Projekto Projekto XIIP-962(2) lyginamasis variantas
taip:
„1. Informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar
potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai .“
2Papildyti 1.116 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Komercine (gamybine) paslaptimi nelaikoma informacija apie viešuosius
interesus atitinkančias paslaugas teikiančių subjektų paslaugų ir prekių kainas bei veiklos sąnaudas. Kitą i nformaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai.“
dalimis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2014-10-30 Nr. XIIP-962(2) Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Teikiamu įstatymo projektu Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti, kokia konkrečiai informacija negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, galiojančio CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai. Manytina, jog šios normos paskirtis - užtikrinti CK, kaip kodifikuoto teisės akto, stabilumą nes, atsiradus poreikiui nustatyti, kad viena ar kita informacija negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, kiekvienu atveju nereikėtų pildyti CK, o tokia informacija būtų nurodama atskiruose įstatymuose. Antra, specialiuose įstatymuose yra apibrėžtos ir projekte naudojamos sąvokos. Kaip antai CK nenaudojama sąvoka ,,viešuosius interesus atitinkančios paslaugos“ yra apibrėžta Energetikos įstatyme bei atskiruose energetikos sektorių reguliuojančiuose įstatymuose – Šilumos ūkio įstatyme, taip pat ši sąvoka vartojama ir Gamtinių dujų įstatyme, t. y. tik tam tikro sektoriaus veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar neturėtų būti keičiami atskiri įstatymai, reglamentuojantys viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą, o ne CK 1.116 straipsnis. Projektu siūlomas nuostatas įtvirtinus specialiuose įstatymuose, jas būtų lengviau aiškinti ir taikyti.
Trečia, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis tam tikra informacija, kuri negalėtų būti komercine (gamybine) paslaptimi, išskiriama iš kitos tokio pobūdžio informacijos tarpo ir būtent įtvirtinama CK, o kitą analogišką informaciją siūloma įtvirtinti įstatymuose. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė-Akimovienė S. Švedas
TEISĖTVARKOS komitetas
: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė – Abramikienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2013-09-23)1 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
CK) 1.116 straipsnio 6 dalyje siūloma įtvirtinti, kokia informacija negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai. Manytina, jog šios normos paskirtis
Kaip antai CK nenaudojama sąvoka ,,viešuosius interesus atitinkančios paslaugos“ yra apibrėžta Energetikos įstatyme. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar neturėtų būti keičiami atskiri įstatymai, reglamentuojantys viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą, o ne CK
Pažymėtina, kad sąvoka „viešuosius interesus atitinkančios paslaugos“ įtvirtinta tiek Teisės departamento pastaboje nurodytame Energetikos įstatyme (2 str. 35 d. - Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos
nustatytais atvejais Lietuvos Respublikos Vyriausybės įpareigojimu energetikos įmonių teikiamos viešuosius interesus atitinkančios paslaugos, kuriomis siekiama įgyvendinti valstybės energetikos, ūkio ir (ar) aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus energetikos sektoriuje ir apginti teisėtus visuomenės interesus), bet ir Šilumos ūkio įstatyme (2 str. 49 d. - Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos
įstatymo 2 straipsnio39 d., įtvirtinančiame Garantinis gamtinių dujų tiekimo sąvoką, nurodoma, kad vartotojams užtikrinamas gamtinių dujų tiekimas, teikiant viešuosiuos interesus atitinkančias paslaugas. Taigi sąvoka ,,viešuosius interesus atitinkančios paslaugos“ ir atitinkamai paslaugos nėra tik atskiros energetikos šakos ir ją reglamentuojančio įstatymo dalykas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2013-09-23)1 Antra, manytina, kad taikant įstatymą nuostata ,,informacija, susijusi su viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių subjektų paslaugų ir prekių kainomis ir veiklos sąnaudomis“ gali būti nevienodai aiškinama. Svarstytina, ar nereikėtų detalizuoti, kokia konkrečiai informacija negalėtų būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi.
Nepritarti Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo sąnaudas rinkos dalyviai įtraukia į veiklos sąnaudas; šių paslaugų kaina įtraukiama į galutinę energijos kainą, mokamą vartotojo, todėl projektu siekiama, kad tokių paslaugų teikėjai negalėtų laikyti komercine paslaptimi jokių savo veiklos sąnaudų, t.y., paslaugos kainos sudedamųjų dalių. Skirtingos viešosios paslaugos atitinkamai turi skirtingas sąnaudas, jos gali kisti, todėl Civiliniame kodekse nėra prasmės detalizuoti kainos sudedamųjų dalių. Projekto tikslas įtvirtinti patį principą, kad tokia informacija (bendra daugeliui paslaugų) negali būti laikoma komercine paslaptimi. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2013-09-23)1 Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, vykdydama Energetikos įstatymo 8 straipsnyje nustatytas funkcijas (tarp kurių yra ir valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikų tvirtinimas, valstybės reguliuojamas kainų ir kainų viršutinių ribų nustatymas, valstybės reguliuojamų kainų ir tarifų taikymo kontroliavimas ir t. t.), analizuoja ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių subjektų paslaugų, prekių kainomis ir veiklos sąnaudomis, o užfiksavusi galimus pažeidimus, susijusius su prekių kainomis bei veiklos sąnaudomis, dėl jų ištyrimo gali kreiptis į atitinkamas institucijas pagal kompetenciją (pavyzdžiui, į Konkurencijos tarybą, Viešųjų pirkimų tarnybą ir pan.). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar nurodyti kontrolės bei priežiūros mechanizmai nėra pakankami.
Be to, pastebėtina, jog pagal Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalį akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys 1/2 ir daugiau akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Taigi pagal šią nuostatą akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, kurią kontroliuoja valstybė ar savivaldybė, privalėtų atskleisti visą informaciją, taip pat ir dėl prekių kainų bei veiklos sąnaudų. Neatsižvelgti Pastaboje minimas teisinis reguliavimas nelaikytinas pakankamu. Projektas skirtas užtikrinti vartotojų teisę gauti informaciją apie jų mokamas elektros, šilumos, gamtinių dujų ir kt. pan. paslaugų kainas. Jeigu savivaldybės tarybos dauguma, kuri skiria šilumos tinklų ir vandens tiekimo įmonių vadovus nepageidauja gauti tokios informacijos, gyventojai ir opozicijos atstovai neturi galimybės išsireikalauti tokios informacijos iš minėtų paslaugų teikėjų, kadangi jie remiasi komercinės paslapties sąlygomis. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2013-09-23)1
2Tobulinant projekto 1 straipsnio juridinę techniką,
atkreipiame dėmesį, kad straipsnio vienintelės dalies numeriu žymėti nereikia, o pakeitimų esmėje išbrauktinas žodis ,,nauja“. Pritarti Taip pat Projektas tobulintinas t eisės technikos aspektu pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo ir Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, reikalavimus (pvz., nuorodų į oficialaus paskelbimo šaltinius atsisakymas, įstatymą pasirašančio asmens pareigų pavadinimo dėstymas). 5. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2013-09-30)1 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.
116 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑962, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
pateiktoms pastaboms. Atsižvelgti
ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja M.Civilkienė1 Projekto autoriai siūlo papildyti 1.116 straipsnį 6 dalimi nustatant konkrečią informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi . Tuo tarpu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatyma i. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad nepritarta siūlymui projektu teikiamas nuostatas įtvirtinti atskiruose įstatymuose, šios dvi normos turi būti tarpusavyje suderintos. Pritarti Siūlytina tobulinti projektą:
1Pakeisti 1.116 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai. 2. Komercine (gamybine) paslaptimi nelaikoma informacija apie viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių subjektų paslaugų ir prekių kainas bei veiklos sąnaudas. Kitą i nformaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai. 3. Buvusias 1.116 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalis laikyti atitinkamai 3, 4, 5 ir 6 dalimis. 3.
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra . 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2013-12-18)1 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249 ; 1999, Nr. 5-97 ; 2000, Nr. 86-2617 ; 2004, Nr. 165-6025 )
valdybos 2013 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. SV-S-409 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria : Pritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-962 (toliau – Įstatymo projektas) teisinio reguliavimo tikslui apriboti galimybę komercine (gamybine) paslaptimi laikyti informaciją, susijusią su viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių subjektų paslaugų ir prekių kainomis bei veiklos sąnaudomis, tačiau nepritarti siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262 )
laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, turi nustatyti įstatymai. Todėl, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimas numatytas elektros energetikos sektoriuje, manytina, jog siekiant tinkamai įgyvendinti Įstatymo projekto tikslą, tikslinga ne keisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, bet Įstatymo projektu siūlomą teisinį reguliavimą įtvirtinti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 66-1984 ; 2012, Nr. 17-752 ) 74 straipsnyje, reglamentuojančiame viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą elektros energetikos sektoriuje.
Nepritarti Pažymėtina, kad sąvoka „viešuosius interesus atitinkančios paslaugos“ įtvirtinta tiek Teisės departamento pastaboje nurodytame Energetikos įstatyme (2 str. 35 d.
nustatytais atvejais Lietuvos Respublikos Vyriausybės įpareigojimu energetikos įmonių teikiamos viešuosius interesus atitinkančios paslaugos, kuriomis siekiama įgyvendinti valstybės energetikos, ūkio ir (ar) aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus energetikos sektoriuje ir apginti teisėtus visuomenės interesus), bet ir Šilumos ūkio įstatyme (2 str. 49 d. - Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos
įstatymo 2 straipsnio39 d., įtvirtinančiame Garantinis gamtinių dujų tiekimo sąvoką, nurodoma, kad vartotojams užtikrinamas gamtinių dujų tiekimas, teikiant viešuosiuos interesus atitinkančias paslaugas. Taigi ši sąvoka ir atitinkamai paslauga nėra tik atskiros energetikos šakos ir ją reglamentuojančio įstatymo dalykas. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nėra . 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas:
Pritarti komiteto patobulintam Civilinio kodekso 1.116 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui XIIP-962(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Valdas Skarbalius Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas