lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) pagrindinio karinio parengtumo neįgiję asmenys, kai
jiems sukanka 55 metai, o baigę aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas, – kai jiems sukanka 60 metų;“. 2 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Karo prievolininkai atrenkami ir skiriami:
1) tarnybą rezerve atlikti kariniuose vienetuose, krašto apsaugos savanorių pajėgose ar kituose aktyviojo rezervo kariniuose vienetuose nuo 18 iki 55 60 metų;
2) tarnybą rezerve atlikti parengtojo rezervo kariniuose vienetuose nuo 19 metų (o pareiškę norą raštu – nuo 18 metų) iki 55 60 metų, atsargos karo kapelionai karininkai, generolai (admirolai), atsargos kariai, turintys gydytojo ar gydytojo padėjėjo specialybę, – iki 605 metų.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas Šis įstatymas įsigalioja
Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia seimo narys Juozas Olekas
variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) pagrindinio karinio parengtumo neįgiję asmenys, kai
jiems sukanka 55 metai, o baigę aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas, – kai jiems sukanka 60 metų;“. 2 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Karo prievolininkai atrenkami ir skiriami:
1) tarnybą rezerve atlikti kariniuose vienetuose, krašto apsaugos savanorių pajėgose ar kituose aktyviojo rezervo kariniuose vienetuose nuo 18 iki 55 60 metų;
2) tarnybą rezerve atlikti parengtojo rezervo kariniuose vienetuose nuo 19 metų (o pareiškę norą raštu – nuo 18 metų) iki 55 60 metų, atsargos karo kapelionai karininkai, generolai (admirolai), atsargos kariai, turintys gydytojo ar gydytojo padėjėjo specialybę, – iki 605 metų.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja
Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teisės aktų projektų tikslas – papildyti Diplomatinės tarnybos įstatymo
ministro prašymu išduoti diplomatinius pasus profesinės karo tarnybos kariams, turintiems ne žemesnį kaip pul
SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 2, 31, 32, 32¹, 36, 45, 47, 53, 54 IR 60 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
aiškinamasis raštas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 31, 32, 32¹, 36, 45, 47, 53, 54 ir 60 straipsnių pakeitimo ir 46 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino praktikoje taikant Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą (toliau – KASOKTĮ) nustatyti trūkumai ir toliau išdėstytos priežastys. Šiuolaikinės teorijos reikalauja nuolat tobulinti žmogiškųjų išteklių vadybos sistemą, kad karių karjeros vadybos elementai sudarytų visumą ir užtikrintų sistemingą, nuoseklų, ilgalaikį ir kryptingą karių karjeros planavimo procesą, užtikrintų karių motyvaciją tarnauti profesinėje karo tarnyboje. Pažymėtina, kad jau šiandien krašto apsaugos sistema (toliau – KAS) susiduria su dideliais personalo trūkumo (2016 m. spalio
sunkumais, todėl nesiimant papildomų priemonių ir racionaliai neišnaudojant jau turimų žmogiškųjų išteklių bus susiduriama su problemomis įgyvendinant KAS uždavinius.
Atsižvelgiant į situaciją, kad nemažai metų į atsargą išleidžiama daugiau karininkų nei KAS geba jų pritraukti (pvz., 2011 m. iš profesinės karo tarnybos į atsargą išleisti 74, priimti 43 karininkai, atitinkamai 2012 m. – 118/45, 2013 m. – 94/62, 2014 m. – 82/34, išskyrus 2015 m., kai buvo išleisti 88, o priimti 106 karininkai), bendras karininkų trūkumas ateityje gali tapti reikšmingas KAS uždavinių įgyvendinimui (numatoma, kad nesiimant veiksmų 2022 m. karininkų trūkumas gali sudaryti iki 500 karių). Siekiant optimaliai išnaudoti jau turimus žmogiškuosius išteklius, siūloma optimizuoti profesinės karo tarnybos karių, taip pat ir karinių specialistų, tarnybos sąlygas, tarnybos amžių, sureguliuoti kitus teisinius aspektus atsižvelgiant į siūlomus pakeitimus. Šiuo metu KASOKTĮ 32, 32¹ ir 45 straipsniuose nustatytas karių tarnybos laikas, kuris yra skirtingas atsižvelgiant į kario tarnybos pobūdį (rezervo ar profesinės karo tarnybos), karinį laipsnį ar specialybę. Didžioji dalis karių gali tarnauti iki 35–53 metų priklausomai nuo turimo karinio laipsnio, o kariniai specialistai iki 55–65 metų priklausomai nuo turimos specialybės. Ankstyvas jauno amžiaus karių išleidimas į atsargą, naujų struktūrinių vienetų atsiradimas (pvz., Lietuvos kariuomenės Motorizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija“, Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba), konkurencija tarp viešojo ir privataus sektorių dėl žmogiškųjų išteklių, neigiamos demografinės tendencijos ypač apsunkina siekius tinkamai sukomplektuoti Lietuvos kariuomenės karinius vienetus.
Taip pat ankstyvas darbingo amžiaus karių išleidimas į atsargą neleidžia racionaliai išnaudoti į kario rengimą ir parengtumo išlaikymą investuotų žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Tai ypač aktualu kalbant apie vyresniuosius karininkus, kurių rengimas trunka apie 10 metų ir rengimo išlaidos gali siekti iki 100 tūkst. eurų (bazinio, taktinio, operacinio, strateginio karininkų rengimo lygmens kursai, kvalifikacijos kursai NATO ar kitose institucijose ir kt.). Paminėtina ir tai, kad nustatytas ankstyvas išėjimo į atsargą amžius yra svarbi riba, daranti įtaką karių apsisprendimui palikti profesinę karo tarnybą (tokią priežastį nurodo apie trečdalis karių, apsisprendusių palikti profesinę karo tarnybą). Įvertinus išeinančių į atsargą karių duomenis, nustatyta, kad daugiausia karininkų išeina į atsargą 36–45 metų, nelaukdami galutinės šiuo metu nustatytos išleidimo į atsargą amžiaus ribos, suvokdami, kad galimybės integruotis į civilinę darbo rinką su amžiumi mažėja. Įvertinus tarptautinę praktiką, nustatyta, kad daugumoje NATO šalių, ypač turinčių sąlyginai nedideles kariuomenes, maksimalus vidutinis profesinės karo tarnybos karių amžius yra 56 m. (be generolų), generolų – 60 m., pvz., Latvijoje šis vidurkis atitinkamai sudaro 48/60 m., Estijoje – 58/65 m., Slovėnijoje – 55/55 m., Slovakijoje – 55/57 m., Belgijoje – 56/58 m., Danijoje ir Nyderlanduose – 60/60 m., o Lietuvoje šis rodiklis yra 45/58 m., t. y. karininkai, išskyrus generolus, tarnauja trumpiausiai.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemos pareigūnai, priklausomai nuo grandies lygio, tarnauja iki 55/60/65 m., Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai iki 50/55 m., Kalėjimų departamento pareigūnai iki 50 m., muitinės sistemos pareigūnai iki 65 m. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtas priežastis, įstatymo pakeitimu siūloma sudaryti galimybes puskarininkiams, jaunesniesiems ir vyresniesiems karininkams profesinėje karo tarnyboje tarnauti iki 56 metų, o generolams – iki 60 metų. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad kariniai specialistai, įgiję ypač paklausias darbo rinkoje specialybes, į profesinę karo tarnybą paprastai ateina būdami vyresnio amžiaus, jau įgiję atitinkamą civilinį išsilavinimą ir specialybę, kurių negali suteikti KAS, siekiama ir kariniams specialistams sudaryti galimybes tarnauti ilgiau – iki 60 m. (karo kapelionams iki 65 m.). Pailginus tarnybos amžių, siūloma atsisakyti galimybės pratęsti tarnybos laiką, kuri šiuo metu numatyta KASOKTĮ 46 straipsnyje. Pailginus karių tarnybos laiką iki 56 metų puskarininkiams, jaunesniesiems ir vyresniesiems karininkams, iki 60 metų generolams ir kariniams specialistams ir iki 65 metų karo kapelionams, siūlytina keisti ir karių perkėlimo į dimisiją amžių, kuris šiuo metu yra 55 metai.
Priešingu atveju susidarytų situacija, kai kariai dar būdami tinkami profesinei karo tarnybai pagal amžių ir tarnaujantys profesinėje karo tarnyboje ar aktyviajame rezerve turėtų būti perkeliami į dimisiją. Kadangi šiuo metu nustatytas skirtingas karių perkėlimo į dimisiją amžius atsižvelgiant į kario laipsnį ir turimą specialybę, o tai apsunkina atsargos karių duomenų administravimą, siūloma nustatyti bendrą visiems kariams perkėlimo į dimisiją amžiaus ribą – 60 metų (karo kapelionams – 65 metai). Atsižvelgiant į pasiūlymą ilginti tarnybos laiką ir tai, kad karių karjeros vadyba turi užtikrinti sisteminį, nuoseklų ir nuolatinį kario karjeros augimo procesą, siūloma KASOKTĮ 54 straipsnio 2 dalies pakeitimais pailginti ir minimalų laiką, kurį karys (iki pulkininko, jūrų kapitono laipsnio) privalo ištarnauti siekdamas gauti aukštesnį karinį laipsnį. Nepailginus minimalaus tarnybos laiko, gali susidaryti tokios sąlygos, kai kariams sąlyginai anksti būtų suteikiami aukštesni kariniai laipsniai. Taip kariai anksti pradėtų eiti aukštas pareigas pagal savo karinį laipsnį ir iš esmės anksti pasiektų aukščiausią savo karjeros tašką, po kurio karjera sąlyginai sustotų, nemotyvuotų kario tęsti karo tarnybos. Pailginus minimalų tarnybos laiką iki pulkininko (jūrų kapitono) laipsnio, siūlytina taip pat pakeisti ir KASOKTĮ 54 straipsnio 8 dalį, nustatančią pulkininko (jūrų kapitono) minimalų tarnybos laiko reikalavimą aukštesniam brigados generolo (flotilės admirolo) laipsniui suteikti, paskyrus į atitinkamas pareigas. KASOKTĮ 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kario laipsnis žymi jo tarnybos patirtį ir kvalifikaciją.
Aukštesnio laipsnio suteikimo sąlygos (KASOKTĮ 54 straipsnis) reglamentuoja, kad atrankoje eilinio (jūreivio) laipsniui gauti dalyvauja tik profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai, o nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariams tokia galimybė nenumatyta. Pažymėtina būtų tai, kad atliekantys nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą karo prievolininkai po 6 mėnesių nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos įgyja teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, geba atlikti individualias užduotis taikos ir karinių veiksmų metu, t. y. įgytas karinio parengtumo lygis atitinka nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, būtinus eilinio (jūreivio) laipsniui suteikti. Tačiau esant dabartiniam teisiniam reglamentavimui kariui, atliekančiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, šiuo metu nėra galimybės dalyvauti atrankoje eilinio (jūreivio) laipsniui gauti, todėl KASOKTĮ 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma papildomai numatyti galimybę ir kariams, ištarnavusiems nuolatinėje privalomojoje pradinėje karo tarnyboje, dalyvauti atrankoje eilinio (jūreivio) laipsniui gauti. Šiuo metu KASOKTĮ 54 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad aukštesnis karininko laipsnis gali būti suteikiamas, jeigu iki nustatyto išleidimo į atsargą amžiaus pagal suteikiamą laipsnį liko ne mažiau kaip 2 metai arba tarnyba pratęsiama 46 straipsnio nustatytomis sąlygomis, t. y. aukštesni laipsniai gali būti suteikiami visą tarnybos laikotarpį (jeigu karys atitinka kitus nustatytus reikalavimus), išskyrus 2 metus iki išėjimo į atsargą.
Taip apsunkinamas laipsnių suteikimo procesas, karininkams suteikiami nepagrįsti lūkesčiai, kadangi į atrankos procesą aukštesniam laipsniui suteikti patenka ir ta dalis karininkų, kuriems aukštesnis karinis laipsnis nėra suteikiamas jau ilgą laiką dėl nepakankamos turimos kvalifikacijos, kompetencijų, potencialo ar artėjančio išleidimo į atsargą termino. Todėl siūloma KASOKTĮ 54 straipsnio 2 dalyje papildomai reglamentuoti ir amžių, iki kada kariai gali pretenduoti gauti aukštesnį karininko laipsnį, sutrumpinant šį laikotarpį. Priėmus tokį sprendimą, siūloma naikinti KASOKTĮ 54 straipsnio 10 dalį. KASOKTĮ 53 straipsnyje nustatytos pirmojo laipsnio suteikimo kariui sąlygos. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė profesinės karo tarnybos kariams, turintiems ne žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį (arba aukštesnįjį) išsilavinimą arba iki 1995 m. įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą ir pagal turimą specialybę (kvalifikaciją) paskirtiems į seržanto specialisto pareigas, vietoj pirmojo grandinio laipsnio suteikti aukštesnį seržanto specialisto laipsnį. Tačiau formaliai grandinio laipsnis jiems nėra pirmasis laipsnis, pirmasis jų gaunamas laipsnis yra jaunesnysis eilinis, su kuriuo jie įgyja pagrindinį karinį parengtumą. Atsižvelgiant į tai, siūloma keisti KASOKTĮ 53 straipsnio 3 dalį ir suvienodinti išsilavinimą nusakančius terminus su vartojamais Mokslo ir studijų įstatyme.
KAS susiduria su įvairių specialistų, pvz., pilotų ir aviacijos inžinierių, karo medikų, ryšių ir informacinių technologijų specialistų, trūkumu (šiuo metu trūksta daugiau kaip 20 aviacijos specialistų, 60 karo medikų, 120 ryšių ir informacinių technologijų specialistų ir kt.). Ateityje galimas ir kitų specialistų trūkumas. Šiuo metu karinių specialistų pareigas einantiems kariams KASOKTĮ numatytos ir taikomos skirtingos tarnybos sąlygos dėl išleidimo į atsargą amžiaus, aukštesnio karinio laipsnio suteikimo, tačiau kai kuriais atvejais išimtys ir skirtingos sąlygos taikomos tik konkrečiai karinių specialistų pareigas einančių karių grupei. Pvz., KASOKTĮ 53 straipsnio 6 dalyje numatyta galimybė vietoj pirmojo leitenanto laipsnio tokia pat tvarka suteikti aukštesnį vyresniojo leitenanto ar kapitono (kapitono leitenanto) laipsnį tik gydytojams ir ne žemesnio kaip bakalauro ar jam prilyginto laipsnio teisininkams. KASOKTĮ 54 straipsnio 3 dalyje nustatytos išskirtinės sąlygos suteikti aukštesnį laipsnį anksčiau nustatyto laiko gydytojams ir teisininkams, turintiems vyresniojo leitenanto laipsnį. KASOKTĮ 54 straipsnio 5 dalyje numatyta išimtis medicinos, finansų ir teisės specialistams, turintiems ne žemesnį kaip magistro laipsnį, gauti pulkininko laipsnį netarnavus dalinio, junginio, pajėgų rūšies vadu arba jo pavaduotoju ne mažiau kaip 1 metus. Manytina, kad toks keleto karinių specialistų grupių išskyrimas neatitinka pasikeitusių šiandieninių poreikių, nesudaro patrauklesnių tarnybos sąlygų kitoms KAS reikalingų specialistų grupėms. Tai sudaro sunkumų pritraukiant įvairius karinius specialistus į KAS ir motyvuojant juos pasirinkti profesinę karo tarnybą ar likti joje.
Todėl siūloma suvienodinti šiuose straipsniuose nustatytas sąlygas visiems kariniams specialistams, neišskiriant tik tam tikrų karinių specialistų grupių, pvz., teisininkų ar finansininkų. Pažymėtina, kad šiuo metu vienas iš būdų tapti karininku yra sėkmingai baigti jaunesniųjų karininkų vadų mokymus (toliau – JKVM). Baigus mokymus klausytojams suteikiamas atsargos jaunesniojo karininko (leitenanto) laipsnis. Esant poreikiui, toks asmuo gali būti priimamas į profesinės karo tarnybos karinių specialistų pareigas. KASOKTĮ 53 straipsnio 6 dalyje numatyta galimybė vietoj pirmojo leitenanto laipsnio tokia pat tvarka suteikti aukštesnį vyresniojo leitenanto ar kapitono (kapitono leitenanto) laipsnį, tačiau šio straipsnio 6 dalis negali būti taikyma asmeniui, jau turinčiam leitenanto laipsnį (nebetinka sąlyga „vietoj pirmojo leitenanto laipsnio“), priešingai nei priimamam į karinio specialisto pareigas asmeniui, kuris dar neturi karininko laipsnio. Manytina, kad šio straipsnio 6 dalies nuostatų nebeužtenka norint tinkamai reglamentuoti galimas situacijas, užtikrinant lygias galimybes visiems asmenims, pretenduojantiems į karinių specialistų pareigas (pvz., jau turintiems atsargos leitenanto laipsnį ir jo neturintiems), todėl siūloma papildyti 54 straipsnį nauja 3¹ tokią situaciją reglamentuojančia dalimi. Šiuo metu profesinės karo tarnybos kariams taikomi skirtingi sutarčių terminai.
Pvz., su priimamais į profesinę karo tarnybą kariais sudaromos iki 5 m. sutartys, su karininkais, pradedančiais tarnybą po Lietuvos karo akademijos ar karininkus rengiančios užsienio mokyklos baigimo, – iki sukaks šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje nustatyti išleidimo į atsargą metai (savo esme neterminuota sutartis, kadangi kariui kylant karjeros laiptais ir jam suteikiant aukštesnius karinius laipsnius keičiasi ir ilgėja jam nustatytas išleidimo į atsargą amžius). Vien tik trumpas sutartis sudarę kariai gali jaustis neužtikrinti dėl savo tarnybos perspektyvų ir socialinių garantijų. Kita vertus, neterminuotas sutartis sudarę kariai galbūt nėra tinkamai motyvuojami tarnauti, nes sudaromos sąlygos kariams patogiai jaustis iki įstatymu nustatyto išleidimo į atsargą amžiaus, nesudaromos optimalios galimybės KAS lanksčiai vykdyti personalo valdymą, reguliuoti personalo kaitą. Užsienio šalių analizė parodė, kad didesnė dalis NATO šalių taiko terminuotų sutarčių principą ir, be įprastinio sutarties termino, paprastai turi galimybę vieną ar keletą kartų pratęsti sutartį ilgesniam terminui, taip sudarant kariams sąlygas sieti savo ateitį su kariuomene, siekti karjeros, užsitikrinti tam tikras socialines garantijas ir pan. Analogiškai siūloma tokį modelį taikyti ir KAS: vienodinti sutarčių sudarymo sąlygas visiems profesinės karo tarnybos kariams, taikyti trumpesnių ir ilgesnių sutarčių modelį, atsisakyti neterminuotų sutarčių principo, kurios nemotyvuoja karių ir nesudaro sąlygų optimaliam KAS personalo valdymui. Pritarus siūlomam sutarčių terminų profesinės karo tarnybos kariams taikymui, nebetenka aktualumo KASOKTĮ 31 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata dėl sutarčių terminų taikymo liktiniams.
Pažymėtina, kad pati KASOKTĮ 2 straipsnio 21 dalyje nustatyta „liktinio“ sąvoka neduoda jokios pridėtinės vertės, sąvoka vartojama tik KASOKTĮ 31 straipsnio 2 dalies 3 punkte, liktinis savo esme yra tas pats profesinės karo tarnybos karys, t. y. asmuo, sudaręs profesinės karo tarnybos sutartį ir priimtas į profesinę karo tarnybą. Atsižvelgiant į tai, siūloma panaikinti liktinio sąvoką KASOKTĮ. KASOKTĮ 60 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tam tikroms profesinės karo tarnybos karių pareigoms, susijusioms su didesne vadų atsakomybe, nustatomi pareiginiai tarnybinio atlyginimo priedai ir jie mokami, kol karys eina minėtas pareigas. Tačiau KASOKTĮ nenumatyta, kad pavaduojantys kariai pavadavimo metu galėtų gauti priedą už pareigas, susijusias su didesne vadų atsakomybe. Galima teigti, kad iš esmės pavaduojantiems kariams tenka dviguba atsakomybė, nes jie vykdo ir savo, ir papildomai pavaduojamojo asmens pareigas. Manytina, kad taip yra pažeidžiamas socialiai teisingo apmokėjimo principas, kai vienu atveju kariai, vykdydami tam tikras pareigas, gauna anksčiau minėtą priedą, o juos pavaduojantys kariai, vykdydami pavaduojamųjų pareigas, šio priedo nebegauna. KASOKTĮ 36 straipsnio 10 dalyje įteisinta profesinės karo tarnybos karių, kurie KAS eina karo medicinos gydytojo ar jo padėjėjo pareigas, galimybė tarnybos metu dirbti kitose valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, paliekant tą patį tarnybinį atlyginimą pagal dvišales sutartis tarp KAS institucijos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Ši galimybė sudaro geras sąlygas karo medicinos gydytojams realizuoti savo profesines žinias praktiškai ir palaikyti tinkamą kvalifikaciją. Kitiems KAS tarnaujantiems sveikatos priežiūros specialistams, t. y. paramedikams, tokia galimybė nėra nustatyta.
Tačiau praktika rodo, kad Lietuvos kariuomenėje tarnaujantys paramedikai kasdienėje veikloje neturi pakankamai galimybių realizuoti savo profesinių žinių, tobulinti įgūdžių ūmių sveikatos sutrikimų ir traumų atvejais tiek dėl mažo tokių atvejų skaičiaus, tiek dėl per mažai jiems suteikiamos atsakomybės atliekant šį darbą stažuočių kitose sveikatos priežiūros įstaigose metu. Ilgainiui dėl šių priežasčių paramedikai gali prarasti savo įgūdžius ir kvalifikaciją, o paramediko parengimas reikalauja daug laiko ir finansinių išteklių. Turėdami teisę dirbti kitose sveikatos priežiūros įstaigose, paramedikai įgytų daugiau patirties, tobulintų savo įgūdžius teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ūminių sveikatos sutrikimų ir traumų atvejais, o tai padėtų palaikyti reikiamą kvalifikaciją. Atsižvelgiant į Įstatymo projektu ilginamą tarnybos ir išleidimo į dimisiją amžių, iškyla poreikis keisti ir Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymą Nr. I-1593 (toliau – KPĮ), siekiant tarpusavyje suderinti teisinius aktus. KPĮ 3 straipsnio 5 punkte nustatyti atvejai, kada karinio parengtumo neįgiję asmenys yra atleidžiami nuo karo prievolės, o KPĮ 21 straipsnio 2 dalimi nustatytas karo prievolininkų atrinkimo ir skyrimo į tarnybą rezerve amžius. KPĮ projekto 3 straipsnio pakeitimu siekiama nustatyti 60 metų ribą, kada pagrindinio karinio parengtumo neįgiję asmenys atleidžiami nuo karo prievolės. Atitinkamai KPĮ 21 straipsnio 2 dalies
skyrimo į tarnybą rezerve amžiaus ribą.
Įstatymo projekto tikslai:
atsargą amžių visiems profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir aktyviojo rezervo kariams;
karo prievolininkų atrinkimo ir skyrimo į tarnybą rezerve amžių, atsižvelgiant į pailgėjusį tarnybos laiką;
sąlygas, atsižvelgiant į pailgėjusį tarnybos laiką;
suteikimo sąlygas visiems kariniams specialistams, neišskiriant atskirų jų grupių;
sutarčių;
terminus ir juos suvienodinti visiems profesinės karo tarnybos kariams;
laipsnio suteikimo reglamentavimą kariniams specialistams;
atsakomybe, pavadavimo metu gauti nustatytą pareiginį tarnybinio atlyginimo priedą;
profesines žinias, tobulinti įgūdžius, suteikiant jiems teisę kaip ir karo medicinos gydytojams ar jų padėjėjams dirbti kitose sveikatos priežiūros įstaigose. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Seimo narys Juozas Olekas. 3. Kaip šiuo metu reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai KASOKTĮ 2 straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad liktinis – tai Lietuvos Respublikos pilietis, kuris atlikdamas privalomąją pradinę karo tarnybą buvo atrinktas į profesinę karo tarnybą ir sudarė profesinės karo tarnybos sutartį.
KASOKTĮ 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad profesinės karo tarnybos sutartis sudaroma šiems terminams:
1) su karininkais, pradedančiais tarnybą po Lietuvos karo akademijos ar karininkus rengiančios užsienio mokyklos baigimo, – iki sukaks KASOKTĮ 45 straipsnio 4 dalyje nustatyti išleidimo į atsargą metai;
2) su priimamais į profesinę karo tarnybą kariais – ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui ir terminui, ne ilgesniam kaip iki tos dienos, kai kariui sukaks KASOKTĮ 45 straipsnyje nustatyti išleidimo į atsargą metai;
3) su liktiniais – ne trumpesniam kaip 2 metų ir ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui;
4) su stojančiais į tarptautinių operacijų karinius vienetus – krašto apsaugos ministro nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pasibaigus 31 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytais atvejais sudarytos terminuotos profesinės karo tarnybos sutarties terminui, sutartis su kariu gali būti pratęsta ne ilgiau kaip 5 metams ir ne ilgiau kaip iki tos dienos, kai kariui sukaks KASOKTĮ 45 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatyti išleidimo į atsargą metai. KASOKTĮ 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kario savanorio sutarties terminui pasibaigus, ji gali būti pratęsta naujam, ne ilgesniam kaip 4 metų, laikotarpiui neribotą kartų skaičių, tačiau ne ilgesniam terminui, kaip iki tos dienos, kai kariui savanoriui sukanka 55 metai. KASOKTĮ 32¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad aktyviojo rezervo kario sutarties terminui pasibaigus, ji gali būti pratęsta naujam, ne ilgesniam kaip
iki tos dienos, kai aktyviojo rezervo kariui sukanka 55 metai.
KASOKTĮ 36 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad profesinės karo tarnybos kariai, kurie KAS eina karo medicinos gydytojo ar jo padėjėjo pareigas, esant poreikiui gali būti siunčiami dirbti į kitą valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigą, paliekant tą patį tarnybinį atlyginimą, krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrų nustatyta tvarka sudarytoje dvišalėje sutartyje tarp KAS institucijos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos nustatytomis sąlygomis. Taip pat nustatyta, kad teisė dirbti laisvu nuo tarnybos metu kitose sveikatos priežiūros įstaigose įgyvendinama krašto apsaugos ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Paramedikams šiuo atveju nėra suteikta teisė būti siunčiamiems dirbti į kitą valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigą. KASOKTĮ 45 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta, kad priklausomai nuo karinio laipsnio į atsargą išleidžiama nuo 35 iki 58 metų, išskyrus išimtis kapelionams (karo kapelionai iki 60 m., vyriausiasis kariuomenės kapelionas iki 65 m.) ir kariniams specialistams (55 m.). KASOKTĮ 46 straipsnyje krašto apsaugos ministrui nustatyta galimybė pratęsti KASOKTĮ 45 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. 724 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą amžių sukakusių profesinės karo tarnybos karių tarnybą.
KASOKTĮ 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į dimisiją perkeliami:
1) profesinės karo tarnybos kariai, išleidžiant juos į atsargą, jeigu išleidimo į atsargą metu jie jau yra sukakę 60 metų;
2) atsargos karininkai ir generolai (admirolai) – buvę profesinės karo tarnybos kariai – sukakę 60 metų;
3) atsargos kariai, turintys gydytojo ar gydytojo padėjėjo specialybę, sukakę 60 metų;
4) kiti atsargos kariai, sukakę 55 metus;
5) dėl sveikatos būklės tapę netinkami mobilizacijai atsargos kariai, neatsižvelgiant į amžių. KASOKTĮ 53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad profesinės karo tarnybos kariams, turintiems ne žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį (arba aukštesnįjį) išsilavinimą arba iki 1995 m. įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą ir pagal turimą specialybę (kvalifikaciją) paskirtiems į seržanto specialisto pareigas, vietoj pirmojo grandinio laipsnio suteikiamas aukštesnis seržanto specialisto laipsnis. KASOKTĮ 53 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad baigusiems karininkų kursus ir stojantiems į profesinę karo tarnybą arba atliekantiems profesinę karo tarnybą ir jos metu baigusiems karininkų kursus gydytojams ir ne žemesnio kaip bakalauro ar jam prilyginto laipsnio teisininkams, taip pat gydytojams vietoj pirmojo leitenanto laipsnio tokia pat tvarka gali būti suteikiamas aukštesnis vyresniojo leitenanto ar kapitono (kapitono leitenanto) laipsnis. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju asmuo jau gali turėti leitenanto laipsnį po sėkmingo JKVM baigimo, todėl jam tai nebebūtų pirmasis laipsnis, t. y. asmeniui negali būti taikomas šio straipsnio reglamentavimas. Tokią situaciją siūloma papildomai reglamentuoti 54 straipsnyje.
straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atrankoje aukštesniam laipsniui gauti taikos metu dalyvauja kariai, ištarnavę:
1) jaunesniuoju eiliniu, jaunesniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip 6 mėnesius pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 8 mėnesius pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 20 tarnybos dienų;
2) vyresniuoju seržantu, vyresniuoju seržantu specialistu, štabo seržantu, štabo laivūnu, viršila, laivūnu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba 6 metus pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų;
3) leitenantu – ne mažiau kaip 2 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 4 metus pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 120 tarnybos dienų;
4) vyresniuoju leitenantu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 6 metus pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų;
5) kapitonu, kapitonu leitenantu – ne mažiau kaip 4 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 8 metus pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 240 tarnybos dienų;
6) majoru, komandoru leitenantu – ne mažiau kaip 5 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 10 metų pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų;
7) pulkininku leitenantu, komandoru – ne mažiau kaip 5 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 10 metų pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų.
straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atrankoje aukštesniam laipsniui gauti taikos metu dalyvauja kariai, ištarnavę:
1) jaunesniuoju eiliniu, jaunesniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip 6 mėnesius pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 8 mėnesius pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 20 tarnybos dienų;
2) vyresniuoju seržantu, vyresniuoju seržantu specialistu, štabo seržantu, štabo laivūnu, viršila, laivūnu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba 6 metus pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų;
3) leitenantu – ne mažiau kaip 2 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 4 metus pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 120 tarnybos dienų;
4) vyresniuoju leitenantu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 6 metus pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų;
5) kapitonu, kapitonu leitenantu – ne mažiau kaip 4 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 8 metus pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 240 tarnybos dienų;
6) majoru, komandoru leitenantu – ne mažiau kaip 5 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 10 metų pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų;
7) pulkininku leitenantu, komandoru – ne mažiau kaip 5 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 10 metų pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų. Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai neturi galimybių dalyvauti atrankoje eilinio (jūreivio) laipsniui gauti.
KASOKTĮ 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į KAS poreikius, tam tikram labiausiai pasižymėjusių tarnyboje karių skaičiui gali būti leista dalyvauti atrankoje aukštesniam laipsniui gauti ir pirma šio straipsnio 2 dalyje nustatyto laiko, jeigu jie ištarnavę bent pusę šio laiko, o gydytojams ir teisininkams, turintiems vyresniojo leitenanto laipsnį, – bent trečdalį šio laiko. Ne aukštesnį kaip pulkininko leitenanto laipsnį turinčiam karo kapelionui, jį paskyrus kariuomenės generaliniu vikaru (vyriausiuoju kapelionu), gali būti suteiktas aukštesnis laipsnis, netaikant šio straipsnio 2 dalies, taip pat šios dalies sąlygų. KASOKTĮ 54 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pulkininko (jūrų kapitono) laipsnis gali būti suteikiamas kariui, ištarnavusiam dalinio, kovinio laivo, junginio ar pajėgų rūšies vadu arba jo pavaduotoju ne mažiau kaip 1 metus. Šis reikalavimas netaikomas karininkams medicinos, finansų ir teisės specialistams, turintiems ne žemesnį kaip magistro laipsnį. KASOKTĮ 54 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad brigados generolo (flotilės admirolo) laipsnis gali būti suteikiamas karininkui, ištarnavusiam pulkininku (jūrų kapitonu) ne mažiau kaip 3 metus ir atitinkančiam kitus šioje dalyje nustatytus reikalavimus. KASOKTĮ 54 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kariams, išskyrus generolus ir admirolus, aukštesnis karininko laipsnis gali būti suteikiamas, jeigu iki nustatyto išleidimo į atsargą amžiaus pagal suteikiamą laipsnį liko ne mažiau kaip 2 metai arba jo tarnyba pratęsiama šio įstatymo 46 straipsnyje nustatytomis sąlygomis. KASOKTĮ 60 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tam tikroms profesinės karo tarnybos karių pareigoms, susijusioms su didesne vadų (ne žemesne kaip bataliono vado) atsakomybe ar ypatinga pareigų specifika, nustatomi pareiginiai tarnybinio atlyginimo priedai.
Priedai mokami, kol karys eina šias pareigas. KPĮ 3 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad nuo karo prievolės atleidžiami pagrindinio karinio parengtumo neįgiję asmenys, kai jiems sukanka 55 metai, o baigę aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas, – kai jiems sukanka 60 metų. KPĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad karo prievolininkai tarnybą rezerve atlieka kariniuose vienetuose, krašto apsaugos savanorių pajėgose ar kituose aktyviojo rezervo kariniuose vienetuose nuo 18 iki 55 metų. KPĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad karo prievolininkai tarnybą rezerve atlieka parengtojo rezervo kariniuose vienetuose nuo 19 metų (o pareiškę norą raštu – nuo 18 metų) iki 55 metų, atsargos karininkai, generolai (admirolai), atsargos kariai, turintys gydytojo ar gydytojo padėjėjo specialybę, – iki 60 metų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama KASOKTĮ 2 straipsnio 21 dalies panaikinimu siūloma atsisakyti liktinio sąvokos, kadangi ji neduoda jokios pridėtinės vertės, liktinis savo esme yra tas pats profesinės karo tarnybos karys, t. y. asmuo, sudaręs profesinės karo tarnybos sutartį. Vieno termino vartojimas (profesinės karo tarnybos karys), apibrėžiant asmenis, sudariusius profesinės karo tarnybos sutartį ir priimtus į profesinę karo tarnybą, užtikrintų aiškumą, nesukeltų nereikalingų interpretacijų. KASOKTĮ 31 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimu siūloma atsisakyti neterminuotų sutarčių ir nustatyti naujus sutarčių pratęsimo terminus.
Siūloma, turint mažesnį negu 8 metai nepertraukiamą profesinės karo tarnybos stažą, taikyti iki 5 m. sutarčių terminą, tai leistų KAS patikrinti karį, pačiam kariui pasitikrinti, ar profesinė karo tarnyba jam yra priimtina. Kariui, nusprendusiam susieti tolesnį savo gyvenimą su profesine karo tarnyba ir turinčiam didesnį negu 8 metai nepertraukiamą profesinės karo tarnybos stažą, taikyti ilgesnį sutarties terminą, t. y. ne ilgiau kaip iki teisės gauti valstybinę kario pensiją įgijimo, o įgijus tokią teisę vėl taikyti trumpesnius iki 5 m. sutarties terminus. Toks modelis galbūt padėtų profesinės karo tarnybos kariams jaustis tvirčiau dėl savo socialinių garantijų užtikrinimo, labiau įsipareigoti KAS. Taip būtų sudarytos sąlygos lankstesniam personalo kaitos reguliavimui KAS mastu, didinama karių motyvacija tinkamai tarnauti, siekiant, kad vėlesnės kario sutartys būtų pratęstos, tačiau tuo pačiu metu ilgesniu sutarties terminu būtų užtikrinamos socialinės garantijos profesinės karo tarnybos kariams, tai galbūt mažintų karių išėjimą iš KAS savo noru anksčiau laiko. Įstatymo projektu siekiama pailginti profesinės karo tarnybos, karių savanorių ir aktyviojo rezervo karių tarnybos laiką. Atitinkamai KASOKTĮ 32 straipsnio 3 dalies, 32¹ straipsnio 3 dalies pakeitimu siekiama suteikti kariams savanoriams ir aktyviojo rezervo kariams galimybę tarnauti iki 60 metų.
KASOKTĮ 36 straipsnio 10 dalies pakeitimu siūloma nustatyti, kad profesinės karo tarnybos kariai, kurie KAS eina ne tik karo medicinos gydytojo ar jo padėjėjo, bet ir paramediko pareigas, esant poreikiui gali būti siunčiami dirbti į kitą valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigą, paliekant tą patį tarnybinį atlyginimą, krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrų nustatyta tvarka sudarytoje dvišalėje sutartyje tarp KAS institucijos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos nustatytomis sąlygomis. Tikimasi, kad priėmus šią nuostatą paramedikams, kaip ir karo medicinos gydytojams, bus sudarytos geresnės profesinės realizacijos ir kvalifikacijos išlaikymo sąlygos. KASOKTĮ 45 straipsnio pakeitimais siekiama pailginti nustatytą išleidimo į atsargą amžių puskarininkiams, jaunesniesiems ir vyresniesiems karininkams – 56 metų, generolams (admirolams) ir kariniams specialistams – 60 metų, o karo kapelionams – 65 metų, kareiviams (jūreiviams) išlaikant nustatytą 40 metų išleidimo į atsargą amžiaus ribą. Manytina, kad šiai karių grupei sudarius galimybę tarnauti ilgesnį laiką būtų geriau užtikrinamas KAS personalo komplektavimas, dar efektyviau išnaudojamos karių parengtumui įgyti skirtos lėšos, būtų ilgesnį laiką KAS išlaikomas parengtas ir patirties turintis personalas. Kariams būtų sudaromos sąlygos ilgesnį darbingo amžiaus laiką turėti vienintelę kario profesiją ir karjerą, jie būtų motyvuoti ir taip mažinamas išeinančių iš KAS anksčiau nustatyto laiko savo noru karių skaičius. Priėmus sprendimą ilginti tarnybos laiką, KASOKTĮ 46 straipsnio naikinimu siūloma atsisakyti galimybės pratęsti tarnybos laiką pasiekus numatytą tarnybos amžių.
Taip kariai tiksliai žinotų, iki kokio amžiaus jie galėtų tarnauti, galėtų iš anksto planuoti integraciją į civilinę darbo aplinką, nekiltų abejonių dėl galimo tarnybos laiko pratęsimo/nepratęsimo. Pailginus karių tarnybos laiką iki 56 ar 60 metų, būtina analogiškai pailginti ir amžių, kurį pasiekę kariai būtų perkeliami į dimisiją. Atitinkamai KASOKTĮ 47 straipsnio 2 dalies pakeitimu siūloma pailginti karių perkėlimo į dimisiją amžių iki 60 metų (karo kapelionams iki 65 metų). KASOKTĮ 53 straipsnio 3 dalies pakeitimu siekiama tinkamai reglamentuoti seržanto specialisto laipsnio suteikimą kariams, skiriamiems į seržanto specialisto pareigas, taip pat suvienodinti išsilavinimą nusakančius terminus su vartojamais Mokslo ir studijų įstatyme. KASOKTĮ 53 straipsnio 6 dalies pakeitimu siekiama numatyti galimybę visiems kariniams specialistams, baigusiems karininkų kursus ir stojantiems į profesinę karo tarnybą arba atliekantiems profesinę karo tarnybą ir jos metu baigusiems karininkų kursus, vietoj pirmojo leitenanto laipsnio tokia pat tvarka suteikti aukštesnį vyresniojo leitenanto ar kapitono (kapitono leitenanto) laipsnį. Taip siekiama labiau motyvuoti KAS reikalingus karinius specialistus ateiti į profesinę karo tarnybą, didinti karinių specialistų tarnybos patrauklumą, konkuruoti su privačiu darbo sektoriumi. KASOKTĮ 54 straipsnyje numatytos aukštesnių karinių laipsnių suteikimo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kad ilginamas karių tarnybos laikas, siūloma pailginti laiką, kurį karys privalo ištarnauti, siekiant gauti aukštesnį karinį laipsnį. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, kada kariai (iki pulkininko, jūrų kapitono laipsnio) gali dalyvauti atrankoje aukštesniam laipsniui gauti.
KASOKTĮ 54 straipsnio 2 dalies pakeitimu siekiama pailginti privalomą ištarnauti laiką, norint gauti aukštesnį laipsnį (vyresniajam seržantui, vyresniajam seržantui specialistui plius 1 metai, štabo seržantui (štabo laivūnui) plius 2 metai, viršilai (laivūnui) plius 3 metai, jaunesniesiems ir vyresniesiems karininkams plius 1 metai). Siekiama numatyti, kad atrankoje eilinio (jūreivio) laipsniui gauti dalyvauja kariai, ištarnavę ne mažiau kaip 6 mėnesius nuolatinėje privalomojoje pradinėje karo tarnyboje. Papildomai KASOKTĮ 54 straipsnio 2 dalies pakeitimu siekiama nustatyti ir amžiaus ribą kiekvieno jaunesniojo ir vyresniojo (išskyrus pulkininko, jūrų kapitono) kainininko laipsnio karių kategorijai, kurią pasiekę karininkai nebedalyvaus atrankoje aukštesniam laipsniui gauti. Taip siekiama tiksliai nustatyti amžiaus ribą, iki kurios karininkai gali kilti karjeros laiptais gaudami aukštesnį laipsnį. Pasiekęs nustatytą amžiaus ribą karys galės toliau tarnauti KAS, tačiau aukštesnio laipsnio gauti nebegalės. KASOKTĮ 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma papildomai numatyti galimybę ir kariams, ištarnavusiems nuolatinėje privalomojoje pradinėje karo tarnyboje, dalyvauti atrankoje eilinio (jūreivio) kariniam laipsniui gauti. Tai sudarytų prielaidas didinti piliečių motyvaciją savanoriškai ateiti tarnauti į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, vėliau − pereiti į profesinę karo tarnybą. KASOKTĮ 54 straipsnio 2 dalies pakeitimai užtikrintų tolygią karjeros eigą visu tarnybos laikotarpiu, būtų išvengiama situacijų, kai kariai gana anksti gauna aukščiausius karinius laipsnius, eina aukščiausias vadovaujančias pareigas pagal savo laipsnį, jų karjera sustoja, krinta motyvacija ir karys išeina į atsargą savo noru.
Pakeitimai nustatytų aiškias karjeros galimybių ribas ir neleistų susidaryti nepagrįstiems lūkesčiams, pvz., neperspektyviam kariui visą tarnybos laiką tikintis aukštesnio karininko laipsnio, palengvėtų KAS administravimas ir laipsnių suteikimo procesas dėl mažesnio kandidatų skaičiaus. KASOKTĮ 54 straipsnio 3 dalies pakeitimu siūlytina vienodinti sąlygas visiems kariniams specialistams (o ne tik gydytojams ir teisininkams), turintiems vyresniojo leitenanto laipsnį, gauti aukštesnį karinį laipsnį anksčiau laiko. Taip KAS turės papildomų motyvavimo svertų pritraukti ir išlaikyti reikalingus karinius specialistus. KASOKTĮ 54 straipsnio nauja 3¹ dalimi siekiama reglamentuoti situaciją, kai į karinių specialistų pareigas skiriami jau turintys leitenanto laipsnį asmenys (pvz., sėkmingai JKVM baigusiems asmenims suteikiamas atsargos leitenanto laipsnis). Tokiu atveju nebeužtenka 53 straipsnio 6 dalies reglamentavimo, kadangi asmenys jau turi leitenanto laipsnį ir vyresniojo leitenanto ar kapitono (kapitono leitenanto) suteikiamas laipsnis nebebus pirmasis karininko laipsnis. Šis pakeitimas užtikrintų lygias aukštesnio laipsnio suteikimo galimybes visiems būsimiems kariniams specialistams, priimamiems į profesinę karo tarnybą, neatsižvelgiant į tai, ar jie jau turi atsargos leitenanto laipsnį, ar jo neturi.
KASOKTĮ 54 straipsnio 5 dalies pakeitimu siekiama nustatyti, kad ne tik karininkams medicinos, finansų ir teisės specialistams, turintiems ne žemesnį kaip magistro laipsnį, bet ir visiems kariniams specialistams nebūtų taikomas reikalavimas ištarnauti dalinio, junginio vadu arba jo pavaduotoju (štabo viršininku) ne mažiau kaip 1 metus, suteikiant pulkininko (jūrų kapitono) laipsnį. Manytina, kad toks pakeitimas užtikrintų vienodas galimybes visiems kariniams specialistams pulkininko (jūrų kapitono) laipsniui gauti, o ne tik išskirtinei jų grupei, KAS turėtų papildomų motyvacijos priemonių pritraukti karinius specialistus į KAS ir juos išlaikyti. Pailginus minimalų tarnybos laiką iki pulkininko (jūrų kapitono) laipsnio, siūlytina keisti ir KASOKTĮ 54 straipsnio
generolo (flotilės admirolo) laipsnį. Siūloma naikinti KASOKTĮ 54 straipsnio 10 dalį, kadangi pakeitus KASOKTĮ 54 straipsnio 2 dalį pagal siūlomą variantą papildomas reglamentavimas taptų nebetikslingas. KASOKTĮ 60 straipsnio 4 dalies pakeitimu siekiama nustatyti, kad priedus už didesnę vadų atsakomybę galėtų gauti ne tik asmenys, tiesiogiai einantys pareigas, susijusias su didesne vadų atsakomybe, bet ir jiems nesant juos pavaduojantys asmenys, ir taip įtvirtinti vienodas galimybes kariams, pavaduojantiems vadus, kurių pareigos susijusias su didesne vadų atsakomybe, gauti numatytą priedą, kol jie eis pavaduojamojo pareigas. Taip bus užtikrintas socialiai teisingas apmokėjimas už pareigų, susijusių su didesne vadų atsakomybe, vykdymą.
Taip pat užtikrinus tokį apmokėjimą kariai, pavaduojantys asmenis, gaunančius priedą už papildomą atsakomybę, būtų motyvuojami už laikinai vykdomas pareigas gaudami atitinkamą atlygį. KPĮ pakeitimais siekiama tarpusavyje suderinti teisinius aktus. Priėmus sprendimą KASOKTĮ ilginti tarnybos laiką ir išleidimo į dimisiją amžių, siūloma KPĮ projekto 3 straipsnio pakeitimu nustatyti 60 metų ribą, nuo kurios pagrindinio karinio parengtumo neįgiję asmenys atleidžiami nuo karo prievolės. Atitinkamai KPĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų pakeitimais siekiama suvienodinti karo prievolininkų atrinkimo ir skyrimo į tarnybą rezerve amžiaus ribą. Atlikus KPĮ pakeitimus, teisės aktai tarpusavyje bus sinchronizuoti. Įstatymo projekto įgyvendinamosios nuostatos nustato, kad įstatymas įsigalioja nuo 2017 m. sausio 1 d., krašto apsaugos ministras iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Taip pat siūlomos įgyvendinamosios nuostatos dėl galiojančių neterminuotų sutarčių keitimo į terminuotas sutartis tvarkos ir teisės į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją įgijimo tvarkos. Pirmu atveju siūloma, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos neterminuotos sutartys galiotų tol, kol šias sutartis sudariusiems kariams pagal šio įstatymo įsigaliojimo dieną turimą karinį laipsnį sukaks iki šio įstatymo įsigaliojimo KASOKTĮ 45 straipsnio 4 dalyje nustatyti išleidimo į atsargą metai. Pasiekus šią ribą, karys arba pasirašo naują terminuotą profesinės karo tarnybos sutartį naujai apibrėžtiems terminams, arba turi teisę palikti profesinę karo tarnybą pasibaigus sutarčiai.
Antru atveju siūloma, kad profesinės karo tarnybos kariai, sudarę profesinės karo tarnybos sutartis iki šio įstatymo įsigaliojimo ir išleidžiami į atsargą įsigaliojus šiam įstatymui, įgyja teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją sukakę iki šio įstatymo įsigaliojimo KASOKTĮ 45 straipsnio 4 dalyje nustatytą išleidimo į atsargą amžių, jei atitinka kitas Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nustatytas sąlygas teisei į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją įgyti. Abiejų įgyvendinamųjų nuostatų sąlygomis būtų užtikrinti iki šio įstatymo įsigaliojimo profesinės karo tarnybos sutartis pasirašiusių karių teisėti lūkesčiai, profesinės karo tarnybos kariai nebūtų verčiami rinktis, ar tęsti tarnybą naujų sutarčių sąlygomis, bet prarasti teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją (pvz., ištarnavus ne mažiau kaip 5 metus ir išeinant į atsargą pagal karinį laipsnį), jeigu tokią būtų netrukus įgijęs, taip būtų užtikrintas vienas iš šio Įstatymo projekto siekiamų tikslų – didinti KAS personalo komplektavimą. KPĮ keitimo projekto įgyvendinamosios nuostatos nustato, kad įstatymas įsigalioja nuo 2017 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Teigiamos pasekmės aptartos 4 punkte. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad priimti įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas tiesiogiai nesusijęs su verslo sąlygomis ir jo plėtra. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Su Įstatymo projektu teikiamas KPĮ 3 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, nėra perkeliami ar įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai. Projektai nėra notifikuotini Europos Komisijai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 617
„Dėl Keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir
atitikties įvertinimo procedūras taisyklių patvirtinimo“ reikalavimus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Su Įstatymo projektu teikiamas KPĮ 3 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmus įstatymus reikės parengti:
krašto apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. V-1144 „Dėl Profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo ir karių, sukakusių išleidimo iš profesinės karo tarnybos į atsargą amžių, tarnybos pratęsimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą;
krašto apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr.
V-1179 „Dėl Priėmimo į profesinę karo tarnybą tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą;
krašto apsaugos ministro 2009 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. V-982 „Dėl Aukštesniojo karininko laipsnio suteikimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ pakeitimo projektą;
krašto apsaugos ministro 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. V-1254 „Dėl Aukštesnių karinių laipsnių suteikimo profesinės karo tarnybos kareiviams (jūreiviams) ir puskarininkiams tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą;
krašto apsaugos ministro 2005 m. birželio 13 d. įsakymo Nr. V-737 „Dėl krašto apsaugos sistemos karinių specialybių sąrašo ir karinių specialybių aprašymų tvirtinimo“ pakeitimo projektą;
krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. V-1198 „Dėl krašto apsaugos sistemos karinių specialybių sąrašo, pagal kurį profesinės karo tarnybos kariai, kurie eina karinių specialistų pareigas, gali būti išleidžiami į atsargą sukakę 55 metus, tvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios projektą;
krašto apsaugos ministro 2005 m. vasario 2 d. įsakymo Nr. V-129 „Dėl Krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros specialistų darbo kitose sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašo tvirtinimo“ pakeitimo projektą;
ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. birželio
savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą. 12.
kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Projektams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto asignavimų neprireiks. Projektai bus įgyvendinami iš bendrų Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Projektų rengimo metu specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kuriuos reikia įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra: atsarga, dimisija, karinė tarnyba, karinis personalas, kario laipsnis, paramedikas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Teikia seimo narys Juozas Olekas
Išvada
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2016-11- Nr. Į 2016-11-07 Nr. S-2016-7116 dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 3 ir 21 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4845
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. S-2016-7116 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593
pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL
2016-11-08 Nr. XIIP-4845 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 3 straipsnio pavadinime žodžiai ,,ir įgyvendinimas“ išbrauktini, kadangi šiame straipsnyje nėra nuostatų, susijusių su įstatymo įgyvendinimu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO NR. I-1593 3 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2017-05-12 Nr. XIIP-4845(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. . Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
I Š V A D a
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Rasa Juknevičienė, Laurynas Kasčiūnas, Audrys Šimas, Juozas Olekas, Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Paulius Bačiulis, Mantas Lapinskas, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Ministro patarėja Greta Monika Tučkutė, Teisės departamento direktorė Judita Nagienė Personalo departamento direktorius Romas Žibas, Lietuvos kariuomenės Teisės departamento direktorius Teisutis Jasiulionis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-11-08 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Projekto 3 straipsnio pavadinime žodžiai ,,ir įgyvendinimas“ išbrauktini, kadangi šiame straipsnyje nėra nuostatų, susijusių su įstatymo įgyvendinimu. Pritarti
2016-11-17 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. S-2016-7116 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 3 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4845, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4.
įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Bakas. Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas