2016-11-10 Nr. XIIP-4804 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 5 dalies 1 punkte po žodžio „vertinimą“ siūlytina įrašyti formuluotę „(toliau – atrankos informacija)“; šios dalies 2 punkte vietoj formuluotės „atrankos išvados“ siūlytina įrašyti formuluotę „atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvados (toliau – atrankos išvada)“ tuo pačiu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje išbraukiant formuluotę „(toliau – atrankos išvada)“. 2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta „poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo“ sąvoka tobulintina, atsižvelgiant į Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) bei Europos ekonominės erdvės susitarime įtvirtintą įsisteigimo teisę bei laisvę teikti paslaugas ne tik Europos Sąjungos bei Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtoms įmonėms - juridiniams asmenims, bet ir įmonėms, neturinčioms juridinio asmens statuso (kitoms organizacijoms) bei juridinių asmenų ir kitų organizacijų padaliniams. Ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktui. 3. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj nuorodos „1 priedas“ reikėtų įrašyti nuorodą „šio įstatymo 1 priedas“. Ši pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalių, 2 priedo 14 punkto nuostatoms. 4.
atsakingoji institucija iki leidimo (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ir kiti) išdavimo turi teisę reikalauti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri įrašyta į šio įstatymo 2 priede nurodytą sąrašą, kai ūkinės veiklos mastas sudaro 50 procentų ar daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio ir ūkinė veikla planuojama tokioje vietoje, kurioje dėl ūkinės veiklos pobūdžio, masto gali būti sukeltas neigiamas poveikis aplinkai. Tokiu atveju atsakingoji institucija turi įvertinti ūkinės veiklos mastą, pobūdį, vietos ypatumus ir nuspręsti, ar reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad iš keičiamo įstatymo nuostatų nėra aiškus minėtų nuostatų įgyvendinimo mechanizmas, t. y., neaišku, kokiu būdu atsakingoji institucija sužinotų apie planuojamą ūkinę veiklą, atitinkančią šiose projekto nuostatose nustatytus kriterijus, nes planuojamos ūkinės veiklos organizatorius ar leidimą išduodančioji institucija pagal siūlomas keičiamo įstatymo nuostatas nėra įpareigojami šiuo atveju kreiptis į atsakingąją instituciją ar ją informuoti; taip pat neaišku, kokiais apibūdinančiais planuojamą ūkinę veiklą dokumentais vadovautųsi atsakingoji institucija vertindama ūkinės veiklos mastą, pobūdį, vietos ypatumus, nes atrankos informacija būtų rengiama tik atsakingajai institucijai nusprendus, kad reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo; nėra aiškūs terminai (manytina, kad terminai turi būti nustatomi įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte), per kuriuos atsakingoji institucija įvertintų planuojamą ūkinę veiklą ir priimtų sprendimą; ar apie tai būtų informuojamas planuojamos ūkinės veiklos organizatorius bei leidimą išduodančioji institucija; ar būtų sustabdomas leidimo išdavimo procesas, jei jau būtų kreiptasi dėl leidimo išdavimo; be to nėra aišku, kaip ir koks subjektas kontroliuotų šį procesą. 5. Siekiant suderinti keičiamo įstatymo nuostatas su kartu su šiuo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 7, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo, 16, 17 ir 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-4805) nuostatomis (5 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalis), siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse prieš žodį „leidimo“ įrašyti žodžius „įstatymuose įtvirtinto“. 6.
būdu (raštu informuoja pateikdama informaciją, ar tik kur nors gautą informaciją paskelbia, ar informuoja kur informacija bus paskelbta) atsakingoji institucija informuoja nurodytus subjektus apie gautą atrankos informaciją ir apie galimybę pateikti pasiūlymus. Dėl to nėra pakankamai aiškus termino „per
informacijos paskelbimo dienos
“ atskaitos momentas. Siūlytina tikslinti projekto nuostatas. 7. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje nustatytas terminas „per 20
darbo dienų nuo informacijos atrankai gavimo dienos “ nėra pakankamai aiškus tuo aspektu, kad iš termino atkaitos momento formuluotės nesuprantama, ar šis terminas apima ir teminus, nustatytus šio straipsnio 6 dalyje. Jeigu 20 darbo dienų terminas apima iš šio straipsnio 6 dalyje nustatytus 3 darbo dienų ir 10 darbo dienų terminus, tai atsakingoji institucija realiai turi 7 darbo dienų terminą visiems pateiktiems dokumentams išnagrinėti ir priimti atrankos išvadą. Svarstytina ar šis terminas yra realus ir protingas įvertinant tai, kad papildomos informacijos nagrinėjimui keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalies nuostatos nustato ilgesnį – 10 darbo dienų terminą. 8. Pagal keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos turinys ir joje privalomi išnagrinėti klausimai nustatomi poveikio aplinkai vertinimo programoje. Pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES (toliau – Direktyva 2011/92/ES) 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti minimalūs poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos turinio reikalavimai.
Iš Direktyvos 2011/92/ES ir teikiamo įstatymo projekto atitikties lentelės būtų galima suprasti, kad šie minimalūs reikalavimai būtų nustatyti Programos ir ataskaitos rengimo nuostatuose. Manome, kad atsižvelgiant į Direktyvos 2011/92/ES nustatytų reikalavimų pobūdį bei Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną dėl esminių ūkinės veiklos sąlygų bei su asmens teisėmis susijusio teisinio reguliavimo nustatymo įstatymu, minimalūs poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos reikalavimai turėtų būti suformuluoti teikiamame projekte, pavyzdžiui keičiamo įstatymo 10 straipsnyje. 9. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos nėra pakankamai aiškios šiais aspektais. Pirma, nėra aišku, ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas parengtą programą turi pateikti atsakingajai institucijai, ar ši institucija gauna tik informaciją apie parengtą programą; taip pat neaišku ar minėta institucija turi paskelbti pačią programą ar tik informaciją apie jos parengimą ir galimybę su ja susipažinti. Antra, svarstytina, ar siekiant aiškumo, šiose projekto nuostatose nereikėtų nustatyti konkrečių terminų, per kuriuos atsakingoji institucija privalėtų paskelbti informaciją ir informuoti apie tai savivaldybės vykdomąją instituciją. 10. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5, 6 ir 8 dalys nustato, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl programos atsakingajai institucijai teikia dveji subjektai - patys poveikio aplinkai vertinimo subjektai bei poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas kartu su planuojamos ūkinės veiklos organizatoriumi (užsakovu). Svarstytina, ar toks dvigubas tų pačių dokumentų teikimas tai pačiai institucijai yra racionalus.
Ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5, 6 ir 8 dalių nuostatoms dėl poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadų dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių dokumentų dvigubo pateikimo. 11. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 bei 6 dalyse nustatyti terminai - atitinkamai 25 ir 30 darbo dienų (kitai valstybei narei pateikti atsakymą dėl dalyvavimo tarpvalstybinio vertinimo procese ar pateikti savo pasiūlymus) atitinka Direktyvos 2011/92/ES 7 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad valstybė narė, kurios teritorijoje projektą ketinama įgyvendinti, suteikia tai kitai valstybei narei pakankamai laiko , kad ji galėtų priimti atitinkamus sprendimus ar pateikti pasiūlymus. 12. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje formuluotė „ nacionalinėmis teisės nuostatomis“ siūlytina keisti formuluote
„nacionalinės teisės nuostatomis“. 13. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 bei 9 dalyse
nustatyti terminai (atitinkamai 20 ir 10 darbo dienų) neatitinka Direktyvos 2011/92/ES 6 straipsnio 7 dalyje nustatyto reikalavimo, pagal kurį terminas konsultacijoms su suinteresuota visuomene dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos yra ne trumpesnis kaip 30 dienų. Papildomai atkreipiame dėmesį, kad nėra visiškai aiški pati keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią „poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita <...> informuoja visuomenę apie viešą visuomenės supažindinimą su ataskaita“. 14.
nustatyti, kad savivaldybės vykdomoji institucija pasiūlymus gali pateikti per
diena gali nesutapti su informacijos raštu gavimo diena, o savivaldybės vykdomoji institucija nėra įstatymu įpareigojama sekti atsakingos institucijos paskelbtą informaciją. Be to, svarstytina, ar siekiant aiškumo, šiose projekto nuostatose nereikėtų nustatyti konkrečių terminų, per kuriuos atsakingoji institucija privalėtų paskelbti pranešimą apie gautą ataskaitą ir galimybę su ja susipažinti bei informuoti apie tai savivaldybės vykdomąją instituciją. 15. Pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai turinį nustato aplinkos ministras. Manome, kad atsižvelgiant į šio sprendimo teisines pasekmes ir į Konstitucinio Teismo doktriną dėl su asmens teisėmis susijusio teisinio reguliavimo nustatymo įstatymu, pagrindiniai sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai turinio reikalavimai turėtų būti nustatyti teikiamame projekte. 16. Nėra aišku, kokius teisinius santykius siekiama reglamentuoti keičiamo įstatymo 14 straipsnyje: viena vertus, įstatymų baigiamosiose nuostatose paprastai yra nustatoma negatyvioji teisinė atsakomybė, kurios pagrindas – teisės pažeidimas (kitaip tariant, įstatymuose nustatytų reikalavimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas). Kita vertus, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyvių atitinkamos pareigos vykdyti įstatymo nuostatas jau yra nustatytos kitose projekto nuostatose, todėl pakartotinis šių pareigų nustatymas yra perteklinis. 17.
17Keičiamo įstatymo 3 priedas taisytinas,
atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų, patvirtintų Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 129KKK nustatytus reikalavimus:
Tarybos direktyvos 2014/52/ES pavadinimas - žodžiai „kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo“;
Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
2017-06-26 Nr. XIIP-4804(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) nuostatose skirtingai nei ankstesniame šio įstatymo projekto variante siūloma pakeisti savivaldybių vykdomųjų institucijų statusą, t.y., siūloma nustatyti, kad savivaldybių vykdomosios institucijos būtų poveikio aplinkai vertinimo subjektais (keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nagrinėjančiais poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, pagal kompetenciją teikiančiais išvadas ir dalyvaujančiais atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procese. Atkreiptinas dėmesys, kad su savivaldybių vykdomųjų institucijų statuso pakeitimu susiję siūlomi keičiamo įstatymo pakeitimai nėra tarpusavyje suderinti, todėl keičiamo įstatymo nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos bei tikslintinos šiais aspektais:
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą poveikio aplinkai vertinimo subjektu yra savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, vykdomoji institucija. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės taryba (t.y., savivaldybės atstovaujamoji institucija) gali priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, kuris sustabdo poveikio aplinkai vertinimo procedūras iki tol, kol galioja šis savivaldybės tarybos priimtas sprendimas.
Taigi, iš keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, ar savivaldybės taryba yra laikoma poveikio aplinkai vertinimo subjektu; kaip savivaldybių institucijos (atstovaujamoji ir vykdomoji) bendradarbiauja tarpusavyje planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrose, kokia jų kompetencija šioje srityje ir pan. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal kartu su šiuo projektu teikiamą Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 7, 8, 15 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 16, 17, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-4805(2)) 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 6 punktą vietos savivaldos institucijos „dalyvauja ir teikia išvadas bei pasiūlymus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procesuose“ (pabraukimas - mūsų). Taigi, pagal šio projekto nuostatas savivaldybių institucijos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese dalyvauja teikdamos išvadas ir pasiūlymus, o ne priimdamos sprendimus dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių. Antra, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „poveikio aplinkai vertinimo subjektas“. Pagal šios sąvokos turinį minėtais subjektais yra laikomos valstybės institucijos. Taigi, pagal šias keičiamo įstatymo nuostatas nei savivaldybių vykdomosios institucijos, nei savivaldybių atstovaujamosios institucijos nėra laikomos poveikio aplinkai vertinimo subjektais.
Trečia, atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo nuostatas savivaldybių institucijos yra poveikio aplinkai vertinimo subjektais, tikslintina keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies formuluotė „funkcijos padalijamos tarp valstybės institucijos padalinių“ (pabraukimas – mūsų), nes kitu atveju nėra aišku, ar poveikio aplinkai vertinimo subjekto funkcijos būtų padalijamos tarp savivaldybės padalinių tuo atveju, kai planuojamos ūkinės veiklos organizatoriumi (užsakovu) būtų pati savivaldybė (jos institucijos). Ketvirta, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatose tikslintina formuluotė „savivaldybė , kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, vykdomoji institucija“ vietoj žodžio
„savivaldybė“ įrašant žodį „savivaldybės“. 2. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo
organizatorius (užsakovas)“, bei siekiant įstatyme vartojamų sąvokų suderinamumo, siūlytume šią sąvoką vartoti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalies 4 punkte vietoj formuluotės „užsakovo“. Taip pat keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje po žodžio „organizatoriaus“ reikėtų įrašyti žodį
„(užsakovo)“. 3. Keičiamo įstatymo 4 straipsnis,
kuriame įvardijami poveikio aplinkai vertinimo tikslai, tikslintinas, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateiktą „sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai“ sąvoką bei į keičiamo įstatymo 11 straipsnio 11 dalies nuostatą, kurioje yra reglamentuojamas neigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai - kad veikla neatitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir gaisrinės saugos teisės aktų reikalavimų. 4.
nustatyto teisinio reguliavimo nėra aiškūs terminai, per kuriuos poveikio aplinkai vertinimo subjektai turi išnagrinėti poveikio aplinkai vertinimo programą ir pateikti išvadas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui, kaip tai numatyta keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje. 5 . Siekiant įstatyme vartojamų sąvokų suderinimo tarpusavyje, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių“ įrašytina formuluotė „sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai“, vietoj žodžių „Aplinkos ministerija“ įrašytini žodžiai „aplinkos ministro“. 6. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje yra pateikiama klaidinga nuoroda į keičiamo įstatymo 4 dalį, nes pastarojoje nėra nurodyti terminai, per kuriuos poveikio aplinkai vertinimo subjektai turi pateikti išvadas dėl poveikio aplinkai vertinimo programos. 7. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 ir 5 dalyse vietoj žodžio „šalies“ įrašytinas žodis „valstybės“. 8. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 6 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatytą vidaus reikalų ministro įgaliotų institucijų kompetenciją, po žodžio „gaisrinės“ įrašytini žodžiai „ir civilinės“. 9. Iš keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų nėra pakankamai aišku, per kokį terminą - 25 darbo dienų ar 40 darbo dienų – nuo ataskaitos gavimo dienos atsakingoji institucija turi pateikti motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti arba priimti sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kai poveikio aplinkai vertinimo procese pasitelkiami konsultantai. Atsižvelgiant į tai, šios projekto nuostatos tikslintinos. 10. Reikėtų tikslinti projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse siūlomas nustatyti įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas, kadangi jos jau yra praėję.
Nustatant naujas įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas, reikėtų atsižvelgti į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias „t eisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Ši nuostata netaikoma, <...> kai nustatomas ūkio subjektams palankesnis teisinis reguliavimas.“
iš Aplinkos apsaugos komiteto 2017 m. kovo 29 d. išvados būtų galima suprasti, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis (turimas minty projektas XIIP-4804), kurioje buvo siūloma nustatyti, kad „atsakingoji institucija iki leidimo <...> išdavimo turi teisę reikalauti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri įrašyta į šio įstatymo 2 priede nurodytą sąrašą, kai ūkinės veiklos mastas sudaro 50 procentų ar daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio ir ūkinė veikla planuojama tokioje vietoje, kurioje dėl ūkinės veiklos pobūdžio, masto gali būti sukeltas neigiamas poveikis aplinkai. Tokiu atveju atsakingoji institucija turi įvertinti ūkinės veiklos mastą, pobūdį, vietos ypatumus ir nuspręsti, ar reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo“, buvo išbraukta, atsižvelgiant į Teisės departamento 2016 m. lapkričio 10 d. išvados 4 pastabą projektui Nr. XIIP-4804. Pastebėtina, kad savo išvadoje Teisės departamentas nesiūlė šių nuostatų išbraukti, o tik nurodė, kad nėra aiškus šių projekto nuostatų įgyvendinimo mechanizmas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N.
Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Papildomo komiteto
2017-03-15
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Pūkas, Zenonas Streikus, Irena Šiaulienė. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Monika Urmonienė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėja Miglė Masaitytė, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Revoldienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyresnysis specialistas Aivaras Raišys, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Agnė Kazlauskienė, Seimo nario Kęstučio Bacvinkos padėjėja Janina Gadliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-11-101 (2,3) (5,7) (1,2) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Siekiant aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 5 dalies 1 punkte po žodžio „vertinimą“ siūlytina įrašyti formuluotę „(toliau – atrankos informacija)“; šios dalies 2 punkte vietoj formuluotės „atrankos išvados“ siūlytina įrašyti formuluotę „atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvados (toliau – atrankos išvada)“ tuo pačiu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje išbraukiant formuluotę „(toliau – atrankos išvada)“. Pritarti
2016-11-10 1(2)
aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo“ sąvoka tobulintina, atsižvelgiant į Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) bei Europos ekonominės erdvės susitarime įtvirtintą įsisteigimo teisę bei laisvę teikti paslaugas ne tik Europos Sąjungos bei Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtoms įmonėms
2016-11-101 (3,7) (1,2,3)
„1 priedas“ reikėtų įrašyti nuorodą „šio įstatymo 1 priedas“. Ši pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7
straipsnio 2 ir 3 dalių, 2 priedo 14 punkto nuostatoms. Pritarti
2016-11-10 1(3)
Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad atsakingoji institucija iki leidimo (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ir kiti) išdavimo turi teisę reikalauti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri įrašyta į šio įstatymo 2 priede nurodytą sąrašą, kai ūkinės veiklos mastas sudaro 50 procentų ar daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio ir ūkinė veikla planuojama tokioje vietoje, kurioje dėl ūkinės veiklos pobūdžio, masto gali būti sukeltas neigiamas poveikis aplinkai. Tokiu atveju atsakingoji institucija turi įvertinti ūkinės veiklos mastą, pobūdį, vietos ypatumus ir nuspręsti, ar reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad iš keičiamo įstatymo nuostatų nėra aiškus minėtų nuostatų įgyvendinimo mechanizmas, t. y., neaišku, kokiu būdu atsakingoji institucija sužinotų apie planuojamą ūkinę veiklą, atitinkančią šiose projekto nuostatose nustatytus kriterijus, nes planuojamos ūkinės veiklos organizatorius ar leidimą išduodančioji institucija pagal siūlomas keičiamo įstatymo nuostatas nėra įpareigojami šiuo atveju kreiptis į atsakingąją instituciją ar ją informuoti; taip pat neaišku, kokiais apibūdinančiais planuojamą ūkinę veiklą dokumentais vadovautųsi atsakingoji institucija vertindama ūkinės veiklos mastą, pobūdį, vietos ypatumus, nes atrankos informacija būtų rengiama tik atsakingajai institucijai nusprendus, kad reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo; nėra aiškūs terminai (manytina, kad terminai turi būti nustatomi įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte), per kuriuos atsakingoji institucija įvertintų planuojamą ūkinę veiklą ir priimtų sprendimą; ar apie tai būtų informuojamas planuojamos ūkinės veiklos organizatorius bei leidimą išduodančioji institucija; ar būtų sustabdomas leidimo išdavimo procesas, jei jau būtų kreiptasi dėl leidimo išdavimo; be to nėra aišku, kaip ir koks subjektas kontroliuotų šį procesą. Pritarti
2016-11-10 1(3) (2,4)
projektu teikiamo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 7, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo, 16, 17 ir 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-4805) nuostatomis (5 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalis), siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse prieš žodį „leidimo“ įrašyti žodžius „įstatymuose įtvirtinto“.
2016-11-10 1(7)
kokiu būdu (raštu informuoja pateikdama informaciją, ar tik kur nors gautą informaciją paskelbia, ar informuoja kur informacija bus paskelbta) atsakingoji institucija informuoja nurodytus subjektus apie gautą atrankos informaciją ir apie galimybę pateikti pasiūlymus. Dėl to nėra pakankamai aiškus termino „per 10 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo dienos“ atskaitos momentas. Siūlytina tikslinti projekto nuostatas. Pritarti
2016-11-10 1(7)
aiškus tuo aspektu, kad iš termino atkaitos momento formuluotės nesuprantama, ar šis terminas apima ir teminus, nustatytus šio straipsnio 6 dalyje. Jeigu
dienų ir 10 darbo dienų terminus, tai atsakingoji institucija realiai turi 7 darbo dienų terminą visiems pateiktiems dokumentams išnagrinėti ir priimti atrankos išvadą. Svarstytina ar šis terminas yra realus ir protingas įvertinant tai, kad papildomos informacijos nagrinėjimui keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalies nuostatos nustato ilgesnį – 10 darbo dienų terminą. Pritarti
2016-11-10 1(8)
vertinimo ataskaitos turinys ir joje privalomi išnagrinėti klausimai nustatomi poveikio aplinkai vertinimo programoje. Pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 13 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES (toliau – Direktyva 2011/92/ES) 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti minimalūs poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos turinio reikalavimai. Iš Direktyvos 2011/92/ES ir teikiamo įstatymo projekto atitikties lentelės būtų galima suprasti, kad šie minimalūs reikalavimai būtų nustatyti Programos ir ataskaitos rengimo nuostatuose. Manome, kad atsižvelgiant į Direktyvos 2011/92/ES nustatytų reikalavimų pobūdį bei Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną dėl esminių ūkinės veiklos sąlygų bei su asmens teisėmis susijusio teisinio reguliavimo nustatymo įstatymu, minimalūs poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos reikalavimai turėtų būti suformuluoti teikiamame projekte, pavyzdžiui keičiamo įstatymo 10 straipsnyje. Pritarti
2016-11-10 1(8)
aiškios šiais aspektais. Pirma, nėra aišku, ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas parengtą programą turi pateikti atsakingajai institucijai, ar ši institucija gauna tik informaciją apie parengtą programą; taip pat neaišku, ar minėta institucija turi paskelbti pačią programą ar tik informaciją apie jos parengimą ir galimybę su ja susipažinti. Antra, svarstytina, ar siekiant aiškumo, šiose projekto nuostatose nereikėtų nustatyti konkrečių terminų, per kuriuos atsakingoji institucija privalėtų paskelbti informaciją ir informuoti apie tai savivaldybės vykdomąją instituciją. Spręsti pagrindiniame komitete
2016-11-101
(5,6,8) (5,6,8) 10.
Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5, 6 ir 8 dalys nustato, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl programos atsakingajai institucijai teikia dveji subjektai - patys poveikio aplinkai vertinimo subjektai bei poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas kartu su planuojamos ūkinės veiklos organizatoriumi (užsakovu). Svarstytina, ar toks dvigubas tų pačių dokumentų teikimas tai pačiai institucijai yra racionalus. Ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5, 6 ir 8 dalių nuostatoms dėl poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadų dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių dokumentų dvigubo pateikimo. Pritarti
2016-11-10 1(9) (3,6)
nustatyti terminai – atitinkamai 25 ir 30 darbo dienų (kitai valstybei narei pateikti atsakymą dėl dalyvavimo tarpvalstybinio vertinimo procese ar pateikti savo pasiūlymus) atitinka Direktyvos 2011/92/ES 7 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad valstybė narė, kurios teritorijoje projektą ketinama įgyvendinti, suteikia tai kitai valstybei narei pakankamai laiko, kad ji galėtų priimti atitinkamus sprendimus ar pateikti pasiūlymus. Spręsti pagrindiniame komitete
2016-11-10 1(9)
formuluotė „nacionalinėmis teisės nuostatomis“ siūlytina keisti formuluote
„nacionalinės teisės nuostatomis“. Pritarti
2016-11-101
nustatyti terminai (atitinkamai 20 ir 10 darbo dienų) neatitinka Direktyvos 2011/92/ES 6 straipsnio 7 dalyje nustatyto reikalavimo, pagal kurį terminas konsultacijoms su suinteresuota visuomene dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos yra ne trumpesnis kaip 30 dienų.
Papildomai atkreipiame dėmesį, kad nėra visiškai aiški pati keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią „poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita <...> informuoja visuomenę apie viešą visuomenės supažindinimą su ataskaita“. Pritarti
2016-11-101
nereikėtų nustatyti, kad savivaldybės vykdomoji institucija pasiūlymus gali pateikti per 10 darbo dienų nuo informacijos raštu gavimo dienos, nes pranešimo paskelbimo diena gali nesutapti su informacijos raštu gavimo diena, o savivaldybės vykdomoji institucija nėra įstatymu įpareigojama sekti atsakingos institucijos paskelbtą informaciją. Be to, svarstytina, ar siekiant aiškumo, šiose projekto nuostatose nereikėtų nustatyti konkrečių terminų, per kuriuos atsakingoji institucija privalėtų paskelbti pranešimą apie gautą ataskaitą ir galimybę su ja susipažinti bei informuoti apie tai savivaldybės vykdomąją instituciją. Pritarti
2016-11-101
dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai turinį nustato aplinkos ministras. Manome, kad atsižvelgiant į šio sprendimo teisines pasekmes ir į Konstitucinio Teismo doktriną dėl su asmens teisėmis susijusio teisinio reguliavimo nustatymo įstatymu, pagrindiniai sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai turinio reikalavimai turėtų būti nustatyti teikiamame projekte. Pritarti 16.
2016-11-101
keičiamo įstatymo 14 straipsnyje: viena vertus, įstatymų baigiamosiose nuostatose paprastai yra nustatoma negatyvioji teisinė atsakomybė, kurios pagrindas – teisės pažeidimas (kitaip tariant, įstatymuose nustatytų reikalavimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas). Kita vertus, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyvių atitinkamos pareigos vykdyti įstatymo nuostatas jau yra nustatytos kitose projekto nuostatose, todėl pakartotinis šių pareigų nustatymas yra perteklinis. Pritarti
Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų, patvirtintų Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 129KKK nustatytus reikalavimus:
Tarybos direktyvos 2014/52/ES pavadinimas - žodžiai „kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo“;
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2016-11-21 Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau – LSA) nori informuoti LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetą, jog derinant LR Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Projektas) su suinteresuotomis institucijomis, Projekto rengėjų – Aplinkos ministerijos, LSA nebuvo įtraukta į derinimo procesą. Nepaisant to, LSA savarankiškai teikė pastabas ir pasiūlymus Projektui, į kuriuos įstatymo rengėjai, deja, neatsižvelgė. Atkreipiame dėmesį, kad šis Projektas yra itin aktualus ir svarbus gyventojams, bendruomenėms ir savivaldybėms, todėl LSA nepritaria Projekto pakeitimams ir teikia šias pastabas bei pasiūlymus, į kuriuos prašo atsižvelgti:
nebelieka nuostatos, jog savivaldybė kaip proceso dalyvis turi teisę reikalauti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atlikta ir planuojamai veiklai, kuri neįrašyta į šio Projekto 1 ir 2 priedus. Teisė spręsti lieka tik atsakingai institucijai, kuri ne visada žino realią padėtį savivaldybėje, t.y. monitoringo duomenis, savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus ir pan. Todėl savivaldybės prašo sugrąžinti šią teisę į Projektą. Pritarti
2Projekte subjektui nepateikus per nustatytą terminą išvadų,
laikoma, kad yra pritariama planuojami ūkinei veiklai. Savivaldybės siūlo, kad PAV įstatyme būtų raštiškas PAV subjektų atsakymas atsakingai institucijai apie pritarimą arba nepritarimą planuojamai ūkinei veiklai. Pritarti
nepritaria atsisakyti savivaldybės veto teisės, stabdant PAV procesą neribotam laikui pirminiame PAV proceso etape, nes planuojama ūkinė veikla privačioje ar valstybinėje žemėje gali neatitikti teritorijos planavimo dokumentų (savivaldybės bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų planų).
Savivaldybė, kaip institucija, turi turėti teisę pasirinkti kokią planuojamą ūkinę veiklą leisti vykdyti savivaldybės teritorijoje, atsižvelgiant į bendruomenės poreikius ir teritorijos ypatumus, bei numatytas investicijas savivaldybės strateginiuose planuose. Pritarti
kiekvieno PAV proceso etapo, atsakinga institucija organizuoja konsultacijas su savivaldybės vykdomąja institucija jos pasiūlymams aptarti. Savivaldybės siūlo palikti šiuo metu galiojančią tvarką ir palikti atrankos išvadų persvarstymą, kai PAV subjektai ir organizatorius pateikia prašymą persvarstyti, kadangi persvarstymo metu dažniausiais ir pasiekiamas kompromisas, arba atsakinga institucija atsižvelgdama į PAV subjektų pastabas, įpareigoja atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Pritarti
2016-12-19 Nr. 645 Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kreipiasi dėl Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projekto (toliau - Projektas). Atkreipiame dėmesį, kad LPK Aplinkosaugos komitetas š.m. birželio 16 d. (raštas Nr. 382) ir š.m. spalio 10 d. (raštas Nr. 521) teikė detalius argumentus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, į kuriuos nebuvo atsižvelgta.
Prašome atsižvelgti į tai, kad Lietuvos pramonininkų konfederacija nesutinka su šiomis Projekto nuostatomis:
kuriame nustatoma, kad planuojant vykdyti bet kurią nepavojingųjų atliekų naudojimo veiklą, kai vienu metu laikoma 100 tonų atliekų, arba keičiant vykdomos veiklos apimtį, privaloma atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, nes: A.1. siūlomos nuostatos sunkina verslo sąlygas, didinama administracinė našta verslo subjektams;
A.2. siūlomas reglamentavimas sąlygoja nemažas finansines išlaidas ir daugiau nei pusę metų (dėl ilgos ir sudėtingos vertinimo procedūros) terminą, laukiant atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvados iš atsakingos institucijos; A.3. siūlomas reikalavimas neargumentuotas ir anaiptol nesudaro prielaidų reikšmingam poveikiui aplinkai išvengti;
A.4. Projekto derinimo su institucijomis pažymoje įvardijamus tikslus, kurių siekiama siūlomu reglamentavimu, galima pasiekti papildomos administracinės naštos verslui nesukeliamomis priemonėmis (pvz., atlikus analizę, identifikuoti galimas reikšmingą poveikį aplinkai darančias nepavojingųjų atliekų tvarkymo veiklas ir galimas poveikio sumažinimo priemones nustatyti taršos integruotos kontrolės ir prevencijos arba taršos leidimų sąlygose). Siūlome koreguoti Projekto 2 priedą, išbraukiant 11.5 punktą, arba nustatyti didesnius ribinius dydžius (1000 tonų) ir išdėstyti 11.5 punktą taip: „
atliekų laikymas, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti, kai vienu metu laikoma 1000100 ar daugiau tonų atliekų“. B) Projekto 2 priedo 11.7.2 pavojingų atliekų laikymą, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti, kai vienu metu laikoma ne daugiau kaip
, privaloma atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, šis reikalavimas negali būti taikomas eksploatacijai netinkamoms transporto priemonėms (toliau ENTP) nes: B.1.
Viena ENTP vidutiniškai sveria apie 1,5 t., priėmus šį reikalavimą ENTP tvarkytojams bus apribotas ENTP priėmimas, kas prieštarauja: B.1.1 ES Parlamento direktyvai 2000/53/EB (ENTP direktyva), „2. Be to, valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad visos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės būtų nugabentos į patvirtintą apdorojimo įmonę. “ B.1.2 ENTP direktyvos:
būtų išlaikyta konkurencijos galimybė, ypač mažų ir vidutinių įmonių teisė į surinkimo, išmontavimo, apdorojimo bei perdirbimo rinką. Šiuo reikalavimu apribota galimybė priimti ENTP, turės neigiamos įtakos įmonių konkurencingumui vidaus ir tarptautinėje rinkoje. B. 1.3 LR aplinkos ministro 2003 12 24 Įsakymu Nr. 710 patvirtintų ENTP tvarkymo taisyklių: „
netinkamų transporto priemonių apdorojimo ar surinkimo įmonė, priimdama eksploatuoti netinkamas transporto priemones, neturi teisės reikalauti užmokesčio už priėmimą“. Šis reikalavimas yra išaiškintas, kaip ENTP tvarkytojų prievolė priimti visas jiems pristatytas ENTP. B.3. Apsunkinamos verslo sąlygos, didinama administracinė našta ENTP tvarkančioms įmonėms. B.4. Siūlomas reikalavimas neargumentuotas ir anaiptol nesudaro prielaidų reikšmingam poveikiui aplinkai išvengti. Viešoje erdvėje, automobilių priežiūros įmonių teritorijoje, daugiabučių kiemuose, automobilių stovėjimo aikštelėse ir k. t. dažnai stovi dešimtimis ENTP kriterijus atitinkančių transporto priemonių ir jokie reikalavimai jiems netaikomi.
Siūlome koreguoti, darant išimtį ENTP Projekto
pavojingų atliekų laikymą, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti, kai vienu metu laikoma ne daugiau kaip 10 tonų atliekų, išskyrus ENTP. Spręsti pagrindiniame komitete
2012-12-20 Lietuvos žemės ūkio rūmai 2012-12-20 Lietuvos verslo konfederacija 2012-12-20 Asociacija investors' forum 2012-12-20 Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija 2012-12-20 Antrinio perdirbimo įmonių asociacija 2012-12-20 Pavojingų atliekų tvarkytojų asociacija 2012-12-20 Laisvųjų ekonominių zonų asociacija 2012-12-20 Suprasdami, kad Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos komitete svarstomas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4804 itin svarbus aplinkosauginiu aspektu bei vertindami siūlomų pakeitimų įtaką verslo sąlygoms ir investicinei aplinkai, teikiame savo nuomonę bei pasiūlymus dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-4804. Visų pirma, norime pažymėti, jog įstatymo projektu siūlomi pakeitimai, kuriais padidinama atliekamo poveikio aplinkai vertinimo (PAV) kokybė bei optimizuojamas procesas:
(i) sutrumpinama poveikio aplinkai vertinimo procedūrų trukmė;
(ii) atsisakoma perteklinių procedūrų (pavyzdžiui, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvados persvarstymo (įstatymo projekto 7 str.), privalomų išvadų gavimo, kai PAV subjektai be pastabų ir pasiūlymų pritaria PAV programai (įstatymo projekto 8 str. 7 d.) ir kt.);
(iii) nustatomi konkretūs reikalavimai poveikio aplinkai vertinimo subjektų teikiamų išvadų turiniui (įstatymo 10 str.
5 d.);
(iv) aiškiai apibrėžiamos poveikio aplinkai vertinimo procese dalyvaujančių valstybės, savivaldybių institucijų kompetencijos (įstatymo projekto 6 str. 5 ir 6 d.);
(v) įtvirtinamos konsultacijų su savivaldybėmis procedūros (įstatymo projekto 11 str. 6 d., 8 d., 9 d., 8 str. 4 d., 9 d., 10 str. 9 d. ir kt.). Mūsų nuomone, tai padidins poveikio aplinkai vertinimo proceso efektyvumą bei atliekamo vertinimo kokybę, sumažins administracinę naštą, taip pat užtikrins didesnį teisinį tikrumą ekonominės veiklos vykdytojams, planuojantiems ūkinę veiklą. Būtina pabrėžti, kad Pasaulio ekonomikos forumo 2014-2015 m. Pasaulio konkurencingumo ataskaitos duomenimis pagal valdžios sektoriaus sukeliamą reguliavimo naštą Lietuva užima 105-ą vietą tarp 144 šalių, tuo tarpu Estija yra 10-oje vietoje, Latvija – 75 vietoje. Remiantis Lietuvos investuotojų apklausų duomenimis, net 49 % įmonių 2014 m. susidūrė su iššūkiais kreipiantis dėl aplinkos apsaugos leidimų išdavimo, rengiant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimus ir kitose aplinkosaugos srityse. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau - EBPO) 2015 m. liepos 29 d. išleistoje Lietuvos reguliacinės politikos apžvalgoje rekomenduojama ypatingą dėmesį sutelkti į poveikio aplinkai vertinimo procedūrų reformavimą (rekomendacija Nr. 9.2). Mūsų nuomone, itin svarbu, kad pagaliau įstatymo projekte aiškiai yra atskiriamos ir apibrėžiamos poveikio aplinkai vertinimo procese dalyvaujančių institucijų, ypatingai savivaldybių, funkcijos ( šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje (8 str.
9 d.) suteikiama absoliuti teisė savivaldybėms, dėl bet kokių priežasčių (t. y. įstatyme nėra nustatyta jokių objektyvių kriterijų) priimti sprendimus, draudžiančius planuojamą ūkinę veiklą faktiškai net nepradėjus atlikinėti poveikio aplinkai vertinimo (t. y. prieš patvirtinant PAV programą – dokumentą, nustatantį planuojamo atlikti vertinimo turinį, struktūrą. Mūsų turimomis žiniomis, tokio teisinio reguliavimo nėra nei vienoje ES valstybėje narėje) . Tai leidžia užtikrinti, jog poveikio aplinkai vertinimo procese bus priimami motyvuoti, objektyvūs ir profesionalūs sprendimai. Juolab, kad būtinybė keisti teisinį reguliavimą, įtvirtintą šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 str. 9 d., sąlygoja ir šio reguliavimo nesuderinamumas su Direktyvoje 2011/92/ES įtvirtintais tikslais bei Konstitucinio Teismo suformuluota doktrina dėl esminių ūkinės veiklos sąlygų bei su asmens teisėmis susijusio teisinio reguliavimo. Priėmus siūlomus pakeitimus, poveikio aplinkai vertinimo procese nebeliktų prielaidų objektyviais duomenimis nepagrįstų bei galimai politizuotų sprendimų priėmimui, ir būtų užtikrinta, jog poveikį aplinkai vertins kompetentingi, profesionalūs savo srities žinovai, turintys specialių žinių, susijusių su aplinkos vertinimu. Visi aukščiau nurodyti ir Įstatymo projekte Nr. XIIP-4804 numatomi pakeitimai neabejotinai padidins investicinės aplinkos patrauklumą ir investuotojų pasitikėjimą, bet svarbiausia, kad sprendimai bus paremti pagrįstais ir objektyviais aplinkos apsaugos motyvais bei duomenimis, t. y. motyvais ir duomenimis, kuriais ir turėtų remtis visas poveikio aplinkai vertinimo procesas.
Be kita ko, įvertinę įstatymo projektu keičiamą Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (įstatymo projekto 2 priedas), siūlytume:
numatyta, kad atranka būtina, kai užimamas plotas - 1 ha ar didesnis plotas). Pastarąjį pasiūlymą teikiame atsižvelgdami į kaimyninių ES šalių praktiką (pvz.: Latvijoje reikalaujama atlikti atranką statybos plėtros projektams industrinėse teritorijose, kai užstatomas plotas yra 2,5 ha ar didesnis).
Pastarąjį pasiūlymą teikiame atsižvelgiant į tai, kad pagal nustatytą atliekų teisinį reguliavimą, pavojingų atliekų paruošimo pakartotinai naudoti veikla gali būti priskiriama atliekų naudojimo veiklai, o projekto 2 priedo 11.7 punkte nustatyta, kad planuojant pavojingų atliekų naudojimo veiklą reikia atlikti atrankos procedūras.
punktą taip: „
atliekų laikymas, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti, kai vienu metu laikoma 1000100 ar daugiau tonų atliekų:“. Siūlomas ribinis nepavojingųjų atliekų kiekis yra nepagrįstas jokiais logiškais motyvais, jį nustačius, būtų užkraunama neproporcinga galimam neigiamam aplinkos poveikiui administracinė našta verslui, apsunkinamos verslo sąlygos. Manytina, kad galimas poveikio sumažinimo priemones galima numatyti nebūtinai tik atliekant poveikio aplinkai vertinimo procedūras, jas galima nustatyti TIPK leidimų arba Taršos leidimų sąlygose. Praktikoje pakankamai dažnai kreipiamasi į atsakingą instituciją dėl atrankos išvadų bei sprendimų dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galiojimo pratęsimo ir šiuos pratęsimus sąlygoja procedūrų, kurias reikia atlikti iki statybą leidžiančio dokumento, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės ar kito leidimo gavimo, trukmė. Visa tai didina administracinę naštą tiek atsakingai institucijai, tiek ir verslo subjektams planuojantiems ūkinę veiklą. Todėl manome, kad tikslinga patikslinti įstatymo projekto 7 str. 8 d. ir 11 str.
pratęsti poveikio aplinkai vertinimo procese priimamų sprendimų galiojimo terminus: atrankos išvados galiojimo terminą iki 5 metų, sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galiojimo terminą iki 8 metų. Apibendrinant, įgyvendinus visas aukščiau išvardintas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4804 nuostatas, Lietuvoje būtų ženkliai pagerinta investicinė aplinka, ir siūlomas teisinis reguliavimas padidintų verslo plėtrą, skatintų inovacijas, naujų darbo vietų kūrimą bei aukštesnį investavimo lygį į mažesnius šalies regionus. Nepritarti Spręsti pagrindiniame komitete Savivaldybės taryba yra išrinkta nuolatinių savivaldybės gyventojų, atstovauja jų interesus ir pagal Konstitucijos nuostatas veikia laisvai ir nepriklausomai savo kompetencijos ribose. Tuo atveju, kai diskutuojama apie planuojamą ypatingai taršią ūkinę veiklą, savivaldybės taryba turėti teisę pasirinkti, ar leisti vykdyti tokią ūkinę veiklą savo teritorijoje. Sprendimai priimami atsižvelgiant į bendruomenės poreikius ir teritorijos ypatumus, bei numatytas investicijas savivaldybės strateginiuose planuose. (Žiūrėti Komiteto pasiūlymą)
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Klaipėdos miesto savivaldybės meras 2016-12-22 Klaipėdos miesto savivaldybė susipažino su Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas) ir jam nepritaria bei reiškia didelį susirūpinimą dėl savivaldybių institucijų eliminavimo iš poveikio aplinkai vertinimo proceso: 1.
Nauju įstatymo projektu siekiama savivaldybes išbraukti iš poveikio aplinkai vertinimo subjektų statuso ir joms priskirti tik stebėtojų vaidmenį, t. y. savivaldybėms suteikti tik galimybę atsakingai institucijai pateikti savo pasiūlymus dėl atrankos informacijos, poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos, atsižvelgiant į patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir vykdomo savivaldybės aplinkos monitoringo duomenis. Pagal Projektą savivaldybės vykdomajai institucijai nėra suteikiama teisė pateikti motyvuotus reikalavimus poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui papildyti ar pataisyti poveikio aplinkai vertinimo programą ar ataskaitą. Projektu siekiama savivaldybes maksimaliai eliminuoti iš poveikio aplinkai vertinimo proceso, joms paliekant tik deklaratyvias poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvio teises. Tuo tarpu visuomenei poveikio aplinkai vertinimo procese suteikiamos platesnės teisės nei savivaldybės vykdomajai institucijai. Projektu savivaldybėms net nėra suteikta teisė, priešingai nei visuomenei, kreiptis į teismą dėl atsakingos institucijos priimtos atrankos išvados ar priimto sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai (Projekto 15 straipsnyje nustatyta visuomenės teisė kreiptis į teismą, jei į jos prašymą atsakinga institucija deramai neatsižvelgė, ir nurodyta, kad visuomenė turi teisę ginti viešąjį interesą ginčijant atsakingos institucijos priimtus sprendimus).
Nesutinkame, kad savivaldybės būtų nepriskiriamos prie poveikio aplinkai vertinimo subjektų bei joms būtų panaikintos šiuo metu galiojančios poveikio aplinkai vertinimo subjektų teisės, priešingu atveju savivaldybės nebegalėtų įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme įtvirtintą savarankiškąją aplinkos kokybės gerinimo ir apsaugos funkciją. Pritarti
projektu siekiama visiškai eliminuoti savivaldybės tarybos vaidmenį iš poveikio aplinkai vertinimo proceso. Nesutinkame su šiuo pakeitimu, nes būtent savivalda atstovauja gyventojams. Savivaldybė kaip institucija turi turėti teisę pasirinkti, kokią planuojamą ūkinę veiklą leisti vykdyti savivaldybės teritorijoje, atsižvelgdama į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, bendruomenės poreikius ir teritorijos ypatumus bei numatytas investicijas savivaldybės strateginiuose planuose. Siekiant kompromiso, Projekte galėtų būti apibrėžta, kad veto teise savivaldybės tarybos gali pasinaudoti, atsižvelgdamos į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, teisinį reglamentavimą ir (ar) turimus savivaldybės aplinkos monitoringo rezultatus, bet ne visiškai ją panaikinti. Pritarti
pasiūlymą
2016-12-22 3.
Esame prieš poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvados persvarstymo panaikinimą, nes paprastai atsakingos institucijos priimtoje atrankos išvadoje nėra aiškiai nurodamas realus poveikis aplinkai bei neapibrėžiamos neigiamą poveikį mažinančios priemonės ar konkretūs realūs pasiūlymai poveikiui mažinti. Siūlome palikti šiuo metu galiojančią tvarką ir atrankos išvados persvarstymo galimybę, kai poveikio aplinkai vertinimo subjektai pateikia motyvuotą prašymą persvarstyti atsakingos institucijos priimtą atrankos išvadą, nes būtent šio persvarstymo metu dažniausiai ir pasiekiamas kompromisas, arba atsakinga institucija, atsižvelgdama į PAV subjektų pastabas, įpareigoja atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Pritarti
tarnyba 2016-12-29 1(3)
Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 8 straipsnio
veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 projekto XIIP-4804 (toliau – Projektas Nr. XIIP-4804) ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1, 6, 7, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo, 16, 17 ir 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo priedo papildymo projekto Nr. XIIP-4805 (toliau – Projektas Nr. XIIP-4805) antikorupcinius vertinimus. Atliekant vertinimą nustatyta, kad įstatymų projektai parengti siekiant perkelti Europos Sąjungos priimtos direktyvos nuostatas ir atsižvelgiant į ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) atlikimo praktikoje pastebėtas spragas ir problemas. Atlikę antikorupcinius vertinimus teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: 1.
Projekto XIIP-4804 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad atsakingoji institucija iki leidimo (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kituose įstatymuose nurodyti leidimai) išdavimo turi teisę reikalauti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir dėl planuojamos ūkinės veiklos, kuri įrašyta į šio įstatymo
daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio ir ūkinė veikla planuojama tokioje vietoje, kurioje dėl ūkinės veiklos pobūdžio, masto gali būti sukeltas neigiamas poveikis aplinkai. Analizuojant šią nuostatą nustatyta, kad yra neaiškus šios procedūros įgyvendinimo mechanizmas, nes ūkio subjektams nenustatyta pareiga informuoti atsakingosios institucijos apie planuojamos vykdyti ūkinės veiklos mastus, o atsakingoji institucija nedalyvauja visų leidimų ūkinei veiklai išdavimo procese. Todėl neaišku, kaip ji sužinotų apie planuojamą vykdyti ūkinę veiklą, kaip įvertintų jos mastą, kokius įgaliojimus turėtų sužinojusi ir įvertinusi ūkinės veiklos poveikį leidimo išdavimo proceso sustabdymui, kokiais terminais turėtų atlikti vertinimo inicijavimo procedūras, jeigu nustatytų, kad planuojamai ūkinei veiklai reikia atlikti PAV. Atkreipiame dėmesį, kad formuluotė „turi teisę“ leidžia atsakingajai institucijai, nors ir nustačiusiai būtinybę atlikti PAV, jo nereikalauti iš ūkio subjekto, todėl siūlome vengti formuluočių, sudarančių galimybę elgtis dviprasmiškai.
Neaiškus procedūros įgyvendinimo mechanizmas ir išplėsta institucijos diskrecija, kai nenustatyti atvejai ar kriterijai, kuriais vadovaujantis priimamas sprendimas, arba nors ir nustačius kriterijus, tačiau institucijai jų netaikant ir turint galimybę savo nuožiūra priimti sprendimą, yra laikytini korupcijos rizikos veiksniais. Atsižvelgdami į tai, siūlome įpareigoti ūkio subjektus, prieš prašant leidimų ūkinei veiklai, patikrinti per atsakingąją instituciją, ar nereikalingas tai veiklai PAV, taip pat nustatyti aiškų procedūros įgyvendinimo mechanizmą, jo įgyvendinimo terminus, panaikinti atsakingosios institucijos nepagrįstos diskrecijos galimybes. Pritarti
tarnyba 2016-12-29 1(6)
institucija prireikus pasitelkia konsultantus ataskaitos ir kartu su ja pateiktų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadų, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų ir jų įvertinimo, savivaldybės vykdomosios institucijos pasiūlymų vertinimui. Atvejai, kuriais atsakingoji institucija pasitelkia konsultantus, jų pasitelkimo būdas, jų statusas, išvadų reikšmė atsakingosios institucijos sprendimo priėmimui projekte nėra nustatyti. Manome, kad atsakingojoje institucijoje turėtų dirbti darbuotojai, kurių kompetencija leistų vykdyti jiems visas pavestas funkcijas, o nereglamentuotas konsultantų dalyvavimas PAV procese tik sudarytų sąlygas piktnaudžiauti ir valstybės lėšas naudoti neracionaliai, kadangi pagal analizuojamą normą, konsultantų dalyvavimą savo lėšomis privalės organizuoti atsakingoji institucija.
Siūlome nustatyti, kad konsultantai gali būti pasitelkiami tik įstatyme nustatytais objektyviais atvejais ir reglamentuoti konsultantų pasitelkimo tvarką, jų statusą, išvadų reikšmę sprendimo priėmimui. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai: Kęstutis Bacvinka, Gintautas Kindurys ir kt. 2016-12-15 1(3)
Įstatymo projekte numatyta, kad atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) atliekama ne tik plečiant, keičiant ūkinę veiklą, bet ir ją planuojant. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad atsakinga institucija priima sprendimą dėl atrankos ūkinei veiklai, kuri yra įrašyta į įstatymo 2 priedo sąrašą, kai sąraše nurodytos veiklos sudaro 50 procentų apatinio ribinio dydžio. Direktyvoje 2014/52/ES nurodoma, kad tikslinga atlikti atranką ir toms veikloms jei to nereikalauja direktyvos II ar III priedai, bet veikla akivaizdžiai gali įtakoti aplinką. Todėl projekte numatytas veiklų susiaurinimas atrankai atlikti galimai prieštarauja direktyvos pagrindinėms nuostatoms. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Atsakingoji institucija Visi planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai iki leidimo (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kituose įstatymuose nurodyti leidimai) išdavimo turi teisę reikalauti , o atsakingoji institucija nuspręsti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri ne įrašyta į šio įstatymo 2 priede priedo nurodytą sąrašą, kai ūkinės veiklos mastas sudaro 50 procentų ar daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio ir ūkinė veikla planuojama tokioje vietoje, kurioje dėl ūkinės veiklos pobūdžio, masto gali būti sukeltas neigiamas poveikis aplinkai. Tokiu atveju atsakingoji institucija turi įvertinti ūkinės veiklos mastą, pobūdį, vietos ypatumus, remdamasi Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniuose nurodymuose nurodytais kriterijais, aplinkos ministro nustatyta tvarka ir terminais, ir nuspręsti, ar reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Atsakingajai institucijai nusprendus, kad reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, atranka privalo būti atlikta vadovaujantis šio įstatymo 7 straipsnio nuostatomis.“
2Seimo nariai:
Kęstutis Bacvinka, Gintautas Kindurys ir kt. 2016-12-15 1(5)
Argumentai: Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodant kas yra poveikio aplinkai vertinimo (PAV) subjektai, neįrašytos savivaldybės. Tuo tarpu, savivaldybės administracijos ir tarybos nariai yra tiesiogiai atsakingi už jų teritorijoje vykdomą ūkinę veiklą.
Kai kuriose ES šalyse, kaip Austrija, Latvija, Lenkija, Suomija, savivaldybės ne tik priima sprendimus dėl PAV atlikimo, bet ir išduoda leidimus bei kontroliuoja tolimesnį ūkinės veiklos įgyvendinimo procesą (Seimo informacijos ir komunikacijos departamento tyrimų skyrius ). Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte nėra aiškūs reikalavimai poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjams –
<...>
turintis aukštąjį išsilavinimą ar kvalifikaciją srities <...> . Siūlome papildyti, kokios srities reikalaujamas aukštasis išsilavinimas, kadangi numatytu atveju rengėjas gali turėti bet kokios srities išsilavinimą. Be to, nėra aišku, kokiais kriterijais nustatomas kvalifikacijos srities atitikimas rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifikai. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) poveikio aplinkai vertinimo subjektai: sveikatos apsaugos
ministro įgaliotos institucijos, vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už priešgaisrinę ir civilinę saugą, kultūros ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už kultūros vertybių apsaugą, savivaldybių institucijos , o tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimas atliekamas pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą, aplinkos ministro įgaliotos saugomų teritorijų institucijos, ir kitos valstybės institucijos, įtrauktos į poveikio aplinkai vertinimo procesą šio straipsnio
3Seimo nariai:
Kęstutis Bacvinka, Gintautas Kindurys ir kt.
2016-12-15 1(5)
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) įgaliotas
poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas, kuris yra fizinis asmuo, turintis atitinkamą aukštąjį, magistro laipsnio išsilavinimą ar ir kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką, arba juridinis asmuo, turintis specialistų, kurių didesnė dalis yra įgijusių atitinkamą aukštąjį magistro laipsnio išsilavinimą ar , kiti - kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką.“
4Seimo nariai:
Kęstutis Bacvinka, Gintautas Kindurys ir kt. 2016-12-15 1(6)
Argumentai: Įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodoma, kad saugomų teritorijų institucija „Natura 2000“ teritorijose koordinuoja veiksmus dėl atrankos poveikio aplinkai vertinimo. Tačiau saugomos teritorijos neapsiriboja vien „Natura 2000“ teritorijomis ir ūkinė veikla gali įtaką daryti kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, ir kitose saugomose teritorijose. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) saugomų teritorijų institucija – dėl planuojamos ūkinės veiklos
įgyvendinimo poveikio Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir vietovėms , kurias planuojama ūkinė veikla gali paveikti“
5Seimo nariai:
Kęstutis Bacvinka, Gintautas Kindurys ir kt. 2016-12-15 1(6)
Argumentai: Projekto tame pačiame straipsnyje numatoma kokie subjektai, kokią veiklą koordinuos dėl atrankos ir PAV procesų. Tačiau savivaldybių institucijoms atrankos ar PAV atlikimo koordinavimas – nenumatytas.
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalį 5 punktu ir jį išdėstyti taip: „
5) savivaldybių institucijos – dėl planuojamos ūkinės veiklos įvertinant programas ir teikiant išvadas dėl ataskaitų bei planuojamos ūkinės veiklos galimybių.“
6Seimo nariai:
Kęstutis Bacvinka, Gintautas Kindurys ir kt. 2016-12-15 1(7)
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Atsakingoji institucija priimtą atrankos išvadą paskelbia
visuomenei aplinkos ministro nustatyta tvarka . Suinteresuota visuomenė per
ministerijos nustatyta tvarka teikti atsakingai institucijai pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą. Atrankos išvada įsigalioja kitą dieną po jos paskelbimo ir galioja 3 metus. Pasibaigus atrankos išvados galiojimo terminui, jeigu ja remiantis nebuvo išduotas leidimas, nurodytas šio įstatymo
atliekama iš naujo.“
7Seimo nariai:
Kęstutis Bacvinka, Gintautas Kindurys ir kt. 2016-12-15 1(8)
Įstatymo projekto 8 straipsnio 4 dalyje savivaldybėms numatoma galimybė susipažinti su programa ir atsakingai institucijai pateikti pasiūlymus. Toks sumenkintas savivaldybių dalyvavimas poveikio aplinkai vertinimo procese prieštarauja kitų šalių praktikai, kur savivaldybės turi vertinančios ir net kontroliuojančios institucijos statusą. Savivaldybių institucijos yra tiesiogiai atsakingos už jų teritorijoje vykdomą ūkinę veiklą. Siūlome palikti nuostatą, kuri yra dabar galiojančiame įstatyme ir kurioje nurodoma, kad jei savivaldybių tarybos svarstant programą priima neigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, tai ūkinė veikla negalima iki to laiko kol bus priimtas kitoks sprendimas, išskyrus valstybinės reikšmės objektus.
Tokiu būdu, būtų patenkintas pilnavertis savivaldybių dalyvavimas ir visuomenės lūkesčiai per jų rinktus savivaldybių tarybos narius. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Savivaldybės vykdomoji institucija per 10 darbo dienų nuo
pranešimo apie galimybes susipažinti su programa gavimo dienos gali raštu pateikti atsakingajai institucijai pasiūlymus dėl programos, kuriuos atsakingoji institucija įvertina nagrinėdama programą. Jeigu iki programos patvirtinimo savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose. Apie savivaldybės tarybos priimtą neigiamą sprendimą savivaldybės administracija nedelsdama (per 3 darbo dienas) informuoja atsakingą instituciją ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą) ir kartu pateikia savivaldybės tarybos sprendimą. Atsakinga institucija, gavusi savivaldybės tarybos sprendimą, apie tai informuoja visuomenę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. “
8Seimo nariai:
Kęstutis Bacvinka, Gintautas Kindurys ir kt. 2016-12-15 1(8)
Įstatymo projekto 8 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektai per nustatytą laiką privalo pateikti išvadą dėl programos. Jei jie išvados nepateikia, tai laikoma, kad jie programai pritarė.
Toks proceso reglamentavimas skamba dviprasmiškai, nes kaip reikėtų vertinti tokius subjektų poelgius, kai jie dėl tam tikrų paskatų nesiteikia pateikti išvados. Todėl tikslinga siūlyti, kad subjektai privalo per jiems nustatytą laikotarpį pateikti išvadas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Jei Poveikio aplinkai vertinimo subjektai per šio straipsnio 5 ar 6 dalyse nustatytą terminą privalo nepateikia pateikti išvadas išvadų dėl programos , laikoma, kad jie pritaria programai.“
9Seimo nariai:
Kęstutis Bacvinka, Gintautas Kindurys ir kt. 2016-12-151
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Jei Poveikio aplinkai vertinimo subjektai per šio straipsnio 5 ar 6 dalyse nustatytą terminą privalo nepateikia pateikti išvadas išvadų dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių , laikoma, kad jie pritaria ataskaitai ir planuojamai ūkinei veiklai. “
10Seimo nariai:
Kęstutis Bacvinka, Gintautas Kindurys ir kt. 2016-12-15 Argumentai: Įstatymo projekto I priede numatoma, kad kai tradicinių angliavandenilių per parą išgaunama 500 tonų, poveikio aplinkai vertinimą atlikti privaloma. Tokia tradicinių angliavandenilių gavybos numatyta norma Lietuvos sąlygomis yra gana didelė, todėl gavybos metu ji gali būti nepasiekta, arba pasiekta trumpą laiką (pvz. 0,5–1 metus). Iš anksto sunku numatyti gavybos apimtis, ypač per parą, kada ji bus pasiekta ir kiek laiko truks? Tai priklauso nuo geologinių sąlygų, taikomų technologijų, naftos kainos, jos gavybos strategijos ir kt. veiksnių. Vėlyvose gavybos stadijose išgaunamas naftos kiekis gali būti ir nedidelis, bet tuo pačiu metu su ja ateina daug vandens (sūrymo), kurį reikia atskirti nuo naftos, pervežti, įpumpuoti gręžiniais į numatytą sluoksnį.
Ši procedūra irgi gali turėti poveikį aplinkai proporcingą ne išgaunamos naftos kiekiui, o sūrymo kiekiui. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto I priedo 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2.1. tradicinių angliavandenilių (naftos) gavyba Lietuvos Respublikos
žemyninėje dalyje (kai telkinyje išgaunama daugiau kaip 500 t per parą naftos) ;“
11Seimo nariai:
Kęstutis Bacvinka, Gintautas Kindurys ir kt. 2016-12-15 Argumentai: Iš įstatymo projekto II priedo išimtas dėl atrankos poveikio aplinkai vertinimo krematoriumo statybai. Dėl šių statinių savitos ūkinės veiklos specifikos visuomenėje kyla daug nesutarimų. Vadovaujantis Orhuso konvencija suintersuota visuomenė turi teisę dalyvauti institucijoms priimant sprendimus. Poveikio aplinkai vertinimas visuomenei kaip tik ir užtikrina tokią teisę. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto I priedo 9 dalį 13 punktu ir jį išdėstyti taip: „
“
12Seimo nariai:
Kęstutis Bacvinka, Gintautas Kindurys ir kt. 2016-12-15 Argumentai: Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto II priedo 11 dalį 19 ir 20 punktais ir juos išdėstyti taip:
„11.19. Naujų kapinių įrengimas. 11.20. Šaudmenų gamyba
;“
13Seimo nariai:
Virginija Vingrienė ir kt.
2016-03-02
Šiuo metu atsakinga institucija – Aplinkos apsaugos agentūra – visuomet reikalauja atlikti PAV atrankos procesą atvejais, kai yra planuojama ūkinė veikla, susijusi su atliekomis (tiek pavojingomis, tiek nepavojingomis), nors Aplinkos ministerijos tinklalapyje yra pateikta rekomendacijų lentelė dėl ūkinės veiklos, susijusios su atliekomis (tiek pavojingomis, tiek nepavojingomis), kurioje yra nurodyta kokiais atvejais kuris PAV procesas turi būti taikomas. Atsakinga institucija visiškai neatsižvelgia į šias rekomendacijas, todėl turėtų būti išbrauktas teiginys dėl 2 priedo: ūkinės veiklos mastas sudaro 50 procentų ar daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio . Pasiūlymas:
Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją sekančiai:
„2. Atsakingoji institucija iki leidimo (statybą leidžiantis
dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kituose įstatymuose nurodyti leidimai) išdavimo turi teisę reikalauti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri nėra įrašyta į šio įstatymo 2 priede nurodytą sąrašą, tačiau ūkinės veiklos mastas sudaro 50 procentų ar daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio ir ūkinė veikla planuojama tokioje vietoje, kurioje dėl ūkinės veiklos pobūdžio, masto gali būti sukeltas neigiamas poveikis aplinkai. Tokiu atveju atsakingoji institucija turi įvertinti ūkinės veiklos mastą, pobūdį, vietos ypatumus, remdamasi Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniuose nurodymuose nurodytais kriterijais, aplinkos ministro nustatyta tvarka ir terminais, ir nuspręsti, ar reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo.
Atsakingajai institucijai nusprendus, kad reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, atranka privalo būti atlikta vadovaujantis šio įstatymo 7 straipsnio nuostatomis.“
14Seimo nariai:
Virginija Vingrienė ir kt. 2016-03-02 1(6)
Argumentai: Daugelio savivaldybių administracijų atsakymus dėl PAV proceso rengia architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistai, todėl jie turi pasisakyti tik dėl planuojamos ūkinės veiklos vietos atitikimo patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams (pvz.: planuoti gamybinę ūkinę veiklą sklype galima tada, kai sklypo naudojimo būdas yra pramoninės ir sandėliavimo, o ne komercinės paskirties). Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalį papildant ją 5 punktu: „
5) savivaldybės vykdomoji institucija – dėl veiklos vietos atitikimo patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendimams ir galimybės pagal teisės aktų reikalavimus juos keisti, atsižvelgdama į pagal įstatymus vykdomo savivaldybės aplinkos monitoringo duomenis. “
15Seimo nariai:
Virginija Vingrienė ir kt. 2016-03-02 1(7)
Šiuo metu atsakinga institucija, per nustatytą laikotarpį iš savivaldybių (kaip subjektų) negaudama informacijos dėl PŪV veiklos, savivaldybių administracijoms siunčia papildomas užklausas dėl PŪV veiklos, todėl PAV atrankos procesas gali užtrukti net iki 3 mėnesių. Taip pat, atsakymo pateikimui yra skiriama 20 d. d., todėl procesas užtrunka ganėtinai ilgai, ir tai neigiamai atsiliepia verslo sąlygoms.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 6 dalį, išdėstant ją taip:
„Atsakingoji institucija apie gautą atrankos informaciją ir apie
galimybę pateikti motyvuotus pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir
(ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoja poveikio aplinkai vertinimo subjektus, savivaldybės vykdomąją instituciją ir visuomenę. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai, suinteresuota visuomenė ir savivaldybės vykdomoji institucija per 10 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo dienos pateikia motyvuotus pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atsakingajai institucijai. Per nustatytą laiką nepateikus pasiūlymų dėl atrankos informacijos ar poveikio aplinkai vertinimo atsakingai institucijai yra laikoma, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektai, suinteresuota visuomenė ir savivaldybės vykdomoji institucija pasiūlymų dėl atrankos informacijos ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo neturi. “
16Seimo nariai:
Virginija Vingrienė ir kt. 2016-03-02 1(7)
Siekiant sumažinti išlaidas administraciniams ištekliams, mažinant administracinių procedūrų skaičių ir jų naštą, palengvinant sąlygas investicinei aplinkai ir atsižvelgiant į tai, kad statybas leidžiantis dokumentas galioja neribotai, siūloma pailginti ir priimtų PAV sprendimų galiojimo terminus. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 9 dalį, išdėstant ją taip: „9.
Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka gali priimti sprendimą pratęsti atrankos išvados galiojimą ne ilgesniam kaip 3 metų terminui per2010 darbo dienų nuo planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pateikto motyvuoto prašymo dėl atrankos išvados galiojimo pratęsimo, jei planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) pateikė pagrįstą informaciją, kad planuojama ūkinė veikla, jos vykdymo ir vietos sąlygos, kuriomis remiantis priimta atrankos išvada, nepasikeitė. Atsakingoji institucija paskelbia visuomenei sprendimą apie atrankos išvados galiojimo pratęsimą aplinkos ministro nustatyta tvarka.“
17Seimo nariai:
Virginija Vingrienė ir kt. 2016-03-02 1(10)
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus analitinės apžvalgos 16/82 „Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūros ir jų terminai Europos Sąjungos valstybėse” informaciją, kad Lietuvoje PAV ataskaitos ir sprendimo etape maksimalūs procedūrų terminai yra ilgesni negu kaimyninėse šalyse (pavyzdžiui Lenkijoje, Latvijoje ar Estijoje), siūloma sutrumpinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES nereglamentuojamus terminus. Šis pasiūlymas pagerintų šalies verslo aplinką, skatintų esamo verslo plėtrą ir naujų investicijų atėjimą, taip sąlygodamas naujų darbo vietų kūrimą bei šalies ekonomikos augimą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstytą įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, ir ją išdėstyti taip:
„5. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai išnagrinėja ir įvertina
ataskaitą ir kartu su ja pateiktą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą ir per2015 darbo dienų nuo jos gavimo dienos pateikia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir atsakingajai institucijai savo motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių.
Motyvuotose išvadose poveikio aplinkai vertinimo subjektai turi nurodyti: teisės aktų reikalavimais pagrįstus motyvus dėl pritarimo ar nepritarimo planuojamai ūkinei veiklai; kokiai konkrečiai alternatyvai pritaria ar nepritaria, jeigu ataskaitoje buvo nagrinėtos alternatyvos; sąlygas, kurios turi būti įgyvendintos iki veiklos vykdymo pradžios, jeigu tokias sąlygas galima nustatyti pagal teisės aktų reikalavimus, ir pateikti pagrįstą nuomonę dėl vertinimo metodų, rezultatų, ataskaitos kokybės ir numatomų priemonių numatomam reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti.“
18Seimo nariai:
Virginija Vingrienė ir kt. 2016-03-02 1(10)
Visi PAV proceso dalyviai turi pateikti tik motyvuotus pasiūlymus dėl PŪV veiklos numatytoje vietovėje. Motyvuotas pasiūlymas – faktiniais duomenimis, rodikliais, faktinėmis aplinkybėmis, taip pat teisės aktų nuostatomis ar kitais dokumentais pagrįstas pareiškėjo siūlymas (prašymas). Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 9 dalį, išdėstant ją taip:
„9. Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka paskelbia
pranešimą visuomenei apie gautą ataskaitą ir galimybę su ja susipažinti. Suinteresuota visuomenė ir savivaldybės vykdomoji institucija per 10 darbo dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos turi teisę atsakingajai institucijai raštu pateikti motyvuotus pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir ataskaitos.“
19Seimo nariai:
Virginija Vingrienė ir kt.
2016-03-02 1(10)
Kadangi poveikio aplinkai vertinimo subjektai jau yra susipažinę su PAV ataskaita, 5 darbo dienos yra pakankamas laikotarpis papildytos ataskaitos peržiūrai. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstytą įstatymo 10 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai turi teisę
pateikti motyvuotus reikalavimus, kad poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildytų ar pataisytų ataskaitą. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi papildyti ar pataisyti ataskaitą ir pakartotinai pateikti ją poveikio aplinkai vertinimo subjektams. Šie ataskaitą išnagrinėja, įvertina ir per105 darbo dienų dienas nuo jos gavimo dienos pateikia motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir atsakingajai institucijai.“
20Seimo nariai:
Virginija Vingrienė ir kt. 2016-03-02 1(11) (1,6,8) Argumentai: Šiuo metu atsakinga institucija yra priversta stipriai vilkinti procesą, kadangi ją pasiekia visiškai nemotyvuoti ir niekuo nepagrįsti prašymai dėl PŪV veiklos. Atsakinga institucija, gaudama motyvuotus pasiūlymus dėl PŪV veiklos, galėtų atlikti argumentuotą jų vertinimą, todėl PAV procesas vyktų daug greičiau. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnio 1, 6, 8 dalis, išdėstant jas taip:
„1. Atsakingoji institucija, išnagrinėjusi suinteresuotos visuomenės
pasiūlymų įvertinimą, raštu gautus suinteresuotos visuomenės ir savivaldybės vykdomosios institucijos pasiūlymus, išnagrinėjusi ir įvertinusi ataskaitą ir remdamasi poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadomis dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių, per 15 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos:
1) teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti arba
2) priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai.
Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai turinį nustato aplinkos ministras.“
<...>
„6. Kai savivaldybės vykdomoji institucija yra pateikusi
motyvuotus pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos ir (ar) ataskaitos, atsakingoji institucija, prieš priimdama sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, organizuoja konsultacijas su savivaldybės vykdomąją institucija jos motyvuotiems pasiūlymams aptarti. Konsultacijose kviečiamas dalyvauti planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas. Konsultacijose su savivaldybės vykdomąja institucija aptariant jos motyvuotus pasiūlymus turi dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo subjektai, jeigu aptariami jų kompetencijai priskirti klausimai.“
<...>
„8. Jei atsakingoji institucija yra gavusi savivaldybės vykdomosios
institucijos motyvuotų pasiūlymų dėl planuojamos ūkinės veiklos ir ataskaitos ir, vadovaujantis šio straipsnio 7 dalies nuostatomis, ji turi svarstyti poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas ir (ar) suinteresuotos visuomenės motyvuotus pasiūlymus, atsakingoji institucija, vykdydama šio straipsnio 6 ir 7 dalies reikalavimus, turi teisę organizuoti bendrą visų poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių pasiūlymų ir išvadų aptarimą.“
21Seimo nariai:
Virginija Vingrienė ir kt.
2016-03-02 1(11)
Mažėjant rengiamų PAV ataskaitų skaičiui (2015 m. viso gauta 20 PAV ataskaitų, 2016 m. – 18 PAV ataskaitų), siūloma sutrumpinti laikotarpį nuo 50 d. d iki 40 d. d. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstytą įstatymo 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kai vadovaudamasi šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies
konsultantus, ši institucija motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti teikia arba priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai per5040 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos. Atsakingoji institucija priima motyvuotą sprendimą pasitelkti konsultantus ir pateikia jį planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui per 5 darbo dienas po ataskaitos gavimo dienos. Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimo terminas vieną kartą gali būti pratęstas iki 25 darbo dienų dėl objektyvių, nuo atsakingosios institucijos nepriklausomų priežasčių. Atsakingoji institucija apie priimtą sprendimą pratęsti terminą privalo ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki termino pabaigos pranešti planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir nurodyti priežastis, dėl kurių terminas pratęsiamas.“
22Seimo nariai:
Virginija Vingrienė ir kt. 2016-03-02 1(11)
Mažėjant rengiamų PAV ataskaitų skaičiui (2015 m. viso gauta 20 PAV ataskaitų, 2016 m. – 18 PAV ataskaitų), siūloma sutrumpinti laikotarpį nuo 15 d. d iki 10 d. d. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstytą įstatymo 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Kai atsakingoji institucija pateikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ir (ar) papildyti, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi papildyti ar pataisyti ataskaitą ir pakartotinai pateikti ją atsakingajai institucijai. Ši ataskaitą išnagrinėja ir per1510 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos priima sprendimą arba, nepažeisdama šio įstatymo 6 straipsnio 8 dalies nuostatų, dar kartą teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti.“
23Seimo nariai:
Virginija Vingrienė ir kt. 2016-03-02 1(11)
Mažėjant rengiamų PAV ataskaitų skaičiui (2015 m. viso gauta 20 PAV ataskaitų, 2016 m. – 18 PAV ataskaitų), siūloma sutrumpinti laikotarpį nuo 20 d. d iki 15 d. d. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnio 12 dalį, išdėstant ją taip:
„12. Atsakingosios institucijos priimtas sprendimas dėl
planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį veikla galima pasirinktoje vietoje, galioja 5 metus nuo jo priėmimo dienos. Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka gali priimti sprendimą pratęsti sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galiojimą ne ilgesniam kaip 5 metų terminui per2015 darbo dienų nuo planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pateikto motyvuoto prašymo dėl sprendimo galiojimo pratęsimo, jei planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) pateikė pagrįstą informaciją, kad planuojama ūkinė veikla, jos vykdymo ir vietos sąlygos, kuriomis remiantis priimtas sprendimas dėl planuojamos ūkinės poveikio aplinkai, nepasikeitė. Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka paskelbia visuomenei sprendimą apie sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galiojimo pratęsimą.“
24Seimo nariai:
Virginija Vingrienė ir kt.
2016-03-02
Argumentai: Žaliosios energetikos palaikymo ir plėtros tikslais mažinant perteklinę administracinę naštą, yra būtina atsisakyti perteklinių aplinkosauginių reikalavimų. Taip pat, remiantis energetikos įstatymo reikalavimais, nuo 6 MW galios didiesiems vėjo parkams taikomas prisijungimas į perdavimo tinklą, o šešėliavimą pakankamai gerai spendžia nustatytos sanitarinės zonos, tuo tarpu visos poveikio atrankų išvados iki 6 MW galios jėgainėms buvo teigiamos, o tai aiškiai rodo, kad PAV yra perteklinis veiksmas, apkraunantis vertintojus papildoma darbo našta, kai jų energija galėtų būti nukreipta kitų aplinkosaugos priemonių įgyvendinimo kontrolės link. Pasiūlymas:
„3.8. vėjo elektrinių įrengimas (kai jų įrengtoji galia viršija
30 kW
);“
25Seimo nariai:
Virginija Vingrienė ir kt. 2016-03-02
Argumentai: Įvertinant tai, kad 0.5 ha urbanistiniai objektai sudaro apie 30 proc. visų PAV atrankų srauto, ir beveik visais atvejais PAV nebuvo pareikalautas, galima teigti, kad neigiamą poveikį aplinkai yra įmanoma suvaldyti bendraisiais aplinkosauginiais ir teritorijų planavimo reikalavimais. Tokiu būdu sumažėtų administracinė našta ir pertekliniai reikalavimai, o investicijų projektinės dokumentacijos rengimo bei derinimo laikas sutrumpėtų apie 6 mėn. Pasiūlymas:
„10.2. urbanistinių objektų (išskyrus gyvenamuosius pastatus, kai jų
statyba numatyta savivaldybių lygmens bendruosiuose planuose), įskaitant prekybos ar pramogų centrus, autobusų ar troleibusų parkus, automobilių stovėjimo aikšteles ar garažų kompleksus, sporto ir sveikatingumo kompleksus, statyba (kai užstatomas didesnis kaip 0,5 ha
plotas kartu su kietosiomis dangomis, šaligatviais, pėsčiųjų takais, dviračių takais);“
26Seimo nariai:
Virginija Vingrienė ir kt.
2016-03-02
Argumentai : Įvertinant tai, kad centralizuotas nedidelių atliekų kiekių perdirbimas sąlygoja papildomas transportavimo išlaidas, o atliekų perdirbimo ir apdorojimo veikla yra skatinama tiek nacionalinių, tiek Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis, siūlytina nustatyti ir atvejus, kai atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo (nuo 50 iki 100 tonų per parą) ir atvejus, kai jos visiškai nereikia (iki 50 tonų per parą). Pasiūlymas : „11.2. nepavojingųjų atliekų šalinimas ar naudojimas jas apdorojant terminiais būdais, tokiais kaip deginimas, pirolizė, dujofikavimas, degazacija, plazminis procesas, ar derinant kuriuos nors būdus įrenginiuose, kurių pajėgumas mažiau kaip 100 ir daugiau kaip50 tonų per parą.“
27Seimo nariai:
Virginija Vingrienė ir kt. 2016-03-02
Argumentai: Siekiant pagerinti investicinę aplinką, ypač smulkiojo verslo kaimo regionuose plėtrai, būtina sumažinti perteklinę administracinę naštą, būtina PAV taikymo išimtį taikyti didesniems, nei 50 vietų kaimo turizmo subjektams. Juo labiau, kad tokio pobūdžio veiklų poveikį aplinkai galima suvaldyti bendraisiais aplinkosauginiais reikalavimais, jų įgyvendinimą užtikrinant per techninio projekto derinimo ir objekto pripažinimo tinkamu naudoti procedūras ir teritorijų planavimo reikalavimus. Pastarosios procedūros jau sudaro sąlygas visuomenei sužinoti apie planuojamą veiklą ir galimybes pareikšti savo nuomonę ir poziciją. Pasiūlymas:
„12.2. poilsio namų, viešbučių kompleksų, kaimo turizmo sodybų ar
panašių objektų už miestų ribų statyba (turinčiuose50100 ar daugiau lovų ir kai nėra centralizuotos inžinerinių tinklų infrastruktūros);“
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr.
XIIP-4804 ir siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Klaipėdos miesto savivaldybės pastabas, Seimo narių K. Bacvinkos, G. Kindurio ir kitų pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymas:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2017-03-15 1(8)
Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnį savivaldybės yra atsakingos už aplinkos kokybės gerinimą ir aplinkos apsaugą, taip pat savivaldybė yra tiesiogiai atsakingos už jų teritorijoje vykdomą ūkinę veiklą. Savivaldybės taryba yra išrinkta nuolatinių savivaldybės gyventojų, atstovauja jų interesus ir pagal Konstitucijos nuostatas veikia laisvai ir nepriklausomai savo kompetencijos ribose. Tuo atveju, kai diskutuojama apie planuojamą ypatingai taršią ūkinę veiklą, Savivaldybės taryba turi teisę pasirinkti, ar leisti vykdyti tokią ūkinę veiklą savo teritorijoje. Sprendimai priimami atsižvelgiant į bendruomenės poreikius ir teritorijos ypatumus, bei numatytas investicijas savivaldybės strateginiuose planuose. Siūloma palikti nuostatą, kuri yra dabar galiojančiame įstatyme. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Savivaldybės vykdomoji institucija per 10
darbo dienų nuo pranešimo apie galimybes susipažinti su programa gavimo dienos gali raštu pateikti atsakingajai institucijai pasiūlymus dėl programos, kuriuos atsakingoji institucija įvertina nagrinėdama programą.
Jeigu iki programos patvirtinimo savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose. Apie savivaldybės tarybos priimtą neigiamą sprendimą savivaldybės administracija nedelsdama (per 3 darbo dienas) informuoja atsakingą instituciją ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą) ir kartu pateikia motyvuotą savivaldybės tarybos sprendimą. Atsakinga institucija, gavusi savivaldybės tarybos sprendimą, apie tai informuoja visuomenę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. “
7Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Zenonas Streikus. Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė
komitetas
DĖL
2017 m. kovo 22 d. Nr. 108-P-09
: komiteto nariai: V. Sinkevičius, M. Bastys, E. Gentvilas, G. Landsbergis, T. Langaitis, R. Martinėlis, B. Matelis, V. Poderys, J. Razma, A. Skardžius. Komiteto biuro: vedėja R. Zabarauskienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Petkūnienė, R. Duburaitė, L. Jasiukėnienė, R. Danė; padėjėjos Z. Jodkonienė ir G. Mickienė. Kviestieji asmenys:
Aplinkos ministerijos atstovai: V.Auglys, M.Masaitytė, R.Revoldienė; Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovas L.Raišys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
51
Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 5 dalies 1 punkte po žodžio
„vertinimą“ siūlytina įrašyti formuluotę „(toliau – atrankos informacija)“;
šios dalies 2 punkte vietoj formuluotės „atrankos išvados“ siūlytina įrašyti formuluotę „atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvados (toliau – atrankos išvada)“ tuo pačiu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje išbraukiant formuluotę „(toliau – atrankos išvada)“. Pritarti. 2 str. 5 dalį išdėstyti taip: „5.
išdėstyti taip: „5. Planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo
1) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo informacijos, pagal kurią bus nustatoma, ar reikia atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą (toliau – atrankos informacija) , parengimą;
2) atrankos informacijos nagrinėjimą atsakingojoje institucijoje, siekiant nustatyti, ar privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, konsultacijas su poveikio aplinkai vertinimo subjektais, savivaldybės vykdomąja institucija ir suinteresuota visuomene, motyvuotos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvados (toliau – atrankos išvada) priėmimą ir jos viešinimą. 3 str. 7 dalį išdėstyti taip: “7. Kai atsakingoji institucija yra priėmusi atrankos išvadą (toliau – atrankos išvada) ir (ar) sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, tačiau iki veiklos vykdymo pradžios ar pradėjus ją vykdyti planuojama ūkinė veikla keičiama, plečiama ir šis keitimas ar plėtimas atitinka šio įstatymo 1 priedo
atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas.”210
aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo“ sąvoka tobulintina, atsižvelgiant į Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) bei Europos ekonominės erdvės susitarime įtvirtintą įsisteigimo teisę bei laisvę teikti paslaugas ne tik Europos Sąjungos bei Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtoms įmonėms
išdėstyti taip: „10.
išdėstyti taip: „10. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas – planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus įgaliotas fizinis arba juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį) , rengiantis informaciją, pagal kurią bus nustatoma, ar reikia atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, ir
(ar) poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ir vykdantis kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.“
dalies 5 punktą išdėstyti taip: „5) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) įgaliotas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas, kuris yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ar kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką, arba juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį) , turintis specialistų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą ar kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką.“311
„1 priedas“ reikėtų įrašyti nuorodą „šio įstatymo 1 priedas“. Ši pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7
straipsnio 2 ir 3 dalių, 2 priedo 14 punkto nuostatoms. Pritarti. 3 str. 1 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1. Planuojamos ūkinės veiklos, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, poveikio aplinkai vertinimas atliekamas kai:
1) planuojama ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (šio įstatymo 1 priedas) ; <...>“. 7 str. 3 dalį išdėstyti taip: „3.
3 dalį išdėstyti taip: „3. Tais atvejais, kai planuojamą ūkinę veiklą, įrašytą į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą, numatoma įgyvendinti Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje ar šios teritorijos artimoje aplinkoje, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), prieš pradėdamas rengti atrankos informaciją ar jos rengimo metu aplinkos ministro nustatyta tvarka kreipiasi į saugomų teritorijų instituciją dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio reikšmingumo šioms teritorijoms nustatymo. Jeigu saugomų teritorijų institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka nustato, kad planuojamos ūkinės veiklos, įrašytos į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą ( šio įstatymo
tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir šis poveikis gali būti reikšmingas, šiai planuojamai ūkinei veiklai atliekamas poveikio aplinkai vertinimas be atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo.“ 7 str. 2 dalį išdėstyti taip: „2. Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą ( šio įstatymo 2 priedas). ir tais atvejais, kai pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalį atsakingoji institucija nusprendžia, kad reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo .“32 4.
Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad atsakingoji institucija iki leidimo (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ir kiti) išdavimo turi teisę reikalauti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri įrašyta į šio įstatymo 2 priede nurodytą sąrašą, kai ūkinės veiklos mastas sudaro 50 procentų ar daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio ir ūkinė veikla planuojama tokioje vietoje, kurioje dėl ūkinės veiklos pobūdžio, masto gali būti sukeltas neigiamas poveikis aplinkai. Tokiu atveju atsakingoji institucija turi įvertinti ūkinės veiklos mastą, pobūdį, vietos ypatumus ir nuspręsti, ar reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad iš keičiamo įstatymo nuostatų nėra aiškus minėtų nuostatų įgyvendinimo mechanizmas, t. y., neaišku, kokiu būdu atsakingoji institucija sužinotų apie planuojamą ūkinę veiklą, atitinkančią šiose projekto nuostatose nustatytus kriterijus, nes planuojamos ūkinės veiklos organizatorius ar leidimą išduodančioji institucija pagal siūlomas keičiamo įstatymo nuostatas nėra įpareigojami šiuo atveju kreiptis į atsakingąją instituciją ar ją informuoti; taip pat neaišku, kokiais apibūdinančiais planuojamą ūkinę veiklą dokumentais vadovautųsi atsakingoji institucija vertindama ūkinės veiklos mastą, pobūdį, vietos ypatumus, nes atrankos informacija būtų rengiama tik atsakingajai institucijai nusprendus, kad reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo; nėra aiškūs terminai (manytina, kad terminai turi būti nustatomi įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte), per kuriuos atsakingoji institucija įvertintų planuojamą ūkinę veiklą ir priimtų sprendimą; ar apie tai būtų informuojamas planuojamos ūkinės veiklos organizatorius bei leidimą išduodančioji institucija; ar būtų sustabdomas leidimo išdavimo procesas, jei jau būtų kreiptasi dėl leidimo išdavimo; be to nėra aišku, kaip ir koks subjektas kontroliuotų šį procesą. Pritarti. Išbraukti 3 str. 2 dalį: „2.
2 dalį: „2. Atsakingoji institucija iki leidimo (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kituose įstatymuose nurodyti leidimai) išdavimo turi teisę reikalauti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri įrašyta į šio įstatymo 2 priede nurodytą sąrašą, kai ūkinės veiklos mastas sudaro 50 procentų ar daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio ir ūkinė veikla planuojama tokioje vietoje, kurioje dėl ūkinės veiklos pobūdžio, masto gali būti sukeltas neigiamas poveikis aplinkai. Tokiu atveju atsakingoji institucija turi įvertinti ūkinės veiklos mastą, pobūdį, vietos ypatumus, remdamasi Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniuose nurodymuose nurodytais kriterijais, aplinkos ministro nustatyta tvarka ir terminais, ir nuspręsti, ar reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Atsakingajai institucijai nusprendus, kad reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, atranka privalo būti atlikta vadovaujantis šio įstatymo 7 straipsnio nuostatomis. “3
projektu teikiamo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 7, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo, 16, 17 ir 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-4805) nuostatomis (5 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalis), siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse prieš žodį
„leidimo“ įrašyti žodžius „įstatymuose įtvirtinto“. Pritarti. 3 str. 4 dalį išdėstyti taip:
„4.
4 dalį išdėstyti taip: „4. Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas (toliau – poveikio aplinkai vertinimas) turi būti atliktas iki įstatymuose įtvirtinto leidimo (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kituose įstatymuose nurodyti leidimai) išdavimo. Jei atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas neatliktas, leidimas neišduodamas.“76
6Iš keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalies nuostatų nėra aišku,
kokiu būdu (raštu informuoja pateikdama informaciją, ar tik kur nors gautą informaciją paskelbia, ar informuoja kur informacija bus paskelbta) atsakingoji institucija informuoja nurodytus subjektus apie gautą atrankos informaciją ir apie galimybę pateikti pasiūlymus. Dėl to nėra pakankamai aiškus termino „per 10 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo dienos
“ atskaitos momentas. Siūlytina tikslinti projekto nuostatas. Pritarti. 7 str. 6 dalį išdėstyti taip:
„6. Atsakingoji institucija apie gautą atrankos informaciją ir apie galimybę pateikti pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoja poveikio aplinkai vertinimo subjektus , savivaldybės vykdomąją instituciją ir visuomenę. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai , suinteresuota visuomenė ir savivaldybės vykdomoji institucija per 10 darbo dienų nuo pateiktos informacijos gavimo dienos, o suinteresuota visuomenė
informacijos paskelbimo dienos , pateikia pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atsakingajai institucijai.“77 7.
Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje nustatytas terminas „per
nuo informacijos atrankai gavimo dienos “ nėra pakankamai aiškus tuo aspektu, kad iš termino atkaitos momento formuluotės nesuprantama, ar šis terminas apima ir teminus, nustatytus šio straipsnio 6 dalyje. Jeigu 20 darbo dienų terminas apima iš šio straipsnio 6 dalyje nustatytus 3 darbo dienų ir 10 darbo dienų terminus, tai atsakingoji institucija realiai turi 7 darbo dienų terminą visiems pateiktiems dokumentams išnagrinėti ir priimti atrankos išvadą. Svarstytina ar šis terminas yra realus ir protingas įvertinant tai, kad papildomos informacijos nagrinėjimui keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalies nuostatos nustato ilgesnį – 10 darbo dienų terminą. Nepritarti. Įstatymo projekto 7 str. 7 d. nustatytas 20 d. d. terminas apima ir 7 str. 6 d. nustatytus 3 d. d. ir 10 d. d. terminus, tai reiškia, kad atsakinga institucija atrankos informaciją nagrinėja ir vertina lygiagrečiai su PAV subjektais ir savivaldybės vykdomąja institucija. Tokiu būdu realiai ji turi 15 d. d. informacijai išnagrinėti ir priimti atrankos išvadą ar pateikti pastabas dėl atrankos dokumento. Pažymėtina, kad toks pats principas nuo 2013 m. liepos mėn. taikomas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo sistemoje, kur jis visiškai pasiteisino. Atsižvelgiant į tai, manome, kad pasirinktas atrankos informacijos nagrinėjimo proceso optimizavimas yra tinkamas. 82 8.
82
vertinimo ataskaitos turinys ir joje privalomi išnagrinėti klausimai nustatomi poveikio aplinkai vertinimo programoje. Pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES (toliau – Direktyva 2011/92/ES) 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti minimalūs poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos turinio reikalavimai. Iš Direktyvos 2011/92/ES ir teikiamo įstatymo projekto atitikties lentelės būtų galima suprasti, kad šie minimalūs reikalavimai būtų nustatyti Programos ir ataskaitos rengimo nuostatuose. Manome, kad atsižvelgiant į Direktyvos 2011/92/ES nustatytų reikalavimų pobūdį bei Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną dėl esminių ūkinės veiklos sąlygų bei su asmens teisėmis susijusio teisinio reguliavimo nustatymo įstatymu, minimalūs poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos reikalavimai turėtų būti suformuluoti teikiamame projekte, pavyzdžiui keičiamo įstatymo 10 straipsnyje. Nepritarti. Atsižvelgiant į tai, kad direktyvose nenurodoma, kokio lygmens nacionaliniu teisės aktu turi būti perkeliamos direktyvos nuostatos ir remiantis Konstitucinio Teismo formuojama doktrina (pvz., žr. Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 5 d. nutarimą), esminės ūkinės veiklos sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei veiklai, turi būti nustatyti įstatyme. Ataskaitos turinio reikalavimai nėra esminės veiklos sąlygos. Įstatymo projekto kontekste esminės veiklos sąlygos būtų – atlikti atranką planuojamai ūkinei veiklai ar poveikio aplinkai vertinimą ir reikalavimas atlikti tam tikras procedūras parengiant įstatymo projekte nurodytus dokumentus pagal įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytus specialiuosius reikalavimus.
Ūkinės veiklos rūšys, kurioms taikoma atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas nurodytos įstatymo projekto 1 ir 2 prieduose, procedūros ir dokumentai, kuriuos reikia parengti, taip pat nurodyti įstatyme. Ataskaitos turinio reikalavimai nepriskirtini esminėms veiklos sąlygoms, kadangi jais nenustatomos esminės veiklos sąlygos, šiais dokumentais remiamasi priimant atitinkamus sprendimus. Reikalavimai ataskaitai yra nustatyti aplinkos ministro tvirtinamuose Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatuose (toliau – Nuostatai). Nuostatuose detaliai pagal kiekvieną aplinkos komponentą nurodoma, kokia informacija turėtų būti pateikiama. Pažymėtina, kad kiekvienos konkrečios planuojamos ūkinės veiklos atveju, ataskaitos turinys, vertinami aspektai priklausys nuo veiklos pobūdžio, masto, pasirinktos vietos. Įstatymo projekte įtvirtinus specialiuosius ataskaitos reikalavimus, nebūtų užtikrinamas tinkamas jų vykdymas, kadangi net ir tos pačios veiklos rūšies atveju priklausomai nuo jos įgyvendinimo vietos, ataskaitoje bus pateikiama ta informacija, kuri aktuali konkrečios planuojamos ūkinės veiklos atveju. 83
aiškios šiais aspektais. Pirma, nėra aišku, ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas parengtą programą turi pateikti atsakingajai institucijai, ar ši institucija gauna tik informaciją apie parengtą programą; taip pat neaišku ar minėta institucija turi paskelbti pačią programą ar tik informaciją apie jos parengimą ir galimybę su ja susipažinti.
Antra, svarstytina, ar siekiant aiškumo, šiose projekto nuostatose nereikėtų nustatyti konkrečių terminų, per kuriuos atsakingoji institucija privalėtų paskelbti informaciją ir informuoti apie tai savivaldybės vykdomąją instituciją. Pritarti. 8 str. 3 dalį išdėstyti taip: „3. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas parengtą programą teikia poveikio aplinkai vertinimo subjektams išvadoms gauti, apie parengtą programą aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoja visuomenę ir atsakingąją instituciją, kuri gautą informaciją per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos paskelbia aplinkos ministro nustatyta tvarka. Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka raštu informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją, kaip galima susipažinti su programa. “85
poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl programos atsakingajai institucijai teikia dveji subjektai - patys poveikio aplinkai vertinimo subjektai bei poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas kartu su planuojamos ūkinės veiklos organizatoriumi (užsakovu). Svarstytina, ar toks dvigubas tų pačių dokumentų teikimas tai pačiai institucijai yra racionalus. Ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5, 6 ir 8 dalių nuostatoms dėl poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadų dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių dokumentų dvigubo pateikimo. Pritarti. 8 str. 6 dalį išdėstyti taip:
„6. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai
turi teisę pateikti motyvuotus reikalavimus poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui papildyti ar pataisyti programą.
Tokiais atvejais poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildo ar pataiso programą ir pakartotinai teikia ją poveikio aplinkai vertinimo subjektams, kurie programą išnagrinėja, įvertina joje pateiktą informaciją ir per 5 darbo dienas nuo jos gavimo dienos pateikia motyvuotas išvadas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui. ir atsakingajai institucijai. “ 10 str. 5 dalį išdėstyti taip:
„5. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai
išnagrinėja ir įvertina ataskaitą ir kartu su ja pateiktą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą ir per 20 darbo dienų nuo jos gavimo dienos pateikia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir atsakingajai institucijai savo motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių. Motyvuotose išvadose poveikio aplinkai vertinimo subjektai turi nurodyti: teisės aktų reikalavimais pagrįstus motyvus dėl pritarimo ar nepritarimo planuojamai ūkinei veiklai; kokiai konkrečiai alternatyvai pritaria ar nepritaria, jeigu ataskaitoje buvo nagrinėtos alternatyvos; sąlygas, kurios turi būti įgyvendintos iki veiklos vykdymo pradžios, jeigu tokias sąlygas galima nustatyti pagal teisės aktų reikalavimus, ir pateikti pagrįstą nuomonę dėl vertinimo metodų, rezultatų, ataskaitos kokybės ir numatomų priemonių numatomam reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti.“ 10 str. 6 dalį išdėstyti taip:
„6. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai
turi teisę pateikti motyvuotus reikalavimus, kad poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildytų ar pataisytų ataskaitą. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi papildyti ar pataisyti ataskaitą ir pakartotinai pateikti ją poveikio aplinkai vertinimo subjektams.
Šie ataskaitą išnagrinėja, įvertina ir per 10 darbo dienų nuo jos gavimo dienos pateikia motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui. ir atsakingajai institucijai. “93
nustatyti terminai - atitinkamai 25 ir 30 darbo dienų (kitai valstybei narei pateikti atsakymą dėl dalyvavimo tarpvalstybinio vertinimo procese ar pateikti savo pasiūlymus) atitinka Direktyvos 2011/92/ES 7 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad valstybė narė, kurios teritorijoje projektą ketinama įgyvendinti, suteikia tai kitai valstybei narei pakankamai laiko , kad ji galėtų priimti atitinkamus sprendimus ar pateikti pasiūlymus. Nepritarti. Įstatymo projekto
ne trumpesnį kaip 2
dienos “ ir „ ne trumpesnį kaip 30 darbo dienų nuo išsiuntimo dienos “ , t. y. visada galima nurodyti ilgesnį laiką , atsižvelgiant į gerąją praktiką, tarptautines rekomendacijas ar konsultacijas su suinteresuotomis šalimis, bet trumpesnio negu 25 ar 30 d. d. – ne. 94
formuluotė „ nacionalinėmis teisės nuostatomis“ siūlytina keisti formuluote „nacionalinės teisės nuostatomis“. Pritarti. 9 str. 4 dalį išdėstyti taip: „4. Jeigu poveikį aplinkai patirianti šalis neatsako per pranešime nurodytą laikotarpį arba praneša, kad nedalyvaus planuojamos ūkinės veiklos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procese, vertinimas atliekamas vadovaujantis nacionalinėmis nacionalinės teisės nuostatomis.“103 13.
Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 bei 9 dalyse nustatyti terminai (atitinkamai 20 ir 10 darbo dienų) neatitinka Direktyvos 2011/92/ES 6 straipsnio 7 dalyje nustatyto reikalavimo, pagal kurį terminas konsultacijoms su suinteresuota visuomene dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos yra ne trumpesnis kaip 30 dienų. Papildomai atkreipiame dėmesį, kad nėra visiškai aiški pati keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią „poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita <...> informuoja visuomenę apie viešą visuomenės supažindinimą su ataskaita“. Nepritarti. 2014/52/ES 6 straipsnio 7 dalyje nustatytas ne trumpesnis kaip 30 dienų konsultacijų su visuomene dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos terminas, kuris įstatymo projekte išskaidytas į dvi dalis
Direktyvos 2014/52/ES 6 straipsnio 7 dalyje nustatytą 30 dienų konsultacijų su visuomene dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos terminą, įstatymo projekto 10 straipsnio 9 dalyje nustatyta: „9.
Atsakinga institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka paskelbia pranešimą visuomenei apie gautą ataskaitą ir galimybę su ja susipažinti ir raštu informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją. Suinteresuota visuomenė ir savivaldybės vykdomoji institucija per 10 darbo dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos turi teisę atsakingai institucijai raštu pateikti pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir ataskaitos.“109
nereikėtų nustatyti, kad savivaldybės vykdomoji institucija pasiūlymus gali pateikti per 10 darbo dienų nuo informacijos raštu gavimo dienos, nes pranešimo paskelbimo diena gali nesutapti su informacijos raštu gavimo diena, o savivaldybės vykdomoji institucija nėra įstatymu įpareigojama sekti atsakingos institucijos paskelbtą informaciją. Be to, svarstytina, ar siekiant aiškumo, šiose projekto nuostatose nereikėtų nustatyti konkrečių terminų, per kuriuos atsakingoji institucija privalėtų paskelbti pranešimą apie gautą ataskaitą ir galimybę su ja susipažinti bei informuoti apie tai savivaldybės vykdomąją instituciją. Pritarti. 10 str. 9 dalį išdėstyti taip: „9. Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka per 3 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos paskelbia pranešimą visuomenei apie gautą ataskaitą ir galimybę su ja susipažinti. ir raštu informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją .
Suinteresuota visuomenė ir savivaldybės vykdomoji institucija per 10 darbo dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos, turi teisę atsakingajai institucijai raštu pateikti pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir ataskaitos.“1112
dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai turinį nustato aplinkos ministras. Manome, kad atsižvelgiant į šio sprendimo teisines pasekmes ir į Konstitucinio Teismo doktriną dėl su asmens teisėmis susijusio teisinio reguliavimo nustatymo įstatymu, pagrindiniai sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai turinio reikalavimai turėtų būti nustatyti teikiamame projekte. Nepritarti. Įstatymo projekte netikslinga nustatyti sprendimo priėmimo pagrindus, kadangi kiekvienu konkrečiu atveju priimant tiek teigiamą, tiek neigiamą sprendimą vertinama visa eilė aspektų , t. y. koks poveikio mastas, ar įgyvendinus projektą ir vykdant veiklą pagal vertinimo rezultatus užtikrinama, kad bus laikomasi teisės aktuose nustatytų aplinkos kokybės reikalavimų ar net ir pritaikius poveikio mažinimo priemones, vykdant veiklą bus daromas neigiamas poveikis aplinkai ir pan. Netikslinga įvardinti konkrečias sąlygas įstatyme, kadangi kiekvienos konkrečios planuojamos ūkinės veiklos atveju priklausomai nuo veiklos pobūdžio, įgyvendinimo vietos jos gali būti skirtingos . Pavyzdžiui, statybą leidžiančio dokumento forma ir turinys nustatyta statybos techniniame reglamente STR. 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“.
Sprendimo dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo forma ir turinys nustatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų tvarkos apraše, patvirtintame sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-474. 14
keičiamo įstatymo 14 straipsnyje: viena vertus, įstatymų baigiamosiose nuostatose paprastai yra nustatoma negatyvioji teisinė atsakomybė, kurios pagrindas – teisės pažeidimas (kitaip tariant, įstatymuose nustatytų reikalavimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas). Kita vertus, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyvių atitinkamos pareigos vykdyti įstatymo nuostatas jau yra nustatytos kitose projekto nuostatose, todėl pakartotinis šių pareigų nustatymas yra perteklinis. Pritarti. 14 straipsnį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyvių atsakomybė Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyviai atsako už šio įstatymo nuostatų vykdymą. Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyviai už šio įstatymo nuostatų pažeidimus traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. “
Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų, patvirtintų Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 129KKK nustatytus reikalavimus:
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/52/ES pavadinimas - žodžiai „kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo“;
Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL 2012 L 26, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL 2014 L 124, p. 1). “ . 2. 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102).“
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-0132 1.
Projekto XIIP-4804 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad atsakingoji institucija iki leidimo (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kituose įstatymuose nurodyti leidimai) išdavimo turi teisę reikalauti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir dėl planuojamos ūkinės veiklos, kuri įrašyta į šio įstatymo
daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio ir ūkinė veikla planuojama tokioje vietoje, kurioje dėl ūkinės veiklos pobūdžio, masto gali būti sukeltas neigiamas poveikis aplinkai. Analizuojant šią nuostatą nustatyta, kad yra neaiškus šios procedūros įgyvendinimo mechanizmas, nes ūkio subjektams nenustatyta pareiga informuoti atsakingosios institucijos apie planuojamos vykdyti ūkinės veiklos mastus, o atsakingoji institucija nedalyvauja visų leidimų ūkinei veiklai išdavimo procese. Todėl neaišku, kaip ji sužinotų apie planuojamą vykdyti ūkinę veiklą, kaip įvertintų jos mastą, kokius įgaliojimus turėtų sužinojusi ir įvertinusi ūkinės veiklos poveikį leidimo išdavimo proceso sustabdymui, kokiais terminais turėtų atlikti vertinimo inicijavimo procedūras, jeigu nustatytų, kad planuojamai ūkinei veiklai reikia atlikti PAV. Atkreipiame dėmesį, kad formuluotė „turi teisę“ leidžia atsakingajai institucijai, nors ir nustačiusiai būtinybę atlikti PAV, jo nereikalauti iš ūkio subjekto, todėl siūlome vengti formuluočių, sudarančių galimybę elgtis dviprasmiškai. Neaiškus procedūros įgyvendinimo mechanizmas ir išplėsta institucijos diskrecija, kai nenustatyti atvejai ar kriterijai, kuriais vadovaujantis priimamas sprendimas, arba nors ir nustačius kriterijus, tačiau institucijai jų netaikant ir turint galimybę savo nuožiūra priimti sprendimą, yra laikytini korupcijos rizikos veiksniais.
Atsižvelgdami į tai, siūlome įpareigoti ūkio subjektus, prieš prašant leidimų ūkinei veiklai, patikrinti per atsakingąją instituciją, ar nereikalingas tai veiklai PAV, taip pat nustatyti aiškų procedūros įgyvendinimo mechanizmą, jo įgyvendinimo terminus, panaikinti atsakingosios institucijos nepagrįstos diskrecijos galimybes. Pritarti. Išbraukti 3 str. 2 dalį: „
(statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kituose įstatymuose nurodyti leidimai) išdavimo turi teisę reikalauti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri įrašyta į šio įstatymo 2 priede nurodytą sąrašą, kai ūkinės veiklos mastas sudaro 50 procentų ar daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio ir ūkinė veikla planuojama tokioje vietoje, kurioje dėl ūkinės veiklos pobūdžio, masto gali būti sukeltas neigiamas poveikis aplinkai. Tokiu atveju atsakingoji institucija turi įvertinti ūkinės veiklos mastą, pobūdį, vietos ypatumus, remdamasi Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniuose nurodymuose nurodytais kriterijais, aplinkos ministro nustatyta tvarka ir terminais, ir nuspręsti, ar reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Atsakingajai institucijai nusprendus, kad reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, atranka privalo būti atlikta vadovaujantis šio įstatymo 7 straipsnio nuostatomis .“ 7 str. 2 dalį išdėstyti taip: „2.
2 dalį išdėstyti taip: „2. Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą ( šio įstatymo 2 priedas). ir tais atvejais, kai pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalį atsakingoji institucija nusprendžia, kad reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo .“613
institucija prireikus pasitelkia konsultantus ataskaitos ir kartu su ja pateiktų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadų, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų ir jų įvertinimo, savivaldybės vykdomosios institucijos pasiūlymų vertinimui. Atvejai, kuriais atsakingoji institucija pasitelkia konsultantus, jų pasitelkimo būdas, jų statusas, išvadų reikšmė atsakingosios institucijos sprendimo priėmimui projekte nėra nustatyti. Manome, kad atsakingojoje institucijoje turėtų dirbti darbuotojai, kurių kompetencija leistų vykdyti jiems visas pavestas funkcijas, o nereglamentuotas konsultantų dalyvavimas PAV procese tik sudarytų sąlygas piktnaudžiauti ir valstybės lėšas naudoti neracionaliai, kadangi pagal analizuojamą normą, konsultantų dalyvavimą savo lėšomis privalės organizuoti atsakingoji institucija. Siūlome nustatyti, kad konsultantai gali būti pasitelkiami tik įstatyme nustatytais objektyviais atvejais ir reglamentuoti konsultantų pasitelkimo tvarką, jų statusą, išvadų reikšmę sprendimo priėmimui. Pritarti. 6 str. 1 d. 3 punktą išdėstyti taip: „3) prireikus aplinkos ministro nustatyta tvarka pasitelkia konsultantus ataskaitos ir kartu su ja pateiktų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadų, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų ir jų įvertinimo , savivaldybės vykdomosios institucijos pasiūlymų vertinimui ir išvadų pateikimui, kai šių dokumentų nagrinėjimui ji neturi pakankamų ekspertinių žinių.
Konsultantų dalyvavimą savo lėšomis organizuoja atsakingoji institucija.“
išdėstyti taip: „1. Atsakingoji institucija, išnagrinėjusi suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, raštu gautus suinteresuotos visuomenės ir savivaldybės vykdomosios institucijos pasiūlymus, išnagrinėjusi ir įvertinusi ataskaitą ir remdamasi poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadomis dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir konsultantų išvadomis, jeigu tokios buvo pateiktos vadovaujantis šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktu , per 25 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos:
1) teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti arba
2) priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai. Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai turinį nustato aplinkos ministras.“
2Klaipėdos miesto savivaldybės meras,
įstatymo projektu siekiama savivaldybes išbraukti iš poveikio aplinkai vertinimo subjektų statuso ir joms priskirti tik stebėtojų vaidmenį, t. y. savivaldybėms suteikti tik galimybę atsakingai institucijai pateikti savo pasiūlymus dėl atrankos informacijos, poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos, atsižvelgiant į patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir vykdomo savivaldybės aplinkos monitoringo duomenis. Pagal Projektą savivaldybės vykdomajai institucijai nėra suteikiama teisė pateikti motyvuotus reikalavimus poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui papildyti ar pataisyti poveikio aplinkai vertinimo programą ar ataskaitą.
Projektu siekiama savivaldybes maksimaliai eliminuoti iš poveikio aplinkai vertinimo proceso, joms paliekant tik deklaratyvias poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvio teises. Tuo tarpu visuomenei poveikio aplinkai vertinimo procese suteikiamos platesnės teisės nei savivaldybės vykdomajai institucijai. Projektu savivaldybėms net nėra suteikta teisė, priešingai nei visuomenei, kreiptis į teismą dėl atsakingos institucijos priimtos atrankos išvados ar priimto sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai (Projekto 15 straipsnyje nustatyta visuomenės teisė kreiptis į teismą, jei į jos prašymą atsakinga institucija deramai neatsižvelgė, ir nurodyta, kad visuomenė turi teisę ginti viešąjį interesą ginčijant atsakingos institucijos priimtus sprendimus). Nesutinkame, kad savivaldybės būtų nepriskiriamos prie poveikio aplinkai vertinimo subjektų bei joms būtų panaikintos šiuo metu galiojančios poveikio aplinkai vertinimo subjektų teisės, priešingu atveju savivaldybės nebegalėtų įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme įtvirtintą savarankiškąją aplinkos kokybės gerinimo ir apsaugos funkciją. Pritarti. Patikslinti 5 str. 1 d.
1 d. 2 ir 3 punktus:
„2) poveikio aplinkai vertinimo subjektai:
savivaldybė, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla , sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos, vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už priešgaisrinę ir civilinę saugą, kultūros ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už kultūros vertybių apsaugą, o tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimas atliekamas pagal šio įstatymo
teritorijų institucijos, ir kitos valstybės institucijos, įtrauktos į poveikio aplinkai vertinimo procesą šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka;
3) savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, vykdomoji institucija ;“. Papildyti 6 straipsnio 5 dalį nauju 5 punktu : „5. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai, vykdydami šio straipsnio 4 dalyje nustatytas funkcijas, teikia išvadas:
<...>
šios veiklos galimo poveikio aplinkai atsižvelgdama į patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir į pagal įstatymus vykdomo savivaldybės aplinkos monitoringo duomenis. “ Išbraukti 6 straipsnio 6 dalį: „
atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesuose, teikia pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir šios veiklos galimo poveikio aplinkai atsižvelgdama į patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir į pagal įstatymus vykdomo savivaldybės aplinkos monitoringo duomenis.“ Atitinkamus patikslinimus atlikti: 2 str. 5 dalies 2 punkte, 7 dalies 3 ir 4 punktuose, 6 str. 1 dalies 2 punkte, 7 str. 6, 7 ir 8 dalyse, 8 str. 3, 4 ir 8 dalyse, 10 str. 9 dalyje, 11 str. 1, 6, 7, buvusioje 8 ir 9 dalyse. 2.
projektu siekiama visiškai eliminuoti savivaldybės tarybos vaidmenį iš poveikio aplinkai vertinimo proceso. Nesutinkame su šiuo pakeitimu, nes būtent savivalda atstovauja gyventojams. Savivaldybė kaip institucija turi turėti teisę pasirinkti, kokią planuojamą ūkinę veiklą leisti vykdyti savivaldybės teritorijoje, atsižvelgdama į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, bendruomenės poreikius ir teritorijos ypatumus bei numatytas investicijas savivaldybės strateginiuose planuose. Siekiant kompromiso, Projekte galėtų būti apibrėžta, kad veto teise savivaldybės tarybos gali pasinaudoti, atsižvelgdamos į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, teisinį reglamentavimą ir (ar) turimus savivaldybės aplinkos monitoringo rezultatus, bet ne visiškai ją panaikinti. Nepritarti. Projekte siūloma, kad savivaldybės PAV procese dalyvautų PAV subjekto teisėmis, ir jos, teikdamos išvadas, turėtų atsižvelgti į galiojančių teritorijų planavimo dokumentus ir teisines galimybes juos keisti (atkreipiame dėmesį, kad pagal Konstitucinio Teismo doktriną tiesioginis veiklos draudimas turi būti įtvirtinti įstatymuose), savivaldybės kompetencijai priskirtų aplinkosaugos teisės aktų reikalavimus, savivaldybės aplinkos monitoringo rezultatus, nustatyti jos kompetencijai priskirtas aplinkosaugines veiklos sąlygas ir, jeigu teisės aktai draudžia pakeisti galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, kad veikla planuojamoje teritorijoje galėtų būti vykdoma, išvadoje nurodyti, kokiu konkrečiu įstatymu ūkio subjekto planuojama ūkinė veikla draudžiama. Tokiu būdu atsakinga institucija (Aplinkos apsaugos agentūra) priimdama sprendimą ar atrankos išvadas privalėtų atsižvelgti į savivaldybės išvadas ir priimti atitinkamą sprendimą. Taip būtų užtikrinamos ir savivaldybės teisės, ir sprendimų priėmimo skaidrumas, kadangi išvadas teiktų specialią kompetenciją turintys specialistai. 3.
poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvados persvarstymo panaikinimą, nes paprastai atsakingos institucijos priimtoje atrankos išvadoje nėra aiškiai nurodamas realus poveikis aplinkai bei neapibrėžiamos neigiamą poveikį mažinančios priemonės ar konkretūs realūs pasiūlymai poveikiui mažinti. Siūlome palikti šiuo metu galiojančią tvarką ir atrankos išvados persvarstymo galimybę, kai poveikio aplinkai vertinimo subjektai pateikia motyvuotą prašymą persvarstyti atsakingos institucijos priimtą atrankos išvadą, nes būtent šio persvarstymo metu dažniausiai ir pasiekiamas kompromisas, arba atsakinga institucija, atsižvelgdama į PAV subjektų pastabas, įpareigoja atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Nepritarti. Įstatymo projekte atsisakyta atrankos išvados persvarstymo siekiant pagreitinti atrankos procesą ir nustatant pareigą atsakingai institucijai konsultuotis su poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviais iki atrankos išvados priėmimo . Atrankos išvada priimama atsižvelgiant į poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių, tarp jų ir savivaldybės vykdomosios institucijos pasiūlymus gautus iki atrankos išvados priėmimo, t. y. galioja tas pats principas kaip ir atrankos išvados persvarstymo atveju (pasiūlymų teikimas), tik skiriasi pasiūlymų teikimo etapas, pasiūlymus. Be to, pagal Teisingumo ministerijos pastabas atrankos išvados persvarstymas toje pačioje institucijoje teisine prasme yra negalimas, nes ta pati institucija negali keisti jos pačios priimto sprendimo. Tiek PAV direktyvos 11 str., tiek Orhuso konvencijos 9 str. yra numatyta galimybė peržiūrėti kompetentingų institucijų sprendimus ikiteismine tvarka, tačiau peržiūrą turi atlikti nepriklausoma ir nešališka institucija. Atsižvelgiant į kaštų naudos santykį, steigti ikiteisminę instituciją netikslinga. 3.
3Lietuvos pramonininkų konfederacija,
Lietuvos žemės ūkio rūmai, Lietuvos verslo konfederacija, Asociacija Investors forum, Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija, Antrinio perdirbimo asociacija, Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų asociacija, 2016-12-202 priedas 11.18
Pastarąjį pasiūlymą teikiame atsižvelgiant į tai, kad pagal nustatytą atliekų teisinį reguliavimą, pavojingų atliekų paruošimo pakartotinai naudoti veikla gali būti priskiriama atliekų naudojimo veiklai, o projekto 2 priedo 11.7 punkte nustatyta, kad planuojant pavojingų atliekų naudojimo veiklą reikia atlikti atrankos procedūras. Pritarti. Patikslinti 2 priedo punktus ir papunkčius: „11.5. nepavojingųjų atliekų laikymas, įskaitant jų paruošimą naudoti, išskyrus paruošimą naudoti pakartotinai , arba šalinti, kai vienu metu laikoma 100 ar daugiau tonų atliekų; „11.7. pavojingųjų atliekų šalinimas ar naudojimas, išskyrus:
<...>
11.7.3. pavojingųjų atliekų paruošimą naudoti pakartotinai, įskaitant tokių atliekų laikymą.“2 priedas 11.5
ir išdėstyti 11.5 punktą taip: „ 11.5. nepavojingųjų atliekų laikymas, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti, kai vienu metu laikoma 1000100 ar daugiau tonų atliekų:“. Siūlomas ribinis nepavojingųjų atliekų kiekis yra nepagrįstas jokiais logiškais motyvais, jį nustačius, būtų užkraunama neproporcinga galimam neigiamam aplinkos poveikiui administracinė našta verslui, apsunkinamos verslo sąlygos. Manytina, kad galimas poveikio sumažinimo priemones galima numatyti nebūtinai tik atliekant poveikio aplinkai vertinimo procedūras, jas galima nustatyti TIPK leidimų arba Taršos leidimų sąlygose. Nepritarti. Nuo 2000 m. iki
buvo taikomi bet kokiai atliekų tvarkymo veiklai.
Nuo 2008 m. pradėti taikyti liberalesni reikalavimai nepavojingų atliekų saugojimo veiklai (nereikėjo atlikti nei atrankos, nei PAV). Dabar, atsižvelgdami į šio liberalizavimo neigiamus rezultatus ir į atliekų tvarkymo veiklos reglamentavimo trūkumus , siūlome nustatyti 100 t slenkstį nepavojingų atliekų saugojimo veiklai, kurį pasiekus taikoma atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Pagal PAV direktyvos 2 priedą atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo reikalavimai taikomi bet kokiems atliekų tvarkymo projektams, t. y. įrenginiams, skirtiems atsikratyti atliekomis, jei projektai neįtraukti į 1 direktyvos priedą. Nepaisant to, kad direktyvoje nurodomi tik atliekų atsikratymo (šalinimo) įrenginiai, tačiau pagal Europos Teisingumo Teismo praktiką ir pagal EK parengtą PAV direktyvos 1 ir 2 prieduose nurodytų projektų sampratos aiškinimo vadovą atliekų šalinimas apima ir atliekų naudojimą, todėl PAV įstatymo projekte siūloma reikalauti atrankos ir atliekų naudojimo veiklai. Be to, pagal nacionalinę teisę, atliekų laikymo veikla priskiriama atliekų naudojimo ir šalinimo veiklai, todėl PAV įstatyme šiam atliekų naudojimo būdui nustatytas atskiras reikalavimas atlikti atranką dėl PAV, kai pasiekiamas
metu saugomų atliekų kiekis. 100 t slenkstinis dydis nustatytas įvertinus atliekų tvarkymo veiklos specifiką, aplinkosaugines problemas ir siekiant užtikrinti nuoseklų atliekų laikymo veiklos planavimą. Pažymėtina, kad šis reikalavimas taikomas ne tik atliekų laikymui, bet ir atliekant atliekų paruošimą naudoti arba šalinti , t. y. kartu su laikymu atliekant ir atliekų pirminio apdorojimo operacijas . Remiantis atliekų tvarkytojams išduotų Taršos leidimų duomenimis, mažuma atliekų tvarkytojų vykdo tik atliekų laikymo veiklą. Didžioji dalis jų kartu su atliekų laikymu vykdo bent jau atliekų rūšiavimo veiklą. 4.
4Pavojingų atliekų tvarkytojų asociacija,
2016-12-20 Pasiūlymai tapatūs aukščiau išdėstytiems (3 p.) asociacijų pasiūlymams. Pritarti iš dalies. Žr. komentarus aukščiau (3 p.)
5Lietuvos savivaldybių asociacija,
nebelieka nuostatos, jog savivaldybė kaip proceso dalyvis turi teisę reikalauti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atlikta ir planuojamai veiklai, kuri neįrašyta į šio Projekto 1 ir 2 priedus. Teisė spręsti lieka tik atsakingai institucijai, kuri ne visada žino realią padėtį savivaldybėje, t.y. monitoringo duomenis, savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus ir pan. Todėl savivaldybės prašo sugrąžinti šią teisę į Projektą. Nepritarti. Atsižvelgiant į Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas, įstatymo projekte atsisakoma galimybės reikalauti atlikti poveikio aplinkai vertinimą į PAV įstatymo priedus nepatenkančioms veiklos rūšims. PAV įstatymo projekto 1 ir 2 prieduose nurodomos tik tos veiklos rūšys, kurios yra 2011/92/ES direktyvos 1 ir 2 prieduose, t. y. nacionalinėje teisėje neplečiamas direktyvos taikymas, laikantis Europos teisės departamento rekomendacijos. 2. Projekte subjektui nepateikus per nustatytą terminą išvadų, laikoma, kad yra pritariama planuojami ūkinei veiklai. Savivaldybės siūlo, kad PAV įstatyme būtų raštiškas PAV subjektų atsakymas atsakingai institucijai apie pritarimą arba nepritarimą planuojamai ūkinei veiklai. Nepritarti. PAV įstatymo projekto 8 straipsnyje įtvirtinama nauja nuostata, pagal kurią PAV subjektams per įstatyme nurodytą terminą nepateikus išvadų, laikoma, kad jie pritaria programai. Tokia pati nuostata suformuota ir PAV įstatymo projekto 10 straipsnio 7 dalyje, pagal kurią poveikio aplinkai vertinimo subjektui laiku nepateikus išvadų, atsakinga institucija priima sprendimą be jų.
Įtvirtinus šias nuostatas bus išvengta proceso vilkinimo , nes jeigu būtų atsižvelgta į Savivaldybių asociacijos pasiūlymą, tuomet ūkio subjektas būtų priverstas laukti išvadų net ir tuo atveju, jeigu jos būtų pateikiamos nesilaikant terminų. Pažymėtina, kad toks pats principas taikomas ir Teritorijų planavimo bei Statybos įstatymuose. 3. Savivaldybės nepritaria atsisakyti savivaldybės veto teisės, stabdant PAV procesą neribotam laikui pirminiame PAV proceso etape, nes planuojama ūkinė veikla privačioje ar valstybinėje žemėje gali neatitikti teritorijos planavimo dokumentų (savivaldybės bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų planų). Savivaldybė, kaip institucija, turi turėti teisę pasirinkti kokią planuojamą ūkinę veiklą leisti vykdyti savivaldybės teritorijoje, atsižvelgiant į bendruomenės poreikius ir teritorijos ypatumus, bei numatytas investicijas savivaldybės strateginiuose planuose. Nepritarti. PAV tikslas yra nustatyti, apibūdinti ir įvertinti reikšmingą planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai, o PAV programos tikslas – susitarti, kokiais aspektais ir kaip bus įvertintas planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai. Programa nustato tik vertinimo lauką, apimtį, bet nepateikia vertinimo rezultatų ir išvadų, pagal kuriuos kompetentingos institucijos, vadovaudamosi teisės aktų reikalavimais, teikia motyvuotas, pagrįstas išvadas ir priima sprendimus. Pažymėtina, kad PAV proceso metu susitariama tik dėl aplinkosaugos sąlygų, poveikio mažinimo priemonių, bet nesprendžiami teritorijų planavimo klausimai. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. ir kitus aplinkosaugos reikalavimus reglamentuojančius teisės aktus, bet kuri ūkinė veikla turi būti vykdoma laikantis jai taikomų aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų.
Be to, PAV sprendimas yra tik vienas iš aspektų ar kriterijų, į kurį savivaldybė turi atsižvelgti išduodama statybą leidžiančius dokumentus. Galiojančio Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 str. 9 d. įtvirtina savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, tarybos teisė priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių iki planuojamos ūkinės veiklos PAV programos patvirtinimo. Tokios teisės realizavimo pasekmės – PAV procedūrų sustabdymas neribotą laiką iki savivaldybės taryba panaikins savo priimtą sprendimą arba jis bus panaikintas teismine tvarka. Kitaip tariant, savivaldybės tarybai suteikta absoliuti teisė, nepriklausomai nuo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, visuomenės sveikatai, uždrausti ūkinę veiklą savivaldybės teritorijoje bei tokiu būdu suvaržyti ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, kurias garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija. PAV programa nustato PAV ataskaitos turinį bei joje nagrinėjamus klausimus, t. y. daugumoje atvejų vien tik pagal programą praktiškai neįmanoma nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla išties darys reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, visuomenės gerovei ar sveikatai ir, ar toks poveikis negali būti pašalintas ar sumažintas, įdiegus taršą mažinančias ar kitas kompensacines priemones, kurios nustatomos PAV procese. Taigi, galimos neigiamos ūkinės veiklos pasekmės gali būti nustatytos tik po programos patvirtinimo, atliekant PAV ir rengiant ataskaitą. Todėl objektyvūs pagrįsti sprendimai gali būti priimami tik turint vertinimo išvadas .
Kaip rodo praktika, įskaitant ir teisminę, savivaldybių tarybos, priimdamos sprendimus, uždraudžiančius planuojamą ūkinę veiklą, nei teoriškai, nei praktiškai negali įvertinti visų šių aspektų ir priimti motyvuotų sprendimų, pagrįstų išsamiais aplinkosauginiais, visuomenės sveikatos apsaugos motyvais. Dėl visų šių priežasčių tampa vis sudėtingiau pritraukti naujus investuotojus, suplanuotos investicijos yra sustabdomos, nekuriamos naujos darbo vietos, t. y. pažeidžiami ir bendrieji visos valstybės interesai, nes surenkama mažiau mokesčių į valstybės biudžetą, gilinamos nedarbo problemos, sąlygojančios emigraciją ir kt. Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, įstatymo projekte siūloma įtvirtinti tiesioginių atsakingos institucijos (AAA) konsultacijų su savivaldybės vykdomąja institucija procedūras visuose atrankos dėl PAV (7 str.) ir PAV proceso etapuose (8 ir 10 str.), atsisakant savivaldybės veto teisės stabdant PAV procesą pirminiame PAV proceso etape. Tokiu būdu užtikrinamas efektyvus ir nuoseklus konsultavimasis su savivaldos institucijomis, išvengiama, nepagrįstų sprendimų ir sudaromos palankios sąlygos regionų vystymuisi ir plėtrai, paliekant teisę kompetentingiems, profesionaliems specialistams nagrinėti ir vertinti ataskaitose pateiktas išvadas. 4. Projekte po kiekvieno PAV proceso etapo, atsakinga institucija organizuoja konsultacijas su savivaldybės vykdomąja institucija jos pasiūlymams aptarti. Savivaldybės siūlo palikti šiuo metu galiojančią tvarką ir palikti atrankos išvadų persvarstymą , kai PAV subjektai ir organizatorius pateikia prašymą persvarstyti, kadangi persvarstymo metu dažniausiais ir pasiekiamas kompromisas, arba atsakinga institucija atsižvelgdama į PAV subjektų pastabas, įpareigoja atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Nepritarti.
Nepritarti. Įstatymo projekte atsisakyta atrankos išvados persvarstymo siekiant pagreitinti atrankos procesą ir nustatant pareigą atsakingai institucijai konsultuotis su poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviais iki atrankos išvados priėmimo. Atrankos išvada priimama atsižvelgiant į poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių pasiūlymus. Be to, pagal Teisingumo ministerijos pastabas atrankos išvados persvarstymas toje pačioje institucijoje teisine prasme yra negalimas, nes ta pati institucija negali keisti jos pačios priimto sprendimo. Tiek PAV direktyvos
kompetentingų institucijų sprendimus ikiteismine tvarka, tačiau peržiūrą turi atlikti nepriklausoma ir nešališka institucija. Atsižvelgiant į kaštų naudos santykį, steigti ikiteisminę instituciją netikslinga. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai:
Kęstutis Bacvinka Linas Balsys Gintautas Kindurys Paulius Saudargas
7 Argumentai: Įstatymo projekto 8 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektai per nustatytą laiką privalo pateikti išvadą dėl programos. Jei jie išvados nepateikia, tai laikoma, kad jie programai pritarė. Toks proceso reglamentavimas skamba dviprasmiškai, nes kaip reikėtų vertinti tokius subjektų poelgius, kai jie dėl tam tikrų paskatų nesiteikia pateikti išvados. Todėl tikslinga siūlyti, kad subjektai privalo per jiems nustatytą laikotarpį pateikti išvadas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Jei Poveikio aplinkai vertinimo subjektai per šio straipsnio 5 ar 6 dalyse nustatytą terminą privalo nepateikia pateikti išvadas išvadų dėl programos , laikoma, kad jie pritaria programai.“ Nepritarti.
Tiek galiojančiame PAV įstatyme, tiek įstatymo projekte įtvirtinta pareiga PAV subjektui per nustatytą terminą pateikti išvadas. Tai reiškia, kad PAV subjektai, vykdydami jiems priskirtas funkcijas PAV procese, privalo laiku pateikti išvadas . Pažymime, kad įstatymo projekto 8 str. 7 d. tikslas buvo išvengti proceso vilkinimo, t. y. , kai PAV subjektai leidžia sau nepateikti išvadų per nustatytą terminą, o užsakovas negali tęsti PAV proceso, nes įstatymas nenumato galimybės be PAV subjektų išvadų teikti ataskaitą atsakingai institucijai ir užbaigti PAV procesą. Pažymėtina, kad toks pats principas įtvirtintas Teritorijų planavimo bei Statybos įstatymuose . 107 Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Jei Poveikio aplinkai vertinimo subjektai per šio straipsnio 5 ar 6 dalyse nustatytą terminą privalo nepateikia pateikti išvadas išvadų dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių , laikoma, kad jie pritaria ataskaitai ir planuojamai ūkinei veiklai. “ Nepritarti. Žr. aukščiau pateikto pasiūlymo komentarą. 2. Seimo nariai:
Kęstutis Bacvinka Linas Balsys Gintautas Kindurys Paulius Saudargas Algimantas Salamakinas Naglis Puteikis ,
54 Argumentai: Įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodoma, kad saugomų teritorijų institucija „Natura 2000“ teritorijose koordinuoja veiksmus dėl atrankos poveikio aplinkai vertinimo. Tačiau saugomos teritorijos neapsiriboja vien „Natura 2000“ teritorijomis ir ūkinė veikla gali įtaką daryti kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, ir kitose saugomose teritorijose.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) saugomų teritorijų institucija – dėl planuojamos
ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir vietovėms , kurias planuojama ūkinė veikla gali paveikti“. Nepritarti. Pagal įstatymo projekto 5 str. 1 d. 2 p. saugomų teritorijų institucija kaip PAV subjektas įtraukiama į PAV procesą tik tais atvejais, kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas yra atliekamas dėl to, kad veikla gali daryti reikšmingą poveikį Natura 2000 teritorijoms ar artimai jos aplinkai. Dėl to ir jos kompetencija siejama su Natura 2000 teritorijomis. Pagal pasiūlymą įstatymo projektą siūloma papildyti bet kokiomis vietovėmis, todėl lieka neaišku, koks pasiūlymo tikslas. Nes plačiąja prasme planuojama ūkinė veikla gali paveikti ir gyvenamąsias vietoves ir rekreacines, bet saugomų teritorijų institucijos neturi kompetencijos teikti išvadų dėl minėtų vietovių. 655 Argumentai:
Projekto tame pačiame straipsnyje numatoma kokie subjektai, kokią veiklą koordinuos dėl atrankos ir PAV procesų. Tačiau savivaldybių institucijoms atrankos ar PAV atlikimo koordinavimas – nenumatytas. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalį 5 punktu ir jį išdėstyti taip: „
programas ir teikiant išvadas dėl ataskaitų bei planuojamos ūkinės veiklos galimybių.“ Nepritarti. Pasiūlyme nurodoma ne savivaldybės institucijų kompetencija, o funkcijos ir pareigos (PAV subjekto kompetencija pagal jo kuruojamą sritį). 3.
3Seimo nariai:
Kęstutis Bacvinka Linas Balsys Gintautas Kindurys Paulius Saudargas
8 Argumentai: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Atsakingoji institucija priimtą atrankos išvadą paskelbia visuomenei aplinkos
ministro nustatyta tvarka . Suinteresuota visuomenė per 20 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos turi teisę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikti atsakingai institucijai pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą. Atrankos išvada įsigalioja kitą dieną po jos paskelbimo ir galioja 3 metus. Pasibaigus atrankos išvados galiojimo terminui, jeigu ja remiantis nebuvo išduotas leidimas, nurodytas šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūra atliekama iš naujo.“ Nepritarti. Įstatymo projekte atsisakyta atrankos išvados persvarstymo laikantis PAV direktyvos siūlomos atrankos procedūros ir siekiant pagreitinti atrankos procesą ir nustatant pareigą atsakingai institucijai konsultuotis su poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviais iki atrankos išvados priėmimo . Atrankos išvada priimama atsižvelgiant į poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių pasiūlymus. Be to, pagal Teisingumo ministerijos pastabas atrankos išvados persvarstymas toje pačioje institucijoje teisine prasme yra negalimas , nes ta pati institucija negali keisti jos pačios priimto sprendimo. Tiek PAV direktyvos
kompetentingų institucijų sprendimus ikiteismine tvarka, tačiau peržiūrą turi atlikti nepriklausoma ir nešališka institucija. Atsižvelgiant į kaštų naudos santykį, steigti ikiteisminę instituciją netikslinga. 4.
4Seimo nariai:
Kęstutis Bacvinka Linas Balsys Gintautas Kindurys Paulius Saudargas
2 Argumentai: Įstatymo projekte numatyta, kad atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) atliekama ne tik plečiant, keičiant ūkinę veiklą, bet ir ją planuojant. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad atsakinga institucija priima sprendimą dėl atrankos ūkinei veiklai, kuri yra įrašyta į įstatymo 2 priedo sąrašą, kai sąraše nurodytos veiklos sudaro 50 procentų apatinio ribinio dydžio. Direktyvoje 2014/52/ES nurodoma, kad tikslinga atlikti atranką ir toms veikloms jei to nereikalauja direktyvos II ar III priedai, bet veikla akivaizdžiai gali įtakoti aplinką. Todėl projekte numatytas veiklų susiaurinimas atrankai atlikti galimai prieštarauja direktyvos pagrindinėms nuostatoms. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Atsakingoji institucija Visi planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai iki leidimo (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kituose įstatymuose nurodyti leidimai) išdavimo turi teisę reikalauti , o atsakingoji institucija nuspręsti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri ne įrašyta į šio įstatymo 2 priede priedo nurodytą sąrašą, kai ūkinės veiklos mastas sudaro 50 procentų ar daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio ir ūkinė veikla planuojama tokioje vietoje, kurioje dėl ūkinės veiklos pobūdžio, masto gali būti sukeltas neigiamas poveikis aplinkai.
Tokiu atveju atsakingoji institucija turi įvertinti ūkinės veiklos mastą, pobūdį, vietos ypatumus, remdamasi Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniuose nurodymuose nurodytais kriterijais, aplinkos ministro nustatyta tvarka ir terminais, ir nuspręsti, ar reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Atsakingajai institucijai nusprendus, kad reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, atranka privalo būti atlikta vadovaujantis šio įstatymo 7 straipsnio nuostatomis.“ Nepritarti. Atsižvelgiant į Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas, įstatymo projekte atsisakoma galimybės reikalauti atlikti poveikio aplinkai vertinimą į PAV įstatymo priedus nepatenkančioms veiklos rūšims . PAV įstatymo projekto 1 ir 2 prieduose nurodomos tik tos veiklos rūšys, kurios yra 2011/92/ES direktyvos 1 ir 2 prieduose, t. y. nacionalinėje teisėje neplečiamas direktyvos taikymas laikantis Europos teisės departamento rekomendacijos. 5.
5Seimo nariai:
Kęstutis Bacvinka Gintautas Kindurys Algimantas Salamakinas Naglis Puteikis, 2016-12-13 Argumentai: Įstatymo projekto I priede numatoma, kad kai tradicinių angliavandenilių per parą išgaunama 500 tonų, poveikio aplinkai vertinimą atlikti privaloma. Tokia tradicinių angliavandenilių gavybos numatyta norma Lietuvos sąlygomis yra gana didelė, todėl gavybos metu ji gali būti nepasiekta, arba pasiekta trumpą laiką (pvz. 0,5–1 metus). Iš anksto sunku numatyti gavybos apimtis, ypač per parą, kada ji bus pasiekta ir kiek laiko truks? Tai priklauso nuo geologinių sąlygų, taikomų technologijų, naftos kainos, jos gavybos strategijos ir kt. veiksnių. Vėlyvose gavybos stadijose išgaunamas naftos kiekis gali būti ir nedidelis, bet tuo pačiu metu su ja ateina daug vandens (sūrymo), kurį reikia atskirti nuo naftos, pervežti, įpumpuoti gręžiniais į numatytą sluoksnį. Ši procedūra irgi gali turėti poveikį aplinkai proporcingą ne išgaunamos naftos kiekiui, o sūrymo kiekiui. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto I priedo 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2.1. tradicinių angliavandenilių (naftos) gavyba
Lietuvos Respublikos žemyninėje dalyje (kai telkinyje išgaunama daugiau kaip 500 t per parą naftos) ;“ Nepritarti. Aplinkos ministerija laikosi tęstinės pozicijos, remdamasi šiais motyvais:
Faktinė informacija Lietuvoje eksploatuojama 15 naftos telkinių. 2017 m. iš visų telkinių planuojama išgauti apie 96 000 t, 2018 m. – 88 000 t, 2019 m. – 79 000 t naftos. Iš telkinio vidutiniškai išgaunama apie 18–45 t per parą. 2015 m. išgauta 74 000 t, 2014 m. – 82 000 t, 2013 m. – 86 070 t naftos, t. y. stebimas gavybos mažėjimas apie 10–15 proc. 6. Seimo nariai:
Kęstutis Bacvinka Linas Balsys Gintautas Kindurys Paulius Saudargas
12 Argumentai: Įstatymo projekto
vertinimo (PAV) subjektai, neįrašytos savivaldybės. Tuo tarpu, savivaldybės administracijos ir tarybos nariai yra tiesiogiai atsakingi už jų teritorijoje vykdomą ūkinę veiklą. Kai kuriose ES šalyse, kaip Austrija, Latvija, Lenkija, Suomija, savivaldybės ne tik priima sprendimus dėl PAV atlikimo, bet ir išduoda leidimus bei kontroliuoja tolimesnį ūkinės veiklos įgyvendinimo procesą (Seimo informacijos ir komunikacijos departamento tyrimų skyrius ). Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte nėra aiškūs reikalavimai poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjams –
<...>
turintis aukštąjį išsilavinimą ar kvalifikaciją srities <...> . Siūlome papildyti, kokios srities reikalaujamas aukštasis išsilavinimas, kadangi numatytu atveju rengėjas gali turėti bet kokios srities išsilavinimą. Be to, nėra aišku, kokiais kriterijais nustatomas kvalifikacijos srities atitikimas rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifikai.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) poveikio aplinkai vertinimo subjektai: sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos, vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už priešgaisrinę ir civilinę saugą, kultūros ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už kultūros vertybių apsaugą, savivaldybių institucijos , o tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimas atliekamas pagal šio įstatymo
teritorijų institucijos, ir kitos valstybės institucijos, įtrauktos į poveikio aplinkai vertinimo procesą šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka;“ Pritarti. 5 str. 1 d. 2 punktą išdėstyti taip:
„2) poveikio aplinkai vertinimo subjektai:
savivaldybė, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla , sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos, vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už priešgaisrinę ir civilinę saugą, kultūros ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už kultūros vertybių apsaugą, o tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimas atliekamas pagal šio įstatymo
teritorijų institucijos, ir kitos valstybės institucijos, įtrauktos į poveikio aplinkai vertinimo procesą šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka;“ 5 str. 1 d. 3 punktą išbraukti: „3) savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, vykdomoji institucija; “. 6 straipsnio 5 dalį papildyti nauju 5 punktu: „5.
Poveikio aplinkai vertinimo subjektai, vykdydami šio straipsnio 4 dalyje nustatytas funkcijas, teikia išvadas:
<...>
šios veiklos galimo poveikio aplinkai atsižvelgdama į patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir į pagal įstatymus vykdomo savivaldybės aplinkos monitoringo duomenis.“ Išbraukti 6 straipsnio 6 dalį: „
atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesuose, teikia pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir šios veiklos galimo poveikio aplinkai atsižvelgdama į patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir į pagal įstatymus vykdomo savivaldybės aplinkos monitoringo duomenis.“ Atitinkamus patikslinimus atlikti 2 str. 5 dalies 2 punkte, 7 dalies 3 ir 4 punktuose, 6 str. 1 dalies 2 punkte, 7 str. 6, 7 ir 8 dalyse, 8 str. 3, 4 ir 8 dalyse, 10 str. 9 dalyje, 11 str. 1, 6, 7, buvusioje 8 ir 9 dalyse. 515 Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) įgaliotas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas, kuris yra fizinis asmuo, turintis atitinkamą aukštąjį, magistro laipsnio išsilavinimą ar ir kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką, arba juridinis asmuo, turintis specialistų, kurių didesnė dalis yra įgijusių atitinkamą aukštąjį magistro laipsnio išsilavinimą ar , kiti - kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką.“ Nepritarti.
Siūlymas iš esmės nepakeičia įstatymo projekte siūlomos nuostatos, todėl netikslinga į jį atsižvelgti. 7. Seimo nariai: Kęstutis Bacvinka Linas Balsys Gintautas Kindurys Paulius Saudargas
4 Argumentai: Įstatymo projekto
ir atsakingai institucijai pateikti pasiūlymus. Toks sumenkintas savivaldybių dalyvavimas poveikio aplinkai vertinimo procese prieštarauja kitų šalių praktikai, kur savivaldybės turi vertinančios ir net kontroliuojančios institucijos statusą. Savivaldybių institucijos yra tiesiogiai atsakingos už jų teritorijoje vykdomą ūkinę veiklą. Siūlome palikti nuostatą, kuri yra dabar galiojančiame įstatyme ir kurioje nurodoma, kad jei savivaldybių tarybos svarstant programą priima neigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, tai ūkinė veikla negalima iki to laiko kol bus priimtas kitoks sprendimas, išskyrus valstybinės reikšmės objektus. Tokiu būdu, būtų patenkintas pilnavertis savivaldybių dalyvavimas ir visuomenės lūkesčiai per jų rinktus savivaldybių tarybos narius. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Savivaldybės vykdomoji institucija per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie galimybes susipažinti su programa gavimo dienos gali raštu pateikti atsakingajai institucijai pasiūlymus dėl programos, kuriuos atsakingoji institucija įvertina nagrinėdama programą. Jeigu iki programos patvirtinimo savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose. Apie savivaldybės tarybos priimtą neigiamą sprendimą savivaldybės administracija nedelsdama (per 3 darbo dienas) informuoja atsakingą instituciją ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą) ir kartu pateikia savivaldybės tarybos sprendimą. Atsakinga institucija, gavusi savivaldybės tarybos sprendimą, apie tai informuoja visuomenę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. “ Nepritarti. ES šalių praktika – savivaldybė daugumoje šalių yra leidimą (development consent) išduodanti institucija; jos nuomonės klausiama dėl PAV ataskaitos rengiant išvadas (angl. reasoned opinion). Dėl savivaldybės nestoja PAV procesas. Pradėtas PAV procesas visada baigiasi išvadomis dėl PAV ataskaitos. Planuojama veikla stabdoma, neleidžiama neišduodant leidimo (LT būtų statybą leidžiantis dokumentas). PAV įstatymo projekte reglamentuojamas PAV procesas, kuris baigiamas sprendimu, priimamu specialioje aplinkos apsaugos srityje. Šis sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nesuteikia užsakovui teisės įgyvendinti projektą (fiziškai kasti).
Vertinant tai, kad PAV tikslas yra nustatyti, apibūdinti ir įvertinti reikšmingą planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai, o PAV programos tikslas – susitarti, kokiais aspektais ir kaip bus įvertintas planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai. Programa nustato tik vertinimo lauką, apimtį, bet nepateikia vertinimo rezultatų ir išvadų, pagal kuriuos kompetentingos institucijos, vadovaudamosi teisės aktų reikalavimais, teikia motyvuotas, pagrįstas išvadas ir priima sprendimus. Pažymėtina, kad PAV proceso metu susitariame tik dėl aplinkosaugos sąlygų, poveikio mažinimo priemonių, bet nesprendžiami teritorijų planavimo klausimai. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. ir kitus aplinkosaugos reikalavimus reglamentuojančius teisės aktus, bet kuri ūkinė veikla turi būti vykdoma laikantis jai taikomų aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų. Be to, PAV sprendimas yra tik vienas iš aspektų ar kriterijų, į kurį savivaldybė turi atsižvelgti išduodama statybą leidžiančius dokumentus. Galiojančio Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 str. 9 d. įtvirtina savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, tarybos teisė priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių iki planuojamos ūkinės veiklos PAV programos patvirtinimo. Tokios teisės realizavimo pasekmės
Konstitucija.
PAV programa nustato PAV ataskaitos turinį bei joje nagrinėjamus klausimus, t. y. daugumoje atvejų vien tik pagal programą praktiškai neįmanoma nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla išties darys reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, visuomenės gerovei ar sveikatai ir, ar toks poveikis negali būti pašalintas ar sumažintas, įdiegus taršą mažinančias ar kitas kompensacines priemones, kurios nustatomos PAV procese. Taigi, galimos neigiamos ūkinės veiklos pasekmės gali būti nustatytos tik po programos patvirtinimo, atliekant PAV ir rengiant ataskaitą. Todėl objektyvūs pagrįsti sprendimai gali būti priimami tik turint vertinimo išvadas. Kaip rodo praktika, įskaitant ir teisminę, savivaldybių tarybos, priimdamos sprendimus, uždraudžiančius planuojamą ūkinę veiklą, nei teoriškai, nei praktiškai negali įvertinti visų šių aspektų ir priimti motyvuotų sprendimų, pagrįstų išsamiais aplinkosauginiais, visuomenės sveikatos apsaugos motyvais . Planuojama ūkinė veikla uždraudžiama be objektyvių motyvų, netgi neturint visų duomenų, informacijos apie veiklą ir ūkio subjekto planuojamas diegti technologijas, priemones ir pan. Dėl visų šių priežasčių tampa vis sudėtingiau pritraukti naujus investuotojus, suplanuotos investicijos yra sustabdomos, nekuriamos naujos darbo vietos, t. y. pažeidžiami ir bendrieji visos valstybės interesai, nes surenkama mažiau mokesčių į valstybės biudžetą, gilinamos nedarbo problemos, sąlygojančios emigraciją ir kt.
Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, įstatymo projekte siūloma įtvirtinti tiesioginių atsakingos institucijos (AAA) konsultacijų su savivaldybės vykdomąja institucija procedūras visuose atrankos dėl PAV (7 str.) ir PAV proceso etapuose (8 ir 10 str.), atsisakant savivaldybės veto teisės stabdant PAV procesą pirminiame PAV proceso etape . Tokiu būdu užtikrinamas efektyvus ir nuoseklus konsultavimasis su savivaldos institucijomis, išvengiama nepagrįstų sprendimų ir sudaromos palankios sąlygos regionų vystymuisi ir plėtrai, paliekant teisę kompetentingiems, profesionaliems specialistams nagrinėti ir vertinti ataskaitose pateiktas išvadas. 8. Seimo nariai Kęstutis Bacvinka Gintautas Kindurys
13 Argumentai: Iš įstatymo projekto II priedo išimtas dėl atrankos poveikio aplinkai vertinimo krematoriumo statybai. Dėl šių statinių savitos ūkinės veiklos specifikos visuomenėje kyla daug nesutarimų. Vadovaujantis Orhuso konvencija, suinteresuota visuomenė turi teisę dalyvauti institucijoms priimant sprendimus. Poveikio aplinkai vertinimas visuomenei kaip tik ir užtikrina tokią teisę. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto I priedo 9 dalį 13 punktu ir jį išdėstyti taip: „
“. Nepritarti. Mažinant administracinę naštą, veiklos
rūšių sąrašuose tik PAV direktyvos I ir II priede nurodytos veiklos rūšys.
Pagal Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą ir poįstatyminius teisės aktus, krematoriumų įrengimui yra nustatoma sanitarinės apsaugos zona ir atliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, kurio metu apie planuojamą veiklą informuojama visuomenė, rengiama ataskaita, ji viešai svarstoma, o sveikatos apsaugos institucija priima sprendimą dėl veiklos galimybių. Vertinant tai, kad krematoriumai nedaro reikšmingo neigiamo poveikio gamtinei aplinkai, bet gali sukelti tiek cheminį, tiek fizikinį, psichologinį ar kitokį poveikį žmonėms, jų sveikatai, siekiant išvengti besidubliuojančių procedūrų ir užtikrinti, kad sprendimus dėl vienos ar kitos veiklos priimtų ta institucija, kurios kompetencijai priskirti klausimai nagrinėjami ataskaitose, krematoriumai išbraukti iš PAV įstatymo projekto 2 priedo. 9. Seimo nariai Kęstutis Bacvinka Gintautas Kindurys Algimantas Salamakinas Naglis Puteikis, 2016-12-13 Argumentai:
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto II priedo 11 dalį 19 ir 20 punktais ir juos išdėstyti taip: „11.19. Naujų kapinių įrengimas. 11.20. Šaudmenų gamyba ;“ Nepritarti. Mažinant administracinę naštą, veiklos rūšių sąrašuose tik PAV direktyvos I ir II priede nurodytos veiklos rūšys. Vietos kapinėms parenkamos ir nustatomos teritorijų planavimo proceso metu, be to, pagal Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą ir poįstatyminius teisės aktus, naujų kapinių įrengimui yra nustatoma sanitarinės apsaugos zona ir atliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, kurio metu apie planuojamą veiklą informuojama visuomenė, rengiama ataskaita, ji viešai svarstoma, o sveikatos apsaugos institucija priima sprendimą dėl veiklos galimybių. Kokias pasekmes aplinkai gali sukelti kapinių įrengimas, įvertinama rengiant teritorijų planavimo dokumentus ir atliekant strateginį pasekmių aplinkai vertinimą bei poveikio visuomenės sveikatai vertinimą.
Todėl reikalavimas atlikti atranką dėl PAV kapinių įrengimui yra perteklinis neišsprendžiantis jų vietos parinkimo klausimų. Dėl šaudmenų gamybos – tokios veiklos nėra PAV direktyvos prieduose. Pažymime, kad šaudmenų gamybos įmonei galėtų būti taikomos PAV įstatymo projekto 2 priedo 11.18 p., jeigu planuojama įmonė atitiktų šiame punkte nurodytus kriterijus. 10. Seimo nariai:
Virginija Vingrienė
2 Argumentai: Šiuo metu atsakinga institucija – Aplinkos apsaugos agentūra – visuomet reikalauja atlikti PAV atrankos procesą atvejais, kai yra planuojama ūkinė veikla, susijusi su atliekomis (tiek pavojingomis, tiek nepavojingomis), nors Aplinkos ministerijos tinklalapyje yra pateikta rekomendacijų lentelė dėl ūkinės veiklos, susijusios su atliekomis (tiek pavojingomis, tiek nepavojingomis), kurioje yra nurodyta kokiais atvejais kuris PAV procesas turi būti taikomas. Atsakinga institucija visiškai neatsižvelgia į šias rekomendacijas, todėl turėtų būti išbrauktas teiginys dėl 2 priedo: ūkinės veiklos mastas sudaro 50 procentų ar daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio . Pasiūlymas:
Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją sekančiai: „2.
Atsakingoji institucija iki leidimo (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kituose įstatymuose nurodyti leidimai) išdavimo turi teisę reikalauti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri nėra įrašyta į šio įstatymo 2 priede nurodytą sąrašą, tačiau ūkinės veiklos mastas sudaro 50 procentų ar daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio ir ūkinė veikla planuojama tokioje vietoje, kurioje dėl ūkinės veiklos pobūdžio, masto gali būti sukeltas neigiamas poveikis aplinkai. Tokiu atveju atsakingoji institucija turi įvertinti ūkinės veiklos mastą, pobūdį, vietos ypatumus, remdamasi Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniuose nurodymuose nurodytais kriterijais, aplinkos ministro nustatyta tvarka ir terminais, ir nuspręsti, ar reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Atsakingajai institucijai nusprendus, kad reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, atranka privalo būti atlikta vadovaujantis šio įstatymo 7 straipsnio nuostatomis.“ Nepritarti. Atsižvelgiant į Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas, įstatymo projekte atsisakoma galimybės reikalauti atlikti poveikio aplinkai vertinimą į PAV įstatymo priedus nepatenkančioms veiklos rūšims. PAV įstatymo projekto 1 ir 2 prieduose nurodomos tik tos veiklos rūšys, kurios yra 2011/92/ES direktyvos 1 ir 2 prieduose, t. y. nacionalinėje teisėje neplečiamas direktyvos taikymas laikantis Europos teisės departamento rekomendacijos.
655 Argumentai: Daugelio savivaldybių administracijų atsakymus dėl PAV proceso rengia architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistai, todėl jie turi pasisakyti tik dėl planuojamos ūkinės veiklos vietos atitikimo patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams (pvz.: planuoti gamybinę ūkinę veiklą sklype galima tada, kai sklypo naudojimo būdas yra pramoninės ir sandėliavimo, o ne komercinės paskirties). Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalį papildant ją 5 punktu: „
5) savivaldybės vykdomoji institucija – dėl veiklos vietos atitikimo patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendimams ir galimybės pagal teisės aktų reikalavimus juos keisti, atsižvelgdama į pagal įstatymus vykdomo savivaldybės aplinkos monitoringo duomenis. “ Pritarti iš dalies. 6 str. 5 d. 5 p. išdėstyti taip: „5. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai, vykdydami šio straipsnio 4 dalyje nustatytas funkcijas, teikia išvadas:
<...>
ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir šios veiklos galimo poveikio aplinkai atsižvelgdama į patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir galimybes pagal teisės aktų reikalavimus juos keisti ir į pagal įstatymus vykdomo savivaldybės aplinkos monitoringo duomenis.“76 Argumentai:
Šiuo metu atsakinga institucija, per nustatytą laikotarpį iš savivaldybių (kaip subjektų) negaudama informacijos dėl PŪV veiklos, savivaldybių administracijoms siunčia papildomas užklausas dėl PŪV veiklos, todėl PAV atrankos procesas gali užtrukti net iki 3 mėnesių. Taip pat, atsakymo pateikimui yra skiriama 20 d. d., todėl procesas užtrunka ganėtinai ilgai, ir tai neigiamai atsiliepia verslo sąlygoms.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 6 dalį, išdėstant ją taip:
„Atsakingoji institucija apie gautą atrankos informaciją ir apie
galimybę pateikti motyvuotus pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir
(ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoja poveikio aplinkai vertinimo subjektus, savivaldybės vykdomąją instituciją ir visuomenę. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai, suinteresuota visuomenė ir savivaldybės vykdomoji institucija per 10 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo dienos pateikia motyvuotus pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atsakingajai institucijai. Per nustatytą laiką nepateikus pasiūlymų dėl atrankos informacijos ar poveikio aplinkai vertinimo atsakingai institucijai yra laikoma, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektai, suinteresuota visuomenė ir savivaldybės vykdomoji institucija pasiūlymų dėl atrankos informacijos ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo neturi. “ Pritarti iš dalies. 6 str. 4 d. išdėstyti taip: „4. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai pagal kompetenciją, nurodytą šio straipsnio 5 dalyje, nagrinėja suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, nagrinėja ir vertina poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, teikia motyvuotas išvadas dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka dalyvauja atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procese, teikdami motyvuotus pasiūlymus.“ 7 str. 6 d. išdėstyti taip: „6.
6 d. išdėstyti taip: „6. Atsakingoji institucija apie gautą atrankos informaciją ir apie galimybę pateikti pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoja poveikio aplinkai vertinimo subjektus , savivaldybės vykdomąją instituciją ir visuomenę. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai , suinteresuota visuomenė ir savivaldybės vykdomoji institucija per 10 darbo dienų nuo pateiktos informacijos gavimo dienos, o suinteresuota visuomenė
paskelbimo dienos , pateikia pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atsakingajai institucijai. Per nustatytą laiką nepateikus pasiūlymų dėl atrankos informacijos ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atsakingajai institucijai laikoma, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektai, suinteresuota visuomenė pasiūlymų dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo neturi.“ Dėl motyvuotų suinteresuotos visuomenės pasiūlymų Pagal 2011/92/ES direktyvos 6 str. 4 dalį valstybės narės turi sudaryti suinteresuotai visuomenei palankias galimybes dalyvauti sprendimo aplinkos klausimais priėmimo procedūrose ir suteikti teisę reikšti pastabas ir nuomones. Direktyvoje nenustatytas reikalavimas, kad suinteresuotos visuomenės pastabos, pasiūlymai turi būti motyvuoti. Pažymėtina, kad įstatymo projektas užtikrina ir Orhuso konvencijos įgyvendinimą, todėl atsižvelgiant į Orhuso konvencijos 6 straipsnio 7 dalį, pagal kurią visuomenė turi teisę teikti bet kokius pasiūlymus , įstatymo projekte nenurodoma, kad pasiūlymas turi būti motyvuotas ar pagrįstas ir tokiu būdu užtikrinamas tinkamas Orhuso konvencijos ir direktyvos įgyvendinimas.
Pažymėtina, kad Orhuso konvencijos Atitikties komitetas nagrinėdamas Kazokiškių bendruomenės asociacijos skundą (ACCC/C/2006/16) pateikė išvadas, kurios patvirtintos 2008 m. trečiajame Konvencijos šalių susitikime, kad Lietuva, nustatydama reikalavimą visuomenei teikti motyvuotas išvadas, neužtikrino Orhuso konvencijoje įtvirtintos visuomenės teisės teikti bet kokius pasiūlymus. Atsižvelgiant į šias Orhuso konvencijos Atitikties komiteto išvadas, 2011 m. pakeistas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas. Tos pačios pozicijos laikomasi ir įstatymo projekte. 79 Argumentai:
Siekiant sumažinti išlaidas administraciniams ištekliams, mažinant administracinių procedūrų skaičių ir jų naštą, palengvinant sąlygas investicinei aplinkai ir atsižvelgiant į tai, kad statybas leidžiantis dokumentas galioja neribotai, siūloma pailginti ir priimtų PAV sprendimų galiojimo terminus. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 9 dalį, išdėstant ją taip:
„9. Atsakingoji institucija aplinkos ministro
nustatyta tvarka gali priimti sprendimą pratęsti atrankos išvados galiojimą ne ilgesniam kaip 3 metų terminui per2010 darbo dienų nuo planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pateikto motyvuoto prašymo dėl atrankos išvados galiojimo pratęsimo, jei planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) pateikė pagrįstą informaciją, kad planuojama ūkinė veikla, jos vykdymo ir vietos sąlygos, kuriomis remiantis priimta atrankos išvada, nepasikeitė.
Atsakingoji institucija paskelbia visuomenei sprendimą apie atrankos išvados galiojimo pratęsimą aplinkos ministro nustatyta tvarka .“ Pritarti. 105 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus analitinės apžvalgos 16/82 „Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūros ir jų terminai Europos Sąjungos valstybėse” informaciją, kad Lietuvoje PAV ataskaitos ir sprendimo etape maksimalūs procedūrų terminai yra ilgesni negu kaimyninėse šalyse (pavyzdžiui Lenkijoje, Latvijoje ar Estijoje), siūloma sutrumpinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES nereglamentuojamus terminus. Šis pasiūlymas pagerintų šalies verslo aplinką, skatintų esamo verslo plėtrą ir naujų investicijų atėjimą, taip sąlygodamas naujų darbo vietų kūrimą bei šalies ekonomikos augimą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstytą įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, ir ją išdėstyti taip: „
išnagrinėja ir įvertina ataskaitą ir kartu su ja pateiktą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą ir per2015 darbo dienų nuo jos gavimo dienos pateikia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir atsakingajai institucijai savo motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių.
Motyvuotose išvadose poveikio aplinkai vertinimo subjektai turi nurodyti: teisės aktų reikalavimais pagrįstus motyvus dėl pritarimo ar nepritarimo planuojamai ūkinei veiklai; kokiai konkrečiai alternatyvai pritaria ar nepritaria, jeigu ataskaitoje buvo nagrinėtos alternatyvos; sąlygas, kurios turi būti įgyvendintos iki veiklos vykdymo pradžios, jeigu tokias sąlygas galima nustatyti pagal teisės aktų reikalavimus, ir pateikti pagrįstą nuomonę dėl vertinimo metodų, rezultatų, ataskaitos kokybės ir numatomų priemonių numatomam reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti.“ Nepritarti. Atlikus detalią Latvijos ir Estijos teisės aktų, reglamentuojančių poveikio aplinkai vertinimo procesą, analizę, nustatyta, kad Latvijoje bendra poveikio aplinkai vertinimo procedūros trukmė, įskaitant atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo – 7.5 mėn. , Estijoje
poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procedūrų trukmė Lietuvoje
atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros trukmę Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje, ji yra panaši:
,
ir
.
Lietuvoje . Atsižvelgiant į PAV procedūrų trukmę kaimyninėse šalyse ir įvertinant tai, kad pagal naująją PAV direktyvą išplečiami informacijos atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikti reikalavimai (didesnės apimties ir su gilesniu pagrindimu atrankos dokumentai), todėl atsakinga institucija turės skirti daugiau laikų pateiktų dokumentų peržiūrai, manome, kad įstatymo projekte siūlomas 20 d. d. terminas yra pagrįstas ir optimalus. Be to, siekiant pagreitinti atrankos procedūrą įstatymo projekte pasiūlyta gretinti suinteresuotos visuomenės, poveikio aplinkai vertinimo subjektų pasiūlymų teikimo etapus (šie proceso dalyviai pasiūlymus teikia atrankos dokumentų nagrinėjimo atsakingoje institucijoje metu). 109 Argumentai:
Visi PAV proceso dalyviai turi pateikti tik motyvuotus pasiūlymus dėl PŪV veiklos numatytoje vietovėje. Motyvuotas pasiūlymas – faktiniais duomenimis, rodikliais, faktinėmis aplinkybėmis, taip pat teisės aktų nuostatomis ar kitais dokumentais pagrįstas pareiškėjo siūlymas (prašymas). Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 9 dalį, išdėstant ją taip:
„9. Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka
paskelbia pranešimą visuomenei apie gautą ataskaitą ir galimybę su ja susipažinti. Suinteresuota visuomenė ir savivaldybės vykdomoji institucija per 10 darbo dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos turi teisę atsakingajai institucijai raštu pateikti motyvuotus pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir ataskaitos.“ Pritarti iš dalies. 6 str. 4 d. išdėstyti taip: „4.
4 d. išdėstyti taip: „4. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai pagal kompetenciją, nurodytą šio straipsnio 5 dalyje, nagrinėja suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, nagrinėja ir vertina poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, teikia motyvuotas išvadas dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka dalyvauja atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procese, teikdami motyvuotus pasiūlymus.“106 Argumentai:
Kadangi poveikio aplinkai vertinimo subjektai jau yra susipažinę su PAV ataskaita, 5 darbo dienos yra pakankamas laikotarpis papildytos ataskaitos peržiūrai. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstytą įstatymo 10 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai turi
teisę pateikti motyvuotus reikalavimus, kad poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildytų ar pataisytų ataskaitą. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi papildyti ar pataisyti ataskaitą ir pakartotinai pateikti ją poveikio aplinkai vertinimo subjektams. Šie ataskaitą išnagrinėja, įvertina ir per105 darbo dienų dienas nuo jos gavimo dienos pateikia motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir atsakingajai institucijai.“ Nepritarti. Įstatymo projekte nurodytas maksimalus antrą kartą teikiamos poveikio aplinkai vertinimo subjekto išvados teikimo terminas, t. y. PAV subjektas neprivalo laukti 10 darbo dienų, kad galėtų pateikti išvadą. Jis išvadą turi pateikti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, t. y. priklausomai nuo dokumentų keitimo apimties, nuo pastabų turinio, išvada gali būti pateikta ir per 2 ir per 7 darbo dienas. 11 1, 6, 8 Argumentai:
Šiuo metu atsakinga institucija yra priversta stipriai vilkinti procesą, kadangi ją pasiekia visiškai nemotyvuoti ir niekuo nepagrįsti prašymai dėl PŪV veiklos.
Atsakinga institucija, gaudama motyvuotus pasiūlymus dėl PŪV veiklos, galėtų atlikti argumentuotą jų vertinimą, todėl PAV procesas vyktų daug greičiau. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnio 1, 6, 8 dalis, išdėstant jas taip: „1. Atsakingoji institucija, išnagrinėjusi suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, raštu gautus suinteresuotos visuomenės ir savivaldybės vykdomosios institucijos pasiūlymus, išnagrinėjusi ir įvertinusi ataskaitą ir remdamasi poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadomis dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių, per 15 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos:
1) teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti arba
2) priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai. Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai turinį nustato aplinkos ministras.“
<...>
„6. Kai savivaldybės vykdomoji institucija yra pateikusi motyvuotus pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos ir (ar) ataskaitos, atsakingoji institucija, prieš priimdama sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, organizuoja konsultacijas su savivaldybės vykdomąją institucija jos motyvuotiems pasiūlymams aptarti. Konsultacijose kviečiamas dalyvauti planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas. Konsultacijose su savivaldybės vykdomąja institucija aptariant jos motyvuotus pasiūlymus turi dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo subjektai, jeigu aptariami jų kompetencijai priskirti klausimai.“
<...>
„8.
Jei atsakingoji institucija yra gavusi savivaldybės vykdomosios institucijos motyvuotų pasiūlymų dėl planuojamos ūkinės veiklos ir ataskaitos ir, vadovaujantis šio straipsnio 7 dalies nuostatomis, ji turi svarstyti poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas ir (ar) suinteresuotos visuomenės motyvuotus pasiūlymus, atsakingoji institucija, vykdydama šio straipsnio 6 ir 7 dalies reikalavimus, turi teisę organizuoti bendrą visų poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių pasiūlymų ir išvadų aptarimą.“ Pritarti. Įstatymo projekto 11 str. 1 d. nustatytas reikalavimas atsakingai institucijai teikti motyvuotus pasiūlymus. 11 str. 6 ir 8 dalies nuostatų atsisakoma, kadangi savivaldybės institucijas siūloma įtraukti į poveikio aplinkai vertinimo procesą poveikio aplinkai vertinimo subjekto teisėmis. 6. Kai savivaldybės vykdomoji institucija yra pateikusi pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos ir (ar) ataskaitos, atsakingoji institucija, prieš priimdama sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, organizuoja konsultacijas su savivaldybės vykdomąją institucija jos pasiūlymams aptarti. Konsultacijose kviečiamas dalyvauti planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas. Konsultacijose su savivaldybės vykdomąja institucija aptariant jos pasiūlymus turi dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo subjektai, jeigu aptariami jų kompetencijai priskirti klausimai.
<...>
8.
Jei atsakingoji institucija yra gavusi savivaldybės vykdomosios institucijos pasiūlymų dėl planuojamos ūkinės veiklos ir ataskaitos ir, vadovaujantis šio straipsnio 7 dalies nuostatomis, ji turi svarstyti poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas ir (ar) suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, atsakingoji institucija, vykdydama šio straipsnio 6 ir 7 dalies reikalavimus, turi teisę organizuoti bendrą visų poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių pasiūlymų ir išvadų aptarimą . 112 Argumentai:
Mažėjant rengiamų PAV ataskaitų skaičiui (2015 m. viso gauta 20 PAV ataskaitų, 2016 m. – 18 PAV ataskaitų), siūloma sutrumpinti laikotarpį nuo 50 d. d iki 40 d. d. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstytą įstatymo 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kai vadovaudamasi šio įstatymo 6 straipsnio 1
dalies 3 punktu atsakingoji institucija ataskaitai nagrinėti pasitelkia konsultantus, ši institucija motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti teikia arba priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai per5040 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos. Atsakingoji institucija priima motyvuotą sprendimą pasitelkti konsultantus ir pateikia jį planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui per 5 darbo dienas po ataskaitos gavimo dienos. Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimo terminas vieną kartą gali būti pratęstas iki 25 darbo dienų dėl objektyvių, nuo atsakingosios institucijos nepriklausomų priežasčių.
Atsakingoji institucija apie priimtą sprendimą pratęsti terminą privalo ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki termino pabaigos pranešti planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir nurodyti priežastis, dėl kurių terminas pratęsiamas.“ Nepritarti. Įstatymo projekto 11 str. 2 dalyje nurodyta, kad reikalavimai pataisyti ar papildyti ataskaitą turi būti motyvuoti, taip pat ir sprendimas pasitelkti konsultantus turi būti motyvuotas. Dėl sprendimo priėmimo termino sutrumpinimo iki 40 darbo dienų, manome, kad įstatymo projekte siūlomas 50 darbo dienų terminas yra optimalus, kadangi konsultantai pasitelkiami vadovaujantis viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais, t. y. atlikus viešųjų pirkimų procedūras, turinčias Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytus terminus. Be to, įstatymo projekte nurodytas maksimalus sprendimo priėmimo terminas, t. y. atsakinga institucija neprivalo laukti 50 darbo dienų, kad galėtų priimti sprendimą. Ji sprendimą turi priimti ne vėliau, kaip per 50 darbo dienų, t. y. turint konsultantų išvadas, sprendimas gali būti priimtas ir per 35 ar 40 darbo dienų. 113 Argumentai:
Mažėjant rengiamų PAV ataskaitų skaičiui (2015 m. viso gauta 20 PAV ataskaitų, 2016 m. – 18 PAV ataskaitų), siūloma sutrumpinti laikotarpį nuo 15 d. d iki 10 d. d. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstytą įstatymo 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Kai atsakingoji institucija pateikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ir (ar) papildyti, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi papildyti ar pataisyti ataskaitą ir pakartotinai pateikti ją atsakingajai institucijai.
ir per1510 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos priima sprendimą arba, nepažeisdama šio įstatymo 6 straipsnio 8 dalies nuostatų, dar kartą teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti.“ Nepritarti. Pažymėtina, kad įstatymo projekte siūloma įtvirtinti pagal motyvuotas pastabas papildytos ar patikslintos ataskaitos vertinimo ir sprendimo priėmimo terminas 15 d. d. lyginant jį su šiuo metu galiojančiame PAV įstatyme nustatytu terminu (galiojančio PAV įstatymo 11 str. 3 d. – 25 d. d.) jau yra sutrumpintas 10 d. d. (2 savaitėmis). Atsižvelgiant į ataskaitoje pateikiamos informacijos apimtį, specifiką (nagrinėjamas ir vertinamas poveikis net 8–10 aspektų, pradedant vandeniu, baigiant kultūros paveldu ir pan.), manome, kad netikslinga dar labiau trumpinti pagal motyvuotos reikalavimus pataisytos ataskaitos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo terminą. Be to, šis terminas yra maksimalus, kiekvienu konkrečiu atveju jis gali būti trumpesnis, tačiau atsakinga institucija neturi jo viršyti. 1112 Argumentai:
Mažėjant rengiamų PAV ataskaitų skaičiui (2015 m. viso gauta 20 PAV ataskaitų, 2016 m. – 18 PAV ataskaitų), siūloma sutrumpinti laikotarpį nuo 20 d. d iki 15 d. d. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnio 12 dalį, išdėstant ją taip: „12. Atsakingosios institucijos priimtas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį veikla galima pasirinktoje vietoje, galioja 5 metus nuo jo priėmimo dienos.
Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka gali priimti sprendimą pratęsti sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galiojimą ne ilgesniam kaip 5 metų terminui per2015 darbo dienų nuo planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pateikto motyvuoto prašymo dėl sprendimo galiojimo pratęsimo, jei planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) pateikė pagrįstą informaciją, kad planuojama ūkinė veikla, jos vykdymo ir vietos sąlygos, kuriomis remiantis priimtas sprendimas dėl planuojamos ūkinės poveikio aplinkai, nepasikeitė. Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka paskelbia visuomenei sprendimą apie sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galiojimo pratęsimą.“ Pritarti. 2 priedas 3.8 Argumentai:
Žaliosios energetikos palaikymo ir plėtros tikslais mažinant perteklinę administracinę naštą, yra būtina atsisakyti perteklinių aplinkosauginių reikalavimų. Taip pat, remiantis energetikos įstatymo reikalavimais, nuo 6 MW galios didiesiems vėjo parkams taikomas prisijungimas į perdavimo tinklą, o šešėliavimą pakankamai gerai spendžia nustatytos sanitarinės zonos, tuo tarpu visos poveikio atrankų išvados iki 6 MW galios jėgainėms buvo teigiamos, o tai aiškiai rodo, kad PAV yra perteklinis veiksmas, apkraunantis vertintojus papildoma darbo našta, kai jų energija galėtų būti nukreipta kitų aplinkosaugos priemonių įgyvendinimo kontrolės link. Pasiūlymas:
„3.8. vėjo elektrinių įrengimas (kai jų įrengtoji galia viršija
30 kW
);“ Nepritarti.
10.2 Argumentai: Įvertinant tai, kad 0.5 ha urbanistiniai objektai sudaro apie 30 proc. visų PAV atrankų srauto, ir beveik visais atvejais PAV nebuvo pareikalautas, galima teigti, kad neigiamą poveikį aplinkai yra įmanoma suvaldyti bendraisiais aplinkosauginiais ir teritorijų planavimo reikalavimais. Tokiu būdu sumažėtų administracinė našta ir pertekliniai reikalavimai, o investicijų projektinės dokumentacijos rengimo bei derinimo laikas sutrumpėtų apie 6 mėn. Pasiūlymas:
„10.2. urbanistinių objektų (išskyrus gyvenamuosius pastatus, kai jų
statyba numatyta savivaldybių lygmens bendruosiuose planuose), įskaitant prekybos ar pramogų centrus, autobusų ar troleibusų parkus, automobilių stovėjimo aikšteles ar garažų kompleksus, sporto ir sveikatingumo kompleksus, statyba (kai užstatomas didesnis kaip 0,5 ha
plotas kartu su kietosiomis dangomis, šaligatviais, pėsčiųjų takais, dviračių takais);“ Pritarti. 11.2 Argumentai : Įvertinant tai, kad centralizuotas nedidelių atliekų kiekių perdirbimas sąlygoja papildomas transportavimo išlaidas, o atliekų perdirbimo ir apdorojimo veikla yra skatinama tiek nacionalinių, tiek Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis, siūlytina nustatyti ir atvejus, kai atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo (nuo 50 iki 100 tonų per parą) ir atvejus, kai jos visiškai nereikia (iki 50 tonų per parą). Pasiūlymas : „11.2. nepavojingųjų atliekų šalinimas ar naudojimas jas apdorojant terminiais būdais, tokiais kaip deginimas, pirolizė, dujofikavimas, degazacija, plazminis procesas, ar derinant kuriuos nors būdus įrenginiuose, kurių pajėgumas mažiau kaip 100 ir daugiau kaip50 tonų per parą.“ Nepritarti. Atliekų šalinimas ar naudojimas 2 priedo
investicijų.
Šiai veiklai taikomi aplinkosauginiai atliekų deginimo reikalavimai, kuriuose nustatyta visa eilė reikalavimų, kurių atliekų tvarkytojas turi laikytis. Tačiau šie reikalavimai yra bendri, nesusieti su konkrečia atliekų deginimo įrenginio vieta. Tik taikant atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo galima nustatyti, kokie konkretūs teršalai bus išmetami į aplinkos orą, vandenis, kokios atliekos, medžiagos ir pan. susidarys deginimo proceso metu. Šie aspektai turi būti įvertinti dalyvaujant ir kitiems poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviams. Be to, planavimo etape atliekant atranką išaiškėja daugelis dalykų, pvz., reikalavimai monitoringui nustatomi išsamiau ir teisingiau šiame etape ar kur ir kaip bus tvarkomos susidarančios atliekos
12.2 Argumentai: Siekiant pagerinti investicinę aplinką, ypač smulkiojo verslo kaimo regionuose plėtrai, būtina sumažinti perteklinę administracinę naštą, būtina PAV taikymo išimtį taikyti didesniems, nei 50 vietų kaimo turizmo subjektams. Juo labiau, kad tokio pobūdžio veiklų poveikį aplinkai galima suvaldyti bendraisiais aplinkosauginiais reikalavimais, jų įgyvendinimą užtikrinant per techninio projekto derinimo ir objekto pripažinimo tinkamu naudoti procedūras ir teritorijų planavimo reikalavimus. Pastarosios procedūros jau sudaro sąlygas visuomenei sužinoti apie planuojamą veiklą ir galimybes pareikšti savo nuomonę ir poziciją. Pasiūlymas:
„12.2. poilsio namų, viešbučių kompleksų, kaimo turizmo sodybų ar
panašių objektų už miestų ribų statyba (turinčiuose50100 ar daugiau lovų ir kai nėra centralizuotos inžinerinių tinklų infrastruktūros);“ Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui
ir pasiūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Ekonomikos komitetas. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai V.Sinkevičius. Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris
Kaimo reikalų komitetas
DĖL Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (nr. XIIP-4804es)
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, Juozas Baublys, Petras Čimbaras , Aurimas Gaidžiūnas , Vytautas Kamblevičius , Alfredas Stasys Nausėda , Vytautas Rastenis , Juozas Rimkus; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, patarėjai: Simantė Kairienė, Gabija Jurgelytė, Gintarė Dešukaitė, padėjėja Gintarė Rimeisienė. Kviestieji asmenys:
Virginija Vingrienė – Seimo narė, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė, Kęstutis Bacvinka – Seimo narys, Artūras Bogdanovas – Žemės ūkio viceministras, Edita Kriščiūnienė – Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja, Vitalijus Auglys - Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius, Miglė Masaitytė – Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėja, Rūta Revoldienė – Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė, Saulius Jasius – Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas, Sigitas Dimaitis – ŽŪR l. e. p. pirmininkas, Aušra Žliobaitė – ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja, Agnė Kazlauskienė _ LSA patarėja, Jonas Talmantas – LŪS pirmininkas, Česlovas Tallat-Kelpša – Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas, Algis Gaižutis – LMSA pirmininkas, Saulius Daniulis Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas, Jeronimas Kraujalis
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 5 dalies 1 punkte po žodžio „vertinimą“ siūlytina įrašyti formuluotę „(toliau – atrankos informacija)“; šios dalies 2 punkte vietoj formuluotės „atrankos išvados“ siūlytina įrašyti formuluotę „atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvados (toliau – atrankos išvada)“ tuo pačiu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje išbraukiant formuluotę „(toliau – atrankos išvada)“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-11-10 Nr. XIIP-4804 1(2)
įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta „poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo“ sąvoka tobulintina, atsižvelgiant į Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) bei Europos ekonominės erdvės susitarime įtvirtintą įsisteigimo teisę bei laisvę teikti paslaugas ne tik Europos Sąjungos bei Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtoms įmonėms - juridiniams asmenims, bet ir įmonėms, neturinčioms juridinio asmens statuso (kitoms organizacijoms) bei juridinių asmenų ir kitų organizacijų padaliniams. Ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktui. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada
punkte vietoj nuorodos „1 priedas“ reikėtų įrašyti nuorodą „šio įstatymo 1 priedas“. Ši pastaba taikytina ir projekto
nuostatoms. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-11-10 Nr. XIIP-4804 1(3)
1(3)
siūloma nustatyti, kad atsakingoji institucija iki leidimo (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ir kiti) išdavimo turi teisę reikalauti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri įrašyta į šio įstatymo 2 priede nurodytą sąrašą, kai ūkinės veiklos mastas sudaro 50 procentų ar daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio ir ūkinė veikla planuojama tokioje vietoje, kurioje dėl ūkinės veiklos pobūdžio, masto gali būti sukeltas neigiamas poveikis aplinkai. Tokiu atveju atsakingoji institucija turi įvertinti ūkinės veiklos mastą, pobūdį, vietos ypatumus ir nuspręsti, ar reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad iš keičiamo įstatymo nuostatų nėra aiškus minėtų nuostatų įgyvendinimo mechanizmas, t. y., neaišku, kokiu būdu atsakingoji institucija sužinotų apie planuojamą ūkinę veiklą, atitinkančią šiose projekto nuostatose nustatytus kriterijus, nes planuojamos ūkinės veiklos organizatorius ar leidimą išduodančioji institucija pagal siūlomas keičiamo įstatymo nuostatas nėra įpareigojami šiuo atveju kreiptis į atsakingąją instituciją ar ją informuoti; taip pat neaišku, kokiais apibūdinančiais planuojamą ūkinę veiklą dokumentais vadovautųsi atsakingoji institucija vertindama ūkinės veiklos mastą, pobūdį, vietos ypatumus, nes atrankos informacija būtų rengiama tik atsakingajai institucijai nusprendus, kad reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo; nėra aiškūs terminai (manytina, kad terminai turi būti nustatomi įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte), per kuriuos atsakingoji institucija įvertintų planuojamą ūkinę veiklą ir priimtų sprendimą; ar apie tai būtų informuojamas planuojamos ūkinės veiklos organizatorius bei leidimą išduodančioji institucija; ar būtų sustabdomas leidimo išdavimo procesas, jei jau būtų kreiptasi dėl leidimo išdavimo; be to nėra aišku, kaip ir koks subjektas kontroliuotų šį procesą. Pritarti iš dalies Komitetas atsižvelgia į STT pastabą dėl 3 str. 2 d. (išbraukimui) ir teikia pasiūlymus, kurie išdėstyti šios išvados
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-11-10 Nr. XIIP-4804 1(3) (2,4)
nuostatas su kartu su šiuo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 7, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo, 16, 17 ir
įstatymo projekto (reg. Nr.
Nr. XIIP-4805) nuostatomis (5 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalis), siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse prieš žodį „leidimo“ įrašyti žodžius „įstatymuose įtvirtinto“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-11-10 Nr. XIIP-4804 1(7)
dalies nuostatų nėra aišku, kokiu būdu (raštu informuoja pateikdama informaciją, ar tik kur nors gautą informaciją paskelbia, ar informuoja kur informacija bus paskelbta) atsakingoji institucija informuoja nurodytus subjektus apie gautą atrankos informaciją ir apie galimybę pateikti pasiūlymus. Dėl to nėra pakankamai aiškus termino „per 10 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo dienos
“ atskaitos momentas. Siūlytina tikslinti projekto
nuostatas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-11-10 Nr. XIIP-4804 1(7)
nustatytas terminas „per 20 darbo dienų nuo informacijos atrankai gavimo dienos
“ nėra pakankamai aiškus tuo aspektu, kad iš termino
atkaitos momento formuluotės nesuprantama, ar šis terminas apima ir teminus, nustatytus šio straipsnio 6 dalyje . Jeigu 20 darbo dienų terminas apima iš šio straipsnio 6 dalyje nustatytus 3 darbo dienų ir 10 darbo dienų terminus, tai atsakingoji institucija realiai turi 7 darbo dienų terminą visiems pateiktiems dokumentams išnagrinėti ir priimti atrankos išvadą. Svarstytina ar šis terminas yra realus ir protingas įvertinant tai, kad papildomos informacijos nagrinėjimui keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalies nuostatos nustato ilgesnį – 10 darbo dienų terminą. Spręsti pagrindiniam komitetui
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-11-10 Nr. XIIP-4804 1(8)
dalį poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos turinys ir joje privalomi išnagrinėti klausimai nustatomi poveikio aplinkai vertinimo programoje. Pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 13 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES (toliau – Direktyva 2011/92/ES) 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti minimalūs poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos turinio reikalavimai. Iš Direktyvos 2011/92/ES ir teikiamo įstatymo projekto atitikties lentelės būtų galima suprasti, kad šie minimalūs reikalavimai būtų nustatyti Programos ir ataskaitos rengimo nuostatuose. Manome, kad atsižvelgiant į Direktyvos 2011/92/ES nustatytų reikalavimų pobūdį bei Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną dėl esminių ūkinės veiklos sąlygų bei su asmens teisėmis susijusio teisinio reguliavimo nustatymo įstatymu, minimalūs poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos reikalavimai turėtų būti suformuluoti teikiamame projekte, pavyzdžiui keičiamo įstatymo 10 straipsnyje
pagrindiniam komitetui
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-11-10 Nr. XIIP-4804 1(8)
nuostatos nėra pakankamai aiškios šiais aspektais. Pirma, nėra aišku, ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas parengtą programą turi pateikti atsakingajai institucijai, ar ši institucija gauna tik informaciją apie parengtą programą; taip pat neaišku ar minėta institucija turi paskelbti pačią programą ar tik informaciją apie jos parengimą ir galimybę su ja susipažinti. Antra, svarstytina, ar siekiant aiškumo, šiose projekto nuostatose nereikėtų nustatyti konkrečių terminų, per kuriuos atsakingoji institucija privalėtų paskelbti informaciją ir informuoti apie tai savivaldybės vykdomąją instituciją. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-11-10 Nr. XIIP-4804 10.
dalys nustato, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl programos atsakingajai institucijai teikia dveji subjektai - patys poveikio aplinkai vertinimo subjektai bei poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas kartu su planuojamos ūkinės veiklos organizatoriumi (užsakovu). Svarstytina, ar toks dvigubas tų pačių dokumentų teikimas tai pačiai institucijai yra racionalus. Ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5, 6 ir 8 dalių nuostatoms dėl poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadų dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių dokumentų dvigubo pateikimo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada
straipsnio 3 bei 6 dalyse nustatyti terminai - atitinkamai 25 ir 30 darbo dienų (kitai valstybei narei pateikti atsakymą dėl dalyvavimo tarpvalstybinio vertinimo procese ar pateikti savo pasiūlymus) atitinka Direktyvos 2011/92/ES
projektą ketinama įgyvendinti, suteikia tai kitai valstybei narei pakankamai laiko , kad ji galėtų priimti atitinkamus sprendimus ar pateikti pasiūlymus. Spręsti pagrindiniam komitetui
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-11-10 Nr. XIIP-4804 1(9)
straipsnio 4 dalyje formuluotė „ nacionalinėmis teisės nuostatomis“ siūlytina keisti formuluote „nacionalinės teisės nuostatomis“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-11-10 Nr. XIIP-48041
straipsnio 3 bei 9 dalyse nustatyti terminai (atitinkamai 20 ir 10 darbo dienų) neatitinka Direktyvos 2011/92/ES 6 straipsnio 7 dalyje nustatyto reikalavimo, pagal kurį terminas konsultacijoms su suinteresuota visuomene dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos yra ne trumpesnis kaip 30 dienų.
Papildomai atkreipiame dėmesį, kad nėra visiškai aiški pati keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią „poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita <...> informuoja visuomenę apie viešą visuomenės supažindinimą su ataskaita“
pagrindiniam komitetui
kanceliarijos Teisės departamento išvada
straipsnio 9 dalyje nereikėtų nustatyti, kad savivaldybės vykdomoji institucija pasiūlymus gali pateikti per 10 darbo dienų nuo informacijos raštu gavimo dienos, nes pranešimo paskelbimo diena gali nesutapti su informacijos raštu gavimo diena, o savivaldybės vykdomoji institucija nėra įstatymu įpareigojama sekti atsakingos institucijos paskelbtą informaciją. Be to, svarstytina, ar siekiant aiškumo, šiose projekto nuostatose nereikėtų nustatyti konkrečių terminų, per kuriuos atsakingoji institucija privalėtų paskelbti pranešimą apie gautą ataskaitą ir galimybę su ja susipažinti bei informuoti apie tai savivaldybės vykdomąją instituciją. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-11-10 Nr. XIIP-48041
dalies 2 punktą sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai turinį nustato aplinkos ministras.
Manome, kad atsižvelgiant į šio sprendimo teisines pasekmes ir į Konstitucinio Teismo doktriną dėl su asmens teisėmis susijusio teisinio reguliavimo nustatymo įstatymu, pagrindiniai sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai turinio reikalavimai turėtų būti nustatyti teikiamame projekte. Spręsti pagrindiniam komitetui
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-11-10 Nr. XIIP-48041
siekiama reglamentuoti keičiamo įstatymo 14 straipsnyje: viena vertus, įstatymų baigiamosiose nuostatose paprastai yra nustatoma negatyvioji teisinė atsakomybė, kurios pagrindas – teisės pažeidimas (kitaip tariant, įstatymuose nustatytų reikalavimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas). Kita vertus, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyvių atitinkamos pareigos vykdyti įstatymo nuostatas jau yra nustatytos kitose projekto nuostatose, todėl pakartotinis šių pareigų nustatymas yra perteklinis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada
įstatymo 3 priedas taisytinas, atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų, patvirtintų Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 129KKK nustatytus reikalavimus:
102) įrašant žodžius „su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013 L 158, p.193)“;
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija
1Projekte nebelieka nuostatos,
jog savivaldybė kaip proceso dalyvis turi teisę reikalauti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atlikta ir planuojamai veiklai, kuri neįrašyta į šio Projekto 1 ir 2 priedus. Teisė spręsti lieka tik atsakingai institucijai, kuri ne visada žino realią padėtį savivaldybėje, t.y. monitoringo duomenis, savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus ir pan. Todėl savivaldybės prašo sugrąžinti šią teisę į Projektą. Nepritarti Komitetas siūlo atsižvelgti į LRS TD Teisės departamento ir STT išvadas (dėl 3 str. 2 d. (išbraukimui)) ir pritaria projekto iniciatoriams - įstatymo projekte atsisakyti galimybės reikalauti atlikti poveikio aplinkai vertinimą į PAV įstatymo priedus nepatenkančioms veiklos rūšims. PAV įstatymo projekto 1 ir 2 prieduose nurodomos tik tos veiklos rūšys, kurios yra 2011/92/ES direktyvos 1 ir 2 prieduose, t. y. nacionalinėje teisėje neplečiamas direktyvos taikymas laikantis Europos teisės departamento rekomendacijos. 2. Lietuvos savivaldybių asociacija
per nustatytą terminą išvadų, laikoma, kad yra pritariama planuojami ūkinei veiklai.
Savivaldybės siūlo, kad PAV įstatyme būtų raštiškas PAV subjektų atsakymas atsakingai institucijai apie pritarimą arba nepritarimą planuojamai ūkinei veiklai. Nepritarti Projekto 8 straipsnyje įtvirtinama nauja nuostata, pagal kurią PAV subjektams per įstatyme nurodytą terminą nepateikus išvadų, laikoma, kad jie pritaria programai. Tokia pati nuostata suformuota ir PAV įstatymo projekto 10 straipsnio 7 dalyje, pagal kurią poveikio aplinkai vertinimo subjektui laiku nepateikus išvadų, atsakinga institucija priima sprendimą be jų. Įtvirtinus šias nuostatas bus išvengta proceso vilkinimo, nes jeigu būtų atsižvelgta į Savivaldybių asociacijos pasiūlymą, tuomet ūkio subjektas būtų priverstas laukti išvadų net ir tuo atveju, jeigu jos būtų pateikiamos nesilaikant terminų. Pažymėtina, kad toks pats principas taikomas ir Teritorijų planavimo bei Statybos įstatymuose. 3. Lietuvos savivaldybių asociacija
atsisakyti savivaldybės veto teisės, stabdant PAV procesą neribotam laikui pirminiame PAV proceso etape , nes planuojama ūkinė veikla privačioje ar valstybinėje žemėje gali neatitikti teritorijos planavimo dokumentų (savivaldybės bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų planų). Savivaldybė, kaip institucija, turi turėti teisę pasirinkti kokią planuojamą ūkinę veiklą leisti vykdyti savivaldybės teritorijoje, atsižvelgiant į bendruomenės poreikius ir teritorijos ypatumus, bei numatytas investicijas savivaldybės strateginiuose planuose. Nepritarti PAV įstatymo projekte reglamentuojamas PAV procesas, kuris baigiamas sprendimu, priimamu specialioje aplinkos apsaugos srityje. Šis sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nesuteikia užsakovui teisės įgyvendinti projektą.
Vertinant tai, kad PAV tikslas yra nustatyti, apibūdinti ir įvertinti reikšmingą planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai, o PAV programos tikslas – susitarti, kokiais aspektais ir kaip bus įvertintas planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai. Programa nustato tik vertinimo lauką, apimtį, bet nepateikia vertinimo rezultatų ir išvadų, pagal kuriuos kompetentingos institucijos, vadovaudamosi teisės aktų reikalavimais, teikia motyvuotas, pagrįstas išvadas ir priima sprendimus. PAV proceso metu susitariama tik dėl aplinkosaugos sąlygų, poveikio mažinimo priemonių, bet nesprendžiami teritorijų planavimo klausimai. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. ir kitus aplinkosaugos reikalavimus reglamentuojančius teisės aktus, bet kuri ūkinė veikla turi būti vykdoma laikantis jai taikomų aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų. Be to, PAV sprendimas yra tik vienas iš aspektų ar kriterijų, į kurį savivaldybė turi atsižvelgti išduodama statybą leidžiančius dokumentus. Galiojančio Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 str. 9 d. įtvirtina savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, tarybos teisė priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių iki planuojamos ūkinės veiklos PAV programos patvirtinimo. Tokios teisės realizavimo pasekmės – PAV procedūrų sustabdymas neribotą laiką iki savivaldybės taryba panaikins savo priimtą sprendimą arba jis bus panaikintas teismine tvarka. Kitaip tariant, savivaldybės tarybai suteikta absoliuti teisė, nepriklausomai nuo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, visuomenės sveikatai, uždrausti ūkinę veiklą savivaldybės teritorijoje bei tokiu būdu suvaržyti ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, kurias garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija.
PAV programa nustato PAV ataskaitos turinį bei joje nagrinėjamus klausimus, t. y. daugumoje atvejų vien tik pagal programą praktiškai neįmanoma nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla išties darys reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, visuomenės gerovei ar sveikatai ir, ar toks poveikis negali būti pašalintas ar sumažintas, įdiegus taršą mažinančias ar kitas kompensacines priemones, kurios nustatomos PAV procese. Taigi, galimos neigiamos ūkinės veiklos pasekmės gali būti nustatytos tik po programos patvirtinimo, atliekant PAV ir rengiant ataskaitą. Todėl objektyvūs pagrįsti sprendimai gali būti priimami tik turint vertinimo išvadas. Kaip rodo praktika, įskaitant ir teisminę, savivaldybių tarybos, priimdamos sprendimus, uždraudžiančius planuojamą ūkinę veiklą, nei teoriškai, nei praktiškai negali įvertinti visų šių aspektų ir priimti motyvuotų sprendimų, pagrįstų išsamiais aplinkosauginiais, visuomenės sveikatos apsaugos motyvais. Planuojama ūkinė veikla uždraudžiama be objektyvių motyvų, netgi neturint visų duomenų, informacijos apie veiklą ir ūkio subjekto planuojamas diegti technologijas, priemones ir pan. Dėl visų šių priežasčių tampa vis sudėtingiau pritraukti naujus investuotojus, suplanuotos investicijos yra sustabdomos, nekuriamos naujos darbo vietos, t. y. pažeidžiami ir bendrieji visos valstybės interesai, nes surenkama mažiau mokesčių į valstybės biudžetą, gilinamos nedarbo problemos, sąlygojančios emigraciją ir kt.
Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, įstatymo projekte siūloma įtvirtinti tiesioginių atsakingos institucijos (AAA) konsultacijų su savivaldybės vykdomąja institucija procedūras visuose atrankos dėl PAV (7 str.) ir PAV proceso etapuose (8 ir 10 str.), atsisakant savivaldybės veto teisės stabdant PAV procesą pirminiame PAV proceso etape. Tokiu būdu užtikrinamas efektyvus ir nuoseklus konsultavimasis su savivaldos institucijomis, išvengiama, nepagrįstų sprendimų ir sudaromos palankios sąlygos regionų vystymuisi ir plėtrai, paliekant teisę kompetentingiems, profesionaliems specialistams nagrinėti ir vertinti ataskaitose pateiktas išvadas. 4. Lietuvos savivaldybių asociacija
proceso etapo, atsakinga institucija organizuoja konsultacijas su savivaldybės vykdomąja institucija jos pasiūlymams aptarti. Savivaldybės siūlo palikti šiuo metu galiojančią tvarką ir palikti atrankos išvadų persvarstymą, kai PAV subjektai ir organizatorius pateikia prašymą persvarstyti, kadangi persvarstymo metu dažniausiais ir pasiekiamas kompromisas, arba atsakinga institucija atsižvelgdama j PAV subjektų pastabas, įpareigoja atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Nepritarti Įstatymo projekte atsisakyta atrankos išvados persvarstymo siekiant pagreitinti atrankos procesą ir nustatant pareigą atsakingai institucijai konsultuotis su poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviais iki atrankos išvados priėmimo. Atrankos išvada priimama atsižvelgiant į poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių pasiūlymus.
Be to, pagal Teisingumo ministerijos pastabas atrankos išvados persvarstymas toje pačioje institucijoje teisine prasme yra negalimas, nes ta pati institucija negali keisti jos pačios priimto sprendimo. Tiek PAV direktyvos 11 str., tiek Orhuso konvencijos 9 str. yra numatyta galimybė peržiūrėti kompetentingų institucijų sprendimus ikiteismine tvarka, tačiau peržiūrą turi atlikti nepriklausoma ir nešališka institucija. Atsižvelgiant į kaštų naudos santykį, steigti ikiteisminę instituciją netikslinga. 5. Lietuvos pramoninkų konfederacija 2016-12-19 Nr. 645 Išrašas iš 2016-12-19 rašto Nr. 645: „<...> Siūlome koreguoti Projekto
nustatyti didesnius ribinius dydžius (1000 tonų) ir išdėstyti 11.5 punktą taip: „11.5. nepavojingųjų atliekų laikymas, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti, kai vienu metu laikoma 1000100 ar daugiau tonų atliekų". <...>“
pagrindiniam komitetui
pramoninkų konfederacija 2016-12-19 Nr. 645 * Išrašas iš 2016-12-19 rašto Nr. 645: „<...> Siūlome koreguoti ( Projekto 2 priedo 11.7.2 ), darant išimtį eksploatacijai netinkamoms transporto priemonėms Projekto 2 priedo 11.7.2 punktą pavojingų atliekų laikymą įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti, kai vienu metu laikoma ne daugiau kaip 10 tonų atliekų, išskyrus eksploatacijai netinkamoms transporto priemonėms.<...>“ . Spręsti pagrindiniam komitetui 7.
Lietuvos pramoninkų konfederacija (LPK) Lietuvos Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) Lietuvos verslo konfederacija (LVK) Asociacija Investors Forum (AIF) Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija (LKATA) Antrinio perdirbimo įmonių asociacija (APĮA) ir Pavojingų atliekų tvarkymo asociacija (PATVA) KREIPIMASIS 2016-12-20 (1)Išrašas iš 2016-12-20 Kreipimosi (iš esmės projektui pritaria, tačiau teikia pasiūlymus projekto 2 priedui):
„<...> - patikslinti 2 priedo 11.18 punktą, numatant, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo turi būti atliekama planuojant gamybos ir pramonės objektų, kuriuose numatoma vykdyti veiklą, neįtrauktą į 1 ir 2 priedus, plėtrą pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose, kai užimamas - 2,5 ha ar didesnis plotas.
(2) Išrašas iš 2016-12-20 Kreipimosi (iš esmės projektui pritaria, tačiau teikia pasiūlymus projekto 2 priedui):
„<...> - patikslinti 2 priedo 11.7 punktą, paaiškinant, kad atrankos atlikti nereikia, kai planuojama vykdyti pavojingų atliekų paruošimo naudoti pakartotinai veiklą (t. y. veiklą, kai atliekomis tapę produktai (pavyzdžiui, naudoti šaldytuvai, mobilieji telefonai ar kiti elektros ir elektroninės įrangos prietaisai) ar jų sudedamosios dalys tikrinami, valomi ar taisomi, siekiant, kad būtų tinkami naudoti pakartotinai be jokio kito pradinio apdirbimo). <...>“ . Spręsti pagrindiniam komitetui
(3) Išrašas iš 2016-12-20 Kreipimosi (iš esmės projektui pritaria, tačiau teikia pasiūlymus projekto 2 priedui):
„<...> - koreguoti Projekto 2 priedą, išbraukiant 11.5 punktą, arba nustatyti didesnius ribinius dydžius ir išdėstyti 11.5 punktą taip:
„11.5. nepavojingųjų atliekų laikymas, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti, kai vienu metu laikoma 1000 490 ar daugiau tonų atliekų:".
<...>“ . Spręsti pagrindiniam komitetui 10.
2016-12-20 1(7),1
„<...> patikslinti įstatymo projekto 7 str. 8 d. ir 11 str. 12 d. nuostatas ir pratęsti poveikio aplinkai vertinimo procese priimamų sprendimų galiojimo terminus: atrankos išvados galiojimo terminą iki 5 metų, sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galiojimo terminą iki 8 metų. <...>“ . Spręsti pagrindiniam komitetui
nafta“ 2017-03-13 Nr.69 * Pateikiama nuomonė dėl Seimo narių pasiūlymų. Spręsti pagrindiniam komitetui
augintojų asociacija
Šio projekto 1.1.12. punkte numatyta 7000 vietų audinėms riba, nuo kurios būtina atlikti Atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Čia nėra detalizuojama kokios vietos turima galvoje. Audinių ir lapių auginimo ūkiuose tik suaugę gyvūnai laikomi po vieną, o jaunikliai laikomi įvairaus dydžio narveliuose grupėmis, o to tame pačiame narvelyje, kuriame gali būti laikomas vienas suaugęs gyvūnas, galima laikyti du jauniklius. Todėl tam, kad skaičiuojant vietas išvengti interpretacijos ir sutinkamai su Reikalavimų mėšlui ir srutoms tvarkyti aprašo priedu (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. D 1-608/3D-651 redakcija), prašau patikslinti, kad tai yra vietos suaugusiems gyvūnams (virš 10 mėn. amžiaus). 7000 suaugusių audinių auginantis ūkis yra laikomas turinčių 175 Sutarinius gyvulius (SG) ir yra 30% mažesnis nei ribinis 250 karvių ir bulių laikantis ūkis. Analogiškai projekto 1.1,13 punkte numatyta 3000 vietų lapėms riba. Čia taip pat prašome patikslinti, kad tai yra vietos suaugusiems gyvūnam s (virš 10 mėn. amžiaus). Tiek suaugusių lapių turintis ūkis laikomas turinčiu 200 SG.
Nepritarti Komitetas pritarė Žemės ūkio rūmų pasiūlymui (žr. šios lentelės 17 p.) bei teikia savo pasiūlymus, kurie išdėstyti šios išvados 6.2 lentelėje. 17. Žemės ūkio rūmai 2017-03-21 Nr.1.05-0181
Pasiūlymai:
1Projekto 2 priedo 1.1.12.
papunktyje numatyta, kad 7000 ar daugiau audinių ar kiaunių auginimo vietų turinčiuose statiniuose turės būti atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, tačiau nedetalizuojamas vietų skaičiavimo metodika. Pavyzdžiui audinių ir lapių auginimo ūkiuose tik suaugę gyvūnai yra laikomi po vieną, tuo tarpu jaunikliai laikomi įvairaus dydžio narveliuose grupėmis. Tame pačiame narvelyje, kuriame laikomas vienas suaugęs gyvūnas, papildomai galima laikyti du jauniklius. Siekiant išvengti intensyvaus gyvūnų ar paukščių auginimo vietų skaičiavimo klaidų ar interpretacijų galimybės būtina patikslinti, kad tai yra vietos suaugusiems gyvūnams (vyresniems kaip 10 mėn. amžiaus). Atsižvelgiant į Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2010 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. D1-608/3D-651 „Dėl aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2005 m, liepos 14 d, įsakymo Nr. D1-367/3D-342 "Dėl Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti patvirtinimo" pakeitimo “ priedą, 7000 suaugusių audinių auginantis ūkis yra laikomas turinčiu 175 sutartinius gyvulius (toliau - SG) ir yra 30% mažesnis nei ribinis 250 galvijų laikantis ūkis. 2. Analogiškai Projekto 1.1,13 papunktyje numatyta, kad
atitinkamai turi būti atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Prašome patikslinti, kad tai yra vietos suaugusiems gyvūnams (vyresniems kaip
SG. 3.
tai, kad bet kuri ūkinė veikla privalo būti vykdoma laikantis jai taikomų aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų ir nepritaria Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymui, kad projekte būtų įtvirtinta savivaldybės teisė sustabdyti poveikio aplinkai vertinimo (toliau - PAV) procesą neapibrėžtam laikotarpiui, kas apsunkintų visą PAV procesą bei įteisintų neigiamą praktiką verslo subjektams plėtoti vykdomą veiklą bei įgyvendinti investicinius projektus. Pritarti
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba Antikorupcinio vertinimo išvada 2017-01-17 Nr.4-01-494 1(3)
XIIP-4804 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad atsakingoji institucija iki leidimo (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kituose įstatymuose nurodyti leidimai) išdavimo turi teisę reikalauti , kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir dėl planuojamos ūkinės veiklos, kuri įrašyta į šio įstatymo 2 priede nurodytą sąrašą, kai ūkinės veiklos mastas sudaro 50 procentų ar daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio ir ūkinė veikla planuojama tokioje vietoje, kurioje dėl ūkinės veiklos pobūdžio, masto gali būti sukeltas neigiamas poveikis aplinkai. Analizuojant šią nuostatą nustatyta, kad yra neaiškus šios procedūros įgyvendinimo mechanizmas, nes ūkio subjektams nenustatyta pareiga informuoti atsakingosios institucijos apie planuojamos vykdyti ūkinės veiklos mastus, o atsakingoji institucija nedalyvauja visų leidimų ūkinei veiklai išdavimo procese.
Todėl neaišku, kaip ji sužinotų apie planuojamą vykdyti ūkinę veiklą, kaip įvertintų jos mastą, kokius įgaliojimus turėtų sužinojusi ir įvertinusi ūkinės veiklos poveikį leidimo išdavimo proceso sustabdymui, kokiais terminais turėtų atlikti vertinimo inicijavimo procedūras, jeigu nustatytų, kad planuojamai ūkinei veiklai reikia atlikti PAV . Atkreipiame dėmesį, kad formuluotė „ turi teisę“ leidžia atsakingajai institucijai, nors ir nustačiusiai būtinybę atlikti PAV, jo nereikalauti iš ūkio subjekto, todėl siūlome vengti formuluočių, sudarančių galimybę elgtis dviprasmiškai . Neaiškus procedūros įgyvendinimo mechanizmas ir išplėsta institucijos diskrecija, kai nenustatyti atvejai ar kriterijai, kuriais vadovaujantis priimamas sprendimas, arba nors ir nustačius kriterijus, tačiau institucijai jų netaikant ir turint galimybę savo nuožiūra priimti sprendimą, yra laikytini korupcijos rizikos veiksniais. Atsižvelgdami į tai, siūlome įpareigoti ūkio subjektus, prieš prašant leidimų ūkinei veiklai, patikrinti per atsakingąją instituciją, ar nereikalingas tai veiklai PAV, taip pat nustatyti aiškų procedūros įgyvendinimo mechanizmą, jo įgyvendinimo terminus, panaikinti atsakingosios institucijos nepagrįstos diskrecijos galimybes . Pritarti iš dalies Komitetas atsižvelgia į LRS TD Teisės departamento ir STT pastabą dėl 3 str. 2 d. (išbraukimui), ir teikia pasiūlymus, kurie išdėstyti šios išvados 6.2. lentelėje. 2. Specialiųjų tyrimų tarnyba Antikorupcinio vertinimo išvada
13
2Projekto Nr.
Projekto Nr. XIIP-4804 6 straipsnio 1 dalies trečiame punkte nustatyta, kad atsakingoji institucija prireikus pasitelkia konsultantus ataskaitos ir kartu su ja pateiktų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadų, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų ir jų įvertinimo, savivaldybės vykdomosios institucijos pasiūlymų vertinimui. Atvejai, kuriais atsakingoji institucija pasitelkia konsultantus, jų pasitelkimo būdas, jų statusas, išvadų reikšmė atsakingosios institucijos sprendimo priėmimui projekte nėra nustatyti. Manome, kad atsakingojoje institucijoje turėtų dirbti darbuotojai, kurių kompetencija leistų vykdyti jiems visas pavestas funkcijas, o nereglamentuotas konsultantų dalyvavimas PAV procese tik sudarytų sąlygas piktnaudžiauti ir valstybės lėšas naudoti neracionaliai, kadangi pagal analizuojamą normą, konsultantų dalyvavimą savo lėšomis privalės organizuoti atsakingoji institucija. Siūlome nustatyti, kad konsultantai gali būti pasitelkiami tik įstatyme nustatytais objektyviais atvejais ir reglamentuoti konsultantų pasitelkimo tvarką, jų statusą, išvadų reikšmę sprendimo priėmimui. Pritarti
savivaldybės meras 2016-12-22 Nr. (4.17.)-R2-3532 * Išrašas iš 2016-12-22 rašto Nr. (4.17.)-R2-3532 „<...> projektui nepritaria bei reiškia didelį susirūpinimą dėl savivaldybių institucijų eliminavimo iš poveikio aplinkai vertinimo proceso: Nepritarti Komitetas nepritaria „Projekto nepritarimui“. Komitetas pritaria įstatymo projektui ir siūlo pagrindiniam Seimo Aplinkos apsaugos komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į KRK išvadą
savivaldybės meras 2016-12-22 Nr. (4.17.)-R2-3532 * Išrašas iš 2016-12-22 rašto Nr. (4.17.)-R2-3532 „<...> 1.
Nauju įstatymo projektu siekiama savivaldybes išbraukti iš poveikio aplinkai vertinimo subjektų statuso ir joms priskirti tik stebėtojų vaidmenį... <...>.“ (t. y. savivaldybėms suteikti tik galimybę atsakingai institucijai pateikti savo pasiūlymus dėl atrankos informacijos, poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos, atsižvelgiant į patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir vykdomo savivaldybės aplinkos monitoringo duomenis. Pagal Projektą savivaldybės vykdomajai institucijai nėra suteikiama teisė pateikti motyvuotus reikalavimus poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui papildyti ar pataisyti poveikio aplinkai vertinimo programą ar ataskaitą. Projektu siekiama savivaldybes maksimaliai eliminuoti iš poveikio aplinkai vertinimo proceso, joms paliekant tik deklaratyvias poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvio teises. Tuo tarpu visuomenei poveikio aplinkai vertinimo procese suteikiamos platesnės teisės nei savivaldybės vykdomajai institucijai. Projektu savivaldybėms net nėra suteikta teisė, priešingai nei visuomenei, kreiptis į teismą dėl atsakingos institucijos priimtos atrankos išvados ar priimto sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai (Projekto 15 straipsnyje nustatyta visuomenės teisė kreiptis į teismą, jei į jos prašymą atsakinga institucija deramai neatsižvelgė, ir nurodyta, kad visuomenė turi teisę ginti viešąjį interesą ginčijant atsakingos institucijos priimtus sprendimus). Nesutinkame, kad savivaldybės būtų nepriskiriamos prie poveikio aplinkai vertinimo subjektų bei joms būtų panaikintos šiuo metu galiojančios poveikio aplinkai vertinimo subjektų teisės, priešingu atveju savivaldybės nebegalėtų įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme įtvirtintą savarankiškąją aplinkos kokybės gerinimo ir apsaugos funkciją.). Spręsti pagrindiniam komitetui 5.
Klaipėdos miesto savivaldybės meras 2016-12-22 Nr. (4.17.)-R2-3532 * Išrašas iš 2016-12-22 rašto Nr.
„<...>
eliminuoti savivaldybės tarybos vaidmenį iš poveikio aplinkai vertinimo proceso. <...>“
„<...>... Siekiant kompromiso, Projekte galėtų būti
apibrėžta, kad veto teise savivaldybės tarybos gali pasinaudoti, atsižvelgdamos į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, teisinį reglamentavimą ir (ar) turimus savivaldybės aplinkos monitoringo rezultatus, bet ne visiškai ją panaikinti. <...>“ (Nesutinkame su šiuo pakeitimu, nes būtent savivalda atstovauja gyventojams. Savivaldybė kaip institucija turi turėti teisę pasirinkti, kokią planuojamą ūkinę veiklą leisti vykdyti savivaldybės teritorijoje, atsižvelgdama į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, bendruomenės poreikius ir teritorijos ypatumus bei numatytas investicijas savivaldybės strateginiuose planuose. ). Nepritarti Komitetas pritarė į LRS TD Teisės departamento ir STT išvadoms (dėl 3 str. 2 d. (išbraukimui)) ir projekto iniciatoriams - įstatymo projekte atsisakyti galimybės reikalauti atlikti poveikio aplinkai vertinimą į PAV įstatymo priedus nepatenkančioms veiklos rūšims. PAV įstatymo projekto 1 ir 2 prieduose nurodomos tik tos veiklos rūšys, kurios yra 2011/92/ES direktyvos 1 ir 2 prieduose, t. y. nacionalinėje teisėje neplečiamas direktyvos taikymas laikantis Europos teisės departamento rekomendacijos. 6. Klaipėdos miesto savivaldybės meras 2016-12-22 Nr.
aplinkai vertinimo atrankos išvados persvarstymo panaikinimą , nes paprastai atsakingos institucijos priimtoje atrankos išvadoje nėra aiškiai nurodamas realus poveikis aplinkai bei neapibrėžiamos neigiamą poveikį mažinančios priemonės ar konkretūs realūs pasiūlymai poveikiui mažinti.
Siūlome palikti šiuo metu galiojančią tvarką ir atrankos išvados persvarstymo galimybę, kai poveikio aplinkai vertinimo subjektai pateikia motyvuotą prašymą persvarstyti atsakingos institucijos priimtą atrankos išvadą, nes būtent šio persvarstymo metu dažniausiai ir pasiekiamas kompromisas, arba atsakinga institucija, atsižvelgdama į PAV subjektų pastabas, įpareigoja atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Nepritarti Atrankos išvados persvarstymas toje pačioje institucijoje teisine prasme yra negalimas, nes ta pati institucija negali keisti jos pačios priimto sprendimo. Tiek PAV direktyvos 11 str., tiek Orhuso konvencijos 9 str. yra numatyta galimybė peržiūrėti kompetentingų institucijų sprendimus ikiteismine tvarka, tačiau peržiūrą turi atlikti nepriklausoma ir nešališka institucija. Atsižvelgiant į kaštų naudos santykį, steigti ikiteisminę instituciją netikslinga. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai: Kęstutis Bacvinka Linas Balsys Gintautas Kindurys Paulius Saudargas Algimantas Salamakinas Naglis Puteikis 2016-12-15 1(8)
Įstatymo projekto 8 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektai per nustatytą laiką privalo pateikti išvadą dėl programos. Jei jie išvados nepateikia, tai laikoma, kad jie programai pritarė. Toks proceso reglamentavimas skamba dviprasmiškai, nes kaip reikėtų vertinti tokius subjektų poelgius, kai jie dėl tam tikrų paskatų nesiteikia pateikti išvados.
Todėl tikslinga siūlyti, kad subjektai privalo per jiems nustatytą laikotarpį pateikti išvadas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Jei Poveikio aplinkai vertinimo subjektai per šio straipsnio 5 ar 6 dalyse nustatytą terminą privalo nepateikia pateikti išvadas išvadų dėl programos , laikoma, kad jie pritaria programai.“ Nepritarti Tiek galiojančiame PAV įstatyme, tiek įstatymo projekte įtvirtinta pareiga PAV subjektui per nustatytą terminą pateikti išvadas. Tai reiškia, kad PAV subjektai, vykdydami jiems priskirtas funkcijas PAV procese, privalo laiku pateikti išvadas. T oks pats principas įtvirtintas Teritorijų planavimo bei Statybos įstatymuose
2Seimo nariai:
Kęstutis Bacvinka Linas Balsys Gintautas Kindurys Paulius Saudargas Algimantas Salamakinas Naglis Puteikis 2016-12-1510 7 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Jei Poveikio aplinkai vertinimo subjektai per šio straipsnio 5 ar 6 dalyse nustatytą terminą privalo nepateikia pateikti išvadas išvadų dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių , laikoma, kad jie pritaria ataskaitai ir planuojamai ūkinei veiklai.
“ Nepritarti
3Seimo nariai:
Kęstutis Bacvinka Linas Balsys Gintautas Kindurys Paulius Saudargas Algimantas Salamakinas Naglis Puteikis 2016-12-15 1(6) (5) (4) Argumentai: Įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodoma, kad saugomų teritorijų institucija „Natura 2000“ teritorijose koordinuoja veiksmus dėl atrankos poveikio aplinkai vertinimo. Tačiau saugomos teritorijos neapsiriboja vien „Natura 2000“ teritorijomis ir ūkinė veikla gali įtaką daryti kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, ir kitose saugomose teritorijose.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) saugomų teritorijų institucija – dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir vietovėms , kurias planuojama ūkinė veikla gali paveikti“ Nepritarti P agal įstatymo projekto 5 str. 1 d. 2 p. saugomų teritorijų institucija kaip PAV subjektas įtraukiama į PAV procesą tik tais atvejais, kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas yra atliekamas dėl to, kad veikla gali daryti reikšmingą poveikį Natura 2000 teritorijoms ar artimai jos aplinkai. Dėl to ir jos kompetencija siejama su Natura 2000 teritorijomis. 4. Seimo nariai:
Kęstutis Bacvinka Linas Balsys Gintautas Kindurys Paulius Saudargas Algimantas
pačiame straipsnyje numatoma kokie subjektai, kokią veiklą koordinuos dėl atrankos ir PAV procesų. Tačiau savivaldybių institucijoms atrankos ar PAV atlikimo koordinavimas – nenumatytas. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalį 5 punktu ir jį išdėstyti taip: „
5) savivaldybių institucijos - dėl planuojamos ūkinės veiklos įvertinant programas ir teikiant išvadas dėl ataskaitų bei planuojamos ūkinės veiklos galimybių.“ Nepritarti Pasiūlyme nurodoma ne savivaldybės institucijų kompetencija, o funkcijos ar pareigos. Kai kitų PAV subjektų atveju siūlomoje keisti 6 str. 5 d. nurodoma konkreti PAV subjekto kompetencija pagal jo kuruojamą sritį. 5. Seimo nariai:
Kęstutis Bacvinka Linas Balsys Gintautas Kindurys Paulius Saudargas Algimantas Salamakinas
8 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Atsakingoji institucija priimtą atrankos išvadą paskelbia visuomenei aplinkos ministro nustatyta tvarka . Suinteresuota visuomenė per 20 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos turi teisę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikti atsakingai institucijai pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą. Atrankos išvada įsigalioja kitą dieną po jos paskelbimo ir galioja 3 metus. Pasibaigus atrankos išvados galiojimo terminui, jeigu ja remiantis nebuvo išduotas leidimas, nurodytas šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūra atliekama iš naujo.“ Nepritarti Įstatymo projekte atsisakyta atrankos išvados persvarstymo laikantis PAV direktyvos siūlomos atrankos procedūros ir siekiant pagreitinti atrankos procesą ir nustatant pareigą atsakingai institucijai konsultuotis su poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviais iki atrankos išvados priėmimo. Atrankos išvada priimama atsižvelgiant į poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių pasiūlymus. Be to, išvados persvarstymas toje pačioje institucijoje teisine prasme yra negalimas, nes ta pati institucija negali keisti jos pačios priimto sprendimo. Tiek PAV direktyvos 11 str., tiek Orhuso konvencijos 9 str. yra numatyta galimybė peržiūrėti kompetentingų institucijų sprendimus ikiteismine tvarka, tačiau peržiūrą turi atlikti nepriklausoma ir nešališka institucija. 6. Seimo nariai:
Kęstutis Bacvinka Linas Balsys Gintautas Kindurys Paulius Saudargas Algimantas Salamakinas Naglis Puteikis 2016-12-15 1(3)
Įstatymo projekte numatyta, kad atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ( PAV ) atliekama ne tik plečiant, keičiant ūkinę veiklą, bet ir ją planuojant.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad atsakinga institucija priima sprendimą dėl atrankos ūkinei veiklai, kuri yra įrašyta į įstatymo 2 priedo sąrašą, kai sąraše nurodytos veiklos sudaro 50 procentų apatinio ribinio dydžio. Direktyvoje 2014/52/ES nurodoma, kad tikslinga atlikti atranką ir toms veikloms jei to nereikalauja direktyvos II ar III priedai, bet veikla akivaizdžiai gali įtakoti aplinką. Todėl projekte numatytas veiklų susiaurinimas atrankai atlikti galimai prieštarauja direktyvos pagrindinėms nuostatoms. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Atsakingoji institucija Visi planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai iki leidimo (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kituose įstatymuose nurodyti leidimai) išdavimo turi teisę reikalauti , o atsakingoji institucija nuspręsti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri ne įrašyta į šio įstatymo2 priede priedo nurodytą sąrašą, kai ūkinės veiklos mastas sudaro 50 procentų ar daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio ir ūkinė veikla planuojama tokioje vietoje, kurioje dėl ūkinės veiklos pobūdžio, masto gali būti sukeltas neigiamas poveikis aplinkai.
Tokiu atveju atsakingoji institucija turi įvertinti ūkinės veiklos mastą, pobūdį, vietos ypatumus, remdamasi Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniuose nurodymuose nurodytais kriterijais, aplinkos ministro nustatyta tvarka ir terminais, ir nuspręsti, ar reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Atsakingajai institucijai nusprendus, kad reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, atranka privalo būti atlikta vadovaujantis šio įstatymo 7 straipsnio nuostatomis.“ Nepritarti Atsižvelgiant į Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas, atsisakoma galimybės reikalauti atlikti poveikio aplinkai vertinimą į PAV įstatymo priedus nepatenkančioms veiklos rūšims. PAV įstatymo projekto 1 ir 2 prieduose nurodomos tik tos veiklos rūšys, kurios yra 2011/92/ES direktyvos 1 ir 2 prieduose, t. y. nacionalinėje teisėje neplečiamas direktyvos taikymas laikantis Europos teisės departamento rekomendacijos. 7. Seimo nariai:
Kęstutis Bacvinka Gintautas Kindurys Algimantas Salamakinas Naglis Puteikis 2016-12-15 I priedas Argumentai: Įstatymo projekto I priede numatoma, kad kai tradicinių angliavandenilių per parą išgaunama 500 tonų, poveikio aplinkai vertinimą atlikti privaloma.
Tokia tradicinių angliavandenilių gavybos numatyta norma Lietuvos sąlygomis yra gana didelė, todėl gavybos metu ji gali būti nepasiekta, arba pasiekta trumpą laiką (pvz. 0,5-1 metus). Iš anksto sunku numatyti gavybos apimtis, ypač per parą, kada ji bus pasiekta ir kiek laiko truks? Tai priklauso nuo geologinių sąlygų, taikomų technologijų, naftos kainos, jos gavybos strategijos ir kt. veiksnių. Vėlyvose gavybos stadijose išgaunamas naftos kiekis gali būti ir nedidelis, bet tuo pačiu metu su ja ateina daug vandens (sūrymo), kurį reikia atskirti nuo naftos, pervežti, įpumpuoti gręžiniais į numatytą sluoksnį. Ši procedūra irgi gali turėti poveikį aplinkai proporcingą ne išgaunamos naftos kiekiui, o sūrymo kiekiui. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto I priedo 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2.1. tradicinių angliavandenilių (naftos)
gavyba Lietuvos Respublikos žemyninėje dalyje (kai telkinyje išgaunama daugiau kaip 500 t per parą naftos) ;“ Nepritarti Komitetas pritaria iniciatorių argumentams, kad Įstatymo projekto 1-priede nurodytos veiklos rūšys yra identiškos kaip ir ES Direktyvos 2011/92/ES 1-ame priede. 8. Seimo nariai: Kęstutis Bacvinka Linas Balsys Gintautas Kindurys Paulius Saudargas
projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodant kas yra poveikio aplinkai vertinimo ( PAV ) subjektai, neįrašytos savivaldybės. Tuo tarpu, savivaldybės administracijos ir tarybos nariai yra tiesiogiai atsakingi už jų teritorijoje vykdomą ūkinę veiklą.
Kai kuriose ES šalyse, kaip Austrija, Latvija, Lenkija, Suomija, savivaldybės ne tik priima sprendimus dėl PAV atlikimo, bet ir išduoda leidimus bei kontroliuoja tolimesnį ūkinės veiklos įgyvendinimo procesą ( Seimo informacijos ir komunikacijos departamento tyrimų skyrius ). Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte nėra aiškūs reikalavimai poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjams – <...> turintis aukštąjį išsilavinimą ar kvalifikaciją srities <...>. Siūlome papildyti, kokios srities reikalaujamas aukštasis išsilavinimas, kadangi numatytu atveju rengėjas gali turėti bet kokios srities išsilavinimą. Be to, nėra aišku, kokiais kriterijais nustatomas kvalifikacijos srities atitikimas rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifikai. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) poveikio aplinkai vertinimo subjektai:
sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos, vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už priešgaisrinę ir civilinę saugą, kultūros ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už kultūros vertybių apsaugą, savivaldybių institucijos , o tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimas atliekamas pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą, aplinkos ministro įgaliotos saugomų teritorijų institucijos, ir kitos valstybės institucijos, įtrauktos į poveikio aplinkai vertinimo procesą šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka;“ Pritarti . 9.
9Seimo nariai:
Kęstutis Bacvinka Linas Balsys Gintautas Kindurys Paulius Saudargas
įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) įgaliotas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas, kuris yra fizinis asmuo, turintis atitinkamą aukštąjį, magistro laipsnio išsilavinimą ar ir kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką, arba juridinis asmuo, turintis specialistų, kurių didesnė dalis yra įgijusių atitinkamą aukštąjį magistro laipsnio išsilavinimą ar , kiti - kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką.“
pagrindiniam komitetui
10Seimo nariai:
Kęstutis Bacvinka Naglis Puteikis Linas Balsys Algimantas Salamakinas Gintautas Kindurys Paulius Saudargas 2016-12-15 1(8)
Įstatymo projekto 8 straipsnio 4 dalyje savivaldybėms numatoma galimybė susipažinti su programa ir atsakingai institucijai pateikti pasiūlymus. Toks sumenkintas savivaldybių dalyvavimas poveikio aplinkai vertinimo procese prieštarauja kitų šalių praktikai, kur savivaldybės turi vertinančios ir net kontroliuojančios institucijos statusą. Savivaldybių institucijos yra tiesiogiai atsakingos už jų teritorijoje vykdomą ūkinę veiklą. Siūlome palikti nuostatą, kuri yra dabar galiojančiame įstatyme ir kurioje nurodoma, kad jei savivaldybių tarybos svarstant programą priima neigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, tai ūkinė veikla negalima iki to laiko kol bus priimtas kitoks sprendimas, išskyrus valstybinės reikšmės objektus. Tokiu būdu, būtų patenkintas pilnavertis savivaldybių dalyvavimas ir visuomenės lūkesčiai per jų rinktus savivaldybių tarybos narius.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Savivaldybės vykdomoji institucija per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie galimybes susipažinti su programa gavimo dienos gali raštu pateikti atsakingajai institucijai pasiūlymus dėl programos, kuriuos atsakingoji institucija įvertina nagrinėdama programą. Jeigu iki programos patvirtinimo savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose. Apie savivaldybės tarybos priimtą neigiamą sprendimą savivaldybės administracija nedelsdama (per 3 darbo dienas) informuoja atsakingą instituciją ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą) ir kartu pateikia savivaldybės tarybos sprendimą. Atsakinga institucija, gavusi savivaldybės tarybos sprendimą, apie tai informuoja visuomenę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. “ Nepritarti (Žr. argumentus išdėstytus aukščiau: 3 lentelės 1,3,4 d.). 11. Seimo nariai:
Kęstutis Bacvinka Gintautas Kindurys Algimantas Salamakinas Naglis Puteikis 2015-12-15 Argumentai: Iš įstatymo projekto II priedo išimtas dėl atrankos poveikio aplinkai vertinimo krematoriumo statybai. Dėl šių statinių savitos ūkinės veiklos specifikos visuomenėje kyla daug nesutarimų. Vadovaujantis Orhuso konvencija suinteresuota visuomenė turi teisę dalyvauti institucijoms priimant sprendimus. Poveikio aplinkai vertinimas visuomenei kaip tik ir užtikrina tokią teisę. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto I priedo 9 dalį 13 punktu ir jį išdėstyti taip: „ 9.13.
Krematoriumų įrengimas “
pagrindiniam komitetui
12Seimo nariai:
Kęstutis Bacvinka Gintautas Kindurys Algimantas Salamakinas Naglis Puteikis 2015-12-15 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto II priedo 11 dalį 19 ir 20 punktais ir juos išdėstyti taip: „
;“
pagrindiniam komitetui
13Seimo nariai:
Virginija Vingrienė Simonas Gentvilas Kęstutis Mažeika 2017-03-02 1(3)
Šiuo metu atsakinga institucija – Aplinkos apsaugos agentūra – visuomet reikalauja atlikti PAV atrankos procesą atvejais, kai yra planuojama ūkinė veikla, susijusi su atliekomis (tiek pavojingomis, tiek nepavojingomis), nors Aplinkos ministerijos tinklalapyje yra pateikta rekomendacijų lentelė dėl ūkinės veiklos, susijusios su atliekomis (tiek pavojingomis, tiek nepavojingomis), kurioje yra nurodyta kokiais atvejais kuris PAV procesas turi būti taikomas. Atsakinga institucija visiškai neatsižvelgia į šias rekomendacijas, todėl turėtų būti išbrauktas teiginys dėl 2 priedo: ūkinės veiklos mastas sudaro 50 procentų ar daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio . Pasiūlymas:
Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją sekančiai: „
naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kituose įstatymuose nurodyti leidimai) išdavimo turi teisę reikalauti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri nėra įrašyta į šio įstatymo 2 priede nurodytą sąrašą, tačiau ūkinės veiklos mastas sudaro 50 procentų ar daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio ir ūkinė veikla planuojama tokioje vietoje, kurioje dėl ūkinės veiklos pobūdžio, masto gali būti sukeltas neigiamas poveikis aplinkai.
Tokiu atveju atsakingoji institucija turi įvertinti ūkinės veiklos mastą, pobūdį, vietos ypatumus, remdamasi Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniuose nurodymuose nurodytais kriterijais, aplinkos ministro nustatyta tvarka ir terminais, ir nuspręsti, ar reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Atsakingajai institucijai nusprendus, kad reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, atranka privalo būti atlikta vadovaujantis šio įstatymo 7 straipsnio nuostatomis.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas, įstatymo projekte atsisakoma galimybės reikalauti atlikti poveikio aplinkai vertinimą į PAV įstatymo priedus nepatenkančioms veiklos rūšims (atsisakoma keičiamo įstatymo 3 str. 2 dalies). PAV įstatymo projekto 1 ir 2 prieduose nurodomos tik tos veiklos rūšys, kurios yra 2011/92/ES direktyvos 1 ir 2 prieduose, t. y. nacionalinėje teisėje neplečiamas direktyvos taikymas laikantis Europos teisės departamento rekomendacijos. 14.
14Seimo nariai:
Virginija
savivaldybių administracijų atsakymus dėl PAV proceso rengia architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistai, todėl jie turi pasisakyti tik dėl planuojamos ūkinės veiklos vietos atitikimo patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams (pvz.: planuoti gamybinę ūkinę veiklą sklype galima tada, kai sklypo naudojimo būdas yra pramoninės ir sandėliavimo, o ne komercinės paskirties). Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalį papildant ją 5 punktu: „
5) savivaldybės vykdomoji institucija – dėl veiklos vietos atitikimo patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendimams ir galimybės pagal teisės aktų reikalavimus juos keisti, atsižvelgdama į pagal įstatymus vykdomo savivaldybės aplinkos monitoringo duomenis. “
15Seimo nariai:
Virginija Vingrienė Simonas Gentvilas Kęstutis Mažeika 2017-03-02 1(7)
Šiuo metu atsakinga institucija, per nustatytą laikotarpį iš savivaldybių (kaip subjektų) negaudama informacijos dėl PŪV veiklos, savivaldybių administracijoms siunčia papildomas užklausas dėl PŪV veiklos, todėl PAV atrankos procesas gali užtrukti net iki 3 mėnesių. Taip pat, atsakymo pateikimui yra skiriama 20 d. d., todėl procesas užtrunka ganėtinai ilgai, ir tai neigiamai atsiliepia verslo sąlygoms. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 6 dalį, išdėstant ją taip: „ Atsakingoji institucija apie gautą atrankos informaciją ir apie galimybę pateikti motyvuotus pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoja poveikio aplinkai vertinimo subjektus, savivaldybės vykdomąją instituciją ir visuomenę.
Poveikio aplinkai vertinimo subjektai, suinteresuota visuomenė ir savivaldybės vykdomoji institucija per 10 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo dienos pateikia motyvuotus pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atsakingajai institucijai. Per nustatytą laiką nepateikus pasiūlymų dėl atrankos informacijos ar poveikio aplinkai vertinimo atsakingai institucijai yra laikoma, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektai, suinteresuota visuomenė ir savivaldybės vykdomoji institucija pasiūlymų dėl atrankos informacijos ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo neturi. “
pagrindiniam komitetui
16Seimo nariai:
Virginija Vingrienė Simonas Gentvilas Kęstutis Mažeika 2017-03-02 1(7)
Siekiant sumažinti išlaidas administraciniams ištekliams, mažinant administracinių procedūrų skaičių ir jų naštą, palengvinant sąlygas investicinei aplinkai ir atsižvelgiant į tai, kad statybas leidžiantis dokumentas galioja neribotai, siūloma pailginti ir priimtų PAV sprendimų galiojimo terminus. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 9 dalį, išdėstant ją taip: „9.
Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka gali priimti sprendimą pratęsti atrankos išvados galiojimą ne ilgesniam kaip 3 metų terminui per2010 darbo dienų nuo planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pateikto motyvuoto prašymo dėl atrankos išvados galiojimo pratęsimo, jei planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) pateikė pagrįstą informaciją, kad planuojama ūkinė veikla, jos vykdymo ir vietos sąlygos, kuriomis remiantis priimta atrankos išvada, nepasikeitė. Atsakingoji institucija paskelbia visuomenei sprendimą apie atrankos išvados galiojimo pratęsimą aplinkos ministro nustatyta tvarka .“
pagrindiniam komitetui
17Seimo nariai:
Virginija Vingrienė Simonas Gentvilas Kęstutis Mažeika 2017-03-021
Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus analitinės apžvalgos 16/82 „Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūros ir jų terminai Europos Sąjungos valstybėse” informaciją, kad Lietuvoje PAV ataskaitos ir sprendimo etape maksimalūs procedūrų terminai yra ilgesni negu kaimyninėse šalyse (pavyzdžiui Lenkijoje, Latvijoje ar Estijoje), siūloma sutrumpinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES nereglamentuojamus terminus. Šis pasiūlymas pagerintų šalies verslo aplinką, skatintų esamo verslo plėtrą ir naujų investicijų atėjimą, taip sąlygodamas naujų darbo vietų kūrimą bei šalies ekonomikos augimą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstytą įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, ir ją išdėstyti taip: „ 5.
kartu su ja pateiktą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą ir per2015 darbo dienų nuo jos gavimo dienos pateikia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir atsakingajai institucijai savo motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių. Motyvuotose išvadose poveikio aplinkai vertinimo subjektai turi nurodyti: teisės aktų reikalavimais pagrįstus motyvus dėl pritarimo ar nepritarimo planuojamai ūkinei veiklai; kokiai konkrečiai alternatyvai pritaria ar nepritaria, jeigu ataskaitoje buvo nagrinėtos alternatyvos; sąlygas, kurios turi būti įgyvendintos iki veiklos vykdymo pradžios, jeigu tokias sąlygas galima nustatyti pagal teisės aktų reikalavimus, ir pateikti pagrįstą nuomonę dėl vertinimo metodų, rezultatų, ataskaitos kokybės ir numatomų priemonių numatomam reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti.“ Nepritarti Komitetas, atsižvelgia į iniciatorių informaciją apie PAV procedūrų trukmę kaimyninėse šalyse ir įvertina tai, kad pagal naująją PAV direktyvą išplečiami informacijos atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikti reikalavimai (didesnės apimties ir su gilesniu pagrindimu atrankos dokumentai), todėl atsakinga institucija turės skirti daugiau laiko pateiktų dokumentų peržiūrai. Įstatymo projekte siūlomas 20 d. d. terminas yra pagrįstas ir optimalus. 18. Seimo nariai:
Virginija Vingrienė Simonas Gentvilas Kęstutis Mažeika 2017-03-021
Argumentai: Visi PAV proceso dalyviai turi pateikti tik motyvuotus pasiūlymus dėl PŪV veiklos numatytoje vietovėje. Motyvuotas pasiūlymas – faktiniais duomenimis, rodikliais, faktinėmis aplinkybėmis, taip pat teisės aktų nuostatomis ar kitais dokumentais pagrįstas pareiškėjo siūlymas (prašymas).
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 9 dalį, išdėstant ją taip: „
pranešimą visuomenei apie gautą ataskaitą ir galimybę su ja susipažinti. Suinteresuota visuomenė ir savivaldybės vykdomoji institucija per 10 darbo dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos turi teisę atsakingajai institucijai raštu pateikti motyvuotus pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir ataskaitos.“ Nepritarti Atsižvelgiant į Orhuso konvencijos 6 straipsnio 7 dalį, pagal kurią visuomenė turi teisę teikti bet kokius pasiūlymus , įstatymo projekte nenurodoma, kad pasiūlymas turi būti motyvuotas ar pagrįstas ir tokiu būdu užtikrinamas tinkamas Orhuso konvencijos ir direktyvos įgyvendinimas. 19. Seimo nariai:
Virginija Vingrienė Simonas Gentvilas Kęstutis Mažeika 2017-03-021
Argumentai: Kadangi poveikio aplinkai vertinimo subjektai jau yra susipažinę su PAV ataskaita, 5 darbo dienos yra pakankamas laikotarpis papildytos ataskaitos peržiūrai. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstytą įstatymo 10 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
turi teisę pateikti motyvuotus reikalavimus, kad poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildytų ar pataisytų ataskaitą. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi papildyti ar pataisyti ataskaitą ir pakartotinai pateikti ją poveikio aplinkai vertinimo subjektams.
ataskaitą išnagrinėja, įvertina ir per105 darbo dienų dienas nuo jos gavimo dienos pateikia motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir atsakingajai institucijai.“ Nepritarti Įstatymo projekte nurodytas maksimalus antrą kartą teikiamos poveikio aplinkai vertinimo subjekto išvados teikimo terminas, t. y. PAV subjektas neprivalo laukti 10 darbo dienų, kad galėtų pateikti išvadą. Jis išvadą turi pateikti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, t. y. priklausomai nuo dokumentų keitimo apimties, nuo pastabų turinio, išvada gali būti pateikta ir per 2 ir per 7 darbo dienas. 20. Seimo nariai:
Virginija Vingrienė Simonas Gentvilas Kęstutis Mažeika 2017-03-021
Argumentai: Šiuo metu atsakinga institucija yra priversta stipriai vilkinti procesą, kadangi ją pasiekia visiškai nemotyvuoti ir niekuo nepagrįsti prašymai dėl PŪV veiklos. Atsakinga institucija, gaudama motyvuotus pasiūlymus dėl PŪV veiklos, galėtų atlikti argumentuotą jų vertinimą, todėl PAV procesas vyktų daug greičiau. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnio 1, 6, 8 dalis, išdėstant jas taip: „
įvertinimą, raštu gautus suinteresuotos visuomenės ir savivaldybės vykdomosios institucijos pasiūlymus, išnagrinėjusi ir įvertinusi ataskaitą ir remdamasi poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadomis dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių, per 15 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos:
1) teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti arba
2) priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai. Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai turinį nustato aplinkos ministras.“
<...>
„ 6.
Kai savivaldybės vykdomoji institucija yra pateikusi motyvuotus pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos ir (ar) ataskaitos, atsakingoji institucija, prieš priimdama sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, organizuoja konsultacijas su savivaldybės vykdomąją institucija jos motyvuotiems pasiūlymams aptarti. Konsultacijose kviečiamas dalyvauti planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas. Konsultacijose su savivaldybės vykdomąja institucija aptariant jos motyvuotus pasiūlymus turi dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo subjektai, jeigu aptariami jų kompetencijai priskirti klausimai.“
<...>
„
motyvuotų pasiūlymų dėl planuojamos ūkinės veiklos ir ataskaitos ir, vadovaujantis šio straipsnio 7 dalies nuostatomis, ji turi svarstyti poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas ir (ar) suinteresuotos visuomenės motyvuotus pasiūlymus, atsakingoji institucija, vykdydama šio straipsnio 6 ir 7 dalies reikalavimus, turi teisę organizuoti bendrą visų poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių pasiūlymų ir išvadų aptarimą.“ Nepritarti Įstatymo projekto 11 str. 1 d. nustatytas reikalavimas atsakingai institucijai teikti motyvuotus pasiūlymus. 21. Seimo nariai:
Virginija Vingrienė Simonas Gentvilas Kęstutis Mažeika 2017-03-021
Argumentai: Mažėjant rengiamų PAV ataskaitų skaičiui (2015 m. viso gauta 20 PAV ataskaitų, 2016 m.
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstytą įstatymo 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 2.
Kai vadovaudamasi šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktu atsakingoji institucija ataskaitai nagrinėti pasitelkia konsultantus, ši institucija motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti teikia arba priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai per5040 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos. Atsakingoji institucija priima motyvuotą sprendimą pasitelkti konsultantus ir pateikia jį planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui per 5 darbo dienas po ataskaitos gavimo dienos. Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimo terminas vieną kartą gali būti pratęstas iki 25 darbo dienų dėl objektyvių, nuo atsakingosios institucijos nepriklausomų priežasčių. Atsakingoji institucija apie priimtą sprendimą pratęsti terminą privalo ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki termino pabaigos pranešti planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir nurodyti priežastis, dėl kurių terminas pratęsiamas.“ Nepritarti Įstatymo projekto 11 str. 2 dalyje nurodyta, kad reikalavimai pataisyti ar papildyti ataskaitą turi būti motyvuoti, taip pat ir sprendimas pasitelkti konsultantus turi būti motyvuotas. Dėl sprendimo priėmimo termino sutrumpinimo iki 40 darbo dienų - įstatymo projekte siūlomas 50 darbo dienų terminas yra optimalus, kadangi konsultantai pasitelkiami vadovaujantis viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais, t. y. atlikus viešųjų pirkimų procedūras, turinčias Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytus terminus. Be to, įstatymo projekte nurodytas maksimalus sprendimo priėmimo terminas, t. y. atsakinga institucija neprivalo laukti 50 darbo dienų, kad galėtų priimti sprendimą.
Ji sprendimą turi priimti ne vėliau, kaip per 50 darbo dienų, t. y. turint konsultantų išvadas, sprendimas gali būti priimtas ir per 35 ar 40 darbo dienų. 22. Seimo nariai: Virginija Vingrienė Simonas Gentvilas Kęstutis Mažeika 2017-03-021
Argumentai: Mažėjant rengiamų PAV ataskaitų skaičiui (2015 m. viso gauta 20 PAV ataskaitų, 2016 m.
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstytą įstatymo 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ir (ar) papildyti, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi papildyti ar pataisyti ataskaitą ir pakartotinai pateikti ją atsakingajai institucijai. Ši ataskaitą išnagrinėja ir per1510 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos priima sprendimą arba, nepažeisdama šio įstatymo 6 straipsnio 8 dalies nuostatų, dar kartą teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti.“ Nepritarti Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti pagal motyvuotas pastabas papildytos ar patikslintos ataskaitos vertinimo ir sprendimo priėmimo terminas 15 d. d. lyginant jį su šiuo metu galiojančiame PAV įstatyme nustatytu terminu (galiojančio PAV įstatymo 11 str. 3 d. – 25 d. d.) jau yra sutrumpintas 10 d. d. (2 savaitėmis). Be to, šis terminas yra maksimalus, kiekvienu konkrečiu atveju jis gali būti trumpesnis, tačiau atsakinga institucija neturi jo viršyti. 23. Seimo nariai:
Virginija Vingrienė Simonas Gentvilas Kęstutis Mažeika 2017-03-021
Argumentai: Mažėjant rengiamų PAV ataskaitų skaičiui (2015 m. viso gauta 20 PAV ataskaitų, 2016 m.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnio 12 dalį, išdėstant ją taip: „
sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį veikla galima pasirinktoje vietoje, galioja 5 metus nuo jo priėmimo dienos. Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka gali priimti sprendimą pratęsti sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galiojimą ne ilgesniam kaip 5 metų terminui per2015 darbo dienų nuo planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pateikto motyvuoto prašymo dėl sprendimo galiojimo pratęsimo, jei planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) pateikė pagrįstą informaciją, kad planuojama ūkinė veikla, jos vykdymo ir vietos sąlygos, kuriomis remiantis priimtas sprendimas dėl planuojamos ūkinės poveikio aplinkai, nepasikeitė. Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka paskelbia visuomenei sprendimą apie sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galiojimo pratęsimą.“
24Seimo nariai:
Virginija Vingrienė Simonas Gentvilas Kęstutis Mažeika 2017-03-02
3.8 Argumentai: Žaliosios energetikos palaikymo ir plėtros tikslais mažinant perteklinę administracinę naštą, yra būtina atsisakyti perteklinių aplinkosauginių reikalavimų.
Taip pat, remiantis energetikos įstatymo reikalavimais, nuo 6 MW galios didiesiems vėjo parkams taikomas prisijungimas į perdavimo tinklą, o šešėliavimą pakankamai gerai spendžia nustatytos sanitarinės zonos, tuo tarpu visos poveikio atrankų išvados iki 6 MW galios jėgainėms buvo teigiamos, o tai aiškiai rodo, kad PAV yra perteklinis veiksmas, apkraunantis vertintojus papildoma darbo našta, kai jų energija galėtų būti nukreipta kitų aplinkosaugos priemonių įgyvendinimo kontrolės link. Pasiūlymas: „ 3.8. vėjo elektrinių įrengimas (kai jų įrengtoji galia viršija
6 MW );“ Nepritarti Komitetas atsižvelgė į projekto iniciatorių argumentus, kad didžiausia problema ne galingumas, bet vėjo jėgainių skaičius ir aukštis vienoje teritorijoje. Taip pat iniciatoriai įsipareigojo pateikti pasiūlymą pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui, kuriuo bus nustatyti minėti parametrai. 25. Seimo nariai:
Virginija Vingrienė Simonas Gentvilas Kęstutis Mažeika 2017-03-02
10.2 Argumentai: Įvertinant tai, kad 0.5 ha urbanistiniai objektai sudaro apie 30 proc. visų PAV atrankų srauto, ir beveik visais atvejais PAV nebuvo pareikalautas, galima teigti, kad neigiamą poveikį aplinkai yra įmanoma suvaldyti bendraisiais aplinkosauginiais ir teritorijų planavimo reikalavimais. Tokiu būdu sumažėtų administracinė našta ir pertekliniai reikalavimai, o investicijų projektinės dokumentacijos rengimo bei derinimo laikas sutrumpėtų apie 6 mėn.
Pasiūlymas: „ 10.2. urbanistinių objektų (išskyrus gyvenamuosius pastatus, kai jų statyba numatyta savivaldybių lygmens bendruosiuose planuose), įskaitant prekybos ar pramogų centrus, autobusų ar troleibusų parkus, automobilių stovėjimo aikšteles ar garažų kompleksus, sporto ir sveikatingumo kompleksus, statyba (kai užstatomas didesnis kaip 0,5 ha
plotas kartu su kietosiomis dangomis, šaligatviais, pėsčiųjų takais, dviračių takais);“
pagrindiniam komitetui
26Seimo nariai:
Virginija Vingrienė Simonas Gentvilas Kęstutis Mažeika 2017-03-02
11.2 Argumentai: Įvertinant tai, kad centralizuotas nedidelių atliekų kiekių perdirbimas sąlygoja papildomas transportavimo išlaidas, o atliekų perdirbimo ir apdorojimo veikla yra skatinama tiek nacionalinių, tiek Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis, siūlytina nustatyti ir atvejus, kai atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo (nuo 50 iki 100 tonų per parą) ir atvejus, kai jos visiškai nereikia (iki 50 tonų per parą). Pasiūlymas: „ 11.2. nepavojingųjų atliekų šalinimas ar naudojimas jas apdorojant terminiais būdais, tokiais kaip deginimas, pirolizė, dujofikavimas, degazacija, plazminis procesas, ar derinant kuriuos nors būdus įrenginiuose, kurių pajėgumas mažiau kaip 100 ir daugiau kaip 50 tonų per parą.“
27Seimo nariai:
Virginija Vingrienė Simonas Gentvilas Kęstutis Mažeika 2017-03-02
12.2 Argumentai: Siekiant pagerinti investicinę aplinką, ypač smulkiojo verslo kaimo regionuose plėtrai, būtina sumažinti perteklinę administracinę naštą, būtina PAV taikymo išimtį taikyti didesniems, nei 50 vietų kaimo turizmo subjektams.
Juo labiau, kad tokio pobūdžio veiklų poveikį aplinkai galima suvaldyti bendraisiais aplinkosauginiais reikalavimais, jų įgyvendinimą užtikrinant per techninio projekto derinimo ir objekto pripažinimo tinkamu naudoti procedūras ir teritorijų planavimo reikalavimus. Pastarosios procedūros jau sudaro sąlygas visuomenei sužinoti apie planuojamą veiklą ir galimybes pareikšti savo nuomonę ir poziciją. Pasiūlymas: „ 12.2. poilsio namų, viešbučių kompleksų, kaimo turizmo sodybų ar panašių objektų už miestų ribų statyba (turinčiuose50100 ar daugiau lovų ir kai nėra centralizuotos inžinerinių tinklų infrastruktūros);“
Linas Balsys
1 Argumentai: Įvertinant tai, kad Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo projekte atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas atsisakoma 3 str. 2 d. nuostatos, pagal kurią atsakinga institucija (Aplinkos apsaugos agentūra) būtų galėjusi reikalauti atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo į įstatymo projekto 2 priedo sąraše įrašytai ūkinei veiklai, kai ūkinės veiklos mastas sudaro 50 proc. ar daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio, o įstatymo projekte siūlomi žemutiniai ribiniai dydžiai gyvūnams ir paukščiams yra dideli lyginant su faktiniais duomenimis apie ūkiuose realiai auginamus gyvūnų ir paukščių kiekius, ir įvertinant tai, kad žemės ūkio sektoriui per eilę metų aplinkosauginiai reikalavimai buvo liberalizuoti, nors žemės ūkio veikla daro didelį poveikį aplinkai, siūlome nustatyti žemesnius ribinius dydžius minėtoms veikloms.
Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad šiuo metu galiojančiame Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme ribiniai dydžiai yra nurodyti žemesni, todėl naujajame reglamentavime jie turėtų išlikti nepakitę. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 priedo 1.1 punktą: 1.
Žemės ir vandens ūkis, miškininkystė:
ar paukščių auginimas statiniuose, jeigu vietų jiems laikyti yra: 1.1.1. kiaulėms, sunkesnėms kaip 30 kg – daugiau kaip 1500700 , bet mažiau kaip 3000;
paršeliais žindukliais) – daugiau kaip450200 , bet mažiau kaip 900;
kg iki 30 kg (3 mėn.) –
ar daugiau;
m. – 1 000 ar daugiau;
prieaugliui nuo 1 iki 2 m. – 350 ar daugiau;
3 500 ar daugiau;
mažiau kaip 60 000, bet daugiau kaip
;
mažiau kaip 85 000, bet daugiau kaip
Komitetas teikia savo pasiūlymus (žr. 6 lentelės 2 d.)
29Seimo nariai:
Virginija Vingrienė Simonas Gentvilas
12 Argumentai: Įvertinant tai, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo metu priimamas sprendimas yra specialus sprendimas, kuris nesuteikia pilnos teisės užsakovui įgyvendinti projektą, t. y. šis poveikio aplinkai vertinimo sprendimas neleidžia kasti ar kitokiu būdų pradėti vykdyti ūkinę veiklą.
Sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai yra aplinkos apsaugos sąlygų, reikalavimų rinkinys, kuriomis remiantis išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, žemės gelmių išteklių naudojimo leidimas. Įstatymo projekte nurodomas sprendimas dėl poveikio aplinkai nėra sutikimas dėl planuojamos ūkinės veiklos 2014/52/ES direktyvos 1, 8a ir 9 straipsnio prasme. Pagal direktyvos reikalavimus įstatymo projekte siūlomas įtvirtinti sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai pagal 2014/52/ES direktyvą yra „ kompetentingos institucijos pagrįsta nuomonė“ (Direktyvos 1 str. 2 d. g punktas, angl. reasoned opinion), todėl jis negali būti laikomas galutiniu sutikimu/leidimu veiklos įgyvendinimu. Be to, įstatymo projekte Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai termino apibrėžtis yra platesnė nei pats terminas. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, įstatymo projekte nurodytą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai būtina tikslinti taip, kaip jis suprantamas direktyvoje ir taip, kaip juo vadovaujamasi išduodant leidimus pagal nacionalinę teisę. Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12.
Sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai – atsakingosios institucijos motyvuotas nustatyta tvarka priimtas dokumentas, kuriame nurodoma, ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas , veiklos pobūdį, vietą ir (ar) poveikį aplinkai, numatomas įgyvendinti numatomo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai mažinimo ir (ar) kompensavimo priemones, galima ar negalima pasirinktoje vietoje atitinka teisės aktų reikalavimus, ir jame nustatomos sąlygos, susijusios su atliktu poveikio aplinkai vertinimu, planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimui.“
sprendimas ir pasiūlymai:
: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-4804ES ir Komiteto išvadai bei pasiūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Kaimo reikalų komitetas. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kaimo reikalų komitetas 2017-03-21
1.1 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas, pateiktas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo projektui buvo atsisakyta galimybės reikalauti atlikti poveikio aplinkai vertinimą į įstatymo priedus nepatenkančioms veiklos rūšims (atsisakoma keičiamo įstatymo 3 str. 2 dalies). Šiuo pasiūlymu tikslinamas 2 priedo Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašas ir ribiniai dydžiai.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 priedo 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „
vietų jiems laikyti yra:
daugiau kaip 1500, bet mažiau kaip 3000;
(su paršeliais žindukliais) – daugiau kaip 450, bet mažiau kaip 900;
30 kg (3 mėn.) – 25 000 ar daugiau;
daugiau;
000 ar daugiau;
iki 2 m. – 350 ar daugiau;
(suaugusių gyvūnų su prieaugliu)
ar daugiau;
umeliukams iki 1 m. – 500 ar daugiau;
(suaugusių gyvūnų su prieaugliu)
ar daugiau;
000 (suaugusių gyvūnų su prieaugliu) ar daugiau;
ar daugiau;
daugiau;
500400 ar daugiau;
000, bet daugiau kaip 40 000;
kaip 85 000, bet daugiau kaip 40 000;
daugiau;
iki 70 d. –
ar daugiau;
iki 133 d. – 15 000 ar daugiau;
000 ar daugiau;
daugiau. Pritarti 2.
komitetas 2017-03-21
1.6 Argumentai: Siekiant sumažinti administracinę naštą ir aiškiau reglamentuoti poveikio aplinkai vertinimo reikalavimų taikymą kaimo plėtros žemėtvarkos projektams, siūloma patobulinti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo 2 priedo 1.6 punkto formuluotę, nustatant, kad atrankos procedūra būtų taikoma ne žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektams, o kaimo plėtros žemėtvarkos projektams. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 2 priedo 1.6dalį ir ją išdėstyti taip: „
paskirties žemė keičiama į bet kokią kitą paskirtį, išskyrus vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas;
(kai planuojamos teritorijos plotas 1 ha ar didesnis), kuriuose planuojamiems sprendiniams įgyvendinti bus keičiamos žemės ūkio naudmenos į kitas (ne žemės ūkio) naudmenas, išskyrus:
buto gyvenamosios paskirties pastato su pagalbinio ūkio paskirties statiniais statybos zonos nustatymą;
savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas numatyta įveisti mišką;
numatoma vykdyti šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nurodytą ūkinę veiklą;“
rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andriejus Stančikas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas (Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė)
APSAUGOS komitetas
O S
dalyvavo: komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, pavaduotojas Simonas Gentvilas, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Rimantas Sinkevičius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Aplinkos ministerijos viceministras Mindaugas Gudas, AM Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys, Poveikio aplinkai skyriaus vyr. specialistė Rūta Revoldienė, Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narė Ona Šulcienė, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Pavolis, Prezidentės patarėja Edita Kriščiūnienė, LKATA direktorė Raminta Radavičienė, Asociacijos „Investuotojų forumas“ teisininkė Ema Būtėnienė, Kiaulių augintojų asociacijos atstovas Tadas Palubinskas, SN V. Vingrienės visuomeninė konsultantė Dalia Janeliauskienė, LSA patarėja Agnė Kazlauskienė, Ignalinos savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis, ŽŪR atstovas Česlovas Tallat-Kelpša, ŽŪR skyriaus vedėja Aušra Žliobaitė, „Investuok Lietuva“ atstovai Matas Anužis , Elena Mickevičienė, STT atstovas Aivaras Raišys, KRK patarėja Simantė Kairienė, Vilniaus m. savivaldybės teisės departamento direktoriaus pavaduotoja Jekaterina Mickevičienė, savivaldybės atstovė Rasa Lozoraitienė, LR Ministro Pirmininko patarėjas Tomas Garasimavičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovė Tatjana Kuzavinienė, Seimo narys Valius Ąžuolas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P.
P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
356 1,2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 5 dalies 1 punkte po žodžio „vertinimą“ siūlytina įrašyti formuluotę „(toliau – atrankos informacija)“; šios dalies 2 punkte vietoj formuluotės „atrankos išvados“ siūlytina įrašyti formuluotę
„atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvados (toliau – atrankos išvada)“
tuo pačiu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje išbraukiant formuluotę „(toliau – atrankos išvada)“. Pritarti Siūloma 2 str. 5 dalį išdėstyti taip: „5. Planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo
1) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo informacijos, pagal kurią bus nustatoma, ar reikia atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą (toliau – atrankos informacija) , parengimą;
2) atrankos informacijos nagrinėjimą atsakingojoje institucijoje, siekiant nustatyti, ar privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, konsultacijas su poveikio aplinkai vertinimo subjektais savivaldybės vykdomąja institucija ir suinteresuota visuomene, motyvuotos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvados (toliau – atrankos išvada) priėmimą ir jos viešinimą.“ Siūloma 3 str. 6 dalį išdėstyti taip: „6.
taip: „6. Kai atsakingoji institucija yra priėmusi atrankos išvadą (toliau – atrankos išvada) ir (ar) sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, tačiau iki veiklos vykdymo pradžios ar pradėjus ją vykdyti planuojama ūkinė veikla keičiama, plečiama ir šis keitimas ar plėtimas atitinka šio įstatymo 1 priedo
atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas.“251014
aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo“ sąvoka tobulintina, atsižvelgiant į Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) bei Europos ekonominės erdvės susitarime įtvirtintą įsisteigimo teisę bei laisvę teikti paslaugas ne tik Europos Sąjungos bei Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtoms įmonėms
(kitoms organizacijoms) bei juridinių asmenų ir kitų organizacijų padaliniams. Ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktui. Pritarti Siūloma 2 str. 10 dalį išdėstyti taip: „10. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas
(ar) poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ir atliekantis kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.“ Siūloma 5 str.
1 dalies 4 punktą išdėstyti taip: „4) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) įgaliotas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas, kuris yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ar kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką, arba juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį) , turintis specialistų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą ar kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką;“372 priedas1
1
reikėtų įrašyti nuorodą „šio įstatymo 1 priedas“. Ši pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
3712 4.
3712
nustatyti, kad atsakingoji institucija iki leidimo (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ir kiti) išdavimo turi teisę reikalauti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri įrašyta į šio įstatymo 2 priede nurodytą sąrašą, kai ūkinės veiklos mastas sudaro 50 procentų ar daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio ir ūkinė veikla planuojama tokioje vietoje, kurioje dėl ūkinės veiklos pobūdžio, masto gali būti sukeltas neigiamas poveikis aplinkai. Tokiu atveju atsakingoji institucija turi įvertinti ūkinės veiklos mastą, pobūdį, vietos ypatumus ir nuspręsti, ar reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad iš keičiamo įstatymo nuostatų nėra aiškus minėtų nuostatų įgyvendinimo mechanizmas, t. y., neaišku, kokiu būdu atsakingoji institucija sužinotų apie planuojamą ūkinę veiklą, atitinkančią šiose projekto nuostatose nustatytus kriterijus, nes planuojamos ūkinės veiklos organizatorius ar leidimą išduodančioji institucija pagal siūlomas keičiamo įstatymo nuostatas nėra įpareigojami šiuo atveju kreiptis į atsakingąją instituciją ar ją informuoti; taip pat neaišku, kokiais apibūdinančiais planuojamą ūkinę veiklą dokumentais vadovautųsi atsakingoji institucija vertindama ūkinės veiklos mastą, pobūdį, vietos ypatumus, nes atrankos informacija būtų rengiama tik atsakingajai institucijai nusprendus, kad reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo; nėra aiškūs terminai (manytina, kad terminai turi būti nustatomi įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte), per kuriuos atsakingoji institucija įvertintų planuojamą ūkinę veiklą ir priimtų sprendimą; ar apie tai būtų informuojamas planuojamos ūkinės veiklos organizatorius bei leidimą išduodančioji institucija; ar būtų sustabdomas leidimo išdavimo procesas, jei jau būtų kreiptasi dėl leidimo išdavimo; be to nėra aišku, kaip ir koks subjektas kontroliuotų šį procesą. Pritarti Pagal šią TD ir STT 1 pastabą siūloma išbraukti 3 straipsnio 2 dalį, o 7 str. 2 dalį išdėstyti taip: „2. Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą ( šio įstatymo 2 priedas). ir tais atvejais, kai pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalį atsakingoji institucija nusprendžia, kad reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo . “33 5.
Siekiant suderinti keičiamo įstatymo nuostatas su kartu su šiuo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 7, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo, 16, 17 ir 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-4805) nuostatomis (5 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalis), siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse prieš žodį „leidimo“ įrašyti žodžius „įstatymuose įtvirtinto“. Pritarti76
nėra aišku, kokiu būdu (raštu informuoja pateikdama informaciją, ar tik kur nors gautą informaciją paskelbia, ar informuoja kur informacija bus paskelbta) atsakingoji institucija informuoja nurodytus subjektus apie gautą atrankos informaciją ir apie galimybę pateikti pasiūlymus. Dėl to nėra pakankamai aiškus termino „per 10 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo dienos
“ atskaitos momentas. Siūlytina tikslinti projekto
nuostatas. Pritarti Siūloma 7 str. 6 dalį išdėstyti taip: „6. Atsakingoji institucija apie gautą atrankos informaciją ir apie galimybę pateikti pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoja poveikio aplinkai vertinimo subjektus , savivaldybės vykdomąją instituciją ir visuomenę.
Poveikio aplinkai vertinimo subjektai , suinteresuota visuomenė ir savivaldybės vykdomoji institucija per 10 darbo dienų nuo pateiktos informacijos gavimo dienos, o suinteresuota visuomenė
informacijos paskelbimo dienos , pateikia pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atsakingajai institucijai. Per nustatytą laiką nepateikus pasiūlymų dėl atrankos informacijos ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atsakingajai institucijai laikoma, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektai, suinteresuota visuomenė pasiūlymų dėl atrankos informacijos ir
(ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo neturi. “77
terminas „per 20 darbo dienų nuo informacijos atrankai gavimo dienos “ nėra pakankamai aiškus tuo aspektu, kad iš termino atkaitos momento formuluotės nesuprantama, ar šis terminas apima ir teminus, nustatytus šio straipsnio 6 dalyje. Jeigu 20 darbo dienų terminas apima iš šio straipsnio 6 dalyje nustatytus 3 darbo dienų ir 10 darbo dienų terminus, tai atsakingoji institucija realiai turi 7 darbo dienų terminą visiems pateiktiems dokumentams išnagrinėti ir priimti atrankos išvadą. Svarstytina ar šis terminas yra realus ir protingas įvertinant tai, kad papildomos informacijos nagrinėjimui keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalies nuostatos nustato ilgesnį – 10 darbo dienų terminą. Nepritarti Įstatymo projekto 7 str. 7 d. nustatytas 20 d. d. terminas apima ir 7 str.
6 d. nustatytus 3 d. d. ir 10 d. d. terminus, tai reiškia, kad atsakinga institucija atrankos informaciją nagrinėja ir vertina lygiagrečiai su PAV subjektais ir savivaldybės vykdomąja institucija. Tokiu būdu realiai ji turi 15 d. d. informacijai išnagrinėti ir priimti atrankos išvadą ar pateikti pastabas dėl atrankos dokumento. Pažymėtina, kad toks pats principas nuo 2013 m. liepos mėn. taikomas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo sistemoje, kur jis visiškai pasiteisino. Atsižvelgiant į tai, manoma, kad pasirinktas atrankos informacijos nagrinėjimo proceso optimizavimas yra tinkamas. 82
aplinkai vertinimo ataskaitos turinys ir joje privalomi išnagrinėti klausimai nustatomi poveikio aplinkai vertinimo programoje. Pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES (toliau – Direktyva 2011/92/ES) 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti minimalūs poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos turinio reikalavimai. Iš Direktyvos 2011/92/ES ir teikiamo įstatymo projekto atitikties lentelės būtų galima suprasti, kad šie minimalūs reikalavimai būtų nustatyti Programos ir ataskaitos rengimo nuostatuose. Manome, kad atsižvelgiant į Direktyvos 2011/92/ES nustatytų reikalavimų pobūdį bei Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną dėl esminių ūkinės veiklos sąlygų bei su asmens teisėmis susijusio teisinio reguliavimo nustatymo įstatymu, minimalūs poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos reikalavimai turėtų būti suformuluoti teikiamame projekte, pavyzdžiui keičiamo įstatymo 10 straipsnyje.
Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad direktyvose nenurodoma, kokio lygmens nacionaliniu teisės aktu turi būti perkeliamos direktyvos nuostatos ir remiantis Konstitucinio Teismo formuojama doktrina (pvz., žr. Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 5 d. nutarimą), esminės ūkinės veiklos sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei veiklai, turi būti nustatyti įstatyme. Ataskaitos turinio reikalavimai nėra esminės veiklos sąlygos. Įstatymo projekto kontekste esminės veiklos sąlygos būtų – atlikti atranką planuojamai ūkinei veiklai ar poveikio aplinkai vertinimą ir reikalavimas atlikti tam tikras procedūras parengiant įstatymo projekte nurodytus dokumentus pagal įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytus specialiuosius reikalavimus. Ūkinės veiklos rūšys, kurioms taikoma atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas nurodytos įstatymo projekto 1 ir 2 prieduose, procedūros ir dokumentai, kuriuos reikia parengti, taip pat nurodyti įstatyme. Ataskaitos turinio reikalavimai nepriskirtini esminėms veiklos sąlygoms, kadangi jais nenustatomos esminės veiklos sąlygos, šiais dokumentais remiamasi priimant atitinkamus sprendimus. Reikalavimai ataskaitai yra nustatyti aplinkos ministro tvirtinamuose Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatuose (toliau – Nuostatai). Nuostatuose detaliai pagal kiekvieną aplinkos komponentą nurodoma, kokia informacija turėtų būti pateikiama.
Pažymėtina, kad kiekvienos konkrečios planuojamos ūkinės veiklos atveju, ataskaitos turinys, vertinami aspektai priklausys nuo veiklos pobūdžio, masto, pasirinktos vietos. Įstatymo projekte įtvirtinus specialiuosius ataskaitos reikalavimus, nebūtų užtikrinamas tinkamas jų vykdymas, kadangi net ir tos pačios veiklos rūšies atveju priklausomai nuo jos įgyvendinimo vietos, ataskaitoje bus pateikiama ta informacija, kuri aktuali konkrečios planuojamos ūkinės veiklos atveju. 83
šiais aspektais. Pirma, nėra aišku, ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas parengtą programą turi pateikti atsakingajai institucijai, ar ši institucija gauna tik informaciją apie parengtą programą; taip pat neaišku, ar minėta institucija turi paskelbti pačią programą ar tik informaciją apie jos parengimą ir galimybę su ja susipažinti. Antra, svarstytina, ar siekiant aiškumo, šiose projekto nuostatose nereikėtų nustatyti konkrečių terminų, per kuriuos atsakingoji institucija privalėtų paskelbti informaciją ir informuoti apie tai savivaldybės vykdomąją instituciją. Pritarti Siūloma 8 str. 3 dalį išdėstyti taip: „3. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas parengtą programą teikia poveikio aplinkai vertinimo subjektams išvadoms gauti, apie parengtą programą aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoja visuomenę ir atsakingąją instituciją, kuri gautą informaciją per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos paskelbia aplinkos ministro nustatyta tvarka. Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka raštu informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją, kaip galima susipažinti su programa. “810 4,5 5,6 10.
Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5, 6 ir 8 dalys nustato, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl programos atsakingajai institucijai teikia dveji subjektai - patys poveikio aplinkai vertinimo subjektai bei poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas kartu su planuojamos ūkinės veiklos organizatoriumi (užsakovu). Svarstytina, ar toks dvigubas tų pačių dokumentų teikimas tai pačiai institucijai yra racionalus. Ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5, 6 ir 8 dalių nuostatoms dėl poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadų dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių dokumentų dvigubo pateikimo. Pritarti Siūloma 8 str. 4 dalį išdėstyti taip: „4. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai programą išnagrinėja, įvertina joje pateiktą informaciją ir per 10 darbo dienų nuo jos gavimo dienos pateikia motyvuotas išvadas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui. ir atsakingajai institucijai. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai, atsakingi už gaisrinę ir civilinę saugą, kultūros vertybių apsaugą, atsižvelgę į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, teikdami išvadas dėl programos, turi teisę nurodyti, ar jie nagrinės ataskaitą. Jeigu poveikio aplinkai vertinimo subjektai, atsakingi už gaisrinę ir civilinę saugą, kultūros vertybių apsaugą, nurodo, kad nenagrinės ataskaitos, ataskaita jiems neteikiama.“ Siūloma 8 str. 5 dalį išdėstyti taip: „5. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai turi teisę pateikti motyvuotus reikalavimus poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui papildyti ar pataisyti programą.
Tokiais atvejais poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildo ar pataiso programą ir pakartotinai teikia ją poveikio aplinkai vertinimo subjektams, kurie per 5 darbo dienas nuo jos gavimo dienos programą išnagrinėja, įvertina joje pateiktą informaciją ir pateikia motyvuotas išvadas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui. ir atsakingajai institucijai. “ Siūloma 10 str. 5 dalį išdėstyti taip: „5. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai išnagrinėja ir įvertina ataskaitą ir kartu su ja pateiktą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą ir per 20 darbo dienų nuo jos gavimo dienos pateikia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir atsakingajai institucijai savo motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galimybių . Motyvuotose išvadose poveikio aplinkai vertinimo subjektai turi nurodyti: teisės aktų reikalavimais pagrįstus motyvus dėl pritarimo ar nepritarimo planuojamai ūkinei veiklai; kokiai konkrečiai alternatyvai pritaria ar nepritaria, jeigu ataskaitoje buvo nagrinėtos alternatyvos; sąlygas, kurios turi būti įgyvendintos iki veiklos vykdymo pradžios, jeigu tokias sąlygas galima nustatyti pagal teisės aktų reikalavimus, ir pateikti pagrįstą nuomonę dėl vertinimo metodų, rezultatų, ataskaitos kokybės ir numatomų priemonių numatomam reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti.“ Siūloma 10 str. 6 dalį išdėstyti taip: „6. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai turi teisę pateikti motyvuotus reikalavimus, kad poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildytų ar pataisytų ataskaitą. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi papildyti ar pataisyti ataskaitą ir pakartotinai pateikti ją poveikio aplinkai vertinimo subjektams.
Šie ataskaitą išnagrinėja, įvertina ir per 10 darbo dienų nuo jos gavimo dienos pateikia motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galimybių poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui. ir atsakingajai institucijai. “9
terminai – atitinkamai 25 ir 30 darbo dienų (kitai valstybei narei pateikti atsakymą dėl dalyvavimo tarpvalstybinio vertinimo procese ar pateikti savo pasiūlymus) atitinka Direktyvos 2011/92/ES 7 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad valstybė narė, kurios teritorijoje projektą ketinama įgyvendinti, suteikia tai kitai valstybei narei pakankamai laiko , kad ji galėtų priimti atitinkamus sprendimus ar pateikti pasiūlymus. Nepritarti Įstatymo projekto
netrumpesnį kaip 25 darbo dienos “ ir
„netrumpesnį kaip 30 darbo dienų nuo išsiuntimo dienos“
, t. y. visada galima nurodyti ilgesnį laiką, atsižvelgiant į gerąją praktiką, tarptautines rekomendacijas ar konsultacijas su suinteresuotomis šalimis, bet trumpesnio negu 25 ar 30 d. d. – ne. 94
nacionalinėmis teisės nuostatomis“ siūlytina keisti formuluote „nacionalinės teisės nuostatomis“. Pritarti10
terminai (atitinkamai 20 ir 10 darbo dienų) neatitinka Direktyvos 2011/92/ES
konsultacijoms su suinteresuota visuomene dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos yra ne trumpesnis kaip 30 dienų.
Papildomai atkreipiame dėmesį, kad nėra visiškai aiški pati keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią „poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita <...> informuoja visuomenę apie viešą visuomenės supažindinimą su ataskaita“. Nepritarti 2014/52/ES 6 straipsnio 7 dalyje nustatytas ne trumpesnis kaip 30 dienų konsultacijų su visuomene dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos terminas, kuris įstatymo projekte išskaidytas į dvi dalis – visuomenės informavimas apie viešą ataskaitos svarstymą prieš 20 darbo dienų ir kita dalis – visuomenės informavimas, kai atsakinga institucija gauna ataskaitą (pasiūlymų teikimo terminas – 10 darbo dienų). Direktyva nedraudžia skaidyti šį terminą į atskirus etapus. Kadangi nacionalinėje teisėje konsultacijų su visuomene dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos pareiga padalinta poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir atsakingai institucijai, siekiant išlaikyti Direktyvos 2014/52/ES 6 straipsnio 7 dalyje nustatytą 30 dienų konsultacijų su visuomene dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos terminą, įstatymo projekto 10 straipsnio 9 dalyje nustatyta: „9. Atsakinga institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka paskelbia pranešimą visuomenei apie gautą ataskaitą ir galimybę su ja susipažinti ir raštu informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją. Suinteresuota visuomenė ir savivaldybės vykdomoji institucija per 10 darbo dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos turi teisę atsakingai institucijai raštu pateikti pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir ataskaitos.“.
109
14Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nereikėtų nustatyti,
kad savivaldybės vykdomoji institucija pasiūlymus gali pateikti per 10 darbo dienų nuo informacijos raštu gavimo dienos, nes pranešimo paskelbimo diena gali nesutapti su informacijos raštu gavimo diena, o savivaldybės vykdomoji institucija nėra įstatymu įpareigojama sekti atsakingos institucijos paskelbtą informaciją. Be to, svarstytina, ar siekiant aiškumo, šiose projekto nuostatose nereikėtų nustatyti konkrečių terminų, per kuriuos atsakingoji institucija privalėtų paskelbti pranešimą apie gautą ataskaitą ir galimybę su ja susipažinti bei informuoti apie tai savivaldybės vykdomąją instituciją. Pritarti Siūloma 10 str. 9 dalį pagal šią TD pastabą, Seimo narių ir Klaipėdos mero pasiūlymus išdėstyti taip: „9. Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka per 3 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos paskelbia pranešimą visuomenei apie gautą ataskaitą ir galimybę su ja susipažinti. ir raštu informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją . Suinteresuota visuomenė ir savivaldybės vykdomoji institucija per 10 darbo dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos, turi teisę atsakingajai institucijai raštu pateikti pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir ataskaitos.“1112
planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai turinį nustato aplinkos ministras.
Manome, kad atsižvelgiant į šio sprendimo teisines pasekmes ir į Konstitucinio Teismo doktriną dėl su asmens teisėmis susijusio teisinio reguliavimo nustatymo įstatymu, pagrindiniai sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai turinio reikalavimai turėtų būti nustatyti teikiamame projekte. Nepritarti Manoma, kad įstatymo projekte netikslinga nustatyti sprendimo priėmimo pagrindus, kadangi kiekvienu konkrečiu atveju priimant tiek teigiamą, tiek neigiamą sprendimą vertinama visa eilė aspektų, t. y. koks poveikio mastas, ar įgyvendinus projektą ir vykdant veiklą pagal vertinimo rezultatus užtikrinama, kad bus laikomasi teisės aktuose nustatytų aplinkos kokybės reikalavimų ar net ir pritaikius poveikio mažinimo priemones, vykdant veiklą bus daromas neigiamas poveikis aplinkai ir pan. Manoma, kad netikslinga įvardinti konkrečias sąlygas įstatyme, kadangi kiekvienos konkrečios planuojamos ūkinės veiklos atveju priklausomai nuo veiklos pobūdžio, įgyvendinimo vietos jos gali būti skirtingos. Pavyzdžiui, statybą leidžiančio dokumento forma ir turinys nustatyta statybos techniniame reglamente STR. 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“. Sprendimo dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo forma ir turinys nustatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų tvarkos apraše, patvirtintame sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-474. 14
reglamentuoti keičiamo įstatymo 14 straipsnyje: viena vertus, įstatymų baigiamosiose nuostatose paprastai yra nustatoma negatyvioji teisinė atsakomybė, kurios pagrindas – teisės pažeidimas (kitaip tariant, įstatymuose nustatytų reikalavimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas).
Kita vertus, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyvių atitinkamos pareigos vykdyti įstatymo nuostatas jau yra nustatytos kitose projekto nuostatose, todėl pakartotinis šių pareigų nustatymas yra perteklinis. Pritarti Siūloma 14 straipsnį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyvių atsakomybė Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyviai atsako už šio įstatymo nuostatų vykdymą. Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyviai už šio įstatymo nuostatų pažeidimus traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.“
teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų, patvirtintų Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 129KKK nustatytus reikalavimus:
2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013 L 158, p.193)“;
tvarka.
Pritarti Siūloma įstatymo 3 priedą išdėstyti taip: „1. 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL
, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013 L 158, p. 193). 2. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL 2012 L 26, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL 2014 L 124, p. 1). “ . 2. 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102).“
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos pramonininkų konfederacija 2016-12-192 priedas 11.5 Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kreipiasi dėl Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projekto (toliau - Projektas). Atkreipiame dėmesį, kad LPK Aplinkosaugos komitetas š.m. birželio 16 d. (raštas Nr. 382) ir š.m. spalio 10 d. (raštas Nr. 521) teikė detalius argumentus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, į kuriuos nebuvo atsižvelgta.
Prašome atsižvelgti į tai, kad Lietuvos pramonininkų konfederacija nesutinka su šiomis Projekto nuostatomis:
bet kurią nepavojingųjų atliekų naudojimo veiklą, kai vienu metu laikoma100 tonų atliekų, arba keičiant vykdomos veiklos apimtį, privaloma atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, nes: A.1. siūlomos nuostatos sunkina verslo sąlygas, didinama administracinė našta verslo subjektams; A.2. siūlomas reglamentavimas sąlygoja nemažas finansines išlaidas ir daugiau nei pusę metų (dėl ilgos ir sudėtingos vertinimo procedūros) terminą, laukiant atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvados iš atsakingos institucijos;
A.3. siūlomas reikalavimas neargumentuotas ir anaiptol nesudaro prielaidų reikšmingam poveikiui aplinkai išvengti; A.4. Projekto derinimo su institucijomis pažymoje įvardijamus tikslus, kurių siekiama siūlomu reglamentavimu, galima pasiekti papildomos administracinės naštos verslui nesukeliamomis priemonėmis (pvz., atlikus analizę, identifikuoti galimas reikšmingą poveikį aplinkai darančias nepavojingųjų atliekų tvarkymo veiklas ir galimas poveikio sumažinimo priemones nustatyti taršos integruotos kontrolės ir prevencijos arba taršos leidimų sąlygose). Siūlome koreguoti Projekto 2 priedą, išbraukiant 11.5 punktą, arba nustatyti didesnius ribinius dydžius (1000 tonų) ir išdėstyti 11.5 punktą taip: „ 11.5. nepavojingųjų atliekų laikymas, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti, kai vienu metu laikoma 1000100 ar daugiau tonų atliekų“. B) Projekto 2 priedo 11.7.2 pavojingų atliekų laikymą, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti, kai vienu metu laikoma ne daugiau kaip
, privaloma atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, šis reikalavimas negali būti taikomas eksploatacijai netinkamoms transporto priemonėms (toliau ENTP) nes: B.1.
Viena ENTP vidutiniškai sveria apie 1,5 t., priėmus šį reikalavimą ENTP tvarkytojams bus apribotas ENTP priėmimas, kas prieštarauja: B.1.1 ES Parlamento direktyvai 2000/53/EB (ENTP direktyva),
„2. Be to, valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad visos
eksploatuoti netinkamos transporto priemonės būtų nugabentos į patvirtintą apdorojimo įmonę. “ B.1.2 ENTP direktyvos:
23) Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad įgyvendinant šios direktyvos nuostatas būtų išlaikyta konkurencijos galimybė, ypač mažų ir vidutinių įmonių teisė į surinkimo, išmontavimo, apdorojimo bei perdirbimo rinką. Šiuo reikalavimu apribota galimybė priimti ENTP, turės neigiamos įtakos įmonių konkurencingumui vidaus ir tarptautinėje rinkoje. B. 1.3 LR aplinkos ministro 2003 12 24 Įsakymu Nr. 710 patvirtintų ENTP tvarkymo taisyklių: „
apdorojimo ar surinkimo įmonė, priimdama eksploatuoti netinkamas transporto priemones, neturi teisės reikalauti užmokesčio už priėmimą
“. Šis reikalavimas yra išaiškintas, kaip ENTP
tvarkytojų prievolė priimti visas jiems pristatytas ENTP. B.3. Apsunkinamos verslo sąlygos, didinama administracinė našta ENTP tvarkančioms įmonėms. B.4. Siūlomas reikalavimas neargumentuotas ir anaiptol nesudaro prielaidų reikšmingam poveikiui aplinkai išvengti. Viešoje erdvėje, automobilių priežiūros įmonių teritorijoje, daugiabučių kiemuose, automobilių stovėjimo aikštelėse ir k. t. dažnai stovi dešimtimis ENTP kriterijus atitinkančių transporto priemonių ir jokie reikalavimai jiems netaikomi.
Siūlome koreguoti, darant išimtį ENTP Projekto
pavojingų atliekų laikymą, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti, kai vienu metu laikoma ne daugiau kaip 10 tonų atliekų, išskyrus ENTP. Nepritarti Dėl
: Nuo 2000 m. iki 2008 m. poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) ar atrankos reikalavimai buvo taikomi bet kokiai atliekų tvarkymo veiklai. Nuo 2008 m. pradėti taikyti liberalesni reikalavimai nepavojingų atliekų saugojimo veiklai (nereikėjo atlikti nei atrankos, nei PAV). Dabar, atsižvelgdami į šio liberalizavimo neigiamus rezultatus (kai PAV įstatyme buvo panaikintas reikalavimas atlikti atranką nepavojingų atliekų tvarkymo veiklai, atliekų tvarkytojai, siekdami greitos finansinės naudos, imdavosi atliekų laikymo veiklos neturėdami tikslo jas tvarkyti, tuomet nutraukdavo veiklą ir palikdavo valstybei pasirūpinti galutiniu tokių sukauptų atliekų sutvarkymu) ir į atliekų tvarkymo veiklos reglamentavimo trūkumus, siūlome nustatyti 100 t slenkstį nepavojingų atliekų saugojimo veiklai, kurį pasiekus taikoma atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Pagal PAV direktyvos 2 priedą atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo reikalavimai taikomi bet kokiems atliekų tvarkymo projektams, t. y. įrenginiams, skirtiems atsikratyti atliekomis, jei projektai neįtraukti į 1 direktyvos priedą. Nepaisant to, kad direktyvoje nurodomi tik atliekų atsikratymo (šalinimo) įrenginiai, tačiau pagal Europos Teisingumo Teismo praktiką ir pagal EK parengtą PAV direktyvos 1 ir 2 prieduose nurodytų projektų sampratos aiškinimo vadovą atliekų šalinimas apima ir atliekų naudojimą, todėl PAV įstatymo projekte siūloma reikalauti atrankos ir atliekų naudojimo veiklai.
Be to, pagal nacionalinę teisę atliekų laikymo veikla priskiriama atliekų naudojimo ir šalinimo veiklai, todėl PAV įstatyme šiam atliekų naudojimo būdui nustatytas atskiras reikalavimas atlikti atranką dėl PAV, kai pasiekiamas 100 t vienu metu saugomų atliekų kiekis. 100 t slenkstinis dydis nustatytas įvertinus atliekų tvarkymo veiklos specifiką, aplinkosaugines problemas ir siekiant užtikrinti nuoseklų atliekų laikymo veiklos planavimą. Pažymėtina, kad šis reikalavimas taikomas ne tik atliekų laikymui, bet ir atliekant atliekų paruošimą naudoti arba šalinti, t. y. kartu su laikymu atliekant ir atliekų pirminio apdorojimo operacijas. Remiantis atliekų tvarkytojams išduotų TIPK ir Taršos leidimų duomenimis, mažuma atliekų tvarkytojų vykdo tik atliekų laikymo veiklą. Didžioji dalis jų kartu su atliekų laikymu vykdo bent jau atliekų rūšiavimo veiklą. Dėl
papunkčio
PAV įstatymo reikalavimų - PAV įstatymo projekto 2 priedo 11.7. 2 papunktyje įtvirtintas reikalavimas atlikti atranką, kai vienu metu planuojama laikyti daugiau kaip 10 t pavojingųjų atliekų, yra toks pats, kaip ir galiojančiame įstatyme. Atsižvelgiant į įstatymo taikymo praktiką, nustatyti išimtį atskirai atliekų grupei netikslinga. Be to, jeigu būtų vykdoma tik nebetinkamų naudoti transporto priemonių laikymo veikla, neatliekant jokių ardymo operacijų, pagal PAV įstatymo projektą būtų taikomas 2 priedo 11.13 p. 2.
pramoninkų konfederacija Lietuvos žemės ūkio rūmai Lietuvos verslo konfederacija Asociacija investors' forum Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija Antrinio perdirbimo įmonių asociacija 2012-12-20 Pavojingų atliekų tvarkytojų asociacija 2012-12-20 Laisvųjų ekonominių zonų asociacija 2012-12-20 Suprasdami, kad Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos komitete svarstomas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4804 itin svarbus aplinkosauginiu aspektu bei vertindami siūlomų pakeitimų įtaką verslo sąlygoms ir investicinei aplinkai, teikiame savo nuomonę bei pasiūlymus dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-4804. Visų pirma, norime pažymėti, jog įstatymo projektu siūlomi pakeitimai, kuriais padidinama atliekamo poveikio aplinkai vertinimo (PAV) kokybė bei optimizuojamas procesas:
vertinimo išvados persvarstymo (įstatymo projekto 7 str.), privalomų išvadų gavimo, kai PAV subjektai be pastabų ir pasiūlymų pritaria PAV programai (įstatymo projekto 8 str. 7 d.) ir kt.);
teikiamų išvadų turiniui (įstatymo 10 str. 5 d.);
valstybės, savivaldybių institucijų kompetencijos (įstatymo projekto 6 str. 5 ir 6 d.);
str. 6 d., 8 d., 9 d., 8 str. 4 d., 9 d., 10 str. 9 d. ir kt.). Mūsų nuomone, tai padidins poveikio aplinkai vertinimo proceso efektyvumą bei atliekamo vertinimo kokybę, sumažins administracinę naštą, taip pat užtikrins didesnį teisinį tikrumą ekonominės veiklos vykdytojams, planuojantiems ūkinę veiklą. Būtina pabrėžti, kad Pasaulio ekonomikos forumo 2014-2015 m.
Pasaulio konkurencingumo ataskaitos duomenimis pagal valdžios sektoriaus sukeliamą reguliavimo naštą Lietuva užima 105-ą vietą tarp 144 šalių, tuo tarpu Estija yra 10-oje vietoje, Latvija – 75 vietoje. Remiantis Lietuvos investuotojų apklausų duomenimis, net 49 % įmonių
išdavimo, rengiant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimus ir kitose aplinkosaugos srityse. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) 2015 m. liepos 29 d. išleistoje Lietuvos reguliacinės politikos apžvalgoje rekomenduojama ypatingą dėmesį sutelkti į poveikio aplinkai vertinimo procedūrų reformavimą (rekomendacija Nr. 9.2). Mūsų nuomone, itin svarbu, kad pagaliau įstatymo projekte aiškiai yra atskiriamos ir apibrėžiamos poveikio aplinkai vertinimo procese dalyvaujančių institucijų, ypatingai savivaldybių, funkcijos ( šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje (8 str. 9 d.) suteikiama absoliuti teisė savivaldybėms, dėl bet kokių priežasčių (t. y. įstatyme nėra nustatyta jokių objektyvių kriterijų) priimti sprendimus, draudžiančius planuojamą ūkinę veiklą faktiškai net nepradėjus atlikinėti poveikio aplinkai vertinimo (t. y. prieš patvirtinant PAV programą – dokumentą, nustatantį planuojamo atlikti vertinimo turinį, struktūrą. Mūsų turimomis žiniomis, tokio teisinio reguliavimo nėra nei vienoje ES valstybėje narėje) . Tai leidžia užtikrinti, jog poveikio aplinkai vertinimo procese bus priimami motyvuoti, objektyvūs ir profesionalūs sprendimai. Juolab, kad būtinybė keisti teisinį reguliavimą, įtvirtintą šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 str.
Direktyvoje 2011/92/ES įtvirtintais tikslais bei Konstitucinio Teismo suformuluota doktrina dėl esminių ūkinės veiklos sąlygų bei su asmens teisėmis susijusio teisinio reguliavimo. Priėmus siūlomus pakeitimus, poveikio aplinkai vertinimo procese nebeliktų prielaidų objektyviais duomenimis nepagrįstų bei galimai politizuotų sprendimų priėmimui, ir būtų užtikrinta, jog poveikį aplinkai vertins kompetentingi, profesionalūs savo srities žinovai, turintys specialių žinių, susijusių su aplinkos vertinimu. Visi aukščiau nurodyti ir Įstatymo projekte Nr. XIIP-4804 numatomi pakeitimai neabejotinai padidins investicinės aplinkos patrauklumą ir investuotojų pasitikėjimą, bet svarbiausia, kad sprendimai bus paremti pagrįstais ir objektyviais aplinkos apsaugos motyvais bei duomenimis, t. y. motyvais ir duomenimis, kuriais ir turėtų remtis visas poveikio aplinkai vertinimo procesas. Be kita ko, įvertinę įstatymo projektu keičiamą Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (įstatymo projekto 2 priedas), siūlytume:
aplinkai vertinimo turi būti atliekama planuojant gamybos ir pramonės objektų, kuriuose numatoma vykdyti veiklą, neįtrauktą į 1 ir 2 priedus, plėtrą pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose, kai užimamas – 2,5 ha ar didesnis plotas (šiuo metu projekte numatyta, kad atranka būtina, kai užimamas plotas - 1 ha ar didesnis plotas).
Pastarąjį pasiūlymą teikiame atsižvelgdami į kaimyninių ES šalių praktiką (pvz.: Latvijoje reikalaujama atlikti atranką statybos plėtros projektams industrinėse teritorijose, kai užstatomas plotas yra 2,5 ha ar didesnis).
kai planuojama vykdyti pavojingų atliekų paruošimo naudoti pakartotinai veiklą (t. y. veiklą, kai atliekomis tapę produktai (pavyzdžiui, naudoti šaldytuvai, mobilieji telefonai ar kiti elektros ir elektroninės įrangos prietaisai) ar jų sudedamosios dalys tikrinami, valomi ar taisomi, siekiant, kad būtų tinkami naudoti pakartotinai be jokio kito pradinio apdirbimo). Reikalavimas atlikti atranką tokiai veiklai neproporcingai apsunkintų galimybes vykdyti panaudotų daiktų paruošimo pakartotinai naudoti veiklą, ženkliai sumažintų daiktų pakartotinį naudojimą, kuris turėtų būti skatinamas, atsižvelgiant į atliekų prevencijos tikslus, atliekų tvarkymo prioritetus bei ES teisės aktų reikalavimus.
Pastarąjį pasiūlymą teikiame atsižvelgiant į tai, kad pagal nustatytą atliekų teisinį reguliavimą, pavojingų atliekų paruošimo pakartotinai naudoti veikla gali būti priskiriama atliekų naudojimo veiklai, o projekto 2 priedo 11.7 punkte nustatyta, kad planuojant pavojingų atliekų naudojimo veiklą reikia atlikti atrankos procedūras.
ribinius dydžius ir išdėstyti 11.5 punktą taip: „ 11.5. nepavojingųjų atliekų laikymas, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti, kai vienu metu laikoma 1000100 ar daugiau tonų atliekų:“. Siūlomas ribinis nepavojingųjų atliekų kiekis yra nepagrįstas jokiais logiškais motyvais, jį nustačius, būtų užkraunama neproporcinga galimam neigiamam aplinkos poveikiui administracinė našta verslui, apsunkinamos verslo sąlygos. Manytina, kad galimas poveikio sumažinimo priemones galima numatyti nebūtinai tik atliekant poveikio aplinkai vertinimo procedūras, jas galima nustatyti TIPK leidimų arba Taršos leidimų sąlygose. Praktikoje pakankamai dažnai kreipiamasi į atsakingą instituciją dėl atrankos išvadų bei sprendimų dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galiojimo pratęsimo ir šiuos pratęsimus sąlygoja procedūrų, kurias reikia atlikti iki statybą leidžiančio dokumento, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės ar kito leidimo gavimo, trukmė. Visa tai didina administracinę naštą tiek atsakingai institucijai, tiek ir verslo subjektams planuojantiems ūkinę veiklą. Todėl manome, kad tikslinga patikslinti įstatymo projekto 7 str. 8 d. ir 11 str.
8 d. ir 11 str. 12 d. nuostatas ir pratęsti poveikio aplinkai vertinimo procese priimamų sprendimų galiojimo terminus: atrankos išvados galiojimo terminą iki
terminą iki 8 metų. Apibendrinant, įgyvendinus visas aukščiau išvardintas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4804 nuostatas, Lietuvoje būtų ženkliai pagerinta investicinė aplinka, ir siūlomas teisinis reguliavimas padidintų verslo plėtrą, skatintų inovacijas, naujų darbo vietų kūrimą bei aukštesnį investavimo lygį į mažesnius šalies regionus. Pritarti iš dalies Dėl
siūloma nepritarti Manoma, kad atsižvelgiant į kitų ES šalių praktiką (pvz., JK atrankos procedūrą taiko nuo 0,5 ha, Vokietija - nuo 2 ha, Latvija - 2,5 ha), PAV įstatymo projekte nurodytas užimamo ploto kriterijus 1 ha, yra optimalus. Dėl
siūloma pritarti iš dalies ir išdėstyti taip: „11.5. nepavojingųjų atliekų laikymas, įskaitant jų paruošimą naudoti, išskyrus paruošimą naudoti pakartotinai , arba šalinti, kai vienu metu laikoma 100 ar daugiau tonų atliekų;“ Siūlymui padidinti nepavojingųjų atliekų laikymui siūlomą taikyti 100 t ribinį dydį iki 1000 t (2 priedo 11.5 p.) nepritarti. Žr. komentarą dėl Lietuvos pramonininkų konfederacijos 2016-12-19 raštu pateikto pasiūlymo. Dėl
siūloma pritarti ir išdėstyti taip: „11.7. pavojingųjų atliekų šalinimas ar naudojimas, išskyrus:
<...>
11.7.3. pavojingųjų atliekų paruošimą naudoti pakartotinai, įskaitant tokių atliekų laikymą.“ Dėl
siūloma nepritarti Argumentai: Manoma, kad įstatymo projekte nustatytas optimalus atrankos išvados (3 metai) ir sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (5 metai) galiojimo terminas.
Be to, įstatymo projekte yra numatyta, kad galiojančios atrankos išvados ir sprendimai vieną kartą gali būti pratęsti taikant aiškius pratęsimo kriterijus ir nesudėtingą laike neužtrunkančią procedūrą. Pažymėtina, kad atrankos ir poveikio aplinkai vertinimo procesai gali būti gretinami su dokumentų, reikalaujamų pateikti statybą leidžiančiam dokumentui gauti (statinio projekto rengimas), paraiškos TIPK ar taršos leidimui gauti rengimu, tokiu būdu pagreitinamas galutinio leidimo gavimo procesas ir, manytina, kad įstatymo projekte nustatoma atrankos išvadų ir sprendimų galiojimo trukmė yra pakankama. Pažymėtina, kad prailginus atrankos išvadų ir sprendimų galiojimo laiką, veiklos vykdytojas ilgesnį laiką galėtų nesiimti konkrečių darbų, tokiu būdu būtų sukuriami papildomi apribojimai gretimų teritorijų vystymui (pvz., griežtesni aplinkosauginiai reikalavimai dėl šalia suplanuoto, bet dar neįgyvendinto projekto). Pagal 2014/52/ES direktyvos nuostatas atliekant atranką turi būti atsižvelgiama į planuojamos veiklos sąveiką su kitais esamais ir (arba) patvirtintais projektais. Be to, pagal kartu su PAV įstatymo projektu teikiamą Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo projektą (AA įstatymo15 str.
galiojimo terminas yra svarbus išduodant pirmą leidimą visoje veiklai įgyvendinti reikalingų leidimų grandinėje, t. y. jeigu projektui įgyvendinti reikia statybą leidžiančio ir taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (TIPK leidimo), atrankos išvados ar sprendimo galiojamas būtų aktualus gaunant statybą leidžiantį dokumentą. Manytina, kad siekiant aiškesnio atrankos išvados ir sprendimo dėl poveikio aplinkai pratęsimo reglamentavimo būtų tikslinga įstatymą įgyvendinančiajame aplinkos ministro įsakyme aiškiai ir detaliai išdėstyti reikalavimus minėtų išvadų ir sprendimų galiojimo pratęsimui. 3. UAB „Minijos nafta“ 2017-03-13 Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projekto XIIP-4804 (toliau - įstatymo projektas) svarstymo metu buvo pateikti pasiūlymai pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 4 dalį, I priedo 2 dalies 1 punktą ir kt. 1. Manome, jog Seimo narių siūlomos 8 straipsnio 4 dalies pataisos argumentacija, jog
„savivaldybių institucijos yra tiesiogiai atsakingos už jų teritorijoje
vykdomą ūkinę veiklą“ yra nepagrįstas teisės normomis, o pati siūloma pataisa prieštarauja:
46 str. 1 dalyje įtvirtintai asmens ūkinės veiklos laisvei ir iniciatyvai, nes ūkinę veiklą ribojančios nuostatos gali būti reguliuojamos tik įstatymo lygmeniu nustatant materialines, o ne tik procedūrines, kaip siūloma pataisoje, tokio ribojimo teisės normas;
dalyje įtvirtintam draudimui riboti juridinių asmenų teisnumą kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, nes siūloma pataisa nustatytų tvarką (procedūrą), bet ne pagrindus Savivaldybės tarybai priimti neigiamą išvadą dėl planuojamos veiklos;
administravimo įstatymo 6 str.
reikalavimus asmenims nustato tik įstatymai, nes Savivaldybės taryba iš esmės nustatytų draudimą vykdyti ūkinę veiklą neturėdama tam materialinės įstatyminės teisės normos. 1.4 LR Žemės gelmių įstatymo 12 straipsniui, numatančiam, jog leidimą naudoti žemės gelmių išteklius asmenims išduoda Vyriausybė, nes Savivaldybės tarybai nesuteikta teisė revizuoti/pakeisti/papildyti Vyriausybės nutarimų;
ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 4 straipsnyje nustatytiems poveikio aplinkai vertinimo tikslams, nes Savivaldybės tarybai būtų suteikiama teisė neįvertinus poveikio aplinkai (nes vertinimas nebūtų atliekamas) priimti neigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių;
įstatymo 5 str. 2 dalyje bei LR vietos savivaldos įstatymo 16 str. apibrėžtai savivaldybių tarybų kompetencijai, nes specialiajame LR žemės gelmių įstatyme savivaldybės tarybai nesuteikta teisė priimti neigiamą sprendimą dėl žemės gelmių naudojimo (planuojamos ūkinės veiklos) galimybių; Be to manome, jog galimybė uždrausti ūkinę veiklą jau po įvykusio konkurso bei asmenims gavus leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir sudarius sutartį su žemės gelmių savininku – valstybe - prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems sąžiningumo, teisingumo bei teisėtų lūkesčių principams. 2.
narių siūlomą įstatymo projekto I priedo 2 dalies 1 punkto pataisą dėl privalomos PAV procedūros atlikimo nepriklausomai nuo planuojamo naftos išgavimo kiekio per parą iš esmės nepagrįstai būtų pripažinta, jog reikšmingą poveikį aplinkai daro net daugybę kartų mažesnės apimties veikla nei 2011-12-13 Europos parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/92/ES numatytas
daugumai ūkinės veiklos rūšių yra nustatyti ribiniai dydžiai kuomet privaloma atlikti PAV procedūrą, naftos gavybai (nepriklausomai nuo išgaunamo naftos kiekio) tokia procedūra yra privaloma ir Seimo nariai dėl neįtikinamų priežasčių siekia ją išlaikyti. Lietuvoje išgaunamos naftos sudėtis labai gera - labai mažai sieros, kartu išgaunamų dujų kiekiai nedideli, dujose visiškai nėra sieros vandenilio, nafta randama nedideliuose telkiniuose, gręžinių debitai nedideli, naftingų sluoksnių slėgiai yra artimi hidrostatiniams, todėl praktiškai nėra rizikos kilti atviriems, nevaldomiems naftos fontanavimams. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad nedideli naftos gavybos kiekiai negali daryti tokio reikšmingo poveikio aplinkai, kad būtų būtina daryti privalomą PAV procedūrą. Be to, Seimo narių argumentacija, jog „vėlyvose gavybos stadijose išgaunamas naftos kiekis gali būti ir nedidelis, bet tuo pačiu metu su ja ateina daug vandens (sūrymo), kurį reikia atskirti nuo naftos, pervežti, įpumpuoti į gręžiniais numatytą sluoksnį. Ši procedūra irgi gali turėti poveikį aplinkai proporcingą ne išgaunamos naftos kiekiui, o sūrimo kiekiui.“ rodo, jog iš esmės bandoma neargumentuotai nustatyti privalomą PAV procedūrą visai naujai veiklai – sūrimo išgavimui. Su nafta išgautą sūrimą savivaldybės, suderinusios su aplinkos apsaugos institucijomis, dažnai naudoja kelių laistymui mažinant dulkėtumą.
Atsižvelgus į šias reikšmingas naftos gavybos aplinkybes galima daryti išvadą, jog nėra jokių objektyvių prielaidų angliavandenilių gavybai Lietuvoje taikyti griežtesnius reikalavimus nei numato Europos Sąjungos direktyva. Prašome, svarstant minėtus Seimo narių pasiūlymus, atsižvelgti į šiame rašte pateiktus argumentus ir pasiūlymams nepritarti. Pritarti
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2016-11-21 Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau – LSA) nori informuoti LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetą, jog derinant LR Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Projektas) su suinteresuotomis institucijomis, Projekto rengėjų – Aplinkos ministerijos, LSA nebuvo įtraukta į derinimo procesą. Nepaisant to, LSA savarankiškai teikė pastabas ir pasiūlymus Projektui, į kuriuos įstatymo rengėjai, deja, neatsižvelgė. Atkreipiame dėmesį, kad šis Projektas yra itin aktualus ir svarbus gyventojams, bendruomenėms ir savivaldybėms, todėl LSA nepritaria Projekto pakeitimams ir teikia šias pastabas bei pasiūlymus, į kuriuos prašo atsižvelgti:
nuostatos, jog savivaldybė kaip proceso dalyvis turi teisę reikalauti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atlikta ir planuojamai veiklai, kuri neįrašyta į šio Projekto 1 ir 2 priedus. Teisė spręsti lieka tik atsakingai institucijai, kuri ne visada žino realią padėtį savivaldybėje, t.y. monitoringo duomenis, savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus ir pan. Todėl savivaldybės prašo sugrąžinti šią teisę į Projektą.
Nepritarti Atsižvelgiant į Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas, įstatymo projekte atsisakoma galimybės reikalauti atlikti poveikio aplinkai vertinimą į PAV įstatymo priedus nepatenkančioms veiklos rūšims. PAV įstatymo projekto 1 ir 2 prieduose nurodomos tik tos veiklos rūšys, kurios yra 2011/92/ES direktyvos 1 ir 2 prieduose, t. y. nacionalinėje teisėje neplečiamas direktyvos taikymas laikantis Europos teisės departamento rekomendacijos. 2. Projekte subjektui nepateikus per nustatytą terminą išvadų, laikoma, kad yra pritariama planuojami ūkinei veiklai. Savivaldybės siūlo, kad PAV įstatyme būtų raštiškas PAV subjektų atsakymas atsakingai institucijai apie pritarimą arba nepritarimą planuojamai ūkinei veiklai. Nepritarti PAV įstatymo projekto 8 straipsnyje įtvirtinama nauja nuostata, pagal kurią PAV subjektams per įstatyme nurodytą terminą nepateikus išvadų, laikoma, kad jie pritaria programai. Tokia pati nuostata suformuota ir PAV įstatymo projekto 10 straipsnio 7 dalyje, pagal kurią poveikio aplinkai vertinimo subjektui laiku nepateikus išvadų, atsakinga institucija priima sprendimą be jų. Įtvirtinus šias nuostatas bus išvengta proceso vilkinimo, nes jeigu būtų atsižvelgta į Savivaldybių asociacijos pasiūlymą, tuomet ūkio subjektas būtų priverstas laukti išvadų net ir tuo atveju, jeigu jos būtų pateikiamos nesilaikant terminų. Pažymėtina, kad toks pats principas taikomas ir Teritorijų planavimo bei Statybos įstatymuose. 3. Savivaldybės nepritaria atsisakyti savivaldybės veto teisės, stabdant PAV procesą neribotam laikui pirminiame PAV proceso etape, nes planuojama ūkinė veikla privačioje ar valstybinėje žemėje gali neatitikti teritorijos planavimo dokumentų (savivaldybės bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų planų).
Savivaldybė, kaip institucija, turi turėti teisę pasirinkti kokią planuojamą ūkinę veiklą leisti vykdyti savivaldybės teritorijoje, atsižvelgiant į bendruomenės poreikius ir teritorijos ypatumus, bei numatytas investicijas savivaldybės strateginiuose planuose. Nepritarti 2014/52/ES direktyvos 6 str. 1 d. – pareiga konsultuotis su vietos savivaldos institucijomis dėl PAV informacijos ir leidimo (angl. development consent) (konsultac ijos su savivaldybės vykdomąja institucija dėl PAV dokumentų – pagal PAV įstatymą; dėl leidimo
PAV įstatymo projekte reglamentuojamas PAV procesas, kuris baigiamas sprendimu, priimamu specialioje aplinkos apsaugos srityje. Šis sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nesuteikia užsakovui teisės įgyvendinti projektą (fiziškai kasti). Vertinant tai, kad PAV tikslas yra nustatyti, apibūdinti ir įvertinti reikšmingą planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai, o PAV programos tikslas – susitarti, kokiais aspektais ir kaip bus įvertintas planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai.
Programa nustato tik vertinimo lauką, apimtį, bet nepateikia vertinimo rezultatų ir išvadų, pagal kuriuos kompetentingos institucijos, vadovaudamosi teisės aktų reikalavimais, teikia motyvuotas, pagrįstas išvadas ir priima sprendimus. Pažymėtina, kad PAV proceso metu susitariama tik dėl aplinkosaugos sąlygų, poveikio mažinimo priemonių, bet nesprendžiami teritorijų planavimo klausimai. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. ir kitus aplinkosaugos reikalavimus reglamentuojančius teisės aktus, bet kuri ūkinė veikla turi būti vykdoma laikantis jai taikomų aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų. Be to, PAV sprendimas yra tik vienas iš aspektų ar kriterijų, į kurį savivaldybė turi atsižvelgti išduodama statybą leidžiančius dokumentus. Galiojančio Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 str. 9 d. įtvirtina savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, tarybos teisė priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių iki planuojamos ūkinės veiklos PAV programos patvirtinimo. Tokios teisės realizavimo pasekmės – PAV procedūrų sustabdymas neribotą laiką iki savivaldybės taryba panaikins savo priimtą sprendimą arba jis bus panaikintas teismine tvarka. Kitaip tariant, savivaldybės tarybai suteikta absoliuti teisė, nepriklausomai nuo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, visuomenės sveikatai, uždrausti ūkinę veiklą savivaldybės teritorijoje bei tokiu būdu suvaržyti ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, kurias garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija.
PAV programa nustato PAV ataskaitos turinį bei joje nagrinėjamus klausimus, t. y. daugumoje atvejų vien tik pagal programą praktiškai neįmanoma nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla išties darys reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, visuomenės gerovei ar sveikatai ir, ar toks poveikis negali būti pašalintas ar sumažintas, įdiegus taršą mažinančias ar kitas kompensacines priemones, kurios nustatomos PAV procese. Taigi, galimos neigiamos ūkinės veiklos pasekmės gali būti nustatytos tik po programos patvirtinimo, atliekant PAV ir rengiant ataskaitą. Todėl objektyvūs pagrįsti sprendimai gali būti priimami tik turint vertinimo išvadas. Kaip rodo praktika, įskaitant ir teisminę, savivaldybių tarybos, priimdamos sprendimus, uždraudžiančius planuojamą ūkinę veiklą, nei teoriškai, nei praktiškai negali įvertinti visų šių aspektų ir priimti motyvuotų sprendimų, pagrįstų išsamiais aplinkosauginiais, visuomenės sveikatos apsaugos motyvais. Planuojama ūkinė veikla uždraudžiama be objektyvių motyvų, netgi neturint visų duomenų, informacijos apie veiklą ir ūkio subjekto planuojamas diegti technologijas, priemones ir pan. Dėl visų šių priežasčių tampa vis sudėtingiau pritraukti naujus investuotojus, suplanuotos investicijos yra sustabdomos, nekuriamos naujos darbo vietos, t. y. pažeidžiami ir bendrieji visos valstybės interesai, nes surenkama mažiau mokesčių į valstybės biudžetą, gilinamos nedarbo problemos, sąlygojančios emigraciją ir kt. 4. Projekte po kiekvieno PAV proceso etapo, atsakinga institucija organizuoja konsultacijas su savivaldybės vykdomąja institucija jos pasiūlymams aptarti.
Savivaldybės siūlo palikti šiuo metu galiojančią tvarką ir palikti atrankos išvadų persvarstymą, kai PAV subjektai ir organizatorius pateikia prašymą persvarstyti, kadangi persvarstymo metu dažniausiais ir pasiekiamas kompromisas, arba atsakinga institucija atsižvelgdama į PAV subjektų pastabas, įpareigoja atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Nepritarti Įstatymo projekte atsisakyta atrankos išvados persvarstymo siekiant pagreitinti atrankos procesą ir nustatant pareigą atsakingai institucijai konsultuotis su poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviais iki atrankos išvados priėmimo. Atrankos išvada priimama atsižvelgiant į poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių pasiūlymus. Be to, pagal Teisingumo ministerijos pastabas atrankos išvados persvarstymas toje pačioje institucijoje teisine prasme yra negalimas, nes ta pati institucija negali keisti jos pačios priimto sprendimo. Tiek PAV direktyvos 11 str., tiek Orhuso konvencijos 9 str. yra numatyta galimybė peržiūrėti kompetentingų institucijų sprendimus ikiteismine tvarka, tačiau peržiūrą turi atlikti nepriklausoma ir nešališka institucija. Atsižvelgiant į kaštų naudos santykį, steigti ikiteisminę instituciją netikslinga. 2. Klaipėdos miesto savivaldybės meras 2016-12-22 Klaipėdos miesto savivaldybė susipažino su Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas) ir jam nepritaria bei reiškia didelį susirūpinimą dėl savivaldybių institucijų eliminavimo iš poveikio aplinkai vertinimo proceso: 1.
Nauju įstatymo projektu siekiama savivaldybes išbraukti iš poveikio aplinkai vertinimo subjektų statuso ir joms priskirti tik stebėtojų vaidmenį, t. y. savivaldybėms suteikti tik galimybę atsakingai institucijai pateikti savo pasiūlymus dėl atrankos informacijos, poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos, atsižvelgiant į patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir vykdomo savivaldybės aplinkos monitoringo duomenis. Pagal Projektą savivaldybės vykdomajai institucijai nėra suteikiama teisė pateikti motyvuotus reikalavimus poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui papildyti ar pataisyti poveikio aplinkai vertinimo programą ar ataskaitą. Projektu siekiama savivaldybes maksimaliai eliminuoti iš poveikio aplinkai vertinimo proceso, joms paliekant tik deklaratyvias poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvio teises. Tuo tarpu visuomenei poveikio aplinkai vertinimo procese suteikiamos platesnės teisės nei savivaldybės vykdomajai institucijai. Projektu savivaldybėms net nėra suteikta teisė, priešingai nei visuomenei, kreiptis į teismą dėl atsakingos institucijos priimtos atrankos išvados ar priimto sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai (Projekto 15 straipsnyje nustatyta visuomenės teisė kreiptis į teismą, jei į jos prašymą atsakinga institucija deramai neatsižvelgė, ir nurodyta, kad visuomenė turi teisę ginti viešąjį interesą ginčijant atsakingos institucijos priimtus sprendimus).
Nesutinkame, kad savivaldybės būtų nepriskiriamos prie poveikio aplinkai vertinimo subjektų bei joms būtų panaikintos šiuo metu galiojančios poveikio aplinkai vertinimo subjektų teisės, priešingu atveju savivaldybės nebegalėtų įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme įtvirtintą savarankiškąją aplinkos kokybės gerinimo ir apsaugos funkciją. 2. Įstatymo projektu siekiama visiškai eliminuoti savivaldybės tarybos vaidmenį iš poveikio aplinkai vertinimo proceso. Nesutinkame su šiuo pakeitimu, nes būtent savivalda atstovauja gyventojams. Savivaldybė kaip institucija turi turėti teisę pasirinkti, kokią planuojamą ūkinę veiklą leisti vykdyti savivaldybės teritorijoje, atsižvelgdama į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, bendruomenės poreikius ir teritorijos ypatumus bei numatytas investicijas savivaldybės strateginiuose planuose. Siekiant kompromiso, Projekte galėtų būti apibrėžta, kad veto teise savivaldybės tarybos gali pasinaudoti, atsižvelgdamos į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, teisinį reglamentavimą ir (ar) turimus savivaldybės aplinkos monitoringo rezultatus, bet ne visiškai ją panaikinti. 3. Esame prieš poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvados persvarstymo panaikinimą, nes paprastai atsakingos institucijos priimtoje atrankos išvadoje nėra aiškiai nurodamas realus poveikis aplinkai bei neapibrėžiamos neigiamą poveikį mažinančios priemonės ar konkretūs realūs pasiūlymai poveikiui mažinti.
Siūlome palikti šiuo metu galiojančią tvarką ir atrankos išvados persvarstymo galimybę, kai poveikio aplinkai vertinimo subjektai pateikia motyvuotą prašymą persvarstyti atsakingos institucijos priimtą atrankos išvadą, nes būtent šio persvarstymo metu dažniausiai ir pasiekiamas kompromisas, arba atsakinga institucija, atsižvelgdama į PAV subjektų pastabas, įpareigoja atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Nepritarti Pritarti Nepritarti Nepritarti Nėra pagrįstų argumentų, kodėl nepritaria visam projektui. Siūloma 5 str. 1 d. 2 ir 3 punktus išdėstyti taip: „2) poveikio aplinkai vertinimo subjektai: savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, vykdomoji institucija , sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos, vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už gaisrinę ir civilinę saugą, kultūros ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už kultūros vertybių apsaugą, o tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimas atliekamas pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą, – aplinkos ministro įgaliotos saugomų teritorijų institucijos, ir kitos valstybės institucijos, įtrauktos į poveikio aplinkai vertinimo procesą šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka;
institucija; “ Siūloma išbraukti 6 straipsnio 6 dalį, papildyti 5 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5.
Poveikio aplinkai vertinimo subjektai, atlikdami šio straipsnio 4 dalyje nustatytas funkcijas, teikia išvadas:
<...>
vykdomoji institucija – dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir šios veiklos galimo poveikio aplinkai atsižvelgdama į patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir galimybes pagal teisės aktų reikalavimus juos keisti ir į pagal įstatymus vykdomo savivaldybės aplinkos monitoringo duomenis. 6. Savivaldybės vykdomoji institucija šio įstatymo nustatyta tvarka dalyvauja atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesuose, teikia pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir šios veiklos galimo poveikio aplinkai atsižvelgdama į patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir į pagal įstatymus vykdomo savivaldybės aplinkos monitoringo duomenis. Atitinkami pataisymai padaryti: 2 str. 5 dalies 2 punkte, 7 dalies 3 ir 4 punktuose, 6 str. 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 7 str. 6, 7 ir 8 dalyse, 8 str. 3, 6, 9 ir 10 dalyse, 10 str. 9 dalyje, 11 str. 1, 3, 5, 7, 9 ir 11 dalyse.
1, 3, 5, 7, 9 ir 11 dalyse. Žr. komentarą dėl LSA 3 ir Seimo narių 7 pasiūlymo. Kadangi pritarta siūlymui, kad savivaldybės PAV procese dalyvautų PAV subjekto teisėmis, tuomet jos teikdamos išvadas turėtų atsižvelgti į galiojančių teritorijų planavimo dokumentus ir teisines galimybes juos keisti (atkreipiame dėmesį, kad pagal Konstitucinio Teismo doktriną tiesioginis veiklos draudimas turi būti įtvirtinti įstatymuose), savivaldybės kompetencijai priskirtų aplinkosaugos teisės aktų reikalavimus, savivaldybės aplinkos monitoringo rezultatus, nustatyti jos kompetencijai priskirtas aplinkosaugines veiklos sąlygas ir, jeigu teisės aktai draudžia pakeisti galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, kad veikla planuojamoje teritorijoje galėtų būti vykdoma, išvadoje nurodyti, kokiu konkrečiu įstatymu ūkio subjekto planuojama ūkinė veikla draudžiama. Tokiu būdu atsakinga institucija (Aplinkos apsaugos agentūra) priimdama sprendimą ar atrankos išvadas privalėtų atsižvelgti į savivaldybės išvadas ir priimti atitinkamą sprendimą. Taip būtų užtikrinamos ir savivaldybės teisės, ir sprendimų priėmimo skaidrumas, kadangi išvadas teiktų specialią kompetenciją turintys specialistai. Įstatymo projekte atsisakyta atrankos išvados persvarstymo siekiant pagreitinti atrankos procesą ir nustatant pareigą atsakingai institucijai konsultuotis su poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviais iki atrankos išvados priėmimo. Atrankos išvada priimama atsižvelgiant į poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių, tarp jų ir savivaldybės vykdomosios institucijos pasiūlymus gautus iki atrankos išvados priėmimo, t. y. galioja tas pats principas kaip ir atrankos išvados persvarstymo atveju (pasiūlymų teikimas), tik skiriasi pasiūlymų teikimo etapas, pasiūlymus. Be to, pagal Teisingumo ministerijos pastabas atrankos išvados persvarstymas toje pačioje institucijoje teisine prasme yra negalimas, nes ta pati institucija negali keisti jos pačios priimto sprendimo.
Tiek PAV direktyvos 11 str., tiek Orhuso konvencijos 9 str. yra numatyta galimybė peržiūrėti kompetentingų institucijų sprendimus ikiteismine tvarka, tačiau peržiūrą turi atlikti nepriklausoma ir nešališka institucija. Atsižvelgiant į kaštų naudos santykį, steigti ikiteisminę instituciją netikslinga. 3. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
712 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 8 straipsnio
veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 projekto XIIP-4804 (toliau – Projektas Nr. XIIP-4804) ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1, 6, 7, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo, 16, 17 ir 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo priedo papildymo projekto Nr. XIIP-4805 (toliau – Projektas Nr. XIIP-4805) antikorupcinius vertinimus. Atliekant vertinimą nustatyta, kad įstatymų projektai parengti siekiant perkelti Europos Sąjungos priimtos direktyvos [1] nuostatas ir atsižvelgiant į ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) atlikimo praktikoje pastebėtas spragas ir problemas. Atlikę antikorupcinius vertinimus teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: 1.
Projekto XIIP-4804 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad atsakingoji institucija iki leidimo (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kituose įstatymuose nurodyti leidimai) išdavimo turi teisę reikalauti , kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir dėl planuojamos ūkinės veiklos, kuri įrašyta į šio įstatymo 2 priede nurodytą sąrašą, kai ūkinės veiklos mastas sudaro 50 procentų ar daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio ir ūkinė veikla planuojama tokioje vietoje, kurioje dėl ūkinės veiklos pobūdžio, masto gali būti sukeltas neigiamas poveikis aplinkai. Analizuojant šią nuostatą nustatyta, kad yra neaiškus šios procedūros įgyvendinimo mechanizmas, nes ūkio subjektams nenustatyta pareiga informuoti atsakingosios institucijos apie planuojamos vykdyti ūkinės veiklos mastus, o atsakingoji institucija nedalyvauja visų leidimų ūkinei veiklai išdavimo procese. Todėl neaišku, kaip ji sužinotų apie planuojamą vykdyti ūkinę veiklą, kaip įvertintų jos mastą, kokius įgaliojimus turėtų sužinojusi ir įvertinusi ūkinės veiklos poveikį leidimo išdavimo proceso sustabdymui, kokiais terminais turėtų atlikti vertinimo inicijavimo procedūras, jeigu nustatytų, kad planuojamai ūkinei veiklai reikia atlikti PAV. Atkreipiame dėmesį, kad formuluotė „ turi teisę“ leidžia atsakingajai institucijai, nors ir nustačiusiai būtinybę atlikti PAV, jo nereikalauti iš ūkio subjekto, todėl siūlome vengti formuluočių, sudarančių galimybę elgtis dviprasmiškai.
Neaiškus procedūros įgyvendinimo mechanizmas ir išplėsta institucijos diskrecija, kai nenustatyti atvejai ar kriterijai, kuriais vadovaujantis priimamas sprendimas, arba nors ir nustačius kriterijus, tačiau institucijai jų netaikant ir turint galimybę savo nuožiūra priimti sprendimą, yra laikytini korupcijos rizikos veiksniais. Atsižvelgdami į tai, siūlome įpareigoti ūkio subjektus, prieš prašant leidimų ūkinei veiklai, patikrinti per atsakingąją instituciją, ar nereikalingas tai veiklai PAV, taip pat nustatyti aiškų procedūros įgyvendinimo mechanizmą, jo įgyvendinimo terminus, panaikinti atsakingosios institucijos nepagrįstos diskrecijos galimybes. Pritarti Siūloma išbraukti 3 str. 2 dalį:
institucija iki leidimo (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kituose įstatymuose nurodyti leidimai) išdavimo turi teisę reikalauti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri įrašyta į šio įstatymo 2 priede nurodytą sąrašą, kai ūkinės veiklos mastas sudaro 50 procentų ar daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio ir ūkinė veikla planuojama tokioje vietoje, kurioje dėl ūkinės veiklos pobūdžio, masto gali būti sukeltas neigiamas poveikis aplinkai. Tokiu atveju atsakingoji institucija turi įvertinti ūkinės veiklos mastą, pobūdį, vietos ypatumus, remdamasi Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniuose nurodymuose nurodytais kriterijais, aplinkos ministro nustatyta tvarka ir terminais, ir nuspręsti, ar reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo.
Atsakingajai institucijai nusprendus, kad reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, atranka privalo būti atlikta vadovaujantis šio įstatymo 7 straipsnio nuostatomis. Siūloma 7 str. 2 dalį išdėstyti taip: „2. Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą ( šio įstatymo 2 priedas). ir tais atvejais, kai pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalį atsakingoji institucija nusprendžia, kad reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo . “611113
straipsnio 1 dalies trečiame punkte nustatyta, kad atsakingoji institucija prireikus pasitelkia konsultantus ataskaitos ir kartu su ja pateiktų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadų, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų ir jų įvertinimo, savivaldybės vykdomosios institucijos pasiūlymų vertinimui. Atvejai, kuriais atsakingoji institucija pasitelkia konsultantus, jų pasitelkimo būdas, jų statusas, išvadų reikšmė atsakingosios institucijos sprendimo priėmimui projekte nėra nustatyti. Manome, kad atsakingojoje institucijoje turėtų dirbti darbuotojai, kurių kompetencija leistų vykdyti jiems visas pavestas funkcijas, o nereglamentuotas konsultantų dalyvavimas PAV procese tik sudarytų sąlygas piktnaudžiauti ir valstybės lėšas naudoti neracionaliai, kadangi pagal analizuojamą normą, konsultantų dalyvavimą savo lėšomis privalės organizuoti atsakingoji institucija.
Siūlome nustatyti, kad konsultantai gali būti pasitelkiami tik įstatyme nustatytais objektyviais atvejais ir reglamentuoti konsultantų pasitelkimo tvarką, jų statusą, išvadų reikšmę sprendimo priėmimui. Pritarti Siūloma 6 str. 1 d. 3 punktą išdėstyti taip: „3) prireikus aplinkos ministro nustatyta tvarka pasitelkia konsultantus ataskaitai ir kartu su ja pateiktiems poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadoms, suinteresuotos visuomenės pasiūlymams ir jų įvertinimams , savivaldybės vykdomosios institucijos pasiūlymų vertinti ir išvadoms pateikti, kai šiems dokumentams nagrinėti ji neturi pakankamų ekspertinių žinių. Konsultantų dalyvavimą savo lėšomis organizuoja atsakingoji institucija.“ Siūloma 11 str. 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Atsakingoji institucija, išnagrinėjusi suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą,
raštu gautus suinteresuotos visuomenės ir savivaldybės vykdomosios institucijos pasiūlymus, išnagrinėjusi ir įvertinusi ataskaitą ir remdamasi poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadomis dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galimybių ir konsultantų išvadomis, jeigu tokios buvo pateiktos vadovaujantis šio įstatymo
, per 25 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos:
2) priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai. Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai turinį nustato aplinkos ministras.“ 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Gintautas Kindurys, Paulius Saudargas, Algimantas Salamakinas,
1 Argumentai: Įstatymo projekte numatyta, kad atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) atliekama ne tik plečiant, keičiant ūkinę veiklą, bet ir ją planuojant. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad atsakinga institucija priima sprendimą dėl atrankos ūkinei veiklai, kuri yra įrašyta į įstatymo 2 priedo sąrašą, kai sąraše nurodytos veiklos sudaro 50 procentų apatinio ribinio dydžio. Direktyvoje 2014/52/ES nurodoma, kad tikslinga atlikti atranką ir toms veikloms jei to nereikalauja direktyvos II ar III priedai, bet veikla akivaizdžiai gali įtakoti aplinką. Todėl projekte numatytas veiklų susiaurinimas atrankai atlikti galimai prieštarauja direktyvos pagrindinėms nuostatoms. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Atsakingoji institucija Visi planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai iki leidimo (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kituose įstatymuose nurodyti leidimai) išdavimo turi teisę reikalauti , o atsakingoji institucija nuspręsti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri ne įrašyta į šio įstatymo2 priede priedo nurodytą sąrašą, kai ūkinės veiklos mastas sudaro 50 procentų ar daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio ir ūkinė veikla planuojama tokioje vietoje, kurioje dėl ūkinės veiklos pobūdžio, masto gali būti sukeltas neigiamas poveikis aplinkai.
Tokiu atveju atsakingoji institucija turi įvertinti ūkinės veiklos mastą, pobūdį, vietos ypatumus, remdamasi Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniuose nurodymuose nurodytais kriterijais, aplinkos ministro nustatyta tvarka ir terminais, ir nuspręsti, ar reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Atsakingajai institucijai nusprendus, kad reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, atranka privalo būti atlikta vadovaujantis šio įstatymo 7 straipsnio nuostatomis.“ Nepritarti Atsižvelgiant į Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas, įstatymo projekte atsisakoma galimybės reikalauti atlikti poveikio aplinkai vertinimą į PAV įstatymo priedus nepatenkančioms veiklos rūšims. Pritarta siūlymui išbraukti 3 straipsnio 2 dalį. PAV įstatymo projekto 1 ir 2 prieduose nurodomos tik tos veiklos rūšys, kurios yra 2011/92/ES direktyvos 1 ir 2 prieduose, t. y. nacionalinėje teisėje neplečiamas direktyvos taikymas laikantis Europos teisės departamento rekomendacijos. 2.
nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Gintautas Kindurys, Paulius Saudargas, Algimantas Salamakinas,
12 Argumentai: Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodant kas yra poveikio aplinkai vertinimo (PAV) subjektai, neįrašytos savivaldybės. Tuo tarpu, savivaldybės administracijos ir tarybos nariai yra tiesiogiai atsakingi už jų teritorijoje vykdomą ūkinę veiklą. Kai kuriose ES šalyse, kaip Austrija, Latvija, Lenkija, Suomija, savivaldybės ne tik priima sprendimus dėl PAV atlikimo, bet ir išduoda leidimus bei kontroliuoja tolimesnį ūkinės veiklos įgyvendinimo procesą (Seimo informacijos ir komunikacijos departamento tyrimų skyrius ). Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte nėra aiškūs reikalavimai poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjams – <...> turintis aukštąjį išsilavinimą ar kvalifikaciją srities <...> . Siūlome papildyti, kokios srities reikalaujamas aukštasis išsilavinimas, kadangi numatytu atveju rengėjas gali turėti bet kokios srities išsilavinimą. Be to, nėra aišku, kokiais kriterijais nustatomas kvalifikacijos srities atitikimas rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifikai. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) poveikio aplinkai vertinimo subjektai: sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos, vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už priešgaisrinę ir civilinę saugą, kultūros ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už kultūros vertybių apsaugą, savivaldybių institucijos , o tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimas atliekamas pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą, aplinkos ministro įgaliotos saugomų teritorijų institucijos, ir kitos valstybės institucijos, įtrauktos į poveikio aplinkai vertinimo procesą šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka;“ Pritarti Siūloma 5 str. 1 d.
1 d. 2 punktą išdėstyti taip: „2) poveikio aplinkai vertinimo subjektai: savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, vykdomoji institucija, sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos, vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už gaisrinę ir civilinę saugą, kultūros ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už kultūros vertybių apsaugą, o tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimas atliekamas pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą, – aplinkos ministro įgaliotos saugomų teritorijų institucijos, ir kitos valstybės institucijos, įtrauktos į poveikio aplinkai vertinimo procesą šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka;
institucija; Atitinkami pataisymai padaryti: 2 str. 5 dalies 2 punkte, 7 dalies 3 ir 4 punktuose, 6 str. 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 7 str. 6, 7 ir 8 dalyse, 8 str. 3, 6, 9 ir 10 dalyse, 10 str. 9 dalyje, 11 str. 1, 3, 5, 7, 9 ir 11 dalyse. 3.
3Seimo nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Gintautas Kindurys, Paulius Saudargas, Algimantas Salamakinas, Naglis Puteikis 2016-12-155
1 4 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) įgaliotas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas, kuris yra fizinis asmuo, turintis atitinkamą aukštąjį, magistro laipsnio išsilavinimą ar ir kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką, arba juridinis asmuo, turintis specialistų, kurių didesnė dalis yra įgijusių atitinkamą aukštąjį magistro laipsnio išsilavinimą ar , kiti - kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką.“ Nepritarti Manoma, kad siūlymas iš esmės nepakeičia įstatymo projekte siūlomos nuostatos, todėl netikslinga į jį atsižvelgti. 4. Seimo nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Gintautas Kindurys, Paulius Saudargas, Algimantas Salamakinas, Naglis Puteikis 2016-12-156
5 4 Argumentai: Įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodoma, kad saugomų teritorijų institucija „Natura 2000“ teritorijose koordinuoja veiksmus dėl atrankos poveikio aplinkai vertinimo. Tačiau saugomos teritorijos neapsiriboja vien „Natura 2000“ teritorijomis ir ūkinė veikla gali įtaką daryti kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, ir kitose saugomose teritorijose. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) saugomų teritorijų institucija – dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir vietovėms , kurias planuojama ūkinė veikla gali paveikti“ Nepritarti Pagal įstatymo projekto 5 str. 1 d.
įtraukiama į PAV procesą tik tais atvejais, kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas yra atliekamas dėl to, kad veikla gali daryti reikšmingą poveikį Natura 2000 teritorijoms ar artimai jos aplinkai. Dėl to ir jos kompetencija siejama su Natura 2000 teritorijomis. Pagal pasiūlymą įstatymo projektą siūloma papildyti bet kokiomis vietovėmis, todėl lieka neaišku, koks pasiūlymo tikslas. Nes plačiąja prasme planuojama ūkinė veikla gali paveikti ir gyvenamąsias vietoves ir rekreacines, bet saugomų teritorijų institucijos neturi kompetencijos teikti išvadų dėl minėtų vietovių. 5. Seimo nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Gintautas Kindurys, Paulius Saudargas, Algimantas Salamakinas,
55 Argumentai: Projekto tame pačiame straipsnyje numatoma kokie subjektai, kokią veiklą koordinuos dėl atrankos ir PAV procesų. Tačiau savivaldybių institucijoms atrankos ar PAV atlikimo koordinavimas – nenumatytas. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalį 5 punktu ir jį išdėstyti taip: „
5) savivaldybių institucijos – dėl planuojamos ūkinės veiklos įvertinant programas ir teikiant išvadas dėl ataskaitų bei planuojamos ūkinės veiklos galimybių.“ Pritarti Siūloma 6 str. 5 d. 5 p. išdėstyti taip: „5. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai, atlikdami šio straipsnio 4 dalyje nustatytas funkcijas, teikia išvadas:
<...>
institucija – dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir šios veiklos galimo poveikio aplinkai atsižvelgdama į patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir galimybes pagal teisės aktų reikalavimus juos keisti ir į pagal įstatymus vykdomo savivaldybės aplinkos monitoringo duomenis. 6.
atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesuose, teikia pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir šios veiklos galimo poveikio aplinkai atsižvelgdama į patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir į pagal įstatymus vykdomo savivaldybės aplinkos monitoringo duomenis. 6. Seimo nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Gintautas Kindurys, Paulius Saudargas, Algimantas Salamakinas,
8 Argumentai: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Atsakingoji institucija priimtą atrankos išvadą paskelbia visuomenei aplinkos ministro nustatyta tvarka . Suinteresuota visuomenė per 20 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos turi teisę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikti atsakingai institucijai pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą. Atrankos išvada įsigalioja kitą dieną po jos paskelbimo ir galioja 3 metus. Pasibaigus atrankos išvados galiojimo terminui, jeigu ja remiantis nebuvo išduotas leidimas, nurodytas šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūra atliekama iš naujo.“ Nepritarti 2011/92/ES ir 2014/52/ES direktyvų nuostatos dėl atrankos:
objektas – 2011/92/ES direktyvos II priedo projektams (4 str. 2 d.)
atliekama – išnagrinėjus kiekvieną atvejį arba pagal nustatytas ribas ar kriterijus (4 str. 2 d.)
atlikti – informacija pagal 2014/52/ES direktyvos II.A priedą, rengia užsakovas (4 str. 4 d.)
institucijos išvada pagal užsakovo pateiktą informaciją (konsultacijų su kitomis suinteresuotomis šalimis direktyva nenumato) (4 str. 5 d.)
išvada pateikiama visuomenei (4 str.
Įstatymo projekte atsisakyta atrankos išvados persvarstymo laikantis PAV direktyvos siūlomos atrankos procedūros ir siekiant pagreitinti atrankos procesą ir nustatant pareigą atsakingai institucijai konsultuotis su poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviais iki atrankos išvados priėmimo. Atrankos išvada priimama atsižvelgiant į poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių pasiūlymus. Be to, pagal Teisingumo ministerijos pastabas atrankos išvados persvarstymas toje pačioje institucijoje teisine prasme yra negalimas, nes ta pati institucija negali keisti jos pačios priimto sprendimo. Tiek PAV direktyvos
kompetentingų institucijų sprendimus ikiteismine tvarka, tačiau peržiūrą turi atlikti nepriklausoma ir nešališka institucija. Atsižvelgiant į kaštų naudos santykį, steigti ikiteisminę instituciją netikslinga. 7. Seimo nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Gintautas Kindurys, Paulius Saudargas, Algimantas Salamakinas,
4 Argumentai: Įstatymo projekto 8 straipsnio 4 dalyje savivaldybėms numatoma galimybė susipažinti su programa ir atsakingai institucijai pateikti pasiūlymus. Toks sumenkintas savivaldybių dalyvavimas poveikio aplinkai vertinimo procese prieštarauja kitų šalių praktikai, kur savivaldybės turi vertinančios ir net kontroliuojančios institucijos statusą. Savivaldybių institucijos yra tiesiogiai atsakingos už jų teritorijoje vykdomą ūkinę veiklą. Siūlome palikti nuostatą, kuri yra dabar galiojančiame įstatyme ir kurioje nurodoma, kad jei savivaldybių tarybos svarstant programą priima neigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, tai ūkinė veikla negalima iki to laiko kol bus priimtas kitoks sprendimas, išskyrus valstybinės reikšmės objektus. Tokiu būdu, būtų patenkintas pilnavertis savivaldybių dalyvavimas ir visuomenės lūkesčiai per jų rinktus savivaldybių tarybos narius.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Savivaldybės vykdomoji institucija per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie galimybes susipažinti su programa gavimo dienos gali raštu pateikti atsakingajai institucijai pasiūlymus dėl programos, kuriuos atsakingoji institucija įvertina nagrinėdama programą. Jeigu iki programos patvirtinimo savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose. Apie savivaldybės tarybos priimtą neigiamą sprendimą savivaldybės administracija nedelsdama (per 3 darbo dienas) informuoja atsakingą instituciją ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą) ir kartu pateikia savivaldybės tarybos sprendimą. Atsakinga institucija, gavusi savivaldybės tarybos sprendimą, apie tai informuoja visuomenę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. “ Nepritarti 2014/52/ES direktyvos 6 str. 1 d. – pareiga konsultuotis su vietos savivaldos institucijomis dėl PAV informacijos ir leidimo (angl. development consent) (konsultac ijos su savivaldybės vykdomąja institucija dėl PAV dokumentų – pagal PAV įstatymą; dėl leidimo – pagal Statybos įstatymą savivaldybė yra leidimą išduodanti institucija). ES šalių praktika
PAV procesas. Pradėtas PAV procesas visada baigiasi išvadomis dėl PAV ataskaitos.
Planuojama veikla stabdoma, neleidžiama neišduodant leidimo (LT būtų statybą leidžiantis dokumentas) PAV įstatymo projekte reglamentuojamas PAV procesas, kuris baigiamas sprendimu, priimamu specialioje aplinkos apsaugos srityje. Šis sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nesuteikia užsakovui teisės įgyvendinti projektą (fiziškai kasti). Vertinant tai, kad PAV tikslas yra nustatyti, apibūdinti ir įvertinti reikšmingą planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai, o PAV programos tikslas – susitarti, kokiais aspektais ir kaip bus įvertintas planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai. Programa nustato tik vertinimo lauką, apimtį, bet nepateikia vertinimo rezultatų ir išvadų, pagal kuriuos kompetentingos institucijos, vadovaudamosi teisės aktų reikalavimais, teikia motyvuotas, pagrįstas išvadas ir priima sprendimus. Pažymėtina, kad PAV proceso metu susitariame tik dėl aplinkosaugos sąlygų, poveikio mažinimo priemonių, bet nesprendžiami teritorijų planavimo klausimai. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. ir kitus aplinkosaugos reikalavimus reglamentuojančius teisės aktus, bet kuri ūkinė veikla turi būti vykdoma laikantis jai taikomų aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų. Be to, PAV sprendimas yra tik vienas iš aspektų ar kriterijų, į kurį savivaldybė turi atsižvelgti išduodama statybą leidžiančius dokumentus. Galiojančio Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 str. 9 d. įtvirtina savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, tarybos teisė priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių iki planuojamos ūkinės veiklos PAV programos patvirtinimo. Tokios teisės realizavimo pasekmės
Kitaip tariant, savivaldybės tarybai suteikta absoliuti teisė, nepriklausomai nuo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, visuomenės sveikatai, uždrausti ūkinę veiklą savivaldybės teritorijoje bei tokiu būdu suvaržyti ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, kurias garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija. PAV programa nustato PAV ataskaitos turinį bei joje nagrinėjamus klausimus, t. y. daugumoje atvejų vien tik pagal programą praktiškai neįmanoma nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla išties darys reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, visuomenės gerovei ar sveikatai ir, ar toks poveikis negali būti pašalintas ar sumažintas, įdiegus taršą mažinančias ar kitas kompensacines priemones, kurios nustatomos PAV procese. Taigi, galimos neigiamos ūkinės veiklos pasekmės gali būti nustatytos tik po programos patvirtinimo, atliekant PAV ir rengiant ataskaitą. Todėl objektyvūs pagrįsti sprendimai gali būti priimami tik turint vertinimo išvadas. Kaip rodo praktika, įskaitant ir teisminę, savivaldybių tarybos, priimdamos sprendimus, uždraudžiančius planuojamą ūkinę veiklą, nei teoriškai, nei praktiškai negali įvertinti visų šių aspektų ir priimti motyvuotų sprendimų, pagrįstų išsamiais aplinkosauginiais, visuomenės sveikatos apsaugos motyvais. Planuojama ūkinė veikla uždraudžiama be objektyvių motyvų, netgi neturint visų duomenų, informacijos apie veiklą ir ūkio subjekto planuojamas diegti technologijas, priemones ir pan. Dėl visų šių priežasčių tampa vis sudėtingiau pritraukti naujus investuotojus, suplanuotos investicijos yra sustabdomos, nekuriamos naujos darbo vietos, t. y. pažeidžiami ir bendrieji visos valstybės interesai, nes surenkama mažiau mokesčių į valstybės biudžetą, gilinamos nedarbo problemos, sąlygojančios emigraciją ir kt. 8.
nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Gintautas Kindurys, Paulius Saudargas, Algimantas Salamakinas,
6 Argumentai: Įstatymo projekto 8 straipsnio
nustatytą laiką privalo pateikti išvadą dėl programos. Jei jie išvados nepateikia, tai laikoma, kad jie programai pritarė. Toks proceso reglamentavimas skamba dviprasmiškai, nes kaip reikėtų vertinti tokius subjektų poelgius, kai jie dėl tam tikrų paskatų nesiteikia pateikti išvados. Todėl tikslinga siūlyti, kad subjektai privalo per jiems nustatytą laikotarpį pateikti išvadas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Jei Poveikio aplinkai vertinimo subjektai per šio straipsnio 5 ar 6 dalyse nustatytą terminą privalo nepateikia pateikti išvadas išvadų dėl programos , laikoma, kad jie pritaria programai.“ Nepritarti Tiek galiojančiame PAV įstatyme, tiek įstatymo projekte įtvirtinta pareiga PAV subjektui per nustatytą terminą pateikti išvadas. Tai reiškia, kad PAV subjektai, vykdydami jiems priskirtas funkcijas PAV procese, privalo laiku pateikti išvadas. Pažymime, kad įstatymo projekto 8 str. 7 d. tikslas buvo išvengti proceso vilkinimo, t. y. , kai PAV subjektai leidžia sau nepateikti išvadų per nustatytą terminą, o užsakovas negali tęsti PAV proceso, nes įstatymas nenumato galimybės be PAV subjektų išvadų teikti ataskaitą atsakingai institucijai ir užbaigti PAV procesą. Pažymėtina, kad toks pats principas įtvirtintas Teritorijų planavimo bei Statybos įstatymuose. 9. Seimo nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Gintautas Kindurys, Paulius Saudargas, Algimantas Salamakinas,
7 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Jei Poveikio aplinkai vertinimo subjektai per šio straipsnio 5 ar 6 dalyse nustatytą terminą privalo nepateikia pateikti išvadas išvadų dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių , laikoma, kad jie pritaria ataskaitai ir planuojamai ūkinei veiklai. “ Nepritarti
komentarą
nariai: Kęstutis Bacvinka, Gintautas Kindurys, Algimantas Salamakinas, Naglis Puteikis 2016-12-15
2.1 Argumentai: Įstatymo projekto I priede numatoma, kad kai tradicinių angliavandenilių per parą išgaunama 500 tonų, poveikio aplinkai vertinimą atlikti privaloma. Tokia tradicinių angliavandenilių gavybos numatyta norma Lietuvos sąlygomis yra gana didelė, todėl gavybos metu ji gali būti nepasiekta, arba pasiekta trumpą laiką (pvz. 0,5–1 metus). Iš anksto sunku numatyti gavybos apimtis, ypač per parą, kada ji bus pasiekta ir kiek laiko truks? Tai priklauso nuo geologinių sąlygų, taikomų technologijų, naftos kainos, jos gavybos strategijos ir kt. veiksnių. Vėlyvose gavybos stadijose išgaunamas naftos kiekis gali būti ir nedidelis, bet tuo pačiu metu su ja ateina daug vandens (sūrymo), kurį reikia atskirti nuo naftos, pervežti, įpumpuoti gręžiniais į numatytą sluoksnį. Ši procedūra irgi gali turėti poveikį aplinkai proporcingą ne išgaunamos naftos kiekiui, o sūrymo kiekiui.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto I priedo 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „2.1. tradicinių angliavandenilių (naftos) gavyba Lietuvos Respublikos žemyninėje dalyje (kai telkinyje išgaunama daugiau kaip 500 t per parą naftos) ;“ Nepritarti Negalima pritarti šiam pasiūlymui, remiantis šiais motyvais :
telkiniai nedideli;
Lietuvoje eksploatuojama 15 naftos telkinių. 2017 m. iš visų telkinių planuojama išgauti apie 96 000 t,
išgaunama apie 18–45 t per parą. 2015 m. išgauta
gavybos mažėjimas apie 10–15 proc. 11. Seimo nariai: Kęstutis Bacvinka, Gintautas Kindurys, Algimantas Salamakinas, Naglis Puteikis 2016-12-15
9.12 Argumentai: Iš įstatymo projekto II priedo išimtas dėl atrankos poveikio aplinkai vertinimo krematoriumo statybai. Dėl šių statinių savitos ūkinės veiklos specifikos visuomenėje kyla daug nesutarimų. Vadovaujantis Orhuso konvencija suintersuota visuomenė turi teisę dalyvauti institucijoms priimant sprendimus. Poveikio aplinkai vertinimas visuomenei kaip tik ir užtikrina tokią teisę.
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto I priedo 9 dalį 13 punktu ir jį išdėstyti taip: „
įrengimas “ Nepritarti Mažinant administracinę naštą, veiklos rūšių sąrašuose yra tik PAV direktyvos I ir II priede nurodytos veiklos rūšys. Pagal Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą ir poįstatyminius teisės aktus, krematoriumų įrengimui yra nustatoma sanitarinės apsaugos zona ir atliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, kurio metu apie planuojamą veiklą informuojama visuomenė, rengiama ataskaita, ji viešai svarstoma, o sveikatos apsaugos institucija priima sprendimą dėl veiklos galimybių. Vertinant tai, kad krematoriumai nedaro reikšmingo neigiamo poveikio gamtinei aplinkai, bet gali sukelti tiek cheminį, tiek fizikinį, psichologinį ar kitokį poveikį žmonėms, jų sveikatai, siekiant išvengti besidubliuojančių procedūrų ir užtikrinti, kad sprendimus dėl vienos ar kitos veiklos priimtų ta institucija, kurios kompetencijai priskirti klausimai nagrinėjami ataskaitose, krematoriumai išbraukti iš PAV įstatymo projekto 2 priedo. 12. Seimo nariai:
Kęstutis Bacvinka, Gintautas Kindurys, Algimantas Salamakinas, Naglis Puteikis 2016-12-15
11.18 Argumentai: Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto II priedo 11 dalį 19 ir 20 punktais ir juos išdėstyti taip: „11.19. Naujų kapinių įrengimas. 11.20. Šaudmenų gamyba ;“ Nepritarti Mažinant administracinę naštą, veiklos rūšių sąrašuose yra tik PAV direktyvos I ir II priede nurodytos veiklos rūšys.
Vietos kapinėms parenkamos ir nustatomos teritorijų planavimo proceso metu, be to, pagal Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą ir poįstatyminius teisės aktus, naujų kapinių įrengimui yra nustatoma sanitarinės apsaugos zona ir atliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, kurio metu apie planuojamą veiklą informuojama visuomenė, rengiama ataskaita, ji viešai svarstoma, o sveikatos apsaugos institucija priima sprendimą dėl veiklos galimybių. Kokias pasekmes aplinkai gali sukelti kapinių įrengimas, įvertinama rengiant teritorijų planavimo dokumentus ir atliekant strateginį pasekmių aplinkai vertinimą bei poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Todėl reikalavimas atlikti atranką dėl PAV kapinių įrengimui yra perteklinis neišsprendžiantis jų vietos parinkimo klausimų. Dėl šaudmenų gamybos
Virginija Vingrienė Simonas Gentvilas Kęstutis
1 Argumentai: Šiuo metu atsakinga institucija
Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją sekančiai: „2. Atsakingoji institucija iki leidimo (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kituose įstatymuose nurodyti leidimai) išdavimo turi teisę reikalauti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri nėra įrašyta į šio įstatymo 2 priede nurodytą sąrašą, tačiau ūkinės veiklos mastas sudaro 50 procentų ar daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio ir ūkinė veikla planuojama tokioje vietoje, kurioje dėl ūkinės veiklos pobūdžio, masto gali būti sukeltas neigiamas poveikis aplinkai. Tokiu atveju atsakingoji institucija turi įvertinti ūkinės veiklos mastą, pobūdį, vietos ypatumus, remdamasi Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniuose nurodymuose nurodytais kriterijais, aplinkos ministro nustatyta tvarka ir terminais, ir nuspręsti, ar reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Atsakingajai institucijai nusprendus, kad reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, atranka privalo būti atlikta vadovaujantis šio įstatymo 7 straipsnio nuostatomis.“ Nepritarti Atsižvelgiant į Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas, įstatymo projekte atsisakoma galimybės reikalauti atlikti poveikio aplinkai vertinimą į PAV įstatymo priedus nepatenkančioms veiklos rūšims. 3 straipsnio 2 dalis išbraukiama. PAV įstatymo projekto 1 ir 2 prieduose nurodomos tik tos veiklos rūšys, kurios yra 2011/92/ES direktyvos 1 ir 2 prieduose, t. y. nacionalinėje teisėje neplečiamas direktyvos taikymas laikantis Europos teisės departamento rekomendacijos. 14.
nariai: Virginija Vingrienė Simonas Gentvilas Kęstutis
55 Argumentai: Daugelio savivaldybių administracijų atsakymus dėl PAV proceso rengia architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistai, todėl jie turi pasisakyti tik dėl planuojamos ūkinės veiklos vietos atitikimo patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams (pvz.: planuoti gamybinę ūkinę veiklą sklype galima tada, kai sklypo naudojimo būdas yra pramoninės ir sandėliavimo, o ne komercinės paskirties). Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalį papildant ją 5 punktu: „
5) savivaldybės vykdomoji institucija – dėl veiklos vietos atitikimo patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendimams ir galimybės pagal teisės aktų reikalavimus juos keisti, atsižvelgdama į pagal įstatymus vykdomo savivaldybės aplinkos monitoringo duomenis. “ Pritarti Siūloma 6 str. 5 d. 5 p. išdėstyti taip:
subjektai, atlikdami šio straipsnio 4 dalyje nustatytas funkcijas, teikia išvadas:
<...>
vykdomoji institucija – dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir šios veiklos galimo poveikio aplinkai atsižvelgdama į patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir galimybes pagal teisės aktų reikalavimus juos keisti ir į pagal įstatymus vykdomo savivaldybės aplinkos monitoringo duomenis. 15. Seimo nariai:
Virginija Vingrienė Simonas Gentvilas
institucija, per nustatytą laikotarpį iš savivaldybių (kaip subjektų) negaudama informacijos dėl PŪV veiklos, savivaldybių administracijoms siunčia papildomas užklausas dėl PŪV veiklos, todėl PAV atrankos procesas gali užtrukti net iki 3 mėnesių. Taip pat, atsakymo pateikimui yra skiriama 20 d. d., todėl procesas užtrunka ganėtinai ilgai, ir tai neigiamai atsiliepia verslo sąlygoms.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 6 dalį, išdėstant ją taip: „Atsakingoji institucija apie gautą atrankos informaciją ir apie galimybę pateikti motyvuotus pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoja poveikio aplinkai vertinimo subjektus, savivaldybės vykdomąją instituciją ir visuomenę. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai, suinteresuota visuomenė ir savivaldybės vykdomoji institucija per 10 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo dienos pateikia motyvuotus pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atsakingajai institucijai. Per nustatytą laiką nepateikus pasiūlymų dėl atrankos informacijos ar poveikio aplinkai vertinimo atsakingai institucijai yra laikoma, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektai, suinteresuota visuomenė ir savivaldybės vykdomoji institucija pasiūlymų dėl atrankos informacijos ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo neturi. “ Pritarti iš dalies Siūloma 6 str. 4 d. išdėstyti taip:
subjektai pagal kompetenciją, nurodytą šio straipsnio 5 dalyje, nagrinėja suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, nagrinėja ir vertina poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, teikia motyvuotas išvadas dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galimybių ir šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka dalyvauja atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procese, teikdami motyvuotus pasiūlymus. Siūloma 7 str. 6 d. išdėstyti taip: 6.
6 d. išdėstyti taip:
institucija apie gautą atrankos informaciją ir apie galimybę pateikti pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoja poveikio aplinkai vertinimo subjektus , savivaldybės vykdomąją instituciją ir visuomenę. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai , suinteresuota visuomenė ir savivaldybės vykdomoji institucija per 10 darbo dienų nuo pateiktos informacijos gavimo dienos, o suinteresuota visuomenė
informacijos paskelbimo dienos , pateikia pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atsakingajai institucijai. Per nustatytą laiką nepateikus pasiūlymų dėl atrankos informacijos ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atsakingajai institucijai laikoma, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektai, suinteresuota visuomenė pasiūlymų dėl atrankos informacijos ir
(ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo neturi. Dėl motyvuotų suinteresuotos visuomenės pasiūlymų Pagal 2011/92/ES direktyvos 6 str. 4 dalį valstybės narės turi sudaryti suinteresuotai visuomenei palankias galimybes dalyvauti sprendimo aplinkos klausimais priėmimo procedūrose ir suteikti teisę reikšti pastabas ir nuomones. Direktyvoje nenustatytas reikalavimas, kad suinteresuotos visuomenės pastabos, pasiūlymai turi būti motyvuoti. Pažymėtina, kad įstatymo projektas užtikrina ir Orhuso konvencijos įgyvendinimą, todėl atsižvelgiant į Orhuso konvencijos 6 straipsnio 7 dalį, pagal kurią visuomenė turi teisę teikti bet kokius pasiūlymus , įstatymo projekte nenurodoma, kad pasiūlymas turi būti motyvuotas ar pagrįstas ir tokiu būdu užtikrinamas tinkamas Orhuso konvencijos ir direktyvos įgyvendinimas.
Pažymėtina, kad Orhuso konvencijos Atitikties komitetas nagrinėdamas Kazokiškių bendruomenės asociacijos skundą (ACCC/C/2006/16) pateikė išvadas, kurios patvirtintos 2008 m. trečiajame Konvencijos šalių susitikime, kad Lietuva, nustatydama reikalavimą visuomenei teikti motyvuotas išvadas, neužtikrino Orhuso konvencijoje įtvirtintos visuomenės teisės teikti bet kokius pasiūlymus. Atsižvelgiant į šias Orhuso konvencijos Atitikties komiteto išvadas, 2011 m. pakeistas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas. Tos pačios pozicijos laikomasi ir įstatymo projekte. 16. Seimo nariai:
Virginija Vingrienė Simonas Gentvilas Kęstutis
9 Argumentai: Siekiant sumažinti išlaidas administraciniams ištekliams, mažinant administracinių procedūrų skaičių ir jų naštą, palengvinant sąlygas investicinei aplinkai ir atsižvelgiant į tai, kad statybas leidžiantis dokumentas galioja neribotai, siūloma pailginti ir priimtų PAV sprendimų galiojimo terminus. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 9 dalį, išdėstant ją taip: „9. Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka gali priimti sprendimą pratęsti atrankos išvados galiojimą ne ilgesniam kaip 3 metų terminui per2010 darbo dienų nuo planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pateikto motyvuoto prašymo dėl atrankos išvados galiojimo pratęsimo, jeigu planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) pateikė pagrįstą informaciją, kad planuojama ūkinė veikla, jos vykdymo ir vietos sąlygos, kuriomis remiantis priimta atrankos išvada, nepasikeitė.
Atsakingoji institucija paskelbia visuomenei sprendimą apie atrankos išvados galiojimo pratęsimą aplinkos ministro nustatyta tvarka.“
nariai: Virginija Vingrienė Simonas Gentvilas Kęstutis
5 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus analitinės apžvalgos 16/82 „Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūros ir jų terminai Europos Sąjungos valstybėse” informaciją, kad Lietuvoje PAV ataskaitos ir sprendimo etape maksimalūs procedūrų terminai yra ilgesni negu kaimyninėse šalyse (pavyzdžiui, Lenkijoje, Latvijoje ar Estijoje), siūloma sutrumpinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES nereglamentuojamus terminus. Šis pasiūlymas pagerintų šalies verslo aplinką, skatintų esamo verslo plėtrą ir naujų investicijų atėjimą, taip sąlygodamas naujų darbo vietų kūrimą bei šalies ekonomikos augimą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstytą įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, ir ją išdėstyti taip: „5. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai išnagrinėja ir įvertina ataskaitą ir kartu su ja pateiktą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą ir per2015 darbo dienų nuo jos gavimo dienos pateikia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir atsakingajai institucijai savo motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių.
Motyvuotose išvadose poveikio aplinkai vertinimo subjektai turi nurodyti: teisės aktų reikalavimais pagrįstus motyvus dėl pritarimo ar nepritarimo planuojamai ūkinei veiklai; kokiai konkrečiai alternatyvai pritaria ar nepritaria, jeigu ataskaitoje buvo nagrinėtos alternatyvos; sąlygas, kurios turi būti įgyvendintos iki veiklos vykdymo pradžios, jeigu tokias sąlygas galima nustatyti pagal teisės aktų reikalavimus, ir pateikti pagrįstą nuomonę dėl vertinimo metodų, rezultatų, ataskaitos kokybės ir numatomų priemonių numatomam reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti.“ Nepritarti Atlikus detalią Latvijos ir Estijos teisės aktų, reglamentuojančių poveikio aplinkai vertinimo procesą, analizę, nustatyta, kad Latvijoje bendra poveikio aplinkai vertinimo procedūros trukmė, įskaitant atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo – 7.5 mėn. , Estijoje
atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procedūrų trukmė Lietuvoje
atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros trukmę Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje, ji yra panaši, atitinkamai
,
ir
.
Lietuvoje . Atsižvelgiant į PAV procedūrų trukmę kaimyninėse šalyse ir įvertinant tai, kad pagal naująją PAV direktyvą išplečiami informacijos atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikti reikalavimai (didesnės apimties ir su gilesniu pagrindimu atrankos dokumentai), todėl atsakinga institucija turės skirti daugiau laikų pateiktų dokumentų peržiūrai, manome, kad įstatymo projekte siūlomas 20 d. d. terminas yra pagrįstas ir optimalus. Be to, siekiant pagreitinti atrankos procedūrą įstatymo projekte pasiūlyta gretinti suinteresuotos visuomenės, poveikio aplinkai vertinimo subjektų pasiūlymų teikimo etapus (šie proceso dalyviai pasiūlymus teikia atrankos dokumentų nagrinėjimo atsakingoje institucijoje metu). 18. Seimo nariai:
Virginija Vingrienė Simonas Gentvilas Kęstutis
9 Argumentai: Visi PAV proceso dalyviai turi pateikti tik motyvuotus pasiūlymus dėl PŪV veiklos numatytoje vietovėje. Motyvuotas pasiūlymas – faktiniais duomenimis, rodikliais, faktinėmis aplinkybėmis, taip pat teisės aktų nuostatomis ar kitais dokumentais pagrįstas pareiškėjo siūlymas (prašymas). Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 9 dalį, išdėstant ją taip: „9. Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka paskelbia pranešimą visuomenei apie gautą ataskaitą ir galimybę su ja susipažinti. Suinteresuota visuomenė ir savivaldybės vykdomoji institucija per 10 darbo dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos turi teisę atsakingajai institucijai raštu pateikti motyvuotus pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir ataskaitos.“ Nepritarti
nariai: Virginija Vingrienė Simonas Gentvilas Kęstutis
6 Argumentai: Kadangi poveikio aplinkai vertinimo subjektai jau yra susipažinę su PAV ataskaita, 5 darbo dienos yra pakankamas laikotarpis papildytos ataskaitos peržiūrai.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstytą įstatymo 10 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai turi teisę pateikti motyvuotus reikalavimus, kad poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildytų ar pataisytų ataskaitą. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi papildyti ar pataisyti ataskaitą ir pakartotinai pateikti ją poveikio aplinkai vertinimo subjektams. Šie ataskaitą išnagrinėja, įvertina ir per105 darbo dienų dienas nuo jos gavimo dienos pateikia motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir atsakingajai institucijai.“ Nepritarti Įstatymo projekte nurodytas maksimalus antrą kartą teikiamos poveikio aplinkai vertinimo subjekto išvados teikimo terminas, t. y. PAV subjektas neprivalo laukti 10 darbo dienų, kad galėtų pateikti išvadą. Jis išvadą turi pateikti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, t. y. priklausomai nuo dokumentų keitimo apimties, nuo pastabų turinio, išvada gali būti pateikta ir per 2 ir per 7 darbo dienas. 20. Seimo nariai:
Virginija Vingrienė Simonas
yra priversta stipriai vilkinti procesą, kadangi ją pasiekia visiškai nemotyvuoti ir niekuo nepagrįsti prašymai dėl PŪV veiklos. Atsakinga institucija, gaudama motyvuotus pasiūlymus dėl PŪV veiklos, galėtų atlikti argumentuotą jų vertinimą, todėl PAV procesas vyktų daug greičiau. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnio 1, 6, 8 dalis, išdėstant jas taip: „1.
Atsakingoji institucija, išnagrinėjusi suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, raštu gautus suinteresuotos visuomenės ir savivaldybės vykdomosios institucijos pasiūlymus, išnagrinėjusi ir įvertinusi ataskaitą ir remdamasi poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadomis dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių, per 15 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos:
1) teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti arba
2) priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai. Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai turinį nustato aplinkos ministras.“
<...>
„6. Kai savivaldybės vykdomoji institucija yra pateikusi motyvuotus pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos ir (ar) ataskaitos, atsakingoji institucija, prieš priimdama sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, organizuoja konsultacijas su savivaldybės vykdomąją institucija jos motyvuotiems pasiūlymams aptarti. Konsultacijose kviečiamas dalyvauti planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas. Konsultacijose su savivaldybės vykdomąja institucija aptariant jos motyvuotus pasiūlymus turi dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo subjektai, jeigu aptariami jų kompetencijai priskirti klausimai.“
<...>
„8. Jei atsakingoji institucija yra gavusi savivaldybės vykdomosios institucijos motyvuotų pasiūlymų dėl planuojamos ūkinės veiklos ir ataskaitos ir, vadovaujantis šio straipsnio
išvadas ir (ar) suinteresuotos visuomenės motyvuotus pasiūlymus, atsakingoji institucija, vykdydama šio straipsnio 6 ir 7 dalies reikalavimus, turi teisę organizuoti bendrą visų poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių pasiūlymų ir išvadų aptarimą.“ Pritarti Įstatymo projekto 11 str. 1 d.
motyvuotus pasiūlymus. 11 str. 6 ir 8 dalies nuostatų atsisakoma, kadangi savivaldybės institucijas siūloma įtraukti į poveikio aplinkai vertinimo procesą poveikio aplinkai vertinimo subjekto teisėmis. 6. Kai savivaldybės vykdomoji institucija yra pateikusi pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos ir (ar) ataskaitos, atsakingoji institucija, prieš priimdama sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, organizuoja konsultacijas su savivaldybės vykdomąją institucija jos pasiūlymams aptarti. Konsultacijose kviečiamas dalyvauti planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas. Konsultacijose su savivaldybės vykdomąja institucija aptariant jos pasiūlymus turi dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo subjektai, jeigu aptariami jų kompetencijai priskirti klausimai.
<...>
atsakingoji institucija yra gavusi savivaldybės vykdomosios institucijos pasiūlymų dėl planuojamos ūkinės veiklos ir ataskaitos ir, vadovaujantis šio straipsnio 7 dalies nuostatomis, ji turi svarstyti poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas ir (ar) suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, atsakingoji institucija, vykdydama šio straipsnio 6 ir 7 dalies reikalavimus, turi teisę organizuoti bendrą visų poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių pasiūlymų ir išvadų aptarimą . 21. Seimo nariai:
Virginija Vingrienė Simonas Gentvilas Kęstutis
2 Argumentai: Mažėjant rengiamų PAV ataskaitų skaičiui (2015 m. viso gauta 20 PAV ataskaitų, 2016 m. – 18 PAV ataskaitų), siūloma sutrumpinti laikotarpį nuo 50 d. d iki 40 d. d. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstytą įstatymo 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Kai vadovaudamasi šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktu atsakingoji institucija ataskaitai nagrinėti pasitelkia konsultantus, ši institucija motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti teikia arba priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai per5040 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos. Atsakingoji institucija priima motyvuotą sprendimą pasitelkti konsultantus ir pateikia jį planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui per 5 darbo dienas po ataskaitos gavimo dienos. Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimo terminas vieną kartą gali būti pratęstas iki 25 darbo dienų dėl objektyvių, nuo atsakingosios institucijos nepriklausomų priežasčių. Atsakingoji institucija apie priimtą sprendimą pratęsti terminą privalo ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki termino pabaigos pranešti planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir nurodyti priežastis, dėl kurių terminas pratęsiamas.“ Nepritarti Įstatymo projekto
turi būti motyvuoti, taip pat ir sprendimas pasitelkti konsultantus turi būti motyvuotas. Dėl sprendimo priėmimo termino sutrumpinimo iki 40 darbo dienų, manome, kad įstatymo projekte siūlomas 50 darbo dienų terminas yra optimalus, kadangi konsultantai pasitelkiami vadovaujantis viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais, t. y. atlikus viešųjų pirkimų procedūras, turinčias Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytus terminus. Be to, įstatymo projekte nurodytas maksimalus sprendimo priėmimo terminas, t. y. atsakinga institucija neprivalo laukti 50 darbo dienų, kad galėtų priimti sprendimą.
Ji sprendimą turi priimti ne vėliau, kaip per 50 darbo dienų, t. y. turint konsultantų išvadas, sprendimas gali būti priimtas ir per 35 ar 40 darbo dienų. 22. Seimo nariai: Virginija Vingrienė Simonas Gentvilas Kęstutis
3 Argumentai: Mažėjant rengiamų PAV ataskaitų skaičiui (2015 m. viso gauta 20 PAV ataskaitų, 2016 m. – 18 PAV ataskaitų), siūloma sutrumpinti laikotarpį nuo 15 d. d iki 10 d. d. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstytą įstatymo 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Kai atsakingoji institucija pateikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ir
(ar) papildyti, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi papildyti ar pataisyti ataskaitą ir pakartotinai pateikti ją atsakingajai institucijai. Ši ataskaitą išnagrinėja ir per1510 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos priima sprendimą arba, nepažeisdama šio įstatymo 6 straipsnio 8 dalies nuostatų, dar kartą teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti.“ Nepritarti Pažymėtina, kad įstatymo projekte siūloma įtvirtinti pagal motyvuotas pastabas papildytos ar patikslintos ataskaitos vertinimo ir sprendimo priėmimo terminas 15 d. d. lyginant jį su šiuo metu galiojančiame PAV įstatyme nustatytu terminu (galiojančio PAV įstatymo 11 str. 3 d. – 25 d. d.) jau yra sutrumpintas 10 d. d. (2 savaitėmis). Atsižvelgiant į ataskaitoje pateikiamos informacijos apimtį, specifiką (nagrinėjamas ir vertinamas poveikis net 8–10 aspektų, pradedant vandeniu, baigiant kultūros paveldu ir pan.), manome, kad netikslinga dar labiau trumpinti pagal motyvuotos reikalavimus pataisytos ataskaitos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo terminą. Be to, šis terminas yra maksimalus, kiekvienu konkrečiu atveju jis gali būti trumpesnis, tačiau atsakinga institucija neturi jo viršyti. 23.
nariai: Virginija Vingrienė Simonas Gentvilas Kęstutis
10 Argumentai: Mažėjant rengiamų PAV ataskaitų skaičiui (2015 m. viso gauta 20 PAV ataskaitų, 2016 m. – 18 PAV ataskaitų), siūloma sutrumpinti laikotarpį nuo 20 d. d iki 15 d. d. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnio 12 dalį, išdėstant ją taip: „12. Atsakingosios institucijos priimtas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį veikla galima pasirinktoje vietoje, galioja 5 metus nuo jo priėmimo dienos. Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka gali priimti sprendimą pratęsti sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galiojimą ne ilgesniam kaip 5 metų terminui per2015 darbo dienų nuo planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pateikto motyvuoto prašymo dėl sprendimo galiojimo pratęsimo, jei planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) pateikė pagrįstą informaciją, kad planuojama ūkinė veikla, jos vykdymo ir vietos sąlygos, kuriomis remiantis priimtas sprendimas dėl planuojamos ūkinės poveikio aplinkai, nepasikeitė. Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka paskelbia visuomenei sprendimą apie sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galiojimo pratęsimą.“ Pritarti Siūloma 11 straipsnio 10 dalį išdėstyti taip: „
poveikio aplinkai, išskyrus nurodytą šio straipsnio 11 dalyje, galioja 5 metus nuo jo priėmimo dienos.
Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka gali priimti sprendimą pratęsti sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galiojimą ne ilgesniam kaip 5 metų terminui per 15 darbo dienų nuo planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pateikto motyvuoto prašymo dėl sprendimo galiojimo pratęsimo, jei planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) pateikė pagrįstą informaciją, kad planuojama ūkinė veikla, jos vykdymo ir vietos sąlygos, kuriomis remiantis priimtas sprendimas dėl planuojamos ūkinės poveikio aplinkai, nepasikeitė. Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka paskelbia visuomenei sprendimą apie sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galiojimo pratęsimą.“
nariai: Virginija Vingrienė Simonas Gentvilas Kęstutis Mažeika 2017-03-02
3.8 Argumentai: Žaliosios energetikos palaikymo ir plėtros tikslais mažinant perteklinę administracinę naštą, yra būtina atsisakyti perteklinių aplinkosauginių reikalavimų. Taip pat, remiantis energetikos įstatymo reikalavimais, nuo 6 MW galios didiesiems vėjo parkams taikomas prisijungimas į perdavimo tinklą, o šešėliavimą pakankamai gerai spendžia nustatytos sanitarinės zonos, tuo tarpu visos poveikio atrankų išvados iki 6 MW galios jėgainėms buvo teigiamos, o tai aiškiai rodo, kad PAV yra perteklinis veiksmas, apkraunantis vertintojus papildoma darbo našta, kai jų energija galėtų būti nukreipta kitų aplinkosaugos priemonių įgyvendinimo kontrolės link.
Pasiūlymas:
„3.8. vėjo elektrinių įrengimas (kai jų įrengtoji galia viršija 30 kW 6 MW );“ Pritarti iš dalies Siūloma įstatymo 2 priedo 3.8 punktą išdėstyti taip:
„3.8 vėjo elektrinių įrengimas (kai įrengtoji galia viršija 30 kW) , kai:
3.8.1. įrengiamos 3 vėjo elektrinės, kurių bent vienos aukštis 50 m (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško) ar daugiau; 3.8.2. vėjo elektrinė įrengiama arčiau kaip 1 km atstumu nuo saugomos teritorijos, išskyrus kai įrengiama ne daugiau kaip viena ir ne aukštesnė kaip 25 metrai (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško) vėjo elektrinė sodyboje ar prie ūkinių pastatų.“
25Seimo nariai:
Virginija Vingrienė Simonas Gentvilas Kęstutis Mažeika 2017-03-02 2 priedas 10.2 Argumentai: Įvertinant tai, kad 0.5 ha urbanistiniai objektai sudaro apie 30 proc. visų PAV atrankų srauto, ir beveik visais atvejais PAV nebuvo pareikalautas, galima teigti, kad neigiamą poveikį aplinkai yra įmanoma suvaldyti bendraisiais aplinkosauginiais ir teritorijų planavimo reikalavimais. Tokiu būdu sumažėtų administracinė našta ir pertekliniai reikalavimai, o investicijų projektinės dokumentacijos rengimo bei derinimo laikas sutrumpėtų apie 6 mėn.
Pasiūlymas: „10.2. urbanistinių objektų (išskyrus gyvenamuosius pastatus, kai jų statyba numatyta savivaldybių lygmens bendruosiuose planuose), įskaitant prekybos ar pramogų centrus, autobusų ar troleibusų parkus, automobilių stovėjimo aikšteles ar garažų kompleksus, sporto ir sveikatingumo kompleksus, statyba (kai užstatomas didesnis kaip 0,5 ha
plotas kartu su kietosiomis dangomis, šaligatviais, pėsčiųjų takais, dviračių takais);“
nariai: Virginija Vingrienė Simonas Gentvilas Kęstutis Mažeika 2017-03-02
11.2 Argumentai : Įvertinant tai, kad centralizuotas nedidelių atliekų kiekių perdirbimas sąlygoja papildomas transportavimo išlaidas, o atliekų perdirbimo ir apdorojimo veikla yra skatinama tiek nacionalinių, tiek Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis, siūlytina nustatyti ir atvejus, kai atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo (nuo 50 iki 100 tonų per parą) ir atvejus, kai jos visiškai nereikia (iki 50 tonų per parą). Pasiūlymas : „11.2. nepavojingųjų atliekų šalinimas ar naudojimas jas apdorojant terminiais būdais, tokiais kaip deginimas, pirolizė, dujofikavimas, degazacija, plazminis procesas, ar derinant kuriuos nors būdus įrenginiuose, kurių pajėgumas mažiau kaip 100 ir daugiau kaip 50 tonų per parą.“ Nepritarti Atliekų šalinimas ar naudojimas 2 priedo 11.2 punkte nurodytais būdais reikalauja specifinių įrenginių, o kartu ir investicijų. Šiai veiklai taikomi aplinkosauginiai atliekų deginimo reikalavimai, kuriuose nustatyta visa eilė reikalavimų, kurių atliekų tvarkytojas turi laikytis. Tačiau šie reikalavimai yra bendri, nesusieti su konkrečia atliekų deginimo įrenginio vieta.
Tik taikant atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo galima nustatyti, kokie konkretūs teršalai bus išmetami į aplinkos orą, vandenis, kokios atliekos, medžiagos ir pan. susidarys deginimo proceso metu. Šie aspektai turi būti įvertinti dalyvaujant ir kitiems poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviams. Be to, planavimo etape atliekant atranką išaiškėja daugelis dalykų, pvz., reikalavimai monitoringui nustatomi išsamiau ir teisingiau šiame etape ar kur ir kaip bus tvarkomos susidarančios atliekos – kai šie klausimai pradedami spręsti PAV etape, jau galima iš anksto ieškoti sprendimų kompleksiškai, o ne nurodyti, kad bus sutvarkyta, o tvarkyti nėra kam. Tokiu būdu planavimo, projektavimo etape, o ne TIPK ar taršos leidimo gavimo etape atliekų tvarkytojas sužino, kokiomis sąlygomis veikla galės būti vykdoma, o tai leidžia atliekų tvarkytojui dar iki leidimo gavimo išspręsti su aplinkosaugos reikalavimais susijusius klausimus. Be to, pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles, nepavojingų atliekų deginimo įrenginiai, kai pajėgumas didesnis kaip 3 t/val. turi būti eksploatuojami turint TIPK leidimą, t. y. 70 t/parą pajėgumo įrenginiai laikomi reikšmingą neigiamą poveikį darančiais įrenginiais, dėl to jų eksploatavimui ir kontrolei taikomas integruotas požiūris. Vertinat tai, manome, kad bet kokie nepavojingų atliekų terminio apdorojimo įrenginiai gali kelti neigiamą poveikį aplinkai, todėl visiems šiems įrenginiams, kurių pajėgumas mažesnis nei 100 t/parą turi būti taikomi atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo reikalavimai. 27.
nariai: Virginija Vingrienė Simonas Gentvilas Kęstutis Mažeika 2017-03-02
12.2 Argumentai: Siekiant pagerinti investicinę aplinką, ypač smulkiojo verslo kaimo regionuose plėtrai, būtina sumažinti perteklinę administracinę naštą, būtina PAV taikymo išimtį taikyti didesniems, nei 50 vietų kaimo turizmo subjektams. Juo labiau, kad tokio pobūdžio veiklų poveikį aplinkai galima suvaldyti bendraisiais aplinkosauginiais reikalavimais, jų įgyvendinimą užtikrinant per techninio projekto derinimo ir objekto pripažinimo tinkamu naudoti procedūras ir teritorijų planavimo reikalavimus. Pastarosios procedūros jau sudaro sąlygas visuomenei sužinoti apie planuojamą veiklą ir galimybes pareikšti savo nuomonę ir poziciją. Pasiūlymas: „12.2. poilsio namų, viešbučių kompleksų, kaimo turizmo sodybų ar panašių objektų už miestų ribų statyba
50100 ar daugiau lovų ir kai nėra centralizuotos inžinierinių tinklų infrastruktūros);“
narys Linas Balsys
1 Argumentai: Įvertinant tai, kad Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo projekte atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas atsisakoma 3 str. 2 d. nuostatos, pagal kurią atsakinga institucija (Aplinkos apsaugos agentūra) būtų galėjusi reikalauti atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo į įstatymo projekto 2 priedo sąraše įrašytai ūkinei veiklai, kai ūkinės veiklos mastas sudaro 50 proc. ar daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio, o įstatymo projekte siūlomi žemutiniai ribiniai dydžiai gyvūnams ir paukščiams yra dideli lyginant su faktiniais duomenimis apie ūkiuose realiai auginamus gyvūnų ir paukščių kiekius, ir įvertinant tai, kad žemės ūkio sektoriui per eilę metų aplinkosauginiai reikalavimai buvo liberalizuoti, nors žemės ūkio veikla daro didelį poveikį aplinkai, siūlome nustatyti žemesnius ribinius dydžius minėtoms veikloms.
Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad šiuo metu galiojančiame Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme ribiniai dydžiai yra nurodyti žemesni, todėl naujajame reglamentavime jie turėtų išlikti nepakitę. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 priedo 1.1 punktą: 1.
Žemės ir vandens ūkis, miškininkystė:
statiniuose, jeigu vietų jiems laikyti yra:
daugiau kaip 1500700 , bet mažiau kaip 3000;
ar daugiau; 1.1.4. karvėms, buliams – 250 ar daugiau; 1.1.5. veršeliams iki 1 m. – 1 000 ar daugiau;
ar daugiau; 1.1.7. avims, ožkoms – 3 500 ar daugiau; 1.1.8. arkliams nuo 1 m. – 250 ar daugiau; 1.1.9. kumeliukams iki 1 m. – 500 ar daugiau;
daugiau kaip
;
30000
ar daugiau;
Žemės ir vandens ūkis, miškininkystė:
gyvūnų ar paukščių auginimas statiniuose, jeigu vietų jiems laikyti yra: 1.1.1. kiaulėms, sunkesnėms kaip 30 kg – daugiau kaip 1500, bet mažiau kaip 3000; 1.1.2. paršavedėms (su paršeliais žindukliais) – daugiau kaip 450, bet mažiau kaip 900;
nuo 7 kg iki 30 kg (3 mėn.) – 25 000 ar daugiau; 1.1.4. karvėms, buliams – 250 ar daugiau;
iki 1 metų – 1 000 ar daugiau;
prieaugliui nuo 1 iki 2 m. – 350 ar daugiau;
kumeliukams iki 1 metų – 500 ar daugiau;
mažiau kaip 60 000, bet daugiau kaip
; 1.1.17. broileriams – mažiau kaip 85 000, bet daugiau kaip
Virginija Vingrienė Simonas Gentvilas Kęstutis
12 Argumentai: Įvertinant tai, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo metu priimamas sprendimas yra specialus sprendimas, kuris nesuteikia pilnos teisės užsakovui įgyvendinti projektą, t. y. šis poveikio aplinkai vertinimo sprendimas neleidžia kasti ar kitokiu būdų pradėti vykdyti ūkinę veiklą.
Sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai yra aplinkos apsaugos sąlygų, reikalavimų rinkinys, kuriomis remiantis išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, žemės gelmių išteklių naudojimo leidimas. Įstatymo projekte nurodomas sprendimas dėl poveikio aplinkai nėra sutikimas dėl planuojamos ūkinės veiklos 2014/52/ES direktyvos 1, 8a ir 9 straipsnio prasme. Pagal direktyvos reikalavimus įstatymo projekte siūlomas įtvirtinti sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai pagal 2014/52/ES direktyvą yra „ kompetentingos institucijos pagrįsta nuomonė“ (Direktyvos 1 str. 2 d. g punktas, angl. reasoned opinion), todėl jis negali būti laikomas galutiniu sutikimu/leidimu veiklos įgyvendinimu. Be to, įstatymo projekte Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai termino apibrėžtis yra platesnė nei pats terminas. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, įstatymo projekte nurodytą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai būtina tikslinti taip, kaip jis suprantamas direktyvoje ir taip, kaip juo vadovaujamasi išduodant leidimus pagal nacionalinę teisę. Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12.
Sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai – atsakingosios institucijos motyvuotas nustatyta tvarka priimtas dokumentas, kuriame nurodoma, ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas , veiklos pobūdį, vietą ir (ar) poveikį aplinkai, numatomas įgyvendinti numatomo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai mažinimo ir (ar) kompensavimo priemones, galima ar negalima pasirinktoje vietoje atitinka teisės aktų reikalavimus, ir jame nustatomos sąlygos, susijusios su atliktu poveikio aplinkai vertinimu, planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimui.
“ Pritarti Siūloma pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pasiūlymus patikslinti 2 str. 12 d.
formuluotę taip:
„12. Sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai – atsakingosios institucijos motyvuotas nustatyta tvarka priimtas dokumentas, kuriame nurodoma, ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas , veiklos jos pobūdį, vietą ir (ar) poveikį aplinkai, numatomas planuojamas įgyvendinti numatomo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai mažinimo ir (ar) kompensavimo priemones, galima ar negalima pasirinktoje vietoje atitinka teisės aktų reikalavimus, ir kuriame nustatomos planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygos, susijusios su atliktu poveikio aplinkai vertinimu.“ Atitinkami pataisymai padaryti: 2 str. 7 dalies 2 ir 4 punkte, 6 str. 4 dalyje, 10 straipsnio 5, 6, 7 ir 8 dalyje, 11 str. 1, 6, 8, 10 ir 11 dalyje. Priėmus šį pasiūlymą atitinkamai turės būti patikslinta Aplinkos apsaugos įstatymo projekto 15 str. 3 ir 4 dalis. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Ekonomikos komitetas 2017-03-22 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr.
ir pasiūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Ekonomikos komitetas. Pritarti
komitetas 2017-03-22 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-4804 ES ir Komiteto išvadai bei pasiūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Kaimo reikalų komitetas. Pritarti Kaimo reikalų komitetas
priedas11 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas, pateiktas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo projektui buvo atsisakyta galimybės reikalauti atlikti poveikio aplinkai vertinimą į įstatymo priedus nepatenkančioms veiklos rūšims (atsisakoma keičiamo įstatymo 3 str. 2 dalies). Šiuo pasiūlymu tikslinamas 2 priedo Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašas ir ribiniai dydžiai. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 2 priedo 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „
vietų jiems laikyti yra: 1.1.1. kiaulėms, sunkesnėms kaip 30 kg – daugiau kaip 1500, bet mažiau kaip 3000; 1.1.2. paršavedėms (su paršeliais žindukliais) – daugiau kaip 450, bet mažiau kaip 900; 1.1.3. paršeliams nuo 7 kg iki 30 kg (3 mėn.) – 25 000 ar daugiau; 1.1.4. karvėms, buliams – 250 ar daugiau; 1.1.5. veršeliams iki 1 m. – 1 000 ar daugiau; 1.1.6. galvijų prieaugliui nuo 1 iki 2 m. – 350 ar daugiau; 1.1.7. avims, ožkoms (suaugusių gyvūnų su prieaugliu)
K umeliukams iki 1 m. – 500 ar daugiau; 1.1.10. triušiams (suaugusių gyvūnų su prieaugliu)
ar daugiau; 1.1.12. audinėms/kiaunėms – 7 000 (suaugusių gyvūnų su prieaugliu) ar daugiau; 1.1.13. lapėms –
vištoms – mažiau kaip 60 000, bet daugiau kaip 40 000; 1.1.17. broileriams – mažiau kaip 85 000, bet daugiau kaip 40 000; 1.1.18. antims – 24 000 ar daugiau; 1.1.19. kalakutams, auginamiems iki 70 d. –
ar daugiau; 1.1.20. kalakutams, auginamiems iki 133 d. – 15 000 ar daugiau; 1.1.21. žąsims –
ar daugiau;
Įvertinant tai, kad Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo projekte atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas atsisakoma 3 str.
kurią atsakinga institucija (Aplinkos apsaugos agentūra) būtų galėjusi reikalauti atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo į įstatymo projekto 2 priedo sąraše įrašytai ūkinei veiklai, kai ūkinės veiklos mastas sudaro 50 proc. ar daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio, o įstatymo projekte siūlomi žemutiniai ribiniai dydžiai gyvūnams ir paukščiams yra dideli lyginant su faktiniais duomenimis apie ūkiuose realiai auginamus gyvūnų ir paukščių kiekius, ir įvertinant tai, kad žemės ūkio sektoriui per eilę metų aplinkosauginiai reikalavimai buvo liberalizuoti, nors žemės ūkio veikla daro didelį poveikį aplinkai, o taip pat atsižvelgiant į Seimo nario Lino Balsio pasiūlymą, kuriam komitetas pritarė iš dalies, siūloma nustatyti žemesnius ribinius dydžius kai kurioms veikloms. Siūloma 2 priedo 1.1 punktą išdėstyti taip: 1.
Žemės ir vandens ūkis, miškininkystė:
gyvūnų ar paukščių auginimas statiniuose, jeigu vietų jiems laikyti yra: 1.1.1. kiaulėms, sunkesnėms kaip 30 kg – daugiau kaip 1500, bet mažiau kaip 3000; 1.1.2. paršavedėms (su paršeliais žindukliais) – daugiau kaip 450, bet mažiau kaip 900;
nuo 7 kg iki 30 kg (3 mėn.) – 25 000 ar daugiau; 1.1.4. karvėms, buliams – 250 ar daugiau;
iki 1 metų – 1 000 ar daugiau;
prieaugliui nuo 1 iki 2 m. – 350 ar daugiau;
kumeliukams iki 1 metų – 500 ar daugiau;
mažiau kaip 60 000, bet daugiau kaip
; 1.1.17. broileriams – mažiau kaip 85 000, bet daugiau kaip
viena vieta atitinka vieną suaugusį gyvūną ar paukštį, t. y. jaunikliai neskaičiuojami. Kaimo reikalų komitetas 2017-03-222 priedas 1.6 Argumentai: Siekiant sumažinti administracinę naštą ir aiškiau reglamentuoti poveikio aplinkai vertinimo reikalavimų taikymą kaimo plėtros žemėtvarkos projektams, siūloma patobulinti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo 2 priedo
žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektams, o kaimo plėtros žemėtvarkos projektams.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 priedo 1.6dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1.6. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, kai žemės ūkio paskirties žemė keičiama į bet kokią kitą paskirtį, išskyrus vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas;
plėtros žemėtvarkos projektai (kai planuojamos teritorijos plotas 1 ha ar didesnis), kuriuose planuojamiems sprendiniams įgyvendinti bus keičiamos žemės ūkio naudmenos į kitas (ne žemės ūkio) naudmenas, išskyrus: 1.6.1. ūkininko sodybos statinių – vieno buto gyvenamosios paskirties pastato su pagalbinio ūkio paskirties statiniais statybos zonos nustatymą;
įveisimą plotuose, kuriuose pagal savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas numatyta įveisti mišką;
planuojamoje teritorijoje numatoma vykdyti šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nurodytą ūkinę veiklą;“
valdymo ir savivaldybių komitetas 2017-03-15 Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-4804 ir siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Klaipėdos miesto savivaldybės pastabas, Seimo narių K. Bacvinkos, G. Kindurio ir kitų pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą.
Pritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2017-03-15 1(8)
Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnį savivaldybės yra atsakingos už aplinkos kokybės gerinimą ir aplinkos apsaugą, taip pat savivaldybė yra tiesiogiai atsakingos už jų teritorijoje vykdomą ūkinę veiklą. Savivaldybės taryba yra išrinkta nuolatinių savivaldybės gyventojų, atstovauja jų interesus ir pagal Konstitucijos nuostatas veikia laisvai ir nepriklausomai savo kompetencijos ribose. Tuo atveju, kai diskutuojama apie planuojamą ypatingai taršią ūkinę veiklą, Savivaldybės taryba turi teisę pasirinkti, ar leisti vykdyti tokią ūkinę veiklą savo teritorijoje. Sprendimai priimami atsižvelgiant į bendruomenės poreikius ir teritorijos ypatumus, bei numatytas investicijas savivaldybės strateginiuose planuose. Siūloma palikti nuostatą, kuri yra dabar galiojančiame įstatyme. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Savivaldybės vykdomoji institucija per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie galimybes susipažinti su programa gavimo dienos gali raštu pateikti atsakingajai institucijai pasiūlymus dėl programos, kuriuos atsakingoji institucija įvertina nagrinėdama programą. Jeigu iki programos patvirtinimo savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose.
Apie savivaldybės tarybos priimtą neigiamą sprendimą savivaldybės administracija nedelsdama (per 3 darbo dienas) informuoja atsakingą instituciją ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą) ir kartu pateikia motyvuotą savivaldybės tarybos sprendimą. Atsakinga institucija, gavusi savivaldybės tarybos sprendimą, apie tai informuoja visuomenę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. “ Nepritarti 2014/52/ES direktyvos 6 str. 1 d. – pareiga konsultuotis su vietos savivaldos institucijomis dėl PAV informacijos ir leidimo (angl. development consent) (konsultac ijos su savivaldybės vykdomąja institucija dėl PAV dokumentų – pagal PAV įstatymą; dėl leidimo
PAV įstatymo projekte reglamentuojamas PAV procesas, kuris baigiamas sprendimu, priimamu specialioje aplinkos apsaugos srityje. Šis sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nesuteikia užsakovui teisės įgyvendinti projektą (fiziškai kasti).
Vertinant tai, kad PAV tikslas yra nustatyti, apibūdinti ir įvertinti reikšmingą planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai, o PAV programos tikslas – susitarti, kokiais aspektais ir kaip bus įvertintas planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai. Programa nustato tik vertinimo lauką, apimtį, bet nepateikia vertinimo rezultatų ir išvadų, pagal kuriuos kompetentingos institucijos, vadovaudamosi teisės aktų reikalavimais, teikia motyvuotas, pagrįstas išvadas ir priima sprendimus. Pažymėtina, kad PAV proceso metu susitariama tik dėl aplinkosaugos sąlygų, poveikio mažinimo priemonių, bet nesprendžiami teritorijų planavimo klausimai. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. ir kitus aplinkosaugos reikalavimus reglamentuojančius teisės aktus, bet kuri ūkinė veikla turi būti vykdoma laikantis jai taikomų aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų. Be to, PAV sprendimas yra tik vienas iš aspektų ar kriterijų, į kurį savivaldybė turi atsižvelgti išduodama statybą leidžiančius dokumentus. Galiojančio Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 str. 9 d. įtvirtina savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, tarybos teisė priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių iki planuojamos ūkinės veiklos PAV programos patvirtinimo. Tokios teisės realizavimo pasekmės – PAV procedūrų sustabdymas neribotą laiką iki savivaldybės taryba panaikins savo priimtą sprendimą arba jis bus panaikintas teismine tvarka. Kitaip tariant, savivaldybės tarybai suteikta absoliuti teisė, nepriklausomai nuo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, visuomenės sveikatai, uždrausti ūkinę veiklą savivaldybės teritorijoje bei tokiu būdu suvaržyti ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, kurias garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija.
PAV programa nustato PAV ataskaitos turinį bei joje nagrinėjamus klausimus, t. y. daugumoje atvejų vien tik pagal programą praktiškai neįmanoma nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla išties darys reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, visuomenės gerovei ar sveikatai ir, ar toks poveikis negali būti pašalintas ar sumažintas, įdiegus taršą mažinančias ar kitas kompensacines priemones, kurios nustatomos PAV procese. Taigi, galimos neigiamos ūkinės veiklos pasekmės gali būti nustatytos tik po programos patvirtinimo, atliekant PAV ir rengiant ataskaitą. Todėl objektyvūs pagrįsti sprendimai gali būti priimami tik turint vertinimo išvadas. Kaip rodo praktika, įskaitant ir teisminę, savivaldybių tarybos, priimdamos sprendimus, uždraudžiančius planuojamą ūkinę veiklą, nei teoriškai, nei praktiškai negali įvertinti visų šių aspektų ir priimti motyvuotų sprendimų, pagrįstų išsamiais aplinkosauginiais, visuomenės sveikatos apsaugos motyvais. Planuojama ūkinė veikla uždraudžiama be objektyvių motyvų, netgi neturint visų duomenų, informacijos apie veiklą ir ūkio subjekto planuojamas diegti technologijas, priemones ir pan. Dėl visų šių priežasčių tampa vis sudėtingiau pritraukti naujus investuotojus, suplanuotos investicijos yra sustabdomos, nekuriamos naujos darbo vietos, t. y. pažeidžiami ir bendrieji visos valstybės interesai, nes surenkama mažiau mokesčių į valstybės biudžetą, gilinamos nedarbo problemos, sąlygojančios emigraciją ir kt. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Pritarti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIP-4804 ES, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. 8. Balsavimo rezultatai:
paskirtas pranešėjas: Virginija Vingrienė. Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja Rasa Matusevičiūtė [1] 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama direktyva 2011/92/ES „Dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo“.