Projekto - 2 lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS POLITINIŲ PARTIJŲ ĮSTATYMO NR. I-606 PREAMBULĖS, 2, 3, 5, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Įstatymo preambulės pakeitimas Pakeisti Įstatymo preambulę ir ją išdėstyti taip:
„ Politinių partijų įvairovė užtikrina Lietuvos Respublikos politinės sistemos demokratiškumą. Politinės partijos jungia Lietuvos Respublikos piliečius ir Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenančius kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečius bendriems politiniams tikslams įgyvendinti, padeda formuoti ir išreikšti Lietuvos Respublikos piliečių šių asmenų interesus ir politinę valią .“
1Papildyti 2 straipsnį nauja 3 dalimi:
„
3Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis – kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytomis sąlygomis įgijęs teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje .“
2Buvusias 2 straipsnio 3–9 dalis laikyti atitinkamai 4–10 dalimis . 3. Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
34. Politinė partija – savo pavadinimą turintis, pagal šį įstatymą įsteigtas pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti iš reikšti Lietuvos Respublikos piliečių jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę .“
4Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
56. Politinės partijos steigėjas – politinę partiją steigiantis Lietuvos Respublikos pilietis, sulaukęs 18 metų , arba Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, sulaukęs 18 metų .“ 3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis.
Teisė jungtis į politines partijas Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę laisvai jungtis į politines partijas, dalyvauti jų veikloje ir iš jų išstoti. Šią teisę taip pat turi Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai. “4 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Politinės partijos steigėjais ir nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, sulaukę 18 metų.“
2Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Politinės partijos steigėjai nuo politinės partijos įregistravimo Juridinių asmenų registre tampa jos nariais. Tuo pačiu metu Lietuvos Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis gali būti tik vienos Lietuvos Respublikoje įregistruotos politinės partijos steigėju ar nariu.“5 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Politinės partijos privalo kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki kovo 1 dienos ir ne vėliau kaip iki spalio 1 dienos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyta tvarka pateikti Teisingumo ministerijai savo politinės partijos narių sąrašą. Jeigu politinė partija įsisteigė įsteigta po kovo 1 dienos, šiai partijai dėl rinkimų, vyksiančių iki kitų metų kovo 1 dienos, savo narių sąrašo pateikti nereikia. Teisingumo ministerijai teikiamuose politinių partijų narių sąrašuose turi būti nurodyta politinės partijos nario, vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas , o jei jis yra Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis,
. Šie duomenys turi būti patvirtinti politinės partijos vadovo arba jo įgalioto asmens parašu.
Teisingumo ministerijai pateikiama ir šių sąrašų kompiuterinė laikmena. Teisingumo ministerija patikrina politinių partijų narių sąrašus ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 1 dienos ir iki lapkričio 1 dienos praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai, ar politinės partijos narių skaičius atitinka šio įstatymo reikalavimus.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto - 3 lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS POLITINIŲ PARTIJŲ ĮSTATYMO NR. I-606 PREAMBULĖS, 2, 3, 5, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Įstatymo preambulės pakeitimas Pakeisti Įstatymo preambulę ir ją išdėstyti taip:
„ Politinių partijų įvairovė užtikrina Lietuvos Respublikos politinės sistemos demokratiškumą. Politinės partijos jungia Lietuvos Respublikos piliečius ir Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenančius kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečius bendriems politiniams tikslams įgyvendinti, padeda formuoti ir išreikšti Lietuvos Respublikos piliečių šių asmenų interesus ir politinę valią .“
1Papildyti 2 straipsnį nauja 3 dalimi:
„
3Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis – kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytomis sąlygomis įgijęs teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje .“
2Buvusias 2 straipsnio 3–9 dalis laikyti atitinkamai 4–10 dalimis . 3. Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
34. Politinė partija – savo pavadinimą turintis, pagal šį įstatymą įsteigtas pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti iš reikšti Lietuvos Respublikos piliečių jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę .“
4Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
56. Politinės partijos steigėjas – politinę partiją steigiantis Lietuvos Respublikos pilietis, sulaukęs 18 metų.“
3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Teisė jungtis į politines partijas Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę laisvai jungtis į politines partijas, dalyvauti jų veikloje ir iš jų išstoti.
Šią teisę, išskyrus politinių partijų steigimą, taip pat turi Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai. “4 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Politinės partijos steigėjais ir nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, sulaukę
Respublikoje nuolat gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, sulaukę 18 metų, gali būti tik politinės partijos nariais .“
2Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Politinės partijos steigėjai nuo politinės partijos įregistravimo Juridinių asmenų registre tampa jos nariais. Tuo pačiu metu Lietuvos Respublikos pilietis gali būti tik vienos Lietuvos Respublikoje įregistruotos politinės partijos steigėju ar nariu . Tuo pačiu metu Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis gali būti tik vienos Lietuvos Respublikoje įregistruotos politinės partijos nariu. “5 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Politinės partijos privalo kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki kovo 1 dienos ir ne vėliau kaip iki spalio 1 dienos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyta tvarka pateikti Teisingumo ministerijai savo politinės partijos narių sąrašą. Jeigu politinė partija įsisteigė po kovo 1 dienos, šiai partijai dėl rinkimų, vyksiančių iki kitų metų kovo 1 dienos, savo narių sąrašo pateikti nereikia. Teisingumo ministerijai teikiamuose politinių partijų narių sąrašuose turi būti nurodyta politinės partijos nario, vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas , o jei jis yra Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis,
pilietybė .
Šie duomenys turi būti patvirtinti politinės partijos vadovo arba jo įgalioto asmens parašu. Teisingumo ministerijai pateikiama ir šių sąrašų kompiuterinė laikmena. Teisingumo ministerija patikrina politinių partijų narių sąrašus ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 1 dienos ir iki lapkričio 1 dienos praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai, ar politinės partijos narių skaičius atitinka šio įstatymo reikalavimus.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas Nr. XIIP-875(4) LIETUVOS RESPUBLIKOS POLITINIŲ PARTIJŲ ĮSTATYMO NR. I-606 PREAMBULĖS IR 2, 3, 5, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Įstatymo preambulės pakeitimas Pakeisti Įstatymo preambulę ir ją išdėstyti taip:
„ Politinių partijų įvairovė užtikrina Lietuvos Respublikos politinės sistemos demokratiškumą. Politinės partijos jungia Lietuvos Respublikos piliečius ir Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenančius kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečius bendriems politiniams tikslams įgyvendinti, padeda formuoti ir išreikšti Lietuvos Respublikos piliečių šių asmenų interesus ir politinę valią .“
1Papildyti 2 straipsnį nauja 3 dalimi:
„
3Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis – kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytomis sąlygomis įgijęs teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir be pertraukos pragyvenęs Lietuvos Respublikoje pastaruosius 5 metus .“
2Buvusias 2 straipsnio 3–9 dalis laikyti atitinkamai 4–10 dalimis . 3. Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
34. Politinė partija – savo pavadinimą turintis, pagal šį įstatymą įsteigtas pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti išreikšti Lietuvos Respublikos piliečių reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę .“
4Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
56. Politinės partijos steigėjas – politinę partiją steigiantis Lietuvos Respublikos pilietis, sulaukęs 18 metų.“
3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Teisė jungtis į politines partijas Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę laisvai jungtis į politines partijas, dalyvauti jų veikloje ir iš jų išstoti. Šią teisę, išskyrus politinių partijų steigimą, taip pat turi Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai. “4 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Politinės partijos steigėjais ir nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, sulaukę 18 metų. Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, sulaukę 18 metų, gali būti tik politinės partijos nariais .“
2Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Politinės partijos steigėjai nuo politinės partijos įregistravimo Juridinių
asmenų registre tampa jos nariais. Tuo pačiu metu Lietuvos Respublikos pilietis gali būti tik vienos Lietuvos Respublikoje įregistruotos politinės partijos steigėju ar nariu . Tuo pačiu metu Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis gali būti tik vienos Lietuvos Respublikoje įregistruotos politinės partijos nariu. “5 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Politinės partijos privalo kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki kovo 1 dienos ir ne vėliau kaip iki spalio 1 dienos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyta tvarka pateikti Teisingumo ministerijai savo politinės partijos narių sąrašą. Jeigu politinė partija įsisteigė po kovo 1 dienos, šiai partijai dėl rinkimų, vyksiančių iki kitų metų kovo 1 dienos, savo narių sąrašo pateikti nereikia.
Teisingumo ministerijai teikiamuose politinių partijų narių sąrašuose turi būti nurodyta politinės partijos nario, vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas , o jei jis yra Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis,
pilietybė . Šie duomenys turi būti patvirtinti politinės partijos vadovo arba jo įgalioto asmens parašu. Teisingumo ministerijai pateikiama ir šių sąrašų kompiuterinė laikmena. Teisingumo ministerija patikrina politinių partijų narių sąrašus ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 1 dienos ir iki lapkričio 1 dienos praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai, ar politinės partijos narių skaičius atitinka šio įstatymo reikalavimus.“6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2014 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo Nr. I-606 preambulės, 2, 3, 5, 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas) parengimą paskatino Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų neatitikimas Europos Sąjungos teisės aktams. Europos Komisija 2013 m. balandžio 25 d. pateikė Lietuvai oficialų pranešimą dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros Nr. 2012/2116. Oficialiu pranešimu Europos Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos teisės aktų nuostatos dėl teisės steigti politinę partiją ir teisės tapti politinės partijos nariu neatitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 2 dalies b punkto ir 22 straipsnio. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 2 dalies b punktas ir 22 straipsnio 1 ir 2 dalys laiduoja Europos Sąjungos piliečiams teisę balsuoti ir būti kandidatais Europos Parlamento ir vietos savivaldos rinkimuose valstybėje narėje, kurioje jie gyvena, tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai. Europos Komisijos nuomone, Sąjungos piliečiams, kurie nėra gyvenamosios vietos valstybės nariai, teisės aktuose taikomas draudimas būti politinės partijos nariais arba steigti politinę partiją prieštarauja jų teisei balsuoti ir būti kandidatais vietos savivaldos ir Europos Parlamento rinkimuose toje valstybėje narėje, kurioje jie gyvena, tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos valstybės piliečiai. Todėl dalyvavimas valstybės narės politiniame gyvenime, naudojimasis rinkimų teisėmis taip pat turi būti įgyvendinami steigiant politines partijas ar tampant politinių partijų nariais.
Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymu, rinkimų į Europos Parlamentą teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai ir nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai. Pagal minėtą įstatymą, Europos Parlamento nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės pilietis. Pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą, teisę rinkti savivaldybės tarybos narius ar būti išrinktam turi nuolatiniai šios savivaldybės gyventojai. Tačiau Europos Komisija oficialiame pranešime konstatavo, kad nors pagal Lietuvos nacionalinės teisės aktus Sąjungos piliečiams, kurie nėra Lietuvos piliečiai, suteikiama teisė būti kandidatais vietos savivaldos ir Europos Parlamento rinkimuose, nesant galimybės šiems piliečiams įsteigti politinę partiją ar tapti politinės partijos nariais, asmenys, ketinantys tapti kandidatais vietos savivaldos ar Europos Parlamento rinkimuose, rinkimų procese atsiduria nepalankioje padėtyje, palyginti su kandidatais, kurie yra Lietuvos piliečiai. Todėl nuolat gyvenantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams turėtų būti užtikrinta teisė steigti politines partijas ir dalyvauti jų veikloje. Įstatymo projekte numatoma, kad nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje kitų Europos Sąjungos valstybių narių pilietis – tai kitų Europos Sąjungos valstybių narių pilietis, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytomis sąlygomis įgijęs teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 104 straipsniu, Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris teisėtai gyveno Lietuvos Respublikoje pastaruosius 5 metus arba kuris turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka, arba kuris yra lietuvių kilmės asmuo, arba atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu kaip jo šeimos narys, įgyja teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Įstatymo projektu nekeliamas klausimas dėl tam tikrų įstatymo nuostatų konstitucingumo, o siūloma keisti įstatymo nuostatas, numatant, kad politinės partijos steigėjais ir nariais gali būti ne tik Lietuvos Respublikos piliečiai, bet ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje. Įstatymo projekte siūloma politinių partijų narių sąrašuose nurodyti Lietuvos Respublikos piliečių ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečių analogiškus duomenis, tarp jų ir asmens kodą, nes v adovaujantis Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymu patvirtintu Asmens kodo suteikimo tvarkos aprašu, asmens kodas suteikiamas Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiams – deklaruojant gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jiems nebuvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo preambulės, 2, 3, 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (XIIP-875) Lietuvos Respublikos Seimui buvo pateiktas 2013 m. liepos 22 d., tačiau Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. spalio 8 d. minėtą įstatymo projektą grąžino iniciatoriams tobulinti. Atsižvelgiant į išsakytus pasiūlymus, teikiamas patobulintas įstatymo projektas. Atkreiptinas dėmesys, kad atskirų Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktai suteikia teisę kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, kurie nuolat gyvena jų teritorijoje, steigti politines partijas ir būti politinių partijų nariais. Pavyzdžiui, Nyderlandų Karalystėje gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai gali tapti politinės partijos nariais ar steigėjais. Prancūzijos Respublikoje politinių partijų steigimas ir buvimas politinės partijos nariu nėra ribojami kitų valstybių narių piliečiams. Pagal Bulgarijos Respublikos politinių partijų įstatymą bet koks Europos Sąjungos pilietis gali dalyvauti politinių partijų steigime ir jų veikloje. Ispanijos Karalystėje ir Graikijos Respublikoje gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybės narių piliečiai gali tapti jau įsteigtos politinės partijos nariais.
Estijos Respublikoje gyvenantys kitos ES valstybės narės piliečiai gali tapti registruotos politinės partijos nariais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, būtina priimti teisės aktų pakeitimus, kuriais būtų įgyvendinama Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kurie nėra gyvenamosios vietos valstybės narės piliečiai, turėtų lygias galimybes kartu su Lietuvos piliečiais visapusiškai pasinaudoti savo teise dalyvauti politiniame gyvenime. Įstatymo projekto tiksla s – užtikrinti, kad Lietuvos teisės aktais būtų vykdomas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo įtvirtintas reikalavimas užtikrinti piliečiams, kurie nėra gyvenamosios vietos šalies piliečiai, teisę būti kandidatais per vietos savivaldos ir Europos Parlamento rinkimus tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos valstybės piliečiams. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Teisingumo ministerijos specialistai. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatyme politinės partijos steigėjais ir nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, sulaukę 18 metų. Toks draudimas atima iš Sąjungos valstybių narių piliečių, kurie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, galimybę visapusiškai dalyvauti politinėje veikloje. Taip pat Sąjungos valstybių narių piliečiai negali pasinaudoti teise politinės partijos veikloje atstovauti toms politinėms idėjoms, kurių neremia kitos veikiančios partijos. 4.
teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma Europos Sąjungos valstybės narių piliečiams, kurie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, netaikyti draudimo tapti politinės partijos nariais arba steigti partijas, todėl jie turėtų lygias galimybes kartu su Lietuvos piliečiais visapusiškai pasinaudoti savo teise dalyvauti politinėje veikloje ir rinkimų metu būti išrinkti į Europos Parlamentą arba vietos savivaldos tarybas. Tokiu būdu Lietuva galės užtikrinti savo įsipareigojimų įgyvendinimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 2 dalies b punktą ir 22 straipsnį. Siūloma atidėti įstatymo įsigaliojimo datą iki 2014 m. gegužės 1 d., kadangi įstatymo įsigaliojimui būtina parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, taip pat patikslinti Politinių partijų narių sąrašų informacinės sistemos specifikaciją ir nuostatus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma, nes bus pašalintas Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų neatitikimas Europos Sąjungos teisės aktams ir bus išvengta Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros. Tik nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai galės tapti politinių partijų steigėjais ar nariais. Pažymėtina, kad atskirų Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktai suteikia teisę kitų šalių piliečiams, kurie nuolat gyvena jų teritorijoje, steigti politines partijas ar būti jų nariais. Įstatymo projektu siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, administracinei naštai. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7.
Įstatymo priėmimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamą Įstatymo projektą Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti priimtą įstatymo projektą, galiojančių įstatymų keisti ar jų panaikinti arba priimti naujų nebūtina. Priėmus įstatymo projektą, Teisingumo ministerija turės pakeisti Politinių partijų narių sąrašų pateikimo tvarkos aprašą, patvirtintą Vyriausybės 2011 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 153, taip pat Politinių partijų narių sąrašų informacinės sistemos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. vasario 22 dienos įsakymu Nr. 1R-60. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte vartojamos naujos sąvokos suderintos su Valstybinė lietuvių kalbos komisija. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Priėmus įstatymą Teisingumo ministerija iki numatyto įstatymo įsigaliojimo turės parengti, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė priimti Politinių partijų narių sąrašų pateikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2011 m. vasario 9 d. nutarimu Nr.
153, pakeitimą dėl politinės partijos narių sąraše nurodytinų politinės partijos nario duomenų. Taip pat Teisingumo ministerija pakeis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. vasario 22 dienos įsakymu Nr. 1R-60 patvirtintus Politinių partijų narių sąrašų informacinės sistemos nuostatus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Įstatymui įgyvendinti bus reikalingos lėšos Politinių partijų narių sąrašų informacinės sistemos funkcionalumui tobulinti, kuris bus atliekamas iš informacinė sistemos tvarkytojo, t. y. Centrinės hipotekos įstaigos, lėšų. Pagal preliminarus paskaičiavimus informacinės sistemos tobulinimo darbams atlikti reikalinga apie 6500 Lt. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Dėl įstatymo projekto specialistų vertinimų, rekomendacijų ar išvadų negauta. 14. Reikšminiai šio įstatymo projekto žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „politinė partija“, „Europos Sąjunga“, „rinkimai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Įstatymo projektą prašome svarstyti skubos tvarka, nes nepriėmus įstatymo projekto toliau bus vykdoma Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūra ir Lietuvai gali grėsti sankcijos. Teisingumo ministras Juozas Bernatonis
tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo Nr. I-606 preambulės, 2, 3, 5, 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas) parengimą paskatino Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų neatitikimas Europos Sąjungos teisės aktams. Europos Komisija 2013 m. balandžio 25 d. pateikė Lietuvai oficialų pranešimą dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros Nr. 2012/2116. Oficialiu pranešimu Europos Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos teisės aktų nuostatos dėl teisės steigti politinę partiją ir teisės tapti politinės partijos nariu neatitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 2 dalies b punkto ir 22 straipsnio. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 2 dalies b punktas ir 22 straipsnio 1 ir 2 dalys laiduoja Europos Sąjungos piliečiams teisę balsuoti ir būti kandidatais Europos Parlamento ir vietos savivaldos rinkimuose valstybėje narėje, kurioje jie gyvena, tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai. Europos Komisijos nuomone, Sąjungos piliečiams, kurie nėra gyvenamosios vietos valstybės nariai, teisės aktuose taikomas draudimas būti politinės partijos nariais arba steigti politinę partiją prieštarauja jų teisei balsuoti ir būti kandidatais vietos savivaldos ir Europos Parlamento rinkimuose toje valstybėje narėje, kurioje jie gyvena, tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos valstybės piliečiai. Todėl dalyvavimas valstybės narės politiniame gyvenime, naudojimasis rinkimų teisėmis taip pat turi būti įgyvendinami tampant politinių partijų nariais.
Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymu, rinkimų į Europos Parlamentą teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai ir nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai. Pagal minėtą įstatymą, Europos Parlamento nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės pilietis. Pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą, teisę rinkti savivaldybės tarybos narius ar būti išrinktam turi nuolatiniai šios savivaldybės gyventojai. Tačiau Europos Komisija oficialiame pranešime konstatavo, kad nors pagal Lietuvos nacionalinės teisės aktus Sąjungos piliečiams, kurie nėra Lietuvos piliečiai, suteikiama teisė būti kandidatais vietos savivaldos ir Europos Parlamento rinkimuose, nesant galimybės šiems piliečiams įsteigti politinę partiją ar tapti politinės partijos nariais, asmenys, ketinantys tapti kandidatais vietos savivaldos ar Europos Parlamento rinkimuose, rinkimų procese atsiduria nepalankioje padėtyje, palyginti su kandidatais, kurie yra Lietuvos piliečiai. Todėl nuolat gyvenantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams turėtų būti užtikrinta teisė dalyvauti politinių partijų veikloje. Įstatymo projekte numatoma, kad nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje kitų Europos Sąjungos valstybių narių pilietis – tai kitų Europos Sąjungos valstybių narių pilietis, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytomis sąlygomis įgijęs teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 104 straipsniu, Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris teisėtai gyveno Lietuvos Respublikoje pastaruosius 5 metus arba kuris turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka, arba kuris yra lietuvių kilmės asmuo, arba atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu kaip jo šeimos narys, įgyja teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Įstatymo projektu nekeliamas klausimas dėl tam tikrų įstatymo nuostatų konstitucingumo, o siūloma keisti įstatymo nuostatas, numatant, kad politinės partijos nariais gali būti ne tik Lietuvos Respublikos piliečiai, bet ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje. Įstatymo projekte siūloma politinių partijų narių sąrašuose nurodyti Lietuvos Respublikos piliečių ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečių analogiškus duomenis, tarp jų ir asmens kodą, nes v adovaujantis Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymu patvirtintu Asmens kodo suteikimo tvarkos aprašu, asmens kodas suteikiamas Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiams – deklaruojant gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jiems nebuvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo preambulės, 2, 3, 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Nr.
Lietuvos Respublikos Seimui buvo pateiktas 2013 m. liepos 22 d., tačiau Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. spalio 8 d. minėtą įstatymo projektą grąžino iniciatoriams tobulinti. Patobulintas įstatymo projektas (Nr. XIIP-875(2)ES) buvo pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui 2014 m. balandžio 7 d., tačiau Lietuvos Respublikos Seimas 2014 m. balandžio 17 d. įstatymo projektą grąžino iniciatoriams tobulinti. Atsižvelgiant į išsakytus pasiūlymus, teikiamas patobulintas įstatymo projektas, kuriame numatyta, kad Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai gali būti tik politinės partijos nariais ir negali dalyvauti politinių partijų steigime. Atkreiptinas dėmesys, kad atskirų Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktai suteikia teisę kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, kurie nuolat gyvena jų teritorijoje, steigti politines partijas ir būti politinių partijų nariais. Pavyzdžiui, Nyderlandų Karalystėje gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai gali tapti politinės partijos nariais ar steigėjais. Prancūzijos Respublikoje politinių partijų steigimas ir buvimas politinės partijos nariu nėra ribojami kitų valstybių narių piliečiams. Pagal Bulgarijos Respublikos politinių partijų įstatymą bet koks Europos Sąjungos pilietis gali dalyvauti politinių partijų steigime ir jų veikloje. Ispanijos Karalystėje ir Graikijos Respublikoje gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybės narių piliečiai gali tapti jau įsteigtos politinės partijos nariais. Estijos Respublikoje gyvenantys kitos ES valstybės narės piliečiai gali tapti registruotos politinės partijos nariais.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, būtina priimti teisės aktų pakeitimus, kuriais būtų įgyvendinama Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kurie nėra gyvenamosios vietos valstybės narės piliečiai, turėtų lygias galimybes kartu su Lietuvos piliečiais visapusiškai pasinaudoti savo teise dalyvauti politiniame gyvenime. Įstatymo projekto tiksla s – užtikrinti, kad Lietuvos teisės aktais būtų vykdomas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo įtvirtintas reikalavimas užtikrinti piliečiams, kurie nėra gyvenamosios vietos šalies piliečiai, teisę būti kandidatais per vietos savivaldos ir Europos Parlamento rinkimus tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos valstybės piliečiams. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Teisingumo ministerijos specialistai. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatyme politinės partijos steigėjais ir nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, sulaukę 18 metų. Toks draudimas atima iš Europos Sąjungos valstybių narių piliečių, kurie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, galimybę visapusiškai dalyvauti politinėje veikloje. Taip pat Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai negali pasinaudoti teise politinės partijos veikloje atstovauti toms politinėms idėjoms, kurių neremia kitos veikiančios partijos. 4.
teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma Europos Sąjungos valstybės narių piliečiams, kurie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, netaikyti draudimo tapti politinės partijos nariais, todėl jie turėtų lygias galimybes kartu su Lietuvos piliečiais visapusiškai pasinaudoti savo teise dalyvauti politinėje veikloje ir rinkimų metu būti išrinkti į Europos Parlamentą arba vietos savivaldos tarybas. Tokiu būdu Lietuva galės užtikrinti savo įsipareigojimų įgyvendinimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 2 dalies b punktą ir 22 straipsnį. Siūloma atidėti įstatymo įsigaliojimo datą iki 2014 m. rugsėjo 1 d., kadangi įstatymo įsigaliojimui būtina parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, taip pat patikslinti Politinių partijų narių sąrašų informacinės sistemos specifikaciją ir nuostatus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma, nes bus pašalintas Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų neatitikimas Europos Sąjungos teisės aktams ir bus išvengta Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros. Tik nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai galės tapti jau įsteigtų politinių partijų nariais. Pažymėtina, kad atskirų Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktai suteikia teisę kitų šalių piliečiams, kurie nuolat gyvena jų teritorijoje, steigti politines partijas ar būti jų nariais. Įstatymo projektu siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, administracinei naštai. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7.
Įstatymo priėmimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamą Įstatymo projektą Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti priimtą įstatymo projektą, galiojančių įstatymų keisti ar jų panaikinti arba priimti naujų nebūtina. Priėmus įstatymo projektą, Teisingumo ministerija turės pakeisti Politinių partijų narių sąrašų pateikimo tvarkos aprašą, patvirtintą Vyriausybės 2011 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 153, taip pat Politinių partijų narių sąrašų informacinės sistemos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. vasario 22 dienos įsakymu Nr. 1R-60. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte vartojamos naujos sąvokos suderintos su Valstybinė lietuvių kalbos komisija. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Priėmus įstatymą Teisingumo ministerija iki numatyto įstatymo įsigaliojimo turės parengti, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė priimti Politinių partijų narių sąrašų pateikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2011 m. vasario 9 d. nutarimu Nr.
153, pakeitimą dėl politinės partijos narių sąraše nurodytinų politinės partijos nario duomenų. Taip pat Teisingumo ministerija pakeis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. vasario 22 dienos įsakymu Nr. 1R-60 patvirtintus Politinių partijų narių sąrašų informacinės sistemos nuostatus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Įstatymui įgyvendinti bus reikalingos lėšos Politinių partijų narių sąrašų informacinės sistemos funkcionalumui tobulinti, kuris bus atliekamas iš informacinė sistemos tvarkytojo, t. y. Centrinės hipotekos įstaigos, lėšų. Pagal preliminarus paskaičiavimus informacinės sistemos tobulinimo darbams atlikti reikalinga apie 6500 Lt. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Dėl įstatymo projekto specialistų vertinimų, rekomendacijų ar išvadų negauta. 14. Reikšminiai šio įstatymo projekto žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „politinė partija“,
„Europos Sąjunga“, „rinkimai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Įstatymo projektą prašome svarstyti skubos tvarka, nes nepriėmus įstatymo projekto toliau bus vykdoma Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūra ir Lietuvai gali grėsti sankcijos. Teisingumo ministras Juozas Bernatonis
2014-04-17 Nr. XIIP-875(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
problema dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų neatitikimo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 2 dalies b punkto ir 22 straipsnio dėl Europos Sąjungos piliečio, gyvenančio valstybėje narėje ir nesančio jos piliečiu, teisės balsuoti ir būti kandidatu Europos Parlamento ir vietos savivaldos rinkimuose valstybėje narėje, kurioje gyvena, tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos valstybės piliečiai. Teikiamo projekto siekiamas tikslas
Lietuvos Respublikos piliečiai) gali būti ir Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai. Taip būtų užtikrinta jų teisė tomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie yra politinių partijų nariai, kandidatuoti rinkimuose į Europos Parlamentą bei į savivaldybių tarybas. Atkreipiame dėmesį, kad politinės partijų steigimo tikslai yra platesni, nei dalyvavimas vien rinkimuose į Europos Parlamentą ar savivaldybių tarybas (Politinių partijų įstatymo preambulės apibrėžia politinės partijos paskirtis – „bendriems politiniams tikslams įgyvendinti“). Politinės partijos yra pagrindinis valstybės politinės sistemos dalyvės, įtakojančios valstybės politinius procesus. Politinių partijų steigimas ir veikla yra neatsiejama nuo Konstitucijos 4 straipsnio nuostatos įgyvendinimo „ Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus“.
Tautos suverenių galių įgyvendinimas galimas dviejomis formomis: tiesiogiai referendumo būdu sprendžiant svarbiausius Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimus (Konstitucijos 9 straipsnio 1 dalis) arba demokratiniuose rinkimuose renkant Tautos atstovybę - Seimą ir valstybės vadovą - Respublikos Prezidentą (Konstitucijos 5, 55, 78 straipsniai). Pažymėtina, kad referendumo teisę, taip pat minėtų valdžios institucijų rinkimuose gali dalyvauti (turi pasyviąją ir aktyviąją rinkimų teisę) tik Konstitucijoje ir rinkimų (referendumo) įstatymuose nustatytus reikalavimus atitinkantys Lietuvos Respublikos piliečiai. Antai, politinės partijos turi teisę kelti kandidatus į Seimo narius vienmandatėse ir daugiamandatėse rinkimų apygardose (Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnis), o daugiamandatėse rinkimų apygardose - tik politinės partijos. Politinės partijos taip pat gali kelti ir remti pretendentus būti kandidatais į Respublikos Prezidentus (Prezidento rinkimų įstatymo 35 straipsnis). Vykdant referendumą partijoms laiduojama teisė dalyvauti referendumo agitacijos kampanijoje (Referendumo įstatymo 17 straipsnis). Šiuo aspektu vertinant teikiamą projektą, yra sudaromos prielaidos ne Lietuvos Respublikos piliečių įsteigtai politinei partijai (teoriškai galima situacija, kad partijos nariai būtų vien tik kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai) savo statusu būti identiškai bet kuriai kitai politinei partijai. Taigi, kitų Europos Sąjungos valstybių piliečiai, per narystę ir dalyvavimą priimant politinių partijų sprendimus įtakotų referendumo, Seimo bei Respublikos Prezidento rinkimų procesus. 2.
straipsnio 8 dalis) nustatoma pareiga du kartus per metus – iki kovo 1 dienos ir iki spalio 1 dienos pateikti Teisingumo ministerijai partijos narių sąrašus. Su siūloma nauja nuostata dėl narių sąrašo pateikimo taip pat ir iki spalio 1 dienos nedera antrasis šios dalies sakinys, nustatantis partijai, įsteigtai po kovo 1 dienos, išimtį, leidžiančią dėl rinkimų, vykstančių iki kitų metų kovo 1 dienos šių sąrašų nepateikti. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė P. Žukauskas
2014-07-04 Nr. XIIP-875(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Teikiamo projekto aiškinamajame rašte dėstoma problema dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų neatitikimo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 2 dalies b punkto ir 22 straipsnio dėl Europos Sąjungos piliečio, gyvenančio valstybėje narėje ir nesančio jos piliečiu, teisės balsuoti ir būti kandidatu Europos Parlamento ir vietos savivaldos rinkimuose valstybėje narėje, kurioje gyvena, tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos valstybės piliečiai. Teikiamo projekto siekiamas tikslas – įtvirtinti nuostatas, kad politinės partijos steigėjais ir nariais (kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai) gali būti ir Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai. Taip būtų užtikrinta jų teisė tomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie yra politinių partijų nariai, kandidatuoti rinkimuose į Europos Parlamentą bei į savivaldybių tarybas. Atkreipiame dėmesį, kad politinės partijos veiklos tikslai yra platesni, nei dalyvavimas vien rinkimuose į Europos Parlamentą ar savivaldybių tarybas (Politinių partijų įstatymo preambulė apibrėžia politinių partijų paskirtį – „bendriems politiniams tikslams įgyvendinti“, 2 straipsnio 3 dalis nustato tikslą – „siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią“). Politinės partijos yra pagrindinės valstybės politinės sistemos dalyvės, įtakojančios valstybės politinius procesus. Politinių partijų steigimas ir veikla yra neatsiejama nuo Konstitucijos 4 straipsnio nuostatos įgyvendinimo „ Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus“.
Tautos suverenių galių įgyvendinimas galimas dviejomis formomis: tiesiogiai referendumo būdu sprendžiant svarbiausius Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimus (Konstitucijos 9 straipsnio 1 dalis) arba demokratiniuose rinkimuose renkant Tautos atstovybę - Seimą ir valstybės vadovą - Respublikos Prezidentą (Konstitucijos 5, 55, 78 straipsniai). Pažymėtina, kad referendumo teisę turi, taip pat minėtų valdžios institucijų rinkimuose gali dalyvauti (turi pasyviąją ir aktyviąją rinkimų teisę) tik Konstitucijoje ir rinkimų (referendumo) įstatymuose nustatytus reikalavimus atitinkantys Lietuvos Respublikos piliečiai. Antai, politinės partijos turi teisę kelti kandidatus į Seimo narius vienmandatėse ir daugiamandatėse rinkimų apygardose (Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnis), o daugiamandatėse rinkimų apygardose - tik politinės partijos. Politinės partijos taip pat gali kelti ir remti pretendentus būti kandidatais į Respublikos Prezidentus (Prezidento rinkimų įstatymo 35 straipsnis). Vykdant referendumą partijoms laiduojama teisė dalyvauti referendumo agitacijos kampanijoje (Referendumo įstatymo 17 straipsnis). Šiuo aspektu vertinant teikiamą projektą, yra sudaromos prielaidos ne Lietuvos Respublikos piliečių dalyvaujamai politinei partijai (teoriškai pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą galima situacija, kad partijos nariai būtų vien tik kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai arba jie sudarytų partijos narių daugumą – Lietuvos Respublikos piliečiams įsteigus politinę partiją, ir vėliau iš jos pasitraukus, bei į partiją įstojus atitinkamam skaičiui Europos Sąjungos valstybių narių piliečių) savo statusu būti identiškai bet kuriai kitai politinei partijai.
Taigi, kitų Europos Sąjungos valstybių piliečiai, per narystę ir dalyvavimą priimant politinių partijų sprendimus įtakotų referendumo, Seimo bei Respublikos Prezidento rinkimų procesus. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė P. Žukauskas
2014-10-31 Nr. XIIP-875(4) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Tobulinant projektą siūloma įtvirtinti papildomas nuostatas dėl Europos Sąjungos valstybių narių piliečių galimybių būti politinių partijų steigėjais ir nariais. Šiuo tikslu Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, norintiems tapti Lietuvos Respublikos politinių partijų nariais nustatomas sėslumo cenzas (5 metų nepertraukiamo gyvenimo Lietuvos Respublikoje - projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir apribojama teisė steigti politines partijas (projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, 3 straipsnis, 4 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis). Aptariamais papildomais reikalavimais ir apribojimais būtų mažinamos ne Lietuvos piliečių galimybės daryti įtaką politiniams procesams, tačiau nebūtų išspręstas principinis klausimas dėl Europos Sąjungos valstybių narių piliečių dalyvavimo politinių partijų veikloje ir jų galimybė daryti įtaką tiems politiniams procesams, kurie išimtinai susiję su Lietuvos Respublikos piliečių teisėmis: referendumai, Seimo, Respublikos Prezidento rinkimai. Politinės partijos veiklos tikslai yra platesni nei dalyvavimas vien rinkimuose į Europos Parlamentą ar savivaldybių tarybas (Politinių partijų įstatymo preambulė apibrėžia politinių partijų paskirtį – „bendriems politiniams tikslams įgyvendinti“, 2 straipsnio 3 dalis nustato tikslą –
„siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią“). Antai politinių partijų steigimas
ir veikla yra neatsiejama nuo Konstitucijos 4 straipsnio nuostatos įgyvendinimo „ Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus“.
Tautos suverenių galių įgyvendinimas galimas dvejomis formomis: tiesiogiai referendumo būdu sprendžiant svarbiausius Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimus (Konstitucijos
Taigi šiuo aspektu (taip pat galimos Europos Sąjungos plėtros kontekste) vertinant teikiamą projektą, gali būti sudarytos teisinės prielaidos politinei partijai, kurios nariais (pagal projektu siūlomą įtvirtinti teisinį reguliavimą) būtų vien tik kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, jeigu ją įsteigę Lietuvos Respublikos piliečiai iš jos pasitrauktų arba Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai sudarytų partijos narių daugumą įstojus į ją atitinkamam skaičiui kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečių, savo statusu būti identiškai bet kuriai kitai politinei partijai (kurios nariais būtų vien Lietuvos Respublikos piliečiai arba sudarytų tokios partijos daugumą) ir įtakoti referendumo, Seimo bei Respublikos Prezidento rinkimų procesus. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, [email protected] P. Žukauskas, pranas. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
dalyvavo : Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. K viestieji asmenys:
Teisingumo ministerijos viceministras Julius Pagojus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-07-08 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Teikiamo projekto aiškinamajame rašte dėstoma problema dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų neatitikimo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 2 dalies b punkto ir 22 straipsnio dėl Europos Sąjungos piliečio, gyvenančio valstybėje narėje ir nesančio jos piliečiu, teisės balsuoti ir būti kandidatu Europos Parlamento ir vietos savivaldos rinkimuose valstybėje narėje, kurioje gyvena, tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos valstybės piliečiai. Teikiamo projekto siekiamas tikslas – įtvirtinti nuostatas, kad politinės partijos steigėjais ir nariais (kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai) gali būti ir Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai.
Taip būtų užtikrinta jų teisė tomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie yra politinių partijų nariai, kandidatuoti rinkimuose į Europos Parlamentą bei į savivaldybių tarybas. Atkreipiame dėmesį, kad politinės partijos veiklos tikslai yra platesni, nei dalyvavimas vien rinkimuose į Europos Parlamentą ar savivaldybių tarybas (Politinių partijų įstatymo preambulė apibrėžia politinių partijų paskirtį – „bendriems politiniams tikslams įgyvendinti“, 2 straipsnio 3 dalis nustato tikslą –
„siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią“). Politinės partijos yra
pagrindinės valstybės politinės sistemos dalyvės, įtakojančios valstybės politinius procesus. Politinių partijų steigimas ir veikla yra neatsiejama nuo Konstitucijos 4 straipsnio nuostatos įgyvendinimo
„Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai
ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus“. Tautos suverenių galių įgyvendinimas galimas dviejomis formomis: tiesiogiai referendumo būdu sprendžiant svarbiausius Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimus (Konstitucijos 9 straipsnio 1 dalis) arba demokratiniuose rinkimuose renkant Tautos atstovybę - Seimą ir valstybės vadovą - Respublikos Prezidentą (Konstitucijos 5, 55, 78 straipsniai). Pažymėtina, kad referendumo teisę turi, taip pat minėtų valdžios institucijų rinkimuose gali dalyvauti (turi pasyviąją ir aktyviąją rinkimų teisę) tik Konstitucijoje ir rinkimų (referendumo) įstatymuose nustatytus reikalavimus atitinkantys Lietuvos Respublikos piliečiai. Antai, politinės partijos turi teisę kelti kandidatus į Seimo narius vienmandatėse ir daugiamandatėse rinkimų apygardose (Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnis), o daugiamandatėse rinkimų apygardose - tik politinės partijos.
Politinės partijos taip pat gali kelti ir remti pretendentus būti kandidatais į Respublikos Prezidentus (Prezidento rinkimų įstatymo 35 straipsnis). Vykdant referendumą partijoms laiduojama teisė dalyvauti referendumo agitacijos kampanijoje (Referendumo įstatymo 17 straipsnis). Šiuo aspektu vertinant teikiamą projektą, yra sudaromos prielaidos ne Lietuvos Respublikos piliečių dalyvaujamai politinei partijai (teoriškai pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą galima situacija, kad partijos nariai būtų vien tik kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai arba jie sudarytų partijos narių daugumą – Lietuvos Respublikos piliečiams įsteigus politinę partiją, ir vėliau iš jos pasitraukus, bei į partiją įstojus atitinkamam skaičiui Europos Sąjungos valstybių narių piliečių) savo statusu būti identiškai bet kuriai kitai politinei partijai. Taigi, kitų Europos Sąjungos valstybių piliečiai, per narystę ir dalyvavimą priimant politinių partijų sprendimus įtakotų referendumo, Seimo bei Respublikos Prezidento rinkimų procesus. Atsižvelgti Įstatymo projektu siekiama pašalinti Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų neatitikimą Europos Sąjungos teisės aktams ir išvengti Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros bei užtikrinti, kad Lietuvos teisės aktais būtų vykdomas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo įtvirtintas reikalavimas užtikrinti piliečiams, kurie nėra gyvenamosios vietos šalies piliečiai, teisę būti kandidatais per vietos savivaldos ir Europos Parlamento rinkimus tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos valstybės piliečiams. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo preambulės, 2, 3, 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Nr.
XIIP-875) Lietuvos Respublikos Seimui buvo pateiktas 2013 m. liepos 22 d., tačiau Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. spalio 8 d. minėtą įstatymo projektą grąžino iniciatoriams tobulinti. Patobulintas įstatymo projektas (Nr. XIIP-875(2)ES) buvo pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui 2014 m. balandžio 7 d., tačiau Lietuvos Respublikos Seimas 2014 m. balandžio 17 d. įstatymo projektą grąžino iniciatoriams tobulinti. Atsižvelgiant į išsakytus pasiūlymus, teikiamas patobulintas įstatymo projektas, kuriame numatyta, kad Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai gali būti tik politinės partijos nariais ir negali dalyvauti politinių partijų steigime. Atkreiptinas dėmesys, kad atskirų Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktai suteikia teisę kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, kurie nuolat gyvena jų teritorijoje, steigti politines partijas ir būti politinių partijų nariais. Pavyzdžiui, Nyderlandų Karalystėje gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai gali tapti politinės partijos nariais ar steigėjais . Prancūzijos Respublikoje politinių partijų steigimas ir buvimas politinės partijos nariu nėra ribojami kitų valstybių narių piliečiams. Pagal Bulgarijos Respublikos politinių partijų įstatymą bet koks Europos Sąjungos pilietis gali dalyvauti politinių partijų steigime ir jų veikloje . Ispanijos Karalystėje ir Graikijos Respublikoje gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybės narių piliečiai gali tapti jau įsteigtos politinės partijos nariais. Estijos Respublikoje gyvenantys kitos ES valstybės narės piliečiai gali tapti registruotos politinės partijos nariais. Priėmus įstatymo projektą, t ik nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai galės tapti jau įsteigtų politinių partijų nariais .
Šiais pakeitimus, kuriais būtų įgyvendinama Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kurie nėra gyvenamosios vietos valstybės narės piliečiai, turėtų lygias galimybes kartu su Lietuvos piliečiais visapusiškai pasinaudoti savo teise dalyvauti politiniame gyvenime. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai :
6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių parengtam Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo NR. I-606 preambulės, 2, 3, 5, 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui NR. XIIP-875(3) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2014-10-082 Atsižvelgiant į TD pastabą, 2 straipsniu keičiamą 2 straipsnio 3 dalį išdėstyti sekančiai:
„3. Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis – kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytomis sąlygomis įgijęs teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir be pertraukos pragyvenęs Lietuvos Respublikoje pastaruosius 5 metus.“ Pritarti 2.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2014-10-086 Priėmus įstatymą Teisingumo ministerija iki numatyto įstatymo įsigaliojimo turės parengti, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė priimti Politinių partijų narių sąrašų pateikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2011 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 153, pakeitimą dėl politinės partijos narių sąraše nurodytinų politinės partijos nario duomenų. Taip pat Teisingumo ministerija turės pakeisti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
narių sąrašų informacinės sistemos nuostatus , todėl tikslinga nustatyti, kad įstatymas įsigaliotų 2015m. sausio 1 d. Pritarti
rezultatai: „už“-4, „prieš“-2, „susilaikė“- 1. 8 . Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas, Milda Petrauskienė, Komiteto pirmininko pavaduotoja; nariai: Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas. Kviestieji asmenys : Žana Jerochovienė, Teisingumo ministerijos registrų departamento vyriausioji specialistė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-07-08 Nr. XIIP-875(3) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Teikiamo projekto aiškinamajame rašte dėstoma problema dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų neatitikimo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 2 dalies b punkto ir 22 straipsnio dėl Europos Sąjungos piliečio, gyvenančio valstybėje narėje ir nesančio jos piliečiu, teisės balsuoti ir būti kandidatu Europos Parlamento ir vietos savivaldos rinkimuose valstybėje narėje, kurioje gyvena, tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos valstybės piliečiai. Teikiamo projekto siekiamas tikslas – įtvirtinti nuostatas, kad politinės partijos steigėjais ir nariais (kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai) gali būti ir Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai. Taip būtų užtikrinta jų teisė tomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie yra politinių partijų nariai, kandidatuoti rinkimuose į Europos Parlamentą bei į savivaldybių tarybas.
Atkreipiame dėmesį, kad politinės partijos veiklos tikslai yra platesni, nei dalyvavimas vien rinkimuose į Europos Parlamentą ar savivaldybių tarybas (Politinių partijų įstatymo preambulė apibrėžia politinių partijų paskirtį – „bendriems politiniams tikslams įgyvendinti“, 2 straipsnio 3 dalis nustato tikslą –
„siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią“). Politinės partijos yra
pagrindinės valstybės politinės sistemos dalyvės, įtakojančios valstybės politinius procesus. Politinių partijų steigimas ir veikla yra neatsiejama nuo Konstitucijos 4 straipsnio nuostatos įgyvendinimo „Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus“. Tautos suverenių galių įgyvendinimas galimas dviejomis formomis: tiesiogiai referendumo būdu sprendžiant svarbiausius Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimus (Konstitucijos 9 straipsnio 1 dalis) arba demokratiniuose rinkimuose renkant Tautos atstovybę - Seimą ir valstybės vadovą - Respublikos Prezidentą (Konstitucijos 5, 55, 78 straipsniai). Pažymėtina, kad referendumo teisę turi, taip pat minėtų valdžios institucijų rinkimuose gali dalyvauti (turi pasyviąją ir aktyviąją rinkimų teisę) tik Konstitucijoje ir rinkimų (referendumo) įstatymuose nustatytus reikalavimus atitinkantys Lietuvos Respublikos piliečiai. Antai, politinės partijos turi teisę kelti kandidatus į Seimo narius vienmandatėse ir daugiamandatėse rinkimų apygardose (Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnis), o daugiamandatėse rinkimų apygardose - tik politinės partijos. Politinės partijos taip pat gali kelti ir remti pretendentus būti kandidatais į Respublikos Prezidentus (Prezidento rinkimų įstatymo 35 straipsnis).
Vykdant referendumą partijoms laiduojama teisė dalyvauti referendumo agitacijos kampanijoje (Referendumo įstatymo 17 straipsnis). Šiuo aspektu vertinant teikiamą projektą, yra sudaromos prielaidos ne Lietuvos Respublikos piliečių dalyvaujamai politinei partijai (teoriškai pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą galima situacija, kad partijos nariai būtų vien tik kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai arba jie sudarytų partijos narių daugumą – Lietuvos Respublikos piliečiams įsteigus politinę partiją, ir vėliau iš jos pasitraukus, bei į partiją įstojus atitinkamam skaičiui Europos Sąjungos valstybių narių piliečių) savo statusu būti identiškai bet kuriai kitai politinei partijai. Taigi, kitų Europos Sąjungos valstybių piliečiai, per narystę ir dalyvavimą priimant politinių partijų sprendimus įtakotų referendumo, Seimo bei Respublikos
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
papildomų komitetų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2014-10-08 Nr. XIIP-875(3) Atsižvelgiant į TD pastabą, 2 straipsniu keičiamą 2 straipsnio 3 dalį išdėstyti sekančiai: „3. Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis
Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytomis sąlygomis įgijęs teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir be pertraukos pragyvenęs Lietuvos Respublikoje pastaruosius 5 metus. Pritarti
ir teisėtvarkos komitetas 2014-10-08 Nr.
Priėmus įstatymą Teisingumo ministerija iki numatyto įstatymo įsigaliojimo turės parengti, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė priimti Politinių partijų narių sąrašų pateikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2011 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 153, pakeitimą dėl politinės partijos narių sąraše nurodytinų politinės partijos nario duomenų. Taip pat Teisingumo ministerija turės pakeisti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. vasario 22 dienos įsakymu Nr. 1R-60 patvirtintus Politinių partijų narių sąrašų informacinės sistemos nuostatus , todėl tikslinga nustatyti, kad įstatymas įsigaliotų 2015m. sausio 1 d. Pritarti
sprendimas ir pasiūlymai : pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-875(4) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Milda Petrauskienė. PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas