Redagavo: Ramun? L??ait? (1997 Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 1 straipsnio 10 punktą. 10) poveikio aplinkai vertinimas – planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai nustatymo, apibūdinimo ir vertinimo procesas;
Pakeisti 6 straipsnio 7 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
6) pagal kompetenciją nagrinėja ir derina planuojamos veiklos objektų projektus;
„6) dalyvauja ir teikia pasiūlymus planuojamos
ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procesuose;“.
straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, suinteresuota visuomenė turi teisę:
1) nustatyta tvarka gauti informaciją apie aplinką;
2) nustatyta tvarka dalyvauti planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procese procesuose;
3) reikalauti, kad būtų nutrauktas kenksmingas ūkinės veiklos objektų poveikis aplinkai;
4) įstatymų nustatyta tvarka teikti pasiūlymus dėl poveikio aplinkai vertinimo privalomumo;
5) atlikti visuomeninį poveikio aplinkai vertinimą;
4) organizuoti ir dalyvauti vykdant visuomeninę aplinkos kontrolę;
5) reikalauti, kad valstybės valdžios ir valdymo institucijos organizuotų aplinkosauginį švietimą ir mokymą, taip pat nevaržomai skleisti aplinkos apsaugos idėjas;
6) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka paduoti skundą (prašymą), reikalaudami imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų išvengta ar sumažinta žala aplinkai arba atkurta iki pradinės aplinkos būklė, ir reikalaudami nubausti asmenis, kaltus dėl kenksmingo poveikio aplinkai, ir pareigūnus, kurių priimti sprendimai ar veiksmai (neveikimas) pažeidė piliečių, suinteresuotos visuomenės, kitų juridinių ir fizinių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus;
7) lankytis gamtinėse teritorijose, išskyrus tas, kurių lankymas draudžiamas ar ribojamas;
8) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jei mano, kad jo (jų) prašymas, pateiktas teisės aktų, reglamentuojančių teisę gauti informaciją apie aplinką, nustatyta tvarka, buvo neteisėtai atmestas, į jį buvo iš dalies ar visiškai netinkamai atsakyta arba į prašymą deramai neatsižvelgta pagal teisės aktus, reglamentuojančius teisę gauti informaciją apie aplinką.“.
straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, suinteresuota visuomenė turi teisę:
1) nustatyta tvarka gauti informaciją apie aplinką;
2) nustatyta tvarka dalyvauti planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procese procesuose;
3) reikalauti, kad būtų nutrauktas kenksmingas ūkinės veiklos objektų poveikis aplinkai;
4) įstatymų nustatyta tvarka teikti pasiūlymus dėl poveikio aplinkai vertinimo privalomumo;
5) atlikti visuomeninį poveikio aplinkai vertinimą;
4) organizuoti ir dalyvauti vykdant visuomeninę aplinkos kontrolę;
5) reikalauti, kad valstybės valdžios ir valdymo institucijos organizuotų aplinkosauginį švietimą ir mokymą, taip pat nevaržomai skleisti aplinkos apsaugos idėjas;
6) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka paduoti skundą (prašymą), reikalaudami imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų išvengta ar sumažinta žala aplinkai arba atkurta iki pradinės aplinkos būklė, ir reikalaudami nubausti asmenis, kaltus dėl kenksmingo poveikio aplinkai, ir pareigūnus, kurių priimti sprendimai ar veiksmai (neveikimas) pažeidė piliečių, suinteresuotos visuomenės, kitų juridinių ir fizinių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus;
7) lankytis gamtinėse teritorijose, išskyrus tas, kurių lankymas draudžiamas ar ribojamas;
8) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jei mano, kad jo (jų) prašymas, pateiktas teisės aktų, reglamentuojančių teisę gauti informaciją apie aplinką, nustatyta tvarka, buvo neteisėtai atmestas, į jį buvo iš dalies ar visiškai netinkamai atsakyta arba į prašymą deramai neatsižvelgta pagal teisės aktus, reglamentuojančius teisę gauti informaciją apie aplinką.“. 4 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas 1.
pakeitimas
jį išdėstyti taip: „
3) viešai skelbti ūkinės veiklos, galinčios turėti kenksmingo poveikio aplinkai, projektus;
„3) informuoti visuomenę apie šio įstatymo 15
straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytus išduotus leidimus;“. 2. Pakeisti 8 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „
veiklai atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatomis, įvertinti ir atsižvelgti į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus atlikti dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą vertinimo privalomumo ;“
straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) įvertinti ir atsižvelgti į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus dėl atliekamo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir galimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai;“. 5 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Ūkinės veiklos, galinčios
turėti poveikio aplinkai, planavimas ir leidimų išdavimas Ūkinė veikla planuojama ir vykdoma remiantis šiuo ir kitais įstatymais, norminiais aktais, aplinkos monitoringo, valstybinės gamtos išteklių apskaitos duomenimis, aplinkos apsaugos programomis bei schemomis, kraštotvarkos projektais bei generaliniais planais atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos gamtos potencialą. Ūkinės veiklos leidimas, skirtas planuojamai veiklai, kuriai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą ar atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, gali būti išduotas esant galiojančiam atsakingos institucijos teigiamam sprendimui dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadai, kad atlikti poveikio aplinkai vertinimą yra neprivaloma.
Šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytos institucijos įvertina pateiktą dokumentaciją apie galimą ūkinės veiklos įtaką aplinkai ir pateikia pagal savo kompetenciją išvadas arba motyvuotą sprendimą dėl veiklos galimumo. Sprendimas privalomas institucijai, išduodančiai leidimus ūkinei veiklai. Dokumentacijos apie ūkinės veiklos galimą poveikį aplinkai rengimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Fizinio asmens, juridinio asmens ar jo padalinio (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį) (toliau šiame straipsnyje – fizinis ar juridinis asmuo) ūkinės veiklos, galinčios turėti poveikį aplinkai, planavimas vykdomas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), planuojantis vykdyti ūkinę veiklą, kuriai reikia atlikti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras, šias procedūras atlieka iki leidimo, nurodyto šio straipsnio ketvirtojoje dalyje, išdavimo. Valstybės institucijos, įstatymuose nustatyta tvarka dalyvaujančios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese, įvertina pateiktus poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ir įstatymų nustatyta tvarka pagal kompetenciją pateikia išvadas arba motyvuotą sprendimą, ar planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, o savivaldybės vykdomoji institucija teikia pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos ir jos poveikio aplinkai vertinimo įstatymuose nustatyta tvarka.
Įstatymuose įtvirtinti leidimai (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kituose įstatymuose nurodyti leidimai), kuriuos išduodant nustatyta pareiga kartu su prašymu leidimus išduodančiai institucijai pateikti atsakingosios institucijos sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje (toliau šiame straipsnyje – sprendimas) ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau šiame straipsnyje – atrankos išvada), gali būti išduodami esant galiojančiam atsakingosios institucijos sprendimui ar atrankos išvadai. Jei fizinis ar juridinis asmuo turi galiojantį statybą leidžiantį dokumentą ar leidimą naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, išduotą galiojančios atrankos išvados arba sprendimo galiojimo metu, išduodant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą, pagal kurį bus vykdoma atrankos išvadoje ar sprendime nurodyta ūkinė veikla, šio straipsnio ketvirtosios dalies nuostatos netaikomos, išskyrus atvejus, kai planuojamas ūkinės veiklos pakeitimas, galintis sukelti neigiamą poveikį aplinkai.
Juridiniai ir fiziniai asmenys, rengiantys statinių, kuriuose planuojama vykdyti ūkinę veiklą, galinčią turėti poveikį aplinkai, naujos statybos, rekonstravimo ar kitus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodytus projektus, statinio projekte privalo numatyti priemones gamtos ištekliams racionaliai naudoti, suprojektuoti priemones neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, užkirsti jam kelią, jį sumažinti ir, jei galima, jį kompensuoti ir vadovautis šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytu sprendimu ar atrankos išvada, kai sprendimas ar atrankos išvada privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. Statinių, kuriuose bus vykdoma ūkinė veikla, galinti turėti poveikį aplinkai, statybos ar rekonstravimo projektų atitiktį aplinkos apsaugos reikalavimams prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą tikrina už aplinkos apsaugą atsakinga institucija, nurodyta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytas leidimas turi atitikti sprendime ar atrankos išvadoje nurodytus sprendinius“. 6 straipsnis. 16 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 16 straipsnį. 16 straipsnis. Ūkinės veiklos, galinčios turėti poveikio aplinkai, projektavimas Juridinių bei fizinių asmenų ūkinės veiklos, galinčios turėti poveikį aplinkai, teritorinis organizavimas ir aplinkos tvarkymo valstybinis reguliavimas vykdomas pagal bendrojo ir specialiojo teritorinio planavimo dokumentus.
Juridiniai ir fiziniai asmenys, projektuojantys objektų, galinčių turėti poveikio aplinkai, statybą, rekonstravimą ar plėtimą, rengiantys bendruosius ir specialiuosius teritorinio planavimo projektus, projektinėje dokumentacijoje privalo numatyti priemones gamtos ištekliams racionaliai naudoti, neigiamam poveikiui aplinkai išvengti. Projektinė dokumentacija nustatyta tvarka suderinama su vietos savivaldos institucijomis ir Aplinkos ministerija. 7 straipsnis. 17 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios17 straipsnį. 17 straipsnis. Ūkinės veiklos objektų statyba, rekonstravimas ir plėtimas Juridiniai ir fiziniai asmenys gali statyti, rekonstruoti ar plėsti ūkinės veiklos objektus tik turėdami šio įstatymo 16 straipsnio reikalavimus atitinkančią projektinę dokumentaciją. Ūkinės veiklos objektų statyba, rekonstravimas ar plėtimas be projektinės dokumentacijos, numatytos šio įstatymo 16 straipsnyje, arba nesilaikant joje nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų, pažeidžiant statybos, rekonstravimo ar plėtimo darbų aplinkosauginius apribojimus užtraukia įstatymų numatytą atsakomybę. Atsakomybės taikymas neužkerta kelio šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytoms valstybinio aplinkos apsaugos valdymo ir kontrolės institucijoms arba jų pareigūnams nustatyta tvarka sustabdyti ūkinės veiklos objektų statybos, rekonstravimo ar plėtimo darbus. 8 straipsnis. 18 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 18 straipsnį. 18 straipsnis.
18 straipsnis. Pastatytų, rekonstruotų ir išplėstų ūkinės veiklos objektų priėmimas Pastatyti, rekonstruoti ir išplėsti ūkinės veiklos objektai priimami eksploatuoti tik įvykdžius visas projektinėje dokumentacijoje numatytas aplinkos apsaugos priemones. Priimant pastatytus, rekonstruotus, išplėstus ūkinės veiklos objektus, dalyvauja Aplinkos ministerijos sistemos pareigūnai arba pateikiamos jų išvados. 9 straipsnis. Įstatymo priedo papildymas naujais punktais Papildyti Įstatymo priedą nauju 4 punktu ir jį išdėstyti taip:
„4. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo ((OL 2012 L 26, p. 1) su paskutiniais padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo ( OL
įstatymą. Respublikos Prezidentas
Redagavo: Ramun? L??ait? (1997 Projekto Nr. XIIP-4805(2) lyginamasis variantas
IR
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 1 straipsnio 10 punktą. 10) poveikio aplinkai vertinimas – planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai nustatymo, apibūdinimo ir vertinimo procesas;
Pakeisti 6 straipsnio 7 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
6) pagal kompetenciją nagrinėja ir derina planuojamos veiklos objektų projektus;
„6) dalyvauja ir teikia išvadas bei pasiūlymus
planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procesuose;“.
straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, suinteresuota visuomenė turi teisę:
1) nustatyta tvarka gauti informaciją apie aplinką;
2) nustatyta tvarka dalyvauti planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procese procesuose ir teikti pasiūlymus;
3) reikalauti, kad būtų nutrauktas kenksmingas ūkinės veiklos objektų poveikis aplinkai;
4) įstatymų nustatyta tvarka teikti pasiūlymus dėl poveikio aplinkai vertinimo privalomumo;
5) atlikti visuomeninį poveikio aplinkai vertinimą;
4) organizuoti ir dalyvauti vykdant visuomeninę aplinkos kontrolę;
5) reikalauti, kad valstybės valdžios ir valdymo institucijos organizuotų aplinkosauginį švietimą ir mokymą, taip pat nevaržomai skleisti aplinkos apsaugos idėjas;
6) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka paduoti skundą (prašymą), reikalaudami imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų išvengta ar sumažinta žala aplinkai arba atkurta iki pradinės aplinkos būklė, ir reikalaudami nubausti asmenis, kaltus dėl kenksmingo poveikio aplinkai, ir pareigūnus, kurių priimti sprendimai ar veiksmai (neveikimas) pažeidė piliečių, suinteresuotos visuomenės, kitų juridinių ir fizinių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus;
7) lankytis gamtinėse teritorijose, išskyrus tas, kurių lankymas draudžiamas ar ribojamas;
8) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jei mano, kad jo (jų) prašymas, pateiktas teisės aktų, reglamentuojančių teisę gauti informaciją apie aplinką, nustatyta tvarka, buvo neteisėtai atmestas, į jį buvo iš dalies ar visiškai netinkamai atsakyta arba į prašymą deramai neatsižvelgta pagal teisės aktus, reglamentuojančius teisę gauti informaciją apie aplinką.“.
straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, suinteresuota visuomenė turi teisę:
1) nustatyta tvarka gauti informaciją apie aplinką;
2) nustatyta tvarka dalyvauti planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procese procesuose ir teikti pasiūlymus;
3) reikalauti, kad būtų nutrauktas kenksmingas ūkinės veiklos objektų poveikis aplinkai;
4) įstatymų nustatyta tvarka teikti pasiūlymus dėl poveikio aplinkai vertinimo privalomumo;
5) atlikti visuomeninį poveikio aplinkai vertinimą;
4) organizuoti ir dalyvauti vykdant visuomeninę aplinkos kontrolę;
5) reikalauti, kad valstybės valdžios ir valdymo institucijos organizuotų aplinkosauginį švietimą ir mokymą, taip pat nevaržomai skleisti aplinkos apsaugos idėjas;
6) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka paduoti skundą (prašymą), reikalaudami imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų išvengta ar sumažinta žala aplinkai arba atkurta iki pradinės aplinkos būklė, ir reikalaudami nubausti asmenis, kaltus dėl kenksmingo poveikio aplinkai, ir pareigūnus, kurių priimti sprendimai ar veiksmai (neveikimas) pažeidė piliečių, suinteresuotos visuomenės, kitų juridinių ir fizinių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus;
7) lankytis gamtinėse teritorijose, išskyrus tas, kurių lankymas draudžiamas ar ribojamas;
8) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jei mano, kad jo (jų) prašymas, pateiktas teisės aktų, reglamentuojančių teisę gauti informaciją apie aplinką, nustatyta tvarka, buvo neteisėtai atmestas, į jį buvo iš dalies ar visiškai netinkamai atsakyta arba į prašymą deramai neatsižvelgta pagal teisės aktus, reglamentuojančius teisę gauti informaciją apie aplinką.“. 4 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas 1.
pakeitimas
jį išdėstyti taip: „
3) viešai skelbti ūkinės veiklos, galinčios turėti kenksmingo poveikio aplinkai, projektus;
„3) informuoti visuomenę apie šio įstatymo 15
straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytus išduotus leidimus;“. 2. Pakeisti 8 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „
veiklai atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatomis, įvertinti ir atsižvelgti į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus atlikti dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą vertinimo privalomumo ;“
straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) įvertinti ir atsižvelgti į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus dėl atliekamo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir galimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai;“. 5 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Ūkinės veiklos, galinčios
turėti poveikio aplinkai, planavimas ir leidimų išdavimas Ūkinė veikla planuojama ir vykdoma remiantis šiuo ir kitais įstatymais, norminiais aktais, aplinkos monitoringo, valstybinės gamtos išteklių apskaitos duomenimis, aplinkos apsaugos programomis bei schemomis, kraštotvarkos projektais bei generaliniais planais atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos gamtos potencialą. Ūkinės veiklos leidimas, skirtas planuojamai veiklai, kuriai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą ar atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, gali būti išduotas esant galiojančiam atsakingos institucijos teigiamam sprendimui dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadai, kad atlikti poveikio aplinkai vertinimą yra neprivaloma.
Šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytos institucijos įvertina pateiktą dokumentaciją apie galimą ūkinės veiklos įtaką aplinkai ir pateikia pagal savo kompetenciją išvadas arba motyvuotą sprendimą dėl veiklos galimumo. Sprendimas privalomas institucijai, išduodančiai leidimus ūkinei veiklai. Dokumentacijos apie ūkinės veiklos galimą poveikį aplinkai rengimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Fizinio asmens, juridinio asmens ar jo padalinio (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį) (toliau šiame straipsnyje – fizinis ar juridinis asmuo) ūkinės veiklos, galinčios turėti poveikį aplinkai, planavimas vykdomas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), planuojantis vykdyti ūkinę veiklą, kuriai reikia atlikti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras, šias procedūras atlieka iki leidimo, nurodyto šio straipsnio ketvirtojoje dalyje, išdavimo. Valstybės institucijos ir savivaldybės vykdomoji institucija, įstatymuose nustatyta tvarka dalyvaujančios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese, įstatymų nustatyta tvarka įvertina pateiktus poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ir pagal kompetenciją pateikia išvadas arba motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai.
Įstatymuose įtvirtinti leidimai (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kituose įstatymuose nurodyti leidimai), kuriuos išduodant nustatyta pareiga kartu su prašymu leidimus išduodančiai institucijai pateikti atsakingosios institucijos sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus (toliau šiame straipsnyje – sprendimas) ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau šiame straipsnyje – atrankos išvada), gali būti išduodami esant galiojančiam atsakingosios institucijos sprendimui ar atrankos išvadai. Jeigu fizinis ar juridinis asmuo turi galiojantį statybą leidžiantį dokumentą ar leidimą naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, išduotą galiojančios atrankos išvados arba sprendimo galiojimo metu, išduodant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą, pagal kurį bus vykdoma atrankos išvadoje ar sprendime nurodyta ūkinė veikla, šio straipsnio ketvirtosios dalies nuostatos netaikomos, išskyrus atvejus, kai planuojamas ūkinės veiklos pakeitimas, galintis sukelti neigiamą poveikį aplinkai.
Juridiniai ir fiziniai asmenys, rengiantys statinių, kuriuose planuojama vykdyti ūkinę veiklą, galinčią turėti poveikį aplinkai, naujos statybos, rekonstravimo ar kitus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodytus projektus, statinio projekte privalo numatyti priemones gamtos ištekliams racionaliai naudoti, suprojektuoti priemones neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, užkirsti jam kelią, jį sumažinti ir, jei galima, jį kompensuoti ir vadovautis šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytu sprendimu ar atrankos išvada, kai sprendimas ar atrankos išvada privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. Statinių, kuriuose bus vykdoma ūkinė veikla, galinti turėti poveikį aplinkai, statybos ar rekonstravimo projektų atitiktį aplinkos apsaugos reikalavimams prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą tikrina už aplinkos apsaugą atsakinga institucija, nurodyta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytas leidimas turi atitikti sprendime ar atrankos išvadoje nurodytus sprendinius“. 6 straipsnis. 16, 17 ir 18 straipsnių pripažinimas netekusiais galios Pripažinti netekusiais galios 16, 17 ir 18 straipsnius. 16 straipsnis. Ūkinės veiklos, galinčios turėti poveikio aplinkai, projektavimas Juridinių bei fizinių asmenų ūkinės veiklos, galinčios turėti poveikį aplinkai, teritorinis organizavimas ir aplinkos tvarkymo valstybinis reguliavimas vykdomas pagal bendrojo ir specialiojo teritorinio planavimo dokumentus.
Juridiniai ir fiziniai asmenys, projektuojantys objektų, galinčių turėti poveikio aplinkai, statybą, rekonstravimą ar plėtimą, rengiantys bendruosius ir specialiuosius teritorinio planavimo projektus, projektinėje dokumentacijoje privalo numatyti priemones gamtos ištekliams racionaliai naudoti, neigiamam poveikiui aplinkai išvengti. Projektinė dokumentacija nustatyta tvarka suderinama su vietos savivaldos institucijomis ir Aplinkos ministerija. 17 straipsnis. Ūkinės veiklos objektų statyba, rekonstravimas ir plėtimas Juridiniai ir fiziniai asmenys gali statyti, rekonstruoti ar plėsti ūkinės veiklos objektus tik turėdami šio įstatymo 16 straipsnio reikalavimus atitinkančią projektinę dokumentaciją. Ūkinės veiklos objektų statyba, rekonstravimas ar plėtimas be projektinės dokumentacijos, numatytos šio įstatymo 16 straipsnyje, arba nesilaikant joje nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų, pažeidžiant statybos, rekonstravimo ar plėtimo darbų aplinkosauginius apribojimus užtraukia įstatymų numatytą atsakomybę. Atsakomybės taikymas neužkerta kelio šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytoms valstybinio aplinkos apsaugos valdymo ir kontrolės institucijoms arba jų pareigūnams nustatyta tvarka sustabdyti ūkinės veiklos objektų statybos, rekonstravimo ar plėtimo darbus. 18 straipsnis. Pastatytų, rekonstruotų ir išplėstų ūkinės veiklos objektų priėmimas Pastatyti, rekonstruoti ir išplėsti ūkinės veiklos objektai priimami eksploatuoti tik įvykdžius visas projektinėje dokumentacijoje numatytas aplinkos apsaugos priemones. Priimant pastatytus, rekonstruotus, išplėstus ūkinės veiklos objektus, dalyvauja Aplinkos ministerijos sistemos pareigūnai arba pateikiamos jų išvados. 7 straipsnis.
Papildyti Įstatymo priedą 4 punktu::
„4. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo ((OL 2012 L 26, p. 1) su paskutiniais padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (
įgyvendinimas
d. 2. Šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalies reikalavimas netaikomas, jeigu taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas ar taršos leidimas, kuris buvo išduotas, pakeistas ar koreguotas iki 2017 m. gegužės 1 d., yra keičiamas dėl priežasčių, nesusijusių su eksploatuojamo įrenginio ar įrenginyje vykdomos veiklos pakeitimu ar išplėtimu. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika
ĮSTATYMO PROJEKTO IR DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-2223 1, 6, 7, 8 IR 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, 16, 17 IR 18 STRAIPSNIŲ
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai 2014 m. balandžio 16 d. priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (toliau – Direktyva), kurios nuostatos į nacionalinę teisę turi būti perkeltos iki 2017 m. gegužės mėn. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – PAV įstatymo projektas) perkeliami Direktyvos reikalavimai, reglamentuojantys atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo (toliau – atranka) ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) procesus, atskiriant šiuos procesus ir patikslinant galiojančias nuostatas, taikomas atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesams. PAV įstatymo projektu siekiama pagal Direktyvos reikalavimus ir atsižvelgiant į praktinio taikymo metu išryškėjusius trūkumus patikslinti įstatymo nuostatas, reglamentuojančias PAV proceso dalyvių tarpusavio santykius, jų funkcijas atrankos ir PAV procesuose.
Siekiant išvengti skirtingo veiklos rūšių, kurioms taikomas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, interpretavimo ir sumažinti administracinę naštą verslui, peržiūrėti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ir 2 prieduose pateikti planuojamos ūkinės veiklos rūšių sąrašai, jie patikslinti, veiklos rūšys, kurioms pagal Direktyvos reikalavimus netaikoma atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūra, išbraukiamos iš Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priede pateikto veiklos rūšių sąrašo. Parengtu Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 7, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo, 16, 17 ir 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projektu (toliau – AA įstatymo projektas) siekiama įtvirtinti Direktyvos reikalavimą – jeigu planuojama ūkinė veikla gali turėti reikšmingą poveikį aplinkai, jai turi būti atliekamas PAV, o leidimas ūkinei veiklai gali būti išduodamas tik atlikus PAV procedūras. Reikalaujant atlikti planuojamos ūkinės veiklos atranką dėl PAV iki leidimo išdavimo, užtikrinama, kad į aplinkos apsaugos aspektus būtų atsižvelgiama planuojamos ūkinės veiklos planavimo etape ir įgyvendinamas Direktyvos reikalavimas. AA įstatymo projektu patikslinamos vietos savivaldos institucijų funkcijos ir visuomenės bei juridinių asmenų teisės ir pareigos atrankos dėl PAV ir PAV procesuose. AA įstatymo projektu norima įtvirtinti bendrąjį direktyvos reikalavimą informuoti visuomenę apie tam tikrus valstybės institucijų išduotus leidimus ir užtikrinti aplinkosauginių sprendimų ir juose įtvirtintų sprendinių perkėlimą į leidimus. 2.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai PAV įstatymo projekto ir AA įstatymo projekto iniciatorius – Aplinkos ministerija. PAV įstatymo ir AA įstatymo projektus parengė Taršos prevencijos departamento (direktorius Vitalijus Auglys, tel. 8 706 63651, el. p. vitalijus.auglys @am.lt) Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus (vedėja Miglė Masaitytė, tel. 8 706 63654, el. p. [email protected] ) vyriausioji specialistė Rūta Revoldienė (tel. 8
@ am.lt). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal galiojančio Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – PAV įstatymas) nuostatas PAV procesas suprantamas, kaip procesas, kurį sudaro atrankos dėl PAV ir PAV (programos parengimas ir jos derinimas su PAV subjektais, visuomenės informavimas; PAV ataskaitos parengimas, visuomenės informavimas, viešas svarstymas, derinimas su PAV subjektais, sprendimo priėmimas) procedūros. Pagal PAV įstatymą bet kuris planuojamos ūkinės veiklos PAV proceso dalyvis (visuomenė, PAV dokumentų rengėjas ir kt.) bet kada ir dėl bet kokios planuojamos ūkinės veiklos gali kreiptis į atsakingą instituciją, kuri turi teisę nuspręsti, ar reikia atlikti planuojamos ūkinės veiklos atranką dėl PAV. Pagal PAV įstatymą krašto apsaugos, valstybės sienos objektuose planuojamai ūkinei veiklai netaikomas reikalavimas atlikti PAV procedūras. PAV įstatyme nurodoma, kad PAV proceso dalyviai yra atsakinga institucija, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius, PAV dokumentų rengėjas, visuomenė ir PAV subjektai
Savivaldybės institucija
Respublikos Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose. Tokiu būdu savivaldybės taryba turi teisę pradiniame PAV proceso etape neribotam laikui, t. y. iki galioja savivaldybės tarybos priimtas sprendimas, sustabdyti PAV procesą ir uždrausti įgyvendinti planuojamą ūkinę veiklą, nepaisant to, kad programos derinimo etape dar neturima vertinimo rezultatais ir duomenimis pagrįstos informacijos, vertinimo duomenų apie galimą reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai. PAV proceso dalyvių funkcijos nustatytos PAV įstatymo 6 straipsnyje, nenurodant PAV subjektų konkrečios kompetencijos, pagal kurią jie turi teikti išvadas dėl programos, ataskaitos, pasiūlymus persvarstyti atsakingos institucijos priimtą atrankos išvadą. Toks neapibrėžtumas sąlygoja PAV proceso vilkinimą, neaiškią atsakomybę. Atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos PAV reglamentuota PAV įstatymo 7 straipsnyje. Jame įtvirtinti reikalavimai, pagal kuriuos planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar PAV dokumentų rengėjas turi parengti informaciją atrankai atlikti; nustatyti reikalavimai atsakingai institucijai, kuriais ji remiasi nagrinėdama atrankos informaciją ir priimdama atrankos išvadą.
Nustatyti atrankos išvados priėmimo, galiojimo terminai, t. y. atrankos išvada galioja 3 metus nuo viešo jos paskelbimo dienos; nustatyta pareiga planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir atsakingai institucijai aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoti visuomenę apie priimtą atrankos išvadą, numatyta galimybė visiems PAV proceso dalyviams kreiptis į atsakingą instituciją nurodant motyvus, kad ši persvarstytų priimtą atrankos išvadą. PAV įstatymo 8 ir 9 straipsniuose reglamentuojamas PAV programos ir ataskaitos rengimas, pateikiami reikalavimai jų turiniui, aprašomos programos ir ataskaitos derinimo su PAV subjektais procedūros, pateikiami derinimo terminai, nustatytas visuomenės informavimas ir dalyvavimas programos ir ataskaitos derinimo procesuose. PAV įstatymo 1 priede pateiktas Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašas, kuris atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES (toliau – Direktyva 2011/92/ES) dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo 1 priede nurodytą projektų sąrašą. PAV įstatymo 2 priede nurodytos veiklos rūšys, kurioms turi būti atliekama atranka dėl PAV. 2 priede pateiktos veiklos rūšys, nurodytos Direktyvos 2011/92/ES 2 priede, ir keletas veiklos rūšių (pvz., krematoriumų įrengimas, spirito gamyba, tabako gamyba ir pan.), kurios nepatenka į Direktyvos 2011/92/ES taikymo sritį. Daugumai veiklos rūšių nustatyti ribiniai dydžiai, t. y. jeigu planuojama ūkinė veikla atitinka ribinį dydį, jai taikoma atrankos dėl PAV procedūra. Aplinkos apsaugos įstatyme pateikiama termino „poveikio aplinkai vertinimas“ apibrėžtis yra susiaurinta.
Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnyje vietos savivaldos institucijoms nustatyta pareiga pagal kompetenciją nagrinėti ir derinti planuojamos veiklos objektų projektus, reglamentuotos suinteresuotos visuomenės, juridinių ir fizinių asmenų teisės PAV procese; valstybės valdžios, valdymo ir kontrolės institucijos įpareigojamos viešai skelbti planuojamos ūkinės veiklos, galinčios turėti kenksmingo poveikio aplinkai, projektus, tačiau nereikalaujama viešinti šiai veiklai išduotų leidimų. Pagal įstatymo nuostatas, išduodant ūkinės veiklos leidimus (nenurodoma, kokie konkretūs leidimai patenka į taikymo sritį), atsakingos institucijos priimtas teigiamas sprendimas dėl PAV ar atrankos išvada, kad PAV neprivalomas, turi būti galiojantys. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama PAV įstatymo projektas papildomas šiomis naujomis apibrėžtimis – planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, numatomas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai, poveikio aplinkai vertinimo dokumentai, termino „poveikio aplinkai vertinimas“ apibrėžtis patikslinama pagal Direktyvos reikalavimus, kadangi pagal ją PAV ir atranka dėl PAV yra du atskiri procesai, turintys savo tikslus, dalyvius, terminus ir pan. Atsižvelgiant į šį Direktyvos reikalavimą, PAV įstatymo projekte atitinkamai tikslinamos visos nuostatos, reglamentuojančios atrankos ir PAV procesus.
Siekiant aiškiau reglamentuoti ir susiaurinti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatų taikymą šio įstatymo 1 ir 2 prieduose neįrašytai planuojamai ūkinei veiklai, PAV įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad atsakinga institucija iki statybą leidžiančio dokumento, leidimo naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo ar kito įstatymuose nurodyto leidimo išdavimo, turi teisę reikalauti, kad atranka būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri įrašyta į įstatymo 2 priede nurodytą sąrašą, tačiau nesiekia jame nurodytų ribinių dydžių. PAV įstatymo projekte, remiantis Direktyvos reikalavimais, numatyta išimtis, kad ne tik ūkinei veiklai, planuojamai vykdyti valstybės sienos, krašto apsaugos objekto statusą turinčiame objekte, bet ir ūkinei veiklai, kuri būtų vykdoma tik esant Civilinės saugos įstatyme nurodytai ekstremaliajai situacijai, atsakinga institucija kiekvienu konkrečiu atveju turėtų spręsti dėl Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo reikalavimų taikymo. PAV įstatymo projekto 4 straipsnyje patikslinami PAV tikslai: remiantis Aplinkos apsaugos įstatyme pateikta apibrėžtimi „aplinka“, patikslinami aplinkos komponentai išbraukiant iš jų „visuomenės sveikatą“ ir remiantis Visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme pateikiama „poveikio visuomenės sveikatai vertinimas“ apibrėžtimi, atitinkamai papildant nauju tikslu – nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos sukeliamų biologinių, cheminių ir fizikinių veiksnių poveikį visuomenės sveikatai, taip pat aplinkos elementų ir visuomenės sveikatos tarpusavio sąveikai.
PAV įstatymo projekto 5 straipsnyje nustatoma, kad PAV subjektai bendruoju atveju yra valstybės institucijos, atsakingos už sveikatos apsaugą, priešgaisrinę ir civilinę saugą, kultūros vertybių apsaugą, o kai PAV atliekamas planuojamai ūkinei veiklai, kurios įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, PAV subjektas yra ir aplinkos ministro įgaliota saugomų teritorijų institucija. Siekiant užtikrinti glaudesnį atsakingos institucijos ir savivaldybės institucijų bendradarbiavimą atrankos dėl PAV procese įgyvendinant aplinkos apsaugos politiką projektų lygmenyje, PAV įstatymo projekte siūloma įteisinti savivaldybės vykdomosios institucijos dalyvavimą atrankos dėl PAV procese ne PAV subjekto teisėmis, o kaip savarankiškai institucijai. Kadangi tiek pagal Direktyvos nuostatas, tiek pagal Orhuso konvenciją numatytas visuomenės informavimas plačiąja prasme, o procesuose dalyvaujanti visuomenė laikoma suinteresuota visuomene, PAV įstatymo projekte ne visuomenė, o suinteresuota visuomenė laikoma PAV proceso dalyve. PAV įstatymo projekto 6 straipsnyje įtvirtinama konkreti kiekvieno PAV subjekto kompetencija vykdant įstatyme nustatytas funkcijas, apibrėžiamos savivaldybės vykdomosios institucijos funkcijos.
Siekiant išvengti atrankos dėl PAV ir PAV procesų vilkinimo nagrinėjant atrankos informaciją ar PAV dokumentus, PAV įstatymo projekte įtvirtinama nuostata, kad atsakinga institucija ir PAV subjektai, nagrinėdami pagal jų motyvuotus reikalavimus papildytus ar pataisytus dokumentus, neturi teisės reikalauti informacijos, kurios galėjo pareikalauti pirmą kartą nagrinėdami dokumentus. PAV įstatymo projekte patikslinamos 7 straipsnio nuostatos atsisakant atsakingosios institucijos priimtos atrankos išvados persvarstymo, kai poveikio aplinkai vertinimo subjektai, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar suinteresuota visuomenė pateikia prašymą ar pasiūlymus atsakingajai institucijai persvarstyti jos pačios priimtą atrankos išvadą. PAV įstatymo projekte numatyta, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektai, savivaldybės vykdomoji institucija ir suinteresuota visuomenė galės teikti pasiūlymus atsakingajai institucijai iki atrankos išvados priėmimo. Tokiu būdu užtikrinant visų suinteresuotų šalių dalyvavimą atrankos išvados priėmimo procese ir sutrumpinant atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procesą. Atsisakius atrankos išvados persvarstymo, pagreitinamas leidimų išdavimo procesas, nes pagal PAV įstatymo projekto nuostatas priimta atrankos išvada įsigalioja kitą dieną nuo jos viešo paskelbimo dienos, t. y. įsigaliojus atrankos išvadai jau kitą dieną galima kreiptis dėl leidimo išdavimo. Atsisakoma pareigos planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) skelbti atsakingos institucijos priimtą atrankos išvada (ši pareiga lieka atsakingai institucijai) tokiu būdu užtikrinant atrankos proceso užbaigimą laiku iš karto paskelbiant atrankos išvadą ir aiškiai nustatant jos įsigaliojimo terminus.
Siekiant paspartinti procedūras, kai aplinkos ministro įgaliota saugomų teritorijų institucija nustato, kad planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas turės reikšmingą poveikį „Natura 2000“ teritorijoms ir dėl to reikia atlikti planuojamos ūkinės veiklos PAV, PAV įstatymo projekte įtvirtinama nuostata, kad tokiu atveju atliekamas PAV netaikant atrankos procedūros. PAV įstatymo projekto 8 straipsnyje įtvirtinama nauja nuostata, pagal kurią PAV subjektams per įstatyme nurodytą terminą nepateikus išvadų, laikoma, kad jie pritaria programai. Tokia pati nuostata suformuota ir PAV įstatymo projekto 10 straipsnio 7 dalyje, pagal kurią poveikio aplinkai vertinimo subjektui laiku nepateikus išvadų, atsakinga institucija priima sprendimą be jų. Atsižvelgiant į tai, kad PAV įstatymo projekte reglamentuojamas PAV procesas, kuris baigiamas sprendimu priimamu specialioje aplinkos apsaugos srityje, atsisakoma savivaldybės veto teisės stabdant PAV procesą pirminiame PAV proceso etape – teikiant išvadas dėl PAV programos, kadangi šiame etape nėra išsamių faktinių duomenų, informacijos apie planuojamą ūkinę veiklą ir jos galimą poveikį aplinkai, o sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai yra aplinkosauginis sprendimas, leidžiantis susitarti dėl aplinkosaugos sąlygų įgyvendinant projektą. PAV įstatymo projekto 9 straipsnyje pagal Direktyvos nuostatas aprašoma tarpvalstybinio PAV procedūra nustatant įpareigojimus planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui), atsakingai institucijai ir Vyriausybės įgaliotai institucijai, koordinuojančiai tarpvalstybinio PAV procesą.
PAV įstatymo projekto 10 ir 11 straipsniuose patikslinamos nuostatos, susijusios su PAV ataskaitos nagrinėjimu ir sprendimo priėmimu. Norint užtikrinti PAV subjektų teikiamų išvadų kokybę, PAV įstatymo projekte nustatomi išvadų turinio reikalavimai, nustatytas trumpesnis sprendimo priėmimo terminas (15 darbo dienų) tuo atveju, kai atsakinga institucija buvo pateikusi pastabas ataskaitai. PAV įstatymo projektu patikslinami 1 ir 2 priede pateikiami planuojamos ūkinės veiklos rūšių sąrašai. 1 priedo veiklos rūšių sąrašas patikslinamas siekiant išvengti dviprasmiškų reikalavimų taikymo, pvz., cheminių medžiagų gamybos veiklos atveju, ar aiškiau nurodant planuojamos ūkinės veiklos rūšis (pvz., atliekų tvarkymo veiklos atveju). 2 priedas peržiūrėtas išbraukiant iš jo veiklos rūšis, nepatenkančias į Direktyvos 2 priede nurodytą projektų sąrašą, ir patikslinant veiklos rūšis ar ribinius dydžius, kuriuos pasiekus taikoma atrankos dėl PAV procedūra. AA įstatymo projekte atsisakoma sąvokos „poveikio aplinkai vertinimas“, kadangi ši sąvoka neatitinka Direktyvoje pateiktos sąvokos. Perkeliant Direktyvos reikalavimus, minėta sąvoka pateikiama PAV įstatymo projekte. Atsižvelgiant į tai, kad Direktyva atskiria planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl PAV ir PAV procesus, AA įstatymo projektu patikslinamas: 6 straipsnis, nustatant vietos savivaldos institucijoms teisę nustatyta tvarka dalyvauti planuojamos ūkinės veiklos atrankos ir PAV procesuose; 7 straipsnis – tokią teisę nustatant suinteresuotai visuomenei, juridiniams ir fiziniams asmenims.
AA įstatymo projekte atsisakoma visuomenės, juridinių ir fizinių asmenų teisės atlikti visuomeninį PAV, kuris nesukuria pridėtinės vertės planuojamos ūkinės veiklos PAV procese. AA įstatymo projektu keičiamame 8 straipsnyje įtvirtinamas Direktyvos reikalavimas valstybės institucijoms teisės aktuose nustatyta tvarka informuoti visuomenę apie išduotus leidimus (statybą leidžiantį dokumentą, leidimą naudoti žemės gelmių išteklius arbe ertmes, Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ir kituose įstatymuose nurodytus leidimus). AA įstatymo projektu keičiamame
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo taikymo sritį patenkančios planuojamos ūkinės veiklos PAV. Siekiant užtikrinti atsakingos institucijos priimtų sprendimų dėl planuojamos ūkinės veiklos ir atrankos išvadų įgyvendinimą vystant projektus ir užtikrinant Direktyvos reikalavimo įgyvendinimą, kad išduodant leidimą turi būti įsitikinta, kad PAV sprendime ar atrankos išvadoje pateikta informacija nepasikeitusi leidimo išdavimo momentu, AA įstatymo projekte nustatoma sąlyga – išduodant statybą leidžiantį dokumentą, leidimą naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitokį leidimą, atrankos išvada ar atsakingos institucijos sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį veikla galima turi būti galiojantys.
Siekiant išvengti dvigubo reikalavimo, kad atrankos išvada ar sprendimas turi būti galiojantys išduodant statybą leidžiantį dokumentą ir po to taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ar taršos leidimą ar kitą leidimą, AA įstatymo projekte numatyta išimtis dėl atrankos išvados ar sprendimo galiojimo, kai taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ar kitas leidimas yra vienintelis leidimas, susijęs su sprendimo ar atrankos išvados sprendiniais, kurio reikia veiklai vykdyti atlikus PAV ar atrankos procedūras. AA įstatymo projekto 15 straipsnyje įtvirtinami reikalavimai, pagal kuriuos rengiant statinių projektus turi būti vadovaujamasi atrankos ar PAV metu priimtais sprendimais, šių sprendimų sprendinius perkeliant į rengiamus projektus, numatant juose neigiamo poveikio aplinkai sumažinimo ar išvengimo priemones, tokiu būdu užtikrinant aplinkosaugos sprendimų įgyvendinimą išduodant statybą leidžiančius dokumentus. AA įstatymo projektu pripažįstami netekusiais galios Aplinkos apsaugos įstatymo 16, 17 ir 18 straipsniai, kadangi specialiosios nuostatos, susijusios su statybos procesu, reglamentuojamos Statybos įstatyme, o dalis16 straipsnio nuostatų perkeliama į 15 straipsnį. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus PAV įstatymo ir AA įstatymo projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai PAV įstatymas ir AA įstatymo pakeitimas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai neturės. PAV įstatymo projektui atliktas antikorupcinis vertinimas. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai PAV įstatymo projektu siūlomi pakeitimai teigiamai atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai, sudarys prielaidas investicinės aplinkos gerinimui. PAV įstatymo projektu patikslinus atrankos ir PAV procesų dalyvių funkcijas, nustačius aiškias jų kompetencijos sritis, atrankos dėl PAV ir PAV procesai turėtų būti skaidresni. Nustačius trumpesnius kai kurių procedūrų terminus, atsisakius savivaldybės tarybos veto teisės stabdant PAV procesą PAV programos etape, o PAV subjektams nepateikus pastabų per įstatyme nurodytą terminą, programa būtų tvirtinama ir sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos būtų priimamas be jų išvadų, PAV procesas taptų greitesnis, pagerėtų priimamų sprendimų kokybė. AA įstatymo pakeitimas teigiamai atsilieps verslo plėtrai, kadangi jame aiškiau reglamentuoti reikalavimai dėl atrankos išvados ir sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos galiojimo išduodant leidimus. AA įstatyme nustačius išimtis dėl atrankos išvados ir sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos galiojimo išduodant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės ar taršos leidimą, kai remiantis atrankos išvada ar sprendimu dėl PAV išduotas statybą leidžiantis dokumentas, pagerės investicinė aplinka, kadangi gavus statybą leidžiantį dokumentą, gaunant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ar taršos leidimą atrankos išvados ar sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos galiojimas bus neaktualus.
AA įstatyme įtvirtinus nuostatas, susijusias su aplinkosaugos sprendimų įgyvendinimu išduodant leidimus, leidžiančius įgyvendinti projektą, verslo atstovai planavimo etape galės tinkamai įvertinti investicijas į aplinkos apsaugą ir prisiimti realius įsipareigojimus aplinkos apsaugos srityje. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus PAV įstatymą, reikės pakeisti šiuos teisės aktus: Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašą, patvirtintą aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-370; Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatus, patvirtintus aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-636; Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose tvarkos aprašą, patvirtintą 2006 m. birželio 23 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-311, Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinius nurodymus, patvirtintus 2005 m. gruodžio 30 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-665. Priėmus AA įstatymo projektą, nenumatoma priimti naujų teisės aktų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančius teisės aktus AA įstatymo inkorporavimo į teisinę sistemą tikslais. 9.
parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka PAV įstatymo ir AA įstatymo projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. PAV įstatymo projekte vartojami terminai, jų apibrėžtys suderinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus PAV įstatymo ir AA įstatymo projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms. PAV įstatymo ir AA įstatymo projektais į nacionalinę teisę perkeliamos Direktyvos nuostatos. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus PAV įstatymo projektą, aplinkos ministras iki 2017 m. balandžio 30 d. turės patvirtinti 8 punkte nurodytų teisės aktų pakeitimo projektus. AA įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) PAV įstatymo ir AA įstatymo įgyvendinimas biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Kultūros ministerija ir Susisiekimo ministerija PAV įstatymo ir AA įstatymo projektams pastabų neturėjo. Europos teisės departamentas, Energetikos ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Ūkio ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Žemės ūkio ministerija ir Teisingumo ministerija pateikė pastabų įstatymų projektams.
Europos teisės departamento, Sveikatos apsaugos ministerijos, Žemės ūkio ministerijos ir Ūkio ministerijos pastabos įvertintos, dėl jų susitarta darbo tvarka organizuotuose susitikimuose. Kitų institucijų pastabos įvertintos kartu su projektais teikiamose derinimo pažymose. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ teiktos pastabos ir pasiūlymai aptarti Aplinkos ministerijos organizuotų susitikimų metu, į esmines pastabas ir pasiūlymus PAV įstatymo projekte atsižvelgta. Savivaldybių asociacija, ir kitos nevyriausybinės organizacijos, kurioms teikti įstatymų projektai, išvadų nepateikė. Teisingumo ministerijos, LRV kanceliarijos Teisės departamento, Ūkio ministerijos, Energetikos ministerijos, VšĮ „Investuok Lietuvoje“, Lietuvos pramonininkų konfederacijos pastabos, pateiktos 2016-07-05 Ministerijų atstovų pasitarime, įvertintos kartu su įstatymų projektais teikiamose derinimo pažymose. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Aplinkos apsauga, poveikis aplinkai. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
nr. i-2223 1, 6, 7, 8 IR 15 STRAIPSNIŲ
2016-11-10 Nr. XIIP-4805 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. IR-298, 89.2 punkte nustatytą reikalavimą, projekto 9 straipsnio pavadinime vietoj žodžių
„papildymas naujais punktais“ įrašytinas žodis „pakeitimas“. Šio straipsnio
dėstymo esmėje išbrauktini žodžiai „nauju“ bei „ir jį išdėstyti taip“. Atitinkamai taisytinas įstatymo pavadinimas, išdėstant jį taip: „LIETUVOS
GALIOS ĮSTATYMAS“. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad projektas yra susijęs su kartu teikiamu Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIP-4804), kurio įsigaliojimas numatomas 2017 m. gegužės 1 d. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, siūlytina abiejuose projektuose nustatyti vienodą įstatymų įsigaliojimo datą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-2223 1, 6, 7, 8, 15 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR 16, 17, 18 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO 2017-06-26 Nr. XIIP-4805(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms , teikiame šias pastabas:
pavadinimą. 2. Pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 6 punktą vietos savivaldos institucijos „dalyvauja ir teikia išvadas bei pasiūlymus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procesuose“ (pabraukimas – mūsų). Ši projekto nuostata vertintina dvejopai. Viena vertus, pagal kartu su teikiamu projektu teikiamo Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4804(3) (toliau – Projektas Nr. XIIP-4804(3)) 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą poveikio aplinkai vertinimu subjektu yra tik viena vietos savivaldos institucija - savivaldybės vykdomoji institucija , todėl nėra aišku, kodėl projektu dalyvavimas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir atrankos dėl poveikio vertinimo procesuose būtų priskiriamas vietos savivaldos institucijoms . Kita vertus, nėra aiškus šios projekto nuostatos ir Projekto Nr. XIIP-4804(3) 8 straipsnio 4 dalies, pagal kurią savivaldybės taryba gali priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių , tarpusavio santykis, nes projekte tokio pobūdžio sprendimai nėra įvardinti. 3. Nėra aiškus projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio trečiosios dalies, kurioje yra įvardinti tik savivaldybės vykdomosios institucijos įgaliojimai, dalyvaujant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese, bei Projekto Nr.
XIIP-4804(3) 8 straipsnio 4 dalies, kurioje įgaliojimai priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių yra nustatyti ir savivaldybės tarybai, tarpusavio santykis. 4. Projekto 8 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „įgyvendinimas“ įrašytinas žodis
„taikymas“. 5. Reikėtų tikslinti projekto 8
straipsnio 1 ir 2 dalyse siūlomas nustatyti įstatymo įsigaliojimo ir taikymo datas, kadangi jos jau yra praėję. Nustatant naujas įstatymo įsigaliojimo ir taikymo datas, reikėtų atsižvelgti į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias „t eisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Ši nuostata netaikoma, <...> kai nustatomas ūkio subjektams palankesnis teisinis reguliavimas.“
6Projekto 8 straipsnio 2 dalis taisytina:
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 15 straipsnio 4 dalies“;
taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo koregavimo procedūra nėra numatyta Aplinkos apsaugos įstatyme. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. neringa.azguridiene @lrs.lt L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Papildomo komiteto
2017-03-15
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Pūkas, Zenonas Streikus, Irena Šiaulienė. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Monika Urmonienė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėja Miglė Masaitytė, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Revoldienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyresnysis specialistas Aivaras Raišys, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Agnė Kazlauskienė, Seimo nario Kęstučio Bacvinkos padėjėja Janina Gadliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-11-10 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Atsižvelgiantį į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų,
patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
IR-298, 89.2 punkte nustatytą reikalavimą, projekto 9 straipsnio pavadinime vietoj žodžių „papildymas naujais punktais“ įrašytinas žodis
„pakeitimas“. Šio straipsnio dėstymo esmėje išbrauktini žodžiai „nauju“ bei
„ir jį išdėstyti taip“. Atitinkamai taisytinas įstatymo pavadinimas,
išdėstant jį taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-2223 1, 6, 7, 8, 15 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO BEI 16, 17 IR
susijęs su kartu teikiamu Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIP-4804), kurio įsigaliojimas numatomas 2017 m. gegužės 1 d. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, siūlytina abiejuose projektuose nustatyti vienodą įstatymų įsigaliojimo datą. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai 2017-02-06 Poveikio aplinkai vertinimas (toliau - PAV) - tai konkrečios planuojamos ūkinės veiklos potencialaus poveikio aplinkai numatymo, apibūdinimo ir įvertinimo procesas, kurio pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad atsakinga institucija, priimanti sprendimą dėl veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje, disponuotų informacija apie galimą reikšmingą tos veiklos poveikį aplinkai ir šio poveikio sumažinimo galimybes bei būtų susipažinusi su visuomenės nuomone. Lietuvoje PAV atliekamas vadovaujantis 1996 m. rugpjūčio 15 d. priimtu LR Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu Nr.
I-1495. Per tą laikotarpį ne kartą keitėsi įvairūs teisės aktai, reglamentuojantys poveikio aplinkai vertinimo reikalavimus. Vadovaujantis esamu reguliavimu Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau - TIPK) leidimus išduodančiai institucijai priėmus sprendimą priimti paraišką TIPK leidimui ar Taršos leidimui gauti/pakeisti, nėra nustatyta, kokių veiksmų gali ar turi imtis leidimus išduodanti institucija, kai po paraiškos priėmimo pradedamas taikyti kitoks teisės aktų reikalavimų aiškinimas nei buvo taikytas iki paraiškos priėmimo. Atsižvelgiant į tai, susiklostė situacija, kad TIPK leidimų ir Taršos leidimų išdavimą ar keitimą vykdanti institucija reikalauja ūkinę veiklą vykdančių subjektų atlikti PAV nepriklausomai nuo to, kad tokios procedūros nebuvo prieš išduodant TIPK ar Taršos leidimą bei tęsiama ta pati ūkinė veikla. Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai išnagrinėjo 2016 m. spalio 18 d. LR aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 7, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo, 16, 17 ir
įstatymo projektą (reg. Nr. XIIP 4805) (toliau - Projektas). Siekiant išvengti skirtingų PAV reikalavimų taikymo tai pačiai gyvulininkystės įmonės vykdomai veiklai, užtikrinti sisteminį teisės aktų taikymą išduodant ar keičiant TIPK leidimus ar Taršos leidimus gyvulininkystės objektams, siūlome, papildyti Projekto 15 straipsnio pakeitimą sekančia nuostata: „Šio straipsnio
buvo išduotas iki įsigaliojant šiam įstatymui, yra keičiamas dėl priežasčių, nesusijusių su eksploatuojamo įrenginio ar įrenginyje vykdomos veiklos pakeitimu ar išplėtimu.“. Spręsti pagrindiniame komitete
pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
14
siūloma panaikinti suinteresuotai visuomenei teisę įstatymų nustatyta tvarka teikti pasiūlymus dėl PAV privalomo atlikimo. Nors Projekto Nr. XIIP-4805 8 straipsnio 5 punkte nustatyta pareiga atsakingajai institucijai, kai planuojamai ūkinei veiklai atliekama atranka dėl PAV, įvertinti ir atsižvelgti į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus atlikti PAV, tačiau panaikinus visuomenei tokią teisę, neaišku, kaip visuomenė tokius pasiūlymus galėtų pateikti. Atsižvelgdami į tai, kad vykdoma ūkinė veikla turi tiesioginę įtaką gyvenamajai aplinkai, gyvenimo kokybei, o vienas iš ūkinės veiklos kontrolės bei korupcijos rizikos mažinimo būdų yra visuomeninė kontrolė, manome, kad tikslinga palikti suinteresuotai visuomenei teisę reikalauti privalomai atlikti PAV. Pritarti
tarnyba
3
straipsnio 3 punktą panaikinant pareigą viešai skelbti ūkinės veiklos, galinčios turėti kenksmingo poveikio aplinkai, projektus ir nustatyti, kad privaloma informuoti visuomenę apie šio įstatymo 15 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytus išduotus leidimus. Keičiant šią normą nenustatyta, kokiu būdu ir terminais vykdomas visuomenės informavimo procesas, ar leidimų išdavimą nustatantys dokumentai yra viešai skelbiami. Analizuojant Projekto XIIP-4804 nuostatas, susijusias su visuomenės informavimu, nustatyta, kad visuomenė informuojama apie atrankos išvadas ir skelbiamas pranešimas visuomenei apie parengtą PAV ataskaitą ir galimybę su ja susipažinti.
Manome, kad siekiant skaidraus PAV proceso visi institucijų konkretaus PAV proceso metu parengti, gauti dokumentai (programa, atrankos išvada, visi PAV ataskaitų variantai, subjektų, savivaldybės ir suinteresuotos visuomenės pateiktos pastabos, atsakingosios institucijos sprendimai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir kiti dokumentai) turi būti skelbiami viešai įstatymų nustatyta tvarka, kad visuomenė galėtų susipažinti su PAV rezultatais ir kontroliuoti, ar laikomasi nustatytų aplinkos apsaugos ir kitų priemonių vykdant ūkinę veiklą. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir siekdami skaidraus ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso, siūlome inicijuoti antikorupcinio vertinimo išvadoje nurodytų teisės aktų pakeitimus atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai Kęstutis Bacvinka ir kt. 2016-12-13676 Argumentai: Įstatymo projekte keičiamos savivaldybių funkcijos. Vietoje aktyvaus dalyvavimo poveikio aplinkai vertinimo procese kai savivaldybių institucijos pritardavo arba nepritardavo ūkinei veiklai, derindamos programas, dabar numatomas tik dalyvavimas ir pasiūlymų teikimas. Tokiu būdu, savivaldybių kompetencijos prilyginamos visuomenės dalyvavimui. Įvertinant tai, kad numatytos savivaldybių funkcijos neužtikrina pilnaverčio dalyvavimo, siūlome įstatymo projekto nuostatas pakeisti.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 7 dalies 6 punktą ir ją išdėstyti taip: „6) dalyvauja ir teikia pasiūlymus derina planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo projektus procesuose
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-4805 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir Seimo nario K. Bacvinkos pasiūlymą. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Zenonas Streikus. Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė
komitetas
DĖL
2017 m. kovo 22 d. Nr. 108-P-09
: komiteto nariai: V. Sinkevičius, M. Bastys, E. Gentvilas, G. Landsbergis, T. Langaitis, R. Martinėlis, B. Matelis, V. Poderys, J. Razma, A. Skardžius. Komiteto biuro: vedėja R. Zabarauskienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Petkūnienė, R. Duburaitė, L. Jasiukėnienė, R. Danė; padėjėjos Z. Jodkonienė ir G. Mickienė. Kviestieji asmenys:
Aplinkos ministerijos atstovai: V.Auglys, M.Masaitytė, R.Revoldienė; Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovas L.Raišys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1Atsižvelgiantį į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų,
patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. IR-298, 89.2 punkte nustatytą reikalavimą, projekto 9 straipsnio pavadinime vietoj žodžių „papildymas naujais punktais“ įrašytinas žodis
„pakeitimas“. Šio straipsnio dėstymo esmėje išbrauktini žodžiai „nauju“ bei
„ir jį išdėstyti taip“. Atitinkamai taisytinas įstatymo pavadinimas,
išdėstant jį taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-2223 1, 6, 7, 8, 15 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO BEI 16, 17 IR
15
9 str. 9 straipsnis.
papildymas naujais punktais pakeitimas Papildyti Įstatymo priedą nauju 4 punktu: ir jį išdėstyti taip :
Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIP-4804), kurio įsigaliojimas numatomas 2017 m. gegužės 1 d. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, siūlytina abiejuose projektuose nustatyti vienodą įstatymų įsigaliojimo datą. Pritarti. 10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. gegužės 1 d. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1
suinteresuotai visuomenei teisę įstatymų nustatyta tvarka teikti pasiūlymus dėl PAV privalomo atlikimo. Nors Projekto Nr. XIIP-4805 8 straipsnio 5 punkte nustatyta pareiga atsakingajai institucijai, kai planuojamai ūkinei veiklai atliekama atranka dėl PAV, įvertinti ir atsižvelgti į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus atlikti PAV, tačiau panaikinus visuomenei tokią teisę, neaišku, kaip visuomenė tokius pasiūlymus galėtų pateikti. Atsižvelgdami į tai, kad vykdoma ūkinė veikla turi tiesioginę įtaką gyvenamajai aplinkai, gyvenimo kokybei, o vienas iš ūkinės veiklos kontrolės bei korupcijos rizikos mažinimo būdų yra visuomeninė kontrolė, manome, kad tikslinga palikti suinteresuotai visuomenei teisę reikalauti privalomai atlikti PAV. Pritarti. Aplinkos apsaugos įstatymo projekto Nr. XIIP-4805 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 str.
1 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) nustatyta tvarka dalyvauti planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesuose ir teikti pasiūlymus;
“. 4. Projekte Nr. XIIP-4805 siūloma keisti 8 straipsnio 3 punktą panaikinant pareigą viešai
skelbti ūkinės veiklos, galinčios turėti kenksmingo poveikio aplinkai, projektus ir nustatyti, kad privaloma informuoti visuomenę apie šio įstatymo
normą nenustatyta, kokiu būdu ir terminais vykdomas visuomenės informavimo procesas, ar leidimų išdavimą nustatantys dokumentai yra viešai skelbiami. Analizuojant Projekto XIIP-4804 nuostatas, susijusias su visuomenės informavimu, nustatyta, kad visuomenė informuojama apie atrankos išvadas ir skelbiamas pranešimas visuomenei apie parengtą PAV ataskaitą ir galimybę su ja susipažinti. Manome, kad siekiant skaidraus PAV proceso visi institucijų konkretaus PAV proceso metu parengti, gauti dokumentai (programa, atrankos išvada, visi PAV ataskaitų variantai, subjektų, savivaldybės ir suinteresuotos visuomenės pateiktos pastabos, atsakingosios institucijos sprendimai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir kiti dokumentai) turi būti skelbiami viešai įstatymų nustatyta tvarka, kad visuomenė galėtų susipažinti su PAV rezultatais ir kontroliuoti, ar laikomasi nustatytų aplinkos apsaugos ir kitų priemonių vykdant ūkinę veiklą. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Kartu su Aplinkos apsaugos įstatymo projektu teikiamame Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte XIIP-4804 (6, 7, 8, 10 ir kt. str.) atsakingai institucijai (Aplinkos apsaugos agentūrai) nustatyta pareiga ne tik skelbti informaciją apie reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai galinčius sukelti projektus, bet ir skelbti tokių projektų poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas ir kitus su poveikio aplinkai vertinimu susijusius dokumentus. Todėl, iki šiol galiojanti Aplinkos apsaugos įstatymo nuostata yra perteklinė. Keičiamo Aplinkos apsaugos įstatymo 8 straipsnio 3 punktas įtvirtina 2014/52/ES direktyvos reikalavimą informuoti visuomenę apie projektams, kuriems buvo taikoma PAV procedūra, suteiktus leidimus. Detali visuomenės informavimo tvarka nustatoma vadovaujantis Statybos įstatymo, Žemės gelmių įstatymo ir kitų, įstatymų reglamentuojančių tokių leidimų išdavimą, nuostatomis. Dėl pastabos dalies, kad visi su poveikio aplinkai vertinimo ir atrankos procesais susiję dokumentais turi būti viešai prieinami visuomenei – visi pasiūlyme nurodyti dokumentai (didžioji dalis jų skelbiama jau dabar vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis) bus skelbiami aplinkos ministro nustatyta tvarka. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai Kęstutis Bacvinka Algimantas Salamakinas
76 Argumentai: Įstatymo projekte keičiamos savivaldybių funkcijos. Vietoje aktyvaus dalyvavimo poveikio aplinkai vertinimo procese kai savivaldybių institucijos pritardavo arba nepritardavo ūkinei veiklai, derindamos programas, dabar numatomas tik dalyvavimas ir pasiūlymų teikimas. Tokiu būdu, savivaldybių kompetencijos prilyginamos visuomenės dalyvavimui.
Įvertinant tai, kad numatytos savivaldybių funkcijos neužtikrina pilnaverčio dalyvavimo, siūlome įstatymo projekto nuostatas pakeisti. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 7 dalies 6 punktą ir ją išdėstyti taip: „6) dalyvauja ir teikia pasiūlymus derina planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo projektus procesuose ;“. Nepritarti. Atsižvelgiant į tai, kad kartu su Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimu svarstomame PAV įstatymo pakeitimo projekte savivaldybėms nustatytos funkcijos apsiriboja jos dalyvavimu PAV procese ir pasiūlymų teikimu, Aplinkos apsaugos įstatymo projekte negali būti nustatytos platesnės funkcijos, nei tai reglamentuojama specialiame įstatyme. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui
ir pasiūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Ekonomikos komitetas. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai V.Sinkevičius. Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris
Kaimo reikalų komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, Juozas Baublys, Petras Čimbaras , Aurimas Gaidžiūnas , Vytautas Kamblevičius , Alfredas Stasys Nausėda , Vytautas Rastenis , Juozas Rimkus; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, patarėjai: Simantė Kairienė, Gabija Jurgelytė, Gintarė Dešukaitė, padėjėja Gintarė Rimeisienė. Kviestieji asmenys:
Virginija Vingrienė – Seimo narė, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė, Kęstutis Bacvinka – Seimo narys, Artūras Bogdanovas – Žemės ūkio viceministras, Edita Kriščiūnienė – Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja, Vitalijus Auglys - Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius, Miglė Masaitytė – Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėja, Rūta Revoldienė – Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė, Saulius Jasius – Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas, Sigitas Dimaitis – ŽŪR l. e. p. pirmininkas, Aušra Žliobaitė – ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja, Agnė Kazlauskienė _ LSA patarėja, Jonas Talmantas – LŪS pirmininkas, Česlovas Tallat-Kelpša – Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas, Algis Gaižutis – LMSA pirmininkas, Saulius Daniulis Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas, Jeronimas Kraujalis – LŽŪBA atstovas, Vytautas Tėvelis – Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas, Algis Baravykas – Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius, ŽŪR atstovas. 2.
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados,
pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-11-10 Nr. XIIP-48059 T,
1Atsižvelgiantį į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų,
patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. IR-298, 89.2 punkte nustatytą reikalavimą, projekto 9 straipsnio pavadinime vietoj žodžių „papildymas naujais punktais“ įrašytinas žodis
„pakeitimas“. Šio straipsnio dėstymo esmėje išbrauktini žodžiai „nauju“ bei
„ir jį išdėstyti taip“. Atitinkamai taisytinas įstatymo pavadinimas,
išdėstant jį taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-2223 1, 6, 7, 8, 15 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO BEI 16, 17 IR
kanceliarijos Teisės departamento išvada
susijęs su kartu teikiamu Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIP-4804), kurio įsigaliojimas numatomas 2017 m. gegužės 1 d. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, siūlytina abiejuose projektuose nustatyti vienodą įstatymų įsigaliojimo datą. Pritarti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2017-02-06 5(15) Poveikio aplinkai vertinimas (toliau - PAV)
teisės aktai, reglamentuojantys poveikio aplinkai vertinimo reikalavimus. Vadovaujantis esamu reguliavimu Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau - TIPK) leidimus išduodančiai institucijai priėmus sprendimą priimti paraišką TIPK leidimui ar Taršos leidimui gauti/pakeisti, nėra nustatyta, kokių veiksmų gali ar turi imtis leidimus išduodanti institucija, kai po paraiškos priėmimo pradedamas taikyti kitoks teisės aktų reikalavimų aiškinimas nei buvo taikytas iki paraiškos priėmimo. Atsižvelgiant į tai, susiklostė situacija, kad TIPK leidimų ir Taršos leidimų išdavimą ar keitimą vykdanti institucija reikalauja ūkinę veiklą vykdančių subjektų atlikti PAV nepriklausomai nuo to, kad tokios procedūros nebuvo prieš išduodant TIPK ar Taršos leidimą bei tęsiama ta pati ūkinė veikla.
Pasiūlymas: Siekiant išvengti skirtingų PAV reikalavimų taikymo tai pačiai gyvulininkystės įmonės vykdomai veiklai, užtikrinti sisteminį teisės aktų taikymą išduodant ar keičiant TIPK leidimus ar Taršos leidimus gyvulininkystės objektams, siūlome papildyti Projekto 15 straipsnio pakeitimą sekančia nuostata: „Šio straipsnio 4 dalies reikalavimas netaikomas, jei TIPK leidimas ar Taršos leidimas, kuris buvo išduotas iki įsigaliojant šiam įstatymui, yra keičiamas dėl priežasčių, nesusijusių su eksploatuojamo įrenginio ar įrenginyje vykdomos veiklos pakeitimu ar išplėtimu.“. Pritarti
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba Antikorupcinio vertinimo išvada
1
dalyje naikinant 4 punktą siūloma panaikinti suinteresuotai visuomenei teisę įstatymų nustatyta tvarka teikti pasiūlymus dėl PAV privalomo atlikimo. Nors Projekto Nr. XIIP-4805 8 straipsnio 5 punkte nustatyta pareiga atsakingajai institucijai, kai planuojamai ūkinei veiklai atliekama atranka dėl PAV, įvertinti ir atsižvelgti į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus atlikti PAV, tačiau panaikinus visuomenei tokią teisę, neaišku, kaip visuomenė tokius pasiūlymus galėtų pateikti. Atsižvelgdami į tai, kad vykdoma ūkinė veikla turi tiesioginę įtaką gyvenamajai aplinkai, gyvenimo kokybei, o vienas iš ūkinės veiklos kontrolės bei korupcijos rizikos mažinimo būdų yra visuomeninė kontrolė, manome, kad tikslinga palikti suinteresuotai visuomenei teisę reikalauti privalomai atlikti PAV.
tarnyba Antikorupcinio vertinimo išvada
straipsnio 3 punktą panaikinant pareigą viešai skelbti ūkinės veiklos, galinčios turėti kenksmingo poveikio aplinkai, projektus ir nustatyti, kad privaloma informuoti visuomenę apie šio įstatymo 15 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytus išduotus leidimus. Keičiant šią normą nenustatyta, kokiu būdu ir terminais vykdomas visuomenės informavimo procesas, ar leidimų išdavimą nustatantys dokumentai yra viešai skelbiami. Analizuojant Projekto XIIP-4804 nuostatas, susijusias su visuomenės informavimu, nustatyta, kad visuomenė informuojama apie atrankos išvadas ir skelbiamas pranešimas visuomenei apie parengtą PAV ataskaitą ir galimybę su ja susipažinti. Manome, kad siekiant skaidraus PAV proceso visi institucijų konkretaus PAV proceso metu parengti, gauti dokumentai (programa, atrankos išvada, visi PAV ataskaitų variantai, subjektų, savivaldybės ir suinteresuotos visuomenės pateiktos pastabos, atsakingosios institucijos sprendimai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir kiti dokumentai) turi būti skelbiami viešai įstatymų nustatyta tvarka, kad visuomenė galėtų susipažinti su PAV rezultatais ir kontroliuoti, ar laikomasi nustatytų aplinkos apsaugos ir kitų priemonių vykdant ūkinę veiklą. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir siekdami skaidraus ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso, siūlome inicijuoti antikorupcinio vertinimo išvadoje nurodytų teisės aktų pakeitimus atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Spręsti pagrindiniam komitetui 5.
Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo nariai: K. Bacvinka, A. Salamakinas N.Puteikis 2016-12-13 2(6) (7) (6) Argumentai:
Įstatymo projekte keičiamos savivaldybių funkcijos. Vietoje aktyvaus dalyvavimo poveikio aplinkai vertinimo procese kai savivaldybių institucijos pritardavo arba nepritardavo ūkinei veiklai, derindamos programas, dabar numatomas tik dalyvavimas ir pasiūlymų teikimas. Tokiu būdu, savivaldybių kompetencijos prilyginamos visuomenės dalyvavimui. Įvertinant tai, kad numatytos savivaldybių funkcijos neužtikrina pilnaverčio dalyvavimo, siūlome įstatymo projekto nuostatas pakeisti. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 7 dalies 6 punktą ir ją išdėstyti taip:
„6) dalyvauja ir teikia pasiūlymus derina planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo projektus procesuose ;“. Nepritarti Aplinkos apsaugos įstatymo projekte negali būti nustatytos platesnės funkcijos, nei tai reglamentuojama specialiame įstatyme. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas : iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-4805ES ir Komiteto išvadai bei pasiūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Kaimo reikalų komitetas. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Andriejus Stančikas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas (Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė)
APSAUGOS komitetas
O S DĖL
dalyvavo: komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, pavaduotojas Simonas Gentvilas, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Rimantas Sinkevičius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Aplinkos ministerijos viceministras Mindaugas Gudas, AM Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys, Poveikio aplinkai skyriaus vyr. specialistė Rūta Revoldienė, Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narė Ona Šulcienė, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Pavolis, Prezidentės patarėja Edita Kriščiūnienė, LKATA direktorė Raminta Radavičienė, Asociacijos „Investuotojų forumas“ teisininkė Ema Būtėnienė, Kiaulių augintojų asociacijos atstovas Tadas Palubinskas, SN V. Vingrienės visuomeninė konsultantė Dalia Janeliauskienė, LSA patarėja Agnė Kazlauskienė, Ignalinos savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis, ŽŪR atstovas Česlovas Tallat-Kelpša, ŽŪR skyriaus vedėja Aušra Žliobaitė, „Investuok Lietuva“ atstovai Matas Anužis , Elena Mickevičienė, STT atstovas Aivaras Raišys, KRK patarėja Simantė Kairienė, Vilniaus m. savivaldybės teisės departamento direktoriaus pavaduotoja Jekaterina Mickevičienė, savivaldybės atstovė Rasa Lozoraitienė, LR Ministro Pirmininko patarėjas Tomas Garasimavičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovė Tatjana Kuzavinienė, Seimo narys Valius Ąžuolas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-11-107 I T Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. IR-298, 89.2 punkte nustatytą reikalavimą, projekto 9 straipsnio pavadinime vietoj žodžių „papildymas naujais punktais“ įrašytinas žodis „pakeitimas“. Šio straipsnio dėstymo esmėje išbrauktini žodžiai „nauju“ bei „ir jį išdėstyti taip“. Atitinkamai taisytinas įstatymo pavadinimas, išdėstant jį
PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS“. Pritarti Siūloma pavadinimą išdėstyti taip:
taip: „7 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Papildyti Įstatymo priedą 4 punktu:“81
Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIP-4804), kurio įsigaliojimas numatomas 2017 m. gegužės 1 d. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, siūlytina abiejuose projektuose nustatyti vienodą įstatymų įsigaliojimo datą. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2 Poveikio aplinkai vertinimas (toliau - PAV) - tai konkrečios planuojamos ūkinės veiklos potencialaus poveikio aplinkai numatymo, apibūdinimo ir įvertinimo procesas, kurio pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad atsakinga institucija, priimanti sprendimą dėl veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje, disponuotų informacija apie galimą reikšmingą tos veiklos poveikį aplinkai ir šio poveikio sumažinimo galimybes bei būtų susipažinusi su visuomenės nuomone. Lietuvoje PAV atliekamas vadovaujantis 1996 m. rugpjūčio 15 d. priimtu LR Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu Nr. I-1495. Per tą laikotarpį ne kartą keitėsi įvairūs teisės aktai, reglamentuojantys poveikio aplinkai vertinimo reikalavimus. Vadovaujantis esamu reguliavimu Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau - TIPK) leidimus išduodančiai institucijai priėmus sprendimą priimti paraišką TIPK leidimui ar Taršos leidimui gauti/pakeisti, nėra nustatyta, kokių veiksmų gali ar turi imtis leidimus išduodanti institucija, kai po paraiškos priėmimo pradedamas taikyti kitoks teisės aktų reikalavimų aiškinimas nei buvo taikytas iki paraiškos priėmimo. Atsižvelgiant į tai, susiklostė situacija, kad TIPK leidimų ir Taršos leidimų išdavimą ar keitimą vykdanti institucija reikalauja ūkinę veiklą vykdančių subjektų atlikti PAV nepriklausomai nuo to, kad tokios procedūros nebuvo prieš išduodant TIPK ar Taršos leidimą bei tęsiama ta pati ūkinė veikla. Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai išnagrinėjo 2016 m. spalio 18 d. LR aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 7, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo, 16, 17 ir
įstatymo projektą (reg. Nr. XIIP 4805) (toliau - Projektas).
Siekiant išvengti skirtingų PAV reikalavimų taikymo tai pačiai gyvulininkystės įmonės vykdomai veiklai, užtikrinti sisteminį teisės aktų taikymą išduodant ar keičiant TIPK leidimus ar Taršos leidimus gyvulininkystės objektams, siūlome, papildyti Projekto 15 straipsnio pakeitimą sekančia nuostata: „Šio straipsnio 4 dalies reikalavimas netaikomas, jei TIPK leidimas ar Taršos leidimas, kuris buvo išduotas iki įsigaliojant šiam įstatymui, yra keičiamas dėl priežasčių, nesusijusių su eksploatuojamo įrenginio ar įrenginyje vykdomos veiklos pakeitimu ar išplėtimu.“. Pritarti Siūloma 8 str. 2 d. išdėstyti taip: „
įstatymo 5 straipsnio 4 dalies reikalavimas netaikomas, jei taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas ar taršos leidimas, kuris buvo išduotas, pakeistas ar koreguotas iki 2017 m. gegužės 1 d., yra keičiamas dėl priežasčių, nesusijusių su eksploatuojamo įrenginio ar įrenginyje vykdomos veiklos pakeitimu ar išplėtimu .“
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2016-12-29
2
naikinant 4 punktą siūloma panaikinti suinteresuotai visuomenei teisę įstatymų nustatyta tvarka teikti pasiūlymus dėl PAV privalomo atlikimo. Nors Projekto Nr. XIIP-4805 8 straipsnio 5 punkte nustatyta pareiga atsakingajai institucijai, kai planuojamai ūkinei veiklai atliekama atranka dėl PAV, įvertinti ir atsižvelgti į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus atlikti PAV, tačiau panaikinus visuomenei tokią teisę, neaišku, kaip visuomenė tokius pasiūlymus galėtų pateikti.
Atsižvelgdami į tai, kad vykdoma ūkinė veikla turi tiesioginę įtaką gyvenamajai aplinkai, gyvenimo kokybei, o vienas iš ūkinės veiklos kontrolės bei korupcijos rizikos mažinimo būdų yra visuomeninė kontrolė, manome, kad tikslinga palikti suinteresuotai visuomenei teisę reikalauti privalomai atlikti PAV. Pritarti Siūloma 7 str. 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) nustatyta tvarka dalyvauti planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesuose ir teikti pasiūlymus;“
13
Nr. XIIP-4805 siūloma keisti 8 straipsnio 3 punktą panaikinant pareigą viešai skelbti ūkinės veiklos, galinčios turėti kenksmingo poveikio aplinkai, projektus ir nustatyti, kad privaloma informuoti visuomenę apie šio įstatymo
normą nenustatyta, kokiu būdu ir terminais vykdomas visuomenės informavimo procesas, ar leidimų išdavimą nustatantys dokumentai yra viešai skelbiami. Analizuojant Projekto XIIP-4804 nuostatas, susijusias su visuomenės informavimu, nustatyta, kad visuomenė informuojama apie atrankos išvadas ir skelbiamas pranešimas visuomenei apie parengtą PAV ataskaitą ir galimybę su ja susipažinti.
Manome, kad siekiant skaidraus PAV proceso visi institucijų konkretaus PAV proceso metu parengti, gauti dokumentai (programa, atrankos išvada, visi PAV ataskaitų variantai, subjektų, savivaldybės ir suinteresuotos visuomenės pateiktos pastabos, atsakingosios institucijos sprendimai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir kiti dokumentai) turi būti skelbiami viešai įstatymų nustatyta tvarka, kad visuomenė galėtų susipažinti su PAV rezultatais ir kontroliuoti, ar laikomasi nustatytų aplinkos apsaugos ir kitų priemonių vykdant ūkinę veiklą. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir siekdami skaidraus ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso, siūlome inicijuoti antikorupcinio vertinimo išvadoje nurodytų teisės aktų pakeitimus atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Nepritarti Aplinkos apsaugos įstatymo projekte atsisakyta galiojančio įstatymo 8 str. 1 d. 3 punkto nuostatos, kadangi kartu su Aplinkos apsaugos įstatymo projektu teikiamame PAV įstatymo projekte (8 str., 10 str.) atsakingai institucijai (Aplinkos apsaugos agentūrai) nustatyta pareiga ne tik skelbti informaciją apie reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai galinčius sukelti projektus, bet ir skelbti tokių projektų poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas ir kitus su poveikio aplinkai vertinimu susijusius dokumentus. Todėl, manytina, kad iki šiol galiojanti Aplinkos apsaugos įstatymo nuostata yra perteklinė. Keičiamo Aplinkos apsaugos įstatymo 8 straipsnio 3 punktas įtvirtina 2014/52/ES direktyvos reikalavimą informuoti visuomenę apie projektams, kuriems buvo taikoma PAV procedūra, suteiktus leidimus.
Detali visuomenės informavimo tvarka nustatoma vadovaujantis Statybos įstatymo, Žemės gelmių įstatymo ir kitų, įstatymų reglamentuojančių tokių leidimų išdavimą, nuostatomis. Dėl pastabos dalies, kad visi su poveikio aplinkai vertinimo ir atrankos procesais susiję dokumentais turi būti viešai prieinami visuomenei – visi pasiūlyme nurodyti dokumentai (didžioji dalis jų skelbiama jau dabar vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis) bus skelbiami aplinkos ministro nustatyta tvarka. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai: Kęstutis Bacvinka Algimantas Salamakinas
projekte keičiamos savivaldybių funkcijos. Vietoje aktyvaus dalyvavimo poveikio aplinkai vertinimo procese kai savivaldybių institucijos pritardavo arba nepritardavo ūkinei veiklai, derindamos programas, dabar numatomas tik dalyvavimas ir pasiūlymų teikimas. Tokiu būdu, savivaldybių kompetencijos prilyginamos visuomenės dalyvavimui. Įvertinant tai, kad numatytos savivaldybių funkcijos neužtikrina pilnaverčio dalyvavimo, siūlome įstatymo projekto nuostatas pakeisti. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 7 dalies 6 punktą ir ją išdėstyti taip: „6) dalyvauja ir teikia pasiūlymus derina planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo projektus procesuose ;“. Pritarti iš dalies Siūloma 6 str. 7 d.
7 d. 6 p. išdėstyti taip: Pakeisti 6 straipsnio 7 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) dalyvauja ir teikia išvadas bei pasiūlymus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procesuose;“. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Ekonomikos komitetas 2017-03-22 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-4805 ES ir pasiūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė
2. Kaimo reikalų komitetas 2017-03-22 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-4805ES ir Komiteto išvadai bei pasiūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė
valdymo ir savivaldybių komitetas 2017-03-15 Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-4805 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento,
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Pritarti Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 7, 8, 15 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 16, 17, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui Nr. XIIP-4805 ES, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. 8. Balsavimo rezultatai:
paskirtas pranešėjas: Virginija Vingrienė. Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja Rasa Matusevičiūtė