Komiteto patobulintas Projekto Nr. XIP-2018(3) lyginamasis variantas
CIVILINIO KODEKSO 2.18, 2.19, 2.27, 3.8, 3.18, 3.24, 3.37, 3.66, 3.138, 3.139, 3.140, 3.142, 3.143, 3.144, 3.145, 3.147, 3.152, 3.157, 3.167, 4.255 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, 3.19, 3.20, 3.21, 3.22, 3.23, 3.25 STRAIPSNIŲ IR KODEKSO TREČIOSIOS KNYGOS VIII DALIES PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS
2014 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 2.18 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) tėvystės (motinystės) pripažinimą, ir tėvystės (motinystės) nustatymą ir tėvystės (motinystės) nuginčijimą;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 2.18 straipsnio 9 punktą. 9) partnerystę. 2 straipsnis. 2.19 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2.19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2.19 straipsnis. Civilinės būklės aktų registravimo tvarka
būklės aktus, išskyrus partnerystę, registruoja civilinės metrikacijos įstaigos, padarydamos atitinkamą įrašą civilinės būklės aktų įrašų knygose ir asmeniui išduodamos atitinkamo akto įrašo liudijimą. 2. Civilinės būklės aktų registravimo, aktų įrašų keitimo, papildymo ir ištaisymo tvarką nustato šio kodekso trečioji knyga. Civilinės būklės aktai registruojami Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2.27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2.27 straipsnis. Teisė pakeisti lytį
buvo gydomas ne mažiau kaip dvejus metus, turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Lyties pakeitimas atliekamas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Toks asmens prašymas turi būti išreikštas raštu. 2. Lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai. 4 straipsnis. 3.8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka Paduotas paduotas nustatytos formos prašymas civilinės metrikacijos įstaigai įregistruoti santuoką laikomas viešu susitarimu tuoktis.“
Pakeisti 3.18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Asmenys, norintys susituokti, paduoda prašymą įregistruoti santuoką šio kodekso 3.299 straipsnio nustatyta tvarka. „3.18 straipsnis. Santuokos sudarymas Santuoka sudaroma norintiems susituokti asmenims padavus prašymą įregistruoti santuoką ir ją įregistravus Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka arba šio kodekso 3.24 straipsnio nustatyta tvarka.“
Pripažinti netekusiais galios 3.19, 3.20, 3.21, 3.22, 3.23, 3.25 straipsnius. 3.19 straipsnis. Prašymo įregistruoti santuoką viešas skelbimas Prašymo įregistruoti santuoką padavimo faktas viešai skelbiamas šio kodekso 3.302 straipsnio nustatyta tvarka. 3.20 straipsnis. Santuokos sudarymo sąlygų įvykdymo patvirtinimas
1Norintys susituokti asmenys, paduodami prašymą įregistruoti santuoką, privalo raštu patvirtinti, kad yra įvykdytos visos šio kodekso 3.12-3.17 straipsniuose nustatytos santuokos sudarymo sąlygos. 2. Civilinės metrikacijos įstaigos pareigūnai, prieš įregistruodami santuoką, privalo patikrinti, ar yra įvykdytos visos šio kodekso 3.12-3.17 straipsniuose nustatytos santuokos sudarymo sąlygos. 3.21 straipsnis. Norinčių susituokti asmenų sveikatos tikrinimas
1Norintiems susituokti asmenims, padavusiems prašymą įregistruoti santuoką, civilinės metrikacijos įstaigos pareigūnai pasiūlo pasitikrinti sveikatą ir iki santuokos įregistravimo dienos pateikti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos sveikatos dokumentą. 2.
2Sveikatos dokumento nepateikimas nėra kliūtis įregistruoti santuoką. 3. Vieno iš norinčių tuoktis asmenų nepranešimas kitam apie tai, kad jis serga venerine liga arba AIDS, yra pagrindas santuoką pripažinti negaliojančia. 3.22 straipsnis. Prašymas dėl kliūčių sudaryti santuoką
suinteresuotas asmuo turi teisę raštu pareikšti civilinės metrikacijos įstaigai, paskelbusiai apie prašymą įregistruoti santuoką, kad yra šioje knygoje numatytų kliūčių sudaryti santuoką. 2. Civilinės metrikacijos įstaigos pareigūnas, gavęs prašymą dėl kliūčių sudaryti santuoką, atideda santuokos registravimą ir įpareigoja prašymą padavusį asmenį per tris dienas pateikti rašytinius prašyme nurodytų faktų įrodymus. Jeigu asmuo per tris dienas tokių įrodymų nepateikia, santuoka registruojama bendra tvarka. 3. Jeigu pateikiami rašytiniai įrodymai apie esančias kliūtis sudaryti santuoką, civilinės metrikacijos įstaigos pareigūnas sustabdo santuokos registravimą ir, jei kyla ginčas, išaiškina norintiems tuoktis asmenims jų teisę kreiptis į teismą dėl tokio prašymo paneigimo. Tokiais atvejais santuoka registruojama tik tada, kai norintys tuoktis asmenys pateikia civilinės metrikacijos įstaigai įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo prašymas dėl kliūčių sudaryti santuoką yra paneigtas kaip nepagrįstas. 4. Jeigu teismas savo sprendimu prašymą dėl kliūčių sudaryti santuoką pripažįsta nepagrįstu, tai norintys tuoktis asmenys, o po santuokos sudarymo – sutuoktiniai turi teisę per vienerius metus nuo tokio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos reikalauti tiesioginių nuostolių atlyginimo iš prašymą dėl kliūčių sudaryti santuoką padavusio asmens, išskyrus atvejus, kai prašymą buvo padavę vieno iš sutuoktinių tėvai ar prokuroras. 3.23 straipsnis. Santuokos įrodymas
1Civilinės metrikacijos įstaiga, įregistravusi santuoką, išduoda santuokos liudijimą. 2. Santuokos akto įrašas ir jo pagrindu išduotas santuokos liudijimas yra santuokos įrodymas. 7 straipsnis.
Pakeisti 3.24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3.24 straipsnis. Santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka
(konfesijų) nustatyta tvarka santuoka sudaroma pagal atitinkamos religijos
(kanonų) teisės nustatytą procedūrą. 2. Santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka, jeigu:
1) nebuvo pažeistos šio kodekso 3.12−3.17 straipsniuose nustatytos santuokos sudarymo sąlygos;
2) santuoka buvo sudaryta pagal Lietuvos Respublikoje įregistruotų ir valstybės pripažintų religinių organizacijų kanonų nustatytą procedūrą;
3) santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka buvo įtrauktas į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje šios knygos Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka. 3. Jei santuoka sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, religinė bendruomenė ar religinė bendrija privalo per dešimt dienų po tokios santuokos sudarymo pateikti santuokos sudarymo vietos civilinės metrikacijos įstaigai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos formos pranešimą apie santuokos sudarymą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka. Tokiu atveju santuoka laikoma sudaryta nuo jos sudarymo bažnyčios nustatyta tvarka dienos. 4. Jeigu per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą pranešimas apie santuokos sudarymą bažnyčios nustatyta tvarka nepateikiamas, santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje.“
3.25 straipsnis. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytų santuokų oficiali apskaita Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukiamos į oficialią apskaitą šio kodekso 3.304 straipsnio nustatyta tvarka. 9 straipsnis.
1Pakeisti 3.37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Santuoka gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu buvo pažeistos šio kodekso 3.12–3.17 straipsniuose nustatytos santuokos sudarymo sąlygos, taip pat šio kodekso 3.21 straipsnio 3 dalyje, 3.39 ir 3.40 straipsniuose numatytais pagrindais arba jeigu vienas iš norinčių tuoktis nepranešė kitam apie tai, kad jis serga lytiškai plintančia liga arba AIDS.“
2Pakeisti 3.37 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Teismas privalo per tris darbo dienas po ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo sprendimo, kuriuo santuoka pripažinta pripažinti santuoką negaliojančia, pripažinti santuoką įsiteisėjimo dienos privalo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti jo nuorašą santuoką įregistravusiai sprendimą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.“
Pakeisti 3.66 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Teismas per tris darbo dienas po ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privalo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimo kopiją sprendimą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai kuri įregistruoja santuokos nutraukimo faktą.“
Pakeisti 3.138 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3.138 straipsnis. Vaiko kilmės patvirtinimas
Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas, sudarytas Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 3.139 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3.139 straipsnis. Vaiko kilmės iš motinos nustatymas
1Civilinės metrikacijos įstaiga vaiko gimimo įraše moterį įrašo vaiko motina, remdamasi medicinos įstaigos išduotu pažymėjimu apie vaiko gimimą. Gimimo įraše vaiko motina įrašoma moteris, nurodyta vaiko gimimo pažymėjime. 2.
2Jei vaikas gimė ne medicinos įstaigoje, pažymėjimą apie vaiko gimimą išduoda medicinos įstaiga, tikrinusi vaiko ir motinos būklę po gimdymo. Vaiko gimimo pažymėjimą sudaro sveikatos priežiūros įstaiga Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Vaiko gimimo pažymėjime motina nurodoma moteris, dėl kurios nekyla abejonių, kad ji pagimdė vaiką. 3. Jei vaikas gimė ne medicinos įstaigoje ir jei vaiko motinos būklė po gimdymo nebuvo tikrinta, pažymėjimą apie vaiko gimimą išduoda gydytojų konsultacinė komisija Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiame pažymėjime motina nurodoma moteris, dėl kurios gydytojų konsultacinei komisijai nekyla abejonių, jog ji pagimdė vaiką. Sveikatos priežiūros įstaiga sudarytą vaiko gimimo pažymėjimą privalo nedelsdama elektroninių ryšių priemonėmis perduoti civilinės metrikacijos įstaigai, registruojančiai vaiko gimimą. 4. Jeigu vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie
motiną arba jeigu motinystė nuginčyta, motinystę gali nustatyti teismas pagal moters, laikančios save vaiko motina, pilnamečio vaiko, vaiko tėvo, globėjo (rūpintojo) ar valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį.“
Pakeisti 3.140 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis remiantis santuokos įrašu, ar jo pagrindu išduotu santuokos liudijimu.“
Pakeisti 3.142 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3.142 straipsnis. Tėvystės pripažinimo tvarka 1. Vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo kreiptis į notarą, kad būtų patvirtintas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo. 2.
yra suėję dešimt metų, pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo civilinės metrikacijos įstaigoje gali būti priimamas patvirtintas tik tuo atveju, kai yra vaiko rašytinis sutikimas. 3. Jei tėvystę pripažįstantis asmuo yra nepilnametis, paduodant civilinės metrikacijos įstaigai tvirtinant pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, reikalaujamas jo tėvų, globėjų ar rūpintojų rašytinis sutikimas. Jeigu tėvai, globėjai ar rūpintojai tokio sutikimo neduoda, leidimą gali duoti teismas nepilnamečio prašymu. 4. Pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo negali būti tvirtinamas, jeigu dėl tėvystės pripažinimo nesutinka pilnametis vaikas. 5. Notaras ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo patvirtinimo dienos privalo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti pareiškimą notaro biuro buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.“
1Pakeisti 3.143 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jei yra aplinkybių, dėl kurių vaikui gimus nebus galima paduoti pareiškimą kreiptis į notarą dėl tėvystės pripažinimo, vyras, laikantis save pradėto, bet dar negimusio vaiko tėvu, kartu su būsima vaiko motina gali civilinės metrikacijos įstaigai pagal būsimos vaiko motinos gyvenamąją vietą kreiptis į notarą, kad būtų patvirtintas paduoti pareiškimą pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo vaiko motinos nėštumo laikotarpiu.“
2Pakeisti 3.143 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu vaiko motina arba vyras, padavęs pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo iki vaikui gimstant, atšaukė jį pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, patvirtintą šio straipsnio nustatyta tvarka, kol vaiko gimimas nebuvo įregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje, vaiko kilmė iš tėvo, remiantis pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, neregistruojama.“
3Papildyti 3.143 straipsnį 5 dalimi:
„5.
Notaras ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo ar pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo atšaukimo patvirtinimo dienos privalo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti pareiškimą notaro biuro buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.“
Pakeisti 3.144 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Tėvystės pripažinimo pareiškimas Pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo negali būti registruojamas tvirtinamas, jeigu dėl tėvystės pripažinimo nesutinka pilnametis vaikas.“
Pakeisti 3.145 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo patvirtinamas tėvystės pripažinimo pareiškimas, per tris darbo dienas išsiunčiamas civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinamas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo, įsiteisėjimo dienos privalo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.“
Pakeisti 3.147 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teismas, nustatęs tėvystę, įsiteisėjusį teismo sprendimą per tris darbo dienas išsiunčia civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos privalo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.“
Pakeisti 3.152 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo nuginčyta tėvystė (motinystė), per tris darbo dienas išsiunčiamas civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.
Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo sprendimo nuginčyti tėvystę (motinystę) įsiteisėjimo dienos privalo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.“
Pakeisti 3.157 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tėvai savo nepilnamečiams vaikams atstovauja pateikę remdamiesi vaiko gimimo liudijimą įrašu, sudarytu Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 3.167 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministro patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės Vyriausybė.“
Pripažinti netekusia galios Kodekso Trečiosios knygos VIII dalį. VIII DALIS
registruojančios įstaigos ir jų kompetencija
rajonų civilinės metrikacijos įstaigos registruoja gimimą, tėvystės pripažinimą, tėvystės nustatymą, santuokos sudarymą, santuokos nutraukimą, įvaikinimą, vardo, pavardės, tautybės pakeitimą ir mirtį. 2. Miestų, kuriuose nėra civilinės metrikacijos įstaigų, seniūnijų (išskyrus savivaldybių centrų seniūnijas) seniūnai turi teisę registruoti mirtį. 3. Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos turi teisę registruoti Lietuvos Respublikos piliečių gimimą, santuoką ir mirtį. 3.281 straipsnis. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės Civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras. 3.282 straipsnis.
įrašų kalba Civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. 3.283 straipsnis. Draudimas įrašyti civilinės būklės aktų įrašus sau ir giminaičiams Draudžiama įrašyti civilinės būklės aktų įrašus sau, savo sutuoktiniui, tėvams, vaikams, broliams ir seserims. 3.284 straipsnis. Dokumentai, pateikiami įrašant civilinės būklės aktų įrašus Įrašant civilinės būklės aktų įrašus, turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys pareiškėjų asmens tapatybę ir aktus, registruotinus civilinės metrikacijos įstaigose. 3.285 straipsnis. Civilinės būklės aktų įrašų įrašymas Kiekvienas įrašomas civilinės būklės akto įrašas turi būti perskaitomas pareiškėjams, jų ir aktą surašančio pareigūno pasirašomas ir patvirtinamas civilinės būklės aktus registruojančios įstaigos antspaudu. Apie gimimo, santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo, pavardės, vardo, tautybės pakeitimo ir mirties įrašų įrašymą pareiškėjams išduodami atitinkami liudijimai. 3.286 straipsnis. Civilinės būklės aktų įrašų nuginčijimo ir anuliavimo tvarka
būklės aktų įrašai gali būti nuginčyti tik teismo tvarka. 2. Atkurtieji civilinės būklės aktų įrašai, kai surandami pirminiai įrašai, anuliuojami civilinės metrikacijos įstaigos vadovo sprendimu. 3.287 straipsnis. Civilinės būklės aktų įrašų įrašymo teisėtumo priežiūra Civilinės būklės aktų įrašų įrašymo civilinės metrikacijos įstaigose ir seniūnijose teisėtumą prižiūri Teisingumo ministerija jos nuostatuose nustatyta tvarka. 3.288 straipsnis. Valstybės rinkliava už civilinės būklės aktų registravimą Civilinės metrikacijos įstaigose registruojant civilinės būklės aktus, taip pat ištaisant ir keičiant aktų įrašus, valstybės rinkliava imama įstatymų nustatyta tvarka. XXI SKYRIUS
tvarka 1.
tvarka
registruojamas vaiko gimimo vietos arba tėvų ar vieno iš jų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje. 2. Vaiko tėvų pageidavimu civilinės metrikacijos įstaiga sukuria iškilmingą gimimo registravimo aplinką. 3.290 straipsnis. Pareiškimas apie gimimą
žodžiu arba raštu pareiškia tėvai ar vienas iš jų, o jeigu tėvai serga, yra mirę ar dėl kitų priežasčių negali to atlikti, pareiškia giminaičiai, kaimynai, medicinos įstaigos, kurioje motina pagimdė vaiką, administracija, taip pat valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. 2. Rasto vaiko gimimas įregistruojamas jį radusio asmens arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimu. 3.291 straipsnis. Terminai vaiko gimimui įregistruoti
gimimą turi būti pareikšta ir vaiko gimimas turi būti įregistruotas per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos, o jeigu vaikas gimė negyvas, - per tris paras nuo gimimo laiko. 2. Pareiškimas dėl rasto vaiko gimimo įregistravimo turi būti paduotas per tris paras nuo vaiko radimo laiko. 3.292 straipsnis. Gimimo įrašas
vaiko vardas, pavardė ir tautybė, taip pat duomenys apie jo tėvus įrašomi laikantis šio kodekso 3.139, 3. 140, 3.166 ir 3.167 straipsniuose nustatytų taisyklių. 2. Jeigu vaiko tėvystė nenustatyta, duomenys apie tėvą neįrašomi. 3. Vaiko, kurio tėvai nežinomi, vardas ir pavardė įrašomi valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos nurodymu. Vaiko tautybė šiuo atveju neįrašoma. 4. Įregistravus vaiko gimimą, išduodamas gimimo liudijimas. XXII SKYRIUS
registravimas
pripažinimas registruojamas vaiko motinos gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje remiantis motinos ir tėvo prašymais dėl tėvystės pripažinimo.
Jeigu tėvystė pripažįstama po to, kai vaiko gimimas buvo įregistruotas, tėvystės pripažinimas registruojamas vaiko gimimą įregistravusioje civilinės metrikacijos įstaigoje. 2. Šio kodekso
pripažinimas registruojamas pateikus teismo patvirtintą prašymą dėl tėvystės pripažinimo. 3.294 straipsnis. Tėvystės nustatymo registravimas Tėvystės nustatymas registruojamas vaiko gimimą įregistravusioje civilinės metrikacijos įstaigoje remiantis teismo sprendimu nustatyti tėvystę. 3.295 straipsnis. Duomenų apie tėvą įrašas vaiko gimimo įraše Civilinės metrikacijos įstaiga, remdamasi prašymu dėl tėvystės pripažinimo arba teismo sprendimu nustatyti tėvystę, įrašo į vaiko gimimo įrašą duomenis apie tėvą ir išduoda naują gimimo liudijimą. XXIII SKYRIUS
registravimo vieta Įvaikinimas registruojamas civilinės metrikacijos įstaigoje, įregistravusioje vaiko gimimą, remiantis teismo sprendimu įvaikinti. 3.297 straipsnis. Duomenų įrašymas įvaikio gimimo įraše
sprendimu įvaikiui suteiktas kitas vardas ar įtėvių pavardė, šie duomenys jo gimimo įraše atitinkamai pakeičiami. 2. Įvaikio gimimo įraše jo tėvų duomenys pakeičiami duomenimis apie įtėvius. 3. Jeigu vaiką įvaikino vienas vyras arba viena moteris, antrojo iš vaiko tėvų duomenys išbraukiami ir nauji duomenys neįrašomi. 4. Pakeitus įvaikio gimimo įraše duomenis, išduodamas naujas jo gimimo liudijimas. XXIV SKYRIUS
vieta Santuoka registruojama vieno iš susituokiančiųjų arba jų tėvų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigose, taip pat Lietuvos Respublikos konsulinėse įstaigose. 3.299 straipsnis. Prašymas įregistruoti santuoką 1.
Norintys susituokti asmeniškai paduoda nustatytos formos prašymą vieno iš jų arba jų tėvų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigai savo pasirinkimu. 2. Prašyme jie turi patvirtinti, kad yra įvykdytos visos šio kodekso 3.12-3.17 straipsniuose numatytos santuokos sudarymo sąlygos, taip pat nurodyti, kelintą kartą kiekvienas iš jų tuokiasi ir kiek turi vaikų. 3. Prašymas įregistruoti santuoką netenka galios, jeigu bent vienas asmenų, padavusių prašymą, nustatytu laiku neatvyksta įregistruoti santuokos arba prašymas atsiimamas. 3.300 straipsnis. Dokumentai, pateikiami kartu su prašymu įregistruoti santuoką
susituokti kartu su prašymu įregistruoti santuoką pateikia savo gimimo liudijimą ir pasą arba jį atstojantį dokumentą. 2. Ištuoktas asmuo pateikia taip pat ištuokos liudijimą. 3. Užsienio valstybių piliečiai, paduodami prašymus įregistruoti santuoką, privalo pateikti taip pat savo valstybės kompetentingos įstaigos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad santuokai nėra kliūčių. 3.301 straipsnis. Santuokos registravimo laikas
registruojama praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo prašymo įregistruoti santuoką padavimo dienos. 2. Civilinės metrikacijos įstaigos vadovas norinčių susituokti prašymu ir tuo atveju, kai yra svarbių priežasčių, turi teisę leisti registruoti santuoką nepraėjus vienam mėnesiui nuo prašymo padavimo dienos. 3.302 straipsnis. Prašymo įregistruoti santuoką viešas skelbimas
įregistruoti santuoką padavimo faktas skelbiamas viešai civilinės metrikacijos įstaigoje ne vėliau kaip dvi savaitės iki santuokos registravimo dienos. 2. Skelbime nurodoma ketinančių susituokti asmenų vardai, pavardės, gimimo data ir būsimos santuokos registravimo data. 3.303 straipsnis. Santuokos registravimas
registruojama, kai dalyvauja ketinantys susituokti asmenys ir du liudytojai. 2.
metrikacijos įstaigos pareigūnas, prieš įregistruodamas santuoką, privalo dar kartą patikrinti, ar yra įvykdytos visos šio kodekso 3.12-3.17 straipsniuose numatytos santuokos sudarymo sąlygos. 3. Įrašius santuokos sudarymo įrašą, sutuoktiniams išduodamas santuokos liudijimas. 4. Santuoką sudariusių asmenų pasuose arba kituose jų asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose įrašoma apie santuokos įregistravimą ir nurodoma kito sutuoktinio vardas, pavardė ir gimimo metai, santuokos įregistravimo vieta ir data. 3.304 straipsnis. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytų santuokų apskaita
religinės organizacijos įgaliotas asmuo privalo per dešimt dienų po santuokos sudarymo bažnyčios nustatyta tvarka pateikti santuokos sudarymo vietos civilinės metrikacijos įstaigai Teisingumo ministerijos nustatytos formos pranešimą apie santuokos įregistravimą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka. 2. Civilinės metrikacijos įstaiga, gavusi pranešimą apie santuokos sudarymą bažnyčios nustatyta tvarka, įrašo santuokos įrašą ir išduoda santuokos liudijimą pagal šio kodekso 3.303 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytas taisykles tuo atveju, jeigu yra laikytasi šio kodekso 3.12-3.17 straipsnių reikalavimų. Tokiu atveju santuoka laikoma sudaryta nuo jos įregistravimo bažnyčios nustatyta tvarka dienos. 3. Jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pranešimas apie santuokos įregistravimą bažnyčios nustatyta tvarka civilinės metrikacijos įstaigai nepateikiamas, santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. XXV SKYRIUS
registravimo vieta Santuokos nutraukimas registruojamas teismo, priėmusio sprendimą nutraukti santuoką, buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigoje. 3.306 straipsnis. Santuokos nutraukimo registravimo tvarka 1.
Civilinės metrikacijos įstaiga, gavusi teismo sprendimą nutraukti santuoką, įrašo santuokos nutraukimo įrašą, abiem buvusiems sutuoktiniams išduoda ištuokos liudijimus ir pažymi apie ištuoką jų pasuose ar kituose jų asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose. 2. Civilinės metrikacijos įstaiga, įregistravusi santuokos nutraukimą, išsiunčia civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai santuoką, nustatytos formos pranešimą, o pastaroji padaro pakeitimą santuokos sudarymo akto įraše. XXVI SKYRIUS
3.307 straipsnis. Vardo, pavardės, tautybės pakeitimo registravimo tvarka Vardo, pavardės, tautybės pakeitimas registruojamas pareiškėjo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje Teisingumo ministerijos leidimu. 3.308 straipsnis. Civilinės būklės aktų įrašuose pakeitimų dėl vardo, pavardės, tautybės pakeitimo padarymas Jeigu Teisingumo ministerija leido pakeisti vardą, pavardę, tautybę, civilinės metrikacijos įstaiga padaro atitinkamus pakeitimus gimimo, santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo įrašuose ir išduoda vardo, pavardės, tautybės pakeitimo liudijimą bei naujus gimimo, santuokos, ištuokos liudijimus. XXVII SKYRIUS
straipsnis. Mirties registravimo tvarka
mirusiojo gyvenamosios vietos arba mirimo vietos vienoje iš įstaigų, nurodytų šio kodekso 3.280 straipsnyje, remiantis medicininiu mirties liudijimu. 2. Mirtis, remiantis teismo sprendimu paskelbti asmenį mirusiu ar nustačius asmens mirties faktą, registruojama sprendimą priėmusio teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigoje. 3.310 straipsnis. Pareiškimas apie mirtį Mirtis registruojama mirusiojo giminaičių, jo kaimynų, gyvenamosios patalpos savininko pareiškimu, taip pat medicinos įstaigos, kurioje šis asmuo mirė, administracijos ar policijos komisariato pranešimu. 3.311 straipsnis.
3.311 straipsnis. Terminas mirčiai įregistruoti Apie mirtį turi būti pareikšta ir mirtis turi būti įregistruota ne vėliau kaip per tris paras nuo mirimo arba mirusiojo suradimo laiko. 3.312 straipsnis. Mirties įrašas Registruodama mirtį, šio kodekso 3.280 straipsnyje nurodyta įstaiga įrašo mirties įrašą ir išduoda mirties liudijimą. XXVIII SKYRIUS
būklės aktų įrašus atkuria, papildo ir ištaiso, jeigu dėl to yra pakankamas pagrindas ir nėra suinteresuotų asmenų ginčo, civilinės metrikacijos įstaigos. 2. Jei tarp suinteresuotų asmenų iškyla ginčas, civilinės būklės aktų įrašai atkuriami, papildomi ir ištaisomi teismo sprendimu. XXIX SKYRIUS
3.314 straipsnis. Civilinės būklės aktų įrašų ir jų keitimo dokumentų saugojimo tvarka Civilinės būklės aktų įrašų ir jų keitimo dokumentų saugojimo tvarką nustato Teisingumo ministerija kartu su Lietuvos archyvų departamentu. 23 straipsnis. 4.255 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4.255 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) turto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas ar šių civilinės būklės aktų įrašai arba atitinkamą įrašą liudijantis išrašas, sudaryti Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka;“. 24 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir pasiūlymai Vyriausybei
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Vyriausybė iki 2015 m. gruodžio
pakeitimo pagrindus ir tvarką. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudaryti civilinės būklės aktų įrašai ir jų įregistravimo liudijimai turi įrodomąją galią. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto − 2 lyginamasis variantas
CIVILINIO KODEKSO 2.18, 2.19, 3.8, 3.18, 3.24, 3.37, 3.66, 3.138, 3.139, 3.140, 3.142, 3.143, 3.144, 3.145, 3.147, 3.152, 3.157, 3.167, 3.220, 4.255 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, 3.19, 3.20, 3.21, 3.22, 3.23, 3.25 STRAIPSNIŲ IR KODEKSO TREČIOSIOS KNYGOS VIII DALIES PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS
Pakeisti 2.18 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) tėvystės (motinystės) pripažinimą, ir tėvystės (motinystės) nustatymą ir tėvystės (motinystės) nuginčijimą;“. 2 straipsnis. 2.19 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2.19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2.19 straipsnis. Civilinės būklės aktų registravimo tvarka
būklės aktus, išskyrus partnerystę, registruoja civilinės metrikacijos įstaigos, padarydamos atitinkamą įrašą civilinės būklės aktų įrašų knygose ir asmeniui išduodamos atitinkamo akto įrašo liudijimą. 2. Civilinės būklės aktų registravimo, aktų įrašų keitimo, papildymo ir ištaisymo tvarką nustato šio kodekso trečioji knyga. Civilinės būklės aktai, išskyrus partnerystę, registruojami Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 3.8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka Paduotas paduotas nustatytos formos prašymas civilinės metrikacijos įstaigai įregistruoti santuoką laikomas viešu susitarimu tuoktis.“
Pakeisti 3.18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3.18 straipsnis. Prašymas įregistruoti santuoką Santuokos sudarymas
Asmenys, norintys susituokti, paduoda prašymą įregistruoti santuoką šio kodekso 3.299 straipsnio nustatyta tvarka.
Santuoka sudaroma norintiems susituokti asmenims padavus prašymą įregistruoti santuoką ir ją įregistravus Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo arba šio kodekso 3.24 straipsnio nustatyta tvarka.“
Pripažinti netekusiais galios 3.19, 3.20, 3.21, 3.22 ir 3.23 straipsnius. 3.19 straipsnis. Prašymo įregistruoti santuoką viešas skelbimas Prašymo įregistruoti santuoką padavimo faktas viešai skelbiamas šio kodekso 3.302 straipsnio nustatyta tvarka. 3.20 straipsnis. Santuokos sudarymo sąlygų įvykdymo patvirtinimas
1Norintys susituokti asmenys, paduodami prašymą įregistruoti santuoką, privalo raštu patvirtinti, kad yra įvykdytos visos šio kodekso 3.12-3.17 straipsniuose nustatytos santuokos sudarymo sąlygos. 2. Civilinės metrikacijos įstaigos pareigūnai, prieš įregistruodami santuoką, privalo patikrinti, ar yra įvykdytos visos šio kodekso 3.12-3.17 straipsniuose nustatytos santuokos sudarymo sąlygos. 3.21 straipsnis. Norinčių susituokti asmenų sveikatos tikrinimas
1Norintiems susituokti asmenims, padavusiems prašymą įregistruoti santuoką, civilinės metrikacijos įstaigos pareigūnai pasiūlo pasitikrinti sveikatą ir iki santuokos įregistravimo dienos pateikti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos sveikatos dokumentą. 2. Sveikatos dokumento nepateikimas nėra kliūtis įregistruoti santuoką. 3. Vieno iš norinčių tuoktis asmenų nepranešimas kitam apie tai, kad jis serga venerine liga arba AIDS, yra pagrindas santuoką pripažinti negaliojančia. 3.22 straipsnis. Prašymas dėl kliūčių sudaryti santuoką
1.
Bet kuris suinteresuotas asmuo turi teisę raštu pareikšti civilinės metrikacijos įstaigai, paskelbusiai apie prašymą įregistruoti santuoką, kad yra šioje knygoje numatytų kliūčių sudaryti santuoką. 2. Civilinės metrikacijos įstaigos pareigūnas, gavęs prašymą dėl kliūčių sudaryti santuoką, atideda santuokos registravimą ir įpareigoja prašymą padavusį asmenį per tris dienas pateikti rašytinius prašyme nurodytų faktų įrodymus. Jeigu asmuo per tris dienas tokių įrodymų nepateikia, santuoka registruojama bendra tvarka. 3. Jeigu pateikiami rašytiniai įrodymai apie esančias kliūtis sudaryti santuoką, civilinės metrikacijos įstaigos pareigūnas sustabdo santuokos registravimą ir, jei kyla ginčas, išaiškina norintiems tuoktis asmenims jų teisę kreiptis į teismą dėl tokio prašymo paneigimo. Tokiais atvejais santuoka registruojama tik tada, kai norintys tuoktis asmenys pateikia civilinės metrikacijos įstaigai įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo prašymas dėl kliūčių sudaryti santuoką yra paneigtas kaip nepagrįstas. 4. Jeigu teismas savo sprendimu prašymą dėl kliūčių sudaryti santuoką pripažįsta nepagrįstu, tai norintys tuoktis asmenys, o po santuokos sudarymo – sutuoktiniai turi teisę per vienerius metus nuo tokio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos reikalauti tiesioginių nuostolių atlyginimo iš prašymą dėl kliūčių sudaryti santuoką padavusio asmens, išskyrus atvejus, kai prašymą buvo padavę vieno iš sutuoktinių tėvai ar prokuroras. 3.23 straipsnis. Santuokos įrodymas
1Civilinės metrikacijos įstaiga, įregistravusi santuoką, išduoda santuokos liudijimą. 2. Santuokos akto įrašas ir jo pagrindu išduotas santuokos liudijimas yra santuokos įrodymas. 6 straipsnis. 3.24 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 3.24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3.24 straipsnis. Santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka
(konfesijų) nustatyta tvarka santuoka sudaroma pagal atitinkamos religijos
(kanonų) teisės nustatytą procedūrą. 2.
sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka, jeigu:
1) nebuvo pažeistos šio kodekso 3.12–3.17 straipsniuose nustatytos santuokos sudarymo sąlygos;
2) santuoka buvo sudaryta pagal Lietuvos Respublikoje įregistruotų ir valstybės pripažintų religinių organizacijų kanonų nustatytą procedūrą;
3) santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka buvo įtrauktas į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje šios knygos Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka. 3. Jei santuoka sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, religinė bendruomenė ar religinė bendrija privalo per dešimt dienų po tokios santuokos sudarymo pateikti santuokos sudarymo vietos civilinės metrikacijos įstaigai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatytos formos pranešimą apie santuokos sudarymą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka. Tokiu atveju santuoka laikoma sudaryta nuo jos sudarymo bažnyčios nustatyta tvarka dienos. 4. Jeigu per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą pranešimas apie santuokos sudarymą bažnyčios nustatyta tvarka nepateikiamas, santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje.“
Pripažinti netekusiu galios 3.25 straipsnį. 3.25 straipsnis. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytų santuokų oficiali apskaita Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukiamos į oficialią apskaitą šio kodekso 3.304 straipsnio nustatyta tvarka. 8 straipsnis. 3.37 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 3.37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Santuoka gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu buvo pažeistos šio kodekso 3.12–3.17 straipsniuose nustatytos santuokos sudarymo sąlygos, taip pat šio kodekso 3.21 straipsnio 3 dalyje, 3.39 ir 3.40 straipsniuose numatytais pagrindais arba jeigu vienas iš norinčių tuoktis nepranešė kitam apie tai, kad jis serga lytiškai plintančia liga arba AIDS.“
2Pakeisti 3.37 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Teismas privalo per tris darbo dienas po ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo sprendimo, kuriuo santuoka pripažinta pripažinti santuoką negaliojančia, pripažinti santuoką įsiteisėjimo dienos privalo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti jo nuorašą santuoką įregistravusiai sprendimą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.“
Pakeisti 3.66 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Teismas per tris darbo dienas po ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privalo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimo kopiją sprendimą teismo buvimo vietos santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai kuri įregistruoja santuokos nutraukimo faktą.“
Pakeisti 3.138 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3.138 straipsnis. Vaiko kilmės patvirtinimas
Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas, sudarytas Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 3.139 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3.139 straipsnis. Vaiko kilmės iš motinos nustatymas
moterį įrašo vaiko motina įrašoma moteris, nurodyta vaiko gimimo pažymėjime, remdamasi medicinos įstaigos išduotu pažymėjimu apie vaiko gimimą. 2.
sudaro sveikatos priežiūros apie vaiko gimimą išduoda medicinos įstaiga Vyriausybės nustatyta tvarka, tikrinusi vaiko ir motinos būklę po gimdymo. Vaiko gimimo pažymėjime motina nurodoma moteris, dėl kurios nekyla abejonių, kad ji pagimdė vaiką. 3. Jei vaikas gimė ne medicinos įstaigoje ir jei vaiko motinos būklė po gimdymo nebuvo tikrinta, pažymėjimą apie vaiko gimimą išduoda gydytojų konsultacinė komisija Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiame pažymėjime motina nurodoma moteris, dėl kurios gydytojų konsultacinei komisijai nekyla abejonių, jog ji pagimdė vaiką. 43. Jei vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie motiną arba jei motinystė nuginčyta, motinystę gali nustatyti teismas pagal moters, laikančios save vaiko motina, pilnamečio vaiko, vaiko tėvo, globėjo (rūpintojo) ar valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį.“
Pakeisti 3.140 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis remiantis santuokos įrašu, ar jo pagrindu išduotu santuokos liudijimu.“
Pakeisti 3.142 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3.142 straipsnis. Tėvystės pripažinimo tvarka
1. Vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo kreiptis į notarą, kad būtų patvirtintas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo. 2. Jei vaikui yra suėję dešimt metų, pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo civilinės metrikacijos įstaigoje gali būti priimamas patvirtintas tik tuo atveju, kai yra vaiko rašytinis sutikimas. 3.
pripažįstantis asmuo yra nepilnametis, paduodant civilinės metrikacijos įstaigai tvirtinant pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, reikalaujamas jo tėvų, globėjų ar rūpintojų rašytinis sutikimas. Jeigu tėvai, globėjai ar rūpintojai tokio sutikimo neduoda, leidimą gali duoti teismas nepilnamečio prašymu. 4. Pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo negali būti tvirtinamas, jeigu dėl tėvystės pripažinimo nesutinka pilnametis vaikas. 5. Notaras ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo patvirtinimo dienos privalo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti pareiškimą notaro biuro buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.“
1Pakeisti 3.143 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jei yra aplinkybių, dėl kurių vaikui gimus nebus galima paduoti pareiškimą kreiptis į notarą dėl tėvystės pripažinimo, vyras, laikantis save pradėto, bet dar negimusio vaiko tėvu, kartu su būsima vaiko motina gali civilinės metrikacijos įstaigai pagal būsimos vaiko motinos gyvenamąją vietą kreiptis į notarą, kad būtų patvirtintas paduoti pareiškimą pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo vaiko motinos nėštumo laikotarpiu.“
2Pakeisti 3.143 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu vaiko motina arba vyras, padavęs pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo iki vaikui gimstant, atšaukė jį pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, patvirtintą šio straipsnio nustatyta tvarka, kol vaiko gimimas nebuvo įregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje, vaiko kilmė iš tėvo, remiantis pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, neregistruojama.“
3Papildyti 3.143 straipsnį 5 dalimi:
„5. Notaras ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo ar pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo atšaukimo patvirtinimo dienos privalo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti pareiškimą notaro biuro buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.“
Pakeisti 3.144 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Tėvystės pripažinimo pareiškimas Pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo negali būti registruojamas tvirtinamas, jeigu dėl tėvystės pripažinimo nesutinka pilnametis vaikas.“
Pakeisti 3.145 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo patvirtinamas tėvystės pripažinimo pareiškimas, per tris darbo dienas išsiunčiamas civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinamas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo, įsiteisėjimo dienos privalo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimą vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.“
Pakeisti 3.147 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teismas, nustatęs tėvystę, įsiteisėjusį teismo sprendimą per tris darbo dienas išsiunčia civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos privalo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimą civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.“
Pakeisti 3.152 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo nuginčyta tėvystė (motinystė), per tris darbo dienas išsiunčiamas civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.
Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo sprendimo nuginčyti tėvystę (motinystę) įsiteisėjimo dienos privalo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimą vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.“
Pakeisti 3.157 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3.157 straipsnis. Atstovavimas vaikams
yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymus, išskyrus tėvus, pripažintus neveiksniais teismo sprendimu. 2. Tėvai savo nepilnamečiams vaikams atstovauja pateikę vaiko gimimo liudijimą. “
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama
tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus vieno iš tėvų dėl pavardės vaikui suteikimo, pavardė suteikiama teismo nutartimi.“
2Pakeisti 3.167 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministro ministras patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės.“
Pakeisti 3.220 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Prašymas įvaikinti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka. Įsiteisėjusį teismo sprendimą teismas per tris darbo dienas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos privalo elektroninių ryšių priemonėmis išsiunčia išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.“
Pripažinti netekusia galios Kodekso trečiosios knygos VIII dalį.
registruojančios įstaigos ir jų kompetencija
rajonų civilinės metrikacijos įstaigos registruoja gimimą, tėvystės pripažinimą, tėvystės nustatymą, santuokos sudarymą, santuokos nutraukimą, įvaikinimą, vardo, pavardės, tautybės pakeitimą ir mirtį. 2. Miestų, kuriuose nėra civilinės metrikacijos įstaigų, seniūnijų (išskyrus savivaldybių centrų seniūnijas) seniūnai turi teisę registruoti mirtį. 3. Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos turi teisę registruoti Lietuvos Respublikos piliečių gimimą, santuoką ir mirtį. 3.281 straipsnis. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės Civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras. 3.282 straipsnis. Civilinės būklės aktų įrašų kalba Civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. 3.283 straipsnis. Draudimas įrašyti civilinės būklės aktų įrašus sau ir giminaičiams Draudžiama įrašyti civilinės būklės aktų įrašus sau, savo sutuoktiniui, tėvams, vaikams, broliams ir seserims. 3.284 straipsnis. Dokumentai, pateikiami įrašant civilinės būklės aktų įrašus Įrašant civilinės būklės aktų įrašus, turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys pareiškėjų asmens tapatybę ir aktus, registruotinus civilinės metrikacijos įstaigose. 3.285 straipsnis. Civilinės būklės aktų įrašų įrašymas Kiekvienas įrašomas civilinės būklės akto įrašas turi būti perskaitomas pareiškėjams, jų ir aktą surašančio pareigūno pasirašomas ir patvirtinamas civilinės būklės aktus registruojančios įstaigos antspaudu.
Apie gimimo, santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo, pavardės, vardo, tautybės pakeitimo ir mirties įrašų įrašymą pareiškėjams išduodami atitinkami liudijimai. 3.286 straipsnis. Civilinės būklės aktų įrašų nuginčijimo ir anuliavimo tvarka
būklės aktų įrašai gali būti nuginčyti tik teismo tvarka. 2. Atkurtieji civilinės būklės aktų įrašai, kai surandami pirminiai įrašai, anuliuojami civilinės metrikacijos įstaigos vadovo sprendimu. 3.287 straipsnis. Civilinės būklės aktų įrašų įrašymo teisėtumo priežiūra Civilinės būklės aktų įrašų įrašymo civilinės metrikacijos įstaigose ir seniūnijose teisėtumą prižiūri Teisingumo ministerija jos nuostatuose nustatyta tvarka. 3.288 straipsnis. Valstybės rinkliava už civilinės būklės aktų registravimą Civilinės metrikacijos įstaigose registruojant civilinės būklės aktus, taip pat ištaisant ir keičiant aktų įrašus, valstybės rinkliava imama įstatymų nustatyta tvarka. XXI SKYRIUS
tvarka
registruojamas vaiko gimimo vietos arba tėvų ar vieno iš jų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje. 2. Vaiko tėvų pageidavimu civilinės metrikacijos įstaiga sukuria iškilmingą gimimo registravimo aplinką. 3.290 straipsnis. Pareiškimas apie gimimą
žodžiu arba raštu pareiškia tėvai ar vienas iš jų, o jeigu tėvai serga, yra mirę ar dėl kitų priežasčių negali to atlikti, pareiškia giminaičiai, kaimynai, medicinos įstaigos, kurioje motina pagimdė vaiką, administracija, taip pat valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. 2. Rasto vaiko gimimas įregistruojamas jį radusio asmens arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimu. 3.291 straipsnis. Terminai vaiko gimimui įregistruoti 1.
Apie vaiko gimimą turi būti pareikšta ir vaiko gimimas turi būti įregistruotas per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos, o jeigu vaikas gimė negyvas, - per tris paras nuo gimimo laiko. 2. Pareiškimas dėl rasto vaiko gimimo įregistravimo turi būti paduotas per tris paras nuo vaiko radimo laiko. 3.292 straipsnis. Gimimo įrašas
vaiko vardas, pavardė ir tautybė, taip pat duomenys apie jo tėvus įrašomi laikantis šio kodekso 3.139, 3. 140, 3.166 ir 3.167 straipsniuose nustatytų taisyklių. 2. Jeigu vaiko tėvystė nenustatyta, duomenys apie tėvą neįrašomi. 3. Vaiko, kurio tėvai nežinomi, vardas ir pavardė įrašomi valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos nurodymu. Vaiko tautybė šiuo atveju neįrašoma. 4. Įregistravus vaiko gimimą, išduodamas gimimo liudijimas. XXII SKYRIUS
registravimas
pripažinimas registruojamas vaiko motinos gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje remiantis motinos ir tėvo prašymais dėl tėvystės pripažinimo. Jeigu tėvystė pripažįstama po to, kai vaiko gimimas buvo įregistruotas, tėvystės pripažinimas registruojamas vaiko gimimą įregistravusioje civilinės metrikacijos įstaigoje. 2. Šio kodekso
pripažinimas registruojamas pateikus teismo patvirtintą prašymą dėl tėvystės pripažinimo. 3.294 straipsnis. Tėvystės nustatymo registravimas Tėvystės nustatymas registruojamas vaiko gimimą įregistravusioje civilinės metrikacijos įstaigoje remiantis teismo sprendimu nustatyti tėvystę. 3.295 straipsnis. Duomenų apie tėvą įrašas vaiko gimimo įraše Civilinės metrikacijos įstaiga, remdamasi prašymu dėl tėvystės pripažinimo arba teismo sprendimu nustatyti tėvystę, įrašo į vaiko gimimo įrašą duomenis apie tėvą ir išduoda naują gimimo liudijimą. XXIII SKYRIUS
3.296 straipsnis.
Įvaikinimo registravimo vieta Įvaikinimas registruojamas civilinės metrikacijos įstaigoje, įregistravusioje vaiko gimimą, remiantis teismo sprendimu įvaikinti. 3.297 straipsnis. Duomenų įrašymas įvaikio gimimo įraše
sprendimu įvaikiui suteiktas kitas vardas ar įtėvių pavardė, šie duomenys jo gimimo įraše atitinkamai pakeičiami. 2. Įvaikio gimimo įraše jo tėvų duomenys pakeičiami duomenimis apie įtėvius. 3. Jeigu vaiką įvaikino vienas vyras arba viena moteris, antrojo iš vaiko tėvų duomenys išbraukiami ir nauji duomenys neįrašomi. 4. Pakeitus įvaikio gimimo įraše duomenis, išduodamas naujas jo gimimo liudijimas. XXIV SKYRIUS
vieta Santuoka registruojama vieno iš susituokiančiųjų arba jų tėvų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigose, taip pat Lietuvos Respublikos konsulinėse įstaigose. 3.299 straipsnis. Prašymas įregistruoti santuoką
susituokti asmeniškai paduoda nustatytos formos prašymą vieno iš jų arba jų tėvų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigai savo pasirinkimu. 2. Prašyme jie turi patvirtinti, kad yra įvykdytos visos šio kodekso 3.12-3.17 straipsniuose numatytos santuokos sudarymo sąlygos, taip pat nurodyti, kelintą kartą kiekvienas iš jų tuokiasi ir kiek turi vaikų. 3. Prašymas įregistruoti santuoką netenka galios, jeigu bent vienas asmenų, padavusių prašymą, nustatytu laiku neatvyksta įregistruoti santuokos arba prašymas atsiimamas. 3.300 straipsnis. Dokumentai, pateikiami kartu su prašymu įregistruoti santuoką
susituokti kartu su prašymu įregistruoti santuoką pateikia savo gimimo liudijimą ir pasą arba jį atstojantį dokumentą. 2. Ištuoktas asmuo pateikia taip pat ištuokos liudijimą. 3.
valstybių piliečiai, paduodami prašymus įregistruoti santuoką, privalo pateikti taip pat savo valstybės kompetentingos įstaigos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad santuokai nėra kliūčių. 3.301 straipsnis. Santuokos registravimo laikas
registruojama praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo prašymo įregistruoti santuoką padavimo dienos. 2. Civilinės metrikacijos įstaigos vadovas norinčių susituokti prašymu ir tuo atveju, kai yra svarbių priežasčių, turi teisę leisti registruoti santuoką nepraėjus vienam mėnesiui nuo prašymo padavimo dienos. 3.302 straipsnis. Prašymo įregistruoti santuoką viešas skelbimas
įregistruoti santuoką padavimo faktas skelbiamas viešai civilinės metrikacijos įstaigoje ne vėliau kaip dvi savaitės iki santuokos registravimo dienos. 2. Skelbime nurodoma ketinančių susituokti asmenų vardai, pavardės, gimimo data ir būsimos santuokos registravimo data. 3.303 straipsnis. Santuokos registravimas
registruojama, kai dalyvauja ketinantys susituokti asmenys ir du liudytojai. 2. Civilinės metrikacijos įstaigos pareigūnas, prieš įregistruodamas santuoką, privalo dar kartą patikrinti, ar yra įvykdytos visos šio kodekso 3.12-3.17 straipsniuose numatytos santuokos sudarymo sąlygos. 3. Įrašius santuokos sudarymo įrašą, sutuoktiniams išduodamas santuokos liudijimas. 4. Santuoką sudariusių asmenų pasuose arba kituose jų asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose įrašoma apie santuokos įregistravimą ir nurodoma kito sutuoktinio vardas, pavardė ir gimimo metai, santuokos įregistravimo vieta ir data. 3.304 straipsnis. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytų santuokų apskaita
religinės organizacijos įgaliotas asmuo privalo per dešimt dienų po santuokos sudarymo bažnyčios nustatyta tvarka pateikti santuokos sudarymo vietos civilinės metrikacijos įstaigai Teisingumo ministerijos nustatytos formos pranešimą apie santuokos įregistravimą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka. 2.
metrikacijos įstaiga, gavusi pranešimą apie santuokos sudarymą bažnyčios nustatyta tvarka, įrašo santuokos įrašą ir išduoda santuokos liudijimą pagal šio kodekso 3.303 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytas taisykles tuo atveju, jeigu yra laikytasi šio kodekso 3.12-3.17 straipsnių reikalavimų. Tokiu atveju santuoka laikoma sudaryta nuo jos įregistravimo bažnyčios nustatyta tvarka dienos. 3. Jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pranešimas apie santuokos įregistravimą bažnyčios nustatyta tvarka civilinės metrikacijos įstaigai nepateikiamas, santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. XXV SKYRIUS
registravimo vieta Santuokos nutraukimas registruojamas teismo, priėmusio sprendimą nutraukti santuoką, buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigoje. 3.306 straipsnis. Santuokos nutraukimo registravimo tvarka
metrikacijos įstaiga, gavusi teismo sprendimą nutraukti santuoką, įrašo santuokos nutraukimo įrašą, abiem buvusiems sutuoktiniams išduoda ištuokos liudijimus ir pažymi apie ištuoką jų pasuose ar kituose jų asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose. 2. Civilinės metrikacijos įstaiga, įregistravusi santuokos nutraukimą, išsiunčia civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai santuoką, nustatytos formos pranešimą, o pastaroji padaro pakeitimą santuokos sudarymo akto įraše. XXVI SKYRIUS
3.307 straipsnis. Vardo, pavardės, tautybės pakeitimo registravimo tvarka Vardo, pavardės, tautybės pakeitimas registruojamas pareiškėjo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje Teisingumo ministerijos leidimu. 3.308 straipsnis.
3.308 straipsnis. Civilinės būklės aktų įrašuose pakeitimų dėl vardo, pavardės, tautybės pakeitimo padarymas Jeigu Teisingumo ministerija leido pakeisti vardą, pavardę, tautybę, civilinės metrikacijos įstaiga padaro atitinkamus pakeitimus gimimo, santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo įrašuose ir išduoda vardo, pavardės, tautybės pakeitimo liudijimą bei naujus gimimo, santuokos, ištuokos liudijimus. XXVII SKYRIUS
straipsnis. Mirties registravimo tvarka
registruojama mirusiojo gyvenamosios vietos arba mirimo vietos vienoje iš įstaigų, nurodytų šio kodekso 3.280 straipsnyje, remiantis medicininiu mirties liudijimu. 2. Mirtis, remiantis teismo sprendimu paskelbti asmenį mirusiu ar nustačius asmens mirties faktą, registruojama sprendimą priėmusio teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigoje. 3.310 straipsnis. Pareiškimas apie mirtį Mirtis registruojama mirusiojo giminaičių, jo kaimynų, gyvenamosios patalpos savininko pareiškimu, taip pat medicinos įstaigos, kurioje šis asmuo mirė, administracijos ar policijos komisariato pranešimu. 3.311 straipsnis. Terminas mirčiai įregistruoti Apie mirtį turi būti pareikšta ir mirtis turi būti įregistruota ne vėliau kaip per tris paras nuo mirimo arba mirusiojo suradimo laiko. 3.312 straipsnis. Mirties įrašas Registruodama mirtį, šio kodekso 3.280 straipsnyje nurodyta įstaiga įrašo mirties įrašą ir išduoda mirties liudijimą. XXVIII SKYRIUS
straipsnis. Civilinės būklės aktų įrašų atkūrimo, papildymo ir ištaisymo tvarka
būklės aktų įrašus atkuria, papildo ir ištaiso, jeigu dėl to yra pakankamas pagrindas ir nėra suinteresuotų asmenų ginčo, civilinės metrikacijos įstaigos. 2. Jei tarp suinteresuotų asmenų iškyla ginčas, civilinės būklės aktų įrašai atkuriami, papildomi ir ištaisomi teismo sprendimu. XXIX SKYRIUS
3.314 straipsnis.
Civilinės būklės aktų įrašų ir jų keitimo dokumentų saugojimo tvarka Civilinės būklės aktų įrašų ir jų keitimo dokumentų saugojimo tvarką nustato Teisingumo ministerija kartu su Lietuvos archyvų departamentu. 23 straipsnis. 4.255 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4.255 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) turto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas ar įrašas, sudarytas Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka;“. 24 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas,
įgyvendinimas ir taikymas
m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Civilinės būklės aktų įrašų įregistravimo liudijimai, išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi įrodomąją galią. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIP-2018(5) lyginamasis variantas
3.24, 3.37, 3.66, 3.138, 3.139, 3.140, 3.142, 3.143, 3.144, 3.145, 3.147,
Pakeisti 2.18 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) tėvystės (motinystės) pripažinimą, ir tėvystės
(motinystės) nustatymą ir tėvystės (motinystės) nuginčijimą;“. 2 straipsnis. 2.19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2.19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2.19 straipsnis. Civilinės būklės aktų registravimo tvarka
įstaigos, padarydamos atitinkamą įrašą civilinės būklės aktų įrašų knygose ir asmeniui išduodamos atitinkamo akto įrašo liudijimą. 2. Civilinės būklės aktų registravimo, aktų įrašų keitimo, papildymo ir ištaisymo tvarką nustato šio kodekso trečioji knyga. Civilinės būklės aktai, išskyrus partnerystę, registruojami civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 3.8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo
nustatyta tvarka Paduotas paduotas nustatytos formos prašymas civilinės metrikacijos įstaigai įregistruoti santuoką laikomas viešu susitarimu tuoktis.“
Pakeisti 3.18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3.18 straipsnis. Prašymas įregistruoti santuoką Santuokos
sudarymas Asmenys, norintys susituokti, paduoda prašymą įregistruoti santuoką šio kodekso 3.299 straipsnio nustatyta tvarka.
Santuoka sudaroma norintiems susituokti asmenims padavus prašymą įregistruoti santuoką ir ją įregistravus civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo arba šio kodekso 3.24 straipsnio nustatyta tvarka.“
netekusiais galios Pripažinti netekusiais galios 3.19, 3.20, 3.21, 3.22 ir 3.23 straipsnius. 3.19 straipsnis. Prašymo įregistruoti santuoką viešas skelbimas Prašymo įregistruoti santuoką padavimo faktas viešai skelbiamas šio kodekso 3.302 straipsnio nustatyta tvarka. 3.20 straipsnis. Santuokos sudarymo sąlygų įvykdymo patvirtinimas
santuoką, privalo raštu patvirtinti, kad yra įvykdytos visos šio kodekso 3.12-3.17 straipsniuose nustatytos santuokos sudarymo sąlygos. 2. Civilinės metrikacijos įstaigos pareigūnai, prieš įregistruodami santuoką, privalo patikrinti, ar yra įvykdytos visos šio kodekso 3.12-3.17 straipsniuose nustatytos santuokos sudarymo sąlygos. 3.21 straipsnis. Norinčių susituokti asmenų sveikatos tikrinimas
santuoką, civilinės metrikacijos įstaigos pareigūnai pasiūlo pasitikrinti sveikatą ir iki santuokos įregistravimo dienos pateikti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos sveikatos dokumentą. 2. Sveikatos dokumento nepateikimas nėra kliūtis įregistruoti santuoką. 3. Vieno iš norinčių tuoktis asmenų nepranešimas kitam apie tai, kad jis serga venerine liga arba AIDS, yra pagrindas santuoką pripažinti negaliojančia. 3.22 straipsnis. Prašymas dėl kliūčių sudaryti santuoką 1.
Bet kuris suinteresuotas asmuo turi teisę raštu pareikšti civilinės metrikacijos įstaigai, paskelbusiai apie prašymą įregistruoti santuoką, kad yra šioje knygoje numatytų kliūčių sudaryti santuoką. 2. Civilinės metrikacijos įstaigos pareigūnas, gavęs prašymą dėl kliūčių sudaryti santuoką, atideda santuokos registravimą ir įpareigoja prašymą padavusį asmenį per tris dienas pateikti rašytinius prašyme nurodytų faktų įrodymus. Jeigu asmuo per tris dienas tokių įrodymų nepateikia, santuoka registruojama bendra tvarka. 3. Jeigu pateikiami rašytiniai įrodymai apie esančias kliūtis sudaryti santuoką, civilinės metrikacijos įstaigos pareigūnas sustabdo santuokos registravimą ir, jei kyla ginčas, išaiškina norintiems tuoktis asmenims jų teisę kreiptis į teismą dėl tokio prašymo paneigimo. Tokiais atvejais santuoka registruojama tik tada, kai norintys tuoktis asmenys pateikia civilinės metrikacijos įstaigai įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo prašymas dėl kliūčių sudaryti santuoką yra paneigtas kaip nepagrįstas. 4. Jeigu teismas savo sprendimu prašymą dėl kliūčių sudaryti santuoką pripažįsta nepagrįstu, tai norintys tuoktis asmenys, o po santuokos sudarymo – sutuoktiniai turi teisę per vienerius metus nuo tokio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos reikalauti tiesioginių nuostolių atlyginimo iš prašymą dėl kliūčių sudaryti santuoką padavusio asmens, išskyrus atvejus, kai prašymą buvo padavę vieno iš sutuoktinių tėvai ar prokuroras. 3.23 straipsnis. Santuokos įrodymas
santuokos liudijimą. 2. Santuokos akto įrašas ir jo pagrindu išduotas santuokos liudijimas yra santuokos įrodymas. 6 straipsnis. 3.24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3.24 straipsnis. Santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta
tvarka
religijos (kanonų) teisės nustatytą procedūrą. 2.
tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka, jeigu:
1) nebuvo pažeistos šio kodekso 3.12–3.17 straipsniuose nustatytos santuokos sudarymo sąlygos;
2) santuoka buvo sudaryta pagal Lietuvos Respublikoje įregistruotų ir valstybės pripažintų religinių organizacijų kanonų nustatytą procedūrą;
3) santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka buvo įtrauktas į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje šios knygos civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka. 3. Jei santuoka sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, religinė bendruomenė ar religinė bendrija privalo per dešimt dienų po šios santuokos sudarymo pateikti santuokos sudarymo vietos civilinės metrikacijos įstaigai teisingumo ministro nustatytos formos pranešimą apie santuokos sudarymą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka. Tokiu atveju santuoka laikoma sudaryta nuo jos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka dienos. 4. Jeigu per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą pranešimas apie santuokos sudarymą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka nepateikiamas, santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kurią ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje.“
Pripažinti netekusiu galios 3.25 straipsnį. 3.25 straipsnis. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytų santuokų oficiali apskaita Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukiamos į oficialią apskaitą šio kodekso 3.304 straipsnio nustatyta tvarka. 8 straipsnis. 3.37 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 3.37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Santuoka gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu buvo pažeistos šio kodekso 3.12–3.17 straipsniuose nustatytos santuokos sudarymo sąlygos, taip pat šio kodekso 3.21 straipsnio 3 dalyje, 3.39 ir 3.40 straipsniuose numatytais nustatytais pagrindais arba jeigu vienas iš norinčių tuoktis nepranešė kitam apie tai, kad jis serga lytiškai plintančia liga arba AIDS.“
2Pakeisti 3.37 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Teismas privalo per tris darbo dienas po ne vėliau kaip
kitą darbo dieną nuo teismo sprendimo, kuriuo santuoka pripažinta pripažinti santuoką negaliojančia, pripažinti santuoką įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti jo nuorašą santuoką įregistravusiai santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.“
Pakeisti 3.66 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teismas per tris darbo dienas po ne vėliau kaip kitą darbo
dieną nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privalo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimo kopiją sprendimą teismo buvimo vietos santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai kuri įregistruoja santuokos nutraukimo faktą.“
Pakeisti 3.138 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3.138 straipsnis. Vaiko kilmės patvirtinimas Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas, sudarytas civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 3.139 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3.139 straipsnis. Vaiko kilmės iš motinos nustatymas
įraše moterį įrašo vaiko motina įrašoma moteris, nurodyta vaiko gimimo pažymėjime, remdamasi medicinos įstaigos išduotu pažymėjimu apie vaiko gimimą. 2.
sudaro sveikatos priežiūros apie vaiko gimimą išduoda medicinos įstaiga Vyriausybės nustatyta tvarka, tikrinusi vaiko ir motinos būklę po gimdymo. Vaiko gimimo pažymėjime motina nurodoma moteris, dėl kurios nekyla abejonių, kad ji pagimdė vaiką. 3. Jei vaikas gimė ne medicinos įstaigoje ir jei vaiko motinos būklė po gimdymo nebuvo tikrinta, pažymėjimą apie vaiko gimimą išduoda gydytojų konsultacinė komisija Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiame pažymėjime motina nurodoma moteris, dėl kurios gydytojų konsultacinei komisijai nekyla abejonių, jog ji pagimdė vaiką. 43. Jei Kai vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie motiną arba jei kai motinystė nuginčyta, motinystę gali nustatyti teismas pagal moters, laikančios save vaiko motina, pilnamečio vaiko, vaiko tėvo, globėjo (rūpintojo) ar valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį.“
Pakeisti 3.140 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis remiantis santuokos įrašu, ar jo pagrindu išduotu santuokos liudijimu.“
Pakeisti 3.142 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3.142 straipsnis. Tėvystės pripažinimo tvarka
civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo kreiptis į notarą, kad būtų patvirtintas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo. 2. Jei vaikui yra suėję dešimt metų, pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo civilinės metrikacijos įstaigoje gali būti priimamas patvirtintas tik tuo atveju, kai yra vaiko rašytinis sutikimas. 3.
civilinės metrikacijos įstaigai tvirtinant pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, reikalaujamas jo tėvų, globėjų ar rūpintojų rašytinis sutikimas. Jeigu tėvai, globėjai ar rūpintojai tokio sutikimo neduoda, leidimą gali duoti teismas nepilnamečio prašymu. 4. Pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo negali būti tvirtinamas, jeigu dėl tėvystės pripažinimo nesutinka pilnametis vaikas. 5. Notaras ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo patvirtinimo dienos privalo šį pareiškimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti notaro biuro buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.“
1Pakeisti 3.143 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jei yra aplinkybių, dėl kurių vaikui gimus nebus galima paduoti
pareiškimą kreiptis į notarą dėl tėvystės pripažinimo, vyras, laikantis save pradėto, bet dar negimusio vaiko tėvu, kartu su būsima vaiko motina gali civilinės metrikacijos įstaigai pagal būsimos vaiko motinos gyvenamąją vietą kreiptis į notarą, kad būtų patvirtintas paduoti pareiškimą pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo vaiko motinos nėštumo laikotarpiu.“
2Pakeisti 3.143 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu vaiko motina arba vyras, padavęs pareiškimą dėl
tėvystės pripažinimo iki vaikui gimstant, atšaukė jį pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, patvirtintą šio straipsnio nustatyta tvarka, kol vaiko gimimas nebuvo įregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje, vaiko kilmė iš tėvo, remiantis pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, neregistruojama.“
3Papildyti 3.143 straipsnį 5 dalimi:
„5. Notaras ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pareiškimo dėl
tėvystės pripažinimo ar pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo atšaukimo patvirtinimo dienos privalo šį pareiškimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti notaro biuro buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.“
Pakeisti 3.144 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Tėvystės pripažinimo pareiškimas Pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo negali būti registruojamas tvirtinamas, jeigu dėl tėvystės pripažinimo nesutinka pilnametis vaikas.“
Pakeisti 3.145 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo patvirtinamas tėvystės
pripažinimo pareiškimas, per tris darbo dienas išsiunčiamas civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo, kuriuo patvirtinamas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo, įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.“
Pakeisti 3.147 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teismas, nustatęs tėvystę, įsiteisėjusį teismo sprendimą per
tris darbo dienas išsiunčia civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.“
Pakeisti 3.152 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo nuginčyta tėvystė
(motinystė), per tris darbo dienas išsiunčiamas civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.
Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę (motinystę) įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.“
Pakeisti 3.157 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3.157 straipsnis. Atstovavimas vaikams
1Tėvai yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymusą,
išskyrus tėvus, teismo sprendimu pripažintus neveiksniais šioje srityje arba ribotai veiksniais šioje srityje. 2. Tėvai savo nepilnamečiams vaikams atstovauja pateikę vaiko gimimo liudijimą. “
išdėstyti taip:
„2. Jei Kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų
susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus vieno iš tėvų dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi.“
išdėstyti taip:
„4. Vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato
teisingumo ministro ministras patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės.“
Pakeisti 3.220 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Prašymas įvaikinti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka. Įsiteisėjusį teismo sprendimą įvaikinti teismas per tris darbo dienas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos privalo elektroninių ryšių priemonėmis išsiunčia išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.“
netekusia galios Pripažinti netekusia galios Kodekso trečiosios knygos VIII dalį.
registruojančios įstaigos ir jų kompetencija
1Miestų ir rajonų civilinės metrikacijos įstaigos registruoja gimimą,
tėvystės pripažinimą, tėvystės nustatymą, santuokos sudarymą, santuokos nutraukimą, įvaikinimą, vardo, pavardės, tautybės pakeitimą ir mirtį. 2. Miestų, kuriuose nėra civilinės metrikacijos įstaigų, seniūnijų (išskyrus savivaldybių centrų seniūnijas) seniūnai turi teisę registruoti mirtį. 3. Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos turi teisę registruoti Lietuvos Respublikos piliečių gimimą, santuoką ir mirtį. 3.281 straipsnis. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės Civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras. 3.282 straipsnis. Civilinės būklės aktų įrašų kalba Civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. 3.283 straipsnis. Draudimas įrašyti civilinės būklės aktų įrašus sau ir giminaičiams Draudžiama įrašyti civilinės būklės aktų įrašus sau, savo sutuoktiniui, tėvams, vaikams, broliams ir seserims. 3.284 straipsnis. Dokumentai, pateikiami įrašant civilinės būklės aktų įrašus Įrašant civilinės būklės aktų įrašus, turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys pareiškėjų asmens tapatybę ir aktus, registruotinus civilinės metrikacijos įstaigose. 3.285 straipsnis. Civilinės būklės aktų įrašų įrašymas Kiekvienas įrašomas civilinės būklės akto įrašas turi būti perskaitomas pareiškėjams, jų ir aktą surašančio pareigūno pasirašomas ir patvirtinamas civilinės būklės aktus registruojančios įstaigos antspaudu.
Apie gimimo, santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo, pavardės, vardo, tautybės pakeitimo ir mirties įrašų įrašymą pareiškėjams išduodami atitinkami liudijimai. 3.286 straipsnis. Civilinės būklės aktų įrašų nuginčijimo ir anuliavimo tvarka
1Civilinės būklės aktų įrašai gali būti nuginčyti tik teismo tvarka. 2. Atkurtieji civilinės būklės aktų įrašai, kai surandami pirminiai
įrašai, anuliuojami civilinės metrikacijos įstaigos vadovo sprendimu. 3.287 straipsnis. Civilinės būklės aktų įrašų įrašymo teisėtumo priežiūra Civilinės būklės aktų įrašų įrašymo civilinės metrikacijos įstaigose ir seniūnijose teisėtumą prižiūri Teisingumo ministerija jos nuostatuose nustatyta tvarka. 3.288 straipsnis. Valstybės rinkliava už civilinės būklės aktų registravimą Civilinės metrikacijos įstaigose registruojant civilinės būklės aktus, taip pat ištaisant ir keičiant aktų įrašus, valstybės rinkliava imama įstatymų nustatyta tvarka. XXI SKYRIUS
tvarka
gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje. 2. Vaiko tėvų pageidavimu civilinės metrikacijos įstaiga sukuria iškilmingą gimimo registravimo aplinką. 3.290 straipsnis. Pareiškimas apie gimimą
jeigu tėvai serga, yra mirę ar dėl kitų priežasčių negali to atlikti, pareiškia giminaičiai, kaimynai, medicinos įstaigos, kurioje motina pagimdė vaiką, administracija, taip pat valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. 2. Rasto vaiko gimimas įregistruojamas jį radusio asmens arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimu. 3.291 straipsnis. Terminai vaiko gimimui įregistruoti 1.
Apie vaiko gimimą turi būti pareikšta ir vaiko gimimas turi būti įregistruotas per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos, o jeigu vaikas gimė negyvas, - per tris paras nuo gimimo laiko. 2. Pareiškimas dėl rasto vaiko gimimo įregistravimo turi būti paduotas per tris paras nuo vaiko radimo laiko. 3.292 straipsnis. Gimimo įrašas
apie jo tėvus įrašomi laikantis šio kodekso 3.139, 3. 140, 3.166 ir 3.167 straipsniuose nustatytų taisyklių. 2. Jeigu vaiko tėvystė nenustatyta, duomenys apie tėvą neįrašomi. 3. Vaiko, kurio tėvai nežinomi, vardas ir pavardė įrašomi valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos nurodymu. Vaiko tautybė šiuo atveju neįrašoma. 4. Įregistravus vaiko gimimą, išduodamas gimimo liudijimas. XXII SKYRIUS
registravimas
vietos civilinės metrikacijos įstaigoje remiantis motinos ir tėvo prašymais dėl tėvystės pripažinimo. Jeigu tėvystė pripažįstama po to, kai vaiko gimimas buvo įregistruotas, tėvystės pripažinimas registruojamas vaiko gimimą įregistravusioje civilinės metrikacijos įstaigoje. 2. Šio kodekso 3.140 straipsnio 5 dalyje ir 3.144 straipsnyje numatytais atvejais tėvystės pripažinimas registruojamas pateikus teismo patvirtintą prašymą dėl tėvystės pripažinimo. 3.294 straipsnis. Tėvystės nustatymo registravimas Tėvystės nustatymas registruojamas vaiko gimimą įregistravusioje civilinės metrikacijos įstaigoje remiantis teismo sprendimu nustatyti tėvystę. 3.295 straipsnis. Duomenų apie tėvą įrašas vaiko gimimo įraše Civilinės metrikacijos įstaiga, remdamasi prašymu dėl tėvystės pripažinimo arba teismo sprendimu nustatyti tėvystę, įrašo į vaiko gimimo įrašą duomenis apie tėvą ir išduoda naują gimimo liudijimą. XXIII SKYRIUS
3.296 straipsnis.
Įvaikinimo registravimo vieta Įvaikinimas registruojamas civilinės metrikacijos įstaigoje, įregistravusioje vaiko gimimą, remiantis teismo sprendimu įvaikinti. 3.297 straipsnis. Duomenų įrašymas įvaikio gimimo įraše
pavardė, šie duomenys jo gimimo įraše atitinkamai pakeičiami. 2. Įvaikio gimimo įraše jo tėvų duomenys pakeičiami duomenimis apie įtėvius. 3. Jeigu vaiką įvaikino vienas vyras arba viena moteris, antrojo iš vaiko tėvų duomenys išbraukiami ir nauji duomenys neįrašomi. 4. Pakeitus įvaikio gimimo įraše duomenis, išduodamas naujas jo gimimo liudijimas. XXIV SKYRIUS
vieta Santuoka registruojama vieno iš susituokiančiųjų arba jų tėvų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigose, taip pat Lietuvos
santuoką
vieno iš jų arba jų tėvų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigai savo pasirinkimu. 2. Prašyme jie turi patvirtinti, kad yra įvykdytos visos šio kodekso 3.12-3.17 straipsniuose numatytos santuokos sudarymo sąlygos, taip pat nurodyti, kelintą kartą kiekvienas iš jų tuokiasi ir kiek turi vaikų. 3. Prašymas įregistruoti santuoką netenka galios, jeigu bent vienas asmenų, padavusių prašymą, nustatytu laiku neatvyksta įregistruoti santuokos arba prašymas atsiimamas. 3.300 straipsnis. Dokumentai, pateikiami kartu su prašymu įregistruoti santuoką
savo gimimo liudijimą ir pasą arba jį atstojantį dokumentą. 2. Ištuoktas asmuo pateikia taip pat ištuokos liudijimą. 3.
3Užsienio valstybių piliečiai, paduodami prašymus įregistruoti santuoką,
privalo pateikti taip pat savo valstybės kompetentingos įstaigos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad santuokai nėra kliūčių. 3.301 straipsnis. Santuokos registravimo laikas
prašymo įregistruoti santuoką padavimo dienos. 2. Civilinės metrikacijos įstaigos vadovas norinčių susituokti prašymu ir tuo atveju, kai yra svarbių priežasčių, turi teisę leisti registruoti santuoką nepraėjus vienam mėnesiui nuo prašymo padavimo dienos. 3.302 straipsnis. Prašymo įregistruoti santuoką viešas skelbimas
civilinės metrikacijos įstaigoje ne vėliau kaip dvi savaitės iki santuokos registravimo dienos. 2. Skelbime nurodoma ketinančių susituokti asmenų vardai, pavardės, gimimo data ir būsimos santuokos registravimo data. 3.303 straipsnis. Santuokos registravimas
ir du liudytojai. 2. Civilinės metrikacijos įstaigos pareigūnas, prieš įregistruodamas santuoką, privalo dar kartą patikrinti, ar yra įvykdytos visos šio kodekso 3.12-3.17 straipsniuose numatytos santuokos sudarymo sąlygos. 3. Įrašius santuokos sudarymo įrašą, sutuoktiniams išduodamas santuokos liudijimas. 4. Santuoką sudariusių asmenų pasuose arba kituose jų asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose įrašoma apie santuokos įregistravimą ir nurodoma kito sutuoktinio vardas, pavardė ir gimimo metai, santuokos įregistravimo vieta ir data. 3.304 straipsnis. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytų santuokų apskaita
dešimt dienų po santuokos sudarymo bažnyčios nustatyta tvarka pateikti santuokos sudarymo vietos civilinės metrikacijos įstaigai Teisingumo ministerijos nustatytos formos pranešimą apie santuokos įregistravimą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka. 2.
sudarymą bažnyčios nustatyta tvarka, įrašo santuokos įrašą ir išduoda santuokos liudijimą pagal šio kodekso 3.303 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytas taisykles tuo atveju, jeigu yra laikytasi šio kodekso 3.12-3.17 straipsnių reikalavimų. Tokiu atveju santuoka laikoma sudaryta nuo jos įregistravimo bažnyčios nustatyta tvarka dienos. 3. Jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pranešimas apie santuokos įregistravimą bažnyčios nustatyta tvarka civilinės metrikacijos įstaigai nepateikiamas, santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. XXV SKYRIUS
registravimo vieta Santuokos nutraukimas registruojamas teismo, priėmusio sprendimą nutraukti santuoką, buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigoje. 3.306 straipsnis. Santuokos nutraukimo registravimo tvarka
santuoką, įrašo santuokos nutraukimo įrašą, abiem buvusiems sutuoktiniams išduoda ištuokos liudijimus ir pažymi apie ištuoką jų pasuose ar kituose jų asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose. 2. Civilinės metrikacijos įstaiga, įregistravusi santuokos nutraukimą, išsiunčia civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai santuoką, nustatytos formos pranešimą, o pastaroji padaro pakeitimą santuokos sudarymo akto įraše. XXVI SKYRIUS
3.307 straipsnis. Vardo, pavardės, tautybės pakeitimo registravimo tvarka Vardo, pavardės, tautybės pakeitimas registruojamas pareiškėjo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje Teisingumo ministerijos leidimu. 3.308 straipsnis.
pakeitimo padarymas Jeigu Teisingumo ministerija leido pakeisti vardą, pavardę, tautybę, civilinės metrikacijos įstaiga padaro atitinkamus pakeitimus gimimo, santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo įrašuose ir išduoda vardo, pavardės, tautybės pakeitimo liudijimą bei naujus gimimo, santuokos, ištuokos liudijimus. XXVII SKYRIUS
vietos vienoje iš įstaigų, nurodytų šio kodekso 3.280 straipsnyje, remiantis medicininiu mirties liudijimu. 2. Mirtis, remiantis teismo sprendimu paskelbti asmenį mirusiu ar nustačius asmens mirties faktą, registruojama sprendimą priėmusio teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigoje. 3.310 straipsnis. Pareiškimas apie mirtį Mirtis registruojama mirusiojo giminaičių, jo kaimynų, gyvenamosios patalpos savininko pareiškimu, taip pat medicinos įstaigos, kurioje šis asmuo mirė, administracijos ar policijos komisariato pranešimu. 3.311 straipsnis. Terminas mirčiai įregistruoti Apie mirtį turi būti pareikšta ir mirtis turi būti įregistruota ne vėliau kaip per tris paras nuo mirimo arba mirusiojo suradimo laiko. 3.312 straipsnis. Mirties įrašas Registruodama mirtį, šio kodekso 3.280 straipsnyje nurodyta įstaiga įrašo mirties įrašą ir išduoda mirties liudijimą. XXVIII SKYRIUS
atkūrimo, papildymo ir ištaisymo tvarka
to yra pakankamas pagrindas ir nėra suinteresuotų asmenų ginčo, civilinės metrikacijos įstaigos. 2. Jei tarp suinteresuotų asmenų iškyla ginčas, civilinės būklės aktų įrašai atkuriami, papildomi ir ištaisomi teismo sprendimu. XXIX SKYRIUS
3.314 straipsnis.
Civilinės būklės aktų įrašų ir jų keitimo dokumentų saugojimo tvarka Civilinės būklės aktų įrašų ir jų keitimo dokumentų saugojimo tvarką nustato Teisingumo ministerija kartu su Lietuvos archyvų departamentu. 23 straipsnis. 4.255 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4.255 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) turto savininko santuokosą, ištuokosą, vardo, pavardės pakeitimoą, mirtiesį liudijimasantys dokumentai;“. 24 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
2017 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Civilinės būklės aktų įrašų įregistravimo liudijimai, išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi įrodomąją galią. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 2.18, 2.19, 3.8, 3.18, 3.24, 3.37, 3.66, 3.138, 3.139, 3.140, 3.142, 3.143, 3.144, 3.145, 3.147, 3.152, 3.157, 3.167, 3.220, 4.255 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, 3.19, 3.20, 3.21, 3.22, 3.23, 3.25 STRAIPSNIŲ IR KODEKSO TREČIOSIOS KNYGOS VIII DALIES PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS
2015-06-30 Nr. XIP-2018(4) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teikiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) pakeitimai susiję su siūlymu civilinės būklės aktų registravimą reglamentuoti atskiru Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymu (projekto reg. Nr. XIP-2017(4)). Atkreiptinas dėmesys, kad kitose CK nuostatose, teikiant nuorodą į įstatymą, tikslus jo pavadinimas nenurodomas, apsiribojama pateikiant nuorodą į įstatymą ar atitinkamus teisinius santykius reguliuojantį įstatymą (pvz., 1.101, 1.102, 2.3, 2.25, 2.62, 4.82, 6.385, 6.403 ir kt.). Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytume projekte pateikti nuorodas į civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojantį įstatymą arba įstatymą, jo neįvardijant. 2. Projekto 6 straipsnyje dėstomo CK 3.24 straipsnio 3 dalies paskutiniajame sakinyje ir 4 dalyje po žodžio „bažnyčios“ įrašytinas žodis skliaustuose „(konfesijų)“. 3. Projekto
dėmesys, kad šio straipsnio 1 dalis yra pakeista Civilinio kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1566, kuris įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Jame vietoj žodžių
„pripažintus neveiksniais“ įrašyti žodžiai „pripažintus
neveiksniais šioje srityje arba ribotai veiksniais šioje srityje“. Atsižvelgiant į tai, projektas tikslintinas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S.
Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 2.18, 2.19, 3.8, 3.18, 3.24, 3.37, 3.66, 3.138, 3.139, 3.140, 3.142, 3.143, 3.144, 3.145, 3.147, 3.152, 3.157, 3.167, 3.220, 4.255 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, 3.19, 3.20, 3.21, 3.22, 3.23, 3.25 STRAIPSNIŲ IR KODEKSO TREČIOSIOS KNYGOS VIII DALIES PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS
2015-11-30 Nr. XIP-2018(5) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramkienė, Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius, Komiteto biuro vedėja D. Latvelienė, Komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, M. Civilkienė, J Janušauskienė, R. Karpavičiūtė, G. Morkūnienė, Komiteto biuro padėjėjos M. Banytė, A. Bacevičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 2 dalimi siūloma Civilinio kodekso (toliau –CK) 2.18 straipsnio 9 punktą, kuris nustato, kad partnerystė yra valstybės privalomai registruotinas civilinės būklės aktas, pripažinti netekusiu galios. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal su teikiamu įstatymo projektu susijusio Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projekto Nr. XIP-2017(2) 2 straipsnio 1 dalį, civilinės būklės aktas yra oficialiai registruojamas teisinis faktas, kuris sukelia, pakeičia ar panaikina teises ir pareigas, ir tokiu būdu lemia fizinio asmens teisinę padėtį.
Pažymėtina, kad atsižvelgiant į CK 3.229 – 3.235 straipsnių nuostatas, partnerystės sudarymo faktas lemia fizinio asmens teisinę padėtį. Taigi partnerystė turi Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projekto Nr. XIP-2017(2) 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžto civilinės būklės akto požymius. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar pagrįstai siūloma CK 2.18 straipsnio 9 punktą pripažinti netekusiu galios. Nepritarti Teikiamais Civilinio kodekso ir Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektais yra siūloma partnerystės nelaikyti civilinės būklės aktu, siekiant atriboti santuokos institutą nuo partnerystės instituto ir atsižvelgiant į santuokos instituto svarbą. CK 3.229 straipsnis nenustato, kokia tvarka turėtų būti registruojama partnerystė, todėl manome, kad dėl to, jog partnerystė neturėtų būti laikoma civilinės būklės aktu, įstatymų leidėjas galėtų apsispęsti būtent priimdamas atitinkamus Civilinio kodekso pakeitimus. Vien tai, kad tam tikri veiksmai ar įvykiai atitinka Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projekte pateikiamą civilinės būklės akto sąvoką, jie netampa civiliniais būklės aktais, be atskiro įstatymų leidėjo pasisakymo, kas pripažįstama civilinės būklės aktu. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai. Lyties pakeitimas būtų registruojamas, remiantis sveikatos priežiūros įstaigos išduota pažyma apie lyties pakeitimą, sudarant asmens gimimo įrašo pakeitimo įrašą, vadovaujantis CK 2.18 straipsnio 8 punktu ir kartu su vertinamu projektu teikiamo Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projekto Nr. XIP-2017(2) nuostatomis.
XIP-2017(2) nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 2.27 straipsnis norinčiam pasikeisti lytį asmeniui kelia tik santuokos nebuvimo reikalavimą. Tačiau lytį pakeitęs asmuo gali turėti vaikų/įvaikių. Taigi lyties pakeitimas gali įtakoti ne tik jo paties, bet ir jo vaikų teisinį statusą, pvz. išsiieškant išlaikymo lėšas, sprendžiant paveldėjimo klausimus ir pan. Lyties pakeitimas gali turėti įtakos ir kitų asmenų teisėms (pvz., lytį pakeitusio asmens kreditoriams), visuomenės interesams (pvz., įstatymai nustato nepriekaištingos reputacijos reikalavimus asmenims, norintiems užimti atitinkamas pareigas). Todėl teismui, valstybės institucijoms, kitiems asmenims prireikus identifikuoti lytį pakeitusį asmenį, būtų neaišku, kokia tvarka tai galima padaryti. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus svarstytina, ar lyties pakeitimo teisinis reguliavimas, nustatantis tik lyties pakeitimo registravimo tvarką, būtų pakankamas. Pritarti
departamentas
įtvirtinti nuostatą, kad santuoka sudaroma įregistruojant ją Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka. Projekto nuostata tobulintina, atsižvelgiant į tai, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Santuoka (jos sudarymo faktas) įforminama įregistruojant ją civilinės metrikacijos įstaigoje arba įtraukiant į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką. Taigi santuokos įregistravimas yra vienas iš sudarytos santuokos įforminimo būdų. Pritarti
departamentas 2012-08-29 5,7
skyriaus trečiajame skirsnyje „Santuokos sudarymas” liktų tik du straipsniai: 3.18 ir 3.24.
Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas CK trečiojoje knygoje, reglamentuojančioje šeimos teisinius santykius, santuokos sudarymo pagrindus ir tvarką (CK 3.1 straipsnis) būtų pakankamas. Siūlytume CK palikti nuostatas, nustatančias santuokos sudarymo tvarką, nes pagal kartu su projektu teikiamo Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projekto 1 straipsnį, pastarasis įstatymas skirtas reglamentuoti civilinės būklės aktų registravimo teisinius santykius, taigi ir santuokos registravimo, bet ne jos sudarymo santykius. Nepritarti Šiuo metu galiojančio CK 3 knygos II dalies II skyriaus trečias skirsnis, kuris vadinasi „Santuokos sudarymas“, iš esmės įtvirtina santuokos registravimo procedūras, kurios yra įtvirtintos ir CK 3 knygos VIII dalies XXIV skyriuje „Santuokos registravimas“. Pavyzdžiui, 3.18 straipsnis duoda nuorodą į CK 3.299 straipsnį, kurio pavadinimas yra identiškas – „Prašymas įregistruoti santuoką“; 3.19 straipsnis duoda nuorodą į to paties pavadinimo 3.302 straipsnį; 3.20 straipsnio turinys atkartojamas
metrikacijos įstaigos darbuotojo, priimančio prašymą tuoktis, veiksmus (būsimų sutuoktinių informavimo pareigą) ir nustato vieną iš santuokos negaliojimo pagrindų, kuris savo esme neatitinka II skyriaus trečio skirsnio pavadinimo, todėl projekte siūloma jį perkelti į 3.37 straipsnį, nustatantį santuokos negaliojimo pagrindus; 3.23 straipsnio nuostata dėl liudijimo išdavimo yra ir 3.303 straipsnyje; 3.25 straipsnis duoda nuorodą į 3.304 straipsnį. Taigi, galiojančio CK 3 knygos II dalies II skyriaus trečiajame skirsnyje yra tik pora straipsnių, kuriuose yra CK 3 knygos VIII dalies XXIV skyriuje „Santuokos registravimas“ neįtvirtintos taisyklės - 3.22 ir 3.24 straipsniai.
santuokos registravimo procedūriniais klausimais, perkeltos į Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projekto 18 straipsnį, o 3.24 straipsnis, kaip bene vienintelis, aptariantis santuokos sudarymo (bažnyčios nustatyta tvarka) klausimus, paliktas CK 3 knygos II dalies II skyriaus trečiajame skirsnyje. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
redakcija tobulintina, atsisakant jame jam nebūdingų nuostatų, dubliuojančių Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projekto Nr. XIP-2017(2) 21 straipsnio nuostatas. Nepritarti Manome, kad nuostata, nustatanti religinės bendruomenės ar religinės bendrijos pareigą per dešimt dienų po tokios santuokos sudarymo pateikti santuokos sudarymo vietos civilinės metrikacijos įstaigai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos formos pranešimą apie santuokos sudarymą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, CK
pateikimo ar nepateikimo nustatytu laiku pasekmes, nurodytas 3 ir 4 dalyse, t.y. santuokos sudarymo momentas. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
registravimo įstatymo projekto Nr. XIP-2017(2) 11 straipsnio 1 dalies nuostatų tarpusavio santykis. Pagal projekto nuostatas, sveikatos priežiūros įstaiga medicininį gimimo įrašą privalo nedelsdama pateikti civilinės metrikacijos įstaigai, registruojančiai vaiko gimimą, o pagal Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projekto Nr.
XIP-2017(2) 11 straipsnio 1 dalį galima suprasti, kad medicininis gimimo įrašas pateikiamas kartu su pareiškimu apie vaiko gimimą. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad neaišku, kokiu būdu sveikatos priežiūros įstaiga turėtų sužinoti, kuri civilinės metrikacijos įstaiga registruos vaiko gimimą, nes pagal Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projekto Nr. XIP-2017(2) 7 straipsnį, asmuo dėl civilinės būklės aktų registravimo gali kreiptis savo pasirinkimu į bet kurią civilinės metrikacijos įstaigą. Projektų nuostatos tobulintinos, pašalinant nurodytus neatitikimus ir neaiškumus. Nepritarti Teisės normos, reglamentuojančios dokumentų, kuriuos sudarė valstybės institucijos, pateikimą civilinės metrikacijos įstaigai įtvirtintos Civilinio kodekso projekte. Projekte nurodomi tik dokumentai, kuriais remiantis įregistruojamas civilinės būklės aktas. Projekto tikslas − sumažinti administracinę naštą žmogui, kad jam dėl kai kurių civilinės būklės aktų patvirtinimo nereikėtų kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas, o jo civilinė būklė būtų registruojama remiantis institucijos, konstatavusios tam tikrą civilinę būklę, elektroninių ryšių priemonėmis persiųstais dokumentais, be atskiro asmens kreipimosi. Vaiko gimimo atveju tėvų pareiškimas būtinas tam, kad jame būtų išreikšta valia dėl vaiko vardo ir pavardės. Atitinkamai CK projekto 11 straipsnio 1 dalyje išvardijami dokumentai, kurie turi būti pateikti civilinės metrikacijos įstaigai, registruojant vaiko gimimą. Pagal šią nuostatą, tėvai turi pateikti pareiškimą vaikui įregistruoti (pareiškime išreiškiama tėvų valia dėl vaiko vardo, pavardės). Tuo tarpu pareigą pateikti vaiko gimimo pažymėjimą turi sveikatos priežiūros įstaiga Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Prielaidas dokumentų judėjimui iš sveikatos priežiūros įstaigų į civilinės metrikacijos įstaigas sudaro Sveikatos apsaugos ministerijos įgyvendinama e. sveikatos sistema. Projektuojama, kad sveikatos priežiūros įstaigos vaiko gimimo pažymėjimą talpins e. sveikatos sistemos duomenų bazėje. Taigi, asmeniui kreipusis į civilinės metrikacijos įstaigą su pareiškimu įregistruoti vaiko gimimą, civilinės metrikacijos įstaiga, būdama e. sveikatos sistemos duomenų gavėju, prisijungs prie e. sveikatos sistemos ir pasiims jai reikiamus sveikatos priežiūros įstaigos patalpintus vaiko gimimo pažymėjimo duomenis. Konkrečią duomenų pateikimo ir gavimo tvarką nustatys poįstatyminiai teisės aktai. Elektroninių ryšių panaudojimas yra įtvirtintas ir kituose įstatymuose, pvz. CPK, Teismų įstatyme ir kt. Tikslintina CK projekto 12 straipsnio 1 dalyje nurodyto „medicininio gimimo įrašo“ formuluotė atsižvelgiant į galiojančiuose įstatymuose vartojamą ir e. sveikatos sistemoje formuojamą šios medicininės pažymos pavadinimą, šį dokumentą įvardijant „vaiko gimimo pažymėjimas“. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
242
teises ar jas ribojantis paprastai nustatomas įstatymu, o ne poįstatyminiu teisės aktu, svarstytina, ar projekto 25 straipsnyje, kuriuo keičiama CK
pakeitimo pagrindus, o ne pavesti juos nustatyti Vyriausybei. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti tikslinama ir projekto 28 straipsnio 2 dalis. Nepritarti Projektų tikslas yra sureguliuoti civilinės būklės aktų registravimo procedūras, perkeliant jas iš Civilinio kodekso į atskirą įstatymą ir sudaryti prielaidas patogesniam bei greitesniam paslaugų, susijusių su civilinės būklės registravimu, gavimui.
Taigi projekto tikslas nėra nustatyti asmens vardo ir pavardės keitimo pagrindus ir tvarką. Pastebėtina, kad šiuo metu Civilinis kodeksas vaiko vardo ir pavardės keitimo pagrindus ir tvarką paveda tvirtinti teisingumo ministrui. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pripažinti netekusia galios. Taigi, priėmus įstatymą, netektų galios ir CK
patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuotas minėtų CK straipsnių taikymas. Pažymėtina, kad CK nelikus minėtų straipsnių, atitinkamai turėtų būti pripažintos netekusiomis galios ir Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios šių straipsnių taikymą. Atsižvelgus į tai, kartu su teikiamu įstatymo projektu atitinkamai turėtų būti teikiamas ir Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pritarti Parengtas Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
priemonėmis ar kt.) valstybės institucijos ir kt. įstaigos turi perduoti atitinkamus dokumentus civilinės metrikacijos įstaigoms. Manytume, kad tai galėtų būti nurodyta poįstatyminiuose teisės aktuose. Nepritarti Įstatyme nurodomas būdas, kuriuo vadovaujantis pateikiami duomenys civilinės metrikacijos įstaigai. Konkreti duomenų pateikimo tvarka bus reglamentuota poįstatyminiais teisės aktais.
CK projektu skatinamas moderniųjų informacinių technologijų naudojimas, siekiama išnaudoti esamų ir kuriamų e. sistemų galimybes. Pareiga įstaigoms, sudarančioms dokumentus, pateikti dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis privalo būti nustatyta įstatymu, o ne poįstatyminiais teisės aktais. Elektroninių ryšių panaudojimas yra įtvirtintas ir kituose įstatymuose, pvz. CPK, Teismų įstatyme ir kt. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narės: Dalia Kuodytė Marija Aušrinė Pavilionienė
2 Argumentai: Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad skirtingas santuokos ir partnerystės institutų reguliavimo turinys Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse reiškia įstatymų leidėjo ketinimą skatinti santuokos sudarymą, todėl partnerystė neturėtų būti pripažįstama civilinės būklės aktu valstybiniu lygmeniu, todėl tikslinamas dabar galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18 straipsnis ir atsisakoma partnerystės, kaip civilinės būklės akto, registracijos. Įvertinus siūlomas pataisas, konstatuotina, kad jomis siekiama visiškai eliminuoti partnerystės institutą ir jo sukuriamas teisines pasekmes. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu ypač aktyviai diskutuojama dėl partnerystės instituto tinkamo reglamentavimo, siūlau įstatyme palikti partnerystę kaip valstybės privalomai registruojamą civilinės būklės aktą. Pasiūlymas:
Išbraukti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir palikti galioti įstatymo 2.18 straipsnio 9 punktą:
pripažinti netekusiu galios.
Nepritarti Argumentai: teikiamais Civilinio kodekso ir Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektais yra siūloma partnerystės nelaikyti civilinės būklės aktu. Partnerytės registravimo tvarka turėtų būti reglamentuojama atskiru įstatymu, kaip ir nustatyta Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 50 straipsnio 1 punkto f papunktyje. 2. Seimo nariai: Dalia Kuodytė Marija Aušrinė Pavilionienė Giedrė Purvaneckienė 2013-03-263 Argumentai: Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad: „Atsižvelgiant į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – Konvencija), konstatavo valstybių narių pareigą pripažinti lyties pakeitimo teisines pasekmes, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad lyties pakeitimą registruoja civilinės metrikacijos įstaiga, gavusi asmens prašymą ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sveikatos priežiūros įstaigos išduotą pažymą apie lyties pakeitimą. Įsigaliojus kartu teikiamiems Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.27 straipsnio pakeitimams, būtų įvykdyti Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai, kylantys pagal 2007 m. rugsėjo 11 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje L. prieš Lietuvą, užkirstas kelias galimiems Konvencijos 8 straipsnio pažeidimams ateityje ir bylinėjimuisi Lietuvos Respublikos teismuose.“ Pažymėtina, kad iš įstatymo išbraukus nuostatą, kad „Lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai“, eliminuojama galimybė Lietuvoje nustatyti teisinį reglamentavimą dėl lyties pakeitimo, žmonėms paliekant tik vieną pasirinkimą ieškoti galimybių lytį pakeisti užsienyje, taip pažeidžiant jų teisėtus lūkesčius, todėl siūlau minėtą nuostatą palikti. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 2.27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2.27 straipsnis. Teisė pakeisti lytį 1.
pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. 2. Lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai.“
sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: Įvertinus komitetui pateiktas pastabas ir pasiūlymus, taip pat Seimo 2014 m. liepos 8 d. posėdyje pateiktas Seimo narių pastabas, dėl kurių projektai grąžinti tobulinti, bei komiteto posėdyje pateiktus argumentus, pasiūlyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18, 2.19, 2.27, 3.8, 3.18, 3.24, 3.37, 3.66, 3.138, 3.139, 3.140, 3.142, 3.143, 3.144, 3.145, 3.147, 3.152, 3.157, 3.167, 4.255 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 3.19, 3.20, 3.21, 3.22, 3.23, 3.25 straipsnių ir kodekso trečiosios knygos VIII dalies pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr. XIP-2018(2) grąžinti iniciatoriams patobulinti. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Juozas Bernatonis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
TEISĖTVARKOS komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramkienė, Juozas Bernatonis, Vytatutas Gapšys, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius, Komiteto biuro vedėja D. Latvelienė, Komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, M. Civilkienė, J Janušauskienė, R. Karpavičiūtė, G. Morkūnienė, Komiteto biuro padėjėjos M. Banytė, A. Bacevičienė. Kviestieji asmenys: Seimo narė G. Purvaneckienė, Teisingumo ministerijos atstovai: viceministras G. Mozūraitis, direktorės pavaduotoja A. Godienė, vyr. specialistė N. Keršienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 2 dalimi siūloma Civilinio kodekso (toliau –CK) 2.18 straipsnio 9 punktą, kuris nustato, kad partnerystė yra valstybės privalomai registruotinas civilinės būklės aktas, pripažinti netekusiu galios. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal su teikiamu įstatymo projektu susijusio Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projekto Nr.
XIP-2017(2) 2 straipsnio 1 dalį, civilinės būklės aktas yra oficialiai registruojamas teisinis faktas, kuris sukelia, pakeičia ar panaikina teises ir pareigas, ir tokiu būdu lemia fizinio asmens teisinę padėtį. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į CK 3.229 – 3.235 straipsnių nuostatas, partnerystės sudarymo faktas lemia fizinio asmens teisinę padėtį. Taigi partnerystė turi Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projekto Nr. XIP-2017(2) 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžto civilinės būklės akto požymius. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar pagrįstai siūloma CK 2.18 straipsnio 9 punktą pripažinti netekusiu galios. Nepritarti Teikiamais Civilinio kodekso ir Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektais yra siūloma partnerystės nelaikyti civilinės būklės aktu, siekiant atriboti santuokos institutą nuo partnerystės instituto ir atsižvelgiant į santuokos instituto svarbą. CK 3.229 straipsnis nenustato, kokia tvarka turėtų būti registruojama partnerystė, todėl manome, kad dėl to, jog partnerystė neturėtų būti laikoma civilinės būklės aktu, įstatymų leidėjas galėtų apsispęsti būtent priimdamas atitinkamus Civilinio kodekso pakeitimus. Vien tai, kad tam tikri veiksmai ar įvykiai atitinka Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projekte pateikiamą civilinės būklės akto sąvoką, jie netampa civiliniais būklės aktais, be atskiro įstatymų leidėjo pasisakymo, kas pripažįstama civilinės būklės aktu. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai.
Lyties pakeitimas būtų registruojamas, remiantis sveikatos priežiūros įstaigos išduota pažyma apie lyties pakeitimą, sudarant asmens gimimo įrašo pakeitimo įrašą, vadovaujantis CK 2.18 straipsnio 8 punktu ir kartu su vertinamu projektu teikiamo Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projekto Nr. XIP-2017(2) nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 2.27 straipsnis norinčiam pasikeisti lytį asmeniui kelia tik santuokos nebuvimo reikalavimą. Tačiau lytį pakeitęs asmuo gali turėti vaikų/įvaikių. Taigi lyties pakeitimas gali įtakoti ne tik jo paties, bet ir jo vaikų teisinį statusą, pvz. išsiieškant išlaikymo lėšas, sprendžiant paveldėjimo klausimus ir pan. Lyties pakeitimas gali turėti įtakos ir kitų asmenų teisėms (pvz., lytį pakeitusio asmens kreditoriams), visuomenės interesams (pvz., įstatymai nustato nepriekaištingos reputacijos reikalavimus asmenims, norintiems užimti atitinkamas pareigas). Todėl teismui, valstybės institucijoms, kitiems asmenims prireikus identifikuoti lytį pakeitusį asmenį, būtų neaišku, kokia tvarka tai galima padaryti. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus svarstytina, ar lyties pakeitimo teisinis reguliavimas, nustatantis tik lyties pakeitimo registravimo tvarką, būtų pakankamas. Nepritarti Civilinio kodekso 2.27 straipsnio 1 dalyje jau yra įtvirtintos pagrindinės teisės pakeisti lytį įgyvendinimo sąlygos, t. y. teisę medicininiu būdu pakeisti lytį turi nesusituokęs pilnametis asmuo, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Teisingumo ministerija informavo, kad 2014-04-15 ministerijoje įvyko pasitarimas su Lietuvos Vyskupų Konferencijos atstovu, kuriame, be kita ko, buvo pateikti pasiūlymai papildyti teisės pakeiti lytį įgyvendinimo sąlygas papildomomis sąlygomis. Siūloma lyties pakeitimo sąlygas papildyti veiksnumo ir 2 metų gydymosi laikotarpio iki lyties pakeitimo medicininiu būdu sąlygomis.
Siūloma 2.27 straipsnį išdėstyti taip: „2.27 straipsnis. Teisė pakeisti lytį „2.27 straipsnis. Teisė pakeisti lytį
transseksualumas buvo gydomas ne mažiau kaip dvejus metus, turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Lyties pakeitimas atliekamas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Toks asmens prašymas turi būti išreikštas raštu. 2. Lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai. Lyties pakeitimo sąlygos neturėtų būti aiškinamos kaip reiškiančios, esą visi lyties pakeitimo teisiniai santykiai turi būti reguliuojami įstatymu, kadangi Vyriausybė, kiti teisėkūros subjektai pagal savo kompetenciją šiuos santykius gali reguliuoti ir poįstatyminiais teisės aktais, kurie yra grindžiami įstatymu ir nekonkuruoja su juo. Projektu nesiekiama reglamentuoti išlaikymo, paveldėjimo, darbo ar kitų socialinių santykių, kurie gali būti susiję su lyties pakeitimu. Manytina, jog šiuos klausimus, įvardijus praktikoje egzistuojančias su tuo susijusias problemas ir įvertinus šių nuostatų įtvirtinimo norminiuose teisės aktuose tikslingumą, galėtų reglamentuoti atitinkamą socialinių santykių sritį reglamentuojantys teisės aktai. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įtvirtinti nuostatą, kad santuoka sudaroma įregistruojant ją Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka. Projekto nuostata tobulintina, atsižvelgiant į tai, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Santuoka (jos sudarymo faktas) įforminama įregistruojant ją civilinės metrikacijos įstaigoje arba įtraukiant į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką.
Taigi santuokos įregistravimas yra vienas iš sudarytos santuokos įforminimo būdų. Pritarti Siūloma 3.18 straipsnį išdėstyti taip: „3.18 straipsnis. Santuokos sudarymas Santuoka sudaroma norintiems susituokti asmenims padavus prašymą įregistruoti santuoką ir ją įregistravus Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka arba šio kodekso 3.24 straipsnio nustatyta tvarka.“
departamentas 2012-08-29 5,7
skyriaus trečiajame skirsnyje „Santuokos sudarymas” liktų tik du straipsniai:
knygoje, reglamentuojančioje šeimos teisinius santykius, santuokos sudarymo pagrindus ir tvarką (CK 3.1 straipsnis) būtų pakankamas. Siūlytume CK palikti nuostatas, nustatančias santuokos sudarymo tvarką, nes pagal kartu su projektu teikiamo Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projekto 1 straipsnį, pastarasis įstatymas skirtas reglamentuoti civilinės būklės aktų registravimo teisinius santykius, taigi ir santuokos registravimo, bet ne jos sudarymo santykius. Nepritarti Šiuo metu galiojančio CK 3 knygos II dalies II skyriaus trečias skirsnis, kuris vadinasi „Santuokos sudarymas“, iš esmės įtvirtina santuokos registravimo procedūras, kurios yra įtvirtintos ir CK 3 knygos VIII dalies XXIV skyriuje „Santuokos registravimas“.
Pavyzdžiui, 3.18 straipsnis duoda nuorodą į CK 3.299 straipsnį, kurio pavadinimas yra identiškas – „Prašymas įregistruoti santuoką“; 3.19 straipsnis duoda nuorodą į to paties pavadinimo 3.302 straipsnį; 3.20 straipsnio turinys atkartojamas
metrikacijos įstaigos darbuotojo, priimančio prašymą tuoktis, veiksmus (būsimų sutuoktinių informavimo pareigą) ir nustato vieną iš santuokos negaliojimo pagrindų, kuris savo esme neatitinka II skyriaus trečio skirsnio pavadinimo, todėl projekte siūloma jį perkelti į 3.37 straipsnį, nustatantį santuokos negaliojimo pagrindus; 3.23 straipsnio nuostata dėl liudijimo išdavimo yra ir 3.303 straipsnyje; 3.25 straipsnis duoda nuorodą į 3.304 straipsnį. Taigi, galiojančio CK 3 knygos II dalies II skyriaus trečiajame skirsnyje yra tik pora straipsnių, kuriuose yra CK 3 knygos VIII dalies XXIV skyriuje „Santuokos registravimas“ neįtvirtintos taisyklės - 3.22 ir
santuokos registravimo procedūriniais klausimais, perkeltos į Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projekto 18 straipsnį, o 3.24 straipsnis, kaip bene vienintelis, aptariantis santuokos sudarymo (bažnyčios nustatyta tvarka) klausimus, paliktas CK 3 knygos II dalies II skyriaus trečiajame skirsnyje. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
redakcija tobulintina, atsisakant jame jam nebūdingų nuostatų, dubliuojančių Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projekto Nr. XIP-2017(2) 21 straipsnio nuostatas.
Nepritarti Manome, kad nuostata, nustatanti religinės bendruomenės ar religinės bendrijos pareigą per dešimt dienų po tokios santuokos sudarymo pateikti santuokos sudarymo vietos civilinės metrikacijos įstaigai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos formos pranešimą apie santuokos sudarymą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, CK
pateikimo ar nepateikimo nustatytu laiku pasekmes, nurodytas 3 ir 4 dalyse, t.y. santuokos sudarymo momentas. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
registravimo įstatymo projekto Nr. XIP-2017(2) 11 straipsnio 1 dalies nuostatų tarpusavio santykis. Pagal projekto nuostatas, sveikatos priežiūros įstaiga medicininį gimimo įrašą privalo nedelsdama pateikti civilinės metrikacijos įstaigai, registruojančiai vaiko gimimą, o pagal Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projekto Nr. XIP-2017(2) 11 straipsnio 1 dalį galima suprasti, kad medicininis gimimo įrašas pateikiamas kartu su pareiškimu apie vaiko gimimą. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad neaišku, kokiu būdu sveikatos priežiūros įstaiga turėtų sužinoti, kuri civilinės metrikacijos įstaiga registruos vaiko gimimą, nes pagal Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projekto Nr. XIP-2017(2) 7 straipsnį, asmuo dėl civilinės būklės aktų registravimo gali kreiptis savo pasirinkimu į bet kurią civilinės metrikacijos įstaigą. Projektų nuostatos tobulintinos, pašalinant nurodytus neatitikimus ir neaiškumus. Nepritarti Teisės normos, reglamentuojančios dokumentų, kuriuos sudarė valstybės institucijos, pateikimą civilinės metrikacijos įstaigai įtvirtintos Civilinio kodekso projekte. Projekte nurodomi tik dokumentai, kuriais remiantis įregistruojamas civilinės būklės aktas.
Projekto tikslas − sumažinti administracinę naštą žmogui, kad jam dėl kai kurių civilinės būklės aktų patvirtinimo nereikėtų kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas, o jo civilinė būklė būtų registruojama remiantis institucijos, konstatavusios tam tikrą civilinę būklę, elektroninių ryšių priemonėmis persiųstais dokumentais, be atskiro asmens kreipimosi. Vaiko gimimo atveju tėvų pareiškimas būtinas tam, kad jame būtų išreikšta valia dėl vaiko vardo ir pavardės. Atitinkamai CK projekto 11 straipsnio 1 dalyje išvardijami dokumentai, kurie turi būti pateikti civilinės metrikacijos įstaigai, registruojant vaiko gimimą. Pagal šią nuostatą, tėvai turi pateikti pareiškimą vaikui įregistruoti (pareiškime išreiškiama tėvų valia dėl vaiko vardo, pavardės). Tuo tarpu pareigą pateikti vaiko gimimo pažymėjimą turi sveikatos priežiūros įstaiga Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Prielaidas dokumentų judėjimui iš sveikatos priežiūros įstaigų į civilinės metrikacijos įstaigas sudaro Sveikatos apsaugos ministerijos įgyvendinama e. sveikatos sistema. Projektuojama, kad sveikatos priežiūros įstaigos vaiko gimimo pažymėjimą talpins e. sveikatos sistemos duomenų bazėje. Taigi, asmeniui kreipusis į civilinės metrikacijos įstaigą su pareiškimu įregistruoti vaiko gimimą, civilinės metrikacijos įstaiga, būdama e. sveikatos sistemos duomenų gavėju, prisijungs prie e. sveikatos sistemos ir pasiims jai reikiamus sveikatos priežiūros įstaigos patalpintus vaiko gimimo pažymėjimo duomenis. Konkrečią duomenų pateikimo ir gavimo tvarką nustatys poįstatyminiai teisės aktai. Elektroninių ryšių panaudojimas yra įtvirtintas ir kituose įstatymuose, pvz. CPK, Teismų įstatyme ir kt.
CPK, Teismų įstatyme ir kt. Tikslintina CK projekto 12 straipsnio 1 dalyje nurodyto „medicininio gimimo įrašo“ formuluotė atsižvelgiant į galiojančiuose įstatymuose vartojamą ir e. sveikatos sistemoje formuojamą šios medicininės pažymos pavadinimą, šį dokumentą įvardijant „vaiko gimimo pažymėjimas“. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
242
teises ar jas ribojantis paprastai nustatomas įstatymu, o ne poįstatyminiu teisės aktu, svarstytina, ar projekto 25 straipsnyje, kuriuo keičiama CK 3.167 straipsnio 4 dalis, nereikėtų įvardinti vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus, o ne pavesti juos nustatyti Vyriausybei. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti tikslinama ir projekto 28 straipsnio 2 dalis. Nepritarti Projektų tikslas yra sureguliuoti civilinės būklės aktų registravimo procedūras, perkeliant jas iš Civilinio kodekso į atskirą įstatymą ir sudaryti prielaidas patogesniam bei greitesniam paslaugų, susijusių su civilinės būklės registravimu, gavimui. Taigi projekto tikslas nėra nustatyti asmens vardo ir pavardės keitimo pagrindus ir tvarką. Pastebėtina, kad šiuo metu Civilinis kodeksas vaiko vardo ir pavardės keitimo pagrindus ir tvarką paveda tvirtinti teisingumo ministrui. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pripažinti netekusia galios. Taigi, priėmus įstatymą, netektų galios ir CK
patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuotas minėtų CK straipsnių taikymas. Pažymėtina, kad CK nelikus minėtų straipsnių, atitinkamai turėtų būti pripažintos netekusiomis galios ir Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios šių straipsnių taikymą.
Atsižvelgus į tai, kartu su teikiamu įstatymo projektu atitinkamai turėtų būti teikiamas ir Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pritarti Parengtas Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
priemonėmis ar kt.) valstybės institucijos ir kt. įstaigos turi perduoti atitinkamus dokumentus civilinės metrikacijos įstaigoms. Manytume, kad tai galėtų būti nurodyta poįstatyminiuose teisės aktuose. Nepritarti Įstatyme nurodomas būdas, kuriuo vadovaujantis pateikiami duomenys civilinės metrikacijos įstaigai. Konkreti duomenų pateikimo tvarka bus reglamentuota poįstatyminiais teisės aktais. CK projektu skatinamas moderniųjų informacinių technologijų naudojimas, siekiama išnaudoti esamų ir kuriamų e. sistemų galimybes. Pareiga įstaigoms, sudarančioms dokumentus, pateikti dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis privalo būti nustatyta įstatymu, o ne poįstatyminiais teisės aktais. Elektroninių ryšių panaudojimas yra įtvirtintas ir kituose įstatymuose, pvz. CPK, Teismų įstatyme ir kt. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Marija Aušrinė Pavilionienė
2 Argumentai: Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad skirtingas santuokos ir partnerystės institutų reguliavimo turinys Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse reiškia įstatymų leidėjo ketinimą skatinti santuokos sudarymą, todėl partnerystė neturėtų būti pripažįstama civilinės būklės aktu valstybiniu lygmeniu, todėl tikslinamas dabar galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18 straipsnis ir atsisakoma partnerystės, kaip civilinės būklės akto, registracijos. Įvertinus siūlomas pataisas, konstatuotina, kad jomis siekiama visiškai eliminuoti partnerystės institutą ir jo sukuriamas teisines pasekmes. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu ypač aktyviai diskutuojama dėl partnerystės instituto tinkamo reglamentavimo, siūlau įstatyme palikti partnerystę kaip valstybės privalomai registruojamą civilinės būklės aktą. Pasiūlymas:
Išbraukti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir palikti galioti įstatymo 2.18 straipsnio 9 punktą:
pripažinti netekusiu galios. Nepritarti Argumentai: teikiamais Civilinio kodekso ir Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektais yra siūloma partnerystės nelaikyti civilinės būklės aktu. Partnerytės registravimo tvarka turėtų būti reglamentuojama atskiru įstatymu, kaip ir nustatyta Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 50 straipsnio 1 punkto f papunktyje. 2.
Marija Aušrinė Pavilionienė Giedrė Purvaneckienė 2013-03-263 Argumentai: Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad: „Atsižvelgiant į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – Konvencija), konstatavo valstybių narių pareigą pripažinti lyties pakeitimo teisines pasekmes, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad lyties pakeitimą registruoja civilinės metrikacijos įstaiga, gavusi asmens prašymą ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sveikatos priežiūros įstaigos išduotą pažymą apie lyties pakeitimą. Įsigaliojus kartu teikiamiems Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.27 straipsnio pakeitimams, būtų įvykdyti Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai, kylantys pagal 2007 m. rugsėjo 11 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje L. prieš Lietuvą, užkirstas kelias galimiems Konvencijos 8 straipsnio pažeidimams ateityje ir bylinėjimuisi Lietuvos Respublikos teismuose.“ Pažymėtina, kad iš įstatymo išbraukus nuostatą, kad „Lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai“, eliminuojama galimybė Lietuvoje nustatyti teisinį reglamentavimą dėl lyties pakeitimo, žmonėms paliekant tik vieną pasirinkimą ieškoti galimybių lytį pakeisti užsienyje, taip pažeidžiant jų teisėtus lūkesčius, todėl siūlau minėtą nuostatą palikti. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 2.27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2.27 straipsnis. Teisė pakeisti lytį
pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. 2. Lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai.“ Nepritarti Argumentai: Civilinio kodekso 2.27 straipsnio 1 dalyje jau yra įtvirtintos pagrindinės teisės pakeisti lytį įgyvendinimo sąlygos, t. y. teisę medicininiu būdu pakeisti lytį turi nesusituokęs pilnametis asmuo, jeigu tai mediciniškai įmanoma.
Siūloma įdėti papildomas lyties pakeitimo sąlygas ir 2.27 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „2.27 straipsnis. Teisė pakeisti lytį „2.27 straipsnis. Teisė pakeisti lytį
transseksualumas buvo gydomas ne mažiau kaip dvejus metus, turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Lyties pakeitimas atliekamas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Toks asmens prašymas turi būti išreikštas raštu. 2. Lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai. Lyties pakeitimo sąlygos neturėtų būti aiškinamos kaip reiškiančios, esą visi lyties pakeitimo teisiniai santykiai turi būti reguliuojami įstatymu, kadangi Vyriausybė, kiti teisėkūros subjektai pagal savo kompetenciją šiuos santykius gali reguliuoti ir poįstatyminiais teisės aktais, kurie yra grindžiami įstatymu ir nekonkuruoja su juo. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas:
Pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18, 2.19, 2.27, 3.8, 3.18, 3.24, 3.37, 3.66, 3.138, 3.139, 3.140, 3.142, 3.143, 3.144, 3.145, 3.147, 3.152, 3.157, 3.167, 4.255 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 3.19, 3.20, 3.21, 3.22, 3.23, 3.25 straipsnių ir kodekso trečiosios knygos VIII dalies pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui Nr. XIP-2018(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Juozas Bernatonis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
VISUOMENĖS PLĖTROS komitetaS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 2.18, 2.19, 3.8, 3.18, 3.24, 3.37, 3.66, 3.138, 3.139, 3.140, 3.142, 3.143, 3.144, 3.145, 3.147, 3.152, 3.157, 3.167, 3.220, 4.255 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, 3.19, 3.20, 3.21, 3.22, 3.23, 3.25 STRAIPSNIŲ IR KODEKSO TREČIOSIOS KNYGOS VIII DALIES PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIP-2018(4)
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):
Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys, Komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Viktoras Fiodorovas, Audrius Nakas, Irena Šiaulienė, Dalia Teišerskytė, Pranas Žeimys, Komiteto biuro vedėjas Vidas Ramanavičius, biuro patarėjos Rita Beinorienė ir Irina Jurkšuvienė, biuro padėjėja Lina Giriūnienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos atstovės Eglė Bagdžiūnaitė ir Asta Godienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-06-30 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teikiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) pakeitimai susiję su siūlymu civilinės būklės aktų registravimą reglamentuoti atskiru Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymu (projekto reg. Nr. XIP-2017(4)). Atkreiptinas dėmesys, kad kitose CK nuostatose, teikiant nuorodą į įstatymą, tikslus jo pavadinimas nenurodomas, apsiribojama pateikiant nuorodą į įstatymą ar atitinkamus teisinius santykius reguliuojantį įstatymą (pvz., 1.101, 1.102, 2.3, 2.25, 2.62, 4.82, 6.385, 6.403 ir kt.).
Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytume projekte pateikti nuorodas į civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojantį įstatymą arba įstatymą, jo neįvardijant. Pritarti
straipsnio 3 dalies paskutiniajame sakinyje ir 4 dalyje po žodžio „bažnyčios“ įrašytinas žodis skliaustuose „(konfesijų)“. Pritarti
straipsnio redakcija. Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 1 dalis yra pakeista Civilinio kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1566, kuris įsigalioja
žodžiai „pripažintus neveiksniais šioje srityje arba ribotai veiksniais šioje srityje“. Atsižvelgiant į tai, projektas tikslintinas. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18, 2.19, 3.8, 3.18, 3.24, 3.37, 3.66, 3.138, 3.139, 3.140, 3.142, 3.143, 3.144, 3.145, 3.147, 3.152, 3.157, 3.167, 3.220, 4.255 straipsnių pakeitimo, 3.19, 3.20, 3.21, 3.22, 3.23, 3.25 straipsnių ir kodekso trečiosios knygos VIII dalies pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui Nr. XIP-2018(4)ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Komiteto sprendimui, pakoregavus jį pagal Seimo Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: M. Bastys. Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys
TEISĖTVARKOS komitetas
3.24, 3.37, 3.66, 3.138, 3.139, 3.140, 3.142, 3.143, 3.144, 3.145, 3.147,
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko
pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramkienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, M. Civilkienė, J. Janušauskienė, R. Karpavičiūtė, R. Varanauskienė, L. Zdanavičienė, komiteto biuro padėjėjos M. Banytė, A. Bacevičienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos atstovai: viceministras G. Mozūraitis, Teisinių institucijų departamento direktorės pavaduotoja A. Godienė; VĮ Registrų centro Registrų integracijos skyriaus vedėjas V. Kubertavičius, Gyventojų registro tarnybos direktoriaus pavaduotoja J. Aleksandravičiūtė, Vilniaus m. sav. Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja I. Jurgutienė, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos viceprezidentas K. Vilkauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-06-30 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projektu teikiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) pakeitimai susiję su siūlymu civilinės būklės aktų registravimą reglamentuoti atskiru Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymu (projekto reg. Nr. XIP-2017(4)). Atkreiptinas dėmesys, kad kitose CK nuostatose, teikiant nuorodą į įstatymą, tikslus jo pavadinimas nenurodomas, apsiribojama pateikiant nuorodą į įstatymą ar atitinkamus teisinius santykius reguliuojantį įstatymą (pvz., 1.101, 1.102, 2.3, 2.25, 2.62, 4.82, 6.385,
pateikti nuorodas į civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojantį įstatymą arba įstatymą, jo neįvardijant. Pritarti
2015-06-306 3,4
straipsnyje dėstomo CK 3.24 straipsnio 3 dalies paskutiniajame sakinyje ir 4 dalyje po žodžio „bažnyčios“ įrašytinas žodis skliaustuose „(konfesijų)“. Pritarti
straipsniu siūloma nauja CK 3.157 straipsnio redakcija. Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 1 dalis yra pakeista Civilinio kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1566, kuris įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Jame vietoj žodžių „pripažintus neveiksniais“ įrašyti žodžiai „pripažintus neveiksniais šioje srityje arba ribotai veiksniais šioje srityje“. Atsižvelgiant į tai, projektas tikslintinas. Pritarti
patarėja
23243 Projekto iniciatoriai aiškinamajame rašte nurodo, kad siekiant efektyviau aptarnauti vartotojus ir įgyvendinti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą vieno langelio principą, siūloma atsisakyti civilinės būklės akto įrašų įregistravimo liudijimų išdavimo.
Pagal Įstatymo projekto nuostatas, registruojant civilinės būklės aktą, sudaromas civilinės būklės akto įrašas. Tačiau projekto
dokumentą ir civilinės būklės aktų įrašų įregistravimo liudijimus. Pritarus iniciatorių siūlomam reguliavimui, gautųsi, kad įsigaliojus siūlomam teisiniam reguliavimui, bus ne tik sudaromi civilinės būklės aktų įrašai elektroninėje erdvėje, bet ir galės būti išduodami civilinės būklės aktų įrašų įregistravimo liudijimai. Svarstytina, ar palikus tokį siūlomą teisinį reguliavimą, bus pasiekti iniciatorių projekto aiškinamajame rašte nurodyti tikslai. Pažymėtina, kad civilinės būklės aktų įrašų įregistravimo liudijimai, išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo, turės įrodomąją galią, numato įstatymo projekto 24 straipsnio 3 dalis. Pritarti Įvertinus tai, kad dokumentus gali pateikti ir užsienietis (užsienio valstybėje gali būti išduodami ne liudijimai, o kitokio pavadinimo dokumentai), siūloma tokia Civilinio kodekso 4.255 straipsnio formuluotė: „turto savininko santuoką, ištuoką, vardo, pavardės pakeitimą, mirtį liudijantys dokumentai“. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2015-10-21 * Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18, 2.19, 3.8, 3.18, 3.24, 3.37, 3.66, 3.138, 3.139, 3.140, 3.142, 3.143, 3.144, 3.145, 3.147, 3.152, 3.157, 3.167, 3.220, 4.255 straipsnių pakeitimo, 3.19, 3.20, 3.21, 3.22, 3.23, 3.25 straipsnių ir kodekso trečiosios knygos VIII dalies pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui Nr. XIP-2018(4)ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Komiteto sprendimui, pakoregavus jį pagal Seimo Teisės departamento pastabas. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos civilinio
kodekso 2.18, 2.19, 3.8, 3.18, 3.24, 3.37, 3.66, 3.138, 3.139, 3.140, 3.142, 3.143, 3.144, 3.145, 3.147, 3.152, 3.157, 3.167, 3.220, 4.255 straipsnių pakeitimo, 3.19, 3.20, 3.21, 3.22, 3.23, 3.25 straipsnių ir kodekso trečiosios knygos VIII dalies pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui Nr. XIP-2018(4) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Gapšys, Vilija Aleknaitė-Abramikienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas