Projekto Nr. XIIP-918(2) lyginamasis variantas
2017
1 straipsnis. 2 straipsnio 1 dalies pakeitimas
straipsnio 1 dalies 6 punktą pripažinti netekusiu galios. 6) Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinis įstatymas;
punktus laikyti atitinkamai 6, 7, 8 ir 9 punktais. „76 ) Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstitucinis įstatymas;87 ) Lietuvos Respublikos peticijų konstitucinis įstatymas;98 ) Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties konstitucinis įstatymas. 109 ) Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas . “ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia:
Seimo narys Julius Sabatauskas
1Projekto rengimą paskatinusios priežastys,
pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą: Lietuvos Respublikos Konstitucinių įstatymų sąrašo konstituciniu įstatymu į Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašą įtrauktas ir Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinis įstatymas (2 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. birželio
koncepciją. Šios koncepcijos 2 punkte tarp pagrindinių Rinkimų kodekso tikslų nurodytas tikslas nustatyti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos ir kitų rinkimų komisijų teisinę padėtį, uždavinius, įgaliojimus, veiklos principus, jų sudarymo, darbo organizavimo tvarką ir finansavimą. Pažymėtina, kad nei Lietuvos teisės tradicijoje, nei teisės sistemoje nėra pavyzdžių, kai įstatymus vykdančios institucijos statusą, formavimo tvarką, įgaliojimus ir jų vykdymo tvarką reglamentuotų konstitucinis įstatymas . Tai pažymėjo ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2013 m. sausio 14 d. išvadoje dėl Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto (reg. Nr.
Nr. XIP-4581), atkreipdamas dėmesį į tai, kad teismų, vykdančių teisingumą ir taikančių teisę, sistema, sudarymo tvarka, savivalda ir kt. reglamentuojama paprastų įstatymų normomis (Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso, Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ar Administracinių teisės pažeidimų kodekso), ir pažymėdamas, kad net ir Konstitucijoje įtvirtintų valstybės valdžios institucijų (Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės, teismų) struktūrą, darbo organizavimo ir įgaliojimų vykdymo tvarką (tiek kiek jų nereglamentuoja Konstitucija) reglamentuoja atitinkamai Seimo statutas, turintis įstatymo galią, Respublikos Prezidento įstatymas, Vyriausybės įstatymas, Teismų įstatymas, Konstitucinio Teismo įstatymas. Tai paprasti įstatymai (subordinuoti konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai), priimami, keičiami, pildomi ar pripažįstami netekusiais galios Seimo statuto 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta Seimo narių balsų dauguma (išskyrus Seimo statutą, kuris gali būti keičiamas, pildomas ar pripažįstamas netekusiu galios didesne nei pusės visų Seimo narių balsų dauguma – Seimo statuto 262 straipsnis). Kaip žinia, Konstitucinių įstatymų institutas skirtas reguliuoti reikšmingiausius visuomeninius santykius, užtikrinant didesnį šių santykių stabilumą, pasireiškiantį aukštesniais jų teisinės apsaugos standartais. Konstitucinių įstatymų svarstymo ir priėmimo procedūra yra sudėtingesnė nei paprastų įstatymų. Konstitucinis įstatymas priimamas, jeigu už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiamas ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma (Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalis, Seimo statuto1712
4 straipsni ai).
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas aukščiau minėtoje išvadoje pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad, jeigu Vyriausiosios rinkimų komisijos statusas, sudarymo tvarka, funkcijos ir įgaliojimai, jų vykdymo tvarka būtų reglamentuojami Kodekse, kaip konstituciniame įstatyme, Vyriausioji rinkimų komisija Lietuvos institucinėje sistemoje būtų vienintelė įstatymus vykdanti institucija, kurios statusą ir jos veiklos klausimus reglamentuotų konstitucinis įstatymas. Iškilus būtinumui pakeisti tapusį netinkamu teisinį reguliavimą, pvz. dėl šios komisijos sudarymo tvarkos (kad ir procedūrinį klausimą dėl kandidatų į Vyriausiosios rinkimų komisijos narius delegavimo) ar darbo organizavimo klausimų - tai padaryti operatyviai nebus įmanoma dėl nurodytos sudėtingos konstitucinio įstatymo keitimo tvarkos. Tokia pat pastaba teiktina ir dėl kitų rinkimus vykdančių institucijų sistemą sudarančių rinkimų komisijų: savivaldybių, apygardų rinkimų komisijų, apylinkių rinkimų komisijų, taip pat balsavimo komisijų, sudaromų Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose, sudarymo ir veiklos bei Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo kodifikavimo teikiamame Kodekse ( reg. Nr. XIIIP-20, XI-XII skyriai).
XIIIP-20, XI-XII skyriai). Šiuo metu politinių partijų steigimą, registravimą, pabaigą, veiklos garantijas (taip pat ir turtą, lėšas), finansinės veiklos kontrolę reglamentuoja Politinių partijų įstatymas, taip pat Civilinio kodekso nuostatos, o politinėms partijoms planuojamą skirti bendrą valstybės biudžeto asignavimų dydį – atitinkamų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, t.y. paprasti įstatymai, subordinuoti konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai. Jeigu politinių partijų steigimo, veiklos ir finansavimo (tame tarpe ir politinės kampanijos) klausimai vienu metu būtų reglamentuojami skirtingos teisinės galios teisės aktais: paprastais įstatymais ir konstituciniu įstatymu, kurie keičiami skirtinga tvarka, tai gali būti kliūtimi operatyviai pakeisti Kodeksą dėl nurodytos sudėtingos konstitucinio įstatymo keitimo tvarkos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad yra įregistruotas Lietuvos Respublikos Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-4481). Šio projekto 4 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis, pagal kurias Vyriausioji rinkimų komisija taptų nacionaliniu informacijos centru (Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 28 straipsnio 1 dalis) ir kuriam būtų teikiamos Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų metinės finansinės veiklos ataskaitos ir kiti dokumentai (Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 23 straipsnio 1 dalis), būtų plečiamas šios komisijos statusas. Ši komisija būtų ne tik Konstitucijoje numatyta nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų organizavimo bei vykdymo valstybės institucija (Konstitucijos 67 straipsnio 13 punktas, Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), taip pat koordinuojanti institucija, įgyvendinanti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.
211/2011 15 straipsnio 1 ir 2 dalis (Vyriausiosios rinkimų komisijos 2 straipsnio 1 dalis,
teikiamas įstatymas būtų priimtas) nacionaliniu informacijos centru. Į šią aplinkybę neatsižvelgta rengiant Kodekso projektą ir kt. Pažymėtina, kad Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektui (reg. Nr. XIIIP-20) pateikė daug pastabų dėl suderinamumo su Europos Sąjungos teise. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad atitinkamos rinkimų teisės savivaldos rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą, inter alia, suteikiamos Europos Sąjungos piliečiams ir šios teisės garantuojamos Europos Sąjungos teisės aktais, todėl kaip ir minėta ankščiau, i škilus būtinumui pakeisti teisinį reguliavimą, tai padaryti operatyviai nebūtų įmanoma dėl nurodytos sudėtingos konstitucinio įstatymo keitimo tvarkos. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus, teikiamu projektu siūloma iš konstitucinių įstatymo sąrašo išbraukti Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinį įstatymą. 2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Įstatymo projekto tikslas – Konstitucinių įstatymų sąrašo Konstitucinio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 6 punktą pripažinti netekusiu galios ir iš konstitucinių įstatymo sąrašo išbraukti Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, siekiant, kad Rinkimų kodeksas būtų patvirtintas paprastu, o ne konstituciniu įstatymu. 3.
klausimai: Šiuo metu galiojančiu Lietuvos Respublikos Konstitucinių įstatymų sąrašo konstituciniu įstatymu į Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašą įtrauktas ir Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinis įstatymas. 4.Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Priėmus šį įstatymo projektą bus užtikrinta teisės sistemos darna. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus šį įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą:
Priėmus įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti ar panaikinti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projekte naujų sąvokų nėra. 10.
atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, - kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys:
Priėmus įstatymo projektą parengti naujų teisės aktų nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai): Priėmus įstatymo projektą papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Specialistų vertinimų ir išvadų projekto rengimo metu negauta. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai: Lietuvos Respublikos Seimo narys Julius Sabatauskas. 15. Reikšminiai projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc :
„konstitucinių įstatymų sąrašas“, „rinkimų
kodeksas"
16Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia: Seimo narys Julius Sabatauskas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-04- Nr. Į 2017-03-24 Nr. S-2017-2835 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS
PAKEITIMO KONSTITUCINIo ĮSTATYMo PROJEKTo nr. XIIP-918(2) atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo 2 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektą Nr. XIIP‑918(2) pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688 , el. p. [email protected]
2017-03-23 Nr. XIIP –918(2) Vilnius Įvertinus projektą pagal jo santykį su Konstitucija, įstatymais ir teisėkūros principais, pastabų neturime. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, jog konstitucinio įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytos jo parengimą paskatinusios problemos gali būti išspręstos ir kitu būdu: ne išbraukus iš konstitucinių įstatymų sąrašo Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, o pastarajame nereglamentuojant Vyriausiosios rinkimų komisijos statuso, sudarymo tvarkos, funkcijų, įgaliojimų ir jų vykdymo tvarkos. Tokiu atveju turėtų būti atitinkamai pakeista 2013 m. birželio 27 d. Seimo nutarimu Nr.XII-439 patvirtinta Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso koncepcija. Projektas redaguotinas teisės technikos taisyklių požiūriu: konstitucinio įstatymo pavadinime nurodytinas įstatymą priėmusio subjekto suteiktas numeris, projekto 1 straipsnio pavadinime atsisakytina keičiamo straipsnio dalies įvardijimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected]