Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
7Į Lietuvos Respublikos jūrų uostus atplaukusių laivų civiliams įgulų nariams, kurie turi jūrininko tapatybės dokumentus, išduotus vadovaujantis Tarptautinės darbo organizacijos konvencijomis (1958 m. gegužės 13 d. Konvencija Nr. 108 dėl jūreivių nacionalinių asmens pažymėjimų arba 2003 m. birželio 16 d. Konvencija Nr. 185 dėl jūrininkų nacionalinių asmens pažymėjimų (pataisyta) arba 1965 m. balandžio 9 d. Tarptautinės jūrų organizacijos konvencija dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo, taip pat civiliams jūrininkams, kurie atvyko atvykusiems į laivą vizos galiojimo laiku ir yra įtraukti įtrauktiems į laivo įgulos sąrašą ir kurie turi šioje dalyje nurodytus jūrininko tapatybės dokumentus, leidžiama be vizos išlipti į krantą Lietuvos Respublikoje ir būti savivaldybės, į kurią įplaukia jų laivas, teritorijoje tol, kol laivas stovi uoste, bet ne ilgiau kaip šešis tris mėnesius.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES NR. IX-2206 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-04-08 Nr. XIIP-825(2) Vilnius Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į susiklosčiusią daugiašalių tarptautinių sutarčių (konvencijų) nuorodų pateikimo praktiką, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 7 dalį reikėtų išdėstyti taip: “7. Į Lietuvos Respublikos jūrų uostus atplaukusių laivų civiliams įgulų nariams, kurie turi jūrininko tapatybės dokumentus, išduotus vadovaujantis Tarptautinės darbo organizacijos konvencijomis
Nr. 108 dėl jūreivių nacionalinių asmens pažymėjimų arba 2003 m. Konvencija Nr. 185 dėl jūrininkų nacionalinių asmens pažymėjimų (pataisyta)
Lietuvos Respublikoje ir būti savivaldybės, į kurią įplaukia jų laivas, teritorijoje tol, kol laivas stovi uoste, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius .“ Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 2396 498, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8
5) 2396 545, el. p. [email protected]
Projektas
Žmogaus teisių komitetas
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Leonard Talmont, komiteto nariai: Mantas Adomėnas, Dalia Kuodytė, Marija Aušrinė Pavilionienė, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė, Egidijus Vareikis; komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Jūratė Mikulskienė, Deimantė Žegunė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Raimondas Paliukas, Vidaus reikalų ministerijos Teisės ir vidaus tyrimo departamento Teisės aktų projektų vertinimo skyriaus patarėjas Kristijonas Gudalevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-07-23 Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.Teikiamu projektu siūloma atsisakyti ribojimo, pagal kurį į jūrų uostą atplaukusio laivo įgulos nariui ar jūrininkui, atvykusiam į laivą vizos galiojimo laikotarpiu ir įtrauktam į laivo įgulos sąrašą, leidžiama be vizos išlipti į krantą ir būti savivaldybės, į kurią įplaukia laivas, teritorijoje ne ilgiau kaip tris mėnesius . Pagal projektą jūrininko išlaipinimas į krantą ir buvimas krante be vizos iš esmės nebūtų ribojimas, t.y. krante be vizos jūrininkas galėtų būti tol, kol laivas stovi uoste.
Pažymėtina, kad galiojantis teisinis reguliavimas (trijų mėnesių taisyklė) yra grindžiamas Šengeno acquis, kuriuo yra nustatomos taisyklės asmenų atvykimui ir buvimui valstybių narių teritorijoje ne ilgesniam kaip trijų mėnesių bendros trukmės laikotarpiui, pvz .:
reglamente (EB) Nr. 539/2001, nustatančiame trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašą nurodoma, jog valstybė narė gali netaikyti vizų reikalavimų tam tikroms asmenų kategorijoms (tame tarpe ir civilinio ir jūrų transporto įguloms), tačiau ne ilgesniam kaip trijų mėnesių bendros trukmės buvimui. Pagal Europos Sąjungos teisę vizos ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui yra nacionalinės vizos, išduodamos pagal valstybės narės nacionalinius teisės aktus. Nekvestionuojant valstybės narės teisės nustatyti nacionalinių vizų išdavimo taisykles, šiame kontekste vis tik atkreiptinas dėmesys į „išleidimo į krantą“ instituto pobūdį ir paskirtį, nustatytą tarptautinėse konvencijose – 1958 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijoje dėl jūreivių nacionalinių asmens pažymėjimų Nr. 108 (toliau – Konvencija Nr. 108), ratifikuotoje 1997 m. spalio 7 d. įstatymu Nr. VIII-437 bei 2003 m. TDO Konvencijoje, pataisančioje konvenciją dėl jūrininkų nacionalinių asmens pažymėjimų (toliau
Organizacijos narė leidžia įeiti į teritoriją, kurioje galioja ši Konvencija, kada tokio įėjimo paprašoma laikinoms atostogoms, kai laivas yra uoste. Pagal Konvencijos Nr.
Pagal Konvencijos Nr. 185 6 straipsnio 4 dalį kiekviena Organizacijos narė leidžia atvykti į savo teritoriją jūrininkui, turinčiam galiojantį jūrininko asmens pažymėjimą, kai tokio atvykimo paprašoma dėl laikino išlipimo į krantą , kol laivas yra uoste. Be to, iš Konvencijos Nr. 185 preambulės matyti, kad „išleidimo į krantą“ paskirtis yra jūrininkų poilsis ir gerovė – „galimybė pasinaudoti įranga krante ir leidimu išlipti į krantą yra esminiai jūrininkų bendros gerovės elementai ir dėl to padeda siekti saugesnės laivybos“. Tuo tarpu projekto aiškinamajame rašte nurodomas projekto tikslas – biurokratinės-finansinės naštos mažinimas laivo savininkams, laivo agentams; remontininkų verslo konkurencingumo didinimas; galimybė be papildomų sąnaudų įdarbinti laivo įgulą tam tikriems darbams iki vienerių metų ir pan. Svarstytina, ar teikiamu projektu nustačius tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį iš esmės nebūtų ribojamas jūrininkų buvimo krante be vizos terminas, nebūtų nukrypta nuo minėtose konvencijose įtvirtinto „išleidimo į krantą“ instituto pobūdžio ir tikslų. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. pateiktą nuomonę, Komitetas siūlo pritarti pasiūlymui, ir įstatymo projekte po žodžių „kol laivas stovi uoste“ įrašyti žodžius „ bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius “. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teikiamo projekto socialinių-ekonominių pasekmių, nereikėtų kreiptis į Vyriausybę dėl išvados pateikimo. Pritarti
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013-07-22 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-825 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime.
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos laivų savininkų asociacija 2015-01-23 Nr. VD-15-02 Seime svarstomas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“
prailginti galimybę jūrininkams laivo stovėjimo metu be vizos būti Lietuvos Respublikos uostuose. Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą maksimalus terminas yra 3 mėnesiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrais atvejais, pvz. dėl laivo remonto, modernizavimo, taip pat Klaipėdos uoste stovinčio laivo „Independence" atveju, jūrininkams tenka praleisti ilgesnį nei trijų mėnesių laikotarpį Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tokiu atveju laivo savininkas pagal galiojantį reguliavimą turi arba pakeisti jūrininkus, arba jūrininkai privalo gauti nacionalinę vizą. Tai, be abejonės, sukelia papildomą administracinę ir finansinę naštą laivo savininkui. Sutinkame su įstatymo projektui pateiktomis Vyriausybės išvadomis, kad projekte siūlomas laikotarpis „kol laivas stovi uoste" yra neapibrėžtas. Atsižvelgiant į tai, kad įprastai laivų įgulos nariai keičiasi kas šešis mėnesius, tikslinga pritarti Vyriausybės nuomonei, kad šis laikotarpis neturėtų viršyti 6 mėnesių. Siūlomas teisinis reguliavimas palengvintų jūrininkų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje sąlygas bei iš kitos pusės apsaugotų nuo jūrininkų buvimo be vizos Lietuvos
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Vadovaudamasi Lietuvos
643 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.1 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria : Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“
įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti tikslinti pasirinktas teisinio reguliavimo priemones pagal šias pastabas:
įstatymo projekte siūlomam teisiniam reguliavimui, trečiųjų šalių piliečiams
Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1289/2013 (OL 2013, L 347, p.
1289/2013 (OL 2013, L 347, p. 74), 1 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatomis, valstybė narė gali netaikyti reikalavimo turėti vizą tam tikrų kategorijų trečiųjų šalių piliečiams (taip pat ir į krantą išlipantiems civiliams laivų įgulų nariams, kurie turi jūrininko tapatybės dokumentą, išduotą remiantis Tarptautinės darbo organizacijos 1958 m. gegužės 13 d. konvencija Nr. 108, 2003 m. birželio 16 d. konvencija Nr. 185 arba
tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo) , tačiau tokių asmenų buvimas šalies narės teritorijoje negali viršyti 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Beje, tiek reglamento (EB) Nr. 539/2001 1 straipsnio 1 dalyje, tiek šio straipsnio 2 dalyje nurodyti trečiųjų šalių piliečiai, kurių buvimo trukmė viršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, turi turėti nacionalinę (D kategorijos) vizą arba leidimą gyventi. Išimtiniais atvejais gali būti išduodama ir riboto teritorinio galiojimo viza, tačiau turi būti tenkinamos 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 810/2009, nustatančiame Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodekse) (OL 2009, L 243, p.1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 610/2013 (OL 2013, L 182, p. 1), siaurai apibrėžtos sąlygos. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Šengeno acquis nenustatyta, jog turi būti derinamos ilgalaikių vizų, leidimų gyventi ir kelionės dokumentų išdavimo ne ES piliečiams sąlygos, nes šiuos klausimus reglamentuoja valstybių narių nacionalinė teisė. Sutarties dėl ES veikimo 77 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Šengeno acquis nuostatos taikomos tik trečiosios šalies piliečio trumpalaikiam buvimui visoje Šengeno teritorijoje.
Taigi Šengeno acquis reglamentuoja trečiųjų šalių piliečių buvimą valstybėje narėje iki 90 dienų (trumpalaikis buvimas), o ilgesnį nei 90 dienų buvimą (ilgalaikis buvimas) reglamentuoja valstybės narės, į kurią atvyksta trečiosios šalies pilietis, nacionalinė teisė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad įprastai laivų įgulos nariai keičiami kas šešis mėnesius, taip pat siekiant apsisaugoti nuo galimo piktnaudžiavimo jūrininkų buvimo be vizos Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu, reikėtų nustatyti, kad bet kuriuo atveju šis laikotarpis neturėtų viršyti šešių mėnesių, ir įstatymo projekte po žodžių „kol laivas stovi uoste“ įrašyti žodžius „bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius“. Taip būtų pasiektas įstatymo projekto tikslas – palengvinti jūrininkų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje sąlygas, sumažinta administracinė ir finansinė našta laivų savininkams ar agentams, skatinamas laivų statytojų ir remontininkų verslo konkurencingumas. Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad įprastai laivų įgulos nariai keičiasi kas šešis mėnesius, tikslinga pritarti Vyriausybės nuomonei, kad šis laikotarpis neturėtų viršyti 6 mėnesių. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
straipsnio 1 dalies c punkto nuostatomis, valstybė narė gali netaikyti reikalavimo turėti vizą į krantą išlipantiems civiliams laivų įgulų nariams, kurie turi jūrininko tapatybės dokumentą, išduotą remiantis Tarptautinės darbo organizacijos 1958 m. gegužės 13 d. konvencija Nr. 108, 2003 m. birželio 16 d. konvencija Nr. 185 arba 1965 m. balandžio 9 d. Tarptautinės jūrų organizacijos konvencija dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo. Tai, kad reglamentas (EB) Nr.
Tai, kad reglamentas (EB) Nr. 539/2001 leidžia taikyti specialias vizų taisykles tam tikroms asmenų kategorijoms, į kurias patenka ir jūrininkai, rodo, kad šių asmenų padėtis išskirtinė, palyginti su kitų kategorijų asmenimis, pavyzdžiui, trečiųjų šalių turistais. Tačiau reglamentas (EB) Nr. 539/2001 leidžia daryti išimtį būtent civiliams laivų įgulų nariams, kurie turi atitinkamą jūrininko tapatybės dokumentą. Taigi įstatymo projekte siūlomą nustatyti išimtį derėtų suderinti su reglamento (EB) Nr. 539/2001
kategorijai. Pritarti Tarybos Reglamente (EB) Nr.539/2001 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė narė gali numatyti išimtis 1 straipsnio 1 dalyje nurodytiems vizų reikalavimams, t.y. netaikyti reikalavimo turėti vizą tam tikrai kategorijai asmenų. Viena iš Reglamento (EB) Nr. 539/2001 4 str. 1 d. išvardintų asmenų kategorijų yra į krantą išlipantys civiliai laivų įgulų nariai, kurie turi jūrininko tapatybės pažymėjimą, išduotą remiantis TDO 1958 05 13 Konvencija Nr.108 arba 2003 06
lengvinimo. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2014-11-19 Iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobulinti pagal Teisės departamento, Vyriausybės, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė
2014-11-19 Pasiūlymas: Projektas tobulintinas pagal 2014 metų. sausio 1 d. įsigaliojusį Teisėkūros pagrindų įstatymą bei Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas, patvirtintas Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298: -įstatymo projekto pavadinime reikia nurodyti įstatymo numerį: Nr. IX-2206;
-įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašytinos iš didžiosios raidės, mažosiomis neparyškintomis raidėmis- „Respublikos Prezidentas“ . Pritarti
2Seimo Užsienio reikalų komitetas, 2014-11-26 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-825 ir s iūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir , remiantis 2013 m. gruodžio 23 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintomis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, pataisyti įstatymo projektą juridinės technikos požiūriu, ir pritarti Užsienio reikalų komiteto išvadoms. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-825(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Žmogaus teisių komitetas 2015-03-25 Komitetas, atsižvelgęs į 2014 m. lapkričio 5 d. Vyriausybės nuomonę (Nutarimas Nr. 1198) pritaria siekiui prailginti galimybę jūrininkams laivo stovėjimo metu be vizos būti Lietuvos Respublikos uostuose ir siūlo tokią Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 11 straipsnio 7 d. redakciją: „
7„Į Lietuvos Respublikos jūrų uostus atplaukusių laivų civiliams įgulų nariams, kurie turi jūrininko tapatybės dokumentus, išduotus vadovaujantis Tarptautinės darbo organizacijos konvencijomis (1958 m. gegužės 13 d. Konvencija Nr.
Konvencija Nr. 108 dėl jūreivių nacionalinių asmens pažymėjimų arba 2003 m. birželio 16 d. Konvencija Nr. 185 dėl jūrininkų nacionalinių asmens pažymėjimų (pataisyta) arba 1965 m. balandžio 9 d. Tarptautinės jūrų organizacijos konvencija dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo, taip pat civiliams jūrininkams, kurie atvyko atvykusiems į laivą vizos galiojimo laiku ir yra įtraukti įtrauktiems į laivo įgulos sąrašą ir kurie turi šioje dalyje nurodytus jūrininko tapatybės dokumentus, leidžiama be vizos išlipti į krantą Lietuvos Respublikoje ir būti savivaldybės, į kurią įplaukia jų laivas, teritorijoje tol, kol laivas stovi uoste, bet ne ilgiau kaip šešis tris mėnesius.“ Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mantas Adomėnas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIP-825(2), įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Leonard Talmont