Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos baudžiamojo PROCESO kodekso 387 IR 390 straipsnių pakeitimo įstatymas
Pakeisti 387 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „387 straipsnis. Proceso tvarka
juridinių asmenų padarytų nusikalstamų veikų proceso tvarką nustato šio Kodekso bendrosios taisyklės su šio skyriaus straipsniuose numatytomis išimtimis. 2. Jeigu procesas dėl nusikalstamų veikų buvo pradėtas atskirai juridiniam asmeniui ir fiziniam asmeniui, tokios veikos paprastai turi būti tiriamos kartu. Šiais atvejais p P roceso veiksmai atliekami ir sprendimai dėl juridinio asmens priimami vadovaujantis šio Kodekso bendrosiomis taisyklėmis ir išimtimis, kurias nustato šio skyriaus straipsniai, o dėl fizinio asmens – vadovaujantis šio Kodekso bendrosiomis taisyklėmis. 3.
ar tęsiamas atskirai nuo jo naudai ar interesais nusikalstamą veiką galimai padariusio fizinio asmens:
veikos suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, tačiau jis dar nėra pasibaigęs dėl juridinio asmens;
baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu byla yra nutraukiama;
nuosprendis dėl to paties kaltinimo;
sustabdomas ar nutraukiamas dėl to, kad fiziniam asmeniui po nusikalstamos veikos padarymo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti;
procesas nepradedamas arba nutraukiamas;
institucija neduoda leidimo fizinį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn;
ikiteisminio tyrimo ar teismo arba jo buvimo vieta nežinoma;
Respublikoje ir vengia atvykti į teismą, o teismas šio Kodekso 433 straipsnyje nustatyta tvarka nusprendžia juridinio asmens atžvilgiu bylą tęsti, o fizinio asmens atžvilgiu – bylos nagrinėjimą atidėti;
ar kitų ypatumų nėra galimybės nustatyti konkretaus nusikalstamą veiką padariusio fizinio asmens, tačiau yra pagrindas manyti, kad nusikalstamą veiką padarė vienas ar daugiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio
asmenų bendrų veiksmų (neveikimo) visuma;
padaręs fizinis asmuo nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. 4.
nagrinėjant juridinio asmens baudžiamąją bylą, nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai ar jo interesais padariusio fizinio asmens kaltės ir baudžiamosios atsakomybės klausimai nėra peržiūrimi. Teismas remiasi anksčiau šioje ar kitoje baudžiamojoje byloje priimtais sprendimais ar išvadomis, kuriais konstatuotas fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos faktas. Šio straipsnio 3 dalies 1–3 punktuose nurodytais atvejais į bylos nagrinėjimą teisme šaukiamas fizinis asmuo, kuris procese turi nuteistojo teisinę padėtį, ir
(ar) jo gynėjas, tačiau jų neatvykimas nestabdo proceso. Teismas turi teisę apklausti fizinį asmenį ir atlikti su juo kitus įrodymų tyrimo veiksmus. 5. Šio straipsnio 3 dalies 5–8 ir 10 punktuose nurodytais atvejais nagrinėjant juridinio asmens baudžiamąją bylą, nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai ar jo interesais padariusio fizinio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimas nėra sprendžiamas. Teismas remiasi šioje ar kitoje baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, priimtais sprendimais ar išvadomis, kuriais sprendžiama apie fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos faktą. Kaltinamojo fizinio asmens atžvilgiu mutatis mutandis taikomos šio Kodekso 435 ir 436 straipsnių nuostatos. Jei bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad nedalyvaujant kaltinamajam fiziniam asmeniui teisingai išspręsti bylą neįmanoma, bylos nagrinėjimas atidedamas arba sprendžiamas klausimas dėl fizinio asmens ir juridinio asmens baudžiamųjų bylų sujungimo . “
Pakeisti 390 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„390 straipsnis. Nuosprendžio priėmimas byloje, kurioje
teisiami teisiamas juridinis asmuo ir fizinis asmuo
byloje, kurioje kartu patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir teisiami juridinis asmuo ir fizinis asmuo, teismas priima vieną nuosprendį.
Šio nuosprendžio rezoliucinėje dalyje atskirai išdėstomi teismo sprendimai dėl juridinio asmens ir dėl fizinio asmens. 2. Nuosprendį apeliacine tvarka turi teisę apskųsti nuteisto juridinio asmens atstovas ir nuteistas fizinis asmuo, taip pat kiti nagrinėjimo teisme dalyviai šio Kodekso
asmens nagrinėjama atskirai, teismas priima nuosprendį tik dėl juridinio asmens. Nuosprendį apeliacine tvarka turi teisę apskųsti nuteisto juridinio asmens atstovas, kiti nagrinėjimo teisme dalyviai šio Kodekso 313 straipsnyje nustatyta tvarka. Juridiniam asmeniui priimtas nuosprendis nesaisto fizinio asmens baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo, jeigu tokia byla nagrinėjama ateityje. Jeigu išnagrinėjus tokią bylą paaiškėja naujos aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti juridiniam asmeniui priimtą nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, šio Kodekso 446 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti pradedamas procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. “ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Juozas Bernatonis
Projekto XIIP-4787(2) lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos baudžiamojo PROCESO kodekso 387, 390 straipsnių IR PRIEDO pakeitimo įstatymas
Pakeisti 387 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „387 straipsnis. Proceso tvarka
juridinių asmenų padarytų nusikalstamų veikų proceso tvarką nustato šio Kodekso bendrosios taisyklės su šio skyriaus straipsniuose numatytomis išimtimis. 2. Jeigu procesas dėl nusikalstamų veikų buvo pradėtas atskirai juridiniam asmeniui ir fiziniam asmeniui, tokios veikos paprastai turi būti tiriamos kartu. Šiais atvejais p P roceso veiksmai atliekami ir sprendimai dėl juridinio asmens priimami vadovaujantis šio Kodekso bendrosiomis taisyklėmis ir išimtimis, kurias nustato šio skyriaus straipsniai, o dėl fizinio asmens – vadovaujantis šio Kodekso bendrosiomis taisyklėmis. 3.
ar tęsiamas atskirai nuo jo naudai ar interesais nusikalstamą veiką galimai padariusio fizinio asmens:
veikos suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, tačiau šis terminas dėl juridinio asmens dar nėra pasibaigęs;
baudžiamosios atsakomybės ir jam byla yra nutraukiama;
nuosprendis dėl to paties kaltinimo;
sustabdomas ar nutraukiamas dėl to, kad jam po nusikalstamos veikos padarymo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti;
procesas nepradedamas arba nutraukiamas;
institucija neduoda leidimo fizinį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn;
ikiteisminio tyrimo ar teismo arba jo buvimo vieta nežinoma;
Respublikoje ir vengia atvykti į teismą, o teismas šio Kodekso 433 straipsnyje nustatyta tvarka nusprendžia juridiniam asmeniui bylą tęsti, o fiziniam asmeniui
teismo proceso metu bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą atskirti juridinio asmens ir jo naudai ar interesais nusikalstamą veiką galimai padariusio fizinio asmens bylą, jei manoma, kad tokiu atveju procesas dėl juridinio arba dėl fizinio asmens galės vykti sparčiau;
struktūra ar kitos aplinkybės neleidžia nustatyti, persekioti ar nuteisti konkretaus nusikalstamą veiką padariusio fizinio asmens, tačiau yra pagrindas manyti, kad nusikalstamą veiką padarė vienas ar daugiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytų fizinių asmenų arba kad nusikalstama veika padaryta šių asmenų bendrais veiksmais (neveikimu);
veiką galimai padariusiam fiziniam asmeniui nėra pradedamas ar tęsiamas.
Procesas dėl nusikalstamos veikos juridiniam asmeniui gali būti pradedamas ar tęsiamas atskirai nuo jo naudai ar interesais nusikalstamą veiką galimai padariusio fizinio asmens:
veikos suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, tačiau šis terminas dėl juridinio asmens dar nėra pasibaigęs;
baudžiamosios atsakomybės ir jam byla yra nutraukiama;
nuosprendis dėl to paties kaltinimo;
sustabdomas ar nutraukiamas dėl to, kad jam po nusikalstamos veikos padarymo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti;
procesas nepradedamas arba nutraukiamas;
institucija neduoda leidimo fizinį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn;
ikiteisminio tyrimo ar teismo arba jo buvimo vieta nežinoma;
Respublikoje ir vengia atvykti į teismą, o teismas šio Kodekso 433 straipsnyje nustatyta tvarka nusprendžia juridiniam asmeniui bylą tęsti, o fiziniam asmeniui
teismo proceso metu bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą atskirti juridinio asmens ir jo naudai ar interesais nusikalstamą veiką galimai padariusio fizinio asmens bylą, jei manoma, kad tokiu atveju procesas dėl juridinio arba dėl fizinio asmens galės vykti sparčiau;
struktūra ar kitos aplinkybės neleidžia nustatyti, persekioti ar nuteisti konkretaus nusikalstamą veiką padariusio fizinio asmens, tačiau yra pagrindas manyti, kad nusikalstamą veiką padarė vienas ar daugiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytų fizinių asmenų arba kad nusikalstama veika padaryta šių asmenų bendrais veiksmais (neveikimu);
veiką galimai padariusiam fiziniam asmeniui nėra pradedamas ar tęsiamas. 4.
nagrinėjant juridinio asmens baudžiamąją bylą, nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai ar jo interesais padariusio fizinio asmens kaltės ir baudžiamosios atsakomybės klausimai neperžiūrimi. Teismas remiasi anksčiau šioje ar kitoje baudžiamojoje byloje priimtais sprendimais ar išvadomis, kuriais konstatuotas fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos faktas. Šio straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais į bylos nagrinėjimą teisme šaukiamas fizinis asmuo, kuris procese turi nuteistojo teisinę padėtį, ir
(ar) jo gynėjas, tačiau jų neatvykimas proceso nesustabdo. Teismas turi teisę apklausti fizinį asmenį ir atlikti su juo kitus įrodymų tyrimo veiksmus. 5. Šio straipsnio 3 dalies 5, 6, 7, 8, 9 ir 11 punktuose nurodytais atvejais nagrinėjant juridinio asmens baudžiamąją bylą, nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai ar jo interesais padariusio fizinio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimas nesprendžiamas. Teismas remiasi šioje ar kitoje baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, priimtais sprendimais ar išvadomis, kuriais sprendžiama apie fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos faktą. Kaltinamajam fiziniam asmeniui taikomos šio Kodekso
nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad nedalyvaujant kaltinamajam fiziniam asmeniui neįmanoma teisingai išspręsti bylą, bylos nagrinėjimas atidedamas arba sprendžiama dėl fizinio asmens ir juridinio asmens baudžiamųjų bylų sujungimo . “
Pakeisti 390 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 390 straipsnis. Nuosprendžio priėmimas byloje, kurioje teisiami teisiamas juridinis asmuo ir fizinis asmuo
byloje, kurioje kartu patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir teisiami juridinis asmuo ir fizinis asmuo, teismas priima vieną nuosprendį.
Šio nuosprendžio rezoliucinėje dalyje atskirai išdėstomi teismo sprendimai dėl juridinio asmens ir dėl fizinio asmens. 2. Nuosprendį apeliacine tvarka turi teisę apskųsti nuteisto juridinio asmens atstovas ir nuteistas fizinis asmuo, taip pat kiti nagrinėjimo teisme dalyviai šio Kodekso
asmens nagrinėjama atskirai, teismas priima nuosprendį tik dėl juridinio asmens. Šį nuosprendį apeliacine tvarka turi teisę apskųsti nuteisto juridinio asmens atstovas, kiti nagrinėjimo teisme dalyviai šio Kodekso 313 straipsnyje nustatyta tvarka. Juridiniam asmeniui priimtas nuosprendis nesaisto fizinio asmens baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo, jeigu tokia byla nagrinėjama ateityje. Jeigu išnagrinėjus tokią bylą paaiškėja naujų aplinkybių, dėl kurių galima panaikinti juridiniam asmeniui priimtą nuosprendį ar nutartį ir baudžiamąją bylą atnaujinti, šio Kodekso 446 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti pradedamas procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. “
Pakeisti Kodekso priedo punktų numeravimą ir 17, 17 punktus laikyti atitinkamai 17, 18 punktais: „
172014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/42/ES dėl nusikaltimų priemonių ir
pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje (OL 2014 L 127, p. 39). 18. 17. 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/62/ES dėl euro ir kitų valiutų apsaugos nuo padirbinėjimo baudžiamosios teisės priemonėmis, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2000/383/TVR (OL 2014 L 151, p. 1). “ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20, 72, 226,
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 20, 72, 226, 227 ir 230 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BK projektas) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 387 ir 390 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BPK projektas) parengti, siekiant suderinti Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) 1997 m. Konvencijos dėl kovos su užsienio šalių pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose (toliau – Konvencija) reikalavimais. Pažymėtina, kad Lietuvos siekis tapti EBPO nare yra numatytas kaip vienas iš prioritetinių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 –
prisijungti prie Konvencijos ir tapti pilnateise darbo grupės dėl papirkinėjimo tarptautiniuose verslo sandoriuose (toliau – Darbo grupė) nare. Š. m. birželio mėn. Darbo grupės posėdyje vykusiame išsamiame Lietuvos vertinime buvo konstatuota, kad daugeliu aspektų Lietuva atitinka prisijungimo prie Konvencijos kriterijus, tačiau jos teisinė bazė dar nėra pakankama, ypač, kiek tai susiję su juridinių asmenų baudžiamąja atsakomybe, iš nusikalstamos veikos gautų pajamų konfiskavimu, tarpininkų ir trečiųjų asmenų panaudojimu papirkimo nusikaltime. Lietuvai adresuotame Darbo grupės pirmininko š. m. liepos 8 d. laiške nurodoma, kad Darbo grupė prie Lietuvos prisijungimo prie Konvencijos klausimo svarstymo sugrįš tik tuomet, kai Lietuva pašalins nurodytus trūkumus.
Siekiant užtikrinti iš Konvencijos plaukiančius įsipareigojimus, kuriuos Darbo grupė primygtinai įpareigojo Lietuvą užtikrinti, ir atsižvelgiant į tai, kad siekiant greito prisijungimo prie Konvencijos ir apskritai prie EBPO, nėra galimybių laukti, kaip toliau vystysis teismų praktika, siūlytina identifikuotus baudžiamojo įstatymo neaiškumus spręsti teisėkūros būdu. Parengtais BK ir BPK pakeitimų projektais siekiama:
numatyti, kad juridinis asmuo gali atsakyti ir tais atvejais, kai fizinis asmuo už jo padarytą veiką nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, o BPK šiuos atvejus aptarti detaliau, kartu reglamentuojant tokios bylos nagrinėjimo ir nuosprendžio priėmimo ypatumus. 2. BK nustatyti, kad juridinis asmuo atsako ne tik tais atvejais, kai nusikaltimą juridinio asmens darbuotojas ar įgaliotas atstovas padaro dėl savo vadovo nepakankamos priežiūros ar kontrolės, bet ir jo nurodymu ar leidimu. 3. BK numatyti, kad juridinis asmuo gali atsakyti ir už susijusio juridinio asmens jo naudai padarytą veiką. 4. BK nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių įmonės, akcinės bendrovės, viešosios įstaigos, kiti valstybės ar savivaldybių valdomi ar kitaip kontroliuojami juridiniai asmenys BK 20 straipsnio prasme nėra laikomi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga ir atsako pagal BK. 5. BK patikslinti, kad konfiskuojamas nusikalstamos veikos rezultatas apima ir antrines pajamas, tiek gautas teisėtai, tiek neteisėtai. 6. BK nurodyti, kad baudžiamas kyšio davimas tiek tiesiogiai (paties atliekamas), tiek per tarpininką. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Juozas Bernatonis. 3.
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Lietuvos teisinė bazė nėra pakankama Konvencijos reikalavimams užtikrinti ir joje būtina numatyti, kad:
asmenų atsakomybė už užsienio pareigūnų papirkimą nebūtų apribota tais atvejais, kai fizinis asmuo ar šios nusikalstamos veikos vykdytojai yra traukiami baudžiamojon atsakomybėn ar nuteisiami (Konvencijos 2 straipsnis ir 2009 m. EBPO Rekomendacijos dėl tolesnės kovos su užsienio šalių pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose I priedo B dalis). 2) Priėmus apkaltinamąjį nuosprendį dėl užsienio pareigūnų papirkimo, būtų privalomas nusikalstamu būdu įgytų pajamų konfiskavimas arba būtų taikomos lygiaverčio poveikio piniginės sankcijos neatsižvelgiant į tai, ar tos pajamos gautos dėl papirkinėjimo, susijusio su teisėta (pvz., viešaisiais pirkimais) ar neteisėta (pvz., prekyba žmonėmis) veikla (Konvencijos 3 straipsnio 3 dalis). 3) Užsienio valstybės pareigūno papirkimas per tarpininką neatsižvelgiant į tai, ar tarpininkas veikia žinodamas ir tyčia, įskaitant ir tuos atvejus, kai tarpininkas nėra Lietuvos pilietis ir veikia užsienyje, būtų baudžiamasis nusikaltimas (Konvencijos 1 straipsnis). 4) Užsienio valstybės pareigūno papirkimas, kai nauda valstybės pareigūno leidimu ar nurodymu yra suteikiama tiesiogiai trečiajai šaliai, kaip antai partneriui, sutuoktiniui, labdaros subjektui, politinei partijai ar juridiniam asmeniui, būtų baudžiamasis nusikaltimas (Konvencijos 1 straipsnis).
Be kita ko, Darbo grupė Lietuvai taip pat rekomendavo patikslinti ir šiuos klausimus: 1) užtikrinti, kad atsakomybė už užsienio valstybių pareigūnų papirkinėjimą taikoma be išimties visoms valstybinėms ir valstybės valdomoms įmonėms (Konvencijos 2 straipsnis); 2) užtikrinti, kad tais atvejais, kai aukšto lygio vadovaujančias pareigas užimantis asmuo nurodo ar leidžia žemesnio lygmens pareigas einančiam asmeniui papirkti užsienio valstybės pareigūną, atsakomybė pagal Baudžiamąjį kodeksą būtų taikoma juridiniam asmeniui net ir tuo atveju, jei Lietuva neturėtų jurisdikcijos žemesnio lygio pareigas einančio asmens atžvilgiu (pvz., jei žemesnes pareigas užimantis asmuo nėra Lietuvos pilietis ir paperka užsienio valstybėje) (Konvencijos 2 straipsnis ir 2009 m. EBPO Rekomendacijos dėl tolesnės kovos su užsienio šalių pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose I priedo B dalis). 2. Tarptautiniu mastu pripažįstama, kad juridinio asmens atsakomybė už nusikalstamą veiką nepašalina fizinio asmens baudžiamosios atsakomybės ir, atvirkščiai, fizinio asmens nubaudimas nepašalina kaltinimų prieš juridinį asmenį. Siekiant veiksmingos juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės, turėtų būti teisingas ir papildomas principas: fizinio asmens atsakomybė neturėtų būti sąlyga juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei. Ši taisyklė pamažu tampa visuotinai priimtu tarptautinės teisės standartu ir šiuo metu vienu ar kitu būdu pripažįstama įvairių juridinio asmens atsakomybės režimų.
Būtų sunku, jei išvis įmanoma, įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus užtikrinti veiksmingas sankcijas juridiniams asmenims, jeigu juridinio asmens atsakomybė priklauso nuo fakto, kaip sėkmingai sekasi nuteisti fizinį asmenį. [1] EBPO Gerosios praktikos gairės dėl Konvencijos atskirų straipsnių įgyvendinimo (2009 m. EBPO Rekomendacijų dėl tolesnės kovos su užsienio šalių pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose I priedo B dalis) tiesiogiai nurodo, kad „juridinių asmenų atsakomybė neturėtų būti apribota tik tais atvejais, kai ją padaręs fizinis asmuo yra persekiojamas ar nuteisiamas“ . Šią nuostatą tinkamai įgyvendinti yra įsipareigojusios visos Konvencijos šalys narės, o Darbo grupė savo vertinimų metu tikrina, ar nuostata veiksmingai taikoma. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Suomijoje, Šveicarijoje, Nyderlanduose, siekiant nuteisti juridinį asmenį, nustatyti kaltininką fizinį asmenį apskritai nereikalaujama. Čekijos įstatymas dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės nustato, kad juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės nepašalina faktas, kad konkretus nusikalstamą veiką padaręs fizinis asmuo negali būti identifikuotas. Latvijos baudžiamojo proceso kodekse numatoma, kad juridinis asmuo gali būti teisiamas atskirai nuo fizinio asmens: a) kai baudžiamasis procesas fiziniam asmeniui nutraukiamas dėl nereabilituojančių pagrindų; b) jeigu nustatytos aplinkybės, kurios neleidžia identifikuoti ar patraukti baudžiamojon atsakomybėn konkretaus fizinio asmens, arba kai dėl objektyvių priežasčių per protingą terminą nėra galimybių į teismą perduoti fizinio asmens baudžiamąją bylą; c) kai į atskirą bylą dėl greitesnio bylos nagrinėjimo išskirti prašo fizinis asmuo; d) kai į atskirą bylą išskirti prašo juridinio asmens atstovas.
EBPO lyginamojo tyrimo metu nustatyta, kad iš esmės visose EBPO Rytų Europos ir Centrinės Azijos Antikorupcijos tinklo valstybėse yra (arba jos deklaruoja, kad yra) galimybė juridinį asmenį traukti atsakomybėn nepriklausomai nuo fizinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn [2] . Lietuvoje, vadovaujantis galiojančiu BK 20 straipsniu, juridinis asmuo atsako už juridinio asmens naudai ar interesais jame vadovaujančias pareigas einančio fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką, taip pat kai šią veiką padaro juridinio asmens darbuotojas ar atstovas dėl minėto vadovaujančias pareigas einančio asmens nepakankamos priežiūros ar kontrolės. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 8 d. nutarime konstatavo, kad „<...> pagal BK juridinio asmens atsakomybė atsiranda tik tada, kai nusikalstamą veiką jo naudai arba jo interesais (arba tik jo naudai) padaro fizinis asmuo, turintis tam tikrų požymių, kurie jį sieja su juridiniu asmeniu. Taigi norint juridinį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn būtina nustatyti, ar buvo padaryta atitinkama fizinio asmens nusikalstama veika.
Vadinasi, BK 20 straipsnio 1, 2,
reiškiantis, kad juridinis asmuo gali atsakyti ir nenustačius nusikalstamos veikos.“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesija 2012 m. sausio 10 d. nutartyje Nr. 2K-P-95/2012, remdamasi minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu, konstatavo kad „<...>juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės“; <...> baudžiamosios atsakomybės juridiniam asmeniui kilimas yra neatsiejamas nuo fizinio asmens, susijusio atitinkamais ryšiais su juridiniu asmeniu, padarytos nusikalstamos veikos nustatymo. Tokiu atveju juridinio asmens veikos vertinimo sąlyga, atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindus, yra fizinio asmens padaryta nusikalstama veika.“ Pažymėtina, kad nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę ir sieja su fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos nustatymu, tačiau tai nereiškia, kad visais atvejais fizinio asmens atžvilgiu privalo būti priimtas teismo apkaltinamasis nuosprendis. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai) pažymėjo, kad „juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nėra sąlygota aplinkybės, ar nusikalstamą veiką padaręs fizinis asmuo yra pats patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Toks asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės įstatyme numatytais pagrindais (pvz., vadovaujantis BK 38, 39 straipsniais ir pan.), tačiau tai nepašalina juridinio asmens atsakomybės.“ Galima identifikuoti ir daugiau situacijų, kuomet fizinio asmens nusikalstamos veikos padarymo faktas gali būti konstatuotas, tačiau fizinis asmuo dėl tam tikrų priežasčių nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, pavyzdžiui, kai sueina baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, kai bylos nagrinėjimas fiziniam asmeniui sustabdomas ar nutraukiamas dėl to, kad fiziniam asmeniui po nusikalstamos veikos padarymo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir pan. Nusikalstamą veiką padariusiam fiziniam asmeniui mirus, būtų neetiška spręsti jo baudžiamosios atsakomybės klausimą, be to, tai galėtų pažeisti jo teisę į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tačiau, iš kitos pusės, fizinio asmens mirties faktas pats savaime neturėtų kliudyti baudžiamojon atsakomybėn patraukti juridinį asmenį, kuris yra visiškai atskiras teisės subjektas ir lieka toliau egzistuoti, jeigu dėl fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos fakto nekyla abejonių. BPK 387 straipsnio 2 dalyje numatyta:
„Jeigu procesas dėl nusikalstamų veikų buvo pradėtas atskirai
juridiniam asmeniui ir fiziniam asmeniui, tokios veikos turi būti tiriamos kartu.“ BPK 390 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „ baudžiamojoje byloje, kurioje patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir teisiami juridinis asmuo ir fizinis asmuo, teismas priima vieną nuosprendį.
Šio nuosprendžio rezoliucinėje dalyje atskirai išdėstomi teismo sprendimai dėl juridinio asmens ir dėl fizinio asmens.“ Manytina, kad tokie imperatyvūs BPK reikalavimai gali kliudyti sėkmingai tirti ir nagrinėti juridinio asmens baudžiamąją bylą, kuomet minėtais atvejais fizinis asmuo nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, o taip pat tais atvejais, kai fiziniam asmeniui priimamas teismo nuosprendis tuo pačiu kaltinimu kitoje Lietuvos ar užsienio teismo nagrinėjamoje byloje. Reikalavimas kartu tirti ir nagrinėti fizinio asmens ir juridinio asmens baudžiamąją bylą gali kliudyti sėkmingam ir greitam procesui taip pat ir tais atvejais, kai fizinis asmuo pasislepia nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo arba nėra žinoma jo buvimo vieta, arba kai negaunamas kompetentingos užsienio valstybės institucijos leidimas fizinį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Atskiro dėmesio verta situacija, kuomet dėl juridinio asmens valdymo struktūros ar kitų ypatumų nėra galimybės nustatyti konkretaus nusikalstamą veiką padariusio fizinio asmens, tačiau yra pagrindas manyti, kad nusikalstamą veiką padarė vienas ar daugiau jo vadovų arba kad nusikalstama veika padaryta šių asmenų bendrų veiksmų (neveikimo) visuma.
Pavyzdžiui, byloje gali būti nustatyta, kad dėl juridinio asmens dalyvavimo nusikalstamoje veikloje sprendimą priėmė kolegialus organas (valdyba, visuotinis akcininkų susirinkimas ir pan.), tačiau nėra galimybės nustatyti, kurie konkretūs fiziniai asmenys balsavo už šį sprendimą (balsavimas buvo slaptas, dalis asmenų balsavo prieš ir pan.), arba kad nusikalstama veika padaryta pasinaudojant elektroninėmis priemonėmis, kurios identifikuojamos su juridiniu asmeniu, tačiau nėra įmanoma nustatyti, kuris konkretus jo darbuotojas pasinaudojo šiomis priemonėmis. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų praktika ir dabar leidžia kaltininkui taikyti baudžiamąją atsakomybę net ir tais atvejais, kai kitas nusikaltime dalyvavęs asmuo nėra nustatytas, pavyzdžiui, asmuo pripažįstamas kaltu nusikaltimą padarius bendrininkų grupėje, nors kito bendrininko ikiteisminio tyrimo metu identifikuoti ir nepavyko. Apie tyrimo nenustatyto asmens dalyvavimo nusikaltime faktą sprendžiama iš byloje esančių įrodymų, nors jo baudžiamosios atsakomybės klausimas nėra nagrinėjamas. 3. EBPO Gerosios praktikos gairės dėl Konvencijos atskirų straipsnių įgyvendinimo (2009 m.
EBPO Rekomendacijos dėl tolesnės kovos su užsienio šalių pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose I priedo B dalis) tiesiogiai nurodo, kad „juridinis asmuo neturi išvengti atsakomybės už pasinaudojimą tarpininku, įskaitant susijusius juridinius asmenis, už jo naudai padarytą papirkimo nusikaltimą.“ Gairės taip pat pabrėžia, kad juridinis asmuo privalo atsakyti ir tuomet, kai jo naudai nusikalstamą veiką padaro žemesnes pareigas juridiniame asmenyje einantis asmuo, jeigu jos padarytos vadovaujančias pareigas einančio asmens nurodymu ar leidimu. Šiuos reikalavimus iš dalies įgyvendina galiojančio BK bendrininkavimo instituto normos (BK 24-26 straipsniai), tačiau bendrininkavimo institutas ir juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygos yra skirtingi baudžiamosios teisės institutai. Siekiant veiksmingos juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės, juridinio asmens atsakomybė neturi priklausyti nuo to, kaip sėkmingai sekasi įrodyti juridinio asmens vadovo bendrininkavimą su jo kontroliuojamu ar žemesnes pareigas einančiu asmeniu. Be to, bendrininkavimu nėra pripažįstami atvejai, kuomet vienas asmuo sutinka su kito asmens veiksmais, pritaria kito asmens daromai nusikalstamai veikai, nes nusikalstamos veikos kurstymu laikomi tik aktyvūs veiksmai, kuriais kitas asmuo palenkiamas daryti nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tarptautinę ir nacionalinę patirtį, svarbu užtikrinti ir tikrojo naudos gavėjo, pavyzdžiui, „motininės įmonės“, baudžiamąją atsakomybę tais atvejais, kai nusikalstamas veikas vieno juridinio asmens naudai padaro kiti, dažniausiai specialiai tam sukurti ar tam įgalioti, juridiniai asmenys, kurie neturi jokio turto arba veikia svetimose jurisdikcijose. 4. Vadovaujantis BK 20 straipsnio
institucija ir įstaiga bei tarptautinė viešoji organizacija.
Taigi pagal BK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą yra išskiriami tam tikri viešieji juridiniai asmenys, kurie negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 8 d. nutarime šią nuostatą yra detalizavęs:
„<...> į viešųjų juridinių asmenų kategoriją patenka
ne tik valstybės ar savivaldybių institucijos ir įstaigos, įgyvendinančios valstybės ar savivaldybių pavestas viešąsias funkcijas, bet ir tie subjektai, kurie vykdo ūkinę veiklą (valstybės ir savivaldybės įmonės), nevalstybinės viešosios organizacijos (religinės bendruomenės, viešosios įstaigos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai).<...> prie BK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytų juridinių asmenų, kuriems netaikoma baudžiamoji atsakomybė, priskiriami ne visi viešieji juridiniai asmenys. Šioje BK nuostatoje yra nurodyti specifiniai juridiniai asmenys – jie iš visos viešųjų juridinių asmenų kategorijos išskirtini pagal šiuos esminius požymius: jie yra steigiami visuomenei svarbiems tikslams įgyvendinti (visuomeninės reikšmės funkcijoms vykdyti, viešosioms paslaugoms teikti ir administruoti) ir paprastai neužsiima ūkine veikla“ . Vis dėlto tiek iš BK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, tiek iš Konstitucinio Teismo išaiškinimo nėra pakankamai aišku, ar tikrai visos valstybės ar savivaldybių valdomos ar kitaip kontroliuojamos įmonės, viešosios įstaigos konkrečiu atveju negalėtų bandyti remtis šia išimtimi, motyvuodamos, kad jos yra įsteigtos visuomenei svarbiems tikslams įgyvendinti (visuomeninės reikšmės funkcijoms vykdyti, viešosioms paslaugoms teikti ir administruoti) ir tik iš dalies užsiima ūkine, komercine veikla. Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra pateikto vieningo valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų apibrėžimo (universalų apibrėžimą būtų sudėtinga ir sukurti).
Teismų praktikoje taip pat nepasitaikė atvejų, kuomet valstybės valdoma įmonė būtų traukiama baudžiamojon atsakomybėn. 5. Konvencijos 3 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad būtų konfiskuojami ne tik kyšis, bet ir iš nusikalstamos veikos gautos pajamos (pelnas). BK 72 straipsnio („Turto konfiskavimas“) 2 dalyje numatyta: „ Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas .“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalgoje Nr. AB-32-1 buvo išaiškinęs: „Siekiant konfiskuoti visą kaltininko iš nusikalstamos veikos gautą naudą ir įgyvendinti turto konfiskavimo paskirtį, nusikalstamu būdu gauto turto turinį sudaro: a) tiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas turtas, b) iš šio turto naujai įgyti ekonominę vertę turintys daiktai, pinigai ar kitas turtas.“ Teisingumo ministerijos užsakymu Vilniaus universiteto Teisės fakulteto mokslininkų parengtoje teisinėje išvadoje pažymima, kad tenka pripažinti, kad netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gauto turto sąvokos interpretavimas praktikoje susiduria su tam tikrais iššūkiais. Minima sąvoka yra naujadaras BK 72 straipsnyje, be to, tiesiogiai įstatyme neapibrėžta. Netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gauto turto sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, todėl priklauso nuo teisės taikytojo diskrecijos, o ypač teismų precedentų. Sąvokos naujumas lemia, kad jos aiškinimo pavyzdžių teismų praktikoje kol kas nėra daug. 6. Konvencijos 1 straipsnyje nurodoma, kad papirkimu būtų laikomas tiek kyšio pasiūlymas, pažadėjimas duoti ar davimas tiesiogiai, tiek per tarpininkus, tiek valstybės tarnautojo naudai, tiek trečiųjų asmenų naudai.
Darbo grupės praktikoje veiksmingu šios nuostatos įgyvendinimu laikomi atvejai, kai pirminis kyšio davėjas visuomet laikomas nusikalstamos veikos vykdytoju ir jo atsakomybė nepriklauso nuo galimybių atsakomybėn sėkmingai patraukti nusikaltimo tarpininką. Verta pažymėti ir tai, kad tarptautinė korupcija dažnai reiškiasi būtent tarpininkų aktyviais veiksmais, primygtiniu siūlymu pasinaudoti jų paslaugomis, kurios pagal nutylėjimą apima ir korupcines praktikas. BK 227 straipsnio („Papirkimas“)
Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus <...>“. Taigi BK 227 straipsnyje šie reikalavimai iš esmės yra realizuoti. Vis dėlto atskirais atvejais, ypač kai tarpininkas ar trečioji šalis yra kitoje valstybėje ir juos patraukti atsakomybėn yra sudėtinga ar išvis neįmanoma, dėl nepakankamo teisinio apibrėžtumo gali būti sudėtinga patraukti atsakomybėn pirminį kyšio davėją. BK 227 straipsnio formuluotė kalba apie kyšio pasiūlymą tiesiogiai ar netiesiogiai, tad baudžiamoji atsakomybė už tarpininko panaudojimą priklauso nuo žodžio
„netiesiogiai“ aiškinimo teismų praktikoje, taip pat nuo to, kaip sėkmingai
pavyksta įrodyti bendrininkavimą tokioje baudžiamojoje byloje. Deja, teismų praktikos tarptautinio papirkinėjimo bylose iki šiol neturime, kas galėtų išsamiau atskleisti, kaip praktikoje susidorojama su šiais iššūkiais. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 1.
BK
atvejais, kai fizinis asmuo už jo padarytą veiką yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės arba nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl kitų priežasčių, o BPK projekte šie atvejai aptariam detaliau. BPK 387 straipsnyje siūloma įtvirtinti, kad juridinio asmens baudžiamoji byla tik paprastai, o ne visuomet nagrinėjama kartu su fizinio asmens baudžiamąja byla. Straipsnį siūloma papildyti nauja dalimi, kurioje išvardinami galimi atvejais (sąrašas nėra baigtinis), kuomet juridinio asmens baudžiamoji byla gali būti pradedama ar tęsiama atskirai nuo jo naudai ar interesais nusikalstamą veiką padariusio fizinio asmens. Straipsnis taip pat papildomas kitomis dviem dalimis, kuriose aptariami tokios bylos nagrinėjimo ypatumai, fizinio asmens teisinis statusas, jo atstovavimas tokioje byloje. BPK 390 straipsnyje siūloma nurodyti, kad baudžiamąją bylą dėl juridinio asmens nagrinėjant atskirai teismas priima nuosprendį tik dėl juridinio asmens. Juridiniam asmeniui priimtas nuosprendis nesaisto fizinio asmens baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo, jeigu tokia byla nagrinėjama ateityje. Jeigu išnagrinėjus tokią bylą paaiškėja naujos aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti juridiniam asmeniui priimtą nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, gali būti pradedamas procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Tokiu būdu bus užtikrinta, kad juridinis asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ne vien tik tais atvejais, kai kartu toje pačioje baudžiamojoje byloje kaltinamuoju pripažįstamas ir nuosprendis priimamas fiziniam asmeniui.
Verta pabrėžti, kad šiais pakeitimais tik sudaromos prielaidos atskirai nagrinėti juridinio ir fizinio asmens baudžiamąsias bylas, tačiau tai nepakeičia Lietuvos institucijų konstitucinių ir tarptautinių įsipareigojimų gerbti nekaltumo prezumpciją, užtikrinti asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, teisę į gynybą, kitas asmens procesines teises ir garantijas, šių bylų tyrimo ir nagrinėjimo metu. 2. BK
tik tais atvejais, kai nusikaltimą juridinio asmens darbuotojas ar įgaliotas atstovas padaro dėl savo vadovo nepakankamos priežiūros ar kontrolės, bet ir jo nurodymu ar leidimu. 3. BK
atsakyti ir už susijusio juridinio asmens jo naudai padarytą veiką. Remiantis šia dalimi, juridinis asmuo galėtų atsakyti už savo kontroliuojamo arba jam atstovaujančio kito juridinio asmens (BK 20 straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytomis sąlygomis) padarytas nusikalstamas veikas, jeigu jos padarytos pirmiau nurodyto juridinio asmens naudai jo vadovo ar kito įgalioto asmens nurodymu ar leidimu arba dėl nepakankamos priežiūros ar kontrolės. Tokiu būdu bus užtikrinta, kad juridinis asmuo (tikrasis naudos gavėjas) neišvengs baudžiamosios atsakomybės už kito juridinio asmens pasitelkimą nusikalstamai veikai, įskaitant tarptautinį papirkinėjimą, daryti.
Terminas „kontroliuoja“ būtų vertinamasis požymis ir įrodinėjimo dalykas, kuris būtų siejamas su atitinkama įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalimi (plg. terminus
„kontroliuojama įmonė“ Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 2
straipsnio 22 dalyje, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje), tačiau tuo pačiu atsižvelgiant į užsienio valstybėje egzistuojantį juridinių asmenų ar kitų organizacijų veiklos teisinį reguliavimą, jeigu juridinio asmens buveinė ar registracijos vieta yra užsienyje. 4. BK 20 straipsnyje siūloma eksplicitiškai nurodyti, kad valstybės ir savivaldybių įmonės, akcinės bendrovės, viešosios įstaigos, kiti valstybės ar savivaldybių valdomi ar kitaip kontroliuojami juridiniai asmenys BK 20 straipsnio prasme nėra laikomi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga ir atsako pagal BK. 5. BK
rezultatas apima ir antrines pajamas, tiek gautas teisėtai, tiek neteisėtai. Formuluote nėra siekiama iš esmės pakeisti šiuo metu BK 72 straipsnyje įtvirtintos
„netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gauto turto“ sąvokos ir besiformuojančio
jos aiškinimo teismų praktikoje. Priešingai, pakeitimais siekiama tik patikslinti šią sąvoką, papildant, kad ji tikrai (bent jau) apima vėlesnę teisėtu ar neteisėtu būdu įgytą turtinę naudą, kuri atsirado dėl padarytos nusikalstamos veikos, t. y. pelną, kuriuo praturtėjama dėl to, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Papirkimo atveju tai reikštų, kad konfiskuojamas turėtų būti ne tik kyšis, bet ir turtinė nauda, kuri „uždirbama“ iš teisėtos ar neteisėtos veiklos, kurią nulėmė kyšio davimas (pavyzdžiui, iš kyšio būdu viešųjų pirkimų metu laimėto sandorio gautas pelnas).
Tokiu būdu bus užtikrinta, kad konfiskavimas apima visą turtinę naudą, kuri gaunama iš padarytos nusikalstamos veikos. 6. BK 225, 226, 227 straipsniuose, nekeičiant juose esančių nusikalstamų veikų apibrėžimų ir besiformuojančio jų aiškinimo teismų praktikoje iš esmės, siūloma eksplicitiškai nurodyti, kad baudžiamas kyšio pasiūlymas, pažadas duoti, susitarimas duoti ar jo davimas tiek tiesiogiai (paties atliekamas), tiek per tarpininką. Tokiu būdu bus užtikrinta, kad asmuo, kurio interesais paperkama, visuomet bus laikomas nusikaltimo vykdytoju, o jo atsakomybė nepriklausys nuo to, kaip sėkmingai sekasi patraukti baudžiamojon atsakomybėn kyšį davusį tarpininką ir įrodyti bendrininkavimą šioje byloje. Tuo pačiu aiškesnė tampa ir BK 225, 226, 227 straipsniuose vartojama „trečiojo asmens“ sąvoka, kuri turėtų būti siejama ne su kyšį perduodančiu tarpininku, o su kyšio adresatu, t. y. bet kokiu asmeniu, kurio naudai tenka kyšis (pavyzdžiui, paperkamo asmens sutuoktiniui, labdaros fondui, politinei partijai ar įmonei). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įgyvendinus visus iš Konvencijos plaukiančius įsipareigojimus, Lietuvos Respublika užtikrins veiksmingą juridinių asmenų baudžiamąją atsakomybę, nusikalstamu būdu gauto turto konfiskavimą, įskaitant tarptautinio papirkinėjimo atvejais. 6.
įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad įstatymų projektai prisidės kovojant su užsienio pareigūnų papirkimu (aktyvia korupcija), kadangi juo stiprinamos atsakomybės neišvengiamumo už padarytą nusikalstamą veiką sąlygos. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai įgyvendinimas turės teigiamos įtakos skatinant teisėto, sąžiningo verslo ir investavimo užsienio valstybėse plėtrą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų, tačiau perspektyvoje būtų tikslinga įstatymų nuostatas išsamiau paaiškinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro priimamomis rekomendacijomis. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu atsižvelgta į Darbo grupės pateiktas rekomendacijas Lietuvai, įvertinti Teisingumo ministerijos užsakymu Vilniaus universiteto Teisės fakulteto mokslininkų parengtoje teisinėje išvadoje pateikti argumentai. Tobulinant įstatymų projektus, atsižvelgta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu sudarytų Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso priežiūros komitetų narių išsakytas nuomones. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc : „Baudžiamasis kodeksas“, „Baudžiamojo proceso kodeksas“, „turto konfiskavimas“, „prekyba poveikiu“, „papirkimas“, „kyšis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo narys Juozas Bernatonis [1]
„Liability of Legal Persons“ (Thematic study), Organisation for
Economic Co-operation and Development, Anti-Corruption Network for Eastern Europe and Central Asia, 2015, p. 26. [2]
„Liability of Legal Persons“ (Thematic study), Organisation for
Economic Co-operation and Development, Anti-Corruption Network for Eastern Europe and Central Asia, 2015, p. 27.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8
5) 239 61 65, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-10- Nr. Į 2016-10-12 Nr. S-2016-6600 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 20, 72, 225, 226 ir 227 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4786 ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 387 ir 390 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4787 DERINIMO Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20, 72, 225, 226 ir 227 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4786 ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 387 ir 390 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4787, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šių projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8
5) 239 61 65, el. p. [email protected]
1
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Respublikos Prezidento patarėjas Tomas Marozas, Teisingumo ministerijos atstovai: Simona Mesonienė, Darius Žilys, Užsienio reikalų ministerijos atstovas Simonas Šatūnas, Generalinės prokuratūros atstovas Irmantas Mikelionis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos . Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-10-18 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2016-10-25 dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 20, 72, 225, 226 ir 227 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4786 ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 387 ir 390 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4787 DERINIMO Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20, 72, 225, 226 ir 227 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4786 ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 387 ir 390 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
ir pasiūlymų dėl šių projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys Julius Sabatauskas, 2016-11-08 I Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą: „
baudžiamojo PROCESO kodekso 387, 390 straipsnių IR PRIEDO pakeitimo Į
Pritarti Teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-4787(2). 2. Seimo narys Julius Sabatauskas, 2016-11-081 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad EBPO sekretoriatas pateikė papildomų pastabų siūlomiems Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pakeitimams, siūlytina papildyti ir kiek išplėsti BPK
veikos juridiniam asmeniui gali būti pradedamas ar tęsiamas atskirai nuo jo naudai ar interesais nusikalstamą veiką galimai padariusio fizinio asmens, sąrašą. Pirma, siūloma papildyti nauju punktu ir įtraukti atvejį, kad bylos gali būti išskirtos, jeigu tokiu atveju procesas dėl juridinio arba dėl fizinio asmens galės vykti sparčiau. Teisę išskirti bylas numato BPK 170 ir 254 straipsniai, tačiau šiuo pakeitimu būtų sukonkretinta, kad toks išskyrimas galimas ir fizinio bei juridinio asmens bylos atveju. Jei bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėtų, kad nedalyvaujant kaltinamajam fiziniam asmeniui teisingai išspręsti bylą neįmanoma, bylos nagrinėjimas būtų atidedamas arba būtų sprendžiamas klausimas dėl fizinio asmens ir juridinio asmens baudžiamųjų bylų sujungimo.
Antra, siūloma patikslinti naują 10 punktą (buvusį 9 punktą), kad ne vien sudėtinga valdymo struktūra ir kiti ypatumai, susiję su juridiniu asmeniu, bet ir kitos aplinkybės, nesusijusios su juridinio asmens ypatumais, leistų tęsti baudžiamąjį persekiojimą, kai šios aplinkybės neleidžia nustatyti, persekioti ar nuteisti konkretaus fizinio asmens, nors yra pagrindas manyti, kad nusikalstamą veiką padarė vienas ar daugiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytų fizinių asmenų arba kad nusikalstama veika padaryta šių asmenų bendrų veiksmų (neveikimo) visuma. Trečia, siūloma patikslinti naują 11 punktą (buvusį 10 punktą), kad jis būtų nebaigtinis ir leistų apimti kitus įstatymo leidėjo iš anksto nenumatytus atvejus, kai baudžiamasis procesas nėra pradedamas ar tęsiamas nusikalstamą veiką galimai padariusio fizinio asmens atžvilgiu. Jei bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėtų, kad nedalyvaujant kaltinamajam fiziniam asmeniui teisingai išspręsti bylą neįmanoma, bylos nagrinėjimas būtų atidedamas arba būtų sprendžiamas klausimas dėl fizinio asmens ir juridinio asmens baudžiamųjų bylų sujungimo. Pažymėtina, kad visais šiais atvejais numatoma tik galimybė, o ne pareiga prokurorui ar teismui išskirti ir atskirai tirti ar nagrinėti fizinio ir juridinio asmens baudžiamąją bylą. Bet kuriuo atveju teismas turėtų užtikrinti, kad tuo nėra pakenkiama bylos nagrinėjimo išsamumui, nėra pažeidžiamos kaltinamųjų procesinės teisės. Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti, kad įvairios procesinės ar kitos kliūtys savaime netaptų priežastimi nutraukti baudžiamąją bylą juridiniam asmeniui, nors byloje nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta, arba šį faktą dar galima nustatyti.
Pasiūlymas: papildyti BPK 387 straipsnio 3 dalį nauju
punktais; BPK 387 straipsnio 5 dalyje pateikti nuorodas į atitinkamai 387 straipsnio 3 dalies 9 ir 11 punktus. 1 straipsnis. 387 straipsnio pakeitimas Pakeisti 387 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „387 straipsnis. Proceso tvarka
padarytų nusikalstamų veikų proceso tvarką nustato šio Kodekso bendrosios taisyklės su šio skyriaus straipsniuose numatytomis išimtimis. 2. Jeigu procesas dėl nusikalstamų veikų buvo pradėtas atskirai juridiniam asmeniui ir fiziniam asmeniui, tokios veikos paprastai turi būti tiriamos kartu. Šiais atvejais p P roceso veiksmai atliekami ir sprendimai dėl juridinio asmens priimami vadovaujantis šio Kodekso bendrosiomis taisyklėmis ir išimtimis, kurias nustato šio skyriaus straipsniai, o dėl fizinio asmens – vadovaujantis šio Kodekso bendrosiomis taisyklėmis. 3.
nusikalstamos veikos juridiniam asmeniui gali būti pradedamas ar tęsiamas atskirai nuo jo naudai ar interesais nusikalstamą veiką galimai padariusio fizinio asmens:
padarytos nusikalstamos veikos suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, tačiau jis dar nėra pasibaigęs dėl juridinio asmens;
atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu byla yra nutraukiama;
įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo;
fiziniam asmeniui sustabdomas ar nutraukiamas dėl to, kad fiziniam asmeniui po nusikalstamos veikos padarymo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti;
ir jo atžvilgiu procesas nepradedamas arba nutraukiamas;
užsienio valstybės institucija neduoda leidimo fizinį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn;
pasislepia nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo arba jo buvimo vieta nežinoma;
ne Lietuvos Respublikoje ir vengia atvykti į teismą, o teismas šio Kodekso
tęsti, o fizinio asmens atžvilgiu – bylos nagrinėjimą atidėti;
metu prokuroras, o teismo proceso metu bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą atskirti juridinio asmens ir jo naudai ar interesais nusikalstamą veiką galimai padariusio fizinio asmens bylą, jei manoma, kad tokiu atveju procesas dėl juridinio arba dėl fizinio asmens galės vykti sparčiau;
kai sudėtinga juridinio asmens valdymo struktūra ar kitos aplinkybės neleidžia nustatyti, persekioti ar nuteisti konkretaus nusikalstamą veiką padariusio fizinio asmens, tačiau yra pagrindas manyti, kad nusikalstamą veiką padarė vienas ar daugiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytų fizinių asmenų arba kad nusikalstama veika padaryta šių asmenų bendrų veiksmų (neveikimo) visuma;
kitais atvejais, kai baudžiamasis procesas nėra pradedamas ar tęsiamas nusikalstamą veiką galimai padariusio fizinio asmens atžvilgiu.
Procesas dėl nusikalstamos veikos juridiniam asmeniui gali būti pradedamas ar tęsiamas atskirai nuo jo naudai ar interesais nusikalstamą veiką galimai padariusio fizinio asmens:
padarytos nusikalstamos veikos suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, tačiau jis dar nėra pasibaigęs dėl juridinio asmens;
atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu byla yra nutraukiama;
įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo;
fiziniam asmeniui sustabdomas ar nutraukiamas dėl to, kad fiziniam asmeniui po nusikalstamos veikos padarymo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti;
ir jo atžvilgiu procesas nepradedamas arba nutraukiamas;
užsienio valstybės institucija neduoda leidimo fizinį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn;
pasislepia nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo arba jo buvimo vieta nežinoma;
ne Lietuvos Respublikoje ir vengia atvykti į teismą, o teismas šio Kodekso
tęsti, o fizinio asmens atžvilgiu – bylos nagrinėjimą atidėti;
metu prokuroras, o teismo proceso metu bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą atskirti juridinio asmens ir jo naudai ar interesais nusikalstamą veiką galimai padariusio fizinio asmens bylą, jei manoma, kad tokiu atveju procesas dėl juridinio arba dėl fizinio asmens galės vykti sparčiau;
kai sudėtinga juridinio asmens valdymo struktūra ar kitos aplinkybės neleidžia nustatyti, persekioti ar nuteisti konkretaus nusikalstamą veiką padariusio fizinio asmens, tačiau yra pagrindas manyti, kad nusikalstamą veiką padarė vienas ar daugiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytų fizinių asmenų arba kad nusikalstama veika padaryta šių asmenų bendrų veiksmų (neveikimo) visuma;
kitais atvejais, kai baudžiamasis procesas nėra pradedamas ar tęsiamas nusikalstamą veiką galimai padariusio fizinio asmens atžvilgiu. 4.
dalies 1–4 punktuose nurodytais atvejais nagrinėjant juridinio asmens baudžiamąją bylą, nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai ar jo interesais padariusio fizinio asmens kaltės ir baudžiamosios atsakomybės klausimai nėra peržiūrimi. Teismas remiasi anksčiau šioje ar kitoje baudžiamojoje byloje priimtais sprendimais ar išvadomis, kuriais konstatuotas fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos faktas. Šio straipsnio 3 dalies 1–3 punktuose nurodytais atvejais į bylos nagrinėjimą teisme šaukiamas fizinis asmuo, kuris procese turi nuteistojo teisinę padėtį, ir (ar) jo gynėjas, tačiau jų neatvykimas nestabdo proceso. Teismas turi teisę apklausti fizinį asmenį ir atlikti su juo kitus įrodymų tyrimo veiksmus. 5. Šio straipsnio 3 dalies 5–9 ir 11 punktuose nurodytais atvejais nagrinėjant juridinio asmens baudžiamąją bylą, nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai ar jo interesais padariusio fizinio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimas nėra sprendžiamas. Teismas remiasi šioje ar kitoje baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, priimtais sprendimais ar išvadomis, kuriais sprendžiama apie fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos faktą. Kaltinamojo fizinio asmens atžvilgiu taikomos šio Kodekso 435 ir 436 straipsnių nuostatos. Jei bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad nedalyvaujant kaltinamajam fiziniam asmeniui teisingai išspręsti bylą neįmanoma, bylos nagrinėjimas atidedamas arba sprendžiamas klausimas dėl fizinio asmens ir juridinio asmens baudžiamųjų bylų sujungimo . “ Pritarti Teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-4787(2). 3. Seimo narys Julius Sabatauskas, 2016-11-083 Argumentai:
Taisoma techninė klaida, kadangi Baudžiamojo proceso kodekso priede klaidinga punktų numeracija, šiuo metu yra du 17 punktai, todėl nuo 17 punkto punktai pernumeruojami. Pasiūlymas: Papildyti projektą 3 straipsniu, pakeisti Kodekso priedą ir jį išdėstyti taip:
Kodekso priedo pakeitimas Pakeisti Kodekso priedą, buvusias Kodekso priedo 17, 17 punktus laikyti atitinkamai 17, 18 punktais. Pritarti Teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-4787(2). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas : pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIP-4787(2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: 7 – už (visais balsais). 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-4787(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė