Lyginamasis variantas Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS KARO POLICIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-911 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2016 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 10 straipsnio 1 dalį nauju 19 punktu:
„19) vykdo kriminalinę žvalgybą;“. 2. Buvusį 10 straipsnio 1 dalies 19 punktą laikyti atitinkamai 20 punktu. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. kovo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą teikia:
Seimo narys Juozas Olekas
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos karo policijos įstatymo Nr. VIII-911 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai (toliau – Įstatymų projektai) parengti siekiant sudaryti tinkamas sąlygas Karo policijos uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti. Lietuvos Respublikos karo policijos įstatymo 9 str. nustatyta, kad vienas iš pagrindinių Karo policijos uždavinių yra nusikalstamų veikų prevencija, jų atskleidimas ir tyrimas; Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Karo policija yra ikiteisminio tyrimo institucija.
Karo policija, atlikdama ikiteisminius tyrimus, neapsiriboja vien tik nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XLVI skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai krašto apsaugos tarnybai), tyrimu, bet tiria daugybę kitų nusikalstamų veikų, kurios yra numatytos kituose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso skyriuose (nusikaltimai žmogaus gyvybei, nusikaltimai žmogaus sveikatai, nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens socialinėms teisėms, nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nusikaltimai intelektinei ir pramoninei nuosavybei, nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai, nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai, nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, nusikaltimai valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai, nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu).
Karo policija, atlikdama ikiteisminius tyrimus, neapsiriboja vien tik nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XLVI skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai krašto apsaugos tarnybai), tyrimu, bet tiria daugybę kitų nusikalstamų veikų, kurios yra numatytos kituose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso skyriuose (nusikaltimai žmogaus gyvybei, nusikaltimai žmogaus sveikatai, nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens socialinėms teisėms, nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nusikaltimai intelektinei ir pramoninei nuosavybei, nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai, nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai, nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, nusikaltimai valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai, nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu). Karo policija, vykdydama plataus spektro ikiteisminius tyrimus, priešingai nei kitos analogišką veiklą vykdančios ikiteisminio tyrimo įstaigos, neturi teisės atlikti kriminalinę žvalgybą. Siekiant užtikrinti tinkamą nusikalstamų veikų prevenciją, atskleidimą ir tyrimą, Karo policijai tikslinga patikėti vykdyti kriminalinę žvalgybą. Įstatymų projektų tikslas − įgalioti Karo policiją vykdyti kriminalinę žvalgybą.
Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos pavesta atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimus dėl nusikalstamų veikų, nurodytų Baudžiamojo kodekso 114, 118,119, 121, 122, 124, 125, 126, 296 ir 297 straipsniuose. Atitinkamą veiklą karių atžvilgiu galėtų vykdyti ir Karo policija. Siekiant išvengti Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos ir Karo policijos funkcijų dubliavimo, įstatymų projektuose siūloma nustatyti Karo policijos kompetenciją apribojant teisę vykdyti kriminalinę žvalgybą, priskirtiną Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos kompetencijai. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Seimo narys Juozas Olekas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Karo policijai nepavesta vykdyti kriminalinės žvalgybos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma Karo policijai patikėti vykdyti kriminalinę žvalgybą. Karo policija, vykdydama kriminalinę žvalgybą, efektyviau vykdys jai nustatytą uždavinį − nusikalstamų veikų prevenciją, jų atskleidimą ir tyrimą. Taip pat siūloma atriboti Karo policijos ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos kompetencijas vykdant kriminalinę žvalgybą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai pagerins kriminogeninę situaciją ir sumažins korupcijos riziką. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas neturės jokio poveikio. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Nereikės. 9. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Taip. 10. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki įsigaliojant įstatymų pakeitimams turėtų pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 6 d. nutarimą Nr. 108 „Dėl Kriminalinės žvalgybos subjektų sąrašo patvirtinimo ir jų kriminalinės žvalgybos masto nustatymo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Karo policija, kriminalinė žvalgyba. 15.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo narys Juozas Olekas
2016-11-09 Nr. XIIP-4843 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
su naujos funkcijos institucijai priskyrimu. Projektais Nr. XIIP-4842 ir XIIP-4843 Karo policijai priskiriama kriminalinės žvalgybos funkcija. Projektų aiškinamajame rašte teigiama, kad „įstatymams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės“. Šio teiginio pagrįstumas abejotinas. Manytina priešingai – kriminalinės žvalgybos funkcijos įgyvendinimui gali prireikti valstybės biudžeto lėšų (atsižvelgtina į Kriminalinės žvalgybos ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymų teisinį reguliavimą). Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad dėl teikiamo projekto nėra gauta suinteresuotų institucijų ir kitų specialistų vertinimų ir išvadų, nors atitinkama funkcija priklauso ne vienai institucijai, o jos įgyvendinimas yra susijęs su „jautria“ žmogaus teisių ribojimo sritimi. Pabrėžtina, kad vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, „kriminalinės žvalgybos subjektai – kriminalinę žvalgybą įgalioti vykdyti padaliniai. Šių padalinių sąrašą sudaro ir jų veiklos mastą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“ Atsižvelgiant į tai, rekomenduotina vadovautis Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalies nuostatomis („Prireikus Seimo Pirmininkas, Seimo valdyba savo iniciatyva ar komiteto siūlymu gali paprašyti, kad dėl svarstomo projekto savo išvadas Seimui pateiktų Vyriausybė bei kitos institucijos“) ir dėl projektų Nr. XIIP-4842 ir XIIP-4843 prašyti Vyriausybės išvados (past. – pabraukta mūsų). 2.
policijos įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, jog „Vykdydama šio straipsnio 1 dalyje numatytas funkcijas, karo policija bendradarbiauja su kriminalinės žvalgybos subjektais, žvalgybos institucijomis ir kitomis Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijomis <...>“. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas naujos funkcijos Karo policijai suteikimo pagrįstumas. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kokios aplinkybės pasikeitė, kad bendradarbiavimas su kriminalinės žvalgybos subjektais tapo nepakankamas, ir dėl kurių Karo policijai reikia suteikti savarankišką kriminalinės žvalgybos funkciją. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5)
R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
Išvada
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2016-11- Nr. Į 2016-11-07 Nr. S-2016-7116 dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS Karo policijos įstatymo Nr. VIII-911 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4843
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. S-2016-7116 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos karo policijos įstatymo Nr. VIII-911 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4843, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Krašto apsaugos ministerijos atstovė Inga Šilinytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-11-101 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektas yra susijęs su naujos funkcijos institucijai priskyrimu. Projektais Nr. XIIP-4842 ir XIIP-4843 Karo policijai priskiriama kriminalinės žvalgybos funkcija. Projektų aiškinamajame rašte teigiama, kad „įstatymams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės“. Šio teiginio pagrįstumas abejotinas. Manytina priešingai – kriminalinės žvalgybos funkcijos įgyvendinimui gali prireikti valstybės biudžeto lėšų (atsižvelgtina į Kriminalinės žvalgybos ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymų teisinį reguliavimą).
Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad dėl teikiamo projekto nėra gauta suinteresuotų institucijų ir kitų specialistų vertinimų ir išvadų, nors atitinkama funkcija priklauso ne vienai institucijai, o jos įgyvendinimas yra susijęs su
„jautria“ žmogaus teisių ribojimo sritimi. Pabrėžtina, kad vadovaujantis
Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, „kriminalinės žvalgybos subjektai – kriminalinę žvalgybą įgalioti vykdyti padaliniai. Šių padalinių sąrašą sudaro ir jų veiklos mastą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“ Atsižvelgiant į tai, rekomenduotina vadovautis Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalies nuostatomis („Prireikus Seimo Pirmininkas, Seimo valdyba savo iniciatyva ar komiteto siūlymu gali paprašyti, kad dėl svarstomo projekto savo išvadas Seimui pateiktų Vyriausybė bei kitos institucijos“) ir dėl projektų Nr. XIIP-4842 ir XIIP-4843 prašyti Vyriausybės išvados (past. – pabraukta mūsų). Pritarti
departamentas
nustatyta, jog „Vykdydama šio straipsnio 1 dalyje numatytas funkcijas, karo policija bendradarbiauja su kriminalinės žvalgybos subjektais, žvalgybos institucijomis ir kitomis Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijomis <...>“. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas naujos funkcijos Karo policijai suteikimo pagrįstumas. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kokios aplinkybės pasikeitė, kad bendradarbiavimas su kriminalinės žvalgybos subjektais tapo nepakankamas, ir dėl kurių Karo policijai reikia suteikti savarankišką kriminalinės žvalgybos funkciją. Pritarti Įstatymo projektą siūloma atmesti. 3.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-11-17 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. S-2016-7116 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos karo policijos įstatymo Nr. VIII-911 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4843, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-06-07 Nutarimas Nr.4291 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. SV-S-229 „Dėl įstatymo projekto išvadų“ 3 ir 4 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4842 ir Lietuvos Respublikos karo policijos įstatymo Nr. VIII-911 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4843 dėl toliau nurodytų priežasčių. Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja žmogaus teisę į privatumą ir įpareigoja valstybę užtikrinti tinkamą jos apsaugą. Prevencinės priemonės, kuriomis siekiama riboti ir mažinti nusikalstamumą, savaime nelaikytinos konstituciškai nepagrįstu žmogaus teisės į privatumą ribojimu, tačiau nustatant teisinį reguliavimą, kuriuo sukuriamos prielaidos valstybės institucijoms naudoti priemones, kuriomis ribojama žmogaus teisė į privatumą, inter alia numatytas Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme, yra būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo.
Todėl kriminalinės žvalgybos subjektų veikla, jų sistema turėtų būti ypač kontroliuojama, siekiant kiekvienu atveju atidžiai ir nuodugniai įvertinti, ar suteikiant naujiems subjektams kriminalinės žvalgybos teises nėra pažeidžiamas proporcingumo principas. Karo policijos atliekami ikiteisminiai tyrimai sudaro mažiau nei vieną procentą ikiteisminių tyrimų, atliekamų nacionaliniu mastu (2015 metais atlikta apie 40, 2016 metais – apie 70 ikiteisminių tyrimų, šiais metais registruota apie 20). Karo policijos kompetencija yra nustatyta valstybei svarbioje srityje, susijusioje su nusikalstamų veikų krašto apsaugos sistemoje tyrimu ir prevencija, kuri dabartinėje saugumo situacijoje privalo būti atidžiai stebima, tačiau esama patirtis rodo, kad tiriant nusikalstamas veikas ar atliekant jų prevenciją yra sudarytos visos galimybės pasitelkti kitus subjektus, kuriems įstatymas suteikia kriminalinės žvalgybos teises. Pažymėtina, kad Karo policija, atlikdama savo funkcijas, turi teisę bendradarbiauti su kriminalinės žvalgybos subjektais (Lietuvos Respublikos karo policijos įstatymo 10 straipsnio 2 dalis), t. y. prireikus gali inicijuoti reikiamų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimą ir gauti apibendrintą kriminalinės žvalgybos informaciją. Be to, siekiant tinkamai vykdyti kriminalinę žvalgybą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis, reikia investicijų į Lietuvos kariuomenės Karo policijos infrastruktūrą, įrangą ir personalą.
Manytina, kad valstybės biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumo aspektu būtų racionaliau prireikus pasitelkti jau esamus kriminalinės žvalgybos subjektų pajėgumus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos karo policijos įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi. Pritarti Įstatymo projektą siūloma atmesti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: įvertinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentus, siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-4843 atmesti. Įstatymo projekto siekis karo policijai suteikti kriminalinės žvalgybos funkciją vertinantis kaip neproporcingas siūlymas dėl šių argumentų:
1) lyginant su Lietuvos mastu kriminalinės žvalgybos subjektų atliekamų ikiteisminių tyrimų skaičiumi, karo policijos atliekamų ikiteisminių tyrimų skaičius yra ženkliai mažesnis, t. y. sudaro mažiau nei vieną procentą;
2) vadovaujantis Karo policijos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatomis, karo policija tirdama nusikalstamas veikas ar atlikdama jų prevenciją gali pasitelkti kitus kriminalinės žvalgybos subjektus;
3) pritarus siūlomam reglamentavimui reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų investuojant į Karo policijos infrastruktūrą, personalą, todėl valstybės biudžeto lėšos būtų racionaliau panaudojamos pasitekus esamus kriminalinės žvalgybos subjektus. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vitalijus Gailius, Julius Sabatauskas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Julius Sabatauskas Komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė