Projekto XIIP-730 (2) lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta
kitaip. 1. Pajamų mokesčio tarifas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, yra toks:
tarifas;
taikomas 25 procentų mokesčio tarifas;
3) metinių pajamų daliai, viršijančiai 36 000 eurų, taikomas
pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei
1Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį,
įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Šio Įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant 2016 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių gyventojų pajamų mokestį. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šio Įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia Seimo narys
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Projekto rengimą paskatino daugelyje išsivysčiusių valstybių galiojanti progresinė gyventojų pajamų mokesčių sistema, kuri leidžia mažinti socialinius skirtumus, didina įplaukas į valstybės ir savivaldybių biudžetus. Projekto tikslas – įvesti progresinius gyventojų pajamų mokesčio tarifus ir išplėsti mokesčio bazę, nedidinant mokesčio tarifo mažesnes pajamas gaunantiems asmenims. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Seimo narys Algirdas Sysas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galioja 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifas, nepriklausomai nuo pajamų dydžio. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, taip pat pajamų iš paskirstytojo pelno bei iš palūkanų ir kai kurių kitų pajamų atžvilgiu. Įvedamas progresinis gyventojų pajamų mokesčio tarifas, kuris būtų tiesiogiai susijęs su gyventojo metinėmis pajamomis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir /ar korupcijai neturės. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas teigiamai atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus Įstatymą, reikės rengti / keisti įgyvendinamuosius teisės aktus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus Įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės parengti įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimas leistų pritraukti daugiau įplaukų į biudžetą. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Gyventojų pajamos“, „gyventojų pajamų mokestis“, „metinių pajamų dalis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Parašas ALGIRDAS
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-06- Nr. Į 2015-06-08 Nr. S-2015-3654 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-730(2) atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję pateiktą derinti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-730(2), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. L. e. generalinio direktoriaus pareigas Rūta Krasuckaitė Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
2015-06-16 Nr. XIIP –730(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
progresinius pajamų mokesčio tarifus atitinkamoms gautų gyventojų metinių pajamų dalims arba tam tikroms konkrečioms pajamoms. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą gyventojų pajamų apmokestinimas priklausytų nuo jų gaunamų pajamų rūšies, t.y. skirtingų kategorijų pajamas gaunantys mokesčių mokėtojai būtų netolygiai apmokestinami. Pavyzdžiui, gyventojo, gaunančio su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų apmokestinimui būtų taikomas nuo 15 iki 40 procentų pajamų mokesčio tarifas (priklausomai nuo gautų pajamų sumos); gyventojo, kuris vykdo individualią veiklą (ne laisvosios profesijos atstovas), net ir 36 000 eurų viršijančių pajamų apmokestinimui būtų taikomas tik 5 procentų pajamų mokesčio tarifas; gyventojo, kuris vykdo individualią veiklą kaip laisvosios profesijos atstovas, pajamų apmokestinimui visais atvejais (nepriklausomai nuo gautų pajamų sumos) būtų taikomas 15 procentų pajamų mokesčio tarifas. Pažymėtina, kad užsienio valstybių praktikoje diferencijuota apmokestinimo sistema yra taikoma visoms gyventojų gaunamoms pajamoms iš veiklos, o pastovus mokesčio tarifas nepriklausomai nuo gautų pajamų dydžio paprastai yra taikomas pajamoms, kurios yra gaunamos iš kapitalo (turto pardavimo, nuomos ir pan.).
Manytina, kad atitinkamos rūšies pajamų apmokestinimo išskyrimas (netaikant progresyvumo kriterijaus) iš kitų panašaus pobūdžio pajamų (t.y. pajamų iš veiklos) neatitiktų mokesčių sistemos bendrųjų principų, tokių kaip teisingumas ir lygybė, ir Mokesčių administravimo įstatymo 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintų mokesčių mokėtojų lygybės bei teisingumo ir visuotinio privalomumo principų. Minėtų principų įgyvendinimas mokesčių sistemoje turi užtikrinti teisingą, proporcingą mokesčių naštos paskirstymą, t.y. kai kiekvienas subjektas sumoka valstybei proporcingą dalį savo pajamų; kad mokesčių įstatymais neturi būti nustatomas skirtingas teisinis reguliavimas, atsižvelgiant į mokesčio mokėtojo vykdomos veiklos rūšį ar mokesčio mokėtojo statusą. Atsižvelgus į tai, atitinkama apmokestinimo pajamų mokesčiu diferenciacija turėtų būti taikoma visų gyventojo pajamų atžvilgiu - nepriklausomai nuo to, ar šios pajamos būtų gautos iš veiklos, susijusios su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, ar iš bet kokios kitos veiklos, kuri nėra susijusi su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais. 2. Keičiamo įstatymo V skyrius reglamentuoja gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, deklaravimo ir grąžinimo tvarką. Pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį mokestį išskaičiuojantys asmenys, išmokėdami išmokas, priskiriamas A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą gyventojų pajamų mokestį.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomi tik tam tikros rūšies pajamoms metiniai pajamų mokesčio tarifai, nėra aišku, kokį gyventojų pajamų mokesčio tarifą turės taikyti mokestį išskaičiuojantis asmuo, kuris kiekvieną mėnesį, pavyzdžiui, gyventojui išmoka darbo užmokestį, t.y. ar mokestį išskaičiuojantis asmuo turės automatiškai taikyti didesnį pajamų mokesčio tarifą, kai gyventojo gaunamos pajamos viršys įstatymo projekte nustatytą pajamų ribą, ar gyventojas didesnį tarifą prisitaikys deklaruodamas savo metines pajamas. Atsižvelgus į tai, įstatymo projekto nuostatos tikslintinos, nustatant mokesčio tarifo taikymą išmokant gyventojui pajamas, be to, atsižvelgiant į tai, tikslintina ir metinių pajamų skaičiavimo tvarka, nustatyta keičiamame įstatyme. 3. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad nauji mokesčio tarifai bei jų taikymo tvarka įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d., t.y. kitais biudžetiniais metais, tačiau atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija <...> bei į tai, jog 2016 metų valstybės biudžeto planavimo procedūra jau yra prasidėjusi, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 4.
įsigaliojimo tvarką, manytina, kad projekto 2 straipsnyje nustatyta įstatymo įsigaliojimo data (2016 m. sausio 1 d.) prieštarautų Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies bei Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatoms, kurios numato, kad Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. 5. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projektą pasirašančiojo subjekto pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R.Dirgėlienė, tel. (8
5) 239 6350, el. p. [email protected] S.Ščajevienė, tel. (8
5) 239 6896, el. p. [email protected]
IR FINANSŲ komitetas
2015 m. lapkričio 11 d. Nr. 109-P-37
Narkevičius, Kęstutis Glaveckas, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Povilas Gylys, Rytas Kupčinskas, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisės departamentas, 2015-06-161 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto rengėjai 1 straipsnyje siūlo nustatyti progresinius pajamų mokesčio tarifus atitinkamoms gautų gyventojų metinių pajamų dalims arba tam tikroms konkrečioms pajamoms. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą gyventojų pajamų apmokestinimas priklausytų nuo jų gaunamų pajamų rūšies, t.y. skirtingų kategorijų pajamas gaunantys mokesčių mokėtojai būtų netolygiai apmokestinami.
Pavyzdžiui, gyventojo, gaunančio su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų apmokestinimui būtų taikomas nuo 15 iki 40 procentų pajamų mokesčio tarifas (priklausomai nuo gautų pajamų sumos); gyventojo, kuris vykdo individualią veiklą (ne laisvosios profesijos atstovas), net ir 36 000 eurų viršijančių pajamų apmokestinimui būtų taikomas tik 5 procentų pajamų mokesčio tarifas; gyventojo, kuris vykdo individualią veiklą kaip laisvosios profesijos atstovas, pajamų apmokestinimui visais atvejais (nepriklausomai nuo gautų pajamų sumos) būtų taikomas 15 procentų pajamų mokesčio tarifas. Pažymėtina, kad užsienio valstybių praktikoje diferencijuota apmokestinimo sistema yra taikoma visoms gyventojų gaunamoms pajamoms iš veiklos, o pastovus mokesčio tarifas nepriklausomai nuo gautų pajamų dydžio paprastai yra taikomas pajamoms, kurios yra gaunamos iš kapitalo (turto pardavimo, nuomos ir pan.). Manytina, kad atitinkamos rūšies pajamų apmokestinimo išskyrimas (netaikant progresyvumo kriterijaus) iš kitų panašaus pobūdžio pajamų (t.y. pajamų iš veiklos) neatitiktų mokesčių sistemos bendrųjų principų, tokių kaip teisingumas ir lygybė, ir Mokesčių administravimo įstatymo 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintų mokesčių mokėtojų lygybės bei teisingumo ir visuotinio privalomumo principų. Minėtų principų įgyvendinimas mokesčių sistemoje turi užtikrinti teisingą, proporcingą mokesčių naštos paskirstymą, t.y. kai kiekvienas subjektas sumoka valstybei proporcingą dalį savo pajamų; kad mokesčių įstatymais neturi būti nustatomas skirtingas teisinis reguliavimas, atsižvelgiant į mokesčio mokėtojo vykdomos veiklos rūšį ar mokesčio mokėtojo statusą.
Atsižvelgus į tai, atitinkama apmokestinimo pajamų mokesčiu diferenciacija turėtų būti taikoma visų gyventojo pajamų atžvilgiu - nepriklausomai nuo to, ar šios pajamos būtų gautos iš veiklos, susijusios su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, ar iš bet kokios kitos veiklos, kuri nėra susijusi su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais. Pritarti
departamentas, 2015-06-16
įstatymo V skyrius reglamentuoja gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, deklaravimo ir grąžinimo tvarką. Pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį mokestį išskaičiuojantys asmenys, išmokėdami išmokas, priskiriamas A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą gyventojų pajamų mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomi tik tam tikros rūšies pajamoms metiniai pajamų mokesčio tarifai, nėra aišku, kokį gyventojų pajamų mokesčio tarifą turės taikyti mokestį išskaičiuojantis asmuo, kuris kiekvieną mėnesį, pavyzdžiui, gyventojui išmoka darbo užmokestį, t.y. ar mokestį išskaičiuojantis asmuo turės automatiškai taikyti didesnį pajamų mokesčio tarifą, kai gyventojo gaunamos pajamos viršys įstatymo projekte nustatytą pajamų ribą, ar gyventojas didesnį tarifą prisitaikys deklaruodamas savo metines pajamas. Atsižvelgus į tai, įstatymo projekto nuostatos tikslintinos, nustatant mokesčio tarifo taikymą išmokant gyventojui pajamas, be to, atsižvelgiant į tai, tikslintina ir metinių pajamų skaičiavimo tvarka, nustatyta keičiamame įstatyme. Nesvarstyti
siūlo įstatymo projektą atmesti
departamentas, 2015-06-16 3.
Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad nauji mokesčio tarifai bei jų taikymo tvarka įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d., t.y. kitais biudžetiniais metais, tačiau atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija <...> bei į tai, jog 2016 metų valstybės biudžeto planavimo procedūra jau yra prasidėjusi, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti
departamentas, 2015-06-16
įsigaliojimo tvarką, manytina, kad projekto 2 straipsnyje nustatyta įstatymo įsigaliojimo data (2016 m. sausio 1 d.) prieštarautų Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies bei Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio
užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Nesvarstyti
siūlo įstatymo projektą atmesti
departamentas, 2015-06-16 Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projektą pasirašančiojo subjekto pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis. Nesvarstyti Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti 6.
Europos teisės departamentas, 2015-06-22 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 17, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 17¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas), atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projektu keičiamo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo
Lisabonos sutarties (2007 m. gruodžio 13 d. pasirašyta Lisabonos sutartis, iš dalies keičianti Europos Sąjungos sutartį ir Europos Bendrijos steigimo sutartį) įsigaliojimo vietoje termino „Europos Bendrija“ turi būti vartojamas terminas „Europos Sąjunga“. Nesvarstyti
siūlo įstatymo projektą atmesti
pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LR Vyriausybė, 2015-11-04 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. SV-S-1236 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-730(2) (toliau – Projektas) dėl šių priežasčių:
Lietuvoje ir netaikomas progresinis pajamų mokesčio tarifas, tačiau pajamų (ypač iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių) apmokestinimo sistema yra progresinė dėl taikomo diferencijuoto neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – NPD): šiuo metu minimaliąją mėnesinę algą (325 eurus) uždirbantis gyventojas moka 7,76 procento, o gaunantis 928,5 euro ir daugiau
Taikytinas NPD perskaičiuojamas pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, atsižvelgiant į gyventojo metinių apmokestinamųjų pajamų sumą. Be to, Lietuvos mokesčių sistemos progresyvumas užtikrinamas plečiant kapitalo pajamų, kurios vyrauja didesnes pajamas gaunančių gyventojų pajamų struktūroje, apmokestinimą, siekiant darbo ir kapitalo pajamų apmokestinimo pusiausvyros, taip pat plečiant turto mokesčių bazę. Pritarti
Vyriausybė, 2015-11-04
pajamų mokesčio tarifo diferencijavimu skirtingo lygio pajamoms, tai yra taikomas vienas progresyvumo elementas, o progresinių gyventojų pajamų mokesčio tarifų įvedimas palikus galioti gyventojų pajamų apmokestinimo progresyvumą lemiantį NPD, kaip nustatyta Projekte, reikštų, kad toms pačioms pajamoms taikomi du progresyvumo elementai, o tai neatitiktų tarptautinės praktikos, ir, be kita ko, sukurtų kur kas sudėtingesnę apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu sistemą tiek pajamas deklaruoti privalėsiantiems gyventojams, kuriems tai didintų administracinę naštą, tiek mokesčių administravimo požiūriu, nes didėtų mokesčių administravimo išlaidos. Pritarti
Vyriausybė, 2015-11-04
visų pajamų apmokestinimu progresiniu tarifu, išskyrus kapitalo pajamas, kurioms, siekiant išvengti mokesčių planavimo, tikėtino dėl didelio kapitalo mobilumo, ir su tuo susijusių biudžeto pajamų praradimų, taikomas proporcinis tarifas.
Vyriausybė, 2015-11-04
visiems gyventojams vienodas NPD, prognozuojamas tiesioginis teigiamas Projekto nuostatų poveikis valstybės ir savivaldybių biudžetams – 296 mln. eurų – sumažėtų, atsižvelgiant į tai, koks būtų pasirinktas NPD dydis. Pavyzdžiui, jeigu, siekiant apsaugoti mažiausias pajamas gaunančius asmenis nuo mokestinės naštos padidėjimo, visiems gyventojams būtų nustatytas 200 eurų dydžio NPD, teigiamas Projekto nuostatų poveikis sumažėtų apie 200 mln. eurų, o tai reikštų 96 mln. eurų tiesioginį poveikį. Šį tiesioginį poveikį dar sumažintų neigiamas netiesioginis poveikis – netektys dėl progresinės mokesčių sistemos administravimo sąnaudų, taip pat galimos aukštos kvalifikacijos darbuotojų migracijos ar kapitalo pajamų išmokėjimo perkėlimo į mažesnio tarifo valstybes, o tai pakenktų ir Lietuvos konkurencingumui, galimi ir piktnaudžiavimo atvejai, kai įvedus progresinius mokesčius būtų vengiama didinti legalų darbo užmokestį virš tos ribos, nuo kurios būtų taikomas didesnis šio mokesčio tarifas. Pritarti
Vyriausybė, 2015-11-04
nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2015 m. Lietuvos stabilumo programos (2015/C 272/18) (OL 2015 C 272, p. 70) Lietuvai siūloma mažinti mokesčių naštą mažas pajamas gaunantiems asmenims ir perkelti šią naštą kitiems šaltiniams, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ekonomikos augimui.
Iš esmės tokias pat rekomendacijas dėl darbo pajamų apmokestinimo mažinimo Lietuvai teikia ir kitos tarptautinės organizacijos (Tarptautinis valiutos fondas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija). Projekto nuostatos nesprendžia mokesčių naštos mažas pajamas gaunantiems asmenims mažinimo klausimų. Pritarti
Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1071 ,,Dėl Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto ir su juo susijusių teisės aktų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ kartu su Lietuvos Respublikos
patvirtinimo įstatymo projektu Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriame, siekiant padidinti pajamų apmokestinimo progresyvumą ir sumažinti mokestinę naštą mažas pajamas gaunantiems asmenims, siūloma padidinti šiuo metu taikomus nustatytus neapmokestinamuosius pajamų dydžius, taip pat ir papildomą NPD už vaikus ir individualius NPD neįgaliesiems. Atsižvelgti
Seimo nariai: Valerijus Simulik, Eduardas Šablinskas, 2015-10-28 Argumentai: Ne tik Lietuvos, bet ir daugelio kitų šalių istorijoje gausu faktų, kai dėl šalies laisvės žmonės negailėjo net savo gyvybės, o šiuo metu mūsų milijonieriai, tarp jų ne kurie garsieji bankininkai, dėl šio įstatymo sukėlė didžiausią sumaištį. Matyt jiems sunku atsisakyti tam tikros dalies savo daugiau kaip tūkstantinių pajamų, šiuo metu taip pagrindinai reikalingų valstybės gynybinės galios stiprinimui.
Tuo pat metu, jie daug kalba apie SODROS „lubas“. Turime žinoti, kad tarp tų, kurie turi pajamų daugiau kaip 3 tūkstančių eurų per mėnesį yra nemažai tokių, kurių konsoliduotos pajamos per mėnesį sudaro kelias dešimtis tūkstančių eurų (vidurkis apie 5 tūkst. eurų). ,,Verslo žinios“ skelbė, kad 2012 m. didžiausi reguliariai mokėti mėnesiniai atlyginimai: I vieta – 258 513 Lt arba 74 870,5 eurų, II vieta – 145 872 Lt arba 42 247,5 eurų, III vieta – 139 238 Lt arba 40 326 eurų. Per metus pajamos sudarė atitinkamai 898 tūkst. eurų, 506 tūkst. eurų, 483 tūkst. eurų (www.vz.lt/article/2013/3/12/didziausi atlyginimai Lietuvoje...). Metines pajamas 14 000 – 24 000 eurų gauna daugiausiai jauni žmonės turintys šeimas, kurie ne lengvai „suduria galą su galu“, todėl jiems didinti mokesčių naštą netikslinga, nes jos padidinimas gali neigiamai atsiliepti demografinei situacijai. Todėl siūloma GPM mokestį didinti ne nuo 14 tūkst., o nuo 24 tūkst. eurų. Argumentas, kad neverta įvesti progresinį GPM tarifą, nes tai apims nedidelį procentą darbuotojų yra ne korektiškas, nes pagal Statistikos departamento duomenis mokesčių mokėtojų, turinčių daugiau kaip 24 000 eurų metinių pajamų yra tik apie 2 % visų mokesčių mokėtojų, bet papildomai surinkto GPM suma sudarys daugiau kaip 150 mln. eurų. Šios papildomai surinktos GPM lėšos užtikrins aprūpinimą finansiniais ištekliais valstybės gynybos poreikius (tuos sunkiai pasiekiamus 2 proc.) ir kai kurias kitas gyvybiškai reikalingas programas. Galima įtarti, kad tiems, kurie priešinasi šiam įstatymui nerūpi valstybės gynybos reikalai, kurie šiuo metu tampa vis aktualesni. Įgyvendinus progresinį tarifą GPM bus realizuotas socialdemokratų priešrinkiminis pažadas, kurio užsispyrusiai nenori realizuoti finansų ministras R. Šadžius.
Šadžius. Jis vietoje šio pasiūlymo rekomenduoja didinti neapmokestinamą pajamų dydį (NPD). Jo rekomendacija dėl NPD dar mažintų perskirstymą per biudžetą, kuris ir taip Lietuvoje mažiausias tarp ES šalių. Spekuliacija teiginiu, kad GPM yra progresinis, nors atitinka tikrovę, nes neapmokestinamų pajamų dydis (NPD) iš tikrųjų įneša tam tikrą progresyvumą, kuris taikomas mažas pajamas gaunantiems mokesčių mokėtojams, bet mes kalbame apie progresinį GPM tarifą, kuris būtų taikomas itin dideles pajamas gaunantiems asmenims. Motyvas, kad įvedus progresinį GPM tarifą pablogins investicijų pritraukimo situaciją visiškai nepagrįstas, nes pavyzdžiui, Airijoje maksimalus šis mokestis 48 % (mažiau kaip 33 800 eurų - 20 %; daugiau kaip 33 800 eurų - 40 %, o daugiau kaip 44,5 tūkst. eurų - 48 %), o investicijų pritraukimui tai visai netrukdo, nes kaip rašo G. Nausėda, investicijos sudarė sąlygas Airijai gauti didžiausią iš visų ES šaliu BVP prieaugį nuo euro zonos krizės piko (Airija – 12 %, kai Vokietija – 2,7 %, Prancūzija – 1,5 %, Ispanija – 1 %, Italija – minus 1 %, Graikija – minus 5,4 %, esant ES28 vidurkiui 2,8 %) (žr. G. Nausėda Pagaliau virš ES ekonomikos nušvito saulė. – “Valstybė”, 2015, Nr. 8, p. 53.) Paskelbti duomenys rodo, kad didžiausi GPM buvo (% nuo pajamų): Švedijoje – 56,6 %, Danijoje – 55,4 %, Nyderlanduose
Kita vertus, tolygiai didėjantis tarifas, kitais žodžiais sakant, švelnus mokesčio tarifo didėjimas mažiau imponuoja slėpti pajamas negu pakopinis mokesčio tarifas. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: „1. Pajamų mokesčio tarifas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, yra toks:
1) metinių pajamų daliai, neviršijančiai 14 000 24 000 eurų, taikomas 15 procentų mokesčio tarifas;
daliai, viršijančiai 14 000 24 000 eurų, bet neviršijančiai 36
pagal formulę: mokesčio tarifas =
3) metinių pajamų daliai, viršijančiai 36 000 eurų, taikomas 40 procentų mokesčio tarifas.“ Nesvarstyti Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. Komitetas pritarė LR Vyriausybės įregistruotam Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (XIIP-3654), kuriame, siekiant padidinti pajamų apmokestinimo progresyvumą ir sumažinti mokestinę naštą mažas pajamas gaunantiems asmenims, siūloma padidinti šiuo metu taikomus nustatytus neapmokestinamuosius pajamų dydžius, taip pat ir papildomą NPD už vaikus ir individualius NPD neįgaliesiems. 8. LR Seimo nariai:
Kazys Starkevičius, Arvydas Vidžiūnas, 2015-10-28 Argumentai: Įvedus gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, didinantį pajamų mokesčio tarifą metinei pajamų daliai, dar labiau padidinamas darbo apmokestinimas ir mokestinė našta kiekvienam gyventojui bei sumažėja realus darbo užmokestis. Didėjant mokestinei naštai, šiuo atveju gyventojų pajamų mokesčiui, ženkliai mažėja galimybė į Lietuvą pritraukti užsienio investuotojų.
Praktika rodo, kad kuomet įmonėms reikia sumokėti darbuotojui tiek pat kiek valstybei, investuojami kaštai dažnu atveju tampa per dideli ir neatperkantys lūkesčių. Remiantis kitų šalių praktika, galima įžvelgti tendenciją, kad didinant progresinių mokesčių tarifą, didėja ir ekonominis šešėlis. Tokiu būdu sumažėja paskata apskritai mokėti mokesčius, jie yra išmokami per dividendus, darbo santykiai nėra formalizuojami ar ieškoma kitų įstatymo spragų. Pasiūlymas:
projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų,
jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip yra toks:;
1) metinių pajamų daliai, neviršijančiai 14 000 eurų, taikomas 15 procentų mokesčio tarifas;
2) metinių pajamų daliai, viršijančiai 14 000 eurų, bet neviršijančiai 36 000 eurų, taikomas 25 procentų mokesčio tarifas;
3) metinių pajamų daliai, viršijančiai
straipsnį: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei
1Šis Įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Šio Įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant 2016 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių gyventojų pajamų mokestį. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šio Įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus.“ Nesvarstyti Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta
sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: atmesti įstatymo projektą Nr. XIIP-730(2), atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime pateiktas pastabas. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7; prieš – 0; susilaikė – 2. 9.
9Komiteto paskirti pranešėjai: Raimundas Markauskas, Andrius Kubilius. Komiteto pirmininkas
Petras Narkevičius