Projekto lyginamasis variantas
,341
Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, teisėtai gyvenantiems Lietuvos Respublikoje . :
1) Lietuvos Respublikos piliečiams ir Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams bei jų šeimos nariams, gyvenantiems Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje, jeigu jų paskutinio darbdavio nuolatinė buveinė arba paskutinė individualios veiklos vykdymo vieta buvo Lietuvos Respublikoje;
2) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje turintiems užsieniečiams, kurie pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje;
3) darbdaviams, kurių nuolatinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje, ir darbdaviams fiziniams asmenims, kurie yra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai. 2. Papildyti 1 straipsnį 3 dalimi:
„3. Šio įstatymo nuostatos dėl konsultavimo paslaugų taikomos ir
užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninių darbų.“
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
enys uo, turintis įsipareigojimų šeimai,
nedirbantys darbingo amžiaus darbingas darbingi asmuo asmenys , kuris nesimoko pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, kurie nesimoko pagal dieninę ar nuolatinę mokymo formą, taip pat Juridinių asmenų registre suteiktą likviduojamos individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos statusą turinčių individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, tikrųjų ūkinių bendrijų ar komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai, ir yra įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravę s teritorinėje darbo biržoje . ir pasirengę dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. 4 . Darbingas asmuo
pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, išskyrus asmenį, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka pripažintą nedarbingu. 4. 5. Darbingo amžiaus asm enys uo
nuo 16 metų iki Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus. 5. 6. Darbo paklausa
čios ti įmon ės
nedarbo trukmė viršija 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos. 11. 12. Laisva darbo vieta
1) atitinka visas šias sąlygas: neturi darbo (darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių), nesiverčia individualia veikla, neturi ūkininko statuso ar nėra ūkininko partneris, ar žemės ūkio veiklos subjektas;
2) be šios dalies 1 punkte nurodytų sąlygų, atitinka ir vieną ar daugiau šių sąlygų:
a) teikia žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitus;
b) yra individualios įmonė, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos, kurios laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra informavusios Lietuvos Respublikos valstybinę mokesčių inspekciją centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka, savininkas arba mažosios bendrijos narys ar tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys, arba Juridinių asmenų registre suteiktą likviduojamos ar bankrutuojančios individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos statusą turinčios individualios įmonės savininkas ar mažosios bendrijos narys, ar tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys. 12.
1) atitinka darbo ieškančio asmens kvalifikaciją arba (ir) kompetenciją ir (ar) turimą darbo patirtį;
2) teritorinė darbo birža Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nėra gavusi oficialios informacijos apie su asmens sveikata ar su kitomis aplinkybėmis susijusius apribojimus dirbti siūlomą darbą;
3) vykimo į darbovietę ir grįžimo iš jos miesto ir priemiestinio reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais ar keltais bei tolimojo reguliaraus susisiekimo traukiniais ir autobusais bendra trukmė neviršija 3 valandų, o neįgaliesiems ir turintiems įsipareigojimų šeimai asmenims – 2 valandų arba kelionės išlaidos neviršija Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyto dydžio. darbas, atitinkantis darbo ieškančio asmens profesinį pasirengimą, ir (ar) gebėjimus atlikti siūlomą darbą (eiti pareigas), taip pat jeigu vykimo į darbovietę ir grįžimo iš jos miesto ir priemiestinio reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais bei tolimojo reguliaraus susisiekimo traukiniais ir autobusais bendra trukmė neviršija 3 valandų, o neįgaliesiems ir turintiems įsipareigojimų šeimai asmenims – 2 valandų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų nustatyta tvarka . 15. 16.
specialybės ar kvalifikacijos asmuo, asmuo, įgijęs tam tikrą kvalifikaciją arba (ir) kompetenciją ir (ar) turintis reikiamą darbo patirtį, ir atitinkantis nustatytus reikalavimus konkrečiam darbui atlikti (pareigoms eiti). 16. 17. Užimtumo rėmimo politika
Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Užimtumo rėmimo priemonės:
savanoriška praktika.“
Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Teritorinės darbo biržos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka registruoja darbo ieškančius asmenis, kurie gyvena jų nurodytoje gyvenamojoje vietoje, tvarko darbo ieškančių asmenų ir jų bei dalyvaujančių aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse asmenų apskaitą.“
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinis mokymas
darbuotojų profesinį mokymą reglamentuoja šis įstatymas ir Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas. 2.
darbuotojų profesinio mokymo tikslas – padėti jiems įgyti ar tobulinti kvalifikaciją arba (ir) įgyti kompetencijų pagal formaliojo profesinio mokymo programas, įtrauktas į Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą , ar neformaliojo profesinio mokymo programas, jeigu tai reikalinga norint įsidarbinti į laisvas darbo vietas, pradėti dirbti savarankiškai ar įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojams pasilikti dirbti jų darbovietėse. 3. Bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinis mokymas organizuojamas pagal trišalėje sutartyje numatytas sąlygas. Trišalė sutartis sudaroma tarp teritorinės darbo biržos, darbdavio, kuris įdarbins ar paliks darbuotoją jo darbovietėje, ir bedarbio ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo dėl bedarbio įdarbinimo į laisvą darbo vietą ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo pasilikimo dirbti jo darbovietėje.
Trišalėje sutartyje nustatoma:
1) kvalifikacija arba
įspėtas apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojas turi įgyti ar tobulinti;
2) teritorinės darbo biržos skiriama lėšų suma profesiniam mokymui;
3) profesinio mokymo apmokėjimo tvarka;
4) darbo vieta, į kurią darbdavys įdarbins bedarbį ar įspėtą apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotoją arba kurioje įspėtą apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotoją paliks dirbti jo darbovietėje;
5) darbdavio įsipareigojimas įdarbinti į numatytą darbo vietą bedarbį ar įspėtą apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotoją arba įspėtą apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotoją palikti dirbti jo darbovietėje, nustatant vis ą o darbo laiko režimą arba ne vis ą o darbo laiko režimą, tačiau ne visa darbo diena (pamaina) turi būti ne trumpesnė už pusę darbo dienos (pamainos), o ne visa darbo savaitė – už 3 darbo dienas per savaitę, ne trumpesniam negu126 mėnesių laikotarpiui;
6) bedarbio ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo įsipareigojimas įgyti ar patobulinti kvalifikaciją arba (ir) kompetenciją ir dirbti numatytoje darbo vietoje ne trumpesnį negu 6 mėnesių laikotarpį;
kitos sąlygos. 4 .
4. Bedarbių P p rofesinis mokymas taip pat gali būti organizuojamas pagal dvišalėje profesinio mokymo sutartyje numatytas sąlygas, siunčiant bedarbius mokytis pagal tas profesinio mokymo programas, kurias baigę jie galėtų įsidarbinti į Lietuvos darbo biržos atliktų darbo rinkos prognozių metu nustatytas būsimas darbo vietas, kurios nustatomos vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos apraše nustatyta tvarka, jeigu į šias darbo vietas švietimo įstaigų planuojamas parengti specialistų kiekis nepakankamas , arba pradėti dirbti pačių bedarbių susirastoje darbo vietoje ar vykdyti individualią veiklą . Tarp teritorinės darbo biržos ir bedarbio sudaroma sutartis, kurioje nustatomos :
, kurias bedarbis turi įgyti ar tobulinti;
profesiniam mokymui ;
ir ;
4) teritorinės darbo biržos įsipareigojimas ieškoti ir siūlyti bedarbiui tinkamą darbą pagal įgytą ar patobulintą kvalifikaciją arba (ir) kompetenciją viso darbo laiko režimu arba ne viso darbo laiko režimu, tačiau ne visa darbo diena (pamaina) turi būti ne trumpesnė už pusę darbo dienos (pamainos), o ne visa darbo savaitė – ne trumpesnė už 3 darbo dienas per savaitę ne trumpesnį negu 6 mėnesių laikotarpį;
5) bedarbio įsipareigojimas įgyti ar patobulinti kvalifikaciją arba
(ir) kompetenciją ir dirbti ne trumpiau negu 6 mėnesius teritorinės darbo biržos pasiūlytoje darbo vietoje arba paties susirastoje darbo vietoje visą darbo laiką arba ne visą darbo laiką, tačiau ne visa darbo diena (pamaina) turi būti ne trumpesnė už pusę darbo dienos (pamainos), o ne visa darbo savaitė – ne trumpesnė už 3 darbo dienas per savaitę, arba vykdyti individualią veiklą ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį ne trumpiau negu 6 mėnesius;
kitos sąlygos. 5.
numatytas sąlygas. Sutartis sudaroma tarp teritorinės darbo biržos ir bedarbio ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo dėl jo pradėjimo dirbti savarankiškai arba įsidarbinimo į paties surastą laisvą darbo vietą. Sutartyje nustatoma kvalifikacija arba kompetencijos, kurias bedarbis ar įspėtas apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojas turi įgyti ar tobulinti, teritorinės darbo biržos skiriama lėšų suma profesiniam mokymui, profesinio mokymo apmokėjimo tvarka, bedarbio ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo įsipareigojimas dirbti savarankiškai arba paties surastoje darbo vietoje ne trumpesnį negu 6 mėnesių laikotarpį ir kitos sąlygos. 6. 5. Teritorinė darbo birža šio straipsnio 3 ir 4 ,5 dalyse nurodytų sutarčių pagrindu bedarbiui ar įspėtam apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojui išduoda dokumentą, kuriuo įsipareigoja sumokėti bedarbio ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo pasirinktam profesinio mokymo teikėjui nurodytą pinigų sumą už suteiktą profesinį mokymą. 7. 6 . Bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinis mokymas vykdomas profesinio mokymo teikėjo, kurį pasirenka pats bedarbis ar įspėtas apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojas. Tarp pasirinkto profesinio mokymo teikėjo ir bedarbio ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo, vadovaujantis šio straipsnio 3 ir 4 , 5 dalyse nurodytomis sutartimis, sudaroma sutartis, kurioje nustatoma profesinio mokymo teikėjo įsipareigojimas mokyti bedarbį ar įspėtą apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotoją, bedarbio ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo įsipareigojimas mokytis pas profesinio mokymo teikėją ir kitos sąlygos.
Profesinio mokymo teikėjas, sudaręs sutartį su bedarbiu ar įspėtu apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotoju sudaręs šioje dalyje nurodytą sutartį , kas mėnesį teritorinei darbo biržai teikia informaciją apie bedarbio ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo mokymo programos lankomumą. 8. 7 . Profesinis mokymas pagal programas, kurios suteikia kvalifikaciją darbui pasitelkiant technologijas ir nėra įtrauktos į Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, gali būti organizuojamas ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse pagal šių valstybių galiojančius teisės aktus, įgyvendinant projektus, finansuojamus iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. 9. 8 . Bedarbio ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo profesinis mokymas gali būti finansuojamas iš šių šaltinių:
1) Užimtumo fondo lėšų;
2) valstybės biudžeto lėšų;
3) Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų;
4) darbdavių lėšų;
5) kitų šaltinių. 109 . Bedarbiui ar įspėtam apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojui bendrai skiriama lėšų suma iš šio straipsnio98 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytų šaltinių negali viršyti 6 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių kvalifikacijai įgyti ir 3 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti.
Į šias lėšas neįskaičiuojamos išlaidos, numatytos šio straipsnio
13 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose. Lėšų nustatymo, skyrimo ir panaudojimo kontrolės tvarka, sutarčių ir dokumentų tipinės formos nustatomos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos apraše. 11. 10. Bedarbiams ir įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojams, dirbantiems ne visą darbo laiką per visą profesinio mokymosi laikotarpį kartą per mėnesį mokama stipendija. Stipendija apskaičiuojama taip: 0,76 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos padalija nt ma iš to mėnesio profesinio mokymo valandų skaičiaus ir gaut
skaičiaus. Bedarbiui, kuriam priklauso nedarbo socialinio draudimo išmoka, jo pasirinkimu vietoj šioje dalyje nustatyta tvarka apskaičiuojamos mokymo stipendijos gali būti mokama nedarbo socialinio draudimo išmok a os dydžio mokymo stipendija . Nedarbo socialinio draudimo išmok a os dydžio mokymo stipendija apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu. Pasibaigus nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo terminui, likusį profesinio mokymo laikotarpį bedarbiui toliau mokama 0,75 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio mokymo stipendija.“ 12. 11.
atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojams Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos apraše nustatytomis sąlygomis ir tvarka apmokamos:
1) važinėjantiems iš gyvenamosios vietos į profesinio mokymo vietą tolimojo ar (ir) vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrut o iniu transportu, taip pat nuosavu transportu – kelionės į profesinio mokymo vietą ir atgal išlaidos;
2) apgyvendinimo išlaidos, kai vykstama į profesinio mokymo vietą ne dažniau kaip vieną kartą per darbo savaitę;
3) visos privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų, jeigu tai nustatyta darbuotojų saugą ir sveikatą darbe reglamentuojančiuose teisės aktuose, išlaidos. 13. Bedarbiai ir įspėti apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojai, dėl kurių kaltės buvo nutrauktas profesinis mokymas, darbdavys, atsisakęs įdarbinti ar per 12 mėnesių panaikinęs darbo vietą, arba bedarbis ar įspėtas apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojas, be svarbios priežasties atsisakęs įsidarbinti pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytą trišalę sutartį ar įsidarbinęs ir per 6 mėnesius nutraukęs darbo sutartį arba nepradėjęs savarankiškos veiklos ar per 6 mėnesius ją nutraukęs, teritorinei darbo biržai privalo atlyginti jos patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu. Jei šios išlaidos nėra grąžinamos teritorinei darbo biržai, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Bedarbiams ir įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojams darbo paieška nevykdoma ir dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse nesiūloma 6 mėnesius nuo profesinio mokymo nutraukimo dienos, nuo atsisakymo įsidarbinti dienos arba nuo darbo sutarties nutraukimo dienos, kai ji buvo nutraukta per 6 mėnesius nuo įsidarbinimo dienos.
Svarbiomis priežastimis laikoma asmens liga ar kitos priežastys, nustatytos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos apraše. 12. Teritorinei darbo biržai jos patirtas šio straipsnio 13 dalyje nurodytas išlaidas privalo atlyginti bedarbis ar įspėtas apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojas, be svarbių priežasčių nevykdantys šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytų įsipareigojimų, taip pat darbdavys, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 3 dalyje numatytų įsipareigojimų. 13. Atlyginamos šios su profesiniu mokymu susijusios teritorinės darbo biržos patirtos išlaidos:
1) profesinio mokymo paslaugų;
2) mokymo stipendijos mokėjimo;
3) kelionės į profesinio mokymo vietą ir atgal išlaidų kompensavimo;
4) apgyvendinimo išlaidų kompensavimo;
5) privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamų ligų išlaidų kompensavimo. 14. Šio straipsnio 13 dalyje nurodytos išlaidos, kurių šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytas sutartis pasirašiusios šalys sutartyse nustatytais terminais neatlygino teritorinei darbo biržai, išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. 15.
bedarbiai ir įspėti apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus asmenys 6 mėnesius nuo profesinio mokymo nutraukimo dienos, nuo atsisakymo įsidarbinti ar pradėti individualią veiklą dienos arba nuo darbo sutarties ar individualios veiklos nutraukimo dienos, kai darbo sutartis ar individuali veikla buvo nutraukta per
be svarbių priežasčių, negali būti registruojami teritorinėje darbo biržoje. 16. Šio straipsnio 12 ir 15 dalyse nurodytos svarbios priežastys nustatomos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos apraše. 17. Bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinis mokymas pakartotinai gali būti organizuojamas ne anksčiau kaip po 3 metų baigus profesinio mokymo programą ir įgijus kvalifikaciją, ne anksčiau kaip po 1 metų įgijus kompetenciją, išskyrus atvejus, kai dėl sveikatos būklės asmuo negali dirbti pagal įgytą kvalifikaciją ar (ir) kompetenciją arba kai asmuo neturi teisės dirbti pagal įgytą kompetenciją neturėdamas teisės aktuose nurodyto kvalifikacijos pažymėjimo.“
Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „24 straipsnis. Remiamasis įdarbinimas
1Remiamojo įdarbinimo priemonės:
„1) įdarbinimas subsidijuojant;
2) darbo įgūdžių įgijimo rėmimas;
;3
4
1–3 1, 2 ir 4 punktuose nurodytas priemones, darbdaviams, įdarbinusiems teritorinės darbo biržos siųstus asmenis, mokama subsidija darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotoms draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti (toliau – subsidija darbo užmokesčiui).
Jeigu įdarbinto asmens darbo sutartis sudaryta ne visam darbo laikui arba jis dirbo ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už faktiškai dirbtą laiką pagal apskaičiuotą ar darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis negali viršyti dviejų Vyriausybės patvirtint ų os minimaliosios mėnesinės algos dydžių. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis, kai įdarbinami šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, apskaičiuojamas procentais nuo įdarbinto asmens darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų lėšų:
1) 75 procentai apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;
2) 60 procentų apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte;
3) 50 procentų apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3–15 punktuose, ir įspėti apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojai. 3. Darbo ieškantiems asmenims vienu metu gali būti taikoma tik viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų remiamojo įdarbinimo priemonių. 4.
straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytas remiamojo įdarbinimo priemones ir mokėti subsidiją darbo užmokesčiui, per 6 mėnesius atleido bent vieną iš teritorinės darbo biržos siųstų asmenų, išskyrus asmenis, atleistus Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 136 straipsnyje nustatytais atleidimo pagrindais, pakartotinai dalyvauti remiamojo įdarbinimo priemonėse gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių baigus mokėti subsidiją darbo užmokesčiui įgyvendinant ankstesnę priemonę. “
Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbo įgūdžių įgijimo rėmimas tiesiogiai darbo vietoje trūkstamiems
darbo įgūdžiams įgyti organizuojamas įdarbinant asmenims:
1) nurodytiems šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte;
2) nurodytiems šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose, registruotiems bedarbiais teritorinėje darbo biržoje ir turintiems kvalifikaciją;
3) po profesinės reabilitacijos;
4) įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojams.“
2Pakeisti 26 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kai darbdavio paskirti atsakingi asmenys darbo įgūdžių įgijimui
organizuoti skiria daugiau kaip 20 procentų savo darbo laiko, darbdaviams gali būti iš dalies kompensuojamos darbo įgūdžių įgijimo tiesiogiai darbo vietoje organizavimo išlaidos, kurios sudaro , bet ne daugiau kaip 20 procentų visos mokamos subsidijos darbo užmokesčiui už įdarbintus asmenis. :
1) ne daugiau kaip 20 procentų visos mokamos subsidijos darbo užmokesčiui už įdarbintus asmenis iki 29 metų, jei darbdavio paskirti atsakingi asmenys yra nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 7 punkte;
2) ne daugiau kaip 10 procentų visos mokamos subsidijos darbo užmokesčiui už įdarbintus asmenis kitais atvejais, negu nurodyti šio straipsnio
straipsniu Papildyti Įstatymą 261 straipsniu: „261 straipsnis.
sutartis
darbo biržoje registruotų asmenų iniciatyva darbo įgūdžiai gali būti įgyjami pagal dvišalę darbo įgūdžių įgijimo sutartį. Dvišalėje darbo įgūdžių įgijimo sutartyje nurodoma:
1) sutarties šalys – teritorinėje darbo biržoje įregistruotas šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 15 punkte nurodytas asmuo ir darbo įgūdžių įgyti padedantis darbdavys;
2) sutarties terminas (ne ilgiau kaip 4 mėnesiai nuo sutarties įsigaliojimo);
3) teritorinėje darbo biržoje registruoto asmens įsipareigojimas dalyvauti darbo įgūdžių įgijimo priemonėje;
4) darbdavio įsipareigojimas sudaryti sąlygas ir suteikti priemones darbo įgūdžiams įgyti bei užtikrinti darbo įgūdžius įgyjančio asmens saugą ir sveikatą;
5) darbo vieta, kurioje bus įgyjami darbo įgūdžiai;
6) įgyjami darbo įgūdžiai;
7) sąlygos, susijusios su asmens, kuris įgis darbo įgūdžių, saugos ir sveikatos užtikrinimu įgyjant darbo įgūdžius;
8) kitos sąlygos. 2. Dvišalių darbo įgūdžių įgijimo sutarčių skaičius įmonėje, įstaigoje, organizacijoje negali viršyti 10 procentų visų įmonės, įstaigos, organizacijos darbo vietų (pareigų) skaičiaus, o darbdavys, kuris yra fizinis asmuo, negali vienu metu būti sudaręs daugiau negu vieną dvišalę darbo įgūdžių įgijimo sutartį. Darbo įgūdžius įgyjančio asmens sudarytos dvišalės darbo įgūdžių įgijimo sutarties terminas arba bendras jo sudarytų dvišalių darbo įgūdžių įgijimo sutarčių terminas negali būti ilgesnis kaip 4 mėnesiai per kalendorinius metus. Asmuo su tuo pačiu darbdaviu dvišalę darbo įgūdžių įgijimo sutartį dėl kitokio pobūdžio darbo įgūdžių įgijimo gali sudaryti ne daugiau kaip du kartus. Dvišalė darbo įgūdžių įgijimo sutartis negali būti sudaroma su juridiniais asmenimis, kurie per paskutinius vienus metus nutraukė darbo sutartis su daugiau negu dešimtadaliu darbuotojų. 3.
tik tuo atveju, kai asmuo, kuris įgyja darbo įgūdžių, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apie tai informuoja teritorinę darbo biržą. 4. Jaunesni kaip 18 metų asmenys turi teisę sudaryti dvišales darbo įgūdžių įgijimo sutartis, jeigu tam neprieštarauja vaiko atstovas pagal įstatymą.“
Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Darbo vietoms steigti yra teikiama parama:
1) darbo vietų steigimo subsidijavimas;
2) vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas;
3) savarankiško užimtumo rėmimas. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta parama teikiama darbdaviams šio įstatymo 30 ,
straipsniuose nurodytais atvejais ir nustatyta tvarka, mokant darbdaviams subsidiją darbo vietoms steigti. Subsidijos darbo vietoms steigti dydis vienai darbo vietai steigti negali viršyti 40 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių sumos. Šis dydis taikomas tais atvejais, kai numatoma įsteigti darbo vietas ir įdarbinti šio įstatymo 30, 31 ir 32 straipsniuose nurodytus asmenis, nustatant jiems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio 1 dalyje arba 145 straipsnyje numatytą savaitės darbo laiko trukmę.
Darbdaviai privalo apmokėti ne mažiau kaip 35 procentus , išskyrus atvejus, kai įdarbinami neįgalieji (už kiekvieną neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis ar neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidą), – 20 procentų; už neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. – II grupės invalidą), – 30 procentų), darbo vietoms įsteigti (pritaikyti) reikalingų išlaidų ir įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą išlaikyti ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo teritorinių darbo biržų siųstų asmenų įdarbinimo. Darbdavys savo sprendimu gali nustatyti didesnę nuosavų lėšų dalį, negu nurodyta šioje dalyje , nuosavų lėšų dalį, skiriamą darbo vietoms įsteigti (pritaikyti) reikalingoms išlaidoms apmokėti . Numatant įsteigti darbo vietas ir įdarbinti šio įstatymo 30, 31 ir 32 straipsniuose nurodytus asmenis nustatant jiems ne visą darbo dieną arba ne visą darbo savaitę, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso
punktuose nurodytų asmenų, kurie dėl sveikatos būklės gali dirbti ne visą darbo dieną ar ne visą darbo savaitę, įdarbinimo atvejus, subsidijos dydis mažinamas proporcingai, atsižvelgiant į numatomą dirbti darbo laiką (valandas) .
Panaikinę tokią darbo vietą, subsidijos gavėjai turi, išskyrus šio įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų asmenų mirties atveju, darbdaviai turi teritorinei darbo biržai grąžinti:
1) visą subsidiją, kai darbo vieta panaikinama per 12 mėnesių laikotarpį nuo jos įsteigimo (pritaikymo);
2) 80 procentų subsidijos, kai darbo vieta panaikinama 13–24 mėnesį nuo jos įsteigimo (pritaikymo);
3) 50 procentų subsidijos, kai darbo vieta panaikinama 25–36 mėnesį nuo jos įsteigimo (pritaikymo). 3. Darbo vietai steigti ir bedarbiui įdarbinti vienu metu gali būti taikomas tik vienas iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paramos būdų. Darbdavys negali į už subsidijos darbo vietoms steigti lėšas įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą įdarbinti tuo metu remiamojo įdarbinimo priemonėse dalyvaujantį asmenį. 4. Teritorinė darbo birža, nustačiusi, kad darbdavys pažeidė šio straipsnio 2 dalies nuostatas, paramą nutraukia nuo šio pažeidimo nustatymo dienos. Kreiptis dėl paramos gavimo iš naujo darbdavys gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sprendimo dėl paramos nutraukimo priėmimo dienos.“
Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
asmenims, registruotiems teritorinėje darbo biržoje, siekiant paremti darbo vietų steigimą sau ar kitiems bedarbiams įdarbinti. 2.
asmenys darbo vietas steigia asmenys, įsteigę Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme apibrėžtose labai mažose įmonėse ar kai jie pradeda individualią veiklą pagal verslo liudijimą. 3. Subsidija darbo vietai steigti , įsteigus Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo įstatyme apibrėžtą labai mažą įmonę, mokama, kai:
1) darbo vietą sau pirmą kartą steigia šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti asmenys, teritorinėje darbo biržoje registruoti kaip darbo ieškan čiais tys asmen imis ys , ir šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 15 punktuose nurodyti asmenys, teritorinėje darbo biržoje registruoti kaip bedarbiai s ;
2) darbo vietą sau pirmą kartą steigia asmuo, kurio atleidimo iš darbo pasekmėms švelninti naudojamos Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšos;
3) buvęs bedarbis, pradėjęs savo verslą ne vėliau kaip per 30 mėnesių nuo paskutinės registracijos nutraukimo teritorinėje darbo biržoje nutraukimo dienos, pirmą kartą darbo vietą steigia teritorinės darbo biržos siųstam bedarbiui įdarbinti. 4. Šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytiems asmenims subsidija darbo vietai steigti mokama šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka, netaikant reikalavimo apmokėti ne mažiau kaip 35 procentus darbo vietoms steigti (pritaikyti prie neįgaliųjų negalios) reikalingų lėšų, o šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytiems asmenims subsidija darbo vietai steigti mokama šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka. 5. Subsidija individualiai veiklai pagal verslo liudijimą skiriama verslo liudijimo įsigijimo išlaidoms pajamų mokesčiui, mokamam įsigyjant verslo liudijimą, ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms, privalomoms asmenims, kurie verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą, iš dalies padengti.
Subsidija individualiai veiklai pagal verslo liudijimą gali būti mokama, kai verslo liudijimas išduodamas bedarbiams, pirmą kartą pradedantiems individualią veiklą pagal verslo liudijimą arba individualią veiklą pagal verslo liudijimą baigusiems vykdyti ne anksčiau kaip prieš 12 mėnesių, ir kai verslo liudijimas išduodamas ne trumpesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, o jeigu individuali veikla tęsiama , bendra jos trukmė – ne ilgesnė kaip 12 mėnesių. Subsidija individualiai veiklai pagal verslo liudijimą mokama kas mėnesį už praėjusį mėnesį. Pakartotinai subsidija individualiai veiklai pagal verslo liudijimą gali būti skiriama ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo paskutinės paskirtos subsidijos mokėjimo dienos. Subsidijos individualiai veiklai pagal verslo liudijimą dydis nustatomas pagal pajamų mokesčio, mokamo įsigyjant verslo liudijimą, ir valstybinio socialinio draudimo įmokų, privalomų asmenims, kurie verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą, dydžius, tačiau negali viršyti 0,25 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio. už kiekvieną veiklos pagal verslo liudijimą mėnesį 0,25 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio. 6. Teritorinės darbo biržos darbo ieškantiems asmenims, siekiantiems savarankiško užimtumo, teikia informaciją apie verslo pradžios sąlygas, plėtrą, darbuotojų priėmimą į darbą, veiklos pagal verslo liudijimus galimybes, organizuoja verslo pradmenų mokymą. 7.
nutraukiamas, kai asmuo, vykdantis individualią veiklą pagal verslo liudijimą, pradeda dirbti pagal darbo sutartį arba pradeda vykdyti kitą individualią veiklą, įgyja ūkininko statusą, tampa ūkininko partneriu ar žemės ūkio veiklos subjektu, pažeidžia komercinės ar ūkinės veiklos tvarką. Apie šių aplinkybių atsiradimą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka asmuo privalo pranešti teritorinei darbo biržai. 8. Asmuo, gavęs subsidiją individualiai veiklai pagal verslo liudijimą, privalo grąžinti teritorinei darbo biržai jam suteiktą subsidijos dalį, išmokėtą už laikotarpį, už kurį jis susigrąžina pajamų mokesčio, mokamo įsigyjant verslo liudijimą, sumą arba kuriuo dirba pagal darbo sutartį ar vykdo kitą individualią veiklą, turi ūkininko statusą, yra ūkininko partneris ar žemės ūkio veiklos subjektas, bet apie šias aplinkybes nepraneša teritorinei darbo biržai, arba kuriuo vykdo ar vykdė veiklą, pažeisdamas komercinės ar ūkinės veiklos tvarką. Jeigu šioje dalyje nurodyta subsidijos suma per 3 mėnesius teritorinei darbo biržai negrąžinama, ji išieškoma įstatymų nustatyta tvarka.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 341 straipsniu:
straipsnis. Savanoriška praktika
teisę sudaryti savanoriškos praktikos sutartis.
Savanoriškos praktikos sutartyje nurodoma:
1) sutarties šalys – šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 15 punkte nurodytas asmuo ir įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, kurioje atliekama savanoriška praktika;
2) sutarties terminas (ne ilgiau kaip 2 mėnesiai nuo sutarties įsigaliojimo);
3) įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros, kurioje atliekama savanoriška praktika, įsipareigojimas sudaryti sąlygas ir suteikti priemones savanoriškai praktikai atlikti bei užtikrinti savanorišką praktiką atliekančio asmens saugą ir sveikatą;
4) savanorišką praktiką atliekančio asmens funkcijos;
5) savanoriškos praktikos atlikimo vieta;
6) sąlygos, susijusios su asmens, kuris atlieka savanorišką praktiką, saugos ir sveikatos užtikrinimu atliekant savanorišką praktiką;
7) kitos sąlygos. 2. Jaunesni kaip 18 metų asmenys turi teisę sudaryti savanoriškos praktikos sutartį, jeigu tam neprieštarauja vaiko atstovas pagal įstatymą. 3. Įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra likus ne mažiau kaip 1 darbo dienai iki numatytos savanoriškos praktikos atlikimo pradžios teisės aktų nustatyta tvarka informuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administravimo įstaigą apie sudarytą savanoriškos praktikos sutartį. 4. Šio straipsnio nustatyta tvarka savanorišką praktiką atliekantys asmenys yra draudžiami sveikatos bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu valstybės lėšomis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 5. Asmuo tuo pačiu metu atlikti savanorišką praktiką gali ne daugiau kaip pagal vieną savanoriškos praktikos sutartį. Savanoriškos praktikos sutartis su ta pačia įmone, įstaiga, organizacija ar kita organizacine struktūra gali būti sudaroma ne daugiau kaip vieną kartą. 6.
6Savanoriškos praktikos sutarčių skaičius įmonėje, įstaigoje,
organizacijoje ar kitoje organizacinėje struktūroje negali viršyti 10 procentų visų įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros darbo vietų (pareigybių) skaičiaus. Savanoriškos praktikos sutartis negali būti sudaroma su juridiniais asmenimis, kurie per paskutinius vienus metus nutraukė darbo sutartis su daugiau negu dešimtadaliu darbuotojų. 7. Savanorišką praktiką atliekančio asmens sudarytos savanoriškos praktikos sutarties terminas arba bendras savanoriškos praktikos sutarčių terminas negali būti ilgesnis kaip 2 mėnesiai per kalendorinius metus. 8. Asmuo savanorišką praktiką gali atlikti ne daugiau kaip 3 kartus, o bendras jo sudarytų savanoriškos praktikos sutarčių terminas negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai. 9. Savanoriška praktika yra neatlygintina. 10. Savanoriškos praktikos atlikimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
Papildyti Įstatymą priedu: „Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo priedas
atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą (OL 2009 L 155, p.17). 2. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/98/EB dėl vienos rašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių (OL 2011 L 343, p.1). 3. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/36/ES dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo tikslu dirbti sezoniniais darbuotojais sąlygų (OL 2014 L 94, p.375).“
Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
straipsnius, įsigalioja 2014 m. rugsėjo 1 d. 2. Šio įstatymo 11 ir 15 straipsniai įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 3. Iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. sudarytoms sutartims taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo nuostatos. 15 straipsnis. Įstatymo stebėsena ir rezultatų įvertinimas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija atlieka šio įstatymo 11 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 341 straipsnio įgyvendinimo stebėseną ir nuo 2015 m. kasmet iki gruodžio 31 dienos pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 341 straipsnio įgyvendinimo stebėsenos ir pasiektų rezultatų vertinimo pažymą, kurioje nurodomos teigiamos ir neigiamos Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo341 straipsnio įgyvendinimo pasekmės bei pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių įstatymų tobulinimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas (3)
,341
1Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, teisėtai gyvenantiems Lietuvos Respublikoje . :
1) Lietuvos Respublikos piliečiams ir Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams bei jų šeimos nariams, gyvenantiems Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje, jeigu jų paskutinio darbdavio nuolatinė buveinė arba paskutinė individualios veiklos vykdymo vieta buvo Lietuvos Respublikoje;
2) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje turintiems užsieniečiams, kurie pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje;
3) darbdaviams, kurių nuolatinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje, ir darbdaviams fiziniams asmenims, kurie yra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai. 2. Papildyti 1 straipsnį 3 dalimi:
„3. Šio įstatymo nuostatos dėl konsultavimo paslaugų teikimo taikomos
ir užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninių darbų.“
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Asmuo, turintis įsipareigojimų šeimai,
Bedarbis
nedirbantys darbingo amžiaus darbingas darbingi asmuo asmenys , kuris nesimoko pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, kurie nesimoko pagal dieninę ar nuolatinę mokymo formą, taip pat Juridinių asmenų registre suteiktą likviduojamos individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos statusą turinčių individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, tikrųjų ūkinių bendrijų ar komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai, ir yra įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravę s teritorinėje darbo biržoje . ir pasirengę dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. 4 . Darbingas asmuo
pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, išskyrus asmenį, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka pripažintą nedarbingu. 4. 5. Darbingo amžiaus asmenys asmuo
asmuo nuo 16 metų iki Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus. 5. 6. Darbo paklausa
patiriančios patirianti įmon ės
įmonė , kuriose kurioje dėl objektyvių priežasčių sutrinka gamybos procesas, sumažėja atliekamų darbų ar teikiamų paslaugų apimtis ir dėl to jos jų darbuotojai dirba ne visą darbo laiką. 9. 10. Įdarbinimas subsidijuojant
Ilgalaikis bedarbis
asmuo iki 25 metų, kurių kurio nedarbo trukmė viršija 6 mėnesius, ir asmenys asmuo nuo 25 metų, kurių kurio nedarbo trukmė viršija 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos. 11. 12. Laisva darbo vieta
1) atitinka visas šias sąlygas: neturi darbo (darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių), nesiverčia individualia veikla, neturi ūkininko statuso ar nėra ūkininko partneris, ar žemės ūkio veiklos subjektas;
2) be šios dalies 1 punkte nurodytų sąlygų, atitinka ir vieną ar daugiau šių sąlygų:
a) teikia žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitus;
b) yra individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos, kurios laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra informavusios Lietuvos Respublikos valstybinę mokesčių inspekciją centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka, savininkas arba mažosios bendrijos narys ar tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys, arba Juridinių asmenų registre suteiktą likviduojamos ar bankrutuojančios individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos statusą turinčios individualios įmonės savininkas ar mažosios bendrijos narys, ar tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys. 12.
1) atitinka darbo ieškančio asmens kvalifikaciją arba (ir) kompetenciją ir (ar) turimą darbo patirtį;
2) teritorinė darbo birža Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nėra gavusi oficialios informacijos apie su asmens sveikata ar su kitomis aplinkybėmis susijusius apribojimus dirbti siūlomą darbą;
3) vykimo į darbovietę ir grįžimo iš jos miesto ir priemiestinio reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais ar keltais bei tolimojo reguliaraus susisiekimo traukiniais ir autobusais bendra trukmė neviršija 3 valandų, o neįgaliesiems ir turintiems įsipareigojimų šeimai asmenims – 2 valandų arba kelionės išlaidos neviršija Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyto dydžio. darbas, atitinkantis darbo ieškančio asmens profesinį pasirengimą, ir (ar) gebėjimus atlikti siūlomą darbą (eiti pareigas), taip pat jeigu vykimo į darbovietę ir grįžimo iš jos miesto ir priemiestinio reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais bei tolimojo reguliaraus susisiekimo traukiniais ir autobusais bendra trukmė neviršija 3 valandų, o neįgaliesiems ir turintiems įsipareigojimų šeimai asmenims – 2 valandų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų nustatyta tvarka . 15. 16.
specialybės ar kvalifikacijos asmuo, asmuo, įgijęs tam tikrą kvalifikaciją arba (ir) kompetenciją ir (ar) turintis reikiamą darbo patirtį, ir atitinkantis nustatytus reikalavimus konkrečiam darbui atlikti (pareigoms eiti). 16. 17. Užimtumo rėmimo politika
Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Užimtumo rėmimo priemonės:
savanoriška praktika.“
Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Teritorinės darbo biržos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka registruoja darbo ieškančius asmenis, kurie gyvena jų nurodytoje gyvenamojoje vietoje, tvarko darbo ieškančių asmenų ir jų bei dalyvaujančių aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse asmenų apskaitą.“
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinis mokymas
darbuotojų profesinį mokymą reglamentuoja šis įstatymas ir Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas. 2.
darbuotojų profesinio mokymo tikslas – padėti jiems įgyti ar tobulinti kvalifikaciją arba (ir) įgyti kompetencijų pagal formaliojo profesinio mokymo programas, įtrauktas į Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą , ar neformaliojo profesinio mokymo programas, jeigu tai reikalinga norint įsidarbinti į laisvas darbo vietas, pradėti dirbti savarankiškai ar įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojams pasilikti dirbti jų darbovietėse. 3. Bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinis mokymas organizuojamas pagal trišalėje sutartyje numatytas sąlygas. Trišalė sutartis sudaroma tarp teritorinės darbo biržos, darbdavio, kuris įdarbins ar paliks darbuotoją jo darbovietėje, ir bedarbio ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo dėl bedarbio įdarbinimo į laisvą darbo vietą ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo pasilikimo dirbti jo darbovietėje.
Trišalėje sutartyje nustatoma:
1) kvalifikacija arba
įspėtas apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojas turi įgyti ar tobulinti;
2) teritorinės darbo biržos skiriama lėšų suma profesiniam mokymui;
3) profesinio mokymo apmokėjimo tvarka;
4) darbo vieta, į kurią darbdavys įdarbins bedarbį ar įspėtą apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotoją arba kurioje įspėtą apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotoją paliks dirbti jo darbovietėje;
5) darbdavio įsipareigojimas įdarbinti į numatytą darbo vietą bedarbį ar įspėtą apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotoją arba įspėtą apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotoją palikti dirbti jo darbovietėje, nustatant vis ą o darbo laiko režimą arba ne vis ą o darbo laiko režimą, tačiau ne visa darbo diena (pamaina) turi būti ne trumpesnė už pusę darbo dienos (pamainos), o ne visa darbo savaitė – už 3 darbo dienas per savaitę, ne trumpesniam negu126 mėnesių laikotarpiui;
6) bedarbio ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo įsipareigojimas įgyti ar patobulinti kvalifikaciją arba (ir) kompetenciją ir dirbti numatytoje darbo vietoje ne trumpesnį negu 6 mėnesių laikotarpį;
7) galimybė perleisti trečiajam asmeniui trišalėje sutartyje įtvirtintų įsipareigojimų vykdymą, jeigu yra bedarbio ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo, darbo biržos, darbdavio ir trečiojo asmens rašytinis susitarimas;7
kitos sąlygos. 4 .
4. Bedarbių Profesinis profesinis mokymas taip pat gali būti organizuojamas pagal dvišalėje mokymo sutartyje numatytas sąlygas, siunčiant bedarbius mokytis pagal tas profesinio mokymo programas, kurias baigę jie galėtų įsidarbinti į Lietuvos darbo biržos atliktų darbo rinkos prognozių metu nustatytas būsimas darbo vietas, kurios nustatomos vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos apraše nustatyta tvarka, jeigu į šias darbo vietas švietimo įstaigų planuojamas parengti specialistų kiekis nepakankamas , arba pradėti dirbti pačių bedarbių susirastoje darbo vietoje ar vykdyti individualią veiklą . Tarp teritorinės darbo biržos ir bedarbio sudaroma sutartis, kurioje nustatomos :
, kurias bedarbis turi įgyti ar tobulinti;
profesiniam mokymui ;
ir ;
4) teritorinės darbo biržos įsipareigojimas ieškoti ir siūlyti bedarbiui tinkamą darbą pagal įgytą ar patobulintą kvalifikaciją arba (ir) kompetenciją viso darbo laiko režimu arba ne viso darbo laiko režimu, tačiau ne visa darbo diena (pamaina) turi būti ne trumpesnė už pusę darbo dienos (pamainos), o ne visa darbo savaitė – ne trumpesnė už 3 darbo dienas per savaitę ne trumpesnį negu 6 mėnesių laikotarpį;
5) bedarbio įsipareigojimas įgyti ar patobulinti kvalifikaciją arba
(ir) kompetenciją ir dirbti ne trumpiau negu 6 mėnesius teritorinės darbo biržos pasiūlytoje darbo vietoje arba paties susirastoje darbo vietoje visą darbo laiką arba ne visą darbo laiką, tačiau ne visa darbo diena (pamaina) turi būti ne trumpesnė už pusę darbo dienos (pamainos), o ne visa darbo savaitė – ne trumpesnė už 3 darbo dienas per savaitę, arba vykdyti individualią veiklą ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį ne trumpiau negu 6 mėnesius;
kitos sąlygos. 5.
numatytas sąlygas. Sutartis sudaroma tarp teritorinės darbo biržos ir bedarbio ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo dėl jo pradėjimo dirbti savarankiškai arba įsidarbinimo į paties surastą laisvą darbo vietą. Sutartyje nustatoma kvalifikacija arba kompetencijos, kurias bedarbis ar įspėtas apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojas turi įgyti ar tobulinti, teritorinės darbo biržos skiriama lėšų suma profesiniam mokymui, profesinio mokymo apmokėjimo tvarka, bedarbio ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo įsipareigojimas dirbti savarankiškai arba paties surastoje darbo vietoje ne trumpesnį negu 6 mėnesių laikotarpį ir kitos sąlygos. 6. 5. Teritorinė darbo birža šio straipsnio 3 ir 4 ,5 dalyse nurodytų sutarčių pagrindu bedarbiui ar įspėtam apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojui išduoda dokumentą, kuriuo įsipareigoja sumokėti bedarbio ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo pasirinktam profesinio mokymo teikėjui nurodytą pinigų sumą už suteiktą profesinį mokymą. 7. 6 . Bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinis mokymas vykdomas profesinio mokymo teikėjo, kurį pasirenka pats bedarbis ar įspėtas apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojas. Tarp pasirinkto profesinio mokymo teikėjo ir bedarbio ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo, vadovaujantis šio straipsnio 3 ir 4,5 dalyse nurodytomis sutartimis, sudaroma profesinio mokymo sutartis, kurioje nustatoma profesinio mokymo teikėjo įsipareigojimas mokyti bedarbį ar įspėtą apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotoją, bedarbio ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo įsipareigojimas mokytis pas profesinio mokymo teikėją ir kitos sąlygos.
Profesinio mokymo teikėjas, sudaręs sutartį su bedarbiu ar įspėtu apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotoju sudaręs šioje dalyje nurodytą sutartį , kas mėnesį teritorinei darbo biržai teikia informaciją apie bedarbio ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo mokymo programos lankomumą. 8. 7 . Profesinis mokymas pagal programas, kurios suteikia kvalifikaciją darbui pasitelkiant technologijas ir nėra įtrauktos į Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, gali būti organizuojamas ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse pagal šių valstybių galiojančius teisės aktus, įgyvendinant projektus, finansuojamus iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. 9. 8 . Bedarbio ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo profesinis mokymas gali būti finansuojamas iš šių šaltinių:
1) Užimtumo fondo lėšų;
2) valstybės biudžeto lėšų;
3) Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų;
4) darbdavių lėšų;
5) kitų šaltinių. 109 . Bedarbiui ar įspėtam apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojui bendrai skiriama lėšų suma iš šio straipsnio98 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytų šaltinių negali viršyti 6 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių kvalifikacijai įgyti ir 3 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti.
Į šias lėšas neįskaičiuojamos išlaidos, numatytos šio straipsnio
13 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose. Lėšų nustatymo, skyrimo ir panaudojimo kontrolės tvarka, sutarčių ir dokumentų tipinės formos nustatomos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos apraše. 11. 10. Bedarbiams ir įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojams, dirbantiems ne visą darbo laiką per visą profesinio mokymosi laikotarpį kartą per mėnesį mokama stipendija. Stipendija apskaičiuojama taip: 0,76 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos padalijant padalijama iš to mėnesio profesinio mokymo valandų skaičiaus ir gautą gautas rezultatą rezultatas padauginant padauginamas iš lankytų valandų skaičiaus. Bedarbiui, kuriam priklauso nedarbo socialinio draudimo išmoka, jo pasirinkimu vietoj šioje dalyje nustatyta tvarka apskaičiuojamos mokymo stipendijos gali būti mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka išmokos dydžio mokymo stipendija . Nedarbo socialinio draudimo išmoka išmokos dydžio mokymo stipendija apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu. Pasibaigus nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo terminui, likusį profesinio mokymo laikotarpį bedarbiui toliau mokama 0,75 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio mokymo stipendija.“ 12. 11.
atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojams Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos apraše nustatytomis sąlygomis ir tvarka apmokamos:
1) važinėjantiems iš gyvenamosios vietos į profesinio mokymo vietą tolimojo ar (ir) vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršruto maršrutiniu transportu, taip pat nuosavu transportu – kelionės į profesinio mokymo vietą ir atgal išlaidos;
2) apgyvendinimo išlaidos, kai vykstama į profesinio mokymo vietą ne dažniau kaip vieną kartą per darbo savaitę;
3) visos privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų, jeigu tai nustatyta darbuotojų saugą ir sveikatą darbe reglamentuojančiuose teisės aktuose, išlaidos. 13. Bedarbiai ir įspėti apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojai, dėl kurių kaltės buvo nutrauktas profesinis mokymas, darbdavys, atsisakęs įdarbinti ar per 12 mėnesių panaikinęs darbo vietą, arba bedarbis ar įspėtas apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojas, be svarbios priežasties atsisakęs įsidarbinti pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytą trišalę sutartį ar įsidarbinęs ir per 6 mėnesius nutraukęs darbo sutartį arba nepradėjęs savarankiškos veiklos ar per 6 mėnesius ją nutraukęs, teritorinei darbo biržai privalo atlyginti jos patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu. Jei šios išlaidos nėra grąžinamos teritorinei darbo biržai, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Bedarbiams ir įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojams darbo paieška nevykdoma ir dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse nesiūloma 6 mėnesius nuo profesinio mokymo nutraukimo dienos, nuo atsisakymo įsidarbinti dienos arba nuo darbo sutarties nutraukimo dienos, kai ji buvo nutraukta per 6 mėnesius nuo įsidarbinimo dienos.
Svarbiomis priežastimis laikoma asmens liga ar kitos priežastys, nustatytos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos apraše. 12. Teritorinei darbo biržai jos patirtas šio straipsnio 13 dalyje nurodytas išlaidas privalo atlyginti bedarbis ar įspėtas apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojas, be svarbių priežasčių nevykdantys šio straipsnio
priežasčių nevykdantis šio straipsnio 3 dalyje nurodytos sutarties įsipareigojimų. 13. Atlyginamos šios su profesiniu mokymu susijusios teritorinės darbo biržos patirtos išlaidos:
1) profesinio mokymo paslaugų;
2) mokymo stipendijos mokėjimo;
3) kelionės į profesinio mokymo vietą ir atgal;
4) apgyvendinimo;
5) privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamų ligų. 14. Šio straipsnio 13 dalyje nurodytos išlaidos, kurių šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytas sutartis sudariusios šalys sutartyse nustatytais terminais neatlygino teritorinei darbo biržai, išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. 15.
bedarbiai ir įspėti apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus asmenys 6 mėnesius nuo profesinio mokymo nutraukimo dienos, nuo atsisakymo įsidarbinti ar pradėti individualią veiklą dienos arba nuo darbo sutarties ar individualios veiklos nutraukimo dienos, kai darbo sutartis ar individuali veikla buvo nutraukta per
be svarbių priežasčių, negali būti registruojami bedarbiais teritorinėje darbo biržoje. 16. Šio straipsnio 12 ir 15 dalyse nurodytos svarbios priežastys nustatomos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos apraše. 17. Bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinis mokymas pakartotinai gali būti organizuojamas ne anksčiau kaip po 3 metų baigus profesinio mokymo programą ir įgijus kvalifikaciją, ne anksčiau kaip po 1 metų įgijus kompetenciją, išskyrus atvejus, kai dėl sveikatos būklės asmuo negali dirbti pagal įgytą kvalifikaciją ar (ir) kompetenciją arba kai asmuo neturi teisės dirbti pagal įgytą kompetenciją neturėdamas teisės aktuose nurodyto kvalifikacijos pažymėjimo.“
Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Remiamojo įdarbinimo priemonės:
„1) įdarbinimas subsidijuojant;
2) darbo įgūdžių įgijimo rėmimas;
;3
4
32 ir 4 punktuose nurodytas priemones, darbdaviams, įdarbinusiems teritorinės darbo biržos siųstus asmenis, mokama subsidija darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotoms draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti (toliau – subsidija darbo užmokesčiui).
Jeigu įdarbinto asmens darbo sutartis sudaryta ne visam darbo laikui arba jis dirbo ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už faktiškai dirbtą laiką pagal apskaičiuotą ar darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis negali viršyti dviejų Vyriausybės patvirtintų patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis, kai įdarbinami šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, apskaičiuojamas procentais nuo įdarbinto asmens darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų lėšų:
1) 75 procentai apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;
2) 60 procentų apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte;
3) 50 procentų apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3–15 punktuose, ir įspėti apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojai. 3. Darbo ieškantiems asmenims vienu metu gali būti taikoma tik viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų remiamojo įdarbinimo priemonių. 4.
straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytas remiamojo įdarbinimo priemones ir mokėti subsidiją darbo užmokesčiui, per 6 mėnesius atleido bent vieną iš teritorinės darbo biržos siųstų asmenų, išskyrus asmenis, atleistus Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 136 straipsnyje nustatytais atleidimo pagrindais, pakartotinai dalyvauti remiamojo įdarbinimo priemonėse gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių baigus mokėti subsidiją darbo užmokesčiui įgyvendinant ankstesnę priemonę. “
1Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbo įgūdžių įgijimo rėmimas tiesiogiai darbo vietoje trūkstamiems
darbo įgūdžiams įgyti organizuojamas įdarbinant asmenims:
1) nurodytiems šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte;
2) nurodytiems šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose, registruotiems bedarbiais teritorinėje darbo biržoje ir turintiems kvalifikaciją;
3) po profesinės reabilitacijos;
4) įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojams.“
2Pakeisti 26 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kai darbdavio paskirti atsakingi asmenys darbo įgūdžių įgijimui
organizuoti skiria daugiau kaip 20 procentų savo darbo laiko, darbdaviams gali būti iš dalies kompensuojamos darbo įgūdžių įgijimo tiesiogiai darbo vietoje organizavimo išlaidos, kurios sudaro , bet ne daugiau kaip 20 procentų visos mokamos subsidijos darbo užmokesčiui už įdarbintus asmenis. :
1) ne daugiau kaip 20 procentų visos mokamos subsidijos darbo užmokesčiui už įdarbintus asmenis iki 29 metų, jei darbdavio paskirti atsakingi asmenys yra nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 7 punkte;
2) ne daugiau kaip 10 procentų visos mokamos subsidijos darbo užmokesčiui už įdarbintus asmenis kitais atvejais, negu nurodyti šios dalies 1 punkte.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 261 straipsniu: „261 straipsnis.
darbo biržoje registruotų asmenų iniciatyva darbo įgūdžiai gali būti įgyjami pagal dvišalę darbo įgūdžių įgijimo sutartį. Darbo įgūdžių įgijimo sutartyje nurodoma:
1) sutarties šalys – teritorinėje darbo biržoje įregistruotas šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 15 punkte nurodytas asmuo ir darbo įgūdžių įgyti padedantis darbdavys;
2) sutarties terminas, kuris negali būti ilgesnis kaip 4 mėnesiai nuo sutarties įsigaliojimo;
3) teritorinėje darbo biržoje registruoto asmens įsipareigojimas dalyvauti darbo įgūdžių įgijimo priemonėje;
4) darbdavio įsipareigojimas sudaryti sąlygas ir suteikti priemones darbo įgūdžiams įgyti bei užtikrinti darbo įgūdžius įgyjančio asmens saugą ir sveikatą;
5) darbo vieta, kurioje bus įgyjami darbo įgūdžiai;
6) įgyjami darbo įgūdžiai;
7) sąlygos, susijusios su asmens, kuris įgis darbo įgūdžių, saugos ir sveikatos užtikrinimu įgyjant darbo įgūdžius;
8) kitos sąlygos. 2. Darbo įgūdžių įgijimo sutarčių skaičius įmonėje, įstaigoje, organizacijoje negali viršyti 10 procentų visų įmonės, įstaigos, organizacijos darbo vietų (pareigų) skaičiaus, o darbdavys, kuris yra fizinis asmuo, negali vienu metu būti sudaręs daugiau negu vieną dvišalę darbo įgūdžių įgijimo sutartį. Darbo įgūdžius įgyjančio asmens sudarytos darbo įgūdžių įgijimo sutarties terminas arba bendras jo sudarytų darbo įgūdžių įgijimo sutarčių terminas negali būti ilgesnis kaip 4 mėnesiai per kalendorinius metus. Asmuo su tuo pačiu darbdaviu darbo įgūdžių įgijimo sutartį dėl kitokio pobūdžio darbo įgūdžių įgijimo gali sudaryti ne daugiau kaip du kartus. Darbo įgūdžių įgijimo sutartis negali būti sudaroma su juridiniais asmenimis, kurie per paskutinius 12 mėnesių nutraukė darbo sutartis su daugiau negu dešimtadaliu darbuotojų. 3.
atveju, kai asmuo, kuris įgyja darbo įgūdžių, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sutarties sudarymo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apie tai informuoja teritorinę darbo biržą. 4. Jaunesni kaip 18 metų asmenys turi teisę sudaryti darbo įgūdžių įgijimo sutartis, jeigu tam neprieštarauja vaiko atstovas pagal įstatymą.“
Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Darbo vietoms steigti yra teikiama parama:
(pritaikymo) subsidijavimas;
2) vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas;
3) savarankiško užimtumo rėmimas. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta parama teikiama darbdaviams šio įstatymo 30 ,
darbdaviams subsidiją darbo vietoms steigti (pritaikyti) . Subsidijos darbo vietoms steigti (pritaikyti) dydis vienai darbo vietai steigti negali viršyti 40 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių sumos. Šis dydis taikomas tais atvejais, kai numatoma įsteigti darbo vietas ir įdarbinti šio įstatymo 30, 31 ir 32 straipsniuose nurodytus asmenis, nustatant jiems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio 1 dalyje arba 145 straipsnyje numatytą savaitės darbo laiko trukmę.
Darbdaviai privalo apmokėti ne mažiau kaip 35 procentus , išskyrus atvejus, kai įdarbinami neįgalieji (už kiekvieną neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis ar neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidą), – 20 procentų; už neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. – II grupės invalidą),
arba ne visą darbo savaitę, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 146 straipsnyje, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų asmenų, kurie dėl sveikatos būklės gali dirbti ne visą darbo dieną ar ne visą darbo savaitę, įdarbinimo atvejus, subsidijos dydis mažinamas proporcingai, atsižvelgiant į numatomą dirbti darbo laiką (valandas) .
Panaikinę įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą, subsidijos gavėjai turi, išskyrus šio įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų asmenų mirties atveju, darbdaviai turi teritorinei darbo biržai grąžinti:
1) visą subsidiją, kai darbo vieta panaikinama per 12 mėnesių laikotarpį nuo jos įsteigimo (pritaikymo);
2) 80 procentų subsidijos, kai darbo vieta panaikinama 13–24 mėnesį nuo jos įsteigimo (pritaikymo);
3) 50 procentų subsidijos, kai darbo vieta panaikinama 25–36 mėnesį nuo jos įsteigimo (pritaikymo). 3. Darbo vietai steigti (pritaikyti) ir bedarbiui įdarbinti vienu metu gali būti taikomas tik vienas iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paramos būdų. Darbdavys negali į už subsidijos darbo vietoms steigti lėšas įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą įdarbinti tuo metu remiamojo įdarbinimo priemonėse dalyvaujantį asmenį. 4. Teritorinė darbo birža, nustačiusi, kad darbdavys pažeidė šio straipsnio 2 dalies nuostatas, paramą nutraukia nuo šio pažeidimo nustatymo dienos. Kreiptis dėl paramos gavimo iš naujo darbdavys gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sprendimo dėl paramos nutraukimo priėmimo dienos.“
Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
asmenims, registruotiems teritorinėje darbo biržoje, siekiant paremti darbo vietų steigimą sau ar kitiems bedarbiams įdarbinti. 2.
asmenys darbo vietas steigia asmenys, įsteigę Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme apibrėžtose labai mažose įmonėse ar kai jie pradeda individualią veiklą pagal verslo liudijimą. 3. Subsidija darbo vietai steigti , įsteigus Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo įstatyme apibrėžtą labai mažą įmonę, mokama, kai:
1) darbo vietą sau pirmą kartą steigia šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti asmenys, teritorinėje darbo biržoje registruoti kaip darbo ieškančiais ieškantys asmenimis asmenys , ir šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir
nurodyti asmenys, teritorinėje darbo biržoje registruoti kaip bedarbiai s ;
2) darbo vietą sau pirmą kartą steigia asmuo, kurio atleidimo iš darbo pasekmėms švelninti naudojamos Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšos;
3) buvęs bedarbis, pradėjęs savo verslą ne vėliau kaip per 30 mėnesių nuo paskutinės registracijos nutraukimo teritorinėje darbo biržoje nutraukimo dienos, pirmą kartą darbo vietą steigia teritorinės darbo biržos siųstam bedarbiui įdarbinti. 4. Šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytiems asmenims subsidija darbo vietai steigti mokama šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka, netaikant reikalavimo apmokėti ne mažiau kaip 35 procentus darbo vietoms steigti (pritaikyti prie neįgaliųjų negalios) reikalingų lėšų, o šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytiems asmenims subsidija darbo vietai steigti mokama šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka. 5. Subsidija individualiai veiklai pagal verslo liudijimą skiriama verslo liudijimo įsigijimo išlaidoms pajamų mokesčiui, mokamam įsigyjant verslo liudijimą, ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms, privalomoms asmenims, kurie verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą, iš dalies padengti.
Subsidija individualiai veiklai pagal verslo liudijimą gali būti mokama, kai verslo liudijimas išduodamas bedarbiams, pirmą kartą pradedantiems individualią veiklą pagal verslo liudijimą arba individualią veiklą pagal verslo liudijimą baigusiems vykdyti ne anksčiau kaip prieš 12 mėnesių, ir kai verslo liudijimas išduodamas ne trumpesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, o jeigu individuali veikla tęsiama , bendra jos trukmė – ne ilgesnė kaip 12 mėnesių. Subsidija individualiai veiklai pagal verslo liudijimą mokama kas mėnesį už praėjusį mėnesį. Pakartotinai subsidija individualiai veiklai pagal verslo liudijimą gali būti skiriama ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo paskutinės paskirtos subsidijos mokėjimo dienos. Subsidijos individualiai veiklai pagal verslo liudijimą dydis nustatomas pagal pajamų mokesčio, mokamo įsigyjant verslo liudijimą, ir valstybinio socialinio draudimo įmokų, privalomų asmenims, kurie verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą, dydžius, tačiau negali viršyti 0,25 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio. už kiekvieną veiklos pagal verslo liudijimą mėnesį 0,25 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio. 6. Teritorinės darbo biržos darbo ieškantiems asmenims, siekiantiems savarankiško užimtumo, teikia informaciją apie verslo pradžios sąlygas, plėtrą, darbuotojų priėmimą į darbą, veiklos pagal verslo liudijimus galimybes, organizuoja verslo pradmenų mokymą. 7.
nutraukiamas, kai asmuo, vykdantis individualią veiklą pagal verslo liudijimą, pradeda dirbti pagal darbo sutartį arba pradeda vykdyti kitą individualią veiklą, įgyja ūkininko statusą, tampa ūkininko partneriu ar žemės ūkio veiklos subjektu, pažeidžia komercinės ar ūkinės veiklos tvarką. Apie šių aplinkybių atsiradimą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka asmuo privalo pranešti teritorinei darbo biržai. 8. Asmuo, gavęs subsidiją individualiai veiklai pagal verslo liudijimą, privalo grąžinti teritorinei darbo biržai jam suteiktą subsidijos dalį, išmokėtą už laikotarpį, už kurį jis susigrąžina pajamų mokesčio, mokamo įsigyjant verslo liudijimą, sumą arba kuriuo dirba pagal darbo sutartį ar vykdo kitą individualią veiklą, turi ūkininko statusą, yra ūkininko partneris ar žemės ūkio veiklos subjektas, bet apie šias aplinkybes nepraneša teritorinei darbo biržai, arba kuriuo vykdo ar vykdė veiklą, pažeisdamas komercinės ar ūkinės veiklos tvarką. Jeigu šioje dalyje nurodyta subsidijos suma per 3 mėnesius teritorinei darbo biržai negrąžinama, ji išieškoma įstatymų nustatyta tvarka.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 341 straipsniu:
straipsnis. Savanoriška praktika
teisę sudaryti savanoriškos praktikos sutartis.
Savanoriškos praktikos sutartyje nurodoma:
1) sutarties šalys – šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 15 punkte nurodytas asmuo ir įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra (toliau – įmonė), kurioje atliekama savanoriška praktika;
2) sutarties terminas, kuris negali būti ilgesnis kaip 2 mėnesiai nuo sutarties įsigaliojimo;
3) įmonės, kurioje atliekama savanoriška praktika, įsipareigojimas sudaryti sąlygas ir suteikti priemones savanoriškai praktikai atlikti bei užtikrinti savanorišką praktiką atliekančio asmens saugą ir sveikatą;
4) savanorišką praktiką atliekančio asmens funkcijos;
5) savanoriškos praktikos atlikimo vieta;
6) sąlygos, susijusios su asmens, kuris atlieka savanorišką praktiką, saugos ir sveikatos užtikrinimu atliekant savanorišką praktiką;
7) kitos sąlygos. 2. Jaunesni kaip 18 metų asmenys turi teisę sudaryti savanoriškos praktikos sutartį, jeigu tam neprieštarauja vaiko atstovas pagal įstatymą. 3. Įmonė likus ne mažiau kaip 1 darbo dienai iki numatytos savanoriškos praktikos atlikimo pradžios teisės aktų nustatyta tvarka informuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administravimo įstaigą apie sudarytą savanoriškos praktikos sutartį. 4. Šio straipsnio nustatyta tvarka savanorišką praktiką atliekantys asmenys yra draudžiami sveikatos bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu valstybės lėšomis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 5. Asmuo tuo pačiu metu atlikti savanorišką praktiką gali ne daugiau kaip pagal vieną savanoriškos praktikos sutartį. Savanoriškos praktikos sutartis su ta pačia įmone, įstaiga, organizacija ar kita organizacine struktūra gali būti sudaroma ne daugiau kaip vieną kartą. 6. Savanoriškos praktikos sutarčių skaičius įmonėje negali viršyti 10 procentų visų įmonės darbo vietų (pareigybių) skaičiaus.
Savanoriškos praktikos sutartis negali būti sudaroma su juridiniais asmenimis, kurie per paskutinius 12 mėnesių nutraukė darbo sutartis su daugiau negu dešimtadaliu darbuotojų. 7. Savanorišką praktiką atliekančio asmens sudarytos savanoriškos praktikos sutarties terminas arba bendras savanoriškos praktikos sutarčių terminas negali būti ilgesnis kaip 2 mėnesiai per kalendorinius metus. 8. Asmuo gali sudaryti savanoriškos praktikos sutartį ne daugiau kaip 3 kartus, o bendras jo sudarytų savanoriškos praktikos sutarčių terminas negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai. 9. Savanoriška praktika yra neatlygintina. 10. Savanoriškos praktikos atlikimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
Papildyti Įstatymą priedu: „Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo priedas
atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą (OL 2009 L 155, p.17). 2. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/98/EB dėl vienos rašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių (OL 2011 L 343, p.1). 3. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/36/ES dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo tikslu dirbti sezoniniais darbuotojais sąlygų (OL 2014 L 94, p.375).“
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 11, 13 ir 15 straipsnius, įsigalioja 2014 m. rugsėjo 1 d. 2. Šio įstatymo 11 ir 15 straipsniai įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 15 straipsnis. Įstatymo stebėsena ir rezultatų įvertinimas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija atlieka šio įstatymo 11 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 341 straipsnio įgyvendinimo stebėseną ir nuo 2015 m. kasmet iki gruodžio 31 dienos pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 341 straipsnio įgyvendinimo stebėsenos ir pasiektų rezultatų vertinimo pažymą, kurioje nurodomos teigiamos ir neigiamos Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo341 straipsnio įgyvendinimo pasekmės bei pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių įstatymų tobulinimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Vilnius LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽIMTUMO RĖMIMO ĮSTATYMO NR. X-694 1, 2, 3, 13, 23, 24, 26, 29, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 261 , 341
Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Redaguojant įstatymo projekto tekstą, įstatymo projekto 2 straipsnio 13 dalies 2 punkte brauktinas jungtukas ,,ir“ bei įstatymo projekto 12 straipsniu dėstomo priedo 2 punkte vietoj žodžio ,,rašymų“ įrašytinas žodis ,,prašymų“. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė I. Šambaraitė
2014 m. birželio 4 d. Nr. 103-P-17
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
K. Miškinienė – komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala, M. Zasčiurinskas; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja – E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos – D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, R. Molienė, K. Šimkutė; komiteto biuro padėjėja – D. Šimienė; kviestieji asmenys:
S. Adamkevičiūtė - Valstybinės ligonių kasos Biudžeto planavimo skyriaus vedėja, P. Baltokas - Lietuvos studentų sąjungos prezidentas , A. Bikmanaitė – Lietuvos studentų sąjungos tarybos narė, R. Guobaitė-Kirslienė – Prezidento kanceliarijos patarėja, V. Juršėnas - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vyriausiasis specialistas, V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, G. Klimavičius - Socialinės apsaugos ir darbo viceministras, R. Mačiulytė – Investuok Lietuvoje Jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ vadovė, E. Radišauskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktoriaus pav aduotoja, L. Savickas - „Investuok Lietuvoje“ Projektų valdymo departamento projektų vadovas, E. Savickytė - Ūkio ministerijos projekto „Sprendimų ir jų projektų poveikio vertinimo diegimas“ ekspertė, M. Sinkevičius - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius, Ž. Skeivienė – Lietuvos darbo biržos Teisės skyriaus vedėja, M. Smatavičiūtė - Valstybinės ligonių kasos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė, V. Sutkus - Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas, N. Udrėnas – LR Prezidentės vyr. patarėjas, M. Zakarka - Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas , A.
Zedelytė – Vyriausybės kanceliarijos Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus vyriausioji specialistė, J. Zinkevičiūtė – Sveikatos apsaugos viceministrė, V. Žagūnienė - Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vedėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-07-01 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-07-01 1, 2 Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 22 straipsnyje siūloma įtvirtinti naują aktyvios darbo rinkos politikos priemonę – savarankiško praktinių įgūdžių įgijimo rėmimą, o keičiamo įstatymo naujame 261 straipsnyje nustatyti šios priemonės teisinį reguliavimą. Keičiamo įstatymo 261 straipsnyje, be kita ko, siūloma nustatyti, kad asmuo nuo 16 iki 29 metų turi teisę sudaryti praktinių įgūdžių įgijimo sutartį. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas ir tobulintinas dėl kelių priežasčių. Pirma, reikėtų tiksliau apibrėžti čia nurodytos savarankiško praktinių įgūdžių įgijimo sutarties teisinę prigimtį, nes neaišku, ji yra darbo ar civilinės teisės reguliuojama sutartis. Įstatymo projekte siūlytina nustatyti ne tik teisę sudaryti tokią sutartį, bet ir apibrėžti sutarties dalyką, šalis, jų pagrindines teises, pareigas ir atsakomybę.
Antra, sutarties galiojimo metu savarankiško praktinių įgūdžių įgijėjas bus draudžiamas valstybės biudžeto lėšomis, o juridinis asmuo, pas kurį bus įgyjami praktiniai įgūdžiai, galimai turės naudos iš atliekamo neatlygintino darbo, todėl svarstytina, ar įstatymo projekte neturėtų būti nustatyti reikalavimai įdarbinti asmenį arba kompensuoti valstybės biudžeto išlaidas, jeigu asmuo per tam tikrą laikotarpį neįsidarbino, t.y. jeigu šios sutarties tikslas, remiamas valstybės, nebuvo pasiektas. Kita vertus, svarstytina, ar sutarties galiojimo metu savarankiško praktinių įgūdžių įgijėjas neturėtų būti draudžiamas juridinio asmens, pas kurį bus įgyjami įgūdžiai, lėšomis, nes pastarasis galimai turės naudos iš savarankiško praktinių įgūdžių įgijimo sutarties galiojimo metu atliekamo neatlygintino darbo. Trečia, keičiamo įstatymo 261 straipsnyje siūloma nustatyti, kad sutarties arba bendras praktinių įgūdžių įgijimo sutarčių terminas negali būti ilgesnis nei 4 mėnesiai per vienerius metus. Ši nuostata leidžia preziumuoti, kad asmuo nuo 16 iki 29 metų turi teisę sudaryti savarankiško praktinių įgūdžių įgijimo sutartį kasmet. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte viena iš priežasčių, paskatinusių projekto rengimą, nurodytas siekis, kad įgyti praktiniai įgūdžiai padėtų jaunam asmeniui lengviau susirasti pirmąjį darbą ir jame išsilaikyti. Atsižvelgiant į įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytą siekį, siūlytina tiksliau apibrėžti šių sutarčių sudarymo taisykles, nes pagal įstatymo projekte teikiamas nuostatas, tokios sutartys galėtų būti sudaromos kasmet iki asmeniui sukaks 29 metai ir nepaisant to, kiek metų jis sudarinėjo savarankiško praktinių įgūdžių įgijimo sutartis, ar pasibaigus šioms sutartims dirbo, ar naudojosi kitomis įstatymo nustatytomis rėmimo priemonėmis.
Ketvirta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 15 punktą, darbo rinkoje papildomai remiami darbingi asmenys iki 29 metų. Įstatymo projekte nurodyti asmenys nuo 16 iki 29 metų jau turi įstatymo nustatytas užimtumo rėmimo garantijas kaip darbo rinkoje papildomai remiami asmenys, todėl neaišku, kaip reikėtų atriboti keičiamo įstatymo 4 straipsnio
straipsnio 1 dalyje apibrėžtų asmenų. Toks atribojimas teisės požiūriu svarbus praktikoje taikant keičiamo įstatymo nuostatas, pavyzdžiui keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies ir kitų straipsnių normas. Pritarti. Nepritarti. Pritarti. Nepritarti. Vienas iš tikslų – padaryti savarankišką praktinių įgūdžių įgijimą arba savanorišką praktiką patrauklia priemone bei paskatinti jaunus žmones savarankiškai įgyti norimų bei trūkstamų įgūdžių. Manytina, kad darbdavius įpareigojus jų lėšomis drausti savanorišką praktiką pas juos atliekančius asmenis, siūlomos priemonės patrauklumas sumažėtų. Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto
straipsni u, kuris reglamentuoja savanorišką praktiką. Įstatymo projekte nurodyti asmenys nuo 16 iki 29 metų jau turintys įstatymo nustatytas užimtumo rėmimo garantijas kaip darbo rinkoje papildomai remiami asmenys bei norintys savo iniciatyva papildomai įgyti norimų ar trūkstamų darbo įgūdžių, jokių papildomų garantijų neįgis.
Be to, siekiant išvengti piktnaudžiavimo darbo rinkoje, įstatymo projektas numato, kad savanoriška praktika yra neatlygintina (žr. projekto 11 straipsnį). 1.2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-07-01 1, 2 Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio ,,priemonės“ įrašytinas žodis ,,priemones“, šio straipsnio 3 punkte, atsižvelgiant į galiojančią keičiamo įstatymo redakciją, vietoj žodžio ,,remiamas“ įrašytinas žodis ,,remiamasis“, o keičiamo įstatymo 261 straipsnio pavadinimas rašytinas paryškintomis raidėmis. Įstatymo projekte taip pat reikėtų suvienodinti savarankiško praktinių įgūdžių įgijimo sutarties pavadinimo rašymą. Nepritarti. Pritarus komiteto patobulintam įstatymo projektui (jį sujungus su įstatymo projektu Nr. XIIP-1429), galiojančio įstatymo 22 straipsnis nėra keičiamas, 261 straipsnio numeracija atitinkamai pakeista į 341 straipsnį, kuris reglamentuoja savanorišką praktiką (t.y. savanoriškas darbo įgūdžių įgijimas pakeistas savanoriška praktika). 1.3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-07-012 Keičiamo įstatymo 261 straipsnio 1 dalyje reikėtų patikslinti čia minimų vienerių metų skaičiavimo taisykles, nes neaišku apie kokius – kalendorinius ar kitokius metus čia kalbama. Pritarti. Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto
straipsni u, kuriame reglamentuota savanoriška praktika. 1.4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-07-012 Keičiamo įstatymo 261 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad praktinių įgūdžių įgijimo sutartis negali būti sudaroma su juridiniais asmenimis, kurie per vienerius metus nutraukė darbo sutartis su daugiau nei dešimtadaliu darbuotojų.
Ši norma tikslintina. Visų pirma, reikėtų tiksliau apibrėžti metus, per kuriuos apskaitomi darbo sutarčių nutraukimo atvejai, nes sudarius savarankiško praktinių įgūdžių įgijimo sutartį kalendorinių metų pradžioje, negalės būti žinoma, kiek darbo sutarčių tas juridinis asmuo nutrauks per tuos pačius kalendorinius metus. Antra, svarstytina, ar visos nutrauktos darbo sutartys turėtų būti įskaitomos į nurodytą dešimtadalį, nes darbo sutartis gali būti nutraukta ne tik darbdavio (juridinio asmens), bet ir darbuotojo iniciatyva, o taip pat dėl nuo šalių nepriklausančių aplinkybių, pavyzdžiui ligos, trečiųjų asmenų reikalavimu. Pritarti. Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto
straipsni u, kuris reglamentuoja savanorišką praktiką. 1.5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-07-012 Įstatymo projekto 2 straipsniu dėstomo 261 straipsnio 3 dalyje siūloma numatyti, kad asmenys, savarankiškai įgyjantys praktinių įgūdžių šio straipsnio nustatyta tvarka yra draudžiami sveikatos bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu valstybės lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad asmenų draudimą nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu nustato Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas, kartu turėtų būti teikiamas ir šio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pritarti. 1.6.
1.6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-07-012 Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog siūloma, kad praktinių įgūdžių įgijimo sutartis jauni asmenys galėtų sudaryti tik su juridiniais asmenimis, tačiau įstatymo projekte tai nėra aiškiai įtvirtinta, tokį reguliavimą galima tik numanyti. Taip pat neaišku, kodėl tokią taisyklę siūloma įtvirtinti. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą, užimtumo rėmimo politiką įgyvendina ne tik kiti juridiniai asmenys, bet ir fiziniai asmenys bei įvertinę tai, kad pagal Darbo kodekso 16 straipsnio 2 dalį, darbdaviu taip pat gali būti kiekvienas fizinis asmuo, įstatymo projekto 2 straipsniu dėstomo 261 straipsnio nuostatos svarstytinos. Nepritarti. Komitetas pritarė įstatymo projektui, kuriame siūloma leisti savanoriškos praktikos sutartį sudaryti tik su juridiniais asmenimis. 1.7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-07-013 Tikslintinas įstatymo projekto 3 straipsnio pavadinimas, kadangi jis nustato ne tik įstatymo įsigaliojimą, bet ir jo įgyvendinimo tvarką. Be to, šiame straipsnyje po žodžio „įstatymas“ įrašytinas žodžių junginys „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, kadangi šio straipsnio 2 dalies nuostatos turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Nesvarstyti. Patobulinus įstatymo projektą (jį sujungus su įstatymo projektu Nr. XIIP-1429, žr. Komiteto sprendimą) šio straipsnio neliko. 1.8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-07-01 Oficialaus įstatymo ir jo pakeitimų paskelbimo šaltinių sąrašas dėstytinas taip: („Žin., 2006, Nr. 73-2762; 2009, Nr. 86-3638“). Nepritarti. Pastaba yra neaktuali. 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Teisėkūros pagrindų įstatymas, taip pat Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, kuriais nustatomi nauji reikalavimai rengiamiems teisės aktų projektams. 1.9.
1.9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-07-01 Įstatymo projektu siūlomas teisinis reglamentavimas susijęs su papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikiu (numatoma, kad savarankiškai įgyjantys praktinių įgūdžių asmenys bus draudžiami privalomuoju sveikatos bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu valstybės lėšomis), todėl atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalį, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti. 2013-12-09 gauta Vyriausybės išvada dėl įstatymų projektų Nr. XIIP-789 – XIIP-791. 2. Europos teisės departamentas prie LR Teisingumo ministerijos, 2013-07-16 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 261 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-789 (toliau – Projektas Nr. XIIP-789), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-790, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-791 (toliau visi kartu – Projektai), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
ministerijos, 2013-07-162 Kadangi teikiamų Projektų pagrindinis tikslas yra skatinti jaunų asmenų įsidarbinimą ir praktinių įgūdžių sutarčių sudarymą, Projektais siūloma, kad asmenys, su kuriais sudarytos praktinių įgūdžių įgijimo sutartys, būtų draudžiami sveikatos bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu valstybės lėšomis. Toks praktikantų draudimas valstybės lėšomis galėtų būti vertinamas kaip vidaus rinkai prieštaraujanti valstybės pagalba įmonėms Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 107 straipsnio prasme.
Vis dėlto, iki tam tikros nustatytos ribos, dar kitaip vadinamos de minimis , valstybės narės teikiama pagalba įmonėms yra laikoma nepatenkančia į SESV 107 straipsnio taikymo sritį. Manytina, kad šiuo atveju Projektais siūlomas reguliavimas, kurio metu sudarę praktinių įgūdžių sutartis asmenys būtų draudžiami valstybės lėšomis, neviršytų de minimis pagalbos nustatytų ribų, t.y. 200 000 eurų vienai įmonei per trejus fiskalinius metus, kaip įtvirtinta 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnio taikymo de minimis pagalbai (toliau – Reglamentas Nr. 1998/2006) 2 straipsnio 2 dalyje, ir nedarytų įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai. Šioje straipsnio dalyje taip pat nurodyta, kad ši riba taikoma nepriklausomai nuo de minimis pagalbos formos arba siekiamų tikslų ir neatsižvelgiant į tai, ar valstybės narės skirta pagalba yra visa arba dalinai finansuojama Bendrijos kilmės ištekliais. Pažymėtina, kad remiantis Reglamento Nr. 1998/2006 2 straipsnio 4 dalimi, šis reglamentas gali būti taikomas tik tai pagalbai, kurios bendrąjį subsidijos ekvivalentą galima tiksliai ex ante apskaičiuoti neatliekant rizikos vertinimo. Todėl, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1998/2006 2 straipsnio 4 dalį, prašome įvertinti, ar bendros įmonėms teikiamos pagalbos dydis neviršys 200 000 eurų per tris fiskalinius metus bei laikytis kitų minėtame reglamente įtvirtintų reikalavimų. Jeigu atlikus minėtą vertinimą paaiškėtų, kad teikiamos pagalbos dydis viršys Reglamente 1998/2006 nustatytas de minimis pagalbos ribas, atkreipiame dėmesį, jog SESV 107 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad vidaus rinkai neprieštaraujančia gali būti laikoma tokia valstybės pagalba, kuri yra skirta bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti.
Manytina, kad Projektais siekiami tikslai patektų į SESV 107 straipsnio 3 dalies taikymo sritį, todėl de minimis ribas viršijanti valstybės pagalba taip pat galėtų būti laikoma neprieštaraujančia SESV 107 straipsniui prieš tai ją tinkamai suderinus su Komisija. Atsižvelgti. Kaip ir nurodyta pastaboje, ,,manytina, kad šiuo atveju Projektais siūlomas reguliavimas, kurio metu sudarę praktinių įgūdžių sutartis asmenys būtų draudžiami valstybės lėšomis, neviršytų de minimis pagalbos nustatytų ribų“. 2.2. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2013-07-162 Kaip pažymėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas Projektui Nr. XIIP-789 pateiktų išvadų 1 punkto trečioje pastaboje, asmuo turėtų būti skatinamas ne kasmet po 4 mėnesius iki jam sukaks 29 metai sudarinėti praktinių įgūdžių įgijimo sutartį, tačiau jis turėtų būti skatinamas jau po pirmosios sudarytos praktinės įgūdžių įgijimo sutarties pasilikti toje pačioje darbovietėje ir joje tęsti darbą. Todėl siūlytume apsvarstyti, ar negalėtų būti nustatomos papildomos priemonės, kuriomis remiantis asmuo būtų skatinamas įsidarbinti jau po pirmosios praktinių įgūdžių įgijimo sutarties, o darbdavys būtų skatinamas tokį asmenį įdarbinti. Atsižvelgti. 2.3. Europos teisės departamentas prie LR Teisingumo ministerijos, 2013-07-1621 Projekto Nr. XIIP-789 2 straipsniu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymą 261 straipsniu, kurio 1 dalyje siekiama įtvirtinti tokią nuostatą: „bendras praktinių įgūdžių įgijimo sutarčių terminas negali būti ilgesnis nei 4 mėnesiai per vienerius metus “.
Ši nuostata nėra visiškai tiksli, kadangi nėra aišku, ar bendras praktinių įgūdžių įgijimo sutarties terminas negalėtų viršyti 4 mėnesių per kalendorinius metus, ar per metus nuo to momento, kai asmuo sudarė pirmą praktinių įgūdžių įgijimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, siūlytume nuostatą tikslinti taip: „
<...>
per paskutinius dvylika mėnesių nuo to momento, kai buvo sudaryta pirmoji praktinių įgūdžių įgijimo sutartis
“. Nepritarti. Pritarta komiteto patobulintam įstatymo
projektui, kuriame siūloma atitinkamą straipsnį pakeisti ir jį išdėstyti taip: ,,11 straipsnis. Įstatymo papildymas 341 straipsniu Papildyti Įstatymą 341 straipsniu: ,,341 straipsnis. Savanoriška praktika
asmenys turi teisę sudaryti savanoriškos praktikos sutartis. Savanoriškos praktikos sutartyje nurodoma:
1) sutarties šalys – šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 15 punkte nurodytas asmuo ir įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, kurioje atliekama savanoriška praktika;
2) sutarties terminas (ne ilgiau kaip 2 mėnesiai nuo sutarties įsigaliojimo);
3) įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros, kurioje atliekama savanoriška praktika, įsipareigojimas sudaryti sąlygas ir suteikti priemones savanoriškai praktikai atlikti bei užtikrinti savanorišką praktiką atliekančio asmens saugą ir sveikatą;
4) savanorišką praktiką atliekančio asmens funkcijos;
5) savanoriškos praktikos atlikimo vieta;
6) sąlygos, susijusios su asmens, kuris atlieka savanorišką praktiką, saugos ir sveikatos užtikrinimu atliekant savanorišką praktiką;
7) kitos sąlygos. 2.
savanoriškos praktikos sutartį, jeigu tam neprieštarauja vaiko atstovas pagal įstatymą. 3. Įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra likus ne mažiau kaip 1 darbo dienai iki numatytos savanoriškos praktikos atlikimo pradžios teisės aktų nustatyta tvarka informuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administravimo įstaigą apie sudarytą savanoriškos praktikos sutartį. 4. Šio straipsnio nustatyta tvarka savanorišką praktiką atliekantys asmenys yra draudžiami sveikatos bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu valstybės lėšomis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 5. Asmuo tuo pačiu metu atlikti savanorišką praktiką gali ne daugiau kaip pagal vieną savanoriškos praktikos sutartį. Savanoriškos praktikos sutartis su ta pačia įmone, įstaiga, organizacija ar kita organizacine struktūra gali būti sudaroma ne daugiau kaip vieną kartą. 6. Savanoriškos praktikos sutarčių skaičius įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ar kitoje organizacinėje struktūroje negali viršyti
struktūros darbo vietų (pareigybių) skaičiaus. Savanoriškos praktikos sutartis negali būti sudaroma su juridiniais asmenimis, kurie per paskutinius vienus metus nutraukė darbo sutartis su daugiau negu dešimtadaliu darbuotojų. 7. Savanorišką praktiką atliekančio asmens sudarytos savanoriškos praktikos sutarties terminas arba bendras savanoriškos praktikos sutarčių terminas negali būti ilgesnis kaip 2 mėnesiai per kalendorinius metus. 8. Asmuo savanorišką praktiką gali atlikti ne daugiau kaip
būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai. 9. Savanoriška praktika yra neatlygintina. 10. Savanoriškos praktikos atlikimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. “ 2.4.
Europos teisės departamentas prie LR Teisingumo ministerijos, 2013-07-162 Atkreipiame dėmesį, kad turėtų būti nustatytas santykis tarp Lietuvos Respublikos darbo kodekso 105 straipsnyje įtvirtinto išbandymo laikotarpio ir praktinių įgūdžių įgijimo sutarties. Pažymime, kad įteisinus praktinių įgūdžių įgijimo sutarties institutą, jis galėtų tapti darbdavių piktnaudžiavimo pagrindu, nes minėta sutartimi galėtų būti pakeistas Darbo kodekso 105 straipsnyje nustatytas išbandymo laikotarpis. Kitaip tariant, darbdavys galėtų priimti asmenį atlikti praktiką praktinių įgūdžių įgijimo sutarties pagrindu, kurios galiojimo metu asmuo neatlygintinai atliktų tam tikrą darbą darbdaviui, o šios sutarties galiojimo laikotarpiu praktikantai būtų draudžiami sveikatos bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu valstybės lėšomis. Toks įstatyminis reguliavimas būtų labai palankus darbdaviams, nes pastariesiems būtų žymiai naudingiau iš pradžių sudaryti praktinių įgūdžių įgijimo sutartį (jos galiojimo metu atlyginimas nebūtų mokamas, o praktikantai būtų draudžiami valstybės lėšomis), o ne darbo sutartį su išbandymo laikotarpio sąlyga (šios sąlygos galiojimo laikotarpiu būtų taikomi visi darbo įstatymai, taip pat darbuotojui turėtų būti mokamas atlyginimas). Galiausiai, pasibaigus praktinių įgūdžių įgijimo sutarčiai, darbdavys, sudarydamas darbo sutartį, dar galėtų nustatyti iki 3 mėnesių trunkantį išbandymo laikotarpį. Dėl šios priežasties, siūlytume bent jau Darbo kodekso 105 straipsnio 3 dalį papildyti nauja nuostata, kad išbandymas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui nenustatomas priimant į darbą asmenis, su kuriais buvo sudaryta praktinių įgūdžių įgijimo sutartis, nes šių asmenų patikrinimas jau buvo atliktas praktinių įgūdžių sutarties vykdymo metu.
Taip pat siūlytume apsvarstyti ir kitas priemones, kurių galėtų būti imtasi siekiant išvengti darbdavių piktnaudžiavimo remiantis praktinių įgūdžių įgijimo sutartimi. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (2013-10-07)
pritaria jaunimo užimtumo skatinimui, tačiau siekia užtikrinti jaunimui kokybišką darbą bei minimalų pragyvenimo lygį. Todėl siūlome įvertinti LPSK teikiamus siūlymus bei įtvirtinti įstatymo projekte papildomus saugiklius, neleisiančius darbdaviams išnaudoti jaunimo darbo vietose ir tikslingai bei efektyviai naudoti valstybės biudžeto lėšas (nes praktiką atliekantys asmenys draudžiami valstybės lėšomis).
Priešingu atveju, pastebėsime tendenciją, kad darbdaviai atleis dalį darbuotojų ir organizuos praktinių įgūdžių įgijimą nekvalifikuotam darbui, ypač ekonominio sezoniškumo laikotarpiais.
įgūdžių įgijimo metu asmenims turėtų būti mokama reglamentuoto dydžio stipendija. Jiems reikės nuvykti į praktikos (darbo) vietą, papietauti, todėl neišvengiamai turės išlaidų, kurias turėtų padengti darbdavys. Be to, nepaneigiamai asmuo kurs pridėtinę vertę darbdaviui, už kurią turi būti atlyginama. Pagal galiojančius darbo teisės aktus darbdavys privalo savo lėšomis apmokyti darbuotojus ir mokėti jiems darbo užmokestį. Kadangi savo turiniu santykiai tarp praktikanto ir darbdavio yra labai panašūs į santykius tarp darbuotojo ir darbdavio, todėl reikėtų atsižvelgti į galiojančią teisinę bazę ir prilyginti šiuos teisinius santykius bei taikyti panašų apmokėjimą. Priešingu atveju, darbdavys nebebus suinteresuotas sudaryti nuolatinių darbo sutarčių, bet ieškos vis naujų praktikantų, kurie gali nemokamai atlikti nekvalifikuotą darbą.
praktinių įgūdžių įgijimo sutartis, bus taikomos imperatyvios Darbo kodekso nuostatos dėl maksimalaus darbo laiko, minimalaus poilsio laiko, darbų saugos reikalavimų užtikrinimo, darbo pavojingomis sąlygomis. Neįtvirtinus to projekte, darbdavys būtų atleistas nuo atsakomybės prieš šiuos praktikantus, todėl jie galėtų dirbti neribotą laiką, aukoti savo sveikatą, atliekant pavojingus darbus, ir pan.
Įstatymo tikslas - ne darbuotojų išnaudojimas pigiam darbui, tačiau praktinių įgūdžių įgijimas darbo vietoje, todėl jiems esant darbo vietoje, privalomai turi būti taikomos imperatyvios Darbo kodekso normos.
paskutinius 12 mėnesių atleido daugiau kaip 5% įmonės darbuotojų. Atsižvelgti. 2. Lietuvos profesinė sąjunga ,,Solidarumas“ (2013-10-31) Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ išnagrinėjo pasiūlymus dėl savarankiško praktinių įgūdžių įgijimo rėmimo ir pritaria teikiamoms Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 26
(1) straipsniu: Savarankiško praktinių įgūdžių įgijimo rėmimas:261 straipsnis. Savarankiško praktinių įgūdžių įgijimo rėmimas
nuo 16 iki 29 metų turi teisę sudaryti praktinių įgūdžių įgijimo sutartį. Sutarties arba bendras praktinių įgūdžių įgijimo sutarčių terminas negali būti ilgesnis nei 4 mėnesiai per vienerius metus. Praktinių įgūdžių įgijimo sutarties pavyzdinę formą, sudarymo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 2. Asmenys, jaunesni kaip 18 metų, turi teisę sudaryti praktinių įgūdžių įgijimo sutartį, jeigu tam neprieštarauja vaiko atstovas pagal įstatymą. 3. Asmenys, savarankiškai įgyjantys praktinių įgūdžių šio straipsnio nustatyta tvarka, yra draudžiami sveikatos bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu valstybės lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka. 4.
vienu metu įgyti praktinių įgūdžių gali ne daugiau nei pagal vieną praktinių įgūdžių įgijimo sutartį. Praktinių įgūdžių įgijimo sutartis su tuo pačiu juridiniu asmeniu gali būti sudaryta ne daugiau nei vieną kartą. 5. Juridinis asmuo, su kuriuo yra sudaryta praktinių įgūdžių įgijimo sutartis, turi teisę mokėti praktinių įgūdžių įgyjančiam asmeniui stipendiją Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta. 6. Praktinių įgūdžių įgijimo sutartis negali būti sudaroma su juridiniais asmenimis, kurie per vienerius metus nutraukė darbo sutartis su daugiau nei dešimtadaliu darbuotojų. 7. Juridinis asmuo, su kuriuo buvo sudaryta praktinių įgūdžių įgijimo sutartis, privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie savarankiško praktinių įgūdžių įgijimo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos savarankiško praktinių įgūdžių įgijimo pradžios.“ Maloniai kreipiamės į Jus, prašydami kuo skubiau svarstyti ir priimti įstatymo pakeitimus. Manome, jog šis įstatymas padės spręsti jaunimo integravimo į darbo rinką klausimą. Taip pat norime patikinti, jog esame pasirengę bendradarbiauti ir socialinio dialogo pagalba spręsti jaunimo nedarbo problemas. Nepritarti. Pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui, kuriame siūloma atitinkamą straipsnį pakeisti ir jį išdėstyti taip: ,,11 straipsnis. Įstatymo papildymas 341 straipsniu Papildyti Įstatymą 341 straipsniu: ,,341 straipsnis. Savanoriška praktika
asmenys turi teisę sudaryti savanoriškos praktikos sutartis.
Savanoriškos praktikos sutartyje nurodoma:
1) sutarties šalys – šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 15 punkte nurodytas asmuo ir įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, kurioje atliekama savanoriška praktika;
2) sutarties terminas (ne ilgiau kaip 2 mėnesiai nuo sutarties įsigaliojimo);
3) įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros, kurioje atliekama savanoriška praktika, įsipareigojimas sudaryti sąlygas ir suteikti priemones savanoriškai praktikai atlikti bei užtikrinti savanorišką praktiką atliekančio asmens saugą ir sveikatą;
4) savanorišką praktiką atliekančio asmens funkcijos;
5) savanoriškos praktikos atlikimo vieta;
6) sąlygos, susijusios su asmens, kuris atlieka savanorišką praktiką, saugos ir sveikatos užtikrinimu atliekant savanorišką praktiką;
7) kitos sąlygos. 2. Jaunesni kaip 18 metų asmenys turi teisę sudaryti savanoriškos praktikos sutartį, jeigu tam neprieštarauja vaiko atstovas pagal įstatymą. 3. Įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra likus ne mažiau kaip 1 darbo dienai iki numatytos savanoriškos praktikos atlikimo pradžios teisės aktų nustatyta tvarka informuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administravimo įstaigą apie sudarytą savanoriškos praktikos sutartį. 4. Šio straipsnio nustatyta tvarka savanorišką praktiką atliekantys asmenys yra draudžiami sveikatos bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu valstybės lėšomis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 5. Asmuo tuo pačiu metu atlikti savanorišką praktiką gali ne daugiau kaip pagal vieną savanoriškos praktikos sutartį. Savanoriškos praktikos sutartis su ta pačia įmone, įstaiga, organizacija ar kita organizacine struktūra gali būti sudaroma ne daugiau kaip vieną kartą. 6.
6Savanoriškos praktikos sutarčių skaičius įmonėje,
įstaigoje, organizacijoje ar kitoje organizacinėje struktūroje negali viršyti
struktūros darbo vietų (pareigybių) skaičiaus. Savanoriškos praktikos sutartis negali būti sudaroma su juridiniais asmenimis, kurie per paskutinius vienus metus nutraukė darbo sutartis su daugiau negu dešimtadaliu darbuotojų. 7. Savanorišką praktiką atliekančio asmens sudarytos savanoriškos praktikos sutarties terminas arba bendras savanoriškos praktikos sutarčių terminas negali būti ilgesnis kaip 2 mėnesiai per kalendorinius metus. 8. Asmuo savanorišką praktiką gali atlikti ne daugiau kaip
būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai. 9. Savanoriška praktika yra neatlygintina. 10. Savanoriškos praktikos atlikimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. “
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2013-12-04, nutarimas Nr. 1133) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249
atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. SV-S-365 6, 7 ir 8 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria :
Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 261 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-789 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-789), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.
XIIP-790 ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-791 (toliau – įstatymų projektai). 2. Pažymėti, kad norint kuo efektyviau pasiekti įstatymų projektų tikslus ir išlaikyti veiksmingą užimtumo rėmimo sistemos funkcionavimą, Lietuvos Respublikos Seime svarstant įstatymo projektą Nr. XIIP-789 tikslinga būtų įvertinti jo taikymo aprėptį (subjektų grupę, kuriai būtų taikoma įstatymo projekte Nr. XIIP-789 numatyta nauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonė – savarankiško praktinių įgūdžių įgijimo rėmimas) ir galimas siūlomo teisinio reguliavimo rizikas. Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas (2013-12-18) Pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti pateiktam įstatymo projektui ir jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos Teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė (Žr. išvadas). Pritarti
(2013-12-18)11 Pasiūlymas : Projekte nenumatyta, ar tai yra darbo, ar kitokie santykiai, siūlytina preziumuoti, jog tai nėra darbo santykiai, todėl siekiant sutaupyti valstybės lėšas bei išlaikyti priemonės patrauklumą (neapkrauti šalių papildomais mokesčiais ar įsipareigojimais) įstatymo projekte siūlome išbraukti 3 dalį, t.y. nenumatyti draudimo:
straipsnio nustatyta tvarka, yra draudžiami sveikatos bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu valstybės lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka. Nepritarti.
Nepritarti. Komitete pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui, kuriame siūloma drausti jaunus asmenis savanoriškai atliekančius praktiką, valstybės lėšomis sveikatos bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. 1.2. Biudžeto ir finansų komitetas (2013-12-18)11 Pasiūlymas :
Siekiant išvengti piktnaudžiavimo šia priemone ir įtraukti papildomų saugiklių, siūlytina įtraukti tokį tekstą:
darbo įgūdžių įgijimo sutarčių skaičius įmonėje, įstaigoje, organizacijoje negali viršyti 10 procentų visų įmonės, įstaigos, organizacijos darbo vietų (pareigų) skaičiaus, o darbdavys, kuris yra fizinis asmuo, negali vienu metu būti sudaręs daugiau nei vieną dvišalę darbo įgūdžių įgijimo sutartį. Darbo įgūdžius įgyjančio asmens dvišalės darbo įgūdžių įgijimo sutarties arba bendras dvišalių darbo įgūdžių įgijimo sutarčių terminas negali būti ilgesnis nei 4 mėnesiai per kalendorinius metus. Nauja dvišalė darbo įgūdžių įgijimo sutartis gali būti sudaroma tik dėl kitokio pobūdžio darbo įgūdžių įgijimo. Asmuo su tuo pačiu darbdaviu dvišalę darbo įgūdžių įgijimo sutartį dėl kitokio pobūdžio darbo įgūdžių įgijimo gali sudaryti ne daugiau kaip du kartus. Pritarti iš dalies. Pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui, kuriame siūloma atitinkamą straipsnį pakeisti ir jį išdėstyti taip: ,,11 straipsnis. Įstatymo papildymas 341 straipsniu Papildyti Įstatymą 341 straipsniu: ,,341 straipsnis. Savanoriška praktika
asmenys turi teisę sudaryti savanoriškos praktikos sutartis.
Savanoriškos praktikos sutartyje nurodoma:
1) sutarties šalys – šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 15 punkte nurodytas asmuo ir įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, kurioje atliekama savanoriška praktika;
2) sutarties terminas (ne ilgiau kaip 2 mėnesiai nuo sutarties įsigaliojimo);
3) įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros, kurioje atliekama savanoriška praktika, įsipareigojimas sudaryti sąlygas ir suteikti priemones savanoriškai praktikai atlikti bei užtikrinti savanorišką praktiką atliekančio asmens saugą ir sveikatą;
4) savanorišką praktiką atliekančio asmens funkcijos;
5) savanoriškos praktikos atlikimo vieta;
6) sąlygos, susijusios su asmens, kuris atlieka savanorišką praktiką, saugos ir sveikatos užtikrinimu atliekant savanorišką praktiką;
7) kitos sąlygos. 2. Jaunesni kaip 18 metų asmenys turi teisę sudaryti savanoriškos praktikos sutartį, jeigu tam neprieštarauja vaiko atstovas pagal įstatymą. 3. Įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra likus ne mažiau kaip 1 darbo dienai iki numatytos savanoriškos praktikos atlikimo pradžios teisės aktų nustatyta tvarka informuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administravimo įstaigą apie sudarytą savanoriškos praktikos sutartį. 4. Šio straipsnio nustatyta tvarka savanorišką praktiką atliekantys asmenys yra draudžiami sveikatos bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu valstybės lėšomis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 5. Asmuo tuo pačiu metu atlikti savanorišką praktiką gali ne daugiau kaip pagal vieną savanoriškos praktikos sutartį. Savanoriškos praktikos sutartis su ta pačia įmone, įstaiga, organizacija ar kita organizacine struktūra gali būti sudaroma ne daugiau kaip vieną kartą. 6.
6Savanoriškos praktikos sutarčių skaičius įmonėje,
įstaigoje, organizacijoje ar kitoje organizacinėje struktūroje negali viršyti
struktūros darbo vietų (pareigybių) skaičiaus. Savanoriškos praktikos sutartis negali būti sudaroma su juridiniais asmenimis, kurie per paskutinius vienus metus nutraukė darbo sutartis su daugiau negu dešimtadaliu darbuotojų. 7. Savanorišką praktiką atliekančio asmens sudarytos savanoriškos praktikos sutarties terminas arba bendras savanoriškos praktikos sutarčių terminas negali būti ilgesnis kaip 2 mėnesiai per kalendorinius metus. 8. Asmuo savanorišką praktiką gali atlikti ne daugiau kaip
būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai. 9. Savanoriška praktika yra neatlygintina. 10. Savanoriškos praktikos atlikimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. “
(2014-04-23)
pritarti įstatymo projektui;
paskirtam pagrindiniam komitetui įstatymo projektą patobulinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Sveikatos reikalų komitetas. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas:
įstatymo projektui Nr. XIIP-789 ir komiteto išvadoms. 2 . Sujungti įstatymo projektą Nr. XIIP-789 su įstatymo projektu Nr. XIIP-1429 (šio projekto nuostatas inkorporuojant į įstatymo projektą Nr. XIIP-789) ir pateikti Seimui svartyti vieną bendrą projektą Nr. XIIP-789 (2). 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1Socialinių reikalų ir darbo komitetas (2014-06-04) Pasiūlymas:
Įstatymo pavadinimą išdėstyti taip: UŽIMTUMO RĖMIMO ĮSTATYMO NR. X-694 1, 2, 3, 13, 23, 24, 26, 29, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
341 STRAIPSNIAIS IR PRIEDU ĮSTATYMAS Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas (2014-06-04) 3 Argumentai: sujungus įstatymų Nr. XIIP-789 ir Nr. XIIP-1429 projektus, būtina pakeisti įstatymo 3 straipsnį. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3Užimtumo rėmimo priemonės:
1) aktyvios darbo rinkos politikos priemonės;
2) užimtumo didinimo programos;. 3) savanoriška praktika.“ Pritarti. 3. Socialinių reikalų ir darbo komitetas (2014-06-04) 11 Argumentai: sujungus įstatymų Nr. XIIP-789 ir Nr. XIIP-1429 projektus, įstatymo projekte atitinkamai siūloma išdėstyti 11 straipsnį. Pasiūlymas: įstatymo projekto 11 straipsnį išdėstyti taip:
34 1 straipsniu Papildyti Įstatymą 341 straipsniu: ,,34
1Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 15 punkte nurodyti asmenys turi teisę sudaryti savanoriškos praktikos sutartis.
Savanoriškos praktikos sutartyje nurodoma:
1) sutarties šalys – šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 15 punkte nurodytas asmuo ir įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, kurioje atliekama savanoriška praktika;
2) sutarties terminas (ne ilgiau kaip 2 mėnesiai nuo sutarties įsigaliojimo);
3) įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros, kurioje atliekama savanoriška praktika, įsipareigojimas sudaryti sąlygas ir suteikti priemones savanoriškai praktikai atlikti bei užtikrinti savanorišką praktiką atliekančio asmens saugą ir sveikatą;
4) savanorišką praktiką atliekančio asmens funkcijos;
5) savanoriškos praktikos atlikimo vieta;
6) sąlygos, susijusios su asmens, kuris atlieka savanorišką praktiką, saugos ir sveikatos užtikrinimu atliekant savanorišką praktiką;
7) kitos sąlygos. 2. Jaunesni kaip 18 metų asmenys turi teisę sudaryti savanoriškos praktikos sutartį, jeigu tam neprieštarauja vaiko atstovas pagal įstatymą. 3. Įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra likus ne mažiau kaip 1 darbo dienai iki numatytos savanoriškos praktikos atlikimo pradžios teisės aktų nustatyta tvarka informuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administravimo įstaigą apie sudarytą savanoriškos praktikos sutartį. 4. Šio straipsnio nustatyta tvarka savanorišką praktiką atliekantys asmenys yra draudžiami sveikatos bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu valstybės lėšomis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 5. Asmuo tuo pačiu metu atlikti savanorišką praktiką gali ne daugiau kaip pagal vieną savanoriškos praktikos sutartį. Savanoriškos praktikos sutartis su ta pačia įmone, įstaiga, organizacija ar kita organizacine struktūra gali būti sudaroma ne daugiau kaip vieną kartą. 6.
sutarčių skaičius įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ar kitoje organizacinėje struktūroje negali viršyti 10 procentų visų įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros darbo vietų (pareigybių) skaičiaus. Savanoriškos praktikos sutartis negali būti sudaroma su juridiniais asmenimis, kurie per paskutinius vienus metus nutraukė darbo sutartis su daugiau negu dešimtadaliu darbuotojų. 7. Savanorišką praktiką atliekančio asmens sudarytos savanoriškos praktikos sutarties terminas arba bendras savanoriškos praktikos sutarčių terminas negali būti ilgesnis kaip 2 mėnesiai per kalendorinius metus. 8. Asmuo savanorišką praktiką gali atlikti ne daugiau kaip 3 kartus, o bendras jo sudarytų savanoriškos praktikos sutarčių terminas negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai. 9. Savanoriška praktika yra neatlygintina. 10. Savanoriškos praktikos atlikimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. “ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai:
pranešėjas: Kristina Miškinienė Pridedama: įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė