PROJEKTO, PATOBULINTO PAGAL lietuvos respublikos seimo biudžeto ir finansų komiteto, kitų seimo komitetų, Seimo komisijų, seimo narių, valstybės institucijų ir įstaigų pasiūlymuS
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant patvirtinti Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto rengimą inicijavo ir įstatymo projektą parengė Finansų ministerija. Projektą rengė Finansų ministerijos Biudžeto departamento (direktorė – Daiva Kamarauskienė, tel. 239 0130, el. p. [email protected] ) Biudžeto metodologijos ir planavimo skyriaus (vedėja – Audronė Čekanavičienė, tel. 239 0255, el. p. [email protected] ) vedėjo pavaduotoja Gražina Steponėnaitė (tel. 219 9391, el. p. [email protected] ). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai nustatomi kasmet priimant Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas) apsvarstė Įstatymo projektą ir pasiūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė) jį patobulinti. Seimo komitetai, Seimo komisijos, Seimo nariai, valstybės institucijos ir įstaigos pasiūlė padidinti asignavimus daugiau negu 1 mlrd. eurų. Vyriausybė išnagrinėjo visus gautus Seimo komitetų, Seimo komisijų, Seimo narių, Valstybės kontrolės, valstybės institucijų ir įstaigų pasiūlymus ir patobulino Įstatymo projektą.
Be to, rengiant patobulintą Įstatymo projektą buvo įvertintas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto siūlymas svarstant Įstatymo projektui pateiktus Seimo komitetų ir Seimo narių pasiūlymus atkreipti dėmesį į šias svarbias valstybės politikos kryptis: savižudybių, patyčių ir smurto prevencija; skaidrumo viešuosiuose pirkimuose didinimas; korupcijos prevencija; valstybės saugumo stiprinimas. Nuomonę dėl Įstatymo projekto pateikė Valstybės kontrolė, Lietuvos bankas, Europos Komisija (EK). Dėl EK nuomonės ir Įstatymo projekto poziciją išreiškė Euro grupė (euro zonos valstybių finansų ministrai). Nors EK, vertindama Lietuvos 2017 m. biudžetą, kol kas nevertino vieno svarbiausių Lietuvos biudžeto elementų – socialinio modelio įgyvendinimo kaštų, kaip galimų atskaityti vertinant valdžios sektoriaus finansų rodiklius pagal Stabilumo ir augimo pakto nustatytas fiskalinės drausmės taisykles, tačiau Euro grupė konstatavo, kad tęsiant socialinio modelio reformą, Lietuvos biudžeto rodiklių atitikimas Stabilumo ir augimo pakto nuostatoms pagerėtų, t. y. reformos įgyvendinimas sumažintų su biudžeto balansu susijusią riziką. Patobulintu Įstatymo projektu, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės pastebėjimus, 2017 m. numatomas valdžios sektoriaus deficitas
palyginti su Seimui pateiktu Įstatymo projektu, kuriame buvo numatytas 0,8 proc. BVP deficitas. Sumažintas valdžios sektoriaus deficitas sąlygos apdairiau valdomus viešuosius finansus. Atsižvelgiant į Europos Komisijos pastebėjimus, valdžios sektoriaus struktūrinis deficitas 2017 m. sudarys apie 1,2 proc. BVP arba 0,1 proc. BVP bus mažesnis palyginti su atitinkamu rodikliu pagal Seimui pateiktą Įstatymo projektą.
Numatomo 2017 m. valdžios sektoriaus deficito pokytį (sumažėjimą) labiausiai sąlygoja dalies socialinį modelį sudarančių teisės aktų projektų įsigaliojimo atidėjimas iki 2017 m. liepos 1 d., dalies socialinio modelio priemonių atsisakymas (nenustatomos socialinio draudimo įmokoms
„lubos“), didesnis akcizas alkoholiui bei kitų mažesnį poveikį turinčių
veiksnių visuma, detalizuota toliau šiame aiškinamajame rašte. Iš viso socialinio modelio kaštai 2017 m. sudarys 0,5 proc. BVP (palyginimui Seimui pateiktame Įstatymo projekte šie kaštai sudarė 0,6 proc. BVP). Struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, neįskaitant socialinio modelio kaštų, 2017 m. būtų mažesnis už 2016 m. numatomą deficitą. Lietuvos bankas Seimui pateiktoje informacijoje dėl 2017 m. biudžeto projekto, be kita ko, konstatavo, kad valdžios sektoriaus balansas nekelia rizikos dėl pasitikėjimo finansų sistemos stabilumu. Valstybės kontrolė atliko Įstatymo projekto vertinimą ir pateikė išvadą „Dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti“ [1] ir ataskaitą „Dėl 2017 metų valdžios sektoriaus finansinių rodiklių“ [2] . Valstybės kontrolė pastebėjo, kad 2017 m. valdžios sektoriaus išlaidų augimo ribojimo taisyklė yra netaikoma pagrįstai, o struktūrinio postūmio užduotis 2017 metams ‒ nenustatyta pagrįstai. Taip pat Valstybės kontrolės pastebėjo, kad remiantis institucijos atlikta analize, rengiant 2017 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą nebuvo užtikrintas perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės laikymasis. Atkreiptinas dėmesys, kad patobulintame Įstatymo projekte numatomas
Seimui pateiktu Įstatymo projektu.
Be to, Stabilumo ir augimo pakte yra numatyta galimybė šaliai, įgyvendinančiai reikšmingą struktūrinę reformą, taikyti mažiau suvaržančius išlaidų ir deficito apribojimus. Pagal Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, struktūrinis balansas (deficitas) Lietuvoje valdomas kaip numatyta Stabilumo ir augimo pakte. Rengdama 2017 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, Lietuva strategiškai naudojasi teisės aktuose numatytomis galimybėmis vykdyti būtinas struktūrines reformas ir numato atitinkamą 2017 m. valdžios sektoriaus struktūrinį deficitą. 2016 m. spalio 17 d. Lietuva pateikė Europos Komisijai 2017 m. biudžeto projektą. Europos Komisija lapkričio 9 d. paskelbė rudens makroekonomines prognozes, kuriose Lietuvos ekonomikai prognozuojamas nuosaikus augimas ir pabrėžiama, kad šalies viešieji finansai yra valdomi teisinga kryptimi, siekiant fiskalinių tikslų. Struktūriniam valdžios sektoriaus balansui esant artimam vidutinio laikotarpio tikslui, susidaro palankios sąlygos vykdyti struktūrines reformas, galinčias ilguoju laikotarpiu sustiprinti valdžios sektoriaus finansų tvarumą, sumažinti socialinę atskirtį ir didinti šalies ekonomikos augimo potencialą. EK nuomone, Lietuva turi pakankamai fiskalinės erdvės pasinaudoti laikina išlyga, siekiant vidutinės trukmės tikslų. Struktūrinių reformų įgyvendinimo svarbą pabrėžia ir kitos tarptautinės institucijos: Tarptautinis valiutos fondas, Europos komisija, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, reitingų agentūros. EK vertinimu [3] , Lietuvos 2017 m. biudžeto projektas grindžiamas tikėtinomis makroekonominėmis prielaidomis, o numatomas svarbiausių mokesčių bazių (privataus vartojimo ir darbo užmokesčio) augimo tempas 2017 m. iš esmės atitinka EK prognozes.
EK, įvertinusi Lietuvos 2017 m. biudžeto projektą, kol kas nevertino socialinio modelio įgyvendinimo kaštų, kaip galimų atskaityti vertinant valdžios sektoriaus finansų rodiklius pagal Stabilumo ir augimo pakto nustatytas fiskalinės drausmės taisykles. Europos Komisijos nuomone, Lietuva turi pakankamai fiskalinės erdvės pasinaudoti laikina išlyga, siekiant vidutinės trukmės tikslų. Akcentuota, kad Lietuvos viešieji finansai vedami teisinga kryptimi, tačiau Komisija įžvelgė ir tam tikrą riziką dėl 2017 m. biudžeto atitikimo Stabilumo ir augimo pakto reikalavimams. Komisija toliau stebės Lietuvos biudžeto būklę ir vertindama 2017 m. pavasarį Lietuvos Stabilumo programą atsižvelgs į struktūrinių reformų tęstinumą bei susijusias sąlygas Stabilumo ir augimo pakte. Europos Komisija akcentuoja, kad 2016 m. Lietuvos biudžete numatyta sumažinti mokestinę naštą dirbantiesiems, EK teigiamai vertina gerinamas mokesčių administravimo priemones, kurių ėmėsi Lietuva, pabrėžė būtinybę ir toliau laikytis atsakingos biudžeto politikos. Šių metų gruodžio 5 d. Euro grupė svarstė EK nuomonę dėl 2017 m. Lietuvos biudžeto projekto. Priimtame Euro grupės pareiškime pažymėta, kad Lietuva ėmėsi ambicingos darbo rinkos ir pensijų sistemos reformos (socialinio modelio), dėl kurios Europos Komisijai buvo pateiktas prašymas taikyti struktūrinių reformų išimtį, vertinant 2017 m. biudžeto projektą. Nors Europos Komisijos vertinimu yra rizika neatitikti Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų, Euro grupė pabrėžia, kad, tęsiant numatytą socialinės srities ir darbo rinkos struktūrinę reformą (socialinį modelį), Lietuvos biudžeto rodiklių atitikimas Stabilumo ir augimo pakto nuostatoms pagerėtų, t. y. reformos įgyvendinimas šią riziką sumažintų.
Vyriausybės įgyvendinamos mokesčių administravimą gerinančios priemonės mažina riziką dėl didesnio valdžios sektoriaus deficito – valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų visumos pajamų planas 2016 metais vykdomas. 2017 metais mokesčių administravimo pagerinimui skirtos priemonės bus tęsiamos. Patobulintame Įstatymo projekte 2017 m. valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, didėja apie 43 mln. eurų ir sudaro 8 519,3 mln. eurų, asignavimai išlaidoms ir turtui įsigyti didėja apie 18 mln. eurų ir sudaro 9 077,8 mln. eurų (asignavimai viršija pajamas 558,5 mln. eurų). Akcizų pajamos didinamos 45 mln. eurų dėl spartesnio akcizų tarifų etilo alkoholiui ir kitiems alkoholiniams gėrimams didinimo. P agal gautą patikslintą informaciją Lietuvos banko likutinio pelno numatoma gauti 10 mln. eurų. Pajamos už atsitiktines paslaugas ir Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos didinamos po 0,2 mln. eurų. Atsižvelgiant į 2016 m. lapkričio 10 d. Seimo priimtą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo numatoma, kad lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka, taip pat nekompensuojamiesiems receptiniams vaistams, kurių išorinės pakuotės apmokestinamoji vertė yra didesnė negu 300 eurų, pridėtinės vertės mokesčio pajamų prognozė mažinama 12 mln. eurų.
Patobulintame Įstatymo projekte asignavimus siūloma padidinti 91,6 mln. eurų (įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas ir biudžetinių įstaigų pajamas), iš kurių didžiausią dalį numatoma skirti: · 44,2 mln. eurų – atsižvelgiant į Seimo komitetų ir narių ir valstybės institucijų ir įstaigų pasiūlymus, iš kurių pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygoms gerinti papildomai Švietimo ir mokslo ministerijai suplanuota 17 mln. eurų (iš viso pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio padidinimui 2017 m. bus skirta 41 mln. eurų); 3,1 mln. eurų paskirstyti valstybiniams mokslinių tyrimų institutams ir universitetams vyresniųjų mokslo darbuotojų, mokslo darbuotojų ir tyrėjų darbo užmokesčiui padidinti; 4,9 mln. eurų papildomai numatoma Vidaus tarnybos statuto nuostatoms įgyvendinti (iš viso šiam tikslui 2017 metais bus skirta papildomai 23,2 mln. eurų); · 44,5 mln. eurų – Valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo kompensavimui užbaigti 2017 m. (iš viso kompensacijoms išmokėti 2017 metais bus skirta 87,3 mln. eurų); · 2,6 mln. eurų – asignavimų valdytojams atstatyti pusę sumažintų asignavimų sumos, kuri buvo sumažinta dėl įmokų SODRAI sumažėjimo 0,5 proc. Patobulintame Įstatymo projekte asignavimai mažinami 73,4 mln. eurų, iš kurių 59,2 mln. eurų – pagrindinei socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti dėl
„Socialinio modelio“ įstatymų įsigaliojimo atidėjimo nuo 2017 m. liepos 1 d.
Atsižvelgiant į patikslintus šių metų pabaigos ir ateinančių metų planuojamus valstybės biudžeto lėšų srautus patikslintas Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas. Patobulintame Įstatymo projekte 0,03 procento didėja gyventojų pajamų mokesčio dalis (toliau – GPM) (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus. GPM dalis (procentais), tenkanti Vilniaus miesto savivaldybei, padidėja 0,01 proc., Kauno miesto savivaldybei taip pat padidėja 0,01 proc. Valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos savivaldybių biudžetams padidėja 183 tūkst. eurų. Visi šie pakeitimai susiję su papildomo lėšų poreikio užtikrinimu savivaldybėms, įgyvendinančioms Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo nuostatas, susijusias su 2017 metais valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų intervalų mažėjimu. Taip pat dėl to pasikeitė kai kurių savivaldybių biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) (8 priedas), pagal kurią Valstybinė mokesčių inspekcija faktiškai iš gyventojų pajamų mokesčio įplaukusias lėšas perves kiekvienai savivaldybei. Įstatymo 7 priede 288 tūkst. eurų mažinami asignavimai pagal teisės aktus savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti Vilkaviškio rajono savivaldybei, atitinkamai šia suma padidinti asignavimai Marijampolės savivaldybei, kadangi Vilkaviškio vyskupijos krikščioniškosios kultūros centras priklauso Marijampolės, o ne Vilkaviškio rajono savivaldybei.
Patobulintame Valstybės investicijų 2017–2019 metų programos projekte 2017 metų valstybės kapitalo investicijoms (toliau – investicijoms) numatoma skirti 1 421,2 mln. eurų valstybės lėšų, iš jų 1 379,7 mln. eurų iš valstybės biudžeto lėšų (iš jų – 724,2 mln. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų (toliau – ES paramos lėšos) ir 41,5 mln. eurų valstybės garantuojamų paskolų lėšų (apmokėti už suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūros plėtros darbus). Palyginti su Seimui teiktu projektu, 2017 metų investicijoms numatoma skirti 6,9 mln. eurų daugiau valstybės biudžeto lėšų. Palyginti su Seimui teiktu projektu, 2017 metų investicijoms papildomus asignavimus numatyta skirti šioms investavimo sritims: visuomenės apsaugos – 2,2 mln. eurų, švietimo – 2,1 mln. eurų, krašto apsaugos – 1,1 mln. eurų, aplinkos apsaugos – 0,5 mln. eurų, viešosios tvarkos – 0,4 mln. eurų (iš jų ES paramos lėšų – 0,1 mln. eurų), kultūros – 0,4 mln. eurų, valstybės valdymo – 0,3 mln. eurų. Daugiausia papildomų asignavimų numatyta skirti: švietimo ir mokslo įstaigoms modernizuoti
Sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos, žemės ūkio, transporto ir ryšių sričių investicijoms numatomi skirti asignavimai, palyginti su Seimui teiktu projektu, nekito. Palyginti su 2016 metais, 2017 metų investicijoms planuojama skirti 162,9 mln. eurų daugiau valstybės lėšų: 124,4 mln. eurų daugiau valstybės biudžeto lėšų (iš jų
paskolų ir 3 mln. eurų mažiau valstybės vardu pasiskolintų lėšų. Patobulintame Valstybės investicijų 2017–2019 metų programos projekte 2018–2019 metų investicijoms numatomos skirti lėšos nekito (2018 metų investicijoms numatoma skirti 1 679,2 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų, iš jų – 971,7 mln. eurų ES paramos lėšų, 2019 metų investicijoms numatoma skirti 1 552,6 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų, iš jų – 853 mln. eurų ES paramos lėšų). Be to, atsižvelgus į aukščiau minėtus pakeitimus atitinkamai patikslinti su jais susiję patobulinto Įstatymo projekto straipsniai ir priedai. Detalus asignavimų paskirstymas pagal asignavimų valdytojus pateikiamas patobulinto Įstatymo projekto prieduose. 4. Įstatymo projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Teisinio reguliavimo nuostatos, išdėstytos Įstatymo projekte, nekeičia šiuo metu galiojančių biudžeto tvirtinimo nuostatų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Įstatymo projektą, būtų sudarytos palankesnės sąlygos verslui ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, keisti ar panaikinti galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. Įstatymo projekte sąvokos neapibrėžiamos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą vadovaujantis Įstatymo projekte suteiktomis teisėmis bus parengti atitinkamų teisės aktų projektai. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nuomonę dėl Įstatymo projekto pateikė Valstybės kontrolė, Lietuvos bankas, Europos Komisija. 13. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Biudžetas“. 14.
pagrindimai ir paaiškinimai Kartu su patobulintu Įstatymo projektu teikiamas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo
„Dėl 2017 metų, 2018 metų ir 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų
konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projektas. 2017–2019 m. biudžeto pajamų ir išlaidų rodikliai patikslinti atsižvelgiant į mokestinių įplaukų, socialinio modelio ir kitus biudžeto pasikeitimus. Numatoma, kad vidutiniu laikotarpiu bus pasiektas valdžios sektorius be deficito. Finansų ministras Vilius Šapoka [1] http://www.vkontrole.lt/bp/isvados.aspx [2] http://www.vkontrole.lt/bp/isvada.aspx?id=10108 [3] http://ec.europa.eu/economy_finance/economic_governance/sgp/pdf/dbp/2016/lt_2016-11-16_co_en.pdf
2016-12-21 Nr. XIIP-4790(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
valstybės biudžeto asignavimų pagrindinei socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti. Atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. gruodžio 20 d. Seimo priimto Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2508 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (registracijos Nr. XIIIP-79(2)) 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtinami atitinkami asignavimai pagrindinei (bendrajai) pensijos daliai finansuoti, siūlytina atitinkamai patikslinti projekto 7 straipsnio pavadinimą ir turinį, t. y. po žodžio ,,pagrindinei“ įrašyti skliaustuose žodį ,,bendrajai“. 2. Projekto
valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms skolinimosi limitus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 90 straipsnio 5 dalyje (2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančioje redakcijoje) Valstybinėms aukštosioms mokykloms yra numatyta tokia skolinimosi teisė ir sąlygos, taip pat nurodyta, kad Valstybinė aukštoji mokykla negali įkeisti daugiau kaip 20 procentų nuosavybės teise valdomo materialiojo turto, kad užtikrintų skolinių įsipareigojimų laikymąsi, be to, nekilnojamojo turto įkeitimo sandoriams turi būti gautas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sutikimas Vyriausybės nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme nėra atskirai įtvirtintų tokių sąlygų.
Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis teisinės sistemos darnos principu, manytina, kad valstybinių profesinio mokymo įstaigų skolinimosi teisės ir sąlygos turėtų būti numatytos ir Profesinio mokymo įstatyme. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau – NSGK, komitetas) pirmininkas Artūras Paulauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Michal Mackevič, NSGK nariai: Arvydas Anušauskas, Gediminas Jakavonis, Rasa Juknevičienė, Vytautas Antanas Matulevičius, Andrius Mazuronis, Juozas Olekas, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, Valdas Vasiliauskas, NSGK biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Paulius Bačiulis, Mantas Lapinskas, Rasa Šidlauskaitė, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestiniai: 2016 m. spalio 26 d. komiteto posėdyje dalyvavo: Finansų ministerijos Biudžeto departamento Valstybės valdymo ir apsaugos sektorių skyriaus vedėja Irena Džervienė, Finansų ministerijos Biudžeto departamento Investicijų skyriaus vedėjo pavaduotoja Rima Usonienė, Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis, Valstybės saugumo departamento pareigūnė Violeta Daubarienė, Krašto apsaugos ministerijos viceministras Ramūnas Usonis, Krašto apsaugos ministerijos Pajėgumų ir ginkluotės direktorius plk. Darius Užkuraitis, Lietuvos kariuomenės vado padėjėjas plk.ltn.
Dainius Pašvenskas, Krašto apsaugos ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorė Inga Anuškevičiūtė, Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas, Vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius, Vidaus reikalų ministerijos Ekonomikos ir Finansų departamento direktorei Ilona Pileckienė, Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Donatas Malaškevičius, Finansų ir investicijų valdybos Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėjas Rytis Berčiūnas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Renatas Požėla, Veiklos ir biudžeto planavimo skyriaus viršininkas Virgaudas Lukoševičius, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Remigijus Baniulis, Vadovybės apsaugos departamento direktorius Rymantas Mockevičius ir direktoriaus pavaduotojas Paulius Nemira, Viešojo saugumo tarnybos vadas Ričardas Pocius, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo Teisės skyriaus vadovas Martynas Austys, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Saulius Urbanavičius ir Planavimo skyriaus viršininkė Solėja Karalienė, Respublikos Prezidento patarėjai: Živilė Šatūnienė, Mindaugas Silkauskas, Vilmantas Vitkauskas; 2016 m. lapkričio 2 d. komiteto posėdyje dalyvavo Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas, Lietuvos kariuomenės vado padėjėjas plk.ltn. Dainius Pašvenskas, Prezidento patarėjas Vilmantas Vitkauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Teisės departamentas, 2016-10-17 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekto 11 straipsniu siūloma nustatyti valstybinėms aukštosioms mokykloms ir valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms skolinimosi limitus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 90 straipsnio 5 dalyje (2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančioje redakcijoje) Valstybinėms aukštosioms mokykloms yra numatyta tokia skolinimosi teisė ir sąlygos, taip pat nurodyta, kad Valstybinė aukštoji mokykla negali įkeisti daugiau kaip 20 procentų nuosavybės teise valdomo materialiojo turto, kad užtikrintų skolinių įsipareigojimų laikymąsi, be to, nekilnojamojo turto įkeitimo sandoriams turi būti gautas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sutikimas Vyriausybės nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme nėra atskirai įtvirtintų tokių sąlygų. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis teisinės sistemos darnos principu, manytina, kad valstybinių profesinio mokymo įstaigų skolinimosi teisės ir sąlygos turėtų būti numatytos ir Profesinio mokymo įstatyme. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nesvarstyti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2016 m. spalio 25 d. raštas Nr. 4-01-8004 „Dėl papildomų asignavimų poreikio 2017 metams“; Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2016-10-20 raštas Nr.5-S-8227;
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2016-10-24 raštas Nr. 9.4.-2767 (4.58); Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2015-10-30 raštas Nr.
47SD-1571; Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2016-10-25 raštas Nr. (21)-14-4057; Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2016-10-21 Nr. S-1395(20); Vidaus reikalų ministerijos 2016-10-24 raštas Nr. 6304(7). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nesvarstyti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
esmės pritarti Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4790 ir siūlyti Seimo Biudžeto ir finansų komitetui bei Vyriausybei jį tobulinti pagal komiteto pateiktus pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. 1. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2015-10-26 Dėl Krašto apsaugos ministerijos biudžetinių asignavimų Argumentai Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu patvirtintos Nacionalinio saugumo strategijos ir Seime atstovaujamų politinių partijų susitarimo dėl 2014–2020 metų Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių nuostatas, kad lėšos krašto apsaugai jau 2018 metais pasiektų
ministerijai numatytiems asignavimams. Lėšos krašto apsaugai 2017 metais sudarytų 723,5 mln. eurų arba 1,8 proc. nuo BVP, o 2018 metais 855,1 mln. eurų arba 2 proc. nuo BVP. Komitetas atkreipia dėmesį, kad Valstybės gynimo taryba 2016 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. V-10RN pasiūlė 2017 m. valstybės biudžete Krašto apsaugos ministerijos asignavimams papildomai numatyti ne mažiau kaip 150 mln. eurų lėšos krašto apsaugai 2017 m. Svarstomame Įstatymo projekte XIIP-4790 Krašto apsaugos ministerijos asignavimus numatyta didinti 148,3 mln. eurų.
Pasiūlymas Pritarti 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Krašto apsaugos ministerijai numatytiems biudžetiniams asignavimams. Pritarti
2015-10-26 Dėl Valstybės saugumo departamento biudžetinių asignavimų Komitetas ne kartą atkreipė Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėmesį, kad skiriamas finansavimas Valstybės saugumo departamentui nėra pakankamas, tačiau svarstomame įstatymo projekte Valstybės saugumo departamentui 2017 metais numatyti asignavimai, lyginant su 2016 metais, dar yra mažinami 54 tūkst. eurų. Pažymėtina, kad:
1) Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu patvirtintoje Nacionalinio saugumo strategijoje vidaus saugumo užtikrinimo politikos prioritetais laikomas žvalgybos ir kontržvalgybos pajėgumų stiprinimas ir grėsmių analizės bei stebėsenos pajėgumų stiprinimas;
susitarime ,,Dėl 2014–2020 metų Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių“ įsipareigojo: „stiprinti Lietuvos žvalgybos institucijas, pirmiausia žmogiškąją žvalgybą ir aktyvias kontržvalgybos priemones“, komitetas siūlo 2017 metais skirti didesnį finansavimą Valstybės saugumo departamentui. Komitetas taip pat siūlo Vyriausybei ir Finansų ministerijai svarstyti šiuos klausimus:
ministro įsakymu patvirtintoje Valstybės funkcijų klasifikacijoje išskirti atskirą valstybės funkciją – “Žvalgyba”;
ministro įsakyme panaikinti Valstybės saugumo departamento prievolę išskirti valdymo išlaidas;
prognozuojamą strateginius valstybės saugumo poreikius atitinkantį Lietuvos žvalgybos finansavimą.
Pasiūlymai: Padidinti Valstybės saugumo departamentui 2017 metais numatytus asignavimus 2 000 tūkst. eurų: iš jų: 1574 tūkst. eurų investicijoms ir 426 tūkst. išlaidoms. Papildomų asignavimų šaltinis:
2016-10-26 Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) biudžetinių asignavimų Argumentai:
Respublikos Finansų ministerija (toliau – FM) Projekte 2017 metams užtikrino STT personalo plėtros finansavimą bei tolimesnį patalpų, esančių Vilniuje, Šermukšnių g. 3, įsigijimą, t. y. 2017 metams skyrė 318,0 tūkst. eurų investicijų projektui „Patalpų Vilniuje, Šermukšnių g. 3, įsigijimas (II etapas)“ (toliau – investicijų projektas) pradėti, tačiau tarnybai dar lieka 212,0 tūkst. eurų trūkstamų lėšų poreikis investicijų projektui užbaigti tais pačiais metais. STT siekia visas savo valdomas patalpas sutelkti dviejuose pastatuose, tarp kurių būtų tiesioginis susisiekimas, užtikrinantis apsaugos, dirbant su įslaptinta informacija, atitikimą keliamiems reikalavimams, taip pat siekia garantuoti tinkamas darbo sąlygas esamiems ir naujai priimamiems darbuotojams.
Šis racionaliausias bei optimaliausias STT patalpų sukoncentravimo tiesiogiai susisiekiančiose pastatuose įsigijimo variantas ne tik leis kokybiškiau ir efektyviau STT darbuotojams įgyvendinti STT pavestas funkcijas, pagerins jų darbo sąlygas, tačiau leis sutaupyti valstybės biudžeto lėšas, skiriamas administracinių patalpų nuomai, t.y. kasmet po 116,2 tūkst. eurų. Investicijų projektui įgyvendinti visa apimtimi 2017 metais reikalingi papildomi 212,0 tūkst. eurų asignavimai. 2) STT, siekdama užtikrinti ilgalaikį racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, toliau įgyvendina dar 2015 metais pradėtą taikyti naują tarnybinių automobilių eksploatavimo modelį (toliau – modelis), kai tarnybiniai automobiliai ne perkami, o nuomojami. Toks modelis leidžia mažinti automobilių remonto išlaidas bei padeda sutaupyti valstybės biudžeto asignavimus, skiriamus naujų automobilių įsigijimui. Pavyzdžiui, 2015 metais automobilių remontui skirtos išlaidos sumažėjo 12 proc., o per 2016 metų pirmus tris ketvirčius – 20-25 proc. Per pirmuosius dvejus modelio įgyvendinimo metus STT išsinuomojo 12 automobilių, pardavė 10 automobilių, už kuriuos gautą 24,0 tūkst. eurų sumą pervedė į valstybės biudžetą. 2017 metais Tarnyba planuoja parduoti dar 6 automobilius, o išsinuomoti papildomai 8 automobilius, kurie užtikrins STT darbuotojų reikiamo mobilumo palaikymą aptarnaujamoje teritorijoje, t. y. visoje Lietuvoje. 2017 metais yra būtini papildomi 48,0 tūkst. eurų asignavimai tarnybinių automobilių eksploatavimo modelio įgyvendinimo tęstinumui užtikrinti (tarnybinių automobilių nuomai).
iš STT vykdomos veiklos krypčių – baudžiamasis persekiojimas už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kurią įgyvendindama STT savo veikloje naudojasi specialistų nevieša (slapta) pagalba. Tokių paslaugų operatyvumui, o svarbiausia kokybei, keliami reikalavimai didina paslaugų įkainius, todėl STT patiriamos finansinės išlaidos kriminalinei žvalgybai vykdyti kiekvienais metais taip pat didėja. Siekiant užtikrinti sunkių, didelę žalą valstybei darančių nusikalstamų veikų (per 2016 m. 9 mėn. nustatyta tiek sunkių nusikalstamų veikų, kiek per visus 2015 m., t. y. 95) sėkmingą atskleidimą ir efektyvios kovos su korupcija įgyvendinimo tęstinumą,
tūkst. eurų – neviešo pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimo išlaidoms. 4) Visi biudžeto asignavimų valdytojai turi vienodai laikytis prisiimtų įsipareigojimų, t. y. laiku mokėti už ūkio subjektų suteiktas paslaugas (pavyzdžiui, elektros, vandens, šilumos tiekimo ir pan.), tačiau dėl 2017 metams skiriamo nepakankamo STT finansavimo, STT neturi galimybių nusimatyti visų turimiems sutartiniams įsipareigojimams vykdyti reikalingų lėšų iš vidinių rezervų. Prašomos lėšos yra būtinos, siekiant užtikrinti tolygų STT darbo organizavimą (nenutrūkstamą funkcijų įgyvendinimą), taip pat išvengti kreditorinių įsiskolinimų tiekėjams, kurių padengimas siejamas ne tik su suteiktų paslaugų apmokėjimu, bet ir su lėšomis, reikalingomis delspinigiams mokėti. Per 2016 m. pirmus tris ketvirčius patirtos sutartinių įsipareigojimų faktinės išlaidos, įskaitant nuo 2016 m. birželio 1 d. ženkliai išaugusias atliekų tvarkymo išlaidas, pagrindžia
70,0 tūkst. eurų poreikį sutartinių įsipareigojimų vykdymui užtikrinti.
ministerija 2016 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. (4.59-2408)-6K1605890 patvirtino STT sutikimą įgyvendinti techninės paramos projektą pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų (toliau – ES fondai) investicijų veiksmų programos 11 prioriteto „Techninė parama veiksmų programai administruoti“ įgyvendinimo priemonę Nr. 11.0.1-CPVA-V-201 „Veiksmų programos administravimas“ (toliau – techninės paramos projektas). Techninės paramos projekto įgyvendinimas užtikrins tinkamus STT pajėgumus efektyviau vykdyti korupcijos prevenciją, procesų analizę ir stebėseną, bei baudžiamąjį persekiojimą ES fondų lėšų administravimo srityje. Korupcinių pobūdžio nusikalstamų veikų atskleidimas ar korupcijos grėsmių identifikavimas šioje srityje iki šiol dėl didelio Tarnybos pareigūnų darbo krūvio buvo vykdomas skiriant proporcingus kitos veiklos sritims resursus, tačiau akivaizdu, kad jų nepakako tokiai veiklai vykdyti pilna apimtimi ir nuolatos. Šio techninės paramos projekto įgyvendinimui 2017 metais STT Projekte numatyta 133,0 tūkst. eurų asignavimų, tačiau tai tik 85 proc. reikalingų lėšų, kurias techninės paramos gavėjams kompensuoja ES fondai. Likusius 15 proc. (23,0 tūkst. eurų), kurie techninės paramos gavėjams turėtų būti kompensuojami iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, STT teks dengti iš vidinių resursų, t. y. STT 2017 metų biudžeto. Atsižvelgiant į tai, kad Projekte numatytas STT finansavimas neužtikrina dalies pačių svarbiausių STT funkcijų ir uždavinių reikiamo finansavimo ir siekiant užtikrinti tinkamą techninės paramos projekto 2017 metais įgyvendinimą, reikalingi papildomi 23,0 tūkst. eurų asignavimai.
Pasiūlymas: STT skirti papildomai 503,0 tūkst. eurų pajėgumams stiprinti: sudaryti sąlygas kokybiškai ir efektyviai vykdyti STT funkcijas, atlikti baudžiamąjį persekiojimą ir kriminalinę žvalgybą; užtikrinti tinkamą ES fondų lėšomis finansuojamo techninės paramos projekto įgyvendinimą. Papildomų asignavimų šaltinis:
metų valstybės biudžeto pajamas iš valstybės įmonių dividendų. Pritarti
2016-10-26 Dėl papildomų asignavimų Vidaus tarnybos statuto nuostatų įgyvendinimui Argumentai: Komitetas atkreipia Vyriausybės dėmesį, kad vidaus reikalų sistemos institucijų: Lietuvos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT), Viešojo saugumo tarnybos (VST), Vadovybės apsaugos departamento (VAD) ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) pareigūnų, ypač pirminės grandies, atlyginimų padidinimas buvo vienas iš naujos redakcijos Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statuto) priėmimo tikslų. Nuo
nuostatas paaiškėjo, kad praktiškai lėšų poreikis yra didesnis nei buvo suplanuota, todėl visos įstaigos nurodė papildomų lėšų poreikį Vidaus tarnybos statuto nuostatų įgyvendinimui: policija-2881 tūkst. eurų; VSAT-3750 tūkst. eurų; PAGD-740 tūkst. eurų; VAD-92 tūkst. eurų; VST-628 tūkst. eurų. Pasiūlymas:
Didinti vidaus reikalų sistemos statutinių įstaigų
įgyvendinti (darbo užmokesčiui), atsižvelgiant į įstaigų raštu pateiktus poreikius ir Vidaus reikalų ministerijos (vidaus reikalų ministro) komiteto posėdžio metu išskirtus prioritetus 8 091 tūkst. eurų.
Papildomų asignavimų šaltinis:
valstybės įmonių dividendų. Pritarti
2016-10-26 Dėl Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PD) biudžetinių asignavimų. Argumentai:
užtikrinti pakankamą ir nuolatinį operatyvumą bei efektyvią veiklą kovoje su galimais terorizmo išpuoliais, būtinas mobiliųjų padalinių, kurie veikia visoje Lietuvos teritorijoje, pareigūnų ginkluotės, ekipuotės ir asmeninių saugos priemonių aprūpinimas ir atnaujinimas bei būtini specializuoti mokymai efektyviai veikti tiek užkardant galimą teroristinį išpuolį, tiek ir įvykus teroristiniam išpuoliui. Papildomas lėšų poreikis – 1000 tūkst. eurų. 2. Šiuo metu iš policijos biudžeto skiriama lėšų 50 proc. reikiamo poreikio šoviniams šaudymo pratyboms vykdyti (vietoj 100 vnt. per metus skiriama 50 vnt. šovinių, lėšos šoviniams įsigyti buvo sumažintos mažinant policijai skiriamus asignavimus 2009–2013 m.). Pastarųjų metų įvykių ir faktų visuma rodo, kad policijos pareigūnų šaudymo ir ginklo valdymo įgūdžiai pavojingose ir stresinėse situacijose turi būti nuolat palaikomi. Papildomas lėšų poreikis –
prieš visuomenės narius, internetu plintanti terorizmo ir smurtinio ekstremizmo propaganda kelia susirūpinimą. Teroristinės organizacijos išnaudoja internetą asmenų verbavimui, terorizmo propagandai, teroristiniam išpuoliams organizuoti ir vykdyti. Interneto galimybės leidžia grupuočių nariams išlikti anonimiškiems, plačiai skleisti jiems reikiamą informaciją ir ieškoti pasekėjų.
Taip pat pastaruosius metus stebima tendencija, kai tradiciniai sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai, tokie, kaip prekyba narkotikais, ginklais, sukčiavimai stambiu mastu, turto prievartavimas yra padaromi elektroninėje erdvėje, tam naudojama kenkimo programinė įranga (kompiuterių virusai šifruoja duomenis, vėliau reikalaujama išpirkos už duomenų dešifravimą/atstatymą). Siekiant policijai tinkamai reaguoti į besikeičiantį nusikalstamumą, būtina numatyti naujas priemones ir būdus, leidžiančius sustiprinti kovą su terorizmu, elektroniniais nusikaltimais bei kibernetiniais incidentais, ir tam būtinas prioritetinis valstybės dėmesys ir skiriamas tikslinis finansavimas pažangių informacinių–technologinių priemonių diegimui, plėtrai, techninės ir programinės įrangos aprūpinimui, gebėjimų stiprinimui. Papildomas lėšų poreikis – 500 tūkst. eurų. 4. Iki
poreikius į saugią gyvenamąją aplinką, gerinti paslaugų teikimo visuomenei kokybę, racionaliai naudoti turimus žmogiškuosius, finansinius ir techninius išteklius. Daugiau pareigūnų dirbant gatvėje, būtų sustiprintas viešosios tvarkos užtikrinimas, policijos paslaugos taps lengviau pasiekiamos gyventojams, sutrumpės reagavimo į pranešimus ir pranešimų apie įvykius tyrimo terminai. Vienas iš siektinų reformos rezultatų – vienu metu turėti šalyje apie 600 į pranešimus apie įvykius reaguojančių pajėgų (ekipažų), tai yra dvigubai daugiau nei šiuo metu. Aprūpinus policiją būtinu kiekiu patruliavimui ir reagavimui skirtų transporto priemonių (70 proc. turimų automobilių senesni nei 6 metų, ridos viršija 400 tūkst. km ir daugiau) bei jas sukomplektavus būtiniausiomis pagalbos teikimo priemonėmis, visuomenė gautų iš reaguojančių pareigūnų visapusiškesnės ir kokybiškesnės pagalbos, būtų užtikrintas tinkamas reagavimas į įvykius.
Reikalingos lėšos automobiliams ir laužimo, gelbėjimo priemonėms, planšetiniams kompiuteriams ir spausdintuvams (vietoje išrašyti pažeidimų protokolus) įsigyti. Papildomas lėšų poreikis – 300 tūkst. eurų. Pasiūlymas: Didinti Policijos departamentui 2017 metais planuojamos asignavimus 2050 tūkst. eurų:
įstaigų viešosios policijos mobiliųjų padalinių materialiniam aprūpinimui – 1000 tūkst. eurų
pareigūnų šaudymo pratyboms šoviniams įsigyti – 250 tūkst. eurų . 3) Užtikrinti nuolatinį policijos gebėjimų ir pajėgumų stiprinimą terorizmo, informacinio ir kibernetinio saugumo užtikrinimo srityse papildomai – 500 tūkst. eurų. 4) Užtikrinti, kad dauguma policijos pareigūnų dirbtų teritorijose, gatvėse, turėtų tam technines priemones ir tik nedaugelis funkcijų būtų atliekamos kabinetuose – 300 tūkst. eurų . Papildomų asignavimų šaltinis:
metų valstybės biudžeto pajamas iš valstybės įmonių dividendų. Pritarti
2016-10-26 Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) biudžetinių asignavimų. Argumentai:
metu iš 1070 km Lietuvos Respublikos valstybės sienos dalies, kuri kartu yra ir ES išorės siena, sienos stebėjimo sistemomis kontroliuojama ~33 proc. dalis. Kitos valstybės sienos dalies saugumas užtikrinamas kitomis priemonėmis – patruliavimas, kriminalinė žvalgyba, kurios neleidžia užtikrinti visapusiškos kontrolės ir nepanaikina hibridinių grėsmių, provokacijų galimybės, taip pat išlieka didesnė kontrabandos gabenimo tikimybė.
Iki 2016 m. sienos stebėjimo sistemų, apsauginių tvorų įrengimas didesniąja dalimi buvo finansuojamas ES Vidaus saugumo fondo lėšomis, tačiau nuo 2017 m. papildomų lėšų gavimas iš ES Vidaus saugumo fondo nebėra galimas. Siekiant iki 2020 m. stebėjimo sistemomis ir fizinėmis priemonėmis kontroliuoti 100 proc. valstybės sienos ruožo, būtina kasmet įrengti tam tikrame ruože sienos stebėjimo sistemas (o kur nėra natūralių gamtinių kliūčių – ir apsaugines tvoras). Prioritetas skiriamas valstybės sienai su Rusijos Federacija. Šiam tikslui 2017 metais papildomas lėšų poreikis – 5 600 tūkst. eurų. 2. Valstybės sienos apsaugos tarnyba vis dažniau susiduria su atvejais, kai pasieniečių veiksmai (buvimo vieta) stebima bepiločiais orlaiviais taip koordinuojant neteisėtą kontrabandinių rūkalų gabenimą, pervedant nelegalius migrantus. Tam užkardyti būtina įsigyti specialiosios įrangos, užtikrinančios duomenų ir informacijos perėmimą, patekimą į kriminalinės žvalgybos objektų transporto priemones, taip pat kovoti su neteisėtu vis didėjančiu bepiločių orlaivių skraidymu uždraustose teritorijose prie valstybės sienos (kurios leistų pasieniečiams perimti neteisėtai skraidančių bepiločių orlaivių valdymą), taip juos neutralizuojant, blokuojant bepiločių ryšio bei navigacijos signalus, kai jie tampa nebevaldomi.
Papildomas lėšų poreikis – 700 tūkst. eurų; Pasiūlymai: Didinti Valstybės sienos apsaugos tarnybai 2017 metais planuojamus asignavimus 6300 tūkst. eurų:
sienos su Rusijos Federaciją saugumui stiprinti - sienos stebėjimo sistemoms ir apsauginei tvorai įrengti – 5600 tūkst. eurų;
žvalgybos, nusikalstamų veikų tyrimo pajėgumams stiprinti, t. y. įsigyti technines priemones kovai su terorizmu ir kibernetiniam saugumui bei bepiločių orlaivių kontrolei perimti – 700 tūkst. eurų. Papildomų asignavimų šaltinis: 1. Lėšos, pervedamos į Valstybės biudžetą iš ES Vidaus saugumo fondo specialiosios tranzito schemos, kompensuojant negautas lėšas, išduodant nemokamus kelionės dokumentus Rusijos piliečiams (5,6 mln. eurų). 2. Padidinti 2017 metų valstybės biudžeto pajamas iš valstybės įmonių dividendų. 7. 5. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2016-10-26 Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) biudžetinių asignavimų. Argumentai:
metu Civilinės saugos mokymo centras naudojasi Krašto apsaugos sistemos patalpomis. Tačiau dėl Krašto apsaugos pajėgumų plėtros, būtina minėtą Centrą iškelti į Ugniagesių gelbėtojų mokyklos teritoriją. Tinkamam mokymo procesui užtikrinti būtina pastatyti Mokomąjį korpusą, kuriam papildomas asignavimų poreikis yra 400 tūkst. Eur. 2. Ugniagesių gelbėtojų technika reikalauja atnaujinimo. Vidutinis technikos amžius siekia keliolika metų.
Siekiant vienu metu atnaujinti didesnę parko dalį, numatoma naujus specialiuosius automobilius nuomotis. Papildomas lėšų poreikis – 500 tūkst. Eur. 3. Atsižvelgiant į branduolinės energetikos objektų statybą Baltarusijoje būtina atnaujinti gyventojų perspėjimo sistemą nustatytose zonose, kurios apibrėžiamos 50 km atstumu nuo branduolinės energetikos objekto. Sirenos, iki branduolinio kuro atvežimo, būtų įrengiamos visose gyvenvietėse, kurios turi 100 ir daugiau gyventojų. Gyventojų informavimas yra pagrindinė priemonė, kuri sudaro sąlygas savalaikei gyventojų evakuacijai iš pavojaus zonos. Papildomas lėšų poreikis 2017 m. – 500 tūkst. Eur. Pasiūlymai:
Didinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui 2017 metais planuojamos asignavimus 1 400 tūkst. eurų:
Ugniagesių gelbėtojų mokyklos mokomajam administraciniam korpusui statyti – 400 tūkst. eurų;
Papildomų asignavimų šaltinis:
2017 metų valstybės biudžeto pajamas iš valstybės įmonių dividendų. 8. 4. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2016-10-26 Dėl Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VAD) biudžetinių asignavimų Argumentai:
intensyvios eksploatacijos nusidėvėjusio turto atnaujinimui (palydos automobiliams, neperšaunamoms liemenėms, ginklams) yra reikalingos papildomos lėšos – 296 tūkst. Eur. 2. Saugomų asmenų apsaugos pareigūnų komandiruočių išlaidoms padengti, taip pat laisvų pareigybių užpildymui pagal priemonę „Saugomų objektų ir asmenų apsaugos vykdymas“ poreikis yra 210 tūkst. Eur. Pasiūlymai:
Didinti Vadovybės apsaugos departamentui 2017 metais planuojamos asignavimus 506 tūkst. eurų:
2) saugomų asmenų ir objektų saugumui užtikrinti - 210 tūkst. eurų.
Papildomų asignavimų šaltinis:
2017 metų valstybės biudžeto pajamas iš valstybės įmonių dividendų. 9. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2016-10-26 Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VST) biudžetinių asignavimų. Argumentai:
pažymi, kad Viešojo saugumo tarnybos (toliau VST) funkcijos yra labai svarbios masinių neramumų įkalinimo įstaigose, sporto renginiuose metu, taip pat užkardant neteisėtus veiksmus hibridinio konflikto metu. Šiuo metu VST naudoja karinės paskirties šarvuočius, kurie yra funkciškai netinkami, moraliai pasenę ir techniškai susidėvėję. 2. VST reikalinga atnaujinti konvojaus automobilių parką, kad būtų taupomos išlaidos tarnybinių automobilių eksploatacijai. Pasiūlymai:
Didinti Viešojo saugumo tarnybai 2017 metais planuojamos asignavimus 400 tūkst. eurų:
1) šarvuočiams įsigyti – 200 tūkst. eurų;
2) konvojavimo technikai įsigyti – 200 tūkst. eurų. Papildomų asignavimų šaltinis:
2017 metų valstybės biudžeto pajamas iš valstybės įmonių dividendų. 7. Balsavimo rezultatai : pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev Komiteto biuro patarėjas Paulius Bačiulis Komiteto biuro patarėjas Mantas Lapinskas Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Šidlauskaitė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Ekonomikos komitetas PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA DĖL lietuvos respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto nr. xiip-4790 2016-11-02 Nr. 108-P-32 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, Komiteto nariai Kęstutis Daukšys, Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys, Rimantas Sinkevičius, Birutė Vėsaitė, Rokas Žilinskas. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, Komiteto biuro patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėjos:
Zita Jodkonienė, Giedrė Mickienė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Audronė Miknevičienė, Lietuvos Respublikos energetikos ministras Rokas Masiulis, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos viceministras Rokas Baliukovas, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos kanclerė Inga Černiuk, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidas Vaitėnas, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Europos Sąjungos paramos skyriaus vedėja Violeta Greičiuvienė, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas Michail Demčenko, Valstybės įmonės „Lietuvos naftos produktų agentūra“ generalinis direktorius Vytautas Aranauskas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos kancleris Nerijus Rudaitis, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Strateginio planavimo departamento direktorė Inga Steponavičienė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamento direktorė Rita Armonienė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Finansų ir buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja Stasė Rimkienė, Viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas Elonas Šatas, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Biudžeto ir valstybės turto valdymo departamento direktoriaus pavaduotoja Zita Dubickienė, Lietuvos Respublikos Seimo narys Darius Petrošius. 2.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-10-18 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekto 11 straipsniu siūloma nustatyti valstybinėms aukštosioms mokykloms ir valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms skolinimosi limitus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 90 straipsnio
aukštosioms mokykloms yra numatyta tokia skolinimosi teisė ir sąlygos, taip pat nurodyta, kad Valstybinė aukštoji mokykla negali įkeisti daugiau kaip 20 procentų nuosavybės teise valdomo materialiojo turto, kad užtikrintų skolinių įsipareigojimų laikymąsi, be to, nekilnojamojo turto įkeitimo sandoriams turi būti gautas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sutikimas Vyriausybės nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme nėra atskirai įtvirtintų tokių sąlygų. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis teisinės sistemos darnos principu, manytina, kad valstybinių profesinio mokymo įstaigų skolinimosi teisės ir sąlygos turėtų būti numatytos ir Profesinio mokymo įstatyme. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
„Investuok Lietuvoje“ 2016-10-27
„
“ (SVP KODAS: 01-03-03) BIUDŽETO POREIKIO 2017 M. VšĮ Investuok
Lietuvoje siekdama pritraukti kuo daugiau užsienio įmonių įsikurti ar plėstis Lietuvoje, dalyvauja nuolatinėje konkurencinėje kovoje su kitomis šalimis. Norėtume atkreipti dėmesį, kad: · Finansinės paskatos yra vienas iš esminių veiksnių, lemiančių dalies užsienio investuotojo sprendimą pasirenkant vietą projekto įgyvendinimui. · Visos šalys konkurentės, kaip pavyzdžiui Lenkija, Čekija, Slovakija investuotojams pritraukti siūlo daug didesnes subsidijas ir numato tam nacionalinių lėšų savo biudžetuose. · Paskatas gavusių investuotojų darbuotojams mokami atlyginimai viršija šalies vidurkį 59 proc. · Nuo 2014 m. ES Struktūrinių fondų reglamentai neleidžia remti didelių įmonių pradinių investicijų ir plėtros projektų, tačiau tipinis VšĮ Investuok Lietuvoje pritraukiamas projektas ir yra didelės įmonės investicija į gamybos arba paslaugų sektorių. Biudžeto priemonės lėšos yra skiriamos tik tokiems projektams, kurie be paramos suteikimo nebūtų įgyvendinti Lietuvoje. Be to, paramą gavę projektai dažniausiai atsiperka jau projekto įgyvendinimo metu.
2017 m. numatytas paramos priemonės biudžetas – 16,44 mln. Eur yra per mažas siekiant užtikrinti sėkmingą užsienio investicijų projektų pritraukimą į Lietuvą. · Paremti projektai turi didelę reikšmę šalies ekonomikai. Įstaigos analitikų skaičiavimu, trumpuoju laikotarpiu (per artimiausius 5 metus) 18 paskatas gavę projektų: o investuos privačių lėšų apie 250 mln. Eur; o sumokės apie 67 mln. Eur su darbo santykiais susijusių mokesčių; o eksportuos virš 95 proc. savo produkcijos ir paslaugų; o sukurs virš 2 900 darbo vietų. · Vertinant projektų įtaką ekonomikai ilguoju laikotarpiu (per ateinančius 15 metų) paskatas gavę projektai: o sumokės apie 230 mln.
Eur mokesčių; o pridėtinė projektų vertė sudarys 960 mln. Eur. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, prašome rekomenduoti LR Vyriausybei 2017 m. biudžete priemonės „Skatinti užsienio investuotojus investuoti į gamybos ir paslaugų sektorius ir kurti naujas darbo vietas Lietuvoje“ (SVP kodas: 01-03-03) įgyvendinimui skirti papildomus 5,01 mln. eurų (iš viso 21,45 mln. Eur). Nenumačius reikiamų lėšų, VšĮ Investuok Lietuvoje negalės konkuruoti su kitomis šalimis dėl pridėtinę vertę kuriančių užsienio investicijų pritraukimo. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą. 2. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija 2016-10-31
Šiuo metu Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (toliau –
2 įrengtų ir VATESI veiklai pritaikytų patalpų, kurių VATESI personalui ir visoms vykdomoms veikloms nepakanka. VATESI 2016 m. liepos 13 d. Valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo-priėmimo aktu Nr. F3-44/14.6-12 nuolat patikėjimo teise valdyti perduotos papildomos 534,17 m2 patalpos, esančios A. Goštauto g. 12, Vilniuje (virš dabar VATESI turimų patalpų). Papildomos patalpos yra reikalingos VATESI funkcijų vykdymui, tačiau tam, kad papildomos patalpos būtų tinkamos naudoti, reikia atlikti jų esminį pagerinimą. Patalpose numatoma:
aktuose nustatytus reikalavimus. Šiuo metu VATESI darbuotojų darbo vietos neatitinka ploto, tenkančio vienam darbuotojui, normų reikalavimų. Neatitikimas šių normų neužtikrina higienos normų laikymąsi.
Papildomų darbo vietų įrengimas taip pat padėtų efektyviau spręsti darbo organizavimo klausimus. 2. įrengti patalpas fizinių asmenų, siekiančių įgyti teisę mokyti radiacinės saugos branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais vykdančius asmenis, atestavimui, kuris turėtų būti vykdomas VATESI patalpose (Įsigaliojus Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo NR. VIII-1019 2, 6, 7, 71, 8, 83, 84, 10, 11, 15, 21, 23 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 85, 86, 151 straipsniais ir 81, 82 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymui, VATESI suteikta nauja funkcija). 3. įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkantį archyvą, atsižvelgiant į gaunamų ir parengiamų dokumentų apimtis ir jų saugojimo terminus, ir siekiant užsitikrinti, kad būtų įrengta pakankamo dydžio archyvo patalpa šiuo metu turimiems ilgo ir nuolatinio saugojimo dokumentams, taip pat ir dokumentams, kurie planuojami saugoti ateityje. Archyvui reikia bent
2 patalpos. Šiuo metu archyvui VATESI turima patalpa yra 6,79 m2 ploto ir didžioji archyvo dokumentų dalis jose netelpa. Nemaža dalis dokumentų netelpa ir kabinetuose, todėl buvo priimtas laikinas sprendimas ir spintos su dokumentais pastatytos koridoriuje, tačiau tai neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų. Archyvui naudojamų patalpų, taip pat kitų tokių patalpų, kurios visiškai atitiktų Dokumentų saugojimo taisyklių reikalavimus, pavyzdžiui, užtikrintų tinkamą stelažų išdėstymą ir reikiamą plotą, mikroklimato, apšvietimo ir kitus techninius reikalavimus, VATESI neturi. Be to, vieta reikalinga ir trumpai saugojamiems dokumentams saugoti. 4. įrengti biblioteką, kurios įkūrimas padėtų užtikrinti geresnį visuomenės informavimą branduolinės saugos užtikrinimo klausimais bei užtikrinti žinių vadybos įgyvendinimą institucijos lygiu.
Šiuo metu rengiamas Branduolinės saugos įstatymo projektas dėl visuomenės dalyvavimo licencijavimo procese, kur reikės suteikti vietą asmenims susipažinti su VATESI bei ūkio subjektų dokumentais, o tam taip pat reikės patalpų. Patalpų esminio pagerinimo lėšų poreikis yra 170 tūkst. eurų. Neskyrus lėšų šiam projektui įgyvendinti, patalpos bus nenaudojamos, o jų išlaikymui bus neefektyviai naudojamos valstybės biudžeto lėšos. VATESI 2016 m. liepos 26 d. raštu Nr.(1.9-20)22.1-552 „Dėl lėšų poreikio 2017 metams“ (pridedama) Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai ir Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui teikė informaciją apie lėšų poreikį 2017 metams bei prašė įvertinti galimybę skirti trūkstamas lėšas, įskaitant patalpų remontui. Finansų ministerija 2016 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr.((2.37-05)-5K-1615837)-6K-1605723 „Dėl lėšų poreikio 2017 metams“ pranešė VATESI, kad papildomų lėšų skyrimo galimybės valstybės kapitalo investicijoms finansuoti bus nagrinėjamos rengiant Lietuvos Respublikos
patvirtinimo įstatymo projektą, atsižvelgiant į patikslintą 2016-2019 metų ekonomikos raidos scenarijų. Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte VATESI prašomos lėšos patalpų remontui nenumatytos. Prašome svarstyti galimybę skirti lėšas VATESI patalpų remontui ir tikslinti valstybės biudžeto asignavimus, skiriamus VATESI. PRIDEDAMA. VATESI 2016 m. liepos 26 d. rašto Nr.(1.9-20)22.1-552 „Dėl lėšų poreikio 2017 metams“ kopija, 10 lapų. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą. 3.
Respublikos Konkurencijos Taryba 2016-11-02 DĖL papildomų asignavimų skyrimo
rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4790 Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (toliau – Konkurencijos taryba) numatyta asignavimų suma 2017 m. – 1917 tūkst. eurų. Pažymėtina, kad Konkurencijos taryba gegužės mėn. teikė Finansų ministerijai detaliai pagrįstą 2542 tūkst. eurų asignavimų poreikį, iš kurio Finansų ministerija dalį patenkino, bet kartu 173 tūkst. eurų sumažino valdymo išlaidas ir techninės paramos finansavimą. Konkurencijos taryba ne kartą yra minėjusi, kad per pastaruosius metus išnaudojo visus įmanomus vidinius rezervus ir veiklos optimizavimo priemones, todėl mažinti valdymo išlaidų neturi net menkiausios galimybės. Rezultate
skirtas sumažintam darbo užmokesčiui kompensuoti, 139 tūkst. eurų – duomenų valdymo sistemai ir licencijoms įsigyti, o 51 tūkst. eurų – bylinėjimosi išlaidoms padengti ir atstovavimui EBPO užtikrinti. Papildomas lėšų poreikis, susijęs su didesniu patvirtintu didžiausiu leistinu etatų skaičiumi, avarine patalpų būkle, specialios įrangos įsigijimu ir Suteiktos valstybės pagalbos registro modernizavimu liko nepatenkintas. Konkurencijos taryba, būdama Seimui atskaitinga nepriklausoma institucija, nedalyvauja Vyriausybės kanceliarijos rengiamuose Ministro Pirmininko ir atitinkamo ministro pasitarimuose, ir prašo Lietuvos
625 tūkst. eurų asignavimų, iš kurių 475 tūkst. eurų išlaidoms (iš jų 160 tūkst. darbo užmokesčiui) ir 150 tūkst. eurų turtui įsigyti.
Toliau pateikiame argumentus dėl papildomų asignavimų poreikio:
fondas Lietuvos Respublikos Seimo valdyba 2016 m. kovo 16 d. sprendimu patvirtino Konkurencijos tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, didžiausią leistiną pareigybių skaičių – 93. Kartu su 5 Tarybos narių (valstybės pareigūnų) pareigybėmis, 2017 m. Konkurencijos tarybos etatų skaičius sudarys 98 etatus. Pažymėtina, kad tokiam etatų skaičiui 2017 m. numatytas 1131 tūkst. eurų darbo užmokesčio fondas (papildomi 31 tūkst. eurų skirtas kompensuoti sumažintą darbo užmokestį) yra neadekvatus ir akivaizdžiai nepakankamas. Palyginimui, analogišką etatų skaičių turinčios Energetikos ministerijos darbo užmokesčio fondas yra daugiau nei 400 tūkst. eurų didesnis nei Konkurencijos tarybos. Konkurencijos taryba darbo rinkoje neatlaiko ne tik Europos Sąjungos institucijų, advokatų kontorų ir konsultacinių įmonių, bet ir ministerijų arba kitų institucijų konkurencijos. Į pastarąsias 2014-2016 m. iš Konkurencijos tarybos išėjo 17 darbuotojų, kas yra trečdalis darbuotojų, tiesiogiai tiriančių draudžiamus susitarimus ir nesąžiningą komercinę veiklą bei prižiūrinčių dominuojančius ūkio subjektus ir susijungimus. Lapkričio 3 d.
Lapkričio 3 d. Seimo plenariniame posėdyje numatytas priėmimas įstatymų projektų (XIIP-3817 – 3819) paketo, kur numatoma, kad Konkurencijos taryba spręs klausimus dėl sutikimų išdavimo savivaldybėms, ketinančioms tiesiogiai ar per kontroliuojamus juridinius asmenis pradėti vykdyti ūkinę veiklą, Su esamais ištekliais Konkurencijos taryba šios naujos funkcijos užtikrinti negalėtų. Tokios naujos funkcijos įtvirtinimas pareikalautų 5 etatų. Naujų etatų steigimui ir tinkamam Konkurencijos tarybos darbuotojų metinės veiklos rezultatų vertinimui, būtini papildomi
(neįskaitant 49 tūkst. eurų socialinio draudimo įmokų). Naujoms darbo vietoms įrengti ir esamų kompiuterių pakeitimui būtina 60 tūkst. eurų.
Po nelaimingų atsitikimų šiais metais, kai nuo Konkurencijos tarybos pastato balkono nukrito ne mažiau 5 kg sveriantis betono gabalas, o nuo laiptinės sienos atsiklijavo ir nukrito ne mažiau 20 kg sverianti marmurinė lenta, Konkurencijos taryba užsakė nepriklausomą ekspertizę, kurios metu konstatuota, kad neatidėliotino remonto reikalauja pastato pamatai, nešančios konstrukcijos, balkonai ir kanalizacija. Bendra ekspertų paskaičiuota remonto suma – 300 tūkst. eurų. Tačiau, suprasdami, kad 2017 m. numatyta pradėti centralizuotą visų valstybinių pastatų renovaciją, Konkurencijos taryba sulauks centralizuoto šilumos mazgo renovacijos, tačiau prašo skirti
neatsidėliotinam į pastatų renovaciją nepatenkančios avarinės būklės infrastruktūros remontui.
registro integracija su Europos Komisijos informacine sistema Europos Komisija įvykdė Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių modernizavimo reformą, kurios vienas iš elementų – Europos Komisija sukurtas skaidrumo modulis, apimantis duomenų apie valstybės pagalbą rinkimą, kuriuo nuo 2016 m. liepos 1 d. turi naudotis ir Lietuva.
Pažymėtina, kad Lietuvoje duomenys apie kiekvieną valstybės pagalbos suteikimo atvejį kaupiami Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registre (toliau – Registras), kurį būtina integruoti su minėtu skaidrumo moduliu, kas užtikrintų administracinės naštos valstybės pagalbą teikiančioms institucijoms sumažinimą ir sukurtų vientisą sistemą duomenų viešinimui. Registro integracijai su EK Skaidrumo moduliu ir Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma būtini70 tūkst. eurų.
įranga ir rinkų tyrimų paslaugos Pastebėtina, kad per paskutinius metus itin padaugėjo problematinių koncentracijų skaičius, kur vis daugiau įsigijimų vykdo ne finansiniai investuotojai, fondai, kurių įsigijimai retai sukelia konkurencijos problemų, bet vis dažniau jungiasi tiesioginiai konkurentai, dažnai net rinkos lyderiai. Tokiais atvejais Konkurencijos taryba turi atlikti itin išsamią ir sudėtingą teisinę – ekonominę rinkos analizę, apklausti šimtus rinkos dalyvių, koncentracijos dalyvių tiekėjus, pirkėjus, konkurentus. Tai didelių žmogiškųjų išteklių ir operatyvumo reikalaujanti veikla. Konkurencijos tarybos galimybes reikšmingai apriboja tai, jog organizacijai trūksta duomenų analizės programinių sprendimų bei galimybės prireikus pasitelkti rinkų tyrimų kompanijas.
Taip pat, papildomai būtina įsigyti profesionalią duomenų paėmimo įrangą įmonių tinkluose esančios informacijos kopijavimui. Be kita ko, būtina įsigyti ir įdiegti posėdžių garso įrangą. Konkurencijos tarybos poreikis specialiai programinei įrangai ir rinkų tyrimų paslaugoms įsigyti –
Žr. Komiteto pasiūlymą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Seimo narys Darius Petrošius 2016-10-31
Siekiant į Tauragės miestą ir rajoną pritraukti investuotojus, taip pat sudaryti sąlygas įmonėms ir namų ūkiams panaudoti gamtines dujas gamybinės veiklos ir paslaugų teikimui, yra būtinas Tauragės miesto ir rajono dujofikavimas, įrengiant gamtinių dujų skirstomąjį dujotiekį Tauragėje ir prijungiant prie AB ,,Lietuvos dujos“ dujų sistemos. Dujofikavus Tauragės miestą numatomas pirmasis stambus nebuitinis gamtinių dujų vartotojas - AB ,,Vilkyškių pieninė“, kuri 2016 metais pradėjo investicijas į žaliavinio pieno, išrūgų bei išrūgų produktų džiovinimo įrangą Tauragėje. Daromos investicijos į technologinę įrangą ir pastatus – 26 mln. eurų ir bus sukurtos naujos 40 – 45 aukštos kvalifikacijos darbo vietos. 95 procentai pagamintos produkcijos bus eksportuojama į kitas valstybes ir taip bendrovė prisidės prie Tauragės rajono eksporto didinimo ir papildomų įmokų į savivaldybės ir valstybės biudžetus. Kiekviena naujai sukurta darbo vieta sukurs papildomai 2,4 darbo vietas paslaugų sferoje. Šiuo metu yra pradėtas įgyvendinti gamtinių dujų skirstomojo dujotiekio sistemos iki Tauragės miesto įrengimo projektas, kurį vykdo AB ,,Energijos skirstymo operatorius“.
Bendra projekto vertė – 489 477 eurų, iš kurių 63 500 eurų sumokėjo AB ,,Vilkyškių pieninė“, o 181 500 eurų - Tauragės rajono savivaldybė. PASIŪLYMAS: Kadangi Tauragės rajono savivaldybė neturi finansinių galimybių apmokėti trūkstamą lėšų dalį projekto įgyvendinimui, prašome Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto
specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams“ Energetikos ministerijai numatyti 244 477 eurų dotaciją prijungimo prie dujų tinklo įmokai finansuoti. LĖŠŲ ŠALTINIS:
valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. PRIDEDAMA:
lapas. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
(pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto
: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4790 Komiteto kuruojamose srityse ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, Seimo nario Dariaus Petrošiaus pasiūlymą ir Komiteto pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas 2016-11-03 Argumentai: Viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“ 2016-10-27 raštas (reg. Nr. g-2016-9471).
Nr. g-2016-9471). Pasiūlymas:
investuoti į gamybos ir paslaugų sektorius ir kurti naujas darbo vietas Lietuvoje“ (SVP kodas: 01-03-03) įgyvendinimui skirti papildomus 5,01 mln. Eur (iš viso 21,45 mln. Eur). Lėšų šaltinis:
vardu valdymas“ skiriami asignavimai. Pritarti
komitetas 2016-11-02 Argumentai: Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos 2016-10-31 raštas (reg. Nr. G-2016-9558). Pasiūlymas: Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos patalpų esminiam pagerinimui papildomai skirti 170 tūkst. Eur. Lėšų šaltinis:
vardu valdymas“ skiriami asignavimai. Pritarti
komitetas 2016-11-02 Argumentai: Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2016-11-02 raštas (reg. Nr. g-2016-9605). Pasiūlymas:
625 tūkst. Eur , iš kurių
tūkst. Eur turtui įsigyti. Lėšų šaltinis: atitinkama suma sumažintos valstybės valdymo išlaidos. Pritarti
komitetas 2016-11-02 Argumentai: Energetikos ministro ir VĮ Lietuvos naftos produktų agentūra generalinio direktoriaus 2016-11-02 Komiteto posėdyje išdėstyta pozicija, jog VĮ Lietuvos naftos produktų agentūrai 2017 metų valstybės biudžete finansavimas nėra numatytas, o poreikis, anot Energetikos ministro, yra 3,718 mln. Eur.
Eur. Pažymėta, kad 2010 metų sutartimi, sudaryta tarp VĮ Lietuvos naftos produktų agentūros ir Klaipėdos naftos, AB, kuro talpyklos (esančios Subačiaus g., kurios buvo įvertintos 45 mln. litų), buvo perduotos Klaipėdos naftai, AB, kartu numatant sąlygas, kuriomis Klaipėdos nafta, AB 10 metų nuomos VĮ Lietuvos naftos produktų agentūrai talpyklas, taip aprūpindama 100 proc. poreikio, t.y.: iki
toną (jau įvertinus infliaciją). Lengvatinis periodas baigiasi, nuo sekančių metų turi būti mokama reali suma, kuri 2017 metų biudžete nėra numatyta. PASIŪLYMAI:
šaltinis: atitinkama suma sumažintos valstybės valdymo išlaidos. 2. Atkreipti Vyriausybės dėmesį į poreikį peržiūrėti tarifus, numatytus 2010 metų sutartyje, sudarytoje tarp VĮ Lietuvos naftos produktų agentūros ir Klaipėdos naftos,
naudojimąsi Subačiaus g. esančiomis kuro talpyklomis. Pritarti
7Balsavimo rezultatai:
pritarti bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Remigijus Žemaitaitis, Zbignev Jedinskij. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis (Komiteto biuro patarėja Laura Jasiukėnienė)
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL lietuvos respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto NR. XIIP-4790 2016-11-09
dalyvavo: K. Miškinienė – posėdžio pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, J. Kvetkovskij, R.Popovienė, R.Sargūnas, A.Sysas, J. Varkala, M. Zasčiurinskas. Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, D. Aleksejūnienė – patarėja, A.Dolmantienė – patarėja, D.Jonėnienė – patarėja, I. Kuodienė – patarėja, R. Molienė – patarėja, R. Liekienė – padėjėja. Kviestieji asmenys: D. Kamarauskienė – Finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė, V. Žagūnienė – Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vedėja, I.Večerskytė – Finansų ministerijos Mokesčių teisės skyriaus vyr. specialistė, A. Pabedinskienė – socialinės apsaugos ir darbo ministrė, A. Burinskas – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, G. Klimavičius – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, A. Šešelgis – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, A. Makarevičiūtė – socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja, A. Aranauskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė, L. Mitkutė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginio planavimo ir analizės departamento direktorė, M. Romanovska – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Apskaitos ir atskaitomybės departamento direktorė, V. Toleikienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento direktorė, D. Urbonaitienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktorė, A.Mikalauskaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Europos Sąjungos struktūrinės paramos departamento direktoriaus pavaduotoja, K.
Zaura – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktoriaus pavaduotojas, V. Dilbienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vedėja, V.Germanienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginio planavimo ir monitoringo skyriaus vedėja, V. Pėčė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus patarėja, A.Keršulis – Socialinių paslaugų ir priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius, M. Sinkevičius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius, L. Stragauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus vedėja, A. Zvicevičius – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-10-07) Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad įstatymo p rojekto 11 straipsniu siūloma nustatyti valstybinėms aukštosioms mokykloms ir valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms skolinimosi limitus.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 90 straipsnio 5 dalyje (2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančioje redakcijoje) Valstybinėms aukštosioms mokykloms yra numatyta tokia skolinimosi teisė ir sąlygos, taip pat nurodyta, kad Valstybinė aukštoji mokykla negali įkeisti daugiau kaip 20 procentų nuosavybės teise valdomo materialiojo turto, kad užtikrintų skolinių įsipareigojimų laikymąsi, be to, nekilnojamojo turto įkeitimo sandoriams turi būti gautas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sutikimas Vyriausybės nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme nėra atskirai įtvirtintų tokių sąlygų. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis teisinės sistemos darnos principu, manytina, kad valstybinių profesinio mokymo įstaigų skolinimosi teisės ir sąlygos turėtų būti numatytos ir Profesinio mokymo įstatyme. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė (2016-11-02 Nr. (1.18-2016)-2-1144) Prašymas LR Seimo Žmogaus teisių ir Biudžeto ir finansų komitetams: DĖL Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto
4790 Svarstant Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr.
XIIP-4790 prašytume atkreipti dėmesį į žemiau nurodytus argumentus dėl asignavimų poreikio, kurių neįvertino Finansų ministerija, ir
padidinti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai skiriamus valstybės biudžeto asignavimus. Norėtume pažymėti, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai valstybės biudžeto asignavimai buvo skiriami tik minimaliam įstaigos išlaikymui ir darbo užmokesčio fondui. Dėl skiriamų lėšų trūkumo nebuvo galimybės iš esmės vykdyti strateginiuose veiklos planuose numatytų veiklos efektyvumo didinimo priemonių (pavyzdžiui, atliekant struktūrinius pakeitimus ir pan.), įstaiga niekada neturėjo galimybės pasitelkti ekspertų, įgyvendinti švietimo projektų vaiko teisių propagavimo srityje bei vykdyti kitas, kontrolieriui (ombudsmenui) būdingas veiklas. Nors įstatyminiame lygmenyje įtvirtintas įstaigos, kaip savarankiškos ir atskaitingos tik Seimui konstitucinės institucijos, ginančios žmogaus (vaiko) teises ir laisves, nepriklausomumas nuo kitų valstybės institucijų, teigtina, kad Vyriausybė (Finansų ministerija) tiesiogiai įtakoja vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos veiklas ir įstatymu priskirtų funkcijų įgyvendinimo apimtis, nustatydama ir skirdama biudžeto asignavimus, neatitinkančius realių įstaigos poreikių.
Finansų ministerija buvo informuota apie Seimo valdybos 2016-04-27 nutarimą nuo 2017 sausio 1 d. nutraukti informacinių technologijų paslaugų teikimą (nuo 2017 m. sausio 1 d. iš Seimo kanceliarijos tarnybinių stočių bus iškeltos el. pašto paslaugos, nuo 2017 m. balandžio 1 d. – interneto svetainės duomenys) Seimui atskaitingoms įstaigoms ir su šiuo sprendimu susijusį papildomų valstybės biudžeto lėšų informacinių technologijų paslaugų pirkimui poreikį (18,5 tūkst. eurų), taip pat kasmet atkreipiamas dėmesys, kad realius įstaigos poreikius neatitinkantys biudžeto asignavimų limitai įtakoja vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklas ir jų apimtis bei pažeidžia kontrolieriaus instituto nepriklausomumo nuo vykdomosios valdžios principą. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius, planuodamas veiklas 2017-2019 metų laikotarpiui (sudarydamas įstaigos strateginio plano šiam laikotarpiui projektą), vadovavosi Finansų ministerijos nustatytais maksimaliais valstybės biudžeto asignavimų limitais – 490 tūkst. eurų, iš jų 318 tūkst. eurų darbo užmokesčiui (Finansų ministerijos 2016-07-08 raštas Nr. (2.33-01)-6K-1605044), tačiau Seimui pateiktame svarstyti Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr.
XIIP-4790 valstybės biudžeto asignavimų suma, lyginant su aukščiau nurodytais limitais, sumažinta 26 tūkst. eurų, t.y. iki 464 tūkst. eurų (darbo užmokesčio fondas sumažintas 4 tūkst. eurų, išlaidos sumažintos 22 tūkst. eurų). Aukščiau paminėta suma sumažinus valstybės biudžeto asignavimus Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai, įstaiga turės atsisakyti pradėtos vykdyti visuomenės švietimo priemonės (jai vykdyti buvo numatyta 11 tūkst. eurų), tačiau didžiausią įstaigos išlaikymui (išlaidoms) skiriamų valstybės biudžeto asignavimų dalį sudaro mokesčiai už komunalines, elektros energijos ir šilumos energijos paslaugas, kurių nei atsisakyti, nei sumažinti įstaiga negali, taip pat negali atsisakyti informacinių technologijų paslaugų pirkimo (įstaigos svetainės duomenys, elektroninis paštas, jų apsauga nuo išorinių trikdžių). Svarstant asignavimų sumažinimą darbo užmokesčiui, norėtume atkreipti dėmesį į valstybės įsipareigojimus pagal Asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr.
darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymo įgyvendinimo“, kurių įgyvendinimas tenka Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai. Nagrinėjant klausimą dėl Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, pakartotinai norėtume atkreipti dėmesį į Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto 2013 m. spalio 4 d. patvirtintas baigiamąsias išvadas dėl trečiojo ir ketvirtojo periodinių Lietuvos pranešimų (ataskaitų), kuriose pažymėta, kad ankstesnė, 2006 metais teikta rekomendacija stiprinti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą nebuvo įgyvendinta. Todėl Baigiamosiose išvadose (2013 m.) Komitetas rekomendavo laikytis 2006 m. baigiamosiose išvadose (CRC/C/LTU/CO/2) pateiktų rekomendacijų dėl paramos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai sustiprinimo, įskaitant pakankamą šios įstaigos aprūpinimą finansiniais ištekliais, kad ji galėtų veiksmingai vykdyti jai suteiktus įgaliojimus ir stebėti, kaip įgyvendinamos Konvencijoje nustatytos vaikų teisės“ (7 straipsnio a) punktas). Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto rekomendacijų įgyvendinimo priemonių plane, patvirtintame Tarpžinybinė vaiko gerovės tarybos sprendimu, numatyta, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierius atsakingas už priemonių vaikų švietimui ir mokymui parengimą, siekiant didinti mokymą ir informuotumą apie vaiko teises.
Lietuvos Respublikos Seimas, tvirtindamas vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2012 metų veiklos ataskaitą, 2013 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. XII-332 rekomendavo vaiko teisių apsaugos kontrolieriui vystyti veiklą visuomenės švietimo ir informavimo srityje (minėto nutarimo 2 straipsnio 4 punktas), analogiškas rekomendacijas vaiko teisų apsaugos kontrolieriui, apsvarstęs vėlesnių laikotarpių veiklos ataskaitas, teikė ir Seimo Žmogaus teisių komitetas. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą, prašome 2017 metams nustatyti bendrą Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai skiriamą asignavimų sumą 490 tūkst. eurų, iš jų 318 tūkst. eurų darbo užmokesčiui. Pritarti. Žr. komiteto sprendimą. 2. LR socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedins-kienė (2016-11-03 Nr. (1.2.4-11)SD-6601 Prašymas LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui, Biudžeto ir finansų komitetui:
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Ministerija) informuoja, kad ministerijos programoms ir priemonėms įgyvendinti 2017 metams trūksta apie 30 mln. eurų: Priemonė Asignavimai tūkst. eurų Socialiai pažeidžiamiems asmenims įdarbinti socialinėse įmonėse 21.616 Socialinėms paslaugoms finansuoti
lėšų trūkumo socialinėms įmonėms finansuoti 2017 metais. Socialinių įmonių finansavimo problema 2017 metais
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 metų veiklos prioritetų “ socialinės atskirties mažinimas išlieka prioritetine kryptimi ir 2017 metais.
Tuo tarpu, 2017 metų valstybės biudžete asignavimų 160-ies socialinių įmonių, kuriose dirba apie 6000 socialiai pažeidžiamų tikslinėms grupėms priklausančių asmenų, užteks tik 2017 metų vienam ketvirčiui. Negavus papildomo finansavimo 2017 m. projekte planuojamos skirti
sumos (2017 metams, lyginant su 2016 metams patvirtintais 4324 tūkst. eurų asignavimais socialinėms įmonėms remti papildomai skirta tik 2000 tūkst. eurų) pakaktų išmokėti socialinėms įmonėms darbo užmokesčio ir valstybino socialinio draudimo dalinę kompensaciją, kitoms valstybės pagalbos rūšims valstybės pagalba nebūtų skirta jau 2017 m. I ketvirtį. 2017 m. II–IV ketvirčius socialinės įmonės nebūtų finansuojamos. Atsižvelgiant į tai, kad negavus socialinėms įmonėms finansavimo pagal poreikį nebūtų įgyvendinamas Socialinių įmonių įstatymas, įgyvendinant Konstitucinio Teismo doktrinoje nustatytus bendruosius principus, turėtų būti svarstomas Socialinių įmonių įstatymo pripažinimo netekusiu galios klausimas. Trišalių derybų pas Ministrą pirmininką protokolu buvo nutarta siūlyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai kartu su Finansų ministerija rezervų socialiai pažeidžiamų asmenų įdarbinimui socialinėse įmonėse ieškoti perskirstant Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas. Ministerija išanalizavo jos administruojamų 2014-2020 metų ES fondų veiksmų programos priemonių būklę ir informuoja, kad perskirstyti kitų priemonių ES fondų lėšas socialinių įmonių finansavimui nėra galimybių: visos priemonės suplanuotos, didžioji dalis ES lėšų yra paskirstytos pagal administruojamas priemones vykdomiems projektams (pasirašytos sutartys su projektų vykdytojais).
Yra kelios priemonės, pagal kurias projektų sutartys dar nėra pasirašytos arba pasirašytos ne visai priemonės sumai, tačiau mažinti joms skirtas ES lėšas nėra galimybių, nes bus nepasiekti 2014-2020 metų ES fondų veiksmų programoje numatyti rodikliai, arba nebus įvykdyti kiti veiksmų programoje numatyti Lietuvos įsipareigojimai. Dėl papildomo valstybės biudžeto lėšų poreikio 2016-08-12 raštu Nr. (12.5-11)-SD-5048 papildomai kreipėmės į Finansų ministeriją ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę, tačiau prašomi papildomi asignavimai skirti nebuvo. 2. Dėl lėšų trūkumo socialinėms paslaugoms finansuoti 2017 metais (tūkst. eurų) Papildomas lėšų poreikis socialinėms paslaugoms finansuoti 2017 metams sudaro 8.575 tūkst. eurų, iš jų:
globai lėšų poreikis - 4.449 tūkst. eurų:
proc.),
išlaidas 1 asmeniui/mėn. numatant, kad šios išlaidos 2017 m. sudarys vid. 235 eurus 1 asmeniui/mėn.). 2) Socialinės rizikos šeimų socialinei priežiūrai lėšų poreikis iš viso išaugo 4.126 tūkst. eurų:
Iš viso 2017 m. - 1160 socialinių darbuotojų pareigybių ; Lėšos 2016 m. lėšos 2017 m. projekte 2017 m. lėšų poreikis Asmenų su sunkia negalia socialinei globai 20.312 28.748 24.951 Socialinės rizikos šeimų socialinei priežiūrai 8.014 (iš jų 166 supervizijoms ir kompetencijai tobulinti 12.372 (iš jų 232 supervizijoms ir kompetencijai tobulinti) Iš viso Patvirtinta 28.326 Patikslinta 30.834 (papildomai skirta 2.508) 37.323 Rodikliai 2016 m. 2017 m. (planuota pagal lėšų poreikį) Asmenų su sunkia negalia skaičius 6850 (prognozuojama metų pabaigoje 7750) 8500 (iš jų 1120 – tik nauji integralios pagalbos gavėjai) Socialinių darbuotojų pareigybių skaičius 766 1160 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija maloniai prašo Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo bei Biudžeto ir finansų komitetų atsižvelgti į susidariusią situaciją ir rasti galimus rezervus valstybės biudžete Ministerijos programų ir priemonių įgyvendinimui 2017 metams trūkstamam lėšų poreikiui patenkinti. Pritarti. Žr. komiteto sprendimą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. LR Seimo nariai: Rita Tamašunienė Vanda Kravčionok Jaroslav Narkevič Zbignev Jedinskij Irina Rozova Leonard Talmont Juzef Kvetkovskij Michal Mackevič
Statistikos departamento duomenimis dviejų žmonių šeima Lietuvoje pagimdo daugmaž 1,5 vaiko, kai pasaulio vidurkis – 2,5 vaiko. Tarp 192 pasaulio šalių Lietuva pagal gimstamumo rodiklį yra 182-oje vietoje ir toks suminis gimstamumo rodiklis jau vadinamas demografiniu nykimu. Statistikos departamento duomenimis 2001 m. pradžioje vaikai sudarė 24,4 proc. visų gyventojų, o 2014 m. pradžioje – 18,1 proc. Jungtinių Tautų skaičiavimais, šio šimtmečio pabaigoje Lietuvoje liks tik 2,453 mln. gyventojų.
Tokia situacija ir prognozės verčia susirūpinti gimstamumo mažėjimo problema Lietuvoje ir nedelsiant ieškoti atitinkamų sprendimų. PASIŪLYMAS: Pasiūlymo tikslas yra paskatinti šeimas turėti daugiau vaikų skiriant 120 Eur gimus pirmajam vaikui, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 153 Eur, o gimus antrajam ir kitiems vaikams, pajamų dydžio apribojimai netaikytini. Svarbu pabrėžti, kad siūlome
Eur. Šiam tikslui numatyti 2017 m valstybės biudžete 180 mln. Eurų. Lėšų šaltinis: Siūlome apmokestinti Lietuvoje veikiančių finansų įstaigų turtą. Registruotas Mokesčių finansų įstaigoms įstatymo projektas Nr. XIIP-4220. Taip pat pasiūlymo įgyvendinimui siūlome skirti tas lėšas, kurios bus papildomai surinktos mokesčių pavidalu (PVM, pelno..) dėl padidėjusio vidaus vartojimo. Nepritarti. 2. LR Seimo nariai:
Rita Tamašunienė Vanda Kravčionok Jaroslav Narkevič Zbignev Jedinskij Irina Rozova Leonard Talmont Juzef Kvetkovskij Michal Mackevič (2016-11-02)
Pirmaujame visoje ES kaip šalis, kurioje pensininkai gauna mažiausias pensijas. Lietuvai prisijungus prie euro zonos jau antrus metus stebimas nuolat didėjantis kainų indeksas. Pensijų padidinimas keliais eurais yra neproporcingas kainų didėjimui, todėl būtina ieškoti būdų kaip apsaugoti mažiausias pajamas gaunančius šalies piliečius, mažinti ties skurdo riba gyvenančių senjorų skaičių, užtikrinti orią senatvę.
Nustatyti, kad senatvės pensijos bendrosios dalies dydis yra kintantis ir lygus 25 procentams vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą Jei asmuo neturi būtinojo senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, bet turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą senatvės pensijai, bendrosios valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies dydis apskaičiuojamas proporcingai turimam stažui, dauginant
ir dalijant iš būtinojo. Jei asmuo neturi minimaliojo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, tuomet bendrosios valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies dydis yra lygus 20 procentų vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio. 2016-03-17 yra užregistruotas įstatymo projektas Nr. XIIP-4132, kuriam po pateikimo buvo pritarta. Siekiant visa aprėptimi įgyvendinti šį projektą 2017 metais reikėtų 300 mln. Eurų iš valstybės biudžeto. Ši suma yra labai gana ženkli ir 2017 metų valstybės biudžetui būtų per didelė našta, todėl siūlome senatvės pensijos bendrosios padidinimą iki
vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio pasiekti per 3 metus. Įgyvendinus šį pasiūlymą 2017 m. vidutiniškai senatvės pensijos bendrosios dalies dydis padidėtų 18 Eur., 2018 m. – 36 Eur., 2019 m. 54 Eur. Šiam tikslui 2017 metams būtina skirti 100 mln. Eur. Lėšų šaltinis:
sumažinti valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. 2. 2. Išaugusio vartojimo generuojamos biudžeto pajamos. Nepritarti. 3. LR Seimo narys R. J. Dagys (2016-11-08)
Nuo 2012 m.
SODROS senatvės pensija, lyginant su vidutine alga, nuosekliai mažėja (2013 – 44,8 %, 2014 – 43.4%, 2015 – 42.2%) . Siekiant, kad lyginant su vidutine alga, ji nustotų mažėti ir imtų artėti prie Europos Sąjungos vidurkio, reikalingas ženklus padidinimas. Todėl siūloma v idutinės senatvės pensijos, turint būtinąjį stažą, padidinimui 2017 metais skirti 258
ir darbo ministerijos asignavimai) ir taip 41,7 eurais padidinti vidutinę senatvės pensiją, turint būtinąjį stažą, iki 308,13 eurų (vietoj projekte numatyto šio pensijos padidinimo 16 eurų iki 281 eurų). FINANSAVIMO ŠALTINIS: Papildomas lėšas galima surinkti 2,85 proc. sumažinant lėšas visiems asignavimų valdytojams. PASIŪLYMAS:
Padidinti įstatymo projekto 2 priedo „Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto asignavimai“ Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos asignavimus 258,5 mln. eurų. Atitinkamai sumažinti likusių asignavimų valdytojų asignavimus 2,85 proc.: Tūkst. Eur iš jų: asignavimai išlaidoms: Valstybės institucijos ir įstaigos pavadinimas Iš viso iš viso iš jų darbo užmokesčiui asignavimai turtui įsigyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Pritarti. Žr. komiteto sprendimą. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Seimo Biudžeto ir finansų komitetui ir Vyriausybei atsižvelgti į komiteto pasiūlymus:
projektu) 420 717 tūkst. eurų numatytų asignavimų:
(pateiktame įstatymo projekte numatyta skirti 6324 tūkst. eurų) Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1.2 programos „Užimtumo didinimas“ priemonei „Remti socialiai pažeidžiamų asmenų įdarbinimą socialinėse įmonėse“. Numatytų asignavimų užteks valstybės paramai finansuoti tik 2017 m. nepilnam pirmam ketvirčiui.
programos „Socialinė parama“ priemonei „Pervesti lėšas socialinėms paslaugoms finansuoti“ (pateiktame įstatymo projekte numatyta skirti 28 748 tūkst. eurų), iš jų:
socialinėms globos gavėjams, kuriems bus naujai pradėtos teikti integralios pagalbos paslaugos pagal ES lėšomis finansuojamą projektą ir naujiems ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos gavėjams);
įsigyti šeimoms ir asmenims teikti, bankams ir savivaldybėms“ (pateiktame įstatymo projekte numatyta skirti 2131 tūkst. eurų). 1.5. 26 tūkst. eurų biudžeto asignavimų (paprastosioms išlaidoms, iš jų 4 tūkst. eurų darbo užmokesčiui) Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai (pateiktame įstatymo projekte numatyta skirti 464 tūkst. eurų) informacinių technologijų paslaugoms pirkti ir sumažintam darbo užmokesčiui kompensuoti. 1.6.
asignavimų valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčiui mokėti, 5 eurais padidinus valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį, taikomą 2017 metais. 2. Siūlyti Vyriausybei iš esmės peržiūrėti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 3.1 programos „Šeimos gerovės ir vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimas“ priemonės „Teikti kompleksines paslaugas šeimoms ir vaikams“ (pateiktame įstatymo projekte numatyta skirti 8820 tūkst. eurų) pavadinimo ir turinio atitikimą, t.y. šią priemonę skirti ne socialinės rizikos šeimoms; siūlyti suvienodinti šios priemonės įgyvendinimo vertinimo kriterijus visiems priemonės vykdytojams (savivaldybėms kartu su partneriais (nevyriausybinėmis organizacijomis ir kt.). 3. Siūlyti Vyriausybei skirti valstybės biudžeto asignavimus Užimtumo fondo administravimo išlaidoms už nedarbo socialinio draudimo įmokų pervedimą kompensuoti (valstybinio audito ataskaitos „Valstybinio socialinio draudimo fondo 2015 metų ataskaitų rinkinio teisingumas bei lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumas“ 6 priedo „Rekomendacijų įgyvendinimo planas“ 3 rekomendacija). 4. Pateiktų pasiūlymų lėšų šaltiniai:
vykdomų programų (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai 2015 metais įstatymu patvirtinta 985 700 tūkst. eurų asignavimų, patikslinta – 990 200 tūkst. eurų, panaudota – 964 900 tūkst. eurų (97,4 proc.), nepanaudota – 25 300 tūkst. eurų (2,6 proc.);
7Balsavimo rezultatai:
už – 8, prieš – 0, susilaikė – 1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Kristina Miškinienė arba Rimantas Jonas Dagys. Komiteto pirmininkė (Parašas) Kristina Miškinienė Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė
Europos reikalų komitetas
DĖL
nR. XIIP-4790 2016-11-04
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Europos reikalų komiteto nariai: Audronius Ažubalis, Linas Balsys, Šarūnas Birutis, Vydas Gedvilas, Povilas Gylys, Benediktas Juodka, Andrius Kubilius, Arminas Lydeka, Kęstutis Masiulis, Andrius Mazuronis, Marija Aušrinė Pavilionienė, Domas Petrulis, Giedrė Purvaneckienė, Egidijus Vareikis, Birutė Vėsaitė, Mečislovas Zasčiurinskas, Aleksandras Zeltinis, Emanuelis Zingeris, Zita Žvikienė. Europos reikalų komiteto biuras: vedėja Rūta Bunevičiūtė, patarėjos Dainora Asevičienė, Danutė Budreikaitė, Renata Lygienė, Vilma Trukšnienė, Liucija Vervečkienė.
Kviestieji asmenys: Valstybės kontrolės vyriausioji valstybinė auditorė Nomeda Poteliūnienė, Valstybės kontrolės vyriausiasis patarėjas Aurimas Miškinis, Finansų ministerijos departamento direktorė Irma Lazickienė, Užsienio reikalų ministerijos trečioji sekretorė Aurelija Laurušonytė, Finansų ministerijos Europos Sąjungos ir tarptautinių santykių departamento direktorius Darius Trakelis, Audito komiteto biuro patarėja Laura Pranaitytė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos patarėjas Martynas Lukoševičius, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos patarėja Lina Adakauskienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja Janina Alasevičienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Biudžeto ir finansų komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja Jolanta Dzikaitė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė, Kultūros ministerijos Europos Sąjungos skyriaus vedėja Daiva Nazarovienė, Finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė, Finansų ministerijos viceministrė Agnė Bagočiūtė, Sveikatos apsaugos ministerijos viceministras Valentin Gavrilov, Sveikatos apsaugos ministerijos Europos Sąjungos paramos skyriaus patarėja Valentina Karaliov. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2016-10-1811 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad įstatymo p rojekto 11 straipsniu siūloma nustatyti valstybinėms aukštosioms mokykloms ir valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms skolinimosi limitus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 90 straipsnio 5 dalyje (2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančioje redakcijoje) Valstybinėms aukštosioms mokykloms yra numatyta tokia skolinimosi teisė ir sąlygos, taip pat nurodyta, kad Valstybinė aukštoji mokykla negali įkeisti daugiau kaip 20 procentų nuosavybės teise valdomo materialiojo turto, kad užtikrintų skolinių įsipareigojimų laikymąsi, be to, nekilnojamojo turto įkeitimo sandoriams turi būti gautas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sutikimas Vyriausybės nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme nėra atskirai įtvirtintų tokių sąlygų. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis teisinės sistemos darnos principu, manytina, kad valstybinių profesinio mokymo įstaigų skolinimosi teisės ir sąlygos turėtų būti numatytos ir Profesinio mokymo įstatyme. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
:
Lietuvos Respublikos 2017 metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4790 tiek, kiek tai susiję su projektų, finansuojamų ES lėšomis, bendrafinansavimu. 6.1.2.
numatytų asignavimų mažinimui ir siūlyti pagrindiniam komitetui nepritarti siūlomam papildomam ateinančių metų Seimo kanceliarijos asignavimų mažinimui 5 procentais , kaip tai numato Lietuvos Respublikos 2017 metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4790, išlaikant šiuos asignavimus tokius, kokie numatyti Seimo valdybos patvirtintame 2017 m. biudžeto asignavimų Seimo kanceliarijai projekte. 6.1.3. Pakartotinai pabrėžti būtinybę ateinančių ir vėlesnių metų biudžete numatyti tokį finansavimą, kuris įgalintų sklandžiai vykdyti su naryste ES susijusių klausimų nagrinėjimą Seime, leistų stiprinti parlamentinės diplomatijos procesus ir plėtoti bendradarbiavimą su kitų valstybių nacionaliniais parlamentais bei ES institucijomis, atsižvelgiant į 2015-11-04 Europos reikalų komiteto išvadą dėl 2016 m. biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto, kurioje Komitetas siūlė Seimo kancleriui siekti, kad biudžeto projekte būtų numatyti tokie asignavimai Seimo kanceliarijai, kurie leistų Seimui užtikrinti parlamentinės diplomatijos su strategiškai svarbių ES valstybių narių parlamentais stiprinimą ir sklandžius parlamentinės demokratijos sklaidos procesus . 6.1.4. Rekomenduoti Seimo kancleriui 2017 m. išlaikyti pagalbos priemonių Rytų partnerystės šalių parlamentams programą su ne mažesniu, kaip 2016 m. finansavimu. 6.1.5. Siūlyti Seimo valdybai nustatyti aiškią pagalbos priemonių Rytų Partnerystės šalių parlamentams programos administravimo tvarką ir išskirti šios programos priemonių prioritetus. 6.1.6. Nepritarti Lietuvos Respublikos 2017 metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4790 numatytiems asignavimams Užsienio reikalų ministerijai.
Komiteto nuomone, šių asignavimų nepakanka ministerijos strateginiams tikslams įgyvendinti , tarp kurių paminėtinas ekonominės diplomatijos, ES ir NATO vaidmens stiprinimas, ES viešinimas Lietuvoje. Siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Užsienio reikalų ministerijos 2016-10-25 rašte Seimo Europos reikalų komitetui (Nr. (6.1.10)3-5349) pateiktą asignavimų poreikį ir svarstyti galimybę pasiūlyti ministerijai jos biudžeto projekte atskira eilute išskirti lėšas funkcijoms, susijusioms su ES reikalų koordinavimu, ES viešinimu Lietuvoje, atstovavimu Lietuvos interesams ES ir ryšių su Europos valstybėmis plėtojimu. 6.1.7. Siūlyti pagrindiniam komitetui rekomenduoti Vyriausybei rengiant valstybės biudžeto projektus aiškiai susieti strateginius biudžeto tikslus su konkrečiais siekiamais rezultatais. 6.1.8. Siūlyti pagrindiniam komitetui atkreipti Vyriausybės dėmesį į būtinybę rengiant 2018 ir vėlesnių metų valstybės biudžeto projektus atsižvelgti į Valstybės kontrolės rekomendacijas dėl valstybės investicijų programos bei valstybės valdomo turto efektyvumo didinimo. 7. Balsavimo rezultatai: pritarti bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Gediminas Kirkilas, Andrius Kubilius. Komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas ERKB patarėja Renata Lygienė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2016-11-02
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Saulius Jakimavičius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Rita Varanauskienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas, Vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius, Finansų ministerijos atstovės: Irena Džervienė, Rima Usonienė; Teisėjų tarybos pirmininkas Egidijus Laužikas, Nacionalinės teismų administracijos atstovės:
Vita A. Gudelevičiūtė, Aurelija Martinkutė, Generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas ir Generalinės prokuratūros kanclerė Jūratė Pavilionienė, Teisingumo ministerijos kancleris Arūnas Kazlauskas, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Generalinis komisaras Linas Pernavas ir Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėjas Rytis Berčiūnas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius Remigijus Baniulis, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo atstovas Martynas Austys, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius Rymantas Mockevičius ir direktoriaus pavaduotojas Paulius Nemira, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vadas Renatas Požėla, VBP skyriaus vedėjas Virgaudas Lukoševičius, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vadas Ričardas Pocius, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos patarėjas Tomas Marozas, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos pirmininkas Vytautas Kurpuvesas. 2.
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2016-10-17 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekto 11 straipsniu siūloma nustatyti valstybinėms aukštosioms mokykloms ir valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms skolinimosi limitus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 90 straipsnio
aukštosioms mokykloms yra numatyta tokia skolinimosi teisė ir sąlygos, taip pat nurodyta, kad Valstybinė aukštoji mokykla negali įkeisti daugiau kaip 20 procentų nuosavybės teise valdomo materialiojo turto, kad užtikrintų skolinių įsipareigojimų laikymąsi, be to, nekilnojamojo turto įkeitimo sandoriams turi būti gautas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sutikimas Vyriausybės nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme nėra atskirai įtvirtintų tokių sąlygų. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis teisinės sistemos darnos principu, manytina, kad valstybinių profesinio mokymo įstaigų skolinimosi teisės ir sąlygos turėtų būti numatytos ir Profesinio mokymo įstatyme. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2016-10-24 Lietuvos Respublikos Seimui buvo pateiktas 2017 m etų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4790 (toliau – Biudžeto projektas).
Sis biudžeto projektas buvo pateiktas nepakankamai įvertinus esamus (Lietuvos Respublikos Seimo priimtus) įpareigojimus vidaus reikalų įstaigoms. Atkreipiame dėmesį, kad 2016-01-01 įsigaliojo naujasis Vidaus tarnybos statutas, kurio įgyvendinimui buvo numatytos papildomos lėšos. Keičiant darbo laiko normą, susidarė situacija, kurioje, siekiant užtikrinti pakankamą pajėgų parengtį, būtina arba įdarbinti papildomą kiekį pareigūnų, arba pavesti dirbti viršvalandinį darbą ir už jį apmokėti. Deja, įstaigos vengia taip organizuoti tarnybą, kad pareigūnai gautų papildomą apmokėjimą, toks elgesys motyvuojamas lėšų trūkumu, nors finansavimas buvo skirtas. Atsižvelgiant į tai, kad Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimas sukuria finansinių įsipareigojimų, būtina skirti pakankam ai lėšų, kad būtų išlaikyta vidaus reikalų įstaigų pakankama parengtis ir reikiamas pareigūnų skaičius, galintis dirbti reikiamą valandų skaičių. Pabrėžtina, jog šis įsipareigojimas (dėl finansavimo susijusio su savaitės darbo laiko normos pakeitimu), yra priimtas pakankamai seniai ir dėl jo nebeturėtų būti papildomai diskutuojama. Atkreipiame dėmesį, jog šešioliktosios Vyriausybės vadovas A. Butkevičius 2015 m. pabaigoje, 2016 m. pradžioje įsipareigojo padidinti pareigūnų darbo užmokestį. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo turimais duomenimis, šio tikslo (padidinti darbo užmokestį) nuosekliai siekia vienintelė policijos sistema (nors joje ir yra problemų, susijusių su
„Programos 1000“ įgyvendinimu). Centrinės vidaus reikalų įstaigos deklaruoja
sieksiančios didinti pareigūnų darbo užmokestį (pakelti aukštyn žemiausio darbo užmokesčio kartelę), tačiau darbo užmokesčio kėlimo programa, greitis (kada bus pasiektas rezultatas), nėra sukonkretinti, formalizuoti. Tai reiškia, kad nenuoširdiems vadovams lieka galimybė manipuliuoti keliamu darbo užmokesčiu, nurodyti, kad „trūksta finansavimo“ ir nusišalinti nuo pokyčių įgyvendinimo.
Vidaus reikalų ministerija tokioje situacijoje nėra pajėgi išreikalauti realių pokyčių, galbūt dėl politinės valios trūkumo arba politinio palaikymo trūkumo, todėl labai svarbu, kad Lietuvos Respublikos Seimas, komitetai vertindami įstaigoms skiriamą finansavimą realiai įvertintų įstaigų poreikį, jų galimybes didinti pareigūnų darbo užmokestį. Pažymėtina, kad Seimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija prižiūri Vyriausybės veiklą. Seimo komitetai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statutu vykdo parlamentinę kontrolę - kitaip tariant, Seimas turi visus įgaliojimus reikalauti pateikti konkrečius skaičius: kiek pareigūnų dar gauna artimą minimaliam mėnesinį darbo užmokestį, kiek lėšų reikia, kad šiems pareigūnams laipsniškai būtų padidintas darbo užmokestis, todėl atsižvelgdami į tai, prašome užimti aktyvią poziciją išsiaiškinant kokie yra įstaigų poreikiai, kad 2020 metais pradedantys tarnybą pareigūnai gautų ne mažesnį nei 1000 EUR darbo užmokestį po mokesčių, o atitinkamai vyresni ir aukštesnių grandžių pareigūnai gautų didesnį darbo užmokestį, taip pat išsiaiškinti, kokiomis pakopomis (etapais) tai galėtų būti įgyvendinta. Aptariant vidaus reikalų įstaigoms skiriamą finansavimą, pažymėtina, kad be darbo užmokesčio dar yra kitos sritys, kurios yra itin apleistos - pirmiausia pareigūnų aprūpinimas specialiomis priemonėmis, apmokymas jomis naudotis, pareigūnų taktinio veikimo sudėtingose situacijose apmokymai. Pastaraisiais metais vidaus reikalų įstaigas sukrečiančios tragedijos rodo, kad būtina skirti didesnį dėmesį aprūpinimo ir apmokymo sritims, pareigūnų saugai ir sveikatai, individualioms apsaugos priemonėms, kompleksiniams saugos užtikrinimo sprendimams. Pastebėjome, jog įstaigos dažnai nurodo finansavimo poreikį nurodydami minimalius ir maksimalius skaičius.
Toks informacijos pateikimas yra manipuliatyvus — įstaigos turėtų tiksliai nurodyti, kiek lėšų reikės aprūpinimui, mokymams. įskaitant tai, kad intensyviai mokant pareigūnus, reikia papildomų pajėgų, kurios užtikrintų viešąjį saugumą atitraukus dalį pareigūnų į mokymus. Atsižvelgdami į tai, prašome išreikalauti iš centrinių vidaus reikalų įstaigų (asignavimų valdytojų) tikslios informacijos apie tai, koks yra poreikis aprūpinimui, kiek laiko reikia skirti mokymams ir kiek papildomų pajėgų reikia, kad būtų užtikrinta\viešoji tvarka, visuomenės saugumas. Šiuo metu įvyko Seimo rinkimai, nors rezultatai dar nėra patvirtinti, akivaizdu, kad Seimo valdančioji dauguma, Vyriausybė, keisis. Vis dėl to, teisėsauga, jos veikimas turi būti aprūpinti taip, kad galėtų veikti be sutrikimų, o kadenciją baigianti valdančioji dauguma būtų padariusi viską, kad naujoji Seimo dauguma ir Vyriausybė galėtų priimti pasvertus, valstybei reikšmingus sprendimus apsaugoti teisėsaugą nuo problemų sprendimų atidėliojimo bei užbaigti kadenciją garbingai, aukštai pakelta galva. Atsižvelgti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2016-10-20 Įvertinome
patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4790 Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui numatytas skirti lėšas. Dėl projekte numatytų asignavimų apimties pastabų bei pasiūlymų neturime. Išlaidų pavadinimas LRV skirta lėšų projekte Realus lėšų poreikis Skirtumas, kurio trūksta, lyginant su projektu
numatytų asignavimų pastabų ir pasiūlymų neturi. 2.
2Teisėjų taryba,
2015-10-24
biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4790 (toliau – Įstatymo projektas) Lietuvos Respublikos teismams numatoma skirti
tūkst. eurų , ir
asignavimų turtui įsigyti . Teisėjų taryba ne kartą informavo Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Finansų ministeriją apie pagrindinius papildomus teismų finansinius poreikius 2017 metams, kurie yra būtini teismų funkcijų vykdymui, tačiau Įstatymo projekte į juos atsižvelgta tik iš dalies. Teisėjų taryba atkreipia dėmesį į būtinybę teismų biudžetams 2017 metams papildomai skirti lėšų: tūkst. Eur Išlaidų pavadinimas LRV skirta lėšų projekte Realus lėšų poreikis Skirtumas, kurio trūksta, lyginant su
Pastaba. Teismų turtui įsigyti taikomas centralizuoto finansavimo būdas, todėl lėšų poreikis nurodytas Nacionalinės teismų administracijos biudžetui, o teismų biudžete turtui įsigyti 31 tūkst. eurų sudaro teismų suplanuotos pajamų įmokų lėšos. Teisėjų taryba prašo Lietuvos Respublikos teismams 2017 metų biudžete papildomai skirti lėšų pagrindiniams minimaliems teismų finansiniams poreikiams, kurie yra būtini užtikrinti teismų funkcijų vykdymą. Toliau nurodyti būtiniausi poreikiai, kuriems neskirtas finansavimas Įstatymo projekte. 1. Dėl asignavimų darbo užmokesčiui trūkumo.
Įvertinus teismų programos „Teisingumo vykdymas“ 2016 metų trijų ketvirčių biudžeto vykdymo duomenis ir teismų pateiktą faktinį poreikį darbo užmokesčiui IV ketvirčiui, bei jau įvertinus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Teisėjų tarybos numatytą teismų biudžetų asignavimų likučių perskirstymą, kuriuo bus padegtas asignavimų darbo užmokesčiui trūkumas gruodžio mėnesio avansams, numatoma, kad 2016 m. pabaigoje teismams darbo užmokesčiui pritrūks 1541 tūkst. eurų, iš jų 997 tūkst. eurų atlyginimams už gruodžio mėnesį ir 544 tūkst. eurų Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymui (toliau – Įstatymas) už 2016 metus įgyvendinti , t. y. grąžinti 5 % gražintinos darbo užmokesčio sumos . Taigi
ir 477 tūkst. eurų darbdavio mokamoms socialinio draudimo įmokoms, persikels padengimui į 2017 metų biudžetą, kuriame šios lėšos nėra numatytos. Taip pat 2017 metų Įstatymo projekte nėra atsižvelgta į tai, kad
tarnautojų keisis priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus procentas iš
Lietuvos valstybei metus padidėjimui 2017 m. papildomai reikia
užmokesčiui (taikant šiuo metu galiojančius pareiginių algų, nuo kurių skaičiuojamas priedas, koeficientus). Atsižvelgiant į tai, kad teismams kasmet metų pabaigoje trūksta lėšų išmokėti darbo užmokestį, šiam stažų pokyčiui padengti reikalingos papildomos lėšos, priešingu atveju, tai dar padidina teismų darbo užmokesčio fondo trūkumą.
Pažymėtina, kad 2015 m. pabaigoje ir 2016 metais Teisėjų taryba, taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir kitos institucijos sulaukė ne vieno teismų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kreipimosi/skundo, o taip pat teismų kreipimųsi, kad teismai nesulaukia pretendentų eiti valstybės tarnautojo – teismo posėdžių sekretoriaus pareigas dėl to, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei nuo 2015 m. liepos 1 d. palaipsniui pradėjus didinti tik minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA) ir tik jai didinti skiriant papildomus asignavimus, daugumos teismų raštinių darbuotojų ir kitų specialistų, dirbančių pagal darbo sutartis, bei teismo posėdžių sekretorių atlyginimai beveik arba visiškai susilygino su valytojų ar kiemsargių, kurių darbas nereikalauja jokios kvalifikacijos, atlyginimais. Teisėjų taryba 2015 m. spalio 7 d. raštu Nr. 36P-234-(7.1.10) „Dėl teismų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atlyginimų koeficientų“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę prašydama peržiūrėti bei padidinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ 4 priede nustatytų koeficientų dydžius, kad nustatytas darbo apmokėjimo reglamentavimas nepažeistų darbuotojų, atliekančių svarbias teismų sistemai funkcijas, reikalaujančias žinių ir atitinkamų gebėjimų, teisėtų lūkesčių, teisingumo, proporcingumo principų bei teismų darbuotojų teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą.
Atsakydama į Teisėjų tarybos kreipimąsi, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2015 m. spalio 16 d. rašte Nr. (11.10.-53) SD-6525 „Dėl Ministro Pirmininko pavedimo vykdymo“ iš esmės pritarė Teisėjų tarybos prašymui nurodydama, jog tam, kad nebūtų diskriminacijos atskiroms darbuotojų grupėms, darbo užmokestis turėtų būti didinamas kompleksiškai, tačiau taip pat nurodė, kad tam turėtų būti numatytos lėšos valstybės biudžete . Socialinės apsaugos ir darbo ministerija priminė, kad teismų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, gali būti taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos
pat reikalingos papildomos lėšos. Teisėjų taryba pažymi, kad nei 2016 metų biudžete, nei 2017 metų Įstatymo projekte jokios papildomos lėšos, sudarančios sąlygas padidinti teismų raštinės, archyvo darbuotojų ir posėdžių sekretorių atlyginimus, kad jie nebūtų beveik lygūs MMA nėra numatytos, o esant teismų darbo užmokesčio fondo trūkumui, teismai neturi vidinių resursų šiai situacijai pakeisti. Dėl bendro teismų darbo užmokesčio ir socialinio draudimo fondo trūkumo skaičiuojant 12-ai mėnesių faktiniais 2016 metų dydžiais, be įsiskolinimų ir kompensavimo įgyvendinant Įstatymą, teismams trūksta 3396 tūkst. eurų, iš jų 2593 tūkst. eurų darbo užmokesčiui . T. y. preliminariai toks būtų teismų įsiskolinimas 2016 m. pabaigoje, jei visi teisėjų ir kito personalo faktiniai etatai būtų užimti visą laiką ir nebūtų sutaupymų dėl laikino nedarbingumo.
Todėl prašome 2017 metų biudžete numatyti nors tokį padidinimą, kurį būtų galima paskirstyti mažiausiai uždirbantiems raštinės, archyvo darbuotojams bei teismo posėdžių sekretoriams. 2. Dėl asignavimų kitoms išlaidoms trūkumo. Teismų sistemai metai iš metų skiriama per mažai asignavimų augančioms teismų ryšių, vertimų išlaidoms, mokymams, pasenusiam inventoriui atnaujinti, neatsižvelgiama į realius poreikius bei prekių ir paslaugų kainų augimą. Jeigu skiriama papildomų asignavimų didžiausių įsiskolinimų dengimui, tai padengus didžiausias mokėtinas sumas ryšiams, komunalinėms paslaugoms, lėšų teismų sąlygų pagerinimui vėl nelieka. Todėl sensta teismų turimas inventorius, nėra finansinių galimybių net minimaliam kosmetiniam patalpų remontui, baldų atnaujinimui, organizuoti ir apmokėti kasmetinei pastatų techninei priežiūrai, trūksta lėšų personalo mokymams (pagal lėšas visai neatitinkama net minimaliems Valstybės tarnybos įstatymo reikalavimams skirti 1 % nuo darbo užmokesčio fondo), teismų turimas transportas dažnai yra kritinės būklės, todėl daug išleidžiama jo remontui. Teismuose didėja vertimų poreikiai į (iš) lietuvių kalbą bei proceso metu naudojamų kalbų skaičius, todėl vis daugiau paslaugų reikalinga pirkti iš vertimų biurų. Didėjant kalbų, iš/į kurias reikalinga verti įvairovei, šios problemos nuolatinis konkrečios kalbos vertėjo etatas teisme išspręsti negali. Teismams nuolat trūkstant asignavimų kitoms išlaidoms (prekių ir paslaugų naudojimui), kitų išlaidų, į kurias patenka ir vertimų paslaugos, finansavimo situacija teismuose ypač bloga. Paskirstant asignavimus teismams, teismų poreikiai kitoms išlaidoms dengiami tik iš dalies. Kuo ilgiau tęsiasi šis laikotarpis, tuo labiau blogėja teismų situacija.
Teismų mokėtinos sumos kitoms išlaidoms 2015 m. pabaigai sudarė 279 tūkst. eurų, iš jų: ryšių paslaugoms – 86 tūkst. eurų, komunalinėms paslaugoms – 125 tūkst. eurų, kitoms paslaugoms (į kurias įeina ir teisingumo vykdymui tiesiogiai būtinos vertimų paslaugos, kelionės išlaidų dengimas liudytojams, ekspertams bylose ir kt.) – 33 tūkst. eurų, kitoms prekėms – 27 tūkst. eurų, tačiau biudžete kitoms išlaidoms papildomai teismams numatyta tik 150 tūkst. eurų. Todėl prašome asignavimus kitoms išlaidoms prekių ir paslaugų naudojimui teismams 2017 m. padidinti nors 300 tūkst. eurų, iš jų 50 tūkst. eurų – vertimų paslaugoms, 120 tūkst. eurų – kvalifikacijos kėlimui, 130 tūkst. eurų – pastatų techninei priežiūrai ir būtiniausio inventoriaus atnaujinimui . Prašome atsižvelgti į išdėstytas aplinkybes bei teismų poreikių finansavimo būtinumą ir tarpininkauti, kad teismų biudžetams 2017 m. būtų papildomai skirta 6230 tūkst. eurų išlaidoms, iš jų 4528 tūkst. eurų darbo užmokesčiui. Teisėjų taryba taip pat atkreipia dėmesį, kad ženkli dalis būtinų teismų poreikių turėtų būti finansuojama Nacionalinės teismų administracijos, kuri organizuoja ir užtikrina centralizuotą teismų materialinį techninį aprūpinimą reikiamu ilgalaikiu turtu, inventoriumi ir paslaugomis, biudžete . Todėl prašome sudaryti sąlygas vykdyti centralizuotą teismų aprūpinimą, užtikrinti Teismų reformai įgyvendinti reikalingo finansavimo skyrimą ir tarpininkauti 2017 metams skiriant lėšas, kaip nurodyta Nacionalinės teismų administracijos rašte Teisės ir teisėtvarkos komitetui dėl 2017 metų Nacionalinės teismų administracijos biudžeto.
Pritarti Pritarta , kad 2017 m. būtų papildomai skirta 6230 tūkst. eurų išlaidoms , iš jų 4528 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ( įsiskolinimams dėl darbo užmokesčio padengti, 5 % neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalies grąžinimui, priedams už ištarnautus Lietuvos valstybei mokėjimams užtikrinti, raštinės ir posėdžių sekretorių atlyginimams, kad jie nebūtų lygūs su MMA mokėti, vertimų paslaugoms, pastatų techninei priežiūrai ir pasenusio inventoriaus atnaujinimui, kvalifikacijos kėlimui ir kitoms išlaidoms) . Lėšų šaltinis:
Padidinti 2018 metų valstybės biudžeto pajamas, atitinkamai didinant pajamas iš valstybės įmonių dividendų. 3. Nacionalinė teismų administracija, 2015-10-24 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4790 (toliau – Įstatymo projektas) Nacionalinei teismų administracijai numatoma skirti 11659 tūkst. eurų, iš jų darbo užmokesčiui 1037 tūkst. eurų , ir 2384 tūkst. eurų asignavimų turtui įsigyti . Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas Lietuvos Respublikos teismų veiklai ir pasiruošti teismų reorganizavimui, Nacionalinė teismų administracija prašo 2017 metams papildomai skirti lėšų: tūkst. Eur Išlaidų pavadinimas LRV skirta lėšų projekte Realus lėšų poreikis Skirtumas, kurio trūksta, lyginant su projektu Išlaidos iš jų darbo užmokestis 9275 1037 9675 1037
360 Iš viso:
760 Toliau nurodyti būtiniausi poreikiai 2017 metams, kuriems Įstatymo projekte neskirtas finansavimas.
Pažymėtina, kad Nacionalinė teismų administracija 2017 metais turi įvykdyti visus pasirengimo Lietuvos Respublikos teismų reorganizavimui (toliau – ir teismų reforma) darbus, kad 2018 m. sausio 1 d. pradėtų veiklą jau reorganizuoti teismai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 124 str. 2 d. 5 p. ir 128 str. 1 d., Nacionalinė teismų administracija įpareigota organizuoti ir užtikrinti centralizuotą teismų materialinį techninį aprūpinimą reikiamu ilgalaikiu turtu, inventoriumi ir paslaugomis, tam Nacionalinė teismų administracija vykdo programą „Teismų centralizuotas aprūpinimas“, kuriai tinkamai vykdyti nuolat trūksta finansavimo. 1. Dėl teismų transporto. Ypač svarbus teismų poreikis tiesiogiai susijęs su teismų reorganizavimu yra teismų aprūpinimas tarnybiniu transportu. Teismų bent minimalus aprūpinimas techniškai tvarkingais, ekonomiškais automobiliais yra svarbus, siekiant efektyvaus teismų darbo organizavimo, operatyvaus susisiekimo ir bylų perdavimo tarp teismo rūmų. Teismų reformos nuostatų, įteisinančių teisėjų mobilumą parenkant teismo posėdžio vietą, įgyvendinimo galimybės susijusios su teismų aprūpinimu tarnybiniu transportu. Nuvykimas į kitus teismo rūmus negali būti užtikrintas vien naudojantis asmenine ar visuomenine transporto priemone, be to, bylos teisėjams skirstomos automatizuotai, nesant galimybės atsižvelgti į tai, ar teisėjas turi asmeninę transporto priemonę, kuria galėtų nuvykti į kitą teismą.
Šiuo klausimu Nacionalinė teismų administracija ir Teisėjų taryba ne kartą kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Finansų ministeriją, tačiau problema nesprendžiama, taip pat problema ne kartą minėta teikiant pastabas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, susijusių su išlaidų, kai teisėjas nagrinėja bylą, teismingą kitam teismui, kompensavimu, projektams. Šiuo metu 6 teismai visai neturi tarnybinio automobilio, kuris yra būtinas teismo funkcijoms vykdyti. Dar 11 teismų turi tarnybinius automobilius, kurie yra apie 20 metų senumo, didžioji dalis iš jų pagaminti 1995 m. Ir jie yra vieninteliai teismų turimi automobiliai, kadangi dauguma teismų turi po 1 tarnybinį automobilį, išskyrus kelis didžiuosius teismus turinčius po 2. Kitų teismų turimi automobiliai taip pat yra 8-10 metų senumo. Senų automobilių eksploatacinės išlaidos dažnai yra didesnės nei šių automobilių vertė, jie yra nesaugūs, genda ir daugiausiai naudotini tik nedideliems atstumams rajono ribose. Siekiant 17 teismų, kurių automobilių būklė yra blogiausia arba automobilio visai nebėra, aprūpinti tarnybiniu transportu, ir užtikrinti, kad didesnių apylinkių centriniai teismai iš viso turėtų bent po 2 tarnybinius automobilius, reikalinga
(20 automobilių po 18 tūkst. eurų). Kaip alternatyva automobilių pirkimui galėtų būti automobilių nuomos galimybė. Tokiu atveju,
nuomai kasmet reikalinga 116 tūkst. eurų (apie 5800 eurų per metus vienam automobiliui) išlaidoms . Palyginus matyti, kad naujų automobilių pirkimas atsipirktų jau 4 eksploatacijos metais.
Atsižvelgiant į teismų reorganizavimą, padidėjus jungiamų teismų personalo susitikimų kiekiui, jau dabar stebimas didesnis transporto poreikis, o būtent 2017 metų pabaigoje ir reorganizuotų teismų veiklos 2018 m. pradžioje (dėl veiklos organizavimo pokyčių, vykdomų perdavimų ir pan.) bus ypač didelis poreikis transportui tarp teismų rūmų. Tuo tarpu 17 teismų šiai dienai tam visai neturi sąlygų, todėl automobiliai turi būti nupirkti per 2017 m., 2018 metais pradėti viešuosius pirkimus būtų per vėlu, padidėtų teismų nusiskundimų kiekis nesant galimybių organizuoti darbo. Prašome užtikrinti teismų aprūpinimą tarnybiniu transportu tiesiogiai reikalingu teismų funkcijoms vykdyti asignavimus turtui įsigyti skiriant 2017 m. Nacionalinės teismų administracijos programai
„Teismų centralizuotas aprūpinimas“. 2. Dėl teismų pastatų, patalpų bei
inžinerinių sistemų remonto. Nacionalinės teismų administracijos statybų specialistai parengė Teismų remontų poreikių suvestinę, kurioje įvertinta bendra teismų pastatų remonto darbų (t. y. be investicijų projektų) poreikio suma sudaro 3,9 mln. eurų. Tuo tarpu programoje
„Teismų centralizuotas aprūpinimas“ yra tik apie 150 tūkst. eurų visų teismų
pastatų, patalpų ir inžinerinių sistemų remontui per metus, įskaitant ir neplanuotus avarijų likvidavimo darbus. 2017 metais Nacionalinė teismų administracija ir turimas lėšas planuoja nukreipti teismų archyvo patalpų sutvarkymui ir archyvavimo vietos padidinimui (archyvo patalpų grindų išlyginimui, kad būtų galimybė įrengti mobiliuosius stelažus, įėjimo durų pakeitimui, vėdinimo sistemos remontui ar įrengimui, vandentiekio vamzdynų iškėlimui iš patalpų ir kt.) , kaip vienai iš pasirengimo teismų reorganizavimui sričių, todėl kitiems teismų remontų poreikiams lėšų beveik nelieka.
Pažymėtina, kad šiai dienai d alis teismų neturėdami tinkamų sąlygų archyvuoti bylas, jas sandėliuoja darbo kabinetuose ant grindų, rūsiuose ir palėpėse, kas visiškai neatitinka Dokumentų saugojimo ir saugyklų įrengimo taisyklių, ypač atsižvelgiant į teismų dokumentų svarbą ir jų kiekį. Esant dabartiniam finansavimui (po 150 tūkst. eurų per metus) vien esami teismų remonto poreikiai būtų įgyvendinami 26 metus , todėl teismų problemos, susijusios su pastatais, toliau didėja. Atsižvelgiant į valstybės ekonominę situaciją (prieš krizę teismų remontui buvo skiriama apie 2,4 mln. litų kasmet) ir į tai, kad visų teismų (po teismų reformos teismų pastatų skaičius nemažės) remontų darbų per metus nupirkti ir įgyvendinti neįmanoma, planuotina remontus išdėstyti 6-7 metams, todėl kiekvieniems metams teismų remontams papildomai būtina 400 tūkst. eurų išlaidoms . Pažymėtina, kad Nacionalinė teismų administracija smulkaus kosmetinio patalpų remonto neorganizuoja, todėl visi reikalingi remonto darbai, perkami Nacionalinės teismų administracijos nėra kosmetinis patalpų sąlygų pagerinimas.
Nacionalinė teismų administracija taip pat atkreipia dėmesį, kad dalis sričių, reikalingų teismų reformai tinkamai įgyvendinti 2017 m. biudžete yra finansuojamos tik iš dalies (pavyzdžiui, įrengti Elektrėnų teismo rūmams numatyta skirti tik pusę sumos), tačiau Nacionalinė teismų administracija atskirai dėl to nesikreipia su sąlyga, kad likusi reikalinga suma bus užtikrinta 2018 metų biudžete ir su tiekėjais bus galima baigti atsiskaityti 2018 m. pradžioje. Iš viso prašome 2017 m. teismų centralizuotam aprūpinimui užtikrinti papildomai skirti 760 tūkst. eurų, iš jų 400 tūkst. eurų išlaidoms (remonto darbams) ir 360 tūkst. eurų turtui įsigyti. Atsižvelgiant į išdėstytą, prašome tarpininkauti dėl 2017 metams būtinų lėšų skyrimo Nacionalinės teismų administracijos vykdomai programai „ Teismų centralizuotas aprūpinimas “. Pritarti iš dalies Pritarta iš dalies : t.y. ne 760 tūkst. eurų, bet 516 tūkst. eurų, iš jų : pritarta ne 360 tūkst. eurų turtui įsigyti (buvo prašyta 20 automobilių po 18 tūkst. eurų pirkimui), bet
(automobilių nuomai) ir 400 tūkst. eurų išlaidoms (teismų pastatų, patalpų bei inžinierinių sistemų remontui). Lėšų šaltinis: Padidinti 2018 metų valstybės biudžeto pajamas, atitinkamai didinant pajamas iš valstybės įmonių dividendų. 4. Generalinė prokuratūra, 2016-10-21 Teikiame pasiūlymus 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui dėl Generalinės prokuratūros asignavimų poreikio: tūkst.
Eur Išlaidų pavadinimas LRV skirta lėšų projekte Realus lėšų poreikis Skirtumas, kurio trūksta, lyginant su projektu
rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Generalinei prokuratūrai numatyta 30
tūkst. eurų turtui įsigyti. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra vykdo 3 ilgalaikes strateginio veiklos plano programas:
1) Baudžiamojo persekiojimo tobulinimas ir veiksmingumo užtikrinimas;
2) Viešojo intereso gynimo sistemos sukūrimas ir jos veiksmingumo užtikrinimas;
3) Administravimo sistemos tobulinimas ir išteklių optimizavimas. Generalinei prokuratūrai įgyvendinant užsibrėžtus tikslus ir uždavinius 2017 metams būtini papildomi asignavimai. Papildomi asignavimai reikalingi šioms svarbiausioms sritims:
draudimui – 471,5 tūkst. eurų. Šiuo metu prokuratūros sistemoje dirba 138 prokurorų padėjėjų ir 698 prokurorai. Vienas prokuroro padėjėjas vidutiniškai dirba su 5 prokurorais. Būtina palaipsniui mažinti šį santykį, didinat prokurorų padėjėjų skaičių. Šis santykis būtų optimalus, jei trims prokurorams tektų vienas prokuroro padėjėjo etatas. Tai būtų galima pasiekti per trejus metus, kasmet didinat prokurorų padėjėjų korpusą bent 30 etatų. Tam kasmet reiktų 471,5 tūkst. eurų (iš jų 360 tūkst. eurų darbo užmokesčiui) papildomų asignavimų. 2) Kvalifikacijos kėlimui – 24 tūkst. eurų.
rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Generalinei prokuratūrai kvalifikacijos kėlimo išlaidoms papildomai numatyta tik 30 tūkst. eurų. Skirtų lėšų nepakanka, nes pagal patvirtintą 2017 m. prokuratūros mokymų planą išlaidos sudarys 54 tūkst. eurų. Generalinė prokuratūra 2016 m. prokurorų ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimui galėjo numatyti tik 10 tūkst. eurų, tai sudaro tik 0,05 proc. darbo užmokesčiui skirtų asignavimų. Prokuratūros įstatymo 32 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog išlaidų sąmatoje prokurorų mokymui turi būti numatytos lėšos, sudarančios ne mažiau kaip 1 procentą ir ne daugiau kaip 3 procentus prokurorų darbo užmokesčiui skirtų asignavimų, tai yra nuo 150 tūkst. eurų iki 450 tūkst. eurų. Prokuratūra neturi vidinių rezervų perskirstyti finansinius išteklius, numatant didesnius asignavimus kvalifikacijos kėlimui. Pažymėtina, kad neskyrus papildomo finansavimo užtikrinti tinkamą prokurorų kvalifikacijos kėlimą yra neįmanoma. Prokurorų profesinių gebėjimų stiprinimas ypač aktualus, nes būtent profesiniai gebėjimai daro tiesioginę įtaką baudžiamojo persekiojimo kokybei, viešojo intereso funkcijų įgyvendinimui, ikiteisminio tyrimo ir teismo procesams. Teorines ir praktines žinias prokurorai privalo gilinti ne tik nacionalinės, bet ir tarptautinės teisės srityje, o skiriamų asignavimų suma tokius mokymus daro nepasiekiamus. L ėšų stygius kvalifikacijos tobulinimui daro ir darys tiesioginę įtaką darbo kokybei ir rezultatams. Atkreiptinas dėmesys, kad startavus Integruotai baudžiamojo proceso informacinei sistemai būtina užtikrinti bendrą darbo su šia sistema praktiką, todėl bus rengiami regioniniai mokymai prokurorams, tam tikslui nuomojamos kompiuterinės salės. 3) Transporto priemonių įsigijimui – 120 tūkst. eurų.
Šiuo metu Generalinėje prokuratūroje ir teritorinėse prokuratūrose naudojami 55 tarnybiniai automobiliai, iš jų 10 tarnybinių automobilių yra 1998 metų, tai yra 17 metų senumo. Šiuos automobilius 2017 metais būtina pakeisti naujais. Automobilių parkas nebuvo atnaujinamas jau šešerius metus. Teikdami pasiūlymus 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui, prašėme automobilių įsigijimui papildomai skirti 170 tūkst. eurų. Iš įstatymo projekte numatytų skirti asignavimų automobilių įsigijimui skyrėme 50 tūkst. eurų, tačiau tai netenkina prokuratūros poreikių, todėl prašome naujų automobilių įsigijimui papildomai skirti 120 tūkst. eurų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašome rasti galimybę Generalinei prokuratūrai 2017 metų valstybės biudžeto projekte papildomai numatyti 615,5 tūkst. eurų papildomų asignavimų. Pritarti iš dalies Pritarta iš dalies , t.y. ne 615, 5 tūkst. eurų, bet
:
1) pritarta ne 471,5 tūkst. eurų, bet
darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui (palaipsniui didinti prokurorų padėjėjų skaičių);
2) pritarta24 tūkst. eurų kvalifikacijos kėlimui;
3) pritarta ne
turtui įsigyti (buvo prašoma automobilių pirkimui), bet50 tūkst. eurų (automobilių nuomai). Lėšų šaltinis: Padidinti 2018 metų valstybės biudžeto pajamas, atitinkamai didinant pajamas iš valstybės įmonių dividendų. 5.
5Teisingumo ministerija, 2016-10-21 Išlaidų pavadinimas LRV skirta lėšų projekte Realus lėšų poreikis Skirtumas, kurio trūksta, lyginant su projektu Teisingumo ministerija Išlaidos, Iš jų darbo užmokestis
6 731,012 960,06 229,0 Iš viso:
124 603,024 374,0 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija Išlaidos, Iš jų darbo užmokestis 724,0 477,0 928,0 561,0 204,0 84,0 Turtui įsigyti 4,0 34,0 30,0 Iš viso: 728,0 962,0 234,0 Stojimui į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) (komandiruočių išlaidoms ir kt.) (Teisingumo ministerija) 55,0 75,0 20,0 Transporto avarijų ir incidentų tyrimo funkcijų užtikrinimui (Teisingumo ministerija) 57,0 77,0 20,0 Investicijų projektui „Administracinio pastato Vilniuje, Geležinio Vilko g.
55, rekonstravimas – pritaikymas Lietuvos teismo ekspertizės centro veiklai“ (Teisingumo ministerija) 14,0 174,0 160,0 Pagal vykdytinus dokumentus atlyginti asmenims turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Teisingumo ministerija) 1370,0 1470,0 100,0 Asmenų, nukentėjusių nuo smurtinių nusikalimų, žalai kompensuoti (Teisingumo ministerija) 820,0 870,0 50,0 Civilinės būklės aktų registravimo funkcijai atlikti (tikslinės dotacijos savivaldybėms) (Teisingumo ministerija) 2 069,02 503,0 434,0 Pirminės teisinės pagalbos teikimo funkcijai atlikti (tikslinės dotacijos savivaldybėms) (Teisingumo ministerija) 563,0 608,0 45,0 Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos duomenų tvarkymo funkcijai atlikti (dotacijos savivaldybėms) (Teisingumo ministerija) 695,0 940,0 245,0 Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkymo ir duomenų teikimo valstybės registrams funkcijai atlikti (dotacijos savivaldybėms) (Teisingumo ministerija) 49,0 52,0 3,0 VĮ Registrų centro vykdomoms priemonėms įgyvendinti (neatlygintinam registrų duomenų teikimui, masinio vertinimo funkcijai, informacinių sistemų vystymui) 1 185,014 461,013 276,0 Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos vykdomoms priemonėms įgyvendinti (prekių ir paslaugų įsigijimui) 443,0 465,0 22,0 Lietuvos teismo ekspertizės centro vykdomoms priemonėms įgyvendinti (įsteigtų pareigybių darbo užmokesčio fondo trūkumui padengti ir pastato einamojo remonto darbams apmokėti) 21 415,0 22 292,0 877,0 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vykdomoms priemonėms įgyvendinti (prekių, paslaugų ir turto įsigijimui) 3 299,0 3 385,0 86,0 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiklai, iš jų: 70 698,079 734,09 036,0 valstybės tarnautojų pareigybių kategorijoms padidinti (vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedu) 174,0 siekiant padidinti laisvės atėmimo vietų medicinos specialistų darbo užmokestį 20 procentų 643,0 įgyvendinti imuniteto funkcijų vykdymo centralizavimą, siekiant padidinti korupcijos prevencijos priemonių efektyvumą 166,0 bausmių vykdymo sistemos 124,5 pareigybių išlaikymui 1 482,0 siekiant 2017 metais padidinti pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių pareigūnams mokamų priemokų už darbą pavojingomis darbo sąlygomis dydžius iki 6 procentų (2,9 procentiniais punktais) 486,0 siekiant mažinti pareigūnų sužalojimus, būtina aprūpinti Kalėjimų departamentui pavaldžias laisvės atėmimo vietų įstaigas specialiosiomis priemonėmis, radijo ryšio ir kitomis priemonėmis darbuotojų saugumui užtikrinti ypatingų (ekstremalių) įvykių metu 184,0 siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr.
55, rekonstravimas – pritaikymas Lietuvos teismo ekspertizės centro veiklai“ (Teisingumo ministerija) 14,0 174,0 160,0 Pagal vykdytinus dokumentus atlyginti asmenims turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Teisingumo ministerija) 1370,0 1470,0 100,0 Asmenų, nukentėjusių nuo smurtinių nusikalimų, žalai kompensuoti (Teisingumo ministerija) 820,0 870,0 50,0 Civilinės būklės aktų registravimo funkcijai atlikti (tikslinės dotacijos savivaldybėms) (Teisingumo ministerija) 2 069,02 503,0 434,0 Pirminės teisinės pagalbos teikimo funkcijai atlikti (tikslinės dotacijos savivaldybėms) (Teisingumo ministerija) 563,0 608,0 45,0 Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos duomenų tvarkymo funkcijai atlikti (dotacijos savivaldybėms) (Teisingumo ministerija) 695,0 940,0 245,0 Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkymo ir duomenų teikimo valstybės registrams funkcijai atlikti (dotacijos savivaldybėms) (Teisingumo ministerija) 49,0 52,0 3,0 VĮ Registrų centro vykdomoms priemonėms įgyvendinti (neatlygintinam registrų duomenų teikimui, masinio vertinimo funkcijai, informacinių sistemų vystymui) 1 185,014 461,013 276,0 Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos vykdomoms priemonėms įgyvendinti (prekių ir paslaugų įsigijimui) 443,0 465,0 22,0 Lietuvos teismo ekspertizės centro vykdomoms priemonėms įgyvendinti (įsteigtų pareigybių darbo užmokesčio fondo trūkumui padengti ir pastato einamojo remonto darbams apmokėti) 21 415,0 22 292,0 877,0 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vykdomoms priemonėms įgyvendinti (prekių, paslaugų ir turto įsigijimui) 3 299,0 3 385,0 86,0 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiklai, iš jų: 70 698,079 734,09 036,0 valstybės tarnautojų pareigybių kategorijoms padidinti (vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedu) 174,0 siekiant padidinti laisvės atėmimo vietų medicinos specialistų darbo užmokestį 20 procentų 643,0 įgyvendinti imuniteto funkcijų vykdymo centralizavimą, siekiant padidinti korupcijos prevencijos priemonių efektyvumą 166,0 bausmių vykdymo sistemos 124,5 pareigybių išlaikymui 1 482,0 siekiant 2017 metais padidinti pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių pareigūnams mokamų priemokų už darbą pavojingomis darbo sąlygomis dydžius iki 6 procentų (2,9 procentiniais punktais) 486,0 siekiant mažinti pareigūnų sužalojimus, būtina aprūpinti Kalėjimų departamentui pavaldžias laisvės atėmimo vietų įstaigas specialiosiomis priemonėmis, radijo ryšio ir kitomis priemonėmis darbuotojų saugumui užtikrinti ypatingų (ekstremalių) įvykių metu 184,0 siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 patvirtintą Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programą, būtina modernizuoti įkalinimo įstaigas bei pagerinti įkalintų asmenų gyvenamąją aplinką, sveikatos priežiūrą 5 901,0 Pritarti iš dalies Pritarta iš dalies , t.y. ne 24 374 tūkst. eurų Teisingumo ministerijai ir 234 tūkst. eurų Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, bet 23 189 tūkst. eurų Teisingumo ministerijai, iš jų :
1) 13 276 tūkst. eurų Registrų centro vykdomoms priemonėms įgyvendinti;
2) 877 tūkst. eurų Lietuvos teismo ekspertizės centro vykdomoms priemonėms įgyvendinti;
3) 9 036 tūkst. eurų Kalėjimų departamento veiklai.
Lėšų šaltinis: Padidinti 2018 metų valstybės biudžeto pajamas, atitinkamai didinant pajamas iš valstybės įmonių dividendų. 6. Vidaus reikalų ministerija, 2016-10-21 Atsakydami į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto paklausimą, informuojame, kad Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) bendras papildomų lėšų poreikis , įvertinus 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatomus skirti papildomus asignavimus, sudaro 6 587 tūkst. Eur : (tūkst. Eur) Asignavimų pavadinimas LRV skirta lėšų projekte Realus lėšų poreikis Skirtumas, kurio trūksta lyginant su projektu Išlaidoms213525218
587 Lentelėje nurodytas asignavimų trūkumas yra būtinas šioms reikmėms :
1pasirašytų sutarčių dėl Vidaus reikalų telekomunikacinio tinklo duomenų ir balso perdavimo, skaitmeninės mobiliojo radijo ryšio sistemos (SMRRS) įrangos komponentų talpinimo ir SMRRS techninio aptarnavimo paslaugų įsigijimo įgyvendinimui – 821 tūkst. Eur (šios sutartys finansuojamos Vidaus saugumo fondo Specialiosios tranzito schemos (STS) ir valstybės biudžeto lėšomis.
santykinė finansavimo STS lėšomis dalis procentais mažėja nuo 42 proc. iki 9 proc., todėl skirtumą reikia apmokėti valstybės biudžeto lėšomis);
modernizavimui –
(SMMRS techninė infrastruktūra veikia be atnaujinimų 7 metus, centrinio valdiklio tarnybinių stočių ir kitos techninės įrangos gyvavimo ciklas yra pasibaigęs, todėl neatnaujinant sistemos techninės ir programinės įrangos didėja infrastruktūros priežiūros ir palaikymo kaštai);
nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo pajėgumų stiprinimui ir pinigų plovimo bei terorizmo finansavimo prevencijai – 1 891 tūkst. Eur, iš jų:
laisvų pareigybių komplektavimui – 575 tūkst. Eur (iš jų 439 tūkst. Eur darbo užmokesčiui); 3.2. aprūpinimui tarnybine uniforma – 200 tūkst. Eur;
plovimo prevencijos informacinės sistemos palaikymui – 60 tūkst. Eur; 3.4. kompiuterinės ir analitinės programinės įrangos įsigijimui, siekiant užtikrinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą – 200 tūkst. Eur; 3.5. sustiprinti kriminalinės žvalgybos veiksmingumą ir įsigyti specializuotą ekspertinę įrangą ir kompiuterinę techniką
.
Eur . Pritarta Pritarta:
tūkst. eurų, iš jų:
eurų išlaidoms, iš jų darbo užmokesčiui –
1 847 tūkst. eurų turtui įsigyti. (Vidaus reikalų telekomunikacinio tinklo duomenų ir balso perdavimo, skaitmeninės mobiliojo radijo ryšio sistemai , taip pat FNTT laisvoms pareigybėms komplektuoti, aprūpinimui tarnybine uniforma, pinigų plovimo prevencijos informacinės sistemos palaikymui, kompiuterinės ir analitinės programinės įrangos įsigijimui, kriminalinės žvalgybos veiksmingumo stiprinimui, kvalifikacijos kėlimui, būtinoms prekėms ir paslaugoms, ilgalaikio turto įsigijimui). Lėšų šaltinis:
Padidinti 2018 metų valstybės biudžeto pajamas, atitinkamai didinant pajamas iš valstybės įmonių dividendų. 7. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, 2016-10-21 Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4790 Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas), įvertinus asignavimų perskirstymą programoms ir jų priemonėms, kurios bus baigtos vykdyti 2016 m. ir kurioms nereikia numatyti asignavimų 2017 m. numatoma 219,2 mln. Eur (iš jų 218,8 mln. Eur valstybės biudžeto asignavimų , 0,3 mln. Eur pajamų įmokų ir 0,1 mln. Eur bendrojo finansavimo ir Europos Sąjungos lėšų ir kitos tarptautinės finansinės paramos), papildomai numatoma beveik 9,7 mln. Eur valstybės biudžeto asignavimų daugiau . Policijos biudžeto
4,4 proc., tačiau, palyginti su 2008 m., vis dar lieka mažesnis 22,1 mln. eurų, arba 9,2 proc. Papildomai skirtos lėšos paskirstytos Vidaus tarnybos statutui įgyvendinti (priedams už turimus laipsnius padidinti nuo
pareigūnų darbo laiko normos per savaitę nustatymo) – 8215 tūkst.
Eur, užtikrinti nuolatinį policijos gebėjimų ir pajėgumų stiprinimą terorizmo, informacinio ir kibernetinio saugumo užtikrinimo srityse (įsigyti programinę ir techninę įrangą) – 600 tūkst. Eur, užtikrinti, kad dauguma policijos pareigūnų dirbtų teritorijose, gatvėse, bendrautų su gyventojais, ir tik nedaugelis funkcijų būtų atliekamos kabinetuose (atnaujinti automobilių parką, įsigyti reikiamas darbo priemones patruliuojantiems ir į įvykius reaguojantiems policijos padaliniams) – 300 tūkst. Eur, grąžinti dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintą darbo užmokesčio (atlyginimo) dalį
papildomų asignavimų poreikis, įvertinus numatomus papildomai skirti 9,7 mln. Eur asignavimų, sudaro 9,5 mln. Eur, iš jų 8,3 mln. Eur išlaidoms, 1,2 mln. Eur investicijoms. 1. Policijos įstaigų viešosios policijos mobiliųjų padalinių materialiniam aprūpinimui gerinti papildoma prašoma 1000 tūkst. Eur (bendras poreikis 5,3 mln. Eur). Terorizmas, ekstremizmas, asmenų radikalizacija, užsienio kovotojai, „pavieniai asmenys“ – tai reiškiniai, paskutiniu metu keliantys didelę grėsmę tiek tarptautiniam, tiek Lietuvos vidaus viešajam saugumui ir stabilumui, visuomenės saugumui, asmenų gyvybei, sveikatai, turtui.
Reikia pažymėti, kad išpuolių metu, ypač kai veikdavo grupė ginkluotų asmenų, visų šalių teisėsaugos institucijos susidurdavo su sunkumais savalaikiai pasitelkiant proporcingas pajėgas incidento neutralizavimui, perimetro apsaugai bei viešosios tvarkos užtikrinimui. Analizuojant pastarųjų metų terorizmo ir smurtinio ekstremizmo tendencijas, įvykusius išpuolius (Prancūzijos bei Belgijos atvejai), vertinant Lietuvos, Europos Sąjungos bei kitų šalių patirtį darytina išvada, kad pirmieji Lietuvos policijos padaliniai, kurie privalės reaguoti į galimą terorizmo išpuolį, užtikrinti išpuolio perimetro apsaugą, galimų įtariamųjų sulaikymą bei viešosios tvarkos užtikrinimą bus šalies viešosios policijos mobiliųjų padalinių (toliau – mobilieji padaliniai) pareigūnai. Siekiant užtikrinti pakankamą ir nuolatinį operatyvumą bei efektyvią veiklą kovoje su galimais terorizmo išpuoliais, būtinas mobiliųjų padalinių pareigūnų ginkluotės, ekipuotės ir asmeninių saugos priemonių aprūpinimas ir atnaujinimas bei būtini specializuoti mokymai efektyviai veikti tiek užkardant galimą teroristinį išpuolį, tiek ir įvykus teroristiniam išpuoliui. 2017 m. papildomai prašome 1 mln. Eur, o bendras 5,3 mln. Eur poreikis galėtų būti patenkintas per 5 metus, kasmet skiriant po 1 mln. Eur. Neįgyvendinus aukščiau paminėtų priemonių, policijos veiksmai galimų teroristinių išpuolių metu būtų stipriai apsunkinti . 2. Vidaus tarnybos statuto 37 str. nuostatoms, susijusioms su 40 valandų pareigūnų darbo laiko normos per savaitę nustatymu papildomai prašoma 2881 tūkst. Eur (bendras poreikis 3332 tūkst. Eur, siūloma 2017 m. papildomai skirti tik 451 tūkst. Eur).
Eur). Vidutiniškai Lietuvoje nuolat dirba ir į įvykius reaguoja apie 240 policijos ekipažų (skaičius svyruoja nuo 200 iki 280, priklausomai nuo paros meto, savaitės dienos, renginių ir pan.). Neskiriant papildomo finansavimo, atsižvelgiant į šiuo metu turimą policijos pajėgų skaičių, vienu metu patruliuojančių policijos ekipažų skaičius sumažėtų apie 15 proc . Tokiu atveju, bus neįmanoma užtikrinti tinkamo reagavimo į pagalbos prašymus, incidentus, susijusius su Kaliningrado tranzitu, taip pat užtikrinti patruliavimą viešose vietose ir eismo saugumą keliuose:
operatyvumas. Vienam policijos ekipažui reikės sureaguoti į 15-18 procentų daugiau pranešimų apie nusikalstamas veikas bei kitus teisės pažeidimus, todėl pailgės reagavimo laikas. Tai gali sukelti rimtų pasekmių – kelti pavojų gyventojų sveikatai ir gyvybei.
viešose vietose. Stengiantis laiku reaguoti į policijos gaunamus pranešimus, prevenciniam patruliavimui liks nepakankamai laiko.
latentinių nusikaltimų, kurie išaiškinami tik policijos pro-aktyvaus darbo dėka, atskleidimas. Prognozuotina, kad gali pablogėti akcizais apmokestinamų prekių, narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartos, neteisėtos komercinės veiklos, prostitucijos kontrolė.
saugumo užtikrinimui ypač pajus rajonų ir mažesnių miestelių gyventojai. Rajonų policijos komisariatuose viešosios policijos padaliniai dirba universalumo principu, todėl tokios veikos, kaip eismo priežiūra, prevencinė veikla ir pan., nustatant veiklos prioritetus, nusileidžia reagavimui į įvykius ir jų tyrimui.
renginiams (sporto, užsienio vadovų vizitai, konferencijos ir pan.), stiprinamos policijos pajėgos. Nemažai renginių vyksta šventinėmis dienomis, kai pareigūnams už darbą mokama padidintu tarifu.
Stengiantis išvengti viršvalandžių ir taupyti lėšas, pareigūnams suteikiamos poilsio dienos, todėl sumažėja dirbančių pajėgų skaičius kitomis dienomis, tai ypač juntama didmiesčiuose. Pareigūnai sutiktų dirbti viršvalandinį darbą, tačiau nepakanka lėšų už jį atlyginti. 3. Policijos pareigūnų šaudymo pratyboms šoviniams įsigyti – 250 tūkst. Eur. Šiuo metu iš policijos biudžeto skiriama lėšų 50 proc. reikiamo poreikio šoviniams šaudymo pratyboms įsigyti (vietoj
sumažintos mažinant policijai skiriamus asignavimus 2009–2013 m.). Pastarųjų metų įvykių ir faktų visuma rodo, kad policijos pareigūnų šaudymo ir ginklo valdymo įgūdžiai pavojingose ir stresinėse situacijose turi būti nuolat palaikomi. 4. Užtikrinti nuolatinį policijos gebėjimų ir pajėgumų stiprinimą terorizmo, informacinio ir kibernetinio saugumo užtikrinimo srityse papildomai prašoma 500 tūkst. Eur (įsigyti reikiamą programinę ir techninę įrangą, bendras poreikis 1100 tūkst. Eur, siūloma 2017 m. papildomai skirti 600 tūkst. Eur). Išpuoliai prieš visuomenės narius, internetu plintanti terorizmo ir smurtinio ekstremizmo propaganda kelia nerimą. Teroristinės organizacijos išnaudoja internetą asmenų verbavimui, terorizmo propagandai, teroristiniam išpuoliams organizuoti ir vykdyti. Interneto galimybės leidžia grupuočių nariams išlikti anonimiškiems, plačiai skleisti jiems reikiamą informaciją (taip pat uždaruose forumuose) ir pan. Kai kurių Rusijos Federacijos tautų atstovų su vyraujančiu Islamo tikėjimu (Čečėnija, Ingu-šija, Dagestanas) suaktyvėjusi veikla Baltijos valstybėse. Tokie asmenys galimai turi ryšius/sąsajas su Sirija, Islamo valstybėmis ir Ukraina. Be to, tokie asmenys siekia investuoti savo lėšas į strateginės reikšmės objektus. Per 2016 m.
Per 2016 m. I ketvirtį (2016 m. sausio 1 – balandžio 6 d.) pasaulyje įvykdyti 556 islamis-tiniai išpuoliai, kuriuose žuvo 5519 žmonių, 7198 buvo sužeisti. Dalis šių išpuolių įvykdyti Euro-pos valstybėse (Belgija, Prancūzija, Škotija), dalis – netgi kaimyninėse (Rusija). Taip pat pastaruosius metus stebima tendencija, kai tradiciniai sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai, tokie, kaip prekyba narkotikais, ginklais, sukčiavimai stambiu mastu, turto prievartavimas yra padaromi elektroninėje erdvėje, tam naudojama kenkimo programinė įranga (kompiuterių virusai šifruoja duomenis, vėliau reikalaujama išpirkos už duomenų atšifravimą). Taip pat vykdomos kibernetinės atakos prieš finansines įstaigas, kritinės IT infrastruktūros objektus bei valstybės valdymui svarbių institucijų tarnybines stotis , už atakų nutraukimą reikalaujama išpirkų, kurias prašoma sumokėti kriptovaliuta . Siekiant policijai tinkamai reaguoti į besikeičiantį nusikalstamumą, būtina numatyti naujas priemones ir būdus, leidžiančius sustiprinti kovą su terorizmu, elektroniniais nusikaltimais bei kibernetiniais incidentais, ir tam būtinas prioritetinis valstybės dėmesys ir skiriamas tikslinis finansavimas pažangių informacinių–technologinių priemonių diegimui, plėtrai, techninės ir programinės įrangos aprūpinimui, gebėjimų stiprinimui . 5. Policijos pareigūnų motyvacijai didinti (pirminės ir vidurinės grandžių pareigūnų darbo užmokesčiui kelti) papildomai prašoma 2 588 tūkst. Eur. Lietuvos policijos veiklos 2015–2020 m. gairėse užsibrėžtas tikslas siekti, kad policijos pareigūno darbo užmokestis 2019 m., atskaičius mokesčius, būtų ne mažesnis nei 1000 eurų. Nuo 2016-07-01 pirminės grandies pareigūnai atskaičius mokesčius uždirbs ne mažesnį kaip 600 eurų darbo užmokestį, vidurinės grandies – ne mažesnį kaip 700 eurų darbo užmokestį. 2588 tūkst.
iki 650 eurų atskaičius mokesčius (darbo užmokestis padidėtų beveik 1400 pareigūnų), vidurinės grandies pareigūnams – iki 770 eurų atskaičius mokesčius (darbo užmokestis padidėtų beveik 2500 pareigūnų). 6. Užtikrinti, kad dauguma policijos pareigūnų dirbtų teritorijose, gatvėse, bendrautų su gyventojais, ir tik nedaugelis funkcijų būtų atliekamos kabinetuose – papildomai prašoma 1500 tūkst. Eur (bendras poreikis 1800 tūkst. Eur, siūloma 2017 m. papildomai skirti 300 tūkst. Eur). 2016–2017 m. policijai optimizuojant veiklą, bus siekiama užtikrinti gyventojų poreikius į saugią gyvenamąją aplinką, gerinti paslaugų teikimo visuomenei kokybę, racionaliai naudoti turimus žmogiškuosius, finansinius ir techninius išteklius. Daugiau pareigūnų dirbant gatvėje, bus sustiprintas viešosios tvarkos užtikrinimas, policijos paslaugos taps lengviau pasiekiamos gyventojams, sutrumpės reagavimo į pranešimus ir pranešimų apie įvykius tyrimo terminai. Vienas iš siektinų reformos rezultatų – vienu metu turėti šalyje apie 600 į pranešimus apie įvykius reaguojančių pajėgų (ekipažų), tai yra dvigubai daugiau nei šiuo metu. Aprūpinus policiją būtinu kiekiu patruliavimui ir reagavimui skirtų transporto priemonių (70 proc. turimų automobilių senesni nei 6 metų, ridos viršija 400 tūkst. km ir daugiau) bei jas sukomplektavus būtiniausiomis pagalbos teikimo priemonėmis, visuomenė gautų iš reaguojančių pareigūnų visapusiškesnės ir kokybiškesnės pagalbos, būtų užtikrintas tinkamas reagavimas į įvykius. Lėšos reikalingos automobiliams ir laužimo, gelbėjimo priemonėms, planšetiniams kompiuteriams ir spausdintuvams (vietoje išrašyti pažeidimų protokolus) įsigyti. 7. Romų taboro kontrolė ir narkotinių medžiagų pasiūlos prieinamumo mažinimo priemonėms – 390 tūkst. Eur.
Eur. Sprendžiant narkotikų problemas, susijusias su romų taboru, siekiama užtikrinti, kad narkotikai nepatektų į taborą ir kad būtų apsunkintas narkotikų prieinamumas vartotojams, atvykstantiems į taborą jų įsigyti. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo romų tabore ypatumai (dauguma narkotikus platinančių asmenų ne kartą teisti ir nuolat tobulėja) reikalauja didelių policijos žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Romų tabore būtų nuolat organizuoti viešo ir neviešo pobūdžio priemonės, reidai, tikslinės operacijos ir patikrinimai. 8. Žemiausias pajamas gaunančių darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gerovei didinti – 386 tūkst. Eur. Šiuo metu vidutinis tarnybinis atlyginimas sudaro 350–400 Eur, kuris nėra konkurencingas. Atlygis būtų padidintas apie 5 proc. Prašome Jūsų tarpininkauti, kad Policijos departamentui 2016 m. biudžeto projekte papildomai būtų numatyta 9,5 mln. Eur, iš jų 8,3 mln. Eur išlaidoms, 1,2 mln. Eur investicijoms. (tūkst. Eur) Išlaidų pavadinimas LRV skirta lėšų projekte Realus lėšų poreikis Skirtumas, kurio trūksta, lyginant su projektu Išlaidos
Iš jų darbo užmokestis
Turtui įsigyti
Iš viso
Pritarti Pritarta
tūkst. eurų, iš jų:
eurų išlaidoms, iš jų darbo užmokesčiui –
1 200 tūkst. eurų turtui įsigyti. (Vidaus tarnybos statuto nuostatoms įgyvendinti, mobiliųjų padalinių materialiniam aprūpinimui, šoviniams pratyboms įsigyti, gebėjimų terorizmo, informacinio ir kibernetinio saugumo srityse stiprinimui, pareigūnų motyvacijai didinti, priemonėms pareigūnų darbui gatvėse įsigyti, Romų taboro kontrolei ir narkotinių medžiagų pasiūlos prieinamumo mažinimo priemonėms, žemiausias pajamas gaunančių darbuotojų gerovei padidinti). Lėšų šaltinis:
Padidinti 2018 metų valstybės biudžeto pajamas, atitinkamai didinant pajamas iš valstybės įmonių dividendų. 8.
8Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, 2016-10-24 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – departamentas) teikia būtiną 2017 m.
lėšų poreikį. Pavadinimas LRV skirta lėšų projekte Būtinas lėšų poreikis Skirtumas, kurio trūksta, lyginant su projektu Pastaba Išlaidos 86.945,0 88.585,0 1.640,0 Darbo užmokestis ir socialinis draudimas 56.166,0 56.906,0 740,0 Vidaus tarnybos statuto įgyvendinimui (dėl 40 valandų darbo savaitės); DU ir Sodra Priešgaisrinės ir civilinės saugos funkcijų užtikrinimas 7.078,0 7.978,0 900,0 Nuomoti gaisrines cisternas ir keltuvus, pastatus Savivaldybėms perduotų funkcijų vykdymas 23.701,0 23.701,0 Strateginės ir neliečiamos atsargos 869,0 869,0 Turtui įsigyti 4.310,0 5.510,0 1.200,0 Ugniagesių gelbėtojų mokyklos plėtrai Valčiūnuose (800,0), ir BPC regioninio padalinio pastato Klaipėdoje statybai Pajamų įmokos 3.635,0 3.635,0 Iš viso: 95.759,0 98.599,0 2.840,0 Pažymime, kad įvykus keliems incidentams Astravo atominės elektrinės statybvietėje, būtina Vilniaus regione atnaujinti Perspėjimo sirenomis sistemą. Prašome rasti galimybę šios sistemos atnaujinimui skirti 1600 tūkst. eurų . Taip pat norime pažymėti, kad valstybės perduotoms savivaldybėms priešgaisrinės ir civilinės saugos funkcijoms atlikti skiriama nepakankamai lėšų, dėl ko nukenčia šių funkcijų atlikimo kokybė. Visos 2012-2017 metais papildomai skirtos lėšos buvo skirtos minimaliajai mėnesinei algai padidinti ar krizės metu sumažintam darbo užmokesčiui kompensuoti. Siekiant užtikrinti savivaldybėse tinkamą priešgaisrinės ir civilinės saugos funkcijų vykdymą prašome papildomai skirti 2470 tūkst. eurų , iš jų 1000 tūkst. eurų ilgalaikiam turtui įsigyti.
Pritarti iš dalies Pritarta iš dalies , t.y. ne 6910 tūkst. eurų, bet 4340 tūkst. eurų, iš jų :
1) pritarta 2840 tūkst. eurų (Vidaus tarnybos statuto nuostatų įgyvendinimui, gaisrinių cisternų ir keltuvų, pastatų nuomai, mokyklos Valčiūnuose plėtrai ir BPC pastato Klaipėdoje statybai);
2) pritarta ne 1600 tūkst. eurų perspėjimo sirenų sistemos atnaujinimui, bet 500 tūkst. eurų ;
3) pritarta ne 2470 tūkst. eurų savivaldybėse tinkamam priešgaisrinės ir civilinės saugos funkcijų vykdymui, bet 1000 tūkst. eurų . Lėšų šaltinis: Padidinti 2018 metų valstybės biudžeto pajamas, atitinkamai didinant pajamas iš valstybės įmonių dividendų. 9. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, 2016-10-21 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) asignavimų poreikis – 129 325 tūkst. Eur, iš to skaičiaus pasirengti ginkluotajai krašto gynybai ir civilinei saugai – 19 708 tūkst. Eur. 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3561 numatyta skirti 62 517 tūkst. Eur. VSAT funkcijoms vykdyti 2017 m. papildomų asignavimų poreikis 47 100 tūkst. Eur. (tūkst. Eur) Išlaidų pavadinimas LRV skirta lėšų projekte Realus lėšų poreikis Skirtumas, kurio trūksta, lyginant su projektu Išlaidos, iš jų darbo užmokestis 60 468 39 561 72 436 45 002 11 968 5 441 Turtui įsigyti20493718135 132 Iš viso:6251710961747 100 Lentelėje nurodytas asignavimų trūkumas yra būtinas šioms reikmėms:
Eur);
viršvalandžiams) bei pareigūnų motyvacijai didinti –
, iš to skaičiaus darbo užmokesčiui – 3 770 tūkst. Eur;
stiprinti, t. y. įsigyti technines priemones kovai su terorizmu ir kibernetiniam saugumui užtikrinti (700 tūkst. Eur), kompiuterinei technikai įsigyti, pakeisti kompiuterius tiems, kas naudoja pasenusią ir neatnaujinamą operacinę sistemą „Windows XP“, arba nuomoti (575 tūkst. Eur) , iš viso
;
aprūpinimui – 2 972 tūkst. Eur;
Europos Sąjungos išorės sienų – 31 009 tūkst. Eur;
460 tūkst. Eur;
stulpų rekonstrukcijai prie valstybės sienos su Baltarusijos Respublika (290 tūkst. Eur), infrastruktūros įrengimui pasienio juostoje prie valstybės sienos su Baltarusijos Respublika (100 tūkst. Eur), iš viso – 720 tūkst. Eur, iš to skaičiaus turtui – 390 tūkst. Eur;
;
Klaipėdoje rekonstravimui –
;
;
apgyvendinimo, išlaikymo, priežiūros užtikrinimui, išsiuntimo veiksmingumo didinimui, jų priėmimo ir apgyvendinimo sąlygų gerinimui
Eur. Pritarti iš dalies Pritarta iš dalies , t.y. pritarta ne 47100 tūkst. eurų, bet
:
2) Vidaus tarnybos statuto nuostatoms įgyvendinti – 4938 tūkst. eurų ;
3) kriminalinės žvalgybos, nusikalstamų veikų tyrimo pajėgumams stiprinti – 1275 tūkst. eurų;
2 972 tūkst. eurų;
sienų – 5600 tūkst. eurų;
460 tūkst. eurų;
infrastruktūros įrengimui prie sienos su Baltarusija –
;
;
rekonstravimui –
;
;
išlaikymo, priežiūros užtikrinimui, išsiuntimo veiksmingumo didinimui, jų priėmimo ir apgyvendinimo sąlygų gerinimui
1) d ėl papildomų 5600 tūkst. eurų, skirtų sienos stebėjimo sistemų diegimui ir infrastruktūros kūrimui prie ES išorės sienų – lėšos už vizas iš Vidaus saugumo fondo dalies, skirtos specialiajai tranzito schemai įgyvendinti;
2) dėl visų kitų papildomų asignavimų – p adidinti 2018 metų valstybės biudžeto pajamas, atitinkamai didinant pajamas iš valstybės įmonių dividendų. 10. Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2016-10-21 Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) teikia šiuos papildomus pasiūlymus dėl 2017 metų valstybės biudžeto: (tūkst.
pavadinimas LRV skirta lėšų projekte Realus lėšų poreikis Skirtumas, kurio trūksta, lyginant su projektu
per savaitę įgyvendinimo; 72 tūkst. Eur – 12 etatų seimo viešbučio apsaugai 6 mėnesiams; 1255 tūkst. Eur – 70 laisvų etatų sukomplektavimui; 101 tūkst. Eur – didėjantiems priedams už ištarnautus metus; 669 tūkst. Eur – ryšių paslaugoms, transporto išlaikymui, aprangai, komandiruotėms, apsaugos sistemų priežiūrai, bagažo patikros aparatų remontui; 2007 tūkst. Eur – LRS apsaugos sistemų įrengimui ir modernizavimui; 296 tūkst. Eur – 3 spec. paskirties padidinto pravažumo automobilių, neperšaunamų liemenių, ginkluotės įsigijimui. Departamentui prioritetinis, būtinų lėšų skirtumas, kurio trūksta lyginant su projektu yra 506 tūkst. Eur, iš jų:
per savaitę įgyvendinimo; 72 tūkst. Eur - 12 etatų seimo viešbučio apsaugai 6 mėnesiams; 46 tūkst. Eur – komandiruotėms su saugomais asmenimis išlaidoms; 296 tūkst. Eur – 3 spec. paskirties padidinto pravažumo automobilių, neperšaunamų liemenių, ginkluotės įsigijimui. Pritarti iš dalies Pritarta iš dalies , t.y. ne 4492 tūkst. eurų, bet
pritarta :
1) 92 tūkst. eurų
2) 72 tūkst. eurų
3) 46 tūkst. eurų
4) 296 tūkst. eurų –padidinto pravažumo automobilių, neperšaunamų liemenių, ginkluotės įsigijimui.
Nepritarta:
1) 1255 tūkst. eurų
2) 101 tūkst. eurų –priedams už ištarnautus metus;
3) 669 tūkst. eurų
4) 2007 tūkst. eurų
Lėšų šaltinis: Padidinti 2018 metų valstybės biudžeto pajamas, atitinkamai didinant pajamas iš valstybės įmonių dividendų. 11. Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos 2016-10-21 Atsakydami į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2016-10-19 raštą Nr.S-2016-6754 “Dėl pasiūlymų pateikimo 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4790”, teikiame informaciją apie apskaičiuotą realų lėšų poreikį 2017 metams: (tūkst.
LRV skirta lėšų projekte Realus lėšų poreikis Skirtumas, kurio trūksta, lyginant su
darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms (ryšium su Vidaus tarnybos statuto nuostatos dėl 40 val. darbo laiko normos per savaitę nustatymo įgyvendinimu) – 628 tūkst. eurų;
tarnybine uniforma, šaudmenimis, specialiosiomis saugos priemonėmis) – 718 tūkst. eurų;
ryšių įrangai, specialiajam transportui, skirtam konvojuoti) – 3150 tūkst. eurų. Šis poreikis apskaičiuotas pagal šiuo metu Tarnyboje nustatytą organizacinę struktūrą, neatsižvelgiant į planuojamą steigti Klaipėdos dalinį, kuriam sukomplektuoti reikėtų papildomų 55 pareigybių, o tai pareikalautų papildomų
Pritarta 4496 tūkst. eurų, iš jų:
specialiosioms saugos priemonėms) – 718 tūkst. eurų;
įrangai, specialiajam transportui, skirtam konvojuoti) – 3150 tūkst. eurų. Lėšų šaltinis: Padidinti 2018 metų valstybės biudžeto pajamas, atitinkamai didinant pajamas iš valstybės įmonių dividendų. 12.
2016 m. birželio 2 d. priimtas Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymas (toliau – Įstatymas), kuriuo 2018 m. sausio 1 d. bus panaikintos savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos, o skundų (prašymų) dėl teritorinių ir savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimas ikiteismine tvarka bus perduotas Vyriausiajai (po 2018 m. sausio 1 d. – Lietuvos) administracinių ginčų komisijai. Šiam tikslui įgyvendinti Įstatymu numatyta steigti Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritorinius padalinius: Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apygardų skyrius. Atsižvelgdama į tai, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. administracinius ginčus ikiteismine tvarka nagrinės tik Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai bei siekdama užtikrinti asmenims teisę spręsti administracinius ginčus išankstine ne teismo tvarka, Vyriausioji administracinių ginčų komisija privalo 2017 metais pasirengti teritorinių padalinių steigimui. Šiam tikslui būtina dar 2017 metais įsigyti baldus, kompiuterius, spausdintuvus, dokumentų naikiklius, garso įrašymo įrangą ir kitą turtą, reikalingą komisijos ir jos teritorinių padalinių veiklai. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, prašome 2017 metais Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai papildomai skirti 281,5 tūkstantį eurų turto įsigijimui. Pritarti Pritarta: 281,5 tūkst. eurų turtui įsigyti siekiant įgyvendinti 2016 m. birželio 2 d. priimtą Administracinių ginčų komisijų įstatymo pakeitimo įstatymą. Lėšų šaltinis:
Padidinti 2018 metų valstybės biudžeto pajamas, atitinkamai didinant pajamas iš valstybės įmonių dividendų. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimams dėl Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4790 ( išvadų lentelėje ) ir siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstyti dėl asignavimų skyrimo šioms Teisės ir teisėtvarkos komiteto kuruojamoms institucijoms:
: papildomai skirti
išlaidoms, iš jų 4528 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ( įsiskolinimams dėl darbo užmokesčio padengti,
neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalies grąžinimui, priedams už ištarnautus Lietuvos valstybei mokėjimams užtikrinti, raštinės ir posėdžių sekretorių atlyginimams, kad jie nebūtų lygūs su MMA mokėti, vertimų paslaugoms, pastatų techninei priežiūrai ir pasenusio inventoriaus atnaujinimui, kvalifikacijos kėlimui ir kitoms išlaidoms). 2. Nacionalinei teismų administracijai : papildomai skirti
asignavimams, iš jų: 116 tūkst. eurų turtui įsigyti (automobilių nuomai) ir 400 tūkst. eurų išlaidoms (teismų pastatų, patalpų bei inžinierinių sistemų remontui). 3. Generalinei prokuratūrai : papildomai skirti
asignavimams, iš jų: 230 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui (palaipsniui didinti prokurorų padėjėjų skaičių); 24 tūkst. eurų kvalifikacijos kėlimui; 50 tūkst. eurų (automobilių nuomai). 4. Teisingumo ministerijai: papildomai skirti
asignavimams, iš jų: 13 276 tūkst. eurų VĮ Registrų centro vykdomoms priemonėms įgyvendinti; 877 tūkst. eurų Lietuvos teismo ekspertizės centro vykdomoms priemonėms įgyvendinti; 9 036 tūkst. eurų Kalėjimų departamento veiklai. 5.
(tame tarpe FNTT) : papildomai skirti
asignavimams, iš jų: 4 740 tūkst. eurų išlaidoms, iš jų darbo užmokesčiui – 439 tūkst. eurų ir 1 847 tūkst. eurų turtui įsigyti (Vidaus reikalų telekomunikacinio tinklo duomenų ir balso perdavimo, skaitmeninės mobiliojo radijo ryšio sistemai , taip pat FNTT laisvoms pareigybėms komplektuoti, aprūpinimui tarnybine uniforma, pinigų plovimo prevencijos informacinės sistemos palaikymui, kompiuterinės ir analitinės programinės įrangos įsigijimui, kriminalinės žvalgybos veiksmingumo stiprinimui, kvalifikacijos kėlimui, būtinoms prekėms ir paslaugoms, ilgalaikio turto įsigijimui) . 6. Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos : papildomai skirti9
asignavimams, iš jų: 8 295 tūkst. eurų išlaidoms, iš jų darbo užmokesčiui – 4 954 tūkst. eurų ir 1
turtui įsigyti (Vidaus tarnybos statuto nuostatoms įgyvendinti, mobiliųjų padalinių materialiniam aprūpinimui, šoviniams pratyboms įsigyti, gebėjimų terorizmo, informacinio ir kibernetinio saugumo srityse stiprinimui, pareigūnų motyvacijai didinti, priemonėms pareigūnų darbui gatvėse įsigyti, Romų taboro kontrolei ir narkotinių medžiagų pasiūlos prieinamumo mažinimo priemonėms, žemiausias pajamas gaunančių darbuotojų gerovei padidinti). 7. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos papildomai skirti
asignavimams, iš jų: 2840 tūkst. eurų (Vidaus tarnybos statuto nuostatų įgyvendinimui, gaisrinių cisternų ir keltuvų, pastatų nuomai, mokyklos Valčiūnuose plėtrai ir BPC pastato Klaipėdoje statybai); 500 tūkst. eurų perspėjimo sirenų sistemos atnaujinimui; 1000 tūkst. eurų savivaldybėse tinkamam priešgaisrinės ir civilinės saugos funkcijų vykdymui. 8.
reikalų ministerijos papildomai skirti 19051 tūkst. eurų asignavimams, iš jų: pareigybių komplektavimui
tūkst. eurų; Vidaus tarnybos statuto nuostatoms įgyvendinti – 4938 tūkst. eurų; kriminalinės žvalgybos, nusikalstamų veikų tyrimo pajėgumams stiprinti – 1275 tūkst. eurų; tarnybinės uniformos ir kt. priemonių aprūpinimui – 2 972 tūkst. eurų; sienos stebėjimo sistemų diegimui ir infrastruktūros kūrimui prie ES išorės sienų –5600 tūkst. eurų; sienos stebėjimo sistemų priežiūrai ir remontui –
priežiūrai, pasienio stulpų rekonstrukcijai ir infrastruktūros įrengimui prie sienos su Baltarusija – 720 tūkst. eurų; transporto išlaikymui – 765 tūkst. eurų; pareigūnų kvalifikacijos tobulinimui – 131 tūkst. eurų. 9. Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos papildomai skirti
asignavimams, iš jų: 92 tūkst. eurų –Vidaus tarnybos statuto nuostatoms įgyvendinti; 72 tūkst. eurų – Seimo viešbučio apsaugai; 46 tūkst. eurų – komandiruotėms su saugomais asmenimis išlaidoms; 296 tūkst. eurų – padidinto pravažumo automobilių, neperšaunamų liemenių, ginkluotės įsigijimui. 10. Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos papildomai skirti
asignavimams, iš jų: Vidaus tarnybos statuto nuostatoms įgyvendinti – 628 tūkst. eurų; kitoms išlaidoms – 718 tūkst. eurų; turtui įsigyti (ginklams, šarvuočiams, kompiuterinei ir ryšių įrangai, specialiajam transportui) – 3150 tūkst. eurų. 11. Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai papildomai skirti 281,5 tūkst. eurų turtui įsigyti siekiant įgyvendinti 2016 m. birželio 2 d. priimtą Administracinių ginčų komisijų įstatymo pakeitimo įstatymą.
Pajamų šaltiniai:
Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos papildomų 5600 tūkst. eurų, skirtų sienos stebėjimo sistemų diegimui ir infrastruktūros kūrimui prie ES išorės sienų – iš pajamų, gautų už vizas iš Vidaus saugumo fondo dalies, skirtos specialiajai tranzito schemai įgyvendinti;
visų kitų papildomų asignavimų – padidinti 2018 metų valstybės biudžeto pajamas, atitinkamai didinant pajamas iš valstybės įmonių dividendų. 7. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja (ES) Rita Varanauskienė
.švietimo, mokslo ir kultūros komitetas
O S
2017
: Komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas, Komiteto nariai: Šarūnas Birutis, Arimantas Dumčius, Vytautas Juozapaitis, Orinta Leiputė, Audronė Pitrėnienė, Valentinas Stundys, Aleksandras Zeltinis, Edvardas Žakaris; Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva, Aistė Laurinavičiūtė, Rūta Norkienė, Lina Skeberdytė, padėjėjos: Janina Antanavičienė, Giedrė Buinauskaitė. Kiti posėdžio dalyviai: Seimo nariai Benediktas Juodka, Vida M. Čigriejienė, Kęstutis Bartkevičius, Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo ekonomikos skyriaus vedėja Kristina Markelienė, Investicijų skyriaus vedėja Laima Kvaraciejienė, Kultūros ministerijos Kultūros politikos departamento direktorė Regina Jaskelevičienė, Lietuvos pramoninkų konfederacijos ekspertas, Švietimo ir mokslo ministerijos ministro atstovė spaudai Daiva Šalc. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-10-20 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekto 11 straipsniu siūloma nustatyti valstybinėms aukštosioms mokykloms ir valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms skolinimosi limitus.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 90 straipsnio 5 dalyje (2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančioje redakcijoje) Valstybinėms aukštosioms mokykloms yra numatyta tokia skolinimosi teisė ir sąlygos, taip pat nurodyta, kad Valstybinė aukštoji mokykla negali įkeisti daugiau kaip 20 procentų nuosavybės teise valdomo materialiojo turto, kad užtikrintų skolinių įsipareigojimų laikymąsi, be to, nekilnojamojo turto įkeitimo sandoriams turi būti gautas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sutikimas Vyriausybės nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme nėra atskirai įtvirtintų tokių sąlygų. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis teisinės sistemos darnos principu, manytina, kad valstybinių profesinio mokymo įstaigų skolinimosi teisės ir sąlygos turėtų būti numatytos ir Profesinio mokymo įstatyme. Nepritarti Argumentai:
Teisinio reglamentavimo klausimą reikia išsamiai išnagrinėti, išanalizuoti teisinio poveikio rizikas. Tai būtų sunku padaryti iki Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo. Pasiūlymas : Siūlyti Švietimo ir mokslo ministerijai rengti Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir teikti jį Komitetui apsvarstyti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P.
P. Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas Rimantas Čapas 2016-10-27 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras, suderinęs su Lietuvos Respublikos teisingumo, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrais, 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1325 patvirtino Kompleksiškai teikiamos pagalbos, specialiojo ugdymo mokyklų /centrų ir vaikų socializacijos centrų veiklos kokybės gerinimo 2015–2017 metų tarpinstitucinį veiksmų planą. Šiuo Planu siekiama tobulinti ir plėtoti kompleksiškai teikiamą švietimo pagalbą, socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams nuo gimimo iki 18 m. (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių – iki 21 metų) ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) kuo arčiau gyvenamosios vietos, tobulinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymą, vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros sistemą, mažinti socialinę atskirtį ir iškritimo iš švietimo sistemos riziką. Veiksmų plane numatyta nuo 2017 m. visose savivaldybėse įsteigti tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus pareigybę (-es), o šios pareigybės privalomumo, jo įgaliojimus, veiklą, funkcijas ir steigimą įtvirtinti įstatymų lygmens teisės akte (-uose). Lietuvos Respublikos Seimas
vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 pakeitimo įstatymą (Nr. XII-2535), kuriuo įteisinta tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius pareigybė bei funkcijos. Ši pareigybė įteisinta ir Švietimo įstatymo pakeitimo įstatyme. Lietuvos savivaldybių asociacija, išanalizavusi Lietuvos Respublikos 2017 metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą nustatė, kad nėra numatyta lėšų tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus pareigybių steigimui .
Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktoje informacijoje teigiama, jog tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius yra savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. P agal galiojantį Valstybės tarnybos priedą, galimai pareigybės bus nuo B 9-13 iki A 6-11. Vadinasi gali svyruoti nuo 522 eurų iki 678,8 eurų/mėn. Vidurkis – 600 eurų/mėn. Taip pat įvertinant galimus priedus šiems tarnautojams, jų atlyginimas būtų apie 840-900 eurų/mėn., o su įmokomis SODR-ai
minimalios ir vidutinės priežiūros pakeitimo įstatymo bei Švietimo įstatymo pakeitimo nuostatos dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus etatų įsteigimo įsigalioja nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. Vadovaujantis šių teisės nuostatomis, k iekvienoje savivaldybėje būtų įsteigtas vienas etatas, o didžiųjų miestų savivaldybėse keletas etatų, kad kiekvienam tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus etatui tektų ne daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų. Preliminariai
finansuoti būtų reikalinga 352 000 - 400 000 eurų. Prašome Lietuvos Respublikos Seimą, skirti lėšas 2017 m. tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus etatų įsteigimui savivaldybėse. Pritarti Asociacijos „Bitės namai“ pirmininkas Zenius J.Jurgelaitis 2016-10-21 Artėjant Lietuvos valstybės 100-mečiui, Panevėžio miesto bendruomenė yra susirūpinusi garsios XIX-XX a. rašytojos, publicistės, pedagogės, politikės ir visuomenės veikėjos G. Petkevičaitės-Bitės atminimo išsaugojimu Panevėžyje. Po rašytojos mirties (1943 m.) testamentu ji visą savo kuklų turtą paskyrė Panevėžio miesto visuomenei. Name Šv. Zitos g.
Zitos g. 18, kuriame rašytoja paskutinius 11 savo gyvenimo metų nuomavo kelis kambarius, nuo 1968 m. veikė jos memorialinis muziejus. Tačiau dėl blogos pastato būklės (medinis pastatas statytas 1925 m.) 2010 m. muziejus uždarytas, visi su rašytoja susiję 600 eksponatų perkelti į Panevėžio kraštotyros muziejaus saugyklas ir tapo lankytojams neprieinami. Muziejaus atkūrimui trukdo mišri pastato nuosavybė: trys butai jame yra privatūs (99,5 m2), kita pastato dalis (182,01 m2) priklauso miesto Savivaldybei. Kad būtų galima minėtame name atkurti rašytojos memorialinį muziejų ir pritaikyti visą pastatą visuomenės reikmėms, su privačių butų gyventojais 2013 m. pasirašytas Ketinimų protokolas parduoti butus LR Vyriausybei ar jos institucijoms arba Panevėžio miesto savivaldybei ar jos institucijoms. Butams išpirkti reiktų 82 tūkst. eur. Dar kartą kreipiamės į Jus prašydami tarpininkauti dėl šių lėšų skyrimo Panevėžio miesto savivaldybei išpirkti privatiems butams name, kuriame gyveno G. Petkevičaitė-Bitė, numatant tikslinę dotaciją šiam pirmajam G. Petkevičaitės-Bitės memorialinio muziejaus įsteigimo etapui LR 2017 arba 2018 metų valstybės biudžete. Kadangi pastatas yra kultūros paveldo objektas, matome galimybę šiame name atkurti daugiafunkcinį interaktyvų išplėstą memorialinį muziejų, įamžinantį G. Petkevičaitę-Bitę, aktyvią Tautinio išsivaduojamojo judėjimo dalyvę, 1920 m. pirmininkavusią Steigiamojo seimo pirmajam posėdžiui, 1926 m. kandidatavusią į Lietuvos Respublikos prezidentus, kitus šio laikotarpio Lietuvos šviesuolius, dirbusius su G. Petkevičaite-Bite ar jo s įkvėptus. Tai būtų taip pat paminklas Lietuvos valstybės 100-mečiui, kuriame būtų plėtojama aktyvi pilietinė, patriotinė, humanistinė edukacinė ir pažintinė veikla. Iš dalies pritarti
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Vilniaus vaikų l/d „Pasakaitė“ 2016-10-17 Vilniaus miesto lopšelis-darželis „Pasakaitė“ savo veiklą pradėjo
kasmet lanko apie 220 vaikų. Šioje ugdymo įstaigoje veikia 11 grupių: 2 ankstyvojo amžiaus (1,5-3 m.), 7 ikimokyklinio amžiaus (3-6 m.) ir 2 priešmokyklinio amžiaus grupės. Įstaigoje veikia 3 mišraus amžiaus grupės: dvejose grupėse ugdymas organizuojamas su Valdorfo sistemos integracija, kitoje - su Montessori sistemos integracija į įstaigos programą. Šiuo metu lopšelis-darželis „Pasakaitė“ susiduria su itin sunkia, vaikų ir viso darželio personalo gyvybei ir sveikatai pavojų keliančia problema - prasta įstaigos pastato būkle. Pastato stogo danga visai susidėvėjusi, mūriniai ventiliaciniai kaminai sugriuvę, todėl nuolat užliejamos grupių, salės, sandėlio, kabinetų ir kitos patalpos. Dėl nuolatinio kritulių patekimo į vidų daugelyje vietų pelija sienos bei grindys. Pastato sienų būklė taip pat apgailėtina, grupių patalpose tarp lubų ir sienų iškritę betono gabalai, pastato pamatai sutrūkę, vietomis matosi koroduojanti armatūra, todėl per susidariusius plyšius skverbiasi šaltis, vėjas ir vanduo, ardydami pastato konstrukcijas. Šaltuoju metų periodu vaikų grupėse ir kitose pastato patalpose oro temperatūra siekia vos 13-15 laipsnių šilumos. Taip pat senos ir susidėvėjusios pastato elektros instaliacija, šildymo, vandentiekio ir nuotekų sistemos. Tokią pastato būklę įvertino bei patvirtino ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus atstovas, 2016 m, kovo 24 d. atlikęs statinio techninės priežiūros patikrinimą. Lopšelio-darželio pastatą būtina atnaujinti: rekonstruoti stogą, apšiltinti sienas, pakeisti šildymo, vandentiekio, nuotekų sistemas ir kt.
Įstaiga jau ne vienerius metus siekia gauti finansavimą lopšelio-darželio pastato atnaujinimui (modernizavimui), ieško kitų galimybių esamiems trūkumams pašalinti bei siekiant išlaikyti tai, kas sukurta, tačiau realios pagalbos nesulaukia, o esamo finansavimo neužtenka bent iš dalies pagerinti pastato būklę. Atsižvelgdami į išdėstytą, prašome Vilniaus miesto lopšelio-darželio „Pasakaitė“ pastato atnaujinimui (modernizavimui) skirti 1 200 000 eurų. Stogo rekonstrukcijai, bei sienų apšiltinimui. Nepritarti Argumentai:
Ikimokyklinės įstaigos priklauso savivaldybių institucijų kompetencijai. Siūlyti svarstyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai. Lietuvos kultūros tyrimų instituto direktorė Jolanta Širkaitė 2016-08-16 Lietuvos kultūros tyrimų institutui 2017 m. numatyti asignavimai sumažinti 45 000 eurų (palyginus su 2015 m., bus mažesni net 63,5 tūkst. eurų), nepaisant padidėjusių minimalių atlyginimų. Tad jau šių metų pabaigoje truks lėšų ūkinėms išlaidoms apmokėti, o 2017 m. jau truks pinigų ir darbuotojų atlyginimams. Institutas vykdo Švietimo ir mokslo įstatymu numatytą lituanistikos tyrimų prioritetą, kuris nėra susijęs su paslaugų verslo sferai teikimu, tad iš šalies užsidirbti neturi galimybės. Prašome rasti galimybių padidinti asignavimus Lietuvos kultūros tyrimų institutui 45 tūkst. eurų normaliai mokslo ir ūkinei veiklai vykdyti ir papildomai 3 tūkst. eurų buhalterinės apskaitos programoms įsigyti ir jų aptarnavimui apmokėti. Iš dalies pritarti Argumentai:
Komitetas pritarė Seimo narių R. Paliuko ir A. Pitrėnienės siūlymui skirti papildomai 6,2 mln. Eur.– dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokesčiui padidinti. Pasiūlymas: Siūlyti Švietimo ir mokslo ministerijai numatyti 3 tūkst. eurų buhalterinės apskaitos programoms įsigyti ir jų aptarnavimui apmokėti. Lietuvos istorijos instituto direktorius R.
Miknys 2016-10-24 Lietuvos istorijos instituto administracinis ir archyvinis pastatai Vilniuje, Kražių g. 5 buvo pastatyti 1993-1994 m., trūkstant kokybiškų medžiagų bei įrangos. Dabartinė pastatų būklė neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, abiejų pastatų energetinio sertifikavimo metu pagal techninę dokumentaciją nustatyta energinio naudingumo D klasė. LR energetikos ministro 2014 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 1-7 yra patvirtintas sąrašas valstybinių įstaigų, tinkamų atnaujinimui, kuriame įtraukti Lietuvos istorijos instituto administracinis (sąraše Nr. 236) ir archyvinis (sąraše Nr. 275) pastatai. Administraciniame pastate taip pat būtina atnaujinti infrastruktūros tinklus – elektros jėgos ir apšvietimo tinklo instaliaciją bei įrangą, įrengti išorės stebėjimo aparatūrą, kondicionavimo įrangą konferencijų ir pasitarimų salėse, pakeisti visą stogo dangą nauja, atlikti einamojo remonto darbus darbo kabinetuose ir bendrojo naudojimo patalpose, keičiant langus, duris, grindų dangą, buitinėse patalpose keičiant sanitarinę įrangą ir kanalizacijos vamzdyną. Neatidėliotinas ir pirmaeilis administracinio pastato avarinės būklės III aukšto terasos remontas, pilnai atstatant hidroizoliacijos dangą. Archyviniame pastate reikalinga atnaujinti elektros jėgos ir apšvietimo instaliaciją ir įrangą, gaisrinės ir apsauginės signalizacijos tinklus, pakeisti dalį stogo dangos, apšildyti palėpės patalpas, atlikti patalpų einamojo remonto darbus. Šio pastato saugyklos patalpose ES paramos lėšomis 2013-2014 m. buvo atnaujinta infrastruktūra-elektros jėgos ir apšvietimo instaliacija ir įranga., dujinė gaisro gesinimo, klimato palaikymo aparatūra. Lietuvos istorijos institutas prašo tarpininkavimo ir pagalbos skiriant 39 000 eurų 2017-2018 m. projektavimo darbams, pastatų infrastruktūros atnaujinimui ir energinio efektyvumo didinimui pagal LR Vyriausybės 2014-11-26 nutarimą Nr.
1328 „Dėl Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos patvirtinimo“. Pritarti Pasiūlymas: Siūlyti Švietimo ir mokslo ministerijai numatyti lėšų Lietuvos istorijos instituto administracinio ir archyvinio pastato vidaus ir išorės renovacijos techniniam projektui parengti 2017-2019 metų valstybės investicijų programoje. Kauno technologijos universiteto rektorius P. Baršauskas 2016-07-14 Kauno technologijos universitetas (toliau – KTU) teikia patikslintą 2017-2019 m. programos Valstybės investicijų projektą. Patikslintas prioritetinis naujas investicinis projektas –„Kauno technologijos universiteto bendrabučių infrastruktūros atnaujinimas“. KTU prašo įtraukti į valstybės investicijų programą teikiamus investicijų projektus, kurių b endra projektų vertė 7366 tūkst. Eur., iš kurių prašoma finansuoti iš valstybės biudžeto lėšų 6634 tūkst. Eur.: 2017 metams skiriant 4377 tūkst. Eur, 2018 metams 2257 tūkst. Eur. Likusią projekto vertę – 732 tūkst. Eur KTU numato finansuoti iš nuosavų lėšų. Nurodome projektus prioriteto tvarka:
Tęstinis investicinis projektas – „Elektros ir elektronikos, bei Statybos ir architektūros fakultetų pastatų Kaune, Studentų g. 48 ir 50, renovavimas“, bendra vertė: 2634 tūkst. Eur.“; Prioritetinis naujas investicinis projektas - „ Kauno technologijos universiteto bendrabučių infrastruktūros atnaujinimas“, bendra vertė: 4732 tūkst. Eur. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Siūlyti svarstyti Vyriausybei KULTŪRA Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Respublikos ambasadorius Ukrainoje Marius Janukonis 2016-10-19 Šiuo metu Lietuvos ir Ukrainos skulptoriai vykdo LDK didžiojo etmono kunigaikščio Konstantino Ostrogiškio antkapinio paminklo Kijevo Pečiorų Lavroje atkūrimo darbai – iš privačių lėšų yra gaminama tiksli paminklo kopija masteliu 1:5, kuri bus užbaigta iki š.m. lapkričio pabaigos. Pagal ją bus atkuriamas originalus paminklas. Prašome Jūsų tarpininkauti
paminklo kopijų išliejimui, atvežimui j Lietuvą ir atstatymo viešinimo darbams - ne daugiau kaip 44 tūkstančių eurų. Pritarti Pasiūlymas: Siūlyti atitinkama suma padidinti Užsienio reikalų ministerijos asignavimus. 2. Lietuvos kultūros taryba
2016 m. kovo 1 d. Lietuvos kultūros taryba (toliau – Taryba) su UAB „Inntec“ (toliau – Tiekėjas) pasirašė „Elektroninės kultūros ir meno projektų valdymo sistemos“ (toliau – Sistema) sukūrimo paslaugų pirkimo sutartį (toliau – Sutartis). Pagal pasirašytą Sutartį numatyta įgyvendinti tris Sistemos kūrimo etapus: I-ojo etapo metu bus sukurtas paraiškų teikimo ir administravimo modulis, II-ojo etapo metu bus kuriamas ekspertų vertinimo modulis, III-jame etape – sutarčių pasirašymo, projektų ataskaitų teikimo, statistinių duomenų rinkimo modulis bei dokumentų valdymo sistema. Šiuo metu, įgyvendinant sistemos kūrimo I-ąjį etapą, numatyti darbai yra įpusėti ir yra sukurtas projektų paraiškų teikimo modulis. Taryba, siekdama palaipsniui pereiti prie projektų paraiškų teikimo elektroniniu būdu, skelbiant 2017 metų kultūros ir meno projektų finansavimo I etapo konkursą, sudarė galimybę projektų pareiškėjams į dvi programas teikti projektų paraiškas naudojantis Sistema. Tiekėjo atliktų Sistemos kūrimo darbų vertė yra 75 000 Eurų. Taryba pasirašė I-ojo etapo dalies sukūrimo paslaugos priėmimo-perdavimo aktą ir už šias išlaidas atsiskaitė. Taip pat 6000 Eurų yra būtini sistemos palaikymui ir serverio nuomai, kurias Taryba taip pat apmokės iš savų turimų lėšų.
Siekiant pilnai įgyvendinti Sistemos kūrimo I etapą, papildomai šiais metais reikalingi 124 383,80 Eurų, neskaitant išlaidų, reikalingų sistemai palaikyti ir serverio nuomai padengti. Likusiems etapams, kurie, pagal Tarybos susitarimus su Tiekėju, bus įgyvendinti 2017 metais, reikalingi 42 596,84 Eurų. Lietuvos kultūros tarybos Elektroninės kultūros ir meno projektų valdymo sistemos sukūrimo paslaugų išlaidoms padengti. Elektroninės kultūros ir meno projektų valdymo sistemos kūrimo I etapo užbaigimo darbams papildomai 2017 metais reikalingi 124 383,80 eurų. Pritarti
globos taryba 2016-10-19 Etninės kultūros globos tarybai (toliau – Taryba) 2017 m. valstybės biudžeto projekte numatyta skirti 198 tūkst. eurų, iš jų darbo užmokesčiui – 119 tūkst. eurų ir 7 000 eurų internetinei Tarybos svetainei sukurti, kadangi nuo 2017-04-01 Tarybos internetinės svetainės duomenys bus iškelti iš Seimo serverio. Šių lėšų nepakanka Tarybos veiklai. 2017 m. numatytų Tarybai asignavimų trūksta lėšų:
16 tūkst. eurų;
viso prašome padidinti Tarybos asignavimus 2017 metams 48 tūkst. eurų
užmokesčiui ir 15 tūkst. eurų – turtui įsigyti. Pritarti
inspektoriaus tarnyba 2016-10-25 Š. m. spalio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Finansų ministerijos sprendimu Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (toliau – Tarnyba) planuojami valstybės biudžeto asignavimai buvo sumažinti lėšų suma, lygia 5 procentams
Tarnybos asignavimų sumažinimas per pastarąjį pusmetį.
Tokio paties dydžio suma Tarnybos asignavimai buvo sumažinti vadovaujantis š. m. gegužės 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 480 „Dėl Lietuvos Respublikos 2017 – 2019 metų preliminarių valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimų konsoliduotos visumos ir maksimalių valstybės biudžeto asignavimų nustatymo bendrųjų principų patvirtinimo“. Toks reikšmingas Tarnybos asignavimų pokytis, sumažinant valdymo išlaidas 5 procentais, t. y. 17 tūkst. (septyniolika tūkstančių) EUR , kuomet 2016 m. valdymo išlaidoms iš viso buvo paskirti 48 tūkst. (keturiasdešimt aštuoni tūkstančiai) EUR, apsunkintų būtinų Tarnybos funkcijų įgyvendinimą ir poreikių užtikrinimą. Žemiau palyginimui pateikiame Tarnybai 2016 – 2017 m. paskirtų asignavimų ir jų pokyčio lentelę (tūkst. EUR). Ek. Klasifikacija pavadinimas 2016 m. 2017 m. planas sumažinta 2017 m. po sumažinimo Valdymo išlaidos 2.1.1.1.1.01 Darbo užmokestis 225,0 230,0 2.1.2.1.1.01 Soc.draud.įmokos 69,0 71,0 -2,0 -1,0 68,0 2.2.1.1.1.02 Darb.sveik.tikr.
342,0 348,0 -17,0-1,0 330,0 Svarbi Tarnybos funkcija yra susijusi su ekspertine veikla. Dėl nesantaikos kurstymo Visuomenės informavimo įstatyme nustatytais pagrindais 2016 metais yra atliktos 24 ekspertizės, kurių metu įvertintas 101 viešosios informacijos objektas – 95 komentarai, 1 knyga, 1 paskaita, 3 publikacijos ir 1 vaizdo įrašas. Atliekant ekspertinį vertinimą dėl priskyrimo pornografinio turinio informacijai yra ištirtos 15933 nuotraukos ir 379 val. 24 min. filmuotos medžiagos.
medžiagos. Šios funkcijos įgyvendinimui 2016 metams buvo numatyti 7 tūkst. (septyni tūkstančiai) EUR. Tačiau ekspertinio vertinimo poreikis didėja. Atsižvelgiant į tai, kitų valdymo išlaidų sąskaita asignavimai ekspertiniam vertinimui buvo padidinti iki 12, 250 tūkst. (dvylikos tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties) EUR. Bet š. m. rugsėjo 30 d. duomenimis išlaidos ekspertiniam vertinimui jau sudarė 10, 2 tūkst. (dešimt tūkstančių du šimtus) EUR. Dėl sumažintų asignavimų tolimesnis šios funkcijos vykdymas taps neįmanomas. Reikšmingas asignavimų sumažinimas valdymo išlaidų daliai, skirtai kitoms paslaugoms (ek. klasifikacija 2.2.1.1.1.30) apsunkintų Tarnybos veiklą. Tarnyba neturėtų galimybės atsiskaityti už dokumentų valdymo sistemą (DVS) ir jos aptarnavimą, negalėtų apmokėti už monitoringo sistemą, buhalterinės programos priežiūrą, užtikrinti kitų paslaugų teikimo sutarčių apmokėjimo. Pažymėtina ir tai, kad Tarnyba iš sumažintų asignavimų dar turi sutaupyti 2 tūkst. (du tūkstančius) EUR sumažintam darbo užmokesčiui kompensuoti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes žurnalistų etikos inspektorius prašo svarstant ir tvirtinant Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą
iki pateikto valstybės biudžeto projekto Tarnybai valdymo išlaidoms paskirtus asignavimus – 47 tūkst.
E. Stancikas 2016-11-04 Nacionalinis Kauno dramos teatras - pirmas Lietuvos profesionalusis dramos teatras, savo lyderiaujančios kūrybos istoriją rašantis nuo 1920 metų. Už nuopelnus teatro menui 2012 m. teatrui buvo suteiktas Nacionalinis statusas.
Suvokdami savo veiklos misiją ir atsakomybę bei siekdami ir toliau vykdyti progresą kultūros plotmėje, inicijuojame LR valstybei priklausančių ir mūsų institucijos panaudai skirtų kamerinių salių pritaikymą edukacijai ir jaunųjų menininkų tarpdiscipliniškumą, kūrybą ir savirealizaciją ugdančiai erdvei 'Teatro fabrikas” sukurti. Suvokdami, kad Kauno mieste išsilavinimą įgijusiems jauniesiems kultūros sričių atstovams nėra galimybės save realizuoti kūrybą skatinančiame meno centre ir tai, kad kitos Kaune veikiančios teatrinės įstaigos neturi galimybių suteikti jų saviraiškai erdvių, siekiame sukurti sėkmingai Vilniuje egzistuojančios “Menų spaustuvės” atitikmenj -
“Teatro fabrikas”. Jame savo idėjas įgyvendinantys jauni menininkai turės
galimybę kurti ir reprezentuoti savo kūrybinę tapatybę teatrų vadovams ir tokiu būdu ateityje įsilieti, teatro meno šiuolaikiškumą ir inovatyvumą atliepiančia kūryba, į didžiųjų teatrų kūrybines erdves. “ Teatro fabrike” bus vykdoma aktyvi Edukacinė - švietėjiška veikla pedagogams, o taip .pat bus išplėtota teatro mokyklėlės* veikiančios prie teatro, kuri skirta 2—18 metų amžiaus tikslinei grupei, veikla. Esamu momentu šia veikla užsiima apie 200 jaunųjų dalyvių, kurie pagal parengtas edukacines programėles suskirstyti į amžiaus grupes bei užsiėmimų pobūdį. J Šią prevencinę edukacinę veiklą jsitraukia Kauno miesto ir Kauno regiono vaikai bei paaugliai. Prašome skirti 2017 m. biudžete Nacionaliniam Kauno dramos teatrui 300 000 Eurų šio projekto darbų pradžiai. Pritarti
Vyriausybės kanceliarijos D. gr., sudarytos Ministro Pirmininko 2015 m. gegužės 13 d. potvarkiu Nr. 91 2016-11-03 Dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo II etapo darbų sąmatos. Remigijus Šimašius informavo apie sėkmingą Lukiškių aikštės tvarkymo I etapo darbų eigą ir nurodė, kad I etapo darbai bus užbaigti 2017 m., juos finansuojant iš papildomai 2017 m. skirtų 600 000 eurų. R.
R. Šimašius taip pat atkreipė dėmesį, kad Lukiškių aikštės sutvarkymo II etapo darbams apmokėti reikės 1,7 mln. eurų. Edmundas Žilevičius nurodė, kad 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas šiuo metu yra perduotas Seimui svarstyti ir papildomos lėšos Lukiškių aikštės sutvarkymo II etapo darbams galėtų būti skirtos nebent Seimo narių iniciatyva. Visą prašomą sumą – 1,7 mln. eurų skirti 2017 m. būtų sudėtinga, todėl pasiūlė šią sumą išskaidyti dalimis: 2017 m. II etapo darbams skirti 500 000 eurų, o 2018 m. skirti likusią 1,2 mln. eurų sumą. Algirdas Žebrauskas informavo apie Aplinkos ministerijoje 2016 m. spalio 31 d. vykusį pasitarimą (pasitarimo protokolas pridedamas) ir atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybė dar nepateikė Aplinkos ministerijai informacijos, dėl kurios buvo sutarta minėto pasitarimo metu. NUTARTA. Pritarti siūlymui, kad Lukiškių aikštės sutvarkymo II etapo darbams 2017 m. papildomai dar būtų skirta 500 000 eurų (iš viso 2017 m. Lukiškių aikštei tvarkyti turėtų būti skirta 600 000 eurų I etapo darbams užbaigti ir 500 000 eurų – II etapo darbams finansuoti, t. y. iš viso 1,1 mln. eurų). Pritarti Siūlyti Vyriausybei papildyti 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir Lukiškių aikštės sutvarkymo II etapo darbams skirti 500 000 eurų. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo nariai R. Paliukas, A. Pitrėnienė 2016-10-19 1.
1Argumentai:
Švietimo įstatyme apibrėžtiems tikslams nuolat gerinti ugdymo kokybę ir švietimo prieinamumui gerinti būtina didinti kai kurių švietimo funkcijų finansavimą: panaikinti pedagogų tarnybinių atlyginimų koeficientų „šakutes“, tai yra nustatyti maksimalius atlyginimų koeficientus nuo 2017 m. sausio 1 d. Tai numatyta ir susitarime „Dėl streiko užbaigimo“, pasirašytame 2016 m. kovo 3 d. Ministro Pirmininko, Švietimo ir mokslo ministrės bei profesinių sąjungų atstovų, Pasiūlymas:
Skirti papildomai 35,4 mln. Eur –pedagogų darbo apmokėjimo sąlygoms gerinti . Pritarti Seimo nariai R. Paliukas,
mokslo ministerija pateikė derinti LRV nutarimo projektą, kuriuo siūloma nuo
net nesiekia šalies vidutinio atlyginimo. Pasiūlymas Skirti papildomai 2,0 mln. Eur
. Pritarti Seimo nariai R. Paliukas,
3Argumentai:
Švietimo ir mokslo ministerija siūlo kelti dėstytojų algas. Kolektyvinės sutarties su Lietuvos švietimo profesinėmis sąjungomis projekte numatyta nuo
koeficientu 1,135. Kolektyvinės sutarties projekte taip pat numatyta tokiu pačiu principu didinti ir valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbančių mokslininkų darbo užmokestį. Šiems siūlymams įgyvendinti 2017 m. papildomai reikėtų 3,1 mln. Eur. Pasiūlymas
6,2 mln. Eur.– dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokesčiui padidinti . Taip pat Švietimo ir mokslo ministerija yra pateikusi derinti LRV nutarimo projektą, kuriuo siūloma nuo 2017 m. sausio 1 d. 20 proc. padidinti vyresniųjų mokslo darbuotojų, mokslo darbuotojų ir tyrėjų pareigybių atlyginimus, kad jų apatinės ribos nebūtų mažesnės už padidintą doktoranto stipendiją. 3.2.
padidinimui papildomas lėšų poreikis
Seimo nariai R. Paliukas,
4Argumentai:
Po derybų Vyriausybėje ministerijai neformaliajam vaikų švietimui vykdyti buvo skirta 625,0 tūkst. Eur ir numatyta 4,0 mln. Eur iš sutaupytų mokinio krepšelio lėšų, dėl mokinių skaičiais mažėjimo. Projekte XIIP-4790 numatytų lėšų užteks tik iki 2017 metų gegužės mėnesio. Poreikis iš viso neformaliajam vaikų švietimui – 9,7 mln. Eur, Lėšos neformaliam vaikų švietimui 2017 metais finansuoti iš valstybės biudžeto reikalingos papildomos, nes baigiasi finansavimas iš ES lėšų. Pasiūlymas Skirti papildomai 5,1 mln. Eur. neformaliojo ugdymo programoms finansuoti . Lėšų šaltinis:
Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką ir mokesčio iš loterijų ir azartinių lošimų. Pritarti Seimo narys G. Steponavičius 2016-10-26 Argumentai: Švietimo ir mokslo ministerijai
patvirtinimo įstatymo projekte Neformaliojo vaikų švietimo programoms vykdyti skirta 625,0 tūkst. Eur ir numatyta 4,0 mln. Eur iš sutaupytų mokinio krepšelio lėšų, dėl mokinių skaičiaus mažėjimo. Projekte numatytų lėšų užteks tik iki 2017 metų gegužės mėnesio. Poreikis iš viso neformaliajam vaikų švietimui – 9,7 mln. Eur. Lėšos neformaliam vaikų švietimui 2017 metais finansuoti iš valstybės biudžeto reikalingos papildomos, nes baigiasi finansavimas iš ES lėšų. Vaikų užimtumas laisvu nuo pamokų metu yra viena svarbiausių priemonių, leidžiančių visavertiškai ugdyti augančios kartos kūrybiškumą, socialinius įgūdžius, pasitikėjimą savimi, atskleisti individualius gebėjimus, todėl turi būti užtikrintas tinkamas Neformaliojo vaikų švietimo programų finansavimas. Neskyrus reikiamų lėšų, finansavimo netektų daugiau nei 70 000 moksleivių Pasiūlymas:
Papildomai skirti 5,1 mln. Eur Neformaliojo vaikų švietimo programoms finansuoti.
Atitinkamai siūlome: 5,1 mln. Eur sumažinti 2017 metų Valstybės investicijų programoje numatytas valstybės biudžeto lėšas švietimo sričiai. Iš dalies pritarti Argumentai: Komitetas jau yra pritaręs analogiškam Seimo narių pasiūlymui. Seimo narė V.V. Margevičienė 2016-10-28 Argumentai: Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas įsikūręs respublikinės reikšmės valstybės saugomo dailės, architektūros ir archeologijos statinių komplekse ir teritorijoje – nedalomame architektūriniame ansamblyje, kuris 2001 03 13 buvo įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, suteikiant nekilnojamosios kultūros vertybės numerį G241K. Visiems gerai žinoma vaizdinga Žaliakalnio vieta, nuo seno vadinama Pelėdų kalnu, kurioje įsikūręs Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakultetas, simboliškai buvo ir yra meno centras. Šią teritoriją juosia metalinė ir betoninių stulpų tvora, kuriai panaudotos teritorijoje stovėjusio forto aptvaro liekanos. Statinių komplekso tvora papuošta išskirtinį akcentą kompleksui suteikiančiomis skulptoriaus V.Grybo pelėdomis (1924 m.). Siekiant kultūros paveldo tęstinumo, tradicijų ir naujovių santykio, pristatant architektūrinį ansamblį pasaulio bendruomenei, būtina renovuoti statinių komplekso tvorą, kuri jungia visą paminklosauginę teritoriją į vientisą architektūrinį ansamblį. Šiam tikslui įgyvendinti Kauno kolegija parengė tvarkybos darbų projektus ir pateikė projektų paraiškas Nekilnojamųjų ir kilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimo darbų finansavimui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos Kauno teritoriniam skyriui „Kauno meno mokyklos statinių komplekso tvoros su vartais“ tvarkybos (restauravimo, remonto) darbams finansuoti. Tačiau finansavimas skirtas nebuvo. LR valstybės biudžeto asignavimai švietimo infrastruktūros plėtrai yra nepakankami, o nuosavų lėšų projektui įgyvendinti Kauno kolegija neturi. Projekto įgyvendinimui reikalinga apie 290 tūkst. eurų suma.
Pasiūlymas: Skirti papildomai Kauno kolegijai
statinių komplekso tvoros su vartais“ tvarkybos (restauravimo, remonto) darbams finansuoti . Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką ir mokesčio iš loterijų ir azartinių lošimų. Pritarti Seimo narė V.V.Margevičienė 2016-10-28 Argumentai: 2016 m. balandžio 7 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-2290. Pagal šį įstatymą nuo 2017 m. sausio 1 d. bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo ir kitose švietimo įstaigose, aukštosiose mokyklose, profesinio orientavimo centruose ir kitose institucijose karjeros specialistai pradės teikti ugdymo karjerai, profesinio informavimo ir profesinio konsultavimo paslaugas. Bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose, priklausomai nuo mokinių skaičiaus, bus įsteigti 600 karjeros specialistų etatai. Įstatymo nuostatoms įgyvendinti nuo 2017 m. reikalinga 5 mln. Eur. (etatus steigiant nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. - 1,6 mln. Eur.). Pasiūlymas:
Švietimo ir mokslo ministerijai papildomai skirti
. tikslu bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose įsteigti 600 karjeros specialistų etatų. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką ir mokesčio iš loterijų ir azartinių lošimų. Pritarti Seimo nariai R. Paliukas, A. Pitrėnienė 2016-11-02 Argumentai:
Lietuvoje kas trečias mokinys patiria patyčias, kasmet nusižudo dvi bendrojo ugdymo mokinių klasės. 2016 m. spalio 18 d. priimto LR Švietimo įstatymo Nr.
231 , 232 straipsniais įstatymo tikslas – sukurti smurto ir patyčių prevencijos švietimo įstaigose sistemą, laiku sustabdyti patyčių ir smurto atvejus, nuo patyčių ir smurto nukentėjusiems ir smurtaujantiems mokiniams, mokytojams, mokinių tėvams teikti neatlygintinai psichologinę pagalbą. Tam, kad nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., įsigaliojus šiam įstatymui, būtų tinkamai pasiruošta atlikti numatytas funkcijas, reikalinga didinti psichologų, dirbančių mokyklose ir savivaldybių pedagoginėse ir psichologinėse ar švietimo pagalbos tarnybose (toliau - PPT, ŠPT) skaičių, tobulinti dirbančių psichologų kompetencijas. Šiuo metu daugiau nei pusėje bendrojo ugdymo mokyklų, beveik visose ikimokyklinio ugdymo mokyklose nėra įsteigtos psichologų pareigybės, o savivaldybių PPT ar ŠPT jų skaičius taip pat nepakankamas (iš 54 savivaldybių PPT ar ŠPT trečdalyje iš jų dirba tik po vieną psichologą, kai kuriose iš jų netgi nepilnu krūviu). Siekiant užtikrinti augantį psichologinės pagalbos poreikį, būtina kiekvienos savivaldybės PPT ar ŠPT nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. įsteigti bent po 1 (didmiesčiuose po 2-3) papildomą/-as psichologo pareigybę/-es, kuri(-os) reikalinga(-os) teikti psichologinę pagalbą ikimokyklinio ir kito neformaliojo švietimo mokyklose ugdomiems vaikams, taip pat neatlygintinai teikti psichologinę pagalbą mokytojams, kitiems švietimo įstaigos darbuotojams ir tėvams. Vienos pareigybės vidutinis darbo užmokestis, priklausomai nuo stažo, turimos kvalifikacinės kategorijos yra
vidutiniškai su socialinio draudimo įmokomis reikalinga –
233
papildomoms60 pareigybių finansuoti, įskaitant ir šių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo kaštus.
Pasiūlymas: Švietimo ir mokslo ministerijai
asignavimų 250 000 eurų Švietimo įstatymo Nr. I-1489 1, 2, 19, 23, 46, 47, 49, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 231 , 232 straipsniais įstatymo įgyvendinimui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką ir mokesčio iš loterijų ir azartinių lošimų. Iš dalies pritarti
psichologų pareigybių steigimą savivaldybėse su mokino krepšeliu ir padidinti mokinio krepšelį 2017 metais 1 Eur. Tuo tikslu pakeisti Įstatymo projekto XIIP-4790 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Mokinio krepšelio dydis 2017 metais – 1 0456 eurai.“
Vyriausybei atitinkamai tobulinti Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. 785 „Dėl Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos patvirtinimo“. Seimo nariai R. Paliukas, A. Pitrėnienė, V. Stundys, V. Juozapaitis, A. Dumčius, Š. Birutis, O. Leiputė, R. Baškienė 2016-11-02 Argumentai:
Finansų ministerijos pateiktame Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte (toliau – Įstatymo projektas) atsisakoma nuostatos dėl valstybės biudžeto asignavimų perskirstymo, asmeniui keičiant studijų programą.
Nesuteikus įgaliojimų Finansų ministerijai perskirstyti valstybės biudžeto asignavimų tarp valstybinių universitetų, nebus įgyvendinamos Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos leidžiančios asmeniui, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, keisti studijų srities studijų programą toje pačioje ar kitoje aukštojoje mokykloje, neprarandant likusios valstybinio studijų finansavimo dalies, ne didesnės negu tos studijų programos norminė studijų kaina, o tai ribotų studentų teisę keisti studijų programą bei nebūtų užtikrinimas principas „pinigai seka paskui studentą“. Valstybiniai universitetai yra atskiri asignavimų valdytojai ir Švietimo ir mokslo ministerija metų eigoje neturi galimybių perskirstyti lėšų ir keisti jiems patvirtintos bendros asignavimų sumos. Asmuo keisti studijų programą gali tik baigęs studijų semestrą. Paprastai tai būna vasario ar rugsėjo mėnesiai. Manome, kad būtų neteisinga neperskirstyti asignavimų tarp valstybinių universitetų bei būtų pažeidžiamos Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos. Pasiūlymas:
Siūloma Įstatymo projektą papildyti 5 straipsniu: „5 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų perskirstymas, asmeniui keičiant studijų programą 1. Asmeniui, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) ir studijų programos keitimo tvarką reglamentuojančių kitų teisės aktų nustatyta tvarka keičiant studijų programą, valstybės biudžeto asignavimų sumos perskirstomos tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų aukštosioms mokykloms suderinus tarpusavyje. 2.
ministerija valstybės biudžeto asignavimų sumas perskirsto tarp:
į kitą;
ministerijos (toliau – Švietimo ir mokslo ministerija), kai asmuo pereina iš valstybinio universiteto į nevalstybinę aukštąją mokyklą ar atvirkščiai. 3. Švietimo ir mokslo ministerija asignavimų sumas perskirsto tarp kolegijų, kai asmuo pereina iš vienos kolegijos į kitą. “
laikyti 6-21 straipsniais. Pritarti Seimo narys B. Juodka 2016-11-04 Vilniaus universiteto architektūrinis ansamblis, siekiantis XVI a. ir išlikęs beveik nepakitęs iki mūsų dienų, turi ypač didelę istorinę, urbanistinę ir architektūrinę vertę bei yra svarbi Vilniaus senamiesčio, paskelbto kultūros paminklu ir įrašyto į pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą, dalis, kuri yra panaudojama ne tik mokslo ir studijų tikslams, bet ir pritraukianti nuolatinius lankytojų srautus, kurie supažindinami su miestietiškąja, intelektualiąja Lietuvos kultūra. Ansamblis įtrauktas į Vilniaus turistinius maršrutus. Deja, šis ypač didelę Lietuvai istorinę, urbanistinę ir architektūrinę vertę turintis Vilniaus universiteto architektūrinis ansamblis, vertingas šalies kultūrą reprezentuojantis objektas, reikalauja ir ypatingos priežiūros. Šiuo metu ypač aktualios šios infrastruktūros problemos, lemiančios studijų organizavimo kokybę bei architektūrinio ansamblio išsaugojimo galimybes ir tęstinumą:
dalis architektūrinio ansamblio kiemelių apleisti, netenkinamos estetinės ir eksploatacinės būklės, mažai naudojami vešiesiems poreikiams ir neparengti turistiniams maršrutams, vis didėja grėsmė netekti šių reikšmingų kultūros objektų savitumo. Būtina pagerinti architektūrinio ansamblio kiemelių – Bibliotekos, M. K. Sarbievijaus, S. Daukanto, Arkadų, A. Mickevičiaus, L. Stuokos-Gucevičiaus, S. Stanevičiaus, K.
Stanevičiaus, K. Sirvydo, Senosios spaustuvės – estetinę ir eksploatacinę būklę: atlikti fasadų, grindų dangos tvarkybos darbus, įrengti/atnaujinti apšvietimą, išsaugoti kiemeliuose esančius kultūros paveldo objektus, kiemelių aplinką pritaikyti turistams, studentams, renginiams ir kt. 2. Dalis Vilniaus universiteto pastatų, esančių Universiteto g. 3, Universiteto g. 5, Pilies g. 15, Pilies g. 13, Pilies g. 11/ Skapo g. 9, Skapo g. 7, Pilies g. 21/ Šv. Jono g. 10, Pilies g. 21/ Šv. Jono g. 12, Pilies g. 11, Šv. Jono g. 4 patalpų netenkina sanitarinių ir higienos reikalavimų: nepakankama (arba nėra) oro vėdinimo sistemos – kaupiasi drėgmė, formuojasi pelėsiniai grybeliai, kurie ardo sienų apdailą; elektros instaliacija sena ir daug metų iš esmės nerekonstruota, patalpose nepakankamas apšvietimas; sena neefektyvi šildymo sistema. Šiose patalpose Vilniaus universitetas turi galimybę atlikti tik einamąjį remontą, o iš esmės neatnaujinus pastato inžinierinių tinklų, negalima užtikrinti reikiamo patalpų funkcionalumo ir žalos kultūros paveldui prevencijos. Pasiūlymas:
Siūloma skirti
ansamblio kiemelių ir patalpų, esančių Universiteto g. 3, Universiteto g. 5, Pilies g. 15, Pilies g. 13, Pilies g. 11/ Skapo g. 9, Skapo g. 7, Pilies g. 21/ Šv. Jono g. 10, Pilies g. 21/ Šv. Jono g. 12, Pilies g. 11, Šv. Jono g. 4 remontui , numatant finansavimo šaltinį iš 2017–2019 m. Valstybės investicijų programų arba iš Valstybės skolos valdymui skirtų asignavimų. Iš dalies pritarti Seimo nariai R. Tamašunienė, V.Kravčionok, J. Narkevič, Z. Jedinskij, I. Rozova, L. Talmont, J. Kvetkovskij, M. Mackevič 2016-11-02 Argumentai:
Švietimo finansavimo didinimas yra numatytas Valstybinėje švietimo 2013-2022 metų strategijoje. Ekonominės krizės laikotarpiu tautinių mažumų mokyklų mokinio krepšelis buvo sumažintas ir iki šiol neatstatytas.
Nuo 2007 metų sausio 1 d. tautinių mažumų mokyklų krepšeliui buvo skiriamas
ugdymo planui įgyvendinti. XV Vyriausybės 2009 metų rugsėjo 1 d. tautinių mažumų mokyklose priedas buvo sumažintas (6 procentais) iki 15 proc. 2011 m. įteisinus vienodo lietuvių kalbos egzamino reikalavimus išskirtinai šiam tikslui tautinių mažumų mokykloms buvo skirti 5 proc. papildomai. 6 procentai, kurie
atstatyti. Mokinio krepšelio dydžio grąžinimas į prieškrizinį lygį leis tinkamai organizuoti visą ugdymo procesą, bus patenkinti teisėti mokinių, tėvų ir mokytojų lūkesčiai. Pasiūlymas: siūlome nuo 2017 m. sausio 1 d. padidinti tautinių mažumų mokyklų mokinio krepšelio dydį 6 procentais, taip atstatant jį į prieškrizinį lygį. Šiam tikslui 2017 metams būtina numatyti 1,8 mln. Eurų. Lėšų šaltinis:
Atitinkamai sumažinti valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Iš dalies pritarti Argumentai: Mokinių, besimokančių daugiakalbėje aplinkoje esančiose mokyklose (skyriuose) valstybine mokomąja kalba; tautinių mažumų kalba besimokančių mokinių, kurie mokosi mokykloje (skyriuje), kurioje mokoma tik tautinių mažumų kalba; tautinių mažumų kalba besimokančių mokinių, kurie mokosi mišrioje mokykloje (skyriuje), kuri yra ne daugiakalbėje aplinkoje sutartinių mokinių koeficientai didinami 20 procentų, mokinių, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą, – iš viso 5 procentai, integruotų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių – iš viso 35 procentai, o migrantų, pabėgėlių – iš viso 30 procentų. Pasiūlymas:
Siūlyti svarstyti Vyriausybei Seimo narė V.V.Čigriejienė 2016-11-03 Argumentai: Šiuo metu yra vykdomi Kauno Rokų gimnazijos pastato 1B2p Vijūnų g. 2, rekonstrukcijos ir naujo priestato – aktų salės statybos darbai. Projektas yra finansuojamas iš VIP lėšų.
metais – 600 000,00 eurų, o 2017 m. numatyta skirti tik 133 000 eurų. Pagal Kauno Rokų gimnazijos parengtą techninį projektą visiems darbams atlikti būtina skirti 1 420 000,00 eurų. Akivaizdus lėšų trūkumas stabdo pradėtus darbus. Projektas yra tęstinis, jis vykdomas antri metai. Tikslinga nestabdyti statybos darbų ir projektą užbaigti be pertraukų, nes darant pertrauką dėl finansavimo stygiaus, gali būti pažeistos šiuo metu jau sumontuotos statinio konstrukcijos, nes atmosferos poveikis (drėgmė, temperatūrų skirtumai) įgalina atsirasti korozijai, irimui, kitiems galimiems pažeidimams mūrinėms sienoms, g/b perdangoms. Tad iškiltų būtinybė, prieš pratęsiant statybos darbus, dar papildomai atlikti konstrukcijų ekspertizę, o tai sąlygotų dideles papildomas išlaidas, kurių nereikėtų, laiku pabaigiant darbus, gavus pakankamą finansavimą. Techninės priežiūros specialistai rekomenduoja tik paspartinti statybos darbus, užbaigiant juos be jokių pertraukų. Norint išvengti papildomų kaštų projekto techninės priežiūros vykdymui, konservavimui bei ekonomiškumui, statyboms užbaigti trūksta 570 000,00 eurų. Pasiūlymas:
Skirti Kauno Rokų gimnazijos pastato 1B2p Vijūnų g. 2 rekonstrukcijos ir naujos priestato – aktų salės statybos
darbams užbaigti. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką ir mokesčio iš loterijų ir azartinių lošimų arba Švietimo ir mokslo ministerijai, Valstybės investicijų 2017–2019 metų programoje numatytoms kapitalo investicijoms finansuoti skirtų lėšų padidinimas. Pridedama: 2016-10-14 Kauno Rokų gimnazijos raštas Nr.D2-244, 2 l. Iš dalies pritarti Siūlyti svarstyti Vyriausybei Seimo narys K.Bartkevičius 2016-11-03 Argumentai:
Mažeikių lopšelis-darželis „Delfinas“ renovuotas Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis. Pagal šią programą baseino pastato renovacija nefinansuojama.
sanitarinių mazgų, pagalbinių patalpų, koridoriaus, baseino patalpų ir stogo remonto darbams atlikti. Plaukymo baseino įrangai, pastato išorei sutvarkyti lėšų nepakako. Norint užbaigti pradėtus darbus, džiaugtis galimybe vaikams mokytis plaukti, grūdintis ir visokeriopai stiprinti sveikatą reikalinga 260 000 eurų investicijų suma. Pasiūlymas:
Skirti Mažeikių lopšeliui-darželiui ,,Delfinas" baseino remonto darbams– 260 000 Eur. Lėšų šaltinis: Švietimo ir mokslo ministerijai, Valstybės investicijų 2017–2019 metų programoje numatytoms kapitalo investicijoms finansuoti skirtų lėšų padidinimas. Nepritarti Argumentai: Ikimokyklinės įstaigos priklauso savivaldybės institucijų kompetencijai. Siūlyti svarstyti savivaldybės tarybai. Seimo narys K.Bartkevičius 2016-11-03 Argumentai:
Mažeikių lopšelio-darželio „Gintarėlis“ šiluminis mazgas yra dalinai renovuotas, bet šildymo sistema nekeista nuo darželio įvedimo eksploatacijon 1983 m. Apšildymo sistemoje įmontuoti konvektoriai, o pastatas eksploatuojamas jau 33 m. Rudens-žiemos laikotarpiu, grupėse nėra užtikrinama temperatūra, kuri atitiktų higienos normos reikalavimus. Šaltuoju metų laiku grupėse temperatūra tesiekia – 18 laipsnių, galinėse pastato grupėse būna tik 16 šilumos. Lopšelio grupių grindys nėra apšildomos. Tai įtakoja vaikų sergamumą ir ugdymo kokybę. Pasiūlymas:
Skirti Mažeikių lopšeliui-darželiui ,,Gintarėlis“ šildymo sistemos keitimui -– 95 000 Eur. Lėšų šaltinis: Švietimo ir mokslo ministerijai, Valstybės investicijų 2017–2019 metų programoje numatytoms kapitalo investicijoms finansuoti skirtų lėšų padidinimas. Nepritarti Argumentai: Ikimokyklinės įstaigos priklauso savivaldybės institucijų kompetencijai. Siūlyti svarstyti savivaldybės tarybai. Seimo narys K.Bartkevičius 2016-11-03 Argumentai:
Mažeikių
„Vyturio“ pradinė mokykla pastatyta 1974 m.
Šiais mokslo metais mokykloje mokosi 266 mokiniai. Mokyklos kiemo aikštelėje vedamos kūno kultūros pamokos 1–4 klasių mokiniams, pailgintos dienos grupės vaikams vyksta popamokinė veikla visus mokslo metus, atsižvelgiant į oro sąlygas. Vyksta mokyklos šventės. Mokyklos betonine aikštele naudojasi ir miesto jaunimas, gyventojai ištisus metus. Žaidžia futbolą, beisbolą, kvadratą. Tačiau, mokyklos sklype nėra universalios aikštelės sportiniams žaidimams, lengvosios atletikos rungtims, bėgimo tako, futbolo bei krepšinio aikštelių. Pasiūlymas:
Skirti Mažeikių „Vyturio“ pradinės mokyklai aikštyno įrengimui -– 25 000 Eur. Lėšų šaltinis: Švietimo ir mokslo ministerijai, Valstybės investicijų 2017–2019 metų programoje numatytoms kapitalo investicijoms finansuoti skirtų lėšų padidinimas. Iš dalies pritarti Pasiūlymas Siūlyti svarstyti Vyriausybei. Seimo narys K.Bartkevičius 2016-11-03 Argumentai:
Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijoje yra susiformavusios aktyvios sportinės veiklos tradicijos. Mokiniai mėgsta krepšinį, tinklinį, futbolą. Gimnazijos merginų ir vaikinų krepšinio, tinklinio komandos sėkmingai dalyvauja ne tik rajoninėse, bet ir respublikinėse varžybose. 2015 metais įvyko dalinė stadiono rekonstrukcija (paklotas pagrindas universaliai dirbtinai dangai įrengti). Įrengus stadioną mokiniai galės sportuoti lauke ne tik esant šiltam orui, bet lyjant ar esant prastesniam orui, t.y. ištisus metus. Sutvarkyta aplinka, geros sąlygos ir kokybiškas sporto inventorius turėtų paskatinti mokinius aktyviau sportuoti ne tik pamokų metu, bet ir treniruotis laisvalaikiu. Šiuo stadionu galėtų naudotis ne tik gimnazijos mokiniai, šalia įsikūrę gyventojai, bet šalia veikiančio spec. poreikių mokyklos auklėtiniai, lopšelio-darželio „Saulutė“ darželinukai galėtų vykdyti savo sporto varžybas.
Pasiūlymas: Skirti Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos stadiono universalios dirbtinės dangos įrengimui – 40 000 Eur. Lėšų šaltinis: Švietimo ir mokslo ministerijai, Valstybės investicijų 2017–2019 metų programoje numatytoms kapitalo investicijoms finansuoti skirtų lėšų padidinimas. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Siūlyti svarstyti Vyriausybei
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. 1. Seimo nariai R. Ačas R. Juknevičienė 2016-10-27 Siūloma skirti 349.085,18 Eur Kęstučio apygardos aukų memorialinio paminklui ir teritorijos sutvarkymui Kryžkalnyje, Nemakščių seniūnija (asignavimų valdytoja Kultūros ministerija arba Raseinių rajono savivaldybė). Lėšų šaltinis:
Finansų ministerijai Valstybės skolos aptarnavimui skiriamų asignavimų sumažinimas. Argumentai: Šią iniciatyvą, kuria siekiama deramai įamžinti už Lietuvos laisvę kovojusių žmonių atminimą, dar 2009 m. iškėlė ir nuosekliai palaiko Lietuvos laisvės kovų sąjūdis, o jos iniciatorius buvo prelatas Alfonsas Svarinskas. Lietuvos laisvės kovų sąjūdis dar 2009 m. kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybės tarybą dėl Kęstučio apygardos aukų memorialinio paminklo statybos ir teritorijos sutvarkymo Kryžkalnyje, Nemakščių seniūnijoje. Raseinių rajono savivaldybės taryba 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. (1.1)TS-351 pritarė Kęstučio apygardos aukų memorialinio paminklo statybos ir teritorijos sutvarkymo Kryžkalnyje, Nemakščių seniūnijoje projekto įgyvendinimui, bendradarbiaujant su Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu, ir investicinio projekto teikimui Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, siūlant įtraukti projektą į Valstybės investicijų 2011-2013 metų programą. 2010 m. lapkričio 25 d.
2010 m. lapkričio 25 d. Raseinių rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. (1.1)TS-352 perėmė iš Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio panaudos teise valdyti sklypą, kuriame statomas memorialinis paminklas ir tvarkoma aplinka, bei įsipareigojo išlaikyti ir saugoti panaudos objektą bei apmokėti visas išlaikymo išlaidas. Šiam projektui yra parengtas ne tik investicinis, bet ir techninis projektas, kurie iš viso kainavo apie 16 000 Eur. Pagal 2011-2013 m., 2012-2014 m. ir 2013-2015 m. Valstybės investicijų programas buvo prašoma skirti lėšų, tačiau nei vienais metais projekto įgyvendinimui iš valstybės biudžeto lėšos Raseinių rajono savivaldybei nebuvo skirtos. Iki 2015 m. rugsėjo 1 d. jau atlikta darbų už 102.226 Eur, o šiuo metu darbai dėl lėšų stygiaus yra sustabdyti. Iš dalies pritarti
V.V. Margevičienė 2016-10-28 Argumentai: „Maironio lietuvių literatūros muziejaus pastato Kaune, Rotušės a. 13, rekonstravimo“ projektas pradėtas vykdyti 2007 metais. Bendra projekto vertė: 6051,0 tūkst. EUR. Šiame projekte buvo numatyta restauruoti, rekonstruoti, remontuoti visus Maironio rūmus, kurie pastatyti
Respublikiniu literatūros muziejumi. Taip pat planuojama įkurti naujas modernias ekspozicijas, modernias fondų saugyklas su visa įranga, darbuotojų kabinetus, atnaujinti jų darbinę įrangą. Nors finansavimas metai iš metų buvo gan nedidelis, tačiau pagrindiniai rūmų restauravimo darbai jau atlikti: atkasti ir įrengti du nauji rūsiai, kiti trys restauruoti, perdengtas stogas, apšiltintas, įrengtas trečiasis aukštas, kuris nuo namo pastatymo nebuvo įrengtas ir kurį Maironis svajojo įrengti, netgi turėjo planą. Restauruotos ekspozicijų salės, Maironio memorialinio buto aštuoni kambariai, rekonstruotas pirmasis aukštas, įrengtos naujos fondų saugyklų patalpos, restauruota didžioji dalis rūmų fasado. Įsisavinta – 3713,0 tūkst. EUR.
EUR. 2015 m. finansavimas buvo nulinis, darbai sustojo. Dvejus metus buvo uždarytas Maironio memorialinis butas. 2016 metais skirta – 284,0 tūkst. EUR. Iš šių lėšų užbaigtas Maironio memorialinis butas (aštuoni kambariai) ir rūmų fasadas iš rytų pusės. Pradėtas labai svarbus darbas – naujos ekspozicijos „Lietuvių literatūros istorijos apžvalga ir personalijos“ projektavimas. Tačiau Maironio lietuvių literatūros muziejus gavo informaciją iš LR kultūros ministerijos, jog 2017 metais projektinis finansavimas vėl yra nutraukiamas ir lėšos nulinės. Jokio paaiškinimo nepateikta ir priežastys nenurodytos. 2017 m. sausio 1 dienai iš bendros 6051,0 tūkst. EUR sumos liks neįsisavinta 2054,0 tūkst. EUR, iš kurių statybos remonto darbų užbaigimui reikia tik 258,0 tūkst. EUR, kitos lėšos numatytos naujos ekspozicijos projektavimui ir jos įrengimui, fondų saugyklų įrangos bei darbuotojų kabinetų baldų projektavimui ir įrengimui, vėsinimo sistemos įrengimui, techninio projekto „A“ laidos parengimui, materialiojo bei nematerialiojo turto įsigijimui. Toks užtęstas rekonstravimas žalingas pastatui, labai neekonomiškas, stabdantis muziejaus veiklą, griaunantis strateginį planą:
sutartys. Rangos darbų sutartis galioja iki 2017-09-26, nevykdant 2017 m. SMD darbų, sutartis nutrūksta ir teks skelbti naują Viešųjų pirkimų konkursą ir vėl išsirinkti rangovą – tai labai apsunkina projekto vykdymą, kai statybos ir remonto darbams tereikia 258,0 tūkst.
EUR;
Skirti papildomai Maironio lietuvių literatūros muziejui
literatūros muziejaus pastato Kaune, Rotušės a. 13, rekonstravimas“ 2017 m. numatytiems darbams finansuoti . Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką ir mokesčio iš loterijų ir azartinių lošimų. Iš dalies pritarti
svarstyti Vyriausybei
A.Mitrulevičius 2016-10-28 Argumentai: 2016 m. pradėtas įgyvendinti Marijampolės sporto centro „Sūduva“ rekonstravimo projektas, kuriam finansavimas skirtas iš valstybės investicijų programos. Pirmajame etape už 100 tūkst. eurų atliktas kapitalinis sporto salės remontas.
Antrame etape reikalingas kapitalinis buitinių patalpų, tribūnų, administracinių patalpų bei specializuotų bokso, dziudo, imtynių, sunkiosios atletikos ir dviračių salių remontas. Šiems darbams atlikti reikalinga 200 tūkst. eurų investicija. Pasiūlymas: skirti
antrojo etapo darbams atlikti. Lėšų šaltinis:200 tūkst. eurų sumažinti Finansų ministerijai valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. PRIDEDAMA: Marijampolės sporto centro „Sūduva“ 2016-10-24 raštas Nr. 1-136, 1 lapas. Iš dalies pritarti
svarstyti Vyriausybei
: 6.1. Sprendimas:
Komitetui jį tobulinti atsižvelgus į Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadas ir pasiūlymus. 2. Prašyti Vyriausybės reikalingais ištekliais užtikrinti visapusišką ir kokybišką Pedagoginių profesijų prestižo kėlimo programos įgyvendinimą. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2016-11-08 Skirti papildomai Lietuvos kultūros tyrimų institutui
buhalterinės apskaitos programoms įsigyti ir jų aptarnavimui apmokėti. Pritarti
2016-11-08 Skirti papildomai Lietuvos istorijos institutui
techniniam projektui parengti 2017-2019 metų valstybės investicijų programoje, pastatų infrastruktūros atnaujinimui ir energinio efektyvumo didinimui pagal LR Vyriausybės 2014-11-26 nutarimą Nr. 1328 „Dėl Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos patvirtinimo“. Pritarti 3.
3Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas 2016-11-08 Siūlyti 2017 metų biudžete atskira eilute numatyti 1 mln. eurų stojimo mokesčiui į Europos branduolinių tyrimų organizaciją
1Susieti psichologų pareigybių steigimą savivaldybėse su mokino krepšeliu ir padidinti mokinio krepšelį 2017 metais 1 Eur. Tuo tikslu pakeisti Įstatymo projekto XIIP-4790 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Mokinio krepšelio dydis 2017 metais – 1 045
2Siūlyti Vyriausybei atitinkamai tobulinti Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. 785 „Dėl Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos patvirtinimo“. Pritarti
5Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas 2016-11-08 Skirti papildomai 35,4 mln. Eur –pedagogų darbo apmokėjimo sąlygoms gerinti. Pritarti
6Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas 2016-11-02 Skirti papildomai 2,0 mln. Eur – doktorantų stipendijoms laipsniškai didinti. Pritarti
7Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas 2016-11-08 Skirti papildomai 6,2 mln. Eur.– dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokesčiui padidinti. Pritarti
8Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas 2016-11-08 Skirti 3,1 mln. Eur vyresniųjų mokslo darbuotojų, mokslo darbuotojų ir tyrėjų pareigybių atlyginimams 2017 metais didinti, kad jų apatinės ribos nebūtų mažesnės už padidintą doktoranto stipendiją. Pritarti
9Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas 2016-11-08 Skirti papildomai 5,1 mln. Eur. neformaliojo ugdymo programoms finansuoti. Pritarti
10Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas 2016-11-08 Skirti papildomai Kauno kolegijai 290 tūkst. Eur „Kauno meno mokyklos statinių komplekso tvoros su vartais“ tvarkybos (restauravimo, remonto) darbams finansuoti. Pritarti
11Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas 2016-11-08 Švietimo ir mokslo ministerijai papildomai skirti 5 mln.
Eur. tikslu bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose įsteigti 600 karjeros specialistų etatų. Pritarti 12. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas 2016-11-08 Įstatymo projektą papildyti 5 straipsniu: „5 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų perskirstymas, asmeniui keičiant studijų programą
1Asmeniui, kurio studijos yra valstybės finansuojamos,
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) ir studijų programos keitimo tvarką reglamentuojančių kitų teisės aktų nustatyta tvarka keičiant studijų programą, valstybės biudžeto asignavimų sumos perskirstomos tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų aukštosioms mokykloms suderinus tarpusavyje. 2. Finansų ministerija valstybės biudžeto asignavimų sumas perskirsto tarp:
1) valstybinių universitetų, kai asmuo pereina iš vieno valstybinio universiteto į kitą;
2) valstybinių universitetų ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos (toliau – Švietimo ir mokslo ministerija), kai asmuo pereina iš valstybinio universiteto į nevalstybinę aukštąją mokyklą ar atvirkščiai. 3. Švietimo ir mokslo ministerija asignavimų sumas perskirsto tarp kolegijų, kai asmuo pereina iš vienos kolegijos į kitą. “
straipsniais. Pritarti 13. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas 2016-11-08 Skirti papildomai LDK didžiojo etmono kunigaikščio Konstantino Ostrogiškio antkapinio paminklo Kijevo Pečiorų Lavroje atkūrimo darbams
14. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas 2016-11-08 Skirti papildomai Lietuvos kultūros tarybai elektroninės kultūros ir meno projektų valdymo sistemos kūrimo I etapo užbaigimo darbams
15. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas 2016-11-08
papildomai Etninės kultūros globos Tarybai48 tūkst.
Eur. (iš viso skiriant Tarybai 246 tūkst. eurų, iš jų 119 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir 15 tūkst. eurų – turtui įsigyti. Pritarti
16Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas 2016-11-08 Skirti papildomai Nacionaliniam Kauno dramos teatrui
17Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas 2016-11-08 Skirti papildomai Lukiškių aikštės sutvarkymo II etapo darbams 500 tūkst. Eur. Pritarti
18Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas 2016-11-08 Skirti papildomai Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai 17 tūkst. Eur. Pritarti Iš viso papildomai:
švietimo daliai: 58.382 tūkst. Eur. kultūros daliai: 1.033 tūkst. 384 Eur. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Raimundas Paliukas, Rima Baškienė. Komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas
Audito komitetas
2016-11-23 Nr. 141-P-49(2)
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Rasa Budbergytė, Rūta Miliūtė, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Gintaras Vaičekauskas, Aurelijus Veryga. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Asta Rubežė, Jolanta Zibavičiūtė, padėjėja Simona Mickevičienė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė Asta Kuniyoshi, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento patarėja Erika Latyšovič, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento patarėja Saulė Iždonaitė-Karalevičienė, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento direktorė Irma Lazickienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Audronė Miknevičienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Biudžeto departamento Savivaldybių biudžetų skyriaus vedėja Česlova Bareikienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento Fiskalinės priežiūros ir sektorinės analizės skyriaus vedėja Eglė Radzevičienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento Fiskalinės priežiūros ir sektorinės analizės skyriaus vyriausiasis specialistas Irmantas Mikulėnas, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas-patarėjas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais Rimantas Čapas, Lietuvos savivaldybių asociacijos konsultantas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais Giedrius Lingis, Lietuvos Respublikos Seimo narė Aušra Maldeikienė, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Lina Adakauskienė, Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja Janina Alasevičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-10-17 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekto 11 straipsniu siūloma nustatyti valstybinėms aukštosioms mokykloms ir valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms skolinimosi limitus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 90 straipsnio 5 dalyje (2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančioje redakcijoje) Valstybinėms aukštosioms mokykloms yra numatyta tokia skolinimosi teisė ir sąlygos, taip pat nurodyta, kad Valstybinė aukštoji mokykla negali įkeisti daugiau kaip 20 procentų nuosavybės teise valdomo materialiojo turto, kad užtikrintų skolinių įsipareigojimų laikymąsi, be to, nekilnojamojo turto įkeitimo sandoriams turi būti gautas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sutikimas Vyriausybės nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme nėra atskirai įtvirtintų tokių sąlygų. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis teisinės sistemos darnos principu, manytina, kad valstybinių profesinio mokymo įstaigų skolinimosi teisės ir sąlygos turėtų būti numatytos ir Profesinio mokymo įstatyme. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos bankas 2016-11-08 Nr.
S 2016/(22.3-2200)-12-4667 Remdamiesi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, teikiame išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto, savivaldybių, valstybinio socialinio draudimo fondo ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymais ir kitais susijusiais teisės aktais (toliau – projektai) formuojamo valdžios sektoriaus balanso rodiklio pagerėjimo užduočių įvykdymo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, atkreipdami išskirtinį dėmesį į išorinį ūkio subalansuotumą ir ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą. Vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos
patvirtinimo įstatymo projektu ir kita su juo susijusia informacija [1] . Lietuvos banko vertinimu, projektuose formuojamas 2017 m. valdžios sektoriaus balansas nekelia pasitikėjimo finansų sistemos stabilumu rizikos, o poveikis kainų raidai bus trumpalaikis (daugiausia 2017 m.). Vis dėlto išreiškiame nuomonę, kad derėtų tvirtai laikytis stabilumo programose deklaruotų siekių ir jų nekeisti. Pažymėtina, kad Lietuvos stabilumo 2016 metų programoje buvo planuota 2017 metais turėti subalansuotą nominalųjį ir struktūrinį valdžios sektoriaus balansą, o vėlesniais metais pasiekti perviršį. Deja, projektuose šie valdžios sektoriaus balansai 2017 metais numatyti gerokai prastesni. Pastebime, kad tokia tendencija dažna, kai pavasarį skelbiamoje konvergencijos arba stabilumo programoje planuojamas valdžios sektoriaus balansas yra ambicingesnis, palyginti su valdžios sektoriaus balanso rodikliu, kuris tų pačių metų rudenį tvirtinamas valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu.
Manome, kad anksčiau deklaruotų tikslų atidėjimas galimai turi neigiamos įtakos šalies ekonomikos ir ekonominės politikos vertinimui. Manome, kad projektai neužtikrina Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3 str. 1 dalies 2 punkto nuostatos laikymosi
konstitucinio įstatymo 3 str. 1 dalies nuostatos reikalauja, kad kiekvienais metais, išskyrus metus, kuriais susidaro išskirtinės aplinkybės, turi būti tenkinama bent viena iš keturių šio įstatymo 3 str. 1 dalyje išvardytų sąlygų. Atsižvelgus į projektuose pateikiamas makroekonominių dydžių – produkcijos atotrūkio, nominaliojo ir struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio ir BVP santykio – prognozes 2016–2017 m., akivaizdu, kad 2017 metais būtina tenkinti 3 str. 1 dalies 2 punkto nuostatą. Ji reikalauja, kad „faktinio struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio absoliučioji vertė yra mažesnė negu vidutinio laikotarpio tikslo absoliučioji vertė ir kiekvienais metais mažėja, išskyrus metus, kai produkcijos atotrūkio nuo potencialo rodiklis yra neigiamas“. Manome, kad projektai neužtikrina šios sąlygos galiojimo 2017 metais, nes juose teigiama, kad 2017 metais prognozuojamas teigiamas gamybos atotrūkis nuo potencialo (1,4 proc.), o struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas 2016–2017 m. atitinkamai sudarys 0,9 ir 1,3 proc. Tai reiškia, kad struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas
laikotarpio tikslą absoliučiąja verte.
Projektuose numatyti planai didinti asignavimus savivaldos institucijoms iš GPM ir valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų bei griežčiau kontroliuojamas skolinimasis finansinio stabilumo kontekste vertintini teigiamai. GPM dalis, tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų, palyginti su 2016 metų biudžetu, padidinta 2,6 proc. punkto ir siekia 78,1 proc. Taip pat padidinamos valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams. Labiausiai įsiskolinusiai Vilniaus miesto savivaldybei sugriežtinamos skolinimosi galimybės (nuo 135 iki 130 proc. savivaldybės biudžeto metinių pajamų). Biudžeto projektas numato draudimą didinti įsiskolinimą savivaldybėms, kurių biudžeto planuojami asignavimai neviršys 0,3 proc. praėjusių metų BVP to meto kainomis. Tokių savivaldybių metinio grynojo skolinimosi suma negalės būti teigiamas dydis. Toliau pateikiame šiuos vertinimus papildančias detalesnes pastabas. 2017 metų pajamos iš PVM gali būti šeštus metus iš eilės mažesnės, nei planuojama. Projekte numatyta 2017 metais iš PVM gauti 9,1 proc. daugiau pajamų, palyginti su 2016 metais planuota suma. Remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. sausio–rugsėjo mėn. valstybės biudžeto vykdymo duomenimis, PVM pajamos buvo 29,6 mln. eurų mažesnės, negu planuota. Atsižvelgiant į tai ir darant optimistinę prielaidą, kad 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį PVM bus surinkta tiek, kiek planuota, 2017 metais planuojamas PVM pajamų augimas yra spartesnis ir sudaro 10,2 proc. Tai gerokai viršija LR finansų ministerijos ir Lietuvos banko numatomą PVM mokestinės bazės – nominaliųjų privataus vartojimo išlaidų – metinį padidėjimą (atitinkamai 6,4 ir 5,6 %).
Tiesa, spartesnio PVM pajamų padidėjimo tikimasi dėl siūlomų diskrečių pajamas papildomai didinančių sprendimų: lengvatinio PVM centriniam šildymui panaikinimo (apie 47 mln. eurų) ir PVM administravimo pagerinimo (apie 120 mln. eurų). Atkreipiame dėmesį, kad po projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seime ypatingos skubos tvarka imtas svarstyti naujas PVM įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriame siūloma pratęsti lengvatinio PVM centriniam šildymui galiojimą. Jeigu šiam siūlymui bus pritarta, PVM pajamos 2017 metais bus mažesnės, nei planuojama. Taip pat manome, kad papildomų pajamų planas dėl geresnio administravimo yra labai ambicingas ir gali neišsipildyti. Todėl manome, kad 2017 metais PVM pajamų bus surinkta mažiau, negu numatoma projekte. Atkreipiame dėmesį, kad panašią pastabą Lietuvos bankas buvo pateikęs išvadoje dėl 2016 metų biudžeto projekto. Kainų raidai Lietuvoje galimai poveikį turės šie diskretūs sprendimai: 2017 metais numatyti PVM pakeitimai, akcizų tarifų didinimas, GPM pokyčiai dėl NPD pakeitimų, didesnė kompensacija valdžios sektoriaus dirbantiesiems, didesnės socialinės išmokos . Projektuose planuojami pakeitimai vidutinę metinę infliaciją 2017 metais turėtų didinti apie 0,4 procentinio punkto, o 2018 metais – apie 0,1 procentinio punkto. Pakeitimai vidutinei metinei infliacijai turės tokį poveikį:
šiuo metu galiojantį PVM įstatymą numatyta, kad 9 proc. PVM tarifas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, yra taikomas iki 2016 m. gruodžio 31 d., todėl nuo 2017 m. pradžios turėtų padidėti iki 21 proc. Šis PVM tarifo padidėjimas vidutinę metinę infliaciją 2017 metais padidintų apie 0,18 procentinio punkto;
Projektuose siūloma nuo 2017 m. kovo 1 d. didinti akcizų tarifus cigaretėms, cigarams ir cigarilėms, etilo alkoholiui ir kitiems alkoholiniams gėrimams. Šie akcizų pakeitimai 2017 metais vidutinę metinę infliaciją didins apie 0,17 procentinio punkto, o 2018 metais – apie 0,06 procentinio punkto;
neįgaliesiems. Įvertinus tiesioginį šių pakeitimų poveikį, manoma, kad valdžios sektoriaus pajamos sumažės, o gyventojų disponuojamosios pajamos
realųjį privatų vartojimą – 2017–2018 m. jis vidutiniškai kasmet padidėtų apie 0,06 proc. daugiau, nei tuo atveju, jeigu NPD nebūtų keičiamas. Makroekonominiu požiūriu šie poveikiai yra maži, jie praktiškai neturėtų įtakos infliacijai;
dirbantiesiems. Kompensacija šiems dirbantiesiems 2017 m. turėtų didėti dėl: 1) nuo 2016 m. liepos mėn. nuo
užmokesčio kultūros ir meno darbuotojams; 2) nuo 2017 m. sausio mėn. didinamo darbo užmokesčio statutiniams pareigūnams, pedagogams, kariams. Finansų ministerijos vertinimu, dėl to kompensacija valdžios sektoriaus dirbantiesiems 2017 metais, palyginti su 2016, turėtų padidėti apie
dirbančiųjų disponuojamąsias pajamas tai turėtų padidinti apie 96 mln. eurų. Tai teigiamai veiktų realųjį privatų vartojimą – 2017–2018 m. jis vidutiniškai kasmet padidėtų apie 0,04 proc. daugiau nei tuo atveju, jeigu kompensacija valdžios sektoriaus dirbantiesiems nebūtų didinama. Makroekonominiu požiūriu šie poveikiai yra maži ir jie praktiškai neturėtų įtakos infliacijai;
Planuojama, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujoms socialinio modelio nuostatoms didės išlaidos pensijoms (joms didinti skiriama
52,4 mln. eurų daugiau nei 2016 m.) ir kitoms socialinio draudimo rūšims (skiriama 48,2 mln. eurų daugiau nei 2016 m.). Socialinių išmokų didėjimas teigiamai veiktų realųjį privatų vartojimą ir realųjį BVP: realusis privatus vartojimas 2017–2018 m. vidutiniškai kasmet padidėtų apie 0,37 proc., o realusis BVP – apie 0,11 proc. daugiau nei tuo atveju, jeigu socialinės išmokos nebūtų didinamos. Tai vidutinę metinę infliaciją vidutiniškai kasmet padidintų apie 0,06 proc. Atsižvelgti
2016-11-15 Nr. Y-10 Fiskalinės institucijos vertinimu numatomas 2016 m. struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas sudaro 0,7 proc. BVP ir yra mažesnis už vidutinio laikotarpio tikslą (1 proc. BVP deficitą), todėl rengiant Lietuvos Respublikos 2017 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, struktūrinio postūmio užduotis nenustatyta pagrįstai. Dėl
fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi
institucijos vertinimu, rengiant Lietuvos Respublikos 2017 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą neatsižvelgta į tai, kad būtų užtikrintas perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės laikymasis. Taisyklė reikalauja, kad 2017 m. struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas turi bent 0,1 proc. BVP mažėti lyginant su numatomu 2016 m. struktūriniu valdžios sektoriaus deficitu. Vyriausybė 2016 m. numato 0,9 proc. BVP dydžio struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą, 2017 m. prognozuoja – 1,3 proc. BVP.
BVP. Tai reiškia, kad
nukrypsta nuo vidutinio laikotarpio tikslo (1 proc. BVP deficito). 2. Rengiant
išlaidų augimo ribojimo taisyklė yra pagrįstai netaikoma, nes susidarė viena iš Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme numatytų netaikymo aplinkybių. 3. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2017 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas parengtas laikantis valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų taisyklės, nes 2017 m. prognozuojamas fondo biudžeto struktūrinis perteklius. Dėl vidutinio laikotarpio biudžeto sistemos
vidutinio laikotarpio biudžeto sistema veikia tik formaliai. Seimo nutarimu tvirtinami trimečiai valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotosios visumos pajamų ir išlaidų planuojami rodikliai bei Vyriausybės nutarimu tvirtinamų stabilumo programų vidutinio laikotarpio fiskaliniai rodikliai tėra indikatyvūs skaičiai, kurie aprašo, bet nenustato galimą trejų metų rodiklių raidą. Siekiant stiprinti fiskalinę drausmę, valdžios sektoriaus išlaidų planavimas ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui turi būti ribojantis. Dėl projekto lydimųjų dokumentų skaidrumo
su Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu teikiamuose dokumentuose kelerius metus iš eilės nepateikiama Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme nustatyta pateikti informacija apie vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus finansinius rodiklius ir visų pagrindinių valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų straipsnių projekcijas, apimant subsektorius, taip pat numatomus fiskalinės rizikos veiksnius ir jų įvertinimą. 6.
institucija ne vienerius metus atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto lydimuosiuose dokumentuose informacija yra neišsami, nenuosekli, nestruktūrizuota, nedraugiška vartotojui ir nesuderinta tarpusavyje. Dėl valstybės biudžeto formavimo
valstybės biudžeto formavimo sistema neatitinka esminių į veiklos rezultatus orientuoto biudžeto bruožų. Lietuvos Respublikos 2017 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas apibūdintinas kaip išlaidų biudžetas, kuris daugeliu atveju yra orientuotas į tarpinį produktą, o ne į rezultatą. Biudžete parodoma, kiek bus skiriama lėšų asignavimų valdytojui trims išlaidų rūšims: darbo užmokesčiui, turtui įsigyti ir kitoms išlaidoms. Biudžeto projekto pateikimo forma nesusieja mokesčių mokėtojų pinigų su siekiamais asignavimų valdytojų tikslais ir rezultatais, todėl nesudaromos prielaidos visuomenei įsitraukti į biudžeto valdyseną, didesnėms paskatoms mokėti mokesčius ir planuojamu laikotarpiu reikalauti pasiekti ambicingesnių tikslų. Atsižvelgti
2016-11-15 Nr. Y-10-1 Esminiai pastebėjimai Valstybės kontrolės ataskaitoje „2017 metų valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimas“ : Fiskalinės institucijos vertinimu, rengiant 2017 m. valstybės biudžeto projektą neatsižvelgta į tai, kad būtų užtikrintas perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės laikymasis. Vyriausybės prognozuojamas 2017 m. struktūrinis Valdžios sektoriaus (toliau – VS) deficitas ne tik nemažėja (0,9 proc. BVP 2016 m., 1,3 proc. BVP 2017 m.), bet ir nukrypsta nuo vidutinio laikotarpio tikslo (1 proc. BVP deficitas). Apskaičiavus Struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis (toliau – SVSB) detalizuotu metodu jau 2016 m. atsiranda nukrypimas nuo Vidutinio laikotarpio tikslo (toliau – VLT) (–1,2 proc.
BVP), o 2017 m. prognozuojamas struktūrinis VS deficitas siekia 1,6 proc. BVP. Struktūrinio postūmio užduotis rengiant 2017 m. valstybės biudžeto projektą pagrįstai nenustatyta, nes agreguotu metodu Fiskalinės institucijos apskaičiuotas numatomas 2016 m. struktūrinis VS deficitas (0,7 proc. BVP) yra mažesnis už VLT (1 proc. BVP deficitas). Matoma rizika, kad 2017 m. SVSB rodiklio nukrypimui nuo VLT gali daryti įtaką papildomi veiksniai: pajamos iš PVM suplanuotos ambicingai, o dalis išlaidų, kurios savo esme atitinka valstybės biudžeto asignavimus ir turėjo būti planuojamos atitinkamose programose, yra planuojamos apmokėti iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų. Pažymėtina, kad rengiant 2017 m. VS biudžetų projektus ir vėl nesilaikoma Stabilumo 2016 m. programoje numatytų SVSB rodiklio reikšmių, pagal kurias buvo planuojama, kad 2017–2019 m. VS biudžetai bus subalansuoti ir pasiektas perteklius. Fiskalinė institucija, 2015 m. vertindama 2016 m. biudžeto projektą, atkreipė dėmesį į numatomų SVSB rodiklio reikšmių sistemingą nesilaikymą bei konstatavo, kad nustatytas VLT yra neambicingas. Akivaizdu, kad rengiant 2017 m. VS biudžetų projektus net ir tokio VLT nesilaikoma. Siekiant užtikrinti fiskalinę drausmę rengiant 2017 m. VS biudžetų projektus ir planuojant VS išlaidas turi būti laikomasi VS išlaidų augimo ribojimo taisyklės reikalavimų. Rengiant 2017 m. VS biudžetų projektus VS išlaidų augimo ribojimo taisyklė yra pagrįstai netaikoma, nes susidarė viena iš KĮ numatytų netaikymo aplinkybių – pagal keturis paskutinius metų ketvirčius apskaičiuotas Lietuvos BVP to meto kainomis augimas (2,5 proc.) yra mažesnis negu daugiametis ES BVP to meto kainomis augimas (2,8 proc.), padidintas 2 proc. punktais (4,8 proc.). Fiskalinės institucijos vertinimu 2017 m.
VSDF biudžeto projektas parengtas laikantis VS priskiriamų biudžetų taisyklės reikalavimų, nes 2017 m. prognozuojamas fondo biudžeto struktūrinis perteklius. 2017 m. valstybės biudžeto projekte nustatyta, kad savivaldybėms, kurių biudžetų planuojami asignavimai neviršija 0,3 proc. praėjusių metų BVP to meto kainomis, metinio grynojo skolinimosi suma negali būti teigiamas dydis. Šios nuostatos laikymasis užtikrintų atitiktį VS priskiriamų biudžetų taisyklių reikalavimams, tačiau negalima to patikrinti, nes nėra duomenų apie minėtų savivaldybių planuojamus asignavimus ir pajamas. Apibendrinant atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. valstybės biudžeto projekto lydimuosiuose dokumentuose nepateikta aiški ir išsami informacija, patvirtinanti 2017 m. valstybės biudžeto projekto planuojamų rodiklių atitiktį Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo (toliau – KĮ) nustatytoms fiskalinės drausmės taisyklėms. 2017 metų planuojamos valdžios sektoriaus pajamos ir išlaidos Lietuvos VS pajamos 2015 m. sudarė 34,9 proc. BVP, išlaidos – 35,1 proc. BVP. Remiantis Fiskalinės institucijos skaičiavimais, numatomos 2016 m. VS pajamos sudarys 35,3 proc. BVP, išlaidos – 35,9 proc. BVP, 2017 m. prognozuojamos pajamos – 35,6 proc. BVP, išlaidos – 36,5 proc. BVP. Lyginant 2017 m. su 2016 m., VS pajamos augs 6 proc., išlaidos – 7 proc. Grynasis skolinimasis sudarys –0,9 proc. BVP. Remiantis Eurostato duomenimis, 2015 metų Lietuvos VS pajamos ir išlaidos yra santykinai vienos mažiausių ES. Euro zonos valstybių narių VS pajamų vidurkis 2015 m. sudarė 46,5 proc. BVP. Lietuvos VS išlaidos 2015 m. sudarė 35,1 proc. BVP ir nuo euro zonos valstybių narių atitinkamo vidurkio atsilieka 13,4 proc. BVP. Fiskalinė institucija 2015 m. pateiktoje ataskaitoje dėl 2016 m. VS finansinių rodiklių akcentavo būtinybę imtis nuoseklios ir išsamios VS išlaidų analizės.
Taip pat siūlė VS biudžetų formavimo procesą papildyti etapu, kuriame būtų parengta esamų viešųjų išlaidų efektyvumo analizė ir esamo status quo įvertinimas, turint aiškų tikslą, ko siekiama, palyginant su euro zonos valstybių narių vidurkiu. Buvo siūloma šios analizės pagrindu formuoti vidutinio laikotarpio išlaidų efektyvumo didinimo gaires ir nustatyti kokybinius rezultatus, atitinkamai didinant arba mažinant tam tikros srities finansavimo lygį. Atlikus 2017 m. biudžeto projekto vertinimą galima konstatuoti, kad nė į vieną Fiskalinės institucijos siūlymą nebuvo atsižvelgta. Buvusi ydinga biudžeto projekto rengimo praktika liko ir rengiant 2017 m. valstybės biudžeto projektą. 2017 metų valdžios sektoriaus skola
skola sudarė 42,7 proc. BVP, 2016 m. ji numatoma 40,9 proc. BVP. Planuojama, kad 2017 m. pabaigoje VS skola sudarys 43,3 proc. BVP. Neįtraukus išankstinio lėšų kaupimo didelės apimties Vyriausybės vertybinių popierių išpirkimui valstybės skola sudarys 39,9 proc. BVP. Didžiausia dalis 2017 m. valstybės vardu pasiskolintų lėšų bus panaudota prisiimtiems įsipareigojimams grąžinti. Valstybės skola jau keletą metų laikosi ties 40 proc. BVP riba. Fiskalinė institucija 2016 m. birželio mėn. paskelbė VS finansų tvarumo ataskaitą, kurioje buvo nagrinėjamos VS skolos projekcijos iki 2036 m. Vertinimas atskleidė, kad VS skolos esamas lygis yra netvarus – dėl visuomenės senėjimo ir vadinamojo sniego gniūžtės efekto. Skaičiavimai rodo, kad galiojančios teisės aplinkoje VS skola nuo 2016 m. nuosaikiai mažės iki 34,3 proc. BVP 2023 m., tačiau nuo 2024 m. dėl išlaidų, susijusių su visuomenės senėjimu, ir vadinamojo sniego gniūžtės efekto, skola ims sparčiai didėti. Per dešimtmetį ji išaugs apie 20 proc. BVP.
BVP. Taigi, jei visi valstybės įsipareigojimai bus finansuojami, bus labai sunku užtikrinti, kad projektuojama skola dar keliasdešimt metų atitiktų VS finansų tvarumo kriterijų ir neviršytų 60 proc. BVP. Atsižvelgę į biudžeto svarbą manome, kad Lietuvos biudžeto valdysenos sistema turi būti peržiūrėta ir atnaujinta remiantis minėtais EBPO principais. Lietuvoje vidutinio laikotarpio biudžeto sistema veikia tik formaliai. Tarybos Direktyva 85/2011/ES įpareigojo ES valstybes nares nuo 2014 m. sausio 1 d. nacionaliniuose teisės aktuose įdiegti vidutinio laikotarpio biudžeto sistemą (angl. Medium-term budgetary framework). Tokia sistema skiriasi nuo Seimo nutarimu tvirtinamų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių ir nuo stabilumo programų, nes vidutiniu laikotarpiu nustato griežtus apribojimus (vadinamąsias lubas) asignavimų valdytojams ir visoms VS išlaidoms. Tuo tarpu Lietuvoje Seimo nutarimu tvirtinami planuojami rodikliai tėra indikatyvūs skaičiai: jie tik aprašo (bet nenustato) galimą trejų metų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių raidą. Lietuvos vidutinio laikotarpio biudžeto sistemos trūkumus pabrėžia ir EK. Vyriausybė, tvirtindama stabilumo programas, jas prilygina vidutinio laikotarpio biudžeto sistemai, kurios limitų turėtų laikytis, tačiau to nedaro rengiant biudžetą ir teikiant dokumentus Seimui kelerius metus iš eilės nesilaikoma:
Biudžeto sandaros įstatymo (toliau – BSĮ) reikalavimų: Seimui teikiami 2017–2019 m. planuojami rodikliai nukrypsta nuo Seimo patvirtintų 2016–2018 m., o Vyriausybės išaiškinimai, kaip nauji ekonomikos politikos prioritetai atsispindi pokyčiuose, yra neinformatyvūs, nekonkretūs ir nekokybiški.
Nepateikta informacija apie vidutinio (2015–2019 m.) laikotarpio: struktūrinius ir valdžios sektoriaus balanso rodiklius ir juos pagrindžiančias ekonomines prielaidas; visų pagrindinių valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų straipsnių projekcijas, apimant centrinę, vietos valdžią ir socialinės apsaugos fondus; numatomus fiskalinės rizikos veiksnius ir jų įvertinimą. Valstybės biudžeto formavimas Lietuvos valstybės biudžeto formavimo sistema neatitinka esminių į veiklos rezultatus orientuoto biudžeto (toliau – VROB) bruožų:
pradedant skirstyti lėšas programoms, neatliekamas nepriklausomas programų, jų priemonių ir kriterijų išankstinis vertinimas ir kaštų–naudos analizė. 2. Asignavimų valdytojai neturi aiškių metodinių nurodymų, kaip apskaityti sukurto rezultato, produkto, proceso sąnaudas ir parodyti sukurto rezultato kainą. 3. Informaciją apie pasiektus /nepasiektus rezultatus naudoja tik patys AV pradėdami rengti strateginius veiklos planus. 4. Programoms būdingų bruožų neturintys asignavimai į biudžetą įtraukiami kaip programos. Lietuvos 2017 m. valstybės biudžeto projektas apibūdintinas kaip išlaidų biudžetas, kuris daugeliu atveju yra orientuotas į tarpinį produktą, o ne į rezultatą. Biudžete parodoma, kiek bus skiriama lėšų asignavimų valdytojams trims išlaidų rūšims: darbo užmokesčiui, turtui įsigyti ir kitoms išlaidoms.
Biudžeto projekto pateikimo forma nesusieja mokesčių mokėtojų pinigų su siekiamais asignavimų valdytojų tikslais ir rezultatais, todėl nesudaromos prielaidos visuomenei įsitraukti į biudžeto valdyseną, didesnėms paskatoms mokėti mokesčius ir planuojamu laikotarpiu reikalauti pasiekti ambicingesnių tikslų. Valstybės biudžeto projekto lydimųjų dokumentų skaidrumas Fiskalinė institucija ne vienerius metus atkreipia dėmesį į tai, kad biudžeto projektą lydimuosiuose dokumentuose informacija yra neišsami, nenuosekli, nestruktūrizuota, nedraugiška vartotojui ir nesuderinta tarpusavyje. 2017 m. biudžeto projektą sudarančių dokumentų turinys, lyginant su praėjusiais metais, nepagerėjo. Šioje informacijoje piliečiai nerastų aiškaus atsakymo ir paaiškinimo dėl biudžeto priemonių poveikio pajamų ar išlaidų srityje. Europos antikorupcijos ir valstybės kūrimo tyrimų centras sudarė Visuomenės sąžiningumo indeksą, kuris parodo visuomenei teikiamos informacijos apie biudžetą pakankamumą, aiškumą ir pagrįstum. Įvertinus biudžeto skaidrumą, Lietuvai teko 85 vieta iš 105 pasaulio šalių, kuri yra žemiausia iš ES valstybių. Papildomi veiksniai, galintys daryti įtaką 2017 m. VS balanso rodikliui:
projekcija ambicinga. Kadangi nėra duomenų, pagrindžiančių planuojamą sustiprinto mokesčių administravimo efektą PVM pajamoms, konservatyviau vertiname galimą įtaką ir darome prielaidą, kad nekoreguotų PVM pajamų ir galutinių vartojimo išlaidų santykio padidėjimas bus dvigubai mažesnis nei Finansų ministerija numato: 0,18 proc. vietoj 0,35 proc. Įvertinus tai ir nekeičiant kitų prielaidų, Fiskalinės institucijos vertinimu projektuojamos 2017 m. PVM pajamos yra 58 mln. eurų mažesnės. 2. Dalis išlaidų neįtraukta į valstybės biudžeto asignavimus.
Finansų ministerija, rengdama
atnaujinimo (modernizavimo) projektus. Tai yra išlaidos, kurios savo esme atitinka asignavimus ir turi būti suplanuotos Aplinkos ministerijos programoje. Atsižvelgti
2016-11-21 Nr. 45-3808 Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba) atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo (toliau – LR Koncesijų įstatymas) numatomus pakeitimus, priskirti naujas funkcijas ir apskaičiuotą realų asignavimų poreikį, prašo padidinti
žemiau nurodytų priežasčių. Visų pirma, 2016 m. Viešųjų pirkimų tarnybai reikalingų asignavimų suma buvo apskaičiuota 2496,8 tūkst. Eur. Atitinkamas poreikis buvo pateiktas kartu su strateginio plano projektu 2015 m. gegužės 27 d.., tačiau prašomo finansavimo suma 2015 m rugpjūčio 8 d. buvo sumažinta 574,8 tūkst. Eur. Tarnybai papildomai 2016 m. buvo skirta 120 tūkst. Eur, tačiau skirtumas tarp realaus poreikio ir asignavimų dydžio išliko 454,8 tūkst. Eur. Taip pat pažymėtina, kad 2016 m. asinavimų dydis, lyginant su 2015 m. sumažėjo 487,8 tūkst. Eur. Kadangi Įstatymo ir Koncesijų įstatymo pakeitimai nebuvo priimti, savo sutartinius įsipareigojimus Tarnyba, nepaisant sumažinto finansavimo, galės vykdyti iki 2016 m. lapkričio mėnesio. Vadinasi, dalis 2016 m. įsipareigojimų liks neįvykdyti iki 2017 m. sausio mėnsio ir tai papildomai padidins asignavimų poreikį 2017 m.. Antra, Tarnyba 2016 m. lapkričio mėn. iš naujo įvertino galimą 2017 m. asignavimų poreikį, jei Įstatymo ir Koncesijų įstatymo pakeitimai bus patvirtinti 2017 m..
Tarnybos poreikis buvo apskaičiuotas pagal turimą informaciją apie sudarytas sutartis ir numatomus atlikti pirkimus. 2017 m. papildomas lėšų poreikis ir jo atsiradimo priežastys: Kitos išlaidos:
Eur yra reikalinga CVP IS modifikavimui dėl planuojamo Koncesijų įstatymo priėmimo.
Viešųjų pirkimų rizikos valdymo informacinės sistemos vystymo dėl Įstatymo pasikeitimo ir priežiūros paslaugų įsigijimui. Valstybės kapitalo investicijų projekte numatytam turtui įsigyti: 5 000,00 Eur yra reikalinga CVP IS reikalingai programinei ir aparatinei įrangai įsigyti dėl planuojamų Įstatymo pakeitimų. Viso suma 2883 tūkst. Eur. Atsižvelgiant į tai, jog 2016 m. rugpjūtį pateiktas darbo užmokesčio fondas yra fiksuojamas kaip maksimalus limitas 2017 m., Tarnyba pateikdama biudžeto projektą numatė darbo užmokesčio fondui skirtas lėšas pagal realų poreikį. Dėl šios priežasties, šiuo metu darbo užmokesčio fondui ir socialinio draudimo įmokoms papildomų lėšų nėra prašoma. Asignavimų trūkumas yra kitų išlaidų ir ilgalaikio turto klasėse.
Tarnyba atkreipia dėmesį, kad nepadidinus 2017 m. asignavimų dydžio iki realaus poreikio, 2017 m. ji negalės įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų ir atlikti visų reikiamų CVP IS pakeitimų, dėl ko gali sutrikti CVP IS darbas ir Tarnybos tinkamas funkcijų atlikimas. Pritarti Argumentai: Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4790 Viešųjų pirkimų tarnybai numatoma skirti 2 424 tūkst. Eur. Siekiant užtikrinti, kad Viešųjų pirkimų tarnyba tinkamai vykdytų savo veiklą bei įgyvendintų jai nustatytas funkcijas, bei atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų įstatymo ir Koncesijų įstatymo numatomus pakeitimus, priskirti naujas funkcijas Viešųjų pirkimų tarnybai, bei siekiant stiprinti viešųjų pirkimų pažeidimų prevenciją ir kontrolę, siūloma padidinti Viešųjų pirkimų tarnybai asignavimus, skiriant papildomai459 tūkst. Eur. Papildomi asignavimai reikalingi Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priežiūrai palaikyti, siekiant užtikrinti CVP IS nenutrūkstamą ir tinkamą veikimą (36,4 tūkst. Eur), CVP IS modifikavimui dėl planuojamų Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimų (94 tūkst. Eur) ir Koncesijų įstatymo priėmimo (204,4 tūkst. Eur),
tūkst. Eur), Viešųjų pirkimų rizikos valdymo informacinės sistemos vystymo ir priežiūros paslaugų įsigijimui (80 tūkst. Eur), patalpų einamajam remontui, siekiant optimizuoti turimų patalpų plotą (20 tūkst. Eur). Pasiūlymas: Padidinti Viešųjų pirkimų tarnybos asignavimus – 459 tūkst. Eur. Lėšų šaltinis: valstybės valdomų įmonių mokami dividendai. Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 6.2.1. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nesvarstyti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1.
Sprendimas : įvertinant tai, kad šiuo metu yra rengiama nauja septynioliktos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016–2020 metų programa, siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4790 grąžinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tobulinti, atsižvelgiant į naują septynioliktos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016–2020 metų programą, Lietuvos banko, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2016 m. lapkričio 15 d. išvadoje Nr. Y-10 „Išvada dėl struktūrinio postūmio uždoties, nustatomos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti“ pateiktus pastebėjimus ir į Europos komisijos nuomonę bei Audito komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
pagrindiniam komitetui siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstyti dėl Viešųjų pirkimų tarnybos asignavimų padidinimo – 459 tūkst. Eur, atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. lapkričio 21 d. rašte Nr.
45-3808 išdėstytus argumentus ir siekiant užtikrinti tinkamą tarnybai pavestų funkcijų vykdymą: Valstybės institucijos ir įstaigos pavadinimas Iš viso iš jų:
: valstybės valdomų įmonių mokami dividendai;
pagrindiniam komitetui rekomenduoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei įvertinti Valstybės investicijų 2017-2019 metų programoje siūlomų naujų investicinių projektų tikslingumą bei reikalingumą;
pagrindiniam komitetui rekomenduoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei patobulinti valstybės biudžeto formavimo sistemą ir rengiant valstybės biudžeto projektus imtis nuoseklios ir išsamios viešojo sektoriaus išlaidų analizės susiejant pasiektus rezultatus su sąnaudomis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2016 m. lapkričio 15 d. ataskaitoje Nr. Y-10-1 „2017 metų valdžios sektoriaus finansų rodiklių vertinimas“, 2016 m. spalio 10 d. valstybinio audito ataskaitose Nr. VA-P-60-2-17 „Programinio biudžeto sistema: strateginių veiklos planų sudarymas ir įgyvendinimo stebėsena“ ir Nr. VA-P-60-9-16
„Valstybės investicijų 2015 metais programos valdymas“ pateiktas išvadas bei
rekomendacijas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu (Komiteto narė Rasa Budbergytė nusišalino nuo balsavimo). 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Ingrida Šimonytė. Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė Audito komiteto biuro vedėja Sigita Ščajevienė, biuro patarėja Jolanta Zibavičiūtė [1] Lietuvos Respublikos 2017 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas ir jo priedai, Nr.
XIIP-4790, 2016 m. spalio 17 d.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas dėl 2017, 2018 ir 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių, Nr. XIIP-4797, 2016 m. spalio 17 d.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl
draudimo fondo biudžeto 2017 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto ir su juo susijusių kitų įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui , Nr. 1005, 2016 m. spalio12 d.;
http://ec.europa.eu/economy_finance/economic_governance/sgp/pdf/dbp/2017/2016-10-17_lt_dbp_lt.pdf>.
ir FINANSŲ komitetas
DĖL
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai : Stasys Jakeliūnas, Andrius Palionis, Kęstutis Glaveckas, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Kubilius, Mykolas Majauskas, Aušra Maldeikienė, Viktoras Rinkevičius, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. B iudžeto ir finansų komiteto biuras : biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-10-17 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekto 11 straipsniu siūloma nustatyti valstybinėms aukštosioms mokykloms ir valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms skolinimosi limitus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 90 straipsnio 5 dalyje (2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančioje redakcijoje) Valstybinėms aukštosioms mokykloms yra numatyta tokia skolinimosi teisė ir sąlygos, taip pat nurodyta, kad Valstybinė aukštoji mokykla negali įkeisti daugiau kaip 20 procentų nuosavybės teise valdomo materialiojo turto, kad užtikrintų skolinių įsipareigojimų laikymąsi, be to, nekilnojamojo turto įkeitimo sandoriams turi būti gautas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sutikimas Vyriausybės nustatyta tvarka.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme nėra atskirai įtvirtintų tokių sąlygų. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis teisinės sistemos darnos principu, manytina, kad valstybinių profesinio mokymo įstaigų skolinimosi teisės ir sąlygos turėtų būti numatytos ir Profesinio mokymo įstatyme. Svarstyti
2016-11-08 DĖL
Remdamiesi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, teikiame išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto, savivaldybių, valstybinio socialinio draudimo fondo ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymais ir kitais susijusiais teisės aktais (toliau – projektai) formuojamo valdžios sektoriaus balanso rodiklio pagerėjimo užduočių įvykdymo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, atkreipdami išskirtinį dėmesį į išorinį ūkio subalansuotumą ir ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą. Vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. spalio
patvirtinimo įstatymo projektu ir kita su juo susijusia informacija [1] .
Lietuvos banko vertinimu, projektuose formuojamas 2017 m. valdžios sektoriaus balansas nekelia pasitikėjimo finansų sistemos stabilumu rizikos, o poveikis kainų raidai bus trumpalaikis (daugiausia 2017 m.). Vis dėlto išreiškiame nuomonę, kad derėtų tvirtai laikytis stabilumo programose deklaruotų siekių ir jų nekeisti. Pažymėtina, kad Lietuvos stabilumo 2016 metų programoje buvo planuota 2017 metais turėti subalansuotą nominalųjį ir struktūrinį valdžios sektoriaus balansą, o vėlesniais metais pasiekti perviršį. Deja, projektuose šie valdžios sektoriaus balansai 2017 metais numatyti gerokai prastesni. Pastebime, kad tokia tendencija dažna, kai pavasarį skelbiamoje konvergencijos arba stabilumo programoje planuojamas valdžios sektoriaus balansas yra ambicingesnis, palyginti su valdžios sektoriaus balanso rodikliu, kuris tų pačių metų rudenį tvirtinamas valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu. Manome, kad anksčiau deklaruotų tikslų atidėjimas galimai turi neigiamos įtakos šalies ekonomikos ir ekonominės politikos vertinimui. Manome, kad projektai neužtikrina Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3 str. 1 dalies 2 punkto nuostatos laikymosi 2017 metais. Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3 str. 1 dalies nuostatos reikalauja, kad kiekvienais metais, išskyrus metus, kuriais susidaro išskirtinės aplinkybės, turi būti tenkinama bent viena iš keturių šio įstatymo 3 str. 1 dalyje išvardytų sąlygų. Atsižvelgus į projektuose pateikiamas makroekonominių dydžių – produkcijos atotrūkio, nominaliojo ir struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio ir BVP santykio – prognozes 2016–2017 m., akivaizdu, kad 2017 metais būtina tenkinti 3 str. 1 dalies 2 punkto nuostatą.
1 dalies 2 punkto nuostatą. Ji reikalauja, kad „faktinio struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio absoliučioji vertė yra mažesnė negu vidutinio laikotarpio tikslo absoliučioji vertė ir kiekvienais metais mažėja, išskyrus metus, kai produkcijos atotrūkio nuo potencialo rodiklis yra neigiamas“. Manome, kad projektai neužtikrina šios sąlygos galiojimo 2017 metais, nes juose teigiama, kad 2017 metais prognozuojamas teigiamas gamybos atotrūkis nuo potencialo (1,4 proc.), o struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas 2016–2017 m. atitinkamai sudarys 0,9 ir 1,3 proc. Tai reiškia, kad struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas
laikotarpio tikslą absoliučiąja verte. Projektuose numatyti planai didinti asignavimus savivaldos institucijoms iš GPM ir valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų bei griežčiau kontroliuojamas skolinimasis finansinio stabilumo kontekste vertintini teigiamai. GPM dalis, tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų, palyginti su 2016 metų biudžetu, padidinta 2,6 proc. punkto ir siekia 78,1 proc. Taip pat padidinamos valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams. Labiausiai įsiskolinusiai Vilniaus miesto savivaldybei sugriežtinamos skolinimosi galimybės (nuo 135 iki 130 proc. savivaldybės biudžeto metinių pajamų). Biudžeto projektas numato draudimą didinti įsiskolinimą savivaldybėms, kurių biudžeto planuojami asignavimai neviršys 0,3 proc. praėjusių metų BVP to meto kainomis. Tokių savivaldybių metinio grynojo skolinimosi suma negalės būti teigiamas dydis. Toliau pateikiame šiuos vertinimus papildančias detalesnes pastabas. 2017 metų pajamos iš PVM gali būti šeštus metus iš eilės mažesnės, nei planuojama. Projekte numatyta 2017 metais iš PVM gauti 9,1 proc. daugiau pajamų, palyginti su 2016 metais planuota suma.
Remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. sausio–rugsėjo mėn. valstybės biudžeto vykdymo duomenimis, PVM pajamos buvo 29,6 mln. eurų mažesnės, negu planuota. Atsižvelgiant į tai ir darant optimistinę prielaidą, kad 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį PVM bus surinkta tiek, kiek planuota,
10,2 proc. Tai gerokai viršija LR finansų ministerijos ir Lietuvos banko numatomą PVM mokestinės bazės – nominaliųjų privataus vartojimo išlaidų – metinį padidėjimą (atitinkamai 6,4 ir 5,6 %). Tiesa, spartesnio PVM pajamų padidėjimo tikimasi dėl siūlomų diskrečių pajamas papildomai didinančių sprendimų: lengvatinio PVM centriniam šildymui panaikinimo (apie
Lietuvos Respublikos Seime ypatingos skubos tvarka imtas svarstyti naujas PVM įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriame siūloma pratęsti lengvatinio PVM centriniam šildymui galiojimą. Jeigu šiam siūlymui bus pritarta, PVM pajamos 2017 metais bus mažesnės, nei planuojama. Taip pat manome, kad papildomų pajamų planas dėl geresnio administravimo yra labai ambicingas ir gali neišsipildyti. Todėl manome, kad 2017 metais PVM pajamų bus surinkta mažiau, negu numatoma projekte. Atkreipiame dėmesį, kad panašią pastabą Lietuvos bankas buvo pateikęs išvadoje dėl 2016 metų biudžeto projekto. Kainų raidai Lietuvoje galimai poveikį turės šie diskretūs sprendimai:
pokyčiai dėl NPD pakeitimų, didesnė kompensacija valdžios sektoriaus dirbantiesiems, didesnės socialinės išmokos . Projektuose planuojami pakeitimai vidutinę metinę infliaciją 2017 metais turėtų didinti apie 0,4 procentinio punkto, o 2018 metais – apie 0,1 procentinio punkto.
Pakeitimai vidutinei metinei infliacijai turės tokį poveikį:
kad 9 proc. PVM tarifas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, yra taikomas iki 2016 m. gruodžio 31 d., todėl nuo 2017 m. pradžios turėtų padidėti iki 21 proc. Šis PVM tarifo padidėjimas vidutinę metinę infliaciją 2017 metais padidintų apie 0,18 procentinio punkto;
didinti akcizų tarifus cigaretėms, cigarams ir cigarilėms, etilo alkoholiui ir kitiems alkoholiniams gėrimams. Šie akcizų pakeitimai 2017 metais vidutinę metinę infliaciją didins apie 0,17 procentinio punkto, o 2018 metais – apie 0,06 procentinio punkto;
NPD ir individualius NPD neįgaliesiems. Įvertinus tiesioginį šių pakeitimų poveikį, manoma, kad valdžios sektoriaus pajamos sumažės, o gyventojų disponuojamosios pajamos 2017 metais padidės apie 144 mln. eurų. Tai teigiamai veiktų realųjį privatų vartojimą – 2017–2018 m. jis vidutiniškai kasmet padidėtų apie 0,06 proc. daugiau, nei tuo atveju, jeigu NPD nebūtų keičiamas. Makroekonominiu požiūriu šie poveikiai yra maži, jie praktiškai neturėtų įtakos infliacijai;
dirbantiesiems. Kompensacija šiems dirbantiesiems 2017 m. turėtų didėti dėl: 1) nuo 2016 m. liepos mėn. nuo 350 iki 380 eurų padidintos minimalios mėnesinės algos ir padidinto darbo užmokesčio kultūros ir meno darbuotojams; 2) nuo 2017 m. sausio mėn. didinamo darbo užmokesčio statutiniams pareigūnams, pedagogams, kariams.
Finansų ministerijos vertinimu, dėl to kompensacija valdžios sektoriaus dirbantiesiems 2017 metais, palyginti su 2016, turėtų padidėti apie
dirbančiųjų disponuojamąsias pajamas tai turėtų padidinti apie 96 mln. eurų. Tai teigiamai veiktų realųjį privatų vartojimą – 2017–2018 m. jis vidutiniškai kasmet padidėtų apie 0,04 proc. daugiau nei tuo atveju, jeigu kompensacija valdžios sektoriaus dirbantiesiems nebūtų didinama. Makroekonominiu požiūriu šie poveikiai yra maži ir jie praktiškai neturėtų įtakos infliacijai;
pensijoms (joms didinti skiriama 116 mln. eurų), nedarbo socialinio draudimo išmokoms (skiriama 52,4 mln. eurų daugiau nei 2016 m.) ir kitoms socialinio draudimo rūšims (skiriama 48,2 mln. eurų daugiau nei
vartojimą ir realųjį BVP: realusis privatus vartojimas 2017–2018 m. vidutiniškai kasmet padidėtų apie 0,37 proc., o realusis BVP – apie 0,11 proc. daugiau nei tuo atveju, jeigu socialinės išmokos nebūtų didinamos. Tai vidutinę metinę infliaciją vidutiniškai kasmet padidintų apie 0,06 proc. Svarstyti Vyriausybei 3.
Respublikos valstybės kontrolės išvada 2016-11-15 Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, vykdydama Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytas biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, toliau vadinama Fiskalinė institucija, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 2 punktu, per
pateikia Lietuvos Respublikos Seimui tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo (jo pakeitimo) projektą, turi pateikti Seimui išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti. Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad struktūrinio postūmio užduotis ir jų gaires likusiais vidutinio laikotarpio metais Vyriausybė siūlo Seimui ir Seimas jas nustato tik tiems metams, prieš kuriuos faktinis arba numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas yra didesnis arba faktinis ar numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus perteklius yra mažesnis negu vidutinio laikotarpio tikslas. Tai reiškia, kad struktūrinio postūmio užduotis nustatoma tik tiems metams, prieš kuriuos faktinis arba numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis yra prastesnis negu vidutinio laikotarpio tikslas. Lietuvos Respublikos 2017 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto apžvalgoje Vyriausybė nurodė, kad 2016 m. numatomas 0,9 proc. BVP struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas yra mažesnis už vidutinio laikotarpio tikslą, todėl struktūrinio postūmio užduotis nebuvo nustatyta.
Fiskalinė institucija įvertino, ar ši užduotis buvo pagrįstai nenustatyta. Fiskalinės institucijos vertinimu numatomas 2016 m. struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas sudaro 0,7 proc. BVP ir yra mažesnis už vidutinio laikotarpio tikslą (1 proc. BVP deficitą), todėl rengiant Lietuvos Respublikos 2017 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, struktūrinio postūmio užduotis nenustatyta pagrįstai. Fiskalinė institucija, atlikdama Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų taisyklių stebėseną, remdamasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nepriklausomoms fiskalinėms institucijoms rekomenduojamais principais ir šių institucijų gerąja praktika Europos Sąjungoje, atliko 2017 m. valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimą ir teikia Seimui savo nuomonę:
Dėl
fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi
Respublikos 2017 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą neatsižvelgta į tai, kad būtų užtikrintas perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės laikymasis. Taisyklė reikalauja, kad 2017 m. struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas turi bent 0,1 proc. BVP mažėti lyginant su numatomu 2016 m. struktūriniu valdžios sektoriaus deficitu. Vyriausybė 2016 m. numato 0,9 proc. BVP dydžio struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą, 2017 m. prognozuoja – 1,3 proc. BVP. Tai reiškia, kad 2017 m. struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas ne tik nemažėja, bet ir nukrypsta nuo vidutinio laikotarpio tikslo (1 proc. BVP deficito). 2.
projektus valdžios sektoriaus išlaidų augimo ribojimo taisyklė yra pagrįstai netaikoma, nes susidarė viena iš Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme numatytų netaikymo aplinkybių. 3. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2017 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas parengtas laikantis valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų taisyklės, nes 2017 m. prognozuojamas fondo biudžeto struktūrinis perteklius. Dėl vidutinio laikotarpio biudžeto sistemos
formaliai. Seimo nutarimu tvirtinami trimečiai valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotosios visumos pajamų ir išlaidų planuojami rodikliai bei Vyriausybės nutarimu tvirtinamų stabilumo programų vidutinio laikotarpio fiskaliniai rodikliai tėra indikatyvūs skaičiai, kurie aprašo, bet nenustato galimą trejų metų rodiklių raidą. Siekiant stiprinti fiskalinę drausmę, valdžios sektoriaus išlaidų planavimas ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui turi būti ribojantis. Dėl projekto lydimųjų dokumentų skaidrumo
finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu teikiamuose dokumentuose kelerius metus iš eilės nepateikiama Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme nustatyta pateikti informacija apie vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus finansinius rodiklius ir visų pagrindinių valdžios sektoriaus
kontrolės išvada Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė išlaidų ir pajamų straipsnių projekcijas, apimant subsektorius, taip pat numatomus fiskalinės rizikos veiksnius ir jų įvertinimą. 6.
tai, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto lydimuosiuose dokumentuose informacija yra neišsami, nenuosekli, nestruktūrizuota, nedraugiška vartotojui ir nesuderinta tarpusavyje. Dėl valstybės biudžeto formavimo
esminių į veiklos rezultatus orientuoto biudžeto bruožų. Lietuvos Respublikos
patvirtinimo įstatymo projektas apibūdintinas kaip išlaidų biudžetas, kuris daugeliu atveju yra orientuotas į tarpinį produktą, o ne į rezultatą. Biudžete parodoma, kiek bus skiriama lėšų asignavimų valdytojui trims išlaidų rūšims: darbo užmokesčiui, turtui įsigyti ir kitoms išlaidoms. Biudžeto projekto pateikimo forma nesusieja mokesčių mokėtojų pinigų su siekiamais asignavimų valdytojų tikslais ir rezultatais, todėl nesudaromos prielaidos visuomenei įsitraukti į biudžeto valdyseną, didesnėms paskatoms mokėti mokesčius ir planuojamu laikotarpiu reikalauti pasiekti ambicingesnių tikslų. Šią išvadą pagrindžianti analizė pateikta ataskaitoje „2017 m. valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimas“, kuri kartu su išvada teikiama Seimui. Atkreiptinas dėmesys, kad Fiskalinei institucijai nesuteiktas įgaliojimas vertinti valdžios sektoriaus biudžetais įgyvendinamų politikos pasiūlymų, tokių kaip vykdomų struktūrinių reformų kaštų pagrįstumo ir šių reformų poveikio viešiesiems finansams; naujų mokesčių įvedimo ar esamų mokesčių tarifų keitimo pagrįstumo ar reikalingumo; išlaidų didinimo ar mažinimo poreikio. Atitinkamai Fiskalinė institucija neteikia pasiūlymų, kokių priemonių turėtų būti imamasi, kad būtų užtikrintas perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės laikymasis. Svarstyti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija 2016-10-27 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras, suderinęs su Lietuvos Respublikos teisingumo, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrais, 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1325 patvirtino Kompleksiškai teikiamos pagalbos, specialiojo ugdymo mokyklų /centrų ir vaikų socializacijos centrų veiklos kokybės gerinimo 2015-2017 metų tarpinstitucinį veiksmų planą. Šiuo Planu siekiama tobulinti ir plėtoti kompleksiškai teikiamą švietimo pagalbą, socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams nuo gimimo iki 18 m. (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių - iki 21 metų) ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) kuo arčiau gyvenamosios vietos, tobulinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymą, vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros sistemą, mažinti socialinę atskirtį ir iškritimo iš švietimo sistemos riziką. Veiksmų plane numatyta nuo 2017 m. visose savivaldybėse įsteigti tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus pareigybę (-es), o šios pareigybės privalomumo, jo įgaliojimus, veiklą, funkcijas ir steigimą įtvirtinti įstatymų lygmens teisės akte (-uose). Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. birželio 29 d. priėmė Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 pakeitimo įstatymą (Nr. XII-2535), kuriuo įteisinta taipinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius pareigybė bei funkcijos. Ši pareigybė įteisinta ir Švietimo įstatymo pakeitimo įstatyme. Lietuvos savivaldybių asociacija, išanalizavusi Lietuvos Respublikos 2017 metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą nustatė, kad nėra numatyta lėšų tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus pareigybių steigimui.
Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktoje informacijoje teigiama, jog tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius yra savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Pagal galiojantį Valstybės tarnybos priedą, galimai pareigybės bus nuo B 9-13 iki A 6-11. Vadinasi gali svyruoti nuo 522 eurų iki 678,8 eurų/mėn. Vidurkis - 600 eurų/mėn. Taip pat įvertinant galimus priedus šiems tarnautojams, jų atlyginimas būtų apie 840-900 eurų/mėn., o su įmokomis SODR-ai 1100-1200 eurų/mėn. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros pakeitimo įstatymo bei Švietimo įstatymo pakeitimo nuostatos dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus etatų įsteigimo įsigalioja nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. Vadovaujantis šių teisės nuostatomis, kiekvienoje savivaldybėje būtų įsteigtas vienas etatas, o didžiųjų miestų savivaldybėse keletas etatų, kad kiekvienam tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus tektų ne daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų. Preliminariai
reikalinga 352 000 -400 000 eurų. Prašome Lietuvos Respublikos Seimą, skirti lėšas 2017 m. tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus etatų įsteigimui savivaldybėse. Svarstyti
asociacijos taryba 2016-11-03 Lietuvos savivaldybių asociacijos taryba n u t a r i a:
pritarti Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4790. 1.1.
vadovautis Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi ir numatyti pakankamas lėšas savivaldybių funkcijoms atlikti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtus ar numatomus priimti sprendimus, dėl kurių keičiasi savivaldybių biudžetų pajamos ir išlaidos. 2. Prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Seimo kuo skubiau pakeisti Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnį ir padidinti savivaldybių skolinimosi galimybes. Tai būtina, kad būtų įgyvendinti savivaldybių investicijų projektai, kurie iš dalies finansuojami Europos Sąjungos ir Valstybės investicijų programos lėšomis. Svarstyti
Zenius J.Jurgelaitis 2016-10-21 Artėjant Lietuvos valstybės 100-mečiui, Panevėžio miesto bendruomenė yra susirūpinusi garsios XIX-XX a. rašytojos, publicistės, pedagogės, politikės ir visuomenės veikėjos G. Petkevičaitės-Bitės atminimo išsaugojimu Panevėžyje. Po rašytojos mirties (1943 m.) testamentu ji visą savo kuklų turtą paskyrė Panevėžio miesto visuomenei. Name Šv. Zitos g. 18, kuriame rašytoja paskutinius 11 savo gyvenimo metų nuomavo kelis kambarius, nuo 1968 m. veikė jos memorialinis muziejus. Tačiau dėl blogos pastato būklės (medinis pastatas statytas 1925 m.)
Panevėžio kraštotyros muziejaus saugyklas ir tapo lankytojams neprieinami. Muziejaus atkūrimui trukdo mišri pastato nuosavybė: trys butai jame yra privatūs (99,5 m2), kita pastato dalis (182,01 m2) priklauso miesto Savivaldybei.
Kad būtų galima minėtame name atkurti rašytojos memorialinį muziejų ir pritaikyti visą pastatą visuomenės reikmėms, su privačių butų gyventojais 2013 m. pasirašytas Ketinimų protokolas parduoti butus LR Vyriausybei ar jos institucijoms arba Panevėžio miesto savivaldybei ar jos institucijoms. Butams išpirkti reiktų 82 tūkst. eur. Dar kartą kreipiamės į Jus prašydami tarpininkauti dėl šių lėšų skyrimo Panevėžio miesto savivaldybei išpirkti privatiems butams name, kuriame gyveno G. Petkevičaitė-Bitė, numatant tikslinę dotaciją šiam pirmajam G. Petkevičaitės-Bitės memorialinio muziejaus įsteigimo etapui LR 2017 arba 2018 metų valstybės biudžete. Kadangi pastatas yra kultūros paveldo objektas, matome galimybę šiame name atkurti daugiafunkcinį interaktyvų išplėstą memorialinį muziejų, įamžinantį G. Petkevičaitę-Bitę, aktyvią Tautinio išsivaduojamojo judėjimo dalyvę, 1920 m. pirmininkavusią Steigiamojo seimo pirmajam posėdžiui, 1926 m. kandidatavusią į Lietuvos Respublikos prezidentus, kitus šio laikotarpio Lietuvos šviesuolius, dirbusius su G. Petkevičaite-Bite ar jo s įkvėptus. Tai būtų taip pat paminklas Lietuvos valstybės 100-mečiui, kuriame būtų plėtojama aktyvi pilietinė, patriotinė, humanistinė edukacinė ir pažintinė veikla. Svarstyti
spaudos atstovai: „Literatūra ir menas“ „Šiaurės Atėnai“ - „7 meno dienos“ - „Kinas“ - „Krantai“ - „Naujasis Židinys-Aidai“ - „Metai“ - „Kultūros barai“ - „Rubinaitis“ 201-11-07 Mes, kultūrinės spaudos atstovai, jaučiamės atsakingi už Lietuvos valstybę, jos visuomenės moralines ir vertybines nuostatas, valstybinės ir tautinės tapatybės formavimą ir palaikymą.
Tačiau atsakingai ir nuosekliai kurdami kultūrinį Lietuvos metraštį, skaitytojams siūlydami aukštos kokybės Europos ir pasaulio tendencijas atspindintį kultūros produktą jau trečią dešimtmetį pasigendame sisteminio žvilgsnio ir įvertinimo. Kultūrinė Lietuvos spauda stokoja valstybės dėmesio ne tik kaip svarbias visuomenines funkcijas atliekantis kultūros lauko elementas-mes kuriame darbo vietas ir suteikiame galimybę mūsų literatams, kritikams, menininkams rasti savo skaitytoją. Valstybėje vykstantys teigiami pokyčiai - ekonomikos augimas, didėjantys darbo užmokesčiai - niekaip nepasiekia kultūrinės spaudos. Priešingai - esame priversti gyventi rinkos sąlygomis išlaikydami kokybės ir kultūros kartelę ir nesiūlydami pigaus, žemiausius instinktus atitinkančio produkto. Esame priversti kiekvienais metais laukti, kiek dar sumažės kukli Spaudos, radijo ir televizijos fondo skiriama parama mūsų projektams, kurie kuriami tenkinant ne tik meno bendruomenės, bet ir visos visuomenės poreikius. Kasmet mažėjantis finansavimas reiškia, kad mūsų kultūros laukas, o kartu ir aktyvi kultūros vartotojų bendruomenė, silpsta. Suprasdami, jog prasmingi ir reikalingi yra ir televizijos, radijo, interneto projektai, tikime, kad jie negali ir neturi būti stiprinami kultūrinės spaudos sąskaita - mes irgi norime augti ir stiprėti, tačiau esame priversti tik gūžtis ir mažinti apimtis. Dabartinę situaciją matome paprastai - valstybė pati atsisako kultūrinės spaudos, o kartu ir jos siūlomų vertybių. Tikime, kad pirmiausia situaciją gali pakeisti padidėjęs valstybės institucijų dėmesys mūsų keliamoms problemoms.
To kantriai laukėme beveik trisdešimt metų
. Ši simbolinė suma padėtų išlaikyti bent jau esamą situaciją, o kartu ir viltį, kad ateinančiais metais valstybės dėmesys kultūrinei spaudai augs. Svarstyti
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, 2016-10-25 Informuojame, kad Lietuvos Respublikos Seimo valdyba, atsižvelgdama į tai, jog Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos 2017 metų valstybės biudžeto asignavimų projektas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statute ir kituose teisės aktuose nustatytais darbo užmokesčio , socialinių garantijų bei kitų išmokų Lietuvos Respublikos Seimo nariams dydžiais, kuriuos mažinti galima tik keičiant atitinkamus teisės aktus, 2016 m. spalio 19 d. posėdyje nusprendė kreiptis į Biudžeto ir finansų komitetą ir prašyti registruoti pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4790, numatant Seimo kanceliarijos 2017 metų valstybės biudžeto asignavimų dydį tokį, koks nustatytas Seimo valdybos 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendime Nr. SV-S-1633
„Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos biudžeto asignavimų.“
Seimo valdybos 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendime Nr.
SV-S-1633 nustatyti tokie Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos valstybės biudžeto asignavimai: Viso: 29 892 tūkst. Eur, iš jų: Išlaidoms – 28 996 tūkst. Eur, iš jų darbo užmokesčiui -17 009 tūkst. Eur, turtui įsigyti -896 tūkst. Eur. 2017 m. biudžeto projekte Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai numatyti mažesni asignavimai:
Viso: 769 tūkst. Eur, iš jų: Išlaidoms – 452 tūkst. Eur, iš jų darbo užmokesčiui -132 tūkst. Eur, turtui įsigyti -317 tūkst. Eur. Svarstyti Vyriausybei
kontrolieriaus tarnyba 2016-11-08 Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4790 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (toliau - ir Tarnyba) numatyti 387 tūkst. eurų asignavimai, nedidinant darbo užmokesčio fondo bei kitų valdymo išlaidų. Svarbu pažymėti, kad Tarnyba pagal 2005 m. lapkričio 8 d. sutartį Nr. G/453 su UAB
„Invalda Real Estate“ (šiuo metu UAB „Invalda nekilnojamojo turto valdymas“)
nuomojasi administracines patalpas, esančias adresu Šeimyniškių g. 1 A, Vilnius. Pagal minėtą sutartį Tarnyba naudojasi 276,12 kv. m. patalpomis, už kurias kas mėnesį mokamas 2798,95 eurų nuomos mokestis. Siekdami kuo efektyvesnio valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, dar 2015 m. kreipėmės į VĮ „Turto bankas“ dėl administracinių patalpų Tarnybai suteikimo. Deja, VĮ
„Turto bankas“ pasiūlytos patalpos neatitiko Tarnybos poreikių - patalpos
neprieinamos judėjimo negalią turintiems asmenims ir šiai problemai išspręsti reikalingos itin didelės investicijos. Šiuo metu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba vykdo derybas su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija dėl pastarajai priklausančių patalpų, esančių adresu Gedimino pr. 60, Vilnius, perdavimo neatlygintinos panaudos pagrindais.
Preliminariais skaičiavimais šių patalpų pritaikymui Tarnybos reikmėms reikėtų 200 tūkst. eurų. Įvertinę anksčiau aprašytą situaciją, prašytume rasti galimybę Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai 2017 m. skirtus asignavimus padidinti 200 tūkst. eurų. Svarstyti
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2016-11-09 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau - STT, Tarnyba), planuodama savo 2017 metų biudžetą, 2016 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 4-01-3928 ir 2016 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. L- 01-6373 informavo Lietuvos Respublikos finansų ministeriją (toliau - Finansų ministerija) apie galimą papildomą lėšų poreikį STT, jei būtų patenkinta Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (toliau - OLAF) pateikta paraiška1 dėl dalyvavimo projekte pagal OLAF HERCULE III subsidijų programą finansinei paramai gauti (toliau - Paraiška). Dėl užsitęsusių paraiškų vertinimo procedūrų OLAF sutikimas skirti STT Paraiškoje numatytą maksimalią, t. y. 80 proc. projekto vertės (be PVM), OLAF finansuojamą dalį, buvo gautas tik 2016 m. lapkričio pradžioje2, todėl Tarnyba, teikdama Finansų ministerijai 2017 metų biudžeto projektą galimų papildomų lėšų, skirtų STT ir OLAF projektui įgyvendinti, įtraukti negalėjo. Taip pat STT neturėjo galimybės šių papildomų asignavimų poreikio pateikti Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (toliau
Komiteto posėdžio, kuriame buvo svarstytas 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4790 ir Tarnybos papildomų asignavimų poreikis 2017 metams. BENDRA
suma be PVM - 319.044,0 Eur. 2. OLAF finansuojama dalis (80 proc. projekto sumos be PVM) - 255.235,20 Eur, iš kurių 50 proc., t. y.
127.617,60 Eur OLAF perveda avansu pasirašius sutartį, o kitus 50 proc. perveda pasibaigus projektui ir tinkamomis pripažinus išlaidas. 3. STT finansuojama dalis (20 proc. projekto sumos be PVM) - 63.808,80 Eur. 4. PVM (21 proc., kurį privalo finansuoti finansinę paramą gaunanti šalis) - 66.999,24 Eur. 5. Bendra projekto suma su PVM - 386.043,24 Eur. Tarnyba, atsižvelgdama į OLAF skirtą maksimalią finansinę paramą, siekdama Paraiškoje numatyto projekto tikslo, taip pat siekdama išlaikyti OLAF pasitikėjimą STT (kartu ir Lietuva, kaip aukštais antikorupciniais standartais besivadovaujančia valstybe), prašo skirti 2017 metams papildomus 195,0 tūkst. Eur asignavimus, STT finansuojamą dalį (20 proc. projekto vertės be PVM), t. y. 64,0 tūkst. Eur, Tarnyba planuotų dengti iš STT asignavimų 2017 metams. Svarstyti
Respublikos kultūros ministerija 2016-11-10 DĖL
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (toliau - Kultūros ministerija) atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybėje pasibaigus biudžeto deryboms, Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. rugsėjo 27 d. priėmė nutarimus Nr. XII-2657 „Dėl 2017 metų paskelbimo Lietuvių kalbos kultūros metais“, Nr. XII-2656 „Dėl 2017 metų paskelbimo Algirdo Juliaus Greimo metais“ ir 2016 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. XII-2731 „Dėl 2017 metų paskelbimo Ievos Simonaitytės metais“. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pavedė Kultūros ir Finansų ministerijoms parengti minėtinų metų programas. Kultūros ministerija informuoja, kad neskyrus ministerijai papildomų asignavimų iš valstybės biudžeto, nebus galimybės įgyvendinti aukščiau minėtų Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimų.
Siekiant
įamžinti lietuvių kilmės prancūzų kalbininko, vieno žymiausių šiuolaikinės semiotikos atstovų, mitologo Algirdo Juliaus Greimo, rašytojos Ievos Simonaitytės atminimą ir priminti šalies visuomenei apie jų kūrybinės veiklos nuopelnus šalies kultūrai, mokslui ir švietimui, Kultūros ministerija prašo skirti papildomų lėšų minėtų priemonių įgyvendinimui:
Lietuvių kalbos kultūros metams - 30 000 Eur, Algirdo Juliaus Greimo metams paminėti - 120 000 Eur, Ievos
2016-11-09 Nacionalinis M. K.Čiurlionio dailės Muziejus vykdo Investicinį projektą, patvirtintą 2006-05-05 LR Kultūros Ministro V. Prudnikovo įsakymu Nr. ĮV-185 “Dėl Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus pastato Kaune, V. Putvinskio g. 55 rekonstravimo ir naujo priestato statybos techninio projekto ir skaičiuojamosios kainos tvirtinimo„. Investicijų bendra suma (2005 m. kainomis) – 7.985,- tūkst. € (27570,61 tūkst. Lt). 2010 m. prieš pradedant baigiamąjį darbų etapą likutinė projekto vertė buvo 5.059,67 tūkst. €. Dėl pasikeitusio PVM dydžio ir darbų bei medžiagų įkainių normatyvų, nustatyta indeksuota likutinė projekto vertė 6.074,99 tūkst. € (žr. lentelę IP psl. 45), t.y. Investicinio projekto likutinė vertė padidėjo 1.015,32 tūkst. €. 2011 –
TP projekte nenumatytiems darbams atlikti, paruošta sprendinių TP laida 0 ir sprendinių darbo projekto palyginimo lentelės. Šios dokumentacijos pagrindu iki 2015-12 buvo parengta Techninio Projekto korektūros Laida 1 dokumentacija.
Šiam projektui 2016-03 atlikta ekspertizė, kuria nustatyta ir patvirtinta techninio projekto korektūros Laida 1 bei susijusių projektų bendra kaina 8.048,97 tūkst. €. Pagal patikslintą Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Techninio Projekto korektūrą Laida 1 lėšų poreikis baigiamiesiems darbams yra 2.822,43 tūkst. € (žr. lentelę IP psl. 45). Bendras reikalingas papildomų lėšų poreikis, įvertinant projekto indeksavimą iki 2010 m., muziejaus rekonstravimo darbų užbaigimui ir įveiklinimui bus 3.837,75 tūkst. € . Siekdami kuo greičiau sudaryti sąlygas visuomenei naudotis šiuo išskirtiniu paveldo objektu, pristatyti vertingiausias nacionalines Lietuvos dailės kolekcijas ir, remdamiesi LR Finansų ministerijos 2016 06 16 d. raštu Nr. ((2.37-05)–5K-1611999)-6K- 1604544, kuriame rašoma, kad klausimas dėl papildomų asignavimų išlaidoms Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui skyrimo 2017 m. galėtų būti nagrinėjamas, dar kartą prašome atkreipti dėmesį į susiklosčiusią situaciją ir spęsti teigiamai muziejaus prašymą. Svarstyti Vyriausybei
2016-10-17
Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo
papunktyje nurodyta, kad savivaldybės metinio grynojo skolinimosi suma negali viršyti 1,5 procento biudžeto pajamų. Tauragės rajono savivaldybei nuo patikslinto biudžeto tai sudarytų iki 483 tūkst. eurų. 2016 m. rugsėjo I dienai savivaldybės negrąžintų paskolų likutis yra 3,6 mln. eurų. Pagal 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių finansinių rodiklių Įstatymo 11 straipsnį, tai sudaro 30,6 procentų nuo prognozuojamų pajamų ir bendrosios dotacijos kompensacijų savivaldybės biudžetui sumos (3,6/(16,8*70%).
Jeigu savivaldybės skola galėtų sudaryti iki 40 proc. nuo prognozuojamų pajamų ir bendrosios dotacijos kompensacijų savivaldybės biudžetui sumos (16,8*40%) -3,6), savivaldybė skolintųsi 3,1 mln. eurų kitiems investiciniams projektams, ne tik ES projektams, vykdyti. Tauragės rajono savivaldybė neturi pradelstų įsiskolinimų. Pagal 9 mėnesių pajamų ataskaitą Tauragės savivaldybė iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos gyventojų pajamų mokesčio gavo 647 tūkst. eurų daugiau nei buvo planuota. Tačiau iš Finansų ministerijos negauta 558 tūkst. Eurų gyventojų pajamų mokesčio savivaldybių išlaidų struktūros skirtumui išlyginti bei gyventojų pajamų mokesčio savivaldybių pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio išlyginti. Atsižvelgiant į tai, neturime tiek viršplaninių pajamų, kad galėtume vykdyti investicinius projektus. Paimtos paskolos grąžinamos laiku, 2015 ir 2016 metais anksčiau laiko grąžinome apie 1,9 mln. eurų. Taip pat manome, kad tokia nuostata, kada visoms savivaldybėms taikomas vienodas skolinimosi galimybių apribojimas, yra neteisinga. Pasiūlymas:
Atsižvelgdami į tai, prašome inicijuoti kad būtų pakeistas tvirtinant Lietuvos Respublikos
patvirtinimo įstatymo 11 straipsnis „savivaldybių skolinimosi ir skolos limitai“ ir būtų paliekama galiojanti 2014-2015 metų skolinimosi tvarka arba butų panaikintas 11 straipsnio 1 punkto 3 papunktis t.y. „savivaldybė, kurios biudžeto planuojami asignavimai neviršija 0,3 procento praėjusių metų BVP to meto kainomis, metinio grynojo skolinimosi suma negali viršyti 1,5 procento biudžeto pajamų“.
Pagal ankstesnių metų galiojančią skolinimosi tvarką savivaldybė turėjo galimybę skolintis prisidėjimui prie ES projektų netinkamų išlaidų dengimui bei investicinių projektų vykdymui, kurie reikalingi
Informuojame, kad ikimokyklinio ugdymo įstaiga, kurios tipas - lopšelis darželis „Pasakaitė“ yra viena iš Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kurių steigėjas yra Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Lopšelis - darželis „Pasakaitė“ savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Vaiko teisų konvencija bei kitais norminiais aktais. Taigi ši ugdymo įstaiga savo veiklą nuosekliai ir ilgainiui grindžia gerosios patirties sklaidos, socialumo, vaiko interesų prioritetų bei “vaikas - valstybei, valstybė - vaikui“ integralumo principais. Lopšelis
Informuojame, kad visose vaikų ugdymo ir kitose įstaigos patalpose oro temperatūra siekia 13-15 laipsnių; stogo danga visai susidėvėjusi ir vanduo nuolat užlieja grupes, aktų salę, maisto bloką ir kitas patalpas, gadina pastato lauko ir vidaus sienas, kurios yra sutrūkusios, tarp stogo ir sienų dideli plyšiai, pro kuriuos pučia vėjas. Šiuo metu ieškoma įvairių būdų esamai problemai spręsti, išbandėme visas galimybes esamiems trūkumams pašalinti, tačiau realios pagalbos iš niekur nesulaukėme. Todėl labai prašome energetinių resursų gerinimui rasti galimybę išskirti 750 000 eurų. Svarstyti
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys Kazys Starkevičius 2016-10-19
biudžeto projekte nėra numatyta lėšų melioracijos programos įgyvendinimui. Pagal 2015-2017 metų melioracijos programą melioracijos sistemų bei griovių priežiūros ir remonto darbams kasmet turėtų būti skiriama po 60 mln. Eur., tačiau per visą šio Seimo kadenciją melioracijai nei vienais metais tokia suma nebuvo skirta. Specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams minimalus lėšų poreikis Melioracijos programai įgyvendinti 2017 metais yra 29,4 mln. Eur. Lėšos turėtų būti skiriamos valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės savininkų ir kitų naudotojų žemėje esančių melioracijos statinių rekonstravimo darbams atlikti (investicijų projektams įgyvendinti). 2017 m. numatoma rekonstruoti 1750 km magistralinių melioracijos griovių (iš viso rekonstruotinų blogos būklės magistralinių melioracijos griovių yra per 10 tūkst. km). 2013-2016 m. melioracijos statinių rekonstravimo ir remonto darbams atlikti (investicijų projektams įgyvendinti) lėšų visai nebuvo skirta.
Be to, Valstybės nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui (išlaidos melioracijai} papildomai būtina skirti 5,3 mln. eurų. PASIŪLYMAS:
pecialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams Melioracijos programai įgyvendinti 2017 metų valstybės biudžete skirti 29,4 mln. eurų investicijoms. 2. Valstybės nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui (išlaidos melioracijai} papildomai skirti 5,3 mln. eurų. Iš viso papildomai melioracijos poreikiams skirti 34,7 mln. eurų. Lėšų šaltinis: 34,7 mln. e urų sumažinti asignavimus, skiriamus
Gintaras Steponavičius 2016-10-26 Argumentai: Švietimo ir mokslo ministerijai
patvirtinimo įstatymo projekte Neformaliojo vaikų švietimo programoms vykdyti skirta 625,0 tūkst. Eur ir numatyta 4,0 mln. Eur iš sutaupytų mokinio krepšelio lėšų, dėl mokinių skaičiaus mažėjimo. Projekte numatytų lėšų užteks tik iki 2017 metų gegužės mėnesio. Poreikis iš viso neformaliajam vaikų švietimui – 9,7 mln. Eur. Lėšos neformaliam vaikų švietimui 2017 metais finansuoti iš valstybės biudžeto reikalingos papildomos, nes baigiasi finansavimas iš ES lėšų. Vaikų užimtumas laisvu nuo pamokų metu yra viena svarbiausių priemonių, leidžiančių visavertiškai ugdyti augančios kartos kūrybiškumą, socialinius įgūdžius, pasitikėjimą savimi, atskleisti individualius gebėjimus, todėl turi būti užtikrintas tinkamas Neformaliojo vaikų švietimo programų finansavimas. Neskyrus reikiamų lėšų, finansavimo netektų daugiau nei 70 000 moksleivių Pasiūlymas:
Papildomai skirti 5,1 mln. Eur Neformaliojo vaikų švietimo programoms finansuoti.
Atitinkamai siūlome: 5,1 mln. Eur sumažinti 2017 metų Valstybės investicijų programoje numatytas valstybės biudžeto lėšas švietimo sričiai. Svarstyti
Algis Strelčiūnas 2016-10-27 Argumentai: Lietuvos sostinė Vilnius yra daugiausiai gyventojų turintis miestas, regiono centras. Į sostinę, remiantis 2014 m. Vilniaus miesto ataskaita, kasdien atvažiuoja dirbti 170 tūkst. žmonių ir šis skaičius nuolat auga, nes kuriasi naujos darbo vietos (duomenys iš 2015 m. Vilniaus m. ataskaitos). Remiantis 2015 m. Vilniaus miesto ataskaita, 2015 m. Vilniuje apsilankė 980 tūkst. svečių, kurie naudojosi apgyvendinimo paslaugomis. Taigi, į Vilniuje kasdien gyvena, lankosi, dirba per 700 tūkst. žmonių, iš kurių ketvirtadalis mieste negyvena. Visi šie žmonės naudojasi Vilniaus miesto infrastruktūra, kurią reikia plėsti ir nuolat atnaujinti, kad atitiktų saugumo reikalavimus ir gyventojų poreikius. Vilniaus miestas šiuo metu negauna jokios specialios tiksliosios valstybės dotacijos, kuri padengtų infrastruktūros, kuria intensyviai naudojasi visos šalies žmonės, gerinimo ir remonto darbus. Pasiūlymas: 2017 metų prognozuojamų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto 6 priede numatyti 1 mln. EUR dydžio specialiąją tikslinę dotaciją Vilniaus miestui, kurios paskirtis – Vilniaus miesto infrastruktūros gerinimas (miesto gatvių remontas ir priežiūra, keleivių pervežimo viešuoju transportu infrastruktūros gerinimas, garsą sugeriančių sienelių įrengimas ir kt.). Svarstyti
Stasys Šedbaras 2016-10-28 Pasiūlymas: Skirti 600 tūkst. Eur investicijų projekto „Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro pastato Šilalėje, J. Basanavičiaus g. 12, rekonstravimas bei įrangos įsigijimas“ įgyvendinimui. Lėšų šaltinis: Valstybės įmonių dividendai.
Argumentai: Šilalės kultūros centras yra daugiafunkcinis kultūros centras, atviras visuomenei, tenkinantis bendruomenės narių saviraiškos poreikius, tačiau šio pastato būklė yra labai prasta. Pastate esančios salės ir scenos – avarinės būklės, šiose patalpose krenta akustinių lubų segmentai, dalis skylių yra slepiamos reklamomis. Taip pat irsta pastato stogo konstrukcijos, susidėvėję inžineriniai tinklai nuolat didina šildymo bei kitas komunalines išlaidas. Dėl šių priežasčių kultūros centro darbuotojams, meno kolektyvams yra sunku dirbti, kadangi sąlygos vis prastėja, pats pastatas vis sunkiau pritaikomas visuomeniniams reginiams. Šilalės rajono savivaldybės administracija nuo 2008 iki 2016 metų kiekvienais metais teikė investicinį projektą Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, prašydama jį įtraukti į atitinkamų metų valstybės investicijų programos projektą. Finansavimas iki šiol nebuvo paskirtas. Dalis šio investicinio projekto bus finansuojama Europos Sąjungos lėšomis, įgyvendinant Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programą. Svarstyti
Stasys Šedbaras 2016-10-28 Pasiūlymas: Skirti 125 tūkst. Eur 2017 – 2019 metų investicijų projektui „Laukuvos ambulatorijos pastato, esančio Šilalės r. Laukuvos mstl., Šilalės g. 23, modernizavimas ir teritorijos sutvarkymas“. Lėšų šaltinis: Valstybės įmonių dividendai. Argumentai: Laukuvos ambulatorijos pastato būklė tiek iš išorės, tiek viduje yra prasta ir tai sudaro prastas sąlygas ambulatorijos darbuotojams aptarnauti pacientus. Ambulatorijos lankytojai jaučia diskomfortą dėl esamos aplinkos. Pacientams, turintiems judėjimo sutrikimų, nėra sudaryta sąlygų be kliūčių patekti į ambulatoriją, kadangi nėra rampos neįgaliesiems, laiptai nutrupėję. 2015 m. balandžio 28 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus ir 2016 m. kovo 29 d.
Šilalės rajono savivaldybės mero raštais buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją, pateikiant Investicijų projektą, kurį norima įtraukti į atitinkamų metų valstybės investicijų programos projektą. Iki šiol 2017 – 2019 metų investicinis projektas „Laukuvos ambulatorijos pastato, esančio Šilalės r. Laukuvos mstl., Šilalės g. 23, modernizavimas ir teritorijos sutvarkymas“ nėra gavęs finansavimo, todėl modernizavimo ir teritorijos sutvarkymo darbai nėra pradėti. Svarstyti
nariai: Rita Tamašunienė Vanda Kravčionok Jaroslav Narkevič Zbignev Jedinskij Irina Rozova Leonard Talmont Michal Mackevič 2016-11-02 Argumentai: Švietimo finansavimo didinimas yra numatytas Valstybinėje švietimo 2013-2022 metų strategijoje. Ekonominės krizės laikotarpiu tautinių mažumų mokyklų mokinio krepšelis buvo sumažintas ir iki šiol neatstatytas. Nuo 2007 metų sausio 1 d. tautinių mažumų mokyklų krepšeliui buvo skiriamas
priedas ugdymo planui įgyvendinti. XV Vyriausybės 2009 metų rugsėjo 1 d. tautinių mažumų mokyklose priedas buvo sumažintas (6 procentais) iki 15 proc. 2011 m. įteisinus vienodo lietuvių kalbos egzamino reikalavimus išskirtinai šiam tikslui tautinių mažumų mokykloms buvo skirti 5 proc. papildomai. 6 procentai, kurie 2009 m. buvo nurėžti iš tautinių mažumų mokyklų iki šiol nėra atstatyti. Mokinio krepšelio dydžio grąžinimas į prieškrizinį lygį leis tinkamai organizuoti visą ugdymo procesą, bus patenkinti teisėti mokinių, tėvų ir mokytojų lūkesčiai. Pasiūlymas: siūlome nuo 2017 m. sausio 1 d. padidinti tautinių mažumų mokyklų mokinio krepšelio dydį 6 procentais, taip atstatant jį į prieškrizinį lygį. Šiam tikslui 2017 metams būtina numatyti 1,8 mln. Eurų. Lėšų šaltinis:
Atitinkamai sumažinti valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Svarstyti Vyriausybei 7.
nariai: Rita Tamašunienė Vanda Kravčionok Jaroslav Narkevič Zbignev Jedinskij Irina Rozova Leonard Talmont Michal Mackevič 2016-11-02
Statistikos departamento duomenimis dviejų žmonių šeima Lietuvoje pagimdo daugmaž 1,5 vaiko, kai pasaulio vidurkis – 2,5 vaiko. Tarp 192 pasaulio šalių Lietuva pagal gimstamumo rodiklį yra 182-oje vietoje ir toks suminis gimstamumo rodiklis jau vadinamas demografiniu nykimu. Statistikos departamento duomenimis 2001 m. pradžioje vaikai sudarė 24,4 proc. visų gyventojų, o 2014 m. pradžioje – 18,1 proc. Jungtinių Tautų skaičiavimais, šio šimtmečio pabaigoje Lietuvoje liks tik 2,453 mln. gyventojų. Tokia situacija ir prognozės verčia susirūpinti gimstamumo mažėjimo problema Lietuvoje ir nedelsiant ieškoti atitinkamų sprendimų. PASIŪLYMAS:
Pasiūlymo tikslas yra paskatinti šeimas turėti daugiau vaikų skiriant 120 Eur gimus pirmajam vaikui, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 153 Eur, o gimus antrajam ir kitiems vaikams, pajamų dydžio apribojimai netaikytini. Svarbu pabrėžti, kad siūlome 2017 metais skirti 60 Eur išmoką, 2018 metais – 90 Eur, o 2019 metais 120 Eur. Šiam tikslui numatyti 2017 m valstybės biudžete 180 mln. Eurų. Lėšų šaltinis:
Siūlome apmokestinti Lietuvoje veikiančių finansų įstaigų turtą. Registruotas Mokesčių finansų įstaigoms įstatymo projektas Nr. XIIP-4220. Taip pat pasiūlymo įgyvendinimui siūlome skirti tas lėšas, kurios bus papildomai surinktos mokesčių pavidalu
nariai: Rita Tamašunienė Vanda Kravčionok Jaroslav Narkevič Zbignev Jedinskij Irina Rozova Leonard Talmont Michal Mackevič 2016-11-02
Pirmaujame visoje ES kaip šalis, kurioje pensininkai gauna mažiausias pensijas. Lietuvai prisijungus prie euro zonos jau antrus metus stebimas nuolat didėjantis kainų indeksas.
Pensijų padidinimas keliais eurais yra neproporcingas kainų didėjimui, todėl būtina ieškoti būdų kaip apsaugoti mažiausias pajamas gaunančius šalies piliečius, mažinti ties skurdo riba gyvenančių senjorų skaičių, užtikrinti orią senatvę. PASIŪLYMAS: Nustatyti, kad senatvės pensijos bendrosios dalies dydis yra kintantis ir lygus 25 procentams vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Jei asmuo neturi būtinojo senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, bet turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą senatvės pensijai, bendrosios valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies dydis apskaičiuojamas proporcingai turimam stažui, dauginant
ir dalijant iš būtinojo. Jei asmuo neturi minimaliojo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, tuomet bendrosios valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies dydis yra lygus 20 procentų vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio. 2016-03-17 yra užregistruotas įstatymo projektas Nr. XIIP-4132, kuriam po pateikimo buvo pritarta. Siekiant visa aprėptimi įgyvendinti šį projektą 2017 metais reikėtų 300 mln. Eurų iš valstybės biudžeto. Ši suma yra labai gana ženkli ir 2017 metų valstybės biudžetui būtų per didelė našta, todėl siūlome senatvės pensijos bendrosios padidinimą iki 25 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio pasiekti per 3 metus. Įgyvendinus šį pasiūlymą 2017 m. vidutiniškai senatvės pensijos bendrosios dalies dydis padidėtų 18 Eur., 2018 m. – 36 Eur., 2019 m. 54 Eur. Šiam tikslui 2017 metams būtina skirti 100 mln. Eur. Lėšų šaltinis:
valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Išaugusio vartojimo generuojamos biudžeto pajamos. Svarstyti Vyriausybei 9.
Antanas Matulas 2016-11-02 Argumentai: Sveikatos apsaugos ministerijai
patvirtinimo įstatymo projekte Valstybiniam visuomenės sveikatos stiprinimo fondui numatyta 1313,0 tūkst. Eurų arba 0,5 proc. akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus. Projekte numatytų lėšų nepakanka būtinoms visuomenės sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veikloms finansuoti. 2016 metais Valstybinį visuomenės sveikatos stiprinimo fondą sudarė 1285,0 tūkst. Eurų (0,5 proc. iš alkoholio akcizo surinktų lėšų), buvo finansuoti 37 projektai, skirti alkoholio prevencijai, psichikos sveikatai ir savižudybių prevencijai, 40 proc. buvo skirta socialinės reklamos projektams finansuoti, likusi dalis – nevyriausybinių organizacijų projektams. Lietuva yra viena iš pirmaujančių pasaulio valstybių pagal alkoholio suvartojimą vienam gyventojui ir pirmaujanti Europos Sąjungos valstybė pagal savižudybių skaičių. Seimo 2014-06-26 nutarimu Nr. XII-964 patvirtintoje Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų strategijoje pažymėta, kad visuomenės sveikata yra nacionalinis turtas ir kapitalas, kurio saugojimas ir puoselėjimas yra svarbiausias valstybės tikslas, užtikrinantis šalies socialinę ir ekonominę plėtrą. Atsižvelgiant į tai ir skyrus didesnį procentą akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus, Valstybiniam visuomenės sveikatos stiprinimo fondui, būtų galima finansuoti daugiau ir didesnės apimties visuomenės sveikatą stiprinančių projektų bei pagerinti šalies visuomenės sveikatos rodiklius. Pasiūlymas:
Skirti 2 procentus akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus, Valstybiniam visuomenės sveikatos stiprinimo fondui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už parduotus alkoholinius gėrimus. Svarstyti Vyriausybei 10.
Antanas Matulas 2016-11-02 Argumentai: Valstybės kontrolė Valstybinio audito 2016 m. rugsėjo 30 d. ataskaitoje „Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2015 metų ataskaitų rinkinio teisingumas bei lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumas“ pažymėjo, kad
„kiekvienais metais iš valstybės biudžeto PSDF skiriama asignavimų suma nėra
pakankama Sveikatos draudimo įstatyme nustatytoms valstybės funkcijoms vykdyti. 2015 m. fondui skirta 14,8 mln. eurų valstybės biudžeto asignavimų, nors fondas valstybės funkcijoms vykdyti panaudojo 131,8 mln. eurų. Analogiška situacija yra planuojant 2017 metų valstybės ir PSDF biudžetus. Valstybės pavestoms funkcijoms vykdyti, tame tarpe ir Konstitucinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimui įgyvendinti, reikalinga 98 588 tūkst. eurų suma, tuo tarpu 2017 metų PSDF biudžete numatyta skirti tik 15 288 tūkst. eurų valstybės asignavimų. Siūlau
papildomai skirti 83 300 tūkst. eurų valstybės asignavimų. Pasiūlymas:
Tūkst. Eur Valstybės institucijos ir įstaigos pavadinimas
padidinus alkoholio akcizą. Svarstyti
Vytautas Juozapaitis Rima Baškienė 2016-11-02 Argumentai: Finansų ministerijos pateiktame Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte (toliau – Įstatymo projektas) atsisakoma nuostatos dėl valstybės biudžeto asignavimų perskirstymo, asmeniui keičiant studijų programą.
Nesuteikus įgaliojimų Finansų ministerijai perskirstyti valstybės biudžeto asignavimų tarp valstybinių universitetų, nebus įgyvendinamos Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos leidžiančios asmeniui, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, keisti studijų srities studijų programą toje pačioje ar kitoje aukštojoje mokykloje, neprarandant likusios valstybinio studijų finansavimo dalies, ne didesnės negu tos studijų programos norminė studijų kaina, o tai ribotų studentų teisę keisti studijų programą bei nebūtų užtikrinimas principas
„pinigai seka paskui studentą“. Valstybiniai
universitetai yra atskiri asignavimų valdytojai ir Švietimo ir mokslo ministerija metų eigoje neturi galimybių perskirstyti lėšų ir keisti jiems patvirtintos bendros asignavimų sumos. Asmuo keisti studijų programą gali tik baigęs studijų semestrą. Paprastai tai būna vasario ar rugsėjo mėnesiai. Manome, kad būtų neteisinga neperskirstyti asignavimų tarp valstybinių universitetų bei būtų pažeidžiamos Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos. Pasiūlymas:
Siūloma Įstatymo projektą papildyti 5 straipsniu: „5 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų perskirstymas, asmeniui keičiant studijų programą 1. Asmeniui, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) ir studijų programos keitimo tvarką reglamentuojančių kitų teisės aktų nustatyta tvarka keičiant studijų programą, valstybės biudžeto asignavimų sumos perskirstomos tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų aukštosioms mokykloms suderinus tarpusavyje. 2.
ministerija valstybės biudžeto asignavimų sumas perskirsto tarp:
į kitą;
ministerijos (toliau – Švietimo ir mokslo ministerija), kai asmuo pereina iš valstybinio universiteto į nevalstybinę aukštąją mokyklą ar atvirkščiai. 3. Švietimo ir mokslo ministerija asignavimų sumas perskirsto tarp kolegijų, kai asmuo pereina iš vienos kolegijos į kitą. “
Vytautas Juozapaitis Rima Baškienė 2016-11-02 Argumentai: Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN) dirba patys gabiausi planetos mokslininkai. Čia atliekami unikalūs moksliniai eksperimentai, galintys pakeisti žmonijos ateitį. Narystė CERN Lietuvos mokslininkams suteiktų labai plačias galimybes prisidėti prie garsiausių pasaulio išradimų, o verslui atvertų naujus kelius dalyvauti milijoninių biudžetų viešuosiuose pirkimuose. Šiuo metu 40 pasaulio šalių veikia 170 CERN duomenų centrų, kurie sukuria apie 2 milijonus darbo vietų. Šveicarijoje ir Prancūzijoje veikiančiame branduolinių tyrimų centre yra sukurtas didžiausias pasaulyje dalelių greitintuvas. Narystė CERN yra tiesiogiai susijusi su naryste Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO), kuri ypatingą dėmesį skiria inovacijoms. Europos branduolinių tyrimų organizacija turi 21 narę ir 2 asocijuotas nares, joje dirba 15 lietuvių, pernai organizacijoje stažavosi 32 mokytojai ir dėstytojai iš Lietuvos. 2016 m. pradžioje Lietuva pateikė paraišką tapti Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) asocijuota nare. Šių metų spalio mėnesį gauta oficiali CERN Tarybos išvada, kurioje teigiamai įvertinta Lietuvos pažanga mokslo bei inovacijų srityje, pateiktas stojimo sutarties projektas ir Lietuva pakviesta pradėti stojimo procedūrą. Stojimo mokestis yra 1 mln. eurų.
Pasiūlymas: Prašytume 2017 metų biudžete atskira eilute numatyti 1 mln. eurų stojimo mokesčiui į Europos branduolinių tyrimų organizaciją (CERN) sumokėti. Lėšų šaltinis: Atitinkamai sumažinti valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus, numatyti didesnius dividendus iš valstybės įmonių. Svarstyti
Kęstutis Bartkevičius 2016-11-03 Argumentai: Mažeikių lopšelis-darželis „Delfinas“ renovuotas Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis. Pagal šią programą baseino pastato renovacija nefinansuojama. 2016 m. skirtos Valstybės investicijų programos lėšos baseino sanitarinių mazgų, pagalbinių patalpų, koridoriaus, baseino patalpų ir stogo remonto darbams atlikti. Plaukymo baseino įrangai, pastato išorei sutvarkyti lėšų nepakako. Norint užbaigti pradėtus darbus, džiaugtis galimybe vaikams mokytis plaukti, grūdintis ir visokeriopai stiprinti sveikatą reikalinga 260 000 eurų investicijų suma. Pasiūlymas:
Skirti Mažeikių lopšeliui-darželiui ,,Delfinas" baseino remonto darbams– 260 000 Eur. Lėšų šaltinis: Švietimo ir mokslo ministerijai, Valstybės investicijų 2017–2019 metų programoje numatytoms kapitalo investicijoms finansuoti skirtų lėšų padidinimas. Svarstyti
Kęstutis Bartkevičius 2016-11-03 Argumentai: Mažeikių lopšelio-darželio „Gintarėlis“ šiluminis mazgas yra dalinai renovuotas, bet šildymo sistema nekeista nuo darželio įvedimo eksploatacijon 1983 m. Apšildymo sistemoje įmontuoti konvektoriai, o pastatas eksploatuojamas jau 33 m. Rudens-žiemos laikotarpiu, grupėse nėra užtikrinama temperatūra, kuri atitiktų higienos normos reikalavimus. Šaltuoju metų laiku grupėse temperatūra tesiekia – 18 laipsnių, galinėse pastato grupėse būna tik 16 šilumos. Lopšelio grupių grindys nėra apšildomos. Tai įtakoja vaikų sergamumą ir ugdymo kokybę. Pasiūlymas:
Skirti Mažeikių lopšeliui-darželiui ,,Gintarėlis“ šildymo sistemos keitimui -– 95 000 Eur.
Lėšų šaltinis: Švietimo ir mokslo ministerijai, Valstybės investicijų 2017–2019 metų programoje numatytoms kapitalo investicijoms finansuoti skirtų lėšų padidinimas. Svarstyti
Kęstutis Bartkevičius 2016-11-03 Argumentai: Mažeikių
„Vyturio“ pradinė mokykla pastatyta 1974 metais. Šiais
mokslo metais mokykloje mokosi 266 mokiniai. Mokyklos kiemo aikštelėje vedamos kūno kultūros pamokos 1–4 klasių mokiniams, pailgintos dienos grupės vaikams vyksta popamokinė veikla visus mokslo metus, atsižvelgiant į oro sąlygas. Vyksta mokyklos šventės. Mokyklos betonine aikštele naudojasi ir miesto jaunimas, gyventojai ištisus metus. Žaidžia futbolą, beisbolą, kvadratą. Tačiau, mokyklos sklype nėra universalios aikštelės sportiniams žaidimams, lengvosios atletikos rungtims, bėgimo tako, futbolo bei krepšinio aikštelių. Pasiūlymas:
Skirti Mažeikių „Vyturio“ pradinės mokyklai aikštyno įrengimui -– 25 000 Eur. Lėšų šaltinis: Švietimo ir mokslo ministerijai, Valstybės investicijų 2017–2019 metų programoje numatytoms kapitalo investicijoms finansuoti skirtų lėšų padidinimas. Svarstyti
Kęstutis Bartkevičius 2016-11-03 Argumentai: Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijoje yra susiformavusios aktyvios sportinės veiklos tradicijos. Mokiniai mėgsta krepšinį, tinklinį, futbolą. Gimnazijos merginų ir vaikinų krepšinio, tinklinio komandos sėkmingai dalyvauja ne tik rajoninėse, bet ir respublikinėse varžybose. 2015 metais įvyko dalinė stadiono rekonstrukcija (paklotas pagrindas universaliai dirbtinai dangai įrengti). Įrengus stadioną mokiniai galės sportuoti lauke ne tik esant šiltam orui, bet lyjant ar esant prastesniam orui, t.y. ištisus metus. Sutvarkyta aplinka, geros sąlygos ir kokybiškas sporto inventorius turėtų paskatinti mokinius aktyviau sportuoti ne tik pamokų metu, bet ir treniruotis laisvalaikiu.
Šiuo stadionu galėtų naudotis ne tik gimnazijos mokiniai, šalia įsikūrę gyventojai, bet šalia veikiančio spec. poreikių mokyklos auklėtiniai, lopšelio-darželio „Saulutė“ darželinukai galėtų vykdyti savo sporto varžybas. Skirti Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos stadiono universalios dirbtinės dangos įrengimui – 40 000 Eur. Lėšų šaltinis:
Švietimo ir mokslo ministerijai, Valstybės investicijų 2017–2019 metų programoje numatytoms kapitalo investicijoms finansuoti skirtų lėšų padidinimas. Svarstyti
Kęstutis Bartkevičius 2016-11-03 Argumentai: Mažeikių rajono savivaldybei priklausančių pastatų J.Basanavičiaus g.22 ir 24 būklė sparčiai blogėja, esant ribotoms galimybėms parengti ir pateikti bendrus, pilnos apimties pastatų atnaujinimo projektus. Pastatų naudotojų įgyvendinti atskiri projektai buvo skirti dalies patalpų atnaujinimui ir neapėmė bendro naudojimo objektų. Suvienytomis naudotojų pastangomis 2014 metais buvo pateiktas bendras projektas Klimato kaitos specialiajai programai, tačiau dėl nepriklausančių nuo naudotojų priežasčių finansavimo negavo. Pastatų atnaujinimas aktualus šešioms sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms ir susijusioms įstaigoms, kurios dėl bendro pastatų naudojimo ir priežiūros tvarkos yra pasirašiusios daugiašalę sutartį. Sutarties šalis yra ir Mažeikių rajono savivaldybė, valdanti pastatus nuosavybės teise. Šiuose pastatuose teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis naudojasi daugiau kaip 20,0 tūkst. prisirašiusių gyventojų. Sveikatos priežiūros įstaigų veiklai iškilusi reali grėsmė dėl itin prastos stogų būklės. Patiriami dideli šilumos energijos nuotoliai dėl ypač prastų pastatų išorinių atitvarų energinių charakteristikų, nusidėvėjusių šildymo sistemų.
Atliktas išsamus šilumos energijos vartojimo auditas, numatytos energiją taupančios priemonės, kurių įgyvendinimo dėka gali būti sutaupyta iki 456,3 MWh šilumos energijos per metus. Pasiūlymas: Skirti Mažeikių Viešosios įstaigos Mažeikių ligoninės pastatų atnaujinimo darbams– 270 000 Eur. Lėšų šaltinis:
Sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybės investicijų 2017–2019 metų programoje numatytoms kapitalo investicijoms finansuoti skirtų lėšų padidinimas. Svarstyti
Povilas Urbšys Rima Baškienė 2016-11-03 Argumentai: Remiantis oficialia statistika, gaisrų skaičius mieste ir kaime yra beveik vienodas, tačiau žuvusiųjų skaičius gaisruose kaimiškose vietovėse yra 1,6 karto didesnis nei miestuose. Rajonų savivaldybių priešgaisrines tarnybas būtina aprūpinti šiuolaikiška gaisrų gesinimo bei gelbėjimo įranga, ugniagesius aprūpinti tinkamomis apsaugos priemonėmis. Aprūpinus šiuolaikine įranga ir priemonėmis, gyventojams bus suteikiama žymiai kokybiškesnė ir kvalifikuotesnė pagalba. Bus vykdomos prevencinės priemonės, plėtojama savanorija. Rajonų savivaldybių priešgaisrinės tarnybos eilę metų negauna reikiamo finansavimo . Rajonų savivaldybių priešgaisrinės tarnybos lėšų poreikį skaičiuoja vadovaujantis 2006 m. birželio 9 d. Vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtinta Valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti lėšų apskaičiavimo metodiką (toliau – metodika) ir jų poreikį pateikia departamentui. Pagal rajonų savivaldybių priešgaisrinių tarnybų pateiktus duomenis turėjo būti numatyta
departamentas prie Vidaus reikalų misterijos, lėšas sumažino. Nesant reikalingoms lėšoms, negali būti pilnavertiškai užtikrintas deleguotos funkcijos (gaisrų gesinimas ir pirminiai gelbėjimo darbai) vykdymas.
Pasiūlymas: Rajonų savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms papildomai skirti 2470 tūkstančių eurų deleguotoms funkcijoms užtikrinti. Lėšų šaltinis: Perskirstant lėšas iš bendrų asignavimų, skirtų priešgaisrinei gelbėjimo sistemai. Svarstyti
Povilas Urbšys Rima Baškienė 2016-11-03 Argumentai: 2015 m. balandžio 17 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. (J. B.) skundą atsakovams Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Specialiajai priešgaisrinei gelbėjimo valdybai ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir turtinės žalos atlyginimo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija nutarė atsakovo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimą iš dalies pakeisti. Priteisti pareiškėjui J. B. (J. B.) iš atsakovo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 345 (trijų šimtų keturiasdešimt penkių) eurų 81 (aštuoniasdešimt vieno) euro cento dydžio turtinės žalos atlyginimą.
Teismas rezoliucinėje skundžiamo sprendimo dalyje įpareigojo atsakovą Vilniaus apskrities priešgaisrinę gelbėjimo valdybą išduoti pareiškėjui vieną išeiginės tarnybinės uniformos dalių komplektą ir vieną kasdienės tarnybinės uniformos dalių komplektą. Pareiškėjui nuo 2008 m. sausio
uniformos dalys, pasibaigus Uniformos dėvėjimo taisyklių nustatytam tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, ir kad pareiškėjui nebuvo išmokėta kompensacija už laiku neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis). Atsakovas tokios padėties susidarymą argumentuoja sunkia ekonomine situacija. Tačiau šios atsakovo nurodytos tarnybinės uniformos dalių neišdavimo priežastys vertintinos kaip teisiškai nereikšmingos nagrinėjamam ginčui, nes, kaip minėta, Statuto 46 straipsnyje nustatytu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas nustatė valstybės pareigą valstybės lėšomis aprūpinti vidaus tarnybos statutinius pareigūnus tarnybine uniforma pagal nustatytas normas, o Uniformos dėvėjimo taisyklės įpareigoja pareiškėją (statutinį pareigūną) tarnyboje dėvėti tarnybinę uniformą, t. y. nuostata dėl atsakovo pareigos nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis yra imperatyvi ir jokių išlygų nenumato. Iki šiol didžioji dauguma budinčių pamainų pareigūnų (ugniagesių gelbėtojų, skyrininkų, pamainų vadų ir kitų) negavę nė vieno išeiginės tarnybinės uniformos dalių komplekto. LVAT sprendimas nebuvo taikytas kaip precedentas ir PAGD vadovybė iki šiol nėra pateikusi šiam tikslui pasiūlymų suteikti PAGD biudžetui papildomų lėšų.
Ugniagesiai gelbėtojai, turintys didžiausią visuomenės pasitikėjimą jaučiasi diskriminuojami policininkų ir kitų pareigūnų atžvilgiu, kadangi nei per valstybines šventes, nei per savo profesinę šventę negali viešai parodyti savo identiteto. Tą sėkmingai daro tik PAGD aukščiausiųjų grandžių pareigūnai. Pasiūlymas:
Papildomai PAGD skirti 1 000 tūkst. Eur budinčių pareigūnų išeiginių tarnybinių uniformų komplektų įsigijimui. Lėšų šaltinis:
Antanas Matulas 2016-11-03 Argumentai: Pakruojo rajono savivaldybės administracija pateikė prašymą Kultūros ir Finansų ministerijoms įtraukti į Valstybės investicijų 2017–2019 metų programą investicijų projektą „Pakruojo kultūros centro pritaikymas bendruomenės reikmėms“. Bendra projekto vertė – 853 426,46 Eurų. Pastato vidaus apdaila, inžineriniai tinklai ir kita infrastruktūra yra pasenusi – neatitinka šiandieninių Higienos normų ir Statybos techninių reglamentų reikalavimų. Apšiurusios ir šaltos patalpos, pasenusi garso, apšvietimo ir kita įranga neleidžia teikti kokybiškų paslaugų. Pakruojo miesto ir rajono gyventojai jau senai nusipelnė turėti modernius, jų poreikius atitinkančius kultūros namus. Atsižvelgiant į įvardintas aplinkybes siūlau:
„Pakruojo kultūros centro pritaikymas bendruomenės reikmėms“, Bendra projekto
vertė – 853 426,46 Eur., įtraukti į Valstybės investicijų 2017 – 2019 metų programą. 2. 2017 metams iš Valstybės investicijų programos Kultūros ministerijos valdymo srities „Pakruojo kultūros centro pritaikymas bendruomenės reikmėms“ projektui skirti 250 000 Eurų. Lėšų šaltiniai: Padidinti Valstybės investicijų 2017 metų finansavimą Kultūros ministerijos investiciniams projektams. Lėšų šaltinis akcizų alkoholiniams gėrimams padidinimas. Svarstyti Vyriausybei 21.
nariai Leonard Talmont Rita Tamašunienė Zbignev Jedinskij Michal Mackevič Vanda Kravčionok Jaroslav Narkevič 2016-11-08
Baltosios Vokės
„Šilo“ vidurinė mokykla - atskira lietuviška mokykla, buvo
atidaryta 1992 m. „Šilo“ mokyklos pastato dalinį remontą Šalčininkų rajono savivaldybės administracija atliko biudžeto lėšomis 2007 metais. Už beveik
atlikti pastato išorės ir vidaus patalpų remontą, pakeisti elektros instaliaciją, rekonstruoti šildymo sistemą, atlikti patalpų vėdinimo sistemos įrengimą. Lėšų poreikis šiems darbams atlikti – 682 607 Eur. PASIŪLYMAS: Numatyti 2017 m. Valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodyklių patvirtinimo įstatymo projekte 682 607 Eur. Baltosios Vokės „Šilo“ vidurinė mokyklos remontui. Lėšų šaltinis:
nariai Leonard Talmont Rita Tamašunienė Zbignev Jedinskij Michal Mackevič Vanda Kravčionok Jaroslav Narkevič 2016-11-08
Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centro pastatas. Savivaldybės administracija numačiusi teikti paraišką kultūros centro pastato rekonstrukcijai ir gauti -
savo ir/arba skolintomis lėšomis. Šiais metais atliksime darbų už 90 000 Eur, skirtų iš Valstybės investicijų programos. LR Kultūros ministerija pagal Valstybės investicijų programą 2017 metais planuoja skirti 131 000 Eur. Šios lėšos žymiai paspartintų pastato rekonstravimo darbus. Tačiau numatytų lėšų nepakaks baigti viso pastato vidaus rekonstravimo darbus. Atsižvelgdami į susiklosčiusią situaciją prašome rasti galimybę skirti trūkstamą lėšų dalį -
galėtume planuoti rekonstravimo darbus. PASIŪLYMAS: Numatyti 2017 m.
Numatyti 2017 m. Valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodyklių patvirtinimo įstatymo projekte 584 882 Eur. Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centro pastato rekonstrukcijos darbų užbaigimui. Lėšų šaltinis:
nariai Leonard Talmont Rita Tamašunienė Zbignev Jedinskij Michal Mackevič Vanda Kravčionok Jaroslav Narkevič 2016-11-08
Šalčininkų rajono mišrių socialinių paslaugų centras. Mišrių socialinių paslaugų įstaigą sudaro 2 struktūriniai padaliniai: Grupiniai gyvenimo namai vaikams, teikiantys trumpalaikę socialinę globą, ir Psichosocialinės pagalbos centras. Šalčininkų mieste esantis mišrių socialinių paslaugų centras buvo renovuojamas 2007-2013 m. Europos Sąjungos ir savivaldybės biudžeto lėšomis. Į pastato vidaus patalpų sutvarkymą buvo investuota 359 568 Eur. Norint teikti kokybiškas ir šiuolaikiškas paslaugas vaikams pastate, būtina suremontuoti aktų ir sporto salės patalpas bei joms priklausančius koridorius, rūbines ir dušus. Be to, reikia atlikti pastato šiltinimo darbus. Investicijų poreikis 672 000 Eur. PASIŪLYMAS:
Numatyti 2017 m. Valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodyklių patvirtinimo įstatymo projekte 672 000 Eur. Šalčininkų rajono mišrių socialinių paslaugų centro patalpų remonto darbų užbaigimui. Lėšų šaltinis:
nariai Leonard Talmont Rita Tamašunienė Zbignev Jedinskij Michal Mackevič Vanda Kravčionok Jaroslav Narkevič 2016-11-08
Šalčininkų lopšelio-darželio „Vyturėlis“ vidaus patalpų kapitalinis remontas, I etapas. Pagal Lietuvos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos
,,Viešosios paskirties pastatų renovavimas regioniniu lygiu“ į energijos efektyvumo priemones buvo investuota 193 803 Eur.
Liko nebaigti pastato vidaus remonto darbai, patalpos nepritaikytos vaikų saugiam ir kokybiškam lavinimuisi, visi baldai ir turima įranga yra pasenusi. Pastato vidaus darbams ir baldams reikia 333 000 Eur. PASIŪLYMAS: Numatyti 2017 m. Valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodyklių patvirtinimo įstatymo projekte 333 000 Eur. Šalčininkų lopšelio-darželio
„Vyturėlis“ vidaus patalpų kapitaliniam remontui. Lėšų šaltinis:
nariai Leonard Talmont Rita Tamašunienė Zbignev Jedinskij Michal Mackevič Vanda Kravčionok Jaroslav Narkevič 2016-11-08
Šalčininkų
„Santarvės“ vidurinės mokyklos vidaus patalpų kapitalinis remontas. LR
Švietimo ir mokslo ministerija 2011 ir 2014 metais skyrė 405 468 Eur, kurie buvo investuoti į pastato renovaciją. Investicijų projekto metu buvo pakeistas stogas ir atliktas fasado apšiltinimas. Visiškam pastato modernizavimui baigti trūksta 600.000 Eur. Jie būtų skirti vidaus patalpų remontui, mokyklos klasių, koridorių, laiptinių ir sanitarinių mazgų sutvarkymui. PASIŪLYMAS:
Numatyti 2017 m. Valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodyklių patvirtinimo įstatymo projekte 600 000 Eur. Šalčininkų „Santarvės“ vidurinės mokyklos vidaus patalpų kapitaliniam remontui. Lėšų šaltinis: Atitinkamai sumažinti valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Svarstyti Vyriausybei 26.
nariai Leonard Talmont Rita Tamašunienė Zbignev Jedinskij Michal Mackevič Vanda Kravčionok Jaroslav Narkevič 2016-11-08 Argumentai: Vilniaus Salininkų gimnazija, esanti 5 km į pietus nuo miesto centro, yra vienintelė švietimo ir kultūros įstaiga mikrorajone tenkinanti Salininkų vaikų ir bendruomenės poreikius lietuvių kalba. Šiuo metu mokykloje mokosi apie 540 mokinių. Norinčių lankyti gimnaziją yra daug. Nuo 1978 m. nebuvo skiriamos lėšos sporto salės remontui, pastato bei stogo šildymo sistemos rekonstrukcijai, vandentiekio sistemų vamzdynų keitimui. Prieš 10 metų buvo pakeista tik dalis langų iš Vyriausybės rezervo lėšų. Dabartinės patalpos neatitinka galiojančių higienos ir saugos normų. Dėl minėtų priežasčių mokyklai reikia didesnių investicijų kapitaliniam remontui. Šiuo metu mokyklos remontas įvertinamas 1 775 000 EUR. Mokslo kokybę bei perspektyvią ateitį, garantuotų atnaujintos ir suremontuotos Vilniaus Salininkų gimnazijos patalpos. Pasiūlymas: skirti gimnazijos langų pakeitimui 29 tūkst. EUR ir sporto salės remontui 93 tūkst. EUR. Lėšų šaltinis:
Valstybės investicijų 2015-2017 metų programoje numatytus asignavimus, skirtus
nariai Leonard Talmont Rita Tamašunienė Zbignev Jedinskij Michal Mackevič Vanda Kravčionok Jaroslav Narkevič 2016-11-08 Argumentai:
1405 m. pastatė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas . Tai yra istorinė ir kultūrinė Lietuvos vertybė, kuri reikalauja atsakingos priežiūros. Paskutinį kartą bažnyčia buvo suremontuota 1921 m., o 2008 - 2009 m. Vilniaus arkivyskupijos iniciatyva buvo atlikti bažnyčios stogo tvarkybos ir apšiltinimo darbai, tačiau šiuo metu pastatui reikia pilnos renovacijos (restauravimo) ir didelių investicijų. Aktualūs būtų šie Senųjų Trakų bažnyčios restauravimo ir tvarkybos darbai: 1.
Pamatų hidroizoliacija ir fasadų tvarkybos darbai – orientacinė kaina 85 217 EUR.;
išorinių durų keitimas ir restauravimas – orientacinė kaina 78 260 EUR.; Bendra suma, reikalinga Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčios remontui - 164 637 EUR. Pasiūlymas: Skirti 85 217 EUR. aktualiausiam Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčios restauravimo darbui - pamatų hidroizoliacijai ir fasadų tvarkybos darbams. Lėšų šaltinis:
suma sumažinti Valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Svarstyti
Rimantas Jonas Dagys 2016-11-08 Argumentai: Nuo
(2013 – 44,8%, 2014 – 43.4%, 2015 – 42.2%). Siekiant, kad lyginant su vidutine alga, ji nustotų mažėti ir imtų artėti prie Europos Sąjungos vidurkio, reikalingas ženklus padidinimas. Todėl siūloma v idutinės senatvės pensijos, turint būtinąjį stažą, padidinimui 2017 metais skirti 258 500 000 eurų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos asignavimai) ir taip 41,7 eurais padidinti vidutinę senatvės pensiją, turint būtinąjį stažą, iki 308,13 eurų (vietoj projekte numatyto šio pensijos padidinimo 16 eurų iki 281 eurų). Finansavimo šaltinis :
Papildomas lėšas galima surinkti 2,85 proc. sumažinant lėšas visiems asignavimų valdytojams. Pasiūlymas :
Padidinti įstatymo projekto 2 priedo „Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto asignavimai“ Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos asignavimus 258,5 mln. eurų.
Atitinkamai sumažinti likusių asignavimų valdytojų asignavimus 2,85 proc.: Tūkst. eurų Valstybės institucijos ir įstaigos pavadinimas Iš viso iš jų: asignavimai išlaidoms asignavimai turtui įsigyti iš viso iš jų darbo užmokesčiui Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 1 230 3471 488 8471 225 1601 483 660 56 012 5 187 Svarstyti Vyriausybei
29Seimo nariai Leonard Talmont Rita Tamašunienė Zbignev Jedinskij Michal Mackevič Vanda Kravčionok Jaroslav Narkevič 2016-11-08
Nemenčinės daugiafunkcinio kultūros centro modernizacija ir rekonstrukcija. Nemenčinės daugiafunkcinis kultūros centras yra didžiausias kultūros centras rajone. Jame veikia visoje Lietuvos gerai žinomi meno kolektyvai (Perla), kurie garsina Lietuvą visame pasaulyje. Vien tik savivaldybės biudžeto lėšomis Vilniaus rajono savivaldybė nepajėgi finansuoti šio objekto modernizavimo bei rekonstrukcijos darbų, todėl prašome atsižvelgti į pateiktus argumentus ir numatyti finansavimą šiam, ypatingą svarbą turinčiam objektui (projektas tęstinis). PASIŪLYMAS:
Numatyti 2017 m. Valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodyklių patvirtinimo įstatymo projekte 0,5 mln. Eur Nemenčinės daugiafunkciniam kultūros centro modernizacijai ir rekonstrukcijai, bei užtikrinti finansavimo tęstinumą kitais metais. Bendra projekto vertė 3,5 mln. Eur. Lėšų šaltinis: Atitinkamai sumažinti valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Svarstyti Vyriausybei
30Seimo nariai Leonard Talmont Rita Tamašunienė Zbignev Jedinskij Michal Mackevič Vanda Kravčionok Jaroslav Narkevič 2016-11-08
Nemenčinės daugiafunkcinio kultūros centro Glitiškių skyriaus atnaujinimas. Vilniaus rajono savivaldybė prašo, formuojamame 2017 m.
Valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodyklių patvirtinimo įstatymo projekte, numatyti lėšas Vilniaus rajono savivaldybės strategiškai reikalingam objektui (objektas yra įtrauktas į Vilniaus rajono savivaldybės 2016-2023 m. strateginį plėtros planą). Glitiškių dvaras yra kultūros paveldo objektas, gražiausias Vilniaus r. dvaras, kuris po atnaujinimo taps turizmo traukos centru. Dvaro teritorijoje auga didžiausias rajone ąžuolas (saugomas gamtos paminklas „Glitiškių ąžuolas“), veikia keramikos studija. Projekto bendra vertė yra 1,4 mln. eurų. 840 000 Eur skirta iš Europos sąjungos struktūrinių fondų, 15 % prisideda Vilniaus rajono savivaldybė. Projektui užbaigti reikalinga suma yra 0,4 mln. Eur. Vilniaus rajono savivaldybė nepajėgi skirti šiam projektui visą reikiamą sumą. PASIŪLYMAS:
Numatyti 2017 m. Valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodyklių patvirtinimo įstatymo projekte 0,4 mln. Eur Vilniaus rajono Nemenčinės daugiafunkcinio kultūros centro Glitiškių skyriaus atnaujinimui (Glitiškių dvaro atnaujinimas pritaikant kultūros paslaugų teikimui ir kitoms bendruomenės reikmėms). Lėšų šaltinis:
nariai Leonard Talmont Rita Tamašunienė Zbignev Jedinskij Michal Mackevič Vanda Kravčionok Jaroslav Narkevič 2016-11-08
Bezdonių „Saulėtekio“ pagrindinė mokykla. Bezdonių „Saulėtekio“ pagrindinės mokyklos (mokinių skaičius - 78) naudojamas bendras plotas yra 742 kv.m. Pastatas susideda iš dviejų dalių – vienas iš jų medinis statytas 1937 m., o priestatas 1976 metais. Mokykla šildoma krosnimis (vienintelė savivaldybėje), neturi patalpų, virtuvei, valgyklai, todėl mokiniai valgo koridoriuje prie sumontuotų atlenkiamų stalų, neturi jokios salės nei sportui, nei kitai užklasinei veiklai.
Sanitarinės, higieninės sąlygos neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, todėl mokykla negauna higienos paso. Vien tik savivaldybės biudžeto lėšomis Vilniaus rajono savivaldybė nepajėgi finansuoti šio objekto statybos bei modernizavimo darbų, todėl prašome atsižvelgti į pateiktus argumentus ir numatyti finansavimą šiam, ypatingą svarbą turinčiam objektui (projektas tęstinis). PASIŪLYMAS:
Mokyklos rekonstrukcijos procesas yra prasidėjęs savivaldybės lėšomis, projekto vertė 1,15 mln. Eur Numatyti 2017 m. Valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte 700 tūkst. Eur Bezdonių „Saulėtekio“ pagrindinės mokyklos rekonstrukcijai. Lėšų šaltinis:
nariai Leonard Talmont Rita Tamašunienė Zbignev Jedinskij Michal Mackevič Vanda Kravčionok Jaroslav Narkevič 2016-11-08
Paberžės S. Kostkos gimnazijos modernizavimas ir atnaujinimas Paberžės S. Kostkos gimnazija (169 mokiniai) pastatyta 1974 metais. Nuo to laiko nebuvo atliekamas kapitalinis remontas, išskyrus san. mazgus. Sporto sale, valgykla ir kitomis patalpomis naudojasi Paberžės „Verdenės“ gimnazijos mokiniai. Pastato sienas ir stogą būtina apšiltinti. Taip pat būtina keisti šildymo sistemą, nes šiuo metu yra dideli šilumos praradimai ir šildoma neefektyviai. Būtinas yra visų patalpų atnaujinimas ir modernizavimas. Projektas tęstinis, darbų pradžia 2016 m. Gimnazijos rekonstrukcijos procesas yra prasidėjęs, projekto vertė 1,4 mln. Eur. Darbų atlikta už 175 tūkst. Eur.
Eur. Vien tik savivaldybės biudžeto lėšomis Vilniaus rajono savivaldybė nepajėgi finansuoti šio objekto modernizavimo darbų, todėl prašome atsižvelgti į pateiktus argumentus ir numatyti finansavimą šiam, ypatingą svarbą turinčiam objektui. PASIŪLYMAS: Numatyti 2017 m. Valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodyklių patvirtinimo įstatymo projekte 0,7 mln. Eur Paberžės S. Kostkos gimnazijos modernizavimui ir atnaujinimui. Lėšų šaltinis:
nariai Leonard Talmont Rita Tamašunienė Zbignev Jedinskij Michal Mackevič Vanda Kravčionok Jaroslav Narkevič 2016-11-08
Nemėžio R. Kalinausko gimnazijos renovacija ir modernizacija Nemėžio R. Kalinausko gimnazijoje mokosi 637 mokiniai. Gimnazija ilgą laiką nebuvo rekonstruojama ir atnaujinama. Objektas yra įtrauktas į Vilniaus rajono savivaldybės 2016-2023 m. strateginį plėtros planą. Vilniaus rajono savivaldybė prašo, formuojamame 2017 m. Valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodyklių patvirtinimo įstatymo projekte, numatyti lėšas šio projekto tolesnei eigai. Vien tik savivaldybės biudžeto lėšomis Vilniaus rajono savivaldybė nepajėgi finansuoti šio objekto statybos bei modernizavimo darbų, todėl prašome atsižvelgti į pateiktus argumentus ir numatyti finansavimą šiam projektui (projektas tęstinis). PASIŪLYMAS:
Numatyti 2017 m. Valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodyklių patvirtinimo įstatymo projekte 1 mln. Eur Nemėžio R. Kalinausko gimnazijos renovacijai ir modernizacijai. Projekto vertė 2,7 mln. Eur., projektas tęstinis, darbų pradžia 2016 m. Atlikta darbų už 518 tūkst. Eur. Skirta buvo 103 tūkst. Eur. Savivaldybė savo lėšomis finansavo darbų už 400 tūkst. Eur. Lėšų šaltinis:
Atitinkamai sumažinti valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Svarstyti Vyriausybei 34.
narys Algimantas Dumbrava 2016-11-08 Argumentai: Ignalinos ir Zarasų rajonų bei Visagino miesto savivaldybių teritorijos patenka į uždaromos VĮ Ignalinos atominės elektrinės stebėjimo zoną, kurios gyventojams vis dar egzistuoja psichologinė ir fizinė grėsmė branduolinių avarijų atveju, o atominės elektrinės radioaktyvių atliekų laidojimas kelia naują socialinį diskomfortą. Iš Ignalinos AE atleidžiami darbuotojai, nedarbas regione - vienas didžiausių Lietuvoje - ir toliau didėja, o gyventojų pajamos yra vienos mažiausių. Investuotojus atbaido faktas, kad labai vėluoja elektrinės eksploatavimo nutraukimo darbai. Akivaizdu, kad Ignalinos AE regiono savivaldybės be valstybės paramos nėra finansiškai pajėgios kurti gyventojams saugią aplinką ir sudaryti bent jau šalies vidutinius standartus atitinkančias darbo ir gyvenimo sąlygas. Pažymėtina, kad papildomą dėmesį gyventojams, gyvenantiems šalia atominių elektrinių, skiria dauguma ES valstybių vyriausybių, tam neprieštarauja ir Europos Komisija. Pasiūlymas:
Esant nepalankiai socialinei, ekonominei situacijai regione, 2017 metais taikyti 20 procentų elektros energijos lengvatinį tarifą Ignalinos AE regiono gyventojams. Tai sudarytų apie 1 mln. 300 tūkst. eurų. Lėšų šaltiniai: Sumažinti valstybės valdymo išlaidas bei valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Svarstyti
narys Algimantas Dumbrava 2016-11-09 Argumentai: Visagino mieste ruošiami stipriausi baidarių bei kanojų sporto šakos sportininkai. Šiame mieste išaugo ir treniravosi olimpinis vicečempionas, o ir dabar sportuoja daug gabaus jaunimo. Todėl labai svarbu tęsti pradėtos irklavimo bazės statybą, kad būtų ženkliai pagerintos šio miesto aktyvaus jaunimo treniravimosi sąlygos. Pasibaigus statyboms, Visagino mieste galima būtų organizuoti aukšto lygio tarptautines baidarių ir kanojų varžybas. Pasiūlymas:
Skirti Visagino irklavimo bazės administracinio pastato statybai 400 tūkst. Eurų.
Eurų. Lėšų šaltiniai: Sumažinti valstybės valdymo išlaidas bei valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Svarstyti
narys Algimantas Dumbrava 2016-11-09 Argumentai: Zarasų rajono savivaldybės administracija 2014 m. pradėjo įgyvendinti investicijų projektą „Zarasų kultūros centro pastato rekonstravimas ir modernizavimas“. Šio projekto bendra vertė 2.136.787,04 Eur. Iki 2016 metų pabaigos bus panaudoti 1 072 873 Eur. arba projektas bus įgyvendintas 50 proc. 2016 m. gruodžio mėn. bus iš dalies užbaigti žiūrovų salės ir scenos įrengimo darbai, įrengta rūbinė ir sanitariniai mazgai žiūrovams. Pažymėtina, kad Zarasų rajono savivaldybė šiam projektui įgyvendinti šiuo metu jau skyrė 312,9 tūkst. eurų. Ateityje esant tokiam nepakankamam finansavimui, vykdomi darbai gali nusitęsti, projekto vertė išaugs. Dėl aukščiau paminėtų priežasčių žiūrovų salės su scena ir 2017 metais negalima bus pradėti eksploatuoti, jeigu nebus skirta pakankamai lėšų. Pasiūlymas:
Zarasų kultūros centro rekonstrukcijos ir modernizavimo projektui skirti 395 tūkst. eurų, kad per ateinančius metus galima būtų užbaigti ir sujungti į visumą inžinerines sistemas. Lėšų šaltiniai: Sumažinti valstybės valdymo išlaidas bei valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Svarstyti
narys Rimantas Jonas Dagys 2016-11-09 Argumentai: Kauno Jono Pauliaus II gimnazija (toliau - Gimnazija) pastatyta 1991 metais, trūkstant statybinių medžiagų. Pastatui naudoti turimi resursai, kurių nepakako tam, kad šiandien atitiktų europiniams visuomeniniams pastatams keliamus reikalavimus. Šildymo sistema yra nebe efektyvi, todėl sunku užtikrinti švietimo įstaigoms keliamus higienos reikalavimus bei taupiai naudoti šilumos ir finansinius resursus. Pasiūlymas : skirti
šilumos sistemos pakeitimui. Lėšų šaltinis: Atitinkamai sumažinti valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus.
narys Rimantas Jonas Dagys 2016-11-09 Argumentai: Kauno Tado Ivanausko progimnazija (toliau - Progimnazija) veikia didžiausioje mieste Šilainių seniūnijoje, joje šiuo metu mokosi 823 mokiniai nuo priešmokyklinių klausių iki aštuntokų. Progimnazija yra pirmoji pradėjusi veiklą Šilainių mikrorajone dar 1985 m. Kitos mikrorajono mokyklos jau yra renovuotos ar bent jau gavusios lėšų pastatų apšiltinimas ar einamajam remontui. Kauno Tado Ivanausko progimnazijai lėšos reikalingiausios sporto ir aktų salių stogo apšiltinimui, kadangi žiemos metu temperatūra šiose patalpose neatitinka higienos reikalavimų (92 520 eurų), klasių ir kabinetų grindų dangos pakeitimui, kadangi nuo mokyklos atidarymo nekeista danga neatitinka higienos reikalavimų (70 100 eurų) bei lauko durų, klasių ir kabinetų durų pakeitimui (19 100 eurų). Pasiūlymas : skirti 181 720 eurų Kauno Tado Ivanausko progimnazijos būtinajam einamajam remontui. Lėšų šaltinis:
Atitinkamai sumažinti valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Svarstyti
narys Rimantas Jonas Dagys 2016-11-09 Argumentai: Kauno „Santaros“ gimnazija (toliau - Gimnazija) pastato rekonstravimą pradėjo 2008 metais pagal investicinį projektą „Kauno
„Santaros“ gimnazijos pastato Kaune, Baltų pr. 51, rekonstravimas“. Nuo tada
atlikti projektavimo darbai, pradėti stogo rekonstrukcijos darbai, įrengtas pandusas, neįgaliesiems pritaikytas sanitarinis mazgas, pakeista langų ir durų, apšiltintas fasadas, rekonstruotos šildymo ir dalies apšvietimo sistemos ir šilumos punktas, įrengta priešgaisrinė ir apsauginė sistema, pradėta likusios dalies elektros instaliacijos renovacija, dalinai rekonstruotos vidaus šalto ir karšto vandentiekio nei nuotekų sistemos, atliktas sanitarinių mazgų remontas, dalis jų pritaikyta neįgaliųjų poreikiams.
Vis dėlto dalis darbų dar neatlikti, o gautų Valstybės investicijų programos lėšų nepakako suplanuotiems pagal koreguotą techninį projektą darbams atlikti. Siekiant pabaigti nuo 2008 metų vykdomą investicinį projektą, sporto ir aktų salių bei valgyklos oro vėdinimo sistemos įrengimo darbams reikalingi 108 tūkst. eurų, kabinetų durų keitimui – 40 tūkst. eurų, rūbinių rekonstravimui – 18 tūkst. eurų. Esant galimybei Gimnazijai taip pat reikėtų lėšų sporto salės kapitalinio remonto darbams – 30 tūkst. eurų, stiklinių sienų ir pertvarų rekonstravimui – 40 tūkst. eurų, kabinetų kapitalinio remonto darbams – 35 tūkst. eurų, mokyklos koridorių kapitalinio remonto darbams – 45 tūkst. eurų, valgyklos maisto gaminimo zonos kapitaliniam remontui – 30 tūkst. eurų. Pasiūlymas : skirti 166 tūkst. eurų poreikiams pagal investicinį projektą įgyvendinti. Taip pat pagal galimybes skirti 180 tūkst. eurų likusiems darbams įgyvendinti. Lėšų šaltinis:
Atitinkamai sumažinti valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Svarstyti
narys Rimantas Jonas Dagys 2016-11-08 Argumentai: Kauno Jono Basanavičiaus gimnazija pastatyta 1987 metais. Pastato šildymo sistema yra nebe efektyvi, todėl sunku užtikrinti švietimo įstaigoms keliamus higienos reikalavimus bei taupiai naudoti šilumos ir finansinius resursus. 2015 m. gimnazijoje buvo atliktas energijos vartojimo auditas.
Pagal jo išvadas, šilumos taupymo atnaujinimo (modernizavimo) galimybes, perspektyviausia pasirinkti mažų investicijų modernizacijos priemonių paketą, kurį sudaro sienų su cokoliu šiltinimas, stiklo blokelių sienos keitimas langais, lauko durų keitimas, šildymo sistemos modernizacija, elektros instaliacijos atnaujinimas. Pasiūlymas : skirti 1 mln. 200 tūkst. eurų Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijos pastato modernizavimui. Lėšų šaltinis:
Atitinkamai sumažinti valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Svarstyti
narys Jurgis Razma 2016-11-16
Plungės rajono savivaldybė vykdo tęstinį 2019 metais numatomą baigti investicinį projektą „Plungės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pastatų rekonstrukcija ir M.Oginskio dvaro laikrodinės oranžerijos restauravimas ir pritaikymas bibliotekos reikmėms“. Šiam projektui užbaigti dar reikalinga iš VIP skirti 597 486 Eur., lėšų poreikis kitiems metams – 376 326 Eur. Už šią sumą numatoma užbaigti pagrindinio bibliotekos pastato rekonstrukcijos darbus. Deja, parengtame Kultūros ministerijos Savivaldybių kultūros įstaigų infrastruktūros plėtros programos projekte minėtam Plungės savivaldybės projektui nenumatyta skirti nei cento. Būtina ištaisyti šį nesusipratimą ir skirti šiam investiciniam projektui reikiamą sumą. Plungės rajono savivaldybė per dvejus metus taip pat turi užbaigti projektą „Plungės rajono savivaldybės kultūros centro pastato Plungėje, Senamiesčio a. 3, rekonstravimas”. Parengtame Kultūros ministerijos Savivaldybių kultūros įstaigų infrastruktūros plėtros programos projekte šiam Plungės rajono savivaldybės projektui taip pat nenumatyta skirti lėšų. Norint įgyvendinti pilnos apimties projektą per likusius dvejus metus lėšų poreikis yra 1258 184 Eur. Plungės rajono savivaldybė kitiems metams prašo skirti 920 000 Eur. PASIŪLYMAS:
Padidinti 1 296 326 Eur.
Kultūros ministerijos Savivaldybių kultūros įstaigų infrastruktūros plėtros programos finansavimą ir šias lėšas skirti: Plungės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pastatų rekonstrukcijos ir M.Oginskio dvaro laikrodinės oranžerijos restauravimo ir pritaikymo bibliotekos reikmėms investiciniam projektui - 376 326 Eur.;
Plungės rajono savivaldybės kultūros centro pastato Plungėje, Senamiesčio a. 3, rekonstravimo investiciniam projektui – 920 000 Eur. Lėšų šaltinis: Atitinkamai sumažinti asignavimus Vyriausybės kanceliarijai, nes yra galimybė žymiai sumažinti Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų skaičių, racionaliai panaudojant patalpas į Vyriausybės kanceliarijos dalį patalpų perkelti kurią nors ministeriją. Svarstyti
nariai Andrius Palionis Algirdas Butkevičius 2016-11-21 Argumentai: Aleksandro Stulginskio universitetas 2013 – 2015 m. laikotarpiu vykdė keletą projektų, skirtų mokslo ir studijų bazei atnaujinti, studijų kokybei pagerinti, kurie buvo finansuojami iš Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų. Aleksandro Stulginskio universitete 2014 m. buvo įkurtas Gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centras (toliau – „Centras“), kuriame sukoncentruoti materialieji ir žmogiškieji resursai gyvulių genetinei ir veislinei vertei didinti. Tam, jog Centras funkcionuotų buvo įsigyta ir sukomplektuota moderni laboratorinė įranga mėsos, pašarų kokybės tyrimams atlikti, chromotografinė įranga, leidžianti ištirti mėsoje esančių amino ir riebalų rūgščių sudėtį, cholesterolio kiekį ir ieškoti optimalių gyvulių veislių ir jų mišrūnų, siekiant gaminti sveiką ir kokybišką mėsą. Tačiau įsigytos įrangos nepakanka, sėkmingam Centro funkcionavimui būtina įsigyti papildomos laboratorinės, mokomosios ir kitos įrangos, kuri leistų užtikrinti pažangiausių technologijų taikymą veislininkystėje, padidintų pieno ir mėsos gamybos konkurencingumą šalyje.
Papildomą finansavimą reikėtų numatyti šios įrangos įsigijimui:
identifikavimo ir analizės sistemai – 420 000 Eur;
analizės sistemai – 95 000 Eur;
pašarų analizės mobiliajai įrangai – 75 000 Eur;
konferencijų auditorijos įrangai – 40 000 Eur;
atnaujinimui – 100 000 Eur;
praktikoms reikalingo autobuso įsigijimui – 180 000 Eur;
krovininio automobilio (kuriame būtų sumontuota aukščiau nurodyta mobili mėginių paėmimo ir pašarų analizės įranga) – 90 000 Eur . Iš viso Aleksandro Stulginskio universitetui siūloma papildomai skirti 1 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Pasiūlymas : Aleksandro Stulginskio universitetui skirti iš viso 6 mln. 479 tūkst. eurų, asignavimus turto įsigijimui atitinkamai padidinant iki 1 mln. 400 tūkst. eurų. Lėšų šaltinis:
Atsižvelgiant į tai, jog planuojama priimti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 13, 21, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 2 straipsnio pakeitimo projektą ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 172 ir 330 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą bei kitus įstatymų projektus, kurie užkirs kelią pridėtinės vertės mokesčio grobstymui ir tuo pačiu padidins pridėtinės vertės surinkimą, valstybės biudžetą, asignavimai Aleksandro Stulginskio universitetui bus mažesni nei planuojamas pridėtinės vertės mokesčio surinkimo padidėjimas. Svarstyti Vyriausybei 43.
narys Jurgis Razma 2016-11-21
Plungės rajono Senamiesčio mokykloje prieš metus įvyko didelė inžinerinių tinklų avarija ir po to atlikta ekspertizė parodė, kad būtina nedelsiant atlikti šių tinklų kapitalinį remontą. Tai pripažindama Švietimo ir mokslo ministerija šiems metams atitinkamam investiciniam projektui skyrė 200 tūkst. Eur. Tačiau inžinerinių sistemų atnaujinimo projekto vertė yra gerokai didesnė – 446 612 Eur.. Plungės rajono savivaldybė yra nepajėgi iš savo biudžeto skirti trūkstamą – 246 612 Eur. sumą, todėl prašoma tokią sumą numatyti vip. PASIŪLYMAS:
Padidinti 246 612 Eur. Švietimo ir mokslo ministerijos Savivaldybių švietimo įstaigų infrastruktūros plėtros programos finansavimą ir šias lėšas skirti: Plungės rajono Senamiesčio mokyklos inžinerinių sistemų kapitalinio remonto investiciniam projektui – 246 612 Eur. Lėšų šaltinis: Atitinkamai sumažinti asignavimus Vyriausiajai rinkimų komisijai, nes 2017 metais nevyksta jokie rinkimai, ir tokiais laikotarpiais VRK etatai bei einamosios išlaidos turi būti sumažintos iki minimumo, o darbuotojai rinkimų laikotarpiams turi būti priimami pagal terminuotas darbo sutartis. Jeigu, kaip viešai skelbiama, socialdemokratai ruošiasi atšaukti iš pareigų tiesiogiai išrinktą Jonavos merą teikdami jį skirti ministru tokiu būdu ruošdami dirvą jo išrinkimui LSDP pirmininku, dėl ko tektų rengti naujus Jonavos mero rinkimus, tokiu atveju socialdemokratai turėtų pervesti VRK šiems rinkimams surengti reikalingą pinigų sumą. Svarstyti
narys Jurgis Razma 2016-11-21
Plungės rajono savivaldybė vykdo investicinį projektą „Viešosios įstaigos Plungės rajono savivaldybės ligoninės pastatų J.Tumo – Vaižganto g. 89 ir J.Tumo – Vaižganto g. 91, Plungėje rekonstravimas (II etapas)“. Šiemet šiam projektui skirta 125 tūkst. eurų. Pagal numatomų darbų planą kitiems metams reikalinga suma – 473 tūkst. eurų.
Deja, Sveikatos apsaugos ministerijos parengtame VIP projekte minėtam Plungės rajono investiciniam projektui nenumatyta skirti nei cento. Siekiant užtikrinti nenutrūkstamą projekto įgyvendinimą siūlau skirti reikiamus 473 tūkst. eurų. PASIŪLYMAS: Padidinti 473 tūkst. Eur. Sveikatos apsaugos ministerijos investicinių programų finansavimą ir šias lėšas skirti:
Plungės rajono savivaldybės investiciniam projektui „Viešosios įstaigos Plungės rajono savivaldybės ligoninės pastatų J.Tumo – Vaižganto g. 89 ir J.Tumo – Vaižganto g. 91, Plungėje rekonstravimas (II etapas)“ Lėšų šaltinis: Atitinkamai sumažinti asignavimus Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai. Tokią galimybę sudaro Seimo valdybos priimtas sprendimas nebeleisti Seimo nariams nuomoti automobilių parlamentinei veiklai, atsisakymas tarnybinių automobilių priskyrimo Seimo pirmininko pavaduotojams. Reikia tikėtis, kad bus inicijuotos Seimo statuto pataisos, sumažinančios parlamentinių išlaidų limitus. Visa tai leidžia daryti prielaidą, kad Seimo kanceliarijos biudžetas gali būti sumažintas. Svarstyti
narys Jurgis Razma 2016-11-21
Kelių priežiūros ir plėtros programai neatstačius iki krizinio atskaitymo nuo akcizų dydžio dėl sumažinto finansavimo automobilių kelių būklė tragiškai blogėja. Todėl nepateisinamas lėšų paėmimas bendroms biudžeto reikmėms nuo tos sumažintos Kelių priežiūros ir plėtros programos. PASIŪLYMAS:1 straipsniu tvirtinamame 3 priede eilutėje: „Susisiekimo ministerija 513 478* 511 080* 2398“ Išbraukti ženklą * bei išbraukti po priedo lentele esantį išnašą: * Iš šių lėšų skiriama bendroms biudžeto reikmėms:
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos – 50 439 tūkst. eurų (iš Kelių priežiūros ir plėtros programos). Nepasitvirtinus pajamų surinkimo prognozėms, proporcingai mažinama šių lėšų suma. Svarstyti Vyriausybei 46.
nariai Mykolas Majauskas Aušrinė Armonaitė 2016-11-21 Argumentai: Lietuvos gyventojų savižudybių skaičius daugiau nei dešimtmetį išlieka didžiausias Europoje. Kasmet šalyje nusižudo daugiau nei 900 gyventojų, tai yra apytiksliai tris kartus daugiau nei per tą patį laiką žūsta eismo įvykiuose. Tokią situaciją lemia kompleksinės priežastys švietimo, socialinėje ir sveikatos apsaugos sistemose. Pasiūlymas Papildomai skirti:
. Eurų tikslu vykdyti patyčių ir smurto prevenciją švietimo įstaigose;
nevyriausybinių organizacijų, teikiančių skubią anoniminę pagalbą finansavimui. 3. Sveikatos apsaugos ministerijai 400 tūkst. eurų, mažinti visuomenėje psichinės sveikatos ligų stigmą, užtikrinti emocinės pagalbos prieinamumą gydymo įstaigose, mokyti atpažinti savižudybės rizikos ženklus ir į juos tinkamai reaguoti. Lėšų šaltinis:
Didinti Valstybės kontroliuojamų įmonių mokėtinus į Valstybės biudžetą dividendus. Svarstyti
narys Gabrielius Landsbergis/
frakcijos seniūnas 2016-11-22 Argumentai: Šalies regionuose gyvenančių žmonių skurdas yra didžiausia šiandieninės Lietuvos problema. Tuštėjančius ir ekonomiškai atsilikusius Lietuvos regionus įmanoma atgaivinti tik užtikrinant, kad juose kurtųsi daugiau naujų darbo vietų. Geriausias būdas tai pasiekti - į regionus atvesti daugiau užsienio investuotojų, su savimi atsinešančių didesnius atlyginimus, modernias gamybines technologijas ir vakarietišką darbo kultūrą . Šiam tikslui įgyvendinti reikalingi efektyviai funkcionuojantys instrumentai.
Todėl siūlome išplėsti VšĮ
“Investuok Lietuvoje” struktūrą, sukuriant atstovybių tinklą, apimantį dešimt
šalies regioninių centrų (Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, Alytų, Marijampolę, Telšius, Tauragę, Uteną) bei šešias užsienio šalis (Skandinavijos valstybes, Vokietiją, Didžiąją Britaniją), turinčias didžiausią potencialą kaip užsienio investicijų šaltinis. Pagrindinis naujai suformuoto VšĮ “Investuok Lietuvoje” atstovybių tinklo tikslas - koordinuoti užsienio gamintojų atvedimą į konkrečius šalies regionus, padedant jų persikėlimo į Lietuvą procesą padaryti kuo sklandesnį ir efektyvesnį. Tokiu būdu šalies regionuose bus kuriamos naujos darbo vietos, kils žmonių pragyvenimo lygis bei mažės emigracijos mastai. Siekiant kurti modernią, dinamišką ir stiprią Lietuvos ekonomiką, greta proveržio į šalies regionus pritraukiant užsienio investuotojus, būtina aktyviomis valstybės priemonėmis remti pradedantįjį patį smulkiausią verslą. Šiuo tikslu siūlome atkurti panaikintą verslo pradžios krepšelių programą, kurią vykdė VšĮ “Versli Lietuva”. Verslo krepšeliai yra efektyvi ir valstybei daug nekainuojanti priemonė, padedanti jauniems (iki 30 m.) asmenims pradėti nuosavą verslą. Tokių krepšelių kasmet agentūra “Versli Lietuva” išdalindavo apie 800, tačiau šią programą būtina ne tik grąžinti, bet ir plėsti. Pagalba jaunam verslui šios sistemos rėmuose apima konsultacijas ir mokymus su verslo pradžia susijusias klausimais, tokiais kaip: įmonės registravimo; buhalterinės apskaitos vedimo; darbo teisės ir saugos; raštvedybos dokumentų tvarkymo; sutarčių sudarymo; licencijų, leidimų gavimo; verslo finansavimo; paramos verslui; pareiginių nuostatų parengimo; įmonės reklamos, komercinių pasiūlymų parengimo ir kitais klausimais. Pasiūlymas:
Padidinti Ūkio ministerijai iš valstybės biudžeto skiriamą finansavimą 4 400 tūkst.
EUR ir šias lėšas skirti:
Lietuvoje” padalinių įsteigimui ir išlaikymui dešimtyje Lietuvos regionų centrų bei šešiose užsienio šalyse (Skandinavijos valstybėse, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje) - 2 900 tūkst. EUR. 2) VšĮ
“Versli Lietuva” teikiamų verslo pradžios krepšelių sistemos grąžinimui - 1
Lėšų šaltinis: Atitinkamai padidinti valstybės valdomų įmonių į valstybės biudžetą mokamų asignavimų sumą, kad ji būtų adekvati nuosavo kapitalo dydžiui. Viešai prieinama informacija rodo, kad 2011-2015 m. valstybės valdomos įmonės buvo atleistos nuo 135 mln. EUR įmokų į valstybės biudžetą, todėl resursų įvardintiems pasiūlymams įgyvendinti yra daugiau nei pakankamai. Svarstyti
narys Gabrielius Landsbergis/
frakcijos seniūnas 2016-11-22 Argumentai: Šiandien vienam socialiniam darbuotojui vidutiniškai tenka 15 socialinės rizikos grupės šeimų. Dabartinė situacija reiškia, jog socialinis darbuotojas negali skirti deramo dėmesio ir pakankamai laiko kiekvienai socialinės rizikos šeimai ir, svarbiausia, jose augantiems vaikams. Už nurodytą papildomą sumą socialinių darbuotojų tinklo plėtrai būtų galima įkurti 394 papildomas pareigybes. Praktikoje tai reiškia, kad vienas socialinis darbuotojas dirbtų su 10 socialinės rizikos šeimų, galėdamas skirti joms daugiau asmeninio dėmesio, taip reikšmingai prisidedant prie
“skurdo rato” išardymo bei padedant mažinti socialinę atskirtį, ypač
regionuose. Pasiūlymas: Padidinti finansavimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
pareigybių įsteigimui (394 pareigybės). Lėšų šaltinis: Atitinkamai padidinti valstybės valdomų įmonių į valstybės biudžetą mokamų asignavimų sumą, kad ji būtų adekvati nuosavo kapitalo dydžiui.
Viešai prieinama informacija rodo, kad 2011-2015 m. valstybės valdomos įmonės buvo atleistos nuo 135 mln. EUR įmokų į valstybės biudžetą, todėl resursų įvardintam pasiūlymui įgyvendinti yra daugiau nei pakankamai. Svarstyti
narys Gabrielius Landsbergis/
frakcijos seniūnas 2016-11-22 Argumentai: Šiuo metu Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai skiriamas finansavimas nėra pakankamas ir neatitinka realių įstaigos poreikių, kadangi neužtikrina galimybės vykdyti strateginiuose veiklos planuose numatytų veiklos efektyvumo didinimo priemonių, pasitelkti išorinių ekspertų, įgyvendinti švietimo projektų vaiko teisių propagavimo srityje bei vykdyti kitas kontrolieriui (ombudsmenui) būdingas funkcijas. Nepakankamas dabartinis įstaigos finansavimas ne tik neigiamai veikia kontrolieriaus veiklos galimybes, bet ir pažeidžia kontrolieriaus instituto nepriklausomumo nuo vykdomosios valdžios principą. Pasiūlymas:
Padidinti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai skiriamus finansinius resursus 26 tūkst. EUR. Lėšų šaltinis: Atitinkamai padidinti valstybės valdomų įmonių į valstybės biudžetą mokamų asignavimų sumą, kad ji būtų adekvati nuosavo kapitalo dydžiui. Viešai prieinama informacija rodo, kad 2011-2015 m. valstybės valdomos įmonės buvo atleistos nuo 135 mln. EUR įmokų į valstybės biudžetą, todėl resursų įvardintam pasiūlymui įgyvendinti yra daugiau nei pakankamai. Svarstyti
narys Gabrielius Landsbergis/
frakcijos seniūnas 2016-11-22 Argumentai: Lietuvos gyventojų savižudybių skaičius daugiau nei dešimtmetį išlieka didžiausias Europoje. Kasmet šalyje nusižudo daugiau nei 900 gyventojų, tai yra apytiksliai tris kartus daugiau nei per tą patį laiką žūsta eismo įvykiuose.
Tokią situaciją lemia kompleksinės priežastys švietimo, socialinėje ir sveikatos apsaugos sistemose. Pasiūlymas : Skirti papildomą finansavimą šios įstaigoms:
ministerijai - 300 tūkst. EUR, su tikslu vykdyti patyčių ir smurto prevenciją švietimo įstaigose;
darbo ministerijai - 200 tūkst. EUR, skirtų nevyriausybinių organizacijų, teikiančių skubią anoniminę pagalbą, finansavimui;
ministerijai - 400 tūkst. EUR, skirtų mažinti visuomenėje psichinės sveikatos ligų stigmą, užtikrinti emocinės pagalbos prieinamumą gydymo įstaigose, mokyti atpažinti savižudybės rizikos ženklus ir į juos tinkamai reaguoti. Lėšų šaltinis: Atitinkamai padidinti valstybės valdomų įmonių į valstybės biudžetą mokamų asignavimų sumą, kad ji būtų adekvati nuosavo kapitalo dydžiui. Viešai prieinama informacija rodo, kad 2011-2015 m. valstybės valdomos įmonės buvo atleistos nuo 135 mln. EUR įmokų į valstybės biudžetą, todėl resursų įvardintiems pasiūlymams įgyvendinti yra daugiau nei pakankamai. Svarstyti
narys Gabrielius Landsbergis/
frakcijos seniūnas 2016-11-22 Argumentai: Per pastaruosius metus iškilus rimtiems politinės korupcijos atvejams, būtina vykdyti rimtesnę politinių partijų ir politikų antikorupcinę kontrolę. Todėl siūlome trečdaliu padidinti finansavimą Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) ir nuo 2017 m. perduoti šiai institucijai politinių partijų finansavimo kontrolės funkciją (ją išimant iš Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijų). Pasiūlymas:
Padidinti finansavimą Specialiųjų tyrimų tarnybai 2 402 tūkst. EUR. Lėšų šaltinis: Atitinkamai padidinti valstybės valdomų įmonių į valstybės biudžetą mokamų asignavimų sumą, kad ji būtų adekvati nuosavo kapitalo dydžiui.
Viešai prieinama informacija rodo, kad 2011-2015 m. valstybės valdomos įmonės buvo atleistos nuo 135 mln. EUR įmokų į valstybės biudžetą, todėl resursų įvardintiems pasiūlymams įgyvendinti yra daugiau nei pakankamai. Svarstyti
narys Gabrielius Landsbergis/
frakcijos seniūnas 2016-11-22 Argumentai: Siūlome 30% padidinti finansavimą Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT), skiriant šias lėšas centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos modifikavimui, galimybių visus viešųjų pirkimų duomenis skelbti viešojoje erdvėje sudarymui ir patikrinamų viešųjų pirkimų skaičiaus didinimui iki 30 proc. (vietoj šiandien patikrinamų 5 proc.). Informacijos apie vykdomus, įvykusius ir būsimus viešuosius pirkimus skelbimas viešojoje erdvėje (atvirų duomenų formatu) užtikrins maksimalų procesų viešumą ir sumažins galimybes neskaidrumui. Tuo tarpu patikrinamų viešųjų pirkimų skaičiaus didėjimas (nuo 5 iki 30 proc.) padidins tikimybę, kad neskaidriai vykdomi viešieji pirkimai bus atskleisti, o nusikaltę asmenys
Padidinti finansavimą Viešųjų pirkimų tarnybai 727 tūkst. EUR. Lėšų šaltinis: Atitinkamai padidinti valstybės valdomų įmonių į valstybės biudžetą mokamų asignavimų sumą, kad ji būtų adekvati nuosavo kapitalo dydžiui. Viešai prieinama informacija rodo, kad 2011-2015 m. valstybės valdomos įmonės buvo atleistos nuo 135 mln. EUR įmokų į valstybės biudžetą, todėl resursų įvardintiems pasiūlymams įgyvendinti yra daugiau nei pakankamai. Svarstyti
narys Gabrielius Landsbergis/
frakcijos seniūnas 2016-11-22 Argumentai: Pasaulyje vykstant grėsmingiems ir nenuspėjamiems geopolitiniams poslinkiams, Lietuvos Saugumo užtikrinimas tampa vienu svarbiausių valstybės prioritetų.
Lietuva privalo tiek vykdyti savo įsipareigojimus NATO partneriams dėl gynybos finansavimo, tiek ir papildomai didinti šalies gynybinius pajėgumus visose srityse. Viena tokių sričių yra Valstybės saugumo departamento vykdoma žvalgyba ir kontržvalgyba. Pastebėtina, kad šio srities stiprinimo būtinybė apibrėžta ir Seimo patvirtintoje Nacionalinio saugumo strategijoje, tą daryti yra įsipareigojusios politinės partijos 2014 m. partijų susitarime ,,Dėl 2014–2020 metų Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių“. Apie tokį lėšų skyrimą savo išvadoje pozityviai pasisakė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Pasiūlymas:
Padidinti finansavimą Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui 2 000 tūkst. EUR. Lėšų šaltinis: Atitinkamai padidinti valstybės valdomų įmonių į valstybės biudžetą mokamų asignavimų sumą, kad ji būtų adekvati nuosavo kapitalo dydžiui. Viešai prieinama informacija rodo, kad 2011-2015 m. valstybės valdomos įmonės buvo atleistos nuo 135 mln. EUR įmokų į valstybės biudžetą, todėl resursų įvardintiems pasiūlymams įgyvendinti yra daugiau nei pakankamai. Svarstyti
narys Gabrielius Landsbergis/
frakcijos seniūnas 2016-11-22 Argumentai: Parlamentinė diplomatija yra integrali Lietuvos diplomatinės veiklos dalis, galinti suvaidinti svarbų vaidmenį įgyvendinant Lietuvos užsienio politikos tikslus. Parlamentinės diplomatijos poreikis ypač išaugęs dabar, kai valstybė susiduria su aibe naujų iššūkių, kuriuos Lietuva privalės spręsti tarptautinės aplinkos pokyčių sąlygomis.
Tarptautinės saugumo architektūros erozija, JAV ir ES ateities paieškos, nesibaigiantys debatai dėl NATO vaidmens, sunkumai telkiant paramą Ukrainai ir užtikrinant jos teritorinį vientisumą, Rytų Partnerystės darbotvarkės ES šalyse išlaikymas – šie ir daugelis kitų klausimų peržengia įprastas diplomatijos ribas ir vis dažniau tampa nacionalinių parlamentų diskusijų ar sprendimų (ratifikavimų) objektais. Todėl aktyvus ir kryptingas darbas su kitų šalių nacionaliniais parlamentais privalo tapti integralia Lietuvos diplomatijos pastangų dalimi. 2015 m. lapkričio 15 d. Seimo priimtos rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir gynybos politikos nuoseklumo ir tęstinumo 2016- 2020 metais“ iškeltų tikslų įgyvendinimui būtina numatyti specialias lėšas ir parengti išsamią parlamentinės diplomatijos strategiją, kuri numatytų svarbiausias tokios parlamentinės diplomatijos kryptis. Ypatingas vaidmuo turi būti skiriamas parlamentinės diplomatijos su JAV stiprinimui, nes šiuo metu JAV, kaip svarbiausiai strateginei Lietuvos partnerei, vis dar nėra skiriamas pakankamas dėmesys. Lietuvos aktyvi veikla Vašingtone yra žymiai silpnesnė nei kai kurių mums nedraugiškų valstybių, o tarpparlamentinis bendradarbiavimas aktyviai plėtojamas tik iš JAV Kongreso pusės. Darbą pradėjus naujam Kongresui ir JAV Prezidento administracijai, pastebimas neužtikrintumas dėl tolesnių JAV saugumo garantijų bei JAV intereso aktyviau įsitraukti į NATO bei kitas saugumo struktūras stoka. Tokie JAV politikos pokyčiai nėra naudingi ir kelia grėsmę Lietuvai. Norint tai pakeisti, glaudūs santykiai su JAV artimiausius kelis metus privalo būti mūsų valstybės diplomatijos prioritetu.
Tai suvokiant, itin svarbu, kad tarptautinių ryšių palaikymui ir parlamentinės diplomatijos veiklai vykdyti būtų skirti pakankami žmogiškieji ir finansiniai resursai. Taip pat turėtų būti numatytos parlamentinės diplomatijos Lietuvai geopolitiškai svarbiomis kryptimis: Vakarų Europa (Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Šiaurės šalys), Lenkija ir Baltijos valstybės, Rytų Partnerystės programos valstybes (Ukraina, Gruzija, Moldova, Baltarusija). Pasiūlymas:
Padidinti finansavimą Seimo kanceliarijai 363 300 EUR ir šias lėšas skirti 2015 m. lapkričio 15 d. priimtos Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir gynybos politikos nuoseklumo ir tęstinumo 2016- 2020 metais“ iškeltų tikslų parlamentinės diplomatijos geopolitinio saugumo srityje įgyvendinimui. Lėšų šaltinis:
Atitinkamai padidinti valstybės valdomų įmonių į valstybės biudžetą mokamų asignavimų sumą, kad ji būtų adekvati nuosavo kapitalo dydžiui. Viešai prieinama informacija rodo, kad 2011-2015 m. valstybės valdomos įmonės buvo atleistos nuo 135 mln. EUR įmokų į valstybės biudžetą, todėl resursų įvardintiems pasiūlymams įgyvendinti yra daugiau nei pakankamai. Svarstyti
eimo nariai: Laurynas Kasčiūnas Žygimantas Pavilionis Agnė Bilotaitė Petras Valiūnas Robertas Šarknickas Andrius Palionis 2016-11-22 Argumentai Alytaus rajono savivaldybė siekia baigti įgyvendinti projektą „Alytaus rajono savivaldybės Daugų kultūros centro Butrimonių filialo pastato patalpų, Vytauto g. 31, Butrimonių mstl., Alytaus rajone, rekonstravimas“, kuriuo siekiama užtikrinti saugias bei sveikas darbo, kultūros plėtros sąlygas kultūros namų darbuotojams ir lankytojams. Projektas yra tęstinis ir iki visiško įgyvendinimo reikalingos 149 tūkst. eurų lėšos iš valstybės biudžeto.
Sveikatos apsaugos srityje būtina renovuoti bent dvi pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias ambulatorijas, kurių paslaugomis naudojasi beveik 6000 rajono gyventojų, tai
Pasaulio banko paskolos lėšų. Taip pat būtina modernizuoti Alytaus rajono Pivašiūnų ir Alytaus rajono Daugų Vlado Mirono gimnazijų pastatus, kad būtų sudarytos sąlygos mažinti energijos sąnaudas, užtikrinti atitikimą higienos normų reikalavimams, gerinti mokymo aplinką ir ugdymo kokybę bei optimizuoti mokyklos materialinių išteklių naudojimą švietimo tikslais. 2016 m. pradėtas Alytaus rajono Pivašiūnų gimnazijos modernizavimas valstybės investicijų programos lėšomis, tačiau dėl mažo finansavimo atlikta tik maža dalis darbų. Siekiant įgyvendinti projektų tikslus, Alytaus rajono Pivašiūnų gimnazijos modernizavimo užbaigimui reikia 1083 tūkst. eurų, o Alytaus rajono Daugų Vlado Mirono gimnazijai reikia 2806 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų. Pasiūlymas Papildomai skirti:
rajono savivaldybės Daugų kultūros centro Butrimonių filialo pastato patalpų, Vytauto g. 31, Butrimonių mstl., Alytaus r., rekonstravimui 149 tūkst. eurų. 2. Ambulatorijos pastato, esančio Miroslavo kaime, Alytaus r., modernizavimui 230 tūkst. eurų. 3. Ambulatorijos pastato, esančio Pergalės g. 9, Daugų mieste, renovavimui 70 tūkst. eurų. 4. Alytaus rajono Pivašiūnų gimnazijos, esančios Mokyklos g. 3, Pivašiūnų k., Pivašiūnų sen., Alytaus r., modernizavimui 1083 tūkst. eurų. 5. Alytaus rajono Daugų Vlado Mirono gimnazijos, esančios Pergalės g. 2, Daugų mieste, Daugų sen., Alytaus r., modernizavimui 2806 tūkst. eurų.
Lėšų šaltinis Pirmajam inv esticiniam projektui – padidinti Kultūros ministerijai Valstybės investicijų 2017–2019 metų programoje numatytoms kapitalo investicijoms finansuoti skirtas lėšas, sumažinant valstybės skolos aptarnavimui skirtus asignavimus, įgyvendinant valstybės įmonių, pirmiausia „Lietuvos geležinkelių“, pertvarką ir didinant valstybės įmonių mokėtinus į valstybės biudžetą dividendus. Antrajam inv esticiniam projektui – padidinti Sveikatos apsaugos ministerijai Valstybės investicijų 2017–2019 metų programoje numatytoms kapitalo investicijoms finansuoti skirtas lėšas, sumažinant valstybės skolos aptarnavimui skirtus asignavimus, įgyvendinant valstybės įmonių, pirmiausia „Lietuvos geležinkelių“, pertvarką ir didinant valstybės įmonių mokėtinus į valstybės biudžetą dividendus. Trečiajam inv esticiniam projektui – padidinti Sveikatos apsaugos ministerijai Valstybės investicijų 2017–2019 metų programoje numatytoms kapitalo investicijoms finansuoti skirtas lėšas, sumažinant valstybės skolos aptarnavimui skirtus asignavimus, įgyvendinant valstybės įmonių, pirmiausia „Lietuvos geležinkelių“, pertvarką ir didinant valstybės įmonių mokėtinus į valstybės biudžetą dividendus. K etvirt ajam inv esticiniam projektui – padidinti Švietimo ir mokslo ministerijai Valstybės investicijų 2017–2019 metų programoje numatytoms kapitalo investicijoms finansuoti skirtas lėšas, sumažinant valstybės skolos aptarnavimui skirtus asignavimus, įgyvendinant valstybės įmonių, pirmiausia „Lietuvos geležinkelių“, pertvarką ir didinant valstybės įmonių mokėtinus į valstybės biudžetą dividendus.
Penktajam investiciniam projektui – padidinti Švietimo ir mokslo ministerijai Valstybės investicijų 2017–2019 metų programoje numatytoms kapitalo investicijoms finansuoti skirtas lėšas, sumažinant valstybės skolos aptarnavimui skirtus asignavimus, įgyvendinant valstybės įmonių, pirmiausia „Lietuvos geležinkelių“, pertvarką ir didinant valstybės įmonių mokėtinus į valstybės biudžetą dividendus. Svarstyti
Andrius Kubilius Žygimantas Pavilionis Laurynas Kasčiūnas Virginijus Sinkevičius Linas Linkevičius Dovilė Šakalienė Kęstutis Glaveckas Aušrinė Armonaitė Tomas Tomilinas Gediminas Kirkilas Juozas Bernatonis 2016-11-22 Argumentai: Parlamentinė diplomatija yra integrali Lietuvos diplomatinės veiklos dalis, galinti suvaidinti svarbų vaidmenį įgyvendinant Lietuvos užsienio politikos tikslus. Parlamentinės diplomatijos poreikis ypač išaugęs dabar, kai valstybė susiduria su aibe naujų iššūkių, kuriuos Lietuva privalės spręsti tarptautinės aplinkos pokyčių sąlygomis. Tarptautinės saugumo architektūros erozija, JAV ir ES ateities paieškos, nesibaigiantys debatai dėl NATO vaidmens, sunkumai telkiant paramą Ukrainai ir užtikrinant jos teritorinį vientisumą, Rytų Partnerystės darbotvarkės ES šalyse išlaikymas – šie ir daugelis kitų klausimų peržengia įprastas diplomatijos ribas ir vis dažniau tampa nacionalinių parlamentų diskusijų ar sprendimų (ratifikavimų) objektais. Todėl aktyvus ir kryptingas darbas su kitų šalių nacionaliniais parlamentais privalo tapti integralia Lietuvos diplomatijos pastangų dalimi. 2015 m. lapkričio 15 d.
2015 m. lapkričio 15 d. Seimo priimtos rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir gynybos politikos nuoseklumo ir tęstinumo 2016 - 2020 metais“ iškeltų tikslų įgyvendinimui būtina numatyti specialias lėšas ir parengti išsamią parlamentinės diplomatijos strategiją, kuri numatytų svarbiausias tokios parlamentinės diplomatijos kryptis. Ypatingas vaidmuo turi būti skiriamas parlamentinės diplomatijos su JAV stiprinimui, nes šiuo metu JAV, kaip svarbiausiai strateginei Lietuvos partnerei, vis dar nėra skiriamas pakankamas dėmesys. Aktyvi Lietuvos veikla Vašingtone yra žymiai silpnesnė nei kai kurių mums nedraugiškų valstybių, o tarpparlamentinis bendradarbiavimas aktyviai plėtojamas tik iš JAV Kongreso pusės. Darbą pradėjus naujam Kongresui ir JAV Prezidento administracijai, pastebimas neužtikrintumas dėl tolesnių JAV saugumo garantijų bei JAV intereso aktyviau įsitraukti į NATO bei kitas saugumo struktūras stoka. Tokie JAV politikos pokyčiai nėra naudingi ir kelia grėsmę Lietuvai. Norint tai pakeisti, glaudūs santykiai su JAV artimiausius kelis metus privalo būti mūsų valstybės diplomatijos prioritetu. Tai suvokiant, itin svarbu, kad tarptautinių ryšių palaikymui ir parlamentinės diplomatijos veiklai vykdyti būtų skirti pakankami žmogiškieji ir finansiniai resursai. Taip pat turėtų būti numatytos parlamentinės diplomatijos Lietuvai geopolitiškai svarbiomis kryptimis: Vakarų Europa (Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Šiaurės šalys), Lenkija ir Baltijos valstybės, Rytų Partnerystės programos valstybes (Ukraina, Gruzija, Moldova, Baltarusija). Pasiūlymas:
Padidinti finansavimą Seimo kanceliarijai 363 300 EUR ir šias lėšas skirti 2015 m. lapkričio 15 d. priimtos Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir gynybos politikos nuoseklumo ir tęstinumo 2016 - 2020 metais“ iškeltų tikslų parlamentinės diplomatijos geopolitinio saugumo srityje įgyvendinimui.
Lėšų šaltinis : Atitinkamai padidinti valstybės valdomų įmonių į valstybės biudžetą mokamų asignavimų sumą, kad ji būtų adekvati nuosavo kapitalo dydžiui. Viešai prieinama informacija rodo, kad 2011 - 2015 m. valstybės valdomos įmonės buvo atleistos nuo 135 mln. EUR įmokų į valstybės biudžetą, todėl resursų įvardintiems pasiūlymams įgyvendinti yra daugiau nei pakankamai. Svarstyti
nariai Kęstutis Glaveckas Mykolas Majauskas Agnė Bilotaitė 2016-11-22 Argumentai: Lietuvos psichiatrų asociacija yra Pasaulinės psichiatrų asociacijos narė, kuri vienija virš 200 000 psichiatrų, 138 asociacijas iš 118 šalių. Lietuvos psichiatrų asociacija aktyviai dalyvauja pasaulinės psichiatrų asociacijos veikloje. Pasaulinės psichiatrų asociacijos prezidentas prof. Dinesh Bhugra ir šios asociacijos valdyba nusprendė organizuoti Pasaulinės psichiatrų asociacijos tarptautinį kongresą „ Besikeičianti visuomenė, besikeičianti psichiatrija, besikeičiantis žmogus
“ Vilniuje 2017 m. gegužės 3-6 d. Aukščiausio lygio kongresas yra
organizuojamas pirmą kartą Lietuvos psichiatrijos istorijoje, kuriame planuoja dalyvauti apie 800-1000 dalyvių iš įvairių pasaulio valstybių. Kongrese planuoja dalyvauti žymiausi pasaulio psichiatrai. Šis kongresas bus didelis žingsnis į priekį vaisai Lietuvos psichiatrijos priežiūros sistemai, suformuos prielaidas modernizuojant ir humanizuojant psichiatrijos pagalbą. Pasiūlymas:
100 tūkst. eurų Sveikatos apsaugos ministerijai Pasaulinės psichiatrų asociacijos tarptautiniam kongresui „Besikeičianti visuomenė, besikeičianti psichiatrija, besikeičiantis žmogus“ surengti.
Papildomų asignavimų finansavimo šaltinis: Perskirstyti Ūkio ministerijai skiriamus asignavimus. Svarstyti
narys Algimantas Dumbrava 2016-11-22 Argumentai: Zarasų
„Ąžuolo gimnazijos vidaus patalpos be kapitalinio remonto eksploatuojamos nuo
modernizavimo projektas neišsprendė prastos vidaus patalpų ir inžinierinių sistemų būklės. Vidaus patalpų sienų, lubų dažai suskeldėję, vietomis atšokęs sienų tinkas, esama PVC grindų danga susidėvėjusi. Esama šildymo, apšvietimo sistema tiek fiziškai, tiek morališkai susidėvėjusi. Eksploatuojama nuo 1971 metų. Šildymo sistemos vamzdynų termoizoliacija nesandari, vamzdynai pažeisti korozijos, ant radiatorių nėra termostatų, todėl sistemos reguliavimas yra komplikuotas. Apšvietimo sistema su seno tipo šviestuvais ir neatitinka Higienos reikalavimų. Pasiūlymas:
Į rašyti investicijų projektą „Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos pastato Savanorių g. 1, Zarasuose, modernizavimas“ į Švietimo ir mokslo ministerijos rengiamą valstybės investicijų 2017–2019 metų programą ir 2017 metais šio projekto įgyvendinimui skirti 100 tūkst. eurų techninio projekto parengimui. Bendra numatyta investicijų projekto vertė – 1 011 042,00 eur. Lėšų šaltiniai:
Sumažinti valstybės valdymo išlaidas bei valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Svarstyti
narys Mindaugas Puidokas 2016-11-22
Lietuvoje daugiausiai yra tipiškų universitetinių botanikos sodų, tačiau jie labai stipriai skiriasi, atsižvelgiant į teritorijos ir kolekcijų dydį, darbuotojų skaičių ir atliekamas funkcijas.
Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas yra antrasis pagal kolekcijų apimtį, teritorijos dydį, darbuotojų skaičių tarp Lietuvos universitetų botanikos sodų. Jo išskirtinumas: didžiausia Lietuvos oranžerija, daugiausiai kultūros paveldui priklausančių probleminių/avarinės būklės pastatų, saugomo gamtos objekto statusą turinčios dendrologinės parko kolekcijos ir per daugelį metų susikaupęs didžiulis investicijų į infrastruktūrą deficitas, kuris neigiamai atsiliepia visoms veiklos funkcijoms. Visa tai yra kultūros paveldo objektai, kuriems reikalinga apsauga nuo sunykimo, restauracija. VDU Kauno botanikos sodo (VDU KBS) pastato Ž. E. Žilibero g. 4 būklė yra avarinė, o tai neigiamai įtakoja teikiamų viešųjų paslaugų kokybę. Yra būtina atlikti pastato rekonstrukcijos darbus, kurie sudarys sąlygas tinkamam pastato eksploatavimui ir naujų veiklų įgyvendinimui bei užtikrins kultūros paveldo išsaugojimą. Užtikrinant savalaikį finansavimo skyrimą šiam objektui bus išsaugotas ne tik Lietuvai reikšmingas kultūros paveldo paminklas, bet ir pasiektas tikslas – Plėtoti VDU KBS veiklos spektrą, skatinant mokslo, švietimo ir edukacijos veiklas; gerinant teikiamų viešųjų paslaugų kokybę; užtikrinant mokslo populiarinimo, švietimo, edukacinių, menų, kultūrinių sričių plėtrą. Tam reikalingomis lėšomis Universitetas nedisponuoja. PASIŪLYMAS:
Numatyti
įstatymo projekte
Vytauto Didžiojo universiteto avarinės būklės Kauno botanikos sodo mokomojo korpuso (unikalus Nr. 1998-7004-8012), Ž. E. Žilibero g. 4, Kaune, kapitaliniam remontui. LĖŠŲ
Finansų ministerijai numatyti asignavimai. Svarstyti Vyriausybei 60.
narys Andrius Kubilius 2016-11-22 Argumentai: Vilniaus regiono informacinio lauko eteryje dominuoja rusiškos ir baltarusiškos televizijos programos. Daugelis šio regiono kaimiškų vietovių gyventojų neturi galimybių naudotis kabelinės ar palydovinės televizijos paslaugomis, todėl neturi ir galimybių rinktis bei žiūrėti kitokias, ne Rusijos informacinę propagandą vykdančias, televizijos programas. Maskvos ir Minsko propagandos stipriai veikiami gyventojai yra laikomi Kremliaus informacinėje erdvėje. Lietuva iki šiol nesiėmė jokių realių priemonių keisti šią situaciją. Trumpalaikiai rusiškų propagandinių TV programų uždarymai ir draudimai nekeičia esmės, nes gyventojams, kurie dėl kalbos barjero nežiūri lietuviškų TV programų, nėra pasiūloma reali ir patraukli alternatyva. Vienintelis racionalus kelias, kaip artimiausiu metu išlaisvinti informacinį lauką Vilniaus regione, tai sudaryti galimybę vietos gyventojams, kurių didžiąją dalį sudaro lenkų tautinės bendrijos atstovai, žiūrėti bent vieną patrauklią Lenkijos televizijos programą. Lietuvos radijo ir televizijos centras turi technines galimybes Vilniaus regiono gyventojams retransliuoti kurią nors iš populiariųjų Lenkijos televizijos programų. Tai nereikalauja didelių investicijų, bet šio regiono žmonėms būtų suteikta reali ir patraukli informacinė alternatyva. Pasiūlymas:
Padidinti finansavimą Susisiekimo ministerijai 200 tūkst. EUR šias lėšas skiriant Lietuvos radijo ir televizijos centrui, kad šis centras į Vilniaus regioną retransliuotų kurią nors iš populiariųjų Lenkijos televizijos programų. Lėšų šaltinis: Atitinkamai padidinti valstybės valdomų įmonių į valstybės biudžetą mokamų asignavimų sumą, kad ji būtų adekvati nuosavo kapitalo dydžiui. Viešai prieinama informacija rodo, kad 2011-2015 m. valstybės valdomos įmonės buvo atleistos nuo 135 mln. EUR įmokų į valstybės biudžetą, todėl resursų įvardintiems pasiūlymams įgyvendinti yra daugiau nei pakankamai.
Dainius Kreivys Tadas Langaitis Virginijus Sinkevičius Remigijus Žemaitaitis Eugenijus Gentvilas Simonas Gentvilas Zbignev Jedinskij 2016-11-22 Argumentai: Šalies regionuose gyvenančių žmonių skurdas yra didžiausia šiandieninės Lietuvos problema. Tuštėjančius ir ekonomiškai atsilikusius Lietuvos regionus įmanoma atgaivinti tik užtikrinant, kad juose kurtųsi daugiau naujų darbo vietų. Geriausias būdas tai pasiekti - į regionus atvesti daugiau užsienio investuotojų, su savimi atsinešančių didesnius atlyginimus, modernias gamybines technologijas ir vakarietišką darbo kultūrą . Šiam tikslui įgyvendinti reikalingi efektyviai funkcionuojantys instrumentai. Todėl siūlome išplėsti VšĮ “Investuok Lietuvoje” struktūrą, sukuriant atstovybių tinklą, apimantį dešimt šalies regioninių centrų (Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, Alytų, Marijampolę, Telšius, Tauragę, Uteną) bei šešias užsienio šalis (Skandinavijos valstybes, Vokietiją, Didžiąją Britaniją), turinčias didžiausią potencialą kaip užsienio investicijų šaltinis. Pagrindinis naujai suformuoto VšĮ “Investuok Lietuvoje” atstovybių tinklo tikslas - koordinuoti užsienio gamintojų atvedimą į konkrečius šalies regionus, padedant jų persikėlimo į Lietuvą procesą padaryti kuo sklandesnį ir efektyvesnį. Tokiu būdu šalies regionuose bus kuriamos naujos darbo vietos, kils žmonių pragyvenimo lygis bei mažės emigracijos mastai. Siekiant kurti modernią, dinamišką ir stiprią Lietuvos ekonomiką, greta proveržio į šalies regionus pritraukiant užsienio investuotojus, būtina aktyviomis valstybės priemonėmis remti pradedantįjį patį smulkiausią verslą. Šiuo tikslu siūlome atkurti panaikintą verslo pradžios krepšelių programą, kurią vykdė VšĮ “Versli Lietuva”.
Verslo krepšeliai yra efektyvi ir valstybei daug nekainuojanti priemonė, padedanti jauniems (iki 30 m.) asmenims pradėti nuosavą verslą. Tokių krepšelių kasmet agentūra “Versli Lietuva” išdalindavo apie 800, tačiau šią programą būtina ne tik grąžinti, bet ir plėsti. Pagalba jaunam verslui šios sistemos rėmuose apima konsultacijas ir mokymus su verslo pradžia susijusias klausimais, tokiais kaip: įmonės registravimo; buhalterinės apskaitos vedimo; darbo teisės ir saugos; raštvedybos dokumentų tvarkymo; sutarčių sudarymo; licencijų, leidimų gavimo; verslo finansavimo; paramos verslui; pareiginių nuostatų parengimo; įmonės reklamos, komercinių pasiūlymų parengimo ir kitais klausimais. Pasiūlymas:
Padidinti Ūkio ministerijai iš valstybės biudžeto skiriamą finansavimą 4 400 tūkst. EUR ir šias lėšas skirti: VšĮ
“Investuok Lietuvoje” padalinių įsteigimui ir išlaikymui dešimtyje
Lietuvos regionų centrų bei šešiose užsienio šalyse (Skandinavijos valstybėse, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje) – 2 900 tūkst. EUR. VšĮ “Versli Lietuva” teikiamų verslo pradžios krepšelių sistemos grąžinimui - 1 500 tūkst. EUR Lėšų šaltinis: Atitinkamai padidinti valstybės valdomų įmonių į valstybės biudžetą mokamų asignavimų sumą, kad ji būtų adekvati nuosavo kapitalo dydžiui. Viešai prieinama informacija rodo, kad 2011-2015 m. valstybės valdomos įmonės buvo atleistos nuo 135 mln. EUR įmokų į valstybės biudžetą, todėl resursų įvardintiems pasiūlymams įgyvendinti yra daugiau nei pakankamai. Svarstyti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų,
komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
komitetas 2016-11-02 Iš esmės pritarti svarstomam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti komiteto sprendimui dėl Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4790, pakoregavus jį pagal Seimo Teisės departamento pastabas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos siūlymą. Aplinkos ministerija nuo 2016 m. rugsėjo mėn. valdo, naudoja ir disponuoja administracines patalpas, esančias A. Juozapavičiaus g. 9, Vilniuje (dvylikos aukštų pastatas; bendras plotas 6132,84 kv. m). Po administracinių patalpų perėmimo nustatyta, kad patalpose šiuo metu esanti priešgaisrinė sistema yra avarinės būklės (patalpose nėra gaisrinių daviklių, gaisro gesinimo įrangos (išskyrus gesintuvus). Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, prašome svarstant Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą priimti sprendimą dėl
asignavimų 2017 metais skyrimo Aplinkos ministerijai priešgaisrinės saugos sistemos remontui ir įrengimui patalpose, esančiose A. Juozapavičiaus g.9, Vilniuje. Svarstyti
2016-11- Sprendimas: įvertinant tai, kad šiuo metu yra rengiama nauja septynioliktos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016–2020 metų programa, siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos
patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4790 grąžinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tobulinti, atsižvelgiant į naują septynioliktos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016–2020 metų programą, Lietuvos banko, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2016 m. lapkričio 15 d. išvadoje Nr.
Y-10
„Išvada dėl struktūrinio postūmio uždoties, nustatomos valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti“ pateiktus pastebėjimus ir į Europos komisijos nuomonę bei Audito komiteto pasiūlymus. Svarstyti
komitetui siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstyti dėl Viešųjų pirkimų tarnybos asignavimų padidinimo – 459 tūkst. Eur, atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. lapkričio 21 d. rašte Nr. 45-3808 išdėstytus argumentus ir siekiant užtikrinti tinkamą tarnybai pavestų funkcijų vykdymą: Lėšų šaltinis : valstybės valdomų įmonių mokami dividendai;
Svarstyti Vyriausybei
komitetui rekomenduoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei įvertinti Valstybės investicijų 2017-2019 metų programoje siūlomų naujų investicinių projektų tikslingumą bei reikalingumą; Svarstyti Vyriausybei
komitetui rekomenduoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei patobulinti valstybės biudžeto formavimo sistemą ir rengiant valstybės biudžeto projektus imtis nuoseklios ir išsamios viešojo sektoriaus išlaidų analizės susiejant pasiektus rezultatus su sąnaudomis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2016 m. lapkričio 15 d. ataskaitoje Nr. Y-10-1 „2017 metų valdžios sektoriaus finansų rodiklių vertinimas“, 2016 m. spalio 10 d. valstybinio audito ataskaitose Nr. VA-P-60-2-17 „Programinio biudžeto sistema: strateginių veiklos planų sudarymas ir įgyvendinimo stebėsena“ ir Nr. VA-P-60-9-16 „Valstybės investicijų 2015 metais programos valdymas“ pateiktas išvadas bei rekomendacijas. Svarstyti Vyriausybei 3.
komitetas 2016-11-02 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4790 Komiteto kuruojamose srityse ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, Seimo nario Dariaus Petrošiaus pasiūlymą ir Komiteto pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Svarstyti Vyriausybei Pasiūlymas: 2017 metų biudžete priemonės „Skatinti užsienio investuotojus investuoti į gamybos ir paslaugų sektorius ir kurti naujas darbo vietas Lietuvoje“ (SVP kodas: 01-03-03) įgyvendinimui skirti papildomus 5,01 mln. Eur (iš viso 21,45 mln. Eur). Lėšų šaltinis:
Finansų ministerijos programai ,,Skolos valstybės vardu valdymas“ skiriami asignavimai. Svarstyti Vyriausybei Pasiūlymas: Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos patalpų esminiam pagerinimui papildomai skirti 170 tūkst. Eur. Lėšų šaltinis: Finansų ministerijos programai ,,Skolos valstybės vardu valdymas“ skiriami asignavimai. Pasiūlymas:
Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai skirti papildomai
, iš kurių
tūkst. Eur turtui įsigyti. Lėšų šaltinis: atitinkama suma sumažintos valstybės valdymo išlaidos. Svarstyti Vyriausybei Argumentai: Energetikos ministro ir VĮ Lietuvos naftos produktų agentūra generalinio direktoriaus 2016-11-02 Komiteto posėdyje išdėstyta pozicija, jog VĮ Lietuvos naftos produktų agentūrai 2017 metų valstybės biudžete finansavimas nėra numatytas, o poreikis, anot Energetikos ministro, yra 3,718 mln. Eur.
Eur. Pažymėta, kad 2010 metų sutartimi, sudaryta tarp VĮ Lietuvos naftos produktų agentūros ir Klaipėdos naftos, AB, kuro talpyklos (esančios Subačiaus g., kurios buvo įvertintos 45 mln. litų), buvo perduotos Klaipėdos naftai, AB, kartu numatant sąlygas, kuriomis Klaipėdos nafta, AB 10 metų nuomos VĮ Lietuvos naftos produktų agentūrai talpyklas, taip aprūpindama 100 proc. poreikio, t.y.: iki 2017 metų – 2,1 litų /mėn. už toną, o nuo 2017 metų – 4,2 litų / mėn. už toną (jau įvertinus infliaciją). Lengvatinis periodas baigiasi, nuo sekančių metų turi būti mokama reali suma, kuri 2017 metų biudžete nėra numatyta. PASIŪLYMAI:
Lietuvos naftos produktų agentūra
šaltinis: atitinkama suma sumažintos valstybės valdymo išlaidos. 2. Atkreipti Vyriausybės dėmesį į poreikį peržiūrėti tarifus, numatytus 2010 metų sutartyje, sudarytoje tarp VĮ Lietuvos naftos produktų agentūros ir Klaipėdos naftos, AB dėl įkainių, taikomų VĮ Lietuvos naftos produktų agentūrai už naudojimąsi Subačiaus g. esančiomis kuro talpyklomis. Svarstyti
komitetas
pagrindiniam komitetui pritarti Lietuvos Respublikos 2017 metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4790 tiek, kiek tai susiję su projektų, finansuojamų ES lėšomis, bendrafinansavimu. 2. Nepritarti Finansų ministerijos pasiūlytam Seimo kanceliarijai numatytų asignavimų mažinimui ir siūlyti pagrindiniam komitetui nepritarti siūlomam papildomam ateinančių metų Seimo kanceliarijos asignavimų mažinimui 5 procentais, kaip tai numato Lietuvos Respublikos 2017 metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4790, išlaikant šiuos asignavimus tokius, kokie numatyti Seimo valdybos patvirtintame 2017 m. biudžeto asignavimų Seimo kanceliarijai projekte. Svarstyti Vyriausybei. 3.
pabrėžti būtinybę ateinančių ir vėlesnių metų biudžete numatyti tokį finansavimą, kuris įgalintų sklandžiai vykdyti su naryste ES susijusių klausimų nagrinėjimą Seime, leistų stiprinti parlamentinės diplomatijos procesus ir plėtoti bendradarbiavimą su kitų valstybių nacionaliniais parlamentais bei ES institucijomis, atsižvelgiant į 2015-11-04 Europos reikalų komiteto išvadą dėl 2016 m. biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto, kurioje Komitetas siūlė Seimo kancleriui siekti, kad biudžeto projekte būtų numatyti tokie asignavimai Seimo kanceliarijai, kurie leistų Seimui užtikrinti parlamentinės diplomatijos su strategiškai svarbių ES valstybių narių parlamentais stiprinimą ir sklandžius parlamentinės demokratijos sklaidos procesus. Svarstyti
Seimo kancleriui 2017 m. išlaikyti pagalbos priemonių Rytų partnerystės šalių parlamentams programą su ne mažesniu, kaip 2016 m. finansavimu. Svarstyti
valdybai nustatyti aiškią pagalbos priemonių Rytų Partnerystės šalių parlamentams programos administravimo tvarką ir išskirti šios programos priemonių prioritetus. Svarstyti
Lietuvos Respublikos 2017 metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4790 numatytiems asignavimams Užsienio reikalų ministerijai. Komiteto nuomone, šių asignavimų nepakanka ministerijos strateginiams tikslams įgyvendinti, tarp kurių paminėtinas ekonominės diplomatijos, ES ir NATO vaidmens stiprinimas, ES viešinimas Lietuvoje.
Siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Užsienio reikalų ministerijos 2016-10-25 rašte Seimo Europos reikalų komitetui (Nr. (6.1.10)3-5349) pateiktą asignavimų poreikį ir svarstyti galimybę pasiūlyti ministerijai jos biudžeto projekte atskira eilute išskirti lėšas funkcijoms, susijusioms su ES reikalų koordinavimu, ES viešinimu Lietuvoje, atstovavimu
pagrindiniam komitetui rekomenduoti Vyriausybei rengiant valstybės biudžeto projektus aiškiai susieti strateginius biudžeto tikslus su konkrečiais siekiamais rezultatais
pagrindiniam komitetui atkreipti Vyriausybės dėmesį į būtinybę rengiant 2018 ir vėlesnių metų valstybės biudžeto projektus atsižvelgti į Valstybės kontrolės rekomendacijas dėl valstybės investicijų programos bei valstybės valdomo turto efektyvumo didinimo. Svarstyti
visuomenės plėtros komitetas 2016-10-26 Iš esmės pritarti svarstomam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti komiteto sprendimui dėl Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4790, pakoregavus jį pagal Seimo Teisės departamento pastabas. Svarstyti
komitetas 2016-11-02 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4790 ir pasiūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į teikiamus Kaimo reikalų komiteto pasiūlymus.
Pasiūlymai: Argumentai: žemės ūkio ministro įsakymu yra patvirtinta 2015-2017 metų melioracijos programa, kurios pagrindinis uždavinys yra užtikrinti žemės savininkų ir kitų naudotojų žemėje esančių valstybės nuosavybės teise priklausančių melioracijos įrengimų ir statinių tinkamą veikimą. Šių įrenginių ir statinių rekonstrukcijai atlikti (VIP) 2017 m. buvo planuojama 29,4 mln. eurų, tačiau 2017 m. biudžeto projekte lėšų visai nenumatyta. Melioracijos ir hidrotechnikos statinių eksploatacijai ir remontui (išlaidos melioracijai) 2017 m. lėšų poreikis sudaro 15,7 mln. Eur, biudžeto projekte numatyta tik 10,4 mln. Eur. Pasiūlymas:
įgyvendinti skirti 29,4 mln. eurų. 2. Valstybės nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui (išlaidos melioracijai) papildomai skirti 5,3 mln. eurų. Papildomų asignavimų šaltinis: Valstybės skolos aptarnavimo lėšų mažinimas, įplaukos už akcizo ir tabako gaminius. Svarstyti Vyriausybei Argumentai:
Lietuva yra viena iš labiausiai tiesiogiai nukentėjusių ir didelius nuostolius žemės ūkio sektoriuje dėl Rusijos embargo patiriančių ES valstybių narių. Todėl naujų rinkų paieška yra vienas iš svarbiausių klausimų. Nacionalinė parama skiriama tarptautinėms žemės ūkio parodoms, prekybos mugėms, konkursams organizuoti yra nepakankama. Pasiūlymas: padidinti asignavimus Žemės ūkio ministerijai 1 mln. eurų, siekiant paskatinti žemės ūkio produktų eksportą, labiau remti žemės ūkio ir perdirbimo įmonių dalyvavimą žemės ūkio ir maisto pramonės parodose. Papildomų asignavimų šaltinis: Valstybės skolos aptarnavimo lėšų mažinimas, įplaukos už akcizo ir tabako gaminius. Svarstyti Vyriausybei 7.
saugumo ir gynybos komitetas 2016-11-02 Dėl Krašto apsaugos ministerijos biudžetinių asignavimų Argumentai Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu patvirtintos Nacionalinio saugumo strategijos ir Seime atstovaujamų politinių partijų susitarimo dėl 2014–2020 metų Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių nuostatas, kad lėšos krašto apsaugai jau 2018 metais pasiektų 2 proc. BVP, siūloma pritarti svarstomame įstatymo projekte Krašto apsaugos ministerijai numatytiems asignavimams. Lėšos krašto apsaugai 2017 metais sudarytų 723,5 mln. eurų arba 1,8 proc. nuo BVP, o 2018 metais 855,1 mln. eurų arba 2 proc. nuo BVP. Komitetas atkreipia dėmesį, kad Valstybės gynimo taryba 2016 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. V-10RN pasiūlė 2017 m. valstybės biudžete Krašto apsaugos ministerijos asignavimams papildomai numatyti ne mažiau kaip 150 mln. eurų lėšos krašto apsaugai 2017 m. Svarstomame Įstatymo projekte XIIP-4790 Krašto apsaugos ministerijos asignavimus numatyta didinti 148,3 mln. eurų. Pasiūlymas Pritarti 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Krašto apsaugos ministerijai numatytiems biudžetiniams asignavimams. Dėl Valstybės saugumo departamento biudžetinių asignavimų Komitetas ne kartą atkreipė Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėmesį, kad skiriamas finansavimas Valstybės saugumo departamentui nėra pakankamas, tačiau svarstomame įstatymo projekte Valstybės saugumo departamentui 2017 metais numatyti asignavimai, lyginant su 2016 metais, dar yra mažinami 54 tūkst. eurų.
Pažymėtina, kad:
1) Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu patvirtintoje Nacionalinio saugumo strategijoje vidaus saugumo užtikrinimo politikos prioritetais laikomas žvalgybos ir kontržvalgybos pajėgumų stiprinimas ir grėsmių analizės bei stebėsenos pajėgumų stiprinimas;
2) Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamos politinės partijos 2014 m. susitarime ,,Dėl 2014–2020 metų Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių“ įsipareigojo: „stiprinti Lietuvos žvalgybos institucijas, pirmiausia žmogiškąją žvalgybą ir aktyvias kontržvalgybos priemones“, komitetas siūlo 2017 metais skirti didesnį finansavimą Valstybės saugumo departamentui. Komitetas taip pat siūlo Vyriausybei ir Finansų ministerijai svarstyti šiuos klausimus:
ministro įsakymu patvirtintoje Valstybės funkcijų klasifikacijoje išskirti atskirą valstybės funkciją – “Žvalgyba”;
ministro įsakyme panaikinti Valstybės saugumo departamento prievolę išskirti valdymo išlaidas;
prognozuojamą strateginius valstybės saugumo poreikius atitinkantį Lietuvos žvalgybos finansavimą. Pasiūlymai: Padidinti Valstybės saugumo departamentui 2017 metais numatytus asignavimus 2 000 tūkst. eurų: iš jų: 1574 tūkst. eurų investicijoms ir 426 tūkst. išlaidoms. Papildomų asignavimų šaltinis:
2017 metų valstybės biudžeto pajamas iš valstybės įmonių dividendų.
Svarstyti Vyriausybei Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) biudžetinių asignavimų Argumentai:
Respublikos Finansų ministerija (toliau – FM) Projekte 2017 metams užtikrino STT personalo plėtros finansavimą bei tolimesnį patalpų, esančių Vilniuje, Šermukšnių g. 3, įsigijimą, t. y. 2017 metams skyrė 318,0 tūkst. eurų investicijų projektui „Patalpų Vilniuje, Šermukšnių g. 3, įsigijimas (II etapas)“ (toliau – investicijų projektas) pradėti, tačiau tarnybai dar lieka 212,0 tūkst. eurų trūkstamų lėšų poreikis investicijų projektui užbaigti tais pačiais metais. STT siekia visas savo valdomas patalpas sutelkti dviejuose pastatuose, tarp kurių būtų tiesioginis susisiekimas, užtikrinantis apsaugos, dirbant su įslaptinta informacija, atitikimą keliamiems reikalavimams, taip pat siekia garantuoti tinkamas darbo sąlygas esamiems ir naujai priimamiems darbuotojams. Šis racionaliausias bei optimaliausias STT patalpų sukoncentravimo tiesiogiai susisiekiančiose pastatuose įsigijimo variantas ne tik leis kokybiškiau ir efektyviau STT darbuotojams įgyvendinti STT pavestas funkcijas, pagerins jų darbo sąlygas, tačiau leis sutaupyti valstybės biudžeto lėšas, skiriamas administracinių patalpų nuomai, t.y. kasmet po 116,2 tūkst. eurų. Investicijų projektui įgyvendinti visa apimtimi 2017 metais reikalingi papildomi 212,0 tūkst. eurų asignavimai. 2) STT, siekdama užtikrinti ilgalaikį racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, toliau įgyvendina dar 2015 metais pradėtą taikyti naują tarnybinių automobilių eksploatavimo modelį (toliau – modelis), kai tarnybiniai automobiliai ne perkami, o nuomojami. Toks modelis leidžia mažinti automobilių remonto išlaidas bei padeda sutaupyti valstybės biudžeto asignavimus, skiriamus naujų automobilių įsigijimui.
Pavyzdžiui, 2015 metais automobilių remontui skirtos išlaidos sumažėjo 12 proc., o per 2016 metų pirmus tris ketvirčius – 20-25 proc. Per pirmuosius dvejus modelio įgyvendinimo metus STT išsinuomojo 12 automobilių, pardavė 10 automobilių, už kuriuos gautą 24,0 tūkst. eurų sumą pervedė į valstybės biudžetą. 2017 metais Tarnyba planuoja parduoti dar 6 automobilius, o išsinuomoti papildomai 8 automobilius, kurie užtikrins STT darbuotojų reikiamo mobilumo palaikymą aptarnaujamoje teritorijoje, t. y. visoje Lietuvoje. 2017 metais yra būtini papildomi 48,0 tūkst. eurų asignavimai tarnybinių automobilių eksploatavimo modelio įgyvendinimo tęstinumui užtikrinti (tarnybinių automobilių nuomai). 3) Viena iš STT vykdomos veiklos krypčių – baudžiamasis persekiojimas už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kurią įgyvendindama STT savo veikloje naudojasi specialistų nevieša (slapta) pagalba. Tokių paslaugų operatyvumui, o svarbiausia kokybei, keliami reikalavimai didina paslaugų įkainius, todėl STT patiriamos finansinės išlaidos kriminalinei žvalgybai vykdyti kiekvienais metais taip pat didėja. Siekiant užtikrinti sunkių, didelę žalą valstybei darančių nusikalstamų veikų (per 2016 m. 9 mėn. nustatyta tiek sunkių nusikalstamų veikų, kiek per visus 2015 m., t. y. 95) sėkmingą atskleidimą ir efektyvios kovos su korupcija įgyvendinimo tęstinumą, 2017 m. būtini papildomi 150,0 tūkst. eurų – neviešo pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimo išlaidoms. 4) Visi biudžeto asignavimų valdytojai turi vienodai laikytis prisiimtų įsipareigojimų, t. y. laiku mokėti už ūkio subjektų suteiktas paslaugas (pavyzdžiui, elektros, vandens, šilumos tiekimo ir pan.), tačiau dėl 2017 metams skiriamo nepakankamo STT finansavimo, STT neturi galimybių nusimatyti visų turimiems sutartiniams įsipareigojimams vykdyti reikalingų lėšų iš vidinių rezervų.
Prašomos lėšos yra būtinos, siekiant užtikrinti tolygų STT darbo organizavimą (nenutrūkstamą funkcijų įgyvendinimą), taip pat išvengti kreditorinių įsiskolinimų tiekėjams, kurių padengimas siejamas ne tik su suteiktų paslaugų apmokėjimu, bet ir su lėšomis, reikalingomis delspinigiams mokėti. Per 2016 m. pirmus tris ketvirčius patirtos sutartinių įsipareigojimų faktinės išlaidos, įskaitant nuo 2016 m. birželio 1 d. ženkliai išaugusias atliekų tvarkymo išlaidas, pagrindžia 2017 metams reikalingų papildomų 70,0 tūkst. eurų poreikį sutartinių įsipareigojimų vykdymui užtikrinti. 5) Finansų ministerija 2016 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. (4.59-2408)-6K1605890 patvirtino STT sutikimą įgyvendinti techninės paramos projektą pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų (toliau – ES fondai) investicijų veiksmų programos 11 prioriteto „Techninė parama veiksmų programai administruoti“ įgyvendinimo priemonę Nr. 11.0.1-CPVA-V-201 „Veiksmų programos administravimas“ (toliau – techninės paramos projektas). Techninės paramos projekto įgyvendinimas užtikrins tinkamus STT pajėgumus efektyviau vykdyti korupcijos prevenciją, procesų analizę ir stebėseną, bei baudžiamąjį persekiojimą ES fondų lėšų administravimo srityje. Korupcinių pobūdžio nusikalstamų veikų atskleidimas ar korupcijos grėsmių identifikavimas šioje srityje iki šiol dėl didelio Tarnybos pareigūnų darbo krūvio buvo vykdomas skiriant proporcingus kitos veiklos sritims resursus, tačiau akivaizdu, kad jų nepakako tokiai veiklai vykdyti pilna apimtimi ir nuolatos.
Šio techninės paramos projekto įgyvendinimui 2017 metais STT Projekte numatyta 133,0 tūkst. eurų asignavimų, tačiau tai tik 85 proc. reikalingų lėšų, kurias techninės paramos gavėjams kompensuoja ES fondai. Likusius 15 proc. (23,0 tūkst. eurų), kurie techninės paramos gavėjams turėtų būti kompensuojami iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, STT teks dengti iš vidinių resursų, t. y. STT 2017 metų biudžeto. Atsižvelgiant į tai, kad Projekte numatytas STT finansavimas neužtikrina dalies pačių svarbiausių STT funkcijų ir uždavinių reikiamo finansavimo ir siekiant užtikrinti tinkamą techninės paramos projekto 2017 metais įgyvendinimą, reikalingi papildomi 23,0 tūkst. eurų asignavimai. Pasiūlymas:
STT skirti papildomai 503,0 tūkst. eurų pajėgumams stiprinti: sudaryti sąlygas kokybiškai ir efektyviai vykdyti STT funkcijas, atlikti baudžiamąjį persekiojimą ir kriminalinę žvalgybą; užtikrinti tinkamą ES fondų lėšomis finansuojamo techninės paramos projekto įgyvendinimą. Papildomų asignavimų šaltinis:
Padidinti 2017 metų valstybės biudžeto pajamas iš valstybės įmonių dividendų. Svarstyti Vyriausybei Dėl papildomų asignavimų Vidaus tarnybos statuto nuostatų įgyvendinimui Argumentai: Komitetas atkreipia Vyriausybės dėmesį, kad vidaus reikalų sistemos institucijų: Lietuvos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT), Viešojo saugumo tarnybos (VST), Vadovybės apsaugos departamento (VAD) ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) pareigūnų, ypač pirminės grandies, atlyginimų padidinimas buvo vienas iš naujos redakcijos Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statuto) priėmimo tikslų.
Nuo 2016 m. sausio 1 d. pradėjus praktiškai taikyti Vidaus tarnybos statuto nuostatas paaiškėjo, kad praktiškai lėšų poreikis yra didesnis nei buvo suplanuota, todėl visos įstaigos nurodė papildomų lėšų poreikį Vidaus tarnybos statuto nuostatų įgyvendinimui: policija-2881 tūkst. eurų; VSAT-3750 tūkst. eurų;
PAGD-740 tūkst. eurų; VAD-92 tūkst. eurų; VST-628 tūkst. eurų. Pasiūlymas: Didinti vidaus reikalų sistemos statutinių įstaigų 2017 metais planuojamos asignavimus Vidaus tarnybos statuto nuostatoms įgyvendinti (darbo užmokesčiui), atsižvelgiant į įstaigų raštu pateiktus poreikius ir Vidaus reikalų ministerijos (vidaus reikalų ministro) komiteto posėdžio metu išskirtus prioritetus 8 091 tūkst. eurų. Papildomų asignavimų šaltinis:
Padidinti 2017 metų valstybės biudžeto pajamas iš valstybės įmonių dividendų. Svarstyti Vyriausybei Dėl Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PD) biudžetinių asignavimų. Argumentai:
užtikrinti pakankamą ir nuolatinį operatyvumą bei efektyvią veiklą kovoje su galimais terorizmo išpuoliais, būtinas mobiliųjų padalinių, kurie veikia visoje Lietuvos teritorijoje, pareigūnų ginkluotės, ekipuotės ir asmeninių saugos priemonių aprūpinimas ir atnaujinimas bei būtini specializuoti mokymai efektyviai veikti tiek užkardant galimą teroristinį išpuolį, tiek ir įvykus teroristiniam išpuoliui. Papildomas lėšų poreikis – 1000 tūkst. eurų. 2.
metu iš policijos biudžeto skiriama lėšų 50 proc. reikiamo poreikio šoviniams šaudymo pratyboms vykdyti (vietoj 100 vnt. per metus skiriama 50 vnt. šovinių, lėšos šoviniams įsigyti buvo sumažintos mažinant policijai skiriamus asignavimus 2009–2013 m.). Pastarųjų metų įvykių ir faktų visuma rodo, kad policijos pareigūnų šaudymo ir ginklo valdymo įgūdžiai pavojingose ir stresinėse situacijose turi būti nuolat palaikomi. Papildomas lėšų poreikis –
prieš visuomenės narius, internetu plintanti terorizmo ir smurtinio ekstremizmo propaganda kelia susirūpinimą. Teroristinės organizacijos išnaudoja internetą asmenų verbavimui, terorizmo propagandai, teroristiniam išpuoliams organizuoti ir vykdyti. Interneto galimybės leidžia grupuočių nariams išlikti anonimiškiems, plačiai skleisti jiems reikiamą informaciją ir ieškoti pasekėjų. Taip pat pastaruosius metus stebima tendencija, kai tradiciniai sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai, tokie, kaip prekyba narkotikais, ginklais, sukčiavimai stambiu mastu, turto prievartavimas yra padaromi elektroninėje erdvėje, tam naudojama kenkimo programinė įranga (kompiuterių virusai šifruoja duomenis, vėliau reikalaujama išpirkos už duomenų dešifravimą/atstatymą). Siekiant policijai tinkamai reaguoti į besikeičiantį nusikalstamumą, būtina numatyti naujas priemones ir būdus, leidžiančius sustiprinti kovą su terorizmu, elektroniniais nusikaltimais bei kibernetiniais incidentais, ir tam būtinas prioritetinis valstybės dėmesys ir skiriamas tikslinis finansavimas pažangių informacinių–technologinių priemonių diegimui, plėtrai, techninės ir programinės įrangos aprūpinimui, gebėjimų stiprinimui. Papildomas lėšų poreikis – 500 tūkst. eurų. 4. Iki
poreikius į saugią gyvenamąją aplinką, gerinti paslaugų teikimo visuomenei kokybę, racionaliai naudoti turimus žmogiškuosius, finansinius ir techninius išteklius.
Daugiau pareigūnų dirbant gatvėje, būtų sustiprintas viešosios tvarkos užtikrinimas, policijos paslaugos taps lengviau pasiekiamos gyventojams, sutrumpės reagavimo į pranešimus ir pranešimų apie įvykius tyrimo terminai. Vienas iš siektinų reformos rezultatų – vienu metu turėti šalyje apie 600 į pranešimus apie įvykius reaguojančių pajėgų (ekipažų), tai yra dvigubai daugiau nei šiuo metu. Aprūpinus policiją būtinu kiekiu patruliavimui ir reagavimui skirtų transporto priemonių (70 proc. turimų automobilių senesni nei 6 metų, ridos viršija 400 tūkst. km ir daugiau) bei jas sukomplektavus būtiniausiomis pagalbos teikimo priemonėmis, visuomenė gautų iš reaguojančių pareigūnų visapusiškesnės ir kokybiškesnės pagalbos, būtų užtikrintas tinkamas reagavimas į įvykius. Reikalingos lėšos automobiliams ir laužimo, gelbėjimo priemonėms, planšetiniams kompiuteriams ir spausdintuvams (vietoje išrašyti pažeidimų protokolus) įsigyti. Papildomas lėšų poreikis – 300 tūkst. eurų. Pasiūlymas:
Didinti Policijos departamentui 2017 metais planuojamos asignavimus 2050 tūkst. eurų:
įstaigų viešosios policijos mobiliųjų padalinių materialiniam aprūpinimui –
pareigūnų šaudymo pratyboms šoviniams įsigyti – 250 tūkst. eurų. 3) Užtikrinti nuolatinį policijos gebėjimų ir pajėgumų stiprinimą terorizmo, informacinio ir kibernetinio saugumo užtikrinimo srityse papildomai – 500 tūkst. eurų. 4) Užtikrinti, kad dauguma policijos pareigūnų dirbtų teritorijose, gatvėse, turėtų tam technines priemones ir tik nedaugelis funkcijų būtų atliekamos kabinetuose –
asignavimų šaltinis: Padidinti 2017 metų valstybės biudžeto pajamas iš valstybės įmonių dividendų.
Svarstyti Vyriausybei Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) biudžetinių asignavimų. Argumentai:
metu iš 1070 km Lietuvos Respublikos valstybės sienos dalies, kuri kartu yra ir ES išorės siena, sienos stebėjimo sistemomis kontroliuojama ~33 proc. dalis. Kitos valstybės sienos dalies saugumas užtikrinamas kitomis priemonėmis – patruliavimas, kriminalinė žvalgyba, kurios neleidžia užtikrinti visapusiškos kontrolės ir nepanaikina hibridinių grėsmių, provokacijų galimybės, taip pat išlieka didesnė kontrabandos gabenimo tikimybė. Iki 2016 m. sienos stebėjimo sistemų, apsauginių tvorų įrengimas didesniąja dalimi buvo finansuojamas ES Vidaus saugumo fondo lėšomis, tačiau nuo 2017 m. papildomų lėšų gavimas iš ES Vidaus saugumo fondo nebėra galimas. Siekiant iki 2020 m. stebėjimo sistemomis ir fizinėmis priemonėmis kontroliuoti 100 proc. valstybės sienos ruožo, būtina kasmet įrengti tam tikrame ruože sienos stebėjimo sistemas (o kur nėra natūralių gamtinių kliūčių – ir apsaugines tvoras). Prioritetas skiriamas valstybės sienai su Rusijos Federacija. Šiam tikslui 2017 metais papildomas lėšų poreikis – 5 600 tūkst. eurų. 2. Valstybės sienos apsaugos tarnyba vis dažniau susiduria su atvejais, kai pasieniečių veiksmai (buvimo vieta) stebima bepiločiais orlaiviais taip koordinuojant neteisėtą kontrabandinių rūkalų gabenimą, pervedant nelegalius migrantus.
Tam užkardyti būtina įsigyti specialiosios įrangos, užtikrinančios duomenų ir informacijos perėmimą, patekimą į kriminalinės žvalgybos objektų transporto priemones, taip pat kovoti su neteisėtu vis didėjančiu bepiločių orlaivių skraidymu uždraustose teritorijose prie valstybės sienos (kurios leistų pasieniečiams perimti neteisėtai skraidančių bepiločių orlaivių valdymą), taip juos neutralizuojant, blokuojant bepiločių ryšio bei navigacijos signalus, kai jie tampa nebevaldomi. Papildomas lėšų poreikis – 700 tūkst. eurų;
Pasiūlymai: Didinti Valstybės sienos apsaugos tarnybai 2017 metais planuojamus asignavimus 6300 tūkst. eurų:
sienos su Rusijos Federaciją saugumui stiprinti - sienos stebėjimo sistemoms ir apsauginei tvorai įrengti – 5600 tūkst. eurų;
žvalgybos, nusikalstamų veikų tyrimo pajėgumams stiprinti, t. y. įsigyti technines priemones kovai su terorizmu ir kibernetiniam saugumui bei bepiločių orlaivių kontrolei perimti – 700 tūkst. eurų. Papildomų asignavimų šaltinis: 1. Lėšos, pervedamos į Valstybės biudžetą iš ES Vidaus saugumo fondo specialiosios tranzito schemos, kompensuojant negautas lėšas, išduodant nemokamus kelionės dokumentus Rusijos piliečiams (5,6 mln. eurų). 2. Padidinti
Vyriausybei Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) biudžetinių asignavimų. Argumentai:
metu Civilinės saugos mokymo centras naudojasi Krašto apsaugos sistemos patalpomis. Tačiau dėl Krašto apsaugos pajėgumų plėtros, būtina minėtą Centrą iškelti į Ugniagesių gelbėtojų mokyklos teritoriją.
Tinkamam mokymo procesui užtikrinti būtina pastatyti Mokomąjį korpusą, kuriam papildomas asignavimų poreikis yra 400 tūkst. Eur. 2. Ugniagesių gelbėtojų technika reikalauja atnaujinimo. Vidutinis technikos amžius siekia keliolika metų. Siekiant vienu metu atnaujinti didesnę parko dalį, numatoma naujus specialiuosius automobilius nuomotis. Papildomas lėšų poreikis – 500 tūkst. Eur. 3. Atsižvelgiant į branduolinės energetikos objektų statybą Baltarusijoje būtina atnaujinti gyventojų perspėjimo sistemą nustatytose zonose, kurios apibrėžiamos 50 km atstumu nuo branduolinės energetikos objekto. Sirenos, iki branduolinio kuro atvežimo, būtų įrengiamos visose gyvenvietėse, kurios turi 100 ir daugiau gyventojų. Gyventojų informavimas yra pagrindinė priemonė, kuri sudaro sąlygas savalaikei gyventojų evakuacijai iš pavojaus zonos. Papildomas lėšų poreikis 2017 m. – 500 tūkst. Eur. Pasiūlymai:
Didinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui 2017 metais planuojamos asignavimus 1 400 tūkst. eurų:
1) Gyventojų perspėjimo sistemai įrengti – sirenoms – 500 tūkst. Eur. 2) Ugniagesių gelbėtojų mokyklos mokomajam administraciniam korpusui statyti – 400 tūkst. eurų;
3) gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų technikai įsigyti – 500 tūkst. eurų; Papildomų asignavimų šaltinis:
Vyriausybei Dėl Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VAD) biudžetinių asignavimų Argumentai:
intensyvios eksploatacijos nusidėvėjusio turto atnaujinimui (palydos automobiliams, neperšaunamoms liemenėms, ginklams) yra reikalingos papildomos lėšos – 296 tūkst. Eur. 2. Saugomų asmenų apsaugos pareigūnų komandiruočių išlaidoms padengti, taip pat laisvų pareigybių užpildymui pagal priemonę „Saugomų objektų ir asmenų apsaugos vykdymas“ poreikis yra 210 tūkst. Eur.
Eur. Pasiūlymai: Didinti Vadovybės apsaugos departamentui 2017 metais planuojamos asignavimus 506 tūkst. eurų:
1) nusidėvėjusio turto atnaujinimui – 296 tūkst. eurų;
2) saugomų asmenų ir objektų saugumui užtikrinti - 210 tūkst. eurų. Papildomų asignavimų šaltinis:
Vyriausybei Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VST) biudžetinių asignavimų. Argumentai:
pažymi, kad Viešojo saugumo tarnybos (toliau VST) funkcijos yra labai svarbios masinių neramumų įkalinimo įstaigose, sporto renginiuose metu, taip pat užkardant neteisėtus veiksmus hibridinio konflikto metu. Šiuo metu VST naudoja karinės paskirties šarvuočius, kurie yra funkciškai netinkami, moraliai pasenę ir techniškai susidėvėję. 2. VST reikalinga atnaujinti konvojaus automobilių parką, kad būtų taupomos išlaidos tarnybinių automobilių eksploatacijai. Pasiūlymai:
Didinti Viešojo saugumo tarnybai 2017 metais planuojamos asignavimus 400 tūkst. eurų:
1) šarvuočiams įsigyti – 200 tūkst. eurų;
2) konvojavimo technikai įsigyti – 200 tūkst. eurų. Papildomų asignavimų šaltinis:
reikalų ir darbo komitetas 2016-11-09 Iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Seimo Biudžeto ir finansų komitetui ir Vyriausybei atsižvelgti į komiteto pasiūlymus:
perskirstyti (skirti papildomai, lyginant su įstatymo projektu) 420 717 tūkst. eurų numatytų asignavimų: Svarstyti Vyriausybei
tūkst. eurų (pateiktame įstatymo projekte numatyta skirti 6324 tūkst. eurų) Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1.2 programos „Užimtumo didinimas“ priemonei „Remti socialiai pažeidžiamų asmenų įdarbinimą socialinėse įmonėse“. Numatytų asignavimų užteks valstybės paramai finansuoti tik 2017 m. nepilnam pirmam ketvirčiui. 1.2.
1.2. 8575 tūkst. eurų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2.8 programos „Socialinė parama“ priemonei „Pervesti lėšas socialinėms paslaugoms finansuoti“ (pateiktame įstatymo projekte numatyta skirti 28 748 tūkst. eurų), iš jų:
Vyriausybei
tūkst. eurų valstybės biudžeto asignavimų vidutinei senatvės pensijai, turint būtinąjį stažą, padidinti 41,7 euro - iki 308,13 euro (vietoj projekte numatyto šios pensijos padidinimo 16 eurų iki 281 euro). Svarstyti Vyriausybei
tūkst. eurų priemonei „Pervesti lėšas, skirtas valstybės paramai būstui įsigyti šeimoms ir asmenims teikti, bankams ir savivaldybėms“ (pateiktame įstatymo projekte numatyta skirti 2131 tūkst. eurų). Svarstyti Vyriausybei 1.5. 26 tūkst. eurų biudžeto asignavimų (paprastosioms išlaidoms, iš jų 4 tūkst. eurų darbo užmokesčiui) Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai (pateiktame įstatymo projekte numatyta skirti 464 tūkst. eurų) informacinių technologijų paslaugoms pirkti ir sumažintam darbo užmokesčiui kompensuoti. Svarstyti Vyriausybei 1.6.
Svarstyti Vyriausybei
tūkst. eurų valstybės biudžeto asignavimų valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčiui mokėti, 5 eurais padidinus valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį, taikomą 2017 metais. Svarstyti
Vyriausybei iš esmės peržiūrėti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 3.1 programos „Šeimos gerovės ir vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimas“ priemonės „Teikti kompleksines paslaugas šeimoms ir vaikams“ (pateiktame įstatymo projekte numatyta skirti 8820 tūkst. eurų) pavadinimo ir turinio atitikimą, t.y. šią priemonę skirti ne socialinės rizikos šeimoms; siūlyti suvienodinti šios priemonės įgyvendinimo vertinimo kriterijus visiems priemonės vykdytojams (savivaldybėms kartu su partneriais (nevyriausybinėmis organizacijomis ir kt.). Svarstyti
Vyriausybei skirti valstybės biudžeto asignavimus Užimtumo fondo administravimo išlaidoms už nedarbo socialinio draudimo įmokų pervedimą kompensuoti (valstybinio audito ataskaitos „Valstybinio socialinio draudimo fondo 2015 metų ataskaitų rinkinio teisingumas bei lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumas“ 6 priedo „Rekomendacijų įgyvendinimo planas“ 3 rekomendacija). Svarstyti Vyriausybei 4.
pasiūlymų lėšų šaltiniai:
vykdomų programų (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai 2015 metais įstatymu patvirtinta 985 700 tūkst. eurų asignavimų, patikslinta – 990 200 tūkst. eurų, panaudota – 964 900 tūkst. eurų (97,4 proc.), nepanaudota – 25 300 tūkst. eurų (2,6 proc.);
komitetas 2016-11-03 Sprendimas: siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymus. Pasiūlymai Vyriausybei:
183 300 tūkst.
eurų padidinti 2017 metų valstybės biudžeto asignavimus 2017 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Argumentai:
biudžeto asignavimai PSDF biudžetui mažinami nuo 2011 metų. Šios lėšos skiriamos siekiant įvykdyti valstybės funkcijas, Sveikatos draudimo įstatymu priskirtas PSDF biudžetui (pvz.: neapdraustiems asmenims suteiktos būtinosios medicinos pagalbos išlaidoms apmokėti). Tačiau, kaip ir kiekvienais metais, skirtų lėšų PSDF biudžetui nepakako, dėl to išlaidos, susijusios su valstybės pavestų funkcijų vykdymu, buvo apmokėtos iš kitų PSDF biudžeto pajamų – daugiausia iš apdraustųjų sumokėtų PSD įmokų. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutarime yra pažymėjęs, kad už sveikatos priežiūros paslaugas, teikiamas privalomuoju sveikatos draudimu neapdraustiems (neapsidraudusiems) asmenims, iš šio draudimo lėšų negali būti mokama. Numatoma, kad 2017 metais šių funkcijų įgyvendinimo išlaidos sudarys
vykdyti numatyta 15288 tūkst. eurų. 1. 2.
Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką, pažymėjo, kad ši nuostata yra konstitucinė piliečių teisės nemokamai ir laiku gauti kokybišką gyvybiškai būtiną medicinos pagalbą valstybinėse gydymo įstaigose garantija, kurios įgyvendinimas turi būti užtikrintas iš valstybės biudžeto lėšų. Numatoma, kad 2017 metais vien paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti teikimo išlaidos sudarys 49491 tūkst. eurų. 1. 3. Valstybės kontrolė Valstybinio audito 2016 m. rugsėjo 30 d. ataskaitoje „Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2015 metų ataskaitų rinkinio teisingumas bei lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumas“ pažymėjo, kad
„kiekvienais metais iš valstybės biudžeto PSDF skiriama asignavimų suma nėra
pakankama Sveikatos draudimo įstatyme nustatytoms valstybės funkcijoms vykdyti. 2015 m. fondui skirta 14,8 mln. eurų valstybės biudžeto asignavimų, nors fondas valstybės funkcijoms vykdyti panaudojo 131,8 mln. eurų, iš kurių nedraustiems asmenims suteiktos būtinosios pagalbos paslaugų išlaidoms apmokėti skirta 6 mln. eurų.“
valstybės biudžeto specialiąsias tikslines dotacijas savivaldybių biudžetams, šias lėšas numatant Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 35 punkte įtvirtintos valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos – visuomenės sveikatos priežiūros (ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose ugdomų mokinių visuomenės sveikatos stiprinimas, visuomenės sveikatos stebėsena)
Šios funkcijos priskiriamos valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) nuo 2014 m. sausio 1 d., tačiau nei 2014, nei 2015, nei 2016 metais valstybės biudžeto lėšos visuomenės sveikatos priežiūrai ikimokyklinio ugdymo įstaigose nenumatytos.
priežiūros funkcijoms vykdyti numatyta 10,6 mln. eurų, o lėšų poreikis šių funkcijų įgyvendinimui sudaro 13,59 mln. eurų. Svarstyti
procentus akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus, Valstybiniam visuomenės sveikatos stiprinimo fondui. Argumentai: Sveikatos apsaugos ministerijai 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Valstybiniam visuomenės sveikatos stiprinimo fondui numatyta 1313,0 tūkst. Eurų arba 0,5 proc. akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus. Projekte numatytų lėšų nepakanka būtinoms visuomenės sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veikloms finansuoti. 2016 metais Valstybinį visuomenės sveikatos stiprinimo fondą sudarė 1285,0 tūkst. Eurų (0,5 proc. iš alkoholio akcizo surinktų lėšų), buvo finansuoti 37 projektai, skirti alkoholio prevencijai, psichikos sveikatai ir savižudybių prevencijai, 40 proc. buvo skirta socialinės reklamos projektams finansuoti, likusi dalis – nevyriausybinių organizacijų projektams. Lietuva yra viena iš pirmaujančių pasaulio valstybių pagal alkoholio suvartojimą vienam gyventojui ir pirmaujanti Europos Sąjungos valstybė pagal savižudybių skaičių. Seimo 2014-06-26 nutarimu Nr. XII-964 patvirtintoje Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų strategijoje pažymėta, kad visuomenės sveikata yra nacionalinis turtas ir kapitalas, kurio saugojimas ir puoselėjimas yra svarbiausias valstybės tikslas, užtikrinantis šalies socialinę ir ekonominę plėtrą.
Atsižvelgiant į tai ir skyrus didesnį procentą akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus, Valstybiniam visuomenės sveikatos stiprinimo fondui, būtų galima finansuoti daugiau ir didesnės apimties visuomenės sveikatą stiprinančių projektų bei pagerinti šalies visuomenės sveikatos rodiklius. Svarstyti
šioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms:
1) VšĮ Marijampolės ligoninei skirti 753 tūkst. eurų magnetinio rezonanso aparato įsigijimui. Lėšų šaltinis – 753 tūkst. eurų sumažinti Finansų ministerijai valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Svarstyti Vyriausybei
2) 2017 – 2019 metų investicijų projektui „Laukuvos ambulatorijos pastato, esančio Šilalės r. Laukuvos mstl., Šilalės g. 23, modernizavimas ir teritorijos sutvarkymas“ skirti 125 tūkst. eurų. Lėšų šaltinis – valstybės įmonių dividendai. Svarstyti Vyriausybei
3) VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei skirti papildomai 90 tūkst. eurų (iš viso 390 tūkst. eurų) sterilizacinės įrangos įsigijimui. Lėšų šaltinis – Valstybės investicijų programos asignavimų tarp projektų perskirstymas. Svarstyti Vyriausybei
4) VšĮ Mažeikių ligoninės pastatų atnaujinimo darbams skirti 270 tūkst. eurų. Lėšų šaltinis – Sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybės investicijų 2017–2019 metų programoje numatytoms kapitalo investicijoms finansuoti skirtų lėšų padidinimas. Svarstyti
ir kultūros komitetas
pritarti Įstatymo projektui XIIP-4790 ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti atsižvelgus į Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadas ir pasiūlymus. 2.
Vyriausybės reikalingais ištekliais užtikrinti visapusišką ir kokybišką Pedagoginių profesijų prestižo kėlimo programos įgyvendinimą. Svarstyti Vyriausybei Skirti papildomai Lietuvos kultūros tyrimų institutui 3 tūkst. eurų buhalterinės apskaitos programoms įsigyti ir jų aptarnavimui apmokėti. Svarstyti Vyriausybei Skirti papildomai Lietuvos istorijos institutui 39 000 eurų techniniam projektui parengti 2017-2019 metų valstybės investicijų programoje, pastatų infrastruktūros atnaujinimui ir energinio efektyvumo didinimui pagal LR Vyriausybės 2014-11-26 nutarimą Nr. 1328 „Dėl Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos patvirtinimo“. Svarstyti Vyriausybei Siūlyti 2017 metų biudžete atskira eilute numatyti 1 mln. eurų stojimo mokesčiui į Europos branduolinių tyrimų organizaciją (CERN) sumokėti. Svarstyti Vyriausybei Susieti psichologų pareigybių steigimą savivaldybėse su mokino krepšeliu ir padidinti mokinio krepšelį 2017 metais 1 Eur. Tuo tikslu pakeisti Įstatymo projekto XIIP-4790 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Mokinio krepšelio dydis 2017 metais – 1 0456 eurai.“
Vyriausybei atitinkamai tobulinti Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. 785 „Dėl Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos patvirtinimo“. Svarstyti Vyriausybei Skirti papildomai 35,4 mln. Eur –pedagogų darbo apmokėjimo sąlygoms gerinti. Svarstyti Vyriausybei Skirti papildomai 2,0 mln. Eur – doktorantų stipendijoms laipsniškai didinti. Svarstyti Vyriausybei Skirti papildomai 6,2 mln. Eur.– dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokesčiui padidinti. Svarstyti Vyriausybei Skirti 3,1 mln. Eur vyresniųjų mokslo darbuotojų, mokslo darbuotojų ir tyrėjų pareigybių atlyginimams 2017 metais didinti, kad jų apatinės ribos nebūtų mažesnės už padidintą doktoranto stipendiją. Svarstyti Vyriausybei Skirti papildomai 5,1 mln. Eur. neformaliojo ugdymo programoms finansuoti.
Svarstyti Vyriausybei Skirti papildomai Kauno kolegijai 290 tūkst. Eur „Kauno meno mokyklos statinių komplekso tvoros su vartais“ tvarkybos (restauravimo, remonto) darbams finansuoti. Svarstyti Vyriausybei Švietimo ir mokslo ministerijai papildomai skirti 5 mln. Eur. tikslu bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose įsteigti 600 karjeros specialistų etatų. Svarstyti Vyriausybei Įstatymo projektą papildyti 5 straipsniu:
„5 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų perskirstymas, asmeniui keičiant studijų
programą 1. Asmeniui, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) ir studijų programos keitimo tvarką reglamentuojančių kitų teisės aktų nustatyta tvarka keičiant studijų programą, valstybės biudžeto asignavimų sumos perskirstomos tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų aukštosioms mokykloms suderinus tarpusavyje. 2. Finansų ministerija valstybės biudžeto asignavimų sumas perskirsto tarp:
1) valstybinių universitetų, kai asmuo pereina iš vieno valstybinio universiteto į kitą;
2) valstybinių universitetų ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos (toliau – Švietimo ir mokslo ministerija), kai asmuo pereina iš valstybinio universiteto į nevalstybinę aukštąją mokyklą ar atvirkščiai. 3. Švietimo ir mokslo ministerija asignavimų sumas perskirsto tarp kolegijų, kai asmuo pereina iš vienos kolegijos į kitą.“
projekto 5-20 straipsnius laikyti 6-21 straipsniais. Svarstyti Vyriausybei Skirti papildomai LDK didžiojo etmono kunigaikščio Konstantino Ostrogiškio antkapinio paminklo Kijevo Pečiorų Lavroje atkūrimo darbams 44 tūkst. Eur. Svarstyti Vyriausybei Skirti papildomai Lietuvos kultūros tarybai elektroninės kultūros ir meno projektų valdymo sistemos kūrimo I etapo užbaigimo darbams 124 383,80 Eur. Svarstyti Vyriausybei Skirti papildomai Etninės kultūros globos Tarybai 48 tūkst.
Eur. (iš viso skiriant Tarybai 246 tūkst. eurų, iš jų 119 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir 15 tūkst. eurų – turtui įsigyti. Svarstyti Vyriausybei Skirti papildomai Nacionaliniam Kauno dramos teatrui 300 tūkst. Eur. Svarstyti Vyriausybei Skirti papildomai Lukiškių aikštės sutvarkymo II etapo darbams 500 tūkst. Eur. Svarstyti Vyriausybei Skirti papildomai
teisėtvarkos komitetas 2016-11-02 Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimams dėl Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4790 (išvadų lentelėje) ir siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstyti dėl asignavimų skyrimo šioms Teisės ir teisėtvarkos komiteto kuruojamoms institucijoms:
tarybai: papildomai skirti 6230 tūkst. eurų išlaidoms, iš jų 4528 tūkst. eurų darbo užmokesčiui (įsiskolinimams dėl darbo užmokesčio padengti, 5 % neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalies grąžinimui, priedams už ištarnautus Lietuvos valstybei mokėjimams užtikrinti, raštinės ir posėdžių sekretorių atlyginimams, kad jie nebūtų lygūs su MMA mokėti, vertimų paslaugoms, pastatų techninei priežiūrai ir pasenusio inventoriaus atnaujinimui, kvalifikacijos kėlimui ir kitoms išlaidoms). Svarstyti
teismų administracijai: papildomai skirti 516 tūkst. eurų asignavimams, iš jų: 116 tūkst. eurų turtui įsigyti (automobilių nuomai) ir 400 tūkst. eurų išlaidoms (teismų pastatų, patalpų bei inžinierinių sistemų remontui). Svarstyti Vyriausybei 3.
prokuratūrai: papildomai skirti 304 tūkst. eurų asignavimams, iš jų: 230 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui (palaipsniui didinti prokurorų padėjėjų skaičių); 24 tūkst. eurų kvalifikacijos kėlimui; 50 tūkst. eurų (automobilių nuomai). Svarstyti
ministerijai: papildomai skirti 23 189 tūkst. eurų asignavimams, iš jų: 13
tūkst. eurų Lietuvos teismo ekspertizės centro vykdomoms priemonėms įgyvendinti; 9 036 tūkst. eurų Kalėjimų departamento veiklai. 5. Vidaus reikalų ministerijai (tame tarpe FNTT): papildomai skirti 6 587 tūkst. eurų asignavimams, iš jų: 4 740 tūkst. eurų išlaidoms, iš jų darbo užmokesčiui –
telekomunikacinio tinklo duomenų ir balso perdavimo, skaitmeninės mobiliojo radijo ryšio sistemai, taip pat FNTT laisvoms pareigybėms komplektuoti, aprūpinimui tarnybine uniforma, pinigų plovimo prevencijos informacinės sistemos palaikymui, kompiuterinės ir analitinės programinės įrangos įsigijimui, kriminalinės žvalgybos veiksmingumo stiprinimui, kvalifikacijos kėlimui, būtinoms prekėms ir paslaugoms, ilgalaikio turto įsigijimui). Svarstyti
departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos: papildomai skirti 9 495 tūkst. eurų asignavimams, iš jų: 8 295 tūkst. eurų išlaidoms, iš jų darbo užmokesčiui – 4 954 tūkst. eurų ir 1 200 tūkst. eurų turtui įsigyti (Vidaus tarnybos statuto nuostatoms įgyvendinti, mobiliųjų padalinių materialiniam aprūpinimui, šoviniams pratyboms įsigyti, gebėjimų terorizmo, informacinio ir kibernetinio saugumo srityse stiprinimui, pareigūnų motyvacijai didinti, priemonėms pareigūnų darbui gatvėse įsigyti, Romų taboro kontrolei ir narkotinių medžiagų pasiūlos prieinamumo mažinimo priemonėms, žemiausias pajamas gaunančių darbuotojų gerovei padidinti). Svarstyti Vyriausybei 7.
apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos papildomai skirti 4340 tūkst. eurų asignavimams, iš jų: 2840 tūkst. eurų (Vidaus tarnybos statuto nuostatų įgyvendinimui, gaisrinių cisternų ir keltuvų, pastatų nuomai, mokyklos Valčiūnuose plėtrai ir BPC pastato Klaipėdoje statybai); 500 tūkst. eurų perspėjimo sirenų sistemos atnaujinimui; 1000 tūkst. eurų savivaldybėse tinkamam priešgaisrinės ir civilinės saugos funkcijų vykdymui. Svarstyti
sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos papildomai skirti
tūkst. eurų; Vidaus tarnybos statuto nuostatoms įgyvendinti – 4938 tūkst. eurų; kriminalinės žvalgybos, nusikalstamų veikų tyrimo pajėgumams stiprinti
prie ES išorės sienų –5600 tūkst. eurų; sienos stebėjimo sistemų priežiūrai ir remontui – 460 tūkst. eurų; valstybės sienos įrenginių priežiūrai, pasienio stulpų rekonstrukcijai ir infrastruktūros įrengimui prie sienos su Baltarusija – 720 tūkst. eurų; transporto išlaikymui – 765 tūkst. eurų; pareigūnų kvalifikacijos tobulinimui – 131 tūkst. eurų. Svarstyti
apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos papildomai skirti 506 tūkst. eurų asignavimams, iš jų: 92 tūkst. eurų –Vidaus tarnybos statuto nuostatoms įgyvendinti; 72 tūkst. eurų – Seimo viešbučio apsaugai; 46 tūkst. eurų – komandiruotėms su saugomais asmenimis išlaidoms; 296 tūkst. eurų – padidinto pravažumo automobilių, neperšaunamų liemenių, ginkluotės įsigijimui. Svarstyti Vyriausybei 10.
saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos papildomai skirti 4496 tūkst. eurų asignavimams, iš jų: Vidaus tarnybos statuto nuostatoms įgyvendinti – 628 tūkst. eurų; kitoms išlaidoms – 718 tūkst. eurų; turtui įsigyti (ginklams, šarvuočiams, kompiuterinei ir ryšių įrangai, specialiajam transportui) – 3150 tūkst. eurų. Svarstyti
administracinių ginčų komisijai papildomai skirti 281,5 tūkst. eurų turtui įsigyti siekiant įgyvendinti 2016 m. birželio 2 d. priimtą Administracinių ginčų komisijų įstatymo pakeitimo įstatymą. Svarstyti Vyriausybei Pajamų šaltiniai:
apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos papildomų 5600 tūkst. eurų, skirtų sienos stebėjimo sistemų diegimui ir infrastruktūros kūrimui prie ES išorės sienų – iš pajamų, gautų už vizas iš Vidaus saugumo fondo dalies, skirtos specialiajai tranzito schemai įgyvendinti;
papildomų asignavimų – padidinti 2018 metų valstybės biudžeto pajamas, atitinkamai didinant pajamas iš valstybės įmonių dividendų. Svarstyti
komitetas 2016-11-04 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-4790 ir siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektui pritarti, patobulinus pagal Užsienio reikalų komiteto pasiūlymus, ir pritarti Užsienio reikalų komiteto išvadoms. Argumentai: Atsižvelgiant, kad 2016 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos Seimo, Lenkijos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausios Rados narių Asamblėja priėmė deklaraciją, kurioje išreiškiama parama LDK didžiojo etmono kunigaikščio Konstantino Ostrogiškio antkapinio paminklo Kijevo Pečiorų Larvroje atkūrimui, 2016 m. rugsėjo 14 d. Seimo Užsienio reikalų komitetas išreiškė paramą paminklo atkūrimo idėjai ir projektui bei pasiūlė Vyriausybei numatyti būtinas lėšas 2017 m. valstybės biudžete.
Pasiūlymas: Siekiant užtikrinti antkapinio paminklo LDK kunigaikščiui Konstantinui Ostragiškiui atstatymo darbus: paminklo maketo kopijų išliejimas, atvežimas ir paminklo atstatymo projekto viešinimas Lietuvoje, skirti Užsienio reikalų ministerijai ne daugiau kaip 44 tūkst. eurų. Papildomų asignavimų šaltinis: Finansų ministerijos programai ,,Skolos valstybės vardu valdymas“ skiriami asignavimai. Svarstyti Vyriausybei Argumentai:
Atsižvelgiant, kad Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės kartu su kitomis institucijomis aktyviai prisideda diplomatinėmis priemonėmis prie investicijų pritraukimo ir eksporto skatinimo, būtina ugdyti ekonominių diplomatų kompetencijas, didinti Lietuvos žinomumą ir patrauklumą, pristatant Lietuvą kaip ekonominei veiklai patrauklią šalį ir kt. Pasiūlymas:
Siekiant stiprinti ekonominės diplomatijos priemones ir taip prisidėti prie investicijų pritraukimo ir skatinimo, siūloma papildomai numatyti 350,5 tūkst. eurų. Papildomų asignavimų šaltinis: Finansų ministerijos programai ,,Skolos valstybės vardu valdymas“ skiriami asignavimai. Svarstyti Vyriausybei Argumentai:
Įvertinant, kad Lietuvos ryšių su JAV svarbą, ES ir NATO vaidmenį Lietuvoje, Lietuvos paramą Ukrainai, Moldovai ir Gruzijai, diplomatinę veiklą energetinio saugumo srityje dėl Astravo AE branduolinės saugos, elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais ir kt., būtina diplomatinėmis priemonėmis prisidėti tiek prie Lietuvos, tiek prie regiono saugumo didinant aukšto lygio JAV pareigūnų vizitų skaičių, teikiant paramą Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai dėl asociacijos susitarimų su ES įgyvendinimo, remiant Rusijos pilietinės visuomenės iniciatyvas ir kt.
Pasiūlymas: Siekiant stiprinti Lietuvos ryšius su JAV, didinti ES ir NATO vaidmenį Lietuvoje, didinti paramą Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai, siūloma papildomai numatyti 270,8 tūkst. eurų. Papildomų asignavimų šaltinis: Finansų ministerijos programai ,,Skolos valstybės vardu valdymas“ skiriami asignavimai. Svarstyti Vyriausybei Argumentai:
Lietuvos Respublika vykdydama užsienio politiką nuolatos deleguoja asmenis į tarptautines misijas, institucijas ir rinkimų stebėjimų misijas. Siekiant užtikrinti delegavimo tęstinumą ir užtikrinant glaudesnę sąveiką su ES, NATO ir kitomis tarptautinėmis institucijomis (į NATO saugumo biurą, Europos išorės veiksmų tarnybos Strateginės komunikacijos grupę, Europos Komisijos Energetikos ir Prekybos direktoratus, ES patariamąją misiją Ukrainoje, ES stebėsenos misiją Gruzijoje, ESBO specialiąją stebėsenos misiją Ukrainoje, Europos sienos apsaugos agentūrą „Frontex“ ir kt.) bei įvertinant, kad Užsienio reikalų ministerija administruoja visos Lietuvos delegavimo biudžetą, būtina tam skirti papildomas lėšas. Pasiūlymas:
Siekiant užtikrinti delegavimo į tarptautines ir ES ar užsienio valstybių institucijas tęstinumą, siūloma papildomai numatyti 601,8 tūkst. eurų. Papildomų asignavimų šaltinis: Finansų ministerijos programai ,,Skolos valstybės vardu valdymas“ skiriami asignavimai. Svarstyti Vyriausybei Argumentai: 2017 m.
Užsienio reikalų ministerijos biudžete Lietuvos narystės mokesčiams ir įnašams tarptautinėms organizacijoms numatyta 2 506,6 tūkst. eurų, tačiau numatytas finansavimas yra nepakankamas. Pasiūlymas: Siekiant užtikrinti reikiamą finansavimą Lietuvos narystės mokesčiams ir įnašams tarptautinėms organizacijoms, siūloma Užsienio reikalų ministerijai papildomai skirti 3 014,4 tūkst. eurų. Papildomų asignavimų šaltinis: Finansų ministerijos programai ,,Skolos valstybės vardu valdymas“ skiriami asignavimai. Svarstyti Vyriausybei Argumentai:
Lietuva tapusi ES nare įsipareigojo teikti paramą vystymuisi ir pagal Europos Vadovų Tarybos 2015 m. birželio 26 d. išvadas tam iki 2030 m. skirti ne mažiau 0,33 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų. Pasiūlymas: Siūlyti vystomojo bendradarbiavimo ir paramos projektams įgyvendinti papildomai skirti 350 tūkst. eurų. Papildomų asignavimų šaltinis: Finansų ministerijos programai ,,Skolos valstybės vardu valdymas“ skiriami asignavimai. Svarstyti Vyriausybei Argumentai:
Lietuva tapusi ES nare įsipareigojo teikti paramą vystymuisi ir pagal Europos Vadovų Tarybos 2015 m. birželio 26 d. išvadas tam iki 2030 m. skirti ne mažiau 0,33 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų. Pasiūlymas: Siūlyti įmokoms į vystomojo bendradarbiavimo daugiašalius fondus papildomai numatyti 150 tūkst. eurų. Papildomų asignavimų šaltinis: Finansų ministerijos programai ,,Skolos valstybės vardu valdymas“ skiriami asignavimai. Svarstyti Vyriausybei Argumentai:
Lietuva tapusi ES nare įsipareigojo teikti paramą vystymuisi ir pagal Europos Vadovų Tarybos 2015 m. birželio 26 d. išvadas tam iki 2030 m. skirti ne mažiau 0,33 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų. Šiuo metu Lietuva yra viena mažiausių humanitarinės pagalbos teikėjų tarp ES valstybių. Pasiūlymas: Siūlyti humanitarinei pagalbai skirtoms lėšoms didinti – 100 tūkst. eurų.
Papildomų asignavimų šaltinis: Finansų ministerijos programai ,,Skolos valstybės vardu valdymas“ skiriami asignavimai. Svarstyti Vyriausybei Argumentai: Vilniuje veikiantis Europos humanitarinis universitetas yra vienintelis baltarusių universitetas, savo studentams, dėstytojams ir personalui suteikiantis laisvę ir sudarantis sąlygas akademiniame ir kasdieniame gyvenime vartoti baltarusių kalbą. Lietuva yra prisiėmusi politinį sprendimą remti universitetą iki jo galutinio tikslo – grįžimo į Minską Pasiūlymas:
Siekiant, kad Lietuva tinkamai prisidėtų prie Europos humanitarinio universiteto finansavimo, jo valdymo reformos ir pertvarkos, siūlyti skirti Užsienio reikalų ministerijai 110 tūkst. eurų. Papildomų asignavimų šaltinis: Finansų ministerijos programai ,,Skolos valstybės vardu valdymas“ skiriami asignavimai. Svarstyti Vyriausybei Argumentai:
Ekonominės diplomatijos stiprinimas yra vienas iš Vyriausybės veiklos prioritetų. Užsienio reikalų komitetas nuolatos ragina atstatyti diplomatų ekonomistų pareigybes (17), kurios buvo sumažintos iki minimumo. Šiuo metu atstatytos 6 ekonomistų pareigybės (Kazachstane, Kinijoje, Turkijoje, Japonijoje, JAV ir Prancūzijoje (EBPO). Įvertindami finansines galimybes, siūlytume laipsniškai atstatyti diplomatų ekonomistų pareigybes ir 2017 m. pilnai atstatyti 3 diplomatų ekonomistų pareigybes. Pasiūlymas:
Siūloma, užtikrinant stiprų ekonominių valstybės interesų atstovavimą užsienyje, vykdant aktyvią politiką, skirtą užsienio rinkoms atverti, atstatyti 3 diplomatų, atliekančių ekonomines funkcijas, pareigybes Lietuvos diplomatinėse atstovybėse Lietuvai aktualiose rinkose ir tam papildomai skirti 389,2 tūkst. eurų. Papildomų asignavimų šaltinis: Finansų ministerijos programai ,,Skolos valstybės vardu valdymas“ skiriami asignavimai.
Svarstyti Vyriausybei Argumentai: Siekiant užtikrinti tinkamą diplomatinių atstovybių funkcionavimą, kai dėl sustiprėjusios daugelio šalių valiutos, lyginant su euru, padidėjo išlaidos paslaugoms, prekėms ir paslaugoms, už kurias atstovybės atsiskaito vietine šalies valiuta, be to, būtina atstatyti gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientus ir dėl brangstančių persikėlimų paslaugų įkainių būtinas papildomas lėšų poreikis. Pasiūlymas:
Siekiant užtikrinti sklandžią ir tinkamą diplomatinių atstovybių veiklą ir saugumą, siūloma papildomai skirti 2155,5 tūkst. eurų. Papildomų asignavimų šaltinis: Finansų ministerijos programai ,,Skolos valstybės vardu valdymas“ skiriami asignavimai. Svarstyti Vyriausybei Argumentai: Diplomatinių atstovybių pastatai ir patalpos, ilgalaikis turtas (kompiuterinė technika, baldai, ūkinis inventorius) bei tarnybiniai automobiliai susidėvėję ir juos būtina atnaujinti Pasiūlymas:
Siūloma diplomatinės tarnybos administravimui (atstovybių patalpų ir pastatų remontui, nusidėvėjusiam ilgalaikiam turtui atnaujinti, tarnybinių automobilių įsigijimui ir nuomai) papildomai skirti 2 476 tūkst. eurų. Papildomų asignavimų šaltinis: Finansų ministerijos programai ,,Skolos valstybės vardu valdymas“ skiriami asignavimai. Svarstyti Vyriausybei Argumentai:
Kultūros paveldo departamentui patikslinus Užsienio reikalų ministerijos senojo pastato vertingąsias savybes, būtina rekonstruoti Užsienio reikalų ministerijos administracinį pastatą. 2016 m. atliekama techninio projekto korektūra, o
darbų viešąjį pirkimą ir pradėti rangos darbų vykdymą. Pasiūlymas: Siūloma Užsienio reikalų ministerijai Valstybės investicijų programai 2017 m. investicijų projekto „Užsienio reikalų ministerijos administracinio pastato Vilniuje, J.
Tumo-Vaižganto 2, rekonstravimas“ įgyvendinimui papildomai skirti 321 tūkst. eurų. Papildomų asignavimų šaltinis: Finansų ministerijos programai ,,Skolos valstybės vardu valdymas“ skiriami asignavimai. Svarstyti Vyriausybei Argumentai: Lietuvos Respublikos ambasada Rusijos Federacijoje kartu su Užsienio reikalų ministerija vykdo investicinį projektą „Lietuvos Respublikos ambasados pastatų Rusijos Federacijoje (Maskvoje) vidaus patalpų kapitalinis remontas“. Darbai vykdomi 2015-2016 m. ir siekiant 2017 m. tęsti administracinio korpuso vidaus patalpų sutvarkymą ir visų inžinerinių sistemų įrengimą, būtina numatyti papildomą finansavimą. Pasiūlymas:
Siūloma Užsienio reikalų ministerijai Valstybės investicijų programai 2017 m. investicijų projekto „Lietuvos Respublikos ambasados pastatų Rusijos Federacijoje (Maskvoje) vidaus patalpų kapitalinis remontas“ įgyvendinimui papildomai skirti 1 200 tūkst. eurų. Papildomų asignavimų šaltinis: Finansų ministerijos programai ,,Skolos valstybės vardu valdymas“ skiriami asignavimai. Svarstyti Vyriausybei Argumentai:
Siekiant stiprinti Lietuvos ir diasporos profesionalų bendradarbiavimą, tikslinga sujungti diasporos profesionalus į bendrą Lietuvos diasporos profesionalų tinklą. Tokiu būdu bendroje informacinėje erdvėje būtų kaupiama informacija apie skirtingų sričių diasporos profesionalus ir Lietuvos draugus, suteikta galimybė keistis informacija, visuomeniniais pagrindais teikti konsultacijas, organizuojamos diasporos profesionalų diskusijos ir konferencijos ir taip stiprinamas diasporos ryšys su Lietuvos institucijomis, verslo, mokslo, kultūros ir kitomis organizacijomis. Pasiūlymas:
Siūloma papildomai ryšiams su užsienio lietuviais politikos formavimui numatyti 25 tūkst. eurų.
Papildomų asignavimų šaltinis: Finansų ministerijos programai ,,Skolos valstybės vardu valdymas“ skiriami asignavimai. Svarstyti Vyriausybei Argumentai: Užsienio politikos formavimo ir įvertinimo procese svarbią vietą užima taikomojo pobūdžio mokslinę veiklą vykdantys analitiniai centrai. Jie atlieka keletą svarbių uždavinių: 1) leidžia modeliuoti politikos formavimą naudojantis mokslu grįsta analize, pateikia politikos rekomendacijas ir galimus scenarijus politikos įgyvendintojams; 2) atlieka visuomenės švietimo konkrečiose sferose procesą; 3) atlieka tam tikrą „diplomatinę“ misiją transliuodami valstybės nuostatas atitinkančią poziciją tarptautiniuose analitinių centrų tinkluose, kurie užima vis didesnį vaidmenį viršnacionalinių, tarptautinių organizacijų politikos formavimo rėmuose. Lietuvoje nesant pakankamo finansavimo, tokio pobūdžio veikla vykdoma itin ribotu mastu, todėl nukenčia ir valstybės interesas (pvz., Estijoje veikiantis Tarptautinis Gynybos ir Saugumo Centras, finansuojamas valstybės, Vašingtone pripažįstamas kaip patikimas ir svarus šaltinis saugumo situacijos regione vertinimui). Tokių veiklų finansavimas prisidėtų ir prie Užsienio reikalų ministerijos, ir Vyriausybės tikslų užsienio ir saugumo politikos srityse, įgyvendinimo. Pasiūlymas:
Siūloma numatyti papildomą finansavimą taikomojo pobūdžio mokslinių tyrimų ir analizių paslaugų pirkimui 50 tūkst. eurų. Papildomų asignavimų šaltinis: Finansų ministerijos programai ,,Skolos valstybės vardu valdymas“ skiriami asignavimai. Svarstyti
ir savivaldybių komitetas 2016-11-02 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-4790 ir Komiteto išvadoms ir siūlyti pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą Nr. XIIP-4790 tobulinti, atsižvelgiant į pasiūlymus, kuriems pritarė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstyti Vyriausybei 14.
komitetas 2016-11-03 Iš esmės pritarti teikiamam įstatymo projektui XIIP-4790. 6.2. Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą XIIP-4790 pagal siūlymus, kuriems Komitetas pritarė: Pasiūlymas: Atsižvelgiant į rašte išdėstytus argumentus dėl nacionalinėms žmogaus teisių institucijoms priskirtinų funkcijų gausos ir jų plataus pobūdžio Seimo kontrolierių įstaiga papildomai skirti 24 tūkst. eurų įstaigos veiklos viešinimui vykdyti, būtinoms stažuotėms į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisaro biurą ir įstaigos valstybės tarnautojų ir darbuotojų kvalifikacijai kelti. Lėšų šaltinis:
Finansų ministerijai Valstybės skolos aptarnavimui skiriami asignavimai Svarstyti Vyriausybei Pasiūlymas: Atsižvelgiant į rašte išdėstytus argumentus Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai 2017 metams papildomai skirti 26 tūkst. eurų, (darbo užmokesčio fondui - 4 tūkst. eurų, kitoms išlaidoms - 22 tūkst. eurų). Lėšų šaltinis:
Finansų ministerijai Valstybės skolos aptarnavimui skiriami asignavimai Svarstyti Vyriausybei Pasiūlymas: Atsižvelgiant į rašte išdėstytus argumentus Tautinių mažumų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 metams papildomai skirti 50 tūkst. eurų tautinių bendruomenių nevyriausybinių organizacijų veiklos projektams finansuoti. Lėšų šaltinis:
Finansų ministerijai Valstybės skolos aptarnavimui skiriami asignavimai Svarstyti Vyriausybei Pasiūlymas: Atsižvelgiant į Vidaus reikalų ministerijos bei Policijos departamento prie VRM raštus ir Komiteto posėdžio metu išdėstytus argumentus Policijos departamentui prie VRM 2017 m. asignavimuose papildomai skirti 9,5 mln. eurų. Lėšų šaltinis:
Finansų ministerijai Valstybės skolos aptarnavimui skiriami asignavimai
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1.
7.1. Sprendimas:
Apsvarstyti ir įvertinti:
metų valdžios sektoriaus finansinių rodiklių" ir išvadoje "Dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti "pateiktas pastabas;
banko išvadoje „Dėl Lietuvos Respublikos 2017 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio pagerėjimo užduočių įvykdymo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui.“ pateiktas pastabas ir vertinimus;
Komisijos nuomonę dėl Lietuvos biudžeto plano projekto;
Seimo komitetų, Seimo narių, asociacijų, valstybės institucijų ir įstaigų pasiūlymus. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Jakeliūnas. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė [1] Lietuvos Respublikos 2017 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas ir jo priedai, Nr. XIIP-4790, 2016 m. spalio 17 d.;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas dėl 2017, 2018 ir
planuojamų rodiklių, Nr. XIIP-4797, 2016 m. spalio 17 d.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl
fondo biudžeto 2017 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto ir su juo susijusių kitų įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui , Nr.
1005, 2016 m. spalio12 d.;
Europos Komisijai ir Eurogrupei, prieiga per internetą: < http://ec.europa.eu/economy_finance/economic_governance/sgp/pdf/dbp/2017/2016-10-17_lt_dbp_lt.pdf>.