Projekto lyginamasis variantas (2) LIETUVOS RESPUBLIKOS ALKOHOLIO KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-2052 18 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip
18
1Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
18
2Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,3. Licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinčios įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, vykdantys viešojo maitinimo veiklą, privalo užtikrinti, kad prekybos alkoholiniais gėrimais vietose asmenys iki18
3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė
Projekto lyginamasis variantas - 3
1 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„
1) laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose , šių įstaigų ir maldos namų ir jų teritorijose . taip pat prie šių įstaigų ir maldos namų (atstumu, kurį nustato savivaldybės taryba, suderinusi atitinkamai su šių įstaigų vadovais ir religinėmis bendruomenėmis) Savivaldybės taryba, gavusi šių įstaigų ar religinių bendruomenių vadovybės rašytinį prašymą ir įvertinusi, ar jame išdėstyti argumentai pagrindžia, kad, siekiant apsaugoti visuomenės saugumą, viešąjį interesą ir (ar) viešąją tvarką, yra būtina uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais prie įstaigos ar maldos namų, kurių vadovybės prašymas yra gautas, nustato, kokiu atstumu nuo šios įstaigos ar maldos namų teritorijos draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais;
“. 2. Pakeisti 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip1820 metų;“. 2 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
1820 metų vartoti alkoholinius gėrimus ar jų turėti. “
2Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,3. Licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinčios įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, vykdantys viešojo maitinimo veiklą, privalo užtikrinti, kad prekybos alkoholiniais gėrimais vietose asmenys iki1820 metų nevartotų alkoholinių gėrimų. “
Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas
Vilnius
DĖL
2015-05-13 Nr. XIIP-978(3) Vilnius Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektai Nr. XIIP-934(2),
XIIP-2825, XIIP-2786, XIIP-1527(2) bei pastarąjį lydintysis projektas – Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1528(2) ir kt., kuriuose, kaip ir projekte, teikiami keičiamo įstatymo 18 ir 22 straipsnių pakeitimai, todėl galėtų būti taikomos Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatos. 2. Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūlant nustatyti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 ir 3 dalyse aukštesnį amžiaus cenzą alkoholinių gėrimų vartojimui ir jų turėjimui, teisinės logikos bei suderinamumo požiūriu reikėtų atitinkamai koreguoti ir šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalies ir 29 straipsnio
alkoholinių gėrimų pardavimo skatinimo veiklą, alkoholio reklamos ribojimą ir draudimą asmenims iki 18 metų. 3. Svarstytina, ar Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūlant išplėsti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus draudimus alkoholinių gėrimų vartojimui ir jų turėjimui asmenims iki 20 metų, būtų tikslinga teikti ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, nustatant administracinės atsakomybės diferencijaciją už minėtų draudimų pažeidimus asmenims, kurių amžius 18–20 metų.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] V. Vėgelis, tel. (8 5) 239 6899, el. p. vidmondas.vegelis @lrs.lt
REIKALŲ komitetas
9 d. Nr. (Posėdžio data)
: Komiteto pirmininkė D. Mikutienė, Komiteto pirmininko pavaduotojas A. Matulas, Komiteto nariai: J. Požela, K. Komskis, V. Filipovičienė, A. Monkauskaitė, K. Kuzminskas, I.Rozova. Komiteto biuras: Komiteto biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjos K. Civilkienė, V. Valainytė, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos viceministrė J. Zinkevičiūtė, LR Prezidento kanceliarijos patarėja A. Mečėjienė, Larisa Dmitrijeva Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė L. Dmitrijeva, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius, Z. Martinkus, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja G. Belian, Ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento Vidaus prekybos politikos skyriaus vedėja B. Janutėnienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo valdybos direktorius A. Ščeponavičius, Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo valdybos Rizikos sveikatai valdymo ir kurortologijos skyriaus vedėja R. Sketerskienė, Lietuvos Vyskupų Konferencijos atstovas Z. Garalevičius, Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas E. Šatas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-09-24 Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teiktinos šios pastabos: 1.
Vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 14 punktu, manytina, kad įstatymo projekto rengėjai turėtų atlikti šio projekto antikorupcinį vertinimą. Nepritarti
projektą
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
vertintini kaip neišbaigti – keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje siūlant numatyti pareigą užtikrinti, kad prekybos alkoholiniais gėrimais vietose asmenys iki 20 metų nevartotų alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 15 procentų, nėra siūloma keisti to paties straipsnio 2 dalies, kur numatytas draudimas vartoti alkoholinius gėrimus ar jų turėti tik asmenims iki 18 metų. Priėmus projektą viena įstatymo nuostata draus prekybos alkoholiniais gėrimais vietose asmenims iki 20 metų vartoti alkoholinius gėrimus, kita – leis asmenims nuo 18 metų vartoti alkoholinius gėrimus ar jų turėti. Pritarti iš dalies
projektą
Respublikos teisingumo ministerijos, 2013-09-25 Išnagrinėję Jūsų pateiktus Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑978 ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 1801 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP‑979, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šių projektų nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
neetatinis ekspertas doc. A.
A. Veryga, 2013-12-12 Vykdant Sveikatos reikalų komiteto 2013-10-16 sprendimą Nr.111-S-20, buvo išnagrinėtas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XIIP-978 (toliau – Alkoholio kontrolės įstatymo projektas) bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 180-1 straipsniu įstatymo projektas Nr.XIIP-979 (toliau – ATPK projektas). Pirmiausia svarbu pažymėti, kad minimi Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai iš esmės atliepia pagrindinį valstybės alkoholio kontrolės politikos siekį ir šio įstatymo tikslą: „...mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams...“. Todėl nuosekli valstybės politika mažinant alkoholinių gėrimų prieinamumą yra ypatingai sveikintina. Įstatymo projekte Nr. XIIP-978 numatomas draudimas parduoti alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 15 procentų, asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, taip pat draudimas prekybos alkoholiniais gėrimais vietose asmenims iki 20 metų vartoti alkoholinius gėrimus, kurių turinė etilo alkoholio koncentracija viršija 15 procentų. Kalbant apie priemonės esmę, reikia pažymėti, kad legalaus pardavimo amžiaus didinimas yra mokslu pagrįsta efektyvi priemonė, mažinanti alkoholinių gėrimų vartojimą. Vertinant dažniausiai oponentų išsakomus argumentus apie tai, kad Lietuvos Respublikoje leidžiama tuoktis ir būti rinkėju, tačiau būtų neleidžiama vartoti alkoholio, tokiu būdu tarsi suabejojant jau pilnametystę pasiekusio žmogaus gebėjimu apsispręsti, būtina paminėti, kad šiuo atveju yra aiškūs moksliniai įrodymai, jog vėlesnis alkoholio vartojimo pradžios amžius patikimai siejasi su mažesne tikimybe tapti priklausomu nuo alkoholio. Taip pat būtina paminėti, kad yra svarbus ne tik teisiškai nustatytas ir įstatymuose įtvirtintas pilnametystę nusakantis amžius, tačiau ir su teisine norma nesusijusi psichologinė branda.
Šiuo metu esantys tyrimai leidžia teigti, kad psichologinė branda, kuomet jau sąmoningai priimami su sveikatos išsaugojimu ir galima rizika susiję sprendimai yra būtent 21 – 25 metų amžiaus laikotarpyje. Tai suprasdama valstybė jau yra įtvirtinusi kitas su 18 metų riba prasilenkiančias teisines išimtis, kur suvokiant potencialų nebrandžios asmenybės keliamą pavojų ribojama jo veikla. Tai yra nustatyta didesnė nei pilnametystė (25 metų) amžiaus riba nuo kurios galima teikti kandidatūrą tapti Seimo nariu, leidimas savigynai nešiotis ginklą. Vadinasi vertinant šiuo precedentus ir pateiktus mokslinių tyrimų duomenis galima pagrįstai teigti, kad alkoholio pardavimo amžiaus didinimas nebūtų perteklinis ir nepažeistų demokratijos principų. Alkoholinių gėrimų pardavimo amžiaus padidinimas padėtų spręsti ir keletą kitų šiuo metu aktualių problemų. Pirmoji tai problema, kuomet didžioji dalis dar vidurinėje mokykloje besimokančių 11-12 klasių mokinių yra jau pilnamečiai ir laisvai įsigyja alkoholio sau bei savo pilnametystės nepasiekusiems draugams. Be to didesnis leistinas pardavimo amžius praplėstų potencialiai nepakankamo amžiaus pirkėjų gretas ir sukurtų papildomą paskatą iš jauno amžiaus pirkėjų reikalauti amžių patvirtinančio dokumento. Tačiau noriu atkreipti Seimo narių dėmesį į vieną diskriminacinį šių įstatymo pataisų elementą, kuomet numatoma leistiną amžių didinti tik tam tikrai grupei alkoholinių gėrimų.
Derėtų priminti, kad ankstesnis silpnesnių gėrimų grupių teigiamas diskriminavimas arba geresnių teisnių sąlygų sukūrimas kitų gėrimų atžvilgiu jau sukėlė daugelį nepageidaujamų pasekmių, kuomet nesumažino stipriųjų gėrimų vartojimo, tačiau ženkliai išaugino alkoholį vartojančių vaikų ir moterų skaičių, be to padidino bendrą suvartojamo alkoholio kiekį, tenkantį vienam gyventojui. Be to vertinant tyrimų duomenis aiškiai matome, kad būtent silpnesni gėrimai yra labiau populiarūs vaikų ir jaunimo grupėse. Todėl vadovaujantis logika pirmiausia reikėtų apriboti prieinamumą prie šių gėrimų. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, palaikau Įstatymo projektą Nr. XIIP-978 kaip projektą siekiantį mažinti alkoholio prieinamumą, tačiau siūlau nediferencijuoti alkoholinių gėrimų pardavimo amžiaus, kaip šiuo metu numatoma projekte, o padidinti minimalų pardavimo amžių (visų alkoholinių gėrimų atžvilgiu) iki 20 metų. Taip pat pritariu Teisės departamento 2013-09-24 išvadoje Nr. XII-978 siūlomam įteisinti draudimui asmenims iki 20 metų vartoti alkoholinius gėrimus ar jų turėti, atitinkamai pakeičiant Alkoholio kontrolės įstatymo 22 straipsnio 2 dalį. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Vyskupų Konferencija, 2013-10-15 Palaikome pastangas imtis aktyvių veiksmų sprendžiant problemas, susijusias su alkoholizmu ir jo prevencija.
Atsižvelgdami į Jūsų rašte išdėstytą poziciją dėl Jūsų rengiamo LR alkoholio kontrolės įstatymo 18 ir 22 straipsnių pataisų, numatančių draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais ne mažiau kaip 50 metrų nuo įvairių įstaigų, tarnybų, įskaitant ir maldos namų, norėtume pareikšti, kad pritariame Jūsų iniciatyvai, jog įstatymo lygmeniu būtų įteisintas siūlymas apriboti alkoholinių gėrimų vartojimą ir mažmeninę prekybą ne mažiau kaip 50 metrų atstumu iki maldos namų. Esame tikri, kad alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimas būtų viena iš priemonių, padėsiančių mažinti alkoholizmo plitimą Lietuvoje. Nepritarti Lietuvos savivaldybių tarybos, įvertinusios kiekvienos savivaldybės situaciją ir poreikį ir vadovaudamosis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktu, turi teisę nustatyti, kokiu atstumu nuo laisvės atėmimo, karinės ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitų statutinių, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigų, taip pat maldos namų negali būti prekiaujama alkoholiniais gėrimais. 2. Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, 2013-11-14 Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija (toliau - Koalicija), susipažinusi su LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto (toliau Komitetas) 2013-10-16 raštu Nr. S-2013-8535 „Dėl Seimo Sveikatos reikalų komiteto sprendimo“, pateikia Komitetui savo išvadas dėl LR Alkoholio kontrolės įstatymo 18 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-978 (toliau - Įstatymo projektas Nr. XIIP-978) ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 180(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-979. Įstatymo projekte Nr.
Įstatymo projekte Nr. XIIP-978 numatomas draudimas parduoti alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 15 procentų, asmenims, jaunesniems kaip
iki 20 metų vartoti alkoholinius gėrimus, kurių turinė etilo alkoholio koncentracija viršija 15 procentų. Nors Koalicija palaiko mokslu grįstas alkoholio prieinamumo mažinimo priemones, iš kurių viena – minimalaus teisėto alkoholio įsigijimo amžiaus didinimas, įstatymo projekte Nr. XIIP-978 matome spragų ir siūlome jas šalinti. Paauglių smegenys ypač jautrios alkoholiui, ir kuo labiau atitolinama alkoholio vartojimo pradžia, tuo didesne tikimybė, kad pavyks išvengti su alkoholio vartojimu susijusiu problemų ir priklausomybės nuo alkoholio vėliau, suaugusiojo amžiuje. Dėl šios priežasties labai svarbu užtikrinti, kad alkoholinių gėrimų prieinamumas vaikams būtų kuo mažesnis. Per pastaruosius dešimtmečius sukauptas įspūdingas kiekis mokslinių tyrimų, liudijančių, kad fizinis alkoholio prieinamumo ribojimas - veiksminga kontrolės priemonė. Babor su kolegomis paskelbė, kad minimalaus teisėto įsigijimo amžiaus nustatymas kaip fizinio alkoholio prieinamumo ribojimo intervencija patenka tarp dešimties geriausių prevencinių alkoholio politikos priemonių (neskaitant alkoholio mokesčių). Tai plačiai taikomas prieinamumo ribojimo būdas, skirtas jauniems žmonėms, nors ši riba įvairiose šalyse yra skirtinga - nuo 16 iki 21 metų. Peržiūrėjus 132 tyrimus, paskelbtus 1960-2000 m., aptikta svarių įrodymų, kad įstatymai, nustatantys minimalią teisėto vartojimo amžiaus ribą, padeda veiksmingai mažinti alkoholio vartojimą ir jo sąlygotą žala jaunimui. Šis poveikis dažnai išlieka ir jaunuoliams pasiekus teisėto vartojimo amžių.
Remiantis AMPHORA projekte surinkta medžiaga ne mažiau kaip keturiose ES valstybėse narėse per pastarąjį dešimtmetį buvo padidinta teisėto įsigijimo amžiaus riba: Danijoje 2004 ir 2011 m., Prancūzijoje 2009 m., Maltoje 2009 m. ir Belgijoje 2009 m. Nė viena ES valstybė narė per pastaruosius keturis dešimtmečius nesumažino teisėto alkoholio įsigijimo amžiaus. 20 metų minimalus teisėtas visų alkoholinių gėrimų grupių įsigijimo amžius nustatytas Švedijoje ir Islandijoje, o Suomijoje ir Norvegijoje
minimalus amžius alkoholiniams gėrimams įsigyti ir vartoti yra 21 metas. Didžiausia nauda taikant teisėto įsigijimo amžiaus ribojimą gaunama tada, kai šie ribojimai veiksmingai įgyvendinami. Net ir nustačius minimalų teisėtą įsigijimo amžių, jauni žmones dažnai gali nusipirkti alkoholinių gėrimų. Kaip rodo 2011 m. ESPAD tyrimo duomenys, alkoholio prieinamumas paaugliams Lietuvoje nuo 2007 metų išliko nepakitęs: 80 proc. paauglių nurodė, kad jiems būtų labai lengva ir gana lengva įsigyti kokio nors alkoholio. Todėl reikalinga daugiau dėmesio skirti įstatymo įgyvendinimo užtikrinimui (pvz. Suomijoje ir Švedijoje valstybės monopoliui priklausančios mažmeninės alkoholio prekybos įmonės samdo nepriklausomus pirkėjus, kurie tikrina, kaip darbuotojai laikosi taisykles reikalauti asmens dokumento. Be to šiose šalyse visi pirkėjai, atrodantys jaunesni nei 25 metu amžiaus, turi pateikti asmens dokumentą, nors šiose šalyse stipriuosius gėrimus teisėtai įsigyti gali vyresni nei 20 metu asmenys). Taip pat norime pabrėžti, kad 2012 metais Lietuvoje atliktos gyventojų apklausos duomenimis, minimalaus alkoholinio įsigijimo amžiaus didinimui iki 21 metų pritartų 72 proc. Lietuvos gyventojų. Apžvelgus pačios Įstatymo projektu Nr.
XIIP-978 siūlomos alkoholio kontrolės priemonės efektyvumą, būtina pažymėti, kad sprendimas ribojimus taikyti tik įsigyjant stipriuosius alkoholinius gėrimus, yra neracionalus, kadangi vaikai Lietuvoje dažniausiai pradeda vartoti būtent silpnesnius alkoholinius gėrimus, o ne stipriuosius. 2011 m. duomenimis, Lietuvoje 15-16 metų berniukai dažniausiai vartojo alų (58 proc.), mergaitės - sidrą (26 proc.)8. 2012 metais Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atliktas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimas taip pat parodė, kad stiprieji gėrimai nėra populiarūs tarp vaikų ir jaunimo. Be to, labiausiai reklamuojamų gėrimų (alaus ir sidro) moksleiviai nelaiko tikrais alkoholiniais gėrimais: moksleiviai teigia, kad tai silpni, nepavojingi sveikatai gėrimai, skirti jaunimui atsipalaiduoti. Sprendimas taikyti 20 metų minimalų teisėtą alkoholio įsigijimo amžių galimai sumažintų alkoholinių gėrimų prieinamumą tarp moksleivių, kadangi būtų suvienodintas teisinis alkoholio prieinamumo ribojimas visiems mokykloje besimokantiems asmenims. Tokiu būdu būtų išvengiama situacijų kuomet nepilnamečiams moksleiviams alkoholinių gėrimų padeda įsigyti pilnamečiai mokslo draugai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, palaikome Įstatymo projektą Nr. XIIP-978 kaip projektą siekiantį mažinti alkoholio prieinamumą, tačiau siūlome nediferencijuoti alkoholinių gėrimų pardavimo amžiaus, kaip šiuo metu numatoma projekte, o padidinti minimalų pardavimo amžių (visų alkoholinių gėrimų atžvilgiu) iki 20 metų. Taip pat pritariame Teisės departamento 2013-09-24 išvadoje Nr. XTI-978 siūlomam įteisinti draudimui asmenims iki 20 metų vartoti alkoholinius gėrimus ar jų turėti, atitinkamai pakeičiant Alkoholio kontrolės įstatymo 22 straipsnio 2 dalį. Pritarti 3.
Lietuva yra viena iš labiausiai nugirdytų valstybių. ( PSO duom enimis, jei alkoholio vartojimas viršija 8 litrus (100%) per metus 1 žmogui. Prasideda negrįžtamas etnoso išsigimimas ir greitas išnykimas. Lietuvoje ši norma viršyta daugiau, nei dvigubai. Prašome įstatyminių priemonių, mažinant alkoholio vartojimą, reklamavimą ir pardavinėjimą, kurios išblaivintų prasigėrimo nebūtin einančią Lietuvą. Atsižvelgti
4Lietuvos prekybos įmonių asociacija,
2014-03-27 Lietuvos prekybos įmonių asociacija, įvertinusi Projektuose teikiamus siūlymus, pilna apimtimi pritaria ir palaiko LR Vyriausybės išvadą iš esmės nepritarti šiuose projektuose nustatomoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių:
fizinis asmuo laikomas sulaukusiu pilnametystės ir įgijusiu visišką civilinį veiksnumą, todėl riboti 18-20 metų asmens teisę pasirinkti vieną ar kitą alkoholinį gėrimą yra netikslinga ir neproporcinga. 2. Siūlomos teisinio reguliavimo priemonės netinkamos pasiekti Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytam tikslui - mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą ir vartojimą tarp vaikų ir jaunimo, nes, kaip nurodyta aiškinamajame rašte, 2011 metų alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo Europos mokyklose duomenimis, paaugliai daugiausia vartoja silpnesnius alkoholinius gėrimus - alų ir vyną. 3. Galiojančiame Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme (Žin., 1995, Nr. 44- 1073: 2004, Nr. 47-15481 nustatyta amžiaus riba, nuo kurios leista įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus, atitinka ribą, nustatytą Europos Sąjungos valstybių narių. 4. Įstatymo projekte ūkio subjektai, turintys licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir vykdantys viešojo maitinimo veiklą, įpareigojami užtikrinti, kad asmenys iki 20 metų nevartotų alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 15 procentų.
Aiškinamajame rašte neįvertinta šio pasiūlymo atitiktis proporcingumo principui, nes tokia pareiga užkrautų papildomą naštą tiek ūkio subjektams, tiek Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų laikymąsi prižiūrinčioms institucijoms. Nepritarti Nors Europos valstybėse skiriasi teisiniai amžiaus, kurio sulaukę asmenys gali įsigyti alkoholių gėrimų, apribojimai (nuo 16 iki 20 metų), tačiau mokslinių tyrimų duomenimis, vėlesnis alkoholio vartojimo pradžios amžius patikimai siejasi su mažesne tikimybe tapti priklausomu nuo alkoholio. Psichologinė branda, kuomet jau sąmoningai priimami su sveikatos išsaugojimu ir galima rizika susiję sprendimai, taip pat pasiekiama 21 – 25 metų amžiaus laikotarpyje. Komitetas, atsižvelgdamas į tyrimų duomenis, kad asmenys iki 20 metų Lietuvoje dažniau vartoja silpnus alkoholinius gėrimus, tokius kaip sidras ir alus, siūlo uždrausti asmenims iki 20 metų vartoti, turėti ir jiems parduoti bet kokios rūšies alkoholinius gėrimus. Atsižvelgiant į tai, kad juridiniai asmenys taip pat privalo prisidėti prie alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimo, nemanoma, kad įpareigojimas asmenims, vykdantiems viešojo maitinimo veiklą, užtikrinti, kad prekybos vietose asmenys iki 20 metų nevartotų alkoholinių gėrimų, turėtų būti laikomas našta ūkio subjektų veiklai. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
ministerija, 2013-10-212 Teisingumo ministerija, pagal kompetenciją išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-978 (toliau
Įstatymo projekto 1 straipsniu pildomame Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte siūloma nustatyti draudimą Lietuvos Respublikoje parduoti asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 15 procentų, o Įstatymo projekto 2 straipsniu pildomoje Alkoholio kontrolės įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje numatytiems asmenims įtvirtinti pareigą užtikrinti, kad prekybos alkoholiniais gėrimais vietose asmenys iki 20 metų nevartotų alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 15 procentų. Atsižvelgiant į šiuos pasiūlymus, turėtų būti papildyta ir Alkoholio kontrolės įstatymo 22 straipsnio 2 dalis, nustatanti draudimą asmenims iki 18 metų vartoti alkoholinius gėrimus ar jų turėti bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1781 straipsnis, kuriame numatyta atsakomybė už šio draudimo nesilaikymą. Pritarti iš dalies
projektą
ministerija, 2013-10-21 Išnagrinėjome Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-978 ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 1801 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-979 ir teikiame dėl jų pastabas ir siūlymus.
Kadangi pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą iš viso draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 22 straipsnio 3 dalį asmenys, vykdantys viešojo maitinimo veiklą, privalo užtikrinti, kad prekybos vietose asmenys iki 18 metų iš vis nevartotų alkoholinių gėrimų, manome, kad dar papildomos priežiūros funkcijos priskyrimas tik apsunkintų ūkio subjektų veiklą, bet neišspręstų Aiškinamajame rašte pateiktų problemų. Pritariame Tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidento, biomedicinos mokslo daktaro A. Verygos (2013-0747 publikacija 15 min.) nuomonei, - mitas, kad vienas gėrimas yra kažkuo geresnis už k i t u s . P r o b l e m ą kelia ne konkreti gėrimo rūšis, bet pats alkoholis, kuris aluje, vyne, degtinėje yra visiškai toks pat. Ministerijos turimais duomenimis, 2012 metais lyginant su 2011 metais pagaminta 1,4 proc. mažiau spiritinių gėrimų, parduota Lietuvoje mažiau 1 proc. Spiritinių gėrimų gamyba nuo 2007 metų kasmet mažėja: lyginant su 2007 metais 2012 metais jų pagaminta apie 50 proc. mažiau, Lietuvoje parduota 54 proc. mažiau. Tačiau kasmet didėja kitų fermentuotų gėrimų gamyba: 2012 metais lyginant su 2011 metais daugiausiai išaugo fermentuotų gėrimų ir jų mišinių gamyba ir pardavimas - apie 12 proc. Iš fermentuotų gėrimų grupės putojančių fermentuotų gėrimų (išskyrus sidrą) gamyba išaugo 27 proc., pardavimas Lietuvoje - 50 proc., o neputojančių fermentuotų gėrimų (išskyrus vaisių vyną) gamyba išaugo 32 proc., pardavimas Lietuvoje - 53 proc. Darytina išvada, kad tokį didelį gamybos ir pardavimo didėjimą lemia šių gėrimų kaina, kadangi Akcizų įstatyme nustatytas mažas akcizo tarifas - 0,58 Lt litrui fermentuoto gėrimo, jei etilo alkoholio koncentracija jame ne didesnė kaip 8,5 proc. tūrio.
Taigi, jeigu tokio gėrimo koncentracija 8 proc., etilo alkoholio1 proc. jame apmokestinamas 0,07 Lt akcizo tarifu, o 1 proc. etilo alkoholio 11 proc. stiprumo vyne ar vaisių vyne apmokestinamas 0,18 Lt akcizo tarifu (t. y. 2,5 karto didesniu tarifu), o spiritiniame gėrime l proc. etilo alkoholio apmokestinamas 0,4416 Lt akcizo tarifo. Fermentuoti gėrimai, kurių stiprumas ne didesnis kaip 8,5 proc., gaminami iš atsivežtinės vaisių vyno žaliavos (daugiausia Lenkijos, Lietuvoje obuolių ar kitų vaisių misos fermentuojami maži kiekiai) pridedant tik kvapiųjų medžiagų, dažiklių, saldiklių ir kitų maisto priedų. Tokie gėrimai dėl mažos kainos mėgstami jaunimo, ypač merginų dėl į juos pridedamų įvairiausių, taip pat ir egzotiškų vaisių, kvapiųjų medžiagų, dažiklių, saldiklių ir kitų maisto priedų. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad įstatymo nuostatomis neturėtų būti skatinamas kai kurių gėrimų vartojimas, juolab, kad tokių gėrimų vartojimas ir taip nuolat auga, o ir ne alkoholio kilmė (iš alaus, fermentuoto gėrimo ar spiritinio gėrimo) turi skirtingą poveikį žmogaus sveikatai ir socialinei aplinkai, o alkoholinių gėrimų suvartojamas kiekis. Pritarti iš dalies Pritariama, kad asmenys iki 20 metų Lietuvoje dažniau vartoja silpnus alkoholinius gėrimus, tokius kaip sidras ir alus, todėl Komitetas siūlo uždrausti asmenims iki 20 metų vartoti, turėti ir jiems parduoti bet kokios rūšies alkoholinius gėrimus.
Atsižvelgiant į tai, kad juridiniai asmenys taip pat privalo prisidėti prie alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimo, nemanoma, kad įpareigojimas asmenims, vykdantiems viešojo maitinimo veiklą, užtikrinti, kad prekybos vietose asmenys iki 20 metų nevartotų alkoholinių gėrimų, turėtų būti laikomas ūkio subjektų veiklos ,,apsunkinimu“. 3. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2013-10-22 Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas) išnagrinėjo Alkoholio kontrolės įstatymo 18 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-978 (toliau – Alkoholio kontrolės įstatymo projektas), Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 180-1 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-979 (toliau – ATPK projektas) bei Švietimo įstatymo 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-2990 (toliau - Švietimo įstatymo projektas). Pateikiame Departamento poziciją dėl minėtų teisės aktų projektų. Europos veiksmų planas mažinant žalingą alkoholio vartojimą 2012-2020 (European action plan to reduce the harmful use of alcohol 2012-2020), Pasaulio Sveikatos organizacijos Globali strategija mažinant žalingą alkoholio vartojimą (Global strategy to reduce the harmful use of alcohol, 2010) minimalaus amžiaus, nuo kurio galima įsigyti alkoholinius gėrimus, sumažinimą įvardija, kaip vieną efektyviausių priemonių, mažinančių alkoholio vartojimą, o kartu ir šio vartojimu daromą žalą. Nors kiekvienoje valstybėje skiriasi teisiniai amžiaus, kurio sulaukę asmenys gali įsigyti alkoholių gėrimų, apribojimai, pvz., Europoje – nuo 16 iki 20 metų, beveik visose valstybėse yra teisinių apribojimų parduodant šiuos produktus.
Tarp 1960 m. ir 1999 m. buvo paskelbti 132 tyrimai ir jų apžvalgos, kuriuose rasta labai tvirtų įrodymų, kad minimalaus amžiaus nuo kada galima įsigyti ir/ar vartoti alkoholinius gėrimus, įstatymų pokyčiai gali turėti didelį poveikį alkoholį vartojantiems jauniems žmonėms ir su tuo susijusiai daromai žalai, ypatingai susijusiai su kelių eismo įvykiais. Metodinė apžvalga apie minimalų teisinį alkoholio įsigijimo amžių JAV nustatė, kad didinant minimalų teisinį alkoholio vartojimo amžių, su incidentais keliuose susiję rodikliai sumažėjo 16% vidutiniškai priklausomai nuo amžiaus grupės, o kitų tyrimų rezultatai nustatė, kad sumažinus minimalų teisinį alkoholio vartojimo amžių, su kelių incidentais susiję rodikliai padidėjo 10% priklausomai nuo tikslinės amžiaus grupės. Tyrimų rezultatai buvo stabilūs, o pokyčių poveikis juntamas intervale nuo septynių mėnesių iki devynerių metų . ESPAD-2011 tyrimas nustatė, kad kinta mokinių alkoholio vartojimo modelis: 2007 metais populiariausią tarp paauglių gėrimą sidrą keičia populiarėjantis, ypač tarp berniukų – alus, o antroje vietoje atsiduria tapęs žymiai populiaresniu tarp abiejų lyčių paauglių – vynas. Sidras tarp berniukų vartojamų gėrimų, atsiduria priešpaskutinėje vietoje, tarp mergaičių – antroje, bet jo populiarumas mažai skiriasi nuo alaus. Stiprieji gėrimai yra antroje vietoje tarp berniukų vartojamų gėrimų, o tarp mergaičių jų populiarumas kiek sumažėjo ( nuo 31 iki 27 proc.). Paauglių alkoholio prieinamumo vertinimas nuo 2007 metų nepakito ir išlieka artimas ESPAD vidurkiui: 80 proc. paauglių nurodė, kad jiems būtų labai lengva ir gana lengva įsigyti kokio nors alkoholio (Europos vidurkis - 81 proc.).
Bet pagal kitą rodiklį - paauglių nurodomą alkoholio įsigijimo per 30 dienų iki apklausos atvejų skaičių - Lietuvos rodikliai kiek skiriasi nuo ESPAD vidurkio: daugiau negu vidutiniškai tarp ESPAD šalių - 43 proc. - Lietuvos moksleivių per pastarąsias 30 dienų nurodė pirkę kokio nors alkoholio savo reikmėms parduotuvėje (ESPAD vidurkis 37 proc.), tuo tarpu mažiau negu vidutiniškai – pirkę ir gėrę alkoholio bare, kavinėje, diskotekoje (Lietuvoje
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atliko psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimą. Įvairių alkoholio rūšių vartojimo dažnumas priklausomai nuo amžiaus grupės taip pat skiriasi. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, darytina išvada, kad taip vadinamieji ,,stiprieji gėrimai“ nėra populiarūs tarp vaikų ir jaunimo. Apibendrinant tyrimų duomenis, siūlytina nediferencijuoti alkoholinių gėrimų pardavimo amžiaus, kaip siūlo Alkoholio kontrolės įstatymo projekto iniciatoriai, o padidinti minimalų pardavimo amžių (visų alkoholinių gėrimų atžvilgiu) iki 20 metų, pakeičiant Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą bei 22 straipsnio 3 dalį. Atitinkamai, pritariant Teisės departamento 2013-09-24 išvadai Nr.
XII-978, siūlytina papildomai įteisinti draudimą asmenims iki 20 metų vartoti alkoholinius gėrimus ar jų turėti, atitinkamai pakeičiant Alkoholio kontrolės įstatymo 22 straipsnio 2 dalį. Iš esmės, siūlytina pritarti Teisės departamento 2013-09-24 išvadai Nr. XIIP-979 dėl ATPK projekto, tačiau papildomai būtų tikslinga pakeisti ir Administracinių taisės pažeidimų kodekso 178-1 straipsnį ,,Asmenų iki aštuoniolikos metų alkoholinių gėrimų vartojimas ar jų turėjimas“. Dėl 2013-09-25 pasiūlymo Alkoholio kontrolės įstatymo projektui: iš esmės, siūlytina pritarti šiam pasiūlymui, kaip nustatančiam alkoholio prieinamumą mažinančias priemones. Tačiau, atkreipiame dėmesį į tai, kad pasiūlyme be kitų nuostatų yra numatyta pakeisti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalį, t.y. įteisinti savivaldybių tarybų teisę nustatyti atstumą iki laisvės atėmimo, karinių ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitų statutinių, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigų ir maldos namų, nuo kurio leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Manytina, kad būtų tikslingiau nustatyti ne teisę, o pareigą savivaldybių taryboms nustatyti tokį atstumą, nes, nesant imperatyvaus nurodymo, ne visos savivaldybių tarybos tokį atstumą nustatys. Pvz., n ors dabartinės redakcijos Alkoholio kontrolės įstatymas numato galimybę savivaldybių taryboms nustatyti atstumą, kuriuo draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, tačiau šia galimybe pasinaudojo tik 50 % savivaldybių. Pritarti iš dalies Lietuvos savivaldybių tarybos atstumą nuo laisvės atėmimo, karinės ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitų statutinių, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigų, taip pat maldos namų, kuriame negali būti prekiaujama alkoholiniais gėrimais, nustato įvertinusios kiekvienos savivaldybės situaciją ir poreikį. 4.
4Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
2013-10-22 Atsižvelgdami į Jūsų prašymą, pagal kompetenciją įvertinome Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-978 (toliau – Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas) ir 2013 m. rugsėjo
Respublikos administraciniu teisės pažeidimų kodekso papildymo įstatymo projektą Nr. XlIP-979 ir teikiame dėl jų savo nuomonę. Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekte yra siūloma pakeisti Alkoholio kontrolės įstatymą ir nustatyti draudimą parduoti alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 15 procentų, jaunesniems negu 20 metų asmenims, o prekybos ir viešojo maitinimo įmonės įpareigojamos užtikrinti, kad šie asmenys tokių gėrimų nevartotų. Už šios pareigos nevykdymą joms būtų taikoma įstatyme nustatyta atsakomybė. Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin,, 2000, Nr. 74-2262) 2.5 straipsniu, Lietuvoje 18 metų fizinis asmuo laikomas sulaukusiu pilnametystės ir įgijusiu civilinį veiksnumą. Taigi, 18 metų asmenims galima savo vardu nevaržomai sudaryti sandorius, priimti palikimą, tuoktis ir įgyti kitas civilines teises ir pareigas, taip pat nuo šio amžiaus įgyjama ir pilietinė teisė balsuoti bei kitos pilietinės teisės ir pareigos. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos įstatymai 18 metų asmenį pripažįsta pakankamai subrendusiu priimti savarankiškus sprendimus dėl finansinių, šeimyninių ir kitų svarbių įsipareigojimų, manome, kad abejotinas yra siūlymas riboti jo teisę pasirinkti vieną ar kitą alkoholio rūšį. Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiama statistinių duomenų apie alkoholio rūšių vartojimą skirtingose amžiaus grupėse, taigi nėra aišku, ar būtent projekte nurodyto amžiaus asmenys (jaunimas iki 20 metų) vartoja daugiausia stiprių alkoholinių gėrimų.
Priešingai, aiškinamajame rašte pateikti 2011 metų Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo Europos mokyklose duomenys rodo, kad paaugliai daugiausia vartoja silpnus alkoholinius gėrimus. Taip pat Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto iniciatoriai nepateikia ir argumentų, pagrindžiančių kad asmenys iki 20 metų, negalėdami įsigyti stiprių alkoholinių gėrimų, vietoj jų nevartotų daugiau kitų, silpnesnių alkoholinių gėrimų. Pažymėtina, kad įstatymo projekte siūlomo reguliavimo įgyvendinimas ne tik labai apsunkintų verslą, bet ir tokio reguliavimo kontrolė praktikoje būtų pernelyg sudėtinga, ypač kavinėse ir baruose. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekte siūlomos nuostatos nėra pagrįstos ir joms pritarti būtų netikslinga. Dėl šių priežasčių nepritariame ir Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projekto lydimajam teisės aktui - Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-979, kuriame nustatoma administracinė atsakomybė už alkoholinių gėrimų, stipresnių negu 15 proc., nupirkimą ar kitokį perdavimą asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projektui įregistruotame Pasiūlyme yra teikiamos nuostatos, kuriose savivaldybių tarybos įpareigojamos nustatyti ne mažesnį negu 50 metrų atstumą nuo sveikatos priežiūros, ugdymo ir kitų įstaigų bei maldos namų, kuriame būtų draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Pažymėtina, kad jau ir šiuo metu savivaldybės susiduria su problema, kuri kyla dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte jai nustatytos pareigos nustatyti atstumą nuo minėtų įstaigų.
Toks reguliavimas praktikoje yra sunkiai įgyvendinamas, kadangi dažnai minėtos įstaigos yra pačiame miestų ar miestelių centre, t. y., būtent tose vietose, kur kuriasi kavinės, restoranai, viešbučiai. Savivaldybės geriausiai žino kiekvienu konkrečiu atveju susiklosčiusią situaciją ir yra kompetentingos, suderinusios su įstaigų ir maldos namų vadovybe, nuspręsti, kokiu atstumu nuo minėtų įstaigų ir maldos namų reikėtų uždrausti prekiauti alkoholiu, Todėl manome, kad pritarti Pasiūlymui netikslinga. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte yra nustatyta pareiga savivaldybėms nustatyti atstumą nuo minėtų įstaigų ir maldos namų, kuriame draudžiama prekiauti alkoholiu, manome, kad siūlymas keisti 18 straipsnio 9 dalį ir papildyti ją analogiška nuostata yra perteklinis. Pritarti iš dalies Pritariama, kad asmenys iki 20 metų Lietuvoje dažniau vartoja silpnus alkoholinius gėrimus, tokius kaip sidras ir alus, todėl Komitetas siūlo uždrausti asmenims iki 20 metų vartoti, turėti ir jiems parduoti bet kokios rūšies alkoholinius gėrimus. Taip pat pritariama, kad ir šiuo metu Lietuvos savivaldybių tarybos, įvertinusios kiekvienos savivaldybės situaciją ir poreikį ir vadovaudamosis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktu, turi teisę nustatyti, kokiu atstumu nuo laisvės atėmimo, karinės ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitų statutinių, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigų, taip pat maldos namų negali būti prekiaujama alkoholiniais gėrimais.
Nors Europos valstybėse skiriasi teisiniai amžiaus, kurio sulaukę asmenys gali įsigyti alkoholių gėrimų, apribojimai (nuo
vėlesnis alkoholio vartojimo pradžios amžius patikimai siejasi su mažesne tikimybe tapti priklausomu nuo alkoholio. Psichologinė branda, kuomet jau sąmoningai priimami su sveikatos išsaugojimu ir galima rizika susiję sprendimai, taip pat pasiekiama tik 21 – 25 metų amžiaus laikotarpyje. Atsižvelgiant į tai, kad juridiniai asmenys taip pat privalo prisidėti prie alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimo, nemanoma, kad įpareigojimas asmenims, vykdantiems viešojo maitinimo veiklą, užtikrinti, kad prekybos vietose asmenys iki 20 metų nevartotų alkoholinių gėrimų, turėtų būti laikomas našta ūkio subjektų veiklai. 5. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, 2014-03-27 Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, savo iniciatyva išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-978 (toliau – Įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 1801 straipsniu projektą Nr. XIIP-979, pagal kompetenciją pateikia savo pastabas. Įstatymo projekte yra siūloma pakeisti Alkoholio kontrolės įstatymą ir nustatyti draudimą parduoti alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 15 procentų, jaunesniems negu 20 metų asmenims, o prekybos ir viešojo maitinimo įmonės įpareigojamos užtikrinti, kad šie asmenys tokių gėrimų nevartotų.
Už šios pareigos nevykdymą joms būtų taikoma įstatyme nustatyta atsakomybė. Vertinant Įstatymo projektą konkurencijos aspektu, pastebėtina, jog siūlomu reglamentavimu ribojamos vartotojų teisės laisvai pasirinkti prekę, o ūkio subjektams – teisės parduoti savo prekes tam tikriems vartotojams. Pažymėtina, jog siekiant apsaugoti vartotojus, prekių pardavimui teisiniu reglamentavimu gali būti nustatyti tam tikri apribojimai, pavyzdžiui, susiję su pardavimo vieta (vaistus galima įsigyti tik vaistinėse), prekės reklamavimu (tabako gaminių reklamos draudimas) ir pan. Vis dėlto, nustatant tokio pobūdžio ribojimus, turi būti atsižvelgiama į daugelį veiksnių: ar yra priežastinis ryšys tarp nustatomų ir siekiamų specialių, aiškiai nustatytų tikslų; ar apribojimai nėra didesni, negu būtina tikslams pasiekti; ar atlikus analizę tikėtina, kad esant apribojimams bus pasiekti numatyti tikslai; ar apribojimai nustatyti tik konkrečiam ir ribotam laiko tarpui ir ar tai yra aiškiai įtvirtinta. Todėl ribojant vartotojų pasirinkimo galimybes tam, kad būtų apsaugota žmogaus sveikata, turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad būtų išlaikyta protinga pusiausvyra tarp Konstitucijoje valstybei nustatyto įpareigojimo rūpintis žmonių sveikata ir konstitucinės asmens ūkinės veiklos laisvės bei iniciatyvos.
Taip pat abejotina, ar s iūlomos teisinio reguliavimo priemonės (draudimas parduoti alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 15 procentų, asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, ir licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinčių ūkio subjektų, vykdančių viešojo maitinimo veiklą, įpareigojimas užtikrinti, kad prekybos alkoholiniais gėrimais vietose asmenys iki 20 metų nevartotų minėtų alkoholinių gėrimų) yra tinkamos pasiekti Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytam tikslui – mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą ir vartojimą tarp vaikų ir jaunimo, nes, kaip nurodyta aiškinamajame rašte, 2011 metų alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo Europos mokyklose duomenimis, paaugliai daugiausia vartoja silpnesnius alkoholinius gėrimus – alų ir vyną. Be to, aiškinamajame rašte nenurodyta, kokiu būdu būtų sumažintas vaikų ir paauglių (tai yra asmenų iki 18 metų) alkoholinių gėrimų vartojimas, nustačius didesnę amžiaus ribą (20 metų), nuo kurios asmenims būtų leista įsigyti ir vartoti stipresnius kaip 15 procentų alkoholinius gėrimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome projekto rengėjams papildomai įvertinti, ar Įstatymo projektu siūloma apriboti vartotojų teisė laisvai pasirinkti prekę bei ūkinės veiklos laisvė yra objektyviai pagrįsta ir proporcinga priemonė siekiamam tikslui įgyvendinti bei ar nėra alternatyvių būdų, kaip išspręsti esamą problemą, darant minimalų neigiamą poveikį konkurencijai arba tokio poveikio išvengiant. Daugiau pastabų dėl Įstatymo projekto neturime.
Nepritarti Atsižvelgęs į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimo rezultatus, kurie parodė, kad stiprieji gėrimai nėra populiarūs tarp vaikų ir jaunimo, Komitetas siūlo uždrausti asmenims iki 20 metų vartoti, turėti ir jiems parduoti bet kokios rūšies alkoholinius gėrimus. Nors Europos valstybėse skiriasi teisiniai amžiaus, kurio sulaukę asmenys gali įsigyti alkoholių gėrimų, apribojimai (nuo
vėlesnis alkoholio vartojimo pradžios amžius patikimai siejasi su mažesne tikimybe tapti priklausomu nuo alkoholio. Psichologinė branda, kuomet jau sąmoningai priimami su sveikatos išsaugojimu ir galima rizika susiję sprendimai, taip pat pasiekiama tik 21 – 25 metų amžiaus laikotarpyje. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narė L. Dmitrijeva, 2013-09-251 Argumentai: Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, absoliutaus alkoholio suvartojimas 2003-2011 m., tenkantis vienam Lietuvos gyventojui, išaugo nuo 9,2 litro iki 11,9 litro. Valstybinio psichikos sveikatos centro 2013 m. studijos „Alkoholio kontrolės politikos vertinimas, alkoholio vartojimo daromos žalos vertinimas“ duomenimis Lietuva yra šešta tarp daugiausiai alkoholio suvartojančių Europos Sąjungos šalių ir turi vieną iš labiausiai išvystytų mažmeninės prekybos alkoholiu tinklų Europoje. 1 mažmeninės prekybos alkoholiu licencija tenka vidutiniškai 180 gyventojų, o iš viso 2012 metais Lietuvoje galiojo apie 16500 mažmeninės prekybos alkoholiu licencijų.
Vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) koordinuojamo tarptautinio mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimo ( Health Behaviour in School-aged Children
kad alkoholinių gėrimų vartojimo problema tarp mūsų šalies paauglių gilėja. Pastarosios mokinių apklausos, atliktos Lietuvos mokyklose 2002, 2006 ir 2010 m., parodė, kad girtumo jausmą du ir daugiau kartų gyvenime prisipažino patyrę apie 30 proc. berniukų ir 20 proc. mergaičių. Šie rodikliai daug didesni už 1994 ir 1998 m. duomenis. Valstybinio psichikos sveikatos centro atlikto epidemiologinio sociologinio tyrimo Lietuvoje (2012 m. rugpjūčio 15 d. – spalio 15 d. vykdytos gyventojų apklausos) duomenimis alkoholio pardavimo vietų skaičiaus mažinimui pritaria 51,8 proc. apklaustųjų (41,6 proc. vyrų ir 61,1 proc. moterų). Vadovaujantis Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013 m. atlikta Lietuvos Respublikos savivaldybių apklausą apie alkoholio ir tabako kontrolės priemonių įgyvendinimą, nustatyta, kad
nustačiusios atstumą, kuriuo draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo laisvės atėmimo, statutinių tarnybų, sveikatos priežiūros ir ugdymo įstaigų, maldos namų. Šis atstumas įvairiose savivaldybėse varijuoja nuo 1 iki 200 metrų. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant įgyvendinti vieną iš efektyviausių mokslu pagrįstų alkoholio vartojimo mažinimo priemonių – alkoholinių gėrimų prieinamumo ribojimą, tikslinga Lietuvoje drausti prekiauti alkoholiniais gėrimais ne mažesniu kaip 50 metrų atstumu nuo ugdymo įstaigų ir jų teritorijų, sveikatos priežiūros, policijos ir kitų statutinių, karinių ir sukarintos tarnybos, laisvės atėmimo įstaigų ir maldos namų. Konkretaus atstumo nustatymą tikslinga pavesti pačioms savivaldybių taryboms.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinimą, papildyti 1 straipsnį nauja 1 ir 3 dalimi, buvusią 1 dalį laikyti 2 dalimi, ir visą straipsnį išdėstyti taip: „
dalies 1 punkto, 4 dalies 3 punkto ir 9 dalies pakeitimas
3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „
sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose ir jų teritorijose , taip pat prie šių įstaigų ir maldos namų (ne mažesniu kaip 50 metrų atstumu, kurį nustato savivaldybės taryba, suderinusi atitinkamai su šių įstaigų vadovais ir religinėmis bendruomenėmis) ;”
4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, o alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 15 procentų – asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. ”
dalį ir ją išdėstyti taip: „ 9.
Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais , ir nustatyti atstumą iki laisvės atėmimo, karinių ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitų statutinių, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigų ir maldos namų, nuo kurio leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.“ Nepritarti Lietuvos savivaldyb i ų tarybos, įvertinusios kiekvienos savivaldybės situaciją ir poreikį ir vadovaudamosis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktu, turi teisę nustatyti, kokiu atstumu nuo laisvės atėmimo, karinės ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitų statutinių, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigų, taip pat maldos namų negali būti prekiaujama alkoholiniais gėrimais. 2. Seimo narė L. Dmitrijeva, 2013-09-252 Argumentai:
Tie patys. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinimą, papildyti 2 straipsnį nauja 1 dalimi, buvusią 1 dalį laikyti 2 dalimi, ir visą straipsnį išdėstyti taip: „
ir 3 dalies pakeitimas
1 punktą ir jį išdėstyti taip: “
1) laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose ir jų teritorijose , taip pat prie šių įstaigų ir maldos namų ne mažesniu kaip 50 metrų atstumu ;”
ir ją išdėstyti taip: “3.
Licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinčios įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, vykdantys viešojo maitinimo veiklą, privalo užtikrinti, kad prekybos alkoholiniais gėrimais vietose asmenys iki 18 metų nevartotų alkoholinių gėrimų. o asmenys iki 20 metų nevartotų alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 15 procentų.” Nepritarti Administracinių teisės pažeidimų kodekso
vietose. 3. Seimo narė L. Dmitrijeva, 2013-09-253 Argumentai: Tikslinga numatyti skirtingą įstatymo įsigaliojimo datą projekto nuostatoms, susijusioms su stiprių alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo draudimu asmenims iki 20 metų ir nuostatoms, susijusioms su alkoholinių gėrimų mažmeninės prekybos bei viešojo maitinimo vietų įrengimu ne mažesniu kaip 50 metrų atstumu nuo laisvės atėmimo, karinių ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitų statutinių, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigų ir maldos namų. Pastarosioms nuostatoms įgyvendinti verslo subjektams reikės papildomų kaštų ir daugiau laiko. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1 straipsnio 1, 3 dalis, 2 straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2014 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnio 1, 3 dalys, 2 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. “ Nepritarti
projektą
4Seimo narys A.
Seimo narys A. Matulas, 2013-10-231 Argumentai: Lietuvoje jaunimas dažniausiai vartoja silpnus alkoholinius gėrimus, todėl uždraudus asmenims, jaunesniems nei 20 metų, vartoti stipriuosius alkoholinius gėrimus ir juos parduoti, būtų sudarytos idealias sąlygos tokio amžiaus asmenims ir toliau nesaikingai vartoti alkoholį. Tecniškai įgyvendinti šį draudimą būtų papraščiau, jei uždraustume visus alkoholinius gėrimus vartoti ir parduoti asmenims jaunesniems nei 20 metų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, siūlome taisyti pateiktą projektą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
dalies 3 punkto pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip1820 metų , o alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 15 procentų – asmenims, jaunesniems kaip 20 metų . ”
Argumentai: Tie patys. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: “3. Licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinčios įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, vykdantys viešojo maitinimo veiklą, privalo užtikrinti, kad prekybos alkoholiniais gėrimais vietose asmenys iki1820 metų nevartotų alkoholinių gėrimų .o asmenys iki 20 metų nevartotų alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 15 procentų .”
6Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2013-12-04 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249 ; 1999, Nr. 5-97 ; 2000, Nr. 86-2617 ; 2004, Nr. 165-6025 )
2013 m. spalio 18 d. sprendimo Nr.
SV-S-402 6 ir 7 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria : Pritarti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-978 (toliau – Įstatymo projektas) ir jo lydimojo teisės akto – Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 1801 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-979 teisinio reguliavimo tikslui, tačiau iš esmės nepritarti šiuose projektuose nustatomoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių:
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262 )
pilnametystės ir įgijusiu visišką civilinį veiksnumą, tai yra 18 metų asmuo gali savo vardu nevaržomai sudaryti sandorius, priimti palikimą, tuoktis ir įgyti kitas civilines teises ir pareigas. Šio amžiaus asmuo įgyja ir politinę teisę balsuoti, taip pat kitas politines teises ir pareigas. Kadangi Lietuvos Respublikos įstatymai 18 metų asmenį pripažįsta pakankamai subrendusiu priimti savarankiškus sprendimus dėl finansinių, šeiminių ir kitų svarbių įsipareigojimų, riboti 18–20 metų asmens teisę pasirinkti vieną ar kitą alkoholinį gėrimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomone, netikslinga ir neproporcinga. 2.
reguliavimo priemonės (draudimas parduoti alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 15 procentų, asmenims, jaunesniems kaip
turinčių ūkio subjektų, vykdančių viešojo maitinimo veiklą, įpareigojimas užtikrinti, kad prekybos alkoholiniais gėrimais vietose asmenys iki 20 metų nevartotų minėtų alkoholinių gėrimų) netinkamos pasiekti Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytam tikslui – mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą ir vartojimą tarp vaikų ir jaunimo, nes, kaip nurodyta aiškinamajame rašte, 2011 metų alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo Europos mokyklose duomenimis, paaugliai daugiausia vartoja silpnesnius alkoholinius gėrimus – alų ir vyną. Be to, aiškinamajame rašte nenurodyta, kokiu būdu būtų sumažintas vaikų ir paauglių (tai yra asmenų iki 18 metų) alkoholinių gėrimų vartojimas, nustačius didesnę amžiaus ribą (20 metų), nuo kurios asmenims būtų leista įsigyti ir vartoti stipresnius kaip 15 procentų alkoholinius gėrimus. Įstatymo projekte siūlomos priemonės nepagrįstos atitinkamais statistiniais duomenimis, neatliktas išsamus siūlomo reguliavimo galimo poveikio vertinimas. Įstatymo projekto iniciatoriai aiškinamajame rašte nepateikia statistinių duomenų apie alkoholinių gėrimų pagal grupes (alus, vynas, spiritiniai gėrimai ir kita) vartojimą skirtingose amžiaus grupėse, todėl neaišku, ar Įstatymo projekte nurodyto amžiaus asmenys vartoja daugiausia stiprių alkoholinių gėrimų. Nepateikta ir argumentų, įrodančių, kad asmenys iki 20 metų, negalėdami įsigyti stiprių alkoholinių gėrimų, vietoj jų nevartos daugiau silpnesnių alkoholinių gėrimų. 3. Galiojančiame Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme (Žin., 1995, Nr. 44-1073 ; 2004, Nr. 47-1548 ) nustatyta amžiaus riba, nuo kurios leista įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus, atitinka ribą, nustatytą Europos Sąjungos valstybių narių.
Pasaulio sveikatos organizacijos
leidžiama įsigyti asmenims, sulaukusiems 16–18 metų. Griežtesnis reguliavimas nustatytas tik Švedijoje ir Suomijoje. Tačiau Švedijoje 20 metų amžiaus riba taikoma tik įsigyjant alkoholinius gėrimus parduotuvėse, o įsigyjant alkoholinius gėrimus kavinėse – 18 metų amžiaus riba kaip ir Lietuvoje. Suomijoje 20 metų amžiaus riba taikoma tik asmenims, parduotuvėse perkantiems stiprius alkoholinius gėrimus, o alus ir vynas parduotuvėse ir visokio stiprumo alkoholiniai gėrimai kavinėse parduodami 18 metų sulaukusiems asmenims. 4. Įstatymo projekte ūkio subjektai, turintys licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir vykdantys viešojo maitinimo veiklą, įpareigojami užtikrinti, kad asmenys iki 20 metų nevartotų alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 15 procentų. Aiškinamajame rašte neįvertinta šio pasiūlymo atitiktis proporcingumo principui, nes tokia pareiga užkrautų papildomą naštą tiek ūkio subjektams, tiek Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų laikymąsi prižiūrinčioms institucijoms. Nepritarti Nors Europos valstybėse skiriasi teisiniai amžiaus, kurio sulaukę asmenys gali įsigyti alkoholių gėrimų, apribojimai (nuo 16 iki 20 metų), tačiau moksliniai tyrimai parodo kad, vėlesnis alkoholio vartojimo pradžios amžius patikimai siejasi su mažesne tikimybe tapti priklausomu nuo alkoholio. Psichologinė branda, kuomet jau sąmoningai priimami su sveikatos išsaugojimu ir galima rizika susiję sprendimai, taip pat pasiekiama 21 – 25 metų amžiaus laikotarpyje.
Komitetas, atsižvelgdamas į tyrimų duomenis, kad asmenys iki 20 metų Lietuvoje dažniau vartoja silpnus alkoholinius gėrimus, tokius kaip sidras ir alus, siūlo uždrausti asmenims iki 20 metų vartoti, turėti ir jiems parduoti bet kokios rūšies alkoholinius gėrimus. Atsižvelgiant į tai, kad juridiniai asmenys taip pat privalo prisidėti prie alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimo, nemanoma, kad įpareigojimas asmenims, vykdantiems viešojo maitinimo veiklą, užtikrinti, kad prekybos vietose asmenys iki 20 metų nevartotų alkoholinių gėrimų, turėtų būti laikomas našta ūkio subjektų veiklai. 7. Seimo nariai A. Matulas, V. M. Čigriejienė, 2014-02-061 Argumentai:
Lietuvoje jaunimas dažniausiai vartoja silpnus alkoholinius gėrimus, todėl uždraudus asmenims, jaunesniems nei 20 metų, vartoti stipriuosius alkoholinius gėrimus ir juos parduoti, būtų sudarytos idealias sąlygos tokio amžiaus asmenims ir toliau nesaikingai vartoti alkoholį. Tehcniškai įgyvendinti šį draudimą būtų papraščiau, jei uždraustume visus alkoholinius gėrimus vartoti ir parduoti asmenims jaunesniems nei 20 metų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, siūlome taisyti pateiktą projektą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį nauju ir jį išdėstyti taip:
dalies 5 punkto pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies
„5) asmenims, jaunesniems kaip1820 metų;“ Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad asmuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, nuo 18 metų įgyja visišką civilinį veiksnumą (priima sprendimus dėl šeimyninių ir kitų įsipareigojimų), būtų nepagrįsta apriboti šių asmenų darbinio veiksnumo. 8. Seimo nariai A. Matulas, V. M. Čigriejienė, 2014-02-061 Argumentai:
Tie patys.
Kadangi siūliau uždrausti parduoti visus alkoholinius gėrimus asmenims iki 20 metų, todėl papildomai siūlau uždrausti ir vartoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems nei 20 metų. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir atitinkamai įstatymo projekte laikyti 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: 2 straipsnis. 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą „3) alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip18 20 metų , o alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 15 procentų – asmenims, jaunesniems kaip 20 metų .”
9Seimo nariai A. Matulas, V. M. Čigriejienė, 2014-02-062 Argumentai:
Tie patys. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį nauju ir jį išdėstyti taip: 3 straipsnis. 22 straipsnio 2 dalies pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį „2. Lietuvos Respublikoje draudžiama asmenims iki18 20 metų vartoti alkoholinius gėrimus ar jų turėti . ”
10Seimo nariai A. Matulas, V. M. Čigriejienė, 2014-02-062 Argumentai:
Tie patys. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir atitinkamai įstatymo projekte laikyti 4 straipsniu ir jį išdėstyti taip: 4 straipsnis. 22 straipsnio 3 dalies pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
“3. Licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinčios įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, vykdantys viešojo maitinimo veiklą, privalo užtikrinti, kad prekybos alkoholiniais gėrimais vietose asmenys iki
18 20 metų nevartotų alkoholinių gėrimų .o asmenys iki 20 metų nevartotų alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 15 procentų .”
11Seimo nariai A. Matulas, V. M. Čigriejienė, 2014-02-063 Argumentai:
Tie patys. Pasiūlymas: įstatymo projekto 3 straipsnį atitinkamai laikyti 5 straipsniu jį išdėstyti taip: 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2013 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Nepritarti
projektą
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija, 2013-10-23 Pritarti iš esmės iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-978 ir siūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos religinių bendruomenių, valstybės institucijų ir Seimo narės L.Dmitrijevos pasiūlymus, kuriems Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija pritarė. Pritarti iš dalies
projektą
Pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui įstatymo projektą patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Ekonomikos komiteto pasiūlymą, kuriems Komitetas pritarė. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis.
Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „
1) laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose , šių įstaigų ir maldos namų ir jų teritorijose . taip pat prie šių įstaigų ir maldos namų (atstumu, kurį nustato savivaldybės taryba, suderinusi atitinkamai su šių įstaigų vadovais ir religinėmis bendruomenėmis) Savivaldybės taryba, gavusi šių įstaigų ar religinių bendruomenių vadovybės raštišką prašymą ir įvertinusi, ar jame išdėstyti argumentai pagrindžia, kad, siekiant apsaugoti visuomenės saugumą, viešąjį interesą ir (ar) viešąją tvarką yra būtina uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais prie įstaigos ar maldos namų, kurių vadovybės prašymas yra gautas, nustato, kokiu atstumu nuo šios įstaigos ar maldos namų teritorijos draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais; ““ Pritarti iš dalies Pritariama Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymui papildyti įstatymo projektą 22 straipsnio 2 dalimi, kuria būtų nustatytas draudimas asmenims iki 20 metų vartoti alkoholinius gėrimus ar jų turėti. Pritarus Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymui, būtų dar labiau apribojama savivaldybių tarybų teisė nustatyti atstumą, kuriame nuo laisvės atėmimo, karinės ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitų statutinių, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigų, taip pat maldos namų negali būti prekiaujama alkoholiniais gėrimais (šiai dienai tik 50 procentų Lietuvos savivaldybių pasinaudojo šia teise ). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai :
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2014-03-263 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte siūloma įstatymo įsigaliojimo data nebeaktuali ir įstatymui įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų, taip pat vadovaujantis
nutarimo Nr. 1408 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1244 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisėkūros taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punktu, kuriuo įpareigojama užtikrinti, kad nustatant naują arba keičiant ūkio subjektų veiklos priežiūros teisinį reguliavimą, būtų nustatyta, jog toks reguliavimas įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną , siūloma patikslinti įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto
į ir jį išdėstyti taip: ,,3. straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m. sausio 1 d
1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2013 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. “
8Balsavimo rezultatai:
susilaikė. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Monkauskaitė, K. Kuzminskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė