Civilinio kodekso 2 Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 4 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos
Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika , arba kai Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinėjamą peticiją išbraukia iš bylų sąrašo taikaus susitarimo ar vienašalės deklaracijos pagrindu, jeigu taikiu susitarimu ar vienašale deklaracija pripažįstama, kad atitinkamais Lietuvos Respublikos teismų sprendimais, nutartimis ar nutarimais civilinėse bylose buvo pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir (ar) jos papildomuose protokoluose, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, įtvirtintos pareiškėjų teisės dėl atitinkamų Lietuvos Respublikos teismų sprendimų, nutarčių ar nutarimų civilinėse bylose ;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys: Stasys Šedbaras
Civilinio kodekso 2 Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Pakeisti 366 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
1) kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika , arba kai Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinėjamą peticiją išbraukia iš bylų sąrašo taikaus susitarimo ar vienašalės deklaracijos pagrindu, jeigu taikiu susitarimu ar vienašale deklaracija pripažįstama, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimais, nutartimis ar nutarimais civilinėse bylose buvo pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir (ar) jos papildomuose protokoluose, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, nustatytos pareiškėjų teisės dėl Lietuvos Respublikos teismų sprendimų, nutarčių ar nutarimų civilinėse bylose ;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
rengimą paskatinusios priežastys. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3, 163, 165 ir 366 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1772 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3, 163, 165 ir 366 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1772 pakeisto Civilinio proceso kodekso
Seime svarstomame Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIIP-3551) siūloma Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluote. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3, 163, 165 ir 366 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-1772 yra priimtas 2015 m. birželio 11 d., tačiau dar nėra įsigaliojęs, kadangi minėto įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas įsigalioja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 16 įsigaliojimo Lietuvos Respublikai dieną. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolas Nr. 16 taip pat dar nėra įsigaliojęs, kadangi tam, kad nurodytas protokolas Nr. 16 įsigaliotų, būtina, kad jį ratifikuotų dešimt valstybių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos dalyvių, o šiuo metu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolą Nr. 16 yra ratifikavusios šešios valstybės. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto parengė Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3, 163, 165 ir 366 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr.
XII-1772 pakeistame Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas – kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seime svarstomame Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIIP-3551) siūlomą Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotę, Įstatymo projektu siūloma išplėsti Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą proceso atnaujinimo pagrindą ir nustatyti, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei yra šis pagrindas:. kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, arba kai Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinėjamą peticiją išbraukia iš bylų sąrašo taikaus susitarimo ar vienašalės deklaracijos pagrindu, jeigu taikiu susitarimu ar vienašale deklaracija pripažįstama, kad atitinkamais Lietuvos Respublikos teismų sprendimais, nutartimis ar nutarimais civilinėse bylose buvo pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir (ar) jos papildomuose protokoluose, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, įtvirtintos pareiškėjų teisės dėl atitinkamų Lietuvos Respublikos teismų sprendimų, nutarčių ar nutarimų civilinėse bylose.
Pastebėtina, kad ir taikiame susitarime, ir vienašalėje deklaracijoje paprastai yra įtraukiamos nuostatos dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimo pripažinimo, galimai kylančio iš teismų sprendimų, nutarčių ar nutarimų civilinėse bylose, atitinkamai galimos ir taikaus susitarimo ar vienašalės deklaracijos sąlygos dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimo atitaisymo nacionalinėje teisėje, tai tam tikrais atvejais gali reikšti pareiškėjo civilinės bylos atnaujinimo būtinumą.
Tačiau pagal galiojantį teisinį reguliavimą Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas dėl peticijos išbraukimo iš bylų sąrašo taikaus susitarimo ar vienašalės deklaracijos pagrindu nepatenka į šiuo metu galiojančio Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą bylos atnaujinimo pagrindą. Nesant įstatyminio bylos atnaujinimo pagrindo taikių susitarimų ir vienašalių deklaracijų pagrindu, civilinės bylos atnaujinimo sąlygą įrašius į taikų susitarimą ar vienašalę deklaraciją, kiltų rizika laikyti Vyriausybę pažeidusia valdžių padalijimo principą, atitinkamą sąlygą vertinant kaip vykdomosios valdžios kišimąsi į teismų veiklą. Atsižvelgiant į tai ir siekiant išplėtoti paties Europos Žmogaus Teisių Teismo ypač skatinamą taikių susitarimų ir vienašalių deklaracijų sudarymo praktiką bylose prieš Lietuvą, neabejotinai prisidedančią prie pagrindinio Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos subsidiarumo principo stiprinimo, sudarant prielaidas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos klausimus išspręsti nacionaliniu lygmeniu, siūloma tarp proceso atnaujinimo pagrindų prie Europos Žmogaus Teisių Teismo konstatuojamų pažeidimų įtraukti ir šio teismo patvirtintas taikos sutartis ir vienašales deklaracijas, kuriose pripažįstamas atitinkamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas.
Priėmus Įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3, 163, 165 ir 366 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1772 pakeistas Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punktas būtų suderintas su Lietuvos Respublikos Seime svarstomame Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIIP-3551) siūlomu Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Siekiant inkorporuoti Įstatymo projektą į teisinę sistemą, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymo projektas parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Priėmus Įstatymo projektą, įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymui įgyvendinti nereikės papildomų biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „civilinis procesas“, „teismas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Stasys Šedbaras
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-11- Nr. Į 2016-10-26 Nr. S-2016-6916 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS
PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XII-1772 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto nr. XIIP-4823 atitikties europos sąjungos teisei Atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo pateiktas derinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3, 163, 165 ir 366 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII‑1772 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas buvo priimtas
šio įstatymo projekto nebus teikiama. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 3, 163, 165 IR 366 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XII-1772 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2016-10-27 Nr. XIIP-4823 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei juridinės technikos taisyklėms , pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis @lrs.lt
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Teisės ir teisėtvarkos komitetas PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA DĖL DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 3, 163, 165 IR 366 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XII-1772 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4823 2016-11-08 Nr. 102-P-38 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo :
komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėja Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Teisingumo ministerijos Teisės sistemos departamento direktorė Jurga Greičienė, Teisės sistemos vystymo skyriaus vedėja Reda Gabrilavičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. Teisės departamentas 2016-10-27 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei juridinės technikos taisyklėms , pastabų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
negauta
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
negauta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
negauta
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms
8Balsavimo rezultatai:
už – 6
9Komiteto paskirti pranešėjai:
10Komiteto narių atskiroji nuomonė:
negauta PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Julius Sabatauskas Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė