Projekto lyginamasis variantas
201 4 m. d., Nr. Vilnius 1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas. 1. Pakeisti 5 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
„ 5 straipsnis. Etninės kultūros valstybinę globą užtikrinančios institucijos
1Etninės kultūros valstybinę globą pagal savo kompetenciją užtikrina šios institucijos :
1) Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas) formuoja etninės kultūros politiką;
1) 2) Etninės kultūros globos taryba – Seimo ir Vyriausybės ekspertas ir patarėjas , kaip ekspertinė įvairių etninės kultūros sričių atstovus apjungianti institucija, padeda Seimui ir Vyriausybei spręsti strateginius etninės kultūros valstybinės globos ir politikos bei nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimais klausimus . Taryba yra juridinis asmuo. Ji išlaikoma iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Etninės kultūros globos taryba yra atskaitinga Seimui. Ji sudaroma ir veikia pagal Seimo patvirtintus nuostatus.
Tarybos sudėtis formuojama remiantis visuomeninių organizacijų bei valstybės institucijų, susijusių su etninės kultūros globa, pasiūlymais ;
Vyriausybė, Kultūros ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija bei kitos ministerijos ir jų valdymo sričiai priskirtos etninės kultūros valstybinės globos institucijos bei jų padaliniai užtikrina etninės kultūros politikos bei nematerialaus kultūros paveldo apsaugos įgyvendinimą ir sudaro sąlygas etninės kultūros veiklai, sklaidai ir tyrimams ;
3) regioninės etninės kultūros globos tarybos - regioniniai Etninės kultūros globos tarybos padaliniai, į kuriuos Etninės kultūros globos tarybos nustatyta tvarka atstovus deleguoja etnografiniame regione veikiančios visuomeninės ir valstybės institucijos, susijusios su etninės kultūros globa;
rūpinasi vietos etninės kultūros išsaugojimu ir stiprinimu, išlaiko esamas ir (ar) steigia naujas etninės kultūros gyvosios tradicijos globai bei paveldo apsaugai reikalingas institucijas ar padalinius, darbuotojų etatus, bendradarbiaudamos su šalies mokslinių tyrimų institutais bei etninės kultūros srities asociacijomis organizuoja etninės kultūros vertybių nustatymą, rinkimą, fiksavimą bei tyrinėjimą. 2.
valstybinės globos institucijų kompetencija:
1) Etninės kultūros globos taryba padeda formuoti ir įgyvendinti etninės kultūros politiką, prižiūrėti ir koordinuoti etninės kultūros valstybinę globą vykdančių institucijų veiklą, teikia išvadas bei pasiūlymus valstybės institucijoms etninės kultūros klausimais;
2) Vyriausybė garantuoja reikiamą valstybės paramą etninei kultūrai; ministerijos pagal kompetenciją užtikrina etninės kultūros politikos įgyvendinimą, jų valdymo sričiai priskirtose institucijose sudaro sąlygas etninės kultūros veiklai;
3) regioninės etninės kultūros globos tarybos padeda savivaldybių institucijoms spręsti etnografinio regiono etninės kultūros globos klausimus;
4) savivaldybės rūpinasi vietos etninės kultūros išsaugojimu ir stiprinimu, išlaiko esamas ir
(ar) steigia naujas etninės kultūros globai reikalingas institucijas ar padalinius, darbuotojų etatus, organizuoja etninės kultūros vertybių rinkimą, fiksavimą bei tyrinėjimą, bendradarbiaudamos su šalies mokslinio tyrimo ir metodinėmis institucijomis bei organizacijomis.“
papildymas 6' straipsniu. Papildyti Įstatymą 6' straipsniu: „6' straipsnis. Etninės kultūros globos taryba. 1. Etninės kultūros globos taryba (toliau – Taryba) yra valstybės biudžetinė įstaiga, jos steigėjas ir valstybės, kaip įstaigos savininko, teises ir pareigas įgyvendina Seimas. Taryba yra viešasis juridinis asmuo, turi savo antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu ir sąskaitas bankuose. Taryba atskaitinga Seimui. 2.
Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Seimo patvirtintais Tarybos nuostatais bei kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, taip pat UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija, Europos Sąjungos sutarties nuostatomis bei tarptautinėmis sutartimis dėl tautinio identiteto apsaugos bei priemonių kultūros ir kalbos etniniam savitumui išsaugoti, tradicijų ir papročių regioninei įvairovei užtikrinti. 3. Tarybos paskirtis – atlikti Seimo ir Vyriausybės eksperto bei patarėjo misiją padedant spręsti strateginius etninės kultūros valstybinės globos ir politikos formavimo bei nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimus, užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisės sistemoje įtvirtintos etninės kultūros valstybinės globos įgyvendinimo priežiūrą, skatinti etninės kultūros plėtrą. 4. Tarybos tikslas – etninės kultūros valstybinės globos stiprinimas, tautinės savimonės išsaugojimas ir etninės kultūros tęstinumas bei lygiavertis Lietuvos dalyvavimas pasaulio tautų kultūriniame gyvenime. Tarybos pagrindinės strateginės veiklos kryptys yra: etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumo užtikrinimas ir nematerialaus kultūros paveldo apsauga, etnokultūrinio ugdymo integravimas į švietimo sistemą, specialistų rengimo ir etnokultūrinių tyrimų (apimant nematerialaus kultūros paveldo apsaugos mokslinių tyrimų metodologijas) bazės stiprinimas, etninės kultūros sklaidos plėtojimas, etninės kultūros integravimas į kultūrinį turizmą, tradicinių amatų tęstinumas ir plėtra, etnografinių regionų savitumo išsaugojimas. 5.
uždaviniai:
1) patarti Seimui ir Vyriausybei etninės kultūros politikos ir strategijos formavimo, nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimais, skatinti bei koordinuoti etninės kultūros plėtrą ir valstybinę globą;
2) teikti išvadas ir pasiūlymus valstybės institucijoms bei savivaldybėms etninės kultūros bei nematerialaus kultūros paveldo klausimais;
3) analizuoti etninės kultūros globos bei plėtros, nematerialaus kultūros paveldo apsaugos Lietuvoje būklę ir teikti išvadas Seimui, Vyriausybei ir visuomenei;
4) ugdyti visuomenės savimonę, propaguoti etninės kultūros, kaip svarbios visuomenei vertybės, sampratą;
5) dalyvauti įgyvendinant programinį konkursinį etninės kultūros plėtros bei nematerialaus kultūros paveldo apsaugos finansavimą. 6.
uždavinius, Taryba atlieka šias funkcijas:
1) rengia, vertina ir teikia Seimui bei Vyriausybei siūlymus dėl etninės kultūros valstybinės globos ir plėtros, nematerialaus kultūros paveldo apsaugos strategijos, prioritetų ir įgyvendinimo koordinavimo;
2) vertina Lietuvoje vykdomą etninės kultūros globos ir plėtros, nematerialaus kultūros paveldo apsaugos veiklą, rengia Seimui ir Vyriausybei siūlymus, kaip šią veiklą tobulinti ir plėtoti;
3) analizuoja su etnine kultūra ir nematerialiu kultūros paveldu susijusius teisės aktus, jų projektus, tarptautinių sutarčių projektus ir teikia Seimui ir Vyriausybei siūlymus dėl jų tobulinimo;
4) rengia įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su etninės kultūros globa ir plėtra bei nematerialaus kultūros paveldo apsauga projektus;
5) teikia siūlymus ir išvadas Seimui, Vyriausybei ir savivaldybėms dėl etninei kultūrai, nematerialiam kultūros paveldui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, finansavimo tvarkos tobulinimo, programinio ir konkursinio finansavimo, lėšų naudojimo veiksmingumo;
6) atlieka Nematerialaus etninės kultūros paveldo apsaugos ir puoselėjimo programos konkursinio finansavimo ekspertavimą ir koordinavimą;
7) inicijuoja valstybinės Etninės kultūros plėtros programos rengimą ir padeda Vyriausybei koordinuoti bei prižiūrėti jos įgyvendinimą;
siūlymus ir išvadas Seimui, Vyriausybei ir savivaldybėms dėl etninės kultūros objektų funkcionavimo užtikrinimo, dėl naujų institucijų ir infrastruktūros objektų steigimo;
etninės kultūros globos tarybų nuostatus;
10) teikia visuomenei informaciją apie Tarybos veiklą savo internetinėje svetainėje;
11) kasmet iki kovo 1 dienos pateikia Seimui savo veiklos metinę ataskaitą;
12) atlieka kitas įstatymų nustatytas funkcijas. 7.
7Taryba turi teisę:
1) gauti iš valstybės ir savivaldos institucijų ir įstaigų informaciją, paaiškinimus, sprendimus, jų rengiamus projektus ir kitus dokumentus, susijusius su etninės kultūros globa ir plėtra, nematerialaus kultūros paveldo apsauga;
2) teikti išvadas bei siūlymus valstybės ir savivaldos institucijoms bei įstaigoms dėl nematerialaus etnokultūrinio paveldo nustatymo, kaupimo, saugojimo ir tyrimo, etninės kultūros gyvosios tradicijos apraiškų palaikymo bei sklaidos, etninės kultūros ugdymo, tautinio paveldo produktų ir kultūrinio turizmo, kitais etninės kultūros plėtros ir globos klausimais;
3) teikti siūlymus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybai, taip pat viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams dėl etninės kultūros sklaidos;
4) sudaryti nuolatines ir laikinas darbo grupes, pasitelkti kviestinius konsultantus įvairių etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo sričių klausimams nagrinėti bei sprendimams priimti, teisės aktų projektams rengti;
5) organizuoti konferencijas ir kitus renginius strateginiais etninės kultūros plėtros ir valstybinės globos, nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimais;
6) siūlyti kandidatus Nacionalinei Jono Basanavičiaus premijai, valstybinėms ir kitoms premijoms už nuopelnus puoselėjant etninę kultūrą gauti;
7) leisti informacinius ir tiriamuosius leidinius. 8.
narių: po 1 narį, turintį ne mažiau kaip 3 metų patirtį etninės kultūros srityje, skiria ir atšaukia su etninės kultūros globa bei plėtra tiesiogiai susijusios institucijos ir organizacijos
Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Vytauto Didžiojo universitetas, Klaipėdos universitetas, Šiaulių universitetas, Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuvių katalikų mokslo akademija, Lietuvos liaudies kultūros centras, Lietuvos liaudies buities muziejus, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvių etninės kultūros draugija, Lietuvos kraštotyros draugija, Lietuvos ramuvų sąjunga ir šio straipsnio 9 dalyje nurodytos regioninės etninės kultūros globos tarybos (toliau – regioninės tarybos). Tarybos nariai skiriami ketverių metų kadencijai, eina savo pareigas nuo jų patvirtinimo Seimo nutarimu datos iki tol, kol Seimas patvirtina naujos kadencijos Tarybos narius. 9. Taryba Lietuvos etnografiniuose regionuose turi 5 regioninius padalinius (filialus) – Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sūduvos), Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos regionines tarybas, kurios veikia pagal Tarybos patvirtintus Bendruosius regioninių etninės kultūros globos tarybų nuostatus (toliau – Regioninių tarybų nuostatai). Pagrindinė regioninių tarybų paskirtis – padėti Tarybai spręsti strateginius etninės kultūros globos, plėtros ir politikos klausimus etnografiniame regione. Į regioninę tarybą atstovus Regioninių tarybų nuostatų nustatyta tvarka
deleguoja tame etnografiniame regione veikiančios asociacijos, valstybės ir savivaldos institucijos, susijusios su etninės kultūros globa ir plėtra. Taryba organizuoja regioninių tarybų sudarymą ir tvirtina jų sudėtį. 10.
(regioninės tarybos) nario įgaliojimai nutraukiami arba nutrūksta:
1) kai pasibaigia įgaliojimų laikas;
2) mirus;
3) atsistatydinus savo noru;
4) negalint atlikti nario pareigų dėl sveikatos būklės;
5) įsiteisėjus jį apkaltinusiam teismo nuosprendžiui;
6) atšaukus jį delegavusiai institucijai ar organizacijai;
7) be pateisinamos priežasties nedalyvavus keturiuose Tarybos (regioninės tarybos) posėdžiuose iš eilės. 11. Taryba iš savo narių renka pirmininką, kurį Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu 4 metams skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos Seimas. Tarybos pirmininko įgaliojimai tęsiasi iki naujos kadencijos pirmininko paskyrimo. Tas pats asmuo Tarybos pirmininku gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Pirmininkas vadovauja Tarybai, jis, teisės aktų nustatyta tvarka, kartu yra ir šios įstaigos vadovas. Tarybos pirmininkui mokamas atlyginimas, nustatytas Lietuvos Respublikos politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu. Jis gali dirbti mokslo ir studijų institucijose ir gauti atlyginimą už mokslinę, pedagoginę bei kūrybinę veiklą. Tarybos pirmininko, naudojančio tarnybos laiką darbui mokslo ir studijų institucijoje, darbo užmokestis apskaičiuojamas proporcingai valstybės tarnyboje dirbtam laikui. 12.
12Tarybos pirmininkas:
1) veikia Tarybos vardu, organizuoja Tarybos darbą, jai vadovauja ir atsako už jos veiklą;
2) atstovauja Tarybai ar įgalioja tai daryti kitus Tarybos narius;
3) šaukia Tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, rūpinasi posėdžiams teikiamų nutarimų projektų rengimu;
4) pasirašo Tarybos vardu siunčiamus dokumentus, posėdžių protokolus, nutarimus, bendradarbiavimo sutartis ir kitus Tarybos dokumentus;
6) įstatymų nustatyta tvarka priima į darbą ir atleidžia Tarybos administracijos valstybės tarnautojus ir kitus darbuotojus;
7) yra Tarybai skirtų lėšų ir asignavimų valdytojas, teikia Tarybai tvirtinti Tarybos išlaidų sąmatą;
8) leidžia potvarkius;
9) kasmet iki kovo 1 d. atsiskaito Seimui už Tarybos darbą;
10) sprendžia kitus su Tarybos veikla susijusius klausimus. 13. Tarybos pirmininkas turi pavaduotoją, kurį pirmininko teikimu tvirtina Taryba iš savo narių. Pavaduotojo kandidatūrai turi pritarti daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių. Tarybos pirmininko pavaduotojas gali būti atšauktas, jei atsisako juo būti arba ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių sprendimu. 14. Kai Tarybos pirmininkas laikinai negali eiti savo pareigų, jo funkcijas, išskyrus nurodytas šio straipsnio 12 dalies 6 ir 7 punktuose, atlieka Tarybos pirmininko pavaduotojas. 15. Tarybos (regioninės tarybos) sprendimu skirtingų etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo sričių klausimams nagrinėti ir sprendimams priimti iš Tarybos (regioninės tarybos) narių sudaromos nuolatinės ir laikinos darbo grupės, kurioms vadovauja vienas iš Tarybos (regioninės tarybos) narių. Į nuolatines ir laikinas darbo grupes gali būti įtraukiami kviestiniai svarstomo klausimo srities ekspertai ir kiti kompetentingi asmenys. 16. Tarybai pavestus uždavinius įgyvendinti padeda Tarybos administracija, atliekanti Tarybos ir regioninių tarybų organizacinį, informacinį ir parengiamąjį darbą.
Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, Tarybos administracijos etatų skaičių tvirtina Seimo valdyba. Administracijos struktūrą ir etatų sąrašą tvirtina Taryba. 17. Tarybai skiriamos lėšos naudojamos Tarybos uždaviniams įgyvendinti, Tarybos ir regioninių tarybų narių bei kviestinių ekspertų darbui apmokėti, Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčiui ir kitoms Seimo patvirtintuose Tarybos nuostatuose numatytoms funkcijoms vykdyti. 18. Tarybos pavaduotojo ir Tarybos narių darbas apmokamas nustatant pareiginės algos dydį, apskaičiuojamą proporcingai dirbtam laikui vadovaujantis Lietuvos Respublikos politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu. 19. Tarybos lėšos naudojamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Tarybos finansinę veiklą kontroliuoja įstatymu įgaliotos institucijos. 20. Taryba pertvarkoma, reorganizuojama likviduojama įstatymų nustatyta tvarka.“
straipsnio papildymas. 1. Papildyti 8 straipsnį 10 dalimi, ją išdėstant taip: „10. Vyriausybė steigia Nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją, kuri pagal su Etninės kultūros globos taryba suderintus ir Vyriausybės patvirtintus Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos nuostatus kasmet skiriama asmeniui arba bendrą veiklą vykdžiusiai asmenų grupei už reikšmingą kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros srityje ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu“. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. 1. Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų Etninės kultūros globos tarybos narių įgaliojimai tęsiasi iki kadencijos, kuriai jie buvo paskirti, pabaigos.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia: Seimo nariai: Valentinas Stundys Vida Marija Čigriejienė Rima Baškienė Algirdas Vaclovas Patackas Rytas Kupčinskas Vytautas Juozapaitis Remigijus Žemaitaitis Povilas Urbšys Dalia Teišerskytė Saulius Bucevičius Gediminas Jakavonis
Projekto XIIP-585(3) lyginamasis variantas
Nr. VIII-1328
2016 m. d., Nr. Vilnius 1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
„ 5 straipsnis. Etninės kultūros valstybinę globą užtikrinančios institucijos
1Etninės kultūros valstybinę globą pagal savo kompetenciją užtikrina šios institucijos :
1) Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas) formuoja etninės kultūros globos ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugos politiką;
1) 2) Etninės kultūros globos taryba – Seimo ir Vyriausybės ekspertas ir patarėjas , kaip ekspertinė įvairių etninės kultūros sričių atstovus apjungianti institucija, padeda Seimui ir Vyriausybei spręsti strateginius etninės kultūros valstybinės globos ir politikos bei nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimais klausimus . Taryba yra juridinis asmuo. Ji išlaikoma iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Etninės kultūros globos taryba yra atskaitinga Seimui. Ji sudaroma ir veikia pagal Seimo patvirtintus nuostatus.
Tarybos sudėtis formuojama remiantis visuomeninių organizacijų bei valstybės institucijų, susijusių su etninės kultūros globa, pasiūlymais ;
Vyriausybė, Kultūros ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija bei kitos ministerijos ir jų valdymo sričiai priskirtos etninės kultūros valstybinės globos institucijos bei jų padaliniai užtikrina etninės kultūros politikos bei nematerialaus kultūros paveldo apsaugos įgyvendinimą ir sudaro sąlygas etninės kultūros veiklai, sklaidai ir tyrimams ;
3) regioninės etninės kultūros globos tarybos - regioniniai Etninės kultūros globos tarybos padaliniai, į kuriuos Etninės kultūros globos tarybos nustatyta tvarka atstovus deleguoja etnografiniame regione veikiančios visuomeninės ir valstybės institucijos, susijusios su etninės kultūros globa;
4) savivaldybių institucijos rūpinasi vietos etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimu bei stiprinimu, išlaiko esamas ir (ar) steigia naujas etninės kultūros gyvosios tradicijos globai bei nematerialaus kultūros paveldo apsaugai reikalingas institucijas ar padalinius, darbuotojų etatus, bendradarbiaudamos su šalies mokslinių tyrimų institutais bei etninės kultūros srities asociacijomis organizuoja etninės kultūros vertybių nustatymą, rinkimą, fiksavimą bei tyrinėjimą. 2.
globos institucijų kompetencija:
1) Etninės kultūros globos taryba padeda formuoti ir įgyvendinti etninės kultūros politiką, prižiūrėti ir koordinuoti etninės kultūros valstybinę globą vykdančių institucijų veiklą, teikia išvadas bei pasiūlymus valstybės institucijoms etninės kultūros klausimais;
2) Vyriausybė garantuoja reikiamą valstybės paramą etninei kultūrai; ministerijos pagal kompetenciją užtikrina etninės kultūros politikos įgyvendinimą, jų valdymo sričiai priskirtose institucijose sudaro sąlygas etninės kultūros veiklai;
3) regioninės etninės kultūros globos tarybos padeda savivaldybių institucijoms spręsti etnografinio regiono etninės kultūros globos klausimus;
4) savivaldybės rūpinasi vietos etninės kultūros išsaugojimu ir stiprinimu, išlaiko esamas ir (ar) steigia naujas etninės kultūros globai reikalingas institucijas ar padalinius, darbuotojų etatus, organizuoja etninės kultūros vertybių rinkimą, fiksavimą bei tyrinėjimą, bendradarbiaudamos su šalies mokslinio tyrimo ir metodinėmis institucijomis bei organizacijomis.“
6' straipsniu Papildyti Įstatymą 6' straipsniu: „6' straipsnis. Etninės kultūros globos taryba
(toliau – Taryba) yra valstybės biudžetinė įstaiga, jos steigėjas ir valstybės, kaip įstaigos savininko, teises ir pareigas įgyvendina Seimas. Taryba yra viešasis juridinis asmuo, turi savo antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu ir sąskaitas bankuose. Taryba atskaitinga Seimui. 2.
savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Seimo patvirtintais Tarybos nuostatais bei kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, taip pat UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija, Europos Sąjungos steigiamųjų sutarčių nuostatomis bei tarptautinėmis sutartimis dėl tautinio identiteto apsaugos bei priemonių kultūros ir kalbos etniniam savitumui išsaugoti, tradicijų ir papročių regioninei įvairovei užtikrinti. 3. Tarybos paskirtis – atlikti Seimo ir Vyriausybės eksperto bei patarėjo misiją padedant spręsti strateginius etninės kultūros valstybinės globos ir politikos formavimo bei nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimus, užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisės sistemoje įtvirtintos etninės kultūros valstybinės globos įgyvendinimo priežiūrą, skatinti etninės kultūros plėtrą. 4. Tarybos tikslas – etninės kultūros valstybinės globos stiprinimas, tautinės savimonės išsaugojimas ir etninės kultūros tęstinumas bei lygiavertis Lietuvos dalyvavimas pasaulio tautų kultūriniame gyvenime. 5. Tarybos pagrindinės strateginės veiklos kryptys yra: etninės kultūros plėtra ir integravimas į bendrąją kultūros politiką Lietuvoje, tautinės savimonės bei etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumo užtikrinimas ir nematerialaus kultūros paveldo apsauga, etninės kultūros veiklos b endruomenėse plėtra, etnokultūrinio ugdymo integravimas į švietimo sistemą, specialistų rengimo ir etnokultūrinių tyrimų (apimant nematerialaus kultūros paveldo apsaugos mokslinių tyrimų metodologijas) bazės stiprinimas, etninės kultūros sklaidos plėtojimas, etninės kultūros integravimas į kultūrinį turizmą, tradicinių amatų tęstinumas ir plėtra, etnografinių regionų – Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sūduvos), Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos – savitumo išsaugojimas, etninės kultūros puoselėjimas užsienio lietuvių bendruomenėse. 6.
6Svarbiausi Tarybos uždaviniai:
1) patarti Seimui ir Vyriausybei etninės kultūros politikos ir strategijos formavimo, nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimais, skatinti bei koordinuoti etninės kultūros plėtrą ir valstybinę globą;
2) teikti išvadas ir pasiūlymus valstybės institucijoms bei savivaldybėms etninės kultūros bei nematerialaus kultūros paveldo klausimais;
3) analizuoti etninės kultūros globos bei plėtros, nematerialaus kultūros paveldo apsaugos Lietuvoje būklę ir teikti išvadas Seimui, Vyriausybei ir visuomenei;
4) ugdyti visuomenės tautinę savimonę, propaguoti etninės kultūros, kaip svarbios visuomenei vertybės, sampratą;
5) dalyvauti įgyvendinant programinį konkursinį etninės kultūros plėtros bei nematerialaus kultūros paveldo apsaugos finansavimą. 7.
7Įgyvendindama savo uždavinius,
Taryba atlieka šias funkcijas:
1) rengia, vertina ir teikia Seimui bei Vyriausybei siūlymus dėl etninės kultūros valstybinės globos ir plėtros, nematerialaus kultūros paveldo apsaugos strategijos, prioritetų ir įgyvendinimo koordinavimo;
2) vertina Lietuvoje vykdomą etninės kultūros globos ir plėtros, nematerialaus kultūros paveldo apsaugos veiklą, rengia Seimui ir Vyriausybei siūlymus, kaip šią veiklą tobulinti ir plėtoti;
3) analizuoja su etnine kultūra ir nematerialiu kultūros paveldu susijusius teisės aktus, jų projektus, tarptautinių sutarčių projektus ir teikia Seimui ir Vyriausybei siūlymus dėl jų tobulinimo;
4) rengia įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su etninės kultūros globa ir plėtra bei nematerialaus kultūros paveldo apsauga projektus;
5) teikia siūlymus ir išvadas Seimui, Vyriausybei ir savivaldybėms dėl etninei kultūrai, nematerialiam kultūros paveldui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, finansavimo tvarkos tobulinimo, programinio ir konkursinio finansavimo, lėšų naudojimo veiksmingumo;
6) atlieka konkursinio finansavimo Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų programos įgyvendinimo ekspertavimą ir koordinavimą;
7) inicijuoja valstybinės Etninės kultūros plėtros programos rengimą ir padeda Vyriausybei koordinuoti bei prižiūrėti jos įgyvendinimą;
8) teikia siūlymus ir išvadas Seimui, Vyriausybei ir savivaldybėms dėl etninės kultūros objektų funkcionavimo užtikrinimo, dėl naujų institucijų ir infrastruktūros objektų steigimo;
9) tvirtina Bendruosius regioninių etninės kultūros globos tarybų nuostatus, organizuoja regioninių tarybų sudarymą ir tvirtina jų sudėtį;
10) teikia visuomenei informaciją apie Tarybos veiklą savo internetinėje svetainėje;
11) kasmet iki kovo 1 dienos pateikia Seimui savo veiklos metinę ataskaitą;
12) atlieka kitas įstatymų nustatytas funkcijas. 8.
8Taryba turi teisę:
1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų informaciją, paaiškinimus, sprendimus, jų rengiamus projektus ir kitus dokumentus, susijusius su etninės kultūros globa ir plėtra, nematerialaus kultūros paveldo apsauga;
2) teikti išvadas bei siūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms dėl nematerialaus etnokultūrinio paveldo nustatymo, kaupimo, saugojimo ir tyrimo, etninės kultūros gyvosios tradicijos apraiškų palaikymo bei sklaidos, etninės kultūros ugdymo, tautinio paveldo produktų ir kultūrinio turizmo, kitais etninės kultūros plėtros ir globos klausimais;
3) teikti siūlymus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybai, taip pat viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams dėl etninės kultūros sklaidos;
4) sudaryti nuolatines ir laikinas darbo grupes, pasitelkti kviestinius konsultantus įvairių etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo sričių klausimams nagrinėti bei sprendimams priimti, teisės aktų projektams rengti;
5) organizuoti konferencijas ir kitus renginius strateginiais etninės kultūros plėtros ir valstybinės globos, nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimais;
6) siūlyti kandidatus Nacionalinei Jono Basanavičiaus premijai, valstybinėms ir kitoms premijoms už nuopelnus puoselėjant etninę kultūrą gauti;
7) leisti informacinius ir tiriamuosius leidinius. 9.
9Tarybą sudaro 21 narys,
kuriuos deleguoja su etninės kultūros globa bei plėtra tiesiogiai susijusios institucijos ir organizacijos, teikdamos Seimui tvirtinti po 1 narį, turintį ne mažiau kaip 3 metų patirtį etninės kultūros srityje: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvių etninės kultūros draugija, Lietuvos kraštotyros draugija, Lietuvos ramuvų sąjunga, Lietuvių katalikų mokslo akademija, Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Klaipėdos universitetas, Šiaulių universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas bei Lietuvos edukologijos universitetas (pastariesiems dviem universitetams susijungus į vieną universitetą, atitinkamai deleguojami 2 nariai), Lietuvos liaudies buities muziejus, Lietuvos liaudies kultūros centras, Vilniaus etninės kultūros centras ir šio straipsnio 10 dalyje nurodytos regioninės etninės kultūros globos tarybos (toliau – regioninės tarybos). Tarybos nariai skiriami ketverių metų kadencijai, eina savo pareigas nuo jų patvirtinimo Seimo nutarimu datos iki tol, kol Seimas patvirtina naujos kadencijos Tarybos narius. 10. Taryba Lietuvos etnografiniuose regionuose turi 5 regioninius padalinius (filialus) – Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sūduvos), Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos regionines tarybas, kurios veikia pagal Tarybos patvirtintus Bendruosius regioninių etninės kultūros globos tarybų nuostatus (toliau – Regioninių tarybų nuostatai). Pagrindinė regioninių tarybų paskirtis – padėti Tarybai spręsti strateginius etninės kultūros globos, plėtros ir politikos klausimus etnografiniame regione. Į regioninę tarybą atstovus Regioninių tarybų nuostatų nustatyta tvarka 4 metų kadencijai deleguoja tame etnografiniame regione veikiančios asociacijos, valstybės ir savivaldybių institucijos, susijusios su etninės kultūros globa ir plėtra. Taryba organizuoja regioninių tarybų sudarymą ir tvirtina jų sudėtį. 11.
nutraukiami arba nutrūksta:
1) kai pasibaigia įgaliojimų laikas;
2) mirus;
3) atsistatydinus savo noru;
4) negalint atlikti nario pareigų dėl sveikatos būklės, patvirtintos medicinine pažyma;
5) įsiteisėjus jį apkaltinusiam teismo nuosprendžiui;
6) Tarybos pirmininko teikimu, kai Tarybos narys be pateisinamos priežasties nedalyvavo keturiuose Tarybos posėdžiuose iš eilės. 12. Tarybos nario įgaliojimams nutrūkus nesibaigus kadencijai, kreipiamasi į šį narį delegavusią instituciją ar organizaciją prašant deleguoti į Tarybą kitą narį, kuris teikiamas Seimui tvirtinti iki Tarybos kadencijos pabaigos. 13. Tarybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė Tarybos narių. Tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma, o jei balsai pasiskirsto po lygiai, sprendimą lemia posėdžio pirmininko balsas, išskyrus šio straipsnio 14 ir 16 dalyse nustatytas sąlygas, kai Tarybos posėdyje renkamas Tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas. 14. Taryba, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 narių, renka iš Tarybos narių pirmininką, apsvarstydama kandidatų pateiktas veiklos programas ir priimdama sprendimą, už kurį balsuoja ne mažiau kaip pusė visų Tarybos narių. Tarybos teikiamą kandidatą Tarybos pirmininko pareigoms 4 metams skiria Lietuvos Respublikos Seimas. Jei Seimas nepatvirtina Tarybos išrinkto pirmininko, Taryba renka kitą kandidatą. Tarybos pirmininko įgaliojimai tęsiasi iki naujos kadencijos pirmininko paskyrimo. Tas pats asmuo Tarybos pirmininku gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Pirmininkas vadovauja Tarybai, jis, teisės aktų nustatyta tvarka, kartu yra ir šios įstaigos vadovas. Tarybos pirmininkui mokamas atlyginimas, nustatytas Lietuvos Respublikos politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu. Jis gali dirbti mokslo ir studijų institucijose ir gauti atlyginimą už mokslinę, pedagoginę bei kūrybinę veiklą.
Tarybos pirmininko, naudojančio tarnybos laiką darbui mokslo ir studijų institucijoje, darbo užmokestis apskaičiuojamas proporcingai valstybės tarnyboje dirbtam laikui. 15. Tarybos pirmininkas:
veiklą;
nutarimų projektų rengimu;
4) pasirašo Tarybos priimtus sprendimus – nutarimus, išvadas, siūlymus, rekomendacijas, bendradarbiavimo sutartis, taip pat posėdžių protokolus, ataskaitas ir kitus Tarybos dokumentus;
Tarybos nutarimų įgyvendinimą;
priima į darbą ir atleidžia Tarybos administracijos valstybės tarnautojus ir kitus darbuotojus;
7) yra Tarybai skirtų lėšų ir asignavimų valdytojas, teikia Tarybai tvirtinti Tarybos išlaidų sąmatą;
8) leidžia įsakymus;
9) kasmet iki kovo 1 d. atsiskaito Seimui už Tarybos darbą, pateikdamas metinę veiklos ataskaitą;
10) sprendžia kitus su Tarybos veikla susijusius klausimus. 16. Taryba, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 narių, tvirtina Tarybos pirmininko teikiamą pirmininko pavaduotoją, kuris turi būti Tarybos narys ir kurio kandidatūrai pritaria daugiau kaip pusė visų Tarybos narių. Tarybos pirmininko pavaduotojas gali būti atšauktas, jei raštu atsisako juo būti arba ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių sprendimu. 17. Kai Tarybos pirmininkas laikinai negali eiti savo pareigų, jo funkcijas, išskyrus nurodytas šio straipsnio 15 dalies 6 ir 7 punktuose, atlieka Tarybos pirmininko pavaduotojas. 18. Tarybos sprendimu skirtingų etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo sričių klausimams nagrinėti ir sprendimams priimti iš Tarybos narių sudaromos nuolatinės ir laikinos darbo grupės, kurioms vadovauja vienas iš Tarybos narių.
Į nuolatines ir laikinas darbo grupes gali būti įtraukiami kviestiniai svarstomo klausimo srities ekspertai ir kiti kompetentingi asmenys. 19. Tarybai pavestus uždavinius įgyvendinti padeda Tarybos administracija, atliekanti Tarybos ir regioninių tarybų organizacinį, informacinį ir parengiamąjį darbą. Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, Tarybos administracijos etatų skaičių tvirtina Seimo valdyba. Administracijos struktūrą ir etatų sąrašą tvirtina Taryba. 20. Tarybos pirmininko pavaduotojo ir Tarybos narių darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui nustatant pareiginės algos dydį, apskaičiuojamą vadovaujantis Lietuvos Respublikos politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu. 21. Tarybai skiriamos lėšos naudojamos Tarybos uždaviniams įgyvendinti, Tarybos ir regioninių tarybų narių bei kviestinių ekspertų darbui apmokėti, Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčiui ir kitoms Seimo patvirtintuose Tarybos nuostatuose numatytoms funkcijoms vykdyti. Tarybos lėšos naudojamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Tarybos finansinę veiklą kontroliuoja įstatymu įgaliotos institucijos. 22. Taryba pertvarkoma, reorganizuojama ar likviduojama įstatymų nustatyta tvarka.“
Papildyti 8 straipsnį 10 dalimi, ją išdėstant taip: „10.
Vyriausybė steigia Nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją, kuri pagal su Etninės kultūros globos taryba suderintus ir Vyriausybės patvirtintus Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos nuostatus kasmet skiriama asmeniui arba bendrą veiklą vykdžiusiai asmenų grupei už reikšmingą kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros srityje ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu“. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2017 m.
sausio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų Etninės kultūros globos tarybos narių ir Tarybos pirmininko įgaliojimai tęsiasi iki kadencijos, kuriai jie buvo paskirti, pabaigos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia: Seimo nariai: Valentinas Stundys Raimundas Paliukas Vida Marija Čigriejienė Rima Baškienė Rytas Kupčinskas Vytautas Juozapaitis Povilas Urbšys Saulius Bucevičius Kęstutis Daukšys
Projekto XIIP-585(4) lyginamasis variantas
Nr. VIII-1328
2016 m. d., Nr. Vilnius 1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 5 straipsnis. Etninės kultūros valstybinę globą užtikrinančios institucijos
1Etninės kultūros valstybinę globą pagal savo kompetenciją užtikrina šios institucijos :
1) Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas) formuoja etninės kultūros globos ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugos politiką;
1) 2) Etninės kultūros globos taryba – Seimo ir Vyriausybės ekspertas ir patarėjas , kaip ekspertinė įvairių etninės kultūros sričių atstovus sujungianti institucija, padeda Seimui ir Vyriausybei spręsti strateginius etninės kultūros valstybinės globos ir politikos bei nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimais klausimus . Taryba yra juridinis asmuo. Ji išlaikoma iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Etninės kultūros globos taryba yra atskaitinga Seimui. Ji sudaroma ir veikia pagal Seimo patvirtintus nuostatus.
Tarybos sudėtis formuojama remiantis visuomeninių organizacijų bei valstybės institucijų, susijusių su etninės kultūros globa, pasiūlymais ;
Vyriausybė, Kultūros ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija bei kitos ministerijos ir jų valdymo sričiai priskirtos etninės kultūros valstybinės globos institucijos bei jų padaliniai užtikrina etninės kultūros politikos bei nematerialaus kultūros paveldo apsaugos įgyvendinimą ir sudaro sąlygas etninės kultūros veiklai, sklaidai ir tyrimams ;
3) regioninės etninės kultūros globos tarybos - regioniniai Etninės kultūros globos tarybos padaliniai, į kuriuos Etninės kultūros globos tarybos nustatyta tvarka atstovus deleguoja etnografiniame regione veikiančios visuomeninės ir valstybės institucijos, susijusios su etninės kultūros globa;
4) savivaldybių institucijos rūpinasi vietos etninės kultūros išsaugojimu ir stiprinimu, išlaiko esamas ir (ar) steigia naujas etninės kultūros gyvosios tradicijos globai bei nematerialaus kultūros paveldo apsaugai reikalingas institucijas ar padalinius, darbuotojų etatus, bendradarbiaudamos su šalies mokslinių tyrimų institutais ir etninės kultūros srities asociacijomis organizuoja etninės kultūros vertybių nustatymą, rinkimą, fiksavimą ir tyrinėjimą. 2.
globos institucijų kompetencija:
1) Etninės kultūros globos taryba padeda formuoti ir įgyvendinti etninės kultūros politiką, prižiūrėti ir koordinuoti etninės kultūros valstybinę globą vykdančių institucijų veiklą, teikia išvadas bei pasiūlymus valstybės institucijoms etninės kultūros klausimais;
2) Vyriausybė garantuoja reikiamą valstybės paramą etninei kultūrai; ministerijos pagal kompetenciją užtikrina etninės kultūros politikos įgyvendinimą, jų valdymo sričiai priskirtose institucijose sudaro sąlygas etninės kultūros veiklai;
3) regioninės etninės kultūros globos tarybos padeda savivaldybių institucijoms spręsti etnografinio regiono etninės kultūros globos klausimus;
4) savivaldybės rūpinasi vietos etninės kultūros išsaugojimu ir stiprinimu, išlaiko esamas ir (ar) steigia naujas etninės kultūros globai reikalingas institucijas ar padalinius, darbuotojų etatus, organizuoja etninės kultūros vertybių rinkimą, fiksavimą bei tyrinėjimą, bendradarbiaudamos su šalies mokslinio tyrimo ir metodinėmis institucijomis bei organizacijomis.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 61 straipsniu: „61 straipsnis. Etninės kultūros globos taryba
(toliau – Taryba) yra valstybės biudžetinė įstaiga. Valstybės, kaip įstaigos savininkės, teises ir pareigas įgyvendina Seimas. Taryba yra viešasis juridinis asmuo, turintis savo antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu ir sąskaitų bankuose. Taryba yra atskaitinga Seimui. 2. Taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Seimo patvirtintais Tarybos nuostatais bei kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, taip pat UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija, Europos Sąjungos teisės aktais bei tarptautinėmis sutartimis dėl tautinio identiteto apsaugos bei priemonių kultūros ir kalbos etniniam savitumui išsaugoti, tradicijų ir papročių regioninei įvairovei užtikrinti.
paskirtis – atlikti Seimo ir Vyriausybės eksperto bei patarėjo misiją padedant spręsti strateginius etninės kultūros valstybinės globos ir politikos formavimo bei nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimus, užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisės sistemoje įtvirtintos etninės kultūros valstybinės globos įgyvendinimo priežiūrą, skatinti etninės kultūros plėtrą. 4. Tarybos tikslas – etninės kultūros valstybinės globos stiprinimas, tautinės savimonės išsaugojimas ir etninės kultūros tęstinumas bei lygiavertis Lietuvos dalyvavimas pasaulio tautų kultūriniame gyvenime. 5. Tarybos, kaip ekspertinės institucijos, pagrindinės strateginės veiklos kryptys apima šias sritis:
kultūros plėtrą ir integravimą į bendrąją kultūros politiką Lietuvoje;
savimonės bei etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumo užtikrinimą ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugą, etninės kultūros veiklos b endruomenėse plėtrą;
ugdymo integravimą į švietimo sistemą;
rengimo ir etnokultūrinių tyrimų (apimant nematerialaus kultūros paveldo apsaugos mokslinių tyrimų metodologijas) bazės stiprinimą;
kultūros sklaidos plėtojimą;
kultūros integravimą į kultūrinį turizmą;
amatų tęstinumą ir plėtrą;
regionų – Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sūduvos), Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos – savitumo išsaugojimą;
kultūros puoselėjimą užsienio lietuvių bendruomenėse. 6.
6Svarbiausi Tarybos uždaviniai:
1) patarti Seimui ir Vyriausybei etninės kultūros politikos ir strategijos formavimo, nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimais, skatinti ir koordinuoti etninės kultūros plėtrą ir valstybinę globą;
2) teikti išvadas ir pasiūlymus valstybės institucijoms ir savivaldybėms etninės kultūros bei nematerialaus kultūros paveldo klausimais;
3) analizuoti etninės kultūros globos ir plėtros, nematerialaus kultūros paveldo apsaugos Lietuvoje būklę ir teikti išvadas Seimui, Vyriausybei ir visuomenei;
4) ugdyti visuomenės tautinę savimonę, propaguoti etninės kultūros, kaip svarbios visuomenei vertybės, sampratą;
5) dalyvauti įgyvendinant programinį ir konkursinį etninės kultūros plėtros ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugos finansavimą. 7.
7Įgyvendindama savo uždavinius,
Taryba atlieka šias funkcijas:
1) rengia, vertina ir teikia Seimui ir Vyriausybei siūlymus dėl etninės kultūros valstybinės globos ir plėtros, nematerialaus kultūros paveldo apsaugos strategijos, prioritetų ir įgyvendinimo koordinavimo;
2) vertina Lietuvoje vykdomą etninės kultūros globos ir plėtros, nematerialaus kultūros paveldo apsaugos veiklą, rengia Seimui ir Vyriausybei siūlymus, kaip šią veiklą tobulinti ir plėtoti;
3) analizuoja su etnine kultūra ir nematerialiu kultūros paveldu susijusius teisės aktus, jų projektus, tarptautinių sutarčių projektus ir teikia Seimui ir Vyriausybei siūlymus dėl jų tobulinimo;
4) rengia įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su etninės kultūros globa ir plėtra bei nematerialaus kultūros paveldo apsauga projektus;
5) teikia siūlymus ir išvadas Seimui, Vyriausybei ir savivaldybėms dėl etninei kultūrai, nematerialiam kultūros paveldui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, dėl finansavimo tvarkos tobulinimo, programinio ir konkursinio finansavimo, lėšų naudojimo veiksmingumo;
6) atlieka konkursinio finansavimo Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų programos įgyvendinimo ekspertavimą ir koordinavimą;
7) inicijuoja valstybinės Etninės kultūros plėtros programos rengimą ir padeda Vyriausybei koordinuoti bei prižiūrėti jos įgyvendinimą;
8) teikia siūlymus ir išvadas Seimui, Vyriausybei ir savivaldybėms dėl etninės kultūros objektų funkcionavimo užtikrinimo, dėl naujų institucijų ir infrastruktūros objektų steigimo;
9) tvirtina Bendruosius regioninių etninės kultūros globos tarybų nuostatus, organizuoja regioninių tarybų sudarymą ir tvirtina jų sudėtį;
10) teikia visuomenei informaciją apie Tarybos veiklą savo internetinėje svetainėje;
11) kiekvienais metais iki kovo 1 dienos pateikia Seimui savo veiklos metinę ataskaitą;
12) atlieka kitas įstatymų nustatytas funkcijas. 8.
8Taryba turi teisę:
1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų informaciją, paaiškinimus, sprendimus, jų rengiamus projektus ir kitus dokumentus, susijusius su etninės kultūros globa ir plėtra, nematerialaus kultūros paveldo apsauga;
2) teikti išvadas bei siūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms dėl nematerialaus etnokultūrinio paveldo nustatymo, kaupimo, saugojimo ir tyrimo, etninės kultūros gyvosios tradicijos apraiškų palaikymo bei sklaidos, etninės kultūros ugdymo, tautinio paveldo produktų ir kultūrinio turizmo, kitais etninės kultūros plėtros ir globos klausimais;
3) teikti siūlymus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybai, taip pat viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams dėl etninės kultūros sklaidos;
4) sudaryti nuolatines ir laikinas darbo grupes, pasitelkti kviestinius konsultantus įvairių etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo sričių klausimams nagrinėti bei sprendimams priimti, teisės aktų projektams rengti;
5) organizuoti konferencijas ir kitus renginius strateginiais etninės kultūros plėtros ir valstybinės globos, nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimais;
6) siūlyti kandidatus Nacionalinei Jono Basanavičiaus premijai, valstybinėms ir kitoms premijoms už nuopelnus puoselėjant etninę kultūrą gauti;
7) leisti informacinius ir tiriamuosius leidinius. 9.
9Tarybą sudaro 21 narys,
kuriuos deleguoja su etninės kultūros globa bei plėtra tiesiogiai susijusios institucijos ir organizacijos, teikdamos Seimui tvirtinti po 1 narį, turintį ne mažiau kaip 3 metų patirtį etninės kultūros srityje: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvių etninės kultūros draugija, Lietuvos kraštotyros draugija, Lietuvos ramuvų sąjunga, Lietuvių katalikų mokslo akademija, Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Klaipėdos universitetas, Šiaulių universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas bei Lietuvos edukologijos universitetas (pastariesiems dviem universitetams susijungus į vieną universitetą, atitinkamai deleguojami 2 nariai), Lietuvos liaudies buities muziejus, Lietuvos liaudies kultūros centras, Vilniaus etninės kultūros centras ir šio straipsnio 10 dalyje nurodytos regioninės etninės kultūros globos tarybos (toliau – regioninės tarybos). Tarybos nariai skiriami ketverių metų kadencijai, eina savo pareigas nuo jų patvirtinimo Seimo nutarimu datos iki tol, kol Seimas patvirtina naujos kadencijos Tarybos narius. 10. Taryba Lietuvos etnografiniuose regionuose turi 5 regioninius padalinius (filialus) – Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sūduvos), Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos regionines tarybas, kurios veikia pagal Tarybos patvirtintus Bendruosius regioninių etninės kultūros globos tarybų nuostatus (toliau – Regioninių tarybų nuostatai). Pagrindinė regioninių tarybų paskirtis – padėti Tarybai spręsti strateginius etninės kultūros globos, plėtros ir politikos klausimus etnografiniame regione. Į regioninę tarybą atstovus Regioninių tarybų nuostatų nustatyta tvarka 4 metų kadencijai deleguoja tame etnografiniame regione veikiančios asociacijos, valstybės ir savivaldybių institucijos, susijusios su etninės kultūros globa ir plėtra. Taryba organizuoja regioninių tarybų sudarymą ir tvirtina jų sudėtį. 11.
nutraukiami arba nutrūksta:
1) kai pasibaigia įgaliojimų laikas;
2) mirus;
3) atsistatydinus savo noru;
4) kai pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą jis negali eiti pareigų;
5) kai dėl jo yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, išskyrus nuosprendžius dėl netyčinio nusikaltimo ar kito mažesnio sunkumo negu baudžiamasis prasižengimas nusikaltimo padarymo;
6) kai Tarybos narys be pateisinamos priežasties nedalyvavo 3 Tarybos posėdžiuose iš eilės ir jo įgaliojimus Tarybos pirmininko teikimu panaikina Seimas. 12. Tarybos nario įgaliojimams nutrūkus nesibaigus kadencijai, kreipiamasi į šį narį delegavusią instituciją ar organizaciją prašydamas deleguoti į Tarybą kitą narį, kuris teikiamas Seimui tvirtinti iki Tarybos kadencijos pabaigos. 13. Tarybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė Tarybos narių. Tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma, o jei balsai pasiskirsto po lygiai, sprendimą lemia posėdžio pirmininko balsas, išskyrus šio straipsnio 14 ir 16 dalyse nustatytas sąlygas, kai Tarybos posėdyje renkamas Tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas. 14. Seimui patvirtinus Tarybą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pradedami Tarybos pirmininko rinkimai. Taryba, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 narių, renka iš Tarybos narių kandidatą pirmininko pareigoms už kurį turi balsuoti ne mažiau kaip pusė visų Tarybos narių. Jeigu nė vienas kandidatas nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, rinkimai kartojami dalyvaujant dviem daugiausia balsų surinkusiems kandidatams ir išrenkamas tas, kuris surenka balsų daugumą. Seimo Pirmininkas teikia Seimui tvirtinti Tarybos siūlomą kandidatą Tarybos pirmininko pareigoms 4 metų kadencijai nepaskiria į Tarybos pirmininko pareigas Tarybos išrinkto kandidato , Taryba renka kitą kandidatą. Detalesnė kandidato į Tarybos pirmininkus rinkimų tvarka nustatoma Tarybos nuostatuose.
Tarybos pirmininko įgaliojimai tęsiasi iki naujos kadencijos pirmininko paskyrimo. Tas pats asmuo Tarybos pirmininku gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Pirmininkas vadovauja Tarybai, jis, teisės aktų nustatyta tvarka, kartu yra ir šios įstaigos vadovas. Tarybos pirmininkui mokamas atlyginimas, nustatytas Lietuvos Respublikos politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu. Jis gali dirbti mokslo ir studijų institucijose ir gauti atlyginimą už mokslinę, pedagoginę bei kūrybinę veiklą. Tarybos pirmininko, naudojančio tarnybos laiką darbui mokslo ir studijų institucijoje, darbo užmokestis apskaičiuojamas proporcingai valstybės tarnyboje dirbtam laikui , darbo užmokestis apskaičiuojamas proporcingai valstybės tarnyboje dirbtam laikui. 15. Tarybos pirmininkas:
veiklą;
nutarimų projektų rengimu;
4) pasirašo Tarybos priimtus sprendimus – nutarimus, išvadas, siūlymus, rekomendacijas, bendradarbiavimo sutartis, taip pat posėdžių protokolus, ataskaitas ir kitus Tarybos dokumentus;
Tarybos nutarimų įgyvendinimą;
priima į darbą ir atleidžia Tarybos administracijos valstybės tarnautojus ir kitus darbuotojus;
7) yra Tarybai skirtų lėšų ir asignavimų valdytojas, teikia Tarybai tvirtinti Tarybos išlaidų sąmatą;
8) leidžia įsakymus;
9) kasmet iki kovo 1 dienos atsiskaito Seimui už Tarybos darbą, pateikdamas metinę Tarybos veiklos ataskaitą;
10) sprendžia kitus su Tarybos veikla susijusius klausimus. 16.
kaip 2/3 narių, tvirtina Tarybos pirmininko teikiamą pirmininko pavaduotoją, kuris turi būti Tarybos narys ir kurio kandidatūrai pritaria daugiau kaip pusė visų Tarybos narių. Tarybos pirmininko pavaduotojas gali būti atšauktas, jei raštu atsisako juo būti arba ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių sprendimu. 17. Kai Tarybos pirmininkas laikinai negali eiti savo pareigų, jo funkcijas, išskyrus nurodytas šio straipsnio 15 dalies 6 ir 7 punktuose, atlieka Tarybos pirmininko pavaduotojas. 18. Tarybos sprendimu skirtingų etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo sričių klausimams nagrinėti ir sprendimams priimti iš Tarybos narių sudaromos nuolatinės ir laikinos darbo grupės, kurioms vadovauja vienas iš Tarybos narių. Į nuolatines ir laikinas darbo grupes gali būti įtraukiami kviestiniai svarstomo klausimo srities ekspertai ir kiti kompetentingi asmenys. 19. Tarybai pavestus uždavinius įgyvendinti padeda Tarybos administracija, atliekanti Tarybos ir regioninių tarybų organizacinį, informacinį ir parengiamąjį darbą. Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, Tarybos administracijos etatų skaičių tvirtina Seimo valdyba. Administracijos struktūrą ir etatų sąrašą tvirtina Taryba. 20. Tarybos pirmininko pavaduotojo ir Tarybos narių darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui nustatant pareiginės algos dydį, apskaičiuojamą vadovaujantis Lietuvos Respublikos politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu. 21. Tarybai skiriamos lėšos naudojamos Tarybos uždaviniams įgyvendinti, Tarybos ir regioninių tarybų narių bei kviestinių ekspertų darbui apmokėti, Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčiui ir kitoms Seimo patvirtintuose Tarybos nuostatuose numatytoms funkcijoms vykdyti. Tarybos lėšos naudojamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Tarybos finansinę veiklą kontroliuoja įstatymu įgaliotos institucijos. 22. Taryba pertvarkoma, reorganizuojama ar likviduojama įstatymų nustatyta tvarka.“
Papildyti 8 straipsnį 10 dalimi, ją išdėstant taip:
„10. Vyriausybė steigia Nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją, kuri pagal su Taryba
suderintus ir Vyriausybės patvirtintus Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos nuostatus kiekvienais metais skiriama asmeniui arba bendrą veiklą vykdžiusiai asmenų grupei už reikšmingą kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros srityje ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų Etninės kultūros globos tarybos narių ir Etninės kultūros globos tarybos pirmininko įgaliojimai tęsiasi iki kadencijos, kuriai jie buvo paskirti, pabaigos. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ne vėliau kaip iki 2017 m. liepos 1 d. priima Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos nuostatus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia: Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas
Įstatymų projektų Reg. Nr. XIIP-584(1) ir XIIP-585(1) AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL
Nr
1 ) projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą: Pateikiamas Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo, papildymo 6' straipsniu ir 8 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-584(1) ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. IX-2532 „Dėl Etninės kultūros globos tarybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-585(1) yra nauji variantai 2013-05-16 užregistruotų projektų Nr. XIIP-583, XIIP-584 ir XIIP-585, kurie svarstymo stadijoje buvo Seimo
iniciatoriam s tobulinti vadovaujantis Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, Biudžeto ir finansų komiteto, Valstybės valdymo ir savivaldybės komiteto, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktomis pastabomis. Buvo atsižvelgta į Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto siūlymą atsisakyti atskiro Etninės kultūros globos tarybos įstatymo (projektas Nr. XIIP-583) ir jo nuostatas išdėstyti Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme – tai atsispindi čia teikiamame projekte Nr. XIIP-585(1), pagal kurį Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas papildomas 6' straipsniu „Etninės kultūros globos taryba“, o projekto Nr. XIIP-583 tobulinimo atsisakyta (apei kitus projektų tobulinimus atsižvelgiant į gautas pastabas išsamiau žr. 13) punktą).
13) punktą). Projekto rengimą paskatino siekis atsižvelgti į
Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją, kurią Lietuva ratifikavo
konvenciją ratifikavusi valstybė turėtų „paskirti arba įsteigti vieną ar daugiau kompetetingų institucijų, kurios rūpintųsi jos teritorijoje esančio nematerialaus kultūros paveldo apsauga“ (b) padala). Pagal konvencijoje pateiktą nematerialaus kultūros paveldo sričių apibrėžimą (prie jų priskiriamos žodinės kūrybos tradicijos ir išraiškos formos, atlikimo menai, papročiai, apeigos ir šventiniai renginiai, tradiciniai amatai, su gamta ir visata susijusi veikla ir mokslo sritys), tinkamiausia dabartinės Seimui atskaitingos Etninės kultūros globos tarybos (toliau – Taryba) funkcijoms. Dabar Taryba veikia tik pagal Seimo patvirtintus nuostatus, tačiau Tarybos funkcijos, narių ir pirmininko teisinis statusas, teisės ir pareigos turi būti apibrėžtos ne poįstatyminiu aktu, o įstatymu (išsamiau žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas dėl projektų XIIP-583, XIIP-584). Projekto įgyvendinimas leis sukurti tobulesnį Tarybos teisinį reglamentavimą, apimant institucijos sudarymą, valdymą, strategines veiklos kryptis, uždavinius, teises ir pareigas, administravimą ir veiklos finansavimą. Apibrėžiant Tarybos funkcijas, siekta jas aiškiai atskirti nuo Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir vykdomosios valdžios funkcijų. Rengiant projektą atsižvelgta į Europos Sąjungos sutarties 151 straipsnio nuostatą skatinti valstybių narių kultūrų klestėjimą, gerbti jų nacionalinę ir regioninę įvairovę. Projekto įgyvendinimas padės sustiprinti Lietuvos etnografinių regionų kultūros visuminę valstybinę globą įtvirtinant Tarybos padalinių etnografiniuose regionuose (regioninių etninės kultūros globos tarybų, toliau – regioninių tarybų) teisinį statusą, išsamiau apibrėžiant jų paskirtį ir uždavinius.
Tai leis užpildyti pastaraisiais metais susidariusią etnografinių regionų valstybinės globos spragą, kai buvo panaikintos apskričių administracijų funkcijos globoti į apskrities teritoriją patenkančių etnografinių regionų savitumą. Projektas taip pat grindžiamas siekiu atitikti Europos Sąjungos bei Europos Komisijos deklaruojamus principus – „iš apačios į viršų“ ir „rankos atstumo“ politikos, kuri skatina ekspertinių institucijų veiklą ir sprendimų priėmimą apsaugoti nuo politikų įtakos. Šiuo projektu siūloma keisti Tarybos sudarymo tvarką – atsisakant valdžios institucijų skiriamų narių, paliekant vien tiesiogiai su etninės kultūros globa susijusių institucijų bei organizacijų deleguojamus etnokultūrinę patirtį turinčius narius ir tokiu būdu užtikrinant aukštą ekspertinę Tarybos kompetenciją (minėtus principus, atsižvelgiant į Skandinavijos modelį, jau mėginta taikyti steigiant Tarybą 2000 m., tačiau, Seimui pakeitus Tarybos nuostatus 2004 m., nuo šio principo buvo nutolta). Projektu siekiama įtvirtinti Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos statusą (vietoj dabartinės valstybinės Jono Basanavičiaus premijos), kadangi tai yra visuotinai pripažįstama iškiliausia ir garbingiausia premija, kasmet teikiama už reikšmingą etnokultūrinę veiklą vienam asmeniui arba bendrą veiklą vykdžiusiai asmenų grupei. Kultūros ministerija 2013 m. pateikė Vyriausybei svarstyti Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos nuostatų projektą, tačiau per Vyriausybės posėdį prieita išvados, kad būtina įstatymu įtvirtinti nacionalinės premijos statusą. Dėl to pagal projektą Nr. XIIP-854(1) siūloma papildyti Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 8 straipsnį. Aptariami projektai Nr.
Aptariami projektai Nr. XIIP-854(1) ir XIIP-858(1) yra alternatyvūs projektai 2014-08-26 Seime užregistruotiems projektams Nr. XIIP-2096, XIIP-2097, XIIP-2098, XIIP-2099 ir XIIP-2100. Projektą parengė Seimo narių grupė. 2) Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo, papildymo 6' straipsniu ir 8 straipsnio papildymo įstatymo uždaviniai
institucijų sistemą, nustatant jų kompetenciją ne tik etninės kultūros, bet ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugos atžvilgiu, apibrėžti Tarybos pertvarkymo, sudarymo ir valdymo tvarką, nustatyti strategines Tarybos veiklos kryptis, uždavinius ir teises, administravimą ir veiklos finansavimą, išsamiau reglamentuoti Tarybos padalinių – regioninių tarybų – veiklą, taip pat įstatymu įtvirtinti Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos statusą . Šį įstatymo projektą lydi naujos redakcijos Etninės kultūros globos tarybos nuostatų (toliau – Tarybos nuostatai) projektas Nr. XIIP-584(1), kuriame daug išsamiau negu dabartiniuose Tarybos nuostatuose (Žin., 2004, Nr. 165-6027 ) apibrėžiami Tarybos tikslai, uždaviniai, teisės, struktūra ir sudarymas, Tarybos ir regioninių tarybų narių teisės ir pareigos, darbo organizavimas, Tarybos administracijos struktūra ir funkcijos, Tarybos lėšos . 3) kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai:
Etninės kultūros globos tarybos veikla reglamentuojama Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymu (Žin., 1999, Nr. 82-2414 ) ir Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. IX-2532 patvirtintais Etninės kultūros globos tarybos nuostatais (Žin., 2004, Nr. 165-6027 ). 4) kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Projektai Nr.
XIIP-854(1) ir XIIP-858(1)įtvirtina nematerialaus kultūros paveldo apsaugos reglamentavimą Lietuvoje atsižvelgiant į UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją, užtikrinant Etninės kultūros globos tarybos veiklos tęstinumą, įstatymu įtvirtinant Tarybos tikslus ir uždavinius, papildant juos naujais įgaliojimais, juos išgryninant vengiant dubliavimosi su vykdomosios valdžios ir kitų Seimui atskaitingų institucijų funkcijomis, išsamiau detalizuojant Tarybos ir jos regioninių padalinių darbo organizavimą, valdymą ir administravimą, narių teises ir pareigas. 5) galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamą Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6) kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai. E tninės kultūros globos tarybos naujai apibrėžtos funkcijos padės išvengti prielaidų korupcijai etninės kultūros srityje atsirasti. 7) kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslo plėtrai, galbūt ją net paskatins. 8) įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą:
Šiuo metu galioja Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas (Žin., 1999, Nr. 82-2414 )ir Seimo patvirtinti Etninės kultūros globos tarybos nuostatai (Žin., 2004 Nr. 165-6027 ), kurių pakeitimai ir teikiami pagal aptariamus projektus Nr. XIIP-584(1) ir XIIP-585(1).
XIIP-584(1) ir XIIP-585(1). 9) ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10) ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms. 11) jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys:
Projektų Nr. XIIP-584(1) ir XIIP-585(1) įgyvendinimui papildomų teisės aktų parengti nereikės. 12) kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai): Siekiant užtikrinti Tarybai galimybes įgyvendinti valstybės pavestus uždavinius, metiniai asignavimai turėtų sudaryti ne mažiau kaip 600 tūkst. Lt (2014 m. Tarybos asignavimams skirta 519 tūkst. Lt). Keičiant Jon o Basanavičiaus premijos statusą iš valstybinės į nacionalinę papildomai reikėtų 39 tūkst. Lt – 300 MGL (šios papildomos lėšos jau buvo numatytos Kultūros ministerijos asignavimuose, žr. Kultūros ministerijos 2013 m. liepos
įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Projektų Nr. XIIP-583, XIIP-584 ir XIIP-585 svarstymo metu gauta Seimo Teisės departamento išvada 2013-05-27 Nr. XIIP-585 „Dėl Lietuvos Respublikos Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo 11 straipsniu įstatymo projekto“. Pateiktos daugiausia korektūrinės pastabos, į kurias tobulinant projektą atsižvelgta.
Taip pat atsižvelgta į esminę pastabą – „projekto 2 straipsniu pildomas keičiamo įstatymo 11 straipsnis (apibrėžiantis Etninės kultūros rėmimo fondo steigimą ir veiklą) prieštarauja Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymui, taip pat Valstybės iždo įstatymui“, todėl Teisės departamentas vietoj fondo pasiūlė etninės kultūros rėmimą reglamentuoti pagal specialiųjų programų sudarymo ir finansavimo principus, „detaliai nurodant tokios programos pajamų šaltinius, iš programos lėšų finansuojamas priemones, šias finansuojamas priemones tvirtinančias bei įgaliotas priimti sprendimus dėl lėšų skyrimo valstybės institucijas ar įstaigas“. Vadovaujantis Teisės departamento išvada 2013-05-24 Nr. XIIP-583 „Dėl Lietuvos Respublikos Etninės kultūros globos tarybos įstatymo projekto“ pateiktu siūlymu atsisakyti Etninės kultūros globos tarybos įstatymo, šio įstatymo projekto, kaip minėta, buvo atsisakyta. Teisės departamento išvadoje 2013-05-24 Nr. XIIP-584 „Dėl Lietuvos Respublikos Etninės kultūros globos tarybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projekto“ pateiktas esminis siūlymas „visas nuostatas, susijusias su tarybos narių ir administracijos darbuotojų teisiniu statusu, perkelti į kartu teikiamą įstatymo projektą Nr. XIIP-583“, taip pat pateikta korektūrinių pastabų – į visa tai tobulinant projektą Nr. XIIP-584 atsižvelgta. Seimo Europos teisės departamento išvadoje dėl projektų Nr. XIIP-583, Nr. XIIP-584, Nr. XIIP-585 atitikties Europos Sąjungos teisei buvo pateikta korektūrinių pastabų, į kurias atsižvelgta. LR Vyriausybė nutarimu 2013 m. rugpjūčio 21 d. Nr. 756 nepritarė Lietuvos Respublikos Etninės kultūros globos tarybos įstatymo projektui Nr. XIIP-583 ir Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo 11 straipsniu įstatymo projektui Nr.
XIIP-585 „dėl priežasčių, nurodytų LR Vyriausybės 2012 m. sausio 11 d. nutarime Nr. 15 – projektų turinys nepakitęs, prieštaravimai galiojantiems įstatymams nepašalinti, siūlomam reguliavimui toliau keliami nepagrįsti tikslai”. Tobulinant projektus, į Vyriausybės išvadą atsižvelgta, projektai iš esmės patobulinti. 14) įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai:
Projekto autoriai ir iniciatoriai – Seimo narių grupė. 15) reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Etninė kultūra“, „tautinė savimonė“, „regioninė kultūra“, „nematerialusis kultūros paveldas“. 16) kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia: Seimo nariai: Valentinas Stundys Vida Marija Čigriejienė Rima Baškienė Algirdas Vaclovas Patackas Rytas Kupčinskas Vytautas Juozapaitis Remigijus Žemaitaitis Povilas Urbšys Dalia Teišerskytė Saulius Bucevičius Gediminas Jakavonis
Įstatymų projektų Reg. Nr. XIIP-584(3) ir XIIP-585(3)
DĖL
Nr. VIII-1328
1 ) projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą: Pateikiamas Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 5 straipsnio ir 8 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 6' straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-585(3) ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. IX-2532 „Dėl Etninės kultūros globos tarybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-584(3) yra 2014-10-24 registruotų projektų Nr. XIIP-585(2) ir Nr. XIIP-584(2) po svarstymo Seime grąžinus tobulinti iniciatoriams pataisyti nauji variantai. Ankstesni projektai (pirmieji variantai Nr. XIIP-583, XIIP-584 ir XIIP-585 buvo užregistruoti 2013-05-16) po pateikimo buvo svarstomi Seimo plenariniuose posėdžiuose du kartus, kiekvienąkart nutariant grąžinti iniciatoriams tobulinti. Visų pirma jie buvo tobulinami atsižvelgus į Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymą atsisakyti atskiro Etninės kultūros globos tarybos įstatymo (projektas Nr. XIIP-583) ir jo nuostatas išdėstyti Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme – tai atsispindi čia teikiamame projekte Nr. XIIP-585(3), pagal kurį Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas papildomas 6' straipsniu „Etninės kultūros globos taryba“ (apie kitus projektų tobulinimus atsižvelgiant į gautas pastabas išsamiau žr. 13) punktą). Projekto rengimą paskatino siekis atsižvelgti į
Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją, kurią Lietuva ratifikavo 2005 m. sausio 21 d.
Šios konvencijos 13 straipsnis nustato, kad kiekviena konvenciją ratifikavusi valstybė turėtų „paskirti arba įsteigti vieną ar daugiau kompetetingų institucijų, kurios rūpintųsi jos teritorijoje esančio nematerialaus kultūros paveldo apsauga“ (b) padala). Pagal konvencijoje pateiktą nematerialaus kultūros paveldo sričių apibrėžimą (prie jų priskiriamos žodinės kūrybos tradicijos ir išraiškos formos, atlikimo menai, papročiai, apeigos ir šventiniai renginiai, tradiciniai amatai, su gamta ir visata susijusi veikla ir mokslo sritys), tokios kompetentingos institucijos požymius labiausiai atitinka dabartinė Seimui atskaitinga Etninės kultūros globos taryba (toliau – Taryba), kurios funkcijos apima visų šioje konvencijoje išvardytų nematerialaus kultūros paveldo sričių globą. Be to, dabar Taryba veikia tik pagal Seimo patvirtintus nuostatus, tačiau Tarybos funkcijos, narių ir pirmininko teisinis statusas, teisės ir pareigos turi būti apibrėžtos ne poįstatyminiu aktu, o įstatymu (išsamiau žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2013-05-27 pastabas dėl projektų Nr. XIIP-583 ir XIIP-584). Projekto įgyvendinimas leis sukurti tobulesnį Tarybos teisinį reglamentavimą, apimant institucijos sudarymą, valdymą, strategines veiklos kryptis, uždavinius, teises ir pareigas, administravimą ir veiklos finansavimą. Rengiant projektą atsižvelgta į Europos Sąjungos sutarties 151 straipsnio nuostatą skatinti valstybių narių kultūrų klestėjimą, gerbti jų nacionalinę ir regioninę įvairovę. Projekto įgyvendinimas padės sustiprinti Lietuvos etnografinių regionų kultūros visuminę valstybinę globą įtvirtinant Tarybos padalinių etnografiniuose regionuose (regioninių etninės kultūros globos tarybų, toliau – regioninių tarybų) teisinį statusą, išsamiau apibrėžiant jų paskirtį ir uždavinius.
Tai leis užpildyti pastaraisiais metais susidariusią etnografinių regionų valstybinės globos spragą, kai buvo panaikintos apskričių administracijų funkcijos globoti į apskrities teritoriją patenkančių etnografinių regionų savitumą. Projektas taip pat grindžiamas siekiu atitikti Europos Sąjungos bei Europos Komisijos deklaruojamus principus – „iš apačios į viršų“ ir „rankos atstumo“ politikos, kuri skatina ekspertinių institucijų veiklą ir sprendimų priėmimą apsaugoti nuo politikų įtakos. Šiuo projektu siūloma keisti Tarybos sudarymo tvarką – atsisakant valdžios institucijų skiriamų narių, paliekant vien tiesiogiai su etninės kultūros globa susijusių institucijų bei organizacijų deleguojamus etnokultūrinę patirtį turinčius narius ir tokiu būdu užtikrinant aukštą ekspertinę Tarybos kompetenciją (minėtus principus, atsižvelgiant į Skandinavijos modelį, jau mėginta taikyti steigiant Tarybą 2000 m., tačiau, Seimui pakeitus Tarybos nuostatus 2004 m., nuo šio principo buvo nutolta). Projektu siekiama įtvirtinti Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos statusą (vietoj dabartinės valstybinės Jono Basanavičiaus premijos), kadangi tai yra visuotinai pripažįstama iškiliausia ir garbingiausia premija, kasmet teikiama už reikšmingą etnokultūrinę veiklą vienam asmeniui arba bendrą veiklą vykdžiusiai asmenų grupei. Kultūros ministerija dar 2013 m. pateikė Vyriausybei svarstyti Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos nuostatų projektą, tačiau per Vyriausybės posėdį prieita išvados, kad nacionalinės premijos statusą būtina įtvirtinti įstatymu. Dėl to pagal projektą Nr. XIIP-585(3) siūloma papildyti Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 8 straipsnį.
Projektą parengė Seimo narių grupė. 2) Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 5 straipsnio ir 8 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 6' straipsniu įstatymo uždaviniai – įstatymu įtvirtinti aiškesnę etninės kultūros valstybinę globą užtikrinančių institucijų sistemą, nustatant jų kompetenciją ne tik etninės kultūros, bet ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugos atžvilgiu, apibrėžti Tarybos pertvarkymo, sudarymo ir valdymo tvarką, nustatyti strategines Tarybos veiklos kryptis, uždavinius ir teises, administravimą ir veiklos finansavimą, išsamiau reglamentuoti Tarybos padalinių – regioninių tarybų – veiklą, taip pat įstatymu įtvirtinti Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos statusą . Šį įstatymo projektą lydi naujos redakcijos Etninės kultūros globos tarybos nuostatų (toliau – Tarybos nuostatai) projektas Nr. XIIP-584(3), kuriame daug išsamiau negu dabartiniuose Tarybos nuostatuose (Žin., 2004, Nr. 165-6027 ) apibrėžiamos Tarybos ir regioninių tarybų narių teisės ir pareigos, darbo organizavimas, Tarybos administracijos struktūra ir funkcijos, Tarybos lėšos . 3) kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai:
Etninės kultūros globos tarybos veikla reglamentuojama Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymu (Žin., 1999, Nr. 82-2414 ) ir Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. IX-2532 patvirtintais Etninės kultūros globos tarybos nuostatais (Žin., 2004, Nr. 165-6027 ). 4) kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Projektai Nr.
XIIP-584(3) ir XIIP-585(3) įtvirtina nematerialaus kultūros paveldo apsaugos reglamentavimą Lietuvoje atsižvelgiant į UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją, užtikrinant Etninės kultūros globos tarybos veiklos tęstinumą, įstatymu įtvirtinant Tarybos tikslus ir uždavinius, papildant juos naujais įgaliojimais bei juos išgryninant, vengiant dubliavimosi su vykdomosios valdžios ir kitų Seimui atskaitingų institucijų funkcijomis, išsamiau detalizuojant Tarybos ir jos regioninių padalinių darbo organizavimą, valdymą ir administravimą, narių teises ir pareigas. 5) galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamą Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6) kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai. E tninės kultūros globos tarybos naujai apibrėžtos funkcijos padės išvengti prielaidų korupcijai etninės kultūros srityje atsirasti. 7) kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslo plėtrai, galbūt ją net paskatins. 8) įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą:
Šiuo metu galioja Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas (Žin., 1999, Nr. 82-2414 )ir Seimo patvirtinti Etninės kultūros globos tarybos nuostatai (Žin., 2004 Nr. 165-6027 ), kurių pakeitimai ir teikiami pagal aptariamus projektus Nr. XIIP-584(3) ir
XIIP-584(3) ir XIIP-585(3). 9) ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10) ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms. 11) jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys:
Projektų Nr. XIIP-584(3) ir XIIP-585(3) įgyvendinimui papildomų teisės aktų parengti nereikės. 12) kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai): Siekiant užtikrinti Tarybai galimybes įgyvendinti valstybės pavestus uždavinius, metiniai asignavimai turėtų sudaryti ne mažiau kaip 230 tūkst. Eur (2016 m. Tarybos asignavimams skirta 165 tūkst. Eur). Keičiant Jon o Basanavičiaus premijos statusą iš valstybinės į nacionalinę, papildomai reikėtų 11 tūkst. Eur (dabar šios premijos dydis – 19 tūkst. Eur, kai prilyginus nacionalinei premijai ji siektų 30 tūkst. Eur – 800 MGL). 13) įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Projektų XIIP-584(2) ir XIIP-585(2) svarstymo metu gauta Seimo Teisės departamento išvada 2014-11-05 „Dėl Lietuvos Respublikos Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo, 8 straipsnio papildymo ir įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projekto“. Pateiktos daugiausia korektūrinės pastabos ir pasiūlymai, į kuriuos tobulinant projektą pilnai atsižvelgta.
Iš dalies buvo atsižvelgta į Seimo Europos teisės departamento išvadą 2014-11-14 „ Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. IX-2532 „Dėl Etninės kultūros globos tarybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projekto Nr. XIIP-584(2) ir Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 5 straipsnio pakeitimo, papildymo 61 straipsniu ir 8 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-585(2)“, tačiau, pasikonsultavus su Seimo Teisės departamentu, buvo atmestas Seimo Europos teisės departamento siūlymas, kad Tarybos veiklos pagrindus reglamentuojančios pagrindinės nuostatos būtų paliktos tik Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme, atsisakant jų pakartojimo Etninės kultūros globos tarybos nuostatuose . 14) įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai:
Projekto autoriai ir iniciatoriai – Seimo narių grupė. 15) reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Etninė kultūra“, „tautinė savimonė“, „regioninė kultūra“, „nematerialus kultūros paveldas“. 16) kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai: Valentinas Stundys Raimundas Paliukas Vida Marija Čigriejienė Rima Baškienė Rytas Kupčinskas Vytautas Juozapaitis Povilas Urbšys Saulius Bucevičius Kęstutis Daukšys
Biudžetinė įstaiga, Vil niaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. etd @etd.lt . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-11- Nr. Į 2014-10-24 Nr. XIIP-584(2),
Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2004 M. LAPKRIČIO 2 D. NUTARIMO NR. IX‑2532 „DĖL ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. lapkričio
pakeitimo projektą Nr. XIIP-584(2) (toliau – Projektas Nr. XIIP-584(2)) ir etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 5 straipsnio pakeitimo, papildymo 61 straipsniu ir 8 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-585(2) (toliau – Projektas Nr. XIIP-585(2)), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Projekto Nr. XIIP-585(2)6
2 dalyje vietoje „Europos Sąjungos sutarties nuostatomis“ turėtų būti įrašyta „Europos Sąjungos steigiamųjų sutarčių nuostatomis“. Tokia formuluotė užtikrins, kad bus vadovaujamasi Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatomis. 2. Pastebime, kad sutampa daugelis Projekto Nr. XIIP-585(2) ir Projekto Nr. XIIP‑584(2) nuostatų. Pavyzdžiui, Projekto Nr. XIIP-585(2) 61 straipsnio 5, 7, 8, 9 ir 13 dalys dubliuojasi atitinkamai su Projekto Nr. XIIP-584(2) 10, 11, 20 ir 14 punktais. Kaip jau esame pažymėję 2013 m. gegužės 28 d. išvadoje dėl Lietuvos Respublikos etninės kultūros globos tarybos įstatymo projekto Nr.
XIIP-583, įstatymų nuostatų dubliavimas poįstatyminiuose teisės aktuose neatitinka poįstatyminių teisės aktų esmės ir paskirties, yra netikslingas ir užprogramuoja dažną poįstatyminių teisės aktų keitimo būtinybę atsižvelgiant į atskirų įstatymo formuluočių pasikeitimą. Be to, Konstitucinis Teismas 1995 m. spalio 26 d. nutarime konstatavo, kad tokia teisės kūrimo praktika, kai į poįstatyminį teisės aktą perkeliama daugelis įstatymo normų nenurodant teisės šaltinio, laikytina ydinga, gali sukelti neaiškumų, kas yra tikrasis atitinkamo teisinio reguliavimo šaltinis – įstatymas ar poįstatyminis teisės aktas, ir kitaip apsunkinti teisės normų taikymą. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, pažymime, kad Projekto Nr. XIIP-585(2) nuostatų atkartojimas Projekte Nr. XIIP-584(2) neatitinka teisės aktų projektų rengimo taisyklių, todėl šie du projektai turėtų būti derinami taip, kad jų nuostatos nesikartotų. Siūlome pagrindines Tarybos veiklos pagrindus reglamentuojančias nuostatas dėstyti įstatyme, o poįstatyminiu teisės aktu reglamentuoti įstatymo nuostatų įgyvendinimą. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
Vilnius
2013-11-04 Nr. XIIP-585(2) Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 2 dalį siūlome papildyti nuoroda ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo. 2. Projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio 4 dalis skaidytina į dvi savarankiškas straipsnio dalis, naują dalį, prasidedančią žodžiais „Tarybos pagrindinės strateginės veiklos kryptys“, išdėstant atskira dalimi su punktais. 3. Pildomo įstatymo 61 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose bei 9 dalyje vietoj žodžio „savivaldos“ įrašytinas žodis „savivaldybių“. 4. Pildomo įstatymo 61 straipsnio 6 dalį siūlome papildyti dar viena funkcija nurodant, kad Taryba organizuoja regioninių tarybų sudarymą ir tvirtina jų sudėtį. 5. Atsižvelgiant į tai, kad Taryba yra valstybės biudžetinė įstaiga, o Tarybos kaip savininkės teises ir pareigas įgyvendina Seimas, manytume, kad Tarybos narius turėtų skirti ir atšaukti iš pareigų Seimas, o ne su etninės kultūros globa bei plėtra tiesiogiai susijusios institucijos. Galbūt tikslinga nustatyti, kad minėtosios institucijos teikia kandidatus į Tarybos narius, kuriuos į pareigas skiria ir atšaukia Seimas. Atitinkamai reikėtų atsisakyti ir pildomo įstatymo 61 straipsnio 10 dalies 6 punkte numatyto Tarybos nario įgaliojimų pasibaigimo pagrindo, numatančio, kad Tarybos nario įgaliojimai pasibaigia atšaukus jį delegavusiai institucijai ar organizacijai. 6.
straipsnio 10 dalyje nereikėtų išbraukti žodžių „regioninės tarybos“, nes, visų pirma, regioninių tarybų narių skyrimo ir atšaukimo iš pareigų pagrindai ir tvarka bus įtvirtinti Bendruosiuose regioninių etninės kultūros globos tarybų nuostatuose, o antra, svarstytina, ar tokie pat pagrindai turėtų būti taikomi ir biudžetinės įstaigos valdymo organo nariams, ir jų filialų tarybų nariams. 7. Siekiant teisinio aiškumo, pildomo įstatymo 61 straipsnio 10 dalies 4 punkte reikėtų aiškiai nustatyti kriterijus, kuriems esant būtų laikoma, kad sveikatos būklė neleidžia Tarybos nariui toliau užimti pareigas. 8. Pildomo įstatymo 61 straipsnio 10 dalies 7 punktą reikėtų patikslinti, nustatant, kad Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta be pateisinamos priežasties nedalyvavus keturiuose Tarybos posėdžiuose iš eilės ne savaime, o kai jį dėl šios priežasties Tarybos pirmininko teikimu atleidžia būtent Seimas. 9. Siekiant teisinio aiškumo, siūlome pildomo įstatymo 61 straipsnio 11 dalyje nurodyti naujo Tarybos nario delegavimo ir skyrimo į Tarybos nario, kurio įgaliojimai nutrūko nesibaigus kadencijai, vietą tvarką. 10. Siekiant teisinio aiškumo, pildomo įstatymo 61 straipsnio 11 dalį siūlome patikslinti, nes nėra aišku, kam reikalingas Seimo komiteto teikimas Seimui, kai Taryba pati iš savo narių tarpo išsirenka Tarybos pirmininko kandidatūrą ir teikia jį Seimui. Kitaip sakant, būtent Seimas, o ne Seimo struktūrinis padalinys turi spręsti Tarybos pirmininko tinkamumo į pareigas bei jo skyrimo į jas klausimus. Be to, pastebėtina, jog aptariama nuostata neturėtų būti formuluojama kaip imperatyvas Seimui skirti tam tikrą konkretų asmenį, kurį teikia komitetas ar bet kuri kitas asmuo. 11.
straipsnio 11 dalyje reikėtų plačiau atskleisti kandidato į Tarybos pirmininkus rinkimo pirmame Tarybos posėdyje tvarką, t.y. nėra aišku būtinas dalyvaujančių tarybos narių kvorumas, kandidato iškėlimo tvarka, sprendimo priėmimui būtinas balsavusiųjų skaičius, taip pat kito kandidato rinkimo tvarka, kai Seimas nepaskiria Tarybos siūlomo pirmininko kandidatūros. 12. Atsižvelgiant į pildomo įstatymo 61 straipsnio 12 dalies 4 punkte numatytus dokumentus, kuriuos pasirašo Tarybos pirmininkas, bei siekiant teisinio aiškumo, pildomo įstatymo 61 straipsnyje reikėtų atskleisti kokiais administraciniais aktais yra įforminami Tarybos administraciniai sprendimai, bei tokių administracinių aktų priėmimo tvarka. 13. Pildomo įstatymo 61 straipsnio 12 dalies 8 punkte vietoj žodžio „potvarkius“ įrašytinas žodis „įsakymus“. 14. Pildomo įstatymo 61 straipsnio 12 dalies 9 punkte nurodytina kokiu būdu turi vykti atsiskaitymas, pavyzdžiui, pateikiama veiklos ataskaita ar panašiai. 15. Pildomo įstatymo 61 straipsnio 13 dalies pirmajame sakinyje nustatyta, kad tarybos pirmininko pavaduotoją tvirtina Taryba, o antrajame sakinyje nustatyta, kad Taryba turi pritarti Tarybos pirmininko pavaduotojo kandidatūrai. Šias nuostatas reikėtų tarpusavyje suderinti. Be to, siūlome nurodyti Tarybos posėdyje dalyvaujančių narių kvorumą tam, kad posėdis būtų laikomas teisėtu. Taip pat siūlome patikslinti nuostatas, reglamentuojančias Tarybos pirmininko pavaduotojo atšaukimą (pvz. nėra aišku, kokia atšaukimo procedūra taikoma, jeigu jis pats atsisako juo būti). 16. Pildomo įstatymo 61 straipsnio
Respublikos politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme yra reglamentuojamas darbo užmokesčio apskaičiavimas proporcingai dirbtam laikui. 17. Projekto 3 straipsniu siūloma papildyti įstatymo 8 straipsnį 10 dalimi nustatant, jog Vyriausybė turi įsteigti tam tikrą premiją.
Pagal projekto 4 straipsnį tokia premija turėtų būti įsteigta iki 2015-01-01. Įstatymo vykdymas 2015 metais pareikalautų valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad
įstatymo projektas yra pateiktas Seimui svarstyti ir valstybės pajamos bei išlaidos yra preliminariai suplanuotos, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. 18. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 4 straipsnio 2 dalį siūlome papildyti nuostata, kad ir Tarybos pirmininko, paskirto iki šio įstatymo įsigaliojimo, įgaliojimai tęsiasi iki kadencijos, kuriai jis buvo paskirtas, pabaigos. 19. Siūlome papildyti projekto 4 straipsnį, numatant pasiūlymą Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinti įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. 20. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
žodžių „5 straipsnio pakeitimo, 8 straipsnio papildymo“ įrašytini skaičiai ir žodžiai „5 ir 8 straipsnių pakeitimo“;
nededamas;
vienintelės dalies numeruoti nereikia;
žodžio „papildymas“ įrašytinas žodis „pakeitimas“. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Edvinas Mušinskis Dainius Zebleckis
Vilnius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ETNINĖS KULTŪROS VALSTYBINĖS GLOBOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1328 5 STRAIPSNIO IR 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 6 ‘
2016-06-23 Nr. XIIP - 585(3) Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
brauktinas perteklinis žodis „straipsnio“, o pildomo straipsnio novela turi būti žymima arabišku skaitmeniu (atitinkamai turi būti tikslinamas pildomo straipsnio novelos žymėjimas ir projekto 2 straipsnio pavadinime, pakeitimų esmėje ir dėstomojoje dalyje). 2. Projekto 1 straipsnio pakeitimų esmėje žodžiai „išdėstyti“ bei „jį“ keistini vietomis. 3. Derinant teikiamą projektą su Biudžetinių įstaigų įstatymo normomis, projekto 2 straipsniu pildomo 61 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „valstybės biudžetinė įstaiga, jos steigėjas ir“ įrašytini žodžiai „iš valstybės biudžeto išlaikoma įstaiga, o“. 4. Atsižvelgiant į tai, kad biudžetinės įstaigos vadovaujasi ne tik pirminiais Europos Sąjungos teisės aktais, projekto
straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „Europos Sąjungos steigiamųjų sutarčių nuostatomis“ reikėtų įrašyti žodžius „Europos Sąjungos teisės aktais“. 5. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio 5 dalyje nustatytas Tarybos strategines veiklos kryptis siūlome dėstyti ne kaip vientisą tekstą, o kaip atskirus punktus. 6. Projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio 7 dalies 6 punkto redakcija tikslintina kalbiniu požiūriu, nes iš siūlomos redakcijos nėra aišku, ar Taryba atlieka programos įgyvendinimo konkursinio finansavimo ekspertavimą ir koordinavimą, ar, vis dėlto, Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų programos įgyvendinimo priemonių ekspertavimą ir koordinavimą. 7.
bei tinkamo įstatymo taikymo, projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio 9 dalies paskutinį sakinį siūlome dėstyti taip: „Tarybos kadencija –
tarybos kadencija prasideda ir baigiasi in corpore ). Taip pat siūlome, siekiant užtikrinti šios valstybės įstaigos veiklos nepertraukiamumą, nurodyti, kad naujos sudėties Taryba turėtų būti sudaroma dar prieš pasibaigiant senos sudėties Tarybos įgaliojimams (pvz. prieš vieną mėnesį iki kadencijos pabaigos), o tuo atveju, kai Seimas laiku nepatvirtina naujos sudėties Tarybos, Taryba tęsia savo veiklą iki Seimas patvirtins naujos sudėties Tarybą. 8. Projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad Vytauto Didžiojo ir Lietuvos edukologijos universitetams susijungus į vieną universitetą, šis universitetas turėtų deleguoti 2 narius į į Tarybą. Atsižvelgiant į tai, jog tai sąlyginė (t.y. jos taikymas priklauso nuo tam tikrų objektyvių aplinkybių atsiradimo) įstatymo taikymo nuostata, ją siūlome dėstyti ne įstatymo bendrosiose normose, o baigiamosiose nuostatose, kuriose būtų aptarti specifiniai įstatymo taikymo atvejai (siūlytina šią nuostatą įtvirtinti projekto 4 straipsnyje, šio straipsnio pavadinime nurodžius, jog straipsnis reguliuoja ir įstatymo taikymą). 9. Projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio 10 dalyje įvedamą santrumpą „Regioninių tarybų nuostatai“ siūlome įvesti pirmą kartą pavartojus trumpinamąją „Bendrųjų regioninių etninės kultūros globos tarybų nuostatų“ sąvoką, t.y. šio straipsnio 7 dalies 9 punkte. 10. Projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio 11 dalies pirmojoje pastraipoje brauktini pertekliniai žodžiai „nutraukiami ar“.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio 11 dalies 3-6 punktuose įtvirtinti ne savaiminio Tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindai, t.y. manome, kad vien tik šiuose punktuose nurodytų faktų ar aplinkybių neužtenka formaliam įgaliojimų nutrūkimo konstatavimui, reikėtų šio straipsnio 12 dalį papildyti nauju pirmu sakiniu, numatančiu, kad šio straipsnio 11 dalies 3-6 punktuose nurodytais atvejais Seimas priima atitinkamą sprendimą dėl Tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo nesibaigus Tarybos kadencijai. 11. Siekiant teisinio aiškumo ir derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio 11 dalies 1 punkte po žodžių „pasibaigia įgaliojimų laikas“ siūlome įrašyti žodžius „ir Seimas patvirtina naujos sudėties Tarybą“. 12. Projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio 11 dalies 2-4 punktų pradžioje įrašytinas žodis „jam“. 13. Derinant projekto nuostatas su galiojančiais įstatymais, projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio 11 dalies 4 punktą siūlome dėstyti taip: „4) pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą jam negalint eiti savo pareigų“. 14. Projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio 11 dalies 5 punkte vietoje žodžių „įsiteisėjus jį apkaltinusiam teismo nuosprendžiui“ įrašytini žodžiai „dėl jo įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui“. Be to, pažymėtina, jog įstatymų leidybos praktikoje įprasta nurodyti dėl kokio pobūdžio nusikalstamų veikų priimti apkaltinamieji teismo nuosprendžiai užkerta kelią asmenims eiti tam tikras pareigas.
Pažymėtina, jog kai kurie nuosprendžiai gali būti priimti dėl netyčinių nusikaltimų ar mažesnio sunkumo nei nusikaltimai baudžiamųjų nusižengimų, tačiau pagal siūlomą reguliavimą net ir tokiu atveju turėtų būti priimamas sprendimas dėl Tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo. Toks reguliavimas svarstytinas proporcingumo ir tikslingumo požiūriu. 15. Svarstytina, ar projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio 11 dalies 6 punkto nuostata reguliavimo proporcingumo požiūriu yra pakankama, nes pvz., ji suponuoja, kad Tarybos nario dalyvavimas Tarybos nario posėdžiuose yra pakankamas ir patenkinamas tais atvejais, kai jis dalyvauja tik viename iš paskutinių 7 posėdžių. 16. Pildomo įstatymo 61 straipsnio 10 dalies 7 punktą reikėtų patikslinti, nustatant, kad Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta be pateisinamos priežasties nedalyvavus keturiuose Tarybos posėdžiuose iš eilės ne savaime, o kai jį dėl šios priežasties Tarybos pirmininko teikimu atleidžia būtent Seimas. 17. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio 12 dalyje reikėtų nurodyti subjektą (pvz. Tarybos pirmininkas, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ar kt.), kuris būtų įpareigotas kreiptis į Tarybos narį delegavusią instituciją ar organizaciją dėl naujo nario delegavimo. 18. Projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio 12 dalyje vietoje žodžių „kuris teikiamas Seimui tvirtinti iki Tarybos kadencijos pabaigos“ siūlome įrašyti žodžius „kurį Seimas tvirtina likusiam Tarybos kadencijos laikotarpiui“. 19.
straipsnio 14 dalyje reikėtų aiškiau nurodyti kandidato į Tarybos pirmininkus rinkimo Tarybos posėdyje tvarką, nes nėra aiškus kandidato išrinkimui būtinas tarybos narių skaičius, t.y. nėra aišku, ar kandidatas laikomas išrinktu tada, kai už jo kandidatūrą balsuoja ne mažiau kaip pusė Tarybos narių , ar, vis dėlto, kai balsavime už kelias alternatyvias kandidatūras balsuoja ne mažiau kaip pusė Tarybos narių, išrinktu laikomas daugiausia balsų gavęs kandidatas. Taip pat nėra aiški tolimesnė kandidato rinkimo tvarka, kai nei vienas iš pirminių kandidatų negauna reikiamo balsų skaičiaus (pvz. neaišku, ar kitame rinkimų etape gali vėl dalyvauti pakankami balsų negavę Tarybos nariai), kandidatų iš(si)kėlimo tvarka, taip pat kito kandidato iškėlimo ir rinkimo tvarka, kai Seimas nepaskiria Tarybos siūlomos kandidatūros. Galbūt tikslinga nustatyti, kad detali kandidato į Tarybos pirmininkus rinkimų tvarka nustatoma Tarybos nuostatuose. 20. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad Tarybos pirmininką skiria Seimas, o taryba renka ir teikia tik kandidatą į Tarybos pirmininkus, projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio 14 dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžio
„pirmininką“ įrašytini žodžiai „kandidatą pirmininko pareigoms“, o trečiajame
sakinyje vietoj žodžių „nepatvirtina tarybos išrinkto pirmininko“ – žodžiai
„nepaskiria į Tarybos pirmininko pareigas tarybos išrinkto kandidato“. 21. Projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61
straipsnio 14 dalyje siūloma nustatyti, kad Tarybos pirmininko įgaliojimai tęsiasi iki naujos kadencijos pirmininko paskyrimo.
Vertinant šią nuostatą, manome, kad siekiant normalaus šios valstybės įstaigos funkcionavimo, įstatyminis reguliavimas turėtų užtikrinti, kad prasidedant naujos Tarybos sudėties kadencijai, Seimas jau būtų paskyręs šios kadencijos Tarybos pirmininką, t.y. svarstytina, ar nereikėtų numatyti, kad naujos sudėties Taryba ne tik turėtų būti patvirtinama dar nesibaigus senos Tarybos kadencijai, bet ir turėtų įgalinimus šio įstatymo nustatyta tvarka iki kadencijos pradžios išrinkti kandidatą ir pateikti jį Seimui skirti į Tarybos pirmininko pareigas. Priešingu atveju, susidarys situacija, kada Tarybą formaliai sudarys ne 21 narys, o 22, t.y. naujai paskirti 21 narys ir buvusios kadencijos Tarybos pirmininkas, jei jis nėra paskirtas i naują Tarybą. Todėl siekiant išvengti teisinio reguliavimo spragų, reiktų įstatymiškai sureguliuoti buvusios kadencijos Tarybos pirmininko įgaliojimus ir balsavimo teises naujos sudėties Tarybos priimamų sprendimų atžvilgiu. 22. Projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio 15 dalies 4 ir 5 punktuose siūloma nustatyti, kad Taryba priima ne tik išvadas, siūlymus ar rekomendacijas, tačiau ir nutarimus. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad nei šio straipsnio 6-8 dalyse, nustatančiose Tarybos paskirtį, funkcijas bei teises, nei kitose nuostatose neatskleista, kokiais klausimais Taryba teikia ne išvadas ar siūlymus, o priima nutarimus, t.y. preziumuojamai kitokios galios ir reikšmės aktus nei siūlymai, išvados ar rekomendacijos. 23. Projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio 16 ir 17 dalyse siūloma nurodyti, kad Taryba iš savo narių tarpo tvirtina Tarybos pirmininko pavaduotoją, kuris laikinai negalint savo pareigų eiti Tarybos pirmininkui, atlieka dalį jo funkcijų.
Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad teikiamas įstatymas numato vienasmenį šios biudžetinės įstaigos vadovą – Seimo nutarimu skiriamą Tarybos pirmininką. Įstatymu jam numatyti ir atitinkami įgaliojimai, susiję su vadovavimu biudžetinei įstaigai, t.y. Tarybos pirmininkas organizuoja Tarybos darbą, yra biudžeto asignavimų valdytojas, atsako už valstybės biudžeto gautų lėšų tinkamą naudojimą; atsako už tai, kad Taryba atliktų jai numatytas funkcijas, pavestus darbus; savo parašu tvirtina Tarybos sprendimus ir nutarimus; atstovauja Tarybai; teikia Tarybai tvirtinti jos išlaidų sąmatą, vadovauja administracijai, priima į pareigas (darbą) ir atleidžia iš jų (jo) valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis. Atsižvelgiant į biudžetinės įstaigos vadovo atliekamų funkcijų pobūdį, svarstytina, ar Seimui atskaitingos įstaigos vadovo pareigas, nors ir laikinai, gali eiti ne atitinkamu Seimo sprendimu, o paties įstaigos kolegialaus valdymo organo įgaliotas valdymo organo narys. 24. Projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio 16 dalyje reikėtų atskleisti formuluotės „gali būti atšauktas“ turinį, t.y. nėra aiški tokio atšaukimo įgyvendinimo tvarka. 25. Projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio 20 dalyje vietoj žodžių „nustatant pareiginės algos dydį, apskaičiuojamą“ įrašytini žodžiai „pagal pareiginės algos dydį, nustatomą“. 26. Projekto 3 straipsnio pavadinimas dėstytinas paryškintomis raidėmis, o šio straipsnio pakeitimų esmėje brauktini žodžiai „ją išdėstant taip“. 27.
įrašytinas žodis „taryba“, nes ši santrumpa įvesta projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio 1 dalyje. 28. Projekto 3 straipsniu siūloma papildyti įstatymo 8 straipsnį 10 dalimi nustatančia, kad Vyriausybė steigia nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją. Atsižvelgiant į tai, teikiamas projektas būtų svarstomas ir priimamas tuo metu, kai Seimui jau būtų pateiktas svarstyti 2017 metų valstybės biudžeto įstatymo projektas, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip valstybės biudžeto planuotojos ir vykdytojos nuomonė. 29. Siūlome papildyti projekto 4 straipsnį, numatant pasiūlymą Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinti įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. 30. Projektą pasirašančiojo asmens pareigos nurodytinos mažosiomis raidėmis, o šio asmens vardas ir pavardė nenurodomi. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] ;
D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] .
Biudžetinė įstaiga, Vil niaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. etd @etd.lt . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362201
201
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ETNINĖS KULTŪROS VALSTYBINĖS GLOBOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1328 5 STRAIPSNIO IR 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 6(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP‑ 585(3) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 5 straipsnio ir 8 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 6(1) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-585(3), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto pagal kompetenciją neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2016-09-28
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja Milda Petrauskienė, komiteto nariai: Eugenijus Gentvilas, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Povilas Urbšys. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai:
Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Monika Urmonienė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Kultūros ministerijos Meno ir kūrybinių industrinių politikos departamento Regionų kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Irena Kezienė, Etninės kultūros globos tarybos vyriausiasis specialistas-teisininkas Bronius Kviklis, Etninės kultūros Etninės kultūros globos tarybos vyriausioji specialistė Dalia Urbanavičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-06-23) Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
„straipsnio“, o pildomo straipsnio novela turi būti žymima arabišku
skaitmeniu (atitinkamai turi būti tikslinamas pildomo straipsnio novelos žymėjimas ir projekto 2 straipsnio pavadinime, pakeitimų esmėje ir dėstomojoje dalyje). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-06-23)1 2.
esmėje žodžiai „išdėstyti“ bei „jį“ keistini vietomis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-06-23)2
straipsnio
įrašytini žodžiai „iš valstybės biudžeto išlaikoma įstaiga “. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-06-23)2
Europos Sąjungos teisės aktais, projekto 2 straipsniu pildomo 61 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių
„Europos Sąjungos steigiamųjų sutarčių nuostatomis“ reikėtų įrašyti žodžius
„Europos Sąjungos teisės aktais“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-06-23)2
įstatymo 61 straipsnio 5 dalyje nustatytas Tarybos strategines veiklos kryptis siūlome dėstyti ne kaip vientisą tekstą, o kaip atskirus punktus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-06-23)2
straipsnio 7 dalies 6 punkto redakcija tikslintina kalbiniu požiūriu, nes iš siūlomos redakcijos nėra aišku, ar Taryba atlieka programos įgyvendinimo konkursinio finansavimo ekspertavimą ir koordinavimą, ar, vis dėlto, Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų programos įgyvendinimo priemonių ekspertavimą ir koordinavimą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-06-23)2
straipsnio 9 dalies paskutinį sakinį siūlome dėstyti taip: „Tarybos kadencija – 4 metai“ (taip būtų įtvirtinta aiški teisės taikymo požiūriu nuostata, kad tarybos kadencija prasideda ir baigiasi in corpore ).
Taip pat siūlome, siekiant užtikrinti šios valstybės įstaigos veiklos nepertraukiamumą, nurodyti, kad naujos sudėties Taryba turėtų būti sudaroma dar prieš pasibaigiant senos sudėties Tarybos įgaliojimams (pvz. prieš vieną mėnesį iki kadencijos pabaigos), o tuo atveju, kai Seimas laiku nepatvirtina naujos sudėties Tarybos, Taryba tęsia savo veiklą iki Seimas patvirtins naujos sudėties Tarybą. Pritarti Siūloma pakeisti Įstatymo projekto
straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Tarybą sudaro 21 narys, kuriuos deleguoja su etninės kultūros globa bei plėtra tiesiogiai susijusios institucijos ir organizacijos, teikdamos Seimui tvirtinti po 1 narį, turintį ne mažiau kaip 3 metų patirtį etninės kultūros srityje: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvių etninės kultūros draugija, Lietuvos kraštotyros draugija, Lietuvos ramuvų sąjunga, Lietuvių katalikų mokslo akademija, Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Klaipėdos universitetas, Šiaulių universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas bei Lietuvos edukologijos universitetas (pastariesiems dviem universitetams susijungus į vieną universitetą, atitinkamai deleguojami
, Lietuvos liaudies buities muziejus, Lietuvos liaudies kultūros centras, Vilniaus etninės kultūros centras ir šio straipsnio 10 dalyje nurodytos regioninės etninės kultūros globos tarybos (toliau – regioninės tarybos). Tarybos nariai skiriami ketverių metų kadencija i
Teikiantis Tarybos nario kandidatūrą subjektas privalo ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki Tarybos nario kadencijos pabaigos pateikti Seimui naują Tarybos nario kandidatūrą. Tarybos narys pradeda eiti pareigas nuo jo kandidatūrą patvirtinančio Seimo nutarimo įsigaliojimo dienos. eina savo pareigas nuo jų patvirtinimo Seimo nutarimu datos iki tol, kol Seimas patvirtina naujos kadencijos Tarybos narius. “
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-06-23)2
straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad Vytauto Didžiojo ir Lietuvos edukologijos universitetams susijungus į vieną universitetą, šis universitetas turėtų deleguoti 2 narius į Tarybą. Atsižvelgiant į tai, jog tai sąlyginė (t.y. jos taikymas priklauso nuo tam tikrų objektyvių aplinkybių atsiradimo) įstatymo taikymo nuostata, ją siūlome dėstyti ne įstatymo bendrosiose normose, o baigiamosiose nuostatose, kuriose būtų aptarti specifiniai įstatymo taikymo atvejai (siūlytina šią nuostatą įtvirtinti projekto 4 straipsnyje, šio straipsnio pavadinime nurodžius, jog straipsnis reguliuoja ir įstatymo taikymą). Pritarti Siūloma pakeisti Įstatymo projekto
straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Tarybą sudaro 21 narys, kuriuos deleguoja su etninės kultūros globa bei plėtra tiesiogiai susijusios institucijos ir organizacijos, teikdamos Seimui tvirtinti po 1 narį, turintį ne mažiau kaip 3 metų patirtį etninės kultūros srityje: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvių etninės kultūros draugija, Lietuvos kraštotyros draugija, Lietuvos ramuvų sąjunga, Lietuvių katalikų mokslo akademija, Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Klaipėdos universitetas, Šiaulių universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas bei Lietuvos edukologijos universitetas (pastariesiems dviem universitetams susijungus į vieną universitetą, atitinkamai deleguojami 2 nariai) , Lietuvos liaudies buities muziejus, Lietuvos liaudies kultūros centras, Vilniaus etninės kultūros centras ir šio straipsnio 10 dalyje nurodytos regioninės etninės kultūros globos tarybos (toliau – regioninės tarybos). Tarybos nariai skiriami ketverių metų kadencija i
vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki Tarybos nario kadencijos pabaigos pateikti Seimui naują Tarybos nario kandidatūrą. Tarybos narys pradeda eiti pareigas nuo jo kandidatūrą patvirtinančio Seimo nutarimo įsigaliojimo dienos. eina savo pareigas nuo jų patvirtinimo Seimo nutarimu datos iki tol, kol Seimas patvirtina naujos kadencijos Tarybos narius. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-06-23)2
straipsnio 10 dalyje įvedamą santrumpą
„Regioninių tarybų nuostatai“ siūlome įvesti pirmą kartą pavartojus trumpinamąją
„Bendrųjų regioninių etninės kultūros globos tarybų nuostatų“ sąvoką, t.y.
šio straipsnio 7 dalies 9 punkte. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba 10.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-06-23)2
straipsnio 11 dalies pirmojoje pastraipoje brauktini pertekliniai žodžiai „nutraukiami ar“. Be to, atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio 11 dalies 3-6 punktuose įtvirtinti ne savaiminio Tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindai, t.y. manome, kad vien tik šiuose punktuose nurodytų faktų ar aplinkybių neužtenka formaliam įgaliojimų nutrūkimo konstatavimui, reikėtų šio straipsnio 12 dalį papildyti nauju pirmu sakiniu, numatančiu, kad šio straipsnio 11 dalies 3-6 punktuose nurodytais atvejais Seimas priima atitinkamą sprendimą dėl Tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo nesibaigus Tarybos kadencijai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-06-23)2
11Siekiant teisinio aiškumo ir derinant projekto nuostatas tarpusavyje,
projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio 11 dalies 1 punkte po žodžių
„pasibaigia įgaliojimų laikas“ siūlome įrašyti žodžius „ir Seimas patvirtina
naujos sudėties Tarybą“. Pritarti
Teisės departamentas (2016-06-23)2
straipsnio 11 dalies 2-4 punktų pradžioje įrašytinas žodis „jam“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-06-23)2
straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio
pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą jam negalint eiti savo pareigų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-06-23)2
straipsnio 11 dalies 5 punkte vietoje žodžių „įsiteisėjus jį apkaltinusiam teismo nuosprendžiui“ įrašytini žodžiai
„dėl jo įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui“.
Be to, pažymėtina, jog įstatymų leidybos praktikoje įprasta nurodyti dėl kokio pobūdžio nusikalstamų veikų priimti apkaltinamieji teismo nuosprendžiai užkerta kelią asmenims eiti tam tikras pareigas. Pažymėtina, jog kai kurie nuosprendžiai gali būti priimti dėl netyčinių nusikaltimų ar mažesnio sunkumo nei nusikaltimai baudžiamųjų nusižengimų, tačiau pagal siūlomą reguliavimą net ir tokiu atveju turėtų būti priimamas sprendimas dėl Tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo. Toks reguliavimas svarstytinas proporcingumo ir tikslingumo požiūriu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-06-23)2
straipsnio 11 dalies 6 punkto nuostata reguliavimo proporcingumo požiūriu yra pakankama, nes pvz., ji suponuoja, kad Tarybos nario dalyvavimas Tarybos nario posėdžiuose yra pakankamas ir patenkinamas tais atvejais, kai jis dalyvauja tik viename iš paskutinių 7 posėdžių. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-06-23)2
straipsnio
įgaliojimai nutrūksta be pateisinamos priežasties nedalyvavus keturiuose
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-06-23)2
straipsnio 12 dalyje reikėtų nurodyti subjektą (pvz. Tarybos pirmininkas, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ar kt.), kuris būtų įpareigotas kreiptis į Tarybos narį delegavusią instituciją ar organizaciją dėl naujo nario delegavimo.
Pritarti Siūloma papildyti Įstatymo projekto
straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Atsiradus šio straipsnio 11 dalies 3-6 punktuose nurodytiems pagrindams, Seimas priima nutarimą dėl Tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo nesibaigus Tarybos kadencijai. Tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo nesibaigus Tarybos kadencijai atveju Tarybos pirmininkas kreipia ma si į šį Tarybos narį delegavusią instituciją ar organizaciją prašydamas deleguoti į Tarybą kitą narį, kuris teikiamas Seimui tvirtinti iki Tarybos kadencijos pabaigos kurį Seimas tvirtina likusiam Tarybos kadencijos laikotarpiui .“
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-06-23)2
straipsnio 12 dalyje vietoje žodžių
„kuris teikiamas Seimui tvirtinti iki Tarybos kadencijos pabaigos“ siūlome
įrašyti žodžius „kurį Seimas tvirtina likusiam Tarybos kadencijos laikotarpiui“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-06-23)2
straipsnio 14 dalyje reikėtų aiškiau nurodyti kandidato į Tarybos pirmininkus rinkimo Tarybos posėdyje tvarką, nes nėra aiškus kandidato išrinkimui būtinas tarybos narių skaičius, t.y. nėra aišku, ar kandidatas laikomas išrinktu tada, kai už jo kandidatūrą balsuoja ne mažiau kaip pusė Tarybos narių , ar, vis dėlto, kai balsavime už kelias alternatyvias kandidatūras balsuoja ne mažiau kaip pusė Tarybos narių, išrinktu laikomas daugiausia balsų gavęs kandidatas.
Taip pat nėra aiški tolimesnė kandidato rinkimo tvarka, kai nei vienas iš pirminių kandidatų negauna reikiamo balsų skaičiaus (pvz. neaišku, ar kitame rinkimų etape gali vėl dalyvauti pakankami balsų negavę Tarybos nariai), kandidatų iš(si)kėlimo tvarka, taip pat kito kandidato iškėlimo ir rinkimo tvarka, kai Seimas nepaskiria Tarybos siūlomos kandidatūros. Galbūt tikslinga nustatyti, kad detali kandidato į Tarybos pirmininkus rinkimų tvarka nustatoma Tarybos nuostatuose. Pritarti Siūloma pakeisti Įstatymo projekto
straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Taryba, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 narių,
renka iš Tarybos narių kandidatą pirmininko pareigoms. apsvarstydama kandidatų pateiktas veiklos programas ir priimdama sprendimą, už kurį balsuoja ne mažiau kaip pusė visų Tarybos narių. Kandidato į Tarybos pirmininkus rinkimų tvarka nustatoma Tarybos nuostatuose. Seimo Pirmininkas teikia Seimui tvirtinti Tarybos teikiamą siūlomą kandidatą Tarybos pirmininko pareigoms. Tarybos pirmininkas skiriamas 4 met ams ų kadencijai. Jei Seimas nepatvirtina Tarybos išrinkto kandidato į Tarybos pirmininkus, Taryba renka kitą kandidatą. Tarybos pirmininko įgaliojimai tęsiasi iki naujos kadencijos pirmininko paskyrimo. Tas pats asmuo Tarybos pirmininku gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Pirmininkas vadovauja Tarybai, jis, teisės aktų nustatyta tvarka, kartu yra ir šios įstaigos vadovas.
Tarybos pirmininkui mokamas atlyginimas, nustatytas Lietuvos Respublikos politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu. Jis gali dirbti mokslo ir studijų institucijose ir gauti atlyginimą už mokslinę, pedagoginę bei kūrybinę veiklą. Tarybos pirmininko, naudojančio tarnybos laiką darbui mokslo ir studijų institucijoje, darbo užmokestis apskaičiuojamas proporcingai valstybės tarnyboje dirbtam laikui.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-06-23)2
skiria Seimas, o taryba renka ir teikia tik kandidatą į Tarybos pirmininkus, projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio 14 dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžio „pirmininką“ įrašytini žodžiai „kandidatą pirmininko pareigoms“, o trečiajame sakinyje vietoj žodžių „nepatvirtina tarybos išrinkto pirmininko“ – žodžiai „nepaskiria į Tarybos pirmininko pareigas tarybos išrinkto kandidato“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-06-23)2
straipsnio 14 dalyje siūloma nustatyti, kad Tarybos pirmininko įgaliojimai tęsiasi iki naujos kadencijos pirmininko paskyrimo. Vertinant šią nuostatą, manome, kad siekiant normalaus šios valstybės įstaigos funkcionavimo, įstatyminis reguliavimas turėtų užtikrinti, kad prasidedant naujos Tarybos sudėties kadencijai, Seimas jau būtų paskyręs šios kadencijos Tarybos pirmininką, t.y. svarstytina, ar nereikėtų numatyti, kad naujos sudėties Taryba ne tik turėtų būti patvirtinama dar nesibaigus senos Tarybos kadencijai, bet ir turėtų įgalinimus šio įstatymo nustatyta tvarka iki kadencijos pradžios išrinkti kandidatą ir pateikti jį Seimui skirti į Tarybos pirmininko pareigas.
Priešingu atveju, susidarys situacija, kada Tarybą formaliai sudarys ne 21 narys, o 22, t.y. naujai paskirti 21 narys ir buvusios kadencijos Tarybos pirmininkas, jei jis nėra paskirtas i naują Tarybą. Todėl siekiant išvengti teisinio reguliavimo spragų, reiktų įstatymiškai sureguliuoti buvusios kadencijos Tarybos pirmininko įgaliojimus ir balsavimo teises naujos sudėties Tarybos priimamų sprendimų atžvilgiu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-06-23)2
straipsnio 15 dalies 4 ir 5 punktuose siūloma nustatyti, kad Taryba priima ne tik išvadas, siūlymus ar rekomendacijas, tačiau ir nutarimus. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad nei šio straipsnio 6-8 dalyse, nustatančiose Tarybos paskirtį, funkcijas bei teises, nei kitose nuostatose neatskleista, kokiais klausimais Taryba teikia ne išvadas ar siūlymus, o priima nutarimus, t.y. preziumuojamai kitokios galios ir reikšmės aktus nei siūlymai, išvados ar rekomendacijos. Pritarti
Teisės departamentas (2016-06-23)2
straipsnio 16 ir 17 dalyse siūloma nurodyti, kad Taryba iš savo narių tarpo tvirtina Tarybos pirmininko pavaduotoją, kuris laikinai negalint savo pareigų eiti Tarybos pirmininkui, atlieka dalį jo funkcijų.
Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad teikiamas įstatymas numato vienasmenį šios biudžetinės įstaigos vadovą – Seimo nutarimu skiriamą Tarybos pirmininką. Įstatymu jam numatyti ir atitinkami įgaliojimai, susiję su vadovavimu biudžetinei įstaigai, t.y. Tarybos pirmininkas organizuoja Tarybos darbą, yra biudžeto asignavimų valdytojas, atsako už valstybės biudžeto gautų lėšų tinkamą naudojimą; atsako už tai, kad Taryba atliktų jai numatytas funkcijas, pavestus darbus; savo parašu tvirtina Tarybos sprendimus ir nutarimus; atstovauja Tarybai; teikia Tarybai tvirtinti jos išlaidų sąmatą, vadovauja administracijai, priima į pareigas (darbą) ir atleidžia iš jų (jo) valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis. Atsižvelgiant į biudžetinės įstaigos vadovo atliekamų funkcijų pobūdį, svarstytina, ar Seimui atskaitingos įstaigos vadovo pareigas, nors ir laikinai, gali eiti ne atitinkamu Seimo sprendimu, o paties įstaigos kolegialaus valdymo organo įgaliotas valdymo organo narys. Pritarti Siūloma pakeisti Įstatymo projekto
straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Taryba, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3
narių, tvirtina Tarybos pirmininko teikiamą pirmininko pavaduotoją, kuris turi būti Tarybos narys ir kurio kandidatūrai pritaria daugiau kaip pusė visų Tarybos narių. Tarybos pirmininko pavaduotojas gali būti atšauktas, jei raštu atsisako juo būti arba ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių sprendimu . Kai tarybos pirmininkas laikinai (dėl tarnybinės komandiruotės, atostogų, laikinojo nedarbingumo ar kt.) negali eiti pareigų, Seimo valdybos sprendimu šias pareigas pavedama atlikti kitam Tarybos nariui.
Tarybos nariui, laikinai einančiam Tarybos pirmininko pareigas, mokamas Tarybos pirmininko pareigybei nustatytas darbo užmokestis.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-06-23)2
straipsnio 16 dalyje reikėtų atskleisti formuluotės „gali būti atšauktas“ turinį, t.y. nėra aiški tokio atšaukimo įgyvendinimo tvarka. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-06-23)2
straipsnio 20 dalyje vietoj žodžių
„nustatant pareiginės algos dydį, apskaičiuojamą“ įrašytini žodžiai „pagal
pareiginės algos dydį, nustatomą“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-06-23)3
straipsnio pakeitimų esmėje brauktini žodžiai „ją išdėstant taip“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-06-23)3
„Etninės kultūros globos taryba“ įrašytinas žodis „taryba“, nes ši santrumpa
įvesta projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio 1 dalyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-06-23)3
28Projekto 3 straipsniu siūloma papildyti įstatymo 8 straipsnį 10 dalimi nustatančia,
kad Vyriausybė steigia nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją. Atsižvelgiant į tai, teikiamas projektas būtų svarstomas ir priimamas tuo metu, kai Seimui jau būtų pateiktas svarstyti 2017 metų valstybės biudžeto įstatymo projektas, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip valstybės biudžeto planuotojos ir vykdytojos nuomonė. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-06-23)4 29.
Siūlome papildyti projekto 4 straipsnį, numatant pasiūlymą Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinti įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Pritarti
30Projektą pasirašančiojo asmens pareigos nurodytinos mažosiomis raidėmis, o šio asmens vardas ir pavardė nenurodomi. Pritarti
31Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2016-07-19) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 5 straipsnio ir 8 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 6(1) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-585(3), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto pagal kompetenciją neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas : iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 5 straipsnio ir 8 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-585(3) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2016-09-28) 2 (61 ) (5) Argumentai: atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarime Nr.
valdymo sričių“ nustatytas kultūros ministro valdymo sritis (kultūros paveldas, etninė kultūra, mėgėjų meninė veikla; Tautinių mažumų politikos koordinavimas ir kt.) ir vertinant Įstatymo projekto 2 straipsniu pildomo Įstatymo 61 straipsnio 3 dalyje numatytą Etninės kultūros globos tarybos (toliau – Taryba) paskirtį – atlikti Seimo ir Vyriausybės eksperto ir patarėjo misiją, manytina, kad šio straipsnio 5 dalyje nurodytos Tarybos pagrindinės strateginės veiklos kryptys išplečia Tarybos paskirtį, kompetenciją ir dubliuoja vykdomosios valdžios funkcijas. Todėl, siekiant užtikrinti, kad minėtos funkcijos nebūtų dubliuojamos, siūloma išbraukti keičiamo įstatymo 61 straipsnio 5 dalį. Pasiūlymas:
Išbraukti Įstatymo projekto 2 straipsniu pildomo Įstatymo 61 straipsnio 5 dalį: „
pagrindinės strateginės veiklos kryptys yra: etninės kultūros plėtra ir integravimas į bendrąją kultūros politiką Lietuvoje, tautinės savimonės bei etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumo užtikrinimas ir nematerialaus kultūros paveldo apsauga, etninės kultūros veiklos bendruomenėse plėtra, etnokultūrinio ugdymo integravimas į švietimo sistemą, specialistų rengimo ir etnokultūrinių tyrimų (apimant nematerialaus kultūros paveldo apsaugos mokslinių tyrimų metodologijas) bazės stiprinimas, etninės kultūros sklaidos plėtojimas, etninės kultūros integravimas į kultūrinį turizmą, tradicinių amatų tęstinumas ir plėtra, etnografinių regionų – Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sūduvos), Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos – savitumo išsaugojimas, etninės kultūros puoselėjimas užsienio lietuvių bendruomenėse. “ Pritarti 2.
pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 7, 8 pastabas, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo bei tinkamo įstatymo taikymo. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto
straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Tarybą sudaro 21 narys, kuriuos deleguoja su etninės kultūros globa bei plėtra tiesiogiai susijusios institucijos ir organizacijos, teikdamos Seimui tvirtinti po 1 narį, turintį ne mažiau kaip 3 metų patirtį etninės kultūros srityje: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvių etninės kultūros draugija, Lietuvos kraštotyros draugija, Lietuvos ramuvų sąjunga, Lietuvių katalikų mokslo akademija, Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Klaipėdos universitetas, Šiaulių universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas bei Lietuvos edukologijos universitetas (pastariesiems dviem universitetams susijungus į vieną universitetą, atitinkamai deleguojami 2 nariai) , Lietuvos liaudies buities muziejus, Lietuvos liaudies kultūros centras, Vilniaus etninės kultūros centras ir šio straipsnio 10 dalyje nurodytos regioninės etninės kultūros globos tarybos (toliau – regioninės tarybos). Tarybos nariai skiriami ketverių metų kadencija i
kaip prieš 3 mėnesius iki Tarybos nario kadencijos pabaigos pateikti Seimui naują Tarybos nario kandidatūrą. Tarybos narys pradeda eiti pareigas nuo jo kandidatūrą patvirtinančio Seimo nutarimo įsigaliojimo dienos. eina savo pareigas nuo jų patvirtinimo Seimo nutarimu datos iki tol, kol Seimas patvirtina naujos kadencijos Tarybos narius.
pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 17, 18 pastabas, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo bei tinkamo įstatymo taikymo. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto
straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12.
Atsiradus šio straipsnio 11 dalies 3-6 punktuose nurodytiems pagrindams, Seimas priima nutarimą dėl Tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo nesibaigus Tarybos kadencijai. Tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo nesibaigus Tarybos kadencijai atveju Tarybos pirmininkas kreipia ma si į šį Tarybos narį delegavusią instituciją ar organizaciją prašydamas deleguoti į Tarybą kitą narį, kuris teikiamas Seimui tvirtinti iki Tarybos kadencijos pabaigos kurį Seimas tvirtina likusiam Tarybos kadencijos laikotarpiui
pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 19, 20, 21 pastabas, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo bei tinkamo įstatymo taikymo. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto
straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Taryba, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 narių,
renka iš Tarybos narių kandidatą pirmininko pareigoms. apsvarstydama kandidatų pateiktas veiklos programas ir priimdama sprendimą, už kurį balsuoja ne mažiau kaip pusė visų Tarybos narių. Kandidato į Tarybos pirmininkus rinkimų tvarka nustatoma Tarybos nuostatuose. Seimo Pirmininkas teikia Seimui tvirtinti Tarybos teikiamą siūlomą kandidatą Tarybos pirmininko pareigoms. Tarybos pirmininkas skiriamas 4 met ams ų kadencijai. Jei Seimas nepatvirtina Tarybos išrinkto kandidato į Tarybos pirmininkus, Taryba renka kitą kandidatą. Tarybos pirmininko įgaliojimai tęsiasi iki naujos kadencijos pirmininko paskyrimo. Tas pats asmuo Tarybos pirmininku gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Pirmininkas vadovauja Tarybai, jis, teisės aktų nustatyta tvarka, kartu yra ir šios įstaigos vadovas. Tarybos pirmininkui mokamas atlyginimas, nustatytas Lietuvos Respublikos politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu.
Jis gali dirbti mokslo ir studijų institucijose ir gauti atlyginimą už mokslinę, pedagoginę bei kūrybinę veiklą. Tarybos pirmininko, naudojančio tarnybos laiką darbui mokslo ir studijų institucijoje, darbo užmokestis apskaičiuojamas proporcingai valstybės tarnyboje dirbtam laikui.“
ir savivaldybių komitetas (2016-09-28)2 (61 )
pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 23, 24 pastabas, siūlytina nustatyti, kad Tarybos pirmininkui laikinai negalint eiti pareigų, jo pareigas laikinai eina ne Tarybos pirmininko pavaduotojas, o kitas Tarybos narys, kuriam tai atlikti paveda Seimo valdyba. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto
straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Taryba, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3
narių, tvirtina Tarybos pirmininko teikiamą pirmininko pavaduotoją, kuris turi būti Tarybos narys ir kurio kandidatūrai pritaria daugiau kaip pusė visų Tarybos narių. Tarybos pirmininko pavaduotojas gali būti atšauktas, jei raštu atsisako juo būti arba ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių sprendimu . Kai tarybos pirmininkas laikinai (dėl tarnybinės komandiruotės, atostogų, laikinojo nedarbingumo ar kt.) negali eiti pareigų, Seimo valdybos sprendimu šias pareigas pavedama atlikti kitam Tarybos nariui. Tarybos nariui, laikinai einančiam Tarybos pirmininko pareigas, mokamas Tarybos pirmininko pareigybei
Atsižvelgiant į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą atsisakyti Tarybos pirmininko pavaduotojo pareigybės, siūloma atitinkamai suderinti ir kitus Projekto straipsnius.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto
straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip: „20. Tarybos pirmininko pavaduotojo ir Tarybos narių darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui nustatant pareiginės algos dydį, apskaičiuojamą vadovaujantis Lietuvos Respublikos politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu.“
ir savivaldybių komitetas (2016-09-28)4 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Tarybos narių skaičius yra susietas su konkrečiomis organizacijomis, kurioms suteikiama teisė deleguoti kandidatus į Tarybos narius, ir siekiant teisinio reguliavimo aiškumo bei tinkamo įstatymo taikymo, tikslinga įstatyme įtvirtinti nuostatas dėl Tarybos narių skaičiaus ir kandidatų į Tarybos narius skaičiaus pasikeitimų, keičiantis juos deleguojančių subjektų skaičiui. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
įsigaliojimas, ir įgyvendinimas ir taikymas
m. sausio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų Etninės kultūros globos tarybos narių ir Tarybos pirmininko įgaliojimai tęsiasi iki kadencijos, kuriai jie buvo paskirti, pabaigos. 3. Pasikeitus Įstatymo 61 straipsnio
teisiniam statusui (reorganizavimas, likvidavimas ir kt.), atitinkamai keičiasi jų deleguojamų kandidatų į Tarybos narius ir Tarybos narių skaičius. “
rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjai: Vincė Vaidevutė Margevičienė.
Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas Komiteto biuro patarėja Monika Urmonienė
švietimo, mokslo ir kultūros komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ETNINĖS KULTŪROS VALSTYBINĖS GLOBOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1328 5 STRAIPSNIO IR 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 61
Nr. XIIP-585(3)
: Komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas, Komiteto nariai: Šarūnas Birutis, Larisa Dmitrijeva, Arimantas Dumčius, Vytautas Juozapaitis, Orinta Leiputė, Jaroslav Narkevič, Audronė Pitrėnienė, Valentinas Stundys, Aleksandras Zeltinis, Edvardas Žakaris; Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva, Aistė Laurinavičiūtė, Rūta Norkienė, Lina Skeberdytė, padėjėjos: Janina Antanavičienė, Giedrė Buinauskaitė. Kiti posėdžio dalyviai: Etninės globos kultūros tarybos pirmininkas Virginijus Jocys, tarybos narė dalia Urbanavičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2016-06-23) I Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
perteklinis žodis „straipsnio“, o pildomo straipsnio novela turi būti žymima arabišku skaitmeniu (atitinkamai turi būti tikslinamas pildomo straipsnio novelos žymėjimas ir projekto 2 straipsnio pavadinime, pakeitimų esmėje ir dėstomojoje dalyje). Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(2016-06-23)1 Projekto 1 straipsnio pakeitimų esmėje žodžiai „išdėstyti“ bei „jį“ keistini vietomis. Pritarti 3.
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(2016-06-23)21 Derinant teikiamą projektą su Biudžetinių įstaigų įstatymo normomis, projekto 2 straipsniu pildomo 61 straipsnio
įrašytini žodžiai „iš valstybės biudžeto išlaikoma įstaiga “. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(2016-06-23)22 Atsižvelgiant į tai, kad biudžetinės įstaigos vadovaujasi ne tik pirminiais Europos Sąjungos teisės aktais, projekto 2 straipsniu pildomo 61 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių
„Europos Sąjungos steigiamųjų sutarčių nuostatomis“ reikėtų įrašyti žodžius
„Europos Sąjungos teisės aktais“. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(2016-06-23)25 Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio 5 dalyje nustatytas Tarybos strategines veiklos kryptis siūlome dėstyti ne kaip vientisą tekstą, o kaip atskirus punktus. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(2016-06-23)276 Projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio
redakcijos nėra aišku, ar Taryba atlieka programos įgyvendinimo konkursinio finansavimo ekspertavimą ir koordinavimą, ar, vis dėlto, Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų programos įgyvendinimo priemonių ekspertavimą ir koordinavimą. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(2016-06-23)29 Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo bei tinkamo įstatymo taikymo, projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio
(taip būtų įtvirtinta aiški teisės taikymo požiūriu nuostata, kad tarybos kadencija prasideda ir baigiasi in corpore ).
Taip pat siūlome, siekiant užtikrinti šios valstybės įstaigos veiklos nepertraukiamumą, nurodyti, kad naujos sudėties Taryba turėtų būti sudaroma dar prieš pasibaigiant senos sudėties Tarybos įgaliojimams (pvz. prieš vieną mėnesį iki kadencijos pabaigos), o tuo atveju, kai Seimas laiku nepatvirtina naujos sudėties Tarybos, Taryba tęsia savo veiklą iki Seimas patvirtins naujos sudėties Tarybą. Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(2016-06-23)42 Projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio
universitetams susijungus į vieną universitetą, šis universitetas turėtų deleguoti 2 narius į Tarybą. Atsižvelgiant į tai, jog tai sąlyginė (t.y. jos taikymas priklauso nuo tam tikrų objektyvių aplinkybių atsiradimo) įstatymo taikymo nuostata, ją siūlome dėstyti ne įstatymo bendrosiose normose, o baigiamosiose nuostatose, kuriose būtų aptarti specifiniai įstatymo taikymo atvejai (siūlytina šią nuostatą įtvirtinti projekto 4 straipsnyje, šio straipsnio pavadinime nurodžius, jog straipsnis reguliuoja ir įstatymo taikymą). Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(2016-06-23)279 Projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio
pirmą kartą pavartojus trumpinamąją „Bendrųjų regioninių etninės kultūros globos tarybų nuostatų“ sąvoką, t.y. šio straipsnio 7 dalies 9 punkte. Pritarti 10.
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(2016-06-23)212 Projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio
ar“. Be to, atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio 11 dalies 3-6 punktuose įtvirtinti ne savaiminio Tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindai, t.y. manome, kad vien tik šiuose punktuose nurodytų faktų ar aplinkybių neužtenka formaliam įgaliojimų nutrūkimo konstatavimui, reikėtų šio straipsnio 12 dalį papildyti nauju pirmu sakiniu, numatančiu, kad šio straipsnio 11 dalies 3-6 punktuose nurodytais atvejais Seimas priima atitinkamą sprendimą dėl Tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo nesibaigus Tarybos kadencijai. Pritarti
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(2016-06-23)2111 Siekiant teisinio aiškumo ir derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio
žodžius „ir Seimas patvirtina naujos sudėties Tarybą“. Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(2016-06-23)211 2, 3 Projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(2016-06-23)2114 Derinant projekto nuostatas su galiojančiais įstatymais, projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio 11 dalies 4 punktą siūlome dėstyti taip: „4) pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą jam negalint eiti savo pareigų“. Pritarti
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(2016-06-23)2115 Projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio
nuosprendžiui“ įrašytini žodžiai „dėl jo įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui“.
Be to, pažymėtina, jog įstatymų leidybos praktikoje įprasta nurodyti dėl kokio pobūdžio nusikalstamų veikų priimti apkaltinamieji teismo nuosprendžiai užkerta kelią asmenims eiti tam tikras pareigas. Pažymėtina, jog kai kurie nuosprendžiai gali būti priimti dėl netyčinių nusikaltimų ar mažesnio sunkumo nei nusikaltimai baudžiamųjų nusižengimų, tačiau pagal siūlomą reguliavimą net ir tokiu atveju turėtų būti priimamas sprendimas dėl
proporcingumo ir tikslingumo požiūriu. Pritarti
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(2016-06-23)2116 Svarstytina, ar projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio 11 dalies 6 punkto nuostata reguliavimo proporcingumo požiūriu yra pakankama, nes pvz., ji suponuoja, kad Tarybos nario dalyvavimas Tarybos nario posėdžiuose yra pakankamas ir patenkinamas tais atvejais, kai jis dalyvauja tik viename iš paskutinių 7 posėdžių. Pritarti
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(2016-06-23)2116 Pildomo įstatymo 61 straipsnio 10 dalies 7 punktą reikėtų patikslinti, nustatant, kad Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta be pateisinamos priežasties nedalyvavus keturiuose Tarybos posėdžiuose iš eilės ne savaime, o kai jį dėl šios priežasties Tarybos pirmininko teikimu atleidžia būtent Seimas. Pritarti
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(2016-06-23)212 Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio 12 dalyje reikėtų nurodyti subjektą (pvz. Tarybos pirmininkas, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ar kt.), kuris būtų įpareigotas kreiptis į Tarybos narį delegavusią instituciją ar organizaciją dėl naujo nario delegavimo. Pritarti 18.
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(2016-06-23)212 Projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio
kadencijos pabaigos“ siūlome įrašyti žodžius „kurį Seimas tvirtina likusiam
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(2016-06-23)214 Projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio
Tarybos posėdyje tvarką, nes nėra aiškus kandidato išrinkimui būtinas tarybos narių skaičius, t.y. nėra aišku, ar kandidatas laikomas išrinktu tada, kai už jo kandidatūrą balsuoja ne mažiau kaip pusė Tarybos narių , ar, vis dėlto, kai balsavime už kelias alternatyvias kandidatūras balsuoja ne mažiau kaip pusė Tarybos narių, išrinktu laikomas daugiausia balsų gavęs kandidatas. Taip pat nėra aiški tolimesnė kandidato rinkimo tvarka, kai nei vienas iš pirminių kandidatų negauna reikiamo balsų skaičiaus (pvz. neaišku, ar kitame rinkimų etape gali vėl dalyvauti pakankami balsų negavę Tarybos nariai), kandidatų iš(si)kėlimo tvarka, taip pat kito kandidato iškėlimo ir rinkimo tvarka, kai Seimas nepaskiria Tarybos siūlomos kandidatūros. Galbūt tikslinga nustatyti, kad detali kandidato į Tarybos pirmininkus rinkimų tvarka nustatoma Tarybos nuostatuose. Pritarti
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(2016-06-23)214 Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad Tarybos pirmininką skiria Seimas, o taryba renka ir teikia tik kandidatą į Tarybos pirmininkus, projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio 14 dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžio „pirmininką“ įrašytini žodžiai „kandidatą pirmininko pareigoms“, o trečiajame sakinyje vietoj žodžių „nepatvirtina tarybos išrinkto pirmininko“ – žodžiai „nepaskiria į Tarybos pirmininko pareigas tarybos išrinkto kandidato“. Pritarti 21.
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(2016-06-23)214 Projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio
naujos kadencijos pirmininko paskyrimo. Vertinant šią nuostatą, manome, kad siekiant normalaus šios valstybės įstaigos funkcionavimo, įstatyminis reguliavimas turėtų užtikrinti, kad prasidedant naujos Tarybos sudėties kadencijai, Seimas jau būtų paskyręs šios kadencijos Tarybos pirmininką, t.y. svarstytina, ar nereikėtų numatyti, kad naujos sudėties Taryba ne tik turėtų būti patvirtinama dar nesibaigus senos Tarybos kadencijai, bet ir turėtų įgalinimus šio įstatymo nustatyta tvarka iki kadencijos pradžios išrinkti kandidatą ir pateikti jį Seimui skirti į Tarybos pirmininko pareigas. Priešingu atveju, susidarys situacija, kada Tarybą formaliai sudarys ne 21 narys, o 22, t.y. naujai paskirti 21 narys ir buvusios kadencijos Tarybos pirmininkas, jei jis nėra paskirtas i naują Tarybą. Todėl siekiant išvengti teisinio reguliavimo spragų, reiktų įstatymiškai sureguliuoti buvusios kadencijos Tarybos pirmininko įgaliojimus ir balsavimo teises naujos sudėties Tarybos priimamų sprendimų atžvilgiu. Nepritarti Pagal projekto XIIP-585(3) 2 straipsnyje pateiktą 6‘ straipsnio 14 dalį, naują Tarybos pirmininką renka tik naujos kadencijos Taryba, į kurią senos kadencijos Tarybos pirmininkas kaip asmuo gali nepatekti arba patekti (būdamas vienu iš 21 jos narių), todėl papildomo jo įgaliojimų reguliavimo nereikia. Tačiau siekiant užtikrinti, kad naujos kadencijos Taryba greičiau turėtų savo pirmininką, siūlome pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Seimui patvirtinus Tarybą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pradedami Tarybos pirmininko rinkimai.
Taryba, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 narių, renka iš Tarybos narių kandidatą pirmininką pirmininko pareigoms , apsvarstydama kandidatų pateiktas veiklos programas ir priimdama sprendimą , už kurį balsuoja turi balsuoti ne mažiau kaip pusė visų Tarybos narių. Jei nė vienas kandidatas nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, rinkimai kartojami dalyvaujant dviem daugiausia balsų surinkusiems kandidatams ir išrenkamas tas, kuris surenka didesnę balsų daugumą. Seimo Pirmininkas teikia Seimui tvirtinti Tarybos teikiamą siūlomą kandidatą Tarybos pirmininko pareigoms 4 metams metų kadencijai skiria Lietuvos Respublikos Seimas . Jei Seimas nepatvirtina Tarybos išrinkto pirmininko nepaskiria į Tarybos pirmininko pareigas Tarybos išrinkto kandidato , Taryba renka kitą kandidatą. Detalesnė kandidato į Tarybos pirmininkus rinkimų tvarka nustatoma Tarybos nuostatuose. Tarybos pirmininko įgaliojimai tęsiasi iki naujos kadencijos pirmininko paskyrimo. Tas pats asmuo Tarybos pirmininku gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Pirmininkas vadovauja Tarybai, jis, teisės aktų nustatyta tvarka, kartu yra ir šios įstaigos vadovas. Tarybos pirmininkui mokamas atlyginimas, nustatytas Lietuvos Respublikos politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu. Jis gali dirbti mokslo ir studijų institucijose ir gauti atlyginimą už mokslinę, pedagoginę bei kūrybinę veiklą. Tarybos pirmininko, naudojančio tarnybos laiką darbui mokslo ir studijų institucijoje, darbo užmokestis apskaičiuojamas proporcingai valstybės tarnyboje dirbtam laikui.“
22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(2016-06-23)27 4, 6, 9 Projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio
išvadas, siūlymus ar rekomendacijas, tačiau ir nutarimus.
Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad nei šio straipsnio 6-8 dalyse, nustatančiose Tarybos paskirtį, funkcijas bei teises, nei kitose nuostatose neatskleista, kokiais klausimais Taryba teikia ne išvadas ar siūlymus, o priima nutarimus, t.y. preziumuojamai kitokios galios ir reikšmės aktus nei siūlymai, išvados ar rekomendacijos. Pritarti
23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(2016-06-23)2 16, 17 Projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio
Tarybos pirmininko pavaduotoją, kuris laikinai negalint savo pareigų eiti Tarybos pirmininkui, atlieka dalį jo funkcijų. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad teikiamas įstatymas numato vienasmenį šios biudžetinės įstaigos vadovą – Seimo nutarimu skiriamą Tarybos pirmininką. Įstatymu jam numatyti ir atitinkami įgaliojimai, susiję su vadovavimu biudžetinei įstaigai, t.y. Tarybos pirmininkas organizuoja Tarybos darbą, yra biudžeto asignavimų valdytojas, atsako už valstybės biudžeto gautų lėšų tinkamą naudojimą; atsako už tai, kad Taryba atliktų jai numatytas funkcijas, pavestus darbus; savo parašu tvirtina Tarybos sprendimus ir nutarimus; atstovauja Tarybai; teikia Tarybai tvirtinti jos išlaidų sąmatą, vadovauja administracijai, priima į pareigas (darbą) ir atleidžia iš jų (jo) valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis. Atsižvelgiant į biudžetinės įstaigos vadovo atliekamų funkcijų pobūdį, svarstytina, ar Seimui atskaitingos įstaigos vadovo pareigas, nors ir laikinai, gali eiti ne atitinkamu Seimo sprendimu, o paties įstaigos kolegialaus valdymo organo įgaliotas valdymo organo narys. Pritarti 24.
24Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(2016-06-23)216 Projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio 16 dalyje reikėtų atskleisti formuluotės „gali būti atšauktas“ turinį, t.y. nėra aiški tokio atšaukimo įgyvendinimo tvarka. Pritarti
25Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(2016-06-23)220 Projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio
įrašytini žodžiai „pagal pareiginės algos dydį, nustatomą“. Pritarti
26Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(2016-06-23)3 T Projekto 3 straipsnio pavadinimas dėstytinas paryškintomis raidėmis, o šio straipsnio pakeitimų esmėje brauktini žodžiai „ją išdėstant taip“. Pritarti
27Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(2016-06-23)3 Projekto 3 straipsniu pildomojo įstatymo 8 straipsnio 10 dalyje vietoj žodžių „Etninės kultūros globos taryba“ įrašytinas žodis „taryba“, nes ši santrumpa įvesta projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio 1 dalyje. Pritarti
28Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(2016-06-23)3 Projekto 3 straipsniu siūloma papildyti įstatymo 8 straipsnį 10 dalimi nustatančia, kad Vyriausybė steigia nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją. Atsižvelgiant į tai, teikiamas projektas būtų svarstomas ir priimamas tuo metu, kai Seimui jau būtų pateiktas svarstyti 2017 metų valstybės biudžeto įstatymo projektas, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip valstybės biudžeto planuotojos ir vykdytojos nuomonė. Nepritarti
patvirtinti Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos nuostatus, o premija būtų teikiama tik 2018 m. vasario 16 d. kartu su kitomis nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis, todėl premijai numatyti lėšas 2017 metų valstybės biudžete nereikia. 29.
29Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2016-06-23) Siūlome papildyti projekto 4 straipsnį, numatant pasiūlymą Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinti įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Pritarti
30Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (20 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2016-06-23)16-06-23) Projektą pasirašančiojo asmens pareigos nurodytinos mažosiomis raidėmis, o šio asmens vardas ir pavardė nenurodomi. Pritarti
1Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-12-02 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 5 straipsnio ir 8 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 6(1) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-585(3), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto pagal kompetenciją neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
negauta
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
negauta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2016-09-28)2 5 Argumentai: atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarime Nr.
valdymo sričių“ nustatytas kultūros ministro valdymo sritis (kultūros paveldas, etninė kultūra, mėgėjų meninė veikla; Tautinių mažumų politikos koordinavimas ir kt.) ir vertinant Įstatymo projekto 2 straipsniu pildomo Įstatymo 61 straipsnio 3 dalyje numatytą Etninės kultūros globos tarybos (toliau – Taryba) paskirtį – atlikti Seimo ir Vyriausybės eksperto ir patarėjo misiją, manytina, kad šio straipsnio 5 dalyje nurodytos Tarybos pagrindinės strateginės veiklos kryptys išplečia Tarybos paskirtį, kompetenciją ir dubliuoja vykdomosios valdžios funkcijas. Todėl, siekiant užtikrinti, kad minėtos funkcijos nebūtų dubliuojamos, siūloma išbraukti keičiamo įstatymo 61 straipsnio 5 dalį. Pasiūlymas:
Išbraukti Įstatymo projekto 2 straipsniu pildomo Įstatymo 61 straipsnio 5 dalį: „
pagrindinės strateginės veiklos kryptys yra: etninės kultūros plėtra ir integravimas į bendrąją kultūros politiką Lietuvoje, tautinės savimonės bei etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumo užtikrinimas ir nematerialaus kultūros paveldo apsauga, etninės kultūros veiklos bendruomenėse plėtra, etnokultūrinio ugdymo integravimas į švietimo sistemą, specialistų rengimo ir etnokultūrinių tyrimų (apimant nematerialaus kultūros paveldo apsaugos mokslinių tyrimų metodologijas) bazės stiprinimas, etninės kultūros sklaidos plėtojimas, etninės kultūros integravimas į kultūrinį turizmą, tradicinių amatų tęstinumas ir plėtra, etnografinių regionų – Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sūduvos), Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos – savitumo išsaugojimas, etninės kultūros puoselėjimas užsienio lietuvių bendruomenėse. “ Nepritarti Įstatymo projekto 2 straipsniu pildomo Įstatymo 61 straipsnio 5 dalyje nurodytos Tarybos pagrindinės strateginės veiklos kryptys reiškia ne vykdomąjį, o ekspertinį darbą.
Be to, šios kryptys apima įvairias sritis – ne vien kultūros, bet ir švietimo ir mokslo, ūkio, žemės ūkio ir kt. Reikėtų projekte nebent patikslinimo, todėl siūlome Įstatymo projekto 2 straipsniu pildomo Įstatymo 61 straipsnio 5 dalį pakeisti ir ją išdėstyti taip: „5.
Tarybos , kaip ekspertinės institucijos, pagrindinės strateginės veiklos kryptys yra apima įvairias sritis :
bendrąją kultūros politiką Lietuvoje , ;
gyvosios tradicijos tęstinumo užtikrinimas ir nematerialaus kultūros paveldo apsauga, etninės kultūros veiklos b endruomenėse plėtra , ;
švietimo sistemą , ;
tyrimų (apimant nematerialaus kultūros paveldo apsaugos mokslinių tyrimų metodologijas) bazės stiprinimas , ;
, ;
turizmą , ;
, ;
Dzūkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sūduvos), Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos – savitumo išsaugojimas , ;
(2016-09-28)29 Argumentai: pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 7, 8 pastabas, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo bei tinkamo įstatymo taikymo. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto
straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Tarybą sudaro 21 narys, kuriuos deleguoja su etninės kultūros globa bei plėtra tiesiogiai susijusios institucijos ir organizacijos, teikdamos Seimui tvirtinti po 1 narį, turintį ne mažiau kaip 3 metų patirtį etninės kultūros srityje: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvių etninės kultūros draugija, Lietuvos kraštotyros draugija, Lietuvos ramuvų sąjunga, Lietuvių katalikų mokslo akademija, Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Klaipėdos universitetas, Šiaulių universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas bei Lietuvos edukologijos universitetas (pastariesiems dviem universitetams susijungus į vieną universitetą, atitinkamai deleguojami
, Lietuvos liaudies buities muziejus, Lietuvos liaudies kultūros centras, Vilniaus etninės kultūros centras ir šio straipsnio 10 dalyje nurodytos regioninės etninės kultūros globos tarybos (toliau – regioninės tarybos). Tarybos nariai skiriami ketverių metų kadencija i
kaip prieš 3 mėnesius iki Tarybos nario kadencijos pabaigos pateikti Seimui naują Tarybos nario kandidatūrą. Tarybos narys pradeda eiti pareigas nuo jo kandidatūrą patvirtinančio Seimo nutarimo įsigaliojimo dienos. eina savo pareigas nuo jų patvirtinimo Seimo nutarimu datos iki tol, kol Seimas patvirtina naujos kadencijos Tarybos narius Nepritarti Siūlymas, kad Tarybos nario kandidatūrą teikiantis subjektas privalėtų ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki Tarybos nario kadencijos pabaigos pateikti Seimui naują Tarybos nario kandidatūrą, kelia abejonių, nes Tarybos sudarymą pradeda Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, o ne minėti subjektai – t.y. savo narius į Tarybą deleguojančios institucijos ir organizacijos.
Be to, jos privalo turėti pakankamai laiko savo kandidato išrinkimui. Pasiūlymas: Naujos sudėties Taryba sudaroma ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki senos sudėties Tarybos kadencijos pabaigos. 3. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2016-09-28)2 12 Argumentai: pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 17, 18 pastabas, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo bei tinkamo įstatymo taikymo. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Atsiradus šio straipsnio 11 dalies 3-6 punktuose nurodytiems pagrindams, Seimas priima nutarimą dėl Tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo nesibaigus Tarybos kadencijai. Tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo nesibaigus Tarybos kadencijai atveju Tarybos pirmininkas kreipia ma si į šį Tarybos narį delegavusią instituciją ar organizaciją prašydamas deleguoti į Tarybą kitą narį, kuris teikiamas Seimui tvirtinti iki Tarybos kadencijos pabaigos kurį Seimas tvirtina likusiam Tarybos kadencijos laikotarpiui .“ Pritarti iš dalies Siūlome pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12.
Tarybos nario įgaliojimams nutrūkus nesibaigus Tarybos kadencijai, Tarybos pirmininkas kreipiamasi kreipiasi į šį narį delegavusią instituciją ar organizaciją prašant prašydamas deleguoti į Tarybą kitą narį, kuris teikiamas kurį Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas teikia Seimui tvirtinti iki Tarybos kadencijos pabaigos likusiam Tarybos kadencijos laikotarpiui .
“. 4. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
(2016-09-28)214 Argumentai: pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 19, 20, 21 pastabas, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo bei tinkamo įstatymo taikymo. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto
straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Taryba, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 narių,
renka iš Tarybos narių kandidatą pirmininko pareigoms. apsvarstydama kandidatų pateiktas veiklos programas ir priimdama sprendimą, už kurį balsuoja ne mažiau kaip pusė visų Tarybos narių. Kandidato į Tarybos pirmininkus rinkimų tvarka nustatoma Tarybos nuostatuose. Seimo Pirmininkas teikia Seimui tvirtinti Tarybos teikiamą siūlomą kandidatą Tarybos pirmininko pareigoms. Tarybos pirmininkas skiriamas 4 met ams ų kadencijai. Jei Seimas nepatvirtina Tarybos išrinkto kandidato į Tarybos pirmininkus, Taryba renka kitą kandidatą. Tarybos pirmininko įgaliojimai tęsiasi iki naujos kadencijos pirmininko paskyrimo. Tas pats asmuo Tarybos pirmininku gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Pirmininkas vadovauja Tarybai, jis, teisės aktų nustatyta tvarka, kartu yra ir šios įstaigos vadovas. Tarybos pirmininkui mokamas atlyginimas, nustatytas Lietuvos Respublikos politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu. Jis gali dirbti mokslo ir studijų institucijose ir gauti atlyginimą už mokslinę, pedagoginę bei kūrybinę veiklą. Tarybos pirmininko, naudojančio tarnybos laiką darbui mokslo ir studijų institucijoje, darbo užmokestis apskaičiuojamas proporcingai valstybės tarnyboje dirbtam laikui.“ Nepritarti Siūlome pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 61 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Seimui patvirtinus Tarybą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pradedami Tarybos pirmininko rinkimai. Taryba, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 narių, renka iš Tarybos narių pirmininką kandidatą pirmininko pareigoms , apsvarstydama kandidatų pateiktas veiklos programas ir priimdama sprendimą , už kurį balsuoja turi balsuoti ne mažiau kaip pusė visų Tarybos narių. Jei nė vienas kandidatas nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, rinkimai kartojami dalyvaujant dviem daugiausia balsų surinkusiems kandidatams ir išrenkamas tas, kuris surenka didesnę balsų daugumą. Seimo Pirmininkas teikia Seimui tvirtinti Tarybos teikiamą siūlomą kandidatą Tarybos pirmininko pareigoms 4 metams metų kadencijai skiria Lietuvos Respublikos Seimas . Jei Seimas nepatvirtina Tarybos išrinkto pirmininko nepaskiria į Tarybos pirmininko pareigas Tarybos išrinkto kandidato , Taryba renka kitą kandidatą. Detalesnė kandidato į Tarybos pirmininkus rinkimų tvarka nustatoma Tarybos nuostatuose. Tarybos pirmininko įgaliojimai tęsiasi iki naujos kadencijos pirmininko paskyrimo. Tas pats asmuo Tarybos pirmininku gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Pirmininkas vadovauja Tarybai, jis, teisės aktų nustatyta tvarka, kartu yra ir šios įstaigos vadovas.
Tarybos pirmininkui mokamas atlyginimas, nustatytas Lietuvos Respublikos politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu . Jis gali dirbti mokslo ir studijų institucijose ir gauti atlyginimą už mokslinę, pedagoginę bei kūrybinę veiklą. Tarybos pirmininko, naudojančio tarnybos laiką darbui mokslo ir studijų institucijoje, darbo užmokestis apskaičiuojamas proporcingai valstybės tarnyboje dirbtam laikui.“
(2016-09-28)216 Argumentai: pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 23, 24 pastabas, siūlytina nustatyti, kad Tarybos pirmininkui laikinai negalint eiti pareigų, jo pareigas laikinai eina ne Tarybos pirmininko pavaduotojas, o kitas Tarybos narys, kuriam tai atlikti paveda Seimo valdyba. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto
straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Taryba, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3
narių, tvirtina Tarybos pirmininko teikiamą pirmininko pavaduotoją, kuris turi būti Tarybos narys ir kurio kandidatūrai pritaria daugiau kaip pusė visų Tarybos narių. Tarybos pirmininko pavaduotojas gali būti atšauktas, jei raštu atsisako juo būti arba ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių sprendimu . Kai tarybos pirmininkas laikinai (dėl tarnybinės komandiruotės, atostogų, laikinojo nedarbingumo ar kt.) negali eiti pareigų, Seimo valdybos sprendimu šias pareigas pavedama atlikti kitam Tarybos nariui. Tarybos nariui, laikinai einančiam Tarybos pirmininko pareigas, mokamas Tarybos pirmininko pareigybei nustatytas darbo užmokestis. “ Nepritarti Tarybos pirmininko pavaduotojas yra būtinas, kad galėtų pavaduoti Tarybos pirmininką ne kaip įstaigos vadovą, o užtikrinant Tarybos ekspertinės veiklos tęstinumą (pirmininkui nesant vadovauti posėdžiams ir pan.).
Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymas atsisakyti Tarybos pirmininko pavaduotojo ir kiekvieną kartą kreiptis į Seimo Valdybą dėl Tarybos nario skyrimo į laikinas Tarybos pirmininko pareigas yra sunkiai įgyvendinamas, be to, pareikalautų daug daugiau lėšų, nes siūloma pirmininko atlyginimą tuo pat metu mokėti dviem asmenims (kai pagal projektą pirmininko pavaduotojui už pavadavimą pakaktų atlyginti tik už faktiškai sugaištą laiką). 6. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2016-09-28)220 Argumentai:
Atsižvelgiant į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą atsisakyti Tarybos pirmininko pavaduotojo pareigybės, siūloma atitinkamai suderinti ir kitus Projekto straipsnius. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto
straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip: „20. Tarybos pirmininko pavaduotojo ir Tarybos narių darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui nustatant pareiginės algos dydį, apskaičiuojamą vadovaujantis Lietuvos Respublikos politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu.“ Nepritarti Tarybos pirmininko pavaduotojas yra būtinas, kad galėtų pavaduoti Tarybos pirmininką ne kaip įstaigos vadovą, o užtikrinant Tarybos ekspertinės veiklos tęstinumą. 7.
(2016-09-28)42 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Tarybos narių skaičius yra susietas su konkrečiomis organizacijomis, kurioms suteikiama teisė deleguoti kandidatus į Tarybos narius, ir siekiant teisinio reguliavimo aiškumo bei tinkamo įstatymo taikymo, tikslinga įstatyme įtvirtinti nuostatas dėl Tarybos narių skaičiaus ir kandidatų į Tarybos narius skaičiaus pasikeitimų, keičiantis juos deleguojančių subjektų skaičiui. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip „ 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, ir įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų Etninės kultūros
globos tarybos narių ir Tarybos pirmininko įgaliojimai tęsiasi iki kadencijos, kuriai jie buvo paskirti, pabaigos. 3. Pasikeitus Įstatymo 61 straipsnio 9 dalyje numatytų kandidatus į Tarybos narius deleguojančių subjektų teisiniam statusui (reorganizavimas, likvidavimas ir kt.), atitinkamai keičiasi jų deleguojamų kandidatų į Tarybos narius ir Tarybos narių skaičius. “ Nepritarti Tarybos sudarymas turi būti įtvirtintas įstatymu, todėl atsiradus būtinybei dėl objektyvių priežasčių keisti Tarybos sudėtį būtina tuos pakitimus konkrečiai įvardyti keičiant Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą ir Etninės kultūros globos tarybos nuostatus. 7.1. Sprendimas:
Iš esmės pritarti ir siūlyti Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 5 straipsnio ir 8 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-585(3)
8Balsavimo rezultatai:
bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Valentinas Stundys Komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas