Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar
sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 131 straipsnyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 151 straipsnio 2 dalyje, 151¹ straipsnio 3 dalyje, 153, 162, 172, 173, 174 ir 175 straipsniuose, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 189¹ straipsnyje, 198 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, 199¹ straipsnio 1 dalyje, 199²straipsnio 1 dalyje, 200 straipsnio 1 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 214 ir 215 straipsniuose, 225 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 227 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 228 straipsnio 1 dalyje, 228¹ ir 240 straipsniuose, 253 straipsnio 1 dalyje, 256 straipsnio 1 dalyje, 266 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 301 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 309 straipsnio 3 dalyje, arba apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIP-2700(3) lyginamasis variantas
1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) turima informacijos apie rengiamą, daromą ar
padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 131 straipsnyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 151¹, 153, 172, 173, 174 ir 175 straipsniuose, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 182¹ straipsnyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 189¹ straipsnyje, 198 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, 199¹ straipsnio 1 dalyje, 199²straipsnio 1 dalyje, 200 straipsnio 1 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 214 ir 215 straipsniuose, 225 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 227 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 228 straipsnio 1 dalyje, 228¹, 240, 250¹ir 250³ straipsniuose, 251 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 256 straipsnio 1 dalyje, 266 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 301 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 309 straipsnio 3 dalyje, arba apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
225, 225², 237, 240, 246², 259, 259¹, 269, 320
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199, 199¹, 199² ir 200 straipsnių pakeitimo, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 26, 133¹, 163², 177, 210, 221, 224, 225, 225², 237, 240, 246², 259, 259¹, 269, 320 ir 321 straipsnių pakeitimo bei 177² straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 (toliau
projektais siekiama įgyvendinti Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51, 33 ir 56 punktų nuostatas („33. Šalies ūkio finansinio tvarumo užtikrinimas ir nuoseklus viešųjų lėšų fondų pajamų didinimas, kontrabandos ir šešėlinio verslo ekonomikoje pažabojimas, kovos su korupcija sustiprinimas“; „56. Didinsime biudžeto pajamas taikydami griežtas priemones šešėlinei ekonomikai mažinti. Ypatingą dėmesį skirsime kovai su kontrabanda, tuo tikslu peržiūrėsime teisės aktus, prireikus reformuosime atitinkamas valstybės įstaigas, sukursime veiksmingą pareigūnų skatinimo sistemą“) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr.
228, 369 punktą („Tobulinti atsakomybės už kontrabandą ir neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis teisinį reguliavimą – suderinti tarpusavyje administracinės ir baudžiamosios atsakomybės aspektus“). 1.2. Šiuo metu už kontrabandą (kaip ir už akcizais apmokestinamų prekių gabenimą) numatyta tiek administracinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 210 straipsnis), tiek baudžiamoji atsakomybė (BK 199 straipsnis), kurios taikomos atsižvelgiant į gabenamų prekių vertę (iki
pažymėti, kad teisės pažeidimą padaręs asmuo, priklausomai nuo gabenamų prekių vertės, gali būti patraukiamas administracinėn atsakomybėn arba baudžiamojon atsakomybėn už sunkų nusikaltimą. Pastebėtina, kad tokia teisinių atsakomybių disproporcija sunkiai pateisinama tiek vertinant per baudžiamosios teisės principų prizmę (proporcingumas, sistemingumas ir kt.), tiek praktiniu aspektu. Žinoma, kad praktikoje nemaža dalis kontrabandą gabenančių asmenų skaičiuoja gabenamų prekių vertę ir skaido krovinius, siekdami neviršyti 250 MGL vertės, taip apsidrausdami, kad kontrabandos sulaikymo atveju išvengs baudžiamosios atsakomybės. 1.3. Pabrėžtina, kad susiformavusi nevienoda, prieštaringa ir dažnai ydinga praktika taikant administracinę nuobaudą – daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, konfiskavimą.
Transporto priemonių vairuotojai dažnai kontrabandines prekes perveža ne asmeninėmis transporto priemonėmis, o priklausančiomis įmonėms, kuriose jie dirba. Neretai transporto priemonės konfiskuojamos, nors iš tikrųjų įmonės vadovai, kiti atsakingi darbuotojai negalėjo numatyti ar užkardyti transporto priemonės panaudojimo kontrabandinėms prekėms vežti. Teismai, taikydami transporto priemonių konfiskavimą, vadovaujasi tik bendru principu, suformuluotu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimuose, – transporto priemonės konfiskavimas privalomai taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti. Tačiau ši sąlyga traktuojama nevienodai ir prieštaringai, kaip ir proporcingumo principas ta prasme, kad ATPK straipsnio sankcijos ir (ar) gabentų konfiskuotinų prekių vertė keliskart (ar keliolika) mažesnės už automobilio vertę. Vadovaudamiesi ATPK 26 straipsniu teismai taiko ir ne pažeidėjams (transporto įmonėms ir t. t.) priklausančių transporto priemonių konfiskavimą. Pritaikius imperatyvius ATPK 269 straipsnio reikalavimus, šios transporto priemonės nuvežamos ir laikomos, kol galutinai išsprendžiamas administracinės atsakomybės klausimas. Dėl teisinio reguliavimo neužbaigtumo ir dėl jo pagrindu susiformavusios praktikos ne pažeidėjams priklausančių administraciniams teisės pažeidimams daryti panaudotų daiktų (ypač transporto priemonių) savininkų teisės administracinių teisės pažeidimų bylų procese dažnai lieka neapgintos.
Skirtingai nei ATPK, BK 72 straipsnis numato specialias sąlygas, kada leidžiamas kitiems asmenims priklausančio turto konfiskavimas, – jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, šiuo metu susidarė ydinga situacija – administracinio teisės pažeidimo (skirtingai nei nusikalstamos veikos) įrankiu ar priemone tapusio turto (transporto priemonės ir kt.) savininko teisės nėra tinkamai apgintos, o jo padėtis procese yra sunkesnė nei nusikalstamos veikos priemone tapusio turto savininko teisinė padėtis. Transporto priemonių savininkai patiria neproporcingai dideles, o kartais ir nepagrįstas išlaidas.
Įstatymų projektų tikslas – tobulinti atsakomybės už kontrabandą ir neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis teisinį reglamentavimą:
1) suderinti administracinę ir baudžiamąją atsakomybes už kontrabandą ir neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, panaikinant sisteminius reglamentavimo trūkumus ir sugriežtinant teisinę atsakomybę;
2) užtikrinti, kad išplėtus baudžiamosios atsakomybės už kontrabandą sritį, kriminalinę žvalgybą būtų galima atlikti, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą ar daromą nusikaltimą, numatytą BK 199¹ straipsnio 1 dalyje, 199²straipsnio 1 dalyje, 200 straipsnio 1 dalyje, 201 straipsnio 2 dalyje;
3) užtikrinti daiktų (taip pat ir transporto priemonių), kurie tapo administracinio teisės pažeidimo įrankiu, objektu, savininkų teises administracinių teisės pažeidimų bylų procese – suderinti baudžiamojo poveikio priemonės (turto konfiskavimo) ir administracinės nuobaudos (daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, konfiskavimo) taikymą. Taip būtų išvengiama situacijos, kai administracinio teisės pažeidimo įrankiu ar priemone tapusio turto savininko padėtis procese yra sunkesnė nei nusikalstamos veikos priemone tapusio turto savininko teisinė padėtis. Taip pat siūloma numatyti transporto priemonės grąžinimą jos savininkui, kai jis nėra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, iki bylos išnagrinėjimo, jei tai nepakenks procesui, ir taip išvengti situacijos, kai transporto priemonės savininkas patiria neproporcingas išlaidas. 2.
ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Teisingumo ministerija (Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento direktorė Simona Mesonienė, tel. (8 5) 266 2873, Administracinės justicijos skyriaus vedėjas Germanas Politika, tel. (8 5) 266 2907, el. p. [email protected], Baudžiamosios justicijos skyriaus vedėjas Marius Rakštelis, tel. (8 5) 266 2874, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
konkuruojančios teisinės atsakomybės rūšys – administracinė ir baudžiamoji – yra neproporcingai viena nuo kitos nutolusios, nors veikos pavojingumas, didėjant gabenamų prekių vertei, turėtų proporcingai didėti. Atsakomybę už kontrabandą reglamentuoja BK 199 straipsnis ir ATPK 210 straipsnis. Kontrabanda, kurios vertė neviršija 5 MGL, kvalifikuojama pagal ATPK 210 straipsnio 3 dalį ir užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo. 5–50 MGL vertės kontrabanda kvalifikuojama pagal ATPK 210 straipsnio 2 dalį ir užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų su konfiskavimu arba be jo. Kontrabanda, viršijanti 50 MGL, bet neviršijanti 250 MGL, kvalifikuojama pagal ATPK 210 straipsnio 1 dalį ir užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų su konfiskavimu arba be jo. Didesnės vertės kontrabanda jau sukelia baudžiamąją atsakomybę ir kvalifikuojama pagal BK 199 straipsnį, kurio sankcijoje numatyta bauda arba laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė. 250 MGL vertė – ribinis dydis, lemiantis, ar taikoma administracinė, ar baudžiamoji atsakomybė.
Peržengus šią ribą, pažeidėjui taikomos drastiškai griežtesnės teisinės atsakomybės prievartos priemonės, nors pažeidėjo veikos pavojingumas gali būti beveik identiškas – 1 MGL ribose. Tokia teisinių atsakomybių disproporcija egzistuoja ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis atveju. Atsakomybė už šią veiką numatytą BK 199² ir ATPK 163² straipsniuose. Taip pat ir atsakomybės už neteisėtą prekių ar produkcijos neišvežimą atveju – atsakomybė numatyta BK 200 ir ATPK 209³ straipsniuose. 3.2. Šiuo metu ATPK 177 ir 177² straipsnių dispozicijos yra kolizinės BK 201 straipsnio nuostatoms. Pažymėtina, kad BK 201 straipsnyje įtvirtintos nusikaltimo sudėtys (BK 201 straipsnio 1 ir 2 dalys) siejamos su realizavimo tikslu, o baudžiamojo nusižengimo sudėtis (BK 201 straipsnio 3 dalis) nėra siejama su tokiu tikslu ir numato privilegijuotą baudžiamąją atsakomybę. ATPK
realizavimo požymiai, kurie yra pavojingesni už tikslą realizuoti. Jei vien už tikslą realizuoti kyla baudžiamoji atsakomybė, manytina, kad už tokio tikslo materializavimąsi, t. y. realizavimą ar pardavimą, taip pat turėtų kilti baudžiamoji atsakomybė. 3.3. Šiuo metu ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostata leidžia už tam tikrus administracinius teisės pažeidimus konfiskuoti pažeidimo padarymo įrankį (taip pat ir transporto priemones), nepriklausantį pažeidėjui nuosavybes teise, tačiau jo panaudotą pažeidimui padaryti, tačiau nenumato papildomų sąlygų tokio turto savininkų teisėms apginti, kaip tai yra BK 72 straipsnio 4 dalyje. ATPK 269 straipsnio 7 dalis numato imperatyvų reikalavimą – padarius pažeidimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, transporto priemonė grąžinama (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai išnagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla. 4.
rezultatų laukiama
apmokestinamomis prekėmis mastus, į tai, kad dabartinės teisinės atsakomybės poveikio priemonės nebeįgyvendina nei bendrosios, nei specialiosios prevencijos funkcijų, o represinė funkcija nėra proporcinga šiomis veikomis padaromos žalos mastui, taip pat į tai, kad dabartinis teisinis reguliavimas nėra sistemingas, o atotrūkis tarp administracinės ir baudžiamosios atsakomybės nėra tolygus atitinkamų teisės pažeidimų pavojingumo skirtumui, Įstatymų projektais siūloma išplėsti ir diferencijuoti baudžiamosios atsakomybės sritį. 4.2. Įstatymų projektais siūloma sumažinti viršutinę kontrabandos (ir kitų Įstatymų projektuose minimų nusikaltimų) nusikaltimo MGL ribą nuo 250 MGL iki 150 MGL. Šiuo pakeitimu, ne tik sugriežtinama teisinė atsakomybė, bet ir sutrikdoma organizuotų kontrabandos grupuočių veikla, nes dažniausiai tiek kontrabandinių prekių vertė, tiek autotransporto priemonės ar slėptuvės, skirtos kontrabandai gabenti ir slėpti, įrengiamos stengiantis neviršyti 250 MGL dydžio ribos, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, o labiausiai – terminuotos laisvės atėmimo bausmės ir teistumo. 4.3. Siūloma BK 199, 199¹, 199², 200 straipsnių pažeidimą laikyti apysunkiu nusikaltimu, kai prekių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 250 MGL. Ryškėja tendencijos, kad kontrabandą gabenantys fiziniai asmenys, siekdami sumažinti nuostolius dėl galimo sulaikymo ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, sumažina vežamos kontrabandos kiekius. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad dalis kontrabandininkų apskritai neviršija gabenamų prekių vertės, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė, nes bijo terminuoto laisvės atėmimo bausmės, teistumo ir kitų baudžiamosios atsakomybės poveikio priemonių.
Taigi baudžiamoji atsakomybė – labiau atgrasanti ir efektyvesnė teisinės atsakomybės priemonė kontrabandos bylose nei administracinė atsakomybė. Kita vertus, dabartinė baudžiamosios atsakomybės riba, nuo kurios ji taikoma, – 250 MGL (32
nemažą pelną, ir jiems apsimokėtų vežti vien kontrabandą, kurios vertė neviršija administracinės atsakomybės taikymo ribos. Manytina, kad išplėtus baudžiamosios atsakomybės taikymo sritį ir pradėjus taikyti baudžiamąją atsakomybę ne nuo 250, o nuo 150 MGL (19 500 Lt), tai pasitarnautų kaip veiksminga prevencinė priemonė kovojant su kontrabanda. Be kita ko, šie pokyčiai užtikrintų tinkamą ir proporcingą teisinės atsakomybės įgyvendinimą. 4.4. Siūloma sistemingai suderinti straipsnių sankcijas. Atsižvelgiant į panašų BK 199 ir 199² straipsniuose numatytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį (neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis nusikaltimą galima laikyti kontrabandos tęsiniu), nustatomos identiškos sankcijos už šias nusikalstamas veikas. 4.5. Atsižvelgiant į BK XXXI skyriaus sistemą ir proporcingumo principą, BK 200 straipsnio „Neteisėtas prekių ar produkcijos neišvežimas iš Lietuvos Respublikos“ sankcijoje įtvirtinama alternatyvi baudos bausmė, kartu suvienodinamos ir BK 199, 199¹, 199² ir 200 straipsnių sankcijos. 4.6. Siūloma papildyti Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 punktą, numatant, kad kriminalinė žvalgybos tyrimą bus galima atlikti ir dėl apysunkių nusikaltimų, įtvirtintų BK 199 straipsnio 1 dalyje, 199¹ straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje, 200 straipsnio 1 dalyje, 201 straipsnio 2 dalyje. 4.7.
ir 177²straipsnių sudėčių siūloma pašalinti realizavimo ir pardavimo požymius, juos paliekant tik BK 201 straipsnio sudėtyje, taip pat šiuos straipsnius sujungti į vieną. 4.8. Siūloma ATPK 26 straipsnyje numatyti, kad gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, kurios buvo gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Tai atitiktų BK 72 straipsnio 4 dalies nuostatas. Administraciniai teisės pažeidimai Lietuvos teisės sistemoje laikytini žemesnio pavojingumo laipsnio palyginus su nusikalstamomis veikomis. Todėl išlaikant proporcingumą ir diferencijuojant turto (daiktų ir pajamų) konfiskavimo griežtumo laipsnį administracinėje ir baudžiamojoje atsakomybėje siūlytina netaikyti BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyto konfiskuotino turto vertės išieškojimo (kai turto neįmanoma konfiskuoti) iš pažeidėjo instituto administracinėje atsakomybėje.
Kartu būtina atkreipti dėmesį į tai, kad ATPK (skirtingai nei BK) daikto konfiskavimas gali būti taikomas, jei jis nustatytas straipsnio sankcijoje, gali būti tiek imperatyvus, tiek neprivalomas, administraciniai teisės pažeidimai, už kurių padarymą gali būti konfiskuojamas ne pažeidėjui priklausomas turtas yra atskirai išvardinti (BK bet kokio nusikalstamos veikos įrankio, priemonės ar rezultato konfiskavimas privalomas). Todėl akivaizdu, kad administracinėje atsakomybėje daikto konfiskavimas yra labiau ribojamas įstatymu. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, tiesioginis objektas dažniausiai paimami kodekso nustatyta tvarka pažeidimo užfiksavimo metu. Be to konfiskuotino turto vertės išieškojimo (kai turto neįmanoma konfiskuoti) iš pažeidėjo instituto nustatymas administracinėje atsakomybėje neatitiktų administracinių teisės pažeidimų bylų proceso operatyvumo principui. 4.9. ATPK 269 straipsnio 7 dalį siūloma papildyti nuostata, kad kai transporto priemonė nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ji grąžinama jos savininkui institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu ir iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo, jeigu tai nepakenks procesui.
Savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad transporto priemonė nebūtų parduota ar kitaip perleista kitiems asmenims iki nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo termino pabaigos (apskundus nutarimą – iki galutinio teismo nutarimo (nutarties) įsiteisėjimo), o įsiteisėjus nutarimui konfiskuoti transporto priemonę – iki nutarimo vykdymo, taip pat užtikrinti, kad transporto priemonė būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo nutarimo konfiskuoti transporto priemonę įsiteisėjimo dienos. Už šių reikalavimų nevykdymą siūloma nustatyti administracinę atsakomybę ATPK 133¹ straipsnyje. 4.10. Atsižvelgiant į tai, kad ATPK 210 straipsnio 3 dalyje (projekte – 2 dalyje) numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas (kontrabanda, kai prekių vertė yra iki 5 MGL) nagrinėja institucijos, o ne apylinkės teismai, projektu siūloma ir ATPK 163² straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylų (akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, kai prekių vertė yra iki 2 MGL) nagrinėjimą priskirti institucijoms, o ne apylinkės teismams. Projektu taip pat siūloma pripažinti netekusiomis galios kai kurias neaktualias nebetaikomas teisės normas – 26 straipsnio 3 dalį, 321 straipsnio 2 dalį. 4.11.
Žemės ūkio ministerijų siūlymais (kuriems pritarta Ministerijų atstovų (viceministrų, ministerijų kanclerių) 2013 m. spalio 29 d. ir 2013 m. lapkričio
administracinių teisės pažeidimų bylas, pareigybės, nustatytos ATPK 240 ir 246² straipsniuose. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus:
1) bus sistemingai subalansuotos baudžiamoji ir administracinė atsakomybės kontrabandos, neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamų prekių, neteisėto prekių ar produkcijos neišvežimo, turto konfiskavimo taikymo atvejais ir kt.;
2) pagerės kriminogeninė situacija, nes baudžiamosios atsakomybės išplėtimas taps veiksminga prevencine priemone kovojant su kontrabanda ir panašiomis nusikalstamomis veikomis;
3) bus tinkamai užtikrintos asmenų, kurių turtas kitų asmenų panaudotas administraciniams teisės pažeidimams daryti, teisės administracinių teisės pažeidimų bylų procese. Išplėtus baudžiamąją atsakomybę už kontrabandą ir susiaurinus administracinę, gali pailgėti dalies kontrabandos bylų tyrimo procesas ir atitinkamai padidėti teisėsaugos institucijų darbo krūvis. Kilus paminėtai situacijai ir įvertinus tai, kad bus supaprastintas administracinis procesas, turės būti organizacinėmis priemonėmis peržiūrimi ir perskirstomi žmogiškieji ištekliai. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai turės teigiamą prevencinę įtaką kovojant su kontrabanda, neteisėtu tabako gaminių gaminimu ir panašiomis nusikalstamomis veikomis ir visa tai leis pagerinti bendrą kriminogeninę situaciją Lietuvoje. 7.
įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų priėmimas turės teigiamos įtakos verslo plėtrai, nes turėtų sumažėti kontrabandos mastai ir pagyvėti legali akcizais apmokestinamų prekių apyvarta (pastebima tendencija, kad akcizinių prekių pardavimų mažėjimas yra tiesiogiai proporcingas kontrabandos lygio augimui), ūkio subjektai, kiti asmenys nepatirtų nepagrįstų ir (ar) neproporcingų išlaidų dėl jiems priklausančių transporto priemonių, panaudotų administraciniams teisės pažeidimams daryti, nuvežimo ir konfiskavimo. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios BK projektas teikiamas kompleksiškai kartu su ATPK 26, 133¹, 163², 177, 210, 221, 224, 225, 225², 237, 240, 246², 259, 259¹, 269, 320 ir 321 straipsnių pakeitimo bei 177² straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektais. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11.
juos turėtų priimti Įstatymų projektams įgyvendinti nereikės priimti ar keisti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingos išlaidos Šiam įstatymui įgyvendinti planuojama naudoti institucijoms skiriamus asignavimus, žmogiškuosius ir techninius išteklius. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus konsultuotasi su Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Policijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 14. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
„kontrabanda“, „administracinė ir baudžiamoji atsakomybė“, „Baudžiamasis
kodeksas“, „turto konfiskavimas“, „transporto priemonė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teisingumo ministras Juozas Bernatonis
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS ĮSTATYMO NR. XI-2234 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-03-05 Nr. XIP-2700(2) Vilnius Projektas iš esmės atitinka Konstituciją, įstatymus, teisėkūros principus ir juridinės technikos taisykles. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Jatkevičius O. Kisel
2018-12-19 Nr. XIP-2700(3) Vilnius Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
8 straipsnio 1 dalies 1 punkte skaičius „1511“ koreguotinas į skaičių „151¹“. 2. Teikiamu projektu į nusikaltimų, dėl kurių gali būti atliekamas Kriminalinės žvalgybos tyrimas, sąrašą įtraukus Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio („Kontrabanda“)
straipsnio 2 dalis (past. – dopingo medžiagų kontrabanda). Atsižvelgiant į kartu su šiuo projektu svarstomo projekto Reg. Nr. XIP-2697(4) nuostatas, BK 199 straipsnio 2 dalies sankcija yra griežtesnė nei 1 dalies (past.
Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel.
(85) 239 6895, el. p. [email protected]
(2))
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, pirmininkės pavaduotojas Stasys
Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Institucijų atstovai: Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jūratė Radišauskienė, Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Vygantas Paigozinas, Muitinės departamento Teisės skyriaus viršininkė Valentina Lemežienė, Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento Mokesčių ir muitų administravimo skyriaus vedėjas Paulius Majauskas, Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento Administracinės justicijos skyriaus vedėjas Germanas Politika, Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento Bausmių vykdymo sistemos skyriaus vedėjas Marius Rakštelis, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento direktorius Audrius Sčeponavičius, Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos atstovas Arnas Marcinkus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-03-051 Projektas iš esmės atitinka Konstituciją, įstatymus, teisėkūros principus ir juridinės technikos taisykles.
komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė 2018-05-081 Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu yra pasikeitusi Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies redakcija, todėl projekto 1 straipsnio redakcija taisytina pagal galiojančias nuostatas (aktualią redakciją). Pritarti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis kito keletą kartų nuo šio projekto parengimo. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
projektų Nr. XIP-2699 ir Nr. XIP-2700 Atkreipiame dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 158 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (dabar-Kriminalinės žvalgybos įstatymo (KŽĮ) 8 straipsnis-pastaba mūsų) šiuo ir kitais atvejais siūlomi keisti todėl, kad tiek vienu, tiek kitu atveju šalia sunkių ir labai sunkių nusikaltimų pateikiamas sąrašas apysunkių nusikaltimų. Toks atitinkamų normų konstravimo būdas jau kuris laikas skatina keisti atitinkamų BK normų sankcijas arba naujų normų sankcijose nustatyti neproporcingas atitinkamo nusikaltimo pavojingumui laisvės atėmimo bausmės maksimumą vien tam, kad galima būtų taikyti BPK 158 straipsnį arba KŽĮ 8 straipsnį. Kitaip tariant, vyksta savotiškos varžytuvės, kurių padarinys - išbalansuota BK normų sankcijų sistema. Be to, kyla klausimas, kodėl vieni apysunkiai nusikaltimai į sąrašus įtraukiami, o kiti ne?
Galiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, kad, skirtingai nei BPK 158 straipsnis ir KŽĮ 8 straipsnis, BPK 159 straipsnis (leidimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus) gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, kokio sunkumo nusikaltimą siūloma padaryti ar dalyvauti jį darant. Pritarti Keičiamo Baudžiamojo kodekso projekte XIP-2697(3) visų keturių straipsnių 1 dalyse po klausymų sankcija nustatoma
ilgai, reikalauja didelių laiko, materialinių ir žmogiškųjų sąnaudų. Administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimo procesas yra paprastesnis, greitesnis, efektyvesnis ir reikalaujantis žymiai mažesnių išlaidų. Priėmus siūlomus įstatymų pakeitimus, ženkliai išaugtų ikiteisminių tyrimų skaičius, o pagrindinė institucija tirianti kontrabandą ir kitas nusikalstamas veikas ekonomikai ir verslo tvarkai- Muitinės kriminalinė tarnyba jau šiuo metu susiduria su dideliu darbo krūviu, sąlygojančiu pernelyg ilgą ikiteisminių tyrimų trukmę. Akivaizdu, kad išaugus atliekamų ikiteisminių tyrimų skaičiui, tyrėjai prarastų galimybę koncentruotis ties sudėtingų, organizuotų grupių įvykdytų nusikaltimų tyrimu.
Operatyvinės veiklos įstatymas (dabar-Kriminalinės žvalgybos įstatymas-pastaba mūsų) leidžia atlikti operatyvinį tyrimą, siekiant atskleisti sunkius nusikaltimus, ir tam nereikia keisti baudžiamojo kodekso ar Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų (dabar-Kriminalinės žvalgybos įstatymas -pastaba mūsų). Nustatyta, kad bausmių skyrimo praktikoje neatsižvelgiama į atskleistos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir žalos valstybės biudžetui mąstą, t.y. paprastai skiriamos baudos, kurios beveik visais atvejais nepadengia valstybės biudžetui daromos žalos dydžio ir valstybės patiriamų išlaidų, vykdant baudžiamąjį persekiojimą. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis 2006-2008 m. vidutinis skiriamos baudos už nusikalstamas veikas, susijusias su akcizais apmokestinamų prekių kontrabanda ir neteisėtu disponavimu dydis yra apie 14 tūkst. Lt (apie 108 MGL). Laisvės atėmimo bausmė šios kategorijos baudžiamosiose bylose taikoma itin retai. Be to administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimo procese, kai administracinės teisės pažeidimas susijęs su kontrabanda, neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, įstatymas leidžia efektyviai taikyti turto konfiskavimą, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso
administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankiais arba tiesioginiais objektais netgi tada, kai jie nėra pažeidėjo nuosavybė. Baudžiamajame procese, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio nuostatomis, galima konfiskuoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims priklausantį turtą tik tuo atveju, jeigu šis asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti.
Realiai įrodyti minėtą aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu pavyksta itin retai. Atsižvelgiant į tai, kad akcizais apmokestinamų prekių kontrabanda ir neteisėtu disponavimu užsiimantiems asmenims pagrindinis motyvas yra neteisėtų pajamų gavimas, manytume, jog kova su minėtomis nusikalstamomis veikomis turėtų būti pagrįsta efektyviu administracinės atsakomybės taikymu ir bausmių orientavimu į finansinio pobūdžio poveikio priemones, t.y. pinigines baudas bei turto konfiskavimą, siekiant, kad teismo skiriama piniginė bauda būtų adekvati valstybės biudžetui daromos žalos dydžiui ir kompensuojamos valstybės patiriamos išlaidos, tiriant ir nagrinėjant tokio pobūdžio nusikalstamas veikas. Mūsų nuomone, siekiant efektyviau kovoti su kontrabanda ir neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, būtinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
dydį prie biudžetui padaromos žalos ir valstybės išlaidų, patiriamų tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas, dydžio. Atsižvelgti Gauta vėlesnė nuomonė. Patobulinus BK projektą XIP-2697(3), BK keičiamų visų keturių straipsnių 1 dalyse sankcija nustatoma - laisvės atėmimas iki dvejų metų, o pagal Baudžiamojo kodekso 11 straipsnį nusikaltimas tampa nesunkus, todėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo projektas atmestinas. 2017-10-06 įsigaliojo BK 47 str. pakeitimai, smarkiai padidintos baudos. 3. Generalinė prokuratūra 2013-11-251 Nuomonė pateikta Teisingumo ministerijai.
Generalinės prokuratūros buvo prašoma pateikti išvadas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199, 199¹, 199² ir 200 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26, 163², 177, 177², 210 ir 269 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Susipažinę su nurodytais įstatymų projektais, juose siūlomiems pakeitimams ir papildymams iš esmės pritariame. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad praplėtus baudžiamosios atsakomybės ribas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199, 199¹, 199² ir 200 straipsniuose nurodytų daiktų ar prekių vertę (apskaičiuojamą pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius) sumažinus iki 150 MGL dydžio sumos, išaugs ikiteisminių tyrimų skaičius, o tai pareikalaus papildomų laiko, materialinių ir žmogiškųjų sąnaudų. Pritarti iš dalies Patobulinus BK projektą XIP-2697(3), BK keičiamų visų keturių straipsnių 1 dalyse sankcija nustatoma - laisvės atėmimas iki dvejų metų, o pagal Baudžiamojo kodekso 11 straipsnį nusikaltimas tampa nesunkus, todėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo projektas atmestinas. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.
Nepritarti Patobulinus BK projektą XIP-2697(3), BK keičiamų visų keturių straipsnių 1 dalyse sankcija nustatoma - laisvės atėmimas iki dvejų metų, o pagal Baudžiamojo kodekso 11 straipsnį nusikaltimas tampa nesunkus, todėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo projektas atmestinas. 7. Komiteto sprendimas: įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į tai, kad patobulinus įstatymo projektą XIP-2697(3) ir nustačius visų keturių keičiamų Baudžiamojo kodekso 199, 199¹, 199²,
Baudžiamojo kodekso 11 straipsnį toks nusikaltimas tampa nesunkus ir už jį negalima taikyti kriminalinės žvalgybos priemonių pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje suformuluotas nuostatas. 8. Balsavimo rezultatai: 9 – už (visais balsais). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
Nr. XIP-2700(2)
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau - NSGK)
pirmininkas Artūras Paulauskas, NSGK nariai: Gediminas Jakavonis, Rasa Juknevičienė, Algis Kašėta, Michal Mackevič, Juozas Olekas, Eduardas Šablinskas, Valdas Vasiliauskas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuras: biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai Paulius Bačiulis, Mantas Lapinskas, Tomas Marozas, Agnė Silickienė, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministro patarėjas Vainius Šarmavičius, Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento Baudžiamosios justicijos skyriaus vyr. specialistas Tautvydas Žėkas, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Kriminalinių procesų kontrolės skyriaus patarėjas Renatas Vitkauskas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Kriminalinių procesų kontrolės organizavimo valdybos viršininko pavaduotojas Donatas Škarnulis, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Antanas Stepučinskas, Prezidentės patarėja Skirmantė Makūnaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-03-06 Projektas iš esmės atitinka Konstituciją, įstatymus, teisėkūros principus ir juridinės technikos taisykles. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Artūras Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, pirmininkės pavaduotojas Stasys
Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-03-051 Projektas iš esmės atitinka Konstituciją, įstatymus, teisėkūros principus ir juridinės technikos taisykles. Atsižvelgti
komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė 2018-12-181 Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu yra pasikeitusi Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies redakcija, todėl projekto 1 straipsnio redakcija taisytina pagal galiojančias nuostatas (aktualią redakciją). Pritarti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis kito keletą kartų nuo šio projekto parengimo. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
projektų Nr. XIP-2699 ir Nr.
XIP-2699 ir Nr. XIP-2700 Atkreipiame dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 158 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (dabar-Kriminalinės žvalgybos įstatymo (KŽĮ) 8 straipsnis-pastaba mūsų) šiuo ir kitais atvejais siūlomi keisti todėl, kad tiek vienu, tiek kitu atveju šalia sunkių ir labai sunkių nusikaltimų pateikiamas sąrašas apysunkių nusikaltimų. Toks atitinkamų normų konstravimo būdas jau kuris laikas skatina keisti atitinkamų BK normų sankcijas arba naujų normų sankcijose nustatyti neproporcingas atitinkamo nusikaltimo pavojingumui laisvės atėmimo bausmės maksimumą vien tam, kad galima būtų taikyti BPK 158 straipsnį arba KŽĮ 8 straipsnį. Kitaip tariant, vyksta savotiškos varžytuvės, kurių padarinys - išbalansuota BK normų sankcijų sistema. Be to, kyla klausimas, kodėl vieni apysunkiai nusikaltimai į sąrašus įtraukiami, o kiti ne? Galiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, kad, skirtingai nei BPK 158 straipsnis ir KŽĮ 8 straipsnis, BPK 159 straipsnis (leidimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus) gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, kokio sunkumo nusikaltimą siūloma padaryti ar dalyvauti jį darant. Pritarti iš dalies Pritarta Komiteto patobulintam įstatymo projektui XIP-2700(3). 2. Generalinė prokuratūra 2011-01-101 <...>Manome, kad pateikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso bei su jais susiję Operatyvinės veiklos įstatymo (dabar-Kriminalinės žvalgybos įstatymas (KŽĮ) ir jo 8 straipsnis-pastaba mūsų) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai nepadės efektyviau kovoti su kontrabanda ir kitais nusikaltimais ekonomikai ir verslo tvarkai. Atsižvelgtina į tai, kad ikiteisminis tyrimas šios kategorijos baudžiamosiose bylose užtrunka ilgai, reikalauja didelių laiko, materialinių ir žmogiškųjų sąnaudų.
Administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimo procesas yra paprastesnis, greitesnis, efektyvesnis ir reikalaujantis žymiai mažesnių išlaidų. Priėmus siūlomus įstatymų pakeitimus, ženkliai išaugtų ikiteisminių tyrimų skaičius, o pagrindinė institucija tirianti kontrabandą ir kitas nusikalstamas veikas ekonomikai ir verslo tvarkai- Muitinės kriminalinė tarnyba jau šiuo metu susiduria su dideliu darbo krūviu, sąlygojančiu pernelyg ilgą ikiteisminių tyrimų trukmę. Akivaizdu, kad išaugus atliekamų ikiteisminių tyrimų skaičiui, tyrėjai prarastų galimybę koncentruotis ties sudėtingų, organizuotų grupių įvykdytų nusikaltimų tyrimu. Operatyvinės veiklos įstatymas (dabar-Kriminalinės žvalgybos įstatymas-pastaba mūsų) leidžia atlikti operatyvinį tyrimą, siekiant atskleisti sunkius nusikaltimus, ir tam nereikia keisti baudžiamojo kodekso ar Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų (dabar-Kriminalinės žvalgybos įstatymas -pastaba mūsų). Nustatyta, kad bausmių skyrimo praktikoje neatsižvelgiama į atskleistos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir žalos valstybės biudžetui mąstą, t.y. paprastai skiriamos baudos, kurios beveik visais atvejais nepadengia valstybės biudžetui daromos žalos dydžio ir valstybės patiriamų išlaidų, vykdant baudžiamąjį persekiojimą. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis 2006-2008 m. vidutinis skiriamos baudos už nusikalstamas veikas, susijusias su akcizais apmokestinamų prekių kontrabanda ir neteisėtu disponavimu dydis yra apie 14 tūkst. Lt (apie 108 MGL). Laisvės atėmimo bausmė šios kategorijos baudžiamosiose bylose taikoma itin retai.
Be to administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimo procese, kai administracinės teisės pažeidimas susijęs su kontrabanda, neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, įstatymas leidžia efektyviai taikyti turto konfiskavimą, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso
administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankiais arba tiesioginiais objektais netgi tada, kai jie nėra pažeidėjo nuosavybė. Baudžiamajame procese, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio nuostatomis, galima konfiskuoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims priklausantį turtą tik tuo atveju, jeigu šis asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti. Realiai įrodyti minėtą aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu pavyksta itin retai. Atsižvelgiant į tai, kad akcizais apmokestinamų prekių kontrabanda ir neteisėtu disponavimu užsiimantiems asmenims pagrindinis motyvas yra neteisėtų pajamų gavimas, manytume, jog kova su minėtomis nusikalstamomis veikomis turėtų būti pagrįsta efektyviu administracinės atsakomybės taikymu ir bausmių orientavimu į finansinio pobūdžio poveikio priemones, t.y. pinigines baudas bei turto konfiskavimą, siekiant, kad teismo skiriama piniginė bauda būtų adekvati valstybės biudžetui daromos žalos dydžiui ir kompensuojamos valstybės patiriamos išlaidos, tiriant ir nagrinėjant tokio pobūdžio nusikalstamas veikas. Mūsų nuomone, siekiant efektyviau kovoti su kontrabanda ir neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, būtinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
dydį prie biudžetui padaromos žalos ir valstybės išlaidų, patiriamų tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas, dydžio. Atsižvelgti Gauta vėlesnė nuomonė.
Atsižvelgiant į tai, kad Seimas pritarė po svarstymo BK projektui XIP-2697(3) su Seimo narės Agnės Širinskienės pasiūlymais, BK keičiamų visų keturių straipsnių 1 dalyse sankcija nustatoma - laisvės atėmimas iki ketverių metų atitinkamai koreguotinas Kriminalinės žvalgybos įstatymo projektas Nr. XIP-2700 ir jam pritartina. 2017-10-06 įsigaliojo BK 47 str. pakeitimai, smarkiai padidintos baudos. 3. Generalinė prokuratūra 2013-11-251 Nuomonė pateikta Teisingumo ministerijai. Generalinės prokuratūros buvo prašoma pateikti išvadas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199, 199¹, 199² ir 200 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26, 163², 177, 177², 210 ir 269 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Susipažinę su nurodytais įstatymų projektais, juose siūlomiems pakeitimams ir papildymams iš esmės pritariame. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad praplėtus baudžiamosios atsakomybės ribas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199, 199¹, 199² ir 200 straipsniuose nurodytų daiktų ar prekių vertę (apskaičiuojamą pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius) sumažinus iki 150 MGL dydžio sumos, išaugs ikiteisminių tyrimų skaičius, o tai pareikalaus papildomų laiko, materialinių ir žmogiškųjų sąnaudų. Pritarti iš dalies Patobulinus BK projektą XIP-2697(3), BK keičiamų visų keturių straipsnių 1 dalyse sankcija nustatoma - laisvės atėmimas iki ketverių metų. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Širinskienė 2018-06-191 Argumentai: Teisės ir teisėtvarkos komitetas įstatymo projekto XIP-2697(3) svarstymo Komitete metu paprašė Generalinės prokuratūros pateikti išvadas šiam įstatymo projektui. Projekto esmė - kontrabandos, muitinės apgaulės, neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, neteisėto prekių ar produkcijos neišvežimo iš Lietuvos Respublikos, kurių dalyko vertė nuo 150 MGL iki 250 MGL, kriminalizavimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 199 straipsnio 1 dalis, 199¹ straipsnio 1 dalis, 199² straipsnio 1 dalis, 200 straipsnio 1 dalis) ir sankcijos, kurioje numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų, nustatymas, kas leistų šias veikas priskirti apysunkių nusikaltimų, kategorijai. Komiteto patobulintas projekto XIP-2697(3) lyginamasis variantas, kuriame, nors ir numatytas aukščiau nurodytų veikų kriminalizavimas, tačiau numatytos švelnesnės sankcijos - bauda arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, o tai šias veikas priskirtų nesunkių nusikaltimų kategorijai. Tuo pačiu tai eliminuoja KŽĮ pakeitimus, leidžiančius taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus prieš rengiamus, daromus ar padarytus minėtus nusikaltimus. Projekto Nr. XIP-2700(2) esmė - Kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau - KŽĮ) 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto papildymas nuostatomis, leidžiančiomis taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus dėl apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 199 straipsnio 1 dalyje, 199¹ straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje, 200 straipsnio 1 dalyje. Todėl pritarus pasiūlymui įstatymo projekto XIP-2697(3) visų keturių BK straipsnių (199 straipsnio 1 dalis, 199¹ straipsnio 1 dalis, 199² straipsnio 1 dalis, 200 straipsnio 1 dalis) ir pirmose dalyse padidinus sankcijas, kuriose numatytas laisvės atėmimas iki ketverių metų, nusikaltimai taps apysunkiai.
Todėl būtina pritarti Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimui, kad būtų galima taikyti kriminalinės žvalgybos priemones ir efektyviau kovoti su šešėline ekonomika. Pasiūlymas: „1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 131 straipsnyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio
straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 182¹ straipsnyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 189¹ straipsnyje, 198 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, 199¹ straipsnio 1 dalyje, 199²straipsnio
straipsniuose, 225 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 227 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 228 straipsnio 1 dalyje, 228¹, 240, 250¹ ir 250³ straipsniuose, 251 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 256 straipsnio 1 dalyje, 266 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 2 ir
ir 2 dalyse, 309 straipsnio 3 dalyje, arba apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis;“. Pritarti Pasiūlymai yra identiški pateiktam projektui, todėl nėra aktualūs. Jie buvo aktualūs, kuomet Komitetas siūlė atmesti projektą. Kadangi Seimas pritarė pagrindiniam projektui Nr.
XIP-2697(3) teiktiems Seimo narės pasiūlymams, kriminalinės žvalgybos priemonės gali būti taikomos, todėl pritartina iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Pritarti Seimui pritartus BK projektui XIP-2697(3) su Seimo narės Agnės Širinskienės pasiūlymais, BK keičiamų visų keturių straipsnių 1 dalyse sankcija nustatoma - laisvės atėmimas iki ketverių metų, todėl pritartina ir šiam, komiteto patobulintam, atsižvelgiant į aktualią redakciją, projektui. 7. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 12 (bendru sutarimu). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė