Lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽALOS, ATSIRADUSIOS DĖL VALDŽIOS INSTITUCIJŲ NETEISĖTŲ VEIKSMŲ, ATLYGINIMO IR ATSTOVAVIMO VALSTYBEI ĮSTATYMO NR. IX-895 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2016 m. d. Vilnius 1 straipsnis. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pakeitimas. Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį vietoje skaičiaus „9“ įrašant skaičių „12“ ir išdėstyti ją taip:
„1. Valstybė, atlyginusi dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuratūros ar teismo pareigūno, teisėjo tyčinių veiksmų (aktų), o kitų valdžios institucijų pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų kaltų veiksmų (aktų) atsiradusią žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę ir turi teismo tvarka išieškoti iš šių asmenų tiek, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinius 12 vidutinių jų darbo užmokesčius užmokesčių, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia Seimo nariai Agnė Bilotaitė Vytautas Juozapaitis Vilija Aleknaitė-Abramikienė Sergejus Jovaiša Andrius Mazuronis Andrius Kubilius Rasa Juknevičienė Valentinas Bukauskas Naglis Puteikis Jurgis Razma Arvydas Anušauskas Kazimieras Kuzminskas Vida Marija Čigriejienė Rytas Kupčinskas Algis Strelčiūnas Rokas Žilinskas Stasys Šedbaras Kęstutis Masiulis
Projekto Nr. XIIP-956 (4) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽALOS, ATSIRADUSIOS DĖL VALDŽIOS INSTITUCIJŲ NETEISĖTŲ VEIKSMŲ, ATLYGINIMO IR ATSTOVAVIMO VALSTYBEI ĮSTATYMO NR. IX-895 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2018 m. d. Vilnius 1 straipsnis. Įstatymo 5 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybė, atlyginusi dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuratūros ar teismo pareigūno, teisėjo tyčinių veiksmų (aktų) atsiradusią žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę, kurią įgyvendindama privalo teismo tvarka išieškoti iš šių asmenų tiek, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Valstybė, atlyginusi dėl kitų valdžios institucijų pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų kaltų veiksmų (aktų) atsiradusią žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę, kurią įgyvendindama privalo teismo tvarka išieškoti iš šių asmenų tiek, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinius jų darbo užmokesčius, o jei žala padaryta tyčia, – tiek, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Šioje dalyje nustatytos taisyklės taikomos, jeigu kiti įstatymai, reglamentuojantys šioje dalyje nurodytų asmenų veiklą, nenustato kitaip.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽALOS, ATSIRADUSIOS DĖL VALDŽIOS INSTITUCIJŲ NETEISĖTŲ VEIKSMŲ, ATLYGINIMO IR ATSTOVAVIMO VALSTYBEI
siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ir tobulinant šį projektą. Skirtingose situacijose valstybės tarnautojams, kurie sukėlė žalą be tyčios, yra taikoma skirtinga viršutinės atlygintinos žalos dydžio riba – nuo 6 iki 9 vidutinių valstybės tarnautojo atlyginimų. Kadangi yra teikiamas Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimas, kuriame siekiama nustatyti vienodą viršutinę žalos atlyginimo ribą, siūloma ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatyme nustatyti tokią pačią viršutinę žalos atlyginimo ribą – 12 vidutinių atlyginimų. Nors įstatymų leidėjas yra numatęs valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms galimybę pasinaudoti regreso (atgręžtinio reikalavimo) teise į valstybės pareigūną, tačiau nėra įtvirtintos imperatyvios normos, kuri užtikrintų žalos išieškojimą iš nusižengusio konkretaus valstybės pareigūno. Projekto pirminis siūlytojas – Agnė Bilotaitė. 2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Įstatymo projekto tikslas – padidinti ir suvienodinti viršutinę žalos atlyginimo ribą valstybės tarnautojams ir pareigūnams, jei jų veikose nėra tyčios, taip pat nustatyti pareigą naudotis regreso teisės institutu. 3. Kaip šiuo metu teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai. Šiuo metu Valstybės tarnybos įstatyme, taip pat Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatyme yra nustatoma skirtinga viršutinė žalos atlyginimo riba, jei valstybės tarnautojas sukėlė žalą be tyčios.
Pavyzdžiui, viršutinė žalos riba dėl neteisėto sprendimo neleisti valstybės tarnautojui dirbti kito darbo pagal darbo sutartį yra 9 vidutiniai darbo užmokesčiai (Valstybės tarnybos įstatymo 31¹ straipsnio 2 dalis), o jei žala sukelta dėl vidaus administravimo veiklos – 6 vidutiniai valstybės tarnautojo darbo užmokesčiai (Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 2 dalis). Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuratūros ar teismo pareigūno, teisėjo tyčinių veiksmų (aktų), o kitų valdžios institucijų pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų kaltų veiksmų (aktų) atsiradusią žalą, regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka išieško iš šių asmenų tiek, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinius jų darbo užmokesčius (Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 5 straipsnio 1 dalis). Nors įstatymų leidėjas yra numatęs valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms galimybę pasinaudoti regreso (atgręžtinio reikalavimo) teise į valstybės pareigūną, tačiau nėra įtvirtintos imperatyvios normos, kuri užtikrintų žalos išieškojimą iš nusižengusio konkretaus valstybės pareigūno. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Priėmus teikiamą Įstatymo projektą bus suvienodinta viršutinė žalos atlyginimo riba, jei valstybės tarnautojas ar pareigūnas sukėlė žalą be tyčios. Siūloma nustatyti 12 (dvylikos) vidutinių darbo užmokesčio viršutinę žalos ribą. Taip pat bus numatyta pareiga valstybės institucijai pasinaudoti regreso teise ir kreiptis į teismą dėl žalos išieškojimo iš konkretaus valstybės pareigūno. 5.
reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai. Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą. Kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą. Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, turėtų būti priimtas ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo teikiamas pakeitimas, kuriuo būtų suvienodintas valstybės tarnautojo ir pareigūno atlyginamos viršutinės žalos ribos, jei nėra tyčios. Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimas yra teikiamas kartu su šiuo Įstatymo projektu. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo bei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Nėra. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas. Įstatymo įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės.
13.Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Specialistų vertinimų ir išvadų projekto rengimo metu negauta. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai, institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai. Įstatymo projektą teikia Seimo narė Agnė Bilotaitė. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc. Reikšminiai žodžiai: asmeninė atsakomybė, regreso teisė, žala. Teikia Seimo nariai Agnė Bilotaitė Vytautas Juozapaitis Vilija Aleknaitė-Abramikienė Sergejus Jovaiša Andrius Mazuronis Andrius Kubilius Rasa Juknevičienė Naglis Puteikis Jurgis Razma Arvydas Anušauskas Kazimieras Kuzminskas Vida Marija Čigriejienė Rytas Kupčinskas Algis Strelčiūnas Rokas Žilinskas Stasys Šedbaras Kęstutis Masiulis
2016-09-23 Nr. XIIP-956(3) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projektu siūloma valstybės tarnautojo atlyginamos turtinės žalos ribą padidinti nuo 9 iki 12 vidutinių jo darbo užmokesčių dydžio. Pastebėtina, kad pagal galiojančius įstatymus valstybės tarnautojų atlyginamos turtinės žalos riba yra didesnė nei kitų darbuotojų (pagal Darbo kodekso 254 straipsnį, darbuotojo atlyginamos turtinės žalos riba – 3 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, pagal 85 straipsnį įmonės, struktūrinio padalinio vadovų ir kitų pareigūnų, pažeidusių 83 straipsnio reikalavimus – 6 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio). Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – naujasis Darbo kodeksas), kuris įsigalios 2017 m. sausio 1 d., 153 straipsnyje atlyginamos turtinės žalos ribos diferencijuojamos, atsižvelgiant į kaltės laipsnį: darbuotojas atlygina visą žalą, bet ne daugiau kaip jo 3 vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, - ne daugiau kaip jo 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas, kad valstybės tarnautojo atlyginamos turtinės žalos riba būtų 4 kartus, o didelio neatsargumo atveju – 2 kartus didesnė nei darbuotojų pagal Darbo kodeksą, yra teisingas ir proporcingas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 2396159, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
2018-06-28 Nr. XIIP-956(4) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projektu siūloma keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyti ne tik valstybės, atlyginusios pareigūno ar tarnautojo padarytą žalą, regreso teisę į žalą padariusį asmenį, bet ir jos pareigą teismo tvarka išieškoti iš žalą padariusių asmenų tiek, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Projektas tobulintinas. Siūloma nuostata „privalo teismo tvarka išieškoti <....> tiek, kiek ji sumokėjo“, gali būti suprantama dviprasmiškai: kaip valstybės pareiga pareikšti atitinkamo dydžio atgręžtinį reikalavimą ir kaip valstybės pareiga išieškoti visą jos sumokėtą žalos sumą. Pastebėtina, kad regreso teisė įgyvendinama teismo tvarka. Valstybė gali reikalauti iš pareigūno ar valstybės tarnautojo atlyginti visą jos sumokėtą žalos sumą nukentėjusiems asmenims, jeigu ta žala atsirado dėl pareigūno ar valstybės tarnautojo tyčinių veiksmų. Tačiau bylą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikti įrodymai ir teismas turi išsiaiškinti, ar yra visos pareigūno ar valstybės tarnautojo civilinę atsakomybę lemiančios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Tik išnagrinėjęs visas bylai reikšmingas aplinkybes teismas gali priimti sprendimą dėl atgręžtinio reikalavimo tenkinimo bei nustatyti, kokią konkrečią lėšų sumą pareigūnas ar valstybės tarnautojas, dėl kurio kaltės atsiradusią žalą atlygino valstybė, privalo sumokėti valstybei.
Pastebėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnyje yra nustatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, o šio straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, jog valstybė, atlyginusi žalą, turi atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas. Tokia tvarka ir dydžiai ir yra nustatyti siūlomame keisti įstatymo straipsnyje. Siekiant teisinio aiškumo, manytume, jog toje pačioje straipsnio dalyje nederėtų vienu metu reguliuoti dviejų dalykų: regreso teisės ir jos įgyvendinimo tvarkos. Jeigu yra būtina nustatyti, kokio dydžio turi būti pareikštas atgręžtinis reikalavimas žalą padariusiam asmeniui, siūlytume atsisakyti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pakeitimo ir straipsnį papildyti nauja 6 dalimi, kurioje nustatyti ne valstybės, bet valstybę atstovaujančių institucijų (jos nurodytos keičiamo straipsnio 4 ir 5 dalyse) pareigą pareikšti atgręžtinį reikalavimą dėl visos valstybės sumokėtos žalos sumos išieškojimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 2396159, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2017-03-29
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Kęstutis Masiulis, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė ir Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Seimo narė Agnė Bilotaitė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, Vidaus reikalų viceministras Česlovas Mulma, VRM Teisės aktų projektų vertinimo skyriaus patarėja Rūta Jasulaitienė,
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2016-09-231 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projektu siūloma valstybės tarnautojo atlyginamos turtinės žalos ribą padidinti nuo 9 iki 12 vidutinių jo darbo užmokesčių dydžio.
Pastebėtina, kad pagal galiojančius įstatymus valstybės tarnautojų atlyginamos turtinės žalos riba yra didesnė nei kitų darbuotojų (pagal Darbo kodekso 254 straipsnį, darbuotojo atlyginamos turtinės žalos riba – 3 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, pagal 85 straipsnį įmonės, struktūrinio padalinio vadovų ir kitų pareigūnų, pažeidusių 83 straipsnio reikalavimus – 6 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio). Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – naujasis Darbo kodeksas), kuris įsigalios 2017 m. sausio 1 d., 153 straipsnyje atlyginamos turtinės žalos ribos diferencijuojamos, atsižvelgiant į kaltės laipsnį: darbuotojas atlygina visą žalą, bet ne daugiau kaip jo 3 vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, - ne daugiau kaip jo
siūlomas teisinis reguliavimas, kad valstybės tarnautojo atlyginamos turtinės žalos riba būtų 4 kartus, o didelio neatsargumo atveju – 2 kartus didesnė nei darbuotojų pagal Darbo kodeksą, yra teisingas ir proporcingas. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2017-03-15 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. SV-S-43 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 31¹, 32 ir
ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo Nr. IX-895 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-956(3) (toliau kartu – įstatymų projektai), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų projektų nesvarstyti dėl toliau nurodytų priežasčių. Įstatymų projektuose siūloma sugriežtinti valstybės tarnautojų materialinę atsakomybę ir viršutinę valstybės tarnautojo atlyginamos turtinės žalos ribą padidinti iki 12 vidutinių jo darbo užmokesčių dydžio sumos, o išieškomą iš darbo užmokesčio sumą – iki 40 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Tačiau vien padidinus valstybės tarnautojo atlygintinos turtinės žalos dydį neišsprendžiamos esminės valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės taikymo viešajame sektoriuje problemos, nes norint sudaryti sąlygas realiai taikyti asmeninę valstybės tarnautojų atsakomybę svarbiausia – ne atlyginamos turtinės žalos dydis, bet jos išieškojimo efektyvumas. Taigi tam reikia sisteminės materialinės atsakomybės taikymo viešajame sektoriuje normų ir procedūrų peržiūros. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr.
XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, nuostatas, kuriose numatyta kompleksiškai peržiūrėti materialinės atsakomybės taikymą viešajame sektoriuje, ketina pateikti Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimus, susijusius su materialinės atsakomybės taikymu viešajame sektoriuje. Šių pakeitimų tikslas – suvienodinti valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės sąlygas, nepaisant to, kokias funkcijas jis atlieka. Siekiant didinti žalos išieškojimo procedūros efektyvumą, bus siūloma pailginti administracine (ikiteismine) tvarka priimamo sprendimo dėl žalos atlyginimo terminą, supaprastinti žalos išieškojimo procedūras ir mažinti teismų darbo krūvį – suteikti įstaigai galimybę priimti administracinį sprendimą dėl regresinio reikalavimo taikymo žalą padariusiam valstybės tarnautojui, nesikreipiant į teismą, užtikrinti platesnes galimybes išieškoti patirtą žalą ir nustatyti, kad valstybė, atlyginusi dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuratūros ar teismo pareigūno, teisėjo, kitų valdžios pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų tyčinių veiksmų atsiradusią žalą, įgyja regreso teisę teismo tvarka išieškoti iš šių asmenų tiek, kiek ji sumokėjo (neribojant išieškotinos sumos dydžio), taip užtikrinant realų žalos išieškojimą. Taigi šie pakeitimai leis kompleksiškai tobulinti materialinės atsakomybės instituto taikymą viešajame sektoriuje ir šio instituto taikymo problemas spręsti plačiau, nei siūloma įstatymų projektuose.
Pritarti iš dalies Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti, kadangi Vyriausybė iki 2017 m. liepos 1 d. numačiusi teikti Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimus, susijusius su sisteminiu materialinės atsakomybės taikymu viešajame sektoriuje. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo Nr. IX-895 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIIP-956(3) grąžinti iniciatoriams tobulinti, remiantis šiais argumentais:
darbuotojų valstybės tarnautojų atlyginamos turtinės žalos riba. Be to, 2017 m. liepos 1 d. įsigaliosiančiame Lietuvos Respublikos darbo kodekse atlyginamos turtinės žalos ribos diferencijuojamos, atsižvelgiant į kaltės laipsnį;
neišspręstų esminių valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės taikymo viešajame sektoriuje problemų.
Realiam asmeninės valstybės tarnautojų atsakomybės taikymui svarbiausia ne atlyginamos turtinės žalos dydis, bet jos išieškojimo efektyvumas, todėl materialinės atsakomybės taikymo viešajame sektoriuje normų ir procedūrų peržiūra ir šio instituto taikymo problemų sprendimas turi būti platesnis ir sistemiškas;
Respublikos Vyriausybės programos (pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“) nuostatas, kuriose numatyta kompleksiškai peržiūrėti materialinės atsakomybės taikymą viešajame sektoriuje, ketina iki 2017 m. liepos 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimus. Pakeitimais siekiama kompleksiškai tobulinti materialinės atsakomybės instituto taikymą viešajame sektoriuje, be kita ko suvienodinant valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės sąlygas, nepaisant to, kokias funkcijas jis atlieka ir užtikrinant realų žalos išieškojimą. 7. Balsavimo rezultatai:
Balsuota alternatyviai: už sprendimą siūlyti pagrindiniam komitetui projektą XIIP-956(3) grąžinti iniciatoriams tobulinti – 7; už sprendimą siūlyti pagrindiniam komitetui projektą XIIP-956(3) atmesti – nėra. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Lauras Stacevičius, Česlav Olševski.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
INSTITUCIJŲ NETEISĖTŲ VEIKSMŲ, ATLYGINIMO IR ATSTOVAVIMO VALSTYBEI ĮSTATYMO NR. IX-895 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas
Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Vyriausybės kanceliarijos Politikos įgyvendinimo grupės vyriausioji patarėja Jurgita Domeikienė, Vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-11-29)1 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projektu siūloma valstybės tarnautojo atlyginamos turtinės žalos ribą padidinti nuo 9 iki 12 vidutinių jo darbo užmokesčių dydžio. Pastebėtina, kad pagal galiojančius įstatymus valstybės tarnautojų atlyginamos turtinės žalos riba yra didesnė nei kitų darbuotojų (pagal Darbo kodekso 254 straipsnį, darbuotojo atlyginamos turtinės žalos riba – 3 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, pagal 85 straipsnį įmonės, struktūrinio padalinio vadovų ir kitų pareigūnų, pažeidusių 83 straipsnio reikalavimus – 6 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio). Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr.
XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – naujasis Darbo kodeksas), kuris įsigalios 2017 m. sausio 1 d., 153 straipsnyje atlyginamos turtinės žalos ribos diferencijuojamos, atsižvelgiant į kaltės laipsnį: darbuotojas atlygina visą žalą, bet ne daugiau kaip jo 3 vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo,
proporcingas. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2017-03-15) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. SV-S-43 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Pritarti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 31¹, 32 ir 33 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-955(3) ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo Nr. IX-895 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIP-956(3) (toliau kartu – įstatymų projektai), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų projektų nesvarstyti dėl toliau nurodytų priežasčių. Įstatymų projektuose siūloma sugriežtinti valstybės tarnautojų materialinę atsakomybę ir viršutinę valstybės tarnautojo atlyginamos turtinės žalos ribą padidinti iki 12 vidutinių jo darbo užmokesčių dydžio sumos, o išieškomą iš darbo užmokesčio sumą – iki 40 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Tačiau vien padidinus valstybės tarnautojo atlygintinos turtinės žalos dydį neišsprendžiamos esminės valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės taikymo viešajame sektoriuje problemos, nes norint sudaryti sąlygas realiai taikyti asmeninę valstybės tarnautojų atsakomybę svarbiausia – ne atlyginamos turtinės žalos dydis, bet jos išieškojimo efektyvumas. Taigi tam reikia sisteminės materialinės atsakomybės taikymo viešajame sektoriuje normų ir procedūrų peržiūros. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo
Vyriausybės programos“, nuostatas, kuriose numatyta kompleksiškai peržiūrėti materialinės atsakomybės taikymą viešajame sektoriuje, ketina pateikti Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimus, susijusius su materialinės atsakomybės taikymu viešajame sektoriuje. Šių pakeitimų tikslas – suvienodinti valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės sąlygas, nepaisant to, kokias funkcijas jis atlieka.
Siekiant didinti žalos išieškojimo procedūros efektyvumą, bus siūloma pailginti administracine (ikiteismine) tvarka priimamo sprendimo dėl žalos atlyginimo terminą, supaprastinti žalos išieškojimo procedūras ir mažinti teismų darbo krūvį – suteikti įstaigai galimybę priimti administracinį sprendimą dėl regresinio reikalavimo taikymo žalą padariusiam valstybės tarnautojui, nesikreipiant į teismą, užtikrinti platesnes galimybes išieškoti patirtą žalą ir nustatyti, kad valstybė, atlyginusi dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuratūros ar teismo pareigūno, teisėjo, kitų valdžios pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų tyčinių veiksmų atsiradusią žalą, įgyja regreso teisę teismo tvarka išieškoti iš šių asmenų tiek, kiek ji sumokėjo (neribojant išieškotinos sumos dydžio), taip užtikrinant realų žalos išieškojimą. Taigi šie pakeitimai leis kompleksiškai tobulinti materialinės atsakomybės instituto taikymą viešajame sektoriuje ir šio instituto taikymo problemas spręsti plačiau, nei siūloma įstatymų projektuose. Pritarti iš dalies Pritarti, kad vien padidinus valstybės tarnautojo atlygintinos turtinės žalos dydį neišsprendžiamos esminės valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės taikymo viešajame sektoriuje problemos, nes norint sudaryti sąlygas realiai taikyti asmeninę valstybės tarnautojų atsakomybę svarbiausia – ne atlyginamos turtinės žalos dydis, bet jos išieškojimo efektyvumas. Nepritarti siūlymui projekto nesvarstyti. Komitetas atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė, pats patobulino projektą Nr. XIIP-956(3). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
(2017-03-29)
sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo Nr. IX-895 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIIP-956(3) grąžinti iniciatoriams tobulinti, remiantis šiais argumentais:
darbuotojų valstybės tarnautojų atlyginamos turtinės žalos riba. Be to, 2017 m. liepos 1 d. įsigaliosiančiame Lietuvos Respublikos darbo kodekse atlyginamos turtinės žalos ribos diferencijuojamos, atsižvelgiant į kaltės laipsnį;
2) vien valstybės tarnautojo atlygintinos turtinės žalos dydžio padidinimas neišspręstų esminių valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės taikymo viešajame sektoriuje problemų. Realiam asmeninės valstybės tarnautojų atsakomybės taikymui svarbiausia ne atlyginamos turtinės žalos dydis, bet jos išieškojimo efektyvumas, todėl materialinės atsakomybės taikymo viešajame sektoriuje normų ir procedūrų peržiūra ir šio instituto taikymo problemų sprendimas turi būti platesnis ir sistemiškas;
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos (pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio
nuostatas, kuriose numatyta kompleksiškai peržiūrėti materialinės atsakomybės taikymą viešajame sektoriuje, ketina iki 2017 m. liepos 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimus.
Pakeitimais siekiama kompleksiškai tobulinti materialinės atsakomybės instituto taikymą viešajame sektoriuje, be kita ko suvienodinant valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės sąlygas, nepaisant to, kokias funkcijas jis atlieka ir užtikrinant realų žalos išieškojimą. Pritarti iš dalies Pritarti, kad vien padidinus valstybės tarnautojo atlygintinos turtinės žalos dydį neišsprendžiamos esminės valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės taikymo problemos, nes norint sudaryti sąlygas realiai taikyti asmeninę valstybės tarnautojų atsakomybę svarbiausia – ne atlyginamos turtinės žalos dydis, bet jos išieškojimo efektyvumas. Nepritarti siūlymui projektą grąžinti iniciatoriui tobulinti. Komitetas atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė, pats patobulino projektą Nr. XIIP-956(3). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Įstatymo projektui Nr. XIIP-956(4) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2018-06-13)1 Argumentai: Projekto 1 straipsnio formuluotė turi būti keičiama, atsižvelgiant į tai, kad 2017.12.12 buvo priimtas Įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo buvo pakeistas šio Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis.
Atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Vyriausybės ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pateiktus argumentus, kad vien didinant valstybės tarnautojo atlygintinos turtinės žalos dydį neišsprendžiamos esminės valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės taikymo problemos, nes norint sudaryti sąlygas realiai taikyti asmeninę valstybės tarnautojų atsakomybę svarbiausia – ne atlyginamos turtinės žalos dydis, bet jos išieškojimo efektyvumas, netikslinga keisti (didinti) valstybės tarnautojo atlygintinos turtinės žalos dydį. Siekiant įgyvendinti projekto iniciatorių tikslą - nustatyti pareigą naudotis regreso teisės institutu – būtina tikslinti keičiamo Įstatymo
reikalavimo) teisę“ įrašant žodžius „kurią įgyvendindama privalo“. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti
ją taip:
„1. Valstybė, atlyginusi dėl ikiteisminio
tyrimo pareigūno, prokuratūros ar teismo pareigūno, teisėjo tyčinių veiksmų (aktų), o kitų valdžios institucijų pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų kaltų veiksmų (aktų) atsiradusią žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę ir turi teismo tvarka išieškoti iš šių asmenų tiek, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 12 vidutinių jų darbo užmokesčių, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Valstybė, atlyginusi dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuratūros ar teismo pareigūno, teisėjo tyčinių veiksmų (aktų) atsiradusią žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę, kurią įgyvendindama privalo teismo tvarka išieškoti iš šių asmenų tiek, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Valstybė, atlyginusi dėl kitų valdžios institucijų pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų kaltų veiksmų (aktų) atsiradusią žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę, kurią įgyvendindama privalo teismo tvarka išieškoti iš šių asmenų tiek, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinius jų darbo užmokesčius, o jei žala padaryta tyčia,
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: R. Juška. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Žalos,
atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo Nr. IX-895 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-956
(4) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Algirdas Astrauskas