Projektas Projekto lyginamasis variantas
2014
Pakeisti įstatymo preambulę ir ją išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Konstitucijos nuostatomis, kad Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką, ir valstybės gynimas nuo išorės ginkluoto užpuolimo yra kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga; konstatuodamas, kad: nuo
buvo okupuota, ir primesti okupaciniai režimai buvo neteisėti; 1940
karinėmis ir politinėmis vyko pasipriešinimas (rezistencija) SSRS ir Vokietijos okupacinėms valdžioms; 1941 m. birželio 22
28 d. vyko ginkluotas Lietuvos sukilimas, trumpam leidęs atkurti valstybės nepriklausomybę ir sudaryti Laikinąją vyriausybę; okupacinių režimų laikotarpiu Lietuvos Respublikai Vakarų valstybėse oficialiai atstovavo Lietuvos diplomatinė tarnyba; 1944
prieš Sovietų Sąjungos okupacinę kariuomenę ir okupacinio režimo struktūras, o partizanų vadovybė buvo aukščiausioji teisėta Lietuvos politinė ir karinė valdžia, užsienyje atstovaujama Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto; 1944 m. vasario 16 d. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto deklaracija ir 1949 m. vasario 16 d.
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos politinė deklaracija reiškė suverenią tautos valią ir nepriklausomos demokratinės Lietuvos valstybės tęstinumą; Lietuvos Respublikos kariškiai, vidaus reikalų sistemos pareigūnai, sukarintų organizacijų nariai, taip pat valstybės civilinių įstaigų pareigūnai ir tarnautojai, mokslo ir kultūros veikėjai, visuomeninių ir politinių organizacijų nariai bei kiti patriotiškai nusiteikę piliečiai iki 1940 m. birželio 15 d. aktyviai veikė stiprindami Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir ugdydami pilietiškumą; tautiškai nusiteikusi Lietuvos inteligentija priešinosi nacistiniam okupaciniam režimui, kvietė gyventojus nebendradarbiauti su nacistinio režimo institucijomis; visuomenės pastangomis buvo sužlugdytas SS batalionų Lietuvoje formavimas; buvo siekiama ir nuolatos ieškoma būdų ir galimybių atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę;
Lietuvos piliečiai tremtyje ir GULAG’o lageriuose įvairiais būdais kovojo prieš smurtą ir okupacinį režimą; nacistinės Vokietijos okupacijos metais, nepaisydami gresiančio pavojaus savo ir šeimų gyvybei, Lietuvos gyventojai gelbėjo mirčiai pasmerktus žydus; atsižvelgdamas į tai, kad 1996 m. lapkričio 28 d. įstatymu Nr. VIII-11 ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai paskelbti Lietuvos kariais savanoriais ir pripažinti jų kariniai laipsniai bei apdovanojimai, priima šį įstatymą“. 2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis.
Asmenys, prilyginami laisvės kovų dalyviams Laisvės kovų dalyviams prilygintais asmenimis pripažįstami:
1) Lietuvos Respublikos atsargos karininkai, buvę vidaus reikalų sistemos pareigūnai, sukarintų organizacijų nariai, taip pat valstybės civilinių įstaigų pareigūnai ir tarnautojai, mokslo ir kultūros veikėjai, visuomeninių ir politinių organizacijų nariai bei kiti Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie iki 1940 m. birželio 15 d. veikė stiprindami Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką ir dėl šios veiklos pirmosios sovietų (1940–1941 m.) okupacijos metu buvo suimti, įkalinti ar nuteisti mirties bausme ir mirties bausmė įvykdyta arba buvo nužudyti, žuvo, mirė įkalinimo metu;
2) asmenys, kurie organizavo ar dalyvavo GULAG’o politinių kalinių masiniuose streikuose ir streikų malšinimo metu žuvo arba po numalšinimo buvo nuteisti papildoma bausme ar perkelti į uždaruosius kalėjimus ar kitus ypatinguosius lagerius . ;
holokausto metu “. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia Seimo narė, Komiteto išvadų rengėja Dalia Kuodytė
Vilnius LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PASIPRIEŠINIMO 1940-1990 METŲ OKUPACIJOMS DALYVIŲ TEISINIO STATUSO ĮSTATYMO NR.VIII-97 PREAMBULĖS IR 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-06-11 Nr.XIP-1968(4) Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETAS PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADŲ PROJEKTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PASIPRIEŠINIMO 1940-1990 METŲ OKUPACIJOMS DALYVIŲ TEISINIO STATUSO ĮSTATYMO PREAMBULĖS IR 4 STRAIPSNIO
1Komiteto klausymuose dalyvavo:
klausymai rengti nebuvo. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2010-10-11 Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir juridinės technikos taisyklių reikalavimus. Pritarti
2Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-1968, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013-06-27, Nr. 788 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249 ; 1999, Nr. 5-97 ; 2000, Nr. 86-2617 ; 2004, Nr. 165-6025 ) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2012 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr.
SV-S-1578 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria : Pritarti Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo preambulės ir 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-1968(2). Kartu manytina, kad asmenys, gelbėję žydus holokausto metu, galėtų pretenduoti į neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvio – laisvės kovų dalyvio teisinį statusą jau ir dabar, nekeičiant Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo (Žin., 2007, Nr. 81-3311 ) nuostatų . Šio įstatymo 4 straipsnio 2 punkte numatyta, kad laisvės kovų dalyviai yra „pasipriešinimo akcijų dalyviai ir asmenys, kitokiais būdais ar veiksmais dalyvavę kovoje už Lietuvos nepriklausomybę“. Nepaklusdami nacistinės Vokietijos okupacinio režimo nustatytai neteisėtai tvarkai, asmenys, gelbėję žydus holokausto metu, sąmoningai priešinosi vykdomam rasiniam genocidui, rizikuodami savo ir savo šeimos narių gyvybėmis. Atsižvelgti
2012-05-21 Argumentai: teikiamu pasiūlymu siekiama patikslinti projekte išdėstytą laisvės kovos dalyvių sampratą. Pasiūlymo autoriaus nuomone, tiksliau ir logiškiau būtų žydų gelbėtojus holokausto metu priskirti asmenims, prilyginamiems laisvės kovų dalyviams, o tai reglamentuoja galiojančio įstatymo 5 straipsnis. Dėl to reikia atitinkamai patikslinti ir projekto pavadinimą. Pasiūlymas: pakeisti projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
4
2012-05-21 Pasiūlymas: išbraukti
išdėstyti nauja redakcija: „2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
Laisvės kovų dalyviai Laisvės kovų dalyviai yra neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai:
1) partizanų ryšininkai ir rėmėjai;
2) 1940–1990 m. veikusių ir siekusių atkurti Lietuvos nepriklausomybę pogrindinių organizacijų nariai, pogrindžio spaudos leidėjai, bendradarbiai ir platintojai; taip pat pasipriešinimo akcijų dalyviai ir asmenys, kitokiais būdais ar veiksmais dalyvavę kovoje už Lietuvos nepriklausomybę; . 3) žydų gelbėtojai holokausto metu.“
straipsnio pakeitimas5 straipsnis. Asmenys, prilyginami laisvės kovų dalyviams Laisvės kovų dalyviams prilygintais asmenimis pripažįstami:
1) Lietuvos Respublikos atsargos karininkai, buvę vidaus reikalų sistemos pareigūnai, sukarintų organizacijų nariai, taip pat valstybės civilinių įstaigų pareigūnai ir tarnautojai, mokslo ir kultūros veikėjai, visuomeninių ir politinių organizacijų nariai bei kiti Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie iki 1940 m. birželio 15 d. veikė stiprindami Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką ir dėl šios veiklos pirmosios sovietų (1940–1941 m.) okupacijos metu buvo suimti, įkalinti ar nuteisti mirties bausme ir mirties bausmė įvykdyta arba buvo nužudyti, žuvo, mirė įkalinimo metu;
2) asmenys, kurie organizavo ar dalyvavo GULAG’o politinių kalinių masiniuose streikuose ir streikų malšinimo metu žuvo arba po numalšinimo buvo nuteisti papildoma bausme ar perkelti į uždaruosius kalėjimus ar kitus ypatinguosius lagerius . ;
holokausto metu “. Pritarti
Respublikos Vyriausybė, 2013-12- 11 Nutarimas Nr. 1180 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo
valdybos 2013 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. SV-S-394 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: 1.
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940–1990 m. okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo preambulės ir 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-1968(2) (toliau – įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tikslinti įstatymo projekto 3 straipsnyje nurodytą šio įstatymo įsigaliojimo datą – nustatyti, kad jis įsigalioja 2014 m. sausio 1 dieną. 2. Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį į tai, kad:
Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. XI-1410 (Žin., 2011, Nr. 66-3103 ) patvirtintoms Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairėms, nes jose nenumatyta pertvarkyti laisvės kovų dalyviams taikomos specialiosios pensijų schemos;
1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo (Žin., 1997, Nr. 12-230 ; 2007, Nr. 81-3311 ) (toliau – Įstatymas) 1 straipsnyje įtvirtinta Įstatymo paskirtis. Nurodoma, kad Įstatymas apibrėžia pasipriešinimo nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos okupaciniams režimams dalyvių – karių savanorių ir laisvės kovų dalyvių bei jiems prilygintų asmenų – kategorijų sąvokas ir nustato pagrindinius pasipriešinimo dalyvių teisinio statuso pripažinimo kriterijus. Holokaustas buvo masinis, sistemingas nacistinės Vokietijos Antrojo pasaulinio karo metais vykdytas žydų tautos genocidas, todėl holokausto aukų gelbėtojų pripažinimas laisvės kovų dalyviais gali būti Įstatymo teisinio reguliavimo dalykas;
reguliavimas nediskriminuoja asmenų, gelbėjusių pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvius.
Vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, šiems asmenims yra pripažįstamas laisvės kovų dalyvio teisinis statusas kaip partizanų ryšininkams ir rėmėjams, pasipriešinimo akcijų dalyviams ir asmenims, kitokiais būdais ar veiksmais dalyvavusiems kovoje už Lietuvos nepriklausomybę;
susijęs su papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikiu. Žydų gelbėtojams pripažinus laisvės kovų dalyvio teisinį statusą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 101-2018 ) nuostatomis, Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinėms pensijoms mokėti kasmet papildomai prireiktų po 0,86 mln. litų, o žuvusiems žydų gelbėtojams pripažinus laisvės kovų dalyvio teisinį statusą – jų šeimos nariai įgytų teisę gauti vienkartines pašalpas pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms įstatymą (Žin., 1998, Nr. 92-2543 ). Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro preliminariais duomenimis, 65 asmenys buvo nužudyti ar žuvo gelbėdami žydus holokausto metu, taigi jų šeimos narių vienkartinėms pašalpoms mokėti prireiktų apie 1 mln. litų valstybės biudžeto lėšų. Pritarti
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas 2013-12-18 Pasiūlyti pagrindiniam Žmogaus teisių komitetui įstatymo projektą atmesti, kadangi nėra tikslinga plėsti valstybinių pensijų gavėjų ratą. Nepritarti
socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairėms, nes jose nenumatyta pertvarkyti laisvės kovų dalyviams taikomos specialiosios pensijų schemos. 2.
tstatyti istorinį teisingumą, į įstatymu reguliuojamą pasipriešinimo dalyvių grupę įrašant holokausto aukų gelbėtojus
dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija 2013-06-19 Pritarti pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui XIP-1968. Pritarti
1.Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį patikslinti atsižvelgiant į buvusio Seimo nario Česlovo Vytauto Stankevičiaus pateiktą pasiūlymą ir Komiteto pasiūlymą. Atkreipiame dėmesį, jog suteikiant laisvės kovų dalyvio statusą asmenų veikla turi būti vertinama pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms aspektu, t. y. asmenys savo veikla turėjo prisidėti prie kovų už Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Asmenys, gelbėję žydus holokausto metu, neturėtų būti traktuojami kaip tiesiogiai vykdę pasipriešinimą okupacijoms siekiant Lietuvos valstybės nepriklausomybės. Jų veikla traktuotina kaip humaniškas elgesys gelbėjant žydų tautybės asmenis nuo nacių okupacinio rėžimo vykdomo holokausto. Taigi siekiant teisinio aiškumo ir tikslumo šiems asmenims turėtų būti suteikiamas asmenų, prilygintų laisvės kovų dalyviams, o ne laisvės kovų dalyvių, statusas. 2.Patikslinti įstatymo įsigaliojimo datą ir ją nustatyti 2014 m. sausio 1 d. Pasiūlymas: „Šis įstatymas įsigalioja 2011 2014 m. sausio 1 d. “ Iš esmės pritarti Komitetas siūlo įstatymo įsigaliojimo datą numatyti nuo 2014 m. liepos 1 d. 7. Komiteto išvadų rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
Komiteto išvadų rengėjų parengtas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto išvadų rengėjai: Dalia Kuodytė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO ŽMOGAUS TEISIŲ komitetas PAGRINDINIO KOMITETO I Š V A D A DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PASIPRIEŠINIMO 1940-1990 METŲ OKUPACIJOMS DALYVIŲ TEISINIO STATUSO ĮSTATYMO PREAMBULĖS IR 4 STRAIPSNIO
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Leonard Talmont, komiteto nariai: Mantas Adomėnas, Dalia Kuodytė, Vytautas Antanas Matulevičius, Marija Aušrinė Pavilionienė, Sergej Ursul; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, patarėjos: Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė, padėjėjos: Jūratė Mikulskienė, Deimantė Žegunė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2010-10-11 Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir juridinės technikos taisyklių reikalavimus. Pritarti
2Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-1968, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013-06-27, Nr. 788 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249 ; 1999, Nr. 5-97 ; 2000, Nr.
5-97 ; 2000, Nr. 86-2617 ; 2004, Nr. 165-6025 )
valdybos 2012 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr. SV-S-1578 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria : Pritarti Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo preambulės ir 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-1968(2). Kartu manytina, kad asmenys, gelbėję žydus holokausto metu, galėtų pretenduoti į neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvio – laisvės kovų dalyvio teisinį statusą jau ir dabar, nekeičiant Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo (Žin., 2007, Nr. 81-3311 ) nuostatų . Šio įstatymo 4 straipsnio 2 punkte numatyta, kad laisvės kovų dalyviai yra „pasipriešinimo akcijų dalyviai ir asmenys, kitokiais būdais ar veiksmais dalyvavę kovoje už Lietuvos nepriklausomybę“. Nepaklusdami nacistinės Vokietijos okupacinio režimo nustatytai neteisėtai tvarkai, asmenys, gelbėję žydus holokausto metu, sąmoningai priešinosi vykdomam rasiniam genocidui, rizikuodami savo ir savo šeimos narių gyvybėmis. Atsižvelgti
2012-05-21 Argumentai: teikiamu pasiūlymu siekiama patikslinti projekte išdėstytą laisvės kovos dalyvių sampratą. Pasiūlymo autoriaus nuomone, tiksliau ir logiškiau būtų žydų gelbėtojus holokausto metu priskirti asmenims, prilyginamiems laisvės kovų dalyviams, o tai reglamentuoja galiojančio įstatymo 5 straipsnis. Dėl to reikia atitinkamai patikslinti ir projekto pavadinimą. Pasiūlymas: pakeisti projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
4
2012-05-21 Pasiūlymas: išbraukti2 straipsnyje išdėstytą
redakcija: „
Laisvės kovų dalyviai yra neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai:
pogrindinių organizacijų nariai, pogrindžio spaudos leidėjai, bendradarbiai ir platintojai; taip pat pasipriešinimo akcijų dalyviai ir asmenys, kitokiais būdais ar veiksmais dalyvavę kovoje už Lietuvos nepriklausomybę; . 3) žydų gelbėtojai holokausto metu.“2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
Laisvės kovų dalyviams prilygintais asmenimis pripažįstami:
sukarintų organizacijų nariai, taip pat valstybės civilinių įstaigų pareigūnai ir tarnautojai, mokslo ir kultūros veikėjai, visuomeninių ir politinių organizacijų nariai bei kiti Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie iki 1940 m. birželio 15 d. veikė stiprindami Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką ir dėl šios veiklos pirmosios sovietų (1940–1941 m.) okupacijos metu buvo suimti, įkalinti ar nuteisti mirties bausme ir mirties bausmė įvykdyta arba buvo nužudyti, žuvo, mirė įkalinimo metu;
streikuose ir streikų malšinimo metu žuvo arba po numalšinimo buvo nuteisti papildoma bausme ar perkelti į uždaruosius kalėjimus ar kitus ypatinguosius lagerius . ;
gelbėtojai holokausto metu “. Pritarti
Respublikos Vyriausybė, 2013-12- 11 Nutarimas Nr. 1180 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249 ; 1999, Nr. 5-97 ; 2000, Nr. 86-2617 ; 2004, Nr.
86-2617 ; 2004, Nr. 165-6025 )
valdybos 2013 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. SV-S-394 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
pasipriešinimo 1940–1990 m. okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo preambulės ir 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-1968(2) (toliau – įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tikslinti įstatymo projekto 3 straipsnyje nurodytą šio įstatymo įsigaliojimo datą – nustatyti, kad jis įsigalioja 2014 m. sausio 1 dieną. 2. Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį į tai, kad:
Respublikos Seimo 2011 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. XI-1410 (Žin., 2011, Nr. 66-3103 ) patvirtintoms Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairėms, nes jose nenumatyta pertvarkyti laisvės kovų dalyviams taikomos specialiosios pensijų schemos;
metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo (Žin., 1997, Nr. 12-230 ; 2007, Nr. 81-3311 ) (toliau – Įstatymas) 1 straipsnyje įtvirtinta Įstatymo paskirtis. Nurodoma, kad Įstatymas apibrėžia pasipriešinimo nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos okupaciniams režimams dalyvių – karių savanorių ir laisvės kovų dalyvių bei jiems prilygintų asmenų – kategorijų sąvokas ir nustato pagrindinius pasipriešinimo dalyvių teisinio statuso pripažinimo kriterijus. Holokaustas buvo masinis, sistemingas nacistinės Vokietijos Antrojo pasaulinio karo metais vykdytas žydų tautos genocidas, todėl holokausto aukų gelbėtojų pripažinimas laisvės kovų dalyviais gali būti Įstatymo teisinio reguliavimo dalykas;
reguliavimas nediskriminuoja asmenų, gelbėjusių pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvius.
Vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, šiems asmenims yra pripažįstamas laisvės kovų dalyvio teisinis statusas kaip partizanų ryšininkams ir rėmėjams, pasipriešinimo akcijų dalyviams ir asmenims, kitokiais būdais ar veiksmais dalyvavusiems kovoje už Lietuvos nepriklausomybę;
susijęs su papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikiu. Žydų gelbėtojams pripažinus laisvės kovų dalyvio teisinį statusą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 101-2018 ) nuostatomis, Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinėms pensijoms mokėti kasmet papildomai prireiktų po 0,86 mln. litų, o žuvusiems žydų gelbėtojams pripažinus laisvės kovų dalyvio teisinį statusą – jų šeimos nariai įgytų teisę gauti vienkartines pašalpas pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms įstatymą (Žin., 1998, Nr. 92-2543 ). Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro preliminariais duomenimis, 65 asmenys buvo nužudyti ar žuvo gelbėdami žydus holokausto metu, taigi jų šeimos narių vienkartinėms pašalpoms mokėti prireiktų apie 1 mln. litų valstybės biudžeto lėšų. Pritarti
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas 2013-12-18 Pasiūlyti pagrindiniam
plėsti valstybinių pensijų gavėjų ratą. Nepritarti
socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairėms, nes jose nenumatyta pertvarkyti laisvės kovų dalyviams taikomos specialiosios pensijų schemos. 2.
tstatyti istorinį teisingumą į įstatymu reguliuojamą pasipriešinimo dalyvių grupę įrašant holokausto aukų gelbėtojus. 2. Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija 2013-06-19 Pritarti pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui XIP-1968. pritarti
1.Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį patikslinti atsižvelgiant į buvusio Seimo nario Česlovo Vytauto Stankevičiaus pateiktą pasiūlymą ir Komiteto pasiūlymą. Atkreipiame dėmesį, jog suteikiant laisvės kovų dalyvio statusą asmenų veikla turi būti vertinama pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms aspektu, t. y. asmenys savo veikla turėjo prisidėti prie kovų už Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Asmenys, gelbėję žydus holokausto metu, neturėtų būti traktuojami kaip tiesiogiai vykdę pasipriešinimą okupacijoms siekiant Lietuvos valstybės nepriklausomybės. Jų veikla traktuotina kaip humaniškas elgesys gelbėjant žydų tautybės asmenis nuo nacių okupacinio rėžimo vykdomo holokausto. Taigi siekiant teisinio aiškumo ir tikslumo šiems asmenims turėtų būti suteikiamas asmenų, prilygintų laisvės kovų dalyviams, o ne laisvės kovų dalyvių, statusas. 2.Patikslinti įstatymo įsigaliojimo datą ir ją nustatyti 2014 m. sausio 1 d. „Pasiūlymas:
2011 2014 m. sausio 1 d. “ Pritarti Komitetas siūlo įstatymo įsigaliojimo datą numatyti nuo 2014 m. liepos 1 d. 7. Komiteto sprendimas: 7.1 . Sprendimas: pritarti Komiteto išvadoms ir patobulintam įstatymo projektui Nr. XIP-1968(2);
rezultatai: „už“ – bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Dalia Kuodytė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas Komiteto pirmininkas Leonard Talmont