2015-06-30 Nr. XIP-2017(4) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
metrikacijos įstaiga asmens mirtį registruoja savo iniciatyva ( ex officio ), remdamasi sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu medicininiu mirties liudijimu. Pastebėtina, kad galiojančio Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad gali būti išduodamas laikinas arba galutinis medicininis mirties liudijimas. Laikinas medicininis mirties liudijimas išduodamas, kai medicininio mirties liudijimo išrašymo metu nežinoma mirties priežastis arba kai reikia atlikti papildomą lavono arba jo audinių tyrimą mirties priežasčiai nustatyti arba patikslinti. Laikinas medicininis mirties liudijimas ne vėliau kaip per vieną mėnesį turi būti pakeistas galutiniu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina galimybė patikslinti teikiamą projektą. 2. Projekto 24 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad v ardo ir pavardės pakeitimas registruojamas sudarant asmens paskutinio civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašą. Neaišku, kuris civilinės būklės akto įrašas laikytinas paskutiniu, taigi siūloma projekto redakcija leidžia manyti, kad pakeitus vardą asmens, kurio paskutinis padarytas civilinės būklės akto įrašas yra, pavyzdžiui, santuokos nutraukimo įrašas, vardo pakeitimo įrašas būtų daromas pakeičiant santuokos nutraukimo įrašą, o gimimo įrašas nebūtų keičiamas. Svarstytina galimybė projektą patikslinti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. saulius.svedas @lrs.lt
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĖS
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. saulius.svedas @lrs.lt
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramkienė, Juozas Bernatonis, Vytatutas Gapšys, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius, Komiteto biuro vedėja D. Latvelienė , Komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, M. Civilkienė, J Janušauskienė, R. Karpavičiūtė, G. Morkūnienė, Komiteto biuro padėjėjos M. Banytė, A. Bacevičienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos atstovai: viceministras G. Mozūraitis, direktorės pavaduotoja A. Godienė, vyr. specialistė N. Keršienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Projekto iniciatorių nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teikiamo įstatymo paskirtis – nustatyti civilinės būklės aktų registravimo tvarką. Projektas vertintinas kaip specialus įstatymas, reglamentuojantis valstybės informacinių išteklių – civilinės būklės aktų įrašų registravimą ir jų duomenų tvarkymą, todėl turėtų būti suderintas su Valstybės informacinių išteklių įstatymo nuostatomis, nustatančiomis reikalavimus registro steigimui, tvarkymui, registro tvarkytojo ir registro valdytojo skyrimui, registro duomenų naudojimui ir teikimui.
Be to, neaiškus projekto ir kai kurių Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo nuostatų santykis, pavyzdžiui:
1) pagal projekto 3 straipsnio 2 dalį, civilinės būklės aktų įrašai kaupiami Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymą duomenų kaupimas yra tik vienas iš duomenų tvarkymo elementų. Taigi lieka neaišku, ar duomenų kaupimas šiuo atveju reiškia, kad duomenys ir registruojami, ir kaupiami Lietuvos Respublikos gyventojų registre, ar jie registruojami atskirame registre, kuris projekte neįvardintas, o po to teikiami Lietuvos Respublikos gyventojų registrui, t.y., neaišku, ar civilinės būklės aktų įrašai yra Lietuvos Respublikos gyventojų registro, ar kokio kito registro objektai. Kita vertus, kartu su projektu teikiamo Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-2022(2) nuostatos leidžia daryti išvadą, kad priėmus teikiamus įstatymus civilinės būklės aktų įrašai būtų Lietuvos Respublikos gyventojų registro objektas. 2) pagal projekto 3 straipsnio 5 dalį asmuo, kuriam ar kurio prašymu įregistruotas civilinės būklės aktas, turi teisę susipažinti su civilinės būklės akto įrašu Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo nustatyta tvarka, o civilinės būklės akto įrašo išrašą turi teisę gauti jau kito teisės akto – Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių nustatyta tvarka.
Tokiu būdu asmuo, norėdamas susipažinti su civilinės būklės aktų įrašu turėtų kreiptis į gyventojų registro tarnybą, o norėdamas gauti išrašą – į civilinės metrikacijos įstaigą. Neaišku, koks būtų nurodytų įstaigų tarpusavio santykis, nes civilinės metrikacijos įstaigos nėra pavaldžios gyventojų registro tarnybai, kuri yra Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkymo įstaiga, taip pat neaišku, kuri įstaiga būtų atsakinga už duomenų teisingumą, kuri turėtų pareigą teikti ir tikslinti duomenis. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymą civilinės metrikacijos įstaigos neturi jokių įgaliojimų tvarkyti Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 10 straipsnį, Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis renka ir juos į registrą įrašo teritoriniai gyventojų registro tarnybos padaliniai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatais, tačiau pagal projektą, dalį registro duomenų (civilinės būklės aktų įrašus) registruotų ir įrašytų į registrą civilinės metrikacijos įstaigos, vadovaudamosi projektu teikiamu įstatymu. Taigi priėmus teikiamą įstatymą, vieno įstatymo nuostatos prieštarautų kito įstatymo nuostatoms.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo
duomenimis, gali gauti dokumentą su savo ir kitų įstatyme nurodytų asmenų duomenimis, taip pat gali reikalauti, kad gyventojų registro tarnyba patikslintų netikslius jo duomenis Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo ir nuostatų nustatyta tvarka, tačiau pagal projekto 27 straipsnį, civilinės būklės aktų išrašus išduoda ir įrašus taiso civilinės metrikacijos įstaigos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių nustatyta tvarka. Taigi priėmus nurodytais projektais teikiamus įstatymus būtų neaišku, kokios yra gyventojų registro tarnybos funkcijos tvarkant dalį registro duomenų – civilinės būklės aktų įrašus, taip pat jos išduotų dokumentų apie Lietuvos Respublikos gyventojų registre esančius civilinės būklės įrašus teisinė reikšmė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektas tobulintinas. Pritarti iš dalies
1) CBARĮ projektu iš esmės nekeičiama šiuo metu egzistuojanti civilinės būklės aktų registravimo tvarka, t.y. pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą ir nusistovėjusią praktiką civilinės metrikacijos įstaigos civilinės būklės aktus registruoja naudodamosi Gyventojų registro duomenų centrinės bazės programine įranga ir tai užtikrina operatyvų tiesioginį civilinės būklės aktų įrašų duomenų perdavimą Gyventojų registrui, kuriame yra atskiri civilinės metrikacijos įstaigų, civilinės būklės aktų įrašų rūšių klasifikatoriai. Vadovaujantis Gyventojų registro įstatymu, Gyventojų registro paskirtis – rinkti, kaupti , apdoroti ir saugoti šiame įstatyme išvardytus duomenis. Šio įstatymo 13 straipsnio
Lietuvos Respublikos įstatymų suteikta teisė registruoti šio registro duomenis.
Civilinio kodekso normomis civilinės metrikacijos įstaigoms suteikiama teisė registruoti civilinės būklės aktus. Atsižvelgiant į tai, CBARĮ projekte naudojama registravimo sąvoka atitinka Civilinio kodekso ir Gyventojų registro įstatymo nuostatas. Taigi, civilinės būklės aktų registraciją, kuri iš esmės reiškia tam tikro fakto konstatavimą pateiktų dokumentų pagrindu, dokumentų ir, prireikus, faktų patikrą, tam tikrais atvejais – asmens valios išreiškimo patvirtinimą ir, galiausiai, civilinės būklės akto įrašo suformavimą (sudarymą), atlieka civilinės metrikacijos įstaiga, tuo tarpu Gyventojų registras renka, kaupia, apdoroja ir saugo atitinkamus duomenis. Pastebėtina, kad gyventojų registro specifika yra ta, jog jame kaupiami duomenys, kurie konstatuojami ir automatiniu būdu perduodami į registrą kitų institucijų, kurios vykdo įstatymais joms suteiktas specifines funkcijas. Tam tikrų faktų įregistravimas Gyventojų registre, jų išviešinimas, priešingai nei kai kuriuose kituose valstybės registruose, pats savaime nesukelia teisinių pasekmių, o atlieka tik informacinę ar statistinę funkciją. Duomenų perdavimo tiesiogiai Gyventojų registro centrinei duomenų bazei praktika, kartu dirbtinai nesteigiant atskiro registro, yra įprasta, pvz., nėra atskiro pilietybės ar išduodamų asmens tapatybės dokumentų registro, o duomenys apie pilietybę, jos pasikeitimus, išduodamus asmens tapatybės dokumentus migracijos tarnybos tiesiogiai perduodami Gyventojų registrui. Atsisakyta 3 straipsnio 2 dalies. 2) Santykis tarp Gyventojų registro tarnybos ir civilinės metrikacijos įstaigų yra apibrėžtas Gyventojų registro įstatymu. Civilinės metrikacijos įstaigos yra duomenų teikėjai, kurie pagal Gyventojų registro įstatymo 13 straipsnio 3 d.
užtikinti, kad teikiami duomenys būtų teisingi, išsamūs, atitiktų dokumentus ir kad būtų nuolat atnaujinami registro nuostatų nustatyta tvarka. Į CBARĮ projektą yra perkeltos šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso nuostatos, kad civilinės būklės aktų įrašus keičia, papildo, taiso, anuliuoja ar atkuria civilinės metrikacijos įstaiga. Duomenų taisymo procedūra taip pat reglamentuota Gyventojų registro nuostatuose: gyventojų registro tarnyba turi teisę pati patikslinti netikslius registro duomenis, jeigu turi atitinkamas aplinkybes patvirtinančius duomenis ir dokumentus. Kitais atvejais ji informuoja apie netikslius duomenis duomenų teikėją, kuris privalo pateikti patikslintus duomenis. Jeigu nustatoma, kad į registro duomenų bazę įrašyti neteisingi, netikslūs ar neišsamūs duomenys dėl Gyventojų registro tarnybos kaltės, tarnyba duomenis, informavusi duomenų teikėją, ištaiso pati. Gyventojų registro įstatyme nustatyta, kad asmuo turi teisę susipažinti su šiame registre tvarkomais duomenimis, o asmens teisė gauti civilinės būklės akto įrašą, nuorašą ar išrašą įtvirtinta Civilinės metrikacijos taisyklėse. Nėra pagrindo teigti, kad įstatymų nuostatos tarpusavyje nesuderintos: galiojančiame Gyventojų registro įstatyme numatyta, kad duomenų teikėjas registruoja ir teikia duomenis Gyventojų registrui, kuris juos surenka ir kaupia, apdoroja ir saugo. Taigi civilinės metrikacijos įstaigos įregistruoja asmens civilinę būklę, o Gyventojų registras renka, kaupia, apdoroja ir saugo nustatytus civilinės būklės aktų duomenis. Siūloma 3 straipsnio 5 dalį išdėstyti atskiru 4 straipsniu ir jame aiškiai įvardinti asmens (ar jo atstovo) teisę gauti civilinės būklės akto įrašo išrašą: „4 straipsnis.
Teisė gauti civilinės būklės aktų įrašus liudijančius išrašus Asmuo, kurio civilinės būklės aktas įregistruotas, arba jo atstovai turi teisę gauti civilinės būklės akto įrašą liudijantį išrašą, išduotą Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Mirties įrašą liudijantį išrašą turi teisę gauti mirusiojo artimieji ir mirusiojo įpėdiniai.“ Gyventojų registro įstatymo projekte numatyti, kad registre tvarkomi civilinės būklės aktų įrašų duomenys, nurodyti registro nuostatuose. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
tobulintina, nes neaiškus formuluotės „asmens teisinę padėtį lemiantis veiksmas ar įvykis” turinys. Pažymėtina, kad pagal galiojančius įstatymus teisinės pasekmės atsiranda iš tokių veiksmų ir įvykių, kurie sukelia, pakeičia arba panaikina teises ir pareigas (teisinių faktų). Pritarti Siūloma 2 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Civilinės būklės aktas – oficialiai registruojamas fizinio asmens teisinę padėtį lemiantis veiksmas ar įvykis , dėl kurio atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia fizinio asmens teisės ir pareigos. “
departamentas
4
tikslintina, nurodant, kokie konkrečiai įstatymai turimi omenyje. Pritarti
straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „
vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatyme, Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatyme ir Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2012-08-294 4.
Projekto 3 straipsnio pavadinimas neatitinka jo turinio, straipsnyje reglamentuojama ne tik civilinės būklės aktų registravimo, bet ir susipažinimo su įregistruotais civilinės būklės aktų įrašais tvarka. Siūlytume projekto 3 straipsnio 5 dalį dėstyti atskiru straipsniu. Be to, projekto 3 straipsnio 5 dalis tikslintina, nes neaišku, kokie asmenys turėtų būti laikomi mirusiojo artimaisiais. Pritarti Siūloma 3 straipsnio 5 dalį išdėstyti atskiru 4 straipsniu (žr. 1 pastabą ). Mirusiojo artimieji suprantami taip, kaip Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatyme (žr. 3 pastabą). 5. Seimo kanceliarijos Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė 2014-06-17 4,12 Pagal šiuo metu galiojantį Civilinio kodekso (toliau
Lietuvos Respublikos Seimo Parlamentinių tyrimų departamentas pateikė trumpą apžvalgą „Civilinės būklės aktų dokumentai (Austrija, Vokietija, Estija, Latvija, Jungtinė Karalystė)“, 2014-06-13. Iš šios apžvalgos matyti, kad kaimyninėse šalyse Latvijoje, Estijoje gimimo liudijimai išduodami, Austrijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje nustatyta galimybė gauti liudijimą kaip dokumentą. Austrijoje gimimo liudijimas patvirtintas vidaus reikalų ministro nustatytos formos, ji paprasta, be vandens ženklų, bet su rekvizitais ir naudojama kaip dokumentas. Kitose šalyse liudijimą galima gauti, nes žmogaus prašymu išduodamas liudijimas žymiai trumpesnis, jame mažiau duomenų, negu pačiame registre (registre labai daug duomenų: vaiko bendrieji duomenys, ypatingi duomenys apie tėvus ir gali būti net papildomi duomenys, kaip priklausymas religinei bendruomenei ir pan.) . Taigi, registrų duomenys išsamūs, o dokumente – tiek, kiek būtina nustatyti tapatybę. Todėl siūlytina diskutuoti, ar tikrai asmeniui nereikalingas gimimo liudijimas kaip asmens dokumentas. Mano požiūriu, jis yra išskirtinis dokumentas, kurio neprilyginčiau santuokos ar mirties liudijm ui. Pritarti4 straipsnis. Teisė gauti civilinės būklės aktų įrašus liudijančius išrašus Asmuo, kurio civilinės būklės aktas įregistruotas, arba jo atstovai turi teisę gauti civilinės būklės akto įrašą liudijantį išrašą, išduotą Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Mirties įrašą liudijantį išrašą turi teisę gauti mirusiojo artimieji ir mirusiojo įpėdiniai. Atitinkamai patikslintos ir lydinčiųjų įstatymų projektų Nr. XIP-2018(3), Nr. XIP-2019(3), Nr. XIP-2024(3), Nr. XIP-4665(2), Nr. XIP-4669(2) nuostatos. 6. Seimo kanceliarijos Teisės
Pagal projekto 5 straipsnio ir kitų straipsnių nuostatas neaišku, kokiam civilinės būklės aktų įrašui turėtų būti priskiriamas santuokos pripažinimas negaliojančia (projekto 6 straipsnis, Civilinio kodekso 3.37-3.48 straipsniai), santuokos atnaujinimas (Civilinio kodekso 3.50 straipsnio 3 ir 4 dalys), taip pat, kokia tvarka turėtų būti registruojami nurodyti civilinės būklės aktai. Be to, iš projekto 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų seka, kad vienas iš registruojant civilinės būklės aktus sudaromų įrašų yra gimimo įrašas. Tuo tarpu projekto
minėtas sąvokas tarpusavyje suderinti. Nepritarti Pritarti iš dalies Santuokos pripažinimas negaliojančia yra civilinės būklės akto įrašo (santuokos įrašo) anuliavimo pagrindu pagal CBARĮ projekto
anuliuojamas esamas santuokos įrašas Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių nustatyta tvarka. Santuokos atnaujinimo atveju pagal Projekto 28 straipsnio 2 dalį būtų sudaromas civilinės būklės akto įrašo (santuokos įrašo) pakeitimo ar papildymo įrašas. CBARĮ p rojekto 26 straipsnyje (po patikslinimo – 27 straipsnis) žodis „asmens“ pavartotas ne siekiant įvesti naują sąvoką, bet nurodyti, kieno tai gimimo įrašas. Aiškumo dėlei, siūloma CBARĮ projekto 27 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Lyties pakeitimas registruojamas sudarant lytį pakeitusio asmens gimimo įrašo pakeitimo įrašą.“
departamentas 2012-08-2910 6.
Projekto 9 straipsnio nuostatos tobulintinos, atsižvelgiant į tai, kad įstaigos, sudarančios dokumentus, kurių pagrindu registruojami civilinės būklės aktai, turi nurodytus dokumentus perduoti civilinės metrikacijos įstaigai teisės aktų nustatytais terminais (projekto 11 straipsnio 3 dalis,
straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIP-2018(2) 13, 14 ir kt. straipsniai). Be to, siūlytume straipsnio nuostatas formuluoti ne kaip civilinės metrikacijos įstaigų teisę gauti, o kaip įstaigų, sudarančių dokumentus, kurių pagrindu registruojamas civilinės būklės aktas, pareigą perduoti nurodytus dokumentus civilinės metrikacijos įstaigai teisės aktų nustatytais terminais arba civilinės metrikacijos įstaigos prašymu. Taip pat, atsižvelgdami į tai, kad civilinės būklės akto registravimo pagrindas yra teisinis faktas (projekto 2 straipsnio 1 dalis), vietoj žodžių
„Dokumentus, įrodančius tam tikrą veiksmą ar įvykį, reikalingus civilinės
būklės aktui įregistruoti” įrašyti žodžius „Dokumentus, patvirtinančius veiksmo ar įvykio faktą, kurio pagrindu registruojamas civilinės būklės aktas ” ir atitinkamai pakeisti straipsnio pavadinimą. Svarstytinas ir sąvokos „sudarytas dokumentas” tikslumas ir atitikimas kitiems teisės aktams, nes nurodyta sąvoka apimtų ir teismų sprendimus. Nepritarti Pritarti Pritarti Poįstatyminiais teisės aktais numatoma reglamentuoti informacijos pateikimo ir gavimo būdus. Dokumentų pateikimo būdai gali būti skirtingi: vienu atveju dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis civilinės metrikacijos įstaigoms pateiks įstaigos, sudarančios šiuos dokumentus, kitu atveju – civilinės metrikacijos įstaiga turės teisę prisijungti prie, pvz., e. sveikatos sistemos, ir pasiimti jai reikalingus duomenis.
Atsižvelgiant į tai, CBARĮ projekte formuluojama civilinės metrikacijos įstaigos teisė gauti informaciją ir įstaigos, sudarančios dokumentą, pareiga užtikrinti tos informacijos pateikimą. Išdėstyti 10 straipsnį taip: „10 straipsnis. Dokumentų, patvirtinančių tam tikrą veiksmą ar įvykį, gavimas Dokumentus, įrodančius patvirtinančius tam tikrą veiksmą ar įvykį, reikalingus civilinės būklės aktui įregistruoti, civilinės metrikacijos įstaigos gauna iš įstaigų, sudarančių tuos dokumentus ir teismų . Įstaigos, sudarančios šiuos dokumentus, ir teismai privalo užtikrinti, kad dokumentai būtų nedelsiant įstatymuose nustatytais terminais perduoti civilinės metrikacijos įstaigai, registruojančiai atitinkamą civilinės būklės akto įrašą.“ Sąvoka „įrodantys“ pakeista į „patvirtinančius“ ir kituose CBARĮ projekto straipsniuose. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
gimimo registravimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 2.18 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad registruotinas civilinės būklės aktas yra ne vaiko gimimas, bet asmens gimimas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekte ir CK vartojamas sąvokas tarpusavyje suderinti. Pritarti Suderinant CBARĮ projekto ir Civilinio kodekso sąvokas, išbraukiamas žodis „vaiko“ iš II skyriaus pavadinimo, 11 straipsnio pavadinimo ir 11 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio pavadinimo, 12 straipsnio
departamentas
1 8.
Neaiškus projekto 11 straipsnio 1 dalies ir Civilinio kodekso atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIP-2018(2) 16 straipsnio 3 dalyje dėstomų Civilinio kodekso 3.139 straipsnio 3 dalies nuostatų tarpusavio santykis: pagal projekto 11 straipsnio 1 dalį civilinės metrikacijos įstaigai, registruojančiai vaiko gimimą, medicininį gimimo įrašą pateikia vaiko tėvai ar vienas iš jų kartu su pareiškimu apie vaiko gimimą, o pagal nurodytas CK nuostatas medicininį gimimo įrašą privalo pateikti sveikatos priežiūros įstaiga. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad neaišku, kokiu būdu sveikatos priežiūros įstaiga turėtų sužinoti, kuri civilinės metrikacijos įstaiga registruos vaiko gimimą, nes pagal vertinamo projekto 7 straipsnį, asmuo dėl civilinės būklės aktų registravimo gali kreiptis savo pasirinkimu į bet kurią civilinės metrikacijos įstaigą. Projektų nuostatos tobulintinos, pašalinant nurodytus neatitikimus ir neaiškumus. Nepritarti Teisės normos, reglamentuojančios dokumentų, kuriuos sudarė valstybės institucijos, pateikimą civilinės metrikacijos įstaigai įtvirtintos Civilinio kodekso projekte. CBARĮ projekte nurodomi tik dokumentai, kuriais remiantis įregistruojamas civilinės būklės aktas. CBARĮ projekto tikslas − sumažinti administracinę naštą žmogui, kad jam dėl kai kurių civilinės būklės aktų patvirtinimo nereikėtų kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą, o jo civilinė būklė būtų registruojama remiantis institucijos, konstatavusios tam tikrą civilinę būklę, elektroninių ryšių priemonėmis persiųstais dokumentais, be atskiro asmens kreipimosi. Vaiko gimimo atveju tėvų pareiškimas būtinas tam, kad jame būtų išreikšta valia dėl vaiko vardo ir pavardės. Tuo tarpu pareigą pateikti vaiko gimimo pažymėjimą turi sveikatos priežiūros įstaiga Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Prielaidas dokumentų judėjimui iš sveikatos priežiūros įstaigų į civilinės metrikacijos įstaigas sudaro Sveikatos apsaugos ministerijos įgyvendinama e. sveikatos sistema. Vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2011-03-28 įsakymu Nr. V-294 patvirtintu Lietuvos e. sveikatos sistemos funkcinės, techninės ir programinės įrangos architektūros modeliu (toliau – įsakymas Nr. V-294), e. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau – ESPBI IS) numatoma kaupti elektroninius sveikatos įrašus, įskatinat ir medicinines pažymas, tokias kaip vaiko gimimo pažymėjimas arba medicininis mirties liudijimas. Šie įrašai bus patvirtinami ir pasirašomi el. parašu. Patvirtintas ir pasirašytas el. parašu vaiko gimimo pažymėjimas išsaugomas ir užregistruojamas ESPBI IS. Pagal įsakymo Nr. V-294 7 punktą e. sveikatos sistemos paslaugų gavėjais numatomos institucijos, turinčios interneto prieigą, t.y. civilinės metrikacijos įstaigos taip pat galės būti šios sistemos duomenų gavėjais. Taigi, asmeniui kreipusis į civilinės metrikacijos įstaigą su pareiškimu įregistruoti vaiko gimimą, civilinės metrikacijos įstaiga prisijungs prie e. sveikatos sistemos ir pasiims jai reikiamus sveikatos priežiūros įstaigos patalpintus vaiko gimimo pažymėjimo duomenis. Konkrečią duomenų pateikimo ir gavimo tvarką nustatys poįstatyminiai teisės aktai. Tikslintina CBARĮ projekto 12 straipsnio 1 dalyje nurodyto „medicininio gimimo įrašo“ formuluotė atsižvelgiant į galiojančiuose įstatymuose vartojamą ir e. sveikatos sistemoje formuojamą šios medicininės pažymos pavadinimą, šį dokumentą įvardijant „vaiko gimimo pažymėjimas“. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
konkrečiai asmenų giminaičiai gali pareikšti apie vaiko gimimą, jeigu tėvai negali to atlikti.
Nepritarti Į CBARĮ projektą perkelta galiojančio Civilinio kodekso 3.290 straipsnio nuostata, kurioje giminaičiai yra numatyti prie asmenų, galinčių pareikšti apie vaiko gimimą. Ši kodekso nuostata iki šiol praktikoje nekėlė neaiškumų, o gana platus asmenų, galinčių pranešti apie vaiko gimimą, jei to negali padaryti vaiko tėvai, ratas, yra nustatytas siekiant užtikrinti vaiko gimimo registravimą, kuris yra ypatingos svarbos veiksmas, siekiant užtikrinti vaiko teises. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 21 straipsnio nuostatas. Pritarti
departamentas
4
papildyti, nustatant, kad tiesioginių sutuoktinių nuostolių neturėtų atlyginti ir sutuoktinių ar vieno iš sutuoktinių įtėviai, jeigu jie buvo padavę nepagrįstą pareiškimą dėl kliūčių sudaryti santuoką. Nepritarti Į projektą perkelta galiojančio Civilinio kodekso
teisės ir pareigos prilyginamos tėvų teisėms ir pareigoms, todėl įtėvių išskyrimas būtų perteklinis. Pagal CK 3.227 įtėviai yra laikomi vaiko tėvais. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
teises ar jas ribojantis paprastai nustatomas įstatymu, o ne poįstatyminiu teisės aktu, svarstytina, ar projekto 25 straipsnio 1 dalyje nereikėtų įvardinti asmens teisės pakeisti savo vardą ir pavardę pagrindus, o ne pavesti juos nustatyti Vyriausybei.
Nepritarti Projektų tikslas yra sureguliuoti civilinės būklės aktų registravimo procedūras, perkeliant jas iš Civilinio kodekso į atskirą įstatymą ir sudaryti prielaidas patogesniam bei greitesniam paslaugų, susijusių su civilinės būklės registravimu, gavimui. Taigi projekto tikslas nėra nustatyti asmens vardo ir pavardės keitimo pagrindus ir tvarką. Pastebėtina, kad šiuo metu vardo ir pavardės keitimo pagrindus ir tvarką tvirtina teisingumo ministras. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
žodį „paskutinio” po žodžio „asmens” arba atsisakant žodžių „paskutinio asmens”. Pritarti Pasirinktas pirmasis pasiūlymas. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 41 straipsnio nuostatas, Vyriausybė priima teisės aktus, o ne juos tvirtina, žodį ,,patvirtina“ reikėtų pakeisti žodžiu ,,priima“. Pritarti
Civilinio kodekso atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-2018(2)
kodekso 3.282 straipsnis, nustatantis civilinės būklės aktų įrašų kalbą, taip pat 3.284 straipsnis, nustatantis reikalavimą pareiškėjui (vaiko tėvui, motinai, norinčiam sudaryti santuoką asmeniui ir kt.) pateikti civilinės metrikacijos įstaigai asmens tapatybės dokumentą. Nurodytos nuostatos projekte nėra įtvirtinamos. Atsižvelgiant į nurodytų nuostatų svarbą teisiniame reguliavime, siūlytina projektą atitinkamai papildyti.
Pritarti (dėl CK 3.282) Nepritarti (dėl CK 3.284) Siūlytina papildyti CBARĮ p rojekto
būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba .“ Dokumentai, kurie bus teikiami kreipiantis dėl konkretaus civilinės būklės akto įregistravimo, bus nustatyti poįstatyminiuose teisės aktuose. Šiuo metu galiojanti nuostata, reikalaujanti pateikti asmens tapatybės dokumentą sudaro kliūtis elektroniniam paslaugų vystymui ir tapatybės identifikavimui naudojantis kitomis priemonėmis, nei dokumentas, įrodantis asmens tapatybę. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija 2013-04-2626 Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija jau daugelį metų dirbanti prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių teisių apsaugos srityje, susipažinusi su Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektu (toliau – projektas), kreipiasi į Jus norėdama pateikti savo pasiūlymus bei pastabas dėl šio projekto. Sveikintina, jog projekte nustatytu santuokos registravimo reglamentavimu yra atsižvelgiama į asmenų turinčių pabėgėlio statusą specifinę padėtį ir šiems asmenims praktikoje kylančias problemas dėl dokumentų, kuriuos jie turėtų gauti iš savo kilmės valstybės norėdami sudaryti santuoką. Projekto 15 straipsnio, reguliuojančio prašymų įregistruoti santuoką pateikimą, 2 dalyje yra padaryta išimtis pabėgėlių atžvilgiu, nenustatant pabėgėliams pareigos, paduodant prašymą įregistruoti santuoką, pateikti savo kilmės valstybės kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad pagal kilmės valstybės teisę santuokai nėra jokių kliūčių.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija pritaria šiam pasiūlymui išspendžiančiam ilgametę problemą ir mano, kad išimtis pabėgėlių atžvilgiu turėtų atsispindėti ir projekto 25 straipsnyje. Mūsų nuomone, kaip ir reglamentuojant santuokos registravimą, analogiškai turėtų būti atsižvelgiama į specifinę pabėgėlių padėtį ir reglamentuojant asmens vardo bei pavardės pakeitimą. Projekto 25 straipsnio 1 dalis nustato, jog a smuo turi teisę pasikeisti savo vardą ir pavardę Vyriausybės nustatytais pagrindais ir tvarka. O pagal šio straipsnio 3 dalį vardo ir pavardės pakeitimas registruojamas sudarant paskutinio asmens civilinės būklės akto įrašo pakeitimo įrašą. Todėl asmuo turi teisę pasikeisti vardą tik tuo atveju, kai jis turi civilinės būklės aktus registruojančiose įstaigose įrašytų civilinės būklės aktų įrašų. Priešingu atveju vardo ir pavardės keitimas yra negalimas, kadangi įrašas registruojamas ne kaip naujas civilinės būklės aktas, o pakeičiant paskutinio asmens civilinės būklės akto įrašą. Atsižvelgiant į tai, kad pabėgėlio statusą gavę asmenys, kurie nuolat gyvena Lietuvoje, gali neturėti civilinės būklės aktų įrašų, kurių pagrindu būtų registruojamas asmens vardo ir pavardės pakeitimas, tai užkirstų kelią šiems asmenims įgyvendinti teisę pasikeisti vardą ir pavardę. Taip pat pastebėtina, kad asmenys turintys pabėgėlio statusą, neturi galimybės pasikeisti vardo ir pavardės savo kilmės valstybėje.
Todėl siūlome taikant projekto 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos pabėgėlių atžvilgiu analogiją, 25 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: vardo ir pavardės pakeitimas registruojamas, išskyrus pabėgėlių vardo ir pavardės pakeitimo registravimą, sudarant paskutinio asmens civilinės būklės akto įrašo pakeitimo įrašą . Pritarti iš dalies Siūloma
p rojekto 26 straipsnį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Vardo ir pavardės pakeitimo registravimas
pavardę Vyriausybės nustatytais pagrindais ir tvarka. 2. Sprendimą pakeisti vardą ir pavardę civilinės būklės aktų įraše priima civilinės metrikacijos įstaiga . Vyriausybės nustatytais atvejais turi būti gautas Vyriausybės įgaliotos institucijos leidimas pakeisti vardą ar pavardę. 3 . V ardo ir pavardės pakeitimą registruoja civilinės metrikacijos įstaiga, priėmusi sprendimą pakeisti vardą ir pavardę. Vardo ir pavardės pakeitimas registruojamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo pakeisti vardą ir pavardę priėmimo, o tais atvejais, kai reikalingas Vyriausybės įgaliotos institucijos leidimas pakeisti vardą ar pavardę,
Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenančio ir pabėgėlio statusą turinčio asmens, kuris neturi sudaryto civilinės būklės akto įrašo Lietuvos Respublikoje, vardo ir pavardės pakeitimo atitinkamuose dokumentuose priima Vyriausybės įgaliota institucija. “ Atkreiptinas dėmesys, kad, institucija, kuri priims sprendimą dėl pabėgėlio vardo ir pavardės pakeitimo, turės pakeisti šiuos duomenis atitinkamuose dokumentuose, o ne juos registruoti . 4.
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektui Nr. XIP-2017(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Juozas Bernatonis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramkienė, Vytatutas Gapšys, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius, Komiteto biuro vedėja D. Latvelienė , Komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, M. Civilkienė, J Janušauskienė, R. Karpavičiūtė, G. Morkūnienė, Komiteto biuro padėjėjos M. Banytė, A. Bacevičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Projekto iniciatorių nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teikiamo įstatymo paskirtis – nustatyti civilinės būklės aktų registravimo tvarką. Projektas vertintinas kaip specialus įstatymas, reglamentuojantis valstybės informacinių išteklių – civilinės būklės aktų įrašų registravimą ir jų duomenų tvarkymą, todėl turėtų būti suderintas su Valstybės informacinių išteklių įstatymo nuostatomis, nustatančiomis reikalavimus registro steigimui, tvarkymui, registro tvarkytojo ir registro valdytojo skyrimui, registro duomenų naudojimui ir teikimui. Be to, neaiškus projekto ir kai kurių Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo nuostatų santykis, pavyzdžiui:
1) pagal projekto 3 straipsnio 2 dalį, civilinės būklės aktų įrašai kaupiami Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymą duomenų kaupimas yra tik vienas iš duomenų tvarkymo elementų.
Taigi lieka neaišku, ar duomenų kaupimas šiuo atveju reiškia, kad duomenys ir registruojami, ir kaupiami Lietuvos Respublikos gyventojų registre, ar jie registruojami atskirame registre, kuris projekte neįvardintas, o po to teikiami Lietuvos Respublikos gyventojų registrui, t.y., neaišku, ar civilinės būklės aktų įrašai yra Lietuvos Respublikos gyventojų registro, ar kokio kito registro objektai. Kita vertus, kartu su projektu teikiamo Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-2022(2) nuostatos leidžia daryti išvadą, kad priėmus teikiamus įstatymus civilinės būklės aktų įrašai būtų Lietuvos Respublikos gyventojų registro objektas. 2) pagal projekto 3 straipsnio 5 dalį asmuo, kuriam ar kurio prašymu įregistruotas civilinės būklės aktas, turi teisę susipažinti su civilinės būklės akto įrašu Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo nustatyta tvarka, o civilinės būklės akto įrašo išrašą turi teisę gauti jau kito teisės akto – Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių nustatyta tvarka. Tokiu būdu asmuo, norėdamas susipažinti su civilinės būklės aktų įrašu turėtų kreiptis į gyventojų registro tarnybą, o norėdamas gauti išrašą – į civilinės metrikacijos įstaigą. Neaišku, koks būtų nurodytų įstaigų tarpusavio santykis, nes civilinės metrikacijos įstaigos nėra pavaldžios gyventojų registro tarnybai, kuri yra Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkymo įstaiga, taip pat neaišku, kuri įstaiga būtų atsakinga už duomenų teisingumą, kuri turėtų pareigą teikti ir tikslinti duomenis. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymą civilinės metrikacijos įstaigos neturi jokių įgaliojimų tvarkyti Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 10 straipsnį, Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis renka ir juos į registrą įrašo teritoriniai gyventojų registro tarnybos padaliniai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatais, tačiau pagal projektą, dalį registro duomenų (civilinės būklės aktų įrašus) registruotų ir įrašytų į registrą civilinės metrikacijos įstaigos, vadovaudamosi projektu teikiamu įstatymu. Taigi priėmus teikiamą įstatymą, vieno įstatymo nuostatos prieštarautų kito įstatymo nuostatoms. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo
duomenimis, gali gauti dokumentą su savo ir kitų įstatyme nurodytų asmenų duomenimis, taip pat gali reikalauti, kad gyventojų registro tarnyba patikslintų netikslius jo duomenis Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo ir nuostatų nustatyta tvarka, tačiau pagal projekto 27 straipsnį, civilinės būklės aktų išrašus išduoda ir įrašus taiso civilinės metrikacijos įstaigos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių nustatyta tvarka. Taigi priėmus nurodytais projektais teikiamus įstatymus būtų neaišku, kokios yra gyventojų registro tarnybos funkcijos tvarkant dalį registro duomenų – civilinės būklės aktų įrašus, taip pat jos išduotų dokumentų apie Lietuvos Respublikos gyventojų registre esančius civilinės būklės įrašus teisinė reikšmė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektas tobulintinas.
Pritarti iš dalies CBARĮ projektu iš esmės nekeičiama šiuo metu egzistuojanti civilinės būklės aktų registravimo tvarka, t.y. pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą ir nusistovėjusią praktiką civilinės metrikacijos įstaigos civilinės būklės aktus registruoja naudodamosi Gyventojų registro duomenų centrinės bazės programine įranga ir tai užtikrina operatyvų tiesioginį civilinės būklės aktų įrašų duomenų perdavimą Gyventojų registrui, kuriame yra atskiri civilinės metrikacijos įstaigų, civilinės būklės aktų įrašų rūšių klasifikatoriai. Vadovaujantis Gyventojų registro įstatymu, Gyventojų registro paskirtis – rinkti, kaupti , apdoroti ir saugoti šiame įstatyme išvardytus duomenis. Šio įstatymo 13 straipsnio
Lietuvos Respublikos įstatymų suteikta teisė registruoti šio registro duomenis. Civilinio kodekso normomis civilinės metrikacijos įstaigoms suteikiama teisė registruoti civilinės būklės aktus. Atsižvelgiant į tai, CBARĮ projekte naudojama registravimo sąvoka atitinka Civilinio kodekso ir Gyventojų registro įstatymo nuostatas. Taigi, civilinės būklės aktų registraciją, kuri iš esmės reiškia tam tikro fakto konstatavimą pateiktų dokumentų pagrindu, dokumentų ir, prireikus, faktų patikrą, tam tikrais atvejais – asmens valios išreiškimo patvirtinimą ir, galiausiai, civilinės būklės akto įrašo suformavimą (sudarymą), atlieka civilinės metrikacijos įstaiga, tuo tarpu Gyventojų registras renka, kaupia, apdoroja ir saugo atitinkamus duomenis. Pastebėtina, kad gyventojų registro specifika yra ta, jog jame kaupiami duomenys, kurie konstatuojami ir automatiniu būdu perduodami į registrą kitų institucijų, kurios vykdo įstatymais joms suteiktas specifines funkcijas.
Tam tikrų faktų įregistravimas Gyventojų registre, jų išviešinimas, priešingai nei kai kuriuose kituose valstybės registruose, pats savaime nesukelia teisinių pasekmių, o atlieka tik informacinę ar statistinę funkciją. Duomenų perdavimo tiesiogiai Gyventojų registro centrinei duomenų bazei praktika, kartu dirbtinai nesteigiant atskiro registro, yra įprasta, pvz., nėra atskiro pilietybės ar išduodamų asmens tapatybės dokumentų registro, o duomenys apie pilietybę, jos pasikeitimus, išduodamus asmens tapatybės dokumentus migracijos tarnybos tiesiogiai perduodami Gyventojų registrui. Santykis tarp Gyventojų registro tarnybos ir civilinės metrikacijos įstaigų yra apibrėžtas Gyventojų registro įstatymu. Civilinės metrikacijos įstaigos yra duomenų teikėjai, kurie pagal Gyventojų registro įstatymo 13 straipsnio 3 d. 2 p. turi pareigą užtikinti, kad teikiami duomenys būtų teisingi, išsamūs, atitiktų dokumentus ir kad būtų nuolat atnaujinami registro nuostatų nustatyta tvarka. Į CBARĮ projektą yra perkeltos šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso nuostatos, kad civilinės būklės aktų įrašus keičia, papildo, taiso, anuliuoja ar atkuria civilinės metrikacijos įstaiga. Duomenų taisymo procedūra taip pat reglamentuota Gyventojų registro nuostatuose: gyventojų registro tarnyba turi teisę pati patikslinti netikslius registro duomenis, jeigu turi atitinkamas aplinkybes patvirtinančius duomenis ir dokumentus. Kitais atvejais ji informuoja apie netikslius duomenis duomenų teikėją, kuris privalo pateikti patikslintus duomenis. Jeigu nustatoma, kad į registro duomenų bazę įrašyti neteisingi, netikslūs ar neišsamūs duomenys dėl Gyventojų registro tarnybos kaltės, tarnyba duomenis, informavusi duomenų teikėją, ištaiso pati.
Gyventojų registro įstatyme nustatyta, kad asmuo turi teisę susipažinti su šiame registre tvarkomais duomenimis, o asmens teisė gauti civilinės būklės akto įrašą, nuorašą ar išrašą įtvirtinta Civilinės metrikacijos taisyklėse. Nėra pagrindo teigti, kad įstatymų nuostatos tarpusavyje nesuderintos: galiojančiame Gyventojų registro įstatyme numatyta, kad duomenų teikėjas registruoja ir teikia duomenis Gyventojų registrui, kuris juos surenka ir kaupia, apdoroja ir saugo. Taigi civilinės metrikacijos įstaigos įregistruoja asmens civilinę būklę, o Gyventojų registras renka, kaupia, apdoroja ir saugo nustatytus civilinės būklės aktų duomenis. Gyventojų registro įstatymo projekte numatyti, kad registre tvarkomi civilinės būklės aktų įrašų duomenys, nurodyti registro nuostatuose. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
tobulintina, nes neaiškus formuluotės „asmens teisinę padėtį lemiantis veiksmas ar įvykis” turinys. Pažymėtina, kad pagal galiojančius įstatymus teisinės pasekmės atsiranda iš tokių veiksmų ir įvykių, kurie sukelia, pakeičia arba panaikina teises ir pareigas (teisinių faktų). Pritarti
departamentas
4
tikslintina, nurodant, kokie konkrečiai įstatymai turimi omenyje. Pritarti
departamentas
reglamentuojama ne tik civilinės būklės aktų registravimo, bet ir susipažinimo su įregistruotais civilinės būklės aktų įrašais tvarka. Siūlytume projekto 3 straipsnio 5 dalį dėstyti atskiru straipsniu.
Be to, projekto 3 straipsnio 5 dalis tikslintina, nes neaišku, kokie asmenys turėtų būti laikomi mirusiojo artimaisiais. Pritarti
teisėtvarkos komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė 2014-06-17 3,115 Pagal šiuo metu galiojantį Civilinio kodekso (toliau
Respublikos Seimo Parlamentinių tyrimų departamentas pateikė trumpą apžvalgą „Civilinės būklės aktų dokumentai (Austrija, Vokietija, Estija, Latvija, Jungtinė Karalystė)“, 2014-06-13. Iš šios apžvalgos matyti, kad kaimyninėse šalyse Latvijoje, Estijoje gimimo liudijimai išduodami, Austrijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje nustatyta galimybė gauti liudijimą kaip dokumentą.
Austrijoje gimimo liudijimas patvirtintas vidaus reikalų ministro nustatytos formos, ji paprasta, be vandens ženklų, bet su rekvizitais ir naudojama kaip dokumentas. Kitose šalyse liudijimą galima gauti, nes žmogaus prašymu išduodamas liudijimas žymiai trumpesnis, jame mažiau duomenų, negu pačiame registre (registre labai daug duomenų: vaiko bendrieji duomenys, ypatingi duomenys apie tėvus ir gali būti net papildomi duomenys, kaip priklausymas religinei bendruomenei ir pan.) . Taigi, registrų duomenys išsamūs, o dokumente – tiek, kiek būtina nustatyti tapatybę. Todėl siūlytina diskutuoti, ar tikrai asmeniui nereikalingas gimimo liudijimas kaip asmens dokumentas. Mano požiūriu, jis yra išskirtinis dokumentas, kurio neprilyginčiau
5Pagal projekto 5 straipsnio ir kitų straipsnių nuostatas neaišku,
kokiam civilinės būklės aktų įrašui turėtų būti priskiriamas santuokos pripažinimas negaliojančia (projekto 6 straipsnis, Civilinio kodekso 3.37-3.48 straipsniai), santuokos atnaujinimas (Civilinio kodekso 3.50 straipsnio 3 ir 4 dalys), taip pat, kokia tvarka turėtų būti registruojami nurodyti civilinės būklės aktai. Be to, iš projekto 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų seka, kad vienas iš registruojant civilinės būklės aktus sudaromų įrašų yra gimimo įrašas. Tuo tarpu projekto
minėtas sąvokas tarpusavyje suderinti.
Pritarti iš dalies Santuokos pripažinimas negaliojančia yra civilinės būklės akto įrašo (santuokos įrašo) anuliavimo pagrindu pagal CBARĮ projekto
esamas santuokos įrašas Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių nustatyta tvarka. Santuokos atnaujinimo atveju pagal Projekto 27 straipsnio
ar papildymo įrašas. CBARĮ p rojekto 26 straipsnyje žodis „asmens“ pavartotas ne siekiant įvesti naują sąvoką, bet nurodyti, kieno tai gimimo įrašas. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6Projekto 9 straipsnio nuostatos tobulintinos, atsižvelgiant į tai,
kad įstaigos, sudarančios dokumentus, kurių pagrindu registruojami civilinės būklės aktai, turi nurodytus dokumentus perduoti civilinės metrikacijos įstaigai teisės aktų nustatytais terminais (projekto 11 straipsnio 3 dalis,
straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIP-2018(2) 13, 14 ir kt. straipsniai). Be to, siūlytume straipsnio nuostatas formuluoti ne kaip civilinės metrikacijos įstaigų teisę gauti, o kaip įstaigų, sudarančių dokumentus, kurių pagrindu registruojamas civilinės būklės aktas, pareigą perduoti nurodytus dokumentus civilinės metrikacijos įstaigai teisės aktų nustatytais terminais arba civilinės metrikacijos įstaigos prašymu. Taip pat, atsižvelgdami į tai, kad civilinės būklės akto registravimo pagrindas yra teisinis faktas (projekto 2 straipsnio 1 dalis), vietoj žodžių
„Dokumentus, įrodančius tam tikrą veiksmą ar įvykį, reikalingus civilinės
būklės aktui įregistruoti” įrašyti žodžius „Dokumentus, patvirtinančius veiksmo ar įvykio faktą, kurio pagrindu registruojamas civilinės būklės aktas ” ir atitinkamai pakeisti straipsnio pavadinimą.
Svarstytinas ir sąvokos „sudarytas dokumentas” tikslumas ir atitikimas kitiems teisės aktams, nes nurodyta sąvoka apimtų ir teismų sprendimus. Pritarti iš dalies Poįstatyminiais teisės aktais numatoma reglamentuoti informacijos pateikimo ir gavimo būdus. Dokumentų pateikimo būdai gali būti skirtingi: vienu atveju dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis civilinės metrikacijos įstaigoms pateiks įstaigos, sudarančios šiuos dokumentus, kitu atveju – civilinės metrikacijos įstaiga turės teisę prisijungti prie, pvz., e. sveikatos sistemos, ir pasiimti jai reikalingus duomenis. Atsižvelgiant į tai, CBARĮ projekte formuluojama civilinės metrikacijos įstaigos teisė gauti informaciją ir įstaigos, sudarančios dokumentą, pareiga užtikrinti tos informacijos pateikimą. Turi būti tikslinamas projekto 9 straipsnis. Sąvoka „įrodantys“ keistina į „patvirtinančius“ ir kituose CBARĮ projekto straipsniuose. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
gimimo registravimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 2.18 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad registruotinas civilinės būklės aktas yra ne vaiko gimimas, bet asmens gimimas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekte ir CK vartojamas sąvokas tarpusavyje suderinti. Pritarti
departamentas
1 8.
Neaiškus projekto 11 straipsnio 1 dalies ir Civilinio kodekso atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIP-2018(2) 16 straipsnio 3 dalyje dėstomų Civilinio kodekso 3.139 straipsnio 3 dalies nuostatų tarpusavio santykis: pagal projekto 11 straipsnio 1 dalį civilinės metrikacijos įstaigai, registruojančiai vaiko gimimą, medicininį gimimo įrašą pateikia vaiko tėvai ar vienas iš jų kartu su pareiškimu apie vaiko gimimą, o pagal nurodytas CK nuostatas medicininį gimimo įrašą privalo pateikti sveikatos priežiūros įstaiga. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad neaišku, kokiu būdu sveikatos priežiūros įstaiga turėtų sužinoti, kuri civilinės metrikacijos įstaiga registruos vaiko gimimą, nes pagal vertinamo projekto 7 straipsnį, asmuo dėl civilinės būklės aktų registravimo gali kreiptis savo pasirinkimu į bet kurią civilinės metrikacijos įstaigą. Projektų nuostatos tobulintinos, pašalinant nurodytus neatitikimus ir neaiškumus. Nepritarti Teisės normos, reglamentuojančios dokumentų, kuriuos sudarė valstybės institucijos, pateikimą civilinės metrikacijos įstaigai įtvirtintos Civilinio kodekso projekte. CBARĮ projekte nurodomi tik dokumentai, kuriais remiantis įregistruojamas civilinės būklės aktas. CBARĮ projekto tikslas − sumažinti administracinę naštą žmogui, kad jam dėl kai kurių civilinės būklės aktų patvirtinimo nereikėtų kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą, o jo civilinė būklė būtų registruojama remiantis institucijos, konstatavusios tam tikrą civilinę būklę, elektroninių ryšių priemonėmis persiųstais dokumentais, be atskiro asmens kreipimosi. Vaiko gimimo atveju tėvų pareiškimas būtinas tam, kad jame būtų išreikšta valia dėl vaiko vardo ir pavardės. Tuo tarpu pareigą pateikti vaiko gimimo pažymėjimą turi sveikatos priežiūros įstaiga Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Prielaidas dokumentų judėjimui iš sveikatos priežiūros įstaigų į civilinės metrikacijos įstaigas sudaro Sveikatos apsaugos ministerijos įgyvendinama e. sveikatos sistema. Vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2011-03-28 įsakymu Nr. V-294 patvirtintu Lietuvos e. sveikatos sistemos funkcinės, techninės ir programinės įrangos architektūros modeliu (toliau – įsakymas Nr. V-294), e. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau – ESPBI IS) numatoma kaupti elektroninius sveikatos įrašus, įskatinat ir medicinines pažymas, tokias kaip vaiko gimimo pažymėjimas arba medicininis mirties liudijimas. Šie įrašai bus patvirtinami ir pasirašomi el. parašu. Patvirtintas ir pasirašytas el. parašu vaiko gimimo pažymėjimas išsaugomas ir užregistruojamas ESPBI IS. Pagal įsakymo Nr. V-294 7 punktą e. sveikatos sistemos paslaugų gavėjais numatomos institucijos, turinčios interneto prieigą, t.y. civilinės metrikacijos įstaigos taip pat galės būti šios sistemos duomenų gavėjais. Taigi, asmeniui kreipusis į civilinės metrikacijos įstaigą su pareiškimu įregistruoti vaiko gimimą, civilinės metrikacijos įstaiga prisijungs prie e. sveikatos sistemos ir pasiims jai reikiamus sveikatos priežiūros įstaigos patalpintus vaiko gimimo pažymėjimo duomenis. Konkrečią duomenų pateikimo ir gavimo tvarką nustatys poįstatyminiai teisės aktai. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
konkrečiai asmenų giminaičiai gali pareikšti apie vaiko gimimą, jeigu tėvai negali to atlikti. Nepritarti Į CBARĮ projektą perkelta galiojančio Civilinio kodekso 3.290 straipsnio nuostata, kurioje giminaičiai yra numatyti prie asmenų, galinčių pareikšti apie vaiko gimimą.
Ši kodekso nuostata iki šiol praktikoje nekėlė neaiškumų, o gana platus asmenų, galinčių pranešti apie vaiko gimimą, jei to negali padaryti vaiko tėvai, ratas, yra nustatytas siekiant užtikrinti vaiko gimimo registravimą, kuris yra ypatingos svarbos veiksmas, siekiant užtikrinti vaiko teises. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 21 straipsnio nuostatas. Pritarti
4
papildyti, nustatant, kad tiesioginių sutuoktinių nuostolių neturėtų atlyginti ir sutuoktinių ar vieno iš sutuoktinių įtėviai, jeigu jie buvo padavę nepagrįstą pareiškimą dėl kliūčių sudaryti santuoką. Nepritarti Į projektą perkelta galiojančio Civilinio kodekso
teisės ir pareigos prilyginamos tėvų teisėms ir pareigoms, todėl įtėvių išskyrimas būtų perteklinis. Pagal CK 3.227 įtėviai yra laikomi vaiko tėvais. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
teises ar jas ribojantis paprastai nustatomas įstatymu, o ne poįstatyminiu teisės aktu, svarstytina, ar projekto 25 straipsnio 1 dalyje nereikėtų įvardinti asmens teisės pakeisti savo vardą ir pavardę pagrindus, o ne pavesti juos nustatyti Vyriausybei. Nepritarti Projektų tikslas yra sureguliuoti civilinės būklės aktų registravimo procedūras, perkeliant jas iš Civilinio kodekso į atskirą įstatymą ir sudaryti prielaidas patogesniam bei greitesniam paslaugų, susijusių su civilinės būklės registravimu, gavimui. Taigi projekto tikslas nėra nustatyti asmens vardo ir pavardės keitimo pagrindus ir tvarką.
Pastebėtina, kad šiuo metu vardo ir pavardės keitimo pagrindus ir tvarką tvirtina teisingumo ministras. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
žodį „paskutinio” po žodžio „asmens” arba atsisakant žodžių „paskutinio asmens”. Pritarti Pasirinktinas pirmasis pasiūlymas. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 41 straipsnio nuostatas, Vyriausybė priima teisės aktus, o ne juos tvirtina, žodį ,,patvirtina“ reikėtų pakeisti žodžiu ,,priima“. Pritarti
Civilinio kodekso atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-2018(2)
kodekso 3.282 straipsnis, nustatantis civilinės būklės aktų įrašų kalbą, taip pat 3.284 straipsnis, nustatantis reikalavimą pareiškėjui (vaiko tėvui, motinai, norinčiam sudaryti santuoką asmeniui ir kt.) pateikti civilinės metrikacijos įstaigai asmens tapatybės dokumentą. Nurodytos nuostatos projekte nėra įtvirtinamos. Atsižvelgiant į nurodytų nuostatų svarbą teisiniame reguliavime, siūlytina projektą atitinkamai papildyti. Pritarti (dėl CK 3.282) Nepritarti (dėl CK 3.284) Dokumentai, kurie bus teikiami kreipiantis dėl konkretaus civilinės būklės akto įregistravimo, bus nustatyti poįstatyminiuose teisės aktuose. Šiuo metu galiojanti nuostata, reikalaujanti pateikti asmens tapatybės dokumentą sudaro kliūtis elektroniniam paslaugų vystymui ir tapatybės identifikavimui naudojantis kitomis priemonėmis, nei dokumentas, įrodantis asmens tapatybę. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija 2013-04-2625 Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija jau daugelį metų dirbanti prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių teisių apsaugos srityje, susipažinusi su Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektu (toliau – projektas), kreipiasi į Jus norėdama pateikti savo pasiūlymus bei pastabas dėl šio projekto. Sveikintina, jog projekte nustatytu santuokos registravimo reglamentavimu yra atsižvelgiama į asmenų turinčių pabėgėlio statusą specifinę padėtį ir šiems asmenims praktikoje kylančias problemas dėl dokumentų, kuriuos jie turėtų gauti iš savo kilmės valstybės norėdami sudaryti santuoką. Projekto 15 straipsnio, reguliuojančio prašymų įregistruoti santuoką pateikimą, 2 dalyje yra padaryta išimtis pabėgėlių atžvilgiu, nenustatant pabėgėliams pareigos, paduodant prašymą įregistruoti santuoką, pateikti savo kilmės valstybės kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad pagal kilmės valstybės teisę santuokai nėra jokių kliūčių. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija pritaria šiam pasiūlymui išspendžiančiam ilgametę problemą ir mano, kad išimtis pabėgėlių atžvilgiu turėtų atsispindėti ir projekto 25 straipsnyje. Mūsų nuomone, kaip ir reglamentuojant santuokos registravimą, analogiškai turėtų būti atsižvelgiama į specifinę pabėgėlių padėtį ir reglamentuojant asmens vardo bei pavardės pakeitimą. Projekto 25 straipsnio 1 dalis nustato, jog a smuo turi teisę pasikeisti savo vardą ir pavardę Vyriausybės nustatytais pagrindais ir tvarka. O pagal šio straipsnio 3 dalį vardo ir pavardės pakeitimas registruojamas sudarant paskutinio asmens civilinės būklės akto įrašo pakeitimo įrašą. Todėl asmuo turi teisę pasikeisti vardą tik tuo atveju, kai jis turi civilinės būklės aktus registruojančiose įstaigose įrašytų civilinės būklės aktų įrašų.
Priešingu atveju vardo ir pavardės keitimas yra negalimas, kadangi įrašas registruojamas ne kaip naujas civilinės būklės aktas, o pakeičiant paskutinio asmens civilinės būklės akto įrašą. Atsižvelgiant į tai, kad pabėgėlio statusą gavę asmenys, kurie nuolat gyvena Lietuvoje, gali neturėti civilinės būklės aktų įrašų, kurių pagrindu būtų registruojamas asmens vardo ir pavardės pakeitimas, tai užkirstų kelią šiems asmenims įgyvendinti teisę pasikeisti vardą ir pavardę. Taip pat pastebėtina, kad asmenys turintys pabėgėlio statusą, neturi galimybės pasikeisti vardo ir pavardės savo kilmės valstybėje. Todėl siūlome taikant projekto 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos pabėgėlių atžvilgiu analogiją, 25 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: vardo ir pavardės pakeitimas registruojamas, išskyrus pabėgėlių vardo ir pavardės pakeitimo registravimą, sudarant paskutinio asmens civilinės būklės akto įrašo pakeitimo įrašą . Pritarti iš dalies Atkreiptinas dėmesys, kad, institucija, kuri priims sprendimą dėl pabėgėlio vardo ir pavardės pakeitimo, turės pakeisti šiuos duomenis atitinkamuose dokumentuose, o ne juos registruoti . 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas:
Įvertinus komitetui pateiktas pastabas ir pasiūlymus, taip pat Seimo 2014 m. liepos 8 d. posėdyje pateiktas Seimo narių pastabas, dėl kurių projektai grąžinti tobulinti, bei komiteto posėdyje pateiktus argumentus, pasiūlyti Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektą Nr. XIP-2017(2) grąžinti iniciatoriams patobulinti. 7.2. Pasiūlymai:
Atkreipti Seimo dėmesį, kad įstatymo projekto Nr.
XIP-2017(2) lydintieji projektai Nr. XIP-2019(2)-Nr. XIP-2024(2) bei Nr. XIP-4666-4670 turėtų taip pat grąžinami iniciatoriams patobulinti. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Juozas Bernatonis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
DĖL
(XIP-2017(4)
posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Mindaugas Lingė, Prezidento patarėjas; Giedrius Mozūraitis, Teisingumo viceministras. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalyje siūloma nustatyti, kad civilinės metrikacijos įstaiga asmens mirtį registruoja savo iniciatyva ( ex officio ), remdamasi sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu medicininiu mirties liudijimu. Pastebėtina, kad galiojančio Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad gali būti išduodamas laikinas arba galutinis medicininis mirties liudijimas. Laikinas medicininis mirties liudijimas išduodamas, kai medicininio mirties liudijimo išrašymo metu nežinoma mirties priežastis arba kai reikia atlikti papildomą lavono arba jo audinių tyrimą mirties priežasčiai nustatyti arba patikslinti. Laikinas medicininis mirties liudijimas ne vėliau kaip per vieną mėnesį turi būti pakeistas galutiniu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina galimybė patikslinti teikiamą projektą.
Pritarti Tikslinga įstatymo projekto nuostatas suderinti su Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo nuostatomis 1.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
dalyje siūloma nustatyti, kad vardo ir pavardės pakeitimas registruojamas sudarant asmens paskutinio civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašą. Neaišku, kuris civilinės būklės akto įrašas laikytinas paskutiniu, taigi siūloma projekto redakcija leidžia manyti, kad pakeitus vardą asmens, kurio paskutinis padarytas civilinės būklės akto įrašas yra, pavyzdžiui, santuokos nutraukimo įrašas, vardo pakeitimo įrašas būtų daromas pakeičiant santuokos nutraukimo įrašą, o gimimo įrašas nebūtų keičiamas. Svarstytina galimybė projektą patikslinti. Spręsti pagrindiniame komitete
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
19 Lietuvos savivaldybių asociacijoje išnagrinėti Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektas Nr. XIP-2017(4), Vietos savivaldos įstatymo Nr. 1-533 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2020(4) bei Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-I726 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XJP-202l(4). Pastabų neturime Vietos savivaldos įstatymo Nr. 1-533 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui bei Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1726 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Dauguma savivaldybių pastabų neturėjo Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektui, tačiau dalis savivaldybių siūlo neatsisakyti gimimo ir santuokos liudijimų.
Įstatymo projekto 11 straipsnyje numatyta, jog civilinės metrikacijos įstaiga registruoja gimimą remdamasi vaiko tėvų ar vieno iš jų pareiškimu ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu vaiko gimimo pažymėjimu. Manoma, jog tėvams atvykus įregistruoti vaiko gimimą, kartu galėtų būti įteikiamas gimimo liudijimas. Santuoka registruojama (įstatymo projekto 19 straipsnis), kai dalyvauja norintys susituokti asmenys ir du liudytojai. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka organizuojama santuokos registravimo ceremonija, todėl būtų tikslinga ne tik sudaryti santuokos sudarymo įrašą, bet ir išduoti santuokos liudijimą. Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad projektų tikslas – atsisakyti popierinių dokumentų. Numatoma, kad visus reikiamus duomenis valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos gaus iš Gyventojų registro. Netikslinga palikti kelis įprastinius liudijimus, nes tokiu atveju reikėtų palikti sudėtingą tokių liudijimų formų rengimo ir derinimo procedūrą, o tokio liudijimo turėjimas nesukurtų jokios pridėtinės vertės – jų nereikalautų jokia institucija, o civilinės būklės aktus įrodytų civilinės būklės aktų įrašai, kurių duomenys būtų Gyventojų registre. Įstatymo projekte numatyta, kad asmuo galės gauti gimimo ir santuokos išrašą, kaip dokumentą, tačiau jo valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms paprastai pateikti neprireiks. 2. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija 2015-10-15 Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija pritaria Vietos savivaldos įstatymo 1-533 32 straipsnio pakeitimui. Asociacijai neaišku kokiu dokumentu seniūnas vadovausis išduodamas leidimą laidoti.
Praktika rodo, kad esant būtinybei, leidimus laidoti seniūnai išduoda ir išeiginėmis bei švenčių dienomis, Ar seniūnai turės galimybę leidimą laidoti išduoti ir išeiginėmis ar Švenčių dienomis? (pvz, Jei žmogus mirs penktadienio vakare, o sekmadienį bus laidojamas. Ar reikalingi dokumentai bus įregistruoti registruose? Ar seniūnas registrus galės pasiekti?). Pritarti iš dalies Įstatymo projekte numatoma, kad visos valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, tarp jų ir seniūnai, savo funkcijoms vykdyti gaus duomenis iš Gyventojų registro. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo medicininio mirties liudijimo išdavimo, privalo medicininį mirties liudijimą elektroninių ryšių priemonėmis perduoti mirusio asmens gyvenamosios vietos, o kai asmuo neturi gyvenamosios vietos, – asmens mirties vietos civilinės metrikacijos įstaigai. Gyventojų registras veikia nepertraukiamai, taigi prieiga prie šio registro bus galima naudotis ir švenčių dienomis. Kita vertus, įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad mirusio asmens palaikų laidojimas, kaip ir jų kremavimas bei balzamavimas, bus organizuojami vadovaujantis medicininiu mirties liudijimu. Tokiu būdu seniūnai leidimus laidoti, jeigu nebūtų duomenų Gyventojų registre, apie mirusįjį asmenį galės išduoti remdamiesi medicininiu mirties liudijimu. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektui Nr. XIP-2017(4) ir siūlyti pagrindiniam komitetui šį įstatymo projektą tobulinti įvertinant Teisės departamento pastabą. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
A. Strelčiūnas.
Strelčiūnas. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
VISUOMENĖS PLĖTROS komitetaS
DĖL
Nr. XIP-2017(4)
(vardas, pavardė, institucija): Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys, Komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Viktoras Fiodorovas, Audrius Nakas, Irena Šiaulienė, Dalia Teišerskytė, Pranas Žeimys, Komiteto biuro vedėjas Vidas Ramanavičius, biuro patarėjos Rita Beinorienė ir Irina Jurkšuvienė, biuro padėjėja Lina Giriūnienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos atstovės Eglė Bagdžiūnaitė ir Asta Godienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-06-30 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalyje siūloma nustatyti, kad civilinės metrikacijos įstaiga asmens mirtį registruoja savo iniciatyva ( ex officio ), remdamasi sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu medicininiu mirties liudijimu. Pastebėtina, kad galiojančio Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad gali būti išduodamas laikinas arba galutinis medicininis mirties liudijimas. Laikinas medicininis mirties liudijimas išduodamas, kai medicininio mirties liudijimo išrašymo metu nežinoma mirties priežastis arba kai reikia atlikti papildomą lavono arba jo audinių tyrimą mirties priežasčiai nustatyti arba patikslinti. Laikinas medicininis mirties liudijimas ne vėliau kaip per vieną mėnesį turi būti pakeistas galutiniu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina galimybė patikslinti teikiamą projektą. Pritarti 2.
dalyje siūloma nustatyti, kad vardo ir pavardės pakeitimas registruojamas sudarant asmens paskutinio civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašą. Neaišku, kuris civilinės būklės akto įrašas laikytinas paskutiniu, taigi siūloma projekto redakcija leidžia manyti, kad pakeitus vardą asmens, kurio paskutinis padarytas civilinės būklės akto įrašas yra, pavyzdžiui, santuokos nutraukimo įrašas, vardo pakeitimo įrašas būtų daromas pakeičiant santuokos nutraukimo įrašą, o gimimo įrašas nebūtų keičiamas. Svarstytina galimybė projektą patikslinti. Siūlyti apsispręsti pagrindiniame komitete
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektui Nr. XIP-2017(4) ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Komiteto sprendimui, pakoregavus jį pagal Seimo Teisės departamento pastabas ir Komiteto pasiūlymus: 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
31 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
civilinio kodekso 2.18 straipsnio 1–8 punktuose nustatyti civilinės būklės aktai registruojami sudarant civilinės būklės akto įrašą ir elektroniniu būdu pateikiant įrašą Lietuvos Respublikos gyventojų registrui Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Šias taisykles tvirtina
7Balsavimo rezultatai:
bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: M. Bastys.
Bastys. Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramkienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, M. Civilkienė, J. Janušauskienė, R. Karpavičiūtė, R. Varanauskienė, L. Zdanavičienė, komiteto biuro padėjėjos M. Banytė, A. Bacevičienė. Kviestieji asmenys:
Teisingumo ministerijos atstovai: viceministras G. Mozūraitis, Teisinių institucijų departamento direktorės pavaduotoja A. Godienė; VĮ Registrų centro Registrų integracijos skyriaus vedėjas V. Kubertavičius, Gyventojų registro tarnybos direktoriaus pavaduotoja J. Aleksandravičiūtė; Vilniaus m. sav. Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja I. Jurgutienė, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos viceprezidentas K. Vilkauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad civilinės metrikacijos įstaiga asmens mirtį registruoja savo iniciatyva ( ex officio ), remdamasi sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu medicininiu mirties liudijimu.
Pastebėtina, kad galiojančio Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad gali būti išduodamas laikinas arba galutinis medicininis mirties liudijimas. Laikinas medicininis mirties liudijimas išduodamas, kai medicininio mirties liudijimo išrašymo metu nežinoma mirties priežastis arba kai reikia atlikti papildomą lavono arba jo audinių tyrimą mirties priežasčiai nustatyti arba patikslinti. Laikinas medicininis mirties liudijimas ne vėliau kaip per vieną mėnesį turi būti pakeistas galutiniu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina galimybė patikslinti teikiamą projektą. Nepritarti Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, mirtis įregistruojama remiantis ne tik galutiniu, tačiau ir laikinu medicininiu mirties liudijimu (atitinkamai galiojančiame Civiliniame kodekse ir Civilinės metrikacijos taisyklėse naudojama bendra sąvoka „medicininis mirties liudijimas“, neįvardijant jo laikinu ar galutiniu). Įstatymo projekte siūloma vartoti bendrą sąvoką − „medicininis mirties liudijimas“. Laikini medicininiai mirties liudijimai išduodami pakankamai dažnai, kai atliekamas teismo medicinos tyrimas ir būtina ne tik mirusiojo autopsija, bet ir kiti tyrimai, pvz., toksikologiniai, kurių rezultatai gaunami po keleto savaičių. Išdavus galutinį mirties liudijimą, patikslinama tik mirties priežastis, o kiti duomenys, įrašyti iš laikino mirties liudijimo, iš esmės nekeičiami (pats asmens mirties faktas nesikeičia). Tokiu būdu nebūtų tikslinga nustatyti, kad mirtis įregistruojama tik remiantis galutiniu medicininiu mirties liudijimu ir sudaryti nepatogumus mirusiojo artimiesiems laukti, kada bus galima palaidoti mirusįjį.
Pastebėtina ir tai, kad galėtų kilti problemų dėl mirusiųjų laikymo, t. y. galimai neužtektų mirusiųjų laikymo vietų. Be to, būtina, kad duomenys apie mirtį kuo skubiau būtų įregistruoti Gyventojų registre, nes remiantis registro duomenimis išmokamos socialinės ir laidojimo pašalpos. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad v ardo ir pavardės pakeitimas registruojamas sudarant asmens paskutinio civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašą. Neaišku, kuris civilinės būklės akto įrašas laikytinas paskutiniu, taigi siūloma projekto redakcija leidžia manyti, kad pakeitus vardą asmens, kurio paskutinis padarytas civilinės būklės akto įrašas yra, pavyzdžiui, santuokos nutraukimo įrašas, vardo pakeitimo įrašas būtų daromas pakeičiant santuokos nutraukimo įrašą, o gimimo įrašas nebūtų keičiamas. Svarstytina galimybė projektą patikslinti. Nepritarti Pagal šiuo metu galiojančias Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisykles, patvirtintas teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 111, vardas ir pavardė keičiami paskutiniame asmeniui įrašytame civilinės būklės akto įraše. Atitinkamai galiojantis reguliavimas perkeltas į įstatymo projektą. Paskutiniu civilinės būklės akto įrašu laikytinas vėliausiai asmeniui įrašytas civilinės būklės aktas. Nėra tikslinga keisti pirminio įrašo, pvz., gimimo įrašo, kai po jo yra sudaryti kiti įrašai – santuokos ar santuokos nutraukimo, priešingu atveju galėtų susidaryti situacija, kai į gimimo įrašą būtų įrašoma ištekėjusios moters pavardė. 3. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja
151
pakeitimo įstatymą Nr. XII-1880.
XII-1880. Šiuo įstatymu nuo 2015 m. liepos 10 d. jau yra suteikta galimybė dėl santuokos sudarymo registravimo kreiptis į bet kurią civilinės metrikacijos įstaigą. Projekto iniciatoriai siūlo civilinės būklės aktų registravimo nuostatas (tarp jų ir santuokos registravimą) iš Civilinio kodekso perkelti į Civilinės būklės aktų registravimo įstatymą. Nuo 2015 m. liepos 10 d. galiojančioje Civilinio kodekso 3.299 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad norintys susituokti asmeniškai paduoda nustatytos formos prašymą pasirinktai civilinės metrikacijos įstaigai. Siekiant aiškumo, siūlytina įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalį papildyti žodžiu „pasirinktai“: „1. Norintys susituokti asmenys asmeniškai paduoda teisingumo ministro nustatytos formos prašymą įregistruoti santuoką pasirinktai civilinės metrikacijos įstaigai.“
patarėja
201 Projekto 20 straipsnio 1 dalies nuostatos dubliuoja Civilinio kodekso projekto Nr. XIP-2018(4) 6 straipsnio 3 dalies nuostatas, t.y., kad jei santuoka sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, religinė bendruomenė ar religinė bendrija privalo per dešimt dienų po tokios santuokos sudarymo pateikti santuokos sudarymo vietos civilinės metrikacijos įstaigai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatytos formos pranešimą apie santuokos sudarymą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka. Pritarus iniciatorių siūlomam reguliavimui, gautųsi, kad ta pati pareiga religinei bendruomenei ar religinei bendrijai būtų numatyta Civilinės būklės aktų registravimo įstatyme ir Civiliniame kodekse. Nepritarti Įstatymo projektas Nr. XIP-2017(4) reglamentuoja duomenų apie atsiradusį, pasikeitusį ar pasibaigusį civilinės būklės aktą pateikimo civilinės metrikacijos įstaigoms tvarką, atitinkamai nustatoma ir pranešimo apie bažnyčioje (konfesijoje) sudarytą santuoką (toliau − pranešimas) pateikimo civilinės metrikacijos įstaigoje tvarka.
Civilinio kodekso projekto Nr. XIP-2018(4)
akcentuojamos jo nepateikimo nustatytu terminu, kuris būtent ir yra apibrėžtas pasikartojančioje nuostatoje, pasekmės. Išbraukus nuostatą apie pranešimo pateikimą iš įstatymo projekto Nr. XIP-2017(4) nebūtų užtikrintas šio įstatymo nuoseklumas, sistemiškumas, o išbraukus nuostatą iš Civilinio kodekso projekto Nr. XIP-2018(4) nebūtų galimybės nustatyti pasekmes, kai nėra apibrėžtos sąlygos. Be to, įtvirtinus nuostatą tik viename kuriame nors teisės akte, būtų sudėtinga juos taikyti praktikoje, tai sukeltų nepatogumų asmenims, kurie taikys šiuos įstatymus, nes būtų priversti ieškoti teisės normų skirtinguose teisės aktuose. 5. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Irma Leonavičiūtė Aiškinamajame rašte nurodyta „institucijos, kurioms yra reikalinga informacija apie asmens civilinę būklę, vadovaudamosi vieno langelio principu, neturėtų reikalauti pateikti šį išrašą, o reikiamus duomenis turėtų gauti tiesiogiai iš Gyventojų registro.“ Asmuo gali ir neturėti išrašo (sudarius civilinį būklės aktų įrašą asmuo automatiškai neturės gauti išrašo, be to, ne visada jis pats bus įrašo iniciatorius), o jeigu institucija reikalaus, tai bus pažeistas vienos langelio principas, nes asmuo turės kreiptis į registrą išrašo gavimui. Svarstytina, ar nereikėtų aiškiai numatyti pareigą institucijoms naudotis Gyventojų registru . Nepritarti Tokia pareiga jau numatyta Viešojo administravimo įstatymo 22 ir 26 straipsniuose: „22. 2.
viešojo administravimo subjektas arba kuri yra valstybės registruose ar kitose valstybės ar savivaldybių informacinėse sistemose, surenka pats skundą gavęs viešojo administravimo subjektas. 26. 2. Viešojo administravimo subjektas gali reikalauti tik tų dokumentų ir informacijos, kurių nėra valstybės registruose ar kitose valstybės ar savivaldybių informacinėse sistemose, išskyrus atvejus, kai tokius dokumentus ir informaciją privaloma pateikti pagal įstatymus.“
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija 2015-10-15 Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija pritaria Vietos savivaldos įstatymo 1-533 32 straipsnio pakeitimui. Asociacijai neaišku kokiu dokumentu seniūnas vadovausis išduodamas leidimą laidoti. Praktika rodo, kad esant būtinybei, leidimus laidoti seniūnai išduoda ir išeiginėmis bei švenčių dienomis, Ar seniūnai turės galimybę leidimą laidoti išduoti ir išeiginėmis ar Švenčių dienomis? (pvz., Jei žmogus mirs penktadienio vakare, o sekmadienį bus laidojamas. Ar reikalingi dokumentai bus įregistruoti registruose? Ar seniūnas registrus galės pasiekti?). Atsižvelgti Valstybės ar savivaldybės institucijos, įskaitant ir seniūnijas, savo funkcijoms vykdyti gaus duomenis iš Gyventojų registro (pastebėtina, kad Viešojo administravimo įstatyme jau šiuo metu numatyta pareiga viešojo administravimo subjektams informaciją susirinkti iš registrų).
Projekte numatoma, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo medicininio mirties liudijimo išdavimo, privalo medicininį mirties liudijimą elektroninių ryšių priemonėmis perduoti mirusio asmens gyvenamosios vietos, o kai asmuo neturi gyvenamosios vietos, – asmens mirties vietos civilinės metrikacijos įstaigai. Gyventojų registras veikia nepertraukiamai, taigi prieiga prie šio registro bus galima naudotis ir švenčių dienomis. Kita vertus, mirusio asmens palaikų laidojimas, kaip ir jų kremavimas bei balzamavimas, bus organizuojami vadovaujantis medicininiu mirties liudijimu (šiuo metu – mirties liudijimu). Tokiu būdu seniūnai leidimus laidoti, jeigu nebūtų duomenų Gyventojų registre, apie mirusįjį asmenį galės išduoti remdamiesi medicininiu mirties liudijimu. Pastebėtina, kad medicininis mirties liudijimas patvirtina asmens mirties faktą, Gyventojų registre esantys duomenys nepakeičia mirties fakto ir duomenų, nurodytų medicininiame mirties liudijime. 2. Lietuvos savivaldybių asociacija
19 Lietuvos savivaldybių asociacijoje išnagrinėti Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektas Nr. XIP-2017(4), Vietos savivaldos įstatymo Nr. 1-533 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2020(4) bei Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-I726 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XJP-202l(4). Pastabų neturime Vietos savivaldos įstatymo Nr. 1-533 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui bei Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1726 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui.
Dauguma savivaldybių pastabų neturėjo Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektui, tačiau dalis savivaldybių siūlo neatsisakyti gimimo ir santuokos liudijimų. Įstatymo projekto 11 straipsnyje numatyta, jog civilinės metrikacijos įstaiga registruoja gimimą remdamasi vaiko tėvų ar vieno iš jų pareiškimu ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu vaiko gimimo pažymėjimu. Manoma, jog tėvams atvykus įregistruoti vaiko gimimą, kartu galėtų būti įteikiamas gimimo liudijimas. Santuoka registruojama (įstatymo projekto 19 straipsnis), kai dalyvauja norintys susituokti asmenys ir du liudytojai. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka organizuojama santuokos registravimo ceremonija, todėl būtų tikslinga ne tik sudaryti santuokos sudarymo įrašą, bet ir išduoti santuokos liudijimą. Nepritarti Gimimo liudijimo atsisakoma, pageidaujantys galės gauti registro išrašą. Civilinės būklės aktų įrašų duomenys bus teikiami išrašo forma (Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projekto 4 straipsnis). Toks pats modelis bus ir santuokų registravimo atveju. Išrašą bus galima gauti kaip ir šiuo metu iš karto, taip pat bus galima prašyti ir gauti elektroninio ryšio priemonėmis. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektui Nr.
XIP-2017(4) ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Komiteto sprendimui, pakoregavus jį pagal Seimo Teisės departamento pastabas ir Komiteto pasiūlymus: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
punktuose nustatyti civilinės būklės aktai registruojami sudarant civilinės būklės akto įrašą ir elektroniniu būdu pateikiant įrašą Lietuvos Respublikos gyventojų registrui Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Šias taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras (toliau – teisingumo ministras). Pritarti
2015-11-04 * Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektui
tobulinti įvertinant Teisės departamento pastabą. Pritarti
sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektui Nr. XIP-2017(4) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Gapšys, Vilija Aleknaitė-Abramikienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas