Lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 311 , 32 IR 33 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2016 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 311 straipsnio 2 dalies pakeitimas. 311 straipsnio 2 dalyje vietoje žodžių „regreso teisę“ įrašyti „regreso tvarka“, vietoje „9 vidutinių“, įrašyti „12 vidutinių“, vietoje „20 procentų“, įrašyti „40 procentų“ ir išdėstyti 311 straipsnio 2 dalį taip:
„2. Sprendimą priėmusio asmens padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę tvarka reikalauti iš žalą padariusio sprendimą priėmusio asmens tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip
9 12 vidutinių jo darbo užmokesčių. Žalos atlyginimas išieškomas iš sprendimą priėmusio asmens darbo užmokesčio ir negali viršyti20 40 procentų jam priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Ginčus dėl žalos atlyginimo sprendžia teismas.“ 2 straipsnis. 32 straipsnio 1, 2 ir 5 dalies pakeitimas ir papildymas. 1. Papildyti 32 straipsnio 1 dalį po žodžių „kalta veika“ įrašyti „ar dėl jo padaryto nusikaltimo“ ir išdėstyti ją taip:
„1. Valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika ar dėl jo padaryto nusikaltimo valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą.“
2Papildyti ir pakeisti 32 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:
„2. Valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas vidaus administravimo veiklą, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti
6 12 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai privaloma atlyginti visą žalą.“
3Pakeisti 32 straipsnio 5 dalyje vietoje skaičiaus „20“ įrašyti skaičių „40“ ir išdėstyti šią straipsnio dalį taip:
„5. Atlyginant žalą išieškoma suma negali viršyti
20
2 dalį ir išdėstyti ją taip:
„2. Valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusi
valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę tvarka reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip912 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Jeigu valstybės tarnautojas žalą padarė tyčia arba dėl jo įvykdyto nusikaltimo , valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga į padariusį žalą valstybės tarnautoją turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Žalos atlyginimas išieškomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio ir negali viršyti2040 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia Seimo nariai Agnė Bilotaitė Vytautas Juozapaitis Vilija Aleknaitė-Abramikienė Sergejus Jovaiša Andrius Mazuronis Andrius Kubilius Rasa Juknevičienė Naglis Puteikis Jurgis Razma Arvydas Anušauskas Kazimieras Kuzminskas Vida Marija Čigriejienė Rytas Kupčinskas Algis Strelčiūnas Rokas Žilinskas Stasys Šedbaras Kęstutis Masiulis
DĖL
siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ir tobulinant šį projektą. Valstybės ir savivaldybių institucijų kontrolę prižiūrinčios institucijos bei teismai negali efektyviai išieškoti valstybės tarnautojų veiksmais padarytos žalos, nes esamas valstybės tarnautojų atsakomybės teisinis reguliavimas turi esminių spragų, leidžiančių valstybės tarnautojams likti nenubaustiems. Nors įstatymų leidėjas yra numatęs valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms galimybę pasinaudoti regreso (atgręžtinio reikalavimo) teise į valstybės tarnautoją ar pareigūną, tačiau nėra įtvirtintos imperatyvios normos, kuri užtikrintų žalos išieškojimą iš nusižengusio konkretaus valstybės tarnautojo. Skirtingose situacijose yra valstybės tarnautojams, kurie žalą sukėlė be tyčios, taikoma skirtinga viršutinės atlygintinos žalos dydžio riba – nuo 6 iki
tarnautojui padarius žalą tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, galima iš jo išieškoti tik 20 procentų jo darbo užmokesčio kas mėnesį, taip pat iliustruoja ir atsainų valstybinį požiūrį į valstybės tarnautojo asmeninės atsakomybės efektyvų taikymą. Projekto pirminis siūlytojas – Agnė Bilotaitė. 2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Įstatymo projekto tikslas – sudaryti sąlygas realiam ir efektyviam asmeninės valstybės tarnautojų atsakomybės taikymui.
Siekiant šio tikslo, turi būti įgyvendinti šie uždaviniai:
valstybės ir savivaldybių institucijų pareigą naudotis regreso institutu;
valstybės tarnautojams, jei jų veikose nėra tyčios;
mėnesį išieškomų sumų procentą;
padarytą žalą, jei ji padaryta tyčia arba dėl jo įvykdyto nusikaltimo. 3. Kaip šiuo metu teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai. Šiuo metu nėra numatytos pareigos valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms pasinaudoti regreso institutu, tad yra sudaromos neskaidrios ir korupcinės sąlygos valstybės tarnautojams išvengti realaus asmeninio atsakomybės taikymo. Yra nustatoma skirtinga viršutinė žalos atlyginimo riba, jei valstybės tarnautojas sukėlė žalą be tyčios. Pavyzdžiui, viršutinė žalos riba dėl neteisėto sprendimo neleisti valstybės tarnautojui dirbti kito darbo pagal darbo sutartį yra 9 vidutiniai darbo užmokesčiai (Valstybės tarnybos įstatymo 311 straipsnio
valstybės tarnautojo darbo užmokesčiai (Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 2 dalis). Šiuo metu nustatyta, kad atlyginant žalą išieškoma suma negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio (Valstybės tarnybos įstatymo 311 straipsnio 2 dalis, 32 straipsnio 5 dalis, 33 straipsnio 2 dalis). Galiojanti Valstybės tarnybos įstatymo redakcija numato, kad visą padarytą žalą (t.y. netaikant viršutinės žalos ribos) valstybės tarnautojas turi atlyginti tik tada, jei ta žala buvo sukelta tyčia (Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalis). 4.
numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Priėmus teikiamą Įstatymo projektą bus įtvirtinta pareiga valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms naudotis regreso institutu ir siekti asmeninės valstybės tarnautojų atsakomybės. Bus suvienodinta viršutinė žalos atlyginimo riba, jei valstybės tarnautojas sukėlė žalą, kai nėra tyčios. Siūloma nustatyti 12 (dvylikos) vidutinių darbo užmokesčio viršutinę žalos ribą. Įstatymo projektu siūloma padidinti kas mėnesį išieškomos žalos dalį nuo 20 iki 40 procentų nuo valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Siūloma, kad valstybės tarnautojas turėtų atlyginti visą padarytą žalą (t.y. netaikant viršutinės žalos ribos) ne tik tuomet, jei ta žala buvo sukelta tyčia, bet ir dėl jo įvykdyto nusikaltimo. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas Įstatymo projektas turėtų teigiamą įtaką kuriant skaidresnę ir korupcijai nepakančią aplinką, nes valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų vadovams būtų eliminuota galimybė netaikyti valstybės tarnautojo asmeninės atsakomybės instituto. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai. Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą. Kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą. Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, turėtų būti priimtas ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo pakeitimas, kuriuo būtų suvienodintas viršutinės žalos ribos. Minėto įstatymo pakeitimas yra teikiamas kartu su šiuo Įstatymo projektu. 9.
kitų teisės norminių aktų rengimo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo bei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Nėra. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas. Įstatymo įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės. 13.Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Specialistų vertinimų ir išvadų projekto rengimo metu negauta. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai, institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai. Įstatymo projektą teikia Seimo narė Agnė Bilotaitė. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc. Reikšminiai žodžiai: asmeninė atsakomybė, regreso teisė, žala. Teikia Seimo nariai Agnė Bilotaitė Vytautas Juozapaitis Vilija Aleknaitė-Abramikienė Sergėjus Jovaiša Andrius Mazuronis Andrius Kubilius Rasa Juknevičienė Naglis Puteikis Jurgis Razma Arvydas Anušauskas Kazimieras Kuzminskas Vida Marija Čigriejienė Rytas Kupčinskas Algis Strelčiūnas Rokas Žilinskas Stasys Šedbaras Kęstutis Masiulis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-09 Nr. Į 2016-09-23 Nr. S-2016-6205 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO nr. viii-1316 311 ,
atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 311, 32 ir 33 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-955(3) (toliau – Įstatymo projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Tačiau pastebime tai, kad Europos teisės departamentas savo 2013 m. rugsėjo 25 d. išvadoje Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 311, 32 ir 33 straipsnių papildymo ir pakeitimo projektui Nr. XIIP-955(2) teikė pastabą dėl to, kad sankcijas už nusikalstamas veikas nustato Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Todėl dar kartą atkreipiame Jūsų dėmesį į Projekto 2 straipsniu keičiamo Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodoma, kad valstybės tarnautojas turi atlyginti dėl savo nusikaltimo padarytą materialinę žalą valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai. Pažymime, kad nusikaltimas yra nusikalstamos veikos rūšis, tuo tarpu Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnis reglamentuoja valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės sąlygas ir žalos atlyginimo tvarką valstybinėms institucijoms.
Atsižvelgdami į tai, kad materialinė atsakomybė taikoma darbuotojams už turtinės žalos sukėlimą darbdaviui (Lietuvos Respublikos darbo kodekso XVII skyrius), o baudžiamoji atsakomybė taikoma už nusikaltimus, kurie nustatyti Baudžiamajame kodekse, siūlome Įstatymo projekto 32 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius „ar dėl jo padaryto nusikaltimo“ kaip perteklinį reguliavimą. Atitinkamai siūlome tikslinti ir Įstatymo projekto 33 straipsnio 2 dalį. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695 , el. p. [email protected]
2016-09-23 Nr. XIIP-955(3) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma sugriežtinti valstybės tarnautojų materialinę atsakomybę nustatant, kad valstybės tarnautojo atlyginamos turtinės žalos suma yra ne didesnė kaip 12 vidutinių jo darbo užmokesčių dydžio, o išieškoma iš darbo užmokesčio suma negali viršyti 40 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Nuostatos diskutuotinos:
1) Dėl valstybės tarnautojo atlyginamos turtinės žalos ribos padidinimo nuo 9 iki 12 vidutinių jo darbo užmokesčių dydžio. Pastebėtina, kad pagal galiojančius įstatymus valstybės tarnautojų atlyginamos turtinės žalos riba yra didesnė nei kitų darbuotojų (pagal Darbo kodekso 254 straipsnį, darbuotojo atlyginamos turtinės žalos riba
Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – naujasis Darbo kodeksas), kuris įsigalios 2017 m. sausio 1 d., 153 straipsnyje atlyginamos turtinės žalos ribos diferencijuojamos, atsižvelgiant į kaltės laipsnį: darbuotojas atlygina visą žalą, bet ne daugiau kaip jo 3 vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, - ne daugiau kaip jo 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio.
Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas, kad valstybės tarnautojo atlyginamos turtinės žalos riba būtų 4 kartus, o didelio neatsargumo atveju – 2 kartus didesnė nei darbuotojų pagal Darbo kodeksą, yra teisingas ir proporcingas. 2) Dėl galimo išskaityti mėnesinio darbo užmokesčio dydžio padidinimo nuo 20 iki 40 procentų. Pastebėtina, kad išskaitymai iš valstybės tarnautojo mėnesinio darbo užmokesčio tuo atveju, kai turtinė žala išieškoma regreso tvarka, atliekami pagal vykdomuosius dokumentus. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnį, iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika atlyginimą – iki 50 procentų, kitų rūšių išieškoms – 20 procentų, jeigu kitaip nenumatyta vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, o pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Diskutuotina, ar reikia Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti išimtis iš CPK nuostatų, reguliuojančių išskaitų iš darbo užmokesčio dydį.
Pastebėtina, kad iš valstybės tarnautojo, padariusio žalą nusikalstama veika, jeigu jam priklausantis mėnesinis darbo užmokestis yra 1000 eurų, pagal projekto nuostatas per mėnesį galima būtų išieškoti 400 eurų, o pagal nurodytas CPK nuostatas (nesant išskaitų pagal kitus vykdomuosius dokumentus) – 624 eurus (50 proc. nuo MMA ir 70 proc. nuo MMA viršijančios dalies). Tačiau tuo atveju, kai iš valstybės tarnautojo būtų išieškoma kita neteisėta veika institucijai padaryta žala, pagal projekto nuostatas maksimalios mėnesinės išskaitos dydis būtų tas pats, kaip ir išieškant nusikaltimu padarytą žalą – 400 eurų, o pagal CPK nuostatas (nesant išskaitų pagal kitus vykdomuosius dokumentus) – 510 eurų (20 proc. nuo MMA ir 70 proc. nuo MMA viršijančios dalies). Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra teisingas ir proporcingas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad naujajame Darbo kodekse išskaitų iš darbo užmokesčių dydis nėra nustatomas, taigi turėtų galioti bendrosios CPK nuostatos. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma keičiamo įstatymo
turi atlyginti ne tik savo neteisėta kalta veika padarytą žalą, bet ir nusikaltimu padarytą žalą. Pažymėtina, kad materialinė atsakomybė atsiranda esant bet kokiai kaltės formai (tyčia, neatsargumas) ir rūšiai (tiesioginė, netiesioginė tyčia, neatsargumas). Nusikaltimas, kaip pavojinga visuomenei ir Baudžiamajame kodekse uždrausta veika, visada yra neteisėta ir kalta veika. Todėl vertinamos projekto nuostatos siūlytume atsisakyti kaip perteklinės ir klaidinančios. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad keičiamame įstatyme yra reguliuojama valstybės tarnautojų materialinė atsakomybė, o nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas yra reguliuojamas Baudžiamajame kodekse. 3.
Galiojanti Valstybės tarnybos įstatymo redakcija numato, kad visą padarytą žalą (t.y. netaikant viršutinės žalos ribos) valstybės tarnautojas turi atlyginti tik tada, jei ta žala buvo sukelta tyčia (Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio
Valstybės tarnybos įstatymo5 straipsnyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Todėl valstybės tarnautojams yra taikomos ne tik Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl materialinės atsakomybės, bet, subsidiariai, ir Darbo kodekso nuostatos dėl materialinės atsakomybės, konkrečiai Darbo kodekso
atkreiptinas dėmesys į teismų praktiką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje yra aptartos tik kai kurios bendrosios materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos
3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-2899-11). [1] Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 2396159, el.
D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt [1] žr., Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 27 d. Rekomendacija dėl valstybės tarnautojų materialinę atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nuostatų taikymo.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Kęstutis Masiulis, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Seimo narė Agnė Bilotaitė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, Vidaus reikalų viceministras Česlovas Mulma, VRM Teisės aktų projektų vertinimo skyriaus patarėja Rūta Jasulaitienė, Valstybės tarnybos departamento atstovai: Darius Bradūnas, Aistis Rusteika. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-09-231 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
valstybės tarnautojų materialinę atsakomybę nustatant, kad valstybės tarnautojo atlyginamos turtinės žalos suma yra ne didesnė kaip 12 vidutinių jo darbo užmokesčių dydžio, o išieškoma iš darbo užmokesčio suma negali viršyti
užmokesčio. Nuostatos diskutuotinos:
1) Dėl valstybės tarnautojo atlyginamos turtinės žalos ribos padidinimo nuo 9 iki 12 vidutinių jo darbo užmokesčių dydžio.
Pastebėtina, kad pagal galiojančius įstatymus valstybės tarnautojų atlyginamos turtinės žalos riba yra didesnė nei kitų darbuotojų (pagal Darbo kodekso 254 straipsnį, darbuotojo atlyginamos turtinės žalos riba – 3 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, pagal 85 straipsnį įmonės, struktūrinio padalinio vadovų ir kitų pareigūnų, pažeidusių 83 straipsnio reikalavimus – 6 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio). Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – naujasis Darbo kodeksas), kuris įsigalios 2017 m. sausio 1 d., 153 straipsnyje atlyginamos turtinės žalos ribos diferencijuojamos, atsižvelgiant į kaltės laipsnį: darbuotojas atlygina visą žalą, bet ne daugiau kaip jo 3 vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, - ne daugiau kaip jo 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas, kad valstybės tarnautojo atlyginamos turtinės žalos riba būtų 4 kartus, o didelio neatsargumo atveju – 2 kartus didesnė nei darbuotojų pagal Darbo kodeksą, yra teisingas ir proporcingas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-09-232
2) Dėl galimo išskaityti mėnesinio darbo užmokesčio dydžio padidinimo nuo 20 iki 40 procentų. Pastebėtina, kad išskaitymai iš valstybės tarnautojo mėnesinio darbo užmokesčio tuo atveju, kai turtinė žala išieškoma regreso tvarka, atliekami pagal vykdomuosius dokumentus.
Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnį, iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika atlyginimą – iki
vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, o pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Diskutuotina, ar reikia Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti išimtis iš CPK nuostatų, reguliuojančių išskaitų iš darbo užmokesčio dydį. Pastebėtina, kad iš valstybės tarnautojo, padariusio žalą nusikalstama veika, jeigu jam priklausantis mėnesinis darbo užmokestis yra 1000 eurų, pagal projekto nuostatas per mėnesį galima būtų išieškoti 400 eurų, o pagal nurodytas CPK nuostatas (nesant išskaitų pagal kitus vykdomuosius dokumentus) – 624 eurus (50 proc. nuo MMA ir 70 proc. nuo MMA viršijančios dalies). Tačiau tuo atveju, kai iš valstybės tarnautojo būtų išieškoma kita neteisėta veika institucijai padaryta žala, pagal projekto nuostatas maksimalios mėnesinės išskaitos dydis būtų tas pats, kaip ir išieškant nusikaltimu padarytą žalą – 400 eurų, o pagal CPK nuostatas (nesant išskaitų pagal kitus vykdomuosius dokumentus) – 510 eurų (20 proc. nuo MMA ir 70 proc. nuo MMA viršijančios dalies). Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra teisingas ir proporcingas.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad naujajame Darbo kodekse išskaitų iš darbo užmokesčių dydis nėra nustatomas, taigi turėtų galioti bendrosios
kanceliarijos Teisės departamentas
dalies nuostatas papildyti nustatant, kad valstybės tarnautojas turi atlyginti ne tik savo neteisėta kalta veika padarytą žalą, bet ir nusikaltimu padarytą žalą. Pažymėtina, kad materialinė atsakomybė atsiranda esant bet kokiai kaltės formai (tyčia, neatsargumas) ir rūšiai (tiesioginė, netiesioginė tyčia, neatsargumas). Nusikaltimas, kaip pavojinga visuomenei ir Baudžiamajame kodekse uždrausta veika, visada yra neteisėta ir kalta veika. Todėl vertinamos projekto nuostatos siūlytume atsisakyti kaip perteklinės ir klaidinančios. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad keičiamame įstatyme yra reguliuojama valstybės tarnautojų materialinė atsakomybė, o nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas yra reguliuojamas Baudžiamajame kodekse. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
teigiama: „<...> Galiojanti Valstybės tarnybos įstatymo redakcija numato, kad visą padarytą žalą (t.y. netaikant viršutinės žalos ribos) valstybės tarnautojas turi atlyginti tik tada, jei ta žala buvo sukelta tyčia (Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalis).“ Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas.
Todėl valstybės tarnautojams yra taikomos ne tik Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl materialinės atsakomybės, bet, subsidiariai, ir Darbo kodekso nuostatos dėl materialinės atsakomybės, konkrečiai Darbo kodekso 255 ir 256 straipsniai (naujojo Darbo kodekso 154 straipsnis). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į teismų praktiką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje yra aptartos tik kai kurios bendrosios materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – žalos padarymas, neteisėta veika, žalą padariusio asmens kaltė, tačiau nieko nepasisakyta dėl kitų materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, kurios taikomos kituose iš esmės analogiškuose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-2120-11). Remiantis nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tokiu atveju taikytinos Darbo kodekso nuostatos, susijusios su materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų nustatymu bei taikymu. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, taikydamas Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnį, neturėjo remtis Darbo kodekso normomis (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2011 m. lapkričio mėn.
3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-2899-11). Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. Pritarti
departamentas prie LRV 2016-10-12 2,3 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 311, 32 ir 33 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-955(3) (toliau – Įstatymo projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Tačiau pastebime tai, kad Europos teisės departamentas savo 2013 m. rugsėjo 25 d. išvadoje Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 311, 32 ir 33 straipsnių papildymo ir pakeitimo projektui Nr. XIIP-955(2) teikė pastabą dėl to, kad sankcijas už nusikalstamas veikas nustato Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Todėl dar kartą atkreipiame Jūsų dėmesį į Projekto 2 straipsniu keičiamo Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodoma, kad valstybės tarnautojas turi atlyginti dėl savo nusikaltimo padarytą materialinę žalą valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai. Pažymime, kad nusikaltimas yra nusikalstamos veikos rūšis, tuo tarpu Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnis reglamentuoja valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės sąlygas ir žalos atlyginimo tvarką valstybinėms institucijoms.
Atsižvelgdami į tai, kad materialinė atsakomybė taikoma darbuotojams už turtinės žalos sukėlimą darbdaviui (Lietuvos Respublikos darbo kodekso XVII skyrius), o baudžiamoji atsakomybė taikoma už nusikaltimus, kurie nustatyti Baudžiamajame kodekse, siūlome Įstatymo projekto 32 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius
„ar dėl jo padaryto nusikaltimo“ kaip perteklinį reguliavimą. Atitinkamai
siūlome tikslinti ir Įstatymo projekto 33 straipsnio 2 dalį. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-03-15 Nr. 190 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. SV-S-43 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a:
Pritarti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 311 , 32 ir 33 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-955(3) ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo Nr. IX-895 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-956(3) (toliau kartu – įstatymų projektai), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų projektų nesvarstyti dėl toliau nurodytų priežasčių.
Įstatymų projektuose siūloma sugriežtinti valstybės tarnautojų materialinę atsakomybę ir viršutinę valstybės tarnautojo atlyginamos turtinės žalos ribą padidinti iki 12 vidutinių jo darbo užmokesčių dydžio sumos, o išieškomą iš darbo užmokesčio sumą – iki 40 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Tačiau vien padidinus valstybės tarnautojo atlygintinos turtinės žalos dydį neišsprendžiamos esminės valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės taikymo viešajame sektoriuje problemos, nes norint sudaryti sąlygas realiai taikyti asmeninę valstybės tarnautojų atsakomybę svarbiausia – ne atlyginamos turtinės žalos dydis, bet jos išieškojimo efektyvumas. Taigi tam reikia sisteminės materialinės atsakomybės taikymo viešajame sektoriuje normų ir procedūrų peržiūros. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, nuostatas, kuriose numatyta kompleksiškai peržiūrėti materialinės atsakomybės taikymą viešajame sektoriuje, ketina pateikti Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimus, susijusius su materialinės atsakomybės taikymu viešajame sektoriuje. Šių pakeitimų tikslas – suvienodinti valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės sąlygas, nepaisant to, kokias funkcijas jis atlieka.
Siekiant didinti žalos išieškojimo procedūros efektyvumą, bus siūloma pailginti administracine (ikiteismine) tvarka priimamo sprendimo dėl žalos atlyginimo terminą, supaprastinti žalos išieškojimo procedūras ir mažinti teismų darbo krūvį – suteikti įstaigai galimybę priimti administracinį sprendimą dėl regresinio reikalavimo taikymo žalą padariusiam valstybės tarnautojui, nesikreipiant į teismą, užtikrinti platesnes galimybes išieškoti patirtą žalą ir nustatyti, kad valstybė, atlyginusi dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuratūros ar teismo pareigūno, teisėjo, kitų valdžios pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų tyčinių veiksmų atsiradusią žalą, įgyja regreso teisę teismo tvarka išieškoti iš šių asmenų tiek, kiek ji sumokėjo (neribojant išieškotinos sumos dydžio), taip užtikrinant realų žalos išieškojimą. Taigi šie pakeitimai leis kompleksiškai tobulinti materialinės atsakomybės instituto taikymą viešajame sektoriuje ir šio instituto taikymo problemas spręsti plačiau, nei siūloma įstatymų projektuose. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti, kadangi Vyriausybė iki 2017 m. liepos 1 d. numačiusi pateikti Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimus, susijusius su sisteminiu materialinės atsakomybės taikymu viešajame sektoriuje. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 311, 32 ir 33 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP-955(3) grąžinti iniciatoriams tobulinti, remiantis šiais argumentais:
darbuotojų valstybės tarnautojų atlyginamos turtinės žalos riba. Be to, 2017 m. liepos 1 d. įsigaliosiančiame Lietuvos Respublikos d arbo kodekse atlyginamos turtinės žalos ribos diferencijuojamos, atsižvelgiant į kaltės laipsnį;
2) vien valstybės tarnautojo atlygintinos turtinės žalos dydžio padidinimas neišspręstų esminių valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės taikymo viešajame sektoriuje problemų. Realiam asmeninės valstybės tarnautojų atsakomybės taikymui svarbiausia ne atlyginamos turtinės žalos dydis, bet jos išieškojimo efektyvumas, todėl materialinės atsakomybės taikymo viešajame sektoriuje normų ir procedūrų peržiūra ir šio instituto taikymo problemų sprendimas turi būti platesnis ir sistemiškas;
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos (pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“), nuostatas, kuriose numatyta kompleksiškai peržiūrėti materialinės atsakomybės taikymą viešajame sektoriuje, ketina iki 2017 m. liepos 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimus. Pakeitimais siekiama kompleksiškai tobulinti materialinės atsakomybės instituto taikymą viešajame sektoriuje, be kita ko suvienodinant valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės sąlygas, nepaisant to, kokias funkcijas jis atlieka ir užtikrinant realų žalos išieškojimą. 7.
7Balsavimo rezultatai:
Balsuota alternatyviai: už sprendimą siūlyti pagrindiniam komitetui projektą XIIP-955(3) grąžinti iniciatoriams tobulinti – 7; už sprendimą siūlyti pagrindiniam komitetui projektą XIIP-955(3) atmesti – nėra. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Lauras Stacevičius, Česlav Olševski. Komiteto pirmininkas (Parašas) Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Vyriausybės kanceliarijos Politikos įgyvendinimo grupės vyriausioji patarėja Jurgita Domeikienė, Vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-11-29)1232 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma sugriežtinti valstybės tarnautojų materialinę atsakomybę nustatant, kad valstybės tarnautojo atlyginamos turtinės žalos suma yra ne didesnė kaip
negali viršyti 40 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Nuostatos diskutuotinos:
1) Dėl valstybės tarnautojo atlyginamos turtinės žalos ribos padidinimo nuo 9 iki 12 vidutinių jo darbo užmokesčių dydžio.
Pastebėtina, kad pagal galiojančius įstatymus valstybės tarnautojų atlyginamos turtinės žalos riba yra didesnė nei kitų darbuotojų (pagal Darbo kodekso 254 straipsnį, darbuotojo atlyginamos turtinės žalos riba – 3 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, pagal 85 straipsnį įmonės, struktūrinio padalinio vadovų ir kitų pareigūnų, pažeidusių 83 straipsnio reikalavimus – 6 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio). Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – naujasis Darbo kodeksas), kuris įsigalios
diferencijuojamos, atsižvelgiant į kaltės laipsnį: darbuotojas atlygina visą žalą, bet ne daugiau kaip jo 3 vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, - ne daugiau kaip jo 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas, kad valstybės tarnautojo atlyginamos turtinės žalos riba būtų 4 kartus, o didelio neatsargumo atveju – 2 kartus didesnė nei darbuotojų pagal Darbo kodeksą, yra teisingas ir proporcingas. Pritarti Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Vyriausybės ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentams dėl netikslingumo griežtinti valstybės tarnautojų materialinę atsakomybę didinant viršutinę valstybės tarnautojo atlyginamos turtinės žalos ribą nuo 6 ir 9 iki
tarnautojo atlygintinos turtinės žalos dydį neišsprendžiamos esminės valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės taikymo problemos.
Norint sudaryti sąlygas realiai taikyti asmeninę valstybės tarnautojų atsakomybę svarbiausia – ne atlyginamos turtinės žalos dydis, bet jos išieškojimo efektyvumas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-11-29)1233
2) Dėl galimo išskaityti mėnesinio darbo užmokesčio dydžio padidinimo nuo 20 iki 40 procentų. Pastebėtina, kad išskaitymai iš valstybės tarnautojo mėnesinio darbo užmokesčio tuo atveju, kai turtinė žala išieškoma regreso tvarka, atliekami pagal vykdomuosius dokumentus. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnį, iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika atlyginimą – iki 50 procentų, kitų rūšių išieškoms – 20 procentų, jeigu kitaip nenumatyta vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, o pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Diskutuotina, ar reikia Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti išimtis iš CPK nuostatų, reguliuojančių išskaitų iš darbo užmokesčio dydį.
Pastebėtina, kad iš valstybės tarnautojo, padariusio žalą nusikalstama veika, jeigu jam priklausantis mėnesinis darbo užmokestis yra 1000 eurų, pagal projekto nuostatas per mėnesį galima būtų išieškoti 400 eurų, o pagal nurodytas CPK nuostatas (nesant išskaitų pagal kitus vykdomuosius dokumentus) – 624 eurus (50 proc. nuo MMA ir 70 proc. nuo MMA viršijančios dalies). Tačiau tuo atveju, kai iš valstybės tarnautojo būtų išieškoma kita neteisėta veika institucijai padaryta žala, pagal projekto nuostatas maksimalios mėnesinės išskaitos dydis būtų tas pats, kaip ir išieškant nusikaltimu padarytą žalą –
dokumentus) – 510 eurų (20 proc. nuo MMA ir 70 proc. nuo MMA viršijančios dalies). Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra teisingas ir proporcingas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad naujajame Darbo kodekse išskaitų iš darbo užmokesčių dydis nėra nustatomas, taigi turėtų galioti bendrosios CPK nuostatos. Pritarti iš dalies Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Vyriausybės ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentams dėl netikslingumo griežtinti valstybės tarnautojų materialinę atsakomybę didinant išieškomą iš darbo užmokesčio sumą – iki 40 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio, nes vien padidinus išieškomą iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sumą neišsprendžiamos esminės valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės taikymo problemos. Norint sudaryti sąlygas realiai taikyti asmeninę valstybės tarnautojų atsakomybę svarbiausia
Nepritarti siūlymui diskutuoti, ar reikia Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti išimtis iš CPK nuostatų, reguliuojančių išskaitų iš darbo užmokesčio dydį, nes projekto iniciatoriai dėl to Valstybės tarnybos įstatymo keisti (tobulinti) nesiūlė. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-11-29)231
straipsnio 1 dalyje siūloma keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies nuostatas papildyti nustatant, kad valstybės tarnautojas turi atlyginti ne tik savo neteisėta kalta veika padarytą žalą, bet ir nusikaltimu padarytą žalą. Pažymėtina, kad materialinė atsakomybė atsiranda esant bet kokiai kaltės formai (tyčia, neatsargumas) ir rūšiai (tiesioginė, netiesioginė tyčia, neatsargumas). Nusikaltimas, kaip pavojinga visuomenei ir Baudžiamajame kodekse uždrausta veika, visada yra neteisėta ir kalta veika. Todėl vertinamos projekto nuostatos siūlytume atsisakyti kaip perteklinės ir klaidinančios. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad keičiamame įstatyme yra reguliuojama valstybės tarnautojų materialinė atsakomybė, o nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas yra reguliuojamas Baudžiamajame kodekse. Pritarti
(2016-11-29)3
aiškinamajame rašte teigiama: „<...> Galiojanti Valstybės tarnybos įstatymo redakcija numato, kad visą padarytą žalą (t. y. netaikant viršutinės žalos ribos) valstybės tarnautojas turi atlyginti tik tada, jei ta žala buvo sukelta tyčia (Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalis).“ Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas.
Todėl valstybės tarnautojams yra taikomos ne tik Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl materialinės atsakomybės, bet, subsidiariai, ir Darbo kodekso nuostatos dėl materialinės atsakomybės, konkrečiai Darbo kodekso 255 ir 256 straipsniai (naujojo Darbo kodekso 154 straipsnis). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į teismų praktiką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje yra aptartos tik kai kurios bendrosios materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – žalos padarymas, neteisėta veika, žalą padariusio asmens kaltė, tačiau nieko nepasisakyta dėl kitų materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, kurios taikomos kituose iš esmės analogiškuose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-2120-11). Remiantis nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tokiu atveju taikytinos Darbo kodekso nuostatos, susijusios su materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų nustatymu bei taikymu. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, taikydamas Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnį, neturėjo remtis Darbo kodekso normomis (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2011 m. lapkričio mėn.
administracinėje byloje Nr. A-63-2899-11). [1] Nepritarti Nepritarti siūlymui diskutuoti, ar nereikėtų Valstybės tarnybos įstatymą papildyti nuostatomis dėl materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų nustatymo bei taikymo, jei tai kyla iš Darbo kodekso pažeidimų, nes projekto iniciatoriai dėl to Valstybės tarnybos įstatymo keisti (tobulinti) nesiūlė. 5. Europos teisės departamentas prie LR teisingumo ministerijos (2016-10-12)231 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 311, 32 ir 33 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-955(3) (toliau – Įstatymo projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Tačiau pastebime tai, kad Europos teisės departamentas savo
įstatymo Nr. VIII-1316 311, 32 ir 33 straipsnių papildymo ir pakeitimo projektui Nr. XIIP-955(2) teikė pastabą dėl to, kad sankcijas už nusikalstamas veikas nustato Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Todėl dar kartą atkreipiame Jūsų dėmesį į Projekto 2 straipsniu keičiamo Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodoma, kad valstybės tarnautojas turi atlyginti dėl savo nusikaltimo padarytą materialinę žalą valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai. Pažymime, kad nusikaltimas yra nusikalstamos veikos rūšis, tuo tarpu Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnis reglamentuoja valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės sąlygas ir žalos atlyginimo tvarką valstybinėms institucijoms.
Atsižvelgdami į tai, kad materialinė atsakomybė taikoma darbuotojams už turtinės žalos sukėlimą darbdaviui (Lietuvos Respublikos darbo kodekso XVII skyrius), o baudžiamoji atsakomybė taikoma už nusikaltimus, kurie nustatyti Baudžiamajame kodekse, siūlome Įstatymo projekto 32 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius „ar dėl jo padaryto nusikaltimo“ kaip perteklinį reguliavimą. Atitinkamai siūlome tikslinti ir Įstatymo projekto 33 straipsnio
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2017-03-15) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. SV-S-43 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Pritarti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 311 , 32 ir 33 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-955(3) ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo Nr. IX-895 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-956(3) (toliau kartu – įstatymų projektai), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų projektų nesvarstyti dėl toliau nurodytų priežasčių.
Įstatymų projektuose siūloma sugriežtinti valstybės tarnautojų materialinę atsakomybę ir viršutinę valstybės tarnautojo atlyginamos turtinės žalos ribą padidinti iki 12 vidutinių jo darbo užmokesčių dydžio sumos, o išieškomą iš darbo užmokesčio sumą – iki 40 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Tačiau vien padidinus valstybės tarnautojo atlygintinos turtinės žalos dydį neišsprendžiamos esminės valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės taikymo viešajame sektoriuje problemos, nes norint sudaryti sąlygas realiai taikyti asmeninę valstybės tarnautojų atsakomybę svarbiausia – ne atlyginamos turtinės žalos dydis, bet jos išieškojimo efektyvumas. Taigi tam reikia sisteminės materialinės atsakomybės taikymo viešajame sektoriuje normų ir procedūrų peržiūros. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo
Vyriausybės programos“, nuostatas, kuriose numatyta kompleksiškai peržiūrėti materialinės atsakomybės taikymą viešajame sektoriuje, ketina pateikti Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimus, susijusius su materialinės atsakomybės taikymu viešajame sektoriuje. Šių pakeitimų tikslas – suvienodinti valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės sąlygas, nepaisant to, kokias funkcijas jis atlieka.
Siekiant didinti žalos išieškojimo procedūros efektyvumą, bus siūloma pailginti administracine (ikiteismine) tvarka priimamo sprendimo dėl žalos atlyginimo terminą, supaprastinti žalos išieškojimo procedūras ir mažinti teismų darbo krūvį – suteikti įstaigai galimybę priimti administracinį sprendimą dėl regresinio reikalavimo taikymo žalą padariusiam valstybės tarnautojui, nesikreipiant į teismą, užtikrinti platesnes galimybes išieškoti patirtą žalą ir nustatyti, kad valstybė, atlyginusi dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuratūros ar teismo pareigūno, teisėjo, kitų valdžios pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų tyčinių veiksmų atsiradusią žalą, įgyja regreso teisę teismo tvarka išieškoti iš šių asmenų tiek, kiek ji sumokėjo (neribojant išieškotinos sumos dydžio), taip užtikrinant realų žalos išieškojimą. Taigi šie pakeitimai leis kompleksiškai tobulinti materialinės atsakomybės instituto taikymą viešajame sektoriuje ir šio instituto taikymo problemas spręsti plačiau, nei siūloma įstatymų projektuose. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo projektą Nr. XIIP-955(3) sujungti su Vyriausybės parengtu ir pateiktu Seimui svarstyti Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu Nr.
XIIIP-1596, kuriuo numatoma tobulinti materialinės atsakomybės instituto taikymą valstybės tarnautojams ir valstybės pareigūnams (kuriems taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl tiesioginės materialinės žalos atlyginimo): siekiant didinti žalos išieškojimo procedūros efektyvumą siūloma pailginti administracine (ikiteismine) tvarka priimamo sprendimo dėl žalos atlyginimo terminą (nuo 1 iki 3 mėnesių) ; siekiant užtikrinti platesnes galimybes išieškoti patirtą žalą siūloma nustatyti, kad valstybė, atlyginusi valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų tyčinių veiksmų atsiradusią žalą, įgyja regreso teisę ir privalo teismo tvarka išieškoti iš šių asmenų tiek, kiek ji sumokėjo (neribojant išieškotinos sumos dydžio) ir kt. Sujungus minėtus įstatymų projektus ir patobulinus materialinės atsakomybės instituto taikymą valstybės tarnautojams ir valstybės pareigūnams, bus iš esmės realizuoti tiek Vyriausybės nutarime minėti siekiai, tiek ir du iš keturių projekto Nr. XIIP-955 (3) iniciatorių keltų uždavinių, kurie suformuluoti šio projekto aiškinamajame rašte. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (2017-03-29)
sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 311, 32 ir 33 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-955(3) grąžinti iniciatoriams tobulinti , remiantis šiais argumentais:
darbuotojų valstybės tarnautojų atlyginamos turtinės žalos riba.
Be to, 2017 m. liepos 1 d. įsigaliosiančiame Lietuvos Respublikos darbo kodekse atlyginamos turtinės žalos ribos diferencijuojamos, atsižvelgiant į kaltės laipsnį;
2) vien valstybės tarnautojo atlygintinos turtinės žalos dydžio padidinimas neišspręstų esminių valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės taikymo viešajame sektoriuje problemų. Realiam asmeninės valstybės tarnautojų atsakomybės taikymui svarbiausia ne atlyginamos turtinės žalos dydis, bet jos išieškojimo efektyvumas, todėl materialinės atsakomybės taikymo viešajame sektoriuje normų ir procedūrų peržiūra ir šio instituto taikymo problemų sprendimas turi būti platesnis ir sistemiškas;
Respublikos Vyriausybės programos (pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“), nuostatas, kuriose numatyta kompleksiškai peržiūrėti materialinės atsakomybės taikymą viešajame sektoriuje, ketina iki 2017 m. liepos 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimus. Pakeitimais siekiama kompleksiškai tobulinti materialinės atsakomybės instituto taikymą viešajame sektoriuje, be kita ko suvienodinant valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės sąlygas, nepaisant to, kokias funkcijas jis atlieka ir užtikrinant realų žalos išieškojimą. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo projektą Nr.
XIIP-955(3) sujungti su Vyriausybės parengtu ir pateiktu Seimui svarstyti Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1596, kuriuo numatoma tobulinti materialinės atsakomybės instituto taikymą valstybės tarnautojams, taip pat valstybės pareigūnams (kuriems taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl tiesioginės materialinės žalos atlyginimo): siekiant didinti žalos išieškojimo procedūros efektyvumą siūloma pailginti administracine (ikiteismine) tvarka priimamo sprendimo dėl žalos atlyginimo terminą (nuo 1 iki 3 mėnesių) ; siekiant užtikrinti platesnes galimybes išieškoti patirtą žalą siūloma nustatyti, kad valstybė, atlyginusi valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų tyčinių veiksmų atsiradusią žalą, įgyja regreso teisę ir privalo teismo tvarka išieškoti iš šių asmenų tiek, kiek ji sumokėjo (neribojant išieškotinos sumos dydžio) ir kt. Sujungus minėtus įstatymų projektus ir tobulinus materialinės atsakomybės instituto taikymą valstybės tarnautojams ir valstybės pareigūnams, bus iš esmės realizuoti tiek Vyriausybės nutarime minėti siekiai, tiek ir du iš keturių projekto Nr. XIIP-955 (3) iniciatorių keltų uždavinių, kurie suformuluoti šio projekto aiškinamajame rašte. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas:
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 311 , 32 ir 33 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-955(3) sujungti su Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1596. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
R. Juška. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Algirdas Astrauskas