Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Fondo įstatuose turi būti nustatyta aiški disponavimo kompensacijos
lėšomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės skiriamo valstybinio audito ir kasmetinės finansinės atskaitomybės pateikimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Seimui tvarka.“
2Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Fondo valstybinį auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės
kontrolė ir kasmet iki vasario 10 d. pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei valstybinio audito išvadą ir ataskaitą. Valstybinio audito išvadoje konstatavus, kad fondas disponuoja jam perduotomis kompensacijos lėšomis arba valdo , naudoja ar disponuoja jam perduotą nekilnojamąjį turtą ne pagal šio įstatymo
reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę laikinai sustabdyti kompensacijų mokėjimą ir disponavimą jomis ir spręsti dėl kito fondo paskyrimo.“
Papildyti 3 straipsnį 3 dalimi:
„3. Fondui išmokėtos piniginės kompensacijos lėšos gali būti laikomos
Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtuose bankuose ir Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtuose užsienio valstybių bankų filialuose tik tais atvejais, kai šie bankai ir (ar) bankų filialai įsipareigoja teikti fondo valstybinį auditą atliekančiai Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei visą auditui atlikti reikalingą informaciją, o palūkanos už piniginės kompensacijos lėšas gali būti naudojamos tiksliniams projektams finansuoti ir fondo administravimo išlaidoms apmokėti.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
FINANSŲ komitetas
(vardas, pavardė, institucija): Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Povilas Gylys, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Andrius Kubilius, Irena Degutienė, Rytas Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis. B iudžeto ir finansų komiteto biuras : biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2013-07-03 išvada Nr. XIIP-525(2)
straipsnio pakeitimo ir 3 straipsnio papildymo“ siūlytume įrašyti formuluotę
„2 ir 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo“. Atsižvelgti iš dalies
Redaguotina – įstatymo pavadinime vietoje formuluotės „2 straipsnio pakeitimo ir 3 straipsnio papildymo“ įrašant formuluotę „2 ir 3 straipsnių pakeitimo“. 2. Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2013-07-03 išvada Nr. XIIP-525(2)12
išdėstyti taip: „Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:“. Atsižvelgti Redaguotina. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
menė, 2014-03-18 (užregis-truota Seime 2014-03-20)1
dalių pakeitimo, kuriais nustatomas valstybinis auditas ir kasmetinis finansinės atskaitomybės pateikimas pastabų ir pasiūlymų Kauno žydų religinė bendruomenė neturi. Atsižvelgti
menė, 2014-03-18 (užregis-truota Seime 2014-03-20)2
papildymo 3 dalimi, kuriuo siekiama, kad „ Fondui išmokėtos piniginės kompensacijos lėšos gali būti laikomos Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtuose bankuose ir Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtuose užsienio valstybių bankų filialuose , o palūkanos už piniginės kompensacijos lėšas gali būti naudojamos tiksliniams projektams finansuoti ir fondo administravimo išlaidoms padengti “, Kauno žydų religinė bendruomenė nesutinka. Pritarti iš dalies
1) Biudžeto ir finansų komitetas 7.2. lentelėje pateiktame pasiūlyme – įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje po žodžių „bankų filialuose“ siūlo įrašyti žodžius „tik tais atvejais, kai šie bankai ir (ar) bankų filialai įsipareigoja teikti fondo valstybinį auditą atliekančiai Valstybės kontrolei visą reikalingą informaciją auditui atlikti“ ir visą šią dalį išdėstyti taip: „3.
Fondui išmokėtos piniginės kompensacijos lėšos gali būti laikomos Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtuose bankuose ir Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtuose užsienio valstybių bankų filialuose tik tais atvejais, kai šie bankai ir (ar) bankų filialai įsipareigoja teikti fondo valstybinį auditą atliekančiai Valstybės kontrolei visą reikalingą informaciją auditui atlikti , o palūkanos už piniginės kompensacijos lėšas gali būti naudojamos tiksliniams projektams finansuoti ir fondo administravimo išlaidoms padengti.“;
2) Nepritari Kauno žydų religinės bendruomenės nuomonei dėl palūkanų už piniginės kompensacijos lėšas panaudojimo tvarkos, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, kad papildomas komitetas – Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (toliau – TTK) 2014 m. kovo 12 d. išvadose dėl įstatymo projekto XIIP-525(2) nepritarė panašiems Kauno žydų religinės bendruomenės siūlymams ir pateikė tai pagrindžiančius argumentus (žr. toliau 4 lentelės eil. Nr. 1);
2) Kiti keliami klausimai tiesiogiai nėra susiję su įstatymo projektu XIIP-525(2). Šie klausimai turėtų būti keliami ir sprendžiami Geros valios fondo valdyboje. 3. Kauno žydų religinė bendruo- menė, 2014-03-18 (užregis-truota Seime 2014-03-20)2
bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo (toliau tekste - Įstatymas) leidėjo tikslus, siūlomas 3 straipsnio papildymas 3 dalimi, nedera su įstatymo nuostatomis bei įstatymo aiškinamuoju raštu.
Įstatyme yra įtvirtinta nuostata, kad fondas yra paskiriamas disponuoti kompensacijos lėšomis už žydų religinių bendruomenių turtą ( 2 str. 2 d.) . Pagal Tarptautinių žodžių žodyną, žodžio disponuoti reikšmė
paskirstyti . Įstatymo tikslas yra išmokėtą kompensaciją paskirstyti Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo tikslams Lietuvoje. T.y. Fondas gautas lėšas privalo išdėstyti ir paskirstyti įstatyme nurodytais tikslais. Nepritarti
1) Papildomo komiteto – Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (toliau – TTK) 2014 m. kovo 12 d. išvadose dėl įstatymo projekto XIIP-525(2) yra nepritarta panašiems Kauno žydų religinės bendruomenės siūlymams ir pateikti tai pagrindžiantys argumentai (žr. toliau 3 lentelės eil. Nr. 10);
2) Kauno žydų religinės bendruomenės 2014-05-13 d. rašte papildomai pateiktose pastabose ir pasiūlymuose šis klausimas nebekeliamas. 4. Kauno žydų religinė bendruo- menė, 2014-03-18 (užregis-truota Seime 2014-03-20)2
valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymas įsigaliojo 2011 m. gruodžio 1 d. ir pagal įstatymo 2 straipsnio 8 dalį piniginė kompensacija pradėta mokėti nuo 2013 m. sausio 1 d. 2012 metais Fondui pravesta 3 mln. Lt. pagal Įstatymo 2 str. 9 d. Fondas gautas lėšas privalėjo paskirstyti pagal įstatymo nuostatas, o ne laikyti terminuotoje sąskaitoje ir uždirbti palūkanas.
Be to, siūlomi įstatymo pakeitimai įsiterpia į jau prasidėjusius ir vykstančius kompensacijos lėšų mokėjimo santykius, todėl Kauno žydų religinės bendruomenės nuomone, tokie veiksmai pažeidžia teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principą, kad kompensacijos lėšos bus panaudotos tiesioginiams tikslams, o ne paskatins laikyti kompensacijos lėšas Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtuose užsienio valstybių bankų filialuose. Nepritarti
1) Papildomo komiteto – Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (toliau – TTK) 2014 m. kovo 12 d. išvadose dėl įstatymo projekto XIIP-525(2) yra nepritarta panašiems Kauno žydų religinės bendruomenės siūlymams ir pateikti tai pagrindžiantys argumentai (žr. toliau 3 lentelės eil. Nr. 10);
2) Kauno žydų religinės bendruomenės 2014-05-13 d. rašte papildomai pateiktose pastabose ir pasiūlymuose šie klausimai nebekeliami. 5. Kauno žydų religinė bendruo- menė, 2014-03-18 (užregis-truota Seime 2014-03-20)2
valstybinio audito išvadoje Nr. 9-1 (2013-02-04) nustačiusi, kad lėšos yra neskirstomos, o laikomos komercinio banko sąskaitoje ir uždirba palūkanas, privalėjo pasiūlyti LR Vyriausybei pritaikyti įstatyme numatytas priemones: stabdyti kompensacijos mokėjimą fondui, pažeidusiam įstatyme numatytą kompensacijos lėšų panaudojimo tvarką, ir spręsti klausimą dėl kito fondo paskyrimo, kuris būtų tinkamai pasiruošęs paskirstyti kompensacijos lėšas arba siūlyti paskirtam Fondui, kuo greičiau pasitvirtinti kompensacijos lėšų paskirstymo tvarką ir sąlygas, paskelbiant jas viešai. Nepritarti
nėra susiję su įstatymo projektu XIIP-525(2);
2) Kauno žydų religinės bendruomenės 2014-05-13 d. rašte papildomai pateiktose pastabose ir pasiūlymuose šie klausimai nebekeliami (žr. toliau 3 lentelės Eil. Nr. 12).. 6.
menė, 2014-03-18 (užregis-truota Seime 2014-03-20)2
bendruomenė nuogąstauja, kad naujai pateikti siūlymai keisti ir papildyti Įstatymą, sudarys sąlygas fondui perduotas lėšas naudoti ne pagal paskirtį, pasiūlymai leisti laikyti lėšas bankuose, pasukins fondui perduotų lėšų panaudojimo teisėtumo kontrolę. Kyla klausimai: kas garantuos, kad bankas, kuriame bus laikomos kompensacijos lėšos, nebankrutuos (pavyzdžių bent jau Lietuvoje per paskutinius metus yra pakankamai), ir kokia suma bus apdraustos banke laikomos milijoninės lėšos banko bankroto atveju (iš paminėtų Lietuvos pavyzdžių – draudimas iki 100 tūkst. eurų) ? Pritarti iš dalies
1) Biudžeto ir finansų komitetas
įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje po žodžių „bankų filialuose“ siūlo įrašyti žodžius „tik tais atvejais, kai šie bankai ir (ar) bankų filialai įsipareigoja teikti fondo valstybinį auditą atliekančiai Valstybės kontrolei visą reikalingą informaciją auditui atlikti“ ir visą šią dalį išdėstyti taip:
„3. Fondui išmokėtos piniginės kompensacijos lėšos gali
būti laikomos Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtuose bankuose ir Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtuose užsienio valstybių bankų filialuose tik tais atvejais, kai šie bankai ir (ar) bankų filialai įsipareigoja teikti fondo valstybinį auditą atliekančiai Valstybės kontrolei visą reikalingą informaciją auditui atlikti , o palūkanos už piniginės kompensacijos lėšas gali būti naudojamos tiksliniams projektams finansuoti ir fondo administravimo išlaidoms padengti.“;
2) Keliamas klausimas dėl lėšų, laikomų bankuose, apdraudimo tiesiogiai nėra susiję su įstatymo projektu XIIP-525(2). Šis klausimas turėtų būti keliamas ir sprendžiamas Geros valios fondo valdyboje. 7. Kauno žydų religinė bendruo- menė, 2014-03-18 (užregis-truota Seime 2014-03-20)2 7.
Viešoji įstaiga „Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas“, kuris yra paskirtas LR Vyriausybės 2012-04-04 nutarimu Nr. 357, disponuoti kompensacijos lėšomis, savo tinklalapyje www.gvf.lt , paskelbė projektų pateikimo tvarką bei paraiškų formas. Viešoji įstaiga numato finansuoti projektus iki 100 000 Lt., viešoji įstaiga finansuos tik iki 70 % projekto vertės, privalomas priedas prie paraiškos, teikiančios organizacijos narių sąrašas, kuriame privaloma nurodyti : vardą, pavardę, gimimo metus, tautybę, telefono numerį. Paraiškos pavadinimas bei aprašymas turi būti pateikti ir anglų kalba. Kyla pagrįsti klausimai ar galima už 100
projektai bus finansuojami ? Ir kodėl organizacijos privalo pateikti fondui, narių sąrašą, telefono numerius ir nurodyti tautybę ? Ir kodėl nėra skiriami prioritetai žydų paveldo pastatų išsaugojimui ? LR Vyriausybės paskirtą viešają įstaigą faktiškai valdo Lietuvos žydų bendruomenės vadovai, kurie puikiai žinodami sudėtingą Vilniaus ir Kauno žydų religinių bendruomenių situaciją, kurių žinioje yra sinagogos bei žydų religinio paveldo problemas Lietuvoje, Lietuvos žydų asociacijų situaciją, kurios neturi jokių lėšų, kad galėtų dalinai (30 % ) padengti projekto išlaidas. Puikiai žinodama, kad kompensacijos lėšos yra skubiai ir gyvybiškai reikalingos lėšos, kad Lietuvos ateities karytoms išsaugotume išlikusį žydų paveldą (Toras, talmudus, sinagogas, muziejus).
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad viešoji įstaiga nenumato jokių kompensacijos lėšų išmokėjimo žydų religinėms bendruomenėms, nenumato jokių lėšų žydų religinio paveldo išsaugojimui, bet, lengva ranka paskiria asociacijos -Lietuvos žydų bendruomenės reikmėms 4.5 mln.Lt.. Ir nėra numatyta jokių mechanizmų, kad būtų užtikrinta Lietuvos tradicinių žydų religinių bendruomenių, kurios valdo sinagogas bei savo žinioje, turi ritualinių apeiginių reikmenų, Lietuvos istorijai svarbių eksponatų, kuriems reikalinga ypatinga priežiūra bei apsauga, teisės. Nepritarti Keliami klausimai tiesiogiai nėra susiję su įstatymo projektu XIIP-525(2). Šie klausimai turėtų būti keliami ir sprendžiami Geros valios fondo valdyboje. 8. Kauno žydų religinė bendruo- menė, 2014-03-18 (užregis-truota Seime 2014-03-20) Kauno žydų religinė bendruomenė priimtą Įstatymą bei pateiktą įstatymo projektą vertina, kaip diskriminacinį žydų religinių bendruomenių atžvilgiu. Įstatymo ir įstatymo projekto iniciatoriai, nuolat prisidengia Vokietijos modeliu, kad neva Vokietijoje veikia toks pats modelis. Tačiau įstatymo ir įstatymo projekto iniciatoriai klaidina, Vokietijoje veikiantis fondas, atvirkščiai negu Lietuvoje nėra privati viešoji įstaiga, Vokietijoje veikiančiame fonde, dalyvauja valstybinės institucijos. Nei Vokietijos Federacinė Respublika, nei Austrijos Respublika, nei Čekijos Respublika, nei Lenkijos valstybė bei Prancūzijos valstybė panašiai, kaip Lietuva nesielgia. Vokietija ir Austrija atsižvelgdama į savo šalies valstybinę teisę kompensuoja fiziniams asmenis per valstybinius Žalos fondus, o Austrijos Respublika, kasmet skiria subsidijas Austrijos žydų religinės bendruomenės (Israelitische Kultus Gemeinde ) gyvybingumo palaikymui iš valstybės biudžeto.
Tokios lėšos užtikrina žydų religinių bendruomenių veiklos ilgalaikį tęstinumą ir pasitarnauja tradicinių religinių bendruomenių kultūros išsaugojimui. Lietuvoje pritaikytas modelis, kompensacijos lėšas už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą, perduodant privačiai viešajai įstaigai nuosavybėn yra akivaizdžiai neteisėtas ir amoralus. Prašome, Gerb. LR Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininką B. Bradauską nepritarti pateiktam įstatymo projektui Nr. 525 (2), kuriuo siūloma kompensacijos lėšas už žydų religinių bendruomenių, leisti privačiai viešajai įstaigai laikyti komercinių bankų sąskaitose uždirbant palūkanas. Taip pat prašome atsižvelgti į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. XI-1470 antikorupcinį vertinimą ir siūlymą tobulinti įstatymą, kadangi kai kurios įstatymo nuostatos yra rizikingos antikorupciniu požiūriu. Atsižvelgti iš dalies
1) Biudžeto ir finansų komitetas, atsižvelgdamas į Seimo valdybos prašymu Specialiųjų tyrimų tarnybos atlikto įstatymo projekto XIIP-525(2) antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas pastabas, 7.2. lentelėje teikiamame pasiūlyme – įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje po žodžių „bankų filialuose“ siūlo įrašyti žodžius „tik tais atvejais, kai šie bankai ir (ar) bankų filialai įsipareigoja teikti fondo valstybinį auditą atliekančiai Valstybės kontrolei visą reikalingą informaciją auditui atlikti“ ir visą šią dalį išdėstyti taip: „3.
Fondui išmokėtos piniginės kompensacijos lėšos gali būti laikomos Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtuose bankuose ir Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtuose užsienio valstybių bankų filialuose tik tais atvejais, kai šie bankai ir (ar) bankų filialai įsipareigoja teikti fondo valstybinį auditą atliekančiai Valstybės kontrolei visą reikalingą informaciją auditui atlikti , o palūkanos už piniginės kompensacijos lėšas gali būti naudojamos tiksliniams projektams finansuoti ir fondo administravimo išlaidoms padengti.“
2) Kauno žydų religinės bendruomenės 2014-05-13 d. rašte papildomai pateiktose pastabose ir pasiūlymuose kiti klausimai nebekeliami (žr. toliau 3 lentelės Eil. Nr. 12). 9. Izraelio – Lietuvos draugystės asociacija 2013-10-07 Asociacijos
aktyvistai savo veikla siekia puoselėti draugiškus santykius tarp dviejų tautų - lietuvių ir žydų, bendrauti ir bendradarbiauti. Vienas iš trikdžių šiuos gražius siekius įgyvendinti – opi kompensacijos lėšų už žydų religinių bendruomenių nekilnojamą turtą paskirstymo problema. Mes palaikome Kauno miesto žydų religinės bendruomenės poziciją dėl „Lietuvos Respublikos geros valios už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą kompensacijos įstatymą", jog būtina ištaisyti klaidas, kurios buvo padarytos priimant šį įstatymą bei kurios užprogramavo galimybę neteisėtai praturtėti Lietuvos Respublikos sąskaita.
Geros valios kompensacijos lėšos, mūsų nuomone, privalo būti panaudotos geros valios tilto statybai ir tai - mūsų nusistatymų pagrindas! Kompensacijos lėšos turėtų būti panaudotos konstruktyviems tikslams, pvz:
Izraelio tarpusavio ryšių stiprinimui, jaunimo mainų programų finansavimui, kultūros ir meno projektų mainų skatinimui ir vystymui. 2. Įžymių litvakų atminimui pažymėti. Geriausi pavyzdžiai šiai minčiai iliustruoti yra D. Dolskio paminklas Kaune ir daktaro Cemacho šabado skulptūra Vilniaus sienamiestyje. O tokių pasaulinio mąsto įžymybių, buvusių žydų bendruomenės narių, buvusių Lietuvos piliečių - daug! Žydų kultūrinio, religinio paveldo išsaugojimui (pvz., Kauno Choralinė sinagoga Ohel Jakov – vienintelis išlikęs pagal savo tiesioginę paskirtį veikiantis pastatas, iš buvusio gana didelio paveldo, šiuo metu Kauno žydų religinės bendruomenės valdoma, atrodo nekaip, ir Lietuvai šis vaizdas garbės nedaro. Vienai gražiausių sinagogų Europoje reikia remonto, šildymo sistemos. Būtina pasirūpinti sinagogoje įkurto muziejaus eksponatų, unikalaus Aron Kodešo, kuriems kenkia šaltis ir drėgmė, išsaugojimu). 4. Tautų Teisuolių - žydų gelbėtojų atminimo įamžinimui ir įprasminimui. Tai žmonės, kurie gelbėdami žydus rizikavo savo šeimos narių, kaimynų gyvybėmis. Mūsų nuomone, reikėtų sukurti tam tikrą padėkos ir paramos fondą. Izraelyje gyvena didžiausia taip vadinamų "litvakų" bendruomenė. Čia susitelkusi didžiausia pasaulyje litvakų ir jų palikuonių, turinčių Lietuvos pilietybę, grupė. Tačiau sprendžiant Lietuvos žydų paveldo klausimus sprendimus priima viena Lietuvos organizacija.
Mes manome, kad organizacija, kuri šiuo metu veikia Vilniuje, Pylimo g. 4, neturi jokios moralinės bei juridinės teisės kalbėti visų žydų, išeivių iš Lietuvos vardu. Ypač keistai atrodo faktas, kad minėtos geros valios kompensacijos lėšos skirstomos dviejų žmonių įtakos sferoje. Mes, nesiekiame kompensacijos lėšų asmeniniams tikslams. Mes puikiai suvokiam, kad praeitis negrąžinama, o klaidas ištaisyti labai sunku. Mūsų tikslas - bandyti išsaugoti tai, kas dar liko, palikti atminimą apie mūsų dviejų tautų istorinę praeitį mūsų vaikams ir vaikaičiams, paskatinti juos artėti, atleisti, suprasti, bendrauti ir bendradarbiauti. Mūsų, galinčių padėti šio tilto tarp dviejų tautų statybai, laikas ribotas. Tik naujų ryšių tarp jaunų žmonių intensyvus vystymas gali būti perspektyvus, ir niekas kitas. Todėl prašome, gerbiamieji Seimo nariai, susimąstykit ir peržiūrėkit priimto geros valios įstatymo padarytas klaidas bei paskirtų lėšų panaudojimo ir skirstymo mechanizmą. Nepritarti
teisėtvarkos komiteto (toliau – TTK) 2014 m. kovo 12 d. išvadose dėl įstatymo projekto XIIP-525(2) yra nepritarta šiems Izraelio – Lietuvos draugystės asociacijos vertinimams bei siūlymas ir pateikti tai pagrindžiantys argumentai. Be kita ko, TTK pateikė šiuos savo nuomonę pagrindžiančius argumentus: „Galiojančio įstatymo nuostatos nedraudžia ir Kauno žydų religinei bendruomenei dalyvauti fondo veikloje. Galiojančio įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta: „2. Kompensacija mokama iš valstybės biudžeto Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompensacijomis disponuoti paskirtam fondui. Fondas – pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kuris įsteigtas pagal šį ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą.
Pagrindiniai fondo veiklos tikslai – tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo, religinę, taip pat mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros ir kitokią visuomenei naudingą veiklą. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyto fondo kolegialus valdymo organas turi atstovauti Lietuvos žydų bendruomenei, Lietuvos žydų religinei bendrijai, kitoms žydų religiją, sveikatos apsaugą, kultūrą ir švietimą Lietuvoje puoselėjančioms organizacijoms ir įstaigoms, jeigu jos pareiškia tokį norą“;
valdyboje. 10 Kauno žydų religinė bendruo- menė, 2013-10-072 Lietuvos Respublikos Seimui LR Vyriausybė pakartotinai pateikė patobulintą Lietuvos Respublikos Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir 3 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP - 525(2) (toliau tekste – Įstatymo papildymo projektas). LR Seimui pateiktu patobulintu Įstatymo papildymo projekto 2 straipsniu siūloma papildyti Geros valios įstatymą 3 straipsniu 3 dalimi, kuriame siūloma, kad „ Fondui išmokėtos piniginės kompensacijos lėšos gali būti laikomos Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtuose bankuose ir Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtuose užsienio valstybių bankų filialuose, o palūkanos už piniginės kompensacijos lėšas gali būti naudojamos tiksliniams projektams finansuoti ir fondo administravimo išlaidoms padengti .“ Atkreiptinas dėmesys, kad kompensacijos lėšų pervedimas į terminuotą banko indėlio sąskaitą, tikslu gauti palūkanas yra kitas panaudojimo būdas, kurio nenumato Įstatymo priėmimo tikslas. Kauno žydų religinės bendruomenės nuomone, toks kompensacijos lėšų panaudojimo būdas yra rizikingas.
Kokios rūšies indėlis bus pasirinktas, ar kompensacijos lėšos bus apdraustos ir kokio dydžio suma bus apdrausta? Kas bus jeigu bankas taps nemokus, kas prisiims riziką banko bankroto atveju? Be to, siūlymas papildyti įstatymą straipsniu dėl galimybės kompensacijos lėšas laikyti bankuose, atveria galimybes viešajai įstaigai, kompensacijos lėšų neskirstyti pagal Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo 3 straipsnyje 1 dalyje nurodytą paskirtį, bet laikyti jas investiciniame, terminuotame, kaupiamajame ir kt. indėliuose. O, gautas palūkanas „ gali naudoti“ bet gali ir nenaudoti tiksliniams projektams finansuoti, bet gautas palūkanas išnaudoti administracinėms išlaidoms padengti. Naujai pateiktas Įstatymo papildymo projektas, išryškina visą „Geros valios įstatymo“ iniciatorių, bei „Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondo“ (k. 302702699) dalininkų, manipuliaciją teise. LR Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatyme yra įtvirtinta nuostata, kad fondas yra paskiriamas disponuoti kompensacijos lėšomis už žydų religinių bendruomenių turtą (2 str. 2 d.). Pagal Tarptautinių žodžių žodyną, žodžio disponuoti reikšmė
paskirstyti . Įstatymo tikslas yra išmokėtą kompensaciją paskirstyti Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo tikslams Lietuvoje. t.y. Fondas gautas lėšas privalo išdėstyti ir paskirstyti įstatyme nurodytais tikslais. Įstatymo papildymo projekto aiškinamajame rašte išdėstyti teiginiai, kad LR Vyriausybės paskirtas fondas neturi lėšų išmokėti darbo užmokestį yra daugiau negu keistas.
LR Vyriausybė paskirdama fondą kompensacijos lėšoms disponuoti, privalėjo įsitikinti: a) kad, fondas turi pakankamai administracinių ir finansinių resursų įstatyme nurodytiems reikalavimams įvykdyti; b) kad, fondas turi pasitvirtinęs kompensacijos lėšų skirstymo metodikas, projektų paraiškas bei kitą informaciją susijusią su kompensacijos lėšų skirstymu? Akivaizdu, kad paskirta viešoji įstaiga - fondas, neskirstys pervestų kompensacijos lėšų pagal tikslinius projektus. O, žydų religinių bendruomenių pateikti projektai niekada nebus įgyvendinti bei dūlės stalčiuose, padėdami imituoti formalųjį darbą. Mes savo abejones grindžiame, atsižvelgdami į tai, kad paskirtas fondas iki šiol yra nepaskirstęs gautų lėšų, neturi iki šiol kompensacijos lėšų skirstymo metodikos, paruoštų paraiškų projektams. Fondo veikla vykdoma tik formaliai. Manome, kad Įstatyme yra sąmoningai įtvirtintos abstrakčios ir deklaratyvios sąvokos, siekiant įnešti kuo daugiau painiavos. Todėl, skirstant kompensacijos lėšas už žydų religinių bendruomenių turtą per organizacijas, kurios formaliai įstatuose deklaruos, jog „puoselėja“ žydų religiją, kultūrą ir švietimą, sveikatos apsaugą, (2 str. 3 dalis) galimi sukčiavimo bei neteisėto pasipelnymo atvejai. O, LR Seimui pritarus naujai pateiktam įstatymo papildymo projektui dėl kompensacijos lėšų laikymo komerciniuose bankuose, skiriant ir atliekant valstybinį auditą, tokio pobūdžio nuostatos, kurios yra įtvirtintos Įstatyme sąlygos tai, kad, subjektas, kuriam nustatoma tam tikra pareiga, paskirti ir atlikti valstybinį auditą, bei jį atliekant, negalės tinkamai įvykdyti įstatymo nuostatų.
Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo aiškinamajame rašte, yra teigiama, kad: įstatyme įtvirtinami teisiniai saugikliai, siekiant užtikrinti, kad pagal įstatymą išmokėta piniginė kompensacija būtų panaudota tikslingai bei prisidėtų prie žydų religinės bendruomenės Lietuvoje stiprinimo. Tuo tikslu numatoma, kad kompensacija galės būti naudojama tik Lietuvos žydų religiniams, kultūros, švietimo, mokslo ir labdaros tikslams Lietuvoje bei Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo okupacinių totalitarinių režimų šiuo laikotarpiu nukentėjusiems žydų tautybės asmenims paremti . Įstatymas priimtas. Fondą disponuoti kompensacijos lėšomis LR Vyriausybė jau paskyrė. Dalis lėšų jau yra pervesta, 3 mln. pervedė 2012 metais , 12.5 mln. pervedė 2013 m. balandžio 11d. Tačiau LR Vyriausybės paskirtas Fondas, gautų kompensacijos lėšų neskirsto, viešai deklaruoja, kad vis dar renka prašymus bei vis ruošia kompensacijos lėšų metodiką, teigiama, kad dirbti nėra kam, nes neturi lėšų išmokėti darbo užmokestį, direktoriui, buhalteriai, ekspertams. Gautas kompensacijos lėšas, viešoji įstaiga laiko komercinio banko terminuoto indėlio sąskaitoje.
„Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondo „steigimas ar tiksliau persteigimas bei tokios teisinės formos ir neaiškios sudėties juridinis asmuo – Fondas - viešoji įstaiga, koks yra numatytas Įstatyme ( Įstatymo 2 straipsnis 3 dalis), veikiantis pagal jam vienam skirtą specialų įstatymą, gaunantis finansavimą iš biudžeto, patenka į dviprasmę padėtį bei pats Geros valios aktas tampa dviprasmis ir keliantis abejonių. Atrodytų, kad Įstatymu išsprendžiamas žydų religinių bendruomenių restitucijos klausimas, parodoma Lietuvos valstybės gera valia, ir tuo pačiu kompensuojama fiziniams asmenims už jų patirtą žalą. Tačiau, yra priešingai, šiuo Įstatymu, yra nubraukiama Lietuvos žydų religinių bendruomenių šimtmečių istorija. Šiuo Įstatymu, iš tradicinių žydų religinių bendruomenių, kurios išgyveno nacių ir sovietų okupacijas Lietuvoje bei tęsia savo veiklą iki šių dienų, yra atimama teisė j nuosavybės teisių atstatymą. Manome, kad toks reguliuojamų santykių ypatumas yra diskriminacinis, kadangi dėl dabartinio valstybės elgesio šimtmečius Lietuvos teritorijoje veikiančios žydų religinės bendruomenės patenka į netikrumo būseną. Įstatymu nėra užtikrinama kompensacija Lietuvos žydų religinėms bendruomenėms, kompensacijos išmokėjimas priklauso nuo viešosios įstaigos dalininkų sprendimų, noro ar nenoro, „myliu ar nemyliu“. Vyriausybė, paskirdama fondą, taip pat neturi jokios įtakos kompensacijos išmokėjimo tvarkai. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nėra nustatyta, kokios teisinės pasekmės kyla ne tik tuo atveju, kai Fondas gautas kompensacijas naudoja ne pagal paskirtį, bet ir tuo atveju Jeigu jis neatitinka kitų įstatymo reikalavimų.
Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymu nustatytas naujas teisinis reguliavimas religinių bendruomenių nuosavybės teisių atkūrimo srityje, įteisintas naujas subjektas, turintis teisę į religinių bendruomenių išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atkūrimą - viešoji įstaiga. Šiuo nauju teisiniu reguliavimu yra pažeista LR Konstitucija. Įstatymo iniciatorių teiginius, kad tai nėra restitucijos aktas, paneigia įstatymo papildymo projekto aiškinamasis raštas, kuriame teigiama, kad:
Pervedant - perduodant kompensaciją ui lydą religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą fiksuojamas Lietuvos geros valios įsipareigojimų įvykdymas bei nuosavybės teisių tam tikram turtui iš Lietuvos valstybės perėjimas fondui kuris nuosavybės teise perima nekilnojamąjį turtą bei disponuoja piniginės kompensacijos lėšomis pagal Įstatymo nustatytą paskirtį. Kompensacijas abiems atvejais skiria Lietuvos valstybė
vienu atveju perduodamas valstybei nuosavybės teise nekilnojamasis turtas, o kitu - perduodamos piniginės lėšos iš valstybės biudžeto lėšų, todėl fondui jau pervestos piniginės lėšos negali būti laikomos valstybės biudžeto (valstybei nuosavybės teise priklausančiomis) lėšomis bei būti grąžinamos į valstybės biudžetą.
Šios lėšos yra fondo nuosavybė ir joms neturi būti taikomi tokie reikalavimai kaip biudžetinių asignavimų naudotojams (pvz., vykdyti asignavimų naudotojų programas, sudaryti ir tvirtinti programų sąmatas bei teikti jų ataskaitas, panaudoti asignavimų lėšas (išlaidas) investicijų projektams įgyvendinti ir naujam turtui įsigyti, teisės aktų nustatyta tvarka teikti ataskaitų rinkinius, užtikrinti tinkamą asignavimų panaudojimą ir grąžinimą (metų pabaigoje likusių ir nepanaudotų tikslinės paskirties lėšų), pervesti į valstybės biudžetą susidariusias palūkanas už sąskaitose esančias lėšas ir kt.). Svarstant ir priimant 2011-06-21 Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą yra padarytos grubios klaidos, į kurias buvo neatsižvelgta arba neatsižvelgta sąmoningai. Priimto Įstatymo abstrakčios sąvokos sudaro visas sąlygas, kad ateityje būtų atverti keliai, taisant bei tobulinant Įstatymą, praturtėti valstybės sąskaitą bei Holokausto aukų ir Lietuvos tradicinių žydų religinių sąskaita. Kauno žydų religinė bendruomenė prašo :
Respublikos Seimo 2011 m. birželio 21 d. priimtą Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą tobulinti, kad būtų užtikrintos Lietuvos tradicinių žydų religinių bendruomenių teisės;
pateiktam patobulintam LR Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir 3 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-525 (2); 3.
LR Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo nuostatas užtikrinant, kad kompensacija už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą, pasiektų Lietuvos tradicines žydų religines bendruomenes, t.y. iki 1940 m. liepos 21 d. veikusias žydų religines bendruomenes ir, kurios veikė Lietuvos Respublikos teritorijoje 1990 m. kovo
viešąją įstaigą, bet tiesiogiai. Nepritarti
1) Papildomo komiteto – Teisės ir teisėtvarkos komiteto (toliau – TTK) 2014 m. kovo 12 d. išvadose dėl įstatymo projekto XIIP-525(2) yra nepritarta Kauno žydų religinės bendruomenės siūlymams ir pateikti tai pagrindžiantys argumentai. Be kita ko, TTK pateikė šiuos savo nuomonę pagrindžiančius argumentus „1. Galiojančio įstatymo 3 straipsnyje numatyta kompensacijos naudojimo paskirtis:
piniginė kompensacija gali būti naudojama tik šiems tikslams:
1) Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo tikslams Lietuvoje. Disponuodamas šiam tikslui skirtomis lėšomis, fondas finansuoja šiame punkte nurodytų sričių tikslinius projektus;
2) Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu nukentėjusiems žydų tautybės asmenims remti. Šiam tikslui skiriama šio įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodyta kompensacijos suma. 2. Pagal šį įstatymą perduotas nekilnojamasis turtas turi būti naudojamas tik Lietuvos žydų religiniams, kultūros, švietimo ir mokslo tikslams.“;
valdyboje;
pastabose ir pasiūlymuose šie klausimai iš esmės nebėra keliami (žr. toliau 3 lentelės Eil. Nr. 12). 11.
11Geros Valios Fondas, 2014-05-12 raštas,
adresuotas Seimo Pirminin-kei ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirminin-kui Esame informuoti, kad 2014 m. gegužės 13-14 d. bus svarstomos Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo pataisos. Taip pat esame informuoti dėl Seimui siunčiamų raštų iš p. M. Bairako, kuris pristato save kaip Kauno žydų religinės bendruomenės teisėtą atstovą. Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį, kad Kaune yra 450 žydų ir tik nedaugeliui iš jų p. M. Bairakas leidžia lankytis vienintelėje išlikusioje ir veikiančioje sinagogoje Kaune. Visi kiti Kauno žydai yra priversti melstis ar švęsti religines šventes privačiose patalpose. Turime informacijos, kad p. M. Bairakas fiziškai gyvena sinagogos patalpose, o tai yra nepriimtina kitiems Kauno žydams. Daugelį metų p. Bairakas siekia sunaikinti gerus santykius tarp Lietuvos Respublikos institucijų ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės, kuri yra skėtinė organizacija, atstovaujanti didžiausią dalį Lietuvos žydų. Net žydų religinės bendruomenės Lietuvoje yra šios organizacijos sudėtyje. Išvardyti gėdingi p. Bairako veiksmai yra nepriimtini ne tik Lietuvos žydų bendruomenėms, bet ir tarptautinėms žydų bendruomenėms bei organizacijoms. Geros valios fondas buvo įsteigtas vietos ir užsienio žydų bendruomenių atstovų. Pagrindinis fondo veiklos tikslas yra tenkinti viešąjį interesą įgyvendinant religinę, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo ir kitas veiklas, naudingas visuomenei. Pinigai yra skirstomi griežtai pagal Geros valios kompensacijos įstatymo reikalavimus ir vadovaujantis fondo valdybos sprendimu. Beje, projektų paraiškos, pateiktos p. Bairako, yra gautos ir bus svarstomos kartu su kitomis paraiškomis nepaisant to, kad p. Bairakas prašo daugiau nei 3 milijonų litų sinagogos taisymo darbams, kurioje jis privačiai gyvena. Lietuva žengė labai svarbų žingsnį priimdama Geros valios kompensacijos įstatymą.
Žydai visame pasaulyje dabar stebi tolesnį procesą. Ir mes, fondo valdyba, esame labiausiai suinteresuoti proceso skaidrumu. Geros valios fondo valdyba nusprendė, kad gautos lėšos turi būti naudojamos žmonių, būtent Lietuvoje esančių žydų, gerovei. Fondas yra atsakingas už ilgalaikio žydų gyvenimo Lietuvoje tęstinumo užtikrinimą, todėl valdyba nusprendė atidėti dalį per dešimt metų išmokamos piniginės sumos ateinančių daugelio metų veiklos tęstinumui. Tai užtikrins, jog patys svarbiausi projektai, užtikrinantys ilgalaikį žydų gyvenimo Lietuvoje tęstinumą, bus finansuojami ilgesnį nei dešimties metų laikotarpį. Taip pat svarbu paminėti, kad Geros valios fondas niekada nereikalavo teisės laikyti lėšas bankuose už Lietuvos Respublikos ribų. Maloniai prašome ignoruoti klaidingus p. M. Bairako argumentus ir priimti įstatymo pataisas, kurios suteiks mums galimybę tinkamai ir laiku finansuoti didelės svarbos projektus, užtikrinančius Lietuvos žydų veiklos tęstinumą. Deja, bet mes negalėsime asmeniškai dalyvauti įstatymo pataisų svarstyme, nes kartu dalyvaujame Amerikos Žydų Komiteto metiniame susitikime Vašingtone, Jungtinėse Amerikos Valstijose, kuriame mūsų dalyvavimas buvo patvirtintas daug anksčiau. Simas Levinas, Geros valios fondo direktorius, taip pat bus išvykęs. Jeigu nėra įmanoma perkelti įstatymo pataisų svarstymo datos, mus atstovaus už fondo valdymą atsakingi atstovai.
Fondo valdybos pirmininkai Faina Kukliansky Andrew Baker Atsižvelgti iš dalies
1) Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) atsižvelgė į Kauno žydų religinės bendruomenės nuomonę dėl nepakankamų priemonių užtikrinant fondui perduotų lėšų laikymo užsienio bankuose saugumą ir šių lėšų panaudojimo skaidrumą – 7.2. lentelėje pateiktame siūlyme BFK pasiūlė įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje po žodžių „bankų filialuose“ įrašyti žodžius „tik tais atvejais, kai šie bankai ir (ar) bankų filialai įsipareigoja teikti fondo valstybinį auditą atliekančiai Valstybės kontrolei visą reikalingą informaciją auditui atlikti“ ir visą šią dalį išdėstyti taip: „
išmokėtos piniginės kompensacijos lėšos gali būti laikomos Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtuose bankuose ir Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtuose užsienio valstybių bankų filialuose tik tais atvejais, kai šie bankai ir (ar) bankų filialai įsipareigoja teikti fondo valstybinį auditą atliekančiai Valstybės kontrolei visą reikalingą informaciją auditui atlikti , o palūkanos už piniginės kompensacijos lėšas gali būti naudojamos tiksliniams projektams finansuoti ir fondo administravimo išlaidoms padengti.“;
2) Kauno žydų religinės bendruomenės 2014-05-13 d. rašte papildomai pateiktose pastabose ir pasiūlymuose daugelis kitų šios bendruomenės anksčiau keltų klausimų nebėra keliami (žr. toliau 3 lentelės Eil. Nr. 12). 12. Kauno žydų religinė bendruo- menė, 2014-05-13 Papildomai dėl Lietuvos Respublikos Geros valios Kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir 3 papildymo įstatymo projektą Nr.
LR Seimo biudžeto ir finansų komitetas 2014 m. gegužės 14 d. svarstys komiteto posėdyje patobulinta LR Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo projektą, kuriuo siūloma papildyti įstatymo 3 straipsnį 3 dalimi:
„3. Fondui išmokėtos piniginės kompensacijos lėšos gali būti laikomos
Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtuose bankuose ir Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtuose užsienio valstybių bankų filialuose, o palūkanos už piniginės kompensacijos lėšas gali būti naudojamos tiksliniams projektams finansuoti ir fondo administravimo išlaidoms padengti.“ Kauno žydų religinės bendruomenės nuomone, šis siūlymas kompensacijos lėšas pervesti į banko indėlio sąskaitą neatitinka įstatymo nuostatų, kuriose yra įtvirtintas kompensacijos lėšų panaudojimo būdas ir naudojimo paskirtis (2 straipsnio 2 dalis ir 3 straipsnio 1 dalis). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Euro zonoje veikiantys bankai taiko vieną bankų priežiūros mechanizmą, o likusios Europos ekonominės erdvės narės ( Šveicarija, Norvegija ir t.t) taiko skirtingus bankų priežiūros metodus, todėl mūsų nuomone šie skirtumai, apsunkintų valstybės biudžeto lėšų kontrolės įgyvendinimą bei informacijos apie valstybės biudžeto lėšų laikymo sąlygas, gavimą. Lietuvoje veikiančios viešosios įstaigos privalo gautas lėšas laikyti atskiroje einamoje sąskaitoje, Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą fondas (įm.k. 302702699), kuris šiuo metu yra paskirtas disponuoti kompensacijos lėšomis už žydų religinių bendruomenių turtą, laiko pervestas lėšas iš valstybės biudžeto AB SEB banke.
Jeigu Fondas tinkamai vykdytų įstatymo nuostatas ir laiku paskirstytų gautas kompensacijos lėšas už žydų religinių bendruomenių turtą, ir laikytų gautas lėšas banko einamojoje sąskaitoje, o ne taupomojoje sąskaitoje, nereikėtų spręsti iškilusio klausimo ar pervesti susidariusias palūkanas į valstybės biudžetą ar ne ? Šiais siūlymais įsiterpiama į jau prasidėjusius ir vykstančius piniginės kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą mokėjimo santykius, todėl svarstytina ar tai atitinka teisinio tikrumo principą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas atgal negalioja, Fondas valstybės biudžeto lėšų sąskaita uždirbtas palūkanas privalo grąžinti į valstybės biudžetą. Kauno žydų religinė bendruomenė siūlo: LR Seimo biudžeto ir finansų komitetui nepritarti Įstatymo projekto Nr. XIIP-525 (2) siūlymams papildyti įstatymo 3 straipsnį
laikomos Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtuose bankuose ir Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtuose užsienio valstybių bankų filialuose, o palūkanos už piniginės kompensacijos lėšas gali būti naudojamos tiksliniams projektams finansuoti ir fondo administravimo išlaidoms padengti.“ Dėl 2 straipsnio 5 ir 6 dalių pakeitimo, kuriais nustatomas valstybinis auditas ir kasmetinis finansinės atskaitomybės pateikimas pastabų ir pasiūlymų Kauno žydų religinė bendruomenė neturi.
Atsižvelgti iš dalies
1) Biudžeto ir finansų komitetas
įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje po žodžių „bankų filialuose“ siūlo įrašyti žodžius „tik tais atvejais, kai šie bankai ir (ar) bankų filialai įsipareigoja teikti fondo valstybinį auditą atliekančiai Valstybės kontrolei visą reikalingą informaciją auditui atlikti“ ir visą šią dalį išdėstyti taip:
„3. Fondui išmokėtos piniginės kompensacijos lėšos gali
būti laikomos Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtuose bankuose ir Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtuose užsienio valstybių bankų filialuose tik tais atvejais, kai šie bankai ir (ar) bankų filialai įsipareigoja teikti fondo valstybinį auditą atliekančiai Valstybės kontrolei visą reikalingą informaciją auditui atlikti , o palūkanos už piniginės kompensacijos lėšas gali būti naudojamos tiksliniams projektams finansuoti ir fondo administravimo išlaidoms padengti.“;
2) Biudžeto ir finansų komiteto 2014-05-14 d. posėdyje dalyvavusiems Vyriausybės atstovams bei Geros valios fondo valdybos atstovams buvo paaiškinta, kad iki įstatymo projekto XIIP-525 (2) priėmimo ir jo įsigaliojimo priskaičiuotos palūkanos už piniginės kompensacijos lėšas, laikomas bankuose, turi būti pervestos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, nes įstatymas į praeitį negalioja. 4.
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2014-02-26 raštas Nr. 4-01-12472 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo valdybos prašymu atlikome Lietuvos Respublikos geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir 3 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-525(2) (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Projekto 2 straipsnyje siūloma Lietuvos Respublikos geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą (toliau – Įstatymas) papildyti nuostatomis, kad fondui išmokėtos piniginės kompensacijos lėšos gali būti laikomos Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtuose bankuose ir Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtuose užsienio valstybių bankų filialuose, o palūkanos už piniginės kompensacijos lėšas gali būti naudojamos tiksliniams projektams finansuoti ir fondo administravimo išlaidoms padengti . Teikiame Projektui tobulinti galinčias būti aktualias pastabas:
galiojančio Įstatymo tikslas – tenkinti Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios Lietuvos žydų etninės grupės viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo, religinę, taip pat mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros ir kitokią visuomenei naudingą veiklą. Siekiant užtikrinti šių tikslų įgyvendinimą, Įstatyme nustatomas disponavimo fondui perduotomis kompensacijos lėšomis ir jų naudojimo pagal paskirtį priežiūros mechanizmas, t. y. nustatomas valstybinis auditas ir kasmetinis finansinės atskaitomybės pateikimas. 1.1.
nustatyta disponavimo fondui perduotomis kompensacijos lėšomis ir jų naudojimo pagal paskirtį teisėtumo priežiūros procedūra leidžia daryti prielaidą, kad įgyvendindama šias funkcijas Valstybės kontrolė remsis ne tik fondo disponuojama ir pateikiama informacija (ar duomenimis), bet ir privalės kreiptis į bankus dėl funkcijoms įgyvendinti reikalingos informacijos pateikimo. Projekte siūloma įteisinti galimybę fondui išmokėtas pinigines lėšas laikyti ne Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose bankuose. Mūsų nuomone, tokia padėtis gali pasunkinti disponavimo fondui perduotomis lėšomis ir jų naudojimo pagal paskirtį kontrolės įgyvendinimą, kadangi, mūsų nuomone, egzistuoja rizika, kad šias funkcijas vykdanti Valstybės kontrolė gali susidurti su sunkumais gaudama duomenis ir informaciją iš kitose valstybėse esančių bankų apie juose laikomas fondui perduotas lėšas ir disponavimą jomis ( pavyzdžiui, bankai gali atsisakyti pateikti duomenis arba šių duomenų pateikimas gali užtrukti ). 1.2. Manome, kad fondui perduotų lėšų laikymas kitų (ne Lietuvos Respublikos) valstybių teritorijose esančiuose bankuose gali padidinti su fondo administravimu susijusias išlaidas. Kita vertus, nuostata dėl Lietuvos Respublikoje esančios Lietuvos žydų bendruomenės viešųjų interesų tenkinimui skirtų lėšų laikymo ne Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose bankuose gali sukelti abejonių ir paskatinti diskusijas dėl skaidraus disponavimo šiomis lėšomis ir jų naudojimo pagal tiesioginę paskirtį. Atsižvelgti Biudžeto ir finansų komitetas
įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje po žodžių „bankų filialuose siūlo įrašyti žodžius „tik tais atvejais, kai šie bankai ir (ar) bankų filialai įsipareigoja teikti fondo valstybinį auditą atliekančiai Valstybės kontrolei visą reikalingą informaciją auditui atlikti“ ir visą šią dalį siūlo išdėstyti taip: „ 3.
Fondui išmokėtos piniginės kompensacijos lėšos gali būti laikomos Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtuose bankuose ir Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtuose užsienio valstybių bankų filialuose tik tais atvejais, kai šie bankai ir (ar) bankų filialai įsipareigoja teikti fondo valstybinį auditą atliekančiai Valstybės kontrolei visą reikalingą informaciją auditui atlikti , o palūkanos už piniginės kompensacijos lėšas gali būti naudojamos tiksliniams projektams finansuoti ir fondo administravimo išlaidoms padengti.“
raštas Nr. 4-01-1247
siūlymus palūkanos už bankuose laikomas pinigines kompensacijas gali būti naudojamos fondo administravimo išlaidoms padengti. Atsižvelgdami į ankstesnę pastabą, manome, kad šie Projekto siūlymai gali paskatinti fondui perduotas lėšas naudoti ne tiesioginiams tikslams, t. y. ne Lietuvos žydų etninės grupės viešiesiems interesams tenkinti, bet laikyti jas tam tikrame banke ir gauti kuo daugiau palūkanų, siekiant padengti fondo administravimo išlaidas. Apibendrindami tai, kas išdėstyta, manome, kad dalis Projekto siūlymų (priėmus Projektą) pasunkintų fondui perduotų lėšų panaudojimo teisėtumo kontrolę, sudarytų sąlygas fondui perduotas lėšas naudoti ne pagal paskirtį, mažintų disponavimo fondui perduotomis lėšomis skaidrumą ir didintų fondo administravimo išlaidas.
Atsižvelgdami į tai, kad pagal Įstatymo 2 straipsnio 6 dalies nuostatas fondui perduotų lėšų disponavimo ir naudojimo teisėtumo kontrolės funkcijos suteiktos Valstybės kontrolei, siūlome kreiptis į minėtą instituciją dėl išvados: ar įgyvendinant Projekto siūlymus nepasunkėtų disponavimas fondui perduotomis lėšomis ir būtų užtikrinama jų naudojimo teisėtumo kontrolė. Atsižvelgta (kreiptasi į Valstybės kontrolę)
1) Valstybės kontrolė 2014-05-13 d. pateikė šią išvadą: „ Valstybės kontrolė jau atliko du auditus – už 2012 ir 2013 metus ir vertino valstybės biudžeto lėšų, skirtų viešajai įstaigai „Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas“ naudojimo teisėtumą. Atkreipiame dėmesį, kad Valstybės kontrolė, atlikusi
auditą, pateikė rekomendaciją Ministro Pirmininko tarnybai spręsti klausimą dėl palūkanų, uždirbtų nuo 2012 metais nepanaudotų valstybės biudžeto lėšų, pervedimo į valstybės iždo sąskaitą. Vyriausybės kanceliarija, atsižvelgusi į pateiktą rekomendaciją, parengė Lietuvos Respublikos geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir 3 straipsnio papildymo įstatymo projektą, kurį dabar ir svarsto Seimas. 2013 metais į fondą buvo pervesta 12,5 mln. litų Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo ir mokslo projektams finansuoti. Kadangi projektų įgyvendinimo darbams fondas nebuvo pasiruošęs, todėl ir šios lėšos nebuvo naudojamos, o laikomas bankų sąskaitose. Tik 2014 metų sausio mėnesį fondas paskelbė projektų pateikimo tvarką ir ėmėsi projektų vykdymo.
Tačiau 2014 metų auditą pradėsime rudenį ir pagal įstatymą išvadą pateiksime Vyriausybei iki 2015-02-10. Taigi, ar teisėtai, teisingai naudojamos šios lėšos projektams kol kas pasakyti negalime.“;
2) Biudžeto ir finansų komitetas dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos iškeltų klausimų pateikė savo siūlymą dėl įstatymo projekto
įstatymo 3 straipsnio 3 dalies patobulinimo (žr. toliau 7.2. lentelę). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nepateikta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2 Argumentai : Siekiant normų aiškumo siūloma patobulinti formuluotes. Pasiūlymas : Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6. Fondo valstybinį auditą atlieka Valstybės kontrolė ir kasmet iki vasario 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikia ir valstybinio audito išvadą ir ataskaitą. Valstybės kontrolė Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikia kasmet iki vasario 10 d. Valstybinio audito išvadoje konstatavus, kad fondas disponuoja jam perduotomis kompensacijos lėšomis ar valdo, naudoja ar disponuoja jam perduotą nekilnojamąjį turtą ne pagal šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytą paskirtį ar kitaip pažeidžia šio įstatymo reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę laikinai sustabdyti kompensacijų mokėjimą ir disponavimą jomis ir spręsti dėl kito fondo paskyrimo.“ Pritarti Argumentai:
Pateikti Audito komiteto išvadoje. Pasiūlymas: Pritarti Audito komiteto pasiūlymui. 2.
2Seimo Teisės ir teisėtvar-kos komitetas,
Pasiūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir 3 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-525(2) patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti iš dalies Į Seimo kanceliarijos Teisės departamento (toliau – TD) pastabas atsižvelgta iš dalies (žr. pirmiau pateiktą Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę ir argumentus dėl TD pastabų). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
): Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvadoms ir toliau pateiktam komiteto pasiūlymui. 7.2. Pasiūlymai Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, 2014-05-142 Argumentai :
Pateikti Seimo valdybos prašymu Specialiųjų tyrimų tarnybos atlikto įstatymo projekto XIIP-525(2) antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktose pastabose, be kita ko, atkreipiant dėmesį į štai ką: „P rojekte siūloma įteisinti galimybę fondui išmokėtas pinigines lėšas laikyti ne Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose bankuose.
Mūsų nuomone, tokia padėtis gali pasunkinti disponavimo fondui perduotomis lėšomis ir jų naudojimo pagal paskirtį kontrolės įgyvendinimą, kadangi, mūsų nuomone, egzistuoja rizika, kad šias funkcijas vykdanti Valstybės kontrolė gali susidurti su sunkumais gaudama duomenis ir informaciją iš kitose valstybėse esančių bankų apie juose laikomas fondui perduotas lėšas ir disponavimą jomis ( pavyzdžiui, bankai gali atsisakyti pateikti duomenis arba šių duomenų pateikimas gali užtrukti ).“ Pasiūlymas :
Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje po žodžių „bankų filialuose siūloma įrašyti žodžius „tik tais atvejais, kai šie bankai ir (ar) bankų filialai įsipareigoja teikti fondo valstybinį auditą atliekančiai Valstybės kontrolei visą reikalingą informaciją auditui atlikti“ ir visą šią dalį išdėstyti taip:
„3. Fondui išmokėtos piniginės kompensacijos lėšos gali
būti laikomos Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtuose bankuose ir Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtuose užsienio valstybių bankų filialuose tik tais atvejais, kai šie bankai ir (ar) bankų filialai įsipareigoja teikti fondo valstybinį auditą atliekančiai Valstybės kontrolei visą reikalingą informaciją auditui atlikti, o palūkanos už piniginės kompensacijos lėšas gali būti naudojamos tiksliniams projektams finansuoti ir fondo administravimo išlaidoms padengti.“. Pritarti Pritarti Argumentai pateikti pasiūlymo turinyje. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Andrius Palionis, Kęstutis Glaveckas. 10.
nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas