Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos GYVENTOJŲ PAJAMŲ mokesčio įstatymo NR. IX-1007 20 ir 38 straipsniŲ Pakeitimo įstatymas 2016 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau - NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau - MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 2 400 3 720 eurų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau - GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos. Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę:
2 400 3 720 – 0,34 0,5 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).“
2Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra200310 eurų;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę:
200310
0,5 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos - minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).“
dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Asmenims, kuriems nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra270380 eurų. Asmenims, kuriems nustatytas 30-55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, ar asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra210320 eurų. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD dydį, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų .
Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas120200 eurų papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau -
Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „38 straipsnis. Pajamų mokesčio įskaitymas 1.
1Iki 2003 m. gruodžio 31 d. (imtinai) nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, taip pat pagal šį Įstatymą mokestį išskaičiuojančio asmens nuo nuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokamų išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus tenkantys savivaldybių biudžetams, įskaitomi tokia tvarka:
1) nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos savivaldybės, kurios teritorijoje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, biudžetą;
2) mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis, taip pat sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra (privalo būti) įregistruotas arba gyvena mokestį išskaičiuojantis asmuo, biudžetą;
3) jeigu Lietuvos vienetas turi padalinių kitų savivaldybių teritorijose, tai iš šiuose padaliniuose dirbančių nuolatinių Lietuvos gyventojų gautų su darbo santykiais susijusių arba joms prilygintų pajamų išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį, taip pat sumokėtą (išieškotą) nuo šių pajamų apskaičiuotą mokestinę nepriemoką pagal mokestį išskaičiuojančio asmens deklaracijoje pateiktus duomenis mokesčio administratorius perveda į tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra minėti padaliniai, biudžetą. 21 .
2
1. Nuo
S s umokėtas pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pajamų mokestį ir šio mokesčio nepriemoką, taip pat pagal šį Įstatymą mokestį išskaičiuojančio asmens nuo nuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokamų išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus tenkantys savivaldybių biudžetams, įskaitomi tokia tvarka: į valstybės ir (ar) į savivaldybių biudžetus atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyta tvarka. 1) nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos savivaldybės, kurios teritorijoje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, biudžetą;
2) mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis įskaitomas į tos savivaldybės, kurios teritorijoje nuolatinis Lietuvos gyventojas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, biudžetą;
3) mokestį išskaičiuojančio asmens sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitoma taip, kaip nepriemokos sumokėjimo (išieškojimo) momentu įskaitomas mokestį išskaičiuojančio asmens sumokamas pajamų mokestis, o jeigu to nustatyti neįmanoma, - į savivaldybės, kurios teritorijoje yra (privalo būti) įregistruotas arba turi gyvenamąją vietą mokestį išskaičiuojantis asmuo, biudžetą. 3.
pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, taip pat pagal šį Įstatymą mokestį išskaičiuojančio asmens nuo nenuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokamų išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus tenkantys savivaldybių biudžetams, įskaitomi tokia tvarka:
pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos savivaldybės, kurios teritorijoje jis gyvena, biudžetą, jeigu gyvenamosios vietos Lietuvoje nėra, - į tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra veiklos vykdymo vieta, biudžetą;
2) mokestį išskaičiuojančio asmens nuo nenuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokamų išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos savivaldybės, kurios teritorijoje jis gyvena, biudžetą, jeigu gyvenamosios vietos ar veiklos vykdymo vietos nėra, - į tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra (privalo būti) įregistruotas arba gyvena mokestį išskaičiuojantis asmuo, biudžetą. 4. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, kurių negalima įskaityti į atitinkamos savivaldybės biudžetą vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies nuostatomis, įskaitomi į valstybės biudžetą. 52 . Fiksuoto dydžio pajamų mokestis už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, ir šio mokesčio nepriemoka įskaitom as i į tos savivaldybės, kurios sprendimu nustatytas konkretus fiksuoto dydžio pajamų mokestis teritorijoje yra išduotas verslo liudijimas , biudžetą. 6.
Įstatymo įsigaliojimo sumokėti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus savivaldybių biudžetams tenkantys fizinių asmenų pajamų mokestis bei mokestinė nepriemoka, išskyrus neribotos civilinės atsakomybės vienetų kaip vienetų sumokėtą fizinių asmenų pajamų mokesčio mokestinę nepriemoką, įskaitomi šio straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. 7.
7Mokestį išskaičiuojančio asmens sumokėtas pajamų mokestis įskaitomas į savivaldybės, kurioje gyventojas turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba gyvenamąją vietą, biudžetą tokia tvarka:
1) savivaldybė, kurioje nuolatinis Lietuvos gyventojas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, o nenuolatinis Lietuvos gyventojas turi gyvenamąją vietą, nustatoma pagal gyventojo mokestį išskaičiuojančiam asmeniui pateiktus duomenis;
2) atitinkamo mokestinio laikotarpio metinės pajamų mokesčio , išskaičiuoto iš A klasės pajamų , deklaracijos dalyje, kurioje deklaruojamas pajamų mokestis, išskaičiuotas iš pajamų , susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, nustatytos praėjusiu mo kestiniu laikotarpiu išskaityto pajamų mokesčio pasiskirstymo pagal savivaldybes proporcijos naudojamos įskaitant pajamų mokestį, mokamą į biudžetą kitą mokestinį laikotarpį, pradedant nuo balandžio mėnesio, taip pat dar vėlesnio mokestinio laikotarpio sausio-kovo mėnesiais;
3) pagal metines pajamų mokesčio , išskaičiuoto iš A klasės pajamų , deklaracijas nustačius faktines praėjusiu mokestiniu laikotarpiu išskaityto pajamų mokesčio pasiskirstymo pagal savivaldybes proporcijas, ne vėliau kaip iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos atliekami atitinkami praėjusiu mokestiniu laikotarpiu sumokėto pajamų mokesčio , išskyrus ankstesnių mokestinių laikotarpių sumokėtą (išieškotą) mokestinę nepriemoką, įskaitymo į savivaldybių biudžetus patikslinimai;
4) 2004 metų mokestinio laikotarpio sausio-kovo mėnesiais mokamos pajamų mokesčio sumos įskaitomos pagal 2003 metų III ketvirtį mokėto pajamų mokesčio pasiskirstymo pagal savivaldybes proporcijas. 2003 metų sumokėto pajamų mokesčio įskaitymo į savivaldybių biudžetus patikslinimai, numatyti šios dalies 3 punkte, nedaromi. “
1Šis įstatymas įsigalioja 2017 m.
sausio 1 d. 2 .
2. Šio įstatymo 1 straipsnis taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2017 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 3. Šio įstatymo 2 straipsnis taikomas įskaitant 2017 metais ir vėlesniais metais sumokėtą pajamų mokestį ir sumokėtą (išieškotą) šio mokesčio nepriemoką. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos GYVENTOJŲ PAJAMŲ mokesčio įstatymo NR. IX-1007 20 ir 38 straipsniŲ Pakeitimo įstatymas 2016 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 2 400 3 720 eurų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos. Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę:
2 400 3 720 – 0,34 0,5 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).“
2Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra200310 eurų;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę:
200310
0,5 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos
dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Asmenims, kuriems nustatytas0
procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra270380 eurų. Asmenims, kuriems nustatytas 30
lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, ar asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra210320 eurų. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD dydį, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų .
Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas120200 eurų papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau
Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „38 straipsnis. Pajamų mokesčio įskaitymas 1.
1Iki 2003 m. gruodžio 31 d. (imtinai) nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, taip pat pagal šį Įstatymą mokestį išskaičiuojančio asmens nuo nuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokamų išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus tenkantys savivaldybių biudžetams, įskaitomi tokia tvarka:
1) nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos savivaldybės, kurios teritorijoje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, biudžetą;
2) mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis, taip pat sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra (privalo būti) įregistruotas arba gyvena mokestį išskaičiuojantis asmuo, biudžetą;
3) jeigu Lietuvos vienetas turi padalinių kitų savivaldybių teritorijose, tai iš šiuose padaliniuose dirbančių nuolatinių Lietuvos gyventojų gautų su darbo santykiais susijusių arba joms prilygintų pajamų išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį, taip pat sumokėtą (išieškotą) nuo šių pajamų apskaičiuotą mokestinę nepriemoką pagal mokestį išskaičiuojančio asmens deklaracijoje pateiktus duomenis mokesčio administratorius perveda į tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra minėti padaliniai, biudžetą. 21 .
2
1. Nuo
S s umokėtas pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pajamų mokestį ir šio mokesčio nepriemoką, taip pat pagal šį Įstatymą mokestį išskaičiuojančio asmens nuo nuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokamų išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus tenkantys savivaldybių biudžetams, įskaitomi tokia tvarka: į valstybės ir (ar) į savivaldybių biudžetus atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyta tvarka. 1) nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos savivaldybės, kurios teritorijoje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, biudžetą;
2) mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis įskaitomas į tos savivaldybės, kurios teritorijoje nuolatinis Lietuvos gyventojas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, biudžetą;
3) mokestį išskaičiuojančio asmens sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitoma taip, kaip nepriemokos sumokėjimo (išieškojimo) momentu įskaitomas mokestį išskaičiuojančio asmens sumokamas pajamų mokestis, o jeigu to nustatyti neįmanoma, - į savivaldybės, kurios teritorijoje yra (privalo būti) įregistruotas arba turi gyvenamąją vietą mokestį išskaičiuojantis asmuo, biudžetą. 3.
pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, taip pat pagal šį Įstatymą mokestį išskaičiuojančio asmens nuo nenuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokamų išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus tenkantys savivaldybių biudžetams, įskaitomi tokia tvarka:
pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos savivaldybės, kurios teritorijoje jis gyvena, biudžetą, jeigu gyvenamosios vietos Lietuvoje nėra, - į tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra veiklos vykdymo vieta, biudžetą;
2) mokestį išskaičiuojančio asmens nuo nenuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokamų išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos savivaldybės, kurios teritorijoje jis gyvena, biudžetą, jeigu gyvenamosios vietos ar veiklos vykdymo vietos nėra, - į tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra (privalo būti) įregistruotas arba gyvena mokestį išskaičiuojantis asmuo, biudžetą. 4. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, kurių negalima įskaityti į atitinkamos savivaldybės biudžetą vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies nuostatomis, įskaitomi į valstybės biudžetą. 52 . Fiksuoto dydžio pajamų mokestis už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, ir šio mokesčio nepriemoka įskaitom as i į tos savivaldybės, kurios tarybos sprendimu nustatytas konkretus fiksuoto dydžio pajamų mokestis teritorijoje yra išduotas verslo liudijimas , biudžetą. 6.
Įstatymo įsigaliojimo sumokėti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus savivaldybių biudžetams tenkantys fizinių asmenų pajamų mokestis bei mokestinė nepriemoka, išskyrus neribotos civilinės atsakomybės vienetų kaip vienetų sumokėtą fizinių asmenų pajamų mokesčio mokestinę nepriemoką, įskaitomi šio straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. 7.
7Mokestį išskaičiuojančio asmens sumokėtas pajamų mokestis įskaitomas į savivaldybės, kurioje gyventojas turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba gyvenamąją vietą, biudžetą tokia tvarka:
1) savivaldybė, kurioje nuolatinis Lietuvos gyventojas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, o nenuolatinis Lietuvos gyventojas turi gyvenamąją vietą, nustatoma pagal gyventojo mokestį išskaičiuojančiam asmeniui pateiktus duomenis;
2) atitinkamo mokestinio laikotarpio metinės pajamų mokesčio , išskaičiuoto iš A klasės pajamų , deklaracijos dalyje, kurioje deklaruojamas pajamų mokestis, išskaičiuotas iš pajamų , susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, nustatytos praėjusiu mo kestiniu laikotarpiu išskaityto pajamų mokesčio pasiskirstymo pagal savivaldybes proporcijos naudojamos įskaitant pajamų mokestį, mokamą į biudžetą kitą mokestinį laikotarpį, pradedant nuo balandžio mėnesio, taip pat dar vėlesnio mokestinio laikotarpio sausio-kovo mėnesiais;
3) pagal metines pajamų mokesčio , išskaičiuoto iš A klasės pajamų , deklaracijas nustačius faktines praėjusiu mokestiniu laikotarpiu išskaityto pajamų mokesčio pasiskirstymo pagal savivaldybes proporcijas, ne vėliau kaip iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos atliekami atitinkami praėjusiu mokestiniu laikotarpiu sumokėto pajamų mokesčio , išskyrus ankstesnių mokestinių laikotarpių sumokėtą (išieškotą) mokestinę nepriemoką, įskaitymo į savivaldybių biudžetus patikslinimai;
4) 2004 metų mokestinio laikotarpio sausio-kovo mėnesiais mokamos pajamų mokesčio sumos įskaitomos pagal 2003 metų III ketvirtį mokėto pajamų mokesčio pasiskirstymo pagal savivaldybes proporcijas. 2003 metų sumokėto pajamų mokesčio įskaitymo į savivaldybių biudžetus patikslinimai, numatyti šios dalies 3 punkte, nedaromi. “
1Šis įstatymas įsigalioja 2017 m.
sausio 1 d. 2 .
2. Šio įstatymo 1 straipsnis taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2017 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 3. Šio įstatymo 2 straipsnis taikomas įskaitant 2017 metais ir vėlesniais metais sumokėtą pajamų mokestį ir sumokėtą (išieškotą) šio mokesčio nepriemoką. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
pakeitimo
raštas
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau
Respublikos Vyriausybės 2012-2016 m. veiklos programoje nustatytą įsipareigojimą mokesčių politiką orientuoti į socialinės atskirties mažinimą ir mažiausiai uždirbančių asmenų pajamų didinimą. Taip pat atsižvelgiant į Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijas dėl Lietuvos
stabilumo programos (COM(2016) 335 final) 2016-2017 metų laikotarpiu, kuriose taip pat siūloma imtis veiksmų, mažinančių aukštą mokestinę naštą mažas pajamas gaunantiems asmenims, bei Lietuvos 2016 m. nacionalinės reformų ir 2016 m. Lietuvos stabilumo programose numatytas priemones šioms rekomendacijoms įgyvendinti, o taip pat tarptautinių organizacijų rekomendacijas. Taip pat Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į poreikį pajamų mokesčio pasiskirstymą tarp savivaldybių biudžetų padaryti kuo paprastesnį ir aiškesnį, nes šiuo metu galiojanti pajamų mokesčio pasiskirstymo tarp savivaldybių tvarka ne tik sąlygoja didelius jos įgyvendinimo kaštus bet ir nesudaro galimybių savivaldybėms tiksliai planuoti gaunamų iš pajamų mokesčio lėšų srautų.
Be to, kaip nustatyta Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje mokesčių įstatymai turi reglamentuoti su mokesčio taikymu arba mokesčio lengvatomis susijusius klausimus, todėl teisinio nuoseklumo tikslais Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – Įstatymas) atsisakoma pajamų mokesčio pasiskirstymo tarp savivaldybių biudžetų tvarkos reglamentavimo, perkeliant šią tvarką į Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą ir atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodyklių patvirtinimo įstatymą, kurie teikiami kartu su Įstatymo projektu kaip įstatymų projektų paketas. Įstatymo projekto tikslai – sumažinti mokestinę naštą mažas pajamas gaunantiems asmenims ir perkelti pajamų mokesčio pasiskirstymo tarp savivaldybių biudžetų tvarkos reglamentavimą į Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą ir atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodyklių patvirtinimo įstatymą. Įstatymo projekto uždaviniai – siekiant aukščiau minėtų tikslų:
pasiskirstymo tarp savivaldybių biudžetų tvarkos reglamentavimo Įstatyme. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (direktorė – Daiva Brasiūnaitė, tel.
daiva.brasiunaite @finmin.lt ) Mokesčių teisės skyriaus (vedėjo pavaduotoja – Jurgita Lisauskienė, tel. 2390 269, el. paštas [email protected] ) ir to paties skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Večerskytė (tel. 2390 284, el. paštas ingrida.vecerskyte @finmin.lt ). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti klausimai Šiuo metu galiojančiame Įstatyme:
), NPD nebetaikomas.
Tokiu būdu užtikrinama, kad mažiausias pajamas gaunantiems asmenims taikomas didesnis pagrindinis NPD, o tuo tarpu šiek tiek didesnes nei vidutines pajamas gaunantiems asmenims pagrindinis NPD netaikomas;
auginantiems vaikus, taikomas papildomas NPD (toliau – PNPD) – 120 eurų per mėnesį už kiekvieną vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį vaiką (įvaikį), jeigu jis mokosi mokykloje pagal bendrojo ugdymo programą. Šiuo metu du vaikus (įvaikius) vienas auginantis asmuo visiškai nemoka pajamų mokesčio, jeigu jo darbo užmokestis neviršija 417 eurų per mėnesį;
A klasės pajamų, deklaracijose pateiktus pajamų mokesčio, išskaičiuoto nuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių (neįskaitant ligos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų) pajamų, duomenis.
Atsižvelgiant į tai, kad einamojo mokestinio laikotarpio deklaracijas pagal Įstatymo
mokestiniam laikotarpiui, iki kito mokestinio laikotarpio vasario 15 d., pajamų mokestis į savivaldybių biudžetus einamuoju mokestiniu laikotarpiu yra įskaitomas pagal proporcijas, nustatytas, remiantis praėjusių mokestinių laikotarpių deklaracijų duomenimis, t. y., einamojo mokestinio laikotarpio sausio – kovo mėnesiais pajamų mokestis į savivaldybių biudžetus įskaitomas pagal proporcijas, nustatytas remiantis už praėjusio mokestinio laikotarpio deklaracijų duomenimis, o atitinkamai balandžio – gruodžio mėnesiais – pagal proporcijas, nustatytas remiantis praėjusio mokestinio laikotarpio deklaracijų duomenimis.
Tačiau kitais mokestiniais metais pateikus metines pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijas nustatomos faktinės praėjusiu mokestiniu laikotarpiu išskaityto pajamų mokesčio pasiskirstymo tarp savivaldybių proporcijos, pagal kurias mokesčių administratorius ne vėliau kaip iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos atlieka atitinkamus praėjusiu mokestiniu laikotarpiu sumokėto pajamų mokesčio, išskyrus ankstesnių mokestinių laikotarpių sumokėtą (išieškotą) mokestinę nepriemoką, įskaitymo į savivaldybių biudžetus patikslinimus (perskirstymus);
Tačiau kitais mokestiniais metais pateikus metines pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijas nustatomos faktinės praėjusiu mokestiniu laikotarpiu išskaityto pajamų mokesčio pasiskirstymo tarp savivaldybių proporcijos, pagal kurias mokesčių administratorius ne vėliau kaip iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos atlieka atitinkamus praėjusiu mokestiniu laikotarpiu sumokėto pajamų mokesčio, išskyrus ankstesnių mokestinių laikotarpių sumokėtą (išieškotą) mokestinę nepriemoką, įskaitymo į savivaldybių biudžetus patikslinimus (perskirstymus);
teigiamų rezultatų laukiama Siekiant sumažinti mokestinę naštą mažas pajamas gaunantiems asmenims, Įstatymo projekte siūloma:
ų iki
ų. Maksimalus mėnesio NPD būtų taikomas, jei gyventojo pajamos neviršija minimalios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių sausio 1 dieną, vieno dydžio (kas 2017 m. sausio 1 d. bus 380 eurai), o atitinkamai maksimalus metinis NPD - jei gyventojo pajamos neviršija minimalios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių sausio 1 dieną, dvylika dydžių (kas taikant NPD už 2017 metus bus 4 560 eurų). Jei gyventojo pajamos viršys minėtus dydžius (380 eurų per mėnesį ir 4 560 eurų per metus), pagrindinis NPD atitinkamai mažinamas, apskaičiuojant jį pagal nustatytas formules: pagal formulę, apskaičiuojant mėnesio NPD: 310 - 0,5 x (atlyginimas – minimaliosios algos, galiojusios einamųjų kalendorinių sausio 1 dieną, vienas dydis) arba pagal formulę, apskaičiuojant metinį NPD:
algos, galiojusios einamųjų kalendorinių sausio 1 dieną, dydžių) Siūloma NPD skaičiavimo formulėse nustatytą koeficientą 0,34 pakoreguoti į 0,5 koeficientą, taip siekiant didesnio pajamų apmokestinimo progresyvumo: apskaičiuojant NPD pagal šias formules, NPD mažinamas taip, kad kiekvieniems papildomiems 100 eurų tenkantis NPD mažinamas 50 eurų (šiuo metu -
gyventojo pajamos neviršys 1 000 eurų per mėnesį (arba 12 000 eurų per metus). Dėl tokio NPD padidinimo gyventojo pajamos „į rankas“ maksimaliai padidės iki 16,50 euro per mėnesį (arba 198 eurų per metus);
ų iki
ų už kiekvieną vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį vaiką (įvaikį), jeigu jis mokosi mokykloje pagal bendrojo ugdymo programą.
Padidinus PNPD, du vaikus (įvaikius) vienas auginantis asmuo visiškai nemokės gyventojų pajamų mokesčio, jeigu jo darbo užmokestis neviršys 600 eurų per mėnesį, o šeimos, auginančios du vaikus, pajamos „į rankas“ maksimaliai padidės iki 24 eurų per mėnesį (arba 288 eurų per metus);
ų per mėnesį - asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis; nuo 210 eurų iki320 eur ų per mėnesį - asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, ar asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis. Dėl tokio individualių NPD padidinimo neįgalaus asmens pajamos „į rankas“ maksimaliai padidės iki 16,50 euro per mėnesį (arba 198 eurų per metus).
Siekiant perkelti pajamų mokesčio pasiskirstymo tarp savivaldybių biudžetų tvarkos reglamentavimą į Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą ir atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodyklių patvirtinimo įstatymą, keičiamas Įstatymo 38 straipsnis:
Siekiant perkelti pajamų mokesčio pasiskirstymo tarp savivaldybių biudžetų tvarkos reglamentavimą į Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą ir atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodyklių patvirtinimo įstatymą, keičiamas Įstatymo 38 straipsnis:
Kartu, įvertinus tai, kad didžioji dalis verslo liudijimų išduodama kreipiantis į Valstybinę mokesčių inspekciją elektroninėmis priemonėmis, dėl ko verslo liudijimo išdavimo teritorija nėra tikslus kriterijus, šio mokesčio įskaitymui nustatyti, siūloma numatyti, kad fiksuoto dydžio pajamų mokestis įskaitomas į tos savivaldybės, kurios sprendimu nustatytas konkretus fiksuoto dydžio pajamų mokestis, biudžetą. Šie abu siūlymai atitinka šiuo metu praktikoje taikomą fiksuoto dydžio pajamų mokesčio įskaitymo tvarką. 5. Galimos neigiamos priimto Įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Galimas teigiamas poveikis dėl NPD padidinimo, nes jis leistų sumažinti darbo jėgos mokestinę naštą ir turėtų teigiamą poveikį vartojimui. Poveikis verslui dėl paskirstymo tarp savivaldybių biudžetų tvarkos reglamentavimo pakeitimų nenumatomas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą pakeisti ar panaikinti galiojančių įstatymų ar Vyriausybės nutarimų nereikės. 9.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, Įstatymo projekte sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra vartojamos naujai apibrėžtos sąvokos. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Padidinus maksimalų taikytiną NPD, PNPD bei individualius NPD neįgaliesiems, preliminariu skaičiavimu, valstybės ir savivaldybių biudžetai per metus neteks apie 144 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio. Dėl paskirstymo tarp savivaldybių biudžetų tvarkos reglamentavimo pakeitimų poveikio valstybės ir savivaldybių biudžetams nenumatoma. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: NPD, PNPD, pajamų mokesčio įskaitymas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, jog atsižvelgiant į teikiamu įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, kartu turėtų būti keičiamas ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio Nr. XII-1007 17 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-2502. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, jog atsižvelgiant į teikiamu įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, kartu turėtų būti keičiamas ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio Nr. XII-1007 17 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-2502. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL lietuvos respublikos GYVENTOJŲ PAJAMŲ
2016-11-09
dalyvavo: K. Miškinienė – posėdžio pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, J. Kvetkovskij, R.Popovienė, R.Sargūnas, A.Sysas, J. Varkala, M. Zasčiurinskas. Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, D. Aleksejūnienė – patarėja, A.Dolmantienė – patarėja, D.Jonėnienė – patarėja, I. Kuodienė – patarėja, R. Molienė – patarėja, R. Liekienė – padėjėja. Kviestieji asmenys: D. Kamarauskienė – Finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė, V. Žagūnienė – Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vedėja, I.Večerskytė – Finansų ministerijos Mokesčių teisės skyriaus vyr. specialistė, A. Pabedinskienė – socialinės apsaugos ir darbo ministrė, A. Burinskas – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, G. Klimavičius – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, A. Šešelgis – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, A. Makarevičiūtė – socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja, A. Aranauskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė, L. Mitkutė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginio planavimo ir analizės departamento direktorė, M. Romanovska – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Apskaitos ir atskaitomybės departamento direktorė, V. Toleikienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento direktorė, D. Urbonaitienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktorė, A.Mikalauskaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Europos Sąjungos struktūrinės paramos departamento direktoriaus pavaduotoja, K. Zaura – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktoriaus pavaduotojas, V.
Dilbienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vedėja, V.Germanienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginio planavimo ir monitoringo skyriaus vedėja, V. Pėčė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus patarėja, A.Keršulis – Socialinių paslaugų ir priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius, M. Sinkevičius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius, L. Stragauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus vedėja, A. Zvicevičius – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-10-17) Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, jog atsižvelgiant į teikiamu įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, kartu turėtų būti keičiamas ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio Nr. XII-1007
spręsti pagrindiniam komitetui. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, įvertinus LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Kristina Miškinienė.
Komiteto pirmininkė (Parašas) Kristina Miškinienė Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė
DĖL Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Andrius Palionis, Kęstutis Glaveckas, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Kubilius, Mykolas Majauskas, Aušra Maldeikienė, Viktoras Rinkevičius, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-10-17 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, jog atsižvelgiant į teikiamu įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, kartu turėtų būti keičiamas ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio Nr. XII-1007 17 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-2502. Pritarti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
nariai: Gintaras Steponavičius, Seimo narys Ričardas Juška, Seimo narys Jonas Varkalys, Seimo narys Simonas Gentvilas, Seimo narys Virgilijus Alekna, Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo narys Arūnas Gelūnas, Seimo narė Aušrinė Armonaitė, Seimo narys Juozas Baublys 2016-11-241 Argumentai: siūloma nuo 2017-01-01 padidinti NPD iki minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Priėmus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, būtų sumažinta mokestinė našta mažiau uždirbantiems asmenims. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
1 dalį ir ją išdėstyti taip:
tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau - MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu
eurų dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną , dydžių , jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau - GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos. Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę:
Gyventojui taikytinas MNPD =
dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių
2Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra
minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę:
310 minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis
3Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmenims, kuriems nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis + 0,23 x minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis380 eurų .
Asmenims, kuriems nustatytas 30-55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, ar asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis + 0,03 x minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis320 eurų . Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD dydį, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų . Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“
4Pakeisti 20 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas 200 eurų papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau - PNPD).“ Nepritarti Dėl Pasiūlyme siūlomų pakeitimų valstybės ir savivaldybių biudžetai netektų apie 238 mln. eurų pajamų. Toks ženklus biudžeto pajamų netekimas atitinkamai nenumačius kitų priemonių, kompensuosiančių valdžios sektoriaus pajamų netekimą, padidintų valdžios sektoriaus deficitą. Todėl kiltų rizika nukrypti nuo Stabilumo programoje nustatytų vidutinio laikotarpio tikslų, t.y. būtų pažeisti fiskalinės drausmės principai, kurių laikymasis užtikrintų valdžios sektoriaus finansų tvarumą vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais bei palengvintų finansų būklę ekonomikos nuosmukio periodu ar esant krizinei situacijai. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2016-11-09 Nr. 103-P-57 pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, įvertinus LR Seimo kanceliarijos
pritarti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4794 bei Komiteto išvadoms . 8. Balsavimo rezultatai : už – 11; prieš – 1; susilaikė 0. 9. Komiteto / Komisijos paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Andrius Kubilius. 10. Komiteto / Komisijos narių atskiroji nuomonė: negauta
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4794 (2). Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas (Komiteto biuro patarėja, Dalia Mudėnienė)