Pritarti iš dalies Pasiūlymas : Siūloma sąvokos apibrėžimą išdėstyti taip: „ 24.
Nuotekų valymo kaina už padidėjusią ir savitąją nuotekų t aršą
(ar) kurių sudėtyje yra savitosios nuotekų taršos komponentų.“
straipsnio 10 dalyje apibrėžiant sąvoką „geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra“, nurodoma, kad ši sąvoka neapima vartotojams ir abonentams nuosavybės teise priklausančios geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros. Kadangi pagal šio straipsnio 1 ir 30 dalis vartotojai ir abonentai geriamojo vandens tiekimo infrastruktūrą gali valdyti ir kitomis, nei nuosavybės teisė, teisėmis, tai, lieka, neaišku, ar tokia šių asmenų valdoma infrastruktūra patektų į minėtos sąvokos turinį, ar ne. Pritarti iš dalies Pasiūlymas : „10. Geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra
tatinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas (vandens ėmimo, gerinimo įrenginiai, siurblinės, vamzdynai, šuliniai, atsiskaitomieji geriamojo vandens ir nuotekų apskaitos prietaisai, jų plombos ir kiti objektai) geriamajam vandeniui išgauti, ruošti, laikyti, tiekti ir apskaityti. Ši sąvoka neapima vartotojams ir abonentams nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (ar) naudojamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros.“
Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 22 dalies nuostatoms. Pritarti iš dalies Pasiūlymas : „22 . Nuotekų tvarkymo infrastruktūra
skirtos nuotekoms surinkti, laikyti, transportuoti, valyti, apskaityti ir tirti. Ši sąvoka neapima vartotojams ir abonentams nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (ar) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros.“
4.
313
straipsnio 13 dalyje pateikiama sąvokos Geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba apibrėžtis: „geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar jų kitaip valdomo nekilnojamojo turto riba ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui nuosavybės teise priklausanti ar jo kitaip valdoma ir (arba) eksploatuojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir kurioje geriamojo vandens tiekėjas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui ir (ar) vartotojui“ (pabraukta mūsų). Vadovaujantis teisinio aiškumo ir nuoseklumo principais bei nuostatos turinį derinant su įstatymo projekto 16 straipsnio
turto ribą, o ne apie vietą, kurioje riba baigiasi. Siūlytina koreguoti nuostatą. Pritarti iš dalies Pasiūlymas : 3 straipsnio 13 dalį išdėstyti taip: „
13. Geriamojo v andens tiekimo ir vartojimo riba
vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar jų kitaip valdomo nekilnojamojo turto riba ( sklypo riba ar statinio įvadas, ar daugiabučio namo įvadas, priklausomai nuo abonentų ir vartotojų kategorijos) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui nuosavybės teise priklausanti ar jo kitaip valdoma ir (arba) eksploatuojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir kurioje geriamojo vandens tiekėjas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui ir (ar) vartotojui.“
Analogiška pastaba išsakytina ir dėl kitų projekto nuostatų, kuriose kalbama apie „ribos pasibaigimą“. Pritarti iš dalies Pasiūlymas :
19 dalį išdėstyti taip: „19.
Nuotekų atidavimo riba
kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar jų kitaip valdomo nekilnojamojo turto riba ( sklypo riba ar statinio, ar daugiabučio namo išvadas, priklausomai nuo abonentų ir vartotojų kategorijos) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui nuosavybės teise priklausanti ar jo kitaip valdoma ar eksploatuojama nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir kurioje abonento ir (ar) vartotojo išleidžiamos nuotekos atiduodamos geriamojo vandens tiekėjui ir pastarajam tenka atsakomybė už jų tvarkymą.“
straipsnio 26 dalį išdėstyti taip: „26. Paviršinių nuotekų atidavimo riba
nuotekų tvarkymo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančio ar jo kitaip valdomo nekilnojamojo turto riba (sklypo riba) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui nuosavybės teise priklausanti ar jo kitaip valdoma ir (arba) eksploatuojama paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir kurioje juridinio asmens paviršinės nuotekos atiduodamos geriamojo vandens tiekėjui pastarajam tenka atsakomybė už jų tvarkymą.“
patvirtintų“. Pritarti
straipsnio 18 dalyje pateikiama sąvokos Nuotekos apibrėžtis. Šioje apibrėžtyje, atsižvelgus į pastabą, jog žodžių santrumpos įstatymo tekste nevartotinos, teiktą išvadoje dėl įstatymo projekto Nr. XIP-4158, po žodžio
„plovimo“ išbraukiami žodžiai „ir pan.“ Atkreiptinas dėmesys, jog vietoje
žodžių santrumpų galima įrašyti nesutrumpintus žodžius. Pastebėtina, jog išbraukus aptariamą santrumpą, įstatymo projekte nustatomas imperatyvus ir baigtinis sąrašas to, koks kitoks vanduo – „nuo teritorijų dangos ar transporto plovimo“ – gali būti laikomas nuotekomis.
Manytina, jog toks imperatyvus reguliavimas neatitinka reguliavimo turinio ir yra neproporcingas reguliavimo tikslui, nes nuotekos gali formuotis daugybe būdų. Siūlytina vietoje išbrauktų žodžių „ir pan.“ įrašyti žodžius „ir panašiai“. Pritarti iš dalies Pasiūlymas : 3 straipsnio 18 dalį išdėstyti taip: „
uityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas vanduo, taip pat kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto plovimo ir panašiai , išskyrus vandenį iš žemės ūkio naudmenų ir žaliųjų plotų) vanduo, kurį asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išleidžia į aplinką tam skirtais inžineriniais įrenginiais ar kitaip arba atiduoda tvarkyti.“
Analogiška pastaba išsakytina ir dėl 3 straipsnio 25 dalies. Pritarti iš dalies Pasiūlymas :
dalį išdėstyti taip: „25. Paviršinės nuotekos
nt urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žemės ūkio naudmenas ir žaliuosius plotus) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto plovimo ir panašiai ) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (juridinis asmuo), naudodamas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką arba išleidžia į geriamojo vandens tiekėjui priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas. 11. 320
straipsnio 20 dalyje, atsižvelgus į nauja redakcija dėstomo įstatymo 3 straipsnio 8 dalį, brauktini žodžiai „ir nuotekų tvarkytojui“. Pritarti
Analogiška pastaba išsakytina ir dėl nauja redakcija dėstomo įstatymo 3 straipsnio 23 dalies. Pritarti
8.
325
straipsnio 25 dalyje pateikiama sąvokos Paviršinės nuotekos apibrėžtis: „ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žemės ūkio naudmenas ir žaliuosius plotus) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto plovimo) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (juridinis asmuo) , naudodamas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką arba išleidžia į geriamojo vandens tiekėjui priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas“ (pabraukta mūsų). Nuostatos turinys diskutuotinas keliais aspektais. Pirma, pastebėtina, jog jokiame įstatyme nepateikiamas sąvokos urbanizuotos teritorijos paviršiaus (ar, tiesiog, teritorijos) valdytojas išaiškinimas. Todėl vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir atsižvelgus į tai, jog remiantis šia sąvoka asmenims įstatymo projektu nustatoma imperatyvi pareiga mokėti už paviršines nuotekas bei į tai, jog visas reguliavimas susijęs su asmenų teisėmis ir pareigomis turi būti įtvirtintas įstatymu, siūlytina atskleisti šios sąvokos turinį. Pritarti Pasiūlymas :
Siūloma 3 straipsnį papildyti tokiu naujos sąvokos apibrėžimu: „ Urbanizuotos teritorijos paviršiaus valdytojas
Antra, pastebėtina, jog nei iš aptariamos nuostatos turinio, nei iš kitų įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kodėl įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad paviršinių nuotekų generuotojais būtų laikomi tik juridiniais asmenys ir kaip to pasekmė, tik juridiniai asmenys mokėtų už paviršinių nuotekų tvarkymą. Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau - CK) nuostatomis ir darant prielaidas dėl teritorijos valdytojo sąvokos apibrėžties turinio, manytina, jog bendriausia prasme teritorijos valdytojais gali būti ir fiziniai asmenys.
Pastebėtina, jog nėra jokių apribojimų dėl teritorijos dydžio, pobūdžio, ar kitokių apribojimų, dėl teritorijos, kurią gali valdyti fizinis asmuo. Taigi įstatymo projekto nuostatomis būtų sukurta teisinė situacija, kai pagrindas mokėti ar nemokėti už paviršinių nuotekų tvarkymą būtų tai, kokio valdytojo – fizinio, ar juridinio asmens, valdomoje teritorijoje jos būtų generuojamos. Svarstytina, ar toks reguliavimas yra proporcingas, ar nepažeidžia asmenų lygiateisiškumo bei konkurencijos principų, nes vienu atveju juridiniai asmenys, veikiantys teritorijoje, valdomoje juridinio asmens, mokėtų už paviršinių nuotekų tvarkymą, o kitu, nemokėtų, nes teritorija valdoma fizinio asmens. Nepritarti Tokios teritorijos yra labai skirtingos: nuo daugiabučių iki atskirų sklypų. Šiuo metu mokesčio už paviršines nuotekas nustatymas fiziniams asmenims būtų nepakeliamas, tokia yra ir Vyriausybės pozicija. Paviršinių nuotekų tvarkymas apimtų ir fizinius asmenis, o lietaus vanduo, susidarantis nuo daugiabučių namų nėra užterštas. 15. 137
straipsnio 7 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, jog: „Savivaldybė gali inicijuoti jos kontroliuojamo geriamojo vandens tiekėjo sujungimą su kitos tame pačiame regione esančios savivaldybės kontroliuojamu geriamojo vandens tiekėju esant šioms sąlygoms: 2) kai vartotojų per kalendorinius metus kas mėnesį mokamos lėšos už geriamojo vandens tiekėjo suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas viršija 4% vidutinių mėnesio šeimos pajamų.
Vidutinės mėnesio šeimos pajamos vertinamos atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje gyvenančių asmenų vidutinių mėnesio šeimos pajamų dydį, vartotojų per mėnesį mokamų lėšų už geriamojo vandens tiekėjo suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas sumą“. Nuostatos turinys diskutuotinas keliais aspektais. Pirma, vadovaujantis teisinio aiškumo principu straipsnio esmėje siūlytina nustatyti, jog sujungimas vykdomas reorganizavimo būdu. Pritarti iš dalies Pasiūlymas :
taip:
„7. Savivaldybė gali inicijuoti jos kontroliuojamo geriamojo vandens tiekėjo
sujungimą reorganizavimo būdu su kitos tame pačiame regione esančios savivaldybės kontroliuojamu geriamojo vandens tiekėju esant šioms sąlygoms:“
Antra, aptariamame punkte procentų simbolis keistinas į žodį „procentus“. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl aptariamo straipsnio 8 dalies. Pritarti
Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog šiame punkte siūloma nustatyti, jog „Vidutinės mėnesio šeimos pajamos vertinamos atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje gyvenančių asmenų vidutinių mėnesio šeimos pajamų dydį“. Toks sakinys reiškia, jog Vidutinių mėnesio šeimos pajamų dydis yra vertinamas pagal jų dydį. Teigtina, jog toks apibrėžimas neturi teisinės logikos, nes tam tikras dydis negali būti įvertintas pagal jo dydį.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog neaišku, kodėl aptariamoje nuostatoje, nustatančioje kaip turi būti vertinamos vidutinės mėnesio šeimos pajamos, po kablelio nurodoma, jog pajamos vertinamos atsižvelgiant į: „vartotojų per mėnesį mokamų lėšų už geriamojo vandens tiekėjo suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas sumą“. Toks nuostatos formulavimas yra nesuprantamas, nes vidutinės mėnesio šeimos pajamos nėra ir negali būti tiesiogiai proporcingos vartotojo per mėnesį suvartoto vandens kiekiui ir už tai sumokėtai sumai. Siūlytina atskleisti tikrąją nuostatos esmę ir galimai atsisakyti klaidinančio ir nelogiško reguliavimo. Ketvirta, aptartame kontekste taip pat pastebėtina, jog statistinis dydis „savivaldybės Vidutinės mėnesio šeimos pajamos“ nėra skelbiamas Statistikos departamento, todėl neaišku, kokiu būdu jis bus nustatomas. Pažymėtina, jog šio klausimo neišsprendžia ir aptariamo straipsnio 8 dalies nuostata, jog šio dydžio įvertinimą atlieka Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau
Penkta, pastebėtina, jog nesant objektyvių kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti 13 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos egzistavimą, tokia sąlyga negali būti formuluojama kaip imperatyvi tam tikrų vandens tiekėjų susijungimo sąlyga. Siūlytina tobulinti reguliavimą. Nepritarti Šeimos pajamų dydis toje pačioje savivaldybėje skirtingas. Pagal tai išvedamos vidutinės pajamos. Kiekvienoje savivaldybėje vandens kaina skirtinga, vartojimas skiriasi, suma už paslaugas skiriasi. Todėl vertinama kiekviena savivaldybė atskirai. VKEKK tokius skaičiavimus atlikti gali. Statistikos departamentas turi informaciją apie vidutines mėnesio šeimos pajamas apskrityse. 18. 141
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti: „Viešąjį geriamojo vandens tiekėją savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje paskiria ir paveda vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą savivaldybė tarybos sprendimu arba su kita ar kitomis viename viešojo geriamojo vandens tiekimo regione esančiomis savivaldybėmis kontroliuojamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmones sujungia į regioninį viešąjį geriamojo vandens tiekėją, kuriam viename viešojo geriamojo vandens tiekimo regione esančios savivaldybių tarybos paveda šių savivaldybių teritorijose veikiančiam regioniniam viešajam geriamojo vandens tiekėjui vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą“. Nuostatos turinys diskutuotinas.
Pirma, vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina šioje dalyje nustatyti, jog sujungimas vykdomas reorganizavimo būdu. Pritarti iš dalies Pasiūlymas: 14 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Viešąjį geriamojo vandens tiekėją savivaldybės
viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje paskiria ir paveda vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą savivaldybė tarybos sprendimu arba su kita ar kitomis viename viešojo geriamojo vandens tiekimo regione esančiomis savivaldybėmis kontroliuojamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmones sujungia reorganizavimo būdu į regioninį viešąjį geriamojo vandens tiekėją, kuriam viename viešojo geriamojo vandens tiekimo regione esančios savivaldybių tarybos paveda šių savivaldybių teritorijose veikiančiam regioniniam viešajam geriamojo vandens tiekėjui vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą.“
Antra , pastebėtina, jog reorganizavimo būdu sujungiant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmones gali atsirasti didesnė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonė, kuri gali būti vadinama regionine. Tačiau sujungus keletą įmonių negali atsirasti regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas, nes viešojo tiekėjo statusas įgyjamas gavus atitinkamą licenciją ir kelioms savivaldybėms paskyrus tiekėją viešuoju tiekėju. Siūlytina tobulinti reguliavimą ir nustatyti, jog sujungus tam tikras įmones į regioninį geriamojo vandens tiekėją, jis gali būti paskirtas regioniniu viešuoju geriamojo vandens tiekėju. Pritarti iš dalies Pasiūlymas : 14 straipsnio 1 dalį papildyti tokiu sakiniu:
„Reorganizavimo būdu įsteigtas regioninis
geriamojo vandens tiekėjas gali būti paskirtas regioniniu viešuoju geriamojo vandens tiekėju.“
11.
142
14 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog: „Savivaldybės taryba, priimdama sprendimą paskirti viešąjį geriamojo vandens tiekėją, turi atsižvelgti į šiuos reikalavimus: 1) geriamojo vandens tiekėjas privalo atitikti technologinius, finansinius ir vadybinius rodiklius, nustatytus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, vadovaujantis šio įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nurodytais kriterijais; 2) geriamojo vandens tiekėjas turi turėti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licenciją.“ Pastebėtina, jog neaišku, koks šių nuostatų santykis su įstatymo projekto 27 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 15 straipsnio 2 dalimi. Atkreiptinas dėmesys, jog VKEKK prieš išduodama licenciją įsitikina, jog asmuo atitinka technologinius, finansinius ir vadybinius rodiklius, nustatytus VKEKK. Neaišku, ką dar papildomai galėtų įvertinti savivaldybės taryba. Taip pat nėra aišku, kas nutiktų tuo atveju, jei savivaldybės taryba nuspręstų, kad asmuo neatitinka technologinių, finansinių ir vadybinių rodiklių, nustatytų VKEKK, nors VKEKK pati nustato tokius rodiklius ir pati įvertina, jog asmuo juos atitinka. Atsižvelgus į tai, svarstytina, kokia teisinė reikšmė tokiu atveju suteikiama VKEKK sprendimams ir kokia yra licencijos teisinė reikšmė, jei savivaldybės taryba gali jų nepripažinti. Siūlytina tobulinti reguliavimą ir pašalinti neaiškumus. Nepritarti Savivaldybė, paskirdama viešąjį geriamojo vandens tiekėją, turi įvertinti ar jis atitinka numatytus kriterijus, kitaip šis tiekėjas negaus licencijos. Be vertinimo paskirti viešąjį tiekėją būtų netikslinga. Jeigu viešasis vandens tiekėjas bus paskirtas toks, kuris visiškai neatitinka kriterijų, tuomet klausimas, kiek reikės papildomų lėšų, kad tokį tiekėją išlaikyti. 21. 142 Be to, nuostatoje brauktini pertekliniai žodžiai
„vadovaujantis šio įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nurodytais
kriterijais“. Pritarti
12.
145
straipsnio 5 dalis neatitinka straipsnio pavadinimo ir reguliavimo dalyko. Be to, šios projekto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad nėra aišku, kokios sudaromos sutartys turimos omeny. Pritarti Pasiūlymas :
straipsnio 1 dalyje po žodžio „vartotojų“ siūlytina įrašyti žodžius „ir abonentų“. Pritarti
tais atvejais, kai vandens tiekti negali viešasis geriamojo vandens tiekėjas. Svarstytina, ar atsižvelgus į įstatymo reguliavimo dalyką ir vartotojų teisėtus interesus, nederėtų įtvirtinti nuostatos, jog garantinis vandens tiekimas turėtų būti nustatomas ir tais atvejais, kai vandenį tiekia kitas geriamojo vandens tiekėjas, o ne viešasis, jeigu tam yra techninės sąlygos. Nepritarti Pastaba nėra aiški. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vandens tiekimas pagal Projektą negalimas neturint licencijos, nepriklausomai ar tai viešasis, ar kitas vandens tiekėjas. Visi vandens tiekėjai privalės turėti licenciją. Todėl tiek viešasis, tiek kitas tiekėjas, kuriam bus pavesta vykdyti viešąjį tiekimą, privalės turėti licenciją. 25. 1527432
straipsnio 4 dalis neatitinka straipsnio reguliavimo turinio, be to, sistemiškai nedera su 15 straipsnio struktūra, todėl siūlytina aptariamą dalį perkelti į kitą straipsnį. Pritarti Pasiūlymas :
į projekto 14 straipsnį ir išdėstyti šią dalį kaip projekto 14 straipsnio 3 dalį. projekto 14 straipsnio 3, 4, 5 dalis atitinkamai išdėstyti kaip projekto 14 straipsnio 4, 5, 6 dalimis. 2.
punktą ir jį išdėstyti taip: „
2) turi technologinius, finansinius ir vadybinius pajėgumus, atitinkančius vykdyti licencijuojamos veiklos sąlygas – tiekti geriamąjį vandenį ir (arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas tam tikroje savivaldybės teritorijoje pagal teisės aktų reikalavimus. Technologiniai, finansiniai ir vadybiniai pajėgumai vertinami pagal Geriamojo vandens tiekėjo technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumų vertinimo tvarką, nustatytą vadovaujantis
straipsnio 5 dalies žodžiai „atsižvelgdama į technologinius, finansinius ir vadybinius geriamojo vandens tiekėjų rodiklius“ brauktini kaip pertekliniai. Aptartame kontekste pastebėtina, jog įstatyme imperatyviai įtvirtinta nuostata neturi būti kartojama kiekviename jo straipsnyje, susijusiame su įtvirtinamu reguliavimu. Nuostatas užtenka įtvirtinti vieną kartą ir jų nereikia kartoti, nes jų teisinė galia nuo to nesikeičia. Pritarti
dėstomo įstatymo 15 straipsnio 12 dalyje, kalbant apie garantinio tiekėjo teises ir pareigas, derėtų nustatyti išimtį dėl kainų, nes garantinio tiekimo kaina gali skirtis nuo buvusios tiekimo kainos. Nepritarti Šios nuostatos įtvirtintos 15 straipsnio 6 dalyje. 28. 1512 Taip pat manytina, jog šioje nuostatoje derėtų nustatyti, jog garantinio tiekėjo perimtų sutarčių teisės ir pareigos išlieka ir vartotojams. Pritarti iš dalies Pasiūlymas :
Projekto 15 straipsnio 12 dalį papildyti sakiniu: „G arantinio geriamojo vandens tiekėjo perimtų sutarčių teisės ir pareigos išlieka ir vartotojams“. 29. 161
straipsnio 1 dalyje formuojamas baigtinis teisės aktų sąrašas, kuriais turi būti vadovaujamasi statant tam tikrus objektus.
Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju baigtinio teisės aktų sąrašo nustatymas laikytinas neproporcingu ir teisiškai ydingu, nes yra daugybė kitų teisės aktų, kurių turi būti laikomasi vykdant bet kokias statybas. Siūlytina atsisakyti baigtinio teisės aktų sąrašo, pavyzdžiui, nuostatos gale pridedant žodžius „ir kitų teisės aktų reikalavimų“. Pritarti iš dalies Pasiūlymas :
Siūloma 16 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir jos objektų statyba savivaldybės teritorijoje vykdoma laikantis šio įstatymo, Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimų ir savivaldybės tarybos patvirtinto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plano ir kitų teisės aktų reikalavimų .“
geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba galima ir nesant specialiojo teritorijų planavimo dokumento – šios infrastruktūros plėtros plano, kuriame numatoma tokių objektų statyba. Ši projekto nuostata svarstytina santykyje su šio straipsnio 1 dalies nuostatomis. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 3 dalies nuostatoms. Nepritarti
straipsnio 7 dalyje derėtų nustatyti, jog viešojo geriamojo vandens tiekėjo kreipimasis turi būti motyvuotas. Nepritarti Projekto 16 straipsnio 7 dalyje nereguliuojami viešojo geriamojo vandens tiekėjo kreipimosi teisiniai santykiai. Šioje dalyje reglamentuojamas vandens tiekėjo sprendimas dėl infrastruktūros reikalingumo. 32. 1613
straipsnio 13 dalyje vartojama sąvoka „atitinkamos kategorijos abonentai ir vartotojai“.
Šios sąvokos turinys nėra savaime aiškus, be to, su šia sąvoka yra susijusi asmenų pareiga apmokėti tam tikras išlaidas, todėl tokios sąvokos turinys turėtų būti atskleistas įstatymo 3 straipsnyje, paaiškinant tai, kas laikytina „atitinkama kategorija“. Nepritarti
straipsnio 18 dalyje. 33. 1617
straipsnio 17 dalies antrajame sakinyje po žodžio „vartotojo“ siūlytume įrašyti žodžius „abonento“, o 29 straipsnio 4 dalyje, 30 straipsnio 3 dalyje po žodžio „vartotojų“ – „ir abonentų“. Pritarti
3
straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma imperatyviai nustatyti, jog „asmenys, individualiai išgaunantys ir naudojantys geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkantys nuotekas, privalo: 3) per 12 mėnesių prisijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) eksploatuojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kai vadovaujantis šio įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui, vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiestas iki nekilnojamojo turto ribos ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualus geriamojo vandens išgavimas ir (arba) individualus nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų. Ši pareiga galioja esant visoms šiame punkte išvardintoms aplinkybėms. <...>“ Svarstytina, ar toks imperatyvus reikalavimas yra proporcingas siekiamiems tikslams, ar atitinka pažeidimo pobūdį.
Pažymėtina, jog individualaus vandens išgavimo ir nuotekų tvarkymo įrengimas kainuoja nemažas lėšas, o, šiuo atveju, įstatymu siūloma nustatyti, jog už bet kokį teisės aktų nuostatų neatitikimą, net jei toks neatitikimas yra formalus, asmeniui uždraudžiama naudotis jam nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais. Svarstytina galimybė įstatyme nustatyti terminą trūkumams ir neatitikimams šalinti ir tik tokiu atveju, jei asmuo trūkumų ir neatitikimų nepašalina, įpareigoti jį priverstinai prisijungti prie viešojo vandens tiekėjo infrastruktūros. Pritarti iš dalies Pasiūlymas :
punktu:
„3) per valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę
vykdančių pareigūnų nurodytą terminą pašalinti teisės aktų, reglamentuojančių individualų geriamojo vandens išgavimą ir (ar) nuotekų tvarkymą, nuostatų pažeidimus;“
projekto 23 straipsnio 2 dalies 4-6 punktais. 35. 272
redakcija dėstomo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies santykis su įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi. Atkreiptinas dėmesys, jog nauja redakcija dėstomo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatoma, jog asmuo pirmiausia turi gauti licenciją, o tada gali būti paskirtas viešuoju tiekėju. Tačiau aptariamo 27 straipsnio 2 dalyje nustatoma, jog licencija išduodama vienam savivaldybės tarybos paskirtam viešajam geriamojo vandens tiekėjui. Siūlytina įstatyme aiškiai nurodyti įvykių eiliškumą ir atsisakyti tarpusavyje konkuruojančių normų. Pritarti iš dalies Pasiūlymas :
Projekto 27 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „
vandens tiekimo teritorijoje viešajam geriamojo vandens tiekimui išduodama viena licencija .
Išduodama vienam savivaldybės tarybos paskirtam viešajam geriamojo vandens tiekėjui Taip pat bei išduodamos licencijos kitiems geriamojo vandens tiekėjams, turintiems teisę vykdyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklą pagal 13 straipsnio 4 ir 9 dalis.“
ir nuoseklumo principus, nauja redakcija dėstomo įstatymo 27 straipsnio 6 dalies sakinys „Jeigu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija per
juridiniam asmeniui, pateikusiam prašymą licencijai gauti, atsakymo, tai nelaikoma, kad licencija yra išduota.“ Turėtų būti dėstomas atskira straipsnio dalimi, derinant šios normos dėstymą su nauja redakcija dėstomo įstatymo 28 straipsnio 3 dalies dėstymu. Pritarti iš dalies Pasiūlymas :
išdėstyti nauja 27 straipsnio 7 dalimi:
„7. Jeigu Valstybinė kainų ir energetikos
kontrolės komisija per 30 kalendorinių dienų nuo reikiamų dokumentų gavimo dienos nepateikia juridiniam asmeniui, pateikusiam prašymą licencijai gauti, atsakymo, tai nelaikoma, kad licencija yra išduota.“
projekto 27 straipsnio 8-12 dalimis. 37. 278
straipsnio 8 dalis vadovaujantis teisės aktų nuoseklumo principu turėtų būti šio straipsnio 7 dalimi. Pritarti
dėstomo įstatymo 27 straipsnyje nėra nustatytos licencijos neišdavimo teisinės pasekmės. Svarstytina, ar nederėtų tokių pasekmių nustatyti, pavyzdžiui, nustatant po kiek laiko asmuo, kuriam licencija nebuvo išduota, gali vėl kreiptis dėl licencijos išdavimo ir kt. Pritarti iš dalies Pasiūlymas : Papildyti 27 straipsnį nauja 12 dalimi: „12.
Juridinis asmuo, kuriam nebuvo išduota licencija, pakartotinai gali kreiptis licenciją gauti po dviejų metų.“
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog „Licencija gali būti keičiama licenciją turinčio geriamojo vandens tiekėjo iniciatyva, kai pasikeičia licencijoje nurodyti geriamojo vandens tiekėjo duomenys ar planuojama keisti teritoriją, kurioje vykdoma veikla . Pasikeitus licencijoje nurodytiems geriamojo vandens tiekėjo duomenims ar planuodamas keisti teritoriją , kurioje vykdoma veikla, geriamojo vandens tiekėjas privalo pranešti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai apie šiuos pasikeitimus ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kurią informacija jam tapo ar turėjo tapti žinoma.“ (pabraukta mūsų). Atkreiptinas dėmesys, jog tam tikrų dalykų planavimas dar nėra objektyvus pasikeitimas, taip pat jis nesukelia objektyvių teisinių pasekmių, be to, planai ne visada yra įgyvendinami. Todėl svarstytina, ar pranešimas apie planus nuo jų atsiradimo per 10 darbo dienų yra reikalinga ir objektyviai pagrįsta administracinė našta, sukuriama tiek planuotojui, tiek ir VKEKK. Nepritarti Jau įvykus faktui, licencija negali būti keičiama, nes neaiškus VKEKK sprendimas. Todėl tikslinga planuojant keisti teritoriją iš anksto informuoti, kad būtų galima vertinti būsimas paslaugų apimtis. Aptarnaujama teritorija yra apibrėžiama licencijoje. 40. 282
straipsnio 2 dalyje prieš žodį „vadovaudamasi“ įrašyti žodžius „ mutatis mutandis “. Pritarti
30.
293
straipsnio 3 dalis, vadovaujantis teisės akto glaustumo principu, performuluotina nekartojant VKEKK pavadinimo ir sąvokos geriamojo vandens tiekėjas po du kartus toje pačioje dalyje, pavyzdžiui, „Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija priima sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui, jeigu geriamojo vandens tiekėjas buvo įspėtas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais ir per įspėjime nurodytą terminą nepašalino įspėjime nurodytų aplinkybių ir (arba) pažeidimų.“ Analogiška pastaba išsakytina ir dėl kitų įstatymo nuostatų, kuriose nuolat be reikalo kartojamos tos pačios sąvokos. Pritarti iš dalies Pasiūlymas : 29 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija priima sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui, jeigu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais įspėjo geriamojo vandens tiekėjas buvo įspėtas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir per įspėjime nurodytą terminą geriamojo vandens tiekėjas nepašalino įspėjime nurodytų aplinkybės ir (arba) pažeidimų.“
reguliuojamo dalyko svarbą, nauja redakcija dėstomo įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje derėtų nustatyti, jog VKEKK apie licencijos galiojimo sustabdymą turėtų pranešti nedelsiant, pavyzdžiui, per 1 darbo dieną. Taip pat reikėtų nurodyti atskaitos momentą, nuo kurio skaičiuojamas įstatymo nustatytas terminas. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl nauja redakcija dėstomo įstatymo 30 straipsnio 5 dalies. Nepritarti Manome, kad pasiūlymas būtų sunkiai įgyvendinamas. 5 darbo dienų terminas yra pagrįstas. 43. 297
dėstomo įstatymo 29 straipsnio 7 dalies turinys nedera su likusiu straipsnio turiniu.
Pažymėtina, jog licencijos galiojimas stabdomas tuo atveju, jei asmuo nepašalina trūkumų. Jei trūkumai pašalinti licencijos galiojimas nestabdomas. Tačiau aptariamoje straipsnio dalyje siūloma nustatyti, jog licencijos galiojimas nestabdomas, jei „geriamojo vandens tiekėjas nutraukė įstatymo nuostatas pažeidžiančius veiksmus, likvidavo padarinius ir atlygino žalą“. Iš esmės, tai tas pats, kas ir trūkumų pašalinimas per nustatytą terminą, todėl aptariamos nuostatos turinys, prasmė ir teisinis krūvis yra nesuprantami. Nepritarti Ši nuostata įtvirtina teisinį reguliavimą, kai padaryta žala yra mažareikšmė, o nuostoliai ir pažeidimai yra panaikinti. Tokiu atveju licencijos galiojimą stabdyti netikslinga. Siūloma palikti nuostatą nepakeistą. 44. 303
straipsnio 3 dalies turinys taisytinas, nes stokoja aiškumo: „Jeigu šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijuojamos veiklos sąlygas pažeidimas nepadarė esminės žalos <...>“. Pritarti iš dalies Pasiūlymas : Siūloma 30 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Jeigu šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytų geriamojo
vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijuojamos veiklos sąlygas
„sąlygų“ pažeidimas nepadarė esminės žalos šiuo įstatymu saugomiems
viešiesiems interesams arba padaryta žala labai nežymi ir pažeidimu nepadaryta esminės žalos žmonių sveikatai ir aplinkai arba padaryta žala labai nežymi, geriamojo vandens tiekėjas nutraukė įstatymo nuostatas pažeidžiančius veiksmus, likvidavo padarinius ir atlygino žalą, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, turi teisę nenaikinti licencijos galiojimo ir apsiriboti raštiška pastaba.“
34.
322
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog: „Geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis gali būti sudaroma tarp geriamojo vandens tiekėjo ir abonento ar vartotojo. Asmenys, nesantys geriamojo vandens tiekėjais, tačiau kuriems nuosavybės teise priklauso geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir ji neperduota savivaldybės ar viešojo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybėn, sutarčių su abonentais ar vartotojais dėl viešųjų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sudaryti negali. Šie asmenys turi teisę vykdyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą kaip subabonentai vadovaujantis CK 6.389 straipsnyje nustatyta tvarka.“ Nuostatos turinys diskutuotinas. Pastebėtina, jog pagal CK 6.389 straipsnio 2 dalį subabonentas yra galutinis vartotojas, gaunantis vandenį iš kito abonento (vartotojo), jei pagrindinis tiekėjas duoda sutikimą. Subabonentams nenumatyta galimybė vykdyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, ar kitokią veiklą. Atsižvelgus į tai, kad aptariamos dalies turinys nedera su CK nuostatomis, projektas atitinkamai tobulintinas. Pritarti iš dalies Pasiūlymas :
Siūloma 32 straipsnio 2 dalies paskutinį sakinį išdėstyti taip:
„2. Šie asmenys turi teisę vykdyti geriamojo
vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą kaip subabonentai vadovaujantis CK 6.389 straipsnyje nustatyta tvarka.“
straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, jog „Jeigu asmuo atsisako pasirašyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį, geriamojo vandens tiekėjas apie tai informuoja savivaldybės administracijos direktorių ir aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančią instituciją“. Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog įstatyme neįtvirtinamos pranešimo apie nepasirašymą teisinės pasekmės asmeniui, kuris nepasirašė sutarties.
Jei tokių pasekmių nėra, tai siūloma nuostata neturi teisinio krūvio ir brauktina kaip sukurianti nereikalingą administracinę naštą. Nepritarti Projekto nuostatos susijusios su valstybine aplinkos apsaugos kontrole. Nuostatos bus taikomos valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdantiems pareigūnams. Taip pat šiomis nuostatomis gali naudotis ir savivaldybės įgalioti asmenys, vykdantys aplinkos apsaugos kontrolę. Pagal Civilinio kodekso nuostatas sutartis gali būti nepasirašyta, tačiau sudaryta. Tokiu atveju informacija apie asmenis, atsisakiusius pasirašyti sutartį yra reikalinga, tam, kad užtikrinti, kad šie asmenys būtų tinkamai tikrinami kaip tvarko nuotekas. 47. 325 Antra, pastebėtina, jog nei įstatyme, nei CK neįtvirtinama pareiga asmeniui pasirašyti viešąją sutartį. Tokia pareiga nustatoma tik asmeniui, kuris teikia tam tikras paslaugas, nes pagal CK 6.161 straipsnį „Viešąja sutartimi laikoma sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi.“ Todėl šiame kontekste neaišku, kokios teisinės pasekmės galėtų kilti asmenims, atsisakiusiems pasirašyti viešąją sutartį. Nepritarti Prievolė turėti sutartį nustatoma projekto 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Projekto nuostatos susijusios su valstybine aplinkos apsaugos kontrole. 48. 325 Trečia, nuostata formuluojama taip, lyg viešųjų paslaugų teikėjas būtų įpareigotas siūlyti visiems asmenims pasirašyti viešąją sutartį, tačiau konkretus įpareigojimas įstatyme nenustatomas. Siūlytina aiškiai įvardinti, ar tokia pareiga viešųjų paslaugų teikėjui nustatoma. Nepritarti
straipsnio 7 dalis yra perteklinė, nes kartoja 3 dalies turinį. Pritarti
37.
3410
nustato naujas kainas, kai jas reikia peržiūrėti dėl to, kad yra keičiami geriamojo vandens tiekėjų veiklos ir (ar) plėtros planai. Be to, nėra aišku, ar tokių kainų peržiūrėjimo procese dalyvauja savivaldybių institucijos. Pritarti iš dalies Pasiūlymas : Reikėtų numatyti informavimo terminus ir tvarką, principus, pagal kuriuos VKEKK vertintų planų pakeitimus, savivaldybių vaidmenį. 51. 3415
straipsnio 15 dalyje reikėtų nustatyti atskaitos momentą, nuo kurio skaičiuojamas įstatymo nustatytas terminas. Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Projekto 34 straipsnio 15 dalį išdėstyti taip: „15. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo praneša geriamojo vandens tiekėjui ir savivaldybei apie priimtus sprendimus dėl geriamojo vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų ir kasmet perskaičiuotų kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų ir kasmet perskaičiuotų bazinių kainų .“
redakcija dėstomo įstatymo 35 straipsnio 6 dalies antrajame sakinyje po žodžių „Daugiabučio namo“ siūlytume įrašyti žodžius „butų ir kitų patalpų“. Pritarti
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog „Ginčus, kylančius iš sutartinių santykių tarp geriamojo vandens tiekėjų ir abonentų ir vartotojų, ginčo sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų ir jų taikymo ir abonentų ginčus dėl paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų ir jų taikymo“. Taip pat šios projekto nuostatos derintinos su nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnio 8 dalimi. Pastebėtina, jog nuostatos turinys stokoja teisinio ir loginio aiškumo.
Siūlytina nuostatą išdėstyti aiškiai. Pritarti iš dalies Pasiūlymas : Projekto 37 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„Ginčus, kylančius iš sutartinių santykių,
išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka tarp geriamojo vandens tiekėjų, abonentų ir vartotojų dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų, nuotekų transportavimo paslaugų kainų, laikino atjungimo (prijungimo) nuo (prie) geriamojo vandens tiekimo tinklų paslaugų kainų ir jų taikymo nagrinėja Valstybinė kainų ir energetikos komisija;“
siūloma nustatyti, kad Vyriausybė, Aplinkos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki 2014 m. gegužės 1 d. priimtų įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus, o juridiniai asmenys dokumentus licencijoms gauti parengtų ir pateiktų Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai iki 2014 m. lapkričio 1 d. Aptariamos nuostatos tikslintinos, nes nors įstatymo įgyvendinimui reikalingi teisės aktai gali ir turi būti rengiami bei priimami iki įgyvendinamo įstatymo, tačiau jie negali įsigalioti anksčiau negu įgyvendinamas įstatymas. Atsižvelgus į tai, manytina, jog projekto 2 straipsnyje nustatytinos vėlesnės datos, derinant jas su įstatymo įsigaliojimo data. Pritarti iš dalies Pasiūlymas :
Projekto 2 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „ Vyriausybė, Aplinkos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki 2014 m. lapkričio 1 d. 2014 m. gegužės 1 d. pagal šiuo įstatymu nauja redakcija išdėstytame Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nustatytą kompetenciją priima įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus.“
pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė
16 Susipažinę su Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktu Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu, projekto Nr. 13-3180-05 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas (pasiūlymus): Asociacijos įsitikinimu, teikiami pasiūlymai dėl garantinio vandens tiekėjo, Europos Sąjungos fondų lėšų panaudojimo ir paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentavimo prisidėtų prie teikiamų paslaugų savikainos mažinimo, skatintų vandentvarkos įmonių stambinimą bei padėtų geriau įgyvendinti sąnaudų susigrąžinimo principą. Nepritarti Šie Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (toliau –
siūlomas reglamentavimas neatitinka viešojo intereso užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą abonentams (vartotojams) kuo mažesnėmis kainomis. To pavyzdys yra garantinio vandens tiekėjo institutas, kurio įgyvendinimas neabejotinai pabrangintų paslaugų kainas. Projekte (15 str. 11 d.) numatyta, kad garantinis vandens tiekėjas privalės mokėti užmokestį vandens tiekėjui už naudojimąsi šio vandens tiekėjo infrastruktūra. Dėl to didės garantinio vandens tiekėjo būtinosios sąnaudos, dėl ko atitinkamai didės geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainos. Kainų didėjimas užprogramuotas taip pat tame, kad garantinis vandens tiekėjas skiriamas trumpam laikotarpiui – vieneriems metams su galimybe pratęsti ne daugiau kaip dar vienerius metus. Taigi konkrečioje savivaldybėje vykdomam garantiniam vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui patirtos sąnaudos vartotojų turės būti padengtos per trumpą laiką, dėl ko taip pat turėtų žymiai padidėti kainos. Pritarti iš dalies Pasiūlymai : 1.
Pakeisti Projekto 3 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
6Garantinis geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymas – Geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymas, vykdomas savivaldybės, kai viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui sustabdomas ar panaikinamas veiklos licencijos galiojimas.“
2Pakeisti Projekto 3 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
7Garantinis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas (toliau – Garantinis geriamojo vandens tiekėjas ) – Savivaldybė, Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, vykdanti s garantinį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, kai viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui sustabdomas ar panaikinamas veiklos licencijos galiojimas.“
3Papildyti 10 straipsnį nauju punktu:
„
15) administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys vykdo garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, kai viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui sustabdomas ar panaikinamas veiklos licencijos galiojimas;
“ Projekto 10 straipsnio 14 punktą atitinkamai laikyti Projekto 10 straipsnio 16 dalimi. 4. Pakeisti Projekto 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4
3Kai viešajam geriamojo vandens tiekėjui dėl šio įstatymo 29 ir 30 straipsniuose nurodytų priežasčių sustabdytas ar panaikintas licencijos galiojimas ir šis viešasis geriamojo vandens tiekėjas negali vykdyti viešojo geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą vykdo savivaldybė, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, vadovaudamasi šio įstatymo 15 straipsnio nuostatomis , paveda garantiniam geriamojo vandens tiekėjui . Kitas viešasis geriamojo vandens tiekėjas turi būti paskirtas per vienerius metus nuo licencijos galiojimo panaikinimo.“
5Pakeisti Projekto 14 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5 4 .
savivaldybė per šio straipsnio43 dalyje nurodytą terminą nepaskiria kito viešojo geriamojo vandens tiekėjo, savivaldybė gali kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją su prašymu pratęsti jos teritorijoje garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą , . Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija vadovaudamasi šio įstatymo 15 straipsnio
nuostatomis . gali pratęsti garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Savivaldybė, pratęsdama kreipdamasi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją su prašymu pratęsti garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje , Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai ir Aplinkos ministerijai turi nurodyti priežastis dėl kurių nebuvo paskirtas kitas viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nurodyti terminą, ne ilgesnį kaip vieneri metai, per kurį paskirs kitą viešąjį geriamojo vandens tiekėją.“
Projekto 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Garantinis geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymas
geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų (išskyrus paviršines nuotekas) tvarkymas vykdomas siekiant užtikrinti saugų ir patikimą vartotojų ir abonentų aprūpinimą geriamuoju vandeniu ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugomis. 2.
kainų ir energetikos kontrolės komisija, vadovaudamasi Garantinio geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vykdymo tvarkos ir sąlygų aprašu, parenka geriamojo vandens tiekėją, turintį galiojančią geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licenciją, vykdyti garantinį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, Garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje vykdo savivaldybė, kai viešajam geriamojo vandens tiekėjui jo veiklos teritorijoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos galiojimas sustabdomas ar panaikinamas. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija garantinį geriamojo vandens tiekėją parenka ir paveda vykdyti garantinį geriamojo vandens tiekimą ir
(arba) nuotekų tvarkymą konkrečioje teritorijoje atsižvelgdama į geriamojo vandens tiekėjo technologinius, finansinius ir vadybinius rodiklius. Geriamojo vandens tiekėjų technologiniai, finansiniai ir vadybiniai vertinimo rodikliai yra lygiaverčiai. 3. Savivaldybė garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą vykdo Geriamojo vandens tiekėjas garantiniu geriamojo vandens tiekėju skiriamas, kol bus paskirtas kitas viešasis geriamojo vandens tiekėjas pagal šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas, bet ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 14 straipsnio54 dalyje. 4.
technologinius, finansinius ir vadybinius rodiklius ir jų įvertinimo tvarką nustato Valstybinė kainų ir energetikos komisija, atsižvelgdama į šiuos pagrindinius kriterijus:
teise ar kitaip teisėtai valdo ir (ar) eksploatuoja naudoja geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimui reikalingą infrastruktūrą ;
2) geriamojo vandens tiekėjai privalo užtikrinti geriamojo vandens saugą ir kokybę jų nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdomoje ir
(ar) eksploatuojamoje naudojamoje infrastruktūroje ;
3) geriamojo vandens tiekėjai privalo užtikrinti, kad nuotekų tvarkymas atitiktų Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytus reikalavimus;
4) geriamojo vandens tiekėjo finansinis pajėgumas vertinamas pagal jo dvejų paskutinių ataskaitinių finansinių metų (arba nuo geriamojo vandens tiekėjo veiklos pradžios, jeigu geriamojo vandens tiekėjas veiklą vykdė mažiau nei dvejus finansinius metus) balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis, kuriems įvertinti taikomi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyti finansinio pajėgumo rodikliai;
5) geriamojo vandens tiekėjas privalo turėti darbuotojus licencijuojamai veiklai vykdyti ir ataskaitoms rengti, atskirai licencijuojamos veiklos apskaitai tvarkyti, vartotojams informuoti ir konsultuoti ir skundams, ir ginčams dėl licencijuojamos veiklos sąlygų nagrinėti;
6) geriamojo vandens tiekėjas privalo atitikti kitus G eriamojo vandens tiekėjų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumų vertinimo tvarkoje nustatytus rodiklius . 4 5.
4
teritorijoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos galiojimas sustabdomas ar panaikinamas , o garantinis geriamojo vandens tiekėjas neparinktas, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija privalo išrinkti ir motyvuotu sprendimu įpareigoti geriamojo vandens tiekėją, turintį galiojančią geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo licenciją, vykdyti garantinį geriamojo vandens teikimą ir (arba) nuotekų tvarkymą toje teritorijoje. Tokiu atveju Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija garantinį geriamojo vandens tiekėją parenka iš geriamojo vandens tiekėjų, esančių arčiausiai teritorijos, kurioje turi būti vykdomas garantinis geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymas atsižvelgdama į technologinius, finansinius ir vadybinius geriamojo vandens tiekėjų rodiklius. Garantiniu geriamojo vandens tiekėju konkrečioje teritorijoje Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija paskiria pagal technologinius, finansinius ir vadybinius rodiklius pajėgiausią geriamojo vandens tiekėją. Garantinis geriamojo vandens tiekėjas privalo vykdyti garantinį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą pagal Garantinio geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vykdymo tvarką ir sąlygų aprašą. 46 . Garantinio geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų kainą nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Garantinio geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vykdymo tvarkos ir sąlygų aprašo nustatyta tvarka ir vadovaudamasi šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis. 57 .
5
7. Savivaldybė, vykdydama garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, Garantinis geriamojo vandens tiekėjas turi užtikrinti geriamojo vandens saugą ir kokybę iki geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribos, prižiūrėti garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos vykdymo metu eksploatuojamą naudojamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, kitą valdomą turtą, reikalingą garantiniam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui . 68 . Savivaldybė, vykdydama garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, Garantinis geriamojo vandens tiekėjas privalo atskirai tvarkyti su garantinio geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veikla susijusią apskaitą. 8
nustatytą garantinio geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įpareigojimą, kol bus paskirtas kitas viešasis geriamojo vandens tiekėjas arba Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimu šis įpareigojimas bus panaikintas. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija įpareigojimą vykdyti garantinį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą motyvuotu sprendimu panaikina pasibaigus garantinio geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paskyrimo atitinkamoje teritorijoje pagrindams, nurodytiems Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos motyvuotame sprendime įpareigoti geriamojo vandens tiekėją vykdyti garantinį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą atitinkamoje teritorijoje. 710 . Jeigu savivaldybė per šio įstatymo 14 straipsnio43 dalyje nurodytą terminą nepaskiria kito viešojo geriamojo vandens tiekėjo, garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo laikotarpis gali būti pratęstas.
Savivaldybė apie tai privalo pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai ir Aplinkos ministerijai nurodydama priežastis dėl kurių nebuvo paskirtas kitas viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nurodyti terminą, ne ilgesnį kaip vieneri metai, per kurį paskirs kitą viešąjį geriamojo vandens tiekėją. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, atsižvelgdama į savivaldybės kreipimesi nurodytas priežastis, gali pratęsti garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo laikotarpį, bet ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui. Apie priimtą sprendimą Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija savivaldybę informuoja per 5 darbo dienas. 10
vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos galiojimas sustabdomas ar panaikinamas, privalo sudaryti sąlygas vykdyti garantinį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos parinktam ar įpareigotam geriamojo vandens tiekėjui, sudarydamas su juo ir savivaldybe teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis sutartį dėl garantiniam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui vykdyti reikalingos infrastruktūros naudojimo. Užmokestis už naudojimąsi jo infrastruktūra apskaičiuojamas Garantinio geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vykdymo tvarkos ir sąlygų aprašo nustatyta tvarka.
Užmokestis už naudojimąsi jo infrastruktūra apskaičiuojamas vadovaujantis šiais pagrindiniais principais:
1) nustatomas laikotarpis, kurio metu bus naudojama infrastruktūra;
2) apskaičiuojama infrastruktūros esama balansinė vertė;
3) apskaičiuojamas sąnaudų dydis, atsižvelgiant į infrastruktūros balansinę vertę ir laikotarpį, per kurį bus naudojama infrastruktūra. 812 . Savivaldybė, vykdydama Garantinis geriamojo vandens tiekėjas, vykdantis garantinį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, vadovaudamasi s Garantinio geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vykdymo tvarkos ir sąlygų aprašo nuostatomis, perima teises ir pareigas, tiesiogiai susijusias su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla pagal visas viešojo geriamojo vandens tiekėjo, kuriam sustabdyta ar panaikinta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencija, sutartis su abonentais ir vartotojais dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo. Savivaldybės G arantinio geriamojo vandens tiekėjo perimtų sutarčių teisės ir pareigos išlieka ir vartotojams. “
punktą ir jį išdėstyti taip: „
2) už Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos įpareigojimų (nurodymų) nutraukti neteisėtą veiklą, pakeisti naudojamą apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo sistemą, vykdyti garantinį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimų pažeidimus – nuo vieno tūkstančio litų iki 1 procento geriamojo vandens tiekėjo metinių licencijuojamos veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais;“
Projekte yra prieštaravimų dėl garantinio vandens tiekėjo taikomų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų: pagal Projekto 15 str.
arantinio geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų kainą nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) Garantinio geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vykdymo tvarkos ir sąlygų aprašo nustatyta tvarka ir vadovaudamasi šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis, o tuo tarpu Projekto 34 str. 16 dalis nustato, kad v iešasis geriamojo vandens tiekėjas, vykdantis viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir
(arba) teikiantis nuotekų tvarkymo paslaugas bent vienoje savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje, visiems tos pačios kategorijos abonentams ir vartotojams tiekia geriamąjį vandenį ir teikia nuotekų tvarkymo paslaugas vienodomis sąlygomis ir kainomis. Šalinant šį prieštaravimą, Projekto 34 str. 16 dalyje turėtų būti numatyta išlyga viešiesiems vandens tiekėjams, vykdantiems garantinio vandens tiekėjo funkcijas, taikyti atskiras Komisijos nustatytas garantinio vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainas. Pritarti iš dalies Žr. pasiūlymus prie Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos 2 pastabos. 415 Mūsų įsitikinimu Projekte įtvirtintos nuostatos dėl garantinio vandens tiekimo yra objektyviai neįgyvendinamos visų pirma dėl to, kad Projekte nėra reglamentuoti šio instituto įgyvendinimui aktualūs klausimai:
1) kaip ir kokiomis lėšomis garantinis vandens tiekėjas perima kitam vandens tiekėjui nuosavybės teise priklausančią infrastruktūrą? 2) Iš kokių lėšų remontuojama perimta infrastruktūra? 3) Ar būtų keičiamas garantinio tiekėjo plėtros planas? 4) Kieno lėšomis bus vykdomas perimtų tinklų remontas, tinklų plėtra? 5) Iš kokių lėšų būtų statomi, keičiami vandens skaitikliai perimtiems abonentams (abonentai perimami tik vienerių metų laikotarpiui)?
6) Kas padengs garantinio vandens tiekėjo sąnaudas dėl vandens tiekimo perimtoje teritorijoje vienerių metų laikotarpiui (ar visi to tiekėjo vartotojai, ar tai bus garantinio vandens tiekėjo nuostoliai)? 7) Nenumatytos priemonės, užtikrinančios, kad garantinio tiekėjo veikla nebūtų nuostolinga. Pritarti iš dalies Žr. pasiūlymus prie Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos 2 pastabos. 5. 15 Taip pat manytina, kad per vienerių metų laikotarpį, kuriam skiriamas garantinis vandens tiekėjas, yra neįmanoma pradėti tiekti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Atkreipiame dėmesį, kad daug laiko užtruks, kol geriamojo vandens tiekėjas įgyvendins Projekte numatytus reikalavimus: perims kito vandens tiekėjo infrastruktūrą, abonentus, paskirstys darbuotojus, pertvarkys struktūrą, patvirtins plėtros ir veiklos programą, nustatys geriamojo vandens tiekimo paslaugos kainas naujoje teritorijoje, sukurs atskirą apskaitos sistemą bei ją įdiegs. Dėl šių priežasčių garantinio vandens tiekėjo institutas yra visiškai beprasmis, jo įgyvendinimas pareikalaus daug lėšų, kurios kris ant vartotojų pečių. Pritarti iš dalies Žr. pasiūlymus prie Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos 2 pastabos. 6. 15 Be to, Projekte nėra numatyta jokių saugiklių, jog garantinio vandens tiekėjo veikla nebūtų nuostolinga. Galima situacija, kai vandens tiekėjas, priverstas vykdyti garantinio tiekėjo veiklą, nebegalės tinkamai vykdyti veiklos savo veiklos teritorijoje, nes neturės tam reikiamų lėšų. Tokia galima situacija neigiamai atsilieps vartotojams. Be to, nuostatos dėl garantinio vandens tiekėjo paskyrimo galimai prieštarauja Konstitucijai. Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje įtvirtinama, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai .
Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punktą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija. Iš esmės ši funkcija atkartojama Projekto 10 straipsnio 7 punkte, įtvirtinančiame savivaldybių funkciją organizuoti geriamojo vandens tiekimą, paviršinių nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje. Nepaisant paminėtų nuostatų, Projekte numatyta galimybė Komisijai, be jokio išankstinio suderinimo su savivaldybe ir be jos sutikimo, paskirti jos teritorijoje veiksiantį garantinį vandens tiekėją. Konstitucijai ir Vietos savivaldos įstatymui galimai prieštarauja Projekto 15 straipsnio nuostatos, besąlygiškai įpareigojančios Komisijos pasirinktą viešąjį vandens tiekėją vykdyti garantinį vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą ne jo veiklos teritorijoje, net jeigu jis ar jį kontroliuojanti savivaldybė tam prieštarauja. Dėl išvardintų priežasčių siūloma iš viso atsisakyti garantinio vandens tiekėjo instituto . Pritarti iš dalies Žr. pasiūlymus prie Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos 2 pastabos. 7. 191 Dėl Europos Sąjungos fondų lėšų naudojimo ir vandens tiekimo įmonių stambinimo. Projektas turėtų būti iš esmės pataisytas taip, kad vandens tiekimo įmonių stambinimas būtų susietas su skiriamomis Europos Sąjungos fondų lėšomis gyvenviečių vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrai atstatyti . Priešingu atveju, dirbtinai administracinėmis priemonėmis (per licencijavimo ir garantinio vandens tiekėjo institutus) vykdomas vandens tiekimo įmonių stambinimas sąlygos tai, kad padidės kainos didžiųjų miestų vartotojams, o mažųjų miestų ir gyvenviečių gyventojai naudą taip pat pajus tik ilgalaikėje perspektyvoje.
Dėl to siūlome Projekto 19 straipsnio 1 dalį papildyti nuostata, kad s kiriamos Europos Sąjungos fondų lėšos infrastruktūros renovacijai turi įtakoti viešųjų geriamojo vandens tiekėjų eksploatacinių sąnaudų mažinimą bei skatinti mažųjų geriamojo vandens tiekėjų eksploatuojamo ūkio perdavimą viešiesiems geriamojo vandens tiekėjams . Pritarti iš dalies Pasiūlymas :
Papildyti Projekto 19 straipsnio 2 dalį nauju sakiniu: „S kiriamos Europos Sąjungos fondų lėšos infrastruktūros renovacijai turi įtakoti viešųjų geriamojo vandens tiekėjų, paviršinių nuotekų tvarkytojų eksploatacinių sąnaudų mažinimą.“
32526 Dėl paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentavimo. Mūsų įsitikinimu, Konstitucijos 120 straipsnio 2 daliai ir Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punktui prieštarauja Projekto 13 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią savivaldybės teritorijoje paviršines nuotekas tvarko viešasis vandens tiekėjas. Šiuo metu respublikoje paviršines nuotekas tvarko ne tik geriamojo vandens tiekėjai, tačiau ir kitos savivaldybių kontroliuojamos įmonės. Vilniuje, Panevėžyje, Utenoje, Tauragėje, Telšiuose, Jonavoje, Marijampolėje, Biržuose, Palangoje, Vilkaviškyje ir kt. miestuose, paviršines nuotekas tvarko kitos savivaldybių kontroliuojamos įmonės. Dėl to, manome, nėra jokio pagrįsto argumento, kodėl paviršinių nuotekų negalėtų tvarkyti šiuo metu tai atliekančios įmonės. Tuo labiau, kad Projekte dėl šios veiklos vykdymo šioms įmonėms nekeliami jokie reikalavimai ir tokia veikla net nėra licencijuojama. Pritarti iš dalies Pasiūlymas : 1.
Papildyti Projekto 3 straipsnį nauja sąvoka „Paviršinių nuotekų tvarkytojas“:
„ Paviršinių nuotekų tvarkytojas – savivaldybės kontroliuojama įmonė, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusi teisę ir pareigą tvarkyti paviršines nuotekas savivaldybės teritorijoje “
2Papildyti Projekto 3 straipsnio 25 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
25Paviršinės nuotekos – a nt urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žemės ūkio naudmenas ir žaliuosius plotus) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto plovimo ir panašiai ) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (juridinis asmuo), naudodamas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką arba išleidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda paviršinių nuotekų tvarkytojui) geriamojo vandens tiekėjui priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas.
“
3Pakeisti Projekto 3 straipsnio 26 dalį ir ją išdėstyti taip:
„26. Paviršinių nuotekų atidavimo riba – paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančio ar jo kitaip valdomo nekilnojamojo turto riba ( sklypo riba) ir prasideda paviršinių nuotekų tvarkytojui geriamojo vandens tiekėjui nuosavybės teise priklausanti ar jo kitaip valdoma ir (arba) eksploatuojama naudojama paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir kurioje juridinio asmens paviršinės nuotekos atiduodamos paviršinių nuotekų tvarkytojui geriamojo vandens tiekėjui ir pastarajam tenka atsakomybė už jų tvarkymą.“
9133 Pažymime, kad Projekto 13 str. 3 dalyje įtvirtina absoliuti paviršinių nuotekų tvarkymo monopolija ne tik viešojo tiekimo teritorijose, bet visoje savivaldybės teritorijoje, prieštarauja šiuo metu esančiai faktinei situacijai, kai nuotekas tvarko ne tik savivaldybių kontroliuojamos specializuotos įmonės, bet privatūs asmenys.
Pastebėtina tai, kad Projekto 3 straipsnio 16 dalyje pateikta individualaus nuotekų tvarkymo sąvoka neapima paviršinių nuotekų tvarkymo, kas reikštų, jog įsigaliojus Projektu siūlomai įstatymo redakcijai individualiai spręsti paviršinių nuotekų tvarkymo asmenys negalės, nes tai bus viešųjų vandens tiekėjų teisė ir pareiga. Pritarti iš dalies Pasiūlymas :
Pakeisti Projekto 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Savivaldybės teritorijoje paviršines nuotekas
savivaldybės tarybos sprendimu tvarko viešasis geriamojo vandens tiekėjas arba kita savivaldybės įmonė. Paviršinės nuotekos tvarkomos vadovaujantis , vadovaudamasis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu , tvarko viešasis geriamojo vandens tiekėjas . Paviršinių nuotekų tvarkytojai turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) teisės aktų nustatyta tvarka turėti leidimą paviršinėms nuotekoms tvarkyti;
2) nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdyti
(ar) eksploatuoti paviršinių nuotekų tvarkymui reikalingą infrastruktūrą toje savivaldybės teritorijoje, kurioje planuoja teikti paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas. “
33 Manytina, kad Projekte turėtų būti nustatyti tik minimalūs būtini reikalavimai, keliami paviršinių nuotekų tvarkymui, kadangi paviršinės nuotekos (lietaus ir pan.) iš esmės aplinkos neteršia ir jas, išskyrus tam tikrus atvejus, leidžiama be valymo išleisti į gamtinę aplinką. Asociacijos nuomone, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra yra gatvės elementas, todėl paviršines nuotekas turėtų tvarkyti už gatvių priežiūrą atsakingos įmonės.
Norint tinkamai sutvarkyti paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, reikalingos milijardinės investicijos (tai matyti iš savivaldybių patvirtintų infrastruktūros plėtros planų). Siūlytina Projektą pakeisti, suteikiant savivaldybėms teisę nuspręsti, kam (viešajam vandens tiekėjui ar kitai savivaldybės kontroliuojamai įmonei) pavesti tvarkyti paviršines nuotekas . Atitinkamai Projekte turėtų būti numatyta galimybė paviršinių nuotekų tvarkymui ES fondų lėšas skirti ne tik viešiesiems vandens tiekėjams, bet savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms, tvarkančioms paviršines nuotekas ir atitinkančioms paramos skyrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Dėl to siūlome atitinkamai papildyti Projekto 19 straipsnio 3 dalį. Pritarti iš dalies LVTA argumentas, kad paviršinės nuotekos yra netaršios, klaidinantis. Paviršinės nuotekos sudaro 20% viso susidarančio nuotekų kiekio. Teršalai, kurie patenka į vandens telkinius su paviršinėmis nuotekomis – naftos produktai, skendinčios medžiagos. Tai pavojingos medžiagos, darančios neigiamą poveikį vandens telkinių būklei. 1. Žr. į pasiūlymą keisti įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalį pagal 9 Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos 9 pasiūlymą. 2. Pakeisti Projekto 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Europos Sąjungos fondų lėšas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovacijai ir plėtrai, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovacijai ir plėtrai administruoja Aplinkos ministerija. Lėšas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo , paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovacijai ir plėtrai gali gauti regioniniai viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir viešieji geriamojo vandens tiekėjai, atitinkantys paramos skyrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
Lėšas paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovacijai ir plėtrai gali gauti regioniniai viešieji geriamojo vandens tiekėjai, viešieji geriamojo vandens tiekėjai, paviršinių nuotekų tvarkytojai, atitinkantys paramos skyrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. “
to, mūsų įsitikinimu, Projekte įtvirtinta paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainodara yra ydinga, nes ji nėra grindžiama būtinųjų sąnaudų susigrąžinimo principu . Tai sudarys sąlygas viešiesiems vandens tiekėjams paviršinių nuotekų tvarkymo sąnaudas dengti pajamomis, gautomis per geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainą. Ydinga ir tai, kad Projektu yra bloginama vandens tiekimo įmonių esama padėtis, kadangi Projekto nuostatos užkerta kelią vandens tiekėjams gauti atlyginimą už vartotojams suteiktas paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas. Pažymėtina, kad Projekto nuostatos šiuo klausimu yra prieštaringos: Projekto 22 str. 3 dalis nustato ne tik abonentų, bet ir vartotojų pareigą atsiskaityti su geriamojo vandens tiekėju už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas, o tuo tarpu Projekto 34 straipsnis nedetalizuoja paviršinių nuotekų tvarkymo kainos nustatymo už vartotojams suteiktas paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas, taip pat Projekto 18 straipsnio 2 dalis p aviršinių nuotekų tvarkymo finansavimo šaltiniais įvardija tik juridinių asmenų lėšas, sumokėtas už suteiktas paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas ir savivaldybių biudžetų lėšas. Nepritarti Paviršinių nuotekų tvarkymo srityje kainodara grindžiama sąnaudų susigrąžinimo principu, tačiau kaina apskaičiuojama juridiniams asmenims. Šiuo metu tik nedaugelis fizinių asmenų galėtų mokėti naują mokestį.
Be to, kainodara grindžiama ir teršėjas moka principu. Lietaus vandenys, nubėgantys nuo daugiabučių namų, nėra užteršti ir nepriklauso nuo vartotojų veiklos. 12. 31 Dėl kitų Projekto nuostatų. 1.1. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje pateikta abonento sąvoka yra netiksli, per siaura, nes į ją nepatenka asmenys, perkantys geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas tikslais, kurie nesusiję su jokiu verslu ar ūkine veikla (biudžetinės įstaigos ir pan.). Be to pateikta sąvoka neatitinka Civilinio kodekso 6.383 str. 4 dalies, pagal kurią abonento sąvoka turi apimti ir vartotojus. Nepritarti Pastebėtina, kad biudžetinės įstaigos yra juridiniai asmenys, o abonentai pagal Projekto 3 straipsnio 1 dalį suprantami kaip juridiniai ir fiziniai asmenys. Sąvokos išskiriamos sąmoningai siekiant aiškumo, nes dabar susidaro ydinga praktika, kai abonentu laikomi vartotojai nevykdantys ūkinės veiklos. 13. 35 1.2.
35
papildyti Projekto 35 straipsnį nauja dalimi: „Abonentai ir vartotojai šio straipsnio ir Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo nustatyta tvarka neatsiskaitę už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugas, už kiekvieną pradelstą dieną moka geriamojo vandens tiekėjui Lietuvos Respublikos įstatyme dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims nustatyto dydžio delspinigius, jeigu sutartis nenustato ko kita.“ Nepritarti Svarstytina, ar korektiška nuoroda į Lietuvos Respublikos įstatymą dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims, kadangi šis įstatymas reguliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų teisinius santykius, be to, taikomas tik apskaičiuojant delspinigius fiziniams asmenims, o Projekto 35 straipsnio 15 dalyje minimi ir abonentai, kurie pagal Projekto 23 straipsnio 1 dalį gali būti taip pat ir juridiniai asmenys. Vadovaujantis LR d elspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims įstatymo (Žin., 1995, Nr. 12-262) 1 straipsnio nuostatomis, šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigius. Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybių kontroliuojamos vandens tiekimo įmonės yra uždarosios akcinės bendrovės (UAB), bet ne savivaldybių įmonės (SĮ), todėl šio įstatymo nuostatos joms netaikomos. 14. Lietuvos savivaldybių asociacija
5 Lietuvos savivaldybių asociacijos valdyba išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo projektą Nr.
XIP-4158(2) ir Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-4160(2) n u t a r i a :
įtvirtinti aiškią nuostatą, kad vandentvarkos įmonių stambinimas vykdomas tokiu principu: viena savivaldybė - viena įmonė, o regioninių įmonių steigimas vykdomas savivaldybių iniciatyva, t. y. savivaldybių tarybos įvertinusios vietos sąlygas ir aplinkybes priima sprendimus dėl regioninių įmonių steigimo. Taip pat tikslinti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo naujos redakcijos projekto
taip: „Viename viešojo geriamojo vandens tiekimo regione esančios savivaldybės turi gali siekti, kad viešojo geriamojo vandens tiekimo regione šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka būtų paskirtas regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas“ . Manytume, kad savivaldybių teritorijų ribas peržengiančių vandens tiekimo įmonių kūrimas turėtų būti grindžiamas savanorišku savivaldybių apsisprendimu ir įstatyme neturėtų būti įteisinamas, kaip privalomas siekis savivaldybėms, kuris gali neatitikti savivaldybės poreikių ir galimybių. Pritarti
2.
122
tikslinti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo naujos redakcijos projekto 12 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „ Savivaldybės, rengdamos g eriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus ir nustatydamos viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijas, turi siekti, kad iki 2014 m. gruodžio 31 d. ne mažiau kaip 95 procentai savivaldybės nustatytos viešojo vandens tiekimo teritorijos gyventojų gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų (išskyrus paviršinių nuotekų) tvarkymo paslaugas arba turėtų galimybes individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas .“ Šis patikslinimas būtinas siekiant išvengti bereikalingų investicijų į nepagrįstą infrastruktūros plėtrą, Tokiu būdu 95 proc. gyventojų aprūpinimas būtų siejamas ne su visos savivaldybės teritorija, bet su nustatyta viešojo vandens tiekimo teritorija. Pritarti
į garantinio paslaugos teikimo reglamentavimo ydingumą bei galimas neigiamas pasekmes savivaldybėms bei vartotojams, siūlyti visiškai atsisakyti nuostatų reglamentuojančių garantinio vandens tiekėjo veiklą. Projekte įtvirtinta, kad geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą gali vykdyti tik licencijuota įmonė. Šiai dienai nei vienai įmonei nėra išduota licencija. Kyla klausimas, kas vykdys geriamojo vandens tiekimą, jeigu geriamojo vandens tiekėjui bus atsisakyta išduoti licenciją ir kaip bus užtikrintas nenutrūkstamas paslaugos teikimas? Ši situacija projekte nėra reglamentuota. Tuo atveju, jeigu licencija bus išduota, tačiau vėliau jos galiojimas sustabdytas arba panaikintas, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau – VKEKK) projekte suteikiama teisė skirti garantinį vandens tiekėją. Minėta teisė VKEKK suteikiama, be jokio savivaldybės sutikimo ar išankstinio derinimo, t.y.
VKEKK pasirinktas viešojo vandens tiekėjas turėtų vykdyti garantinį vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą ne jo veiklos teritorijoje, net jeigu jis ar jį kontroliuojanti savivaldybė tam prieštarautų. Pagal projektą VKEKK garantinį geriamojo vandens tiekėją parenka iš geriamojo vandens tiekėjų, esančių arčiausiai teritorijos, kurioje turi būti vykdomas garantinis paslaugos teikimas atsižvelgiant į nustatytus rodiklius. Garantinis vandens tiekėjas skiriamas vieneriems metams su galimybe veiklą pratęsti ne daugiau kaip dar vienerius metus, tačiau faktiškai toks tiekimas gali tęstis neapibrėžtą laiką, t. y. kol bus paskirtas kitas viešasis geriamojo vandens tiekėjas arba VKEKK savo sprendimu panaikins šį įpareigojimą (Projekto 15 straipsnio 9 dalis). Didžiųjų miestų savivaldybės, taip pat gerai vandens ūkį besitvarkančios savivaldybės kelia klausimą, ar tokiu atveju nesusidarys situacija, kuomet dalis savivaldybių praras suinteresuotumą atsakingai tvarkyti šią svarbią sritį, o ši pareiga bus permesta kitoms savivaldybėms ir jų kontroliuojamoms vandens tiekimo įmonėms. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekte numatyta, kad garantinis vandens tiekėjas privalės mokėti užmokestį vandens tiekėjui už naudojimąsi šio vandens tiekėjo infrastruktūra (15 str. 11 d.). Dėl to gali didėti garantinio vandens tiekėjo būtinosios sąnaudos, dėl ko atitinkamai didės ir geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainos. Taip pat pažymėtina, kad garantinis vandens tiekėjas skiriamas trumpam laikotarpiui – vieneriems metams su galimybe pratęsti veiklą ne daugiau kaip dar vienerius metus. Todėl konkrečioje savivaldybėje vykdomam garantiniam vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui patirtos sąnaudos vartotojų turės būti padengtos per trumpą laiką. Visa tai, taip pat, įtakos kainų didėjimą.
N eaiškumų kelia ir tai, kokiomis lėšomis garantinis vandens tiekėjas perims kitam vandens tiekėjui nuosavybės teise priklausančią infrastruktūrą? Iš kokių lėšų bus remontuojama perimta infrastruktūra ir pan. Todėl darytina išvada, kad įvertinus tai, kad dėl garantinio vandens tiekimo ir nuotekų veiklos vykdymo gali kilti neigiamos pasekmės ir savivaldybės norėdamos nebloginti savo ir vartotojų interesų bus priverstos stambinti įmones. Dirbtinai administracinėmis priemonėmis vykdomas vandens tiekimo įmonių stambinimas sąlygos tai, kad padidės kainos didžiųjų miestų vartotojams, o mažųjų miestų ir gyvenviečių gyventojai naudą taip pat pajus tik ilgalaikėje perspektyvoje. Pritarti iš dalies
vandens tiekėjų asociacijos 2014-01-08 pateikto 2 pasiūlymo. 17. 131332
sprendimą dėl paviršinių nuotekų tvarkymo organizavimo priima savivaldybės. Šiuo metu, paviršinių nuotekų tvarkymas savivaldybėse organizuojama įvairiai. Dalyje savivaldybių minėtas nuotekas tvarko vandens tiekėjai, kitoje dalyje – kitos savavaldybių kontroliuojamos įmonės arba paviršinių nuotekų tvarkymas pavestas konkurso būdu atrinktai privačiai įmonei. Tokios įmonės sudaro apie du trečdalius visų paviršines nuotekas tvarkančių įmonių skaičiaus. Todėl, manytume, kad nėra jokio pagrįsto argumento, kodėl reikėtų keisti esamą tvarką ir paviršinių nuotekų tvarkymą pavesti išimtinai viešajam vandens tiekėjui. Įtvirtinus nuostatą dėl paviršinių nuotekų tvarkymo perdavimo išimtinai vandens tiekėjui dauguma savivaldybių turėtų keisti nusistovėjusią tvarką, spręsti infrastruktūros perdavimo klausimus ir pan. Atitinkamai projekte turėtų būti numatyta, kad galimybę gauti ES fondų lėšas paviršinių nuotekų tvarkymui turėtų ne tik viešieji vandens tiekėjai, bet ir kitos įmonės, tvarkančios paviršines nuotekas ir atitinkančios paramos skyrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
Pritarti iš dalies Pasiūlymas :
projekto 13 straipsnio 3 dalį pagal 9 Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos 9 pasiūlymą. 2. Pakeisti Projekto 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Savivaldybės viešojo geriamojo vandens
tiekimo teritorijoje, nustatytoje pagal šio įstatymo 12 straipsnio nuostatas, viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų (išskyrus paviršines nuotekas) tvarkymą vykdo viešasis geriamojo vandens tiekėjas. Savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje kitas (ne viešasis) geriamojo vandens tiekėjas gali tiekti geriamąjį vandenį ir (arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas šio straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais. Kai viešajam geriamojo vandens tiekėjui dėl šio įstatymo 29 ir 30 straipsniuose nurodytų priežasčių sustabdomas ar panaikinamas licencijos galiojimas ir šis viešasis geriamojo vandens tiekėjas negali vykdyti viešojo geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka paskiriamas kitas viešasis geriamojo vandens tiekėjas.“
tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainas, jų nustatymą paliekant tik Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų projekto 9, 10, 34 straipsniai bei Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 dalies 37 punktas). Kyla klausimas koks bus savivaldos vaidmuo vandens ūkio valdyme: svarbiausius sprendimus priiminės kainų komisija, o atsakomybė už juos teks savivaldybėms?
Mūsų nuomone, geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas yra viešoji paslauga, už kurios teikimą pradedant paslaugos teikimo organizavimu baigiant kainos nustatymu turi būti atsakingos vietos savivaldos institucijos. Taip pat manytume, kad kainų nustatymo funkciją priskiriant Kainų komisijai susidaro situacija, kai vienai institucijai suteikiamos metodikos rengimo, tvirtinimo, kainų nustatymo ir taikymo kontrolės funkcijos. Manytume, kad sutelkus visas funkcijas vienos institucijos rankose, kyla nešališkumo, objektyvumo ir teisingumo principų taikymui. Atsižvelgiant į tai siūlytume numatyti, kad viešieji vandens tiekėjai vadovaudamiesi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika ir atsižvelgdami į savivaldybių institucijų ir VKEKK pastabas , parengia ir teikia VKEKK ir savivaldybės institucijai kainos projektą. VKEKK ne vėliau kaip per 30 dienų teikia savivaldybei kainos suderinimo dokumentus ir (ar) pagrįstas pastabas. Savivaldybė išnagrinėjusi pastabas arba per 30 dienų jų negavusi per tris mėnesius nustato kainą. Siekiant išvengti situacijų kada savivaldybių tarybos netvirtina kainų taip pat siūlome numatyti reikalavimą, kad savivaldybių taryboms nepatvirtinus kainos per tris mėnesius kainą vienašališkai nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Nepritarti Kainų nustatymas turi būti nepolitinis procesas. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos vienintelės, kurių nustatymo procesas yra politizuotas. Kainų nustatymo funkcijų perdavimas savivaldybėms būtų tikslingas tuo atveju, jeigu geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės savivaldybėms nepriklausytų.
Kainų nustatymo funkciją perdavus valstybės institucijai (VKEKK): kainų nustatymo procesas nebus politinis; bus užtikrinamas „sąnaudų susigrąžinimo“ principo įgyvendinimas, nustatant realius paslaugų tarifus; bus pradėtas vandens tiekimo įmonių stambinimo procesas, kadangi nustačius realius paslaugų tarifus ir susiejus juos su licencijavimo reikalavimais, mažos ir nuostolingai dirbančios vandens tiekimo įmonės turės jungtis prie stambesnių įmonių (pažymėtina, kad jeigu nebus sustambintos vandens tiekimo įmonės, tuomet vandens įmonių veiklos ir plėtros užtikrinimui būtų reikalingos dotacijos, subsidijos, nuolatinė valstybės parama, mažos ir nuostolingai dirbančios vandens tiekimo įmonės po investicijų nesugebės išlaikyti valdomos infrastruktūros ženkliai nepakėlusios paslaugų kainų); bus nustatyta VKEKK atsakomybė už vandens tiekimo įmonių kainų taikymo kontrolę, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimų įgyvendinimo kontrolę. VKEKK nustatyti paslaugų kainas priskiriama ir kitais LR įstatymais, t. y. Elektros energetikos, Gamtinių dujų, Šilumos ūkio įstatymuose. Paslaugų kainų metodikos rengimas ir tvirtinimas reglamentuotas VKEKK nuostatuose, patvirtintuose LR Vyriausybės. Manome, kad galiojanti teisinė bazė, nustatanti
veiklos modelį, užtikrina kainų ir tarifų nustatymo metodikų tvirtinimo skaidrumą ir nešališkumą, yra pakankamai reglamentuota, nepažeidžia LR įstatymų nuostatų. Funkcijų perdavimas tvirtinti vandens paslaugų kainų nustatymo metodiką LR Vyriausybei sąlygotų politizuotą kainų nustatymo procesą.
VKEKK kompetencijai priskiriamos valstybinio reguliavimo, priežiūros ir kontrolės funkcijos, kurios suponuoja efektyvaus ir veiksmingo reguliavimo užtikrinimą, t. y. reguliuotojas turi nustatyti „veiklos taisykles“, o vėliau prižiūrėti ir užtikrinti, kaip jų laikosi reguliuojami rinkos dalyviai, o nustačius pažeidimus, taikyti ekonomines sankcijas. Šių funkcijų koncentravimas užtikrina skaidrų rinkos reguliavimą. Nustatydama veiklos taisykles, VKEKK privalo laikytis įstatymų nustatytų tikslų, todėl įstatymais turi būti suformuoti principai ir saugikliai, kuriais vadovaujantis VKEKK galės tvirtinti argumentuotus ir pagrįstus dokumentus (vandens paslaugų kainų nustatymo metodiką) ir jų pagrindu tikrinti, ar geriamojo vandens tiekėjai teisingai taiko nustatytas kainas. Tikslingo ir darnaus reguliavimo paskirstymas skirtingoms institucijoms nesuteiks skaidrumo, bet sudarys ydingą sistemą, kurioje, tikėtina, bus itin sunku orientuotis tiek verslui, tiek abonentams (vartotojams), kadangi nebus tiesiogiai atsakingos institucijos už priimtus sprendimus (tikslą nustatytų įstatymų leidėjas, Vyriausybė nustatytų tvarką, VKEKK būtų tvarkos vykdytojas). Kai geriamojo vandens tiekėjas arba abonentas (vartotojas) kreiptųsi į teismą, liktų neaiški sprendimus priėmusių subjektų atsakomybės riba. Be to, kyla rizika dėl nenuoseklaus teisės akto interpretavimo ir ypač svarbu, dėl galimybės laiku koreguoti metodikas ir taisykles pasikeitus rinkos sąlygoms. VKEKK kompetencijai priskirtini norminiai sprendimai dažniausia yra ekonominio, procedūrinio pobūdžio teisės aktai, kur mastą ir realizavimą geriausiai žino būtent VKEKK, būdama rinkos eksperte, o įstatymų leidėjas gali apriboti reguliuotojo diskrecijos teisę įtvirtindamas tam tikras teisės aktų nuostatas.
Atsižvelgdami į tai, manome, kad esamas ir siūlomas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos rengimo ir tvirtinimo mechanizmas pakankamai reglamentuotas ir užtikrina ekonominį, o ne politinį geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimą, nešališkumo, objektyvumo ir teisingumo principų įgyvendinimą. 19. Lietuvos pramoninkų konfederacija, 2014-01-1035 Lietuvos pramonininkų konfederacijos Aplinkos apsaugos komitetas išnagrinėjo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (toliau tekste Projektas) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus. 1. Manome, kad įstatymo Projekte netinkamai pateikta sąvoka (3 straipsnis 5 dalis) „5. Bazinė nuotekų teršalų koncentracija
Nėra pateikta siūlymo. Lietuvos pramonininkų konfederacija (toliau – LPK) nepateikė argumentų ir/ar pasiūlymų kaip tobulinti šią sąvoką. Reikėtų detalesnės diskusijos ir išgirsti konkrečius pasiūlymus ką norima keisti, tuomet bus aišku ar siūlytina bus pritarti, ar nepritarti pastabai. 20. Buitinių nuotekų teršalų koncentracija nepatvirtinta jokiame įstatyme ar poįstatyminiame teisės akte. Įstatyme neįtvirtinus bazinių nuotekų teršalų koncentracijų skaitmeninių reikšmių atsiranda galimybės skirtingai interpretuoti šią sąvoką ir taikyti niekuo nepagristas bazines nuotekų teršalų koncentracijas. Praktika rodo, kad rengiant Nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir specifinę taršą skaičiavimo tvarkos aprašą (patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) nutarimu Nr.
šios bazinės taršos elementų koncentracijos: BDS7
straipsnio principui, t.y. „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nustatomos vadovaujantis nediskriminavimo ir šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais principais“. Joks teisės dokumentais, taip pat ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (įstatymo 9 straipsnis. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetencija g eriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje) nesuteikė VKEKK kompetencijos nustatinėti bazinės nuotekų teršalų koncentracijos. Žinant, kad buitinėse nuotekose yra daug daugiau teršalų, kurie įtraukti į Nuotekų tvarkymo reglamentą (VŽ, 2006, Nr.59-2103), VKEKK neteisingai ir neteisėtai nustatė bazinės taršos elementus ir jų koncentracijas. Pagal logiką, buitiniai vartotojai apmoka tik už bazinės taršos elementų koncentracijas, o už visą likusią taršą turės apmokėti įmonės (abonentai). Akivaizdu, kad nuotekų valyklose valoma ne teršalų koncentracija, o teršalai (jų kiekiai). Teršalų koncentracijos leidžia apskaičiuoti teršalų kiekį, už kurių valymą turi apmokėti teršėjai. Siūlome įstatyme nustatyti bazinių nuotekų teršalų koncentracijų skaitmenines reikšmes, atitinkančias Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytus reikalavimus nuotekoms, išleidžiamoms į nuotekų surinkimo sistemas. Nepritarti Bazinės taršos dydis (skaitmeninė išraiška) turi būti nustatomas ne įstatymu, nes tai ne įstatymo reguliavimo dalykas, bet atsiskaitymo tvarkoje (LRV nutarimu). Nepritariame, kad mokestis už išleidžiamus teršalus būtų suvienodinamas fiziniams ir juridiniams asmenims.
Fiziniai asmenys ir juridiniai asmenys neturi būti lyginami, nes skiriasi tiek veikla, tiek taršos mastas, tiek išleidžiamų medžiagų koncentracija. 21. 9
straipsnyje numatyta, kad ta pati institucija, t.y. VKEKK, „tvirtina geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką ir prižiūri kaip ji taikoma“, „tvirtina paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką ir prižiūri kaip ji taikoma“, o taip pat
„nustato geriamojo vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų
nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir prižiūri kaip jos taikomos“ bei nustato paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir prižiūri kaip jos taikomos“. Manome, kad ta pati institucija neturėtų tvirtinti paslaugų kainų nustatymo metodikas ir tvirtinti paslaugų kainas. Nepritarti
asociacijos 5 pasiūlymui. 22. 172
straipsnio 2 dalį siūlome papildyti ir išdėstyti taip : „2. Nuotekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad nuotekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti asmenys, kuriems teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos. Teršėjas turi padengti išlaidas už faktiškai išleistos taršos valymą ir kitas būtinąsias sąnaudas nuotekų tvarkymui “. Nepritarti Tai susiję su mokesčiu už paslaugas. Investicijos į vandentvarką yra įskaičiuojamos į paslaugos kainą. Todėl visiems abonentams nustatyti automatinius mėginių semtuvus netikslinga, nes ne visoms įmonėms reikia tokių technologijų. O šių technologijų sąnaudos bus įskaičiuojamos į kainą, kurią turės padengti ir įmonės, neturinčios šių technologijų. Todėl manome, kad tikslinga yra nustatyti, kad abonentas (pramonės įmonė), mananti, kad reikia tokios technologijos, gali pati įsirengti ją ir taip atsiskaityti už faktinę taršą.
kitos įmonės neturės subsidijuoti šios technologijos eksploatavimo kaštų. 23. 224
straipsnio 4 dalį siūlome papildyti ir išdėstyti taip: „
išleidžiamų į gamtinę aplinką nuotekų ir teršalų stebėseną, tvarkyti jų apskaitą ir teikti išleistų nuotekų ir teršalų stebėsenos duomenis Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka“. Nepritarti
abonentų atžvilgiu ir prieštarauja 34 straipsnio 1 daliai. 34 straipsnio 8 dalyje siūlome išbraukti žodžius „ ir koncentraciją” ir 8 dalį išdėstyti taip: „
abonentų (išskyrus vartotojus) nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nustatomos atsižvelgiant į išleidžiamų teršalų kiekį“. Pritarti iš dalies Fiziniai asmenys ir juridiniai asmenys neturi būti lyginami, nes skiriasi tiek veikla, tiek taršos mastas, tiek medžiagų koncentracija. Pasiūlymas : Pakeisti Projekto 34 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „
8. Nuotekų tvarkymo , paviršinių nuotekų tvarkymo srityje abonentų (išskyrus vartotojus) nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nustatomos atsižvelgiant į išleidžiamų teršalų kiekį ir pobūdį koncentraciją .“
žodžius „ir koncentraciją“ ir siūlome 17 dalį išdėstyti taip: „
tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, atsižvelgiant į patiriamas sąnaudas, gali būti diferencijuojamos pagal abonentų ir vartotojų kategorijas, pirkimo–pardavimo vietą, tiekimo–vartojimo ribą, vartojimo sezoniškumą, išleidžiamų teršalų kiekį ir pobūdį. Diferencijavimo principai turi būti pagrįsti, objektyvūs, skaidrūs ir nediskriminuojantys.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas : 1.
Pakeisti Projekto 34 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „
8. Nuotekų tvarkymo srityje abonentų (išskyrus vartotojus) nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nustatomos atsižvelgiant į išleidžiamų teršalų kiekį ir pobūdį koncentraciją .“
išdėstyti taip: „17. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, atsižvelgiant į patiriamas sąnaudas, gali būti diferencijuojamos pagal abonentų ir vartotojų kategorijas, pirkimo
vietą , tiekimo
ribą, vartojimo sezoniškumą, išleidžiamų teršalų kiekį , ir pobūdį ir koncentraciją . Diferencijavimo principai turi būti pagrįsti, objektyvūs, skaidrūs ir nediskriminuojantys.“
savitąją taršą, turi būti skiriamos eksploatuojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės gerinimui. Pritarti iš dalies Pasiūlymas : Pakeisti Projekto 34 straipsnio 19 dalį ir išdėstyti ją taip: „19. Jeigu geriamojo vandens tiekėjas teikia padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų valymo paslaugas, šių paslaugų kainai nustatyti geriamojo vandens tiekėjas, vadovaudamasis Nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir savitąją taršą skaičiavimo tvarkos aprašu, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai pateikia tvirtinti padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų valymo kainos projektą ir ją pagrindžiančius dokumentus. Lėšos, gautos už padidėjusią ir savitąją taršą, skiriamos eksploatuojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai ir (ar) viešųjų geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės gerinimui“. 27. 35
Projekto 3 straipsnio 5 dalis prieštarauja 34 straipsnio 19 ir 20 dalims.
3 straipsnyje kalbama apie teršalų koncentraciją, o 34 straipsnyje apie taršą (užterštumą). Pritarti iš dalies Pasiūlymas : Pakeisti Projekto 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Bazinė Bazinis nuotekų užterštumas teršalų koncentracija
diskriminaciniai abonentų atžvilgiu. Vandens tiekėjai suteikia nuotekų tvarkymo paslaugą, o už apskaitos prietaisus ir jų įrengimą turi mokėti abonentas. Atsiskaitomieji nuotekų apskaitos prietaisai įrengiami abonento pageidavimu turi būti įrengiami geriamojo vandens tiekėjo lėšomis visais atvejais. Siūlome 35 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip: „8. Priimtų tvarkyti nuotekų, išskyrus paviršines nuotekas, kiekis, kai nėra nustatyta tvarka įrengtų atsiskaitomųjų nuotekų apskaitos prietaisų, prilyginamas patiekto geriamojo vandens kiekiui. Atsiskaitomieji nuotekų apskaitos prietaisai ir automatiniai nuotekų mėginių ėmikliai įrengiami abonento pageidavimu paslaugos teikėjo lėšomis. Kai abonentas per kalendorinius metus daugiau negu pusę patiekto geriamojo vandens kiekio sunaudoja technologinėms, gamybinėms ar paslaugų teikimo reikmėms ir šis kiekis nepatenka į nuotekas, nuotekų apskaitos prietaisai ir automatiniai nuotekų mėginių ėmikliai įrengiami privalomai.“ Siūlome Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo projektą XIP-4158 (2) grąžinti rengėjams tobulinti arba sudaryti darbo grupę aukščiau išdėstytų pasiūlymų nagrinėjimui. Pritarti iš dalies Jeigu nuotekų apskaitos reikia abonentui, tuomet prietaisas turėtų būti įrengiamas abonento prašymu, kadangi abonentas gali prašyti ne vieno prietaiso, o jų išlaikymas gali sąlygoti ir kainos augimą. Tokia pati situacija taikytina ir automatinių mėginių ėmikliams.
Šiuo atveju tikslinga numatyti, kad, esant poreikiui, abonentai gali patys įsirengti automatinius mėginių ėmiklius ir taip atsiskaityti pagal faktinį nuotekų užterštumą. Tokiu atveju pramonės įmonei tai bus vienkartinė investicija, o kitoms įmonėms nereikės subsidijuoti šių investicijų ir technologijos eksploatacinių kaštų. Pasiūlymas :
Pakeisti Projekto 35 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „
nustatyta tvarka įrengtų atsiskaitomųjų nuotekų apskaitos prietaisų, prilyginamas patiekto geriamojo vandens kiekiui. Atsiskaitomieji nuotekų apskaitos prietaisai įrengiami abonento pageidavimu jo lėšomis arba tais atvejais, kai abonentas per kalendorinius metus daugiau negu pusę patiekto geriamojo vandens kiekio sunaudoja technologinėms, gamybinėms ar paslaugų teikimo reikmėms ir šis kiekis nepatenka į nuotekas. Abonentams, įsirengusiems teisės aktų reikalavimus atitinkančias nuotekų apskaitos, nuotekų faktinį užterštumą nustatančias sistemas, mokestis už nuotekų tvarkymo paslaugas nustatomas vadovaujantis abonentų įsirengtų nuotekų apskaitos ir faktinį nuotekų užterštumą nustatančias sistemas. “
29Lietuvos vandens tiekėjų asociacija,
1 Susipažinę su Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu, projekto Nr. XIP-4158(2) (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas (pasiūlymus):
į ją nepatenka asmenys, perkantys geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas tikslais, kurie nesusiję su jokiu verslu ar ūkine veikla (biudžetinės įstaigos ir pan.). Be to pateikta sąvoka neatitinka Civilinio kodekso 6.383 str. 4 dalies, pagal kurią abonento sąvoka turi apimti ir vartotojus. Dėl to siūlome šią dalį pakeisti taip: „ 1.
Abonentas
Respublikoje įsteigtas užsienio valstybės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, perkantys geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas verslo reikmėms ar ūkinei veiklai vykdyti ir su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju sudar ę geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį arba , jeigu sutartis nepasirašyta , teisės aktų nustatyta tvarka prijung ę nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar jo kitaip valdomas ir (arba) eksploatuojamas geriamojo vandens tiekimo komunikacijas, geriamojo vandens naudojimo ir (ar) nuotekų tvarkymo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) eksploatuojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar išleidžiantys paviršines nuotekas į geriamojo vandens tiekėjo ir ar paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas“. Pritarti iš dalies Šiuo metu galioja nuostatos, kurias siūlo asociacija. Tai įneša sumaišties, kadangi dažnai neaišku, kokiu atveju fizinis asmuo gali būti laikomas abonentu, o kada vartotoju. Todėl tikslinga nustatyti, kad abonentas, tai toks asmuo, kuris vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas perka vykdydamas tam tikrą ūkinę veiklą. Tai atitinka LVTA nurodomą CK 6.383 straipsnio 4 d. nuostatas, nes siūloma sąvoka apima tiek juridinius, tiek fizinius asmenis. Pastebėtina, kad biudžetinės įstaigos yra juridiniai asmenys, o abonentai pagal Projekto 3 straipsnio 1 dalį suprantami kaip juridiniai ir fiziniai asmenys. Biudžetinės įstaigos vykdo ūkinę veiklą, todėl į šios sąvokos apimtį pateks. Sąvokos išskiriamos sąmoningai siekiant aiškumo, nes dabar susidaro ydinga praktika, kuomet abonentu laikomi vartotojai nevykdantys ūkinės veiklos.
Dėl siūlymo papildyti sąvoką paviršinėmis nuotekomis, siūlytina pakeisti Projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas užsienio valstybės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, perkantys geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas verslo reikmėms ar ūkinei veiklai vykdyti ir su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkytoju sudar ę geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį arba , jeigu sutartis nepasirašyta , teisės aktų nustatyta tvarka prijung ę nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar jo kitaip valdomas ir (arba) eksploatuojamas geriamojo vandens tiekimo komunikacijas, geriamojo vandens naudojimo ir (ar) nuotekų tvarkymo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir
(arba) eksploatuojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar išleidžiantys paviršines nuotekas į geriamojo vandens tiekėjo ir šių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas. 30. 3
projekto 3 straipsnio 18 ir 25 dalyje pateiktos sąvokos nėra teisingos ir prieštarauja teisės aktams. Sutinkamai su Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 9 priedu „Paviršinių (lietaus) nuotekų debito apskaičiavimas“, lietaus nuotekas, patenkančias į paviršinių nuotekų tinklus nuo žaliųjų plotų, būtina įvertinti projektuojant vamzdynus, jei šie žalieji plotai yra arti (50-100 metrų atstumu) paviršinių nuotekų šalintuvo.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti Projekto 3 straipsnio 18 ir 25 dalyse pateiktas sąvokas ir šias dalis išdėstyti taip: „18. Nuotekos
uityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas vanduo, taip pat kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto plovimo, išskyrus žemės ūkio naudmenų ir žaliųjų plotų, prie kurių neįrengtas paviršinis ar požeminis paviršinių nuotekų šalintuvas ) vanduo, kurį asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išleidžia į aplinką tam skirtais inžineriniais įrenginiais arba atiduoda tvarkyti.“ „25. Paviršinės nuotekos
Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „
uityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas vanduo, taip pat kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto plovimo ir panašiai , išskyrus vandenį iš žemės ūkio naudmenų ir žaliųjų plotų , kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenų ) vanduo, kurį asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išleidžia į aplinką tam skirtais inžineriniais įrenginiais ar kitaip arba atiduoda tvarkyti.“
išdėstyti taip: „25.
Paviršinės nuotekos
nt urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žemės ūkio naudmenas ir žaliuosius plotus , kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas )) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto plovimo ir panašiai ) vanduo, kurį teritorijos valdytojas ( abonentas juridinis asmuo ), naudodamas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką arba išleidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda paviršinių nuotekų tvarkytojui) geriamojo vandens tiekėjui priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas .“
Projekto 9 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja geriamojo vandens tiekėjų, nuotekų tvarkytojų, nuotekų transportavimo paslaugas teikiančių asmenų, abonentų ir vartotojų ginčus dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo kainų, nuotekų transportavimo paslaugų kainų, laikino atjungimo (prijungimo) nuo (prie) geriamojo vandens tiekimo tinklų paslaugų kainų ir jų taikymo;“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas :
1Pakeisti Projekto 9 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„
8) išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja geriamojo vandens tiekėjų, nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų, nuotekų transportavimo paslaugas teikiančių asmenų, abonentų ir vartotojų ginčus dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo kainų, nuotekų transportavimo paslaugų kainų, laikino atjungimo (prijungimo) nuo (prie) geriamojo vandens tiekimo tinklų paslaugų kainų ir jų taikymo;“. 32. 101 4.
101
Projekto 10 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) tarybos tvirtina geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų (įskaitant paviršines nuotekas) tvarkymo infrastruktūros plėtros planus; Nepritarti Paviršinių nuotekų tvarkymo planai gali būti tvirtinami ir kitu savivaldybių lygmens teritorijų planavimo dokumentu. Tai numatyta Projekto 12 straipsnio 1 dalyje. Siūlytina palikti nuostatą nepakeistą. 33. 103
Projekto 10 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) tarybos paskiria viešuosius geriamojo vandens tiekėjus ir paveda savivaldybių viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą;“ Nepritarti
straipsnio 3 punktas). 34. 10109
Projekto 10 straipsnį nauju punktu: „31 ) tarybos paskiria viešąjį geriamojo vandens tiekėją ar kitą savivaldybės kontroliuojamą įmonę paviršinių nuotekų tvarkytoju ir paveda jam savivaldybės teritorijoje, išskyrus individualaus paviršinių nuotekų tvarkymo teritorijas, vykdyti paviršinių nuotekų tvarkymą ;“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas :
1Papildyti Projekto 10 straipsnį nauju 4 punktu:
„4 ) tarybos paskiria paviršinių nuotekų tvarkytojus ir paveda savivaldybių teritorijose vykdyti paviršinių nuotekų tvarkymą; “
išdėstyti taip:
„9) administracijų direktoriai ar jų įgalioti
asmenys prižiūri viešųjų geriamojo vandens tiekėjų , paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos ir plėtros planų vykdymą;“. 35. 1013 7.
1013
Projekto 10 straipsnio 13 punktą ir jį išdėstyti taip: „13) administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys teikia informaciją apie šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytų reikalavimų įgyvendinimą ir informuoja visuomenę apie geriamojo vandens tiekėjus ir paviršinių nuotekų tvarkytojus , tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų, įskaitant paviršines nuotekas, tvarkymo paslaugų kokybę, sąlygas ir kainas;“ Pritarti Pasiūlymas :
Papildyti Projekto 10 straipsnio 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) administracijų direktoriai ar jų įgalioti
asmenys teikia informaciją apie šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytų reikalavimų įgyvendinimą ir informuoja visuomenę apie geriamojo vandens tiekėjus ir paviršinių nuotekų tvarkytojus , tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų, įskaitant paviršines nuotekas, tvarkymo paslaugų kokybę, sąlygas ir kainas;“. 36. 121
Projekto 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Savivaldybės planuoja geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą savo teritorijose ir viešojo geriamojo vandens tiekimo regionuose rengdamos šio straipsnio 2 dalyje nurodytus g eriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus ir juose nustatydamos viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijas, vykdydamos teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra numatoma vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentuose g eriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane arba atskirame paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane, kurio parengimui ir derinimui mutatis mutandis taikomos g eriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų parengimo ir derinimo taisyklės .“.
Nepritarti Dėl paviršinių nuotekų tvarkymo integravimo į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo plėtros planus: Paviršinių nuotekų tvarkymo planai gali būti tvirtinami ir kitu savivaldybių lygmens teritorijų planavimo dokumentu. Tai numatyta Projekto 12 straipsnio 1 dalyje. Siūlytina palikti nuostatą nepakeistą. Tai gali būti tiek geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo plėtros planai, tiek kiti teritorijų planavimo dokumentai. Pvz., Vilniuje yra patvirtintas atskiras paviršinių nuotekų tvarkymo planas. Todėl netikslinga vienareikšmiškai nustatyti, kad paviršinių nuotekų tvarkymo planai būtų rengiami pagal G eriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų parengimo ir derinimo taisyklių reikalavimus. 37. 133231
tvarko ne tik geriamojo vandens tiekėjai, tačiau ir kitos savivaldybių kontroliuojamos įmonės. Vilniuje, Panevėžyje, Utenoje, Tauragėje, Telšiuose, Jonavoje, Marijampolėje, Biržuose, Palangoje, Vilkaviškyje ir daugelyje kitų miestų, paviršines nuotekas tvarko kitos savivaldybių kontroliuojamos įmonės. Dėl to, manome, nėra jokio pagrįsto argumento, kodėl paviršinių nuotekų negalėtų tvarkyti tai šiuo metu atliekančios įmonės. Tuo labiau, kad Projekte dėl šios veiklos vykdymo paviršinių nuotekų tvarkytojams nenustatomi jokie reikalavimai ir tokia veikla net nėra licencijuojama .
Dėl to Asociacija ir toliau laikosi pozicijos, kad savivaldybėms turi būti palikta teisė nuspręsti, kam (viešajam vandens tiekėjui ar kitai savivaldybės kontroliuojamai įmonei) pavesti tvarkyti paviršines nuotekas . Be to, pažymime, kad Projekto 13 str. 3 dalyje įtvirtinta absoliuti paviršinių nuotekų tvarkymo monopolija visoje savivaldybės teritorijoje, prieštarauja šiuo metu esančiai faktinei situacijai, kai nuotekas tvarko ne tik savivaldybių kontroliuojamos specializuotos įmonės, bet ir vykdomas individualus paviršinių nuotekų tvarkymas. Atsižvelgdami į tai, siūlome papildyti Projekto 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Savivaldybės teritorijoje, išskyrus individualaus paviršinių nuotekų tvarkymo
teritorijas, paviršines nuotekas, vadovaudamasis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu, savivaldybės tarybos sprendimu tvarko viešasis geriamojo vandens tiekėjas arba kita savivaldybės kontroliuojama įmonė . Paviršinių nuotekų tvarkytojo sudaromos su abonentais ir vartotojais sutartys turi būti parengtos pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas “. Pritarti iš dalies Pasiūlymas :
straipsnio 3 dalį pagal 9 Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos 9 pasiūlymą. 2. Papildyti Projekto 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo , paviršinių nuotekų tvarkymo viešosios sutartys sudaromos, keičiamos ir nutraukiamos vadovaujantis Civiliniu kodeksu, Geriamojo vandens įstatymu, šiuo įstatymu ir Geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėmis sąlygomis.“
išdėstyti taip: „1.
Viešąjį geriamojo vandens tiekėją savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje paskiria ir paveda vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą savivaldybė tarybos sprendimu arba su kita ar kitomis viename viešojo geriamojo vandens tiekimo regione esančiomis savivaldybėmis kontroliuojamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmones sujungia į regioninį viešąjį geriamojo vandens tiekėją, kuriam viename v iešojo geriamojo vandens tiekimo r egione esančios savivaldybių tarybos paveda šių savivaldybių viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose veikiančiam regioniniam viešajam geriamojo vandens tiekėjui vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas :
Papildyti Projekto 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Viešąjį geriamojo vandens tiekėją savivaldybės
viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje paskiria ir paveda vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą savivaldybė tarybos sprendimu arba su kita ar kitomis viename viešojo geriamojo vandens tiekimo regione esančiomis savivaldybėmis kontroliuojamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmones sujungia į regioninį viešąjį geriamojo vandens tiekėją, kuriam viename v iešojo geriamojo vandens tiekimo r egione esančios savivaldybių tarybos paveda šių savivaldybių viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose veikiančiam regioniniam viešajam geriamojo vandens tiekėjui vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą.“
11Pašalinti prieštaravimą tarp Projekto 14 str. 2 dalies 2 punkto ir 27 str. 2 dalies, išbraukiant Projekto 14 str. 2 dalies
turėti licencijos, kol tarybos sprendimu jis nėra paskirtas viešuoju geriamojo vandens tiekėju.
Pritarti iš dalies Pasiūlymas : Projekto 27 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „
vandens tiekimo teritorijoje viešajam geriamojo vandens tiekimui išduodama viena licencija . išduodama vienam savivaldybės tarybos paskirtam viešajam geriamojo vandens tiekėjui Taip pat bei išduodamos licencijos kitiems geriamojo vandens tiekėjams, turintiems teisę vykdyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklą pagal 13 straipsnio 4 ir 9 dalis.“
4012. Kaip Asociacija yra pasisakiusi anksčiau,
garantinio vandens tiekėjo instituto įgyvendinimas pabrangintų paslaugų kainas, be to, funkcijos skirti garantinį vandens tiekėją delegavimas Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai nesiderina su Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punktu, pagal kurį geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija. Pastebėtina tai, kad Šilumos ūkio įstatymas nenumato nei garantinio šilumos, nei garantinio karšto vandens tiekėjo. Pripažįstant, kad vartotojų aprūpinimas geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymo paslaugomis yra viešasis interesas, garantinio vandens tiekėjo institutas galėtų būti paliktas Projekte, tačiau, atsižvelgiant į kai kuriuose kituose energetikos sektoriuose įtvirtintą garantinių tiekėjų reglamentavimą (Elektros energetikos įstatymo 44 str. 2 d. 1 p., Gamtinių dujų įstatymo 39 str. 6 d. 5 p.), siūlytina Projekto 14 str. 3 ir 4 dalyse bei 15 str. 10 dalyje numatytus terminus – vienerius metus – keisti į 6 mėnesius, taip pat nustatyti, kad garantinis vandens tiekimas su visais pratęsimais negali tęstis ilgiau kaip vienerius metus nuo licencijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo. Pritarti iš dalies Žr. pasiūlymus prie Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos 2 pastabos. 41. 163 13.
163
išdėstyti taip: „3. Paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jei objektų statytojas (užsakovas) yra ne savivaldybės tarybos paskirtas paviršinių nuotekų tvarkytojas viešasis geriamojo vandens tiekėjas ar ne savivaldybė, galima, kai šių objektų statyba numatyta vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) esant trišalei savivaldybės, viešojo geriamojo vandens tiekėjo savivaldybės tarybos paskirto paviršinių nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutarčiai. Trišalė savivaldybės, viešojo geriamojo vandens tiekėjo savivaldybės tarybos paskirto paviršinių nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis. Šioje sutartyje turi būti numatyti paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statybos terminai, finansavimo šaltiniai, šio objekto naudojimo (eksploatavimo) sąlygos ir nuosavybės teisių perleidimo savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui savivaldybės tarybos paskirtam paviršinių nuotekų tvarkytojui terminai, tvarka ir kitos sąlygos, nustatytos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas :
Pakeisti Projekto 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros
objektų statyba, jei objektų statytojas (užsakovas) yra ne paviršinių nuotekų tvarkytojas viešasis geriamojo vandens tiekėjas ar ne savivaldybė, galima, kai šių objektų statyba numatyta vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) esant trišalei savivaldybės, paviršinių nuotekų tvarkytojo viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir objekto statytojo (užsakovo) sutarčiai. Trišalė savivaldybės, paviršinių nuotekų tvarkytojo viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis.
Šioje sutartyje turi būti numatyti paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statybos terminai, finansavimo šaltiniai, šio objekto naudojimo ( eksploatavimo ) sąlygos ir nuosavybės teisių perleidimo savivaldybei arba paviršinių nuotekų tvarkytojui viešajam geriamojo vandens tiekėjui terminai, tvarka ir kitos sąlygos, nustatytos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše.“
14Papildyti Projekto 16 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui savivaldybės tarybos paskirtam paviršinių nuotekų tvarkytojui , išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 ir 8 dalyse.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas :
Pakeisti Projekto 16 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5Paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba paviršinių nuotekų tvarkytojui viešajam geriamojo vandens tiekėjui , išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 ir 8 dalyse.“
43166 1, 2 15.
166
Projekto 16 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktus ir juos išdėstyti taip: „1) perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui savivaldybės tarybos paskirtam paviršinių nuotekų tvarkytojui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka;
2) jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo savivaldybės tarybos paskirto paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, gali būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas :
Pakeisti Projekto 16 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 6.
Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir reikalinga viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui vykdyti, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir reikalinga užtikrinti paviršinių nuotekų tvarkymą, turi būti savivaldybės iniciatyva:
1) perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka;
2) jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, gali būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo.“ 44.
167
Projekto 16 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Viešasis geriamojo vandens tiekėjas, paviršinių nuotekų atžvilgiu – savivaldybės tarybos paskirtas paviršinių nuotekų tvarkytojas sprendžia, ar viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje esančios, bet ne jo eksploatuojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai yra reikalingi ir tinkami viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, paviršinių nuotekų tvarkymui vykdyti ir kreipiasi į savivaldybę dėl šių objektų išpirkimo ar naudojimo teisės įgijimo.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas :
Pakeisti Projekto 16 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 7.
Viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir paviršinių nuotekų tvarkytojas sprendžia, ar viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje esančios, bet ne jo eksploatuojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai yra reikalingi ir tinkami viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, paviršinių nuotekų tvarkymui vykdyti ir kreipiasi į savivaldybę dėl šių objektų išpirkimo ar naudojimo teisės įgijimo.“
Projekto 16 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Prašymą nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką teismui teikia savivaldybės taryba ar jos įgaliotos institucijos. Savivaldybės taryba ar jos įgaliotos institucijos, pateikdama prašymą nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis egzistuoja ir kad šis poreikis nebus įgyvendintas, jeigu infrastruktūros eksploatacija nebus perduota savivaldybei , ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ar kitam savivaldybės tarybos paskirtam paviršinių nuotekų tvarkytojui.
Savivaldybės taryba ar jos įgaliotos institucijos, prieš teikdama teismui prašymą nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką, raštu praneša geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkui ir nurodo konkrečius tikslus, kaip numatoma panaudoti geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas : Pakeisti Projekto 16 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „
vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo , paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką teismui teikia savivaldybės taryba ar jos įgaliotos institucijos. Savivaldybės taryba ar jos įgaliotos institucijos, pateikdama prašymą nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis egzistuoja ir kad šis poreikis nebus įgyvendintas, jeigu infrastruktūros eksploatacija nebus perduotas savivaldybei , ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui .
Savivaldybės taryba ar jos įgaliotos institucijos, prieš teikdama teismui prašymą nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo , paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką, raštu praneša geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo , paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkui ir nurodo konkrečius tikslus, kaip numatoma panaudoti geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo , paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.“
Projekto 16 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Teismui priėmus sprendimą nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ar kito savivaldybės tarybos paskirto paviršinių nuotekų tvarkytojo pripažintų reikalingais ir tinkamais viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui vykdyti vertę nustato nepriklausomi turto vertintojai Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Nepriklausomą turto vertintoją Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parenka ir sutartį su nepriklausomu turto vertintoju dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų vertės nustatymo sudaro ir už turto vertinimo paslaugas sumoka savivaldybė.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas :
Pakeisti Projekto 16 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 12.
Teismui priėmus sprendimą nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo , paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo , paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir paviršinių nuotekų tvarkytojo pripažintų reikalingais ir tinkamais viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui , paviršinių nuotekų tvarkymui vykdyti vertę nustato nepriklausomi turto vertintojai Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Nepriklausomą turto vertintoją Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parenka ir sutartį su nepriklausomu turto vertintoju dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo , paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų vertės nustatymo sudaro ir už turto vertinimo paslaugas sumoka savivaldybė.“
viena iš sutarties šalių neturi gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Tuo tarpu Projekto 16 straipsnio 18 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas, leidžiantis nesąžiningam abonentui (vartotojui) apskaitos prietaisų tyčinių sugadinimų ar rodmenų klastojimo atvejais išvengti apmokėjimo už sunaudotą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą.
Pastebėtina, kad tokios nuostatos nėra nei viename energetikos sektoriuje, pavyzdžiui, pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 171.3 punktą analogiškais atvejais numatyta karšto vandens tiekėjo teisė perskaičiuoti vartotojo suvartoto karšto vandens kiekį laikotarpiu nuo karšto vandens tiekėjo paskutinės karšto vandens skaitiklio patikrinimo dienos, bet ne ilgesniu kaip Civiliniame kodekse nustatyti senaties terminai. Dėl to siūlome pakeisti Projekto 16 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip: „18. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūros metu nustačius, kad geriamojo vandens ir (ar) nuotekų apskaitos prietaisas sugadintas, pažeistas, nustatyti požymiai, kad buvo naudojamos mechaninės ar kitos priemonės apskaitos prietaiso rodmenų sumažinimui, suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis nustatomas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatyta tvarka , o suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai geriamojo vandens tiekėjo įgaliotas atstovas nustato pažeidimus, juos užfiksuoja akte ir pateikia vartotojui ir
(ar) abonentui susipažinti .“ Pritarti iš dalies Turi būti numatyta, kad pažeidėjas būtų supažindintas su padarytu pažeidimu. Pasiūlymas : Pakeisti Projekto 16 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip: „2018 .
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūros metu nustačius, kad geriamojo vandens ir (ar) nuotekų apskaitos prietaisas sugadintas, pažeistas, nustatyti požymiai, kad buvo naudojamos mechaninės ar kitos priemonės apskaitos prietaiso rodmenų sumažinimui, suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis nustatomas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatyta tvarka . Geriamojo vandens tiekėjo įgaliotas atstovas pažeidimą, apskaičiuotą geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekį, pažeidimo laikotarpį užfiksuoja akte ir pateikia susipažinti ir pasirašyti vartotojui ir (ar) abonentui. , o suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis , pažeidimo laikotarpį laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai geriamojo vandens tiekėjo įgaliotas atstovas nustato pažeidimus, juos užfiksuoja akte ir pateikia vartotojui ir (ar) abonentui susipažinti. “
įstatymo 31 straipsnio 1 dalis nustato, kad sąnaudas, patirtas siekiant įgyvendinti vandensaugos tikslus ir teikiant vandens paslaugas, turi padengti vandens naudotojai. Tuo tarpu Projekto nuostatos nenumato paviršinių nuotekų tvarkytojų teisės gauti atlyginimą už vartotojams suteiktas paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas. Neįtvirtinus paviršinių nuotekų veiklos sąnaudų kompensavimo mechanizmo, ši veikla taptų nuostolinga. Atsižvelgiant į tai, yra siūloma pakeisti Projekto 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų srityje, įskaitant paviršines nuotekas, taikomas sąnaudų susigrąžinimo principas reiškia, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos turi padengti būtinąsias sąnaudas, reikalingas geriamajam vandeniui tiekti ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, užtikrinti ilgalaikį geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui skirtos infrastruktūros eksploatavimą, atnaujinimą ir plėtrą, sudaryti abonentams ir vartotojams priimtinas sąlygas naudotis geriamuoju vandeniu ir gauti tinkamos kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas, taip pat mažinti aplinkos taršą ir racionaliai naudoti vandens išteklius.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas :
Pakeisti Projekto 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
nuotekų (įskaitant paviršines nuotekas) tvarkymo paslaugų srityje taikomas sąnaudų susigrąžinimo principas reiškia, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos turi padengti būtinąsias sąnaudas, reikalingas geriamajam vandeniui tiekti ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, užtikrinti ilgalaikį geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui skirtos infrastruktūros eksploatavimą, atnaujinimą ir plėtrą, sudaryti abonentams ir vartotojams priimtinas sąlygas naudotis geriamuoju vandeniu ir gauti tinkamos kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas, taip pat mažinti aplinkos taršą ir racionaliai naudoti vandens išteklius.“
Projekto 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Nuotekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad nuotekų tvarkymo, įskaitant paviršines nuotekas , išlaidas turi apmokėti asmenys, kuriems tiekiamas geriamasis vanduo ir (arba) teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas :
Pakeisti Projekto 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 2.
Nuotekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad nuotekų tvarkymo , įskaitant paviršines nuotekas, išlaidas turi apmokėti asmenys, kuriems tiekiamas geriamasis vanduo ir (arba) teikiamos nuotekų tvarkymo , paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos.“
tvarkymo srityje nustatyti tokius pačius finansavimo šaltinius, kokie yra geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje. Projekte numatyta, kad paviršinių nuotekų tvarkymą finansuoja tik juridiniai asmenys (t. y. šios veiklos nefinansuoja fiziniai asmenys). Pažymime, kad dėl nuolatinės finansavimo stokos paviršinių nuotekų infrastruktūros būklė respublikoje yra nepatenkinama, paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukcijai ir renovacijai būtini ženklūs finansiniai resursai. Nenumatant veiklos sąnaudas padengiančių finansavimo šaltinių (įskaitant vartotojų lėšas už jiems suteiktas paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas), padėtis paviršinių nuotekų tvarkymo srityje nepagerės. Atsižvelgiant į tai, siūloma pakeisti Projekto 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pagrindinis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų
(išskyrus paviršines nuotekas) tvarkymo finansavimo šaltinis – abonentų ir vartotojų lėšos, sumokėtos už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas (geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina, nustatyta pagal šio įstatymo 34 straipsnį).“ Nepritarti Paviršinių nuotekų tvarkymo kainas siūloma nustatyti tik juridiniams asmenims (Projekto 18 straipsnio 2 dalis). Tokia LRV pozicija.
Tokia LRV pozicija. Taip pat pastebėtina, kad f iziniai asmenys šiuo metu tik nedaugelis galėtų mokėti naują mokestį. Be to, kainodara grindžiama ir „teršėjas moka“ principu. Lietaus vandenys, nubėgantys nuo daugiabučių namų, nėra užteršti ir nepriklauso nuo vartotojų veiklos. Todėl siūloma nustatyti mokestį tik juridiniams asmenims. 90% renkamų mokesčių už paviršines nuotekas moka juridiniai asmenys. 51. 182
išbraukti Projekto 18 straipsnio 2 dalį:
„2. Pagrindinis paviršinių nuotekų tvarkymo finansavimo šaltinis – juridinių
asmenų lėšos, sumokėtos už suteiktas paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas (paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kaina, nustatyta pagal šio įstatymo 34 straipsnį), ir savivaldybių biudžetų lėšos.“ Nepritarti Fiziniai asmenys šiuo metu tik nedaugelis galėtų mokėti naują mokestį. Be to, kainodara grindžiama ir „teršėjas moka“ principu. Lietaus vandenys, nubėgantys nuo daugiabučių namų, nėra užteršti ir nepriklauso nuo vartotojų veiklos. Todėl siūloma nustatyti mokestį tik juridiniams asmenims. 90% renkamų mokesčių už paviršines nuotekas moka juridiniai asmenys. 52. 191
S kiriamos Europos Sąjungos fondų lėšos infrastruktūros renovacijai turi įtakoti viešųjų geriamojo vandens tiekėjų eksploatacinių sąnaudų mažinimą bei skatinti geriamojo vandens tiekėjų eksploatuojamo ūkio perdavimą viešiesiems geriamojo vandens tiekėjams “. Pritarti iš dalies Pasiūlymas : Papildyti Projekto 19 straipsnio 2 dalį nauju sakiniu: „S kiriamos Europos Sąjungos fondų lėšos infrastruktūros renovacijai turi įtakoti viešųjų geriamojo vandens tiekėjų, paviršinių nuotekų tvarkytojų eksploatacinių sąnaudų
tvarko ne tik geriamojo vandens tiekėjai, bet ir kitos savivaldybių kontroliuojamos įmonės, kurios sudaro apie du trečdalius nuo visų paviršines nuotekas tvarkančių įmonių skaičiaus.
Dėl to siūloma Projekte numatyti, kad paviršinių nuotekų tvarkymui ES fondų lėšos gali būti skiriamos ne tik viešiesiems geriamojo vandens tiekėjams, bet ir savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms, tvarkančioms paviršines nuotekas ir atitinkančioms paramos skyrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai siūloma papildyti Projekto 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Europos Sąjungos fondų lėšas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovacijai ir plėtrai, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovacijai ir plėtrai administruoja Aplinkos ministerija. Lėšas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovacijai ir plėtrai gali gauti regioniniai viešieji geriamojo vandens tiekėjai , ir viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir kitos savivaldybių kontroliuojamos įmonės, savivaldybių tarybų sprendimais paskirtos tvarkyti paviršines nuotekas , atitinkantys paramos skyrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas :
punktus ir juos išdėstyti taip: „
1) kreditai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo , paviršinių nuotekų tvarkymo finansavimui;
2) Europos Sąjungos fondų lėšos – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai ir renovacijai, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovacijai ir plėtrai, kurios teikiamos pagal šio įstatymo 19 straipsnio nuostatas;
išdėstyti taip: „ 3.
Europos Sąjungos fondų lėšas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovacijai ir plėtrai, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovacijai ir plėtrai administruoja Aplinkos ministerija. Lėšas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo , paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovacijai ir plėtrai gali gauti regioniniai viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir viešieji geriamojo vandens tiekėjai, atitinkantys paramos skyrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Lėšas paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovacijai ir plėtrai gali gauti regioniniai viešieji geriamojo vandens tiekėjai, viešieji geriamojo vandens tiekėjai, kitos savivaldybių įmonės, tvarkančios paviršines nuotekas, atitinkančios paramos skyrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.“
3
Projekto 20 straipsnio 3 dalį nauju sakiniu: „ Kai savivaldybės tarybos sprendimu paviršinių nuotekų tvarkytoju yra ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas, bet kita savivaldybės kontroliuojama įmonė, ji vykdo pareigas, išvardintas šiuo straipsnio 2 dalies 1, 2, 4-6 ir 9 punktuose, kurios susijusios su paviršinių nuotekų tvarkymu .“. Pritarti iš dalies Pasiūlymas :
išdėstyti taip: „
tiekėjų ir (ar) paviršinių nuotekų tvarkytojų teisės ir pareigos
2Papildyti Projekto 20 straipsnį nauja 4 dalimi:
„
vykdyti pareigas, išvardintas šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 6 ir 9 punktuose. “
34
Projekto 22 straipsnio 2 dalį ir šią dalį išdėstyti taip: „
atsiskaityti su geriamojo vandens tiekėju už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, taip pat su paviršinių nuotekų tvarkytoju už suteiktas paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas “.
Pritarti iš dalies Pasiūlymas : Pakeisti Projekto 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo , paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas.“
2Papildyti Projekto 22 dalį nauja 4 dalimi:
„
4. Abonentai privalo atsiskaityti su paviršinių nuotekų tvarkytoju už suteiktas paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas. “
straipsnio 4 ir 5 dalis atitinkamai laikyti Projekto 22 straipsnio 5 ir 6 dalimis. 56. 322
Projekto 32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
būti sudaroma tarp geriamojo vandens tiekėjo ir abonento ar vartotojo. Asmenys, nesantys geriamojo vandens tiekėjais, tačiau kuriems nuosavybės teise priklauso geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir ji neperduota savivaldybės ar viešojo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybėn, sutarčių su abonentais ar vartotojais dėl viešųjų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sudaryti negali. Šie asmenys turi teisę vykdyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą kaip subabonentai vadovaujantis Šis draudimas netaikomas abonentams ir vartotojams, kurie Civilinio kodekso 6.389 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro sutartis su subabonentais dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo .“. Pritarti iš dalies Pasiūlymas :
Siūloma 32 straipsnio 2 dalies paskutinį sakinį išdėstyti taip:
„2. Šie asmenys turi teisę vykdyti geriamojo
vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą kaip subabonentai vadovaujantis CK 6.389 straipsnyje nustatyta tvarka.“
29.
347
29Pakeisti Projekto 34 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
7Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinė kaina nustatoma vadovaujantis šiais principais:
1) į vertinamos būtinosios veiklos plano, susijusio su paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų juridiniams asmenims organizavimo veikla, įgyvendinimo sąnaudos ir įtaka kainos augimui;
2) numatomos paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sąnaudos, tiesiogiai susijusios su paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų juridiniams asmenims organizavimo veikla ;
3) atsižvelgiant į šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatoma protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža, susijusi su paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų juridiniams asmenims organizavimo veikla. “. Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 34 straipsnio 7 dalies nuostatas ir jas išdėstyti taip:
„7. Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinė kaina nustatoma vadovaujantis šiais principais:
1) į vertinamos būtinosios veiklos plano, susijusio su paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų abonentams juridiniams asmenims organizavimo veikla, įgyvendinimo sąnaudos ir įtaka kainos augimui;
2) numatomos paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sąnaudos, tiesiogiai susijusios su paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų abonentams juridiniams asmenims organizavimo veikla ;
3) atsižvelgiant į šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatoma protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža, susijusi su paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų abonentams juridiniams asmenims organizavimo veikla.“
30Projekto 34 straipsnio 9, 10, 14 dalyse po žodžių „geriamojo vandens tiekėjas“ įrašyti „ ar kitas savivaldybės tarybos paskirtas paviršinių nuotekų tvarkytojas“. Pritarti iš dalies Pasiūlymas :
1Pakeisti Projekto 34 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 4.
Geriamo jo vandens tiekėjai sąnaudas ir pajamas planuoja pagal patvirtintus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus ir geriamojo vandens tiekėjų veiklos planus, parengtus pagal Geriamojo vandens tiekėjo veiklos planų rengimo taisykles. Paviršinių nuotekų tvarkytojai sąnaudas ir pajamas planuoja pagal patvirtintus vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus ir paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos planus. Geriamojo vandens tiekėjų , paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos planai rengiami ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui ir tvirtinami savivaldybės tarybos. Geriamojo vandens tiekėjo veiklos planuose aprašoma vykdoma veikla, nuosavybės teise valdomas turtas, veiklos kryptys, infrastruktūros eksploatavimo sąlygos, racionalaus gamtos išteklių naudojimo, aplinkos taršos mažinimo, paslaugų kokybės gerinimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros, išpirkimo, rekonstravimo priemonės, nurodomas lėšų poreikis veiklos planams įgyvendinti, finansavimo šaltiniai ir prognozuojama įtaka geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainoms, pateikiama kita informacija, reikalinga užtikrinti patikimą ir saugų abonentų ir vartotojų aprūpinimą geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymo paslaugomis, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugomis. 2. Pakeisti Projekto 34 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „
9Geriamojo vandens tiekėjai,
vadovaudamiesi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, parengia ir teikia Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai ir savivaldybių institucijoms geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektą , ir jo pagrindimą ir įmonės veiklos planus .
Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų projektą ir jo pagrindimą bei įmonės veiklos planus, vadovaudamiesi Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, teikia paviršinių nuotekų tvarkytojai. Geriamojo vandens tiekėjai paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektą ir jo pagrindimą parengia ir pateikia Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai ir savivaldybių institucijoms vadovaudamiesi Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika. Savivaldybių institucijos ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo bazinių kainų projekto gavimo dienos pateikia Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai pastabas ir pasiūlymus dėl kainų projektų. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, išnagrinėjusi savivaldybės institucijų pastabas ir pasiūlymus arba per 30 kalendorinių dienų nuo bazinių kainų projekto gavimo dienos jų negavusi, ne vėliau kaip per du mėnesius nustato geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas ir paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas vadovaudamasi šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytais kainų nustatymo principais. Kartu nustatomi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo efektyvumo rodikliai.“
išdėstyti taip: „ 10.
Kai geriamojo vandens tiekėjų , paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos ir (ar) plėtros planai keičiami, geriamojo vandens tiekėjas , paviršinių nuotekų tvarkytojas privalo apie tai informuoti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, kuri peržiūri geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir, įvertinusi geriamojo vandens tiekėjų , paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos ir
(ar) plėtros planuose atliktus pakeitimus bei įtaką kainų augimui , priima sprendimą dėl kainų keitimo poreikio. nustato naujas kainas. 4. Pakeisti Projekto 34 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „
geriamojo vandens tiekėjas , paviršinių nuotekų tvarkytojas , šio straipsnio 9 ir (ar) 13 dalyse nustatyta tvarka nepateikia Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektų, kasmet peržiūrimų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektų, kasmet peržiūrimų paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektų, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę inicijuoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų apskaičiavimą ir vienašališkai nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas geriamojo vandens
dalyje po žodžių „geriamojo vandens tiekėjai“ įrašyti „ ar kiti savivaldybės tarybos paskirti paviršinių nuotekų tvarkytojai“. Pritarti iš dalies Pasiūlymas :
išdėstyti taip: „ 13.
Geriamojo vandens tiekėjai, vadovaudamiesi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, parengia ir teikia Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai ir savivaldybių institucijoms perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektą ir jo pagrindimą. Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų perskaičiuotų kainų projektą ir jo pagrindimą, vadovaudamiesi Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, teikia paviršinių nuotekų tvarkytojai. Geriamojo vandens tiekėjai paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų perskaičiuotų bazinių kainų projektą ir jo pagrindimą parengia ir pateikia Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai ir savivaldybių institucijoms vadovaudamiesi Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika. Savivaldybių institucijos ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projekto , perskaičiuotų paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projekto gavimo dienos pateikia Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai pastabas ir pasiūlymus dėl kainų projektų. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, išnagrinėjusi savivaldybės institucijų pastabas ir pasiūlymus arba per 30 kalendorinių dienų nuo perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projekto , perskaičiuotų paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projekto gavimo dienos jų negavusi, ne vėliau kaip per du mėnesius nustato geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų perskaičiuotas bazines kainas ir paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų perskaičiuotas bazines kainas.“
išdėstyti taip: „ 15.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas praneša geriamojo vandens tiekėjui , paviršinių nuotekų tvarkytojui ir savivaldybei apie priimtus sprendimus dėl geriamojo vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų ir kasmet perskaičiuotų kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų ir kasmet perskaičiuotų bazinių kainų .“
išdėstyti taip: „
kainų ir energetikos kontrolės komisija sprendimus dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų ir kasmet perskaičiuojamų kainų skelbia savo interneto svetainėje. Geriamojo vandens tiekėjai , paviršinių nuotekų tvarkytojai privalo apie Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas ir kasmet perskaičiuojamas kainas viešai (interneto svetainėje) informuoti abonentus ir vartotojus. Kainos įsigalioja ne anksčiau kaip po 30 kalendorinių dienų, kai jas viešai paskelbia geriamojo vandens tiekėjas , paviršinių nuotekų tvarkytojas ir taikomos nuo kito mėnesio (einančio po mėnesio, kai kainos įsigalioja) pirmos dienos .“
dalį ir ją išdėstyti taip: „
tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo kainoms, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainoms, geriamojo vandens tiekėjai , paviršinių nuotekų tvarkytojai viešai (interneto svetainėje, regioninėje spaudoje ar kituose šaltiniuose) informuoja abonentus ir vartotojus apie pasikeitusias ir nustatytas kainas.“
nuostatas ir jas išdėstyti taip: „ 1.
Informacija apie geriamojo vandens tiekėją, paviršinių nuotekų tvarkytoją, tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kokybę, paviršinių nuotekų tvarkymą, paslaugų teikimo sąlygas ir numatomus sutarčių sąlygų pakeitimus, sistemų eksploatavimą, modernizavimą, plėtrą, renovaciją, investicijas į sistemos plėtrą ir renovaciją, paslaugų kainas ir tarifus, jų struktūrą yra vieša, skelbiama savivaldybių, geriamojo vandens tiekėjų , paviršinių nuotekų tvarkytojų interneto svetainėse. Savivaldybių, geriamojo vandens tiekėjų , paviršinių nuotekų tvarkytojų interneto svetainėse skelbiama informacija atnaujinama esant pasikeitimams, bet ne rečiau kaip kartą per metus.“
išdėstyti taip: „
informacija apie šiuo įstatymu reglamentuojamą licencijuojamą veiklą ar veiklą, kurios kainos reguliuojamos, yra vieša. Paviršinių nuotekų tvarkytojų informacija apie veiklą, kurios kainos reguliuojamos, yra vieša. Valstybės ir savivaldybių institucijos turi teisę gauti iš geriamojo vandens tiekėjų , paviršinių nuotekų tvarkytojų visus finansinės atskaitomybės, kitus dokumentus ir informaciją, reikalingą teisės aktų nustatytoms pareigoms vykdyti.“
nuostatas ir jas išdėstyti taip: „
tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo kainoms, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainoms, geriamojo vandens tiekėjai , paviršinių nuotekų tvarkytojai viešai (interneto svetainėje, regioninėje spaudoje ar kituose šaltiniuose) informuoja abonentus ir vartotojus apie pasikeitusias ir nustatytas kainas.“
išdėstyti taip: „4.
Abonentų ir vartotojų teises ginančios institucijos teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę gauti iš geriamojo vandens tiekėjų , paviršinių nuotekų tvarkytojų informaciją, reikalingą abonentų ir vartotojų teisėms ginti.“
į tai, kad garantinį vandens tiekimą vykdys Komisijos paskirtas viešais vandens tiekėjas, kurio teikiamų garantinio vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą nustatys Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atskirai nuo įprastai nustatomos kainos, siūlytina papildyti Projekto 34 str. 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „16. Viešasis g eriamojo vandens tiekėjas, vykdantis viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) teikiantis nuotekų tvarkymo paslaugas bent vienoje savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje, visiems tos pačios kategorijos abonentams ir vartotojams tiekia geriamąjį vandenį ir teikia nuotekų tvarkymo paslaugas vienodomis sąlygomis ir kainomis, išskyrus garantinio vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas .“ Pritarti iš dalies
vandens tiekėjų asociacijos 2014-01-08 pateikto 2 pasiūlymo. 61. 3515
papildyti Projekto 35 straipsnį nauja 15 dalimi: „
vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo nustatyta tvarka neatsiskaitę už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų, įskaitant paviršines nuotekas, tvarkymo paslaugas, už kiekvieną pradelstą dieną moka geriamojo vandens tiekėjui Lietuvos Respublikos įstatyme dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims nustatyto dydžio delspinigius, jeigu sutartis nenustato ko kita .“ Nepritarti Žr. į argumentus pateiktus Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos 1.2 pasiūlymui (2014-01-08). 62.
5 Vadovaujantis „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo“ naujos redakcijos projektu pareiškiame savo pastabas:
Bendrųjų nuostatų 3 str. 5 dalies Nuotekų tvarkymo kaina abonentams tiesiogiai priklauso nuo šių dydžių (bazinių nuotekų užterštumo rodiklių), todėl nepakanka Įstatyme nurodyti, kad tai atitinka didžiausias leidžiamas buitinių nuotekų teršalų koncentracijas ir kad bazinių nuotekų užterštumą nustatys LR Vyriausybė atitinkamos tvarkos apraše. Manome, kad Įstatyme turi būti nurodyta:
šie baziniai rodikliai nustatomi;
teršalams. Buitinėse nuotekose tų teršalų yra daug (Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo B2 dalyje išvardinti teršalai ir BDS7 ). Nepritarti Bazinės taršos dydis (skaitmeninė išraiška), baziniai rodikliai turi būti nustatomi ne įstatymu, nes tai ne įstatymo reguliavimo dalykas, bet atsiskaitymo tvarkoje (LRV nutarimu). 63. 329
Bendrųjų nuostatų 3 str. 29 dalies Siūloma nauja šio punkto redakcija:
„Teršiančios medžiagos, nebūdingos buitinių
nuotekų teršalams, priskiriamos savitajai (specifinei) taršai. Teršalai, esantys buitinėse nuotekose, yra nurodyti Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo B2 dalyje. Prie šių teršiančių medžiagų dar priskiriamos organinės medžiagos, patekusios į nuotekas, išreikštos per BDS7 “. Vadovautis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau VKEKK) 2011 metais patvirtintu Nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir savitąją (specifinę|) taršą skaičiavimo tvarkos aprašu naudotis negalima dėl sekančio:
Nepritarti Asociacijos pastaba nesusijusi su Projekto nuostatomis. Pastaba pateikta dėl VKEKK patvirtintos metodikos. 64. 3 Papildomai siūloma 3 straipsnyje paaiškinti:
tai yra nuotekų valymas?
tai yra nuotekų tvarkymo paslaugų bazinė kaina? Kaip ji nustatoma?
tai yra padidėjusi nuotekų tarša ir kaip ji nustatoma? Kodėl tai būtina įstatyme išaiškinti? Išaiškinti būtina todėl, kad VKEKK iki šiol pagal savo sukurtą ir patvirtintą paslaugos kainos paskaičiavimo metodiką nuotekų valymo paslaugos kainą skaičiuoja pagal per valymo įrenginius pratekančius nuotekų kubinius metrus, o ne pagal pašalintų teršalų kiekį. Pritarti iš dalies Dėl šių siūlymų reikia detalesnės diskusijos, kadangi dėl šių klausimų reikia VKEKK ir LVTA pozicijos. Po diskusijos būtų aišku, ar tikslinga pildyti Projektą atskiromis sąvokomis
Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo 9 str. 14 punkto Siūlome papildyti sakiniu pradžioje: „Vadovaudamasi Atsiskaitymo už pateiktą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkoje nustatytais bazinės taršos rodikliais, papildomo apmokestinimo už padidėjusią ir specifinę taršą skaičiavimo tvarkos apraše“, toliau kaip nurodyta. Papildymas būtinas, nes aukščiau paminėtų rodiklių ir tvarkos nustatymas ne VKEKK kompetencijos klausimas. Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ekonominės ir finansinės priemonės 17 straipsnis. Sąnaudų susigrąžinimo ir „teršėjas moka“ principai. Nepritarti Siūlomos nuostatos būtų perteklinės. Projekto 9 straipsnio 14 dalis nustato konkrečias funkcijas ir teisės aktų pavadinimus, kuriuos tvirtina VKEKK. 66. 171 Dėl 17 str. 1 punkto Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB „sąnaudų susigrąžinimo principas visų pirma atsižvelgiant į principą „teršėjas moka“. Taigi šio principo aiškinimas turi būti patikslintas. Dar blogiau su siekiu racionaliai naudoti vandens išteklius.
Dabar galiojantis atsiskaitymas už nuotekų tvarkymą pagal teršalų koncentracijas netik prieštarauja galiojančiam įstatymui, principui „teršėjas moka“, bet ir neleidžia taupyti vandens. Šiame įstatymo projekte taip pat proteguojamas atsiskaitymas už nuotekų tvarkymą pagal užterštumo koncentracijas. Teršalų kiekis nuotekose ir teršalo koncentracija nuotekose – tai skirtingi ir nelyginami dydžiai. Teršalo koncentracija nuotekose – tai laboratorinė nuotekų užterštumo išraiška, reikalinga teršalo kiekiui paskaičiuoti. Atsiskaitymas pagal teršalo koncentracijas nuotekose verčia pramonę naudoti galimai daugiau vandens. Tai naudinga tik vandens tiekėjams. Valstybei ir pramonei tai nuostolinga. Pažangių, mažai vandens naudojančių technologinių procesų diegimas pramonėje yra problematiškas vien dėl absurdiško apmokestinimo pagal koncentraciją. Pritarti iš dalies Pasiūlymas :
išdėstyti taip: „
8. Nuotekų tvarkymo srityje abonentų (išskyrus vartotojus) nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nustatomos atsižvelgiant į išleidžiamų teršalų kiekį ir pobūdį koncentraciją .“
išdėstyti taip: „17. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, atsižvelgiant į patiriamas sąnaudas, gali būti diferencijuojamos pagal abonentų ir vartotojų kategorijas, pirkimo
vietą , tiekimo
ribą, vartojimo sezoniškumą, išleidžiamų teršalų kiekį , ir pobūdį ir koncentraciją . Diferencijavimo principai turi būti pagrįsti, objektyvūs, skaidrūs ir nediskriminuojantys.“
Dėl 17 str. 2 punkto „Teršėjas moka“ principo aiškinimas yra neteisingas. Tai vandens tiekėjo – monopolisto aiškinimas: „kiek priskaičiuosiu nuotekų tvarkymo išlaidų, tiek ir mokėsi“.
Tam, kad suvaldyti monopolinius apetitus, neatsitiktinai nuo 2007 metų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos yra valstybinės reikšmės veikla, kuriai vykdyti ir kontroliuoti valstybė paskyrė atitinkamas institucijas. Todėl įstatyme „tokių principų“ neturėtų būti. Principas
„teršėjas moka“ reiškia, kad kiekvienas apmoka už savo taršos sutvarkymą. Nepritarti
Principas „teršėjas moka“ įgyvendinamas per kainodarą. Jis taikomas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, kuriems teikiamos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugos. Šis principas taip pat įtvirtintas ES miesto nuotekų valymo direktyvoje 91/271/EEB, ES Bendrojoje vandens politikos direktyvoje 2000/60/EB, Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje (LRV 2009-09-16 nutarimas Nr. 1247). 68. 173 Dėl naujai siūlomo 17 straipsnio 3 punkto. Siūloma įtraukti dar vieną svarbų principą: „nediskriminavimo“ principą ir paaiškinti, ką jis reiškia. Įstatymo projekto ruošėjai neatsitiktinai pamiršo šį principą (ir kitus „vynioja į vatą“), nes 34 straipsnio 8 punkte aiškina, kad principas „teršėjas moka“ galioja tik abonentams (tai yra, pramonei). Valstybės reguliuojamos paslaugos įstatyme turi būti įvardyti ne tik principai (suprantama, neiškraipyti), bet ir aiškūs rodikliai, pagal kuriuos paskui kuriamos aiškios, teisingos metodikos paslaugos kainai įvertinti. Iki šiol to nėra. Kodėl? Nepritarti
straipsnio 4 punkte. Vandens tiekėjas neįgyvendindamas nediskriminavimo principo galės būti baudžiamas. 2. Projekto įgyvendinamasis teisės aktas yra vandens paslaugų kainų metodika, kuri turės būti koreguojama atsižvelgiant į patvirtintą įstatymą. 3. Kainodaros reguliavimas dabar galiojančiame Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme yra pavestas VKEKK. 4.
abonentams asociacijos argumentas nepagrįstas jokiais argumentais. Tiek vartotojams, tiek abonentams apskaičiuojamoje kainoje yra įskaičiuojamos sąnaudos, susijusios su nuotekų valymu, kas ir yra teršėjas moka principas. 69. 348 Dėl 34 straipsnio. Kainų nustatymo Dėl 34 str. 8 punkto Punkto teiginiai yra diskriminaciniai abonento (pramonės) atžvilgiu. Principas
„teršėjas moka“ reiškia, kad kiekvienas (ir abonentas, ir vartotojas) moka už
savo taršos sutvarkymą, o ne tik abonentas. Nepritarti Dėl principo teršėjas moka taikymo tik abonentams asociacijos argumentas nepagrįstas jokiais argumentais. Tiek vartotojams, tiek abonentams apskaičiuojamoje kainoje yra įskaičiuojamos sąnaudos, susijusios su nuotekų valymu, kas ir yra teršėjas moka principas. Iš pastabos galima daryti išvadą, kad asociacija siūlo suvienodinti mokesčius, mokamus už nuotekų tvarkymą fiziniams ir juridiniams asmenims. Tačiau fiziniai asmenys ir juridiniai asmenys negali būti lyginami, nes skiriasi tiek veikla, tiek taršos mastas, tiek medžiagų koncentracija. 70. 3420 Dėl 34 str. 20 punkto Siūlome papildyti antroje eilutėje po žodžių „nuotekų valymą“ įterpti žodžius:
„papildomo mokesčio už padidėjusią ir savitąją taršą skaičiavimo tvarka
(principus), nustatomi“... toliau kaip ir tekste. Tokį aprašą turi tvirtinti LR Vyriausybė. Dabar galiojantį aprašą (su 84 sukurtomis formulėmis) pagal vandens tiekėjų – monopolistų pageidavimus sukūrė ir patvirtino VKEKK. Tai yra neteisėta! 1. Bendra pastaba: Įstatyme laisvai manipuliuojama nuostatomis: teršalų kiekis, užterštumas, tarša, teršiančių medžiagų koncentracija. Teršalų kiekis ir teršalų koncentracija yra ne tas pats ir nelyginami rodikliai. Prašome duoti tų reikšmių paaiškinimus ir naudoti šiuos terminus pagal paskirtį. Prašome atsižvelgti į mūsų pastabas priimant Lietuvos Respublikos „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo“ naują redakciją.
Nepritarti Bazinės taršos dydis (skaitmeninė išraiška), baziniai rodikliai turi būti nustatomi ne įstatymu, nes tai ne įstatymo reguliavimo dalykas, bet atsiskaitymo tvarkoje (LRV nutarimu). Apie tai kalbėta ir suderinta LPK Aplinkos apsaugos komiteto pasitarime. Detalus kainos apskaičiavimas turi būti numatomas metodikoje, kurią tvirtins VKEKK, atsižvelgdama į LRV nutarimu patvirtintą Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašą. Pastebėtina, kad kainų nustatymo metodikų LRV netvirtina, kadangi tai būtų kainodaros politizavimas. Kitų paslaugų sektoriuose kainų apskaičiavimo metodikų VKEKK netvirtina. 71. AB „Achema“, 2014-02-2435 Išnagrinėjus Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-4158(2) teikiame savo pastabas bei pasiūlymus įstatymo tobulinimui. 1. 3 straipsnio 5 dalyje pateikta sąvoka „ Bazinė nuotekų teršalų koncentracija
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas Nr. X-764; 2006-05-17 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-236 Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo patvirtintas Nuotekų tvarkymo reglamentas) reglamentuojančiuose nuotekų tvarkymą nėra konkrečiai apibrėžtų buitinių nuotekų taršos parametrų. Šiuo metu galiojančiame Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011-07-29 nutarime Nr.
O3-217 jau yra nurodyta bazinė tarša keturiems nuotekų taršos elementams, nuo kurios viršijimo bus skaičiuojamas papildomas mokestis už padidėjusią ir specifinę taršą: BDS7
kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011-07-29 nutarime Nr. O3-217. Manome, kad taršos elementų bazinė tarša nepagrįstai maža bei prieštarauja
koncentracijoms į nuotakyną: BDS7
Bazinė nuotekų teršalų koncentracija “ nustatymas neteisingas įmonių, išleidžiančių gamybines nuotekas į nuotakyną, atžvilgiu. Nepritarti Fiziniai asmenys ir juridiniai asmenys negali būti lyginami, nes skiriasi tiek veikla, tiek taršos mastas, tiek medžiagų koncentracija. 72. 224
straipsnio 4 dalyje teigiama, kad „Abonentai privalo vykdyti išleidžiamų nuotekų ir teršalų stebėseną, tvarkyti jų apskaitą ir teikti išleistų nuotekų ir teršalų stebėsenos duomenis Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka“. Įmonės išleidžiančios nuotekas į gamtinę aplinką vykdo jų stebėseną bei tvarko apskaitą. Tačiau manome, jei Abonentas privalomai vykdys nuotekų išleidžiamų į nuotakyną stebėseną ir apskaitą, tai šie rezultatai turi būti įtraukti į nuotekų tvarkymo paslaugų kainos skaičiavimus, mažinant Abonento finansinę dalį. Nepritarti
3.
348
straipsnio 8 dalyje turėtų būti įteisinta, kad nuotekų teršalų koncentracijas, naudotinas nuotekų tvarkymo kainos nustatymui, su vienoda juridine galia gali nustatyti tiek abonento, tiek nuotekų tvarkytojo samdomos laboratorijos, turinčios leidimą atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus, ar tose srityse akredituotos laboratorijos. Prašome atkreipti dėmesį į aukščiau paminėtas pastabas bei pasiūlymus ir įvertindami chemijos pramonės įmonių daromą poveikį nuotekų tvarkymui bei vandens tiekėjų asociacijos norą iš to pasipelnyti siūlome dar kartą apsvarstyti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-4158(2). Pritarti iš dalies Pasiūlymas :
išdėstyti taip: „
8. Nuotekų tvarkymo srityje abonentų (išskyrus vartotojus) nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nustatomos atsižvelgiant į išleidžiamų teršalų kiekį ir pobūdį koncentraciją .“
išdėstyti taip: „17. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, atsižvelgiant į patiriamas sąnaudas, gali būti diferencijuojamos pagal abonentų ir vartotojų kategorijas, pirkimo
vietą , tiekimo
ribą, vartojimo sezoniškumą, išleidžiamų teršalų kiekį , ir pobūdį ir koncentraciją . Diferencijavimo principai turi būti pagrįsti, objektyvūs, skaidrūs ir nediskriminuojantys.“
13 Ruošiamo įstatymo taisytini 13 ir 19 straipsniai. 13 .
13. Geriamojo v andens tiekimo ir vartojimo riba
vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar jų kitaip valdomo nekilnojamojo turto riba ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui nuosavybės teise priklausanti ar jo kitaip valdoma ir (arba) eksploatuojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir kurioje geriamojo vandens tiekėjas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui ir (ar) vartotojui. Pritarti Pasiūlymas :
Pakeisti Projekto 3 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13 . Geriamojo v andens tiekimo ir vartojimo riba
vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar jų kitaip valdomo nekilnojamojo turto riba ( vandentiekio šulinys, sklypo riba ar statinio įvadas, ar daugiabučio namo įvadas, priklausomai nuo abonentų ir vartotojų kategorijos) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui nuosavybės teise priklausanti ar jo kitaip valdoma ir (arba) eksploatuojama naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir kurioje geriamojo vandens tiekėjas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui ir
(ar) vartotojui.“
1913
tvarkymo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar jų kitaip valdomo nekilnojamojo turto riba ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui nuosavybės teise priklausanti ar jo kitaip valdoma ar eksploatuojama nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir kurioje abonento ir (ar) vartotojo išleidžiamos nuotekos atiduodamos geriamojo vandens tiekėjui ir pastarajam tenka atsakomybė už jų tvarkymą.
Tokia šių straipsnių redakcija numato ir paslaugų teikėjai tai taip supranta bei to ir siekia, kad vykdant vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtrą Lietuvoje ,panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas 2014-20 metais ir vėliau paliekamas vienintelis problemos sprendimo būdas, kai tinklai skirti pagerinti gyventojų gyvenimo sąlygas mažuose miesteliuose ir kaimuose yra nutiesiami iki gyvenamo namo valdos ribų,o nuo tos ribos iki namo gyventojas vandentiekį ir kanalizaciją turi nusitiesti savo lėšomis.Vykdant tokią praktiką 2007-13 metais nustatyta,kad labai daug gyventojų neprisijungė prie centralizuotų tinklų,dėl to, kad tai brangiai kainuoja nuo 1 ar 2 tūkst. litų iki 10 tūkst.ir daugiau, priklausomai nuo klojamų tinklų ilgio. 2014-20 metais vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra persikels į mažus miestelis ir kaimus kur atstumai nuo sklypo ribos iki namo tik didės,tuo pačiu brangs gyventojams pasijungimas ir dar mažiau gyventojų išgalės pasijungti. Pakeitus ruošiamo įstatymo aukščiau paminėtus straipsnius į tai,kad aiškiai būtų nustatyta, kad riba gali būti ne tik sklypo riba bet ir esantis privačioje valdoje arčiausiai namo inžinierinis statinys (vandentiekio šulinys,nuotekų priėmimo šulinys,nuotekų siurblinukė-esant slėginei nuotekų linijai,individualaus namo nuotekų valykla).Tai ženkliai atpigintų pasijungimo kaštus pačiam gyventojui.Taip pat tai leistų efektyviau diegti ženkliai pigesnes decentralizuotas nuotekų tvarkymo sistemas. Pritarti iš dalies Pasiūlymas : 1.
Žr. į pasiūlymą pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 19 dalį pateiktą pagal Seimo kanceliarijos departamento 7 pastabą. 2. Pakeisti Projekto 16 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „
nuotekų tvarkymo infrastruktūra, vandentiekio įvadai ir (arba) nuotekų išvadai įrengiami viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje) iki abonento ir (ar) vartotojo nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo nekilnojamojo turto ribos ( vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio, ar daugiabučio namo išvadas, priklausomai nuo abonentų ir vartotojų kategorijos) sklypo ribos ar statinio, priklausomai nuo to, kuri nuosavybės riba ar kitaip valdomo nekilnojamojo turto riba yra pirmoji ). Abonento ir (ar) vartotojo nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo nekilnojamojo turto ribos nurodomos sudarant geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį. Su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, vandentiekio įvadų ir
(arba) nuotekų išvadų įrengimu iki abonentų ir (ar) vartotojų nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo nekilnojamojo turto ribų, abonentų ir vartotojų prijungimu prie geriamojo vandens tiekėjo, vykdančio viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) eksploatuojamos naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, susijusias išlaidas apmoka geriamojo vandens tiekėjai, vykdantys viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą. Vandentiekio įvadų, nuotekų išvadų įrengimo ir prijungimo sąnaudos įtraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą atitinkamos kategorijos abonentams ir vartotojams.“ 3.
Pakeisti Projekto 23 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „
3) per 12 mėnesių prisijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) eksploatuojamos naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kai vadovaujantis šio įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui, vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiestas iki nekilnojamojo turto ribos ( vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio, ar daugiabučio namo išvadas, priklausomai nuo abonentų ir vartotojų kategorijos) ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualus geriamojo vandens išgavimas ir (arba) individualus nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų. Ši pareiga galioja esant visoms šiame punkte išvardintoms aplinkybėms.
S avivaldybė, gavusi atsakingų institucijų išvadas dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos atitikimo teisės aktų reikalavimams, asmens individualaus geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo neatitikimo teisės aktų reikalavimams, vandentiekio įvadui ir nuotekų išvadui nuosavybės teise priklausant savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui, privalo per 5 darbo dienas registruotu laišku informuoti asmenį nurodydama 12 mėnesių laikotarpį, iki kurio pabaigos asmuo turi prisijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) eksploatuojamos naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ;“. 76. Vilniaus miesto savivaldybės meras, 2014-03- Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengto Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projekto (toliau – Projektas) ne kartą buvo teiktos pastabos (pasiūlymai), tačiau ne į visas pastabas buvo atsižvelgta. Šio įstatymo nuostatos yra aktualios visos Lietuvos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonėms bei šių paslaugų vartotojams. Vilniaus miesto savivaldybė kartu su kitomis Lietuvos didžiųjų miestų savivaldybėmis priėmė rezoliuciją, kuri 2014-01-24 raštu Nr. A51-6985/14(3.3.2.11-EM4) išsiųsta Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui Algimantui Salamakinui, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui ir Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorei Romai Žakaitienei, kurioje prašoma atsižvelgti į rezoliucijoje išdėstytą poziciją ir siūlymus. Minėtoje rezoliucijoje buvo atkreiptas dėmesys į Projekte siūlomą ydingą reglamentavimą:
tai yra abejotinas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo užtikrinimo problemų sprendimas).
Pritarti iš dalies Žr. aukščiau į pateiktą pasiūlymą prie Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos 2014-01-08 pateikto 2 pasiūlymo. 77. 2. Dėl vandens tiekimo įmonių stambinimo, licencijavimo įvedimo. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, todėl šių paslaugų teikimo savivaldybių (kiekvienos atskirai) teritorijų ribų peržengimas turėtų būti savanoriškas susitarimas tarp savivaldybių. Vandens tiekimo įmonių stambinimas neabejotinai padidintų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą didžiųjų miestų gyventojams. Nepritarti Šie teiginiai nepagrįsti jokiais paskaičiavimais, kaip įmonių stambinimas prisidėtų prie kainų augimo. Priešingai, įmonių sujungimas turi teigiamos įtakos vandens paslaugų kainoms. Pvz., sujungus Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono vandens tiekimo įmones, nuotekų valymo kaina Klaipėdos rajone sumažėjo perpus (nuo 8 iki 4 litų), o Klaipėdos mieste paslaugos kaina nedidėjo. Taip pat svarbu paminėti, kad Projekte yra numatytos laisvanoriškos įmonių stambinimo nuostatos, t.y. savivaldybėms nėra privalomai nustatoma, kad jos turi jungti jų geriamojo vandens tiekėjus su gretimų savivaldybių vandens tiekėjais. 78. 3133
savivaldybių yra įrengtos atskiros paviršinių nuotekų surinkimo ir tvarkymo sistemos ir paviršines nuotekas tvarko atskiros savivaldybių kontroliuojamos įmonės, todėl netikslinga vandens tiekėjams įstatymu pavesti tvarkyti ir paviršines nuotekas. Siūlome nustatyti, kad paviršines nuotekas gali tvarkyti ir kita savivaldybės kontroliuojama įmonė. Siūloma numatyti ES paramos skyrimą ir atskiroms paviršines nuotekas tvarkančioms įmonėms. Pritarti Pasiūlymas : 1.
Pritarti Pasiūlymas :
„Paviršinių nuotekų tvarkytojas“: „ Paviršinių nuotekų tvarkytojas – savivaldybės kontroliuojama įmonė, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusi teisę ir pareigą tvarkyti paviršines nuotekas savivaldybės teritorijoje“. 2. Žr. į pasiūlymą keisti įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalį pagal 9 Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos 9 pasiūlymą. 79. Teikiame papildomas pastabas dėl kitų Projekto nuostatų:
reikėtų nurodyti, kad jie turi atitikti metrologinės patikros reikalavimus. Nepritarti Tai būtų perteklinės nuostatos. Matavimo prietaisus, matavimo vienetus, metrologinį laidavimą ir reguliavimą, matavimo priemonių teikimą rinkai ir jų naudojimą, teisinę metrologinę priežiūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymas (toliau – Metrologijos įstatymas) (Žin., 1996, Nr. 74-1768; 2006, Nr. 77-2966). Metrologijos įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Valstybinė metrologijos tarnyba Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu formuoja metrologinio laidavimo politikos uždavinius ir organizuoja jų įgyvendinimą, atlieka teisinį metrologinį reglamentavimą ir atsako už matavimų vienovę Lietuvos Respublikoje. Metrologijos įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Lietuvos metrologijos inspekcija atlieka teisinę metrologinę priežiūrą. Metrologijos reikalavimai, atitiktis, terminai, patikra patvirtinta atskiruose metrologiją reglamentuojančiuose teisės aktuose, todėl manome, kad siūlomos nuostatos būtų perteklinės. 80. 2. Projekto
turi siekti, kad viename viešojo geriamojo vandens tiekimo regione [...] būtų paskirtas regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas.
Vietos savivaldos įstatymas nurodo, kad geriamojo vandens tiekimas yra savarankiškoji kiekvienos savivaldybės funkcija, todėl manome, kad regioninį vandens tiekėją savivaldybės galėtų pasirinkti savanoriškai. Pritarti iš dalies Pasiūlymas : Pakeisti Projekto 13 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Viename viešojo geriamojo vandens tiekimo regione esančios savivaldybės turi gali siekti, kad viešojo geriamojo vandens tiekimo regione šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka būtų paskirtas regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas.“
atsisakyti Projekto 13 str. 7 d. 2 p. ir 4 p. nurodytų sąlygų dėl tame pačiame regione esančių skirtingų savivaldybių vandens tiekėjų sujungimo (kai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina viršija 4 proc. vidutinių mėnesio šeimos pajamų). Nepritarti Šis pasiūlymas nepagrįstas argumentais. Valstybė, juo labiau vartotojai neturi išlaikyti įmonės, kuri veikia neefektyviai, perinvestuoja į infrastruktūrą, o jos paslaugos kaina viršija 4% vidutinių šeimos mėnesio pajamų dydį. Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindinis pajamų šaltinis už vandens paslaugas – vartotojų sumokėtos lėšos už paslaugas, todėl būtina įvesti papildomus kriterijus, kurie užtikrintų, kad įmonės veiktų efektyviai, pradėtų planuoti investicijas, prieš įvertinusios galimą paslaugų kainų augimą. 82. 4. Projekto
infrastruktūra skirta geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba geriamojo vandens tiekėjui, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Projekto 16 str. 6 d. reglamentuota infrastruktūros objektų statyba ir išpirkimas savivaldybės ar vandens tiekėjo lėšomis.
Projektu nustatoma pareiga Savivaldybei finansuoti naują statybą ar įsigyti kitų statytojų lėšomis pastatytus infrastruktūros objektus. Pažymime, kad savivaldybės biudžetas labai ribotas, lėšų trūksta ir kitų būtinųjų paslaugų teikimui. Savivaldybių skolinimosi limitai griežtai nustatyti teisės aktuose, o įvertinant jau esamus savivaldybės finansinių įsipareigojimus, savivaldybės skolinimosi galimybės infrastruktūros išpirkimui yra itin ribotos. Projekte nurodomas galimas infrastruktūros finansavimo šaltinis – paslaugų kaina, tačiau pagal šiuo metu galiojančias geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų skaičiavimo nuostatas, į paslaugų kainą įtraukiamos vandens tiekėjo patirtos išlaidos . Tiek galiojanti Įstatymo redakcija, tiek Projekto
vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą trišalių savivaldybės, viešojo vandens tiekėjo ir statytojo (užsakovo) sutarčių pagrindu. Naujos infrastruktūros įrengimas sutartiniais pagrindais nėra itin veiksmingas . Praktikoje gana dažni atvejai, kai statytojai vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nebaigia statyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, vengia nustatyta tvarka įforminti statybų baigtumą ir/ar perduoti infrastruktūrą savivaldybei. Manome, jog Įstatyme nustatyta pareiga dėl infrastruktūros išpirkimo yra nesuderinta su savivaldybių finansinėmis galimybėmis, o valstybė neskiria reikiamų lėšų reikalingos infrastruktūros įrengimui. Atsižvelgiant į tai, Projekte turi būti numatomi papildomi sprendimai, kurie sudarytų sąlygas derinti viešuosius ir privačius interesus. Projekte nesprendžiami esminiai infrastruktūros plėtros finansavimo klausimai, kurie sudarytų sąlygas darniai teritorijų raidai.
Siūlome Projektu reglamentuoti, kad vandens kainų nustatymo metodikoje būtų numatyta galimybė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainoje numatyti dalį (pagal Savivaldybės ir vandens tiekėjo poreikį) plėtrai , kurią vandens tiekėjas panaudotų tik pagal tikslinę paskirtį. Manome, jog tinklų plėtros dalies kainoje įvedimas būtų išeitis ir padėtų įrengiant tinklus apgyvendintose teritorijose privačių namų gatvėse, kur jų dar nėra, bei kitose viešojo vandens tiekimo teritorijose ir iš šios vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos dalies naujai įrengta viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra būtų savivaldybės arba viešojo vandens tiekėjo nuosavybė, todėl būtų užtikrintas nepertraukiamas paslaugų teikimas ir teisės aktų reikalavimų laikymasis. Nepritarti
yra vertinamos, kaip būtinosios sąnaudos ir skaičiuojamos kainoje, jei šios sąnaudos susidarytų, jei turto savininkas būtų reguliuojama įmonė, t.y. jei vandens tiekėjas nuomoja iš privataus ūkio subjekto tinklus, reikalingus paslaugos teikimui, būtinosiomis nuomos sąnaudomis pripažįstama to turto nusidėvėjimo pagal Metodiką suma. 2. Dėl turto išpirkimo ir galimybės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainoje numatyti dalį (pagal Savivaldybės ir vandens tiekėjo poreikį) plėtrai, kurią vandens tiekėjas panaudotų tik pagal tikslinę paskirtį. Komisijos nuomone tai iššauktų nepagrįstą kainų didėjimą nesusijusiems su plėtra vartotojams, kainų didėjimas būtų ženklus, preliminariais skaičiavimais mažose įmonėse, kad pajungti vieną vartotoją kaina didėtų 0,07 Lt/m3. Metodikos 29.2 punkte apibrėžtos veiklos ir plėtros įgyvendinimui naudojamos lėšos, kurios, Komisijos nuomone, ir turėtų būti naudojamos plėtrai. 83. 5.
galimai bešeimininkių tinklų, kurių perėmimas savivaldybės nuosavybėn įstatymų nustatyta tvarka gana ilgas. Siūlome Projekte nustatyti paprastesnę viešajam vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui naudojamų tinklų įregistravimo savivaldybės nuosavybe tvarką. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymą s avivaldybių nuosavybėn perduodamas šis turtas, kurį jos valdo patikėjimo teise, t. y. miestų ir gyvenviečių bendros paskirties komunalinio ūkio objektai, reikalingi savivaldybių funkcijoms atlikti: gatvės ir vietinės reikšmės keliai su visais jiems priklausančiais statiniais, pvz., lietaus kanalizacijos tinklais bei komunikacijomis, taip pat vandenvietės, vandentiekio linijos (su hidrantais), vandens siurbimo stotys bei valymo įrenginiai, fekalijų ir mišrios kanalizacijos tinklai. Pažymime, jog bendro naudojimo teritorijose daug vandens tiekimo ir nuotekų tinklų, kurie nėra registruoti nekilnojamojo turto kadastre, o įrašymui į kadastrą trukdo tai, kad nėra išlikusių dokumentų apie tai, jog statiniai pastatyti teisėtai. Istoriškai susiklostė, kad iki nepriklausomybės atkūrimo nebuvo skiriamas dėmesys inžinerinių tinklų kadastriniams matavimams ir teisinei registracijai atlikti, todėl savivaldybės susiduria su turto įteisinimo klausimais. Manome, jog Projekte turėtų būti nurodyta, kad Vyriausybė nustato paprastesnę viešajam vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui naudojamų tinklų įrašymo į kadastrą tvarką. Tokius tinklus paprastesne tvarka įrašius į nekilnojamojo turto kadastrą būtų užtikrintas Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo įgyvendinimas. Nepritarti
reguliavimo dalykas. 84. 316131913
6Projekto 16 str.
Projekto 16 str. 13 d. reikėtų nustatyti tinklų priklausomybę ne tik pagal nekilnojamojo turto ribą, bet ir pagal infrastruktūros priklausomybę ir infrastruktūros elementą (sklendė, šulinys ar kt.). Pritarti iš dalies Pasiūlymas :
13 dalį pateiktą atsižvelgiant į A. Budrecko 1 pasiūlymą. 2. Žr. į pasiūlymą pakeisti projekto 3 straipsnio 19 dalį pateiktą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento 7 pastabą. 3. Žr. į pasiūlymą pakeisti projekto 16 straipsnio 13 dalį pagal A. Budrecko 2 pasiūlymą. 85. 7. Projekto 23 str. 2 d. 3 p. nustato individualių namų prijungimą prie vandens tiekimo tinklų, tačiau nurodo sąlygą – jeigu individualus vandens išgavimas ir nuotekų tvarkymas neatitinka nustatytų teisės aktų reikalavimų. Ši sąlyga prieštarauja 26 str. 2 p. nuostatai, kad vandens tiekėjas privalo užtikrinti infrastruktūros plėtrą ir naujų vartotojų prijungimą. Manome, jog prisijungimas prie centralizuotų vandens tinklų turėtų būti siejamas su viešosios infrastruktūros privedimu prie privačios teritorijos, o ne su pačios individualios sistemos atitikimu teisės aktų reikalavimams. Viešųjų lėšų racionalaus naudojimo požiūriu nėra pakankamai logiška, kad būtų patiriamos viešosios infrastruktūros plėtojimo sąnaudos, didinančios vandens tiekimo kainą, tačiau neužtikrinama nei naujo vartotojo prijungimas, nei išleistų lėšų grąža. Aplinkosauginiu požiūriu pirmenybė turi būti teikiama viešam, o ne individualiam apsirūpinimui vandeniu ar nuotekų tvarkymui, todėl Projekte tikslinga aiškiai nustatyti, jog individualius gręžinius ir nuotekų sistemas leidžiama įrengti tik kaip laikinus apsirūpinimo vandeniu ir nuotekų tvarkymo sprendimus (leidimai išduodami su sąlyga, kad atsiradus galimybei reikės jungtis prie centralizuotų tinklų).
Įvertinant tai, siūlome nustatyti, kad viešojo vandens tiekimo teritorijoje įrengus gatvėje centralizuotus tinklus visi vartotojai, turintys individualius vandens išgavimo ir nuotekų tvarkymo įrenginius, privalo per 12 mėnesių prijungti savo vandens naudojimo įrenginius prie gatvės tinklų. Priešingu atveju investicijos į tinklų plėtrą praranda prasmę. Nepritarti
ir nuotekų tvarkymo planą turi įvertinti, kur jau yra ir kur bus individualus apsirūpinimas paslaugomis. Tai numatyta plėtros rengimo taisyklėse. 2. Savivaldybė kontroliuoja/derina gyventojų prašymus įsirengti individualias sistemas, todėl turi pakankamai svertų ir informacijos planuojant vandentvarkos projektus. 3. Tam, kad privalomai prijungti visus vartotojus, turinčius individualias geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemas, būtina numatyti kompensacinį mechanizmą gyventojams, investavusiems į individualias sistemas. Pabrėžtina, kad individualios sistemos apima gręžinius, šulinius, nuotekų valymo įrenginius, skeptikus, nuotekų kaupimo rezervuarus. Jų įrengimas, priežiūra yra reglamentuota teisės aktais. Todėl manome, kad privalomas prijungimas gyventojui gali atsirasti tik tuo atveju, kai jo individualus geriamojo vandens išgavimas ar nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų. 86. 322
vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis gali būti sudaroma tarp geriamojo vandens tiekėjo ir abonento ar vartotojo.
Asmenys, nesantys geriamojo vandens tiekėjais, tačiau kuriems nuosavybės teise priklauso geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir ji neperduota savivaldybės ar viešojo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybėn, sutarčių su abonentais ar vartotojais dėl viešųjų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sudaryti negali. Šie asmenys turi teisę vykdyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą kaip subabonentai vadovaujantis Civilinio kodekso 6.389 straipsnyje nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.389 str. 2 d. nustato, kad šilumos energiją, šaltą bei karštą vandenį, dujas abonentas gali perduoti kitam asmeniui (subabonentui) tik tuo atveju, kai energijos tiekimo įmonė sutinka. Todėl nesuprantama, kokią subabonentų veiklą turėtų vykdyti tinklų savininkai. Pritarti iš dalies Pasiūlymas :
Siūloma 32 straipsnio 2 dalies paskutinį sakinį išdėstyti taip:
„2. Šie asmenys turi teisę vykdyti geriamojo
vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą kaip subabonentai vadovaujantis CK 6.389 straipsnyje nustatyta tvarka.“
eigu asmuo atsisako pasirašyti g eriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį, geriamojo vandens tiekėjas apie tai informuoja savivaldybės administracijos direktorių ir aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančią instituciją. Neaišku, ką toliau turi daryti savivaldybės administracijos direktorius gavęs šią informaciją. Pritarti iš dalies Projekto nuostatos susijusios su valstybine aplinkos apsaugos kontrole. Nuostatos bus taikomos valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdantiems pareigūnams. Taip pat šiomis nuostatomis gali naudotis ir savivaldybės įgalioti asmenys, vykdantys aplinkos apsaugos kontrolę.
Pagal Civilinio kodekso nuostatas sutartis gali būti nepasirašyta, tačiau sudaryta. Tokiu atveju informacija apie asmenis, atsisakiusius pasirašyti sutartį yra reikalinga, tam, kad užtikrinti, kad šie asmenys būtų tinkamai tikrinami kaip tvarko nuotekas. Pasiūlymas : Pakeisti Projekto 32 straipsnio 5 dalies nuostatas ir jas išdėstyti taip: „
eriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį, paviršinių nuotekų tvarkymo sutartį, geriamojo vandens tiekėjas apie tai informuoja savivaldybės administracijos direktorių ir aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančią instituciją , kuri privalo vykdyti kontrolę Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka .“
namo butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę pirkimo–pardavimo vietą pasirinkti įvade, sudarydami rašytinį visų savininkų, kuriems geriamasis vanduo tiekiamas iš to įvado, susitarimą, ir tai numatydami sutartyse su geriamojo vandens tiekėju. Siūlome atsiskaitymo pagal įvadą pasirinkimą reglamentuoti Civilinio kodekso 4.85 str. 1 d. nustatyta tvarka – balsų dauguma (50 proc. plius 1 balsas). Nepritarti Projekto nuostatos reguliuoja teisinius santykius, susijusius su kiekvienu vartotoju, kadangi kiekvienas vartotojas atskirai perka geriamąjį vandenį iš vandens tiekėjo. Šie teisiniai santykiai yra ne infrastruktūros naudojimas, nes atsiskaitymo vieta tai ne vidaus vamzdyno naudojimas, ką reglamentuoja CK 4.85 straipsnio 1 dalis, bet tai paslaugos pirkimas bute arba įvade. Todėl turi būti visų vartotojų sutikimas paslaugą pirkti įvade. 89. 11. Projekto 38 str. prieštarauja teisingumo, protingumo, proporcingumo principams, kurie yra visos civilinės teisės sistemos pagrindas.
Numatytos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) skiriamos baudos yra neproporcingai didelės: už viešai privalomos skelbti informacijos nepaskelbimą numatoma iki 0,5 proc. geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo metinių licencijuojamos veiklos pajamų, už Komisijos įpareigojimų nevykdymą numatoma bauda iki 1 proc. geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo metinių licencijuojamos veiklos pajamų. Atkreipiame dėmesį, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 997 str. numato baudas už Komisijos nutarimų pažeidimą ar nevykdymą fiziniams asmenims – pareigūnams, o Projekte numatytos baudos juridiniams asmenims, todėl šiuo Projektu bus įtvirtinta dvigubo baudimo galimybė (už tą pačią veiką bauda bus skiriama vandens tiekėjui, kaip juridiniam asmeniui, ir vandens tiekėjo vadovui, kaip fiziniam asmeniui), o tai prieštarautų dvigubo baudimo draudimo principui. Dvigubo baudimo draudimo principas įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 Protokolo 4 straipsnyje. Todėl, mūsų nuomone, Projekte numatytos minėtos nuostatos prieštarautų šiam principui. Nepritarti Už veiklos sąlygų ar kitus pažeidimus numatytos baudos apskaičiuotos yra teisingos ir priklausys nuo kiekvienos įmonės pajamų. Taip reglamentuota kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose kitas energijos sritis. Bauda bus atskira, arba baudžiamas įmonės asmuo pagal ATPK, arba juridinis asmuo pagal šį įstatymą. Tokios baudos nustatymas yra teisiškai galimas ir bauda bus taikoma viena. 90. Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija, 2014-04- Visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių sodo bendrijų gyventojai bei gyvenamųjų namų bendrijos susiduria su opia nuotekų tvarkymo problema.
Buitiniai vartotojai, dėl teisės aktų netobulumo ir vietos savivaldybių Tarybų neveiklumo, neturi galimybės ir sąlygų gauti bendro intereso paslaugas, kurioms yra priskiriamas ir buitinių nuotekų surinkimas bei tvarkymas. Visiems buitiniams vartotojams, t.p. sodų bendrijose nuolat gyvenantiems vartotojams yra nustatyta prievolė tinkamai tvarkyti buitines nuotekas, tačiau šias paslaugas teikiančios geriamojo vandens tiekimo įmonės ir fiziniai bei juridiniai asmenys, teikiantys nuotekų transportavimo paslaugas, diskriminuoja sodų bendrijose nuolat gyvenančius vartotojus, taikydami jiems neproporcingai dideliais arba nereguliuojamas nuotekų transportavimo kainas (1 priedas). Savivaldai ignoruojant faktą, kad dauguma sodininkų bendrijų, ypač miestų teritorijose, jau tapo gyvenamųjų namų kvartalais, kurių gyventojai, kaip ir visi kiti, turi teisę gauti kokybiškas bendrojo intereso paslaugas, susidaro neadekvati, buitinius vartotojus diskriminuojanti, situacija. Buitiniai vartotojai, nuolat gyvenantys sodų bendrijų teritorijose, priversti samdyti „nelegalius“ nuotekų vežėjus, kurių kainos nėra valstybės reguliuojamos ir šiuo metu svyruoja nuo
3 surenkamų ir transportuojamų autocisternomis buitinių nuotekų (per mėnesį tai atitinkamai sudaro 200 – 400 Lt vienam namų ūkiui), kuomet paslaugos kitiems buitiniams vartotojams, į kurių paslaugų teikimo infrastruktūros plėtrą Lietuva jau investavo daugiau kaip 3 milijardus Lt ES struktūrinės paramos lėšų, ši paslauga yra teikiama valstybės reguliuojamomis kainomis bei yra 10/15 kartų pigesnė (1 priedas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis dar 2010 m. Aplinkos ministerijos atlikta analize, yra nustatyta, kad 499299 namų ūkiai Lietuvoje kaupia nuotekas išsėmimo duobėse.
Minėti buitiniai vartotojai yra įpareigoti tinkamai tvarkyti kaupiamas nuotekas, tačiau dauguma iš jų to nedaro dėl visiškai banalių priežasčių, nes tik nuotekų tvarkymo sąnaudos, sudaro tiek pat kiek kainuoja mokesčiai už visas kitas komunalines paslaugas, t.y. šildymą, vandenį, elektros energiją, šiukšlių išvežimą ir kt. Akivaizdu, kad esamas teisinis reguliavimas niekaip nepasitarnavo šios problemos sprendimui tik dėl valdžios institucijų ir savivaldos neveiksnumo, tačiau siūlomu priimti naujos redakcijos įstatymo Projektu, sodininkų bendrijų nuolatiniai gyventojai ir kiti buitiniai vartotojai, neturintys galimybės tvarkyti nuotekas centralizuotu būdu, bus priversti mokėti už nuotekų surinkimo ir transportavimo paslaugas valstybės nereguliuojamomis kainomis , o buitiniams vartotojams, kuriems nuotekų surinkimo ir transportavimo paslaugos teikiamos centralizuotai, mokės už paslaugas valstybės reguliuojamomis kainomis. Tokiu būdu, bus įteisinta akivaizdi buitinių vartotojų diskriminacija ir pažeistas lygiateisiškumo principas, gauti tos pačios rūšies paslaugas už vienodą kainą. Reguliuojant Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainodarą ir prieinamumą, geros praktikos pavyzdžiu galėtų tapti elektros energijos, gamtinių dujų ar šilumos tiekimo paslaugų kainodara ir prieinamumas. Šiose srityse yra išskiriamos tik dvi vartotojų kategorijos, buitiniai ir nebuitiniai (juridiniai asmenys), ir tik šioms kategorijoms, vadovaujantis vienodais principais, nustatomos valstybės reguliuojamos kainos. Todėl visoje Lietuvos teritorijoje, buitiniams vartotojams taikoma vienoda elektros energijos, kaina bei vienodos prisijungimo sąlygos ir kainos.
Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumo srityje ir siekiant užtikrinti bendrojo intereso paslaugų prieinamumą bei panaikinti buitinių vartotojų tarpusavio diskriminaciją šiame sektoriuje, siūlome: 1. Nustatyti, kad Viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijoje bei teritorijose atitinkančiose Projekto 12 str. 2 d. nors vieną iš išvardintų sąlygų, nuotekų tvarkymo ar nuotekų transportavimo kainos yra vienodos visiems vartotojams, nepriklausomai nuo apsirūpinimo geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymo būdo. 2. Visiems vartotojams, kuriems projektuojant gyvenamosios paskirties statinius buvo išduotos techninės sąlygos, nustatant prievolę prisijungti prie Viešojo geriamojo vandens tiekėjo centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo tinklų, juos įrengus iki geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo bei nuotekų atidavimo ribos, taikomos tokios pačios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos kaip ir vartotojams prisijungtiems prie centralizuotos Viešojo vandens tiekėjo infrastruktūros. 3. Nuotekų transportavimo paslaugų teikimas yra valstybės reguliuojama veikla. Visų juridinių ar fizinių asmenų, teikiančių nuotekų transportavimo paslaugų kainas, vadovaujantis nuotekų transportavimo paslaugų kainų apskaičiavimo metodika, apskaičiuoja ir nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija bei vykdo jų taikymo priežiūrą. 1. Dėl 1 ir 2 pasiūlymų. Siūloma nepritarti, kadangi gyventojai, turintys nuotekų kaupimo rezervuarus yra atskira vartotojų kategorija.
Nustatyti skirtingas paslaugų kainas atsižvelgiant į Projekte siūlomus principus tikslinga, nes skirtingos kategorijos abonentams ir vartotojams paslaugų teikimas reikalauja skirtingų sąnaudų (VKEKK skaičiavimais, jeigu būtų nustatomos vienodos nuotekų tvarkymo paslaugų kainos gyventojams (prijungtiems prie vandentiekio ir nuotekų tvarkymo tinklų ir besinaudojantiems nuotekų transportavimo paslaugomis), bendras paslaugos tarifas visiems vartotojams padidėtų 0,50–2,00 Lt/m3 atsižvelgiant į savivaldybės teritoriją ir aptarnaujamų vartotojų skaičių). Siūlomos nuostatos atitinka Civilinio kodekso reglamentuojamas viešųjų sutarčių nuostatas (6.161 str. 4 d.), kad „prekių ir paslaugų kainos bei kitos sąlygos turi būti vienodos visiems tos pačios kategorijos vartotojams, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai atskirų kategorijų vartotojams gali būti taikomos lengvatinės sąlygos“. 2. Dėl 3 pasiūlymo. Siūlomos nuostatos įtvirtintos Projekto 9 straipsnio 3 punkte, t.y. nuotekų transportavimo kaina bus nustatoma Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos. 91. UAB „Grinda“,
5 Susipažinę su Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu, projekto Nr. XIP-4158(3) (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas (pasiūlymus – pažymėti mėlynai):
nuotekų užterštumo sąvoka yra netiksli, kadangi neapima paviršinių nuotekų didžiausios leidžiamos paviršinių nuotekų teršalų koncentracijos. Tokia didžiausia leidžiama paviršinių nuotekų teršalų koncentracija yra nustatyta ir Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento V skyriuje, todėl šis punktas turėtų būti analogiškas tiek buitinėms, tiek ir paviršinėms nuotekoms.
Ši norma leistų padidinti Paviršinių nuotekų abonentų atsakomybę už viršnorminę taršą, kuri iš abonentų teritorijos, ir pagrinde be valymo, patenka į atvirus vandens telkinius. Dėl to siūloma šią dalį pakeisti taip: „5. Bazinė Bazinis nuotekų užterštumas teršalų koncentracija
Pritarti iš dalies Pasiūlymas : Pakeisti Projekto 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
Bazinis nuotekų užterštumas teršalų koncentracija
pateiktos sąvokos nėra teisingos ir prieštarauja teisės aktams. Sutinkamai su Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 9 priedu „Paviršinių (lietaus) nuotekų debito apskaičiavimas“, lietaus nuotekas, patenkančias į paviršinių nuotekų tinklus nuo žaliųjų plotų, būtina įvertinti projektuojant vamzdynus, jei šie žalieji plotai yra arti (50-100 metrų atstumu) paviršinių nuotekų šalintuvo. Ši nuostata pagrįsta moksliniais tyrimais ir yra įteisinta Lietuvoje ir daugelyje kitų ES šalių. Pagal aukščiau nurodyta norminį dokumentą, nuo 5 iki 35 procentų žaliuose plotuose sukauptų nuotekų patenka į lietaus surinkimo sistemas. Tai yra objektyvus faktas, kurio negalima ignoruoti nei projektuojant nuotekų surinkimo sistemų matmenis, nei eksploatuojant juridinių asmenų teritorijas. Ši norma galioja ir dabar, todėl atsisakymas nuo šios normos yra nepagrįstas. Pritarti iš dalies Žr. žemiau į išvadas dėl tolimesnio pasiūlymo. 93. 3.
sąvokos „juridiniai asmenys“ naudoti šiame įstatyme apibrėžtą aiškią sąvoką
„Abonentai“. Pagal pateiktą apibrėžimą, ši sąvoka apima juridinius asmenis ir
nedidelę dalį fizinių asmenų, dirbančių pagal verslo liudijimus (pvz. automobilių remontas, servisai, betono, gipso cementinių gaminių gamyba, metalo darbai, baldų gamyba, kailių išdirbimas ir dažymas, statybos darbai ir t.t.), kurie užsiima ūkine veikla, gauna iš savo veiklos pajamas, naudojasi žemės sklypais, kuriuose dėl vykdomos veiklos susidaro pakankamai didelė tarša, kuri naudojantis centralizuotais lietaus nuotekų tinklais patenka į atvirus vandens telkinius. Tokie fiziniai asmenys, iš esmės, atitinka ūkinę veiklą vykdančių juridinių asmenų statusą, todėl turėtų būti apmokestinami kaip ir juridiniai asmenys. „Vartotojai“ pagal įstatymo projekto 3 straipsnio
nuotekų tvarkymo suteiktas paslaugas neapmokestinami. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti Projekto 3 straipsnio 18 ir 25 dalyse pateiktas sąvokas ir šias dalis išdėstyti taip: „18. Nuotekos
uityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas vanduo, taip pat kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto plovimo, išskyrus žemės ūkio naudmenų ir žaliųjų plotų, prie kurių neįrengtas paviršinis ar požeminis paviršinių nuotekų šalintuvas ) vanduo, kurį asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išleidžia į aplinką tam skirtais inžineriniais įrenginiais arba atiduoda tvarkyti.“ „25.
Paviršinės nuotekos
nt urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žemės ūkio naudmenas ir žaliuosius plotus, prie kurių neįrengtas paviršinis ar požeminis paviršinių nuotekų šalintuvas ) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto plovimo) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (juridinis asmuo abonentas) naudodamas nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką arba išleidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda paviršinių nuotekų tvarkytojui) geriamojo vandens tiekėjui priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas .“ Pritarti Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „
uityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas vanduo, taip pat kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto plovimo ir panašiai , išskyrus vandenį iš žemės ūkio naudmenų ir žaliųjų plotų , kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenų ) vanduo, kurį asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išleidžia į aplinką tam skirtais inžineriniais įrenginiais ar kitaip arba atiduoda tvarkyti.“
išdėstyti taip: „25.
Paviršinės nuotekos – a nt urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žemės ūkio naudmenas ir žaliuosius plotus , kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas )) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto plovimo ir panašiai ) vanduo, kurį teritorijos valdytojas ( abonentas juridinis asmuo ), naudodamas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką arba išleidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda paviršinių nuotekų tvarkytojui) geriamojo vandens tiekėjui priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas .“
33 34 Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus paaiškinimus siūloma šio įstatymo pakeitimo projekte žodžius „juridinis(iai) asmuo(enys)“ pakeisti žodžiu „abonentas(ai)“ žemiau nurodytuose straipsniuose:
Pakeisti Projekto 3 straipsnio 25 dalį ir ją išdėstyti taip: „
25Paviršinės nuotekos – a nt urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žemės ūkio naudmenas ir žaliuosius plotus , kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas )) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto plovimo ir panašiai ) vanduo, kurį teritorijos valdytojas ( abonentas juridinis asmuo ), naudodamas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką arba išleidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda paviršinių nuotekų tvarkytojui) geriamojo vandens tiekėjui priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas .“ Pakeisti Projekto 3 straipsnio 26 dalį ir ją išdėstyti taip:
„26.
Paviršinių nuotekų atidavimo riba – paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančio ar jo kitaip valdomo ir (arba) naudojamo nekilnojamojo turto riba ( sklypo riba) ir prasideda paviršinių nuotekų tvarkytojui geriamojo vandens tiekėjui nuosavybės teise priklausanti ar jo kitaip valdoma ir (arba) eksploatuojama naudojama paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir kurioje juridinio asmens paviršinės nuotekos atiduodamos paviršinių nuotekų tvarkytojui geriamojo vandens tiekėjui ir pastarajam tenka atsakomybė už jų tvarkymą.“ Pakeisti Projekto 3 straipsnio 27 dalį ir ją išdėstyti taip: „
27Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinė kaina – t rejų metų reguliavimo periodui abonentams juridiniams asmenims nustatyta paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kaina, apskaičiuota pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką, antrais ir trečiais jos galiojimo metais taikoma perskaičiuojant paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainą .“ Pakeisti Projekto 3 straipsnio 31 dalį ir ją išdėstyti taip:
„31 0 .
Urbanizuotos teritorijos paviršiaus valdytojas
juridinis asmuo , nuosavybės teise valdantis ar kitaip naudojantis teritoriją, kurioje susidaro paviršinės nuotekos.“ Pakeisti Projekto 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
tvarkymo finansavimo šaltinis – abonentų juridinių asmenų lėšos, sumokėtos už suteiktas paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas (paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kaina, nustatyta pagal šio įstatymo 34 straipsnį), ir savivaldybių biudžetų lėšos.“ Pakeisti Projekto 33 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
teikiamų paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kaina turi būti pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis, susijusiomis su paviršinių nuotekų tvarkymo veikla ir paslaugų organizavimu abonentams, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą.
Paviršinių nuotekų tvarkytojas teisės aktų nustatyta tvarka užtikrina vykdomos veiklos paviršinių nuotekų tvarkymo sektoriuje efektyvumą ir sąnaudų pagrįstumą. “ Pakeisti Projekto 34 straipsnio 7 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „
1) į vertinamos būtinosios veiklos plano, susijusio su paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų abonentams juridiniams asmenims organizavimo veikla, įgyvendinimo sąnaudos ir įtaka kainos augimui;“ Pakeisti Projekto 34 straipsnio 7 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „
paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sąnaudos, tiesiogiai susijusios su paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų abonentams juridiniams asmenims organizavimo veikla ;“ Pakeisti Projekto 34 straipsnio 7 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) atsižvelgiant į šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatoma protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža, susijusi su paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų abonentams juridiniams asmenims organizavimo veikla.“ Pakeisti Projekto 34 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „
eriamojo vandens tiekėjas, vykdantis viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) teikiantis nuotekų tvarkymo paslaugas bent vienoje savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje, visiems tos pačios kategorijos abonentams ir vartotojams tiekia geriamąjį vandenį ir teikia nuotekų tvarkymo paslaugas vienodomis sąlygomis ir kainomis. Paviršinių nuotekų tvarkytojas visiems tos pačios kategorijos abonentams paslaugas teikia vienodomis sąlygomis ir kainomis. “ 95.
Įstatymo projekto 3 straipsnio 28 dalyje pateikta sąvoką „Paviršinių nuotekų tvarkytojas“ – kaip savivaldybės įmonė, yra taisytina, kadangi ji apriboja savivaldybės kontroliuojamų įmonių, tokių kaip uždarosios akcinės bendrovės, akcinės bendrovės galimybes tvarkyti paviršines nuotekas. Norminiai aktai reikalauja, kad savivaldybės įmonės pavadinime būt ų jos teisinę formą nusakantys žodžiai
„savivaldybės įmonė“ arba šių žodžių santrumpa „SĮ“. Siekiant tiksliai
įgyvendinti esamą formuluotę, tektų keisti šiuo metu veikiančių ir tvarkančių paviršines nuotekas savivaldybės kontroliuojamų įmonių teisinį statusą iš UAB ir AB į savivaldybės įmones (SĮ), o tai visai požiūriais yra netikslinga. Paprastesnis ir objektyviai situaciją atspindintis sprendimas, apibrėžimo, kad paviršinių nuotekų tvarkytojas, kaip ir Viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojas, yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, pakeitimas Tuo būdu daugiau kaip ½ akcijų įmonės akcijų priklausytų savivaldybei. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti Projekto 3 straipsnio 28 dalyse pateiktą sąvoką ir šią dalį išdėstyti taip: „28. Paviršinių nuotekų tvarkytojas – savivaldybės kontroliuojama įmonė, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusi teisę ir pareigą tvarkyti paviršines nuotekas savivaldybės teritorijoje. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 3 straipsnio 28 dalį ir ją išdėstyti taip: „
savivaldybės kontroliuojama įmonė, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusi teisę ir pareigą tvarkyti paviršines nuotekas savivaldybės teritorijoje.“
sąvoką taisytina, kadangi apriboja savivaldybių institucijų kompetencija rengti ir tvirtinti paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros planus. Didelių miestų (pvz.
Didelių miestų (pvz. Vilniuje, Klaipėdoje ir k.t.) savivaldybės, kaip taisyklė, rengia specialius paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus, todėl savivaldybių kompetencija turėtų apimti tokių planų tvirtinimą. Nedidelių miestų savivaldybės galėtų tenkintis ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti Projekto 10 straipsnio 1 dalį ir pateiktą sąvoką ir šią dalį išdėstyti taip:
„1) tarybos tvirtina geriamojo vandens tiekimo ir
nuotekų ( išskyrus įskaitant paviršines nuotekas) tvarkymo infrastruktūros plėtros planus“. Nepritarti Kadangi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ir paviršinių nuotekų tvarkymo veiklos atskiriamos, paviršines nuotekas galės tvarkyti ne tik geriamojo vandens tiekėjai, nėra tikslo paviršinių nuotekų tvarkymo kelti į komunalinių paslaugų plėtros planus. Tokiu atveju savivaldybėms numatoma laisvė pasirinkti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą. Toks teritorijų planavimo dokumentų lygmuo numatytas teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnyje. 97. Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalyje pateikta sąvoką taisytina (komentaras pateiktas 10 straipsnio 1 dalyje). Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti Projekto 12 straipsnio 1 dalį ir šią dalį išdėstyti taip: „1. Savivaldybės planuoja geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą savo teritorijose ir viešojo geriamojo vandens tiekimo regionuose rengdamos šio straipsnio 2 dalyje nurodytus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus ir juose nustatydamos viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijas, vykdydamos teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
Paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra numatoma vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentuose, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane arba atskirame paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane. “ Nepritarti Kadangi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ir paviršinių nuotekų tvarkymo veiklos atskiriamos, paviršines nuotekas galės tvarkyti ne tik geriamojo vandens tiekėjai, nėra tikslo paviršinių nuotekų tvarkymo kelti į komunalinių paslaugų plėtros planus. Tokiu atveju savivaldybėms numatoma laisvė pasirinkti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą. Toks teritorijų planavimo dokumentų lygmuo numatytas teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnyje. 98. Įstatymo projekto 16 straipsnio 3 dalyje pateikta sąvoką taisytina (komentaras pateiktas 10 straipsnio 1 dalyje). Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti Projekto 16 straipsnio 3 dalį ir šią dalį išdėstyti taip:
„3. Paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros
objektų statyba, jei objektų statytojas (užsakovas) yra ne paviršinių nuotekų tvarkytojas viešasis geriamojo vandens tiekėjas ar ne savivaldybė, galima, kai šių objektų statyba numatyta paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane , vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) esant trišalei savivaldybės, paviršinių nuotekų tvarkytojo viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir objekto statytojo (užsakovo) sutarčiai.
Trišalė savivaldybės, paviršinių nuotekų tvarkytojo viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis. Šioje sutartyje turi būti numatyti paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statybos terminai, finansavimo šaltiniai, šio objekto naudojimo (eksploatavimo) sąlygos ir nuosavybės teisių perleidimo savivaldybei arba paviršinių nuotekų tvarkytojui viešajam geriamojo vandens tiekėjui terminai, tvarka ir kitos sąlygos, nustatytos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše.“ Nepritarti Kadangi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ir paviršinių nuotekų tvarkymo veiklos atskiriamos, paviršines nuotekas galės tvarkyti ne tik geriamojo vandens tiekėjai, nėra tikslo paviršinių nuotekų tvarkymo kelti į komunalinių paslaugų plėtros planus. Tokiu atveju savivaldybėms numatoma laisvė pasirinkti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą. Toks teritorijų planavimo dokumentų lygmuo numatytas teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnyje. 99. Įstatymo projekto 16 straipsnio 15 dalyje pateikta sąvoką taisytina, kadangi remiantis CK nuostatomis, svetimo turto naudojimas, šiuo atveju suprantamas kaip savavališkas prisijungimas prie kitam asmeniui nuosavybės teise ar kitaip valdomo (naudojamo) turto negalimas be savininko sutikimo.
Ši nuostata taikytina tiek geriamojo vandens tiekimo, tiek ir paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti Projekto 16 straipsnio 15 dalį ir šią dalį išdėstyti taip:
„15. Asmenims savo geriamojo vandens naudojimo
įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų, įskaitant paviršines nuotekas, tvarkymo įrenginius savavališkai prijungusiems prie geriamojo vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) eksploatuojamos naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros nesilaikant šiame įstatyme, Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, – paimto geriamojo vandens ir (arba) išleistų nuotekų kiekis nustatomas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Pakeisti Projekto 16 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 15.
Asmenims savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų tvarkymo , paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginius savavališkai prijungusiems prie geriamojo vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) eksploatuojamos naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros , paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros nesilaikant šiame įstatyme, Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, – paimto geriamojo vandens ir (arba) išleistų nuotekų kiekis , paviršinių nuotekų kiekis nustatomas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse , Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka.“
pateikta sąvoką taisytina, kadangi paviršines nuotekas eksploatuojančios įmonės taip pat kaip ir geriamojo vandens tiekėjai, siekdamos išvengti nuostolingos ūkinės veiklos rezultatų, turi susigrąžinti būtinąsias sąnaudas.
Sąnaudų susigrąžinimo reikalauja norminiai aktai bei savivaldybių įmonių finansinę veiklą kontroliuojančios institucijos. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti Projekto 17 straipsnio 1 dalį ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų,
įskaitant paviršines nuotekas, tvarkymo paslaugų srityje taikomas sąnaudų susigrąžinimo principas reiškia, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos turi padengti būtinąsias sąnaudas, reikalingas geriamajam vandeniui tiekti ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, užtikrinti ilgalaikį geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui skirtos infrastruktūros eksploatavimą, atnaujinimą ir plėtrą, sudaryti abonentams ir vartotojams priimtinas sąlygas naudotis geriamuoju vandeniu ir gauti tinkamos kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas, taip pat mažinti aplinkos taršą ir racionaliai naudoti vandens išteklius.“ Pritarti iš dalies Pakeisti Projekto 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
nuotekų (įskaitant paviršines nuotekas) tvarkymo paslaugų srityje taikomas sąnaudų susigrąžinimo principas reiškia, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos turi padengti būtinąsias sąnaudas, reikalingas geriamajam vandeniui tiekti ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, užtikrinti ilgalaikį geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui skirtos infrastruktūros eksploatavimą, atnaujinimą ir plėtrą, sudaryti abonentams ir vartotojams priimtinas sąlygas naudotis geriamuoju vandeniu ir gauti tinkamos kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas, taip pat mažinti aplinkos taršą ir racionaliai naudoti vandens išteklius.“ 101. 9.
pateikta sąvoką taisytina (komentaras pateiktas 10 straipsnio 1 dalyje). Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti Projekto 34 straipsnio 1 dalį ir šią dalį išdėstyti taip:
„4. Geriamojo vandens tiekėjai sąnaudas ir pajamas
planuoja pagal patvirtintus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus ir geriamojo vandens tiekėjų veiklos planus, parengtus pagal Geriamojo vandens tiekėjų veiklos planų rengimo taisykles. Paviršinių nuotekų tvarkytojai sąnaudas ir pajamas planuoja pagal paviršinių nuotekų patvirtintus nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus , vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus ir paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos planus. Geriamojo vandens tiekėjų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos planai rengiami ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui ir tvirtinami savivaldybės tarybos. Geriamojo vandens tiekėjo veiklos planuose aprašoma vykdoma veikla, nuosavybės teise valdomas turtas, veiklos kryptys, infrastruktūros eksploatavimo sąlygos, racionalaus gamtos išteklių naudojimo, aplinkos taršos mažinimo, paslaugų kokybės gerinimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros, išpirkimo, rekonstravimo priemonės, nurodomas lėšų poreikis veiklos planams įgyvendinti, finansavimo šaltiniai ir prognozuojama įtaka geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainoms, pateikiama kita informacija, reikalinga užtikrinti patikimą ir saugų abonentų ir vartotojų aprūpinimą geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymo paslaugomis, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugomis.“ Nepritarti Kadangi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ir paviršinių nuotekų tvarkymo veiklos atskiriamos, paviršines nuotekas galės tvarkyti ne tik geriamojo vandens tiekėjai, nėra tikslo paviršinių nuotekų tvarkymo kelti į komunalinių paslaugų plėtros planus. Tokiu atveju savivaldybėms numatoma laisvė pasirinkti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą.
Toks teritorijų planavimo dokumentų lygmuo numatytas teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnyje. 102. 10. Įstatymo projekto 34 straipsnio 8 dalyje pateikta sąvoką taisytina, kadangi įmonės tvarkančios paviršines nuotekas savivaldybės teritorijoje pagal aplinkosaugos galiojančius norminius aktus privalomai deklaruoja norminę ( t.y. bazinę), o taip pat ir viršnorminę taršą, patenkančią į paviršinius vandenis ir tuo pagrindu sumoka nustatytus mokesčius. Viršnorminės taršos mokesčiai yra didesni. Todėl abonentų nuotekų tvarkymo paslaugų kainos turi būti adekvačios pagal išleidžiamos į paviršinių nuotekų tinklus taršos koncentracijos parametrams. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti Projekto 34 straipsnio 8 dalį ir šią dalį išdėstyti taip:
„8. Nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo
srityje abonentų (išskyrus vartotojus) nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nustatomos atsižvelgiant į išleidžiamų teršalų kiekį, pobūdį ir koncentraciją.“ Nepritarti Kainoje turi būti apskaičiuotos mokesčio dalys atspindinčios teršalų kiekį ir pobūdį. 1. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 90. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, 2014-03-27 Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT), pagal kompetenciją išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIP-4158 (2) (toliau – Projektas) , atkreipia dėmesį, kad Projektu keičiamo ir išdėstomo nauja redakcija Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 8, 13, 15, 17, 30 ir 32 dalyse vartojamos sąvokų apibrėžtys skiriasi nuo sąvokų apibrėžčių, vartojamų Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo 2 straipsnio 7, 14, 16, 18, 25 ir 26 dalyse. Įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ( toliau – geriamojo vandens tiekėjas) apibrėžtas kaip „ juridinis asmuo , teisės aktų nustatyta tvarka tiekiantis geriamąjį vandenį ir (arba) teikiantis nuotekų, įskaitant paviršines nuotekas, tvarkymo paslaugas ir turintis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licenciją “, kai tuo tarpu Geriamojo vandens įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje geriamojo vandens tiekėjas apibrėžtas kaip „ Europos Sąjungos valstybės narės ir Europos ekonominės erdvės valstybės (toliau – valstybė narė) pilietis, kitas fizinis asmuo , kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turintis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo ar jo padalinys, taip pat valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigti Lietuvos Respublikoje, tiekiantys geriamąjį vandenį vartotojams arba dalyvaujantys fasuojant geriamąjį vandenį“. Nepritarti Geriamojo vandens įstatymas reglamentuoja tik fragmentiškai geriamojo vandens tiekimą, tačiau nereglamentuoja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų organizavimo, atsakomybės, licencijavimo, paslaugų pardavimo, atsiskaitymo, santykių tarp vartotojų, abonentų ir paslaugų teikėjų ir kt.
Geriamojo vandens įstatymas nustato, kad geriamojo vandens tiekėjas gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. O tai neatitinka reikalavimų, taikomų bendrojo intereso geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugoms taikomų reikalavimų, kadangi šių paslaugų organizavimu pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą gali užsiimti tik juridinis asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad Geriamojo vandens įstatymas ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas reglamentuoja skirtingus teisinius santykius, taikomi skirtingoms asmenų grupėms, kai kurios Projekto sąvokos nuo Geriamojo vandens įstatyme įtvirtintų sąvokų skiriasi. Pastebėtina, kad iki šiol praktinių problemų, susijusių su viešųjų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimu, dėl skirtingų sąvokų šiuose įstatymuose nekilo. 91. Įstatymo 3 straipsnio 13 dalyje geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba apibrėžta kaip „ geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar jų kitaip valdomo nekilnojamojo turto riba ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui nuosavybės teise priklausanti ar jo kitaip valdoma ir (arba) eksploatuojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir kurioje geriamojo vandens tiekėjas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui ir (ar) vartotojui“. Skirtingai nei minėtame Įstatyme, Geriamojo vandens įstatymo
įvadas apibrėžtas kaip „pirma vamzdyno atkarpa, jungianti pagal vandens tekėjimo kryptį viešojo vandens tiekimo skirstomąjį tinklą su vartotojui priklausančio pastato ar teritorijos vidaus tinklais“.
Nepritarti Žr. į argumentus pateiktus aukščiau. 92. Įstatymo 3 straipsnio 15 dalyje individualusis geriamojo vandens išgavimas ir naudojimas apibrėžtas kaip „ teisės aktų nustatyta tvarka geriamojo vandens ėmimas iš požeminio vandens telkinių nuosavybės teise ar kitaip valdomais ir (ar) eksploatuojamais įrenginiais ir naudojimas asmeninėms, šeimos, namų ūkio reikmėms arba ūkinei komercinei veiklai vykdyti . Individualiai išgautas geriamasis vanduo negali būti skiriamas viešosioms geriamojo vandens tiekimo paslaugoms teikti“. Geriamojo vandens įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje vartojama beveik analogiška sąvoka individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu , tačiau ji apibrėžiama kaip „toks fizinių ir juridinių asmenų apsirūpinimas geriamuoju vandeniu, kai per parą paimama ne daugiau kaip 10 m3 vandens arba vandeniu aprūpinama mažiau kaip 50 asmenų, o paimtas vanduo nenaudojamas ūkinei komercinei veiklai“ . Nepritarti Žr. į argumentus pateiktus aukščiau. 93. Įstatymo 3 straipsnio 17 dalyje nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimas ir
(arba) nuotekų tvarkymas apibrėžtas kaip „nuolatinis geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų (išskyrus paviršines nuotekas) tvarkymas laikantis teisės aktuose numatytų kiekio, slėgio, reguliarumo ir kokybės reikalavimų, taip pat Vyriausybės patvirtintų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų“. o Geriamojo vandens įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimas apibrėžtas kaip „pagal kiekį ir tiekimo reguliarumą vandens vartotojus tenkinantis geriamojo vandens tiekimas“. Nepritarti Žr. į argumentus pateiktus aukščiau. 94.
vartotojas apibrėžtas kaip „ f izinis asmuo , sudaręs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį arba , kol sutartis nepasirašyta, teisės aktų nustatyta tvarka prijungęs nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ar eksploatuojamas geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų išleidimo komunikacijas, geriamojo vandens naudojimo ir (ar) nuotekų tvarkymo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui nuosavybės teise priklausančios ar jo kitaip valdomos ir
(ar) eksploatuojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir perkantis geriamąjį vandenį ir
(arba) nuotekų tvarkymo paslaugas ne verslo, bet asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms“, kai tuo tarpu Geriamojo vandens įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje pateikta sąvoka geriamojo vandens vartotojai apibrėžta kaip „ juridiniai ar fiziniai asmenys , imantys vandenį iš komunalinio ar kitų vandens išteklių naudotojų vandentiekio skirstomojo tinklo ar talpyklų (tankų, cisternų ar pan.)“. Nepritarti Žr. į argumentus pateiktus aukščiau. 95. Įstatymo 3 straipsnio 32 dalyje viešasis geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymas apibrėžtas kaip „geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje ir (arba) viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo regione“, kai tuo tarpu Geriamojo vandens įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje geriamojo vandens viešasis tiekimas apibrėžtas kaip „ūkinė komercinė veikla, skirta nepertraukiamai vandentiekio skirstomuoju tinklu, tankais ar cisternomis geriamąjį vandenį tiekti gyvenamajai vietovei, jos daliai ar grupei vandens vartotojų daugiau kaip 60 parų per metus.
Viešajam tiekimui priskiriama ir nekomercinė veikla, kai geriamuoju vandeniu apsirūpinama individualiai, jeigu vandens tiekimo įrenginiais per parą patiekiama daugiau kaip 10 m3 vandens arba vanduo tiekiamas 50 ir daugiau asmenų“. Atsižvelgiant į tai, kad Geriamojo vandens įstatymas ir Įstatymas yra tarpusavyje susiję ir reglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų santykius, susijusius su geriamojo vandens tiekimu, bei į tai, kad šiuose įstatymuose vartojamos kai kurios sąvokos ir jų apibrėžtys skiriasi, nors iš principo turėtų turėti tą pačią prasmę, praktikoje gali kilti problemų taikant šiuos įstatymus . VMVT nuomone, siekiant teisinio aiškumo, minėtuose įstatymuose vartojamas sąvokas ir jų apibrėžtis būtina suvienodinti. Nepritarti Žr. į argumentus pateiktus aukščiau. 96. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, 2014-01- Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2014-01-08 gavo Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto kvietimą į klausimyną, kuriame bus svarstomi klausimai dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas) bei Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo pripažinimo netekusios galios įstatymo projekto.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 94-1833; 2007, Nr. 12-488) 12 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įvertinusi pateiktą Projektą, teikia žemiau išdėstytas pastabas. Visų pirma pažymėtina, jog minėto Projekto nuostatos nebuvo derintos su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kuri išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų skundus dėl geriamojo vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo, vandens apskaitos, vandentiekio avarijų, vandens tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo ir sąskaitų pateikimo. Taip pat pagal kompetenciją dalyvauja derinant įstatymų ir kitų teisės aktų projektus bei viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas. 2011 m. pateikto Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo nuostatos (Tapis Nr. 11-1095-01) neatitinka dabartinio Projekto nuostatoms. Dėl Projekto 3 straipsnio 13 punkto nuostatų .
Projekto 3 straipsnio 13 punkte į tvirtinta, jog „Geriamojo v andens tiekimo ir vartojimo riba – geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar jų kitaip valdomo nekilnojamojo turto riba ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui nuosavybės teise priklausanti ar jo kitaip valdoma ir (arba) eksploatuojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir kurioje geriamojo vandens tiekėjas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui ir (ar) vartotojui.“ Šiuo metu galiojantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas įtvirtina, jog vandens tiekimo ir vartojimo riba
Geriamasis vanduo iki galutinio vartotojo, t.y. iki savininkų butų, tiekiamas vandens tiekimo sistema, kuri nuosavybės teise gali priklausyti skirtingiems asmenims. Pagal pirkimo-pardavimo sutarčių esmę, pardavėjas turi pareigą perduoti prekę pirkėjui (Civilinio kodekso 6.305, 6.383 straipsniai). Vandens, kaip prekės, perdavimo prasme, tiekėjas yra atsakingas, kad perkamas vanduo vartotojui būtų teikiamas tinkamos kokybės, nepriklausomai nuo to, kieno - pardavėjo ar pirkėjo - tinklais jis yra perduodamas. Vandens tiekėjo pareiga užtikrinti geriamojo vandens kokybę taip pat įtvirtinta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme.
Šiuo metu galiojančio įstatymo
privalo užtikrinti geriamojo vandens kokybę, nepertraukiamą tiekimą ir kitus vandens tiekimo reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuota, kad tais atvejais, kai pagal vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį paslaugų gavėjai yra bendrabučio gyventojai – fiziniai asmenys, naudojantys vandenį savo ūkio reikmėms, galutiniu vandens patiekimo tašku laikytinas konkretus butas, o ne įvadinis bendrabučio skaitiklis ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003 ). Taigi vandens tiekėjui išlieka pareiga tiekti kokybės ir saugos standartus atitinkantį geriamąjį vandenį vartotojui iki konkretaus buto, nepriklausomai nuo to, kieno - vandens tiekėjo ar vartotojo (vartotojų) - tinklais vanduo yra perduodamas. Tuo tarpu Projekto 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtinama, jog Geriamojo vandens tiekėjas privalo užtikrinti geriamojo vandens saugą ir kokybę iki geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribos. Kitaip tariant, jeigu iki šiol vandens tiekėjas turėjo užtikrinti vandens saugą bei kokybę iki vandens apskaitos prietaiso (dažniausiai jis yra laiptinėje arba bute), tai įsigaliojus pakeitimo įstatymui minima riba iškeliama iki vartotojo nekilnojamojo turto (žemės sklypo, o jei žemės sklypo namui nėra priskirta - pastato) ribos. T odėl minėtas Projekto punktas apsunkina vartotojo, kaip ekonomiškai silpnesnės sutarties šalies, teises ir teisėtus interesus.
Papildomai pažymėtina, jog abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar jų kitaip valdomo nekilnojamojo turto riba ir geriamojo vandens tiekėjui nuosavybės teise priklausanti ar jo kitaip valdoma ir (arba) eksploatuojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra gali nesutapti, t.y. tokiu atveju geriamojo v andens tiekimo ir vartojimo riba gali būti dvejuose skirtingose vietose. Pirmoji - vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar jų kitaip valdomo nekilnojamojo turto riba, antroji - vieta, kurioje prasideda geriamojo vandens tiekėjui nuosavybės teise priklausanti ar jo kitaip valdoma ir (arba) eksploatuojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra. Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta siūlome palikti galiojančio Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nustatytą geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribos sąvoką. Pritarti iš dalies Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribos. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 3 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13 . Geriamojo v andens tiekimo ir vartojimo riba
vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar jų kitaip valdomo nekilnojamojo turto riba ( vandentiekio šulinys, sklypo riba ar statinio įvadas, ar daugiabučio namo įvadas, priklausomai nuo abonentų ir vartotojų kategorijos) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui nuosavybės teise priklausanti ar jo kitaip valdoma ir (arba) eksploatuojama naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir kurioje geriamojo vandens tiekėjas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui ir
(ar) vartotojui.“ Šios nuostatos turi būti derinamos su Geriamojo vandens įstatymo 5 straipsnio nuostatomis. 97. Dėl Projekto 11 straipsnio 1 punkto.
Projekto
tarnyba:
geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo, geriamojo vandens ir nuotekų apskaitos, vandentiekio avarijų, geriamojo vandens tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo ir sąskaitų pateikimo;“ Siūlome po žodžio ginčus įrašytu žodžius „ir skundus“ , kadangi sutarčių vertinimas vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu nėra ginčų nagrinėjimas. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 11 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka
nagrinėja vartotojų ginčus ir skundus dėl geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo, geriamojo vandens ir nuotekų apskaitos, vandentiekio avarijų, geriamojo vandens tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo ir sąskaitų pateikimo;“
tiekėjais, tačiau kuriems nuosavybės teise priklauso geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir ji neperduota savivaldybės ar viešojo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybėn, sutarčių su abonentais ar vartotojais dėl viešųjų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sudaryti negali. Šie asmenys turi teisę vykdyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą kaip subabonentai vadovaujantis Civilinio kodekso 6.389 straipsnyje nustatyta tvarka.“ Visų pirma, minėtame straipsnyje turėtų būti vartojama sąvoka ne subabonentai, o subtiekėjai. Tačiau net ir pakeitus sąvokas tikslesnėmis minimas punktas yra ydingas ir nenaudingas vartotojui.
Kadangi, jei vandenį daugiabučiui namui, individualiam namui, tieks asmuo, kuris neturi vandens tiekimo licencijos, tačiau veiks kaip subtiekėjas, vartotojų teisės bus apribotos. Projektas įteisins situaciją, kuomet bendrovės, tiekiančios vandenį vartotojams, galės nesikreipti dėl licencijos gavimo ir tiekti vandenį galutiniams vartotojams kaip subabonentams. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į Projekto 38 straipsnio 3 dalį, kurioje numatomas baudos skyrimas asmenims, vykdantiems geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklą, neturint geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos. Pažymėtina, kad subtiekėjai sistemiškai vertinant visą įstatymą, nepaklius į šio straipsnio aprėptį, taigi ir minėtos baudos jiems nebus taikomos. Pritarti Pasiūlymas :
Siūloma 32 straipsnio 2 dalies paskutinį sakinį išdėstyti taip:
„2. Šie asmenys turi teisę vykdyti geriamojo
vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą kaip subabonentai vadovaujantis CK 6.389 straipsnyje nustatyta tvarka.“ 2. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė
14 Argumentai: Galiojančių Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 2.5. punkte numatyta, kad vanduo Abonentui (vartotojui) pradedamas tiekti, o nuotekas priimti tik įvykdžius techninių sąlygų ir projektinės dokumentacijos reikalavimus <...> nustatyta tvarka įforminus vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį. Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 7.1. p. „ Abonento įforminimo tvarka “ numatyta, kad įvykdęs Tiekėjo nustatytas technines sąlygas, būsimasis Abonentas teikia Tiekėjui paraišką dėl naudotino vandens ir šalintinų nuotekų kiekio ir pastarųjų užterštumų.
Tiekėjas per 5 dienas (nuo paraiškos gavimo) paruošia vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį. Pažymėtina, kad Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių taikymo aspektu sąvoka Abonentas reiškia ir vartotoją fizinį asmenį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.383 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bendras principas, kad energijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma su abonentu tik tuo atveju, kai jis turi nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir kai įrengti energijos apskaitos prietaisai. Neatlikus siūlomos korekcijos susidarytų situacija, jog vandens tiekėjai privalėtų sudaryti Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąsias sutartis su nelegaliai prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo infrastruktūros prisijungusiais asmenimis ar asmenimis, turinčiais geriamojo vandens tiekimui ir (ar) nuotekų šalinimui technologiškai netinkamą ir (ar) nesaugią infrastruktūrą. Pasiūlymas:
Įstatymo projektą papildyti tokiu 3 straipsniu:
„3 straipsnis. 3 straipsnio 14 dalies pakeitimas“
Pakeisti 3 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis
(arba) nuotekų tvarkymo sutarties sudarymo kurie kreipiasi , ir nuosavybes teise turinčiais ar kitaip teisėtai valdančiais teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančią geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo (šalinimo) paslaugų infrastruktūrą (įrenginius) .“ Nepritarti 1.
Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklėse, patvirtintose LR Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 (Žin., 1997, Nr. 125-2923), nėra pateikta sąvoka kaip šiose taisyklėse suprantamas „Abonentas“. Iš taisyklėse pateiktų nuostatų galima tik daryti prielaidą, kad sąvoka „Abonentas“ apima ir fizinius asmenis. 2. Vadovaujantis Civilinio kodekso (CK) 6.383 straipsnio 3 dalies nuostatomis „Energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra viešoji sutartis (šio kodekso 6.161 straipsnis)“. Vadovaujantis CK 6.161 straipsnio 1 dalies nuostatomis „viešąja sutartimi laikoma sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ir kt. organizacijos)“. 3. Vadovaujantis CK 6.383 straipsnio 2 dalies nuostatomis nėra numatoma vienareikšmiška situacija, kuomet viešoji sutartis sudaroma tik tuo atveju, kai abonento ar vartotojo infrastruktūra yra prijungta prie geriamojo vandens tiekėjo infrastruktūros. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Kai tiesiami nauji energijos tiekimo tinklai, sudaromoms išankstinėms energijos pirkimo–pardavimo sutartims šios dalies reikalavimai netaikomi.
Šilumos energijos, karšto ir šalto vandens pirkimo–pardavimo sutartis su buitiniu vartotoju gali būti sudaroma ir tuo atveju, kai nėra tiesioginės šių energijos išteklių apskaitos tarp energijos tiekėjo ir vartotojo“. Taigi, viešoji sutartis gali būti sudaroma ir tuo atveju, kai nėra įrengti tinklai arba kai nėra tiesioginės apskaitos. Taip pat, Lietuvoje yra vartotojai, kurie turi įrengtas nuotekų kaupimo duobes, kur nėra įrengtos apskaitos ir jos neprijungtos prie geriamojo vandens tiekėjo infrastruktūros. Todėl nustačius tik vieną sutarties sudarymo situaciją, būtų susiaurintos įstatymo nuostatos, o sutarčių vartotojai, turintys nuotekų kaupimo rezervuarus, negalėtų sudaryti su geriamojo vandens tiekėju, kas sąlygotų, kad geriamojo vandens tiekėjas nebūtų įpareigotas priimti nuotekų ir taip būtų teršiama gamta. 4. Argumentas dėl vartotojų, kurie turi nesaugią ar netinkamą infrastruktūrą atmestinas, kadangi infrastruktūros priežiūra pavesta vartotojams Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse, patvirtintose Aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 (Žin., 2007, Nr. 19-742) (9 punktas). Taip pat dėl netinkamo infrastruktūros naudojimo, nelegalaus prisijungimo taikomos baudos (ATPK 99(9) str.). 2. Seimo narys Gintautas Mikolaitis, 2014-04-08 N Argumentai:
metu kai kurie geriamojo vandens tiekėjai faktiškai teikia geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugas neturėdami geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos, todėl tinkamai nepakoregavus šios normos, tokie vandens tiekėjai nebegalėtų tinkamai vykdyti vandens tiekimo ir
(ar) nuotekų tvarkymo (šalinimo) veiklos.
Dėl to vartotojams nebūtų užtikrintas nenutrūkstamas geriamojo vandens tiekimas ir jie patirtų žalą.
(2) Projekte siūloma formuluotė dėl tiekiamo geriamojo vandens ir (arba) teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų atitikties teisės aktų nustatytiems reikalavimams – pernelyg nekonkreti, todėl sukuria prielaidas piktnaudžiavimui: gali susidaryti situacija, jog vieno vartotojo pagrįstas skundas dėl vandens kokybės, arba negalėjimas visąlaik užtikrinti tinkamos tiekiamo geriamojo vandens kokybės dėl pasenusios infrastruktūros, ir nesant finansinių išteklių šios infrastruktūros atnaujinti ir/ar pakeisti, nepagrįstai apribotų vandens tiekėjo, neturinčio licencijos, galimybę teikti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo (šalinimo) paslaugas. Pasiūlymas:
Įstatymo projektą papildyti tokiu 13 straipsniu: „13 straipsnis. 13 straipsnio 4 dalies pakeitimas“ Pakeisti 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje kitas (ne viešasis) geriamojo vandens tiekėjas gali tiekti geriamąjį vandenį ir (arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas tik jeigu tiekė geriamąjį vandenį ir (arba) teikė nuotekų tvarkymo (išskyrus paviršines nuotekas) paslaugas iki viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos nustatymo ir turi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licenciją, išduotą pagal šio įstatymo 27 straipsnio reikalavimus, ir
(arba) jeigu jis tiekė geriamąjį vandenį ir (arba) teikė nuotekų tvarkymo (išskyrus paviršines nuotekas) paslaugas iki šio Įstatymo įsigaliojimo. , jo tiekiamas geriamasis vanduo ir (arba) teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus ir turi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licenciją, išduotą pagal šio įstatymo 27 straipsnio reikalavimus
neturi licencijos. 2. Pagal Projekto nuostatas visi geriamojo vandens tiekėjai (tiek viešieji, tiek neviešieji) turės turėti licenciją, norėdami tiekti geriamąjį vandenį vartotojams. 3. Nežiūrint į tai, kad geriamojo vandens tiekėjas privalės turėti licenciją, geriamojo vandens kokybė turi atitikti higienos normas. Už geriamojo vandens kokybę iki įvadų visais atvejais atsako geriamojo vandens tiekėjai, vadovaujantis Geriamojo vandens įstatymo 5 straipsnį. 4. Jeigu geriamojo vandens tiekėjo tiekiamo geriamojo vandens kokybė neatitinka higienos normų, tai kyla klausimas kokiu pagrindu toks vanduo yra tiekiamas vartotojams. Šiuo atveju, pritarus siūlomoms pataisoms sušvelninama atsakomybė geriamojo vandens tiekėjams už geriamojo vandens kokybės neatitikimą higienos normoms. Taip pat, geriamojo vandens kokybės klausimai yra ne šio įstatymo reguliavimo dalykas, kokybinius reikalavimus reglamentuoja Geriamojo vandens įstatymas ir higienos normos. 3.
N Argumentai:
į visuotinai pripažįstamą Lietuvos šešėlinės ekonomikos mastą, sąlyga, susijusi su vartotojų per kalendorinius metus kas mėnesį mokamomis lėšomis už geriamojo vandens tiekėjo suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, neatskleidžia realios namų ūkių finansinės padėties ir neatitinka realios situacijos. Be to, ši sąlyga neleidžia spręsti apie geriamojo vandens tiekėjo veiklos efektyvumą. (2) Nėra aišku, kodėl pasirinktas būtent 4 procentų vidutinių mėnesio šeimos pajamų dydžio kriterijus. Pasiūlymas:
Įstatymo projektą papildyti tokiu 13 straipsniu: „13 straipsnis. 13 straipsnio 7 dalies
Pakeisti 13 straipsnio 7 dalį, panaikinant 13 straipsnio 7 dalies 2 punktą: „
2) kai vartotojų per kalendorinius metus kas mėnesį mokamos lėšos už geriamojo vandens tiekėjo suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas viršija 4% procentus vidutinių mėnesio šeimos pajamų. Vidutinės mėnesio šeimos pajamos vertinamos atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje gyvenančių asmenų vidutinių mėnesio šeimos pajamų dydį, vartotojų per mėnesį mokamų lėšų už geriamojo vandens tiekėjo suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas sumą
apskaičiuotas Pasaulio banko. 2. Neįvedus šio dydžio, nebus užtikrintas geriamojo vandens tiekėjo vykdomų investicijų pagrįstumas, t. y. geriamojo vandens tiekėjas galės ir toliau investuoti į infrastruktūrą, investicijos šiuo atveju bus įskaičiuojamos į paslaugų tarifą, o tai neišvengiamai didins paslaugos kainą ir darys neigiamą poveikį vartotojų finansinei situacijai. Pastebėtina ir tai, kad šalto vandens kainų augimas turi tiesioginį poveikį karšto vandens kainų augimui, kadangi viena pagrindinių karšto vandens sudedamųjų dalių yra šalto vandens kaina. 3.
ir investuodamas į infrastruktūrą turi ieškoti būdų kaip optimizuoti savo veiklą, peržiūrėti administracines sąnaudas, siekiant, kad vykdomos investicijos ir veikla kaip įmanoma mažiau įtakotų paslaugos kainą vartotojams, kadangi paslaugos už vandenį kaina yra garantuotos pajamos, pelnas, o vartotojai neturi kitų pasirinkimų kaip tik apmokėti geriamojo vandens tiekėjams už suteiktą paslaugą. 4. Seimo narys Gintautas Mikolaitis, 2014-04-08 N Argumentai:
principas, jog Tiekėjas atsako už jo balanse esančio vandentiekio bei nuotekų tinklo ir jų įrenginių eksploatavimą, avarijų likvidavimą bei geriamo vandens kokybę vandentiekio tinkle. Už neperduotų tiekėjui tinklo, įvadų ir išvadų iki sutartyse nurodytos ribos, apvedimo linijų, priešgaisrinių sklendžių ir vidaus tinklo eksploatavimą, vandens kokybę juose atsako Abonentas. Pažymėtina, kad Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių taikymo aspektu sąvoka Abonentas reiškia ir vartotoją fizinį asmenį. (2) Geriamojo vandens tiekėjai negali atsakyti už vandens kokybę, jeigu ji pablogėja kitiems asmenims priklausančioje arba jų valdomoje geriamojo vandens tiekimo infrastruktūroje, nes veikiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintam nuosavybės neliečiamumo principui, vandens tiekėjai negali teisėtai daryti poveikio kitų asmenų nuosavybei be jų sutikimo, išskyrus tuos atvejus, kai dėl geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros pažeidimo neužtikrinamas nenutrūkstamas geriamojo vandens tiekimas vartotojams (bet ne geriamojo vandens kokybė). (3) Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.
D1-629 patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 9.1. punktą abonentas (vartotojas) turi pareigą teisės aktuose nustatyta tvarka prižiūrėti nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomus ar naudojamus geriamojo vandens naudojimo įrenginius ir geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir, vadovaudamasis statybos techniniu reglamentu STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 (Žin., 2003, Nr. 83-3804 ), ne rečiau kaip kartą per metus išplauti geriamojo vandens naudojimo įrenginius ir (ar) geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas, pažymėdamas apie tai pastato techniniame pase. Paminėtų Taisyklių 29 punkte nurodyta, kad už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę ir jo priežiūros organizavimą – atsakingas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas.
Todėl siekiant suderinti šią Projekto nuostatą su galiojančiu teisiniu reguliavimu geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto priežiūros srityje ir nepažeisti pagrįstų vandens tiekėjų interesų, nepriskiriant vandens tiekėjams pareigų, kurias galiojantys teisės aktai dėl objektyvių priežasčių priskiria abonentams ir vartotojams, reikalinga Projekto 14 straipsnio 3 dalies 2 punkto atitinkama korekcija. Pasiūlymas:
Įstatymo projektą papildyti tokiu 14 straipsniu: „14 straipsnis. 14 straipsnio 3 dalies
Pakeisti 14 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) geriamojo vandens tiekėjai privalo užtikrinti geriamojo vandens saugą ir kokybę jų nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdomoje ir (ar) naudojamoje infrastruktūroje.“. Pritarti iš dalies Pasiūlymas : Papildyti Projekto 16 straipsnį nauja dalimi: „
tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugos teikti, eksploatavimo ir remonto sąnaudas apmoka savivaldybės ir geriamojo vandens tiekėjai. Papildomos lėšos už bešeimininkės infrastruktūros eksploatavimą ir remontą iš abonentų ir vartotojų neturi būti prašomos. “ 5.
Seimo narys Gintautas Mikolaitis, 2014-04-08 N Argumentai:
(1) Šioje Projekto normoje įstatymiškai neįtvirtinus konkretaus maksimalaus termino, per kurį geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statytojui (užsakovui) nutraukus veiklą (bankrutavus) savivaldybės iniciatyva privalo būti parinktas kitas statytojas (užsakovas) geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto (-ų) statybai užbaigti, ši Projekto nuostata praktiškai neveiks ir egzistuos tik kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginys. Todėl siūlytina papildyti šią Projekto nuostatą, įstatymiškai įtvirtinant maksimalų kito statytojo (užsakovo) parinkimo terminą, kartu siūlant apsvarstyti ir nuspręsti, kieno lėšomis turėtų būti užbaigti dėl statytojo (užsakovo) veiklos nutraukimo ir bankroto nebaigti statyti geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai. (2) Atsižvelgiant į tai, kad: savivaldybės yra perkančiosios organizacijos, kurios kito statytojo (užsakovo) parinkimą turėtų vykdyti viešųjų pirkimų būdu (išskyrus tuo atveju, jeigu kitas
(naujas) statytojas (užsakovas) plėtotų nebaigtą statyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą savo lėšomis), o Teismų administracijos 2012 metų duomenimis bylos, kylančios iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose bendrai vidutiniškai nagrinėjamos 66 dienas ir aplinkybę, kad pradėtų statyti, bet neužbaigtų, ir neperduotų savivaldybių žinion geriamojo vandens tiekimo ir
(ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų būklė sparčiai prastėja, siūlytina nustatyti ne ilgesnį kaip 18 (aštuoniolikos) mėnesių naujo statytojo (užsakovo) parinkimo terminą. Pasiūlymas: Įstatymo projektą papildyti tokiu 16 straipsniu: „16 straipsnis.
papildymas“ Papildyti 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jei objektų statytojas (užsakovas) yra neviešasis geriamojo vandens tiekėjas ar ne savivaldybė, galima, kai šių objektų statyba numatyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane ir (ar) esant trišalei savivaldybės, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir objekto statytojo (užsakovo) sutarčiai. Trišalė savivaldybės, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodekso nuostatomis. Šioje sutartyje turi būti numatyti viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statybos terminai, finansavimo šaltiniai, šio objekto naudojimo (eksploatavimo) ir asmenų prijungimo prie jo sąlygos ir nuosavybės teisių perleidimo savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui terminai, tvarka ir kitos sąlygos, nustatytos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše. Teritorijoje, kurioje vykdoma geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, objekto statytojui (užsakovui) nutraukus veiklą (bankrutavus), savivaldybė privalo organizuoti kito objekto statytojo (užsakovo) parinkimą geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybai užbaigti. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto (-ų) statytojo (užsakovo) veiklos nutraukimo (bankroto) atveju, savivaldybės iniciatyva kitas pradėto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto (-ų) statytojas (užsakovas) turi būti parinktas ne vėliau kaip po 18 mėnesių nuo pradinio objekto statytojo (užsakovo) veiklos nutraukimo (bankroto) momento. “.
Pritarti iš dalies Pasiūlymas : Papildyti Projekto 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo
infrastruktūros objekto statytojo (užsakovo) veiklos nutraukimo (bankroto) atveju, savivaldybės iniciatyva kitas pradėto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statytojas (užsakovas) turi būti parinktas ne vėliau kaip po 18 mėnesių nuo pradinio objekto statytojo (užsakovo) veiklos nutraukimo (bankroto) momento“. 6. Seimo narys Gintautas Mikolaitis, 2014-04-08 N Argumentai:
Projekto 16 str. 6 d. ir 16 str. 7 d. viena kitai prieštarauja, nes Projekto 6 d. pasisakyta, kad savivaldybė gali perimti bei perduoti vandens tiekėjui tinklus, kurie yra reikalingi viešajam geriamojo vandens tiekimui, o vandens tiekėjas gali perimti tinklus kai tinklai bus ir reikalingi ir tinkami. Tokiu reglamentavimu galima situacija, kai savivaldybė perims reikalingus tinklus bei sieks juos perduoti vandens tiekėjui, tačiau vandens tiekėjas negalės priimti šių tinklų todėl, kad tokie tinklai nebus tinkami viešajam vandens tiekimui. Todėl reikalinga pašalinti šį prieštaravimą, koreguojant Projekto 16 str. 6 d. Pasiūlymas:
Įstatymo projektą papildyti tokiu 16 straipsniu: „16 straipsnis. 16 straipsnio 6 dalies papildymas“ Papildyti 16 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui vykdyti, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir reikalinga bei tinkama užtikrinti paviršinių nuotekų tvarkymą, turi būti savivaldybės iniciatyva:“. Pritarti
N Argumentai: Subjektų, teikiančių geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo (šalinimo), paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas asmenims, veiklos praktikoje kai kurie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai faktiškai pradėdami naudoti dar iki perėmimo , todėl, siekiant išvengti galimų nesusipratimų, 16 straipsnio 7 dalis koreguotina (taisytina). Pasiūlymas:
Įstatymo projektą papildyti tokiu 16 straipsniu: „16 straipsnis. 16 straipsnio 7 dalies pakeitimas“ Pakeisti 16 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir
paviršinių nuotekų tvarkytojas sprendžia, ar viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje esantys esančios , bet ne jo naudojamos jam priklausantys geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai yra reikalingi ir tinkami viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, paviršinių nuotekų tvarkymui vykdyti ir kreipiasi į savivaldybę dėl šių objektų išpirkimo ar naudojimo teisės įgijimo.“. Pritarti iš dalies Argumentai :
Infrastruktūra pagal galiojantį Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą galima dviem būdais: 1. nuosavybės teise; 2. nuomos pagrindais (18 straipsnio 2 dalis). Analogiškos nuostatos išlieka ir Projekte (16 straipsnis).
Pasiūlymas : Siūloma pakeisti Projekto 16 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
ir paviršinių nuotekų tvarkytojas sprendžia, ar viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje esančios, bet ne jo eksploatuojamos naudojamos ar jam nepriklausantys geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai yra reikalingi ir tinkami viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, paviršinių nuotekų tvarkymui vykdyti ir kreipiasi į savivaldybę dėl šių objektų išpirkimo ar naudojimo teisės įgijimo. “
N Argumentai:
str. 13 d. įtvirtinama geriamojo vandens tiekėjų pareiga savo lėšomis įrengti vartotojams vandentiekio įvadus ir (arba) nuotekų išvadus. Tokios pareigos šiuo metu galiojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros statybą, priežiūrą ir naudojimą, geriamojo vandens tiekėjams nenumato.
Pažymėtina, kad papildomų funkcijų priskirimas geriamojo vandens tiekėjams, sąlygotų geriamojo vandens tiekėjų patiriamų sąnaudų padidėjimą, kurį remiantis ir Projekte įtvirtintu sąnaudų susigrąžinimo principu (17 str.) turėtų kompensuoti vartotojai, mokėdami mokesčius už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, o tai savo ruožtu galėtų sąlygoti jau ir taip padidėjusio šalto vandens tarifo didėjimą, todėl, siekiant išvengti vartotojų nepasitenkinimo, galimų ginčų su vartotojais bei siekiant didinti geriamojo vandens tiekėjų veiklos efektyvumą. (2) Papildomai reikėtų atkreipti dėmesį į aplinkybę, kad po 2009 metais įvykusios finansų krizės, kurios padariniai jaučiami iki šiol, kai kurie geriamojo vandens tiekėjai optimizavo savo veiklą, atleisdami dalį darbuotojų; be to, paskutiniais metais, prijungus prie didesnių vandens tiekėjų smulkesnius – periferinius geriamojo vandens tiekėjus, kai kurių vandens tiekėjų veiklos teritorija, o kartu ir atliekamų funkcijų apimtis, žymiai padidėjo, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar geriamojo vandens tiekėjams pakaks turimų žmogiškųjų išteklių tinkamam papildomų Projektu geriamojo vandens tiekėjams priskiriamų funkcijų (šiuo atveju įvadų ir išvadų įrengimui) vykdymui. Dėl nurodytų priežasčių siūlytina Projekto 16 straipsnio 13 dalį koreguoti sekančiai. Pasiūlymas:
Įstatymo projektą papildyti tokiu 16 straipsniu: „16 straipsnis. 16 straipsnio 13 dalies pakeitimas“ Pakeisti 16 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 13.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, vandentiekio įvadai ir (arba) nuotekų išvadai įrengiama i viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje) iki abonento ir (ar) vartotojo nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo turto ribos ( vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio, ar daugiabučio namo išvadas , priklausomai nuo abonentų ir vartotojų kategorijos ). Abonento ir (ar) vartotojo nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo turto ribos nurodomos nustatomos sudarant su vartotoju ar abonentu geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį. Su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros įrengimu iki , vandentiekio įvadų ir (arba) nuotekų išvadų įrengimu iki abonentų ir (ar) vartotojų nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo turto ribų , abonentų ir vartotojų prijungimu prie geriamojo vandens tiekėjo, vykdančio viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, susijusias išlaidas apmoka geriamojo vandens tiekėjai, vykdantys viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą. Vandentiekio įvadų, nuotekų išvadų įrengimo ir prijungimo sąnaudos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros įrengimo sąnaudos įtraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą atitinkamos kategorijos abonentams ir vartotojams.“. Nepritarti 1.
įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „ Viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso savivaldybei, kurios teritorijoje vykdomas viešasis vandens tiekimas, arba šios savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei“. Taigi, visa infrastruktūra, kuri įrengiama viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (bendrojo naudojimo teritorijoje) de jure turi priklausyti savivaldybei ar geriamojo vandens tiekėjui. 2. Vandentiekio įvadas ir nuotekų išvadas yra neatskiriama infrastruktūros dalis, kuri įrengiama bendrojo naudojimo teritorijoje ( STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 (Žin., 2003, Nr. 83-3804) . Pastebėtina, kad tai neliečia privačių teritorijų, kuriose infrastruktūra priklauso abonentams ar vartotojams. Be vandentiekio įvado ar nuotekų išvado paslaugos negali būti užtikrinamos. 3. Vadovaujantis
priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Aplinkos ministro 2008-07-29 įsakymu Nr. D1-401 (Žin., 2008, Nr. 99-3835; 2011, Nr. 75-3643 ), 32 punktu, r engiant paraišką, turi būti numatytas ir įtrauktas į paraišką vandentiekio įvadų ir nuotekų išvadų iki privačios nuosavybės ribos įrengimas. Atsižvelgiant į tai, vandentiekio įvadų ir nuotekų išvadų įrengimui teikiamas ES fondų finansavimas. 4. Pritarus siūlomiems pakeitimams susidarys iki
magistralinius ar kvartalinius tinklus, o vartotojams reikės patiems griauti bendrojo naudojimo kelius, montuoti įvadus ir išvadus, taisyti bendrojo naudojimo teritoriją, o atsitikus avarijai, tvarkyti bendrojo naudojimo teritorijas, kuriose įrengti įvadai/išvadai. 9.
N Argumentai:
geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginiai gali būti prijungiami tik prie vandens tiekėjo, vykdančio viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą , pernelyg susisiaurina šios normos taikymo sritį, nes apriboja galimybę vartotojams prisijunti prie vandens tiekėjų (ne viešųjų vandens tiekėjų) infrastruktūros.
(2) G eriam ojo vandens naudojimo įrenginių , geriama jam vandeniui tiekti reikalingų komunikacijų ir (a rba) nuotekų tvarkymo įrenginių prijungimas prie geriamojo vandens tiekėjo, vykdančio geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą , naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros apskritai yra negalimas be šios infrastruktūros savininko sutikimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.93 straipsnyje įsakmiai nurodyta, kad niekas neturi teisės reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe. Tokią praktiką yra suformavę ir Lietuvos Respublikos teismai, išaiškindami, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.93 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ta aplinkybė, kad inžineriniai tinklai neperduoti savivaldybės nuosavybėn, užkerta kelią pareiškėjui leisti prie jų prisijungti be tinklų savininkų sutikimo . ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio
miesto savivaldybės administracija, tretieji suinteresuoti asmenys – UAB
„Grinda“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Gabijos investicijos“, U
„HC ir R-IV projektai“, Nr. A822 -89-2011 ). Ši administracinių teismų suformuota ir išplėtota praktika taikoma ir nagrinėjant bylas bendrosios kompetencijos teismuose, pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje D. G. ir V. G. v. V. R., Nr.
R., Nr. 2A-714-368/2011. Šiuo atveju reikalinga atsižvelgti ir į nuosavybės neliečiamumo principą. (3) Logiška, kad prie geriamojo vandens tiekėjo, vykdančio geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, gali būti prijungti tik tie geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginiai, kurie įrengti laikantis Lietuvos Respublikos statybų įstatymo reikalavimų, nes faktiškai neįmanoma užtikrinti nenutrūkstamo vandens tiekimo nelegaliai pastatytais ir (ar) defektuotais vandentiekio tinklais (infrastruktūra). Dėl nurodytų priežasčių 16 str. 14 d., kartu siekiant ją suderinti su Projekto 16 str. 15 d., koreguotina. Pasiūlymas:
Įstatymo projektą papildyti tokiu 16 straipsniu:
„16 straipsnis. 16 straipsnio 14 dalies pakeitimas
ir papildymas“ Pakeisti ir papildyti 16 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra naudojama,
geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginiai prijungiami prie geriamojo vandens tiekėjo, vykdančio viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir
(arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių reikalavimais , Statybos įstatymo reikalavimais ir Naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimais.
Geriamojo vandens naudojimo įrenginių, geriamajam vandeniui tiekti reikalingų komunikacijų ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginių prijungimas prie vandens tiekėjui nepriklausančios ir jo teisėtai nevaldomos, tačiau geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros galimas tik esant šios infrastruktūros savininko sutikimui. “. Nepritarti
nuotekų tvarkymo įstatyme, tiek Projekte numatyta, kad infrastruktūra, įrengta viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje, turi priklausyti savivaldybei ar geriamojo vandens tiekėjui, arba gali būti sudaromos sutartys dėl šios infrastruktūros naudojimo. Šiais abiem atvejais leidimą prisijungti prie infrastruktūros išduoda geriamojo vandens tiekėjas, vadovaujantis Statybos įstatymo 20 straipsnio nuostatomis.
Infrastruktūros statyba, kai ją stato ne savivaldybė ar geriamojo vandens tiekėjas galima, kai yra sudaryta trišalė savivaldybės, geriamojo vandens tiekėjo ir privataus asmens sutartis, kurioje numatomi viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statybos finansavimo šaltiniai, šio objekto naudojimo (eksploatavimo) sąlygos ir nuosavybės teisių perleidimo savivaldybei ar savivaldybės kontroliuojamai įmonei, jei ši yra viešasis vandens tiekėjas, terminai ir tvarka, jei tai nenumatyta Vyriausybės patvirtintame Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 5 dalis, Projekto 16 straipsnio 2 dalis). 2. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo objektų statyba be trišalės sutarties negalima, o šios sutarties nesudarymas yra įstatymų nuostatų pažeidimas. Tai konstatuota LR Seimo kontrolieriaus išvadoje Dėl Mariaus Leščinsko skundo prieš Vilniaus rajono savivaldybę (2011-12-23, Nr. 4D-2011/4-642). Šios išvados 11 punkte konstatuota, kad skundo tyrimo metu nustatyta, kad privatus asmuo (uždaroji akcinė bendrovė), savivaldybė ir UAB „Vilniaus vandenys“ nėra sudariusios LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje numatytos sutarties dėl inžinerinių tinklų statybos, todėl darytina išvada, kad inžinerinių tinklų tiesimo klausimas sprendžiamas nesilaikant įstatymo nustatytų reikalavimų. Šiuo konkrečiu atveju, prisijungimo sąlygos yra išduodamos privataus asmens (analogiškai kaip pateikta pasiūlyme), o už prisijungimą privati įmonė iš vartotojų prašo po 70 tūkst. Lt. 3. Pasiūlyme supainioti du skirtingi dalykai – viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir viešasis geriamojo vandens tiekimas.
Viešasis geriamojo vandens tiekimas gali būti vykdomas ir viešojo geriamojo vandens tiekėjo, ir kito, ne viešojo, geriamojo vandens tiekėjo. Vadovaujantis Geriamojo vandens įstatymo 2 straipsnio 16 dalies nuostatomis, individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu suprantamas kaip fizinių ir juridinių asmenų apsirūpinimas geriamuoju vandeniu, kai per parą paimama ne daugiau kaip 10 m3 vandens arba vandeniu aprūpinama mažiau kaip 50 asmenų, o paimtas vanduo nenaudojamas ūkinei komercinei veiklai. Kitais atvejais, kaip išgaunamas didesnis kiekis, arba aptarnaujamas didesni vartotojų skaičius laikoma viešuoju geriamojo vandens tiekimu. Atitinkamai nustatyta Projekte, kadangi individualaus geriamojo vandens tiekimo Projektas nereglamentuoja. 4. Pritarus pasiūlymui, susidarytų situacija, kai prisijungimo sąlygas galėtų išduoti privatūs asmenys, o už prisijungimą būtų prašoma nepagrįstai didelių sumų. 10. Seimo narys Gintautas Mikolaitis, 2014-04-08 N Argumentai:
(1) Projekto
apskaitos prietaisas sugadintas ar pažeistas, remiantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėmis, suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai geriamojo vandens tiekėjo įgaliotas atstovas nustato pažeidimus, juos užfiksuoja akte ir pateikia vartotojui ir
(ar) abonentui susipažinti. Projekto 16 str. 18 d. įtvirtintas reguliavimas neatitinka galiojančiose Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse įtvirtinto reguliavimo.
(2) Tokia Projekto 16 str.
faktiškai nustato palankesnę sankciją, lyginant su sankcija, įtvirtinta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 161 punkte (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. D1-1011 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-629 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo) Toks įstatyminio reguliavimo pasikeitimas skatintų vartotojų nesąžiningą ir neteisėtą elgesį (veiklą), apskaitant patiektą geriamąjį vandenį ir dėl to nukentėtų kiti (sąžiningi) vartotojai. (3) Šiame kontekste minėtinas ir civilinės teisės teisingumo principo sudėtinis elementas - principas, jog teisė negina ir negali ginti nesąžiningo, nerūpestingo (aplaidaus) asmens. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, Projekto 16 str. 18 d. keistina. Pasiūlymas:
Įstatymo projektą papildyti tokiu 16 straipsniu: „16 straipsnis. 16 straipsnio 18 dalies pakeitimas“ Pakeisti 16 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip: „18.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūros metu nustačius, kad geriamojo vandens ir (ar) nuotekų apskaitos prietaisas sugadintas, pažeistas, nustatyti požymiai, kad buvo naudojamos mechaninės ar kitos priemonės apskaitos prietaiso rodmenų sumažinimui, suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis nustatomas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatyta tvarka, o suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis nustatomas skaičiuojant, kad vanduo abonentui (vartotojui) tekėjo 0,35 (trisdešimt penkių šimtųjų) metro per sekundę greičiu dvidešimt keturias valandas per parą per visą nustatytą pažeidimo laikotarpį. Jeigu pažeidimo laikotarpio neįmanoma nustatyti, sunaudoto geriamojo vandens kiekis apskaičiuojamas ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikotarpiui. Pašalinus pažeidimus, sunaudoto vandens kiekis neperskaičiuojamas. pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai geriamojo vandens tiekėjo įgaliotas atstovas nustato pažeidimus, juos užfiksuoja akte ir pateikia vartotojui ir (ar) abonentui susipažinti .“. Pritarti iš dalies Turi būti numatyta, kad pažeidėjas būtų supažindintas su padarytu pažeidimu. Pasiūlymas :
Pakeisti Projekto 16 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip: „19
8. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūros metu nustačius, kad geriamojo vandens ir (ar) nuotekų apskaitos prietaisas sugadintas, pažeistas, nustatyti požymiai, kad buvo naudojamos mechaninės ar kitos priemonės apskaitos prietaiso rodmenų sumažinimui, suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis nustatomas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatyta tvarka .
Geriamojo vandens tiekėjo įgaliotas atstovas pažeidimą, apskaičiuotą geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekį, pažeidimo laikotarpį užfiksuoja akte ir pateikia susipažinti ir pasirašyti vartotojui ir (ar) abonentui. , o suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis , pažeidimo laikotarpį laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai geriamojo vandens tiekėjo įgaliotas atstovas nustato pažeidimus, juos užfiksuoja akte ir pateikia vartotojui ir (ar) abonentui susipažinti. “
N Argumentai:
(paviršinių nuotekų tvarkytojų) dėl to, kas turi būti atsakingas už geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, einamąjį remontą, techninės priežiūros organizavimą; nesutarimai, kieno lėšomis tokia priežiūra turėtų būti vykdoma. Prielaidas ginčams kilti sudaro neaiški (dviprasmiška) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 29 punkto formuluotė, kurioje nurodyta, kad: „ Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas ar naudotojas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę ir jo priežiūros organizavimą.“ .
Akivaizdu, kad už to paties geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto, nepriklausančio geriamojo vandens tiekėjui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui, techninę būklę ir jo priežiūrą vienu metu negali būti atsakingas ir tokio infrastruktūros objekto savininkas, ir naudotojas (geriamojo vandens tiekėjas, paviršinių nuotekų tvarkytojas), nes, esant paminėtam reguliavimui, lieka neaiškus pareigų paskirstymas vykdant infrastruktūros objekto techninę priežiūrą, o toks reglamentavimas sudaro prielaidas kilti ginčams tarp vandens tiekėjų, paviršinių nuotekų tvarkytojų ir infrastruktūros objektų, nepriklausančių geriamojo vandens tiekėjui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui, savininkų ar teisėtų valdytojų. (2) Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, ne kartą yra pažymėjęs, kad nuosavybė įpareigoja, tuo pasireiškia socialinė nuosavybės funkcija, pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
pripažįstama daikto savininkui. Nuosavybė turi būti prižiūrima ir naudojama taip, kad nedarytų žalos ir nekeltų grėsmės kitų asmenų turtiniams ir kitokiems interesams (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).
Dėl nurodytų priežasčių infrastruktūros objektų, nepriklausančių geriamojo vandens tiekėjui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui, savininkų pareigos neturi būti perkeliamos tokių objektų naudotojams (geriamojo vandens tiekėjams, paviršinių nuotekų tvarkytojams).
(2) Vandens tiekėjams, paviršinių nuotekų tvarkytojams techniškai prižiūrint kitiems asmenims (savininkams) priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, atliekant tokios infrastruktūros einamąjį remontą, neišvengiamai didėja vandens tiekėjų, paviršinių nuotekų tvarkytojų patiriamos sąnaudos, kurios, vadovaujantis sąnaudų susigrąžinimo principu, įkalkuliuojamos į geriamojo vandens tarifą. Faktiškai susidaro situacija, kai privatininkams priklausanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra prižiūrima bei remontuojama visų vartotojų (abonentų) sąskaita. Dėl nurodytų priežasčių, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos teisės aktų aiškumą, pašalinti dviprasmybės ir prieštaravimus, užkardyti galimus konfliktus (ginčus) tarp geriamojo vandens tiekėjų, paviršinių nuotekų tvarkytojų ir privačios geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo ir paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkų bei apsaugoti vartotojų interesus, reikalinga papildyti Projekto 16 straipsnį 20 dalimi. Pasiūlymas:
Įstatymo projektą papildyti tokiu 16 straipsniu: „16 straipsnis. 16 straipsnio papildymas “ Papildyti 16 straipsnį 20 dalimi, ją išdėstant taip:
„20. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo
infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto priežiūra ir remontas atliekamas infrastruktūros objekto savininko lėšomis.“. Pritarti iš dalies Pasiūlymas : Siūlomas nuostatas tikslinga reglamentuoti kaip Projekto
atitinkamai reglamentuoti kaip Projekto 16 straipsnio 16, 17, 18, 19, 20 dalimis. 12. Seimo narys Gintautas Mikolaitis, 2014-04-08 N Argumentai:
priežiūros taisyklių 9.1. punktą abonentas (vartotojas) turi pareigą teisės aktuose nustatyta tvarka prižiūrėti nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomus ar naudojamus geriamojo vandens naudojimo įrenginius ir geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir, vadovaudamasis statybos techniniu reglamentu STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 (Žin., 2003, Nr.
išplauti geriamojo vandens naudojimo įrenginius ir (ar) geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas, pažymėdamas apie tai pastato techniniame pase. (2) Konstitucinis Teismas, aiškindamas nuosavybę reglamentuojančias teisės normas, yra konstatavęs, kad nuosavybė įpareigoja, todėl už vandens tiekėjams nepriklausančių ir jų nevaldomų, tačiau geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo (šalinimo) infrastruktūros objektų priežiūrą atsakingi turėtų būti šios infrastruktūros savininkai. (3) Pažymėtina, kad privačios (ne vandens tiekėjui) priklausančios geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkai iš asmenų, pageidaujančių prisijungti prie jų infrastruktūros, faktiškai ima prisijungimo (sutikimo) mokestį, motyvuodami aplinkybe, jog iki infrastruktūros perdavimo savivaldybei ar geriamojo vandens tiekėjui momento jie turės pareigą prižiūrėti geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą ir dėl to neišvengiamai patirs išlaidų. Taisyklę, kad privačia vandens tiekėjui nepriklausančia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra iki perdavimo momento privalo rūpintis tokios infrastruktūros savininkai, yra pripažinusi ir teismų suformuota praktika. Pasiūlymas:
Įstatymo projektą papildyti tokiu 20 straipsniu: „20 straipsnis. 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto pakeitimas“ Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir išdėstyti jį taip: „4) Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka naudoti ir prižiūrėti nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdomą ir (arba) naudojamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, kitą turimą arba valdomą turtą, reikalingą geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui;“. Nepritarti Žr. argumentus prie 4 ir 9 pasiūlymų. 1.
bešeimininkę infrastruktūrą paslaugoms užtikrinti. Ši infrastruktūra turi būti prižiūrima ir turi būti užtikrinta, kad ji atsidurtų geriamojo vandens tiekėjo balanse. 2. Infrastruktūros statyba, kai ji vykdoma trečiųjų asmenų negalima be trišalės sutarties. 13. Seimo narys Gintautas Mikolaitis, 2014-04-08 N Argumentai:
Šią normą reikalinga suderinti su šiuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu, reglamentuojančiu vandens tiekėjo pareigą nenutrūkstamai tiekti vandenį, nes: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 patvirtintų Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų 10 punkte įtvirtinta viešojo vandens tiekėjo teisė (pareiga) Standartinėse sąlygose numatytais atvejais laikinai nutraukti, sustabdyti ar apriboti geriamojo vandens tiekimą ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą abonentui (vartotojui) (Standartinių sąlygų 10.1. – 10.4., 15. Punktai). (2) Geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo (šalinimo) sutartis sudaryta su abonentu (ne vartotoju) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.383 straipsnio
abonentais sutarčių laisvės principas neturėtų būti ribojamas, paliekant sutarties šalims galimybę susitarti dėl galimų specifinių vandens netiekimo atvejų, kurie vartojimo sutarčių atveju negalimi. Pasiūlymas: Įstatymo projektą papildyti tokiu 20 straipsniu: „20 straipsnis.
5 punkto pakeitimas“ Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir išdėstyti jį taip: „5) nepertraukiamai tiekti geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas, vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimais . , išskyrus atvejais, numatytais Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinėse sąlygose, kitose geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir
(ar) Geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo su abonentais sudarytose geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosiose sutartyse. “. Pritarti
N Argumentai: Efektyviam šios normos taikymui, siūlytina ją sukonkretinti (detalizuoti), atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą. Pasiūlymas: Įstatymo projektą papildyti tokiu 22 straipsniu: „22 straipsnis. 22 straipsnio 3 dalies pakeitimas“ Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „3. Abonentai ir vartotojai Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše, Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinėse sąlygose, Viešosiose vandens tiekimo sutartyse nustatyta tvarka privalo tinkamai ir laiku atsiskaityti su geriamojo vandens tiekėju už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas.“. Pritarti iš dalies Pasiūlymas :
Pakeisti Projekto 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
A tsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkoje, Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose, viešosiose sutartyse nustatyta tvarka privalo tinkamai ir laiku atsiskaityti su geriamojo vandens tiekėju už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo , paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas.“ 15.
Seimo narys Gintautas Mikolaitis, 2014-04-08 N Argumentai:
vartotojų, neįsirengusių vandens apskaitos prietaisų, arba būstuose, kuriose vandens apskaitos prietaisų dėl technologinių priežasčių neįmanoma įrengti, geriamojo vandens suvartojimas skaičiuojamas pagal savivaldybių patvirtintas vandens suvartojimo normas. Pagal savivaldybių potvarkius (sprendimus) vandens suvartojimo norma nustatoma vienam (kiekvienam) būsto gyventojui: pavyzdžiui, jeigu būste gyvena du asmenys, jiems priklauso mokėti dvi vandens suvartojimo normas ir t. t. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 9.8. punktą vartotojai, kurie už sunaudotą geriamąjį vandenį atsiskaito pagal savivaldybės nustatytas vandens sunaudojimo normas, pasikeitus jų gyvenamosiose patalpose gyvenančių asmenų skaičiui ar geriamojo vandens naudojimo įrenginių skaičiui, privalo per 10 kalendorinių dienų raštu informuoti vandens tiekėją apie šį pasikeitimą, tačiau ši norma neturi įstatyminės sankcijos, t. y. teisės aktuose nėra numatyta, kokie padariniai kyla vartotojui nevykdant ar netinkamai vykdant pareigą, įtvirtintą paminėtų Taisyklių 9.8. punkte.
Vartotojams, sąmoningai ar dėl aplaidumo nepranešant apie būsto gyventojų ir (ar) vandens naudojimo įrenginių skaičiaus pasikeitimus, vandens tiekėjo konkrečiam būstui tiekiamo vandens ir šalinamų nuotekų kiekiai žymiai padidėja, o vandens tiekėjai nepagrįstai praranda priklausančias pajamas, kurias gautų, jeigu vartotojai tinkamai vykdytų informavimo pareigą.
(2) Perskaičiavimo institutą, kuris leidžia perskaičiuoti vartotojų, nevykdančių ar netinkamai vykdančių Taisyklių 9.8. punkte įtvirtintas pareigas, geriamojo vandens suvartojimą už praėjusį pareigos nevykdymo laikotarpį, tokiu būdu nustatant realų (faktinį) vandens vartojimą ir realiai egzistavusį nuotekų šalinimo paslaugų poreikį, yra sankcionavę teismai savo formuojamoje praktikoje, pavyzdžiui, teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4037-936/2014.
(3) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje „Registro duomenų teisinis statusas“ nurodyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.
Tačiau nesutikdamas su perskaičiavimu vartotojas gali pateikti vandens tiekėjui ar teismui dokumentus, paneigiančius Gyventojų registro tarnybos viešųjų registrų duomenis, pavyzdžiui, pažymą apie deklaruotą išvykimą iš Lietuvos, pažymą iš užsienio valstybės universiteto apie studijas konkrečiame universitete ir panašiai. Pasiūlymas:
Įstatymo projektą papildyti tokiu 22 straipsniu: „22 straipsnis. 22 straipsnio papildymas 6 dalimi“ Papildyti 22 straipsnį 6 dalimi, išdėstant ją taip: „6. Abonentai ir vartotojai privalo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatyta tvarka informuoti geriamojo vandens tiekėją apie jų bute ar kitose gyvenamosiose patalpose gyvenančių asmenų ir (ar) geriamojo vandens naudojimo įrenginių skaičiaus pasikeitimus. Abonentui ar vartotojui netinkamai vykdant informavimo pareigą, per 10 (dešimt) kalendorinių dienų raštu neinformavus Vandens tiekėjo apie buto ar kitos gyvenamosios patalpos gyventojų skaičiaus pasikeitimus (pokyčius), Vandens tiekėjas neinformavimo laikotarpiu faktinį buto ar kitos gyvenamosios patalpos gyventojų skaičių nustato vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyventojų registro tarnybos išrašu ir jame oficialiai pateikta informacija ir (ar) duomenimis, gautais iš savivaldybių ar seniūnijų. Vandens tiekėjas, vadovaudamasis paminėtu gyventojų registro tarnybos išrašu ir (ar) duomenimis, gautais iš savivaldybių ir (ar) seniūnijų, turi teisę atlikti Vartotojo Vandens tiekėjui mokėtinų sumų perskaičiavimą už praėjusį informavimo pareigos nevykdymo laikotarpį ir atlikto perskaičiavimo pagrindu parengti apmokėjimo dokumentą, pateikti apmokėjimo dokumentą Vartotojui.
Atlikto perskaičiavimo pagrindu parengtą apmokėjimo dokumentą (sąskaitą), Vartotojas privalo visiškai apmokėti per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo Vandens tiekėjo sąskaitos išsiuntimo Vartotojui dienos. Sąskaitos apmokėjimas neatleidžia Vartotojo nuo tolesnio pareigos informuoti Vandens tiekėją apie buto gyventojų skaičiaus pasikeitimus vykdymo.“. Pritarti iš dalies Pasiūlymas :
Papildyti Projekto 22 straipsnį nauja dalimi: „
artotojai privalo informuoti viešąjį geriamojo vandens tiekėją apie jų bute ar kitose gyvenamosiose patalpose gyvenančių asmenų skaičiaus pasikeitimus. Vartotojui per 10 (dešimt) darbo dienų neinformavus viešojo geriamojo vandens tiekėjo apie buto ar kitos gyvenamosios patalpos gyventojų skaičiaus pasikeitimus, viešasis geriamojo vandens tiekėjas neinformavimo laikotarpiu faktinį buto ar kitos gyvenamosios patalpos gyventojų skaičių nustato vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyventojų registro tarnybos išrašu ir jame oficialiai pateikta informacija ir (ar) duomenimis, gautais iš savivaldybių ar seniūnijų. Viešasis geriamojo vandens tiekėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyventojų registro tarnybos išrašu ir (ar) duomenimis, gautais iš savivaldybių ir (ar) seniūnijų, turi teisę atlikti vartotojo viešajam geriamojo vandens tiekėjui mokėtinų sumų perskaičiavimą už praėjusį informavimo pareigos nevykdymo laikotarpį ir atlikto perskaičiavimo pagrindu parengti apmokėjimo dokumentą, pateikti apmokėjimo dokumentą vartotojui.
Atlikto perskaičiavimo pagrindu parengtą apmokėjimo dokumentą (sąskaitą), vartotojas privalo apmokėti per 10
(dešimt) darbo dienų nuo viešojo geriamojo vandens tiekėjo sąskaitos išsiuntimo vartotojui dienos. Sąskaitos apmokėjimas neatleidžia vartotojo nuo tolesnio pareigos informuoti viešąjį geriamojo vandens tiekėją apie buto ar kitos gyvenamosios patalpos gyventojų skaičiaus pasikeitimus vykdymo. “
6 Pasiūlymas: Projekto 22 straipsnio 6 dalį atitinkamai laikyti 7 dalimi. Pritarti
N Argumentai: Projekto
naudojantys geriamąjį vandenį bei tvarkantys nuotekas, turi sudaryti sutartį dėl nuotekų ir (ar) nuotekų valymo metu susidarančių atliekų (dumblo) tvarkymo išimtinai tik su geriamojo vandens tiekėju. Ši nuostata nepagrįstai riboja konkurenciją, pasirinkimo laisvę, neatitinka realios situacijos. Be to, nėra žinoma, ar viešiesiems vandens tiekėjams (vandens tiekėjams) pakaks turimų resursų (išteklių) tokioms, iki šiol niekur nenumatytoms, funkcijoms vykdyti. Siūlytina papildyti šią nuostatą, numatant galimybę asmenims sudaryti paminėtą sutartį ir su nuotekas transportuojančia įmone. Pasiūlymas:
Įstatymo projektą papildyti tokiu 23 straipsniu: „23 straipsnis.
Pakeisti 23 straipsnio 2 dalies 5 punktą, išdėstant jį taip: „5) užtikrinti individualiųjų nuotekų valymo įrenginių priežiūrą (eksploataciją) Nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka, kai tokie įrenginiai įrengti ir naudojami, ir pasirinktinai sudaryti viešąją sutartį su geriamojo vandens tiekėju ar nuotekas transportuojančia įmone dėl nuotekų ir
(ar) nuotekų valymo metu susidarančių atliekų (dumblo) tvarkymo.“. Pritarti iš dalies Pasiūlymas :
punktą ir jį išdėstyti taip: „54 ) užtikrinti individualiųjų nuotekų valymo įrenginių priežiūrą (eksploataciją) Nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka, kai tokie įrenginiai įrengti ir eksploatuojami naudojami , ir trišalę viešąją sutartį su geriamojo vandens tiekėju dėl nuotekų ir (ar) nuotekų valymo metu susidarančių atliekų (dumblo) tvarkymo ir nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiu asmeniu ;“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
transportavimo paslaugas teikia ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas, privalo turėti sutartį su geriamojo vandens tiekėju dėl individualiųjų nuotekų transportavimo ir išleidimo į šio geriamojo vandens tiekėjo valdomą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą ir asmenimis, kuriems teikia nuotekų transportavimo paslaugas . Sutartys sudaromos pagal G eriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose nustatytus reikalavimus . Už individualių nuotekų tvarkymą nuotekų transportavimo paslaugas teikiantys asmenys apmoka geriamojo vandens tiekėjui.“ 18.
Seimo narys Gintautas Mikolaitis, 2014-04-08 N Argumentai: (1)Valstybės institucijos ir pareigūnai jų kompetencijai priskirtas funkcijas privalo atlikti tinkamai ir laiku, o dėl netinkamai ir ne laiku (ne pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus) vykdomų funkcijų asmenys neturi nukentėti (patirti žalos ir (ar) nepatogumų). Esama Projekto 27 straipsnio 7 dalies formuluotė neužtikrina Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos veiklos licencijų išdavimo srityje operatyvumo ir efektyvumo. (2) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, kitų teisės aktų nuostatos nenustato draudimo įstatymiškai numatyti, kad tylėjimas tam tikroje situacijoje laikytinas akceptu. Pasiūlymas:
Įstatymo projektą papildyti tokiu 27 straipsniu: „27 straipsnis. 27 straipsnio 7 dalies pakeitimas“ Pakeisti 27 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti ją taip: „7. Jeigu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija per 30 kalendorinių dienų nuo reikiamų dokumentų gavimo dienos nepateikia juridiniam asmeniui, pateikusiam prašymą licencijai gauti, atsakymo arba 27 str. 8 d. nustatyta tvarka neinformuoja juridinio asmens apie licencijos išdavimo termino pratęsimą , tai nelaikoma, laikoma, kad licencija yra išduota.“. Nepritarti Licencijavimo reikalavimus nustato Paslaugų įstatymas (Žin., 2009, Nr. 153-6901). Šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad atskirais įstatymais gali būti naudojamos išimtys, kuomet nepateikiant juridiniam asmeniui, kuris kreipėsi dėl licencijos išdavimo/pakeitimo, yra laikoma, kad licencija išduota. Šio Projekto atžvilgiu netikslinga naudoti tokią išimtį, kadangi dokumentų svarstymo atveju nėra aišku ar juridinis asmuo, kuris kreipėsi dėl licencijos atitinka licencijavimo reikalavimus.
Tokiu būdu bus išvengta situacijų, kuomet licenciją gali gauti reikalavimų neatitinkantis geriamojo vandens tiekėjas ir bus išvengta baudų už licencijavimo reikalavimų pažeidimus. 19. Seimo narys Gintautas Mikolaitis, 2014-04-08 N Argumentai: juridinis asmuo 2 (dvejus) metus neturėdamas (negaudamas) licencijos ir negalėdamas teisėtai vykdyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos per siūlomą laikotarpį: arba (1) bankrutuotų, arba (2) prarastų suinteresuotumą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos vykdymu. Todėl tokia Projekto nuostata laikytina neprotinga ir neproporcinga, todėl naikintina. Pasiūlymas:
Įstatymo projektą papildyti tokiu 27 straipsniu: „27 straipsnis. 27 straipsnio 13 dalies panaikinimas“ Panaikinti 27 straipsnio 13 dalį: „
gali kreiptis licenciją gauti po dviejų metų. “. Nepritarti Projekto nuostatos (terminas) siūlomos atsižvelgiant į LRS Teisės departamento 27 pastabą. 20. Seimo narys Gintautas Mikolaitis, 2014-04-08 N Argumentai: Projekto 29 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma numatyti, kad G eriamojo vandens tiekėjo įspėjimas apie galimą licencijos galioj imo sustabdymą priimamas, jeigu nustatoma, kad geriamojo vandens tiekėjas pažeidė šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijuojamos veiklos sąlygas . Projekto 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija priima sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui, jeig u geriamojo vandens tiekėjas buvo įspėtas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir per įspėjime nurodytą terminą geriamojo vandens tiekėjas nepašalino įspėjime nurodytų aplinkybės ir (arba) pažeidimų .
Vadinasi, pagal Projekto 29 straipsnio 3 dalį geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijuojamos veiklos sąlygų, įtvirtintų Projekto 26 straipsnyje, pažeidimas faktiškai yra pagrindas sustabdyti licencijuojamą geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo veiklą. Pagal Projekto 26 straipsnio 5,
Geriamojo vandens tiekėjas privalo tiekti geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas, vadovaujantis G eriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimais; teikti valstybės ir savivaldybių institucijoms informaciją, reikalingą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytoms pareigoms vykdyti. Geriamojo vandens tiekėjas privalo pateikti reikiamą informaciją per 10 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo, jeigu geriamojo vandens tiekėjas nenurodo pagrįstų priežasčių, dėl kurių valstybės ir savivaldybių institucijos gali nustatyti ilgesnį terminą informacijai pateikti. Pažymėtina, kad kai kurių savivaldybių tam tikrose teritorijose apskritai neįmanoma užtikrinti tinkamos tiekiamo geriamojo vandens kokybės dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, pasenusios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, technologinių priežasčių, pasenusios vartotojo (abonento) geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros ir (ar) technologiškai pasenusių vartotojų (abonentų) vandens naudojimo įrenginių.
Tikėtina, kad trūkstant lėšų ir finansavimo, kai kurie vandens tiekėjai per įspėjime apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą nustatytą terminą tokių trūkumų ištaisyti neturės galimybės, o tai sudarytų pagrindą sustabdyti jų licencijuojamą veiklą. Be to, abejotina, ar už pakartotinį vėlavimą pateikti informaciją valstybės ar savivaldybėms institucijoms informaciją, licencijos sustabdymas yra proporcinga ir adekvati pažeidimui sankcija. Pasiūlymas:
Įstatymo projektą papildyti tokiu 29 straipsniu: „29 straipsnis. 29 straipsnio 2 dalies
Panaikinti 29 straipsnio 2 dalies 2 punktą: „
tiekėjas pažeidė šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijuojamos veiklos sąlygas
kituose paslaugų sektoriuose. 2. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimuose numatomos tam tikros išimtys, kuomet neįmanoma teikti viešųjų paslaugų. Atitinkamai šie reikalavimai numatyti keisti įsigaliojus Projekto nuostatoms. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekte numatomi tam tikri saugikliai, t. y. vėlesnis sprendimo dėl licencijos sustabdymo įsigaliojimas, papildomas informacijos pateikimo laikas, pažeidimų pašalinimo papildomas laikas, mažareikšmiai pažeidimai (Projekto 29 straipsnio 1, 4, 7 dalys). 21. Seimo narys Gintautas Mikolaitis, 2014-04-0829 Pasiūlymas:
Projekto 29 straipsnio 2 dalies 3 punktą atitinkamai laikyti 2 punktu. Nepritarti Žr. argumentus prie 20 pasiūlymo.
N Argumentai: nėra aiškūs normos tikslai, norma neturi sankcijos. Įstatymo projektą papildyti tokiu 32 straipsniu: „23 straipsnis. 32 straipsnio 5 dalies panaikinimas“ Panaikinti 32 straipsnio 5 dalį: „
eriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį, geriamojo vandens tiekėjas apie tai informuoja savivaldybės administracijos direktorių ir aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančią instituciją .“. Pritarti iš dalies Projekto nuostatos susijusios su valstybine aplinkos apsaugos kontrole. Nuostatos bus taikomos valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdantiems pareigūnams. Taip pat šiomis nuostatomis gali naudotis ir savivaldybės įgalioti asmenys, vykdantys aplinkos apsaugos kontrolę. Pagal Civilinio kodekso nuostatas sutartis gali būti nepasirašyta, tačiau sudaryta. Tokiu atveju informacija apie asmenis, atsisakiusius pasirašyti sutartį yra reikalinga, tam, kad užtikrinti, kad šie asmenys būtų tinkamai tikrinami kaip tvarko nuotekas. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 32 straipsnio 5 dalies nuostatas ir jas išdėstyti taip: „
eriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį, paviršinių nuotekų tvarkymo sutartį, geriamojo vandens tiekėjas apie tai informuoja savivaldybės administracijos direktorių ir aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančią instituciją , kuri privalo vykdyti kontrolę Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka .“
6 Pasiūlymas: Projekto 32 straipsnio 6 dalį atitinkamai laikyti 5 dalimi. Nepritarti Žr. argumentus prie 22 pasiūlymo. 24. Seimo narys Gintautas Mikolaitis, 2014-04-08 N Argumentai:
35 str.
geriamąjį vandenį, pareiga apmokėti už šį vandenį daugiabučių namų savininkams kiltų tik tuomet, kai geriamojo vandens tiekėjas įrodytų, kad geriamojo vandens nuostoliai susidaro dėl butų savininkų kaltės. Tačiau tokia nuostata prieštarauja civilinės teisės principams - pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 .straipsnį kaltė yra preziumuojama , todėl jos nereikia įrodinėti. (2) Vienas iš pagrindinių veiksnių, įtakojančių geriamojo vandens tarifo didėjimą ir nuostolingą kai kurių regioninių vandens tiekėjų veiklą, yra vandens tiekimo nuostoliai (vandens vagystės), todėl siekiant kovoti su šiuo reiškiniu reikalingos šios normos formuluotės korekcijos. Pasiūlymas:
Įstatymo projektą papildyti tokiu 35 straipsniu: „35 straipsnis. 35 straipsnio 5 dalies pakeitimas“ Pakeisti 35 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu geriamojo vandens nuostoliai daugiabučiuose namuose susidaro perkant geriamąjį vandenį butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais tinklais, jie pagal Civilinio kodekso 4.76 ir 4.82 straipsnius turi apmokėti geriamojo vandens tiekėjui šio vandens kainą. Tokia butų savininkų pareiga atsirastų tuo atveju, jeigu geriamojo vandens tiekėjas įrodytų, kad geriamojo vandens nuostoliai susidaro dėl butų savininkų kaltės. Tokia butų savininkų pareiga neatsiranda tik tuo atveju, jeigu savininkai (-as) įrodo, kad nuostoliai susidarė dėl vandens tiekėjo kaltės. “. Nepritarti
geriamojo vandens tiekėjų piktnaudžiavimo atvejai, kuomet vartotojams būtų priskaičiuojami vandens nuostoliai be aiškaus pagrindimo, net nevertinant, kad nuostolis susidarė dėl vartotojų kaltės. Tai ypač aktualu mažesnes pajamas turinčių asmenų atžvilgiu, kurie negalės tinkamai apsiginti prieš paslaugų teikėjus. 2.
kiekį jie patiekia iki daugiabučių įvadų ir koks kiekis yra nuperkamas vartotojų butuose. Šiuo atveju geriamojo vandens tiekėjai turėdami informaciją gali ja disponuoti ir įrodinėti, kad būtent daugiabučiuose namuose, kur infrastruktūra priklauso vartotojams, susidarė konkretus kiekis nuostolio. 25. Seimo narys Gintautas Mikolaitis, 2014-04-08 N Argumentai:
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 str. 1 d. numatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma , tačiau, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 str. 1 d. imperatyvus, Projekto 35 str. 6 d. numatyta, kad pirkimo-pardavimo vietą įvade butų (patalpų) savininkai gali pasirinkti tik sudarydami rašytinį visų savininkų, kuriems geriamasis vanduo tiekiamas iš to įvado, susitarimą. Todėl siekiant pašalinti Projekto 35 str. 6 d. prieštaravimą Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, reikalinga koreguoti Projekto 35 str. 6 d. pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas. Pasiūlymas:
Įstatymo projektą papildyti tokiu 35 straipsniu: „35 straipsnis. 35 straipsnio 6 dalies pakeitimas“ Pakeisti 35 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę pirkimo–pardavimo vietą pasirinkti įvade, sudarydami rašytinį visų savininkų, kuriems geriamasis vanduo tiekiamas iš to įvado, daugumos susitarimą, ir tai numatydami sutartyse su geriamojo vandens tiekėju. Daugiabučio namo savininkai už įvade apskaityto geriamojo vandens kiekį atsiskaito Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše nustatyta tvarka.“. Nepritarti Siūlomas teisinis reguliavimas neatitiktų Civilinio kodekso nuostatų, pažeistų vartotojų teises ir interesus. 26.
N Argumentai:
(1) Projekto
licencijuojamą veiklą, tačiau Projekto 38 straipsnis prieštarauja teisingumo, protingumo, proporcingumo principams, kurie yra visos civilinės teisės sistemos pagrindas: Teigtina, kad baudų institutas Projekte reglamentuotas netinkamai ir baudos yra neteisingos, nes, nors Projekto 38 straipsnio 2 dalyje ir yra įtvirtinta logiška nuostata, kad baudos negali būti įtraukiamos į vandens tiekėjo patirtas būtinąsias sąnaudas ir atitinkamai į paslaugų kainas, tačiau atsižvelgiant į šią aplinkybę, baudos yra neprotingai didelės, nes baudų dydis gali būti siejamas su geriamojo vandens tiekėjo pajamomis, o tokios nuostatos praktinis pritaikymas daug pajamų turinčiam, tačiau nuostolingai veikiančiam, geriamojo vandens tiekėjui, teisėtam vykdančiam vandens tiekimo veiklą , tik apsunkintų įmonės situaciją ir galimybę užtikrinti tinkamą paslaugų teikimą vartotojams bei abonentams. (2) Dėl Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo (Aktuali 2012-06-30), kuriuo vandens tiekėjai priskiriami prie nacionalinę reikšmę saugumui turinčių įmonių, veikimo visi, be išimties vandens tiekėjai, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybėms ir yra didžia dalimi išlaikomi vartotojų bei abonentų įnašais (Projekto 18 straipsnio 1 dalis), todėl nesuprantamas šios normos tikslas – didelėmis baudomis bausti valstybines energetikos įmones, faktiškai išlaikomas vartotojų įnašais. Manytina, kad baudoms skirtinas lėšas, galima panaudoti racionaliau, pavyzdžiui, infrastruktūros plėtrai ir (ar) renovacijai. Pasiūlymas:
Įstatymo projektą papildyti tokiu 38 straipsniu: „38 straipsnis.
Pakeisti 38 straipsnio 1 dalies 1,2 ir 3 punktus ir išdėstyti juos taip: „
1) už viešai privalomos skelbti informacijos apie šiuo įstatymu reglamentuojamą licencijuojamą veiklą nepaskelbimą, už teisės aktais nustatytos informacijos nepateikimą šio įstatymo 36 straipsnyje nurodytiems asmenims, už neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą – nuo vieno tūkstančio litų iki dviejų tūkstančių litų; 0,5 procento geriamojo vandens tiekėjo metinių licencijuojamos veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais .“ „2) už Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos įpareigojimų (nurodymų) nutraukti neteisėtą veiklą, pakeisti naudojamą apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo sistemą, vykdyti garantinį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimų pažeidimus – nuo vieno tūkstančio litų iki keturių tūkstančių litų;
licencijuojamos veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais „3) už veiklos saugumo, efektyvumo, patikimumo, nediskriminavimo principų pažeidimą – nuo vieno tūkstančio litų iki šešių tūkstančių litų. 2 procentų geriamojo vandens tiekėjo metinių licencijuojamos veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais .“. Nepritarti Už veiklos sąlygų ar kitus pažeidimus numatytos baudos apskaičiuotos yra teisingos ir priklausys nuo kiekvienos įmonės pajamų. Taip reglamentuota kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose kitas energijos sritis (energetikos, šilumos, kt.). Bauda bus atskira, arba baudžiamas įmonės asmuo pagal ATPK, arba juridinis asmuo pagal šį įstatymą. Tokios baudos nustatymas yra teisiškai galimas ir bauda bus taikoma viena. 27.
N Argumentai:
saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo (Aktuali 2012-06-30) 5 straipsnio 1 dalies
tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas teikiančios įmonės. Paminėto įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas fundamentalus principas, kad vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas teikiančios įmonės nuosavybės teise turi priklausyti valstybei ar savivaldybei arba valstybei ar savivaldybei turi priklausyti daugiau kaip ¾ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių šių įmonių akcijų. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta bendrovės akcininko teisė, nepriklausomai nuo turimų akcijų skaičiaus, gauti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jeigu šie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Suklydus ar dėl netinkamo bendrovės konfidencialios informacijos reglamentavimo paminėtuose dokumentuose gali būti pateikta informacija, susijusi su vandenvietėmis, strateginę reikšmę turinčiais geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektais, kita informacija, turinti įtakos valstybės saugumui.
Atkreiptinas dėmesys, kad paskutinė Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo redakcija priimta dar 2012 m. birželio 30 d., bet nuo šios datos saugumo situacija regione yra iš esmės pasikeitusi, o energetinio saugumo užtikrinimas yra viena iš prioritetinių valstybės veiklos sričių. Todėl, atsižvelgiant į pasikeitusią faktinę situaciją, Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo nuostatos turėtų būti griežtinamos. (2) Kai kurios Lietuvos savivaldybės, pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė 2007 m. balandžio 4 d. tarybos sprendimu Nr. 1-1631 yra patvirtinusios principinę nuostatą, jog savivaldybės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bendrovės apskritai negali būti privatizuojamos. (3) Privačių investuotojų pagrindinis investavimo tikslas – pelno siekimas, kartais net neatsižvelgiant į investicijų poreikį, todėl atėjus privatiems investuotojams didėja tikimybė, kad pastarieji, net ir neturėdami sprendžiamo balso Visuotiniame akcininkų susirinkime, visais būdais mėgintų įtakoti geriamojo vandens tarifo ir atitinkamai jų investicijų grąžos didėjimą. Pasiūlymas:
Įstatymo projektą papildyti tokiu 39 straipsniu: „39 straipsnis. Geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų privatizavimas“ Papildyti Projektą 39 straipsniu ir išdėstyti jį taip:
„1. Nuosavybės teise valstybei ar savivaldybei priklausantys geriamojo vandens
tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai negali būti privatizuojami. 2.
tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės negali būti perduodamos valdyti koncesijos pagrindais.“. Pritarti iš dalies Argumentai : Pasiūlyme tikslinga numatyti ir paviršinių nuotekų tvarkytojus. Pasiūlymas : Papildyti Projektą nauju 39 straipsniu: „
tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai negali būti privatizuojami. 2. Nuosavybes teise valstybei ar savivaldybei priklausančios geriamojo vandens tiek ėjai ir nuotekų tvarky t o jai, paviršinių nuotekų tvarkytojai negali būti perduodam i valdyti koncesijos pagrindais.“ Projekto 39 straipsnį atitinkamai laikyti Projekto 40 straipsniu. 28. Seimo narys Gintautas Mikolaitis, 2014-04-0839 Pasiūlymas:
straipsnį atitinkamai laikyti 40 straipsniu. Pritarti
paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas, 2014-03-12 Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo projektą Nr. XIP-4158(2), atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos didžiųjų miestų forumo ir Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos pastabas, kurioms komitetas pritarė. Pritarti iš dalies Žr. į komiteto išvadas ir pasiūlymus. 2. Kaimo reikalų komitetas, 201-03-26 Iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo projektą Nr. XIP-4158(2), atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos pieno ūkių asociacijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė.
Pritarti iš dalies Žr. į komiteto išvadas ir pasiūlymus. 7. Komiteto sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-4158, komiteto išvadoms dėl projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. 8. Balsavimo rezultatai : pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
A. Dudėnas. PRIDEDAMA: Lietuvos Respublikos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4158 (3). Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas