1 Projekto lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius
mokslo ir studijų įstatymo 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tais atvejais, kai mokslo ir technologijų parkas yra
viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus ir kurio bent vienas iš dalyvių yra valstybinė mokslo ir studijų institucija ir
(arba) valstybės ar savivaldybės institucija, mokslo ir technologijų parkas gali gauti valstybės lėšų ar atitinkamai savivaldybės lėšų ir panaudos pagrindais naudotis valstybės turtu ar atitinkamai savivaldybės turtu:
1) mokslo ir technologijų parkas gali gauti valstybės lėšų ar atitinkamai savivaldybės lėšų;
2) Vyriausybė savo nustatyta tvarka priima sprendimą perduoti valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą mokslo ir technologijų parkui valdyti, naudoti ir juo disponuoti pagal patikėjimo sutartį ne ilgesniam kaip 20 metų laikotarpiui. Į valstybės turtą, perduotą pagal patikėjimo sutartį, negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal mokslo ir technologijų parko prievoles, įskaitant prievoles, atsiradusias šį turtą valdant, naudojant ir juo disponuojant;
3) sprendimą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo mokslo ir technologijų parkui pagal patikėjimo sutartį ne ilgesniam kaip 20 metų laikotarpiui priima savivaldybės taryba. Į savivaldybės turtą, perduotą pagal patikėjimo sutartį, negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal mokslo ir technologijų parko prievoles, įskaitant prievoles, atsiradusias šį turtą valdant, naudojant ir juo disponuojant.“
mokslo ir studijų įstatymo 25 straipsnį nauja 3 dalimi: „3.
Mokslo ir technologijų parkui, atitinkančiam šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas, šio įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje ir Vyriausybės nustatyta tvarka Vyriausybė, šalių sutarimu nutraukus valstybės turto patikėjimo sutartį, sudarytą su valstybine mokslo ir studijų institucija, gali priimti šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytus sprendimus. Pasibaigus sutarčiai, sudarytai su mokslo ir technologijų parku, Vyriausybė savo nustatyta tvarka valstybės turtą patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį ne ilgesniam negu 20 metų laikotarpiui valstybinės mokslo ir studijų institucijos sutikimu perduoda valstybinei mokslo ir studijų institucijai, kuri iki sutarties su mokslo ir technologijų parku sudarymo patikėjimo teise valdė, naudojo valstybės turtą ir juo disponavo.“
mokslo ir studijų įstatymo 25 straipsnį nauja 4 dalimi: „4. Valstybės (savivaldybės) turtas patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas sąlygas atitinkančiam mokslo ir technologijų parkui perduodamas laikantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytų sąlygų ir tvarkos, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis. Mokslo ir technologijų parkas pagal patikėjimo sutartį perduotą valstybės turtą Vyriausybės nustatyta tvarka, o pagal patikėjimo sutartį perduotą savivaldybės turtą – savivaldybės tarybos nustatyta tvarka gali išnuomoti įmonėms, vykdančioms (vykdysiančioms) taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir diegiančioms (diegsiančioms) inovacijas, jeigu tai numatyta patikėjimo sutartyje ir jeigu tai būtina mokslo ir technologijų parko veiklai užtikrinti. Pajamos, gautos iš valstybės ar savivaldybių turto nuomos, naudojamos mokslo ir technologijų parko įstatuose nustatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti.
Mokslo ir technologijų parkas privalo ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 1 dienos viešai paskelbti praėjusių finansinių metų valstybės (savivaldybės) turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitą mokslo ir technologijų parko interneto tinklalapyje.“
mokslo ir studijų įstatymo 25 straipsnio 3, 4 dalis laikyti atitinkamai 5, 6 dalimis: ,,5. Mokslo ir technologijų parkai gali dalyvauti įgyvendinant valstybės ir savivaldybių institucijų patvirtintas programas. 6. Mokslo ir technologijų parkų plėtros koncepciją tvirtina Vyriausybė.“
pakeitimas
išdėstyti taip:
„1. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytas Lietuvos
Respublikos mokslo ir studijų įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalį, 9 straipsnio 1, 3, 4, 5, 6 ir 7 dalis, 48 straipsnio 5 dalį įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.“;
išdėstyti taip:
„3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos
Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalis ir 48 straipsnio 5 dalis 59 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas būti išlaikiusiems bent vieną valstybinį egzaminą, taikomas asmenims, stojantiems į aukštąsias mokyklas nuo 2018 metų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Orinta Leiputė
ir uždaviniai Šiuolaikinės žiniomis grįstos ekonomikos sąlygomis šalies ekonomikos plėtrą stipriai įtakoja konkurencinis pranašumas mokslo ir inovacijų srityse. Pagal pasaulines tendencijas mokslo ir technologijų parkai – vienas iš esminių veiksnių, skatinančių valstybės konkurencingumą būtent inovacijų ir technologijų naudojimo srityje. Būdami svarbūs inovacijų sistemos dalyviai, mokslo ir technologijų parkai padeda užtikrinti mokslo ir technologijų pažangą, aktyvina technologijų ir verslo inovacijas, skatina studijų, mokslo tyrimų ir verslo poreikių įsitraukimą į bendrą procesą. Lietuvoje šiuo metu veikia 8 mokslo ir technologijų parkai. Valstybės pavestų funkcijų įgyvendinimui jie naudoja jiems perduotą valstybės ar savivaldybės turtą, tačiau, esant dabartiniam teisinam reguliavimui, mokslo ir technologijų parkai negali sudaryti palankių sąlygų steigtis įmonėms, vykdančioms taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir diegiančioms inovacijas (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio
neatlygintinai naudotis, jį nuomoti ar kitaip perduoti naudotis tretiesiems asmenims). Galiojantys teisės aktai riboja mokslo ir technologijų parkų veiklą, t.y. jie negali teikti verslo inkubavimo paslaugų, o tuo pačiu pritraukti jaunų inovatyvių įmonių. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr.
XII-2534 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas) parengtas siekiant išspręsti problemas, kylančias dėl valstybės (savivaldybės) turto naudojimo ir užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos mokslo ir technologijų parkams teisės aktuose nustatytos teisės ir pareigos. Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti nuostatą, leidžiančią valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausantį turtą perduoti mokslo ir technologijų parkams valdyti, naudoti ir juo disponuoti pagal patikėjimo sutartį ne ilgesniam kaip 20 metų laikotarpiui. Tai leis sudaryti palankesnes sąlygas mokslo ir technologijų parkams vykdyti įstatymu jiems pavestas funkcijas, užtikrinti vykdomų veiklų tęstinumą bei išsaugoti juose jau veikiančių ir nuolat įsikuriančių žinioms imlių įmonių augimą ir plėtrą. Tačiau valstybės ar savivaldybės lėšų skyrimas, valstybės ar savivaldybės turto perdavimas ir galimybė tokį pagal patikėjimo sutartį perduotą turtą išnuomoti tretiesiems asmenims gali būti laikomas valstybės pagalba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) prasme (Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje yra numatytas bendrasis principas, kad valstybės bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai). Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas reikalavimas valstybėms narėms, prieš suteikiant valstybės pagalbą, apie tokius ketinimus informuoti Europos Komisiją. Atsižvelgiant į tai, 2015 m. balandžio 10 d. Europos Komisijai išsiųstas pranešimas dėl valstybės pagalbos mokslo ir technologijų parkams. 2016 m. spalio 12 d. gautas Europos Komisijos sprendimas, kuriame pateikiama išvada, kad minėta valstybės pagalba netenkina Sutarties 107 straipsnio taikymo sąlygų ir yra suderinama su vidaus rinka ir neiškraipo konkurencijos.
Siekiant teisinio aiškumo ir asmenų teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimo, šiuo projektu patikslintos kai kurios nuostatos, susijusios su Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 įgyvendinimu ir taikymu. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Seimo narė Orinta Leiputė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatyme Nr. XII-2534 (toliau
Todėl mokslo ir technologijų parkams būtina sudaryti kuo palankesnes sąlygas jų veiklai skatinti ir vystyti visomis įmanomomis priemonėmis, nes jie teikia gyvybiškai svarbias paslaugas visai Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų ekosistemai. Pagal įstatymą mokslo ir technologijų parkas, kuris veikia kaip viešasis juridinis asmuo su tikslu tenkinti viešuosius interesus ir kurio bent vienas iš dalyvių yra valstybinė mokslo ir studijų institucija ir (arba) valstybės ar savivaldybės institucija, gali gauti valstybės lėšų ar atitinkamai savivaldybės lėšų ir panaudos pagrindais valstybės turtu ar atitinkamai savivaldybės turtu (įstatymo 25 straipsnio 2 dalis). Mokslo ir technologijų parkai, kurie savo funkcijų įgyvendinimui naudoja valstybei (savivaldybei) priklausančius pastatus, perduotus mokslo ir technologijų parkams valdyti pagal panaudos sutartį, negali teikti verslo inkubavimo paslaugų, nes Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 6 dalis draudžia asmenims, kuriems valstybės ar savivaldybės turtas perduotas neatlygintinai naudotis, jį nuomoti ar kitaip perduoti naudotis tretiesiems asmenims. Ši nuostata draudžia mokslo ir technologijų parkams visapusiškai įgyvendinti įstatymu jiems pavestas funkcijas, kurių viena iš jų yra skatinti jaunų žinioms imlių įmonių kūrimąsi teikiant verslo inkubavimo paslaugas.
Taip pat šiuo metu galiojantys teisės aktai nesuteikia galimybės viešosioms įstaigoms – mokslo ir technologijų parkams – iš tiesioginės veiklos gaunamų pajamų skirti tinkamų sąlygų sudarymui komercinti mokslinių tyrimų rezultatus, skatinti mokslo ir verslo ryšius, propaguoti inovacijų kultūrą, aktyvinti technologijų sklaidos procesus bei finansuoti šių paslaugų kokybei užtikrinti ir vykdomų veiklų kaštams padengti reikalingų išlaidų. Tokiu būdu mokslo ir technologijų parkai neturi galimybės vykdyti jiems pavestų funkcijų bei išlaikyti jiems perduoto valstybės (savivaldybės) turto. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti esminę nuostatą, kuri suteiktų teisę mokslo ir technologijų parkams pagal patikėjimo sutartį 20 metų laikotarpiui gauti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, o savivaldybei priklausantį turtą savivaldybės tarybos sprendimu, t.y. pastatai, kuriais patikėjimo (nuosavybės) teise disponuoja valstybė (savivaldybės), ir kuriuose įsikūrę mokslo ir technologijų parkai, būtų jiems perduoti pagal patikėjimo sutartį, o ne panaudos pagrindais, kaip yra numatyta šiuo metu. Suteikus mokslo ir technologijų parkams tokią teisę, jie galėtų nevaržomai įgyvendinti valstybei naudingas funkcijas – teikti inovacijų paramos paslaugas, ugdyti verslumą, ypač jaunų žmonių tarpe, skatinti įmones kurti inovatyvius aukštą pridėtinę vertę kuriančius produktus, padėti verslo naujokams įsilieti į rinką ir į tarptautinius tinklus, stiprinti mokslo ir verslo partnerystę, populiarinti inovacijų kultūrą.
Įstatymo projektas numato leisti mokslo ir technologijų parkams patiems priimti sprendimus dėl patikėjimo teise perduoto valstybės (savivaldybės) turto nuomos tretiesiems asmenims. Tokiu būdu būtų užtikrinta pradedančių, naujai susikūrusių įmonių konkurencinga atranka ir sudaromos vienodos sąlygos joms naudotis mokslo ir technologijų parkų teikiamomis paslaugomis. Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti valstybės (savivaldybės) turto perdavimo mokslo ir technologijų parkams ir turto grąžinimo valstybei sąlygas pasibaigus sutarčiai, sudarytai su mokslo ir technologijų parku. Tais atvejais, kai valstybės turtas, kurį patikėjimo teise valdė, naudojo ir juo disponavo valstybinė mokslo ir studijų institucija, šio įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje ir Vyriausybės nustatyta tvarka perduodamas patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį mokslo ir technologijų parkui, valstybės turto patikėjimo sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 20 metų terminui. Pasibaigus sutarčiai, sudarytai su mokslo ir technologijų parku, Vyriausybė jos nustatyta tvarka valstybės turtą patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį ne ilgesniam negu 20 metų laikotarpiui, valstybinės mokslo ir studijų institucijos sutikimu, perduoda valstybinei mokslo ir studijų institucijai, kuri prieš šios sutarties sudarymą valdė, naudojo ir disponavo valstybės turtu patikėjimo teise.
Taip pat įstatymo projekte siūloma įteisinti leidimą mokslo ir technologijų parkams pagal patikėjimo sutartį perduotą valstybės turtą Vyriausybės nustatyta tvarka, o savivaldybių turtą – savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, išnuomoti įmonėms, vykdančioms (vykdysiančioms) taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir diegiančioms (diegsiančioms) inovacijas, jeigu tai numatyta patikėjimo sutartyje ir jeigu tai būtina mokslo ir technologijų parko veiklai užtikrinti. Tai sudarytų prielaidas įgyvendinti įstatymu apibrėžtas mokslo ir technologijų parkų funkcijas, sustiprėtų mokslo ir technologijų parkų kaip inovacijų kūrimo ir diegimo tarpininkų vaidmuo visoje inovacijų ekosistemoje. Siekiant užtikrinti nuoseklią mokslo ir technologijų parkų veiklos plėtrą, įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad mokslo ir technologijų parkai pajamas, gautas iš valstybės ar savivaldybių turto nuomos, naudotų mokslo ir technologijų parko įstatuose nustatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikės imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Būtų sudarytos palankesnės sąlygos jaunoms žinioms imlioms įmonėms įsikurti ir vystytis mokslo ir technologijų parke, kas sumažintų verslo pradžios riziką įsiliejant į rinką bei paskatintų originalių idėjų turinčius mokslininkus, studentus kurti verslus, taip prisidedant ne tik prie socialinės ir ekonominės gerovės kūrimo, bet ir šalies konkurencingumo didinimo. Mokslo ir technologijų parkai savo veiklai reikalingą valstybės (savivaldybės) turtą naudotų funkcijoms atlikti, kurios aiškiai apibrėžtos įstatyme ir kurių įgyvendinimą šiuo metu riboja teisinės kliūtys. Nepažeidžiant teisės aktų, draudžiančių valstybės turto subnuomą, mokslo ir technologijų parkai galėtų nevaržomai vykdyti valstybei naudingas veiklas. Dėl galimybės savarankiškai disponuoti valstybės (savivaldybės) turtu, mokslo ir technologijų parkai gali tapti nekilnojamojo turto valdytojais, o ne inovacijų kūrimo ir diegimo tarpininkais, todėl turėtų būti stiprinama įmonių priėmimo į mokslo ir technologijų parkus kontrolė, keliami aukštesni reikalavimai mokslo ir technologijų parkų tikslams pasiekti. Teigiamą poveikį ekonomikai darytų naujų verslų ir darbo vietų sukūrimas. 6. Kokią įtaka priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai. Priimtas įstatymas neturės įtakos korupcijai. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai turės teigiamos įtakos palankesnės verslo aplinkos kūrimui ir verslo plėtrai, nes mokslo ir technologijų parkai, veikdami kaip aktyvūs inovacijų sistemos dalyviai, skatina mokslo pasiekimų pritaikymą pramonėje, ugdo verslumą, ypač studentų, jaunų mokslininkų ir tyrėjų tarpe, suteikiant jiems galimybę racionaliai įvertinti originalių idėjų įgyvendinimo perspektyvas, planuojamame versle numatomas naudotis technologijas ir jų tobulinimo tendencijas, produktų ir gamybinių procesų inovacijas, galimas verslo plėtros alternatyvas, suteikiant galimybes naudotis laboratorijomis, virtualiu biuru, papildomomis paslaugomis. Turėdami teisę nevaržomai naudotis valstybės ar savivaldybės turtu bei teikdami inovacijų paramos paslaugas, mokslo ir technologijų parkai pritrauks daugiau inovatyvių įmonių, kuriančių aukštą pridėtinę vertę turinčius produktus bei paslaugas. Tokiu būdu verslas ir mokslas ims aktyviau bendradarbiauti, bus komercializuojama daugiau mokslinių tyrimų rezultatų, daugės inovacijas kuriančių įmonių, augs visuomenės susidomėjimas mokslo ir technologijų parkų veikla, sparčiau bus ugdoma inovacijų kultūra. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka lietuvių kalbos normas.
Įstatymo projekte nepateikiama naujų sąvokų ir nėra sąvokas įvardijančių terminų, todėl jis nevertintinas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus siūlomus įstatymo pakeitimus Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės pakeisti Valstybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. 16 „Dėl Valstybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise tvarkos aprašo patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Priėmus įstatymą, kurio projektas teikiamas, papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Mokslo ir technologijų parkas“,
„inovacijų paramos paslaugos“, „verslo inkubavimo paslaugos“. 15.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė Orinta Leiputė
2016-10-25 Nr. XIIP-4818 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalimi siūloma keisti įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 25 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, projektu siūloma keisti galiojančią įstatymo nuostatą, jog tais atvejais, kai mokslo ir technologijų parkas yra viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus ir kurio bent vienas iš dalyvių yra valstybinė mokslo ir studijų institucija ir (arba) valstybės ar savivaldybės institucija, valstybės ar savivaldybės turtas gali būti suteiktas naudotis panaudos pagrindais mokslo ir technologijų parkams, bei nustatyti, jog valstybės ir savivaldybių turtas mokslo ir technologijų parkams gali būti perduotas naudotis, valdyti ir disponuoti patikėjimo teise. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pažymėtina, jog Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja: Lietuvos bankas, valstybės institucijos, įstaigos ir organizacijos, vadovaudamiesi įstatymais ir kitais teisės aktais; valstybės įmonės; savivaldybės – šio įstatymo
pagal turto patikėjimo sutartį šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytais atvejais.
Taigi vertinant, ar turtas patikėjimo teise galėtų būti suteiktas mokslo ir technologijų parkams, reikia vertinti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo imperatyviai suformuluotą 10 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatoma, jog „Kitiems juridiniams asmenims valstybės turtas patikėjimo teise gali būti perduotas pagal turto patikėjimo sutartį tik tais atvejais, kai įstatymai jiems priskiria valstybines funkcijas.“ Vertinant šią imperatyviai suformuluotą nuostatą ir net atsižvelgiant į Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog: „Šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai.“, teikiamame įstatymo projekte siekiant reguliuoti teisinius santykius, susijusius su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, kitaip nei jie reguliuojami Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, būtina laikytis esminių šiame įstatyme nustatytų principų ir kriterijų.
Taigi vertinant, ar turtas patikėjimo teise galėtų būti suteiktas mokslo ir technologijų parkams, reikia vertinti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo imperatyviai suformuluotą 10 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatoma, jog „Kitiems juridiniams asmenims valstybės turtas patikėjimo teise gali būti perduotas pagal turto patikėjimo sutartį tik tais atvejais, kai įstatymai jiems priskiria valstybines funkcijas.“ Vertinant šią imperatyviai suformuluotą nuostatą ir net atsižvelgiant į Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog: „Šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai.“, teikiamame įstatymo projekte siekiant reguliuoti teisinius santykius, susijusius su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, kitaip nei jie reguliuojami Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, būtina laikytis esminių šiame įstatyme nustatytų principų ir kriterijų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog mokslo ir technologijų parkams įstatymai nepriskiria jokių valstybinių funkcijų, taigi, projektu siūloma nuostata iš esmės paneigtų imperatyviai suformuluotą Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatą, nukryptų nuo esminių valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, pakeistų šių teisinių santykių esmę ir prasmę. Todėl teigtina, jog siūlomas reguliavimas neatitiktų nei teisinės valstybės principo, nei proporcingo teisinio reguliavimo principo.
Antra, keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje kaip viena iš šios dalies 1-3 punktų taikymo sąlygų yra numatytas atvejis, kada vienas iš mokslo ir technologijų parko dalyvių yra valstybės ar savivaldybės institucija. Atkreiptinas dėmesys, kad nors pats sąvokos „valstybės ar savivaldybė institucija“ turinys įstatyme nėra atskleistas, tačiau pagal bendrąsias teisinio reguliavimo nuostatas, įtvirtintas daugelyje įstatymų, valstybės ir savivaldybių institucijos dažniausiai suprantamos kaip iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų finansuojamos įstaigos, kurioms įstatymai suteikia viešojo administravimo įgaliojimus, t.y. suprantamos kaip biudžetinės įstaigos. Atkreiptinas dėmesys, kad Biudžetinių įstaigų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, draudžianti biudžetinėms įstaigoms būti kitų juridinių asmenų dalyve. Šiuo požiūriu atkreipiame dėmesį į Viešųjų įstaigų įstatymą, kurio 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu viešosios įstaigos steigėja yra valstybė ar savivaldybė, Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime turi būti nurodyta valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama įgyvendinti valstybės ar savivaldybės, kaip viešosios įstaigos savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas. Atsižvelgiant į tai, sąlyga dėl reikalavimo valstybės ar savivaldybės institucijai būti kaip vienai iš mokslo ir technologijų parko dalyvių, taisytina, nurodant, kad nuostata taikoma tuo atveju, kai vienas iš mokslo ir technologijų parko dalyvių yra valstybė ar savivaldybė, o ne valstybės ar savivaldybės institucija. Trečia, keičiamame įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, jog tam tikri mokslo ir technologijų parkai turi teisę gauti valstybės ir savivaldybių lėšų.
Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, analogiškai turi būti formuluojami ir šios dalies 2 ir 3 punktai, t.y. šiuose punktuose turi būti nustatytos mokslo ir technologijų parkų teisės gauti valstybės ir savivaldybių turto patikėjimo teise. Tuo tarpu, nuostatos dėl sprendimų dėl valstybės ir savivaldybių turto priėmimo ir įgyvendinimo tvarkos turi būti išdėstytos atskiromis straipsnio dalimis. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, jog siūlomos 25 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai formuluojami kaip imperatyvai, adresuoti Vyriausybei ir savivaldybėms: „Tais atvejais, kai mokslo ir technologijų parkas yra viešasis juridinis asmuo <...>: Vyriausybė savo nustatyta tvarka priima sprendimą perduoti valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą <...>“; „sprendimą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo mokslo ir technologijų parkui pagal patikėjimo sutartį ne ilgesniam kaip 20 metų laikotarpiui priima savivaldybės taryba.“ Pažymėtina, jog vadovaujantis tokiu nuostatų formulavimu, Vyriausybė ir savivaldybės visuomet privalėtų perduoti valstybės ar savivaldybės turto panaudos pagrindais mokslo ir technologijų parkams, jei jie atitinka sąlygas, nustatytas 25 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje, t.y. jei tai yra viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus ir kurio bent vienas iš dalyvių yra valstybinė mokslo ir studijų institucija ir
(arba) valstybės ar savivaldybės institucija. Teigtina, jog toks reglamentavimas neatitinka teisinio reguliavimo proporcingumo principo bei paneigia Vyriausybės bei savivaldybės tarybų kaip valstybės ir savivaldybių turto savininkų funkcijas vykdančių subjektų kompetenciją, priimant sprendimus dėl turto perdavimo konkretiems asmenims.
Be to, pats nuostatos formulavimas, pagal kurį Vyriausybė privalo savo nustatyta tvarka perduoti valstybės turtą, įgalina Vyriausybę priimti įvairaus turinio sprendimus, kurie tik formaliai įgyvendintų turto perdavimo reikalavimus (pvz., perduoti patikėjimo teise valdyti sandėlį kokio nors savivaldybės rajono pakraštyje). Manytina, jog nuostatas derėtų formuluoti kaip nustatančias Vyriausybės ir savivaldybių teisę suteikti valstybės ir savivaldybių turto mokslo ir technologijų parkams, kai jie atitinka įstatyme nustatytas sąlygas, o ne kaip imperatyvus. Be to, jei teikiamoje nuostatoje siekiama aukščiau aptarto tikslo, t.y. nustatyti Vyriausybės ir savivaldybių pareigą, o ne teisę, mokslo ir technologijų parkams patikėjimo teise perduoti valstybės ar savivaldybių turto, vien dėl to, jog tam tikri mokslo ir technologijų parkai atitiktų įstatyme nustatytas formalias sąlygas ir neatsižvelgiant į jokias kitas reikšmingas aplinkybes, keltinas klausimas dėl nuostatos turinio atitikties teisinės valstybės ir proporcingumo principams. Penkta, aptariamas pakeitimas koreguotinas atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 25 straipsnį nauja 3 dalimi ir nustatyti, jog „Mokslo ir technologijų parkui, atitinkančiam šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas, šio įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje ir Vyriausybės nustatyta tvarka Vyriausybė, šalių sutarimu nutraukus valstybės turto patikėjimo sutartį, sudarytą su valstybine mokslo ir studijų institucija, gali priimti šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytus sprendimus. Pasibaigus sutarčiai, sudarytai su mokslo ir technologijų parku, Vyriausybė savo nustatyta tvarka valstybės turtą patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį ne ilgesniam negu 20 metų laikotarpiui valstybinės mokslo ir studijų institucijos sutikimu perduoda valstybinei mokslo ir studijų institucijai, kuri iki sutarties su mokslo ir technologijų parku sudarymo patikėjimo teise valdė, naudojo valstybės turtą ir juo disponavo.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog pirmojo nuostatos sakinio loginė prasmė neaiški, nes sakinio pradžia ir jo pabaiga nėra logiškai susijusios. Neaišku kokiu tikslu nuostatoje kartojama Vyriausybės teisė, kuri jau įtvirtinta keičiamo 25 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Tuo atveju, jei nuostatoje norėta pasakyti, kad valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms patikėjimo teise suteiktas valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti perduotas patikėjimo teise mokslo ir technologijų parkams, nepažeidžiant įstatymo 86 straipsnio 2 dalies reikalavimų, tai nuostatos turinys koreguotinas. Kitu atveju, nuostatos turinys tobulintinas, kad būtų aiškus šios nuostatos reguliavimo dalykas. Antra, antrasis aptariamos nuostatos sakinys yra savarankiška teisės norma, reguliuojanti savarankiškus teisinius santykius, todėl ši nuostata dėstytina atskira straipsnio dalimi.
Be to, antrajame aptariamos nuostatos sakinyje, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, derėtų aiškiai nurodyti apie kokių sutarčių, sudarytų su mokslo ir technologijų parkais, pasibaigimą šioje nuostatoje kalbama. Trečia, nėra aiškus šioje nuostatos dalyje Vyriausybei formuojamas įstatyminis imperatyvas privalomai perduoti valstybinei mokslo ir studijų institucijai valstybės turtą, kai pasibaigia valstybės turto panaudos sutartis su mokslo ir technologijų parku. Pažymėtina, jog šiam turtui jau neturėtų būti taikoma įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta neliečiamumo teisė, kadangi valstybinė mokslo ir studijų institucija pati būtų sutikusi atsisakyti tokios teisės. Todėl Vyriausybės teisių ribojimas keltų abejonių dėl jo atitikties teisinės valstybės principui. Manytina, jog ir šiuo atveju turėtų būti nustatyta Vyriausybės teisė, o ne pareiga dėl turto perdavimo valstybinei mokslo ir studijų institucijai. Taip pat nėra aišku, kodėl siūloma nustatyti, kad pasibaigus sutarčiai su mokslo ir technologijų parku, Vyriausybė savo nustatyta tvarka ne ilgesniam kaip 20 metų laikotarpiui turtą gali perduoti valstybinei mokslo ir studijų institucijai, kai valstybės turto perdavimą pagal patikėjimo sutartis valstybinėms aukštosioms mokykloms reglamentuojančiame Mokslo ir studijų įstatymo 87 straipsnyje yra numatyti ir kitokie perdavimo turto pagal patikėjimo sutartį terminai ir kitos papildomos sąlygos. 3. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 25 straipsnį nauja 4 dalimi.
Šioje nuostatoje siūloma įtvirtinti mokslo ir technologijų parkų pareigą ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 1 dienos viešai paskelbti praėjusių finansinių metų valstybės (savivaldybės) turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitą mokslo ir technologijų parko interneto tinklalapyje. Manytina, jog pareigos turinys yra nepakankamai detalizuotas ir neaiškus. Teigtina, jog pareiga turėtų būti sukonkretinta, nurodant kokie duomenys turėtų būti įtraukti į tokią ataskaitą, pavyzdžiui, kaip tai padaryta Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio
sureguliuoti vadovaujantis šiuo pavyzdžiu. 4. Projekto 1 straipsnio 4 dalyje reikėtų atsisakyti dėstomosios dalies, t.y. nereikia dėstyti numeraciją pakeitusių įstatymo 25 straipsnio dalių turinio. 5. Atsižvelgus į tai, kad priėmus įstatymo projektą jo įgyvendinimui reikės priimti ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus), projektas pildytinas atitinkamu pasiūlymu Vyriausybei priimti poįstatyminius teisės aktus. 6. Atsižvelgiant į tai, jog pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas) ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, o teikiamu įstatymo projektu siūloma nesilaikyti imperatyviai suformuluotos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatos, nukrypti nuo esminių valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, pakeisti valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo teisinių santykių esmę ir prasmę, dėl įstatymo projekto būtina gauti Vyriausybės išvadą. 7.
prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės perleidimu, todėl privalomai turi būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-11- Nr. Į 2016-10-26 Nr. S-2016-6916 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4818 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII2534 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP4818, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]