Lyginamasis variantas.docx Projekto lyginamasis variantas
IR 1872
2014 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 183 straipsnio pakeitimas Pakeisti 183 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose ar negyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams nuo penkiasdešimties iki trijų šimtų litų. Papildyti 183 straipsnį nauja 2 dalimi: „2. Kai administracinės teisės pažeidimas padarytas šio straipsnio pirmojoje dalyje gyvenamosiose ar negyvenamosiose patalpose ir užfiksuotas ne asmens, įtariamojo administracinio teisės pažeidimo padarymu akivaizdoje, viešosios rimties neužtikrinimas – užtraukia įspėjimą arba baudą tos gyvenamosios ar negyvenamosios patalpos savininkui, o tais atvejais, kai patalpų savininkas yra juridinis asmuo – juridinio asmens vadovui ar kitiems valdymo organo nariams nuo penkiasdešimties iki trijų šimtų litų“. 3. Buvusią
išdėstyti taip: „3. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje ar antrojoje dalyje numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą piliečiams arba pareigūnams nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio litų“. 4. Buvusią
išdėstyti taip: „4.
Šio straipsnio pirmojoje ar antrojoje dalyje numatyti pažeidimai, padaryti nepilnamečių nuo keturiolikos iki šešiolikos metų, – užtraukia įspėjimą arba baudą tėvams arba globėjams (rūpintojams) nuo penkiasdešimties iki trijų šimtų litų.“2 straipsnis. 2602 straipsnio pakeitimas Papildyti 2602 straipsnį nauja 3 dalimi ir šią dalį išdėstyti taip: „3. Kai šio kodekso 183 straipsnyje numatytas administracinis teisės pažeidimas yra padarytas gyvenamosiose ar negyvenamosiose patalpose, tačiau užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje, administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas tos patalpos savininkui. Jeigu administracinį teisės pažeidimą padarė kitas asmuo, patalpos savininkas turi per dešimt darbo dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį teisės pažeidimą, ir pranešti visus žinomus duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris administracinio teisės pažeidimo padarymo metu valdė ar naudojosi patalpa. Patalpos savininko nurodytam asmeniui surašomas ir siunčiamas naujas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, o patalpos savininkui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymas laikomas negaliojančiu“. Papildyti2602 straipsnį nauja 4 dalimi ir šią dalį išdėstyti taip: „4.
Jeigu gyvenamosios ar negyvenamosios patalpos, kurioje padarytas šio kodekso 183 straipsnyje padarytas pažeidimas, savininkas yra juridinis asmuo, administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas šio juridinio asmens vadovui (kai juridinis asmuo neturi vadovo – kito valdymo organo nariams) kuris per tris darbo dienas privalo pranešti visus žinomus duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris administracinio teisės pažeidimo padarymo metu valdė ar naudojosi juridiniam asmeniui priklausiančia patalpa. Nurodytam asmeniui surašomas ir siunčiamas naujas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, o juridinio asmens vadovui ar kitiems valdymo organo nariams surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymas laikomas negaliojančiu“. Buvusią 2602 straipsnio
straipsnis. 1872 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1872 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „1872 straipsnis . Melagingų parodymų teikimas administracinio teisės pažeidimo byloje ir melagingas įskundimas “ Papildyti 1872 straipsnį nauja 2 dalimi: „2. Melagingas asmens, kuris administracinio teisės pažeidimo padarymo metu valdė ar naudojosi jam priklausančia gyvenamąja patalpa, nurodymas (Kodekso 2602 straipsnio
yra juridinis asmuo – šio juridinio asmens vadovui (kai juridinis asmuo neturi vadovo – kito valdymo organo nariams) nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Artūras Paulauskas
DĖL
, ir 1872
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Projekto rengimą paskatino tai, jog vis didėja gyventojų nusiskundimų dėl viešosios rimties trikdymo gyvenamosiose bei negyvenamosiose patalpose vakaro ir nakties metu. Pareigūnams atvykus į įvykio vietą, triukšmaujantys asmenys dažnai neatidaro durų, neretai būstai yra nuomojami ir policijos pareigūnams sunku nustatyti triukšmaujančius asmenis, taip pat tokie pareigūnų vizitai reikalauja laiko, finansinių ir žmogiškųjų sąnaudų, o tai trukdo pareigūnams vykdyti kitas pareigas užtikrinant visuomenės saugumą. Šiuo projektu yra siekiama įstatyme įtvirtinti ir sudaryti sąlygas, kad tuo atveju, kai administracinės teisės pažeidimas padarytas Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183 straipsnio pirmojoje dalyje gyvenamosiose ar negyvenamosiose patalpose ir užfiksuotas ne asmens, įtariamojo administracinio teisės pažeidimo padarymu akivaizdoje, viešosios rimties neužtikrinimas užtrauktų įspėjimą arba baudą tos gyvenamosios ar negyvenamosios patalpos savininkui. Projektu taip pat siekiama ATPK 183 str. padidinti minimalią baudą iki penkiasdešimties litų. Baudos minimumą įvesti paskatino tai, jog pareigūnas vietoje gali surašyti administracinį nurodymą, kurio pagrindu pažeidimą padaręs asmuo privalo per 10 dienų sumokėti baudą, surašius administracinį nurodymą gali būti skiriama lygiai pusė minimalios baudos. Kadangi ATPK 183 str. 1 dalyje minimalios baudos dydis nenurodytas, vadovaujantis ATPK 24 straipsniu už administracinius teisės pažeidimus piliečiams skiriama bauda negali būti mažesnė kaip dešimt litų. Dėl šių priežasčių pareigūnai priversti skirti dešimties litų baudą. 2.
įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Seimo narys – Artūras Paulauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
„Šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos
instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki trijų šimtų litų“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Papildžius ATPK 183 straipsnį 2 dalimi numatoma nauja teisinio reguliavimo nuostata, kad tuo atveju, kai administracinės teisės pažeidimas padarytas ATPK 183 straipsnio pirmojoje dalyje gyvenamosiose ar negyvenamosiose patalpose ir užfiksuotas ne asmens, įtariamojo administracinio teisės pažeidimo padarymu akivaizdoje, viešosios rimties neužtikrinimas užtrauktų įspėjimą arba baudą tos gyvenamosios ar negyvenamosios patalpos savininkui, o tais atvejais, kai patalpų savininkas yra juridinis asmuo – juridinio asmens vadovui ar kietiems valdymo organo nariams nuo penkiasdešimties iki trijų šimtų litų. Kartu pildomas ir ATPK 2602 straipsnis kuriame numatoma, kad kai šio kodekso 183 straipsnyje numatytas administracinis teisės pažeidimas yra padarytas gyvenamosiose ar negyvenamosiose patalpose, tačiau užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje, administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas patalpos, kurioje užfiksuotas pažeidimas, savininkui.
Jeigu administracinį teisės pažeidimą padarė kitas asmuo, patalpos savininkas turi per dešimt darbo dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos atvykti į instituciją, kurios pareigūnas nustatė administracinį teisės pažeidimą, ir pranešti duomenis apie asmenį kuris administracinio teisės pažeidimo padarymo metu valdė ar naudojosi jam priklausiančia patalpa. Patalpos savininko nurodytam asmeniui surašomas ir siunčiamas naujas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, o patalpos savininkui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymas laikomas negaliojančiu. Jeigu gyvenamosios ar negyvenamosios patalpos, kurioje padarytas šio kodekso 183 straipsnyje padarytas pažeidimas, savininkas yra juridinis asmuo, administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas šio juridinio asmens vadovui ar kitiems valdymo organo nariams, kurie per tris darbo dienas privalo pranešti duomenis apie asmenį kuris administracinio teisės pažeidimo padarymo metu valdė ar naudojosi juridiniam asmeniui priklausiančia patalpa.
siūloma įtvirtinti, kad melagingas asmens, kuris administracinio teisės pažeidimo padarymo metu valdė ar naudojosi jam priklausančia gyvenamąja patalpa, nurodymas (Kodekso 2602 straipsnio 3 ir 4 dalys), - užtraukia baudą patalpos savininkui, o tais atvejais, kai patalpos savininkas yra juridinis asmuo – šio juridinio asmens vadovui ar kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projekto pataisos įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priėmus įstatymo projektą, nenumatomas poveikis verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą:
Priėmus teikiamą projektą, galiojančių teisės aktų pakeisti ar panaikinti nereikės. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms. 11. jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys: Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų aktų nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai):
Įstatymo nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai:
Seimo narys Artūras Paulauskas. 15) reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Viešosios rimties trikdymas“. 16. Kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Artūras Paulauskas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-07- Nr. Į 2014-06-23 Nr. XIIP-904(2) Lietuvos Respublikos Seimui DĖL Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 183, 2602 ir 1872 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xiIp-904(2) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183, 2602 ir 1872 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑904(2) (toliau – Projektas) ir atsižvelgdami į ATPK 9 straipsnį, kuriame įtvirtinti privalomi administracinio teisės pažeidimo elementai [1] , manytume, kad Projekto 1 straipsnio 2 dalies turėtų būti atsisakyta, be to, Projektas pildytinas nuostata, numatančia gyvenamųjų ar negyvenamųjų patalpų savininko atsakomybę už policijos pareigūno reikalavimo atskleisti patalpa besinaudojusio asmens duomenis nevykdymą [2] . Taip būtų užtikrinta, kad patalpų savininkas nebūtų baudžiamas už pažeidimą, kurio nepadarė (kaip šiuo metu suponuoja Projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma ATPK 183 straipsnio
patalpų valdytojo/naudotojo duomenų nepateikimą/melagingą pateikimą (tuo tarpu, jei pats savininkas valdė patalpas ar jomis naudojosi pažeidimo padarymo metu, jis turėtų nurodyti savo duomenis ir tuomet būtų nubaustas už viešosios rimties trikdymą pagal ATPK 183 straipsnį). Atitinkamai tikslintini ir kiti, su tokiomis nuostatomis susiję, Projekto straipsniai. Normų efektyvumo tikslu atkreiptinas dėmesys, kad sankcija už policijos pareigūno atitinkamo reikalavimo nevykdymą neturėtų būti lengvesnė nei ta, kuri skiriama už viešosios rimties trikdymą pagal ATPK 183 straipsnį.
Nėra aišku, kodėl skiriasi Projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse siūlomas nustatyti terminas, per kurį asmuo turi pranešti visus žinomus duomenis apie asmenį, kuris administracinio teisės pažeidimo padarymo metu valdė ar naudojosi atitinkama patalpa (Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūlomas nustatyti 10 darbo dienų, o Projekto 2 straipsnio 2 dalyje – 3 darbo dienų terminas). Galiausiai, keltinas klausimas, kaip būtų sprendžiama situacija, kai asmenys administracinį teisės pažeidimą padarytų besinaudodami apleistomis ir neprižiūrimomis patalpomis: tokių patalpų savininkas greičiausiai nežinotų (taigi, objektyviai negalėtų nurodyti) pažeidimo metu patalpa besinaudojusio asmens tapatybės. Iš kitos pusės, vadovaujantis anksčiau nurodytame ATPK 9 straipsnyje įtvirtintais privalomais administracinio teisės pažeidimo elementais patalpų savininkas neturėtų būti laikomas atsakingu ir už viešosios rimties trikdymą pagal ATPK 183 straipsnį. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected] [1] Remiantis minėtu straipsniu, atsakyti už administracinius teisės pažeidimus gali tik asmenys, padarę pažeidimus (galintys būti administracinio pažeidimo subjektais) ir kalti dėl jų padarymo (subjektyvioji atsakomybė). [2] Pagal analogiją žr. ATPK 1331 straipsnį.
183, 2602 IR 1872
2014-07-02 Nr. XIIP-904(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniai projekto tekste dėstytini eilės tvarka. 2. Projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalių, 3 straipsnio 2 dalies tekstuose dispozicija ir sankcija dėstytinos atskiromis pastraipomis. 3. Projekto 1 straipsnio 2 dalies dispozicijos konstrukcija tikslintina: pažymėtina, kad viešosios rimties užtikrinimas ir viešosios rimties laikymasis nėra tapačios sąvokos – diskutuotina, ar viešosios rimties užtikrinimas
Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 2602 straipsnio 4 dalis. 7. Projekto 3 straipsnio tekstas išryškintinas. 8.
17 ir kt. straipsniai), siūlytina ATPK 1872 straipsnį ne pildyti 2 dalimi, bet išdėstyti minėtą antrą dalį naujame straipsnyje; be to, iš 3 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmės išbrauktinas žodis „nauja“, nes galiojančio ATPK 1872 straipsnį sudaro tik viena dalis. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Rutkauskaitė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas PAGRINDINIO KOMITETO
1872 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (XIIP-904(2) 2015 m. gruodžio 22 d. Nr. 113-P-37 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):
Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Virginija Baltraitienė, Petras Gražulis, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėjas, Algirdas Astrauskas; patarėjai: Jurgita Marcinkutė, Rasa Mačiulytė, Monika Urmonienė; konsultantas, Bronius Kleponis; padėjėja, Genovaitė Jasaitienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-07-04) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Straipsnių numeriai projekto pavadinime ir straipsniai projekto tekste dėstytini eilės tvarka. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-07-04)
1
2Projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalių, 3 straipsnio 2 dalies tekstuose dispozicija ir sankcija dėstytinos atskiromis pastraipomis. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-07-04)
12
3Projekto 1 straipsnio 2 dalies dispozicijos konstrukcija tikslintina: pažymėtina, kad viešosios rimties užtikrinimas ir viešosios rimties laikymasis nėra tapačios sąvokos – diskutuotina, ar viešosios rimties užtikrinimas – pareigūnų, ar – kiekvieno piliečio pareiga. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-07-04)
2 1 4.
Projekto 2 straipsnio 1 dalies konstrukcija koreguotina: paskutiniame teksto sakinyje žodžiai „su administraciniu nurodymas“ keistini formuluote „su administraciniu nurodymu“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-07-04)22
5Projekto 2 straipsnio 2 dalies konstrukcija koreguotina: pirmame teksto sakinyje žodžiai “kurioje padarytas šio kodekso 183 straipsnyje padarytas pažeidimas“ keistini formuluote „183 straipsnyje numatytas administracinis pažeidimas“; be to, paskutiniame teksto sakinyje žodžiai „su administraciniu nurodymas“ keistini formuluote „su administraciniu nurodymu“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-07-04)
2
6Projekto 2 straipsniu pernumeruotina ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 2602 straipsnio 4 dalis. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-07-04)
3
7Projekto 3 straipsnio tekstas išryškintinas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-07-04)
17 ir kt. straipsniai), siūlytina ATPK 1872 straipsnį ne pildyti 2 dalimi, bet išdėstyti minėtą antrą dalį naujame straipsnyje; be to, iš 3 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmės išbrauktinas žodis „nauja“, nes galiojančio ATPK 1872 straipsnį sudaro tik viena dalis. Pritarti
2Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2014-07-11) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183, 2602 ir 1872 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP‑904(2) (toliau – Projektas) ir atsižvelgdami į ATPK 9 straipsnį, kuriame įtvirtinti privalomi administracinio teisės pažeidimo elementai (Remiantis minėtu straipsniu, atsakyti už administracinius teisės pažeidimus gali tik asmenys, padarę pažeidimus (galintys būti administracinio pažeidimo subjektais) ir kalti dėl jų padarymo (subjektyvioji atsakomybė .), manytume, kad Projekto 1 straipsnio 2 dalies turėtų būti atsisakyta, be to, Projektas pildytinas nuostata, numatančia gyvenamųjų ar negyvenamųjų patalpų savininko atsakomybę už policijos pareigūno reikalavimo atskleisti patalpa besinaudojusio asmens duomenis nevykdymą (Pagal analogiją žr. ATPK 1331 straipsnį ). Taip būtų užtikrinta, kad patalpų savininkas nebūtų baudžiamas už pažeidimą, kurio nepadarė (kaip šiuo metu suponuoja Projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma ATPK 183 straipsnio 2 dalies formuluotė). Patalpų savininkas turėtų būti baudžiamas tik už duomenų apie patalpų valdytojo/naudotojo duomenų nepateikimą/melagingą pateikimą (tuo tarpu, jei pats savininkas valdė patalpas ar jomis naudojosi pažeidimo padarymo metu, jis turėtų nurodyti savo duomenis ir tuomet būtų nubaustas už viešosios rimties trikdymą pagal ATPK 183 straipsnį). Atitinkamai tikslintini ir kiti, su tokiomis nuostatomis susiję, Projekto straipsniai. Normų efektyvumo tikslu atkreiptinas dėmesys, kad sankcija už policijos pareigūno atitinkamo reikalavimo nevykdymą neturėtų būti lengvesnė nei ta, kuri skiriama už viešosios rimties trikdymą pagal ATPK 183 straipsnį.
Nėra aišku, kodėl skiriasi Projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse siūlomas nustatyti terminas, per kurį asmuo turi pranešti visus žinomus duomenis apie asmenį, kuris administracinio teisės pažeidimo padarymo metu valdė ar naudojosi atitinkama patalpa (Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūlomas nustatyti 10 darbo dienų, o Projekto 2 straipsnio 2 dalyje – 3 darbo dienų terminas). Galiausiai, keltinas klausimas, kaip būtų sprendžiama situacija, kai asmenys administracinį teisės pažeidimą padarytų besinaudodami apleistomis ir neprižiūrimomis patalpomis: tokių patalpų savininkas greičiausiai nežinotų (taigi, objektyviai negalėtų nurodyti) pažeidimo metu patalpa besinaudojusio asmens tapatybės. Iš kitos pusės, vadovaujantis anksčiau nurodytame ATPK 9 straipsnyje įtvirtintais privalomais administracinio teisės pažeidimo elementais patalpų savininkas neturėtų būti laikomas atsakingu ir už viešosios rimties trikdymą pagal ATPK
Patalpos savininko atsakomybė viešosios rimties trikdymo atvejais negali būti preziumuojama lygiai taip pat kaip transporto savininkų (valdytojų) atžvilgiu, todėl svarstytina, ar tokiais atvejais administracinio nurodymo siuntimas turėtų pakankamą teisinį pagrindą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (2015-06-04) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija įvertinusi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183, 260(2) ir 187(2) straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP-904(2) (toliau - ATPK projektas), teikia šią išvadą. 1. Siūlytina atsisakyti ATPK projektu keičiamo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 183 straipsnio 2 dalies, kadangi joje yra įtvirtinama skirtingo, nei numatytasis ATPK 183 straipsnyje, administracinio teisės pažeidimo („viešosios rimties neužtikrinimas“) dispozicija. Pažymėtina, kad galiojantys teisės aktai nenumato reikalavimo gyvenamosios ar negyvenamosios patalpos savininkui užtikrinti viešąją rimtį. Atitinkamai turėtų būti patikslintos ir ATPK 183 straipsnio 3 ir 4 dalys. Pritarti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (2015-06-04)
straipsnio 1 dalį, atsakomybė numatoma už melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimą, vengimą ar atsisakymą duoti parodymus, melagingą vertimą, įkalčių arba įrodymų naikinimą bei jų slėpimą, naudojimąsi negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymą administracinio teisės pažeidimo byloje. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad melagingas asmens, kuris administracinio teisės pažeidimo padarymo metu naudojosi savininkui priklausančia patalpa, nurodymas užtrauktų atsakomybę pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį. Pritarti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (2015-06-04)
straipsnio 3 ir 4 dalyse siūlomą reguliavimą, pastebėtina, kad jis yra iš esmės analogiškas šiuo metu ATPK įtvirtintam reguliavimui, kuomet pažeidimai padaromi transporto priemone ir užfiksuojami ne pažeidėjo akivaizdoje.
Abejotina, ar siūlomas analogiškas reguliavimas yra tikslingas ir būtų pagrįstas viešosios rimties trikdymo atvejais. Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį ATPK 2602 straipsnį, administracinis nurodymas surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui) tais atvejais, kai pažeidimas užfiksuotas ne pažeidėjo akivaizdoje. Aptariamas reguliavimas skirtas tokiems atvejams, kai paties pažeidėjo pažeidimo vietoje nėra ir
(arba) tuo metu jo objektyviai neįmanoma nustatyti. Tuo tarpu viešosios rimties trikdymo atveju, pažeidėjai pažeidimo vietoje yra, o tai, kad atvykusiems pareigūnams nėra atidaromos durys, neužkerta kelio pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Pažymėtina, kad pareigūnams atvykus į pažeidimo vietą ir aiškiai nustačius daromą pažeidimą bei jo vietą, surašomas tarnybinis pranešimas, kurio pagrindu pradedamas administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimas. Pažymėtina ir tai, kad ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti fiksuojamas ne tik techninėmis priemonėmis, bet ir kitomis įrodymų rūšimis, tarp jų - liudytojų parodymais, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, asmenų pareiškimais ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N-575-530-12). Kita vertus, net ir įtvirtinus siūlomą reguliavimą, abejotina, ar jis būtų pakankamai efektyvus siekiamo tikslo atžvilgiu. Net jeigu savininkas ir nurodytų asmenį (asmenis), kuris (kurie) naudojosi gyvenamąja patalpa, toks nurodymas dar nereikštų, kad pažeidimo darymo metu būtent tas asmuo (asmenys) faktiškai naudojosi patalpa.
Pvz., nuomos atveju, jeigu patalpa yra išnuomota keliems asmenims, savininkas, remdamasis nuomos sutartimi galėtų nurodyti tik tuos asmenis, kurie nurodyti nuomos sutartyje kaip nuomininkai, tačiau sprendžiant asmens atsakomybės klausimą, nesant kitų duomenų, būtų sudėtinga įrodyti, kuris/kurie konkrečiai iš nurodytų asmenų faktiškai buvo patalpoje pažeidimo darymo metu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) 20 straipsnio 2 dalį, pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o juridinio asmens vadovas ar jo filialo vadovas privalo nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas (ar jo filialo vadovas), nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ATPK nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Todėl ir administracinis nurodymas, užfiksavus pažeidimą, padarytą transporto priemone, pirmiausia yra siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui).
Tačiau patalpos savininko atsakomybė viešosios rimties trikdymo atvejais negali būti preziumuojama lygiai taip pat kaip transporto savininkų (valdytojų) atžvilgiu, todėl abejotina, ar tokiais atvejais administracinio nurodymo siuntimas turėtų pakankamą teisinį pagrindą. Be to, skirtingai nei transporto priemonių savininkų (valdytojų) atveju, įstatymai nenumato pareigos patalpos savininkui pateikti duomenis asmens, kuris tam tikru metu valdė jam nuosavybės teise priklausančią patalpą, todėl abejotina, ar savininkui atsisakius suteikti tokius duomenis, būtų galima jį patraukti atsakomybėn siekiant užtikrinti tokios pareigos vykdymą. Pritarti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (2015-06-04)
straipsnio 1 dalį formuluote „negyvenamosiose patalpose14, siūlytina išbraukti žodžius „įmonėse, įstaigose, organizacijose“, kadangi toks išskyrimas netenka prasmės ir būtų perteklinis. Pritarti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (2015-06-04)
būti keičiama aktuali galiojanti ATPK atitinkamų straipsnių redakcija. Taip pat pritartina Seimo Teisės departamento 2014 m. liepos 2 d. išvadoje Nr. XIIP- 904(2) pateiktoms pastaboms. Pritarti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
komitetų, komisijų pasiūlymai:
pasiūlymai. 7.1. Sprendimas Įstatymo projektą Nr. XIIP-904(2) grąžinti iniciatoriams tobulinti:
kanceliarijos Teisės departamento, Teisingumo ministerijos ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas. 7.1.2. Įstatymo projekte siūlomos nuostatos derintinos su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu, įsigaliosiančiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. 8.
: pritarta bendru sutarimu . 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: M. Petrauskienė. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas PAGRINDINIO KOMITETO I Š V A D O S LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO 183, 2602 IR1872 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (Nr. XIIP-904(2)) 2015 m. birželio 10 d. Nr. 102-P-25 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, Komiteto biuro patarėjai: Loreta Zdanavičienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Komiteto biuro padėjėjos Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-07-02 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Straipsnių numeriai projekto pavadinime ir straipsniai projekto tekste dėstytini eilės tvarka. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-07-02 1,
2Projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalių, 3 straipsnio 2 dalies tekstuose dispozicija ir sankcija dėstytinos atskiromis pastraipomis. Pritarti
2
3Projekto 1 straipsnio 2 dalies dispozicijos konstrukcija tikslintina: pažymėtina, kad viešosios rimties užtikrinimas ir viešosios rimties laikymasis nėra tapačios sąvokos – diskutuotina, ar viešosios rimties užtikrinimas – pareigūnų, ar – kiekvieno piliečio pareiga. Pritarti
1 4.
Projekto 2 straipsnio 1 dalies konstrukcija koreguotina: paskutiniame teksto sakinyje žodžiai „su administraciniu nurodymas “ keistini formuluote „su administraciniu nurodymu “. Pritarti
2
5Projekto 2 straipsnio 2 dalies konstrukcija koreguotina: pirmame teksto sakinyje žodžiai “kurioje padarytas šio kodekso 183 straipsnyje padarytas pažeidimas “ keistini formuluote „183 straipsnyje numatytas administracinis pažeidimas“; be to, paskutiniame teksto sakinyje žodžiai „su administraciniu nurodymas “ keistini formuluote „su administraciniu nurodymu “. Pritarti
6Projekto 2 straipsniu pernumeruotina ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 2602 straipsnio 4 dalis. Pritarti
187 2 straipsnį ne pildyti 2 dalimi, bet išdėstyti minėtą antrą dalį naujame straipsnyje; be to, iš 3 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmės išbrauktinas žodis „nauja“, nes galiojančio ATPK 1872 straipsnį sudaro tik viena dalis. Pritarti
9Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 1, 2 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183, 2602 ir 1872 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP‑904(2) (toliau – Projektas) ir atsižvelgdami į ATPK 9 straipsnį, kuriame įtvirtinti privalomi administracinio teisės pažeidimo elementai [1] , manytume, kad Projekto 1 straipsnio 2 dalies turėtų būti atsisakyta, be to, Projektas pildytinas nuostata, numatančia gyvenamųjų ar negyvenamųjų patalpų savininko atsakomybę už policijos pareigūno reikalavimo atskleisti patalpa besinaudojusio asmens duomenis nevykdymą [2] . Taip būtų užtikrinta, kad patalpų savininkas nebūtų baudžiamas už pažeidimą, kurio nepadarė (kaip šiuo metu suponuoja Projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma ATPK 183 straipsnio 2 dalies formuluotė). Patalpų savininkas turėtų būti baudžiamas tik už duomenų apie patalpų valdytojo/naudotojo duomenų nepateikimą/melagingą pateikimą (tuo tarpu, jei pats savininkas valdė patalpas ar jomis naudojosi pažeidimo padarymo metu, jis turėtų nurodyti savo duomenis ir tuomet būtų nubaustas už viešosios rimties trikdymą pagal ATPK 183 straipsnį). Atitinkamai tikslintini ir kiti, su tokiomis nuostatomis susiję, Projekto straipsniai. Normų efektyvumo tikslu atkreiptinas dėmesys, kad sankcija už policijos pareigūno atitinkamo reikalavimo nevykdymą neturėtų būti lengvesnė nei ta, kuri skiriama už viešosios rimties trikdymą pagal ATPK 183 straipsnį. Nėra aišku, kodėl skiriasi Projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse siūlomas nustatyti terminas, per kurį asmuo turi pranešti visus žinomus duomenis apie asmenį, kuris administracinio teisės pažeidimo padarymo metu valdė ar naudojosi atitinkama patalpa (Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūlomas nustatyti 10 darbo dienų, o Projekto 2 straipsnio 2 dalyje – 3 darbo dienų terminas).
Galiausiai, keltinas klausimas, kaip būtų sprendžiama situacija, kai asmenys administracinį teisės pažeidimą padarytų besinaudodami apleistomis ir neprižiūrimomis patalpomis: tokių patalpų savininkas greičiausiai nežinotų (taigi, objektyviai negalėtų nurodyti) pažeidimo metu patalpa besinaudojusio asmens tapatybės. Iš kitos pusės, vadovaujantis anksčiau nurodytame ATPK 9 straipsnyje įtvirtintais privalomais administracinio teisės pažeidimo elementais patalpų savininkas neturėtų būti laikomas atsakingu ir už viešosios rimties trikdymą pagal ATPK
Patalpos savininko atsakomybė viešosios rimties trikdymo atvejais negali būti preziumuojama lygiai taip pat kaip transporto savininkų (valdytojų) atžvilgiu, todėl abejotina, ar tokiais atvejais administracinio nurodymo siuntimas turėtų pakankamą teisinį pagrindą. Be to, skirtingai nei transporto priemonių savininkų (valdytojų) atveju, įstatymai nenumato pareigos patalpos savininkui pateikti duomenis asmens, kuris tam tikru metu valdė jam nuosavybės teise priklausančią patalpą, todėl abejotina, ar savininkui atsisakius suteikti tokius duomenis, būtų galima jį patraukti atsakomybėn siekiant užtikrinti tokios pareigos vykdymą. 10. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja L.Zdanavičienė Įstatymo projekte nustatant atsakomybę už tam tikrus administracinius teisės pažeidimus numatomos baudos dėstytinos eurais. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str.
Str. d. P. 1. Pilietis Vytautas Alenskas 2013-08-26 Siūlau patikslinti: 1.Vietoje
"...kitokiais garsiniais aparatais" - rašyti "kitokiomis
stiprų garsą sukeliančiomis priemonėmis". 2. Po žodžių
"...viešajame transporte..." - įterpti" kolektyviniuose
soduose, poilsiavietėse". 3. Po žodžių
"...arba patalpų" - įterpti "naudotojams, arba jų
savininkams". 4. Abejoju ar reikalinga išlyga "jeigu tai trikdo viešąją rimtį"? Juk nakvojančio gretimame sodo namelyje kaimyno su mažais vaikais miego trikdymas kels daug ginčų ar tai buvo "viešosios rimties trikdymas". Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Normos turi būti aiškios, tuo tarpu nėra aišku, ką reikštų „stiprų garsą“. Kokio stiprumo jis turėtų būti, kad asmuo jau būtų baudžiamas. Abejotina, ar visas įmanomas vietas galima suminėti dispozicijoje. Negali kilti atsakomybė asmeniui, kurio kaltės nėra ir jis nepadarė administracinio teisės pažeidimo Kodekso 183 straipsnis yra skirtas viešosios rimties trikdymo pažeidimams reglamentuoti ir yra atitinkamame skirsnyje. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija 2015-06-041 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija įvertinusi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183, 260(2) ir 187(2) straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-904(2) (toliau – ATPK projektas), teikia šią išvadą. 1. Siūlytina atsisakyti ATPK projektu keičiamo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183 straipsnio 2 dalies, kadangi joje yra įtvirtinama skirtingo, nei numatytasis ATPK 183 straipsnyje, administracinio teisės pažeidimo („viešosios rimties neužtikrinimas“) dispozicija.
Pažymėtina, kad galiojantys teisės aktai nenumato reikalavimo gyvenamosios ar negyvenamosios patalpos savininkui užtikrinti viešąją rimtį
straipsnio 3 ir 4 dalys. Pritarti
straipsnio papildymas 2 dalimi yra netikslingas. Pagal ATPK 1872 straipsnio 1 dalį, atsakomybė numatoma už melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimą, vengimą ar atsisakymą duoti parodymus, melagingą vertimą, įkalčių arba įrodymų naikinimą bei jų slėpimą, naudojimąsi negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymą administracinio teisės pažeidimo byloje. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad melagingas asmens, kuris administracinio teisės pažeidimo padarymo metu naudojosi savininkui priklausančia patalpa, nurodymas užtrauktų atsakomybę pagal ATPK 1872 straipsnio 1 dalį. Pritarti
straipsnio 3 ir 4 dalyse siūlomą reguliavimą, pastebėtina, kad jis yra iš esmės analogiškas šiuo metu ATPK įtvirtintam reguliavimui, kuomet pažeidimai padaromi transporto priemone ir užfiksuojami ne pažeidėjo akivaizdoje. Abejotina, ar siūlomas analogiškas reguliavimas yra tikslingas ir būtų pagrįstas viešosios rimties trikdymo atvejais. Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį ATPK 2602 straipsnį, administracinis nurodymas surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui) tais atvejais, kai pažeidimas užfiksuotas ne pažeidėjo akivaizdoje.
Aptariamas reguliavimas skirtas tokiems atvejams, kai paties pažeidėjo pažeidimo vietoje nėra ir (arba) tuo metu jo objektyviai neįmanoma nustatyti. Tuo tarpu viešosios rimties trikdymo atveju, pažeidėjai pažeidimo vietoje yra, o tai, kad atvykusiems pareigūn ams nėra atidaromos durys, neužkerta kelio pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Pažymėtina, kad pareigūnams atvykus į pažeidimo vietą ir aiškiai nustačius daromą pažeidimą bei jo vietą, surašomas tarnybinis pranešimas, kurio pa grindu pradedamas administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimas. Pažymėtina ir tai, kad
183 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti fiksuojamas ne tik techninėmis priemonėmis, bet ir kitomis įrodymų rūšimis, tarp jų – liudytojų parodymais, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, asmenų pareiškimais ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N-575-530-12). Kita vertus, net ir įtvirtinus siūlomą reguliavimą, abejotina, ar jis būtų pakankamai efektyvus siekiamo tikslo atžvilgiu. Net jeigu savininkas ir nurodytų asmenį (asmenis), kuris
(kurie) naudojosi gyvenamąja patalpa, toks nurodymas dar nereikštų, kad pažeidimo darymo metu būtent tas asmuo (asmenys) faktiškai naudojosi patalpa. Pvz., nuomos atveju, jeigu patalpa yra išnuomota keliems asmenims, savininkas, remdamasis nuomos sutartimi galėtų nurodyti tik tuos asmenis, kurie nurodyti nuomos sutartyje kaip nuomininkai, tačiau sprendžiant asmens atsakomybės klausimą, nesant kitų duomenų, būtų sudėtinga įrodyti, kuris/kurie konkrečiai iš nurodytų asmenų faktiškai buvo patalpoje pažeidimo darymo metu.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 2 dalį, pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o juridinio asmens vadovas ar jo filialo vadovas privalo nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas (ar jo filialo vadovas), nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ATPK nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad SEAKĮ
valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Todėl ir administracinis nurodymas, užfiksavus pažeidimą, padarytą transporto priemone, pirmiausia yra siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Tačiau patalpos savininko atsakomybė viešosios rimties trikdymo atvejais negali būti preziumuojama lygiai taip pat kaip transporto savininkų (valdytojų) atžvilgiu, todėl abejotina, ar tokiais atvejais administracinio nurodymo siuntimas turėtų pakankamą teisinį pagrindą.
Be to, skirtingai nei transporto priemonių savininkų (valdytojų) atveju, įstatymai nenumato pareigos patalpos savininkui pateikti duomenis asmens, kuris tam tikru metu valdė jam nuosavybės teise priklausančią patalpą, todėl abejotina, ar savininkui atsisakius suteikti tokius duomenis, būtų galima jį patraukti atsakomybėn siekiant užtikrinti tokios pareigos vykdymą. Pritarti
dalį formuluote „negyvenamosiose patalpose“, siūlytina išbraukti žodžius
„įmonėse, įstaigose, organizacijose“, kadangi toks išskyrimas netenka prasmės
ir būtų perteklinis. Pritarti
aktuali galiojanti ATPK atitinkamų straipsnių redakcija. Taip pat pritartina Seimo Teisės departamento 2014 m. liepos 2 d. išvadoje Nr. XIIP-904(2) pateiktoms pastaboms. Pritarti
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektą iniciatoriui tobulinti, atsižvelgiant į tai, kad:
Be to, skirtingai nei transporto priemonių savininkų (valdytojų) atveju, įstatymai nenumato pareigos patalpos savininkui pateikti duomenis asmens, kuris tam tikru metu valdė jam nuosavybės teise priklausančią patalpą, todėl abejotina, ar savininkui atsisakius suteikti tokius duomenis, būtų galima jį patraukti atsakomybėn siekiant užtikrinti tokios pareigos vykdymą;
reikalavimo gyvenamosios ar negyvenamosios patalpos savininkui užtikrinti viešąją rimtį. Viešosios rimties užtikrinimas tai daugiau pareigūnų, o ne kiekvieno piliečio pareiga;
projektą tobulinti atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. 8. Balsavimo rezultatai: už
Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas