473 Įstatymo projektas Žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 10 straipsnių papildymo ĮSTATYMO PROJEKTAS Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Kaimo reikalų komitetas XIIP-848(2) 2014-03-26 Senas variantas (kai užregistruotas kitas variantas)

Lithuania · XIIP-848 · 2014-03-26 · Senas · LT_SEIMAS

Authoritative source — the official register ↗.

In our system

The bill's progress, sponsors and the act it amends →

Papers in this file

  1. Lyginamasis variantas · 2014-03-26
  2. Lyginamasis variantas · 2014-06-20
  3. Teisės departamento išvada · 2014-06-20
  4. Komiteto išvada · 2014-03-26
  5. Komiteto išvada · 2014-06-20

Lyginamasis variantas

2014-03-26 · the official register ↗

Lietuvos Respublikos Įstatymo projekto XIIP-848(2) lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo NR. I-446

9 ir 10 straipsnių papildymo

įstatymas 2014 m. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 9 straipsnio 6 dalies papildymas

Papildyti 9 straipsnio 6 dalį nauju 7 punktu ir visą šią dalį išdėstyti taip:

“6. Valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu:

1) ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;

2) Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka gautas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes;

3) jos reikia įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams ar kultūriniams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė;

4) Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai yra įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams;

5) ji reikalinga koncesijos projektui įgyvendinti – Koncesijų įstatymo nustatytais atvejais;

6) ji reikalinga valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarčiai įgyvendinti – Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo nustatytais atvejais. 7) ji reikalinga pramoninių žuvininkystės tvenkinių naudotojams.”

2 straipsnis. 10 straipsnio 5

dalies papildymas Papildyti 10 straipsnio 5 dalį nauju 5 punktu ir visą 5 dalį išdėstyti taip: “5.

Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono:

1) jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar

(ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;

2) jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams. Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka;

3) jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už šiuos žemės sklypus nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis;

4) jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams;

5) jeigu privatizuojama po pramoniniais tvenkiniais esanti žemė;

  • 5) 6)

kitais įstatymų nustatytais atvejais. 3 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas Vyriausybė iki 2014 m. birželio 1 d. priima įstatymo įgyvendinimui reikalingus norminius teisės aktus. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja

2014 m. birželio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS

Teikia Seimo nariai: Kazys Starkevičius Vytautas Kamblevičius

Lyginamasis variantas

2014-06-20 · the official register ↗

Lietuvos Respublikos Projekto Nr. XIIP-848(2) lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo Nr. I–446 9 ir 10 straipsnių paKEITIMO įstatymas 2014 m. Nr. Vilnius1 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Papildyti 9 straipsnio 6 dalį 7 punktu: „

  • 7) ji yra su įrengtais akvakultūros

tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę) – šioje žemėje esančių akvakultūrai naudojamų statinių ar įrenginių savininkams . “2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

5) jeigu jie yra su įrengtais akvakultūros tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę), – tvenkiniuose akvakultūrai naudojamų statinių ar įrenginių savininkams, išskyrus atvejus, kai šią žemę pageidauja susigrąžinti natūra piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą . Iš valstybės įsigyto žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir veiklos žemės sklype pobūdis (žuvų veisimas, auginimas ir žvejyba akvakultūros tvenkiniuose ) gali būti keičiamas ne anksčiau kaip po 25 metų nuo šio žemės sklypo įsigijimo dienos. “

2. Buvusį 10 straipsnio 5 dalies 5 punktą laikyti 6 punktu. 5)

  • 6) kitais įstatymų nustatytais

atvejais. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2014 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža

Teisės departamento išvada

2014-06-20 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 9 IR 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO

PROJEKTO

2014-07-10  Nr. XIIP-848(3) Vilnius Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto

2 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalį papildyti nauju 5 punktu

nustatant, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono ,,jeigu jie yra su įrengtais akvakultūros tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę), – tvenkiniuose akvakultūrai naudojamų statinių ar įrenginių savininkams, išskyrus atvejus, kai šią žemę pageidauja susigrąžinti natūra piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Iš valstybės įsigyto žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir veiklos žemės sklype pobūdis (žuvų veisimas, auginimas ir žvejyba akvakultūros tvenkiniuose) gali būti keičiamas ne anksčiau kaip po 25 metų nuo šio žemės sklypo įsigijimo dienos“. Siūloma projekto nuostata nedera su Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 9 punkto nuostatomis, pagal kurias žemė iš piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama, jeigu ji yra su įrengtais tvenkiniais, pramoninės žuvininkystės tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę). Taigi, pagal minėtame įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą piliečiai negali pretenduoti akvakultūros tvenkinių užimtą žemę susigrąžinti natūra, nes ji yra valstybės išperkama. Be to, pažymėtina, kad žemės išpirkimas reiškia, kad yra realus ir pagrįstas visuomenės poreikis būtent tokiai žemei.

Todėl, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas, kai žemė nebūtų grąžinama natūra asmenims, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, o parduodama akvakultūrai naudojamų statinių ar įrenginių savininkams, atitiktų socialinio teisingumo principą ir Konstitucinio Teismo formuojamą doktriną. Atkuriant piliečių nuosavybės teises į neteisėtai nusavintą nekilnojamąjį turtą, pirmenybė turėtų būti teikiama turto grąžinimui natūra. Jeigu turtas natūra nėra grąžinamas, įstatymuose turėtų būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris užtikrintų negrąžinamo natūra turto naudojimą visuomenės poreikiams. Kyla abejonių, ar projektu siūlomos nuostatos, pagal kurias iš valstybės įsigyto žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir veiklos žemės sklype pobūdis galėtų būti keičiamas ne anksčiau kaip po 25 metų nuo žemės sklypo įsigijimo dienos, užtikrintų tokios žemės naudojimą  šiems poreikiams. Manytina, kad valstybinę žemę asmenys galėtų naudoti kitais pagrindais, pavyzdžiui, nuomos ar pan. Tokiu atveju, būtų užtikrintas nuolatinis žemės naudojimas visuomenės reikmėms, bet ne 25 metus, kaip yra siūloma nustatyti projekte. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos dėl valstybinės žemės pardavimo nereikėtų atsisakyti. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad minėta žemė, remiantis projekto 1 straipsnyje siūlomomis nuostatomis, tiems patiems asmenims galėtų būti išnuomojama be aukciono. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis S.Švedas D.Zebleckis

Komiteto išvada

2014-03-26 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KAIMO

REIKALŲ

KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO

IŠVADŲ PROJEKTAS

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 9 IR 10 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMO

PROJEKTO

(XIIP-848)

2014 m. kovo 26 d. Nr. 110-P-10

Vilnius

1. Komiteto klausymuose dalyvavo

: Komiteto narys Kazys Grybauskas, Komiteto biuro patarėja Gintarė Dešukaitė; kviestieji asmenys: Aušra Kalantaitė - Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių departamento direktoriaus pavaduotoja, Gintas Kerbelis – STT atstovas;

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų

išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2013-07-09 Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje siūloma

nustatyti, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji reikalinga pramoninių žuvininkystės tvenkinių naudotojams. Pažymėtina, kad pagal projektu siūlomą nuostatą žuvininkystės tvenkinių naudotojams galėtų būti be aukciono išnuomojama bet kuri valstybinė žemė (ne tik užimta pramoninių žuvininkystės tvenkinių), jeigu ji pastariesiems būtų reikalinga. Atsižvelgus į tai, nuostata neatitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytam projekto tikslui bei valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, įtvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje. Nepritarti. Įstatymų projektu siekiama užtikrinti pramoninių žuvininkystės tvenkinių žemę naudojančių fizinių ir juridinių asmenų teises ir teisėtus interesus. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2013-07-09 2.

Projekto

2 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalį papildyti nauju

punktu nustatant, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu privatizuojama po pramoniniais tvenkiniais esanti žemė. Pažymėtina, kad ši nuostata nedera su Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 9 punktu, kuriame nustatyta, kad žemė, užimta pramoninių žuvininkystės tvenkinių (išskyrus grąžinamus natūra), neprivatizuojama. Projekto nuostatos taip pat diskutuotinos santykyje su Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 9 punkto nuostatomis, pagal kurias žemė iš piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama, jeigu ji yra su įrengtais tvenkiniais, pramoninės žuvininkystės tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę). Žemės išpirkimas reiškia, kad žemė natūra negrąžinama. Taip pat, tai reiškia, kad yra realus ir pagrįstas visuomenės poreikis būtent tokiai žemei. Todėl, svarstytina, ar leidus fiziniams ir juridiniams asmenims privatizuoti pramoninių žuvininkystės tvenkinių žemę, o žemės savininkams negrąžinant tokios žemės, siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų socialinio teisingumo principą ir Konstitucinio teismo formuojamą doktriną.

Taip pat, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Konstitucinis Teismas 2003 m. rugsėjo

30 d., 2005 m. liepos 8 d. nutarimuose, aiškindamas Konstitucijos 128

straipsnio 2 dalį, pažymėjo, kad „valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn (įskaitant ir jo privatizavimą) konstituciškai pateisinamas tada, kai tuo galima duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama pateisinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius, interesus“ bei ,,įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos ir atsižvelgdamas į įvairius veiksnius, gali nustatyti perduodamo kitų subjektų nuosavybėn turto teisinį režimą (naudojimo sąlygas ir tvarką), idant ir toliau būtų užtikrinami visuomenės interesai, tautos gerovė, būtų įgyvendinamos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės“. Nepritarti. Įstatymų projektu siekiama užtikrinti pramoninių žuvininkystės tvenkinių žemę naudojančių fizinių ir juridinių asmenų teises ir teisėtus interesus. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2013-07-09

3. Projektu

siūloma reglamentuoti valstybinės žemės privatizavimą ir nuomą. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, manytume, kad dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų prašyti Vyriausybės išvados. Pritarti. Vyriausybės išvada gauta. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2013-07-09 4.

Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka rengiamo teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reglamentuoti santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės teisės perleidimu privatiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, ar toks vertinimas buvo atliktas. Pritarti. STT išvada gauta. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2013-07-09

po datos ,,2014 m. sausio 1 d.“  reikėtų įrašyti žodžius ,,išskyrus 3 straipsnį“. Tokiu būdu įstatymo 3 straipsnis įsigaliotų nuo įstatymo oficialaus paskelbimo dienos, o Vyriausybė turėtų teisinį pagrindą iki 2014 m. sausio 1 d. parengti ir priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2013-07-09

birželio 27 d. priėmė Žemės įstatymo 2, 9, 10, 12, 13, 15, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 33, 37, 38, 39, 40, 41, 45, 46, 47, 48, 49, 51,

52 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XII-411, kuriuo pakeitė

keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą. Šis pakeitimas įsigalioja

20014 m. sausio 1 d. Teikiamu įstatymo projektu taip pat siūloma pakeisti

keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą. Minėtas pakeitimas, jeigu įstatymas būtų priimtas, įsigaliotų taip pat 2014 m. sausio 1 d. Siekiant išvengti nevienodo turinio to paties straipsnio tos pačios dalies nuostatų įsigaliojimo vienu metu,  svarstytina, ar nereikėtų nustatyti vėlesnę projektu siūlomą įstatymo įsigaliojimo datą bei į projektą inkorporuoti įstatymu Nr. XIIP-411 atliktą keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies pakeitimą.

Be to, atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 135 straipsnio 7 dalies nuostatas. Nepritarti. 2. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2013-07-30 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 ir

10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-848 (toliau – Projektas)

pažymime, kad Projektu siūloma nustatyti, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji reikalinga pramoninių žuvininkystės tvenkinių naudotojams, bei valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu privatizuojama po pramoniniais tvenkiniais esanti žemė. Pažymėtina, kad pagal projektu siūlomą nuostatą žuvininkystės tvenkinių naudotojams galėtų būti be aukciono išnuomojama ne tik užimta pramoninių žuvininkystės tvenkinių žemė, bet ir bet kuri kita valstybinė žemė, jeigu ji pastariesiems būtų reikalinga. Taip pat nėra aišku, kam suteikiama teisė privatizuoti valstybinę žemę, esančią po pramoniniais tvenkiniais ir kuo tai yra pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, nuostatos neatitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytam projekto tikslui bei valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, įtvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje. Nepritarti. Įstatymų projektu siekiama užtikrinti pramoninių žuvininkystės tvenkinių žemę naudojančių fizinių ir juridinių asmenų teises ir teisėtus interesus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys

nuomonę

1. LR žemės ūkio rūmai

(2014-03-11) Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetas 2013 m. gruodžio 11 d. priėmė sprendimus Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 ir 10 straipsnių papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-848 svarstymo parengiamųjų darbų (sprendimo Nr.

110-S-21) ir Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-767 svarstymo parengiamųjų darbų (sprendimo Nr. 110-S-22), kuriais prašoma Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų iki 2014 m. kovo 10 d. pateikti nuomonę Kaimo reikalų komitetui dėl įstatymų projektų. Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai informuoja, kad dėl Lietuvos Respublikos žemės Įstatymo 9 ir

10 straipsnių papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-848 ir Lietuvos

Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-767 pastabų neturi. Pritarti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr.159 2014-02-19 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsniu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos

2013 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. SV-S-475 „Dėl įstatymų projektų

išvadų“ 5 ir 6 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria : Pritarti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-767 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-767 ) ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 ir 10 straipsnių papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-848 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-848 ) tikslui, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui su šiais projektais susijusias teisinio reguliavimo priemones tikslinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:

1. Įstatymo projekte Nr. XIIP-767

siūloma panaikinti nuostatą, kuri draudžia privatizuoti po pramoniniais žuvininkystės tvenkiniais esančią žemę . Įstatymo projekto Nr.

Įstatymo projekto Nr. XIIP-767 aiškinamajame rašte nurodyta, kad ž uvininkystės įmonėms suteikus teisę įsigyti jų statiniais ir įrenginiais užstatytą žemę bus sustiprintos jų pozicijos žemės ūkio produkcijos rinkoje, joms suteiktos atitinkamos garantijos ir sudarytos geresnės sąlygos toliau šią šaką plėtoti. Derėtų atkreipti dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 9 punktą valstybė išperka žemę iš piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, ir atlygina už ją pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji yra su įrengtais tvenkiniais, pramoninės žuvininkystės tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę). Verta pažymėti, kad nuosavybės teisių atkūrimo santykiuose pirmenybė teikiama nuosavybės teisių atkūrimui natūra, ir tik nesant tokios galimybės gali būti taikomos kitos priemonės, tarp jų

  • žemės išpirkimas, ir

tai savo nutarimuose ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo

  • tai, kad valstybė nutarė, kad paneigtos nuosavybės teisės turi būti atkurtos, taip pat tai, kad buvo priimtas restitucijos santykius reguliuojantis įstatymas ir pradėtas nuosavybės teisių atkūrimas asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises, sukūrė teisėtą lūkestį, kad jie galės įstatymo nustatytais būdais, sąlygomis, tvarka ir terminais įgyvendinti šią savo teisę. Minėtą teisėtą lūkestį saugo ir gina Konstitucija.

Kartu valstybei atsirado pareiga nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą įstatymais reguliuoti taip, kad minėtas teisėtas lūkestis būtų realiai įgyvendintas ( Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo

2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos kompensacijų už

valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 straipsnio 1 dalies (1999 m. gruodžio 23 d. redakcija) bei 2 dalies (1999 m. gruodžio 23 d. redakcija) ir dėl Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo

7 straipsnio 1 dalies (2003 m. spalio 14 d. redakcija) bei 2 dalies

(2003 m. spalio 14 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. spalio 27 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 1, 4, 9 ir 11 dalių, 8 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 2 punkto ir 20 straipsnio 1, 2, 3 bei

4 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėta, kad Piliečių

nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje „prioritetas teikiamas žemės grąžinimui natūra, kartu yra numatytos teisinės priemonės dabartinių žemės naudotojų interesų apsaugai. Antai, piliečiui grąžinus žemę, joje esančių medžių ir vaiskrūmių savininkams leidžiama be išankstinių sąlygų dar trejus metus naudotis pramoniniais sodais, uogynais, medelynais.

Įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje įtvirtintų normų turinio analizė leidžia teigti, kad žemės savininkas, per trejus metus neatsiskaitęs už medžius ir vaiskrūmius, neturi teisės uždrausti ir toliau naudotis sodais. Ginčijamoje Įstatymo 4 straipsnio dalyje taip pat neatimama galimybė žemės savininkui ir jos naudotojui susitarti dėl žemės nuomos“. Taigi panaikinus nuostatą, draudžiančią privatizuoti po pramoniniais žuvininkystės tvenkiniais esančią žemę, ir siekiant užtikrinti teisėtą lūkestį, pirmenybė turi būti teikiama šios žemės grąžinimui Lietuvos Respublikos piliečiams, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, neatmetant galimybės pramoninių žuvininkystės tvenkinių savininkams ir po jais esančios žemės savininkams susitarti dėl žemės nuomos. Beje, nuo 1999 m. birželio 2 d. iki 2002 m. balandžio 17 d. galiojusios Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos skelbė – žemė, kurioje įrengti pramoniniai žuvininkystės tvenkiniai, grąžinama natūra piliečiams ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu šios žemės savininkai sutinka sudaryti žemės nuomos sutartį su žuvininkystės tvenkinių naudotojais ne mažiau kaip 5 metams; žuvininkystės tvenkinių naudotojai šiuos tvenkinius nuomoja ir už juos savininkui moka nuomos mokestį teisės aktų nustatyta tvarka, o jeigu pilietis atsisako imti pertvarkytą į tvenkinį žemės sklypą arba nesutinka sudaryti šios žemės nuomos sutarties su žuvininkystės tvenkinių naudotojais, ši žemė valstybės išperkama ir už ją atlyginama.

Dar šiuo klausimu reikėtų pridurti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl kultūros įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos“ (1995 m. birželio 13 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1320

„Dėl Lietuvos nepriklausomybės signatarų namų ir Lietuvos menininkų rūmų“ 1,

2.3 ir 2.4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, 2007 m. lapkričio 23 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 12 dalies (2002 m. kovo 5 d. redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr.

1427 „Dėl Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos

patvirtinimo“ (2002 m. rugpjūčio 10 d. redakcija) patvirtintos privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos (2002 m. rugpjūčio 10 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatuota, kad „valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn (įskaitant ir jo privatizavimą) konstituciškai pateisinamas tada, kai tuo galima duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama pateisinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius, interesus (...). Negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų perduotas kitų subjektų nuosavybėn tam, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai, jei tai neatitinka visuomenės poreikio, viešojo intereso, netarnauja tautos gerovei“, „įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos ir atsižvelgdamas į įvairius veiksnius, gali nustatyti perduodamo kitų subjektų nuosavybėn turto teisinį režimą (naudojimo sąlygas ir tvarką), idant ir toliau būtų užtikrinami visuomenės interesai, tautos gerovė, būtų įgyvendinamos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės“. Valstybė turi užtikrinti, kad negrąžinama natūra žemė būtų naudojama visuomenės reikmėms, dėl kurių ji ir išperkama iš piliečių. Iš Įstatymo projekto Nr. XIIP-767 ir Įstatymo projekto Nr.

XIIP-848

nuostatų ir aiškinamajame rašte pateiktos informacijos neaišku, kodėl esamo teisinio reguliavimo nepakanka, ar visuomenės poreikis bus geriau ir labiau patenkintas (ir kaip tai bus užtikrinta), jeigu žemė, kurioje įrengti pramoninės žuvininkystės tvenkiniai, bus privatizuota žuvininkystės tvenkinių savininkų, o ne grąžinta piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Visuomenės poreikį galima užtikrinti grąžinant žemę piliečiams, kurie įsipareigotų naudoti žemę toliau pagal esamą paskirtį arba sudaryti sąlygas šią žemę naudoti žuvininkystės tvenkinių savininkams (pavyzdžiui, nuomoti). Jeigu bus nuspręsta Įstatymo projekto Nr. XIIP-767 nuostatoms pritarti, reikėtų atitinkamai pakeisti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą – nustatyti ž uvininkystės įmonėms galimybę naudoti šią žemę toliau pagal esamą paskirtį, taip pat visų pagrįstų praradimų, susijusių su nutraukiama veikla (verslu), kompensavimo mechanizmą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2013 metais buvo 12 pretendentų, turinčių pirmumo teisę ir siekiančių atkurti nuosavybės teises į žemę, užimtą pramoninių žuvininkystės tvenkinių. Jie pageidavo susigrąžinti iš viso 23,4 hektaro žemės. 2. Įstatymo projekto Nr. XIIP-848 aiškinamajame rašte nurodytas projekto tikslas – įteisinti nuostatą, kuri leistų žemę po pramoniniais žuvininkystės tvenkiniais nuomoti ar privatizuoti be aukciono – neatitinka Įstatymo projekto Nr. XIIP-848

1 straipsnio, kuriame siūloma Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9

straipsnio 6 dalį papildyti 7 punktu, nustatančiu, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu jos reikia pramoninių žuvininkystės tvenkinių naudotojams. Vadinasi, žuvininkystės tvenkinių naudotojams be aukciono galėtų būti išnuomojama bet kuri valstybinė žemė, jeigu jiems jos reikėtų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keičiamame įstatyme siūloma aiškiai nustatyti, kokia valstybinė žemė ir kokiems tikslams pramoninių žuvininkystės tvenkinių naudotojams išnuomojama be aukciono. Valstybinė žemė, esanti po pramoniniais žuvininkystės tvenkiniais, turėtų būti išnuomojama be aukciono tik tuo atveju, jeigu pramoninių žuvininkystės tvenkinių naudotojai be nuomos sutarties iš esmės negalėtų vykdyti žuvininkystės veiklos, tiesiogiai vykdomos atitinkamame valstybinės žemės sklype, o šio žemės sklypo nuomos sutartis turėtų būti sudaroma tik su žuvininkyste susijusios veiklos vykdymo laikotarpiui. Be to, siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIP-848 2 straipsnį patikslinti – nustatyti, kad teisę be aukciono privatizuoti valstybinę žemę, esančią po pramoniniais žuvininkystės tvenkiniais, išskyrus tuos atvejus, kai šią žemę pageidauja susigrąžinti piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, turi tie pramoninių žuvininkystės tvenkinių naudotojai, kurie yra šioje žemėje esančių žuvininkystei naudojamų statinių ar įrenginių savininkai. 3. Derėtų pažymėti, kad nuo 2013 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriame sąvokos „žuvininkystės tvenkinys“ atsisakyta. Šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo redakcijoje kalbama apie akvakultūros tvenkinį, pramoninis akvakultūros tvenkinių ūkis apibrėžiamas kaip teritorija ir joje įrengta įvairių kategorijų akvakultūros tvenkinių (neršto, auginimo, ganyklinių, pirminių, žiemojimo ir karantininių) sistema kartu su akvakultūrai naudojamais statiniais ir įrenginiais. Taigi Įstatymo projekte Nr. XIIP-848 vietoj sąvokos „ žuvininkystės tvenkinys “ siūloma vartoti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme apibrėžtą sąvoką „akvakultūros tvenkinys“. Nepritarti.

Nepritarti. Įstatymų projektu siekiama užtikrinti pramoninių žuvininkystės tvenkinių žemę naudojančių fizinių ir juridinių asmenų teises ir teisėtus interesus. 2. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2014-01-21 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 57-2297; 2008, Nr. 71-2700) 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis, savo iniciatyva atlikome Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 ir 10 straipsnių papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-848 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Manome, kad Projektu siūlomas teisinis reguliavimas dėl žemiau nurodytų pastabų yra ydingas antikorupciniu požiūriu. Projektu siūloma nustatyti, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji reikalinga pramoninių žuvininkystės tvenkinių naudotojams, taip pat kad be aukciono galima parduoti valstybinės žemės sklypus, jeigu privatizuojama po pramoniniais tvenkiniais esanti žemė. Iš esmės pritardami Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento 2013 m. liepos 8 d. ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. liepos 9 d. išvadose dėl Projekto pateiktoms pastaboms, papildomai atkreipiame dėmesį į sekančius su Projektu numatomu teisiniu reglamentavimu susijusius aspektus:

1. Pagal

Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544) (toliau – Vandens įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies nuostatas valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso požeminiai vandens telkiniai ir valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai. Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato kriterijus, pagal kuriuos paviršiniais vandens telkiniai priskiriami valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams.

Pastebėtina, kad pagal minėto straipsnio dalį tokiems vandens telkiniams priskiriami tvenkiniai , kurių plotas didesnis kaip 50 ha (4 straipsnio

2 dalies 1 punkto nuostatos), taip pat tvenkiniai, įrengti upėse, kurios

įrašytos į valstybinės reikšmės upių sąrašą (4 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos). Pramoninių žuvininkystės telkinių sąrašas ir plotai yra nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 826  „Dėl pramoninių žuvininkystės telkinių tvenkinių sąrašo ir plotų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 58-2087; 2006, Nr.144-5481). Pastebėtina, kad visų į minėtą sąrašą įrašytų pramoninių žuvininkystės tvenkinių plotai viršija 50 ha dydį (tvenkinių plotai siekia nuo 151,57 ha iki 1155,65 ha; bendras žemės sklypų plotas – nuo 297,69 ha iki 1297,19 ha; iš viso atitinkamai 10577,29 ha bei

1246926 ha). Taigi, visi pramoninės

žuvininkystės tvenkiniai atitinka Vandens įstatyme nustatytą valstybinės reikšmės paviršinių vandenų kriterijų (t.y. viršija 50 ha dydį) ir valstybei priklauso išimtine nuosavybės teise. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis nustato, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.7 straipsnio 1 dalies nuostatas kiekvienas asmuo nuosavybės teise gali turėti bet kuriuos daiktus,  jeigu tie daiktai neišimti iš apyvartos arba nėra ribotai esantys apyvartoje. Tačiau, pastebėtina, kad pagal minėto straipsnio 2 dalies nuostatas išimtine valstybės nuosavybe esantys daiktai (įskaitant pramoninės žuvininkystės tvenkinius) yra išimti iš apyvartos.

Nors Projektu numatomas teisinis reglamentavimas susijęs su pramoninės žuvininkystės tvenkinių naudotojams reikalingos žemės nuomos ir po pramoniniais žuvininkystės tvenkiniais esančios žemės privatizavimo dalykais, mūsų nuomone, tvenkinys ir po juo esanti žemė, taip pat  jo naudojimui pagal paskirtį reikalinga kita žemė (pavyzdžiui, kurioje yra tvenkinio funkcionavimą užtikrinantys įrenginiai) iš esmės yra vientisas ir nedalomas objektais (t.y. pagal teisę nėra atskiri civilinės apyvartos objektai). Šią mūsų nuomone (kad tvenkinys apima vandens ir žemės visumą) pagrindžia ir teisės aktuose nustatytos sąvokos, pavyzdžiui:

  • Vandens įstatymo 3 straipsnio 29 dalyje nustatyta sąvoka, pagal kurią tvenkinys – tai dirbtinis vandens telkinys, kuris įrengiamas užtvenkiant vandens tėkmę vandentakyje, žemės paviršiaus įdauboje ar pylimu apsuptame plote;
  • Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo (Žin., 2000, Nr. 56-1648; 2013, Nr. 71-3579) (toliau
  • Žuvininkystės įstatymas) 2 straipsnio 4 dalies nuostatose pateikiama sąvoka, pagal kurią akvakultūros tvenkinys – dirbtinis vandens telkinys, įrengtas žemės paviršiuje, jo įdauboje, iškasoje arba upės vagoje, su pylimais, žuvų išgaudymo duobėmis, hidrotechnikos statiniais ir įrenginiais (krantų stiprinimo įrenginiais, vandens įleidimo ir išleidimo hidrotechnikos statiniais, dugno sausinimo kanalais, šliuzais, slenksčiais, pralaidomis), naudojamas akvakultūrai ;
  • Žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 18 dalies nuostatose nustatyta sąvoka, pagal kurią pramoninis akvakultūros tvenkinių ūkis – teritorija ir joje įrengta įvairių kategorijų akvakultūros tvenkinių (neršto, auginimo, ganyklinių, pirminių, žiemojimo ir karantininių) sistema kartu su akvakultūrai naudojamais statiniais ir įrenginiais .

Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą manytume, kad Projektu siūlomos nuostatos neatitinka minėtų galiojančių teisės aktų, kadangi iš esmės tvenkiniai negali būti perleidžiami privačion nuosavybėn (kaip atskiri objektai) nei kaip vandens telkinys, nei kaip žemės sklypas šalia arba po šiuo vandens telkiniu. Neatsižvelgus į aukščiau išdėstytą pastabą, siūlytume galimus Projekto padarinius (Projekto priėmimo atveju) apsvarstyti ir kitais žemiau paminėtais aspektais. 2. Manytume, kad Projekto priėmimo atveju teisė išsinuomoti ir privatizuoti pramoninių žuvininkystės tvenkinių žemę būtų suteikta išimtinai tik esamiems šių tvenkinių naudotojams. Šiuo aspektu Projektu siūlomos nuostatos naudingos tik siauram asmenų ratui. 3. Manytume, kad kyla abejonių, ar pramoninių žuvininkystės tvenkinių žemės perleidimo privačion  nuosavybėn galimybių įteisinimas nereikštų sąlygų (ar teisinių prielaidų ateityje) tvenkiniams priklausančių vandens telkinių privatizavimui sudarymo. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Žuvininkystės įstatymo ir Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo (Žin., 2004, Nr. 118-4395; 2012, Nr.

118-4395; 2012, Nr. 108-5463)  nuostatas privatūs (taip pat ir dirbtiniai) vandens telkiniai nėra minėtų įstatymų reglamentavimo objektais. Šiuo aspektu kyla abejonių, kaip Projekto priėmimo atveju būtų užtikrinamas tinkamas tolimesnis pramoninių žuvininkystės tvenkinių naudojimas pagal paskirtį ir minėtais įstatymais saugomų vertybių apsauga. 4. Pastebėtina, kad Projektu ar jį lydinčiaisiais dokumentais neatskleista problematika, kurią siekiama išspręsti priimant Projektu siūlymais numatomą teisinį reglamentavimą. Šiuo aspektu Projekto siūlymus, taip pat vertintume kaip tenkinančius tik atskirų asmenų interesus. Nepritarti. Įstatymų projektu siekiama užtikrinti pramoninių žuvininkystės tvenkinių žemę naudojančių fizinių ir juridinių asmenų teises ir teisėtus interesus. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Aplinkos apsaugos komitetas (2014-03-19) Įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Vyriausybės nutarimą, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos gautas išvadas atmesti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 ir 10 straipsnių papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-848. Nepritarti. Įstatymų projektu siekiama užtikrinti pramoninių žuvininkystės tvenkinių žemę naudojančių fizinių ir juridinių asmenų teises ir teisėtus interesus. 7.1. Sprendimas : pritarti Komiteto išvadų rengėjų patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. PRIDEDAMA:

Komiteto išvadų rengėjų parengtas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto išvadų rengėjai: Kazys Starkevičius Vytautas Kamblevičius

Komiteto išvada

2014-06-20 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KAIMO

REIKALŲ

KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D O S

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 9 IR 10 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO

ĮSTATYMO

PROJEKTO

(XIIP-848)

2014 m. birželio 18 d. Nr. 110-P-25

Vilnius

Komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas, Kazys Starkevičius, Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai Gintarė Dešukaitė, Gabija Jurgelytė, Leonardas Michelbertas, Simantė Kairienė, Komiteto biuro padėjėja Gintarė Rimeisienė; kviestieji asmenys:

Leokadija Počikovska - žemės ūkio viceministrė, Audrius Petkevičius - Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių departamento direktorius, Gintas Kerbelis

  • STT Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas, Vaidas Pakalka - Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, Algis Bagdonas -

Žemės tvarkymo departamento direktorius, Gintautas Vasiliauskas – VĮ Valstybės žemės fondas direktoriaus pavaduotojas, Vytautas Andriuškevičius - Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos direktorius, Rimantas Jurgelionis – AB „Išlaužo žuvis“ atstovas, Sviderskis Jonas - LŽŪBA direktorius, Sigitas Dimaitis – ŽŪR atstovas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2013-07-09)1 Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.

Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji reikalinga pramoninių žuvininkystės tvenkinių naudotojams. Pažymėtina, kad pagal projektu siūlomą nuostatą žuvininkystės tvenkinių naudotojams galėtų būti be aukciono išnuomojama bet kuri valstybinė žemė (ne tik užimta pramoninių žuvininkystės tvenkinių), jeigu ji pastariesiems būtų reikalinga. Atsižvelgus į tai, nuostata neatitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytam projekto tikslui bei valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, įtvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje. (P.S.

  • paryškinta Komiteto)

Atsižvelgti. Gauta Vyriausybės išvada (2014-02-19 nutarimas Nr.159). Komitetas patobulino įstatymo projektą ir lydinčiuosius teisės aktų projektus. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2013-07-09)2

2. Projekto

2 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalį papildyti nauju

punktu nustatant, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu privatizuojama po pramoniniais tvenkiniais esanti žemė. Pažymėtina, kad ši nuostata nedera su Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 9 punktu, kuriame nustatyta, kad žemė, užimta pramoninių žuvininkystės tvenkinių (išskyrus grąžinamus natūra), neprivatizuojama . Projekto nuostatos taip pat diskutuotinos santykyje su Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 9 punkto nuostatomis, pagal kurias žemė iš piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama, jeigu ji yra su įrengtais tvenkiniais, pramoninės žuvininkystės tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę). Žemės išpirkimas reiškia, kad žemė natūra negrąžinama. Taip pat, tai reiškia, kad yra realus ir pagrįstas visuomenės poreikis būtent tokiai žemei.

Todėl, svarstytina, ar leidus fiziniams ir juridiniams asmenims privatizuoti pramoninių žuvininkystės tvenkinių žemę, o žemės savininkams negrąžinant tokios žemės, siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų socialinio teisingumo principą ir Konstitucinio teismo formuojamą doktriną. Taip pat, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Konstitucinis Teismas 2003 m. rugsėjo

30 d., 2005 m. liepos 8 d. nutarimuose, aiškindamas Konstitucijos 128

straipsnio 2 dalį, pažymėjo, kad „valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn (įskaitant ir jo privatizavimą) konstituciškai pateisinamas tada, kai tuo galima duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama pateisinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius, interesus“ bei ,,įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos ir atsižvelgdamas į įvairius veiksnius, gali nustatyti perduodamo kitų subjektų nuosavybėn turto teisinį režimą (naudojimo sąlygas ir tvarką), idant ir toliau būtų užtikrinami visuomenės interesai, tautos gerovė, būtų įgyvendinamos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės“. (P.S.

  • paryškinta Komiteto)

Atsižvelgti. Komitetas patobulino įstatymo projektą ir parengė lydinčiuosius teisės aktų projektus. Įstatymų projektais siūloma atsižvelgti į pasikeitusią situaciją ir naujai reglamentuoti jau daugelį metų susiklosčiusią situaciją dėl pramoninių žuvininkystės tvenkinių žemės. Fiziniai ir juridiniai asmenys įgytų teisę privatizuoti pramoninių žuvininkystės tvenkinių žemę, jei šios žemės susigrąžinti natūra nepageidauja piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Be to, iš valstybės įsigyto žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir veiklos žemės sklype pobūdis (žuvų veisimas, auginimas ir žvejyba akvakultūros tvenkiniuose) galėtų būti keičiamas ne anksčiau kaip po 25 metų nuo šio žemės sklypo įsigijimo dienos.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2013-07-09)

*

3. Projektu

siūloma reglamentuoti valstybinės žemės privatizavimą ir nuomą. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, manytume, kad dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų prašyti Vyriausybės išvados . (P.S. – paryškinta Komiteto) Atsižvelgti. Vyriausybės išvada gauta (2014-02-19 nutarimas Nr.159). Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2013-07-09)

*

4. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad

teisės akto projekto rengėjas atlieka rengiamo teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą , jeigu rengiamame teisės akte numatoma reglamentuoti santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės teisės perleidimu privatiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, ar toks vertinimas buvo atliktas. (P.S. – paryškinta Komiteto) Atsižvelgti. Specialiųjų tyrimų tarnybos išvada gauta (2014-01-21). Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2013-07-09)3

5. Projekto 3 straipsnyje žodis ,,parengia“ keistinas žodžiu ,,priima“. Pritarti. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas (2013-07-09)26

6. 6. Projekto 2 straipsnyje, kuriame siūloma reglamentuoti įstatymo

įsigaliojimą, po datos ,,2014 m. sausio 1 d.“ reikėtų įrašyti žodžius ,,išskyrus 3 straipsnį “.

Tokiu būdu įstatymo 3 straipsnis įsigaliotų nuo įstatymo oficialaus paskelbimo dienos, o Vyriausybė turėtų teisinį pagrindą iki 2014 m. sausio 1 d. parengti ir priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. (P.S.

  • paryškinta Komiteto)

Pritarti. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2013-07-09)

*

7. 7. Projektas taisytinas juridinės technikos reikalavimų

požiūriu : - atsižvelgiant į Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatas, reikėtų patikslinti įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinių sąrašą; - projekto 1 straipsnio pakeitimų esmėje išbrauktinas žodis ,,nauju“; - projekto 2 straipsnio pakeitimų esmėje žodis ,,skaityti“ keistinas žodžiu ,,laikyti“; - atsižvelgus į tai, kad projekte yra du antruoju numeriu pažymėti straipsniai, reikėtų patikslinti projekto straipsnių numeraciją. (P.S. (P.S. – paryškinta Komiteto) Pritarti. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2013-07-09)

*

8. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2013 m. birželio 27 d. priėmė Žemės įstatymo

2, 9, 10, 12, 13, 15, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 33, 37, 38, 39, 40, 41, 45, 46, 47, 48, 49, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XII-411, kuriuo pakeitė keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies

1 punktą. Šis pakeitimas įsigalioja 20014 m. sausio 1 d. Teikiamu įstatymo

projektu taip pat siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą. Minėtas pakeitimas, jeigu įstatymas būtų priimtas, įsigaliotų taip pat 2014 m. sausio 1 d. Siekiant išvengti nevienodo turinio to paties straipsnio tos pačios dalies nuostatų įsigaliojimo vienu metu,  svarstytina, ar nereikėtų nustatyti vėlesnę projektu siūlomą įstatymo įsigaliojimo datą bei į projektą inkorporuoti įstatymu Nr. XIIP-411 atliktą keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies pakeitimą.

Be to, atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto

135 straipsnio 7 dalies nuostatas. Atsižvelgti. 2. Europos

teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2013-07-30) * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 ir

10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-848 (toliau – Projektas)

pažymime, kad Projektu siūloma nustatyti, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji reikalinga pramoninių žuvininkystės tvenkinių naudotojams, bei valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu privatizuojama po pramoniniais tvenkiniais esanti žemė. Pažymėtina, kad pagal projektu siūlomą nuostatą žuvininkystės tvenkinių naudotojams galėtų būti be aukciono išnuomojama ne tik užimta pramoninių žuvininkystės tvenkinių žemė, bet ir bet kuri kita valstybinė žemė, jeigu ji pastariesiems būtų reikalinga . Taip pat nėra aišku, kam suteikiama teisė privatizuoti valstybinę žemę, esančią po pramoniniais tvenkiniais ir kuo tai yra pagrįsta . Atsižvelgiant į tai, nuostatos neatitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytam projekto tikslui bei valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, įtvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje . (P.S. – paryškinta Komiteto) Atsižvelgti. Gauta Vyriausybės išvada (2014-02-19 nutarimas Nr.159). Komitetas patobulino įstatymo projektą ir parengė lydinčiuosius teisės aktų projektus. Fiziniai ir juridiniai asmenys įgytų teisę privatizuoti pramoninių žuvininkystės tvenkinių žemę, jei šios žemės susigrąžinti natūra nepageidauja piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Be to, iš valstybės įsigyto žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir veiklos žemės sklype pobūdis (žuvų veisimas, auginimas ir žvejyba akvakultūros tvenkiniuose) galėtų būti keičiamas ne anksčiau kaip po 25 metų nuo šio žemės sklypo įsigijimo dienos. 3.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų

ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LR žemės ūkio rūmai (2014-03-11) * Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetas 2013 m. gruodžio 11 d. priėmė sprendimus Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 ir 10 straipsnių papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-848 svarstymo parengiamųjų darbų (sprendimo Nr. 110-S-21) ir Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-767 svarstymo parengiamųjų darbų (sprendimo Nr. 110-S-22), kuriais prašoma Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų iki 2014 m. kovo 10 d. pateikti nuomonę Kaimo reikalų komitetui dėl įstatymų projektų. Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai informuoja, kad dėl Lietuvos Respublikos žemės Įstatymo 9 ir 10 straipsnių papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-848 pastabų neturi . (P.S. – paryškinta Komiteto) Pritarti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Vyriausybė (nut. Nr.159; 2014-02-19) * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsniu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos

2013 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. SV-S-475 „Dėl įstatymų projektų

išvadų“ 5 ir 6 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria : Pritarti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 ir 10 straipsnių papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-848 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-848 ) tikslui, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui su šiais projektais susijusias teisinio reguliavimo priemones tikslinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:

Įstatymo projekto Nr. XIIP-848 aiškinamajame rašte nurodytas projekto tikslas – įteisinti nuostatą, kuri leistų žemę po pramoniniais žuvininkystės tvenkiniais nuomoti ar privatizuoti be aukciono – neatitinka Įstatymo projekto Nr. XIIP-848

1 straipsnio, kuriame siūloma Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9

straipsnio 6 dalį papildyti 7 punktu, nustatančiu, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu jos reikia pramoninių žuvininkystės tvenkinių naudotojams. Vadinasi, žuvininkystės tvenkinių naudotojams be aukciono galėtų būti išnuomojama bet kuri valstybinė žemė, jeigu jiems jos reikėtų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keičiamame įstatyme siūloma aiškiai nustatyti, kokia valstybinė žemė ir kokiems tikslams pramoninių žuvininkystės tvenkinių naudotojams išnuomojama be aukciono. Valstybinė žemė, esanti po pramoniniais žuvininkystės tvenkiniais, turėtų būti išnuomojama be aukciono tik tuo atveju, jeigu pramoninių žuvininkystės tvenkinių naudotojai be nuomos sutarties iš esmės negalėtų vykdyti žuvininkystės veiklos, tiesiogiai vykdomos atitinkamame valstybinės žemės sklype, o šio žemės sklypo nuomos sutartis turėtų būti sudaroma tik su žuvininkyste susijusios veiklos vykdymo laikotarpiui. Be to, siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIP-848 2 straipsnį patikslinti – nustatyti, kad teisę be aukciono privatizuoti valstybinę žemę, esančią po pramoniniais žuvininkystės tvenkiniais, išskyrus tuos atvejus, kai šią žemę pageidauja susigrąžinti piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, turi tie pramoninių žuvininkystės tvenkinių naudotojai, kurie yra šioje žemėje esančių žuvininkystei naudojamų statinių ar įrenginių savininkai . (P.S. – paryškinta Komiteto) Pritarti. Komitetas patobulino įstatymo projektą. Vyriausybė (nut. Nr.159; 2014-02-19)

1,2

3. Derėtų pažymėti, kad

nuo 2013 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriame sąvokos „žuvininkystės tvenkinys“ atsisakyta.

Šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo redakcijoje kalbama apie akvakultūros tvenkinį, pramoninis akvakultūros tvenkinių ūkis apibrėžiamas kaip teritorija ir joje įrengta įvairių kategorijų akvakultūros tvenkinių (neršto, auginimo, ganyklinių, pirminių, žiemojimo ir karantininių) sistema kartu su akvakultūrai naudojamais statiniais ir įrenginiais. Taigi Įstatymo projekte Nr. XIIP-848 vietoj sąvokos „ žuvininkystės tvenkinys “ siūloma vartoti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme apibrėžtą sąvoką „akvakultūros tvenkinys“. (P.S. – paryškinta Komiteto) Pritarti. Komitetas patobulino įstatymo projektą. 2. Specialiųjų tyrimų tarnyba (2014-01-21) * Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 57-2297; 2008, Nr. 71-2700) 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis, savo iniciatyva atlikome Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 ir 10 straipsnių papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-848 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Manome, kad Projektu siūlomas teisinis reguliavimas dėl žemiau nurodytų pastabų yra ydingas antikorupciniu požiūriu. Projektu siūloma nustatyti, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji reikalinga pramoninių žuvininkystės tvenkinių naudotojams, taip pat kad be aukciono galima parduoti valstybinės žemės sklypus, jeigu privatizuojama po pramoniniais tvenkiniais esanti žemė. Iš esmės pritardami Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento 2013 m. liepos 8 d. ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. liepos 9 d. išvadose dėl Projekto pateiktoms pastaboms, papildomai atkreipiame dėmesį į sekančius su Projektu numatomu teisiniu reglamentavimu susijusius aspektus :

Pritarti. Komitetas patobulino įstatymo projektą. Specialiųjų tyrimų tarnyba (2014-01-21) * 1.

Pagal Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544) (toliau – Vandens įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies nuostatas valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso požeminiai vandens telkiniai ir valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai. Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato kriterijus, pagal kuriuos paviršiniais vandens telkiniai priskiriami valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams. Pastebėtina, kad pagal minėto straipsnio dalį tokiems vandens telkiniams priskiriami tvenkiniai , kurių plotas didesnis kaip 50 ha (4 straipsnio

2 dalies 1 punkto nuostatos), taip pat tvenkiniai, įrengti upėse, kurios

įrašytos į valstybinės reikšmės upių sąrašą (4 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos). Pramoninių žuvininkystės telkinių sąrašas ir plotai yra nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 826  „Dėl pramoninių žuvininkystės telkinių

tvenkinių sąrašo ir plotų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 58-2087; 2006, Nr.144-5481). Pastebėtina, kad visų į minėtą sąrašą įrašytų pramoninių žuvininkystės tvenkinių plotai viršija 50 ha dydį (tvenkinių plotai siekia nuo 151,57 ha iki 1155,65 ha; bendras žemės sklypų plotas – nuo 297,69 ha iki 1297,19 ha; iš viso atitinkamai 10577,29 ha bei 1246926 ha). Taigi, visi pramoninės žuvininkystės tvenkiniai atitinka Vandens įstatyme nustatytą valstybinės reikšmės paviršinių vandenų kriterijų (t.y. viršija 50 ha dydį) ir valstybei priklauso išimtine nuosavybės teise. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis nustato, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.7 straipsnio 1 dalies nuostatas kiekvienas asmuo nuosavybės teise gali turėti bet kuriuos daiktus,  jeigu tie daiktai neišimti iš apyvartos arba nėra ribotai esantys apyvartoje. Tačiau, pastebėtina, kad pagal minėto straipsnio 2 dalies nuostatas išimtine valstybės nuosavybe esantys daiktai (įskaitant pramoninės žuvininkystės tvenkinius) yra išimti iš apyvartos. Nors Projektu numatomas teisinis reglamentavimas susijęs su pramoninės žuvininkystės tvenkinių naudotojams reikalingos žemės nuomos ir po pramoniniais žuvininkystės tvenkiniais esančios žemės privatizavimo dalykais, mūsų nuomone, tvenkinys ir po juo esanti žemė, taip pat  jo naudojimui pagal paskirtį reikalinga kita žemė (pavyzdžiui, kurioje yra tvenkinio funkcionavimą užtikrinantys įrenginiai) iš esmės yra vientisas ir nedalomas objektais (t.y. pagal teisę nėra atskiri civilinės apyvartos objektai). Šią mūsų nuomone (kad tvenkinys apima vandens ir žemės visumą) pagrindžia ir teisės aktuose nustatytos sąvokos, pavyzdžiui:

  • Vandens įstatymo 3 straipsnio

29 dalyje nustatyta sąvoka, pagal kurią

tvenkinys – tai dirbtinis vandens telkinys, kuris įrengiamas užtvenkiant vandens tėkmę vandentakyje, žemės paviršiaus įdauboje ar pylimu apsuptame plote;

  • Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo (Žin., 2000, Nr. 56-1648; 2013, Nr.

56-1648; 2013, Nr. 71-3579) (toliau

  • Žuvininkystės įstatymas) 2 straipsnio 4 dalies nuostatose pateikiama sąvoka, pagal kurią akvakultūros tvenkinys – dirbtinis vandens telkinys, įrengtas žemės paviršiuje, jo įdauboje, iškasoje arba upės vagoje, su pylimais, žuvų išgaudymo duobėmis, hidrotechnikos statiniais ir įrenginiais (krantų stiprinimo įrenginiais, vandens įleidimo ir išleidimo hidrotechnikos statiniais, dugno sausinimo kanalais, šliuzais, slenksčiais, pralaidomis), naudojamas akvakultūrai ;
  • Žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 18 dalies nuostatose nustatyta sąvoka, pagal kurią pramoninis akvakultūros tvenkinių ūkis – teritorija ir joje įrengta įvairių kategorijų akvakultūros tvenkinių (neršto, auginimo, ganyklinių, pirminių, žiemojimo ir karantininių) sistema kartu su akvakultūrai naudojamais statiniais ir įrenginiais . Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą manytume, kad

Projektu siūlomos nuostatos neatitinka minėtų galiojančių teisės aktų, kadangi iš esmės tvenkiniai negali būti perleidžiami privačion nuosavybėn (kaip atskiri objektai) nei kaip vandens telkinys, nei kaip žemės sklypas šalia arba po šiuo vandens telkiniu. Atsižvelgti. Komitetas patobulintais įstatymų projektais siūlo atsižvelgti į pasikeitusią situaciją ir naujai reglamentuoti jau daugelį metų susiklosčiusią situaciją dėl pramoninių žuvininkystės tvenkinių žemės. Specialiųjų tyrimų tarnyba (2014-01-21) * Neatsižvelgus į aukščiau išdėstytą pastabą, siūlytume galimus Projekto padarinius (Projekto priėmimo atveju) apsvarstyti ir kitais žemiau paminėtais aspektais.

  • Manytume,

kad Projekto priėmimo atveju teisė išsinuomoti ir privatizuoti pramoninių žuvininkystės tvenkinių žemę būtų suteikta išimtinai tik esamiems šių tvenkinių naudotojams.

Šiuo aspektu Projektu siūlomos nuostatos naudingos tik siauram asmenų ratui.

  • Manytume,

kad kyla abejonių, ar pramoninių žuvininkystės tvenkinių žemės perleidimo privačion  nuosavybėn galimybių įteisinimas nereikštų sąlygų (ar teisinių prielaidų ateityje) tvenkiniams priklausančių vandens telkinių privatizavimui sudarymo . Atkreipiame dėmesį, kad pagal Žuvininkystės įstatymo ir Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo (Žin., 2004, Nr. 118-4395; 2012, Nr. 108-5463)  nuostatas privatūs (taip pat ir dirbtiniai) vandens telkiniai nėra minėtų įstatymų reglamentavimo objektais. Šiuo aspektu kyla abejonių, kaip Projekto priėmimo atveju būtų užtikrinamas tinkamas tolimesnis pramoninių žuvininkystės tvenkinių naudojimas pagal paskirtį ir minėtais įstatymais saugomų vertybių apsauga.

  • Pastebėtina, kad Projektu ar jį lydinčiaisiais dokumentais neatskleista problematika, kurią siekiama išspręsti priimant

Projektu siūlymais numatomą teisinį reglamentavimą. Šiuo aspektu Projekto siūlymus taip pat vertintume kaip tenkinančius tik atskirų asmenų interesus . (P.S. – paryškinta Komiteto) Atsižvelgti. Komitetas patobulino įstatymo projektą ir parengė lydinčiuosius teisės aktų projektus. Fiziniai ir juridiniai asmenys įgytų teisę privatizuoti pramoninių žuvininkystės tvenkinių žemę, jei šios žemės susigrąžinti natūra nepageidauja piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.

Be to, iš valstybės įsigyto žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir veiklos žemės sklype pobūdis (žuvų veisimas, auginimas ir žvejyba akvakultūros tvenkiniuose) galėtų būti keičiamas ne anksčiau kaip po 25 metų nuo šio žemės sklypo įsigijimo dienos. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Aplinkos apsaugos komitetas (2014-03-19) * Įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Vyriausybės nutarimą, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos gautas išvadas atmesti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 ir 10 straipsnių papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-848. Nepritarti. Komitetas patobulino įstatymo projektą. Siūloma atsižvelgti į pasikeitusią situaciją ir naujai reglamentuoti jau daugelį metų susiklosčiusią situaciją dėl pramoninių žuvininkystės tvenkinių žemės. Fiziniai ir juridiniai asmenys įgytų teisę privatizuoti pramoninių žuvininkystės tvenkinių žemę, jei šios žemės susigrąžinti natūra nepageidauja piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti K omiteto patobulintam Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 ir 10 straipsnių papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-848(2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai : K. Starkevičius, V. Kamblevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA:

Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža