Lietuvos Respublikos Įstatymo projekto XIIP-767(2) lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo NR. I-1607
įstatymas 2014 m. Nr. Vilnius1 straipsnis. 13 straipsnio 9 punkto pripažinimas netekusiu galios Pripažinti 13 straipsnio 9 punktą netekusiu galios, pakeisti punktų numeraciją, 10 punktą skaityti 9 punktu ir visą straipsnį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Neprivatizuojama žemė Žemė neprivatizuojama, jeigu ji:
1) užimta valstybės ir savivaldybės kelių, bendrojo naudojimo geležinkelių, jūrų uostų, aerodromų; užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai; yra naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje. Išžvalgytų naudingųjų iškasenų nenaudojamų telkinių teritorijoje (išskyrus žemės grąžinimą natūra , taip pat privatizuojamus namų valdų bei asmeniniam ūkiui suteiktus žemės sklypus) esanti žemė privatizuojama pagal atskirus Vyriausybės nutarimus;
2) užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių ir kt.).
Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose;
3) suteikta mokslo ir studijų institucijoms, šių institucijų įsteigtoms viešosioms įstaigoms, organizuojančioms praktinį mokymą ir tyrimus, profesinio mokymo, valstybinėms socialinės globos bei rūpybos įstaigoms, valstybinėms įstaigoms ir organizacijoms, valstybiniams specializuotiems sėklininkystės, veislininkystės ūkiams bei specializuotą veislininkystės ir sėklininkystės veiklą vykdančioms valstybės kontroliuojamoms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kuriose valstybei priklauso daugiau kaip 1/2 akcijų;
4) yra miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą), taip pat yra buvusių dvarų sodybų - istorijos ir kultūros paminklų teritorijose, išskyrus šiose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių;
5) yra valstybinių rezervatų, nacionalinių ir regioninių parkų rezervatų, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija;
6) yra valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų teritorija, išskyrus šioje teritorijoje esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių;
7) priskirta Lietuvos Respublikos pajūrio juostai;
8) suteikta tarnybinėms daloms;
9) užimta pramoninių žuvininkystės tvenkinių (išskyrus grąžinamus natūra);
yra valstybinės reikšmės vandens telkiniuose esančios salos (išskyrus natūra grąžinamas salas).” Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose;
3) suteikta mokslo ir studijų institucijoms, šių institucijų įsteigtoms viešosioms įstaigoms, organizuojančioms praktinį mokymą ir tyrimus, profesinio mokymo, valstybinėms socialinės globos bei rūpybos įstaigoms, valstybinėms įstaigoms ir organizacijoms, valstybiniams specializuotiems sėklininkystės, veislininkystės ūkiams bei specializuotą veislininkystės ir sėklininkystės veiklą vykdančioms valstybės kontroliuojamoms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kuriose valstybei priklauso daugiau kaip 1/2 akcijų;
4) yra miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą), taip pat yra buvusių dvarų sodybų - istorijos ir kultūros paminklų teritorijose, išskyrus šiose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių;
5) yra valstybinių rezervatų, nacionalinių ir regioninių parkų rezervatų, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija;
6) yra valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų teritorija, išskyrus šioje teritorijoje esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių;
7) priskirta Lietuvos Respublikos pajūrio juostai;
8) suteikta tarnybinėms daloms;
9) užimta pramoninių žuvininkystės tvenkinių (išskyrus grąžinamus natūra);
yra valstybinės reikšmės vandens telkiniuose esančios salos (išskyrus natūra grąžinamas salas).” Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia Seimo nariai: Kazys Starkevičius Vytautas Kamblevičius
Lietuvos Respublikos Projekto Nr. XIIP-767(2) lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo NR. I-1607 13 straipsnio pakeitimo įstatymas 2014 m. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pripažinti 13 straipsnio 9 punktą netekusiu galios . 9) užimta pramoninių žuvininkystės tvenkinių (išskyrus grąžinamus natūra);
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m.
sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2014 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža
2014-07-10 Nr. XIIP-767(3) Vilnius Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto
netekusia galios, t. y., panaikinti įstatymo nuostatą, nustatančią, kad žemė, kuri yra užimta pramoninių žuvininkystės tvenkinių (išskyrus grąžinamus natūra), yra neprivatizuojama. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad, vykdant žemės reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose šioje dalyje nustatyta eilės tvarka. Pažymėtina, kad pagal minėto įstatymo nuostatas prioritetas suteikiamas žemės sklypų savininkams grąžinant šiuos sklypus natūra ar perduodant nuosavybėn neatlygintinai. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomos projekto nuostatos nėra aiškios santykyje su Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 9 punkto nuostatomis, pagal kurias žemė iš piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama, jeigu ji yra su įrengtais tvenkiniais, pramoninės žuvininkystės tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę). Pažymėtina, kad žemės išpirkimas reiškia, kad žemė natūra negrąžinama. Taip pat, tai reiškia, kad yra realus ir pagrįstas visuomenės poreikis būtent tokiai žemei. Todėl, svarstytina, ar leidus fiziniams ir juridiniams asmenims privatizuoti pramoninių žuvininkystės tvenkinių žemę, o žemės savininkams negrąžinant tokios žemės natūra, siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų žemės reformos tikslus.
Be to, toks teisinis reguliavimas kelia abejonių ir dėl atitikimo socialinio teisingumo principui bei Konstitucinio Teismo formuojamai doktrinai. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė S.Švedas
DĖL
: Komiteto narys Kazys Grybauskas, Komiteto biuro patarėja Gintarė Dešukaitė; kviestieji asmenys: Aušra Kalantaitė - Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių departamento direktoriaus pavaduotoja, Gintas Kerbelis – STT atstovas;
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2013-07-01) Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
„2012, Nr. 36-1773“. (P.S.
Nepritarti. Argumentai: pagal 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusias Teisingumo ministro patvirtintas Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas oficialaus paskelbimo šaltinių sąrašo įstatymų projektuose nenurodomos. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2013-07-01)
užimta pramoninių žuvininkystės tvenkinių (išskyrus grąžinamus natūra), yra neprivatizuojama. Manytume, kad projekto nuostatos yra diskutuotinos dėl šių priežasčių. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad, vykdant žemės reformą, kaimo vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose arba kituose teritorijų planavimo dokumentuose šioje dalyje nustatyta eilės tvarka.
Pažymėtina, kad pagal įstatymo nuostatas prioritetas suteikiamas žemės sklypų savininkams grąžinant šiuos sklypus natūra ar perduodant nuosavybėn neatlygintinai . Atsižvelgiant į tai, diskutuotinos projekto nuostatos santykyje su Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo
valstybės ir už ją atlyginama, jeigu ji yra su įrengtais tvenkiniais, pramoninės žuvininkystės tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę) . Žemės išpirkimas reiškia, kad žemė natūra negrąžinama. Taip pat, tai reiškia, kad yra realus ir pagrįstas visuomenės poreikis būtent tokiai žemei. Todėl, svarstytina, ar leidus fiziniams ir juridiniams asmenims privatizuoti pramoninių žuvininkystės tvenkinių žemę, o žemės savininkams negrąžinant tokios žemės, siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų žemės reformos tikslus (pvz., socialinio teisingumo įgyvendinimas privatizuojant valstybinę žemę). Be to, toks teisinis reguliavimas kelia abejonių ir asmenų lygiateisiškumo bei proporcingumo principų atžvilgiu .
Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Konstitucinis Teismas 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d. nutarimuose, aiškindamas Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį, pažymėjo, kad „valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn (įskaitant ir jo privatizavimą) konstituciškai pateisinamas tada, kai tuo galima duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama pateisinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius, interesus“ bei ,,įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos ir atsižvelgdamas į įvairius veiksnius, gali nustatyti perduodamo kitų subjektų nuosavybėn turto teisinį režimą (naudojimo sąlygas ir tvarką), idant ir toliau būtų užtikrinami visuomenės interesai, tautos gerovė, būtų įgyvendinamos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės“. (P.S.
Nepritarti. Įstatymų projektu siekiama užtikrinti pramoninių žuvininkystės tvenkinių žemę naudojančių fizinių ir juridinių asmenų teises ir teisėtus interesus. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2013-07-01)
3Projektu siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo nuostatos, kad valstybinė žemė,
kuri yra užimta pramoninių žuvininkystės tvenkinių, neprivatizuojama. Tokiu būdu, priėmus teikiamą įstatymo projektą, būtų sudarytos sąlygos šios valstybinės žemės privatizavimui. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, manytume, kad dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų prašyti Vyriausybės išvados . (P.S.
Pritarti. Vyriausybės išvada gauta (2014-02-19 nutarimas Nr.159). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2013-07-01) 4.
Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka rengiamo teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reglamentuoti santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės teisės perleidimu privatiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, ar toks vertinimas buvo atliktas. (P.S.
Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2013-07-01)
įstatymą, reikės pakeisti poįstatyminius teisės aktus, svarstytina, ar nereikėtų projekto nuostatose nustatyti vėlesnės įstatymo įsigaliojimo datos bei pasiūlymo Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms iki šios datos parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus . Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2013-07-01)
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2013-07-01) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-767 (toliau – Projektas) pažymime, kad dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ar pasiūlymų neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė
nuomonę
(2014-03-11) Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetas 2013 m. gruodžio 11 d. priėmė sprendimus Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 ir 10 straipsnių papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-848 svarstymo parengiamųjų darbų (sprendimo Nr.
110-S-21) ir Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-767 svarstymo parengiamųjų darbų (sprendimo Nr. 110-S-22), kuriais prašoma Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų iki 2014 m. kovo 10 d. pateikti nuomonę Kaimo reikalų komitetui dėl įstatymų projektų. Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai informuoja, kad dėl Lietuvos Respublikos žemės Įstatymo 9 ir
Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-767 pastabų neturi. Pritarti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr.159 2014-02-19 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsniu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 5 ir 6 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria : Pritarti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-767 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-767 ) ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 ir 10 straipsnių papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-848 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-848 ) tikslui, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui su šiais projektais susijusias teisinio reguliavimo priemones tikslinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
siūloma panaikinti nuostatą, kuri draudžia privatizuoti po pramoniniais žuvininkystės tvenkiniais esančią žemę . Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. XIIP-767 aiškinamajame rašte nurodyta, kad ž uvininkystės įmonėms suteikus teisę įsigyti jų statiniais ir įrenginiais užstatytą žemę bus sustiprintos jų pozicijos žemės ūkio produkcijos rinkoje, joms suteiktos atitinkamos garantijos ir sudarytos geresnės sąlygos toliau šią šaką plėtoti. Derėtų atkreipti dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 9 punktą valstybė išperka žemę iš piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, ir atlygina už ją pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji yra su įrengtais tvenkiniais, pramoninės žuvininkystės tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę). Verta pažymėti, kad nuosavybės teisių atkūrimo santykiuose pirmenybė teikiama nuosavybės teisių atkūrimui natūra, ir tik nesant tokios galimybės gali būti taikomos kitos priemonės, tarp jų
tai savo nutarimuose ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo
Kartu valstybei atsirado pareiga nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą įstatymais reguliuoti taip, kad minėtas teisėtas lūkestis būtų realiai įgyvendintas ( Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 straipsnio 1 dalies (1999 m. gruodžio 23 d. redakcija) bei 2 dalies (1999 m. gruodžio 23 d. redakcija) ir dėl Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo
(2003 m. spalio 14 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. spalio 27 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 1, 4, 9 ir 11 dalių, 8 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 2 punkto ir 20 straipsnio 1, 2, 3 bei
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje „prioritetas teikiamas žemės grąžinimui natūra, kartu yra numatytos teisinės priemonės dabartinių žemės naudotojų interesų apsaugai. Antai, piliečiui grąžinus žemę, joje esančių medžių ir vaiskrūmių savininkams leidžiama be išankstinių sąlygų dar trejus metus naudotis pramoniniais sodais, uogynais, medelynais.
Įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje įtvirtintų normų turinio analizė leidžia teigti, kad žemės savininkas, per trejus metus neatsiskaitęs už medžius ir vaiskrūmius, neturi teisės uždrausti ir toliau naudotis sodais. Ginčijamoje Įstatymo 4 straipsnio dalyje taip pat neatimama galimybė žemės savininkui ir jos naudotojui susitarti dėl žemės nuomos“. Taigi panaikinus nuostatą, draudžiančią privatizuoti po pramoniniais žuvininkystės tvenkiniais esančią žemę, ir siekiant užtikrinti teisėtą lūkestį, pirmenybė turi būti teikiama šios žemės grąžinimui Lietuvos Respublikos piliečiams, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, neatmetant galimybės pramoninių žuvininkystės tvenkinių savininkams ir po jais esančios žemės savininkams susitarti dėl žemės nuomos. Beje, nuo 1999 m. birželio 2 d. iki 2002 m. balandžio 17 d. galiojusios Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos skelbė – žemė, kurioje įrengti pramoniniai žuvininkystės tvenkiniai, grąžinama natūra piliečiams ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu šios žemės savininkai sutinka sudaryti žemės nuomos sutartį su žuvininkystės tvenkinių naudotojais ne mažiau kaip 5 metams; žuvininkystės tvenkinių naudotojai šiuos tvenkinius nuomoja ir už juos savininkui moka nuomos mokestį teisės aktų nustatyta tvarka, o jeigu pilietis atsisako imti pertvarkytą į tvenkinį žemės sklypą arba nesutinka sudaryti šios žemės nuomos sutarties su žuvininkystės tvenkinių naudotojais, ši žemė valstybės išperkama ir už ją atlyginama.
Dar šiuo klausimu reikėtų pridurti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl kultūros įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos“ (1995 m. birželio 13 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1320
„Dėl Lietuvos nepriklausomybės signatarų namų ir Lietuvos menininkų rūmų“ 1,
2.3 ir 2.4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, 2007 m. lapkričio 23 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 12 dalies (2002 m. kovo 5 d. redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr.
patvirtinimo“ (2002 m. rugpjūčio 10 d. redakcija) patvirtintos privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos (2002 m. rugpjūčio 10 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatuota, kad „valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn (įskaitant ir jo privatizavimą) konstituciškai pateisinamas tada, kai tuo galima duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama pateisinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius, interesus (...). Negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų perduotas kitų subjektų nuosavybėn tam, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai, jei tai neatitinka visuomenės poreikio, viešojo intereso, netarnauja tautos gerovei“, „įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos ir atsižvelgdamas į įvairius veiksnius, gali nustatyti perduodamo kitų subjektų nuosavybėn turto teisinį režimą (naudojimo sąlygas ir tvarką), idant ir toliau būtų užtikrinami visuomenės interesai, tautos gerovė, būtų įgyvendinamos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės“. Valstybė turi užtikrinti, kad negrąžinama natūra žemė būtų naudojama visuomenės reikmėms, dėl kurių ji ir išperkama iš piliečių. Iš Įstatymo projekto Nr. XIIP-767 ir Įstatymo projekto Nr.
nuostatų ir aiškinamajame rašte pateiktos informacijos neaišku, kodėl esamo teisinio reguliavimo nepakanka, ar visuomenės poreikis bus geriau ir labiau patenkintas (ir kaip tai bus užtikrinta), jeigu žemė, kurioje įrengti pramoninės žuvininkystės tvenkiniai, bus privatizuota žuvininkystės tvenkinių savininkų, o ne grąžinta piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Visuomenės poreikį galima užtikrinti grąžinant žemę piliečiams, kurie įsipareigotų naudoti žemę toliau pagal esamą paskirtį arba sudaryti sąlygas šią žemę naudoti žuvininkystės tvenkinių savininkams (pavyzdžiui, nuomoti). Jeigu bus nuspręsta Įstatymo projekto Nr. XIIP-767 nuostatoms pritarti, reikėtų atitinkamai pakeisti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą – nustatyti ž uvininkystės įmonėms galimybę naudoti šią žemę toliau pagal esamą paskirtį, taip pat visų pagrįstų praradimų, susijusių su nutraukiama veikla (verslu), kompensavimo mechanizmą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2013 metais buvo 12 pretendentų, turinčių pirmumo teisę ir siekiančių atkurti nuosavybės teises į žemę, užimtą pramoninių žuvininkystės tvenkinių. Jie pageidavo susigrąžinti iš viso 23,4 hektaro žemės. 2. Įstatymo projekto Nr. XIIP-848 aiškinamajame rašte nurodytas projekto tikslas – įteisinti nuostatą, kuri leistų žemę po pramoniniais žuvininkystės tvenkiniais nuomoti ar privatizuoti be aukciono – neatitinka Įstatymo projekto Nr. XIIP-848
straipsnio 6 dalį papildyti 7 punktu, nustatančiu, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu jos reikia pramoninių žuvininkystės tvenkinių naudotojams. Vadinasi, žuvininkystės tvenkinių naudotojams be aukciono galėtų būti išnuomojama bet kuri valstybinė žemė, jeigu jiems jos reikėtų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keičiamame įstatyme siūloma aiškiai nustatyti, kokia valstybinė žemė ir kokiems tikslams pramoninių žuvininkystės tvenkinių naudotojams išnuomojama be aukciono. Valstybinė žemė, esanti po pramoniniais žuvininkystės tvenkiniais, turėtų būti išnuomojama be aukciono tik tuo atveju, jeigu pramoninių žuvininkystės tvenkinių naudotojai be nuomos sutarties iš esmės negalėtų vykdyti žuvininkystės veiklos, tiesiogiai vykdomos atitinkamame valstybinės žemės sklype, o šio žemės sklypo nuomos sutartis turėtų būti sudaroma tik su žuvininkyste susijusios veiklos vykdymo laikotarpiui. Be to, siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIP-848 2 straipsnį patikslinti – nustatyti, kad teisę be aukciono privatizuoti valstybinę žemę, esančią po pramoniniais žuvininkystės tvenkiniais, išskyrus tuos atvejus, kai šią žemę pageidauja susigrąžinti piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, turi tie pramoninių žuvininkystės tvenkinių naudotojai, kurie yra šioje žemėje esančių žuvininkystei naudojamų statinių ar įrenginių savininkai. 3. Derėtų pažymėti, kad nuo 2013 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriame sąvokos „žuvininkystės tvenkinys“ atsisakyta. Šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo redakcijoje kalbama apie akvakultūros tvenkinį, pramoninis akvakultūros tvenkinių ūkis apibrėžiamas kaip teritorija ir joje įrengta įvairių kategorijų akvakultūros tvenkinių (neršto, auginimo, ganyklinių, pirminių, žiemojimo ir karantininių) sistema kartu su akvakultūrai naudojamais statiniais ir įrenginiais. Taigi Įstatymo projekte Nr. XIIP-848 vietoj sąvokos „ žuvininkystės tvenkinys “ siūloma vartoti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme apibrėžtą sąvoką „akvakultūros tvenkinys“. Nepritarti.
Nepritarti. Įstatymų projektu siekiama užtikrinti pramoninių žuvininkystės tvenkinių žemę naudojančių fizinių ir juridinių asmenų teises ir teisėtus interesus. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Aplinkos apsaugos komitetas (2014-03-19) Įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Vyriausybės nutarimo gautas išvadas atmesti Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-767. Nepritarti. Įstatymų projektu siekiama užtikrinti pramoninių žuvininkystės tvenkinių žemę naudojančių fizinių ir juridinių asmenų teises ir teisėtus interesus. 7.1. Sprendimas : pritarti Komiteto išvadų rengėjų patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. PRIDEDAMA:
Komiteto išvadų rengėjų parengtas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto išvadų rengėjai: Kazys Starkevičius Vytautas Kamblevičius
13
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas, Kazys Starkevičius, Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai Gintarė Dešukaitė, Gabija Jurgelytė, Leonardas Michelbertas, Simantė Kairienė, Komiteto biuro padėjėja Gintarė Rimeisienė; kviestieji asmenys:
Leokadija Počikovska - žemės ūkio viceministrė, Audrius Petkevičius - Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių departamento direktorius, Gintas Kerbelis - STT Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas, Vaidas Pakalka - Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, Algis Bagdonas - Žemės tvarkymo departamento direktorius, Gintautas Vasiliauskas – VĮ Valstybės žemės fondas direktoriaus pavaduotojas, Vytautas Andriuškevičius - Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos direktorius, Rimantas Jurgelionis – AB „Išlaužo žuvis“ atstovas, Sviderskis Jonas - LŽŪBA direktorius, Sigitas Dimaitis – ŽŪR atstovas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2013-07-01)1 Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
„2012, Nr.
36-1773“. (P.S.
Nepritarti. pagal 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusias Teisingumo ministro patvirtintas Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas oficialaus paskelbimo šaltinių sąrašo įstatymų projektuose nenurodomos. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2013-07-01)1
užimta pramoninių žuvininkystės tvenkinių (išskyrus grąžinamus natūra), yra neprivatizuojama. Manytume, kad projekto nuostatos yra diskutuotinos dėl šių priežasčių. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad, vykdant žemės reformą, kaimo vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose arba kituose teritorijų planavimo dokumentuose šioje dalyje nustatyta eilės tvarka. Pažymėtina, kad pagal įstatymo nuostatas prioritetas suteikiamas žemės sklypų savininkams grąžinant šiuos sklypus natūra ar perduodant nuosavybėn neatlygintinai . Atsižvelgiant į tai, diskutuotinos projekto nuostatos santykyje su Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo
valstybės ir už ją atlyginama, jeigu ji yra su įrengtais tvenkiniais, pramoninės žuvininkystės tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę) . Žemės išpirkimas reiškia, kad žemė natūra negrąžinama. Taip pat, tai reiškia, kad yra realus ir pagrįstas visuomenės poreikis būtent tokiai žemei. Todėl, svarstytina, ar leidus fiziniams ir juridiniams asmenims privatizuoti pramoninių žuvininkystės tvenkinių žemę, o žemės savininkams negrąžinant tokios žemės, siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų žemės reformos tikslus (pvz., socialinio teisingumo įgyvendinimas privatizuojant valstybinę žemę). Be to, toks teisinis reguliavimas kelia abejonių ir asmenų lygiateisiškumo bei proporcingumo principų atžvilgiu .
Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Konstitucinis Teismas 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d. nutarimuose, aiškindamas Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį, pažymėjo, kad „valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn (įskaitant ir jo privatizavimą) konstituciškai pateisinamas tada, kai tuo galima duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama pateisinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius, interesus“ bei ,,įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos ir atsižvelgdamas į įvairius veiksnius, gali nustatyti perduodamo kitų subjektų nuosavybėn turto teisinį režimą (naudojimo sąlygas ir tvarką), idant ir toliau būtų užtikrinami visuomenės interesai, tautos gerovė, būtų įgyvendinamos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės“. (P.S.
Atsižvelgti. Komitetas patobulino įstatymo projektą ir parengė lydinčiuosius teisės aktų projektus. Įstatymų projektais siūloma atsižvelgti į pasikeitusią situaciją ir naujai reglamentuoti jau daugelį metų susiklosčiusią situaciją dėl pramoninių žuvininkystės tvenkinių žemės. Fiziniai ir juridiniai asmenys įgytų teisę privatizuoti pramoninių žuvininkystės tvenkinių žemę, jei šios žemės susigrąžinti natūra nepageidauja piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Be to, iš valstybės įsigyto žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir veiklos žemės sklype pobūdis (žuvų veisimas, auginimas ir žvejyba akvakultūros tvenkiniuose) galėtų būti keičiamas ne anksčiau kaip po 25 metų nuo šio žemės sklypo įsigijimo dienos. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2013-07-01)
3Projektu siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo nuostatos, kad valstybinė žemė,
kuri yra užimta pramoninių žuvininkystės tvenkinių, neprivatizuojama.
Tokiu būdu, priėmus teikiamą įstatymo projektą, būtų sudarytos sąlygos šios valstybinės žemės privatizavimui. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, manytume, kad dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų prašyti Vyriausybės išvados . (P.S.
Atsižvelgti. Vyriausybės išvada gauta (2014-02-19 nutarimas Nr.159). Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2013-07-01)
teisės akto projekto rengėjas atlieka rengiamo teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reglamentuoti santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės teisės perleidimu privatiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, ar toks vertinimas buvo atliktas. (P.S.
Atsižvelgti. Specialiųjų tyrimų tarnybos išvada gauta (2014-01-21). Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2013-07-01)2
įstatymą, reikės pakeisti poįstatyminius teisės aktus, svarstytina, ar nereikėtų projekto nuostatose nustatyti vėlesnės įstatymo įsigaliojimo datos bei pasiūlymo Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms iki šios datos parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus . Pritarti. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2013-07-01)
1 straipsnį. Pritarti. 2.
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2013-07-01) * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-767 (toliau – Projektas) pažymime, kad dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ar pasiūlymų neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LR žemės ūkio rūmai (2014-03-11) * Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetas 2013 m. gruodžio 11 d. priėmė sprendimus Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 ir 10 straipsnių papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-848 svarstymo parengiamųjų darbų (sprendimo Nr. 110-S-21) ir Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-767 svarstymo parengiamųjų darbų (sprendimo Nr. 110-S-22), kuriais prašoma Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų iki 2014 m. kovo 10 d. pateikti nuomonę Kaimo reikalų komitetui dėl įstatymų projektų. Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai informuoja, kad dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo
pastabų neturi . (P.S. – paryškinta Komiteto) Pritarti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Vyriausybė (nut. Nr.159; 2014-02-19) * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsniu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr.
SV-S-475 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 5 ir 6 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria : Pritarti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-767 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-767 ) tikslui, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui su šiais projektais susijusias teisinio reguliavimo priemones tikslinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
Nr. XIIP-767 siūloma panaikinti nuostatą, kuri draudžia privatizuoti po pramoniniais žuvininkystės tvenkiniais esančią žemę . Įstatymo projekto Nr. XIIP-767 aiškinamajame rašte nurodyta, kad ž uvininkystės įmonėms suteikus teisę įsigyti jų statiniais ir įrenginiais užstatytą žemę bus sustiprintos jų pozicijos žemės ūkio produkcijos rinkoje, joms suteiktos atitinkamos garantijos ir sudarytos geresnės sąlygos toliau šią šaką plėtoti. Derėtų atkreipti dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 9 punktą valstybė išperka žemę iš piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, ir atlygina už ją pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji yra su įrengtais tvenkiniais, pramoninės žuvininkystės tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę). Verta pažymėti, kad nuosavybės teisių atkūrimo santykiuose pirmenybė teikiama nuosavybės teisių atkūrimui natūra, ir tik nesant tokios galimybės gali būti taikomos kitos priemonės, tarp jų
, ir tai savo nutarimuose ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 straipsnio 1 dalies (1999 m. gruodžio 23 d. redakcija) bei 2 dalies (1999 m. gruodžio 23 d. redakcija) ir dėl Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo
(2003 m. spalio 14 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. spalio 27 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 1, 4, 9 ir 11 dalių, 8 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 2 punkto ir 20 straipsnio 1, 2, 3 bei
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje „prioritetas teikiamas žemės grąžinimui natūra, kartu yra numatytos teisinės priemonės dabartinių žemės naudotojų interesų apsaugai. Antai, piliečiui grąžinus žemę, joje esančių medžių ir vaiskrūmių savininkams leidžiama be išankstinių sąlygų dar trejus metus naudotis pramoniniais sodais, uogynais, medelynais.
Įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje įtvirtintų normų turinio analizė leidžia teigti, kad žemės savininkas, per trejus metus neatsiskaitęs už medžius ir vaiskrūmius, neturi teisės uždrausti ir toliau naudotis sodais. Ginčijamoje Įstatymo 4 straipsnio dalyje taip pat neatimama galimybė žemės savininkui ir jos naudotojui susitarti dėl žemės nuomos“. Taigi panaikinus nuostatą, draudžiančią privatizuoti po pramoniniais žuvininkystės tvenkiniais esančią žemę, ir siekiant užtikrinti teisėtą lūkestį, pirmenybė turi būti teikiama šios žemės grąžinimui Lietuvos Respublikos piliečiams, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, neatmetant galimybės pramoninių žuvininkystės tvenkinių savininkams ir po jais esančios žemės savininkams susitarti dėl žemės nuomos . Beje, nuo 1999 m. birželio 2 d. iki 2002 m. balandžio 17 d. galiojusios Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos skelbė – žemė, kurioje įrengti pramoniniai žuvininkystės tvenkiniai, grąžinama natūra piliečiams ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu šios žemės savininkai sutinka sudaryti žemės nuomos sutartį su žuvininkystės tvenkinių naudotojais ne mažiau kaip 5 metams; žuvininkystės tvenkinių naudotojai šiuos tvenkinius nuomoja ir už juos savininkui moka nuomos mokestį teisės aktų nustatyta tvarka, o jeigu pilietis atsisako imti pertvarkytą į tvenkinį žemės sklypą arba nesutinka sudaryti šios žemės nuomos sutarties su žuvininkystės tvenkinių naudotojais, ši žemė valstybės išperkama ir už ją atlyginama.
Dar šiuo klausimu reikėtų pridurti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl kultūros įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos“ (1995 m. birželio 13 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1320
„Dėl Lietuvos nepriklausomybės signatarų namų ir Lietuvos menininkų rūmų“ 1,
2.3 ir 2.4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, 2007 m. lapkričio 23 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 12 dalies (2002 m. kovo 5 d. redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr.
patvirtinimo“ (2002 m. rugpjūčio 10 d. redakcija) patvirtintos privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos (2002 m. rugpjūčio 10 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatuota, kad „valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn (įskaitant ir jo privatizavimą) konstituciškai pateisinamas tada, kai tuo galima duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama pateisinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius, interesus (...). Negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų perduotas kitų subjektų nuosavybėn tam, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai, jei tai neatitinka visuomenės poreikio, viešojo intereso, netarnauja tautos gerovei“, „įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos ir atsižvelgdamas į įvairius veiksnius, gali nustatyti perduodamo kitų subjektų nuosavybėn turto teisinį režimą (naudojimo sąlygas ir tvarką), idant ir toliau būtų užtikrinami visuomenės interesai, tautos gerovė, būtų įgyvendinamos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės“. Valstybė turi užtikrinti, kad negrąžinama natūra žemė būtų naudojama visuomenės reikmėms, dėl kurių ji ir išperkama iš piliečių. Iš Įstatymo projekto Nr. XIIP-767 ir Įstatymo projekto Nr.
nuostatų ir aiškinamajame rašte pateiktos informacijos neaišku, kodėl esamo teisinio reguliavimo nepakanka, ar visuomenės poreikis bus geriau ir labiau patenkintas (ir kaip tai bus užtikrinta), jeigu žemė, kurioje įrengti pramoninės žuvininkystės tvenkiniai, bus privatizuota žuvininkystės tvenkinių savininkų, o ne grąžinta piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Visuomenės poreikį galima užtikrinti grąžinant žemę piliečiams, kurie įsipareigotų naudoti žemę toliau pagal esamą paskirtį arba sudaryti sąlygas šią žemę naudoti žuvininkystės tvenkinių savininkams (pavyzdžiui, nuomoti). Jeigu bus nuspręsta Įstatymo projekto Nr. XIIP-767 nuostatoms pritarti, reikėtų atitinkamai pakeisti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą – nustatyti ž uvininkystės įmonėms galimybę naudoti šią žemę toliau pagal esamą paskirtį, taip pat visų pagrįstų praradimų, susijusių su nutraukiama veikla (verslu), kompensavimo mechanizmą . Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2013 metais buvo 12 pretendentų, turinčių pirmumo teisę ir siekiančių atkurti nuosavybės teises į žemę, užimtą pramoninių žuvininkystės tvenkinių. Jie pageidavo susigrąžinti iš viso 23,4 hektaro žemės. (P.S. – paryškinta Komiteto) Pritarti. Komitetas patobulino įstatymo projektą. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Aplinkos apsaugos komitetas (2014-03-19) * Įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Vyriausybės nutarimo gautas išvadas atmesti Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-767. Nepritarti. Komitetas patobulino įstatymo projektą.
Siūloma atsižvelgti į pasikeitusią situaciją ir naujai reglamentuoti jau daugelį metų susiklosčiusią situaciją dėl pramoninių žuvininkystės tvenkinių žemės. Fiziniai ir juridiniai asmenys įgytų teisę privatizuoti pramoninių žuvininkystės tvenkinių žemę, jei šios žemės susigrąžinti natūra nepageidauja piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti K omiteto patobulintam Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-767(2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai : K. Starkevičius, V. Kamblevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža