2014-01-30 Nr. XIP-3945(3) Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
redakcija dėstomo įstatymo) 14 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas šios straipsnio 1 dalies 2-6 punktuose nurodytiems subjektams gali būti perduotas panaudos teise ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant panaudos termino pratęsimą). Ši projekto nuostata nėra pakankamai aiški, nes neaišku, ar maksimalus panaudos terminas būtų taikomas tais atvejais, kai, pasibaigus panaudos terminui, su tuo pačiu panaudos gavėju dėl to paties turto būtų sudaroma nauja panaudos sutartis, ar tik tais atvejais, kai būtų pratęsiamas panaudos sutartyse nurodytas panaudos terminas. Projekto nuostatos tikslintinos pašalinant šį neaiškumą. 2. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas tikslintinas, kadangi įstatymo tekste žodžių sutrumpinimai („pan.“) nevartotini. Atitinkamai ši pastaba taikytina ir dėstomo įstatymo 18 straipsnio 2 daliai ir 21 straipsnio 3 daliai. 3. Atkreiptinas dėmesys, jog nauja redakcija dėstomame įstatyme vartojami terminai
„kalendorinė diena“ (15 straipsnio 2 straipsnio 2 dalis), „diena“ (21
straipsnio 6, 8 ir 12 dalys) ir „darbo diena“ (21 straipsnio 10 dalis). Siekiant teisinio nuoseklumo, siūlytina viso įstatymo tekste šias sąvokas vartoti vienodai. 4.
nuompinigiai už valstybės ilgalaikio materialiojo turto, kurį patikėjimo teise valdo valstybės institucijos ir įstaigos , nuomą pervedami į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. Svarstytina, ar šiuo atveju nereikėtų nurodyti, kokios įstaigos turimos omenyje – tik biudžetinės įstaigos, ar ir viešosios įstaigos, kurių steigėja yra valstybė. 5. Svarstytina, ar nauja redakcija dėstomo įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje nereikėtų nustatyti termino, per kurį centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo valdyba turi priimti joje nurodytą sprendimą. Jeigu toks terminas būtų nustatytas, tai vertinamos normos antrajame sakinyje po žodžio „valdyba“ reikėtų įrašyti žodžius „šioje dalyje nustatytu terminu sprendimo nepriima arba“. 6. Svarstytina, ar nauja redakcija dėstomo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte, atsižvelgus į nauja redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnio 10 ir 12 dalių, 10 straipsnio 2 dalies ir kitas nuostatas, vietoj žodžių „valstybės institucijų ir įstaigų“ nereikėtų įrašyti žodžių „valstybės institucijų, įstaigų ir organizacijų“. Be to, projektas tikslintinas, 19 straipsnio 1 dalies 7 punkto antrojo ir trečiojo sakinių nuostatas išskiriant į šio straipsnio 2 dalį, o prieš žodžius
„Respublikos Prezidento“ įrašytinas žodis „Lietuvos“. 7. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 4 punktą siūlytina
papildyti nuostata, nustatančia, kad šiame punkte nustatytas privalomas derinimas su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju netaikomas ir 19 straipsnio 2 dalyje nurodyto turto – Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rūmų valdytojų sprendimams dėl turto panaudos ar nuomos. 8. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 20 straipsnio 10 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant, gali būti parduodamos savivaldybei nuosavybės teise priklausančios viešųjų įstaigų dalininko teisės.
Pažymėtina, kad iš nauja redakcija dėstomo įstatymo 20 straipsnio nuostatų nėra aišku, kokia tvarka būtų parduodamos minėtos dalininko teisės ir koks jų pardavimo būdas. Atkreiptinas dėmesys, jog projektu nauja redakcija dėstomo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios viešųjų įstaigų dalininko teisės parduodamos Vyriausybės nustatyta tvarka viešojo aukciono būdu. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar nauja redakcija dėstomo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nereikėtų papildyti atskiru punktu, jame nurodant tvarką, kuria turėtų būti parduodamos savivaldybei priklausančios viešųjų įstaigų dalininko teisės ir jų pardavimo būdą. 9. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 20 straipsnio 11 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad sprendime dėl valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausančių viešųjų įstaigų dalininko teisių pardavimo turi būti nurodyta parduodamų dalininko teisių pradinė kaina, kuri turi atitikti atitinkamai arba valstybės, arba savivaldybės įnašų į viešosios įstaigos dalininkų kapitalą vertę. Manytina, kad nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnyje nustatyti principai (efektyvumo, racionalumo) turėtų būti taikomi ir nustatant parduodamų dalininko teisių pradinę kainą. Todėl siūlytina neriboti valstybės (savivaldybės) institucijos teisės, vadovaujantis nurodytais principais ir atsižvelgus į konkrečias aplinkybes, nustatyti ir didesnę pradinę kainą nei valstybės arba savivaldybės įnašų į viešosios įstaigos dalininkų kapitalą vertė. Pastebėtina, kad kitų viešųjų įstaigų dalininkų teisės nustatant parduodamų dalininko teisių kainą nėra ribojamos.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Civilinio kodekso 2.36 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. 10. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 21 straipsnio 5 dalį siūlytina tobulinti, apibendrinant joje vardijamus subjektus, t. y. nustatant, kad viešojo aukciono dalyviu gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat juridinio asmens teisių neturinčios užsienio ar tarptautinės organizacijos. 11. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 21 straipsnio 13 dalies 1 punkte vietoj žodžio
„kilnojamuosius“ įrašytinas žodis „nekilnojamuosius“. 12. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje vietoj nuorodos į 10
straipsnio 3 dalį įrašytina nuoroda į 10 straipsnio 4 dalį. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Saulius Švedas Akvilė Dulevičiūtė-Akimovienė
komitetas
I
: Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Donatas Jankauskas, Giedrė Purvaneckienė, Naglis Puteikis, Vytautas Saulis, Zita Žvikienė. Komiteto biuras: vedėja Daiva Raudonienė, patarėjos: Lina Milonaitė, Rūta Petaraitienė, Rūta Petrukaitė, Jūratė Sadulaitė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė. Kviestieji asmenys:
Finansų ministras Rimantas Šadžius, Finansų viceministras Aloyzas Vitkauskas, Finansų ministerijos Turto valdymo departamento direktorė Aušra Vičkačkienė, Finansų ministerijos Turto valdymo ir atnaujinimo koordinavimo skyriaus vedėja Laima Kalinauskienė, Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir viešųjų pirkimų departamento direktorė Audronė Railaitė, Ūkio ministerijos Valstybės valdomų įmonių politikos skyriaus vedėja Laurentina Garbauskienė, Ūkio ministerijos Valstybės valdomų įmonių politikos skyriaus vyr. specialistas Dominikas Pečiulis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Civilinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Saulius Švedas, Seimo narys Jurgis Razma. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisės departamentas 2011-12-283 Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto
siūloma nustatyti, kad valstybės ilgalaikis materialusis turtas – statiniai, patalpos ar jų dalys toliau įstatyme vadinami valstybės nekilnojamuoju turtu, o kitiems nekilnojamiesiems daiktams ši apibendrinta sąvoka netaikoma. Galima suprasti, kodėl apibendrinta sąvoka „valstybės nekilnojamasis turtas” netaikoma žemei, nes valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja tvarka yra reglamentuota Žemės įstatyme. Tačiau neaišku, kokie kiti nekilnojamieji daiktai nei statiniai, patalpos ar jų dalys turimi mintyje, kurių neapimtų toliau įstatyme vartojama sąvoka „valstybės nekilnojamasis turtas” ir kuriems dėl to keičiamo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką, nebūtų taikomos. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnyje dėstomoms keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatoms. Nepritarti Pagal CK 4.2 str. 1 dalį nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai. Prie nekilnojamųjų daiktų yra priskirti inžineriniai statiniai, jūriniai laivai (Prekybinės laivybos įstatymo 6 str. 1 d.), lėktuvai. Įstatymo projekte siekiama sudaryti teisinį pagrindą valstybės nekilnojamojo turto – statinių ir patalpų centralizuotam valdymui. Kadangi valdymas turi apimti ir centralizuotą nekilnojamojo turto pardavimą būtina numatyti galimybes ir statinių, ir kito nekilnojamojo turto pardavimui. 2. Teisės departamentas
2 2.
Projekto 3 straipsnyje dėstoma keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies redakcija tikslintina, nes neaišku, kodėl turėtų būti nustatyta valstybės nuosavybėn paimto ar perduoto turto grąžinimo tvarka (kam toks turtas turėtų būti grąžintas) ir kodėl turėtų būti grąžintas tik tas turtas, kuris pripažintas atliekomis. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kieno nustatyta tvarka valstybės turtas būtų pripažįstamas atliekomis. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Pritarti Žiūrėti Audito komiteto patobulintą Įstatymo projekto (XIP-3945) variantą. 3. Teisės departamentas
straipsnyje pateiktų keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 punkto nuostatų seka, kad savivaldybių tarybų sutikimu savivaldybės gali įgyti nuosavybės teise valstybei priklausantį turtą, reikalingą savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms vykdyti, kai šis turtas perduodamas savivaldybių nuosavybėn Vyriausybės nutarimu. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo tarpu iš projekto 6 straipsnyje pateiktų keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų seka, kad valstybės turtas savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms vykdyti gali būti perduodamas patikėjimo teise. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kuriais atvejais valstybės turtas savivaldybėms būtų perduodamas jų nuosavybėn, o kuriais atvejais – patikėjimo teise. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nustatant aiškius kriterijus, kuriais remiantis valstybės turtas būtų perduodamas savivaldybėms nuosavybės teise, o kuriais – patikėjimo teise. Pritarti Žiūrėti Audito komiteto patobulintą Įstatymo projekto (XIP-3945) variantą. 4. Teisės departamentas
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje žodžiai
„veikiančiai pagal jos veiklą reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės
aktus” išbrauktini, kaip pertekliniai. Pritarti Žiūrėti Audito komiteto patobulintą Įstatymo projekto (XIP-3945) variantą.
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje prieš žodį
„Vyriausybės” įrašytinas žodis „atitinkamai”. Pritarti
Žiūrėti Audito komiteto patobulintą Įstatymo projekto (XIP-3945) variantą. 6. Teisės departamentas
4
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti valstybės ir savivaldybės turto panaudos sutarties sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Civilinio kodekso 6.636 straipsnį, panaudos gavėjas ne tik turi pareigą daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą, bet ir pareigą apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal siūlomą reguliavimą, sudarant valstybės ar savivaldybės turto panaudos sutartį, joje turės būti numatyta, kad panaudos gavėjas turi daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą, tačiau joje bus galima numatyti, kad panaudos gavėjas neturi pareigos apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas. Svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti nuostata, kad valstybės ir savivaldybės turto panaudos gavėjas turi pareigą apmokėti visas pagal panaudos sutartį jam perduoto turto išlaikymo išlaidas. Taip pat svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti įtvirtintas maksimalus leistinas panaudos sutarties terminas. Pritarti Žiūrėti Audito komiteto patobulintą Įstatymo projekto (XIP-3945) variantą. 7. Teisės departamentas
2
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje be kita ko siūloma nustatyti, kad valstybės ilgalaikis materialusis turtas Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis išnuomojamas be konkurso šio straipsnio 1-4 dalyse nurodytais atvejais.
Manytume, kad valstybės turto nuomos sąlygos turėtų būti nustatytos keičiamame įstatyme, nes kaip ne kartą pažymėjo Konstitucinio Teismas (2005 m. rugpjūčio 23 d.,
valstybės turtu būdus ir sąlygas gali nustatyti tik įstatymų leidėjas. Pritarti Žiūrėti Audito komiteto patobulintą Įstatymo projekto (XIP-3945) variantą. 8. Teisės departamentas
straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 5 dalyje siūloma pateikti nuorodą į įstatymo 162 straipsnio 3 dalies
straipsnio 3 dalis punktų neturi. Atsižvelgus į tai, pateiktos nuorodos tikslintinos. Pastaba neaktuali Žiūrėti Audito komiteto patobulintą Įstatymo projekto (XIP-3945) variantą. 9. Teisės departamentas
8
straipsnio 3 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 161 straipsnio 8 dalies redakcija tikslintina, nes neaišku, ar siūloma nuostata, kad
„<...> Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas jam perduotą
parduoti valstybės nekilnojamąjį turtą iki pardavimo gali išnuomoti teisės aktų nustatyta tvarka <...>”, reiškia, kad valstybės turto nuomos sutartis gali būti sudaryta iki šio turto pardavimo, ar kad valstybės turto nuomos sutartyje turi būti įrašyta sąlyga, kad nuomos sutartis pasibaigia, išnuomotą valstybės turtą pardavus. Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 6.494 straipsnyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad išnuomoto daikto nuosavybės teisei iš nuomotojo perėjus kitam asmeniui, registruotina nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui. Pritarti Žiūrėti Audito komiteto patobulintą Įstatymo projekto (XIP-3945) variantą.
straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 162 straipsnyje reglamentuojamas valstybės nekilnojamojo turto centralizuotas valdymas. Siūloma nustatyti, kad administracinės paskirties nekilnojamasis turtas, kurį šiuo metu valdo valstybės institucijos, būtų Vyriausybės nustatytais etapais perduotas patikėjimo teise centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui. Valstybės institucijos, perdavusios jų šiuo metu patikėjimo teise valdomą turtą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, šį turtą nuomotųsi, mokėdamos Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotus nuompinigius. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Civilinio kodekso 6.493 straipsnį nuomininkas privalo atlyginti išsinuomoto daikto išlaikymo išlaidas ir savo lėšomis daryti nuomojamo daikto einamąjį remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis. Pagal teikiamo projekto nuostatas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas turėtų pirkti jam patikėjimo teise perduoto valdyti administracinės paskirties nekilnojamojo turto, įskaitant ir išnuomotą valstybės institucijoms, eksploatavimo ir priežiūros paslaugas. Tačiau iš siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, kas ir iš kokių lėšų (valstybės institucija iš jai skirtų biudžetinių asignavimų ar centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas iš savo lėšų ir/ar iš jam valstybės biudžeto skirtų asignavimų) turėtų daryti valstybės institucijų nuomojamo nekilnojamojo turto remontą, mokėti už jo eksploatavimą ir priežiūrą. Be to, neaišku, kuris iš nurodytų subjektų turėtų daryti valstybės institucijų nuomojamo nekilnojamojo turto kapitalinį remontą. Civilinio kodekso 6.492 straipsnyje yra įtvirtinta dispozityvi nuostata, kad nuomotojas turi daryti savo lėšomis išnuomoto daikto kapitalinį remontą, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis.
Nenustačius valstybės nuomos sutarties sąlygų įstatyme, valstybės turto nuomos sutarties šalys pačios spręstų, taikyti ar ne Civilinio kodekso bendrųjų taisyklių išimtis. Abejotina, ar toks teisinis reguliavimas atitiktų Konstitucinio Teismo doktriną, kad disponavimo valstybės turtu būdus ir sąlygas gali nustatyti tik įstatymų leidėjas (2005 m. rugpjūčio 23 d., 2007 m. gegužės 23 d., 2009 m. kovo 2 d. ir kt. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad įstatymo projektą reikėtų papildyti nuostatomis, įtvirtinančiomis pagrindines valstybės turto nuomos sąlygas ir pašalinančiomis kitus nurodytus neaiškumus. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekte siūlomos įtvirtinti keičiamo įstatymo nuostatos dėl valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo tvarkos, taip pat ir dėl turto rekonstravimo ar remonto, galės būti taikomos tik tam turtui, kuris iki įstatymo įsigaliojimo dienos įrašytas į Vyriausybės patvirtintą atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą (projekto 10 ir 18 straipsniai). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomų keičiamo įstatymo nuostatų kyla abejonių, ar pritarus naujam centralizuotam valstybės administracinės paskirties nekilnojamojo turto valdymo modeliui, būtų sutaupyta valstybės lėšų, nes valstybės institucijos ir įstaigos ne tik turėtų atlyginti jų naudojamo išsinuomoto valstybės turto išlaikymo ir eksploatavimo išlaidas, bet ir mokėti turto nuomos mokestį. Pritarti Žiūrėti Audito komiteto patobulintą Įstatymo projekto (XIP-3945) variantą. 11. Teisės departamentas
41 11.
Pagal siūlomą projekto 11 straipsnyje dėstomo 162 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatą, kad valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą sudaro
„centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui patikėjimo teise perduoto
valstybės institucijų ir įstaigų valdomo administracinės paskirties nekilnojamojo turto, išskyrus Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Respublikos Prezidento rūmus, valdymas”, nėra aišku, ar centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas tik negali nurodytų objektų valdyti, ar nurodyti objektai negali būti jam perduoti. Be to, neaišku, kokius nekilnojamojo turto objektus apimtų Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Respublikos Prezidento rūmai, t.y. ar turima omenyje tik tie pastatai, kuriuose dirba/posėdžiauja Seimas, Vyriausybė ir Respublikos Prezidentas, ar ir kiti statiniai, kuriuos pagal galiojančius teisės aktus patikėjimo teise valdo nurodytų valstybės institucijų kanceliarijos. Pritarti Žiūrėti Audito komiteto patobulintą Įstatymo projekto (XIP-3945) variantą. 12. Teisės departamentas
projekto 11 straipsnyje dėstomo 162 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostata, kad Privatizavimo komisijos kompetencija parduodant didesnės nei 20 mln. litų vertės valstybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtą žemės sklypą, būtų nustatyta Vyriausybės nutarimu. Atkreiptinas dėmesys, kad Privatizavimo komisijos sudarymas ir jos kompetencija privatizuojant valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančias akcijas būtų nustatyta Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme (projektas Nr. XIP- 3946). Nesuprantama, kodėl Privatizavimo komisijos kompetencijos reglamentavimo lygmuo (įstatymu ar poįstatyminiu teisės aktu) turi būti diferencijuojamas pagal privatizavimo objekto rūšį. Pritarti Žiūrėti Audito komiteto patobulintą Įstatymo projekto (XIP-3945) variantą. 13. Teisės departamentas 2011-12-2819 13.
Diskutuotina, ar projekto 11 straipsnyje dėstomo 162 straipsnio 5 dalyje siūlomas valstybės nekilnojamųjų daiktų pardavimo tvarkos reglamentavimas yra pakankamas. Pagal projektą neaišku, kokia tvarka būtų įrašomas į Vyriausybės patvirtintą parduodamų nekilnojamųjų daiktų sąrašą numatomas parduoti valstybės turtas - kokiais kriterijais remiantis sudaromas toks sąrašas, kokios numatomo parduoti valstybės turto valdytojo teisės ir pareigos (pagal 162 straipsnio nuostatas (2, 4 dalys) ne visas valstybės turtas būtų valdomas centralizuotai) ir t.t. Pažymėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2007 m. gegužės 23 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Pritarti Žiūrėti Audito komiteto patobulintą Įstatymo projekto (XIP-3945) variantą. 14. Teisės departamentas
straipsnio 6 dalies nuostatų santykis su Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP- 3946 7 straipsnio nuostatomis. Neaišku, ar lėšos, gautos pardavus valstybės nekilnojamąjį turtą, laikytinos lėšomis, gautomis iš privatizavimo sandorių, ar kitomis įplaukomis (nauja redakcija dėstomo Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).
Pažymėtina, kad nauja redakcija dėstomo Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje privatizavimo sandoris apibrėžiamas kaip remiantis Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka sudaryta sutartis, t.y. nurodyto įstatymo prasme valstybės nekilnojamojo turto pardavimas pagal kitus įstatymus nėra laikomas privatizavimo sandoriu. Be to, pagal teikiamas projekto 11 straipsnyje dėstomo 162 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra aišku, kokiems subjektams Vyriausybės nustatyta tvarka pervedamos ir paskirstomos lėšos, gautos pardavus valstybės nekilnojamajam turtui priskirtą valstybinės žemės sklypą, išskyrus vertinamu projektu keičiamo įstatymo 161 straipsnyje nustatytą atvejį. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. Kartu pažymėtina, kad iš projekto 11 straipsnyje dėstomos 162 straipsnio 6 dalies nuostatų lieka neaišku, kiek valstybei kainuotų jos turto privatizavimo paslaugos. Pagal minėtoje dalyje siūlomą įtvirtinti teisinį reguliavimą, atlygį centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui už valstybės turto pardavimą nustatytų Vyriausybė. Svarstytina, ar atlygis valdytojui už valstybės turto pardavimą neturėtų būti nustatytas keičiamame įstatyme arba nustatyti bent jau kriterijai, kuriais remiantis tą dydį nustatytų Vyriausybė. Pritarti Žiūrėti Audito komiteto patobulintą Įstatymo projekto (XIP-3945) variantą. 15. Teisės departamentas
14 15.
Projekto 12 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos dėl valstybės nekilnojamųjų daiktų perdavimo savivaldybių nuosavybėn valstybės perduotoms funkcijoms įgyvendinti (projekte – priskirtosioms (ribotai savarankiškoms)) derintinos su projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 punkto ir galiojančio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis. Pritarti Žiūrėti Audito komiteto patobulintą Įstatymo projekto (XIP-3945) variantą. 16. Teisės departamentas
22
straipsnio dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos tikslintinos, nes neaišku, kuris subjektas turi teisę parduoti parduodamam savivaldybės nekilnojamajam turtui priskirtą valstybinę žemę ir kam pervedamos už nurodytos valstybinės žemės pardavimą gautos lėšos. Pritarti Žiūrėti Audito komiteto patobulintą Įstatymo projekto (XIP-3945) variantą. 17. Teisės departamentas
18
straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto redakcija tikslintina, nes pardavimas apima ir perleidimą kitų asmenų nuosavybėn. Be to, vietoj žodžių „perleidžiant”, „perleidimą” siūlytume rašyti „perduodant”, „perdavimą”. Pritarti Žiūrėti Audito komiteto patobulintą Įstatymo projekto (XIP-3945) variantą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-03-2119 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. gruodžio 8 d. Seimui pateikė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengtą Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo projektą (Nr.
XIP-3944) bei jį lydinčių 9 įstatymų pataisų projektus. Vieno iš minėtų įstatymų projektų, t. y. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 3, 4, 5, 6, 9, 10, 13, 14, 15, 16(1), 17, 19, 21, 22, 23, 24 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16(2) straipsniu įstatymo projekto (Nr. XIP-3944) 11 straipsnyje siūloma Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą papildyti162 straipsniu. Šio straipsnio 4 dalies 1 punkte, be kita ko, siūloma įtvirtinti: „4. Valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą sudaro <...>: 1) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui patikėjimo teise perduoto valstybės institucijų ir įstaigų valdomo administracinės paskirties nekilnojamojo turto, išskyrus Lietuvos Respublikos Seimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Respublikos Prezidento rūmus, valdymas. <...>" Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad Konstitucinio Teismo konstitucinė paskirtis ir kompetencijos ypatumai, ypatinga vieta teisminės valdžios sistemoje kyla tiesiogiai iš Konstitucijos ir yra susiję su tuo, kad Konstitucinis Teismas pagal Konstituciją vykdo konstitucinę teisminę kontrolę, o vykdydamas kitus savo konstitucinius įgaliojimus, Konstitucinis Teismas -savarankiškas ir nepriklausomas teismas - įgyvendina konstitucinį teisingumą, garantuoja Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą. Pagal Konstitucijos 102 straipsnio 2 dalį Konstitucinio Teismo statusą ir jo įgaliojimų vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.
Konstitucinio Teismo įstatymo 51 straipsnio „Konstitucinio Teismo veiklos garantijos" 3 dalyje yra nustatyta: „Pastatai ir kitas turtas, kuriuo naudojasi Konstitucinis Teismas, yra valstybės nuosavybė, perduota Konstituciniam Teismui valdyti, naudotis bei disponuoti turto patikėjimo teisėmis. Be Konstitucinio Teismo sutikimo šis turtas negali būti paimtas nei perduotas kitiems subjektams." Atsižvelgiant j išdėstytus argumentus, prašome užtikrinti, kad nebūtų susiaurintos Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytos Konstitucinio Teismo veiklos garantijos. Taip pat prašome svarstymo Seime metu įstatymo projekte Nr. XIP-3944 bei jį lydinčiuose 9 įstatymų pataisų projektuose (inter alia, įstatymo projekte Nr. XIP-3944) įtvirtintą teisinį reguliavimą pakoreguoti taip, kad ir ateityje būtų užtikrinta viena iš Konstitucinio Teismo veiklos garantijų pačiam valdyti turto patikėjimo teisėmis perduotą pastatą ir kitą turtą, jais naudotis bei disponuoti. Pritarti Žiūrėti Audito komiteto patobulintą
1Valstybės ir savivaldybių turto valdymo,
naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 162 str. 4 d. 1 p. numatyta viena iš valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą sudarančių veiklų: ,,centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui patikėjimo teise perduoto valstybės institucijų ir įstaigų valdomo administracinės paskirties nekilnojamojo turto, išskyrus Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Respublikos Prezidento rūmus, valdymas.
Sprendimą dėl administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto perdavimo patikėjimo teise valdyti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui priima Vyriausybė, kuri nustato valstybės administracinės paskirties nekilnojamojo turto ir kito šiame straipsnyje nurodyto valstybės nekilnojamojo turto perdavimo, valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir administracinės paskirties nekilnojamojo turto perdavimo etapus. Valstybės institucijos ir įstaigos perduotą administracinės paskirties nekilnojamąjį turtą teisės aktų nustatyta tvarka nuomojasi iš centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo. Nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė;“ Administracinės paskirties nekilnojamąjį turtą CVVTV numatoma perduoti valdyti etapais. Manome, kad šis turtas bus perduodamas sklandžiau, jei bus nustatyti konkretūs administracinės paskirties nekilnojamojo turto perdavimo etapai ir jų įvykdymo terminai. Šiuose etapuose turėtų būti numatyta, kurie esami turto valdytojai ir kokį turtą turi perduoti valdyti CVVTV. Taip pat manome, kad būtų tikslinga numatyti priemones, užtikrinančias šio turto perdavimą nustatytais terminais. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 162 str. 1 dalį nekilnojamąjį turtą sudaro ne tik administracinės paskirties nekilnojamasis turtas. Manome, kad būtų tikslinga nustatyti ir kitokio nekilnojamojo turto perdavimo etapus ir terminus. Pritarti Žiūrėti Audito komiteto patobulintą Įstatymo projekto (XIP-3945) variantą. 3. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2012-06-0719 2.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 162 str. 4 d. 2 p. numatyta viena iš valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą sudarančių veiklų: ,,centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui perduoto šio straipsnio 1 dalyje nurodyto valstybės nekilnojamojo turto, nenaudojamo valstybės funkcijoms atlikti, taip pat pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, valdymas, naudojimas ir disponavimas juo Vyriausybės nustatyta tvarka“. Perėmęs valdyti valstybės nekilnojamąjį turtą, CVVTV turės priimti sprendimus dėl jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo. Siūlome nustatyti priemones, kad nenaudojamas valstybės funkcijoms atlikti turtas būtų valdomas, naudojamas ir juo disponuojama efektyviausiu būdu. Manome, reikėtų vengti nusidėvėjusių (griuvėsių) ar neišlikusių statinių ar pastatų su jiems priskirtais žemės sklypais pardavimo atvejų, kai faktiškai parduodami ne statiniai ar pastatai, o žemės sklypai. Pritarti Žiūrėti Audito komiteto patobulintą
3Valstybės ir savivaldybių turto valdymo,
naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 162 str. 4 d. 3 p. numatyta viena iš valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą sudarančių veiklų: „centralizuotas valstybės nekilnojamojo turto ir jam priskirtų žemės sklypų pardavimas pagal Vyriausybės patvirtintą parduodamų nekilnojamųjų daiktų sąrašą Vyriausybės nustatyta nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarka. Parduodamų nekilnojamųjų daiktų sąrašo sudarymo tvarką nustato Vyriausybė“. Šiuo metu valstybės funkcijoms vykdyti nereikalingas nekilnojamasis valstybės turtas gali būti parduodamas vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 5 str. 2 d., 16¹ str. 8 d., 17 str. 1 d. 2 ir 3 punktais, 17 str. 6 d., o privatizuojamas – pagal šio įstatymo 17 str. 1 d.
p. Vadovaudamiesi skirtingomis Vyriausybės nustatytomis tvarkomis, šį turtą parduoda Valstybės turto fondas (privatizuojant), Turto bankas (atnaujinant), Valstybinė mokesčių inspekcija (realizuodama bešeimininkį, konfiskuotą, į valstybės pajamas perduotą turtą, daiktinius įrodymus, lobius ir radinius), kiti turto valdytojai. Pritariame siūlymui, kad būtų vykdomas centralizuotas valstybės turto pardavimas ir tai darytų viena institucija – CVVTV, vadovaudamasis viena valstybės nekilnojamojo turto pardavimo tvarka. Parduodamas valstybės funkcijoms vykdyti nereikalingas nekilnojamasis valstybės turtas šiuo metu pateikiamas skirtinguose sąrašuose (pavyzdžiui: Privatizavimo objektų ar Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto). Dėl dalies parduodamo valstybės turto sąrašuose esančio turto yra pradėtos pardavimo ar privatizavimo procedūros. Šios procedūros bus baigiamos laikantis šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatų. Sudarant naująjį parduodamų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, manome reikėtų įvertinti Privatizavimo objektų sąraše esančių nekilnojamojo turto objektų būklę ir į naują sąrašą netraukti tokių objektų, kurių nesutvarkyti visi teisės aktų reikalaujami dokumentai, ir tokių objektų, kurie gali būti pripažinti netinkamais (negalimais) naudoti ir turės būti likviduojami. Pritarti Žiūrėti Audito komiteto patobulintą Įstatymo projekto (XIP-3945) variantą. 5. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2012-06-0719 Nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarką reglamentuosiančio teisės akto sąlygose (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 162 str. 5 d. 3 p.) pagal įstatymo projekto nuostatas turi būti nurodyta, jog atsiskaitymas už aukcione įsigytą turtą gali trukti iki 5 metų. Per šį laikotarpį pirkėjas gali persigalvoti dėl pirkimo, tapti nemokus, bankrutuoti ir pan.
Manome, kad tikslinga numatyti tam tikras sandorio įvykdymo užtikrinimo priemones, kurios kompensuotų pardavėjo patirtas išlaidas sandorio neįvykdymo atveju. Valstybės įmonės Valstybės turto fondo veiklos praktikoje yra atvejų, kai bankrutuoja pirkėjas, įsigijęs valstybės ar savivaldybės nekilnojamąjį turtą ir nustatytais terminais nesumokėjęs visos ar dalies kainos už valstybinės žemės sklypą, priskirtą prie įsigyto valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto, ar šio sklypo neišsinuomojęs. Tokiu atveju įsigytas valstybės ar savivaldybės nekilnojamasis turtas parduodamas priverstiniu varžytinių būdu, ir naujas pirkėjas nėra įpareigotas išpirkti ar išsinuomoti šiam turtui priskirto žemės sklypo. Manome, kad, rengiant teisės aktus, būtų tikslinga atsižvelgti į aprašytą situaciją ir numatyti priemones tokiai situacijai išvengti. Šiuo metu atnaujinamo (parduodant) nekilnojamojo turto pardavimo viešas aukcionas organizuojamas tik tada, kai nekilnojamasis turtas yra laisvas. Jei šis turtas yra užimtas, jo parduoti negalima. Tokiu būdu pardavimo procesas trunka ilgiau. Manome, būtų tikslinga svarstyti galimybę parduoti ir užimtą nekilnojamąjį turtą, kai yra aiškūs išsikėlimo iš užimamų patalpų terminai ir įvertintos šio turto nuomojimosi iš aukciono laimėtojo išlaidos. Pritarti Žiūrėti Audito komiteto patobulintą
4Valstybės ir savivaldybių turto valdymo,
naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 162 str. 4 d.
viena iš valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą sudarančių veiklų: „turto valdytojų sprendimų dėl šio straipsnio 1 dalyje, išskyrus 1 dalies 6 punkte, nurodyto jų patikėjimo teise valdomo valstybės nekilnojamojo turto panaudos, nuomos ar perdavimo patikėjimo teise valdyti kitiems turto valdytojams privalomas derinimas su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju teisės aktų nustatyta tvarka;“ CVVTV, kuriam paskiriama funkcija įgyvendinti valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą, turės užtikrinti, kad tinkamai būtų valdomas visas valstybės nekilnojamasis turtas. Turtas bus perduodamas CVVTV nustatytais etapais, iki to laiko turto valdytojais liks šiuo metu jais esančios institucijos. Pritariame, kad esami turto valdytojai sprendimus dėl patikėjimo teise valdomo valstybės nekilnojamojo turto panaudos, nuomos ar perdavimo patikėjimo teise valdyti kitiems turto valdytojams privalo derinti su CVVTV. Tai padės kontroliuoti, kad CVVTV neperduotas valdyti valstybės nekilnojamasis turtas būtų valdomas efektyviai. Pritarti Žiūrėti Audito komiteto patobulintą
5Valstybės ir savivaldybių turto valdymo,
naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 16(2) str. 4 d.
valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą sudarančių veiklų:
„administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto panaudojimo efektyvumo
vertinimas, taip pat apsirūpinimo administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu alternatyvų įvertinimas, šių alternatyvų sąnaudų ir naudos analizė, vadovaujantis Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytais apsirūpinimo administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu, reikalingu veiklai vykdyti ir valstybės funkcijoms atlikti, normatyvais;“ Atliekant administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto panaudojimo efektyvumo vertinimą, tikslinga nurodyti aiškius, pagrįstus, pamatuojamus vertinimo kriterijus. Vertinimo kriterijus – tai normatyvinis standartas, pagrįstas lūkestis, geroji veiklos praktika ar nustatytas parametras (duomuo, matas, savybė, rodiklis), kuris leidžia įvertinti duomenis ir padaryti išvadas. Efektyvumas suprantamas kaip santykis tarp pagaminto produkto ir /ar paslaugų ir jiems panaudotų išteklių. Vertinant efektyvumą siekiama nustatyti, ar pasiektas geriausias santykis tarp sukurtų produktų (paslaugų), rezultatų ir tam panaudotų išteklių. Siekiant pateikti nuomonę apie efektyvumą, jo rodiklius reikia palyginti su nustatytais bendrais ar subjekto priimtais standartais, panašių subjektų atitinkamais dydžiais ar subjekto ankstesnių laikotarpių dydžiais. Pritarti Žiūrėti Audito komiteto patobulintą
6Valstybės ir savivaldybių turto valdymo,
naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 16(2) str. 4 d.
valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą sudarančių veiklų: „naujo administracinės paskirties nekilnojamojo turto įsigijimas (perkant, statant), atsižvelgiant į tokio turto poreikį, valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizavimas ir koordinavimas įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka;“ Manome, kad priimti sprendimą įsigyti naują administracinės paskirties nekilnojamąjį turtą būtų galima tik įvertinus valdomo administracinės paskirties nekilnojamojo turto būklę, jo panaudojimo galimybes, apsirūpinimo administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu alternatyvas ir valstybės institucijų poreikį. Pritarti Žiūrėti Audito komiteto patobulintą Įstatymo projekto (XIP-3945) variantą. 9. Vilniaus miesto savivaldybė 2012-06-1320 Vilniaus miesto savivaldybėje, išnagrinėjus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 3, 4, 5, 6, 9, 10, 13, 14, 15, 161, 17, 19, 21, 22, 23, 24 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 162 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIP-3945, Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo projektą Nr. XIP-3944 bei Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-3946, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. 1. Projektuose Nr. XIP-3946 ir Nr. XIP-3946 valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto pardavimą siūloma reglamentuoti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme. Manome, jog Projekto Nr. XIP-3945 17 str. turėtų būti aiškiai nurodyta, jog sprendimą dėl savivaldybės turto pardavimo priima savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija, o Tarybos įgaliota institucija sprendimus priima savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Pažymime, jog minėto įstatymo 13 ir 14 str. analogiškai yra reglamentuotas sprendimų priėmimas turto nuomos ir panaudos sudarymo atvejais.
Tiksli formuluotė reikalinga atsižvelgiant į viešojoje teisėje taikomą principą „leidžiama tai, kas numatyta“. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Konstitucinio teismo doktrinas, ir į tai, kad savivaldybių turto perdavimas privačion nuosavybėn šiuo metu taip pat reglamentuotas įstatymu, o ne tarybos nustatyta tvarka, Audito komiteto patobulintame įstatymo projekte XIP-3945 siūloma nustatyti atskiru straipsniu valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu teisinį reguliavimą. Valstybei ir savivaldybei priklausančių akcijų privatizavimas bus vykdomas įstatymo projekto XIP-3946(2) nustatyta tvarka. Žiūrėti Audito komiteto patobulintą Įstatymo projekto (XIP-3945) variantą. 10. Vilniaus miesto savivaldybė 2012-06-1320 Projekto Nr. XIP-3945
savivaldybės nekilnojamasis turtas gali būti parduodamas pagal savivaldybės ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo sudarytas sutartis dėl savivaldybės nekilnojamojo turto pardavimo), todėl dėl reglamentavimo aiškumo turėtų būti nurodyta ir bendroji nuostata, jog savivaldybės nekilnojamąjį turtą parduoda pačios savivaldybės. Pritarti iš dalies Projekte XIP-3945(2) siūloma nustatyti dvi galimybes: kad savivaldybei priklausančių nekilnojamųjų daiktų pardavimo aukciono organizatoriumi gali būti pačios savivaldybės, kurių tarybos tvirtins parduodamų nekilnojamųjų daiktų sąrašus, arba savivaldybės gali sudaryti sutartis su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju (ypač tai aktualu mažoms savivaldybėms) dėl joms priklausančio nekilnojamojo turto aukcionų organizavimo. Žiūrėti Audito komiteto patobulintą
2Projekto Nr. XIP-3945 17 str. 2 d.
savivaldybių nekilnojamojo turto pardavimo taisykles įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose neaptartiems klausimams reglamentuoti. Vien tik nekilnojamųjų daiktų sąrašo tvirtinimas savivaldybės taryboje nėra pakankamas ir veiksmingas tam, kad savivaldybės galėtų vykdyti nekilnojamojo turto pardavimą. Pažymime, jog Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 26 p. savivaldybės tarybos išimtinei kompetencijai priskirta sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose. Pritarti iš dalies Žiūrėti Audito komiteto patobulintą Įstatymo projekto (XIP-3945) variantą ir Audito komiteto argumentus dėl 9 Vilniaus miesto savivaldybės pasiūlymo. 12. Vilniaus miesto savivaldybė
3Pagal Projekto Nr. XlP-3945 17 str. 2 d. 2 p. savivaldybės turtas galės būti parduodamas tik po
to, kai bus įtrauktas į du parduodamų nekilnojamųjų daiktų sąrašus, t. y. vieną sąrašą tvirtina savivaldybės taryba, o kitą - Vyriausybė. Manome, jog dviejų sąrašų nustatytas įstatyme įtvirtina perteklines biurokratines procedūras, mažinančias turto valdymo efektyvumą. Pažymime, jog Įstatyme nėra aiškiai atskleista Vyriausybės sudaromo sąrašo paskirtis, ar Vyriausybė į savo sąrašą gali neįtraukti savivaldybių turto ir dėl kokių priežasčių, taip pat nenustatyti jokie terminai šiam Vyriausybės veiksmui atlikti. Kaip alternatyvą siūlome nustatyti, jog bendruoju atveju savivaldybės nekilnojamasis turtas parduodamas pagal atitinkamus savivaldybių tarybų tvirtinamus sąrašus, o Vyriausybės sąrašas sudaromas tik tuo atveju - kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju sudaroma sutartis dėl savivaldybės nekilnojamojo turto pardavimo.
Manome, jog būtų pakankamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos informavimas apie priimamus sprendimus, juo labiau, kad ir šiuo metu visi savivaldybių teisės aktai teikiami Vyriausybės atstovams ir net atliekama jų išankstinė peržiūra. Pritarti iš dalies Žiūrėti Audito komiteto patobulintą Įstatymo projekto (XIP-3945) variantą ir Audito komiteto argumentus dėl 10 Vilniaus miesto savivaldybės pasiūlymo. 13. Vilniaus miesto savivaldybė
viešo aukciono būdu. Manome, jog netikslinga atsakyti Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme nustatytų turto pardavimo būdų, todėl siūlome palikti turto pardavimo viešo konkurso ir tiesioginių derybų būdu galimybę. Nepritarti Atsižvelgti į Vyriausybės išvadoje pateiktą pasiūlymą dėl valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo teisinio reguliavimo. 14. Vilniaus miesto savivaldybė
5Be to, Projekte Nr. XIP-3945 17 str. 2 d. 2 p. nėra aiškiai reglamentuojami už pardavimą gautų
lėšų įskaitymo klausimai - reikėtų aiškiai nustatyti, jog lėšos įskaitomos į savivaldybių biudžetus, o atlygis centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui mokamas tik tuo atveju, jeigu sudaroma sutartis. Nepritariame esamai formuluotei, pagal kurią nekilnojamajam turtui priskirtų sklypų pardavimą būtų mokamas atlygis centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui visais atvejais, net ir nesant su juo sudarytos sutarties dėl turto pardavimo.
Įstatymas nėra atlygio gavimo pagrindas, o turėtų būti atlyginama tik už tam tikrą darbą arba paslaugas, jeigu įstatymas numato sutarties sudarymo galimybę. Pritarti iš dalies Savivaldybei sudarius susitarimą su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju, jis už tarpininkavimo paslaugas gaus susitarime nustatytą atlygį. Audito komiteto patobulintame Įstatymo projekte XIP-3945 numatyta, kad valstybės turto valdytojas gaus atlygį už valstybei priklausančio turto pardavimą. Žiūrėti Audito komiteto patobulintą
6Projekte Nr. XIP-3945 siūlome numatyti Valstybės ir savivaldybių turto mainus, kurie buvo
vykdomi pagal LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo 2002 m. gegužės 23 d. įstatymo Nr. IX-900
Vilniaus miesto savivaldybė nepateikia argumentų, kurie pagrįstų poreikį atstatyti buvusį teisinį turto mainų reguliavimą, kuris buvo panaikintas kaip neskaidrus procesas, sudaręs sąlygas neadekvatiems mainams. 16. Vilniaus miesto savivaldybė
dėmesį į tai, jog esminius savivaldybių turto pardavimo klausimus siūloma reguliuoti Vyriausybės nutarimais, todėl negalima įvertinti būsimos turto pardavimo procedūros ir jos vykdymo tvarkos. Svarstytina, ar nereikia nustatyti įstatymo įgyvendinimo nuostatų, kuriose būtų reglamentuota, kaip pabaigiamos pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą pradėtos vykdyti procedūros ir kokiu būdu parduodamas jau Vyriausybės privatizavimo objektų sąraše esantis turtas, t. y., ar dėl visų šių objektų turės būti priimti nauji savivaldybių ir Vyriausybės sprendimais.
Nepritarti Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka. 17. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2012-06-29 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (Žin,, 2002, Nr. 57-2297; 2008, Nr. 71-2700) 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Jūsų prašymu atliko Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo projekto Nr. XIP-3944 ir jo lydimųjų projektų Nr. XIP-3945, XIP-3946, XIP-3947, XIP-3948, XIP-3949, XIP-3950, XIP-3951, XIP-3952 antikorupcinį vertinimą. Išnagrinėję projektus antikorupciniu požiūriu pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013-05-08 Nr. 420 Iš esmės pritarti Projektui Nr. XIP-3945 ir, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2011 m. gruodžio 28 d. išvadoje pateiktas pastabas, kurioms pritarė Seimo Ekonomikos komitetas (2012 m. balandžio 18 d. komiteto išvada Nr.
108-P-8), Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2012 m. balandžio 11 d. komiteto išvada Nr. 113-P-9) ir Biudžeto ir finansų komitetas (2012 m. balandžio 11 d. komiteto išvada Nr. 109-P-11), siūlyti Seimui tobulinti Projektą Nr. XIP-3945 pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
2 Argumentai:
Turto valdymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinama, kad Vyriausybė nustato konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas paimto ar perduoto turto, daiktinių įrodymų, radinių ir valstybei priklausančių lobių perdavimo, apskaitos, įkainojimo, saugojimo, realizavimo ir šio turto, pripažinto atliekomis, nurašymo ir grąžinimo tvarką. Vadovaudamasi Turto valdymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, Vyriausybė 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 (Žin., 2004, Nr. 86-3119) patvirtino Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles. Pagal šias taisykles turto grąžinimas vykdomas, kai įsiteisėja civilinėje, administracinėje ar baudžiamojoje byloje priimtas atitinkamas sprendimas, kuris yra pagrindas grąžinti savininkui turtą. Grąžinamas ne tik pripažintas atliekomis, bet ir bet kuriuo būdu valstybei perduotas turtas (konfiskuotas turtas, daiktiniai įrodymai ir panašiai). Todėl siūlyti tikslinti Projekto Nr. XIP-3945 3 straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 3 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „2.
Vyriausybė nustato Konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas paimto ar perduoto turto, daiktinių įrodymų, radinių ir valstybei priklausančių lobių perdavimo, apskaitos, įkainojimo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir šio turto, pripažinto atliekomis, nurašymo tvarką“. Pritarti Žiūrėti Audito komiteto patobulintą Įstatymo projekto (XIP-3945) variantą. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
3 Argumentai:
aiškūs valstybės nuosavybėn įgyto turto patikėjimo teisės atsiradimo pagrindai, siūlyti tikslinti Projekto Nr. XIP-3945 5 straipsnio 2 dalimi keičiamo Turto valdymo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas:
„2. Šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte
nurodyti subjektai, įstatymų nustatyta tvarka įgiję turtą valstybės nuosavybėn, valdo jį patikėjimo teise, kol šis turtas teisės aktų nustatyta tvarka perduodamas valdyti patikėjimo teise kitiems subjektams.“ Pritarti iš dalies Audito komiteto patobulintame Įstatymo projekto XIP-3945 17 straipsnyje siūloma nustatyti valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, įmonių įgyjamo turto teisinį reguliavimą, todėl šis Vyriausybės pasiūlymas laikytinas pertekliniu. Žiūrėti Audito komiteto patobulintą Įstatymo projekto (XIP-3945) variantą. 4. Respublikos Vyriausybė 2013-05-08 Nr. 42011 Argumentai:
numato 2 valstybės turto perdavimo savivaldybėms galimybes: pagal 6 straipsnio 2 punktą savivaldybės nuosavybėn gali būti perduotas tik savarankiškosioms funkcijoms įgyvendinti reikalingas turtas, o pagal 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą valstybės turtas gali būti perduotas savivaldybėms patikėjimo teise ir savarankiškosioms, ir valstybinėms funkcijoms įgyvendinti. Šios Turto valdymo įstatyme numatytos galimybės perkeltos ir į Projekto Nr. XIP-3945 4 ir 6 straipsnius.
XIP-3945 4 ir 6 straipsnius. Kadangi iš šių straipsnių nuostatų neaišku, kuriais atvejais valstybės turtas savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms įgyvendinti perduodamas jų nuosavybėn, o kuriais
patikėjimo teise savivaldybėms perduodamas tas valstybės turtas, kuris reikalingas savivaldybių valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti. Pasiūlymas:
„2) valstybės turtu, kuris Vyriausybės nutarimais
savivaldybėms perduodamas valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti.“ Pritarti Žiūrėti Audito komiteto patobulintą Įstatymo projekto (XIP-3945) variantą. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
2 Argumentai:
siūlomą nuostatą, kad savivaldybėms patikėjimo teise perduodamas tik tas valstybės turtas, kurio reikia savivaldybių valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti, siūlyti atitinkamai tikslinti Projekto Nr. XIP-3945 6 straipsniu keičiamo Turto valdymo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas:
„2. Jeigu pasikeičia savivaldybių valstybinės
(valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos ar jų subjektai arba perduotas valstybės turtas tapo nereikalingas šioms funkcijoms įgyvendinti, Vyriausybės nutarimu šis turtas patikėjimo teise gali būti perduotas kitiems šio įstatymo
turtas turi būti perduotas patikėjimo teise valdyti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui.“ Pritarti Žiūrėti Audito komiteto patobulintą Įstatymo projekto (XIP-3945) variantą. 6.
1 Argumentai: Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnio 1 d. nurodyti subjektai, kuriems Valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis. Tačiau tarp subjektų nėra paminėtos Seniūnaičių sueigos. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnį ir Vidaus reikalų ministro 2009-04-02 įsakymu Nr. 1V-126 patvirtintą Pavyzdinį gyvenamosios vietovės bendruomenės statutą Seniūnaičių sueiga svarsto ir priima sprendimus ir teikia seniūnijai pasiūlymus dėl seniūnijos veiklos programų; dėl projektų kuriuos teikia seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje esančios bendruomeninės organizacijos, įgyvendinimo tikslingumo; dėl seniūnijai paskirtų asignavimų naudojimo; dėl metinės seniūno veiklos ataskaitos įvertinimo; dėl atskirų šeimų (asmenų) gyvenimo sąlygų ir poreikių įvertinimo, dėl socialinės paramos toms šeimoms (asmenims) reikalingumo ir paramos būdų; dėl probleminių šeimų ir vaikų teisių apsaugos prevencijos; dėl seniūnijos teritorijos gyventojų laisvalaikio ir poilsio organizavimo; dėl viešųjų paslaugų teikimo seniūnijos gyventojams tvarkos ir kokybės; svarsto kitus gyventojams rūpimus klausimus ir priima dėl jų sprendimus. Nepaisant daugybės funkcijų Seniūnaičių sueigos neturi teisinio pagrindo panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis Valstybės ir savivaldybės patalpomis , kur seniūnaičiai galėtų susitikinėti ir aptarinėti su juos išrinkusiais gyventojais bendruomenei svarbius klausimus bei atlikti kitas jiems priskirtas funkcijas. Vietos savivaldos įstatymas įpareigoja savivaldybę neatlygintinai suteikti patalpas tik seniūnaičių sueigai organizuoti . Atsižvelgiant į minėtus argumentus siūloma papildyti projekto 7 straipsnį numatant, kad Valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis seniūnaičių sueigoms.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 7 straipsnį, papildant Įstatymo 13 straipsnio 1 dalį nauju 7 punktu, ir jį išdėstyti taip: „
panauda
perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka šiems subjektams:
1) biudžetinėms įstaigoms;
2) viešosioms įstaigoms, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybė ar savivaldybė, kurioms atstovauja valstybės ar savivaldybės institucija, taip pat viešosioms įstaigoms – mokykloms ir viešosioms įstaigoms, tenkinančioms visuomenės interesą muziejų sistemoje;
3) socialinės įmonės statusą turintiems juridiniams asmenims;
4) labdaros ir paramos fondams;
5) asociacijoms (valstybės nekilnojamasis turtas asociacijoms perduodamas šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais);
6) politinėms partijoms;
tai nustatyta įstatymuose arba tarptautinėse sutartyse. seniūnaičių sueigoms;
8) kitiems subjektams, jei tai nustatyta įstatymuose arba tarptautinėse sutartyse. 2. Valstybės nekilnojamasis turtas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis perduodamas tik toms asociacijoms, kurių pagrindinis veiklos tikslas – tenkinti viešąjį interesą socialinėje ir valstybės nacionalinio saugumo stiprinimo srityse. 3.
gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis jeigu subjektai atitinka šiuos kriterijus:
1) asociacija ar politinė partija neturi nuosavybės teise priklausančio ar panaudos pagrindais perduoto laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto savivaldybėje, kurioje prašoma panauda suteikti nekilnojamąjį turtą;
2) subjektas gali pagrįsti, kad panauda prašomas suteikti turtas reikalingas jo vykdomai veiklai, dėl kurios turtas galėtų būti perduotas ir jo naudojimo paskirtis atitinka subjekto veiklos sritis ir tikslus nustatytus jo steigimo dokumentuose. 3. Valstybės turtas šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams (išskyrus 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus subjektus) gali būti perduodamas panaudos pagrindais, jeigu šis turtas nenaudojamas valstybinėms funkcijoms įgyvendinti. 4. Sprendimą dėl valstybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams priima Vyriausybė ar jos įgalioti turto valdytojai. Sprendimą dėl savivaldybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams priima savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija. Sprendime turi būti nurodytas panaudos sutarties terminas ir turto panaudojimo paskirtis, taip pat gali būti nurodytos kitos panaudos sąlygos. Šios sąlygos privalo būti įrašytos į panaudos sutartį. Sudarant panaudos sutartį su panaudos subjektais, kartu su rengiamu sprendimo projektu turi būti pateiktas rašytinis panaudos gavėjo įsipareigojimas numatytu laikotarpiu panaudoti savo lėšas perduoto nekilnojamojo daikto einamajam ir kapitaliniam remontui. Vyriausybės įgalioti turto valdytojai sprendimus priima Vyriausybės nustatyta tvarka. Savivaldybės tarybos įgaliota institucija sprendimus priima savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
Valstybės ar savivaldybės turto panaudos sutartį su panaudos subjektais sudaro valstybės ar savivaldybės turto valdytojas. 5. Valstybės ar savivaldybės turto panaudos sutartyje turi būti nustatyta pagal panaudos sutartį perduodamo turto naudojimo paskirtis, panaudos gavėjo pareiga savo lėšomis atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą, apdrausti gaunamą ilgalaikį materialųjį turtą ir kitos Civiliniame kodekse nustatytos panaudos sąlygos. Panaudos davėjas privalo nutraukti panaudos sutartį, jei panaudos gavėjas nevykdo veiklos, dėl kurios buvo perduotas valstybės ar savivaldybės turtas, ar šį turtą naudoja ne pagal paskirtį. Panaudos gavėjui, pagerinusiam pagal panaudos sutartį perduotą turtą, už pagerinimą neatlyginama. 6. Asmenys, kuriems valstybės ir savivaldybių turtas perduotas neatlygintinai naudotis, negali jo išnuomoti ar kitaip perduoti naudotis tretiesiems asmenims. 7. Šio straipsnio nuostatos netaikomos, kai vadovaujantis šio Įstatymo 161 straipsniu valstybės nekilnojamas turtas suteikiamas pagal panaudos sutartį.“ Nepritarti Vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad savivaldybė neatlygintinai suteikia patalpas seniūnaičių sueigai organizuoti. Todėl turto panaudos suteikimas būtų nebeaktualus ir netikslingas. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013-05-08 Nr. 42014 Argumentai:
Turto valdymo įstatymo 13 straipsnyje keičiamos valstybės ir savivaldybės turto panaudos sąlygos.
Kadangi pagal Civilinio kodekso 6.636 straipsnį panaudos gavėjo pareiga – ne tik daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą, bet ir apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita, siūlyti papildyti keičiamo Turto valdymo įstatymo 13 straipsnį ir jame nustatyti, kad valstybės ir savivaldybės turto panaudos gavėjo pareiga – apmokėti visas pagal panaudos sutartį jam perduoto turto išlaikymo išlaidas, išskyrus atvejus, kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui patikėjimo teise yra perduotas valdyti administracinės paskirties arba atnaujintinas valstybės nekilnojamasis turtas. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2011 m. gruodžio 28 d. išvados dėl Projekto Nr. XIP-3945 6 punkte siūloma keičiamo Turto valdymo įstatymo 13 straipsnyje nustatyti maksimalų leistiną panaudos sutarties terminą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą panaudos sutarties terminas susietas su panaudos subjekto teisine forma, o panaudai gali būti perduotas bet koks valstybės ar savivaldybės materialusis ir nematerialusis turtas, kurio nusidėvėjimo laikotarpiai skirtingi, darytina išvada, kad Turto valdymo įstatyme nustatyti maksimalų leistiną panaudos sutarties terminą, tinkamą bet kokios rūšies turtui, netikslinga. Projekto Nr. XIP-3945 7 straipsniu keičiamo Turto valdymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje prieš žodį
„Vyriausybės“ tikslinga įrašyti žodį „atitinkamai“, kad iš šios dalies
redakcijos būtų aišku, kad valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais tvarką nustato Vyriausybė, o savivaldybių – savivaldybės taryba. Siūlyti tikslinti keičiamą Turto valdymo įstatymo 13 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „13 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto panauda 1.
Valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis atitinkamai Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka šiems subjektams:
1) biudžetinėms įstaigoms;
2) viešosioms įstaigoms, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybė ar savivaldybė, kurioms atstovauja valstybės ar savivaldybės institucija, taip pat viešosioms įstaigoms – mokykloms ir viešosioms įstaigoms, tenkinančioms visuomenės interesą muziejų sistemoje;
3) socialinės įmonės statusą turintiems juridiniams asmenims;
4) labdaros ir paramos fondams;
5) asociacijoms (valstybės nekilnojamasis turtas asociacijoms perduodamas šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais);
6) politinėms partijoms;
7) kitiems subjektams, jeigu tai nustatyta įstatymuose, tarptautinėse sutartyse ar tarptautiniuose susitarimuose. 2. Valstybės nekilnojamasis turtas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis perduodamas tik toms asociacijoms, kurių pagrindinis veiklos tikslas – tenkinti viešąjį interesą socialinėje ir valstybės nacionalinio saugumo stiprinimo srityse. 3.
subjektus) gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis, jeigu subjektai atitinka šiuos kriterijus:
1) asociacija ar politinė partija neturi nuosavybės teise priklausančio ar panaudos pagrindais perduoto laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto savivaldybėje, kurioje prašoma panaudos pagrindais suteikti nekilnojamąjį turtą;
2) subjektas pagrindžia, kad panaudos pagrindais prašomas suteikti turtas reikalingas jo vykdomai veiklai, dėl kurios turtas galėtų būti perduotas, ir jo naudojimo paskirtis atitinka subjekto veiklos sritis ir tikslus, nustatytus jo steigimo dokumentuose;
3) subjektas pagrindžia, kad jo veiklos rezultatai užtikrina visuomenės interesų tenkinimą. 4. Sprendimą dėl valstybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams priima Vyriausybė ar jos įgalioti turto valdytojai. Sprendimą dėl savivaldybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams priima savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija. Sprendime turi būti nurodytas panaudos sutarties terminas ir turto naudojimo paskirtis, taip pat gali būti nurodytos kitos panaudos sąlygos. Šios sąlygos privalo būti įrašytos į panaudos sutartį. Sudarant panaudos sutartį su panaudos subjektais, turi būti pateiktas rašytinis panaudos gavėjo įsipareigojimas numatytu laikotarpiu panaudoti savo lėšas perduoto nekilnojamojo daikto einamajam ir statinio kapitaliniam remontui. Vyriausybės įgaliotas turto valdytojas sprendimus priima Vyriausybės nustatyta tvarka. Savivaldybės tarybos įgaliota institucija sprendimus priima savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Valstybės ar savivaldybės turto panaudos sutartį su panaudos subjektais sudaro valstybės ar savivaldybės turto valdytojas. 5.
sutartyje turi būti nustatyta pagal panaudos sutartį perduodamo turto naudojimo paskirtis, panaudos gavėjo pareiga savo lėšomis atlikti nekilnojamojo daikto einamąjį ir statinio kapitalinį remontą, apmokėti visas turto išlaikymo išlaidas, apdrausti gaunamą ilgalaikį materialųjį turtą ir kitos Civiliniame kodekse nustatytos panaudos sąlygos. Panaudos davėjas privalo nutraukti panaudos sutartį, jeigu panaudos gavėjas nevykdo veiklos, dėl kurios buvo perduotas valstybės ar savivaldybės turtas, ar šį turtą naudoja ne pagal paskirtį. Panaudos davėjas gali nutraukti panaudos sutartį, jeigu panaudos gavėjas nevykdo įsipareigojimų savo lėšomis atlikti einamąjį ar kapitalinį remontą. Panaudos gavėjui, pagerinusiam pagal panaudos sutartį perduotą turtą, už pagerinimą neatlyginama. 6. Asmenys, kuriems valstybės ir savivaldybių turtas perduotas neatlygintinai naudotis, negali jo išnuomoti ar kitaip perduoti naudotis tretiesiems asmenims. 7. Šio straipsnio nuostatos netaikomos, kai valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas suteikiamas pagal panaudos sutartį vadovaujantis šio įstatymo 161 straipsnio 5 dalimi ir
Pritarti iš dalies Siekiant suderinti Labdaros ir paramos įstatymo nuostatas su šiuo įstatymo projektu siūloma nepriskirti labdaros ir paramos fondų prie subjektų sąrašo, kuriems v alstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis. Žiūrėti Audito komiteto patobulintą Įstatymo projekto (XIP-3945) variantą.
8 Seimo narys Jurgis Razma 2012-02-1415 Argumentai: Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 3, 4, 5, 6, 9, 10, 13, 14, 15, 16¹, 17, 19, 22, 23, 24 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 16² straipsniu įstatymo projekte (toliau - Įstatymo projekte) siūlau patikslinti įstatymo nuostatas, susijusias su privatizavimo sąvoka (14 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 17 straipsnio 2 dalies siūloma nekeisti, 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Siūloma atsisakyti papildomos turto pardavimo tvarkos (nekilnojamojo turto pardavimo pagal Vyriausybės nutarimu nustatytą tvarką), todėl teikiamu pasiūlymu tikslinama įstatymo 161 straipsnio 8 dalis, 162 straipsnio 4 dalies 3 punktas, siūloma naikinti įstatymo projekte numatytas162 straipsnio 5 ir 6 dalis, pakeisti 12 straipsnio 2 punktą ir panaikinti 17 straipsnio 2 dalį. Taip pat koreguotini Turto valdymo įstatymo siūlomi 14 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir 5 dalies pakeitimai, nustatant, kad juose minima išimtis taikoma 16 straipsnio 4 dalies
atidėti bent iki 2012 m. liepos 1 d., nes šiuo metu numatytas terminas (2012 m. balandžio 1 d.) yra per trumpas. VĮ Turto banko ir VĮ Valstybės turto fondo reorganizavimas pareikalaus mažiausiai 3 mėn., nes vien apie reorganizavimo sąlygų sudarymą turi būti paskelbta viešai tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba paskelbta viešai vieną kartą ir pranešta visiems kreditoriams raštu (CK 2.101 str. 1 d.). Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,
materialiojo turto nuoma 1.
Sprendimą dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos gali priimti valstybės turto valdytojas, jei tas ilgalaikis materialusis turtas:2
2) neįtrauktas į privatizavimo programą;
valstybinėms funkcijoms įgyvendinti
materialusis turtas išnuomojamas viešo konkurso būdu, išskyrus atvejus, kuriais Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis ilgalaikį materialųjį turtą išnuomoja be konkurso:
1) Vyriausybė, vykdydama Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, arba kai toks turtas išnuomojamas užsienio valstybių ambasadoms ar konsulinėms įstaigoms, taip pat tarptautinių organizacijų atstovybėms;
2) valstybės turto valdytojas, kai ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas trumpalaikiam neatidėliotinam darbui (avarijų, stichinių nelaimių likvidavimui ir pan.) ar trumpalaikiam renginiui (parodai, sporto varžyboms, pasitarimams, seminarams, šventėms, kultūros renginiams, darbuotojų socialinėms reikmėms) organizuoti. Bendra turto nuomos trukmė šiems darbams ar renginiams negali būti ilgesnė kaip 30 dienų per kalendorinius metus;
3) valstybės turto valdytojas, kai perkamos paslaugos, kurioms teikti bus naudojamas valstybės ar savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas ir šis turtas išnuomojamas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka vykdomo viešojo paslaugų pirkimo metu;
4) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, kai valstybės nekilnojamasis turtas išnuomojamas šio Įstatymo 16² straipsnio34 dalies 1 punkte numatytais atvejais. 3. Valstybės trumpalaikis materialusis turtas Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti išnuomojamas kartu su ilgalaikiu materialiuoju turtu, jei tuo siekiama užtikrinti efektyvią ilgalaikio materialiojo turto nuomą. 4.
nuomos konkurso organizavimo taisykles, kuriose turi būti:
1) nuomos konkurso taikymo tvarka;
2) reglamentuotos valstybės turto valdytojo pareigos organizuojant nuomos konkursą;
3) pagrindiniai nuomos sutarties reikalavimai ir patvirtinta pavyzdinė nuomos sutartis. 5. Nuomos sutartyje, išskyrus šio Įstatymo 16² straipsnio34 dalies 1 punkte nustatytą atvejį, turi būti nustatyti Vyriausybės ar savivaldybės tarybos numatyto dydžio delspinigiai už nuomininko praleistą nuomos mokesčio mokėjimo terminą, jeigu kiti įstatymai nenustato ko kita. Jei nuomos sutartyje delspinigiai nenustatyti, tai nuomininkas moka 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama. 6. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.“ Nepritarti Atsižvelgiant į 2013-05-08 Vyriausybės išvadoje Nr. 420 pateiktus argumentus, siūloma nepritarti Seimo nario J. Razmos pasiūlymams. 9. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013-05-08 Nr. 42015 Argumentai:
Turto valdymo įstatymo 14 straipsnis reglamentuoja valstybės ir savivaldybių materialiojo turto nuomą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus disponavimo valstybės turtu būdus ir sąlygas gali nustatyti tik įstatymų leidėjas. Atsižvelgiant į tai, siūlyti papildyti šiame straipsnyje nustatytas ilgalaikio materialiojo turto nuomos sąlygas, t. y. įstatymu reglamentuoti maksimalų valstybės turto nuomos laikotarpį, lėšų už valstybės turto nuomą paskirstymą, nuompinigių už valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo nustatymą ir nuomos konkurso nutraukimo pagrindus, ir išdėstyti keičiamą Turto valdymo įstatymo 14 straipsnį. Pasiūlymas: ,,14 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių materialiojo turto nuoma 1.
Sprendimą dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos gali priimti valstybės turto valdytojas, jeigu tas ilgalaikis materialusis turtas:
1) neskirtas šalies gynybai ar saugumui užtikrinti;
2) nenaudojamas valstybinėms funkcijoms įgyvendinti. 2. Valstybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas viešo konkurso būdu, išskyrus atvejus, kuriais Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis ilgalaikį materialųjį turtą išnuomoja be konkurso:
1) Vyriausybė, vykdydama Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, arba kai toks turtas išnuomojamas užsienio valstybių ambasadoms ar konsulinėms įstaigoms, taip pat tarptautinių organizacijų atstovybėms;
2) valstybės turto valdytojas, kai ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas neatidėliotinam darbui (avarijų, stichinių nelaimių padariniams likviduoti ir pan.) ar trumpalaikiam renginiui (parodai, sporto varžyboms, pasitarimams, seminarams, šventėms, kultūros renginiams, darbuotojų socialinėms reikmėms), kurio trukmė ne ilgesnė kaip 30 kalendorinių dienų, organizuoti;
3) valstybės turto valdytojas, kai perkamos paslaugos, kurioms teikti bus naudojamas valstybės ilgalaikis materialusis turtas ir šis turtas išnuomojamas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka vykdomo viešojo paslaugų pirkimo metu. 3. Valstybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomojamas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), jeigu įstatymai nenustato kitaip. Valstybės trumpalaikis materialusis turtas gali būti išnuomojamas kartu su ilgalaikiu materialiuoju turtu, jeigu tuo siekiama užtikrinti efektyvią ilgalaikio materialiojo turto nuomą. 4. Nuompinigių už valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo taisykles nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 5.
materialiojo turto, kurį patikėjimo teise valdo valstybės institucijos ir įstaigos, nuomą pervedami į valstybės biudžetą, o nuompinigiai už turto, kurį patikėjimo teise arba patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį valdo valstybės įmonės, mokslo ir studijų institucijos ar kiti įstatymų nustatyti subjektai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali išnuomoti valstybei nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą, pervedami atitinkamai į subjektų sąskaitas. Nuompinigiai už valstybės ilgalaikio materialiojo turto, įtraukto į Valstybinio socialinio draudimo fondo apskaitą, nuomą pervedami į Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų sąskaitą. 6. Vyriausybė turi nustatyti viešo nuomos konkurso organizavimo taisykles, kuriose turi būti:
1) nustatyta nuomos konkurso taikymo ir organizavimo tvarka;
2) reglamentuotos valstybės turto valdytojo pareigos organizuojant nuomos konkursą;
3) nustatyta nuomos konkurso nutraukimo tvarka ir pagrindai;
4) nustatyti pagrindiniai nuomos sutarties reikalavimai ir patvirtinta pavyzdinė nuomos sutartis. 7. Nuomos sutartyje turi būti nustatyti Vyriausybės ar savivaldybės tarybos numatyto dydžio delspinigiai už nuomininko praleistą nuomos mokesčio mokėjimo terminą, jeigu kiti įstatymai nenustato ko kita. Jeigu nuomos sutartyje delspinigiai nenustatyti, tai nuomininkas moka 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama. 8. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.“ Pritarti Žiūrėti Audito komiteto patobulintą Įstatymo projekto (XIP-3945) variantą. 10. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013-05-08 Nr. 42016 Argumentai:
Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2012, Nr.
155-8001) panaikino nuostatas dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto ataskaitos. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą (Žin., 2007, Nr. 77-3046) bus rengiami valstybės ir savivaldybių konsoliduotųjų ataskaitų ir nacionalinis ataskaitų rinkinys, apimsiantys informaciją apie valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantį turtą. Siekiant išsamesnės analitinės informacijos apie valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantį turtą ir jo valdymo efektyvumą, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių informacijos nepakaktų valstybės ar savivaldybių turto valdymo efektyvumui įvertinti ir sprendimams dėl atitinkamų priemonių taikymo siekiant racionalesnio turto valdymo priimti. Todėl Projekto Nr. XIP-3945 9 straipsniu keičiamame Turto valdymo įstatymo 15 straipsnyje siūloma reglamentuoti valstybei nuosavybės teise priklausančio turto ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto valdymo ataskaitų rengimą. Pasiūlymas:
Pakeisti 9 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
„15 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto
apskaita, valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto valdymo ataskaitos
tvarkoma įstatymų nustatyta tvarka. 2. Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo ataskaitą rengia centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas Vyriausybės nustatyta tvarka. 3. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo ataskaitą rengia savivaldybės administracija savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. 4. Valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausantis registruotinas turtas turi būti teisės aktų nustatyta tvarka registruojamas viešuosiuose registruose. 5.
priklausantį turtą ir juo disponuojant, taip pat rengiant valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo ataskaitą, naudojamasi valstybės turto informacinės paieškos sistema, kuri steigiama, kuriama ir valdoma valstybės informacinių išteklių valdymą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybės turto informacinės paieškos sistemos tvarkytojas yra centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas.“ Pritarti Žiūrėti Audito komiteto patobulintą
2 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 10 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
straipsnio 2, 4 ir 8 dalių pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės nekilnojamasis turtas gali būti
atnaujinamas, kai jis neatitinka valstybės įmonių, įstaigų ar organizacijų poreikių įgyvendinant valstybines funkcijas. Turtas gali būti atnaujinamas jį rekonstruojant, remontuojant arba įsigyjant (perkant, statant ir pan.) naują nekilnojamąjį turtą. Valstybės nekilnojamasis turtas atnaujinamas įsigyjant naują nekilnojamąjį turtą tuo atveju, kai turimą valstybės nekilnojamąjį turtą netikslinga atnaujinti remontuojant ar rekonstruojant. Atnaujinant valstybės nekilnojamąjį turtą rekonstrukcijos būdu ar atliekant remontą, aukciono būdu gali būti parduodamas valstybės nekilnojamasis turtas, kuris į Vyriausybės patvirtintą atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą įtrauktas kaip valstybės turto valdytojų poreikių atliekant valstybines funkcijas neatitinkantis parduodamas nekilnojamasis turtas“. Pritarti Žiūrėti Audito komiteto patobulintą
4 Pasiūlymas:
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizavimo ir koordinavimo funkcijas įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius).“ Pritarti Žiūrėti Audito komiteto patobulintą
8 Pasiūlymas:
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo
organizatorius jam perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą, kuris į Vyriausybės patvirtintą atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą įtrauktas kaip valstybės turto valdytojų poreikių atliekant valstybines funkcijas neatitinkantis parduodamas nekilnojamasis turtas, parduoda aukciono būdu Vyriausybės nustatyta nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarka. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas jam perduotą parduoti valstybės nekilnojamąjį turtą iki pardavimo gali išnuomoti teisės aktų nustatyta tvarka. Kartu su šiuo turtu parduodamas jam priskirtas valstybinės žemės sklypas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Įstatymų reikalaujamos formos atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis su aukciono laimėtoju turi būti sudaryta per trisdešimt dienų nuo turto pardavimo aukcione dienos. Jeigu kartu su atnaujinamu valstybės nekilnojamuoju turtu aukcione parduodamas jam priskirtas valstybinės žemės sklypas, įstatymų reikalaujamos formos šio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis su aukciono laimėtoju turi būti sudaryta per dešimt dienų nuo momento, kai pirkėjas sumoka visas pagal atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį jam priklausančias mokėti sumas.
Lėšos, gautos už parduotą valstybės nekilnojamąjį turtą ir kartu parduotą jam priskirtą valstybinės žemės sklypą, taip pat lėšos, gautos iš valstybės nekilnojamojo turto nuomos, naudojamos su turto atnaujinimu susijusioms prievolėms įvykdyti, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotam atlygiui už valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo koordinavimą, organizavimą mokėti ir kitoms faktinėms su turto įsigijimu susijusioms išlaidoms padengti.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito patobulintame Įstatymo projekte XIP-3945(2) yra numatyti parduodamo nekilnojamojo turto ir žemės sutarčių sudarymo terminai, šio straipsnio nuostatos nebeaktualios. Žiūrėti Audito komiteto patobulintą Įstatymo projekto (XIP-3945) variantą. 14. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
8 Argumentai:
Turto valdymo įstatymo 161 straipsnio 8 dalyje nustatoma, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas jam perduotą valdyti parduotiną valstybės nekilnojamąjį turtą iki pardavimo gali išnuomoti teisės aktų nustatyta tvarka. Šią nuostatą lėmė valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo praktikoje pasitaikantys atvejai, kai dėl užsitęsusio žemės sklypų, priskirtinų parduodamam valstybės nekilnojamajam turtui, formavimo ar kitų priežasčių užtrunkama pasirengti valstybės nekilnojamojo turto pardavimo aukcionams.
Kad iki pardavimo laisvas nekilnojamasis turtas būtų naudojamas racionaliai ir atsirastų galimybių mažinti su valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimu ir perduoto valstybės nekilnojamojo turto naudojimu ir priežiūra susijusias sąnaudas, siūlyti nustatyti, kad parduotinas valstybės nekilnojamasis turtas iki pardavimo gali būti išnuomojamas arba perduodamas panaudos pagrindais įstatymų nustatytiems panaudos subjektams. Kadangi įsigaliojus siūlomiems Turto valdymo įstatymo pakeitimams centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas valstybės turto valdytojų poreikių atliekant valstybines funkcijas neatitinkantį parduotiną nekilnojamąjį turtą, įtrauktą į atnaujinamo turto sąrašą, parduos vadovaudamasis Projekte Nr. XIP-3945 nustatyta nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarka, o laikinai laisvą nekilnojamąjį turtą nuomos arba perduos panaudos pagrindais Turto valdymo įstatymo 13 ir 14 straipsnių nustatyta tvarka, siūlyti iš keičiamo Turto valdymo įstatymo 161 straipsnio 8 dalies kaip perteklines išbraukti nuostatas dėl nekilnojamojo turto ir žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo ir lėšų už turto nuomą panaudojimo (jį siūloma nustatyti keičiamame Turto valdymo įstatymo 14 straipsnyje). Atsižvelgiant į tai, siūlyti tikslinti Projekto Nr. XIP-3945 10 straipsniu keičiamo Turto valdymo įstatymo 161 straipsnio 8 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti 10 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „8.
Valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius jam perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą, kuris į Vyriausybės patvirtintą atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą įtrauktas kaip valstybės turto valdytojų poreikių atliekant valstybines funkcijas neatitinkantis parduodamas nekilnojamasis turtas, parduoda šio Įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka. Kartu su šiuo turtu parduodamas jam priskirtas valstybinės žemės sklypas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka jam perduotą parduoti valstybės nekilnojamąjį turtą iki pardavimo gali išnuomoti arba perduoti panaudos pagrindais. Nuomos ar panaudos sutartyje turi būti nustatyta, kad turto nuomos ar panaudos sutartis pasibaigia šį turtą pardavus. Lėšos, gautos už parduotą valstybės nekilnojamąjį turtą ir kartu parduotą jam priskirtą valstybinės žemės sklypą, naudojamos su turto atnaujinimu susijusioms prievolėms įvykdyti, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotam atlygiui už valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo koordinavimą, organizavimą mokėti ir kitoms faktinėms su turto įsigijimu susijusioms išlaidoms padengti.“ Pritarti Žiūrėti Audito komiteto patobulintą Įstatymo projekto (XIP-3945) variantą. 15. Seimo narys Jurgis Razma 2012-02-1419 Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 11 straipsnį ir išdėstyti jį taip:11 straipsnis. Įstatymo papildymas 16² straipsniu Papildyti Įstatymą 16² straipsniu: „162 straipsnis. Valstybės nekilnojamojo turto centralizuotas valdymas, naudojimas ir disponavimas juo 1.
Valstybės nekilnojamasis turtas pagal naudojimo paskirtį skirstomas į šias grupes:
1) administracinės paskirties, naudojamas valstybės institucijų ir įstaigų funkcijoms atlikti;
2) kultūros ir sporto paskirties, naudojamas kultūros, sporto reikmėms ir viešiesiems pramoginiams renginiams;
3) mokslo paskirties, naudojamas švietimo ir mokslo reikmėms;
4) sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties, naudojamas sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbos teikimui;
5) pagalbinio ūkio paskirties, naudojamas gamybai vykdyti, daiktams laikyti ar sandėliuoti;
6) specialiosios paskirties, naudojamas specialiems tikslams (karinės, valstybės saugumo ir gynybos paskirties, įkalinimo įstaigos, policijos, priešgaisrinės tarnybos, pasienio ir kitų specialiųjų tarnybų naudojamas nekilnojamasis turtas, užsienio reikalų, taip pat diplomatinės ir konsulinės įstaigos, viešojo transporto paskirties, kitas specialiems tikslams naudojamas nekilnojamas turtas, įskaitant administracinės pasirties nekilnojamąjį turtą naudojamą šiame punkte numatytiems tikslams);
7) kitos paskirties, kurio negalima priskirti prie šios dalies 1–6 punktuose nurodytų nekilnojamojo turto grupių. 2. Valstybės nekilnojamasis turtas, išskyrus valstybės įmonių valdomą valstybės nekilnojamąjį turtą, laikantis šiame Įstatyme nustatytų principų, gali būti valdomas centralizuotai – perduodant valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo veiklas vykdyti vienam subjektui (toliau – centralizuotas valdymas). 3. Valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. 4.
turto centralizuotą valdymą sudaro šios veiklos:
1) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui patikėjimo teise perduoto valstybės institucijų ir įstaigų valdomo administracinės paskirties nekilnojamojo turto, išskyrus Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Respublikos Prezidento rūmus, valdymas. Sprendimą dėl administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto perdavimo patikėjimo teise valdyti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui priima Vyriausybė, kuri nustato valstybės administracinės paskirties nekilnojamojo turto ir kito šiame straipsnyje nurodyto valstybės nekilnojamojo turto perdavimo, valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir administracinės paskirties nekilnojamojo turto perdavimo etapus. Valstybės institucijos ir įstaigos perduotą administracinės paskirties nekilnojamąjį turtą teisės aktų nustatyta tvarka nuomojasi iš centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo. Nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė;
2) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui perduoto šio straipsnio 1 dalyje nurodyto valstybės nekilnojamojo turto, nenaudojamo valstybės funkcijoms atlikti, taip pat pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, valdymas, naudojimas ir disponavimas juo Vyriausybės nustatyta tvarka;
centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui perduoto šio straipsnio 1 dalyje nurodyto valstybės nekilnojamojo turto , įtraukto į Vyriausybės patvirtintą atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą, valdymas, naudojimas ir disponavimas juo Vyriausybės nustatyta nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarka.
Parduodamų nekilnojamųjų daiktų sąrašo sudarymo tvarką nustato Vyriausybė ;
4) turto valdytojų sprendimų dėl šio straipsnio 1 dalyje, išskyrus 1 dalies 6 punkte, nurodyto jų patikėjimo teise valdomo valstybės nekilnojamojo turto panaudos, nuomos ar perdavimo patikėjimo teise valdyti kitiems turto valdytojams privalomas derinimas su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju teisės aktų nustatyta tvarka;
5) administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto panaudojimo efektyvumo vertinimas, taip pat apsirūpinimo administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu alternatyvų įvertinimas, šių alternatyvų sąnaudų ir naudos analizė, vadovaujantis Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytais apsirūpinimo administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu, reikalingu veiklai vykdyti ir valstybės funkcijoms atlikti, normatyvais;
6) naujo administracinės paskirties nekilnojamojo turto įsigijimas (perkant, statant), atsižvelgiant į tokio turto poreikį, valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizavimas ir koordinavimas įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka;
7) patikėjimo teise perduoto valdyti administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto eksploatavimo ir priežiūros paslaugų pirkimas. 5.
pardavimo viešo aukciono būdu tvarką reglamentuojančiame teisės akte, be kitų Vyriausybės nustatytų sąlygų, turi būti nustatyta:
1) aukciono organizavimo ir vykdymo tvarka, Privatizavimo komisijos kompetencija parduodant didesnės nei 20 mln. litų vertės valstybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtą žemės sklypą;
2) aukciono sąlygų ir turto pardavimo reikalavimai;
3) atsiskaitymo už aukcione įsigytą turtą tvarka, numatanti atidėto mokėjimo (mokėjimo dalimis), kuris negali būti ilgesnis kaip 5 metai, ir pradinio įnašo, kuris negali būti mažesnis kaip 25 procentai pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytos turto pardavimo kainos, sąlygas;
4) valstybinės žemės sklypų pardavimo arba nuomos sąlygos žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka;
5) nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo ir žemės sklypų pirkimo–pardavimo arba nuomos sutarčių sudarymo reikalavimai;
6) atlygis centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui už valstybės nekilnojamojo turto pardavimą. 6. Lėšos, gautos pardavus valstybės nekilnojamuosius daiktus, išskyrus įstatymo 161 straipsnyje nustatytą atvejį, atskaičius centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui Vyriausybės nustatytą atlygį už turto pardavimą, pervedamos į Privatizavimo fondo sąskaitą, o lėšos, gautos pardavus valstybės nekilnojamajam turtui priskirtą valstybinės žemės sklypą, išskyrus įstatymo161 straipsnyje nustatytą atvejį, atskaičius centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo atlygį, pervedamos ir paskirstomos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Nepritarti Atsižvelgiant į 2013-05-08 Vyriausybės išvadoje Nr. 420 pateiktus argumentus, siūloma nepritarti Seimo nario J. Razmos pasiūlymams. 16. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013-05-08 Nr. 42019 Argumentai: 2.9. Projekto Nr.
Projekto Nr. XIP-3945 11 straipsniu Turto valdymo įstatymas papildomas 162 straipsniu, kuris reglamentuoja centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą, šį valdymą apimančias centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo veiklas. Šio straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatoma, kad valstybės nekilnojamasis turtas ir jam priskirti žemės sklypai parduodami Vyriausybės nustatyta nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymais, kuriuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, šių institucijų įgaliojimai perduoti šį turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad Turto valdymo įstatymo 162 straipsnyje nurodyto nekilnojamojo turto ir jam priskirtų žemės sklypų, taip pat kitų nekilnojamųjų daiktų pardavimo aukciono būdu teisinis reguliavimas bus taikomas ir parduodant savivaldybėms nuosavybės teise priklausantį turtą, tikslinga nekilnojamųjų daiktų pardavimą viešo aukciono būdu reglamentuoti atskirame Turto valdymo įstatymo 18 straipsnyje, ir jame, be kita ko, nustatyti šio straipsnio ir Civilinio kodekso 6.394 ir 6.42 straipsnių nuostatų santykį ir atsižvelgiant į tai, siūlyti patikslinti Projekto Nr. XIP-3945 11 straipsnyje dėstomą Turto valdymo įstatymo 162 straipsnį. Pasiūlymas: „162 straipsnis. Valstybės nekilnojamojo turto centralizuotas valdymas, naudojimas ir disponavimas juo 1.
Valstybės nekilnojamasis turtas pagal naudojimo paskirtį skirstomas į šias grupes:
1) administracinės paskirties, naudojamas valstybės institucijų ir įstaigų funkcijoms atlikti;
2) kultūros ir sporto paskirties, naudojamas kultūros, sporto reikmėms ir viešiesiems pramoginiams renginiams;
3) mokslo paskirties, naudojamas švietimo ir mokslo reikmėms;
4) sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties, naudojamas sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti;
5) pagalbinio ūkio paskirties, naudojamas gamybai vykdyti, daiktams laikyti ar sandėliuoti;
6) specialiosios paskirties, naudojamas specialiems tikslams (karinės, valstybės saugumo ir gynybos paskirties, įkalinimo įstaigos, policijos, priešgaisrinės tarnybos, pasienio ir kitų specialiųjų tarnybų naudojamas nekilnojamasis turtas, užsienio reikalų, taip pat diplomatinės ir konsulinės įstaigos, viešojo transporto paskirties, kitas specialiems tikslams naudojamas nekilnojamasis turtas, įskaitant administracinės paskirties nekilnojamąjį turtą, naudojamą šiame punkte numatytiems tikslams);
7) kitos paskirties, kurio negalima priskirti prie šios dalies 1–6 punktuose nurodytų nekilnojamojo turto grupių. 2. Valstybės nekilnojamasis turtas, laikantis šiame straipsnyje nustatytų principų, gali būti valdomas centralizuotai – tai yra valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo veiklos perduodamos vykdyti vienam subjektui (toliau – centralizuotas valdymas). Valstybės įmonių patikėjimo teise valdomas valstybės nekilnojamasis turtas perduodamas centralizuotai valdyti, jeigu jis nenaudojamas valstybės įmonės veiklai vykdyti arba yra pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti. 3. Valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. 4.
valdymą sudaro šios veiklos:
1) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui patikėjimo teise perduoto šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto valstybės nekilnojamojo turto valdymas ir priežiūra pagal su šio turto naudotojais (panaudos gavėjais) sudarytas turto valdymo ir priežiūros paslaugų sutartis. Sprendimą dėl administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto, išskyrus Seimo, Vyriausybės, Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rūmus, perdavimo patikėjimo teise valdyti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui priima Vyriausybė.
Administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto panaudos sąlygas ir tipinę panaudos sutarties formą, taip pat administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto ir kito šiame straipsnyje nurodyto valstybės nekilnojamojo turto perdavimo, valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir administracinės paskirties nekilnojamojo turto perdavimo etapus nustato Vyriausybė;
2) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui perduoto šio straipsnio 1 dalyje nurodyto valstybės nekilnojamojo turto, nenaudojamo valstybės funkcijoms atlikti, taip pat pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, valdymas, naudojimas ir disponavimas juo Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) centralizuotas nenaudojamo valstybės funkcijoms atlikti, taip pat pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės nekilnojamojo turto ir jam priskirtų žemės sklypų, taip pat kitų nekilnojamųjų daiktų pardavimas pagal Vyriausybės patvirtintą parduodamų nekilnojamųjų daiktų sąrašą šio Įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka;
4) turto valdytojų sprendimų dėl šio straipsnio 1 dalyje, išskyrus šios dalies 6 punktą, nurodyto jų patikėjimo teise valdomo valstybės nekilnojamojo turto panaudos, nuomos ar perdavimo patikėjimo teise valdyti kitiems turto valdytojams privalomas derinimas su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju teisės aktų nustatyta tvarka;
5) administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto panaudojimo efektyvumo vertinimas, vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto panaudojimo efektyvumo rodikliais, taip pat apsirūpinimo administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu alternatyvų vertinimas, šių alternatyvų sąnaudų ir naudos analizė, vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais apsirūpinimo administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu, reikalingu veiklai vykdyti ir valstybinėms funkcijoms atlikti, normatyvais;
6) naujo administracinės paskirties nekilnojamojo turto įsigijimas (perkant, statant), atsižvelgiant į tokio turto poreikį ir apsirūpinimo administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu alternatyvų įvertinimą, valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizavimas ir koordinavimas įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka;
7) patikėjimo teise perduoto valdyti valstybės nekilnojamojo turto priežiūros (įskaitant einamąjį ir kapitalinį remontą ir rekonstravimą) paslaugų pirkimas viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.“ Pritarti Žiūrėti Audito komiteto patobulintą Įstatymo projekto (XIP-3945) variantą.
Administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto panaudos sąlygas ir tipinę panaudos sutarties formą, taip pat administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto ir kito šiame straipsnyje nurodyto valstybės nekilnojamojo turto perdavimo, valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir administracinės paskirties nekilnojamojo turto perdavimo etapus nustato Vyriausybė;
2) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui perduoto šio straipsnio 1 dalyje nurodyto valstybės nekilnojamojo turto, nenaudojamo valstybės funkcijoms atlikti, taip pat pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, valdymas, naudojimas ir disponavimas juo Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) centralizuotas nenaudojamo valstybės funkcijoms atlikti, taip pat pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės nekilnojamojo turto ir jam priskirtų žemės sklypų, taip pat kitų nekilnojamųjų daiktų pardavimas pagal Vyriausybės patvirtintą parduodamų nekilnojamųjų daiktų sąrašą šio Įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka;
4) turto valdytojų sprendimų dėl šio straipsnio 1 dalyje, išskyrus šios dalies 6 punktą, nurodyto jų patikėjimo teise valdomo valstybės nekilnojamojo turto panaudos, nuomos ar perdavimo patikėjimo teise valdyti kitiems turto valdytojams privalomas derinimas su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju teisės aktų nustatyta tvarka;
5) administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto panaudojimo efektyvumo vertinimas, vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto panaudojimo efektyvumo rodikliais, taip pat apsirūpinimo administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu alternatyvų vertinimas, šių alternatyvų sąnaudų ir naudos analizė, vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais apsirūpinimo administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu, reikalingu veiklai vykdyti ir valstybinėms funkcijoms atlikti, normatyvais;
6) naujo administracinės paskirties nekilnojamojo turto įsigijimas (perkant, statant), atsižvelgiant į tokio turto poreikį ir apsirūpinimo administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu alternatyvų įvertinimą, valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizavimas ir koordinavimas įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka;
7) patikėjimo teise perduoto valdyti valstybės nekilnojamojo turto priežiūros (įskaitant einamąjį ir kapitalinį remontą ir rekonstravimą) paslaugų pirkimas viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.“ Pritarti Žiūrėti Audito komiteto patobulintą Įstatymo projekto (XIP-3945) variantą. 17.
2012-01-18 Nr. 7419 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2004, Nr. 165-6025) 152 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), IV dalies 257 punktą ir Centralizuoto valstybės turto valdymo 2009–2016 metų strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1597 (Žin., 2009, Nr. 146-6492), siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui patikslinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 3, 4, 5, 6, 9, 10, 13, 14, 15, 161, 17, 19, 21, 22, 23, 24 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 162 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIP-3945 (toliau – Įstatymo projektas):
Pakeisti Įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 162 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti ją taip: Pasiūlymas: ,,6.
Lėšos, gautos pardavus valstybės nekilnojamuosius daiktus, išskyrus įstatymo 161 straipsnyje nustatytą atvejį, atskaičius centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui Vyriausybės nustatytą atlygį už turto pardavimą, pervedamos į Privatizavimo fondo sąskaitą arba Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų sąskaitą (jeigu privatizavimo objektas iki įtraukimo į privatizavimo objektų sąrašą buvo įtrauktas į Valstybinio socialinio draudimo fondo apskaitą pagal
nekilnojamajam turtui priskirtą valstybinės žemės sklypą, išskyrus įstatymo161 straipsnyje nustatytą atvejį, atskaičius centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo atlygį, pervedamos ir paskirstomos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Nepritarti Vyriausybei 2013-05-08 pateikus išvadas šis siūlymas tapo nebeaktualus, nes lėšų paskirstymą Audito komiteto patobulintame Įstatymo projekte XIP-3945(2) siūloma detalizuoti kituose straipsniuose. Žiūrėti Audito komiteto patobulintą
1 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 12 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
ir 2 dalių pakeitimas
taip: „1.
Valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn perduodamas:
1) jį privatizuojant akcijas pagal įstatymus, kai turtas yra įtrauktas į privatizavimo objektų sąrašą;
2) parduodant valstybės nekilnojamąjį turtą, įtrauktą į Vyriausybės patvirtintą atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą, aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) parduodant valstybės nekilnojamąjį turtą užsienio valstybėms jų diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti, taip pat tarptautinėms organizacijoms jų atstovybėms įkurti;
4) parduodant užsienio valstybėje esantį nekilnojamąjį turtą;
5) nematerialųjį ir materialųjį turtą (išskyrus nekilnojamuosius daiktus) Vyriausybės nutarimu perduodant savivaldybių nuosavybėn savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms įgyvendinti;
5) valstybės nekilnojamuosius daiktus Vyriausybės nutarimu perduodant savivaldybių nuosavybėn savivaldybių savarankiškosioms ir priskirtosioms (ribotai savarankiškoms) funkcijoms įgyvendinti, jei šis turtas yra pripažintas nereikalingu pagal šio Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas;
6) valstybei priklausančių viešųjų įstaigų dalininko (savininko) teises Vyriausybės nutarimu perduodant savivaldybėms savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms įgyvendinti;
7) kitais šio Įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais būdais.“ Nepritarti Atsižvelgiant į 2013-05-08 Vyriausybės išvadoje Nr. 420 pateiktus argumentus, siūloma nepritarti Seimo nario J. Razmos pasiūlymams. 19. Seimo narys Jurgis Razma
2 Pasiūlymas:
taip: „2.
Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn perduodamas:
1) privatizuojant akcijas pagal įstatymus;
2) parduodant savivaldybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtą žemės sklypą bei kitus nekilnojamuosius daiktus pagal savivaldybės tarybos patvirtintą parduodamų savivaldybės nekilnojamųjų daiktų sąrašą Vyriausybės nustatyta nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarka. Parduodamas savivaldybės nekilnojamasis turtas ir jam priskirti valstybinės žemės sklypai turi būti įtraukti į Vyriausybės patvirtintą parduodamų nekilnojamųjų daiktų sąrašą vadovaujantis Vyriausybės nustatyta parduodamų nekilnojamųjų daiktų sąrašo sudarymo tvarka. Savivaldybės nekilnojamasis turtas gali būti parduodamas pagal savivaldybės ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo sudarytas sutartis dėl savivaldybės nekilnojamojo turto pardavimo. Lėšos, gautos pardavus savivaldybės nekilnojamuosius daiktus, taip pat savivaldybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtą savivaldybės žemės sklypą, atskaičius sutartyse dėl turto pardavimo nurodytą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui Vyriausybės nustatytą atlygį už nekilnojamojo turto pardavimą pervedamos į savivaldybės specialiąją sąskaitą, o lėšos, gautos pardavus savivaldybės nekilnojamajam turtui priskirtą valstybinės žemės sklypą, atskaičius centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo atlygį, pervedamos ir paskirstomos Vyriausybės nustatyta tvarka. 3) perduodant jį valstybės arba kitos savivaldybės nuosavybėn;
4) kitais šio Įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais būdais.“ Nepritarti Atsižvelgiant į 2013-05-08 Vyriausybės išvadoje Nr. 420 pateiktus argumentus, siūloma nepritarti Seimo nario J. Razmos pasiūlymams. 20. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
1 Argumentai: 2.10. Projekto Nr.
Projekto Nr. XIP-3945 12 straipsniu keičiamame Turto valdymo įstatymo 17 straipsnyje nustatomi valstybės ir savivaldybių turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn teisinio reguliavimo pakeitimai. Atsižvelgiant į šio nutarimo 2.9.2 punkte pateiktus pasiūlymus dėl valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų pardavimo reglamentavimo, siūlyti tikslinti projekto Nr. 3945 12 straipsnio 1, 2 dalis ir papildyti 3 dalimi. Pasiūlymas:
„1. Valstybei nuosavybės teise priklausantis
turtas kitų subjektų nuosavybėn perduodamas:
1) privatizuojant akcijas pagal įstatymus;
2) parduodant Lietuvoje ir užsienio valstybėse esantį valstybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtą žemės sklypą, taip pat kitus nekilnojamuosius daiktus, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus, šio Įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka;
3) parduodant valstybės nekilnojamąjį turtą užsienio valstybėms jų diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti, taip pat tarptautinėms organizacijoms jų atstovybėms įkurti;
4) nematerialųjį ir materialųjį turtą (išskyrus nekilnojamuosius daiktus) Vyriausybės nutarimu perduodant savivaldybių nuosavybėn savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms įgyvendinti;
5) valstybės nekilnojamuosius daiktus Vyriausybės nutarimu perduodant savivaldybių nuosavybėn savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms įgyvendinti, jeigu šis turtas pripažintas nereikalingu pagal šio Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas;
6) valstybei priklausančių viešųjų įstaigų dalininko (savininko) teises Vyriausybės nutarimu perduodant savivaldybėms savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms įgyvendinti;
7) kitais šio Įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais būdais.“ Pritarti iš dalies Audito komiteto patobulintame variante siūloma šią dalį papildyti nuostata dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių viešųjų įstaigų dalininko teisių pardavimo. Žiūrėti Audito komiteto patobulintą Įstatymo projekto (XIP-3945) variantą. 21.
2 Pasiūlymas: Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis
turtas kitų subjektų nuosavybėn perduodamas:
1) privatizuojant akcijas pagal įstatymus;
2) parduodant savivaldybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtą žemės sklypą, taip pat kitus nekilnojamuosius daiktus šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka;
3) perduodant jį valstybės arba kitos savivaldybės nuosavybėn;
4) kitais šio Įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais būdais.“ Pritarti Žiūrėti Audito komiteto patobulintą Įstatymo projekto (XIP-3945) variantą. 22. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
3 Pasiūlymas:
taip:
„3. Sprendimą dėl šio straipsnio 1 dalies 3 punkte
nurodyto turto pardavimo užsienio valstybėms jų diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti, taip pat tarptautinėms organizacijoms jų atstovybėms įkurti priima Vyriausybė. Tokiame sprendime turi būti nurodyta valstybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto pirkimo–pardavimo sutartį. Šio straipsnio
Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą.“ Pritarti Žiūrėti Audito komiteto patobulintą Įstatymo projekto (XIP-3945) variantą. 23. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013-05-08 Nr. 42021 Pasiūlymas: Pakeisti Projektu Nr. XIP-3945 keičiamo Turto valdymo įstatymo 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„18 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių
nekilnojamųjų daiktų pardavimas viešo aukciono būdu 1.
Viešas aukcionas – valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo (jeigu žemės sklypas yra parduodamas), taip pat kitų nekilnojamųjų daiktų, išskyrus šio Įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus, pardavimo būdas, kai neribojamas viešo aukciono dalyvių skaičius, o nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos su didžiausią kainą pasiūliusiu viešo aukciono dalyviu. Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarką nustato Vyriausybė. Viešas aukcionas gali būti organizuojamas ir vykdomas informacinių technologijų priemonėmis. 2. Valstybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo (jeigu žemės sklypas yra parduodamas kartu su nekilnojamuoju turtu), taip pat kitų nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono organizatorius yra centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. Užsienio valstybėse esančio valstybės nekilnojamojo turto viešo aukciono organizatoriumi gali būti Vyriausybės įgaliota valstybės institucija. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų viešo aukciono organizatorius yra savivaldybių administracijos, išskyrus atvejus, kai savivaldybės sutartis dėl joms nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo sudaro su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju. 3. Viešame aukcione parduodamo valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo, taip pat kitų nekilnojamųjų daiktų pradinė kaina viešame aukcione turi būti nustatoma pagal vertę, nustatytą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.
Parduodamo žemės sklypo pradinė kaina arba valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto pradinė kaina, jeigu žemė gali būti tik išnuomojama, didinama viešo aukciono organizatoriaus patirtų žemės sklypo detaliojo plano ar žemės valdos projekto, ar žemės sklypo plano, prilyginamo žemės reformos žemėtvarkos projektams, ar žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, ir žemės sklypo plano parengimo išlaidų verte. Viešo aukciono sąlygas dėl didesnės nei 20 mln. Litų vertės valstybės nekilnojamojo turto ir jam priskirto parduodamo ar išnuomojamo žemės sklypo, taip pat kitų nekilnojamųjų daiktų pardavimo, išskyrus į atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą įtrauktą nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtus žemės sklypus, tvirtina Privatizavimo komisija. 4. Viešame aukcione parduodamas į Vyriausybės arba savivaldybės tarybos patvirtintą viešame aukcione parduodamo valstybės (savivaldybės) nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą arba atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą įtrauktas valstybės ir savivaldybių nekilnojamasis turtas ir kiti nekilnojamieji daiktai. Viešame aukcione parduodamo valstybės ir savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo sudarymo tvarką nustato Vyriausybė. 5. Viešo aukciono dalyviu gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat juridinio asmens statuso neturintys subjektai, jų filialai ar atstovybės ir keli asmenys, sudarę rašytinį susitarimą.
Jeigu valstybės nekilnojamasis turtas parduodamas kartu su žemės sklypu ar jo dalimi, o ketinantis dalyvauti viešame aukcione asmuo yra užsienio subjektas, jis turi atitikti žemės sandorių sudarymą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus. 6. Įstatymų reikalaujamos formos valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis, taip pat žemės sklypo pirkimo–pardavimo arba nuomos (jeigu žemė neparduodama) sutartis (sutartys) su didžiausią kainą viešame aukcione pasiūliusiu aukciono dalyviu, pripažintu viešo aukciono laimėtoju, turi būti sudaryta (sudarytos) per 30 dienų nuo pardavimo viešame aukcione dienos. Valstybinės žemės, priskirtos savivaldybėms nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui, pirkimo–pardavimo arba valstybinės žemės nuomos sutartis su viešo aukciono laimėtoju (pirkėju) sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. 7. Valstybės ar savivaldybių nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo, taip pat kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartyje (sutartyse) turi būti nustatyta mokėjimų už įsigytą turtą tvarka ir terminai, viešo aukciono laimėtojo (pirkėjo) įsipareigojimai vykdyti viešo aukciono sąlygas, sutarties (sutarčių) sąlygų nevykdymo teisinės pasekmės, sutarties (sutarčių) nutraukimo tvarka, pirkėjo įsipareigojimas sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį ir kiti viešo aukciono laimėtojo (pirkėjo) įsipareigojimai. 8. Už viešame aukcione parduotą nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtą žemės sklypą, taip pat kitus nekilnojamuosius daiktus gali būti sumokama iš karto (per 10 dienų nuo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo) arba dalimis.
Jeigu atsiskaitoma dalimis, atsiskaitymo terminas negali būti ilgesnis kaip 3 metai. Vėliausią galimą atsiskaitymo terminą nustato viešo aukciono organizatorius viešo aukciono sąlygose. Jeigu parduodamo nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo patikėtiniai nesutampa, tai sprendimą dėl atsiskaitymo termino priima žemės sklypo patikėtinis. 9. Jeigu viešo aukciono laimėtojo (pirkėjo) skolinio įsipareigojimo įvykdymą garantuoja kredito įstaiga, kuri tuo tikslu iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo pateikia viešo aukciono organizatoriui mokėjimo garantiją, šis turi teisę pirkėjo skoliniam įsipareigojimui kredito įstaigai užtikrinti jai įkeisti viešame aukcione parduotą turtą, nustatant, kad hipoteka įsigalios po to, kai bus visiškai atsiskaityta su viešo aukciono organizatoriumi už perkamą turtą, t. y. sumokėta nekilnojamojo daikto, įskaitant žemės sklypą, kaina, netesybos ir kitos prievolės. Viešame aukcione parduotas turtas gali būti įkeistas, jeigu viešo aukciono laimėtojas (pirkėjas) yra sumokėjęs šio turto kainos ir kredito įstaigos pateiktoje mokėjimo garantijoje nurodytos sumos skirtumą, jeigu toks yra. 10. Atsiskaitant dalimis, pradinė įmoka turi būti ne mažesnė kaip 30 procentų viešame aukcione nustatytos nekilnojamojo turto ir žemės sklypo ar kito nekilnojamojo daikto kainos ir turi būti sumokėta per
dalimis, viešo aukciono laimėtojas (pirkėjas) moka Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas palūkanas, o savo įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti privalo pateikti viešo aukciono organizatoriui viešo aukciono sąlygose nurodytas įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemones. 11.
laimėtojui (pirkėjui) perduodama visiškai atsiskaičius už parduotą nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtą valstybinės žemės sklypą (jeigu žemės sklypas yra parduodamas) ar nekilnojamąjį daiktą. Kai viešo aukciono laimėtojas (pirkėjas) už įsigytą turtą atsiskaito dalimis, nuosavybės teisė jam gali būti perduodama sumokėjus aukciono sąlygose nustatytą, bet ne mažesnę kaip 50 procentų viešame aukcione parduoto nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo ar nekilnojamojo daikto kainos dalį. 12. Už laiku neįvykdytą piniginę prievolę viešo aukciono laimėtojas (pirkėjas) privalo viešo aukciono organizatoriui sumokėti aukciono sąlygose nustatytus, bet ne mažesnius kaip 0,1 procento nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną delspinigius. Jeigu viešo aukciono laimėtojas (pirkėjas) per viešo aukciono organizatoriaus nustatytą terminą nesumoka pirkimo kainos ir pradinės įmokos skirtumo sumos ir (ar) delspinigių, viešo aukciono organizatorius gali nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, jeigu viešo aukciono laimėtojas (pirkėjas) per papildomai nustatytą laiką neįvykdo sutarties. Viešo aukciono organizatoriui nutraukus pirkimo–pardavimo sutartį dėl viešo aukciono laimėtojo (pirkėjo) kaltės, viešo aukciono organizatoriui grąžinamas viešame aukcione parduotas turtas, o pirkėjui grąžinama jo sumokėta pirkimo kainos dalis kartu su pradine įmoka, išskaičius viešo aukciono organizatoriaus patirtus nuostolius, įskaitant netesybas. Viešo aukciono organizatorius turi teisę reikalauti iš viešo aukciono laimėtojo (pirkėjo) padengti viešo aukciono rengimo išlaidas ir kainų skirtumą, jeigu naujame viešame aukcione nekilnojamasis turtas ir jam priskirtas žemės sklypas (jeigu žemės sklypas yra parduodamas) ar kiti nekilnojamieji daiktai buvo parduoti už mažesnę kainą negu ta, kurią turėjo sumokėti viešo aukciono laimėtojas (pirkėjas). 13.
13Lėšos, gautos pardavus:
1) valstybės nekilnojamąjį turtą ir kitus nekilnojamuosius daiktus, taip pat palūkanos, netesybos ir kiti su pirkimo–pardavimo sutarties vykdymu susiję mokėjimai, išskyrus šio Įstatymo 16(1) straipsnio 8 dalyje nustatytą atvejį, atskaičius centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui Vyriausybės nustatytą atlygį už nekilnojamojo turto ar kitų nekilnojamųjų daiktų pardavimą ir jo patirtas išnuomojamo žemės sklypo detaliojo plano ar žemės valdos projekto, ar žemės sklypo plano, prilyginamo žemės reformos žemėtvarkos projektams, ar žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, ir žemės sklypo plano parengimo išlaidas arba užsienio valstybėse esančio valstybės nekilnojamojo turto viešo aukciono organizatoriaus patirtas su viešo aukciono organizavimu susijusias išlaidas, pervedamos į Privatizavimo fondo sąskaitą arba Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų sąskaitą, jeigu valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas įtrauktas į Valstybinio socialinio draudimo fondo apskaitą pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą;
2) savivaldybės nekilnojamąjį turtą ir kitus nekilnojamuosius daiktus, taip pat palūkanos, netesybos ir kiti su pirkimo–pardavimo sutarties vykdymu susiję mokėjimai, atskaičius sutartyse dėl savivaldybės turto pardavimo (jeigu tokios sudaromos) nustatytą atlygį centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, pervedamos į savivaldybės specialiąją sąskaitą;
3) valstybės ar savivaldybės nekilnojamajam turtui priskirtą valstybinės žemės sklypą, išskyrus šio Įstatymo 16(1) straipsnio 8 dalyje nustatytą atvejį, atskaičius viešo aukciono organizatoriaus patirtas parduodamo žemės sklypo detaliojo plano ar žemės valdos projekto, ar žemės sklypo plano, prilyginamo žemės reformos žemėtvarkos projektams, ar žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, ir žemės sklypo plano parengimo išlaidas, paskirstomos: 50 procentų – į valstybės biudžetą, 50 procentų – į savivaldybės, kurios teritorijoje parduotas žemės sklypas, biudžeto specialiąją sąskaitą lėšoms už parduotus valstybinės žemės sklypus kaupti.
Lėšos, gautos pardavus:
1) valstybės nekilnojamąjį turtą ir kitus nekilnojamuosius daiktus, taip pat palūkanos, netesybos ir kiti su pirkimo–pardavimo sutarties vykdymu susiję mokėjimai, išskyrus šio Įstatymo 16(1) straipsnio 8 dalyje nustatytą atvejį, atskaičius centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui Vyriausybės nustatytą atlygį už nekilnojamojo turto ar kitų nekilnojamųjų daiktų pardavimą ir jo patirtas išnuomojamo žemės sklypo detaliojo plano ar žemės valdos projekto, ar žemės sklypo plano, prilyginamo žemės reformos žemėtvarkos projektams, ar žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, ir žemės sklypo plano parengimo išlaidas arba užsienio valstybėse esančio valstybės nekilnojamojo turto viešo aukciono organizatoriaus patirtas su viešo aukciono organizavimu susijusias išlaidas, pervedamos į Privatizavimo fondo sąskaitą arba Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų sąskaitą, jeigu valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas įtrauktas į Valstybinio socialinio draudimo fondo apskaitą pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą;
2) savivaldybės nekilnojamąjį turtą ir kitus nekilnojamuosius daiktus, taip pat palūkanos, netesybos ir kiti su pirkimo–pardavimo sutarties vykdymu susiję mokėjimai, atskaičius sutartyse dėl savivaldybės turto pardavimo (jeigu tokios sudaromos) nustatytą atlygį centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, pervedamos į savivaldybės specialiąją sąskaitą;
3) valstybės ar savivaldybės nekilnojamajam turtui priskirtą valstybinės žemės sklypą, išskyrus šio Įstatymo 16(1) straipsnio 8 dalyje nustatytą atvejį, atskaičius viešo aukciono organizatoriaus patirtas parduodamo žemės sklypo detaliojo plano ar žemės valdos projekto, ar žemės sklypo plano, prilyginamo žemės reformos žemėtvarkos projektams, ar žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, ir žemės sklypo plano parengimo išlaidas, paskirstomos: 50 procentų – į valstybės biudžetą, 50 procentų – į savivaldybės, kurios teritorijoje parduotas žemės sklypas, biudžeto specialiąją sąskaitą lėšoms už parduotus valstybinės žemės sklypus kaupti. 14.
savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis privačios žemės sklype, gali būti parduodamas viešame aukcione be žemės savininko sutikimo, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir /ar sutarties nustatytoms žemės sklypo naudojimo sąlygoms.“ Pritarti iš dalies Audito komiteto patobulintame Įstatymo projekte Nr. XIP-3946 siūloma patikslinti kai kurias nuostatas dėl viešojo aukciono organizavimo bei sąlygų. Žiūrėti Audito komiteto patobulintą
15 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 16 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
dalies 5 ir 8 punktų ir 7 dalies pakeitimas
išdėstyti taip:
„5) valstybės ir savivaldybių nekilnojamąjį turtą
parduodant Valstybei ir savivaldybėms priklausančio turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka;“. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Vyriausybės išvadoje pateiktus argumentus, Audito komiteto patobulintame Įstatymo projekte XIP-3945 siūloma patikslinti nuostatas dėl turto privatizavimo teisinio reguliavimo. Žiūrėti Audito komiteto patobulintą Įstatymo projekto (XIP-3945) variantą. 25. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
15 Argumentai:
Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 74 „Dėl pasiūlymo dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 3, 4, 5, 6, 9, 10, 13, 14, 15, 161, 17, 19, 21, 22, 23, 24 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 162 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIP-3945“ (Žin., 2012, Nr. 12-520) Seimui pateiktus pasiūlymus, siūlyti tikslinti Projekto Nr. XIP-3945 16 straipsniu keičiamo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
Pasiūlymas:
„5) nekilnojamuosius daiktus parduodant šio
Įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka;“.
Pritarti Žiūrėti Audito komiteto patobulintą
18 Pasiūlymas:
išdėstyti taip:
„8) gyvūnus parduodant ar perleidžiant, įskaitant
perleidimą kitų asmenų nuosavybėn, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos ar savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Žiūrėti Audito komiteto patobulintą Įstatymo projekto (XIP-3945) variantą. 27. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
18 Pasiūlymas: Pakeisti 23 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir išdėstyti jį taip:
„8) gyvūnus perduodant, įskaitant perdavimą kitų
asmenų nuosavybėn, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.“ Pritarti Žiūrėti Audito komiteto patobulintą
7 Pasiūlymas:
taip:
„7. Lėšos, gautos pardavus nereikalingą arba
netinkamą (negalimą) naudoti valstybės ir savivaldybių turtą, išskyrus valstybės ir savivaldybių nekilnojamąjį turtą, atskaičius jo saugojimo ir pardavimo išlaidas, pervedamos:
1) atitinkamai į valstybės arba savivaldybės biudžetą;
2) investicijoms į valstybės ar savivaldybės įmonę, valdžiusią šį turtą.“ Pritarti iš dalies Žiūrėti Audito komiteto patobulintą Įstatymo projekto (XIP-3945) variantą. 29. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
7 Pasiūlymas: Pakeisti 23 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip ir jį išdėstyti jį taip: „7.
Lėšos, gautos pardavus nereikalingą arba netinkamą (negalimą) naudoti valstybės ir savivaldybių turtą, išskyrus valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, atskaičius jo saugojimo ir pardavimo išlaidas:
1) pervedamos atitinkamai į valstybės arba Valstybinio socialinio draudimo fondo, arba savivaldybės biudžetą;
2) skiriamos valstybės ar savivaldybės įmonės, valdžiusios šį turtą, investicijoms.“ Pritarti Žiūrėti Audito komiteto patobulintą Įstatymo projekto (XIP-3945) variantą. 30. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
7 Pakeisti Įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti ją taip: Pasiūlymas:
„7. Lėšos, gautos pardavus nereikalingą arba
netinkamą (negalimą) naudoti valstybės ir savivaldybių turtą, išskyrus valstybės ir savivaldybių nekilnojamuosius daiktus, atskaičius jo saugojimo ir pardavimo išlaidas, pervedamos:
1) atitinkamai į valstybės arba Valstybinio socialinio draudimo fondo, arba savivaldybės biudžetą;
2) investicijoms į valstybės ar savivaldybės įmonę, valdžiusią šį turtą.“ Pritarti Žiūrėti Audito komiteto patobulintą Įstatymo projekto (XIP-3945) variantą. 31. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013-05-08 Nr. 4202 P Pasiūlymas: Taip pat siūlyti tikslinti Projekto Nr. XIP-3945
įsigaliojimo datą – nustatyti, kad šio projekto 9 straipsnis, nustatantis valstybės ir savivaldybių nuosavybės teise priklausančio turto valdymo ataskaitų rengimą, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d., o 14 straipsnis – šio įstatymo priėmimo dieną. Nepritarti Pasiūlymas nebeaktualus. Žiūrėti Audito komiteto patobulintą Įstatymo projekto (XIP-3945) variantą. 32. Seimo narys Jurgis Razma 2012-02-142 P Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 18 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis ir šio įstatymo 9 ir 14 straipsnius, įsigalioja 2012 m. balandžio liepos1 d. 2. Šio įstatymo 9 ir 14 straipsniai įsigalioja nuo 2013 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki 2012 m. balandžio liepos 1 d. parengia ir priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 4. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 161 straipsnio nuostatos taikomos atnaujinant valstybės nekilnojamąjį turtą, kuris iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą kaip atnaujinamas valstybės nekilnojamasis turtas ir dėl kurio atnaujinimo iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo sudaryti susitarimai dėl jo atnaujinimo. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos nauji atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto objektai į Vyriausybės tvirtinamą atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą neįtraukiami. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad siūloma įstatymo įsigaliojimo data jau praėjo, Audito komitetas siūlo ją patikslinti. Žiūrėti Audito komiteto patobulintą Įstatymo projekto (XIP-3945) variantą. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas 2012-04-11 Nr. 109-P-11 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Audito komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymus, kuriems pritarė Biudžeto ir finansų komitetas. Pritarti 2.
komitetas 2012-04-11 Nr. 113-P-9 Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą Nr. XIP-3945 atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Pritarti
2012-04-18 Nr. 108-P-8 I š esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Pritarti
1 P Pasiūlymai:
Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad siūloma Įstatymo įsigaliojimo data jau praėjo, Audito komitetas siūlo patikslinti Įstatymo įsigaliojimo datą. 5. Ekonomikos komitetas 2012-04-18 Nr. 108-P-8
pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: Pritarti Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 pakeitimo įstatymo projektui (XIP-3945) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai:
susilaikė. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Jolita Vaickienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė