Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20, 72, 225, 226 IR 227 straipsnių pakeitimo įstatymas
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė
asmuo atsako tik už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą šio kodekso specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. 2. Juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę:
1) atstovauti juridiniam asmeniui arba
2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba
3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą. 3. Juridinis asmuo gali atsakyti už nusikalstamas veikas ir tuo atveju, jeigu jas juridinio asmens naudai padarė juridinio asmens darbuotojas ar įgaliotas atstovas dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nurodymu ar leidimu arba dėl nepakankamos priežiūros arba kontrolės. 4. Juridinis asmuo gali atsakyti už savo kontroliuojamo arba jam atstovaujančio kito juridinio asmens šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytomis sąlygomis padarytas nusikalstamas veikas, jeigu jos padarytos pirmiau nurodyto juridinio asmens naudai jame vadovaujančias pareigas einančio ar jo įgalioto asmens nurodymu ar leidimu arba dėl nepakankamos priežiūros ar kontrolės. 4. 5. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nepašalina fizinio asmens, kuris padarė, organizavo, kurstė arba padėjo padaryti nusikalstamą veiką, baudžiamosios atsakomybės.
Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės už jo naudai arba jo interesais fizinio asmens padarytą, organizuotą, kurstytą ar padėtą padaryti nusikalstamą veiką nepašalina fizinio asmens baudžiamoji atsakomybė, taip pat ir tai, kad fizinis asmuo už šią veiką atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės arba jis nėra traukiamas atsakomybėn dėl kitų priežasčių. 5. 6. Pagal šį kodeksą neatsako valstybė, savivaldybė, valstybės ir savivaldybės institucija ir įstaiga bei tarptautinė viešoji organizacija. Valstybės ir savivaldybės institucijomis ir įstaigomis nėra laikomos ir pagal šį kodeksą atsako valstybės ir savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, akcinės bendrovės, kiti ūkine, komercine veikla nuolat ar tik iš dalies užsiimantys privatūs ir viešieji juridiniai asmenys, kuriuos įsteigė, valdo ar kitaip kontroliuoja valstybė ir
(ar) savivaldybės. “
Pakeisti 72 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar
rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas , įskaitant bet kokią vėlesnę teisėtu ar neteisėtu būdu įgytą turtinę naudą, kuri atsirado dėl padarytos nusikalstamos veikos .“
Pakeisti 225 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „225 straipsnis. Kyšininkavimas
tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2.
tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 3. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. 4. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu. 5. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
taip: „
asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“
2Pakeisti 226 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Tas, kas pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.“
Pakeisti 227 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai
pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Juozas Bernatonis
Projekto XIIP-4786(2) lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20, 225, 226, 227,
įstatymas
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė
asmuo atsako tik už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą šio kodekso specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. 2. Juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę:
1) atstovauti juridiniam asmeniui arba
2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba
3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą. 3. Juridinis asmuo gali atsakyti už nusikalstamas veikas ir tuo atveju, jeigu jas juridinio asmens naudai padarė juridinio asmens darbuotojas ar įgaliotas atstovas dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nurodymu ar leidimu arba dėl nepakankamos priežiūros arba kontrolės. 4. Juridinis asmuo gali atsakyti už kontroliuojamo arba jam atstovaujančio kito juridinio asmens šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytomis sąlygomis padarytas nusikalstamas veikas, jeigu jos padarytos pirmiau nurodyto juridinio asmens naudai jame vadovaujančias pareigas einančio ar jo įgalioto asmens nurodymu ar leidimu arba dėl nepakankamos priežiūros ar kontrolės. 4. 5. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nepašalina fizinio asmens, kuris padarė, organizavo, kurstė arba padėjo padaryti nusikalstamą veiką, baudžiamosios atsakomybės.
Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės už jo naudai arba jo interesais fizinio asmens padarytą, organizuotą, kurstytą ar padėtą padaryti nusikalstamą veiką nepašalina fizinio asmens baudžiamoji atsakomybė, taip pat tai, kad fizinis asmuo už šią veiką atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės arba jis nėra traukiamas atsakomybėn dėl kitų priežasčių. 5. 6. Pagal šį kodeksą neatsako valstybė, savivaldybė, valstybės ir savivaldybės institucija ir įstaiga bei tarptautinė viešoji organizacija.“
Pakeisti 225 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „225 straipsnis. Kyšininkavimas
tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 3. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. 4.
tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu. 5. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
Pakeisti 226 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
poveikiu
1Tas, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi,
tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3.
3Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus,
tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. 5. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs, arba pažadėjęs ar susitaręs priimti, arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu. 6. Asmuo, kuris padarė šio straipsnio 1, 3 ar 5 dalyje numatytą veiką, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia. 7. Šio straipsnio 6 dalis netaikoma asmeniui, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė ar pažadėjo duoti arba davė kyšį šio kodekso
straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
Pakeisti 227 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „227 straipsnis. Papirkimas 1.
pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus , baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5.
atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia. 6. Šio straipsnio 5 dalis netaikoma asmeniui, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė ar pažadėjo duoti arba davė kyšį šio kodekso
straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
Papildyti 230 straipsnį 5 dalimi:
„5. Šio kodekso 72 straipsnio nuostatų taikymo tikslais šio skyriaus
pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš šių veikų gautas bet kokio pavidalo turtas, įskaitant turtinę naudą, atsiradusią dėl pageidaujamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, nesvarbu, ar ji gauta vykdant veiklą, kuria teisės aktų nustatyta tvarka gali būti verčiamasi teisėtai, ar ne.“
priedo pakeitimas Pakeisti Kodekso priedo 31, 31, 32 punktų numeravimą ir šiuos punktus laikyti atitinkamai 31, 32, 33 punktais: „
ir Tarybos direktyva 2014/42/ES dėl nusikaltimų priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje (OL 2014 L 127, p. 39). 32 . 31 . 2014 m. balandžio
sankcijų už manipuliavimą rinka (manipuliavimo rinka direktyva) (OL 2014 L 173, p. 179). 33. 32. 2014 m. gegužės 15 d.
ir Tarybos direktyva 2014/62/ES dėl euro ir kitų valiutų apsaugos nuo padirbinėjimo baudžiamosios teisės priemonėmis, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2000/383/TVR (OL 2014 L 151, p. 1). “ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-10- Nr. Į 2016-10-12 Nr. S-2016-6600 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 20, 72, 225, 226 ir 227 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4786 ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 387 ir 390 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4787 DERINIMO Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20, 72, 225, 226 ir 227 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4786 ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 387 ir 390 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4787, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šių projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
2016-10-18 Nr. XIIP-4786 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Baudžiamojo kodekso (toliau – kodeksas; BK) 20 straipsnio 4 dalyje siūloma naudoti sąvoką ,,juridinio asmens kontroliuojamas juridinis asmuo“. Projekte šios sąvokos turinys nėra atskleistas. Atkreipiame dėmesį, kad sąvoka ,,kontroliuojama įmonė“ yra apibrėžta Draudimo įstatyme, Finansų įstaigų įstatyme ir kituose įstatymuose. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme apibūdinant įmones, kurioms kita įmonė gali daryti lemiamą įtaką, naudojama kiek kitokia sąvoka - ,,patronuojamoji įmonė“. Todėl taikant kodekso nuostatas, minėtoji sąvoka gali būti nevienodai aiškinama. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad terminas ,,kontroliuoja“ būtų vertinamasis požymis ir įrodinėjimo dalykas, kuris būtų siejamas su atitinkama įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalimi. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar kodekse nereikėtų atskleisti sąvokos ,,kontroliuojamas juridinis asmuo“ turinį arba įtvirtinti kriterijus, kuriems esant, juridinis asmuo galėtų būti priskirtas kontroliuojamų juridinių asmenų kategorijai. Be to, vertinamojoje projekto nuostatoje naudojama sąvoka ,,juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas einantis asmuo“. Šios sąvokos turinys projekte taip pat nėra apibrėžtas. Pažymėtina, kad kituose įstatymuose naudojamos kiek kitokios sąvokos. Pavyzdžiui, Centrinės kredito unijos įstatyme, Kredito unijų įstatyme yra naudojamos sąvokos ,,centrinės kredito unijos administracijos vadovai“, ,,kredito unijos administracija“, ,,centrinės kredito unijos vadovai“, ,,kredito unijos vadovai“, kurių turinys yra atskleistas pastaruosiuose įstatymuose.
Bankų įstatyme naudojama sąvoka ,,juridinio asmens vadovai“. Pastarajame įstatyme yra konkrečiai nurodomi juridinio asmens organai, kurių nariai priskiriami banko vadovų kategorijai. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kurių juridinio asmens organų nariai ir (ar) darbuotojai būtų priskiriami vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje einantiems asmenims. Siekiant galimo nevienodo vertinamosios projekto nuostatos aiškinimo, svarstytina, ar keičiamame kodekse nereikėtų atskleisti šios sąvokos turinį arba nustatyti kriterijus, kuriais remiantis asmenys būtų laikomi vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje einančiais asmenims. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamoje BK
<...> kito juridinio asmens <...> padarytas nusikalstamas veikas“. Cituojama nuostata yra diskutuotina. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą juridinis asmuo gali atsakyti tik už fizinio asmens padarytą veiką. Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 8 d. nutarime yra konstatavęs, kad „<...> juridinio asmens veikla neatsiejama nuo atitinkamų fizinių asmenų, per kuriuos jis veikia, veiklos ir be jų veiklos apskritai būtų neįmanoma. <...> Tais atvejais, kai padaroma nusikalstama veika, už kurią BK specialiojoje dalyje numatyta juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė, juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į šio kodekso 20 straipsnio 2, 3 dalyse nustatytas sąlygas, t. y. tokia nusikalstama veika turi būti padaryta BK nurodytus požymius atitinkančio fizinio asmens.“ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr.
2K-P-95/2012, remdamasis šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu, išaiškino, kad „<...> juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės. <...> atsižvelgiant į juridinio asmens specifiką (juridinis asmuo yra specifinis teisinių santykių subjektas inter alia tuo aspektu, kad teisinių santykių dalyvis jis yra per fizinius asmenis), baudžiamosios atsakomybės juridiniam asmeniui kilimas yra neatsiejamas nuo fizinio asmens, susijusio atitinkamais ryšiais su juridiniu asmeniu, padarytos nusikalstamos veikos nustatymo. Tokiu atveju juridinio asmens veikos vertinimo sąlyga, atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindus, yra fizinio asmens padaryta nusikalstama veika.“ Atsižvelgiant į tai, pastebėtina, kad naujuoju teisiniu reguliavimu užkoduojama doktrinoje nevienareikšmiškai vertinama juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės kilimo ne tiesiogiai iš fizinio, o iš kito juridinio asmens problema, taip pat problema dėl „vertinimo grandinės“ (kai norint patraukti atsakomybėn juridinį asmenį bus atliekamas dvigubas, o tam tikrais atvejais ir didesnio skaičiaus vertinimas) ir kelių subjektų atsakomybių sudėjimo.
Atmetus doktrininio pobūdžio aspektus, svarstytina, ar toks reguliavimas praktikoje veiks efektyviai, ar priešingai – sustabdys pastaruoju metu praktikoje sparčiai besivystančią teismų jurisprudenciją juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės srityje. 3. Projekto 1 straipsniu keičiama kodekso 20 straipsnio 5 dalis kelia tam tikrų neaiškumų:
nuostatos, kad „juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės <...> nepašalina fizinio asmens baudžiamoji atsakomybė“, paskirtis. Atkreipiame dėmesį, kad BK
atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas“. Svarstytina, ar priėmus šią pataisą, nekils loginio prieštaravimo tarp BK 20 straipsnio 2 ir 5 dalių. 2) BK 20 straipsnio 5 dalies formuluotei
„jis nėra traukiamas atsakomybėn dėl kitų priežasčių“ trūksta aiškumo ir
konkretumo. Manytina, kad formuluotėje minimos „kitos priežastys“ privalo turėti įstatyminį pagrindą ir turėtų būti bent iš dalies detalizuotos. 4.
kodekso 20 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,valstybės ir savivaldybės institucijomis ir įstaigomis nėra laikomos ir pagal šį kodeksą atsako valstybės ir savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, akcinės bendrovės, kiti ūkine, komercine veikla nuolat ar tik iš dalies užsiimantys privatūs ir viešieji juridiniai asmenys, kuriuos įsteigė, valdo ar kitaip kontroliuoja valstybė ir (ar) savivaldybės“. Taigi pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą baudžiamojon atsakomybėn galėtų būti traukiami nuolat ar tik iš dalies ūkine, komercine veikla užsiimantys juridiniai asmenys, kuriuos įsteigė, valdo valstybė ir (ar) savivaldybės. Projekto nuostata ,,juridiniai asmenys, kuriuos valdo valstybė ir (ar) savivaldybė“ nėra pakankamai aiški. Neaišku, kokius požymius turėtų atitikti juridiniai asmenys, kad juos būtų galima laikyti valstybės ar savivaldybės valdomais juridiniais asmenimis. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad juridinių asmenų kontrolė ir juridinių asmenų valdymas savo turiniu nėra visiškai tapačios sąvokos. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, vienos iš sąvokų nereikėtų atsisakyti arba atskleisti abiejų sąvokų turinį. Be to, pastebėtina ir tai, kad valstybė (savivaldybės), nebūdamos juridinių asmenų steigėjomis, dalyvio teises gali įgyti jau po jo juridinio asmens įsteigimo. Todėl, manytina, kad teisinę reikšmę turi ne tai, kad valstybė ar savivaldybė įsteigė juridinį asmenį, bet tai, kad juridinis asmuo padarė nusikalstamas veikas tuo metu, kai jis buvo valstybės ar savivaldybės kontroliuojamas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar šios nuostatos nereikėtų patikslinti. Kartu, pastebėtina ir tai, kad, taikant kodekso nuostatas nevienodai galėtų būti aiškinama nuostata ,,juridiniai asmenys, iš dalies užsiimantys ūkine, komercine veikla“.
Neaišku, ar pastaroji nuostata apimtų tuos juridinius asmenis, kurie ūkine, komercine veikla užsiimtų laikinai, ar tuos kurių nuolatinė ūkinė, komercinė veikla sudarytų tik dalį vykdomos veiklos, ar ji turėtų būtų suprantama dar kitaip. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatą nereikėtų patikslinti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8
5) 239 61 65, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO
2016-11-10 Nr. XIIP-4786(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8
5) 239 61 65, el. p. [email protected]
1
TEISĖTVARKOS komitetas
20, 72,
: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Respublikos Prezidento patarėjas Tomas Marozas, Teisingumo ministerijos atstovai: Simona Mesonienė, Darius Žilys, Užsienio reikalų ministerijos atstovas Simonas Šatūnas, Generalinės prokuratūros atstovas Irmantas Mikelionis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos . Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-10-181 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 4 dalyje siūloma naudoti sąvoką ,,juridinio asmens kontroliuojamas juridinis asmuo“. Projekte šios sąvokos turinys nėra atskleistas. Atkreipiame dėmesį, kad sąvoka ,,kontroliuojama įmonė“ yra apibrėžta Draudimo įstatyme, Finansų įstaigų įstatyme ir kituose įstatymuose. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme apibūdinant įmones, kurioms kita įmonė gali daryti lemiamą įtaką, naudojama kiek kitokia sąvoka - ,,patronuojamoji įmonė“.
Todėl taikant kodekso nuostatas, minėtoji sąvoka gali būti nevienodai aiškinama. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad terminas ,,kontroliuoja“ būtų vertinamasis požymis ir įrodinėjimo dalykas, kuris būtų siejamas su atitinkama įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalimi. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar kodekse nereikėtų atskleisti sąvokos ,,kontroliuojamas juridinis asmuo“ turinį arba įtvirtinti kriterijus, kuriems esant, juridinis asmuo galėtų būti priskirtas kontroliuojamų juridinių asmenų kategorijai. Be to, vertinamojoje projekto nuostatoje naudojama sąvoka ,,juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas einantis asmuo“. Šios sąvokos turinys projekte taip pat nėra apibrėžtas. Pažymėtina, kad kituose įstatymuose naudojamos kiek kitokios sąvokos. Pavyzdžiui, Centrinės kredito unijos įstatyme, Kredito unijų įstatyme yra naudojamos sąvokos ,,centrinės kredito unijos administracijos vadovai“, ,,kredito unijos administracija“, ,,centrinės kredito unijos vadovai“, ,,kredito unijos vadovai“, kurių turinys yra atskleistas pastaruosiuose įstatymuose. Bankų įstatyme naudojama sąvoka ,,juridinio asmens vadovai“. Pastarajame įstatyme yra konkrečiai nurodomi juridinio asmens organai, kurių nariai priskiriami banko vadovų kategorijai. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kurių juridinio asmens organų nariai ir (ar) darbuotojai būtų priskiriami vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje einantiems asmenims. Siekiant galimo nevienodo vertinamosios projekto nuostatos aiškinimo, svarstytina, ar keičiamame kodekse nereikėtų atskleisti šios sąvokos turinį arba nustatyti kriterijus, kuriais remiantis asmenys būtų laikomi vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje einančiais asmenims.
Nepritarti Terminas „kontrolė“, „kontroliuoti“ yra vartojamas ir dabartiniame BK 20 straipsnyje, jo aiškinimas paliktas teismų praktikai. Be to, terminas „kontroliuojamas“ (juridinis asmuo) vartojamas ir BK 230 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad teismui gali prireikti aiškintis tiek pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tiek pagal užsienio įstatymus veikiančių juridinių asmenų tarpusavio teisinius santykius, tad vieningo, visiems atvejams tinkamo apibrėžimo BK turbūt nepavyktų rasti. Tai turėtų būti kiekvienoje byloje nustatinėjamas dalykas, kuris remtųsi tiek esamu teisiniu reguliavimu, tiek ir duomenimis dėl faktinės įtakos vienas kitam. Terminas „,juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas einantis asmuo“ yra vartojamas ir dabartinio BK 20 straipsnio 2 dalyje. Jis siejamas su teise 1) atstovauti juridiniam asmeniui arba
2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba
atskleistas teismų praktikoje ir konstitucinėje jurisprudencijoje, įskaitant Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimą. Jame Konstitucinis Teismas pažymėjo:
„Pažymėtina, kad BK nėra apibrėžtos juridinio asmens,
atstovavimo juridiniam asmeniui, vadovaujančių pareigų ir kitos sąvokos, svarbios aiškinant BK 20 straipsnio nuostatų turinį.
Todėl ginčijamo teisinio reguliavimo nuostatos turi būti aiškinamos ne tik sistemiškai tarpusavyje, bet ir kartu su kituose įstatymuose įtvirtintomis nuostatomis, reguliuojančiomis juridinio asmens valdymo organų sudarymą, teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat atstovavimo teisinius santykius. <...> Esminiai šios sąvokos aspektai gali būti atskleisti remiantis ūkio subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, susijusiomis su juridinių asmenų valdymu. <...> Tačiau šiame kontekste būtina pabrėžti ir tai, kad, atsižvelgiant į šiuolaikinių juridinių asmenų steigimo, veiklos formų, valdymo struktūros įvairovę, teisiškai apibrėžti konkrečias vadovaujančias pareigas būtų itin sudėtinga, be to, tai galėtų sudaryti prielaidas įmonėms manipuliuoti valdymo struktūra siekiant išvengti atsakomybės. Todėl sąvokos „vadovaujančios pareigos“ aiškinimas baudžiamosios atsakomybės taikymo juridiniams asmenims požiūriu turi būti ne lingvistinis, bet sisteminis, kai taikoma keletas kriterijų, padedančių kompleksiškai įvertinti konkretaus fizinio asmens vaidmenį juridinio asmens veikloje, t. y. juridinio asmens valdymo struktūrą, konkretaus asmens einamas pareigas, tų pareigų aprašymą (pareiginę instrukciją), jo vykdomas funkcijas. Pavyzdžiui, kai juridinis asmuo yra sudėtingos struktūros įmonė ar organizacija, prie vadovaujančių asmenų gali būti priskirti ir juridinio asmens skyrių ar padalinių vadovai.“
kanceliarijos Teisės departamentas
asmuo gali atsakyti už <...> kito juridinio asmens <...> padarytas nusikalstamas veikas“. Cituojama nuostata yra diskutuotina.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą juridinis asmuo gali atsakyti tik už fizinio asmens padarytą veiką. Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 8 d. nutarime yra konstatavęs, kad „<...> juridinio asmens veikla neatsiejama nuo atitinkamų fizinių asmenų, per kuriuos jis veikia, veiklos ir be jų veiklos apskritai būtų neįmanoma. <...> Tais atvejais, kai padaroma nusikalstama veika, už kurią BK specialiojoje dalyje numatyta juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė, juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į šio kodekso 20 straipsnio 2, 3 dalyse nustatytas sąlygas, t. y. tokia nusikalstama veika turi būti padaryta BK nurodytus požymius atitinkančio fizinio asmens.“ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2K-P-95/2012, remdamasis šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu, išaiškino, kad
„<...> juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio
asmens atsakomybės. <...> atsižvelgiant į juridinio asmens specifiką (juridinis asmuo yra specifinis teisinių santykių subjektas inter alia tuo aspektu, kad teisinių santykių dalyvis jis yra per fizinius asmenis), baudžiamosios atsakomybės juridiniam asmeniui kilimas yra neatsiejamas nuo fizinio asmens, susijusio atitinkamais ryšiais su juridiniu asmeniu, padarytos nusikalstamos veikos nustatymo.
Tokiu atveju juridinio asmens veikos vertinimo sąlyga, atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindus, yra fizinio asmens padaryta nusikalstama veika.“ Atsižvelgiant į tai, pastebėtina, kad naujuoju teisiniu reguliavimu užkoduojama doktrinoje nevienareikšmiškai vertinama juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės kilimo ne tiesiogiai iš fizinio, o iš kito juridinio asmens problema, taip pat problema dėl „vertinimo grandinės“ (kai norint patraukti atsakomybėn juridinį asmenį bus atliekamas dvigubas, o tam tikrais atvejais ir didesnio skaičiaus vertinimas) ir kelių subjektų atsakomybių sudėjimo. Atmetus doktrininio pobūdžio aspektus, svarstytina, ar toks reguliavimas praktikoje veiks efektyviai, ar priešingai – sustabdys pastaruoju metu praktikoje sparčiai besivystančią teismų jurisprudenciją juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės srityje. Nepritarti Terminas „kontrolė“, „kontroliuoti“ yra vartojamas ir dabartiniame BK 20 straipsnyje, jo aiškinimas paliktas teismų praktikai. Be to, terminas „kontroliuojamas“ (juridinis asmuo) vartojamas ir BK 230 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad teismui gali prireikti aiškintis tiek pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tiek pagal užsienio įstatymus veikiančių juridinių asmenų tarpusavio teisinius santykius, tad vieningo, visiems atvejams tinkamo apibrėžimo BK turbūt nepavyktų rasti.
Tai turėtų būti kiekvienoje byloje nustatinėjamas dalykas, kuris remtųsi tiek esamu teisiniu reguliavimu, tiek ir duomenimis dėl faktinės įtakos vienas kitam. Terminas „,juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas einantis asmuo“ yra vartojamas ir dabartinio BK 20 straipsnio 2 dalyje. Jis siejamas su teise 1) atstovauti juridiniam asmeniui arba 2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba 3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Šio termino turinys išsamiai atskleistas teismų praktikoje ir konstitucinėje jurisprudencijoje, įskaitant Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimą. Jame Konstitucinis Teismas pažymėjo: „Pažymėtina, kad BK nėra apibrėžtos juridinio asmens, atstovavimo juridiniam asmeniui, vadovaujančių pareigų ir kitos sąvokos, svarbios aiškinant BK 20 straipsnio nuostatų turinį. Todėl ginčijamo teisinio reguliavimo nuostatos turi būti aiškinamos ne tik sistemiškai tarpusavyje, bet ir kartu su kituose įstatymuose įtvirtintomis nuostatomis, reguliuojančiomis juridinio asmens valdymo organų sudarymą, teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat atstovavimo teisinius santykius. <...> Esminiai šios sąvokos aspektai gali būti atskleisti remiantis ūkio subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, susijusiomis su juridinių asmenų valdymu. <...> Tačiau šiame kontekste būtina pabrėžti ir tai, kad, atsižvelgiant į šiuolaikinių juridinių asmenų steigimo, veiklos formų, valdymo struktūros įvairovę, teisiškai apibrėžti konkrečias vadovaujančias pareigas būtų itin sudėtinga, be to, tai galėtų sudaryti prielaidas įmonėms manipuliuoti valdymo struktūra siekiant išvengti atsakomybės.
Todėl sąvokos „vadovaujančios pareigos“ aiškinimas baudžiamosios atsakomybės taikymo juridiniams asmenims požiūriu turi būti ne lingvistinis, bet sisteminis, kai taikoma keletas kriterijų, padedančių kompleksiškai įvertinti konkretaus fizinio asmens vaidmenį juridinio asmens veikloje, t. y. juridinio asmens valdymo struktūrą, konkretaus asmens einamas pareigas, tų pareigų aprašymą (pareiginę instrukciją), jo vykdomas funkcijas. Pavyzdžiui, kai juridinis asmuo yra sudėtingos struktūros įmonė ar organizacija, prie vadovaujančių asmenų gali būti priskirti ir juridinio asmens skyrių ar padalinių vadovai.“
kanceliarijos Teisės departamentas
neaiškumų:
1) Nėra suprantama naujos nuostatos, kad „juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės <...> nepašalina fizinio asmens baudžiamoji atsakomybė“, paskirtis. Atkreipiame dėmesį, kad BK 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta priešinga formuluotė, kad „juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas“. Svarstytina, ar priėmus šią pataisą, nekils loginio prieštaravimo tarp BK 20 straipsnio 2 ir 5 dalių.
2) BK 20 straipsnio 5 dalies formuluotei „jis nėra traukiamas atsakomybėn dėl kitų priežasčių“ trūksta aiškumo ir konkretumo. Manytina, kad formuluotėje minimos
„kitos priežastys“ privalo turėti įstatyminį pagrindą ir turėtų būti bent iš
dalies detalizuotos. Nepritarti
nuostata tik patvirtina, papildomai paaiškina, kad ne tik juridinio asmens atsakomybė nepašalina fizinio asmens atsakomybės, bet ir, atvirkščiai, fizinio asmens atsakomybė nepašalina juridinio asmens atsakomybės. Nors nuostata iš dalies yra perteklinė, tačiau ja siekiama aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinti, kad juridinis asmuo baudžiamas tiek tais atvejais, kai fizinis asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, tiek ir tuomet, kai fizinis asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės arba nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl kitų priežasčių. 2) Siūloma nuostata „kitos priežastys“ iš esmės paaiškinama susijusiomis BPK pataisomis (įstatymo projektas Nr. XIIP-4877). BPK pakeitimais BPK 387 straipsnis papildomas nauja 3 dalimi, kurioje detalizuojami atvejai, kuomet juridinis asmuo galėtų būti persekiojamas toliau, nors fizinis asmuo nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn (pvz., senatis, mirtis, sunki liga, imunitetas, in absentia (lot. - (ko)nesant, už akių), kai priimant sprendimą nuteistasis asmeniškai procese nedalyvavo ) ir pan.)
kanceliarijos Teisės departamentas
,,valstybės ir savivaldybės institucijomis ir įstaigomis nėra laikomos ir pagal šį kodeksą atsako valstybės ir savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, akcinės bendrovės, kiti ūkine, komercine veikla nuolat ar tik iš dalies užsiimantys privatūs ir viešieji juridiniai asmenys, kuriuos įsteigė, valdo ar kitaip kontroliuoja valstybė ir (ar) savivaldybės“.
Taigi pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą baudžiamojon atsakomybėn galėtų būti traukiami nuolat ar tik iš dalies ūkine, komercine veikla užsiimantys juridiniai asmenys, kuriuos įsteigė, valdo valstybė ir (ar) savivaldybės. Projekto nuostata ,,juridiniai asmenys, kuriuos valdo valstybė ir (ar) savivaldybė“ nėra pakankamai aiški. Neaišku, kokius požymius turėtų atitikti juridiniai asmenys, kad juos būtų galima laikyti valstybės ar savivaldybės valdomais juridiniais asmenimis. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad juridinių asmenų kontrolė ir juridinių asmenų valdymas savo turiniu nėra visiškai tapačios sąvokos. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, vienos iš sąvokų nereikėtų atsisakyti arba atskleisti abiejų sąvokų turinį. Be to, pastebėtina ir tai, kad valstybė (savivaldybės), nebūdamos juridinių asmenų steigėjomis, dalyvio teises gali įgyti jau po jo juridinio asmens įsteigimo. Todėl, manytina, kad teisinę reikšmę turi ne tai, kad valstybė ar savivaldybė įsteigė juridinį asmenį, bet tai, kad juridinis asmuo padarė nusikalstamas veikas tuo metu, kai jis buvo valstybės ar savivaldybės kontroliuojamas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar šios nuostatos nereikėtų patikslinti. Kartu, pastebėtina ir tai, kad, taikant kodekso nuostatas nevienodai galėtų būti aiškinama nuostata ,,juridiniai asmenys, iš dalies užsiimantys ūkine, komercine veikla“.
Neaišku, ar pastaroji nuostata apimtų tuos juridinius asmenis, kurie ūkine, komercine veikla užsiimtų laikinai, ar tuos kurių nuolatinė ūkinė, komercinė veikla sudarytų tik dalį vykdomos veiklos, ar ji turėtų būtų suprantama dar kitaip. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatą nereikėtų patikslinti. Pritarti Šiuo projektu BK 20 straipsnio 5 dalies kol kas siūloma nekeisti, paliekama galiojanti redakcija: „
valstybė, savivaldybė, valstybės ir savivaldybės institucija ir įstaiga bei tarptautinė viešoji organizacija.“
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2016-10-25 dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 20, 72, 225, 226 ir
Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 387 ir 390 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4787 DERINIMO Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20, 72, 225, 226 ir 227 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4786 ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 387 ir 390 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4787, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šių projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1Seimo narys Julius Sabatauskas,
2016-11-08 I Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: “ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20, 225, 226, 227, 230 straipsnių IR PRIEDO pakeitimo įstatymas”. Pritarti Teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-4786(2). 2. Seimo narys Julius Sabatauskas, 2016-11-081 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad EBPO sekretoriatas pateikė papildomų pastabų siūlomiems Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) pakeitimams, siūlytina patikslinti įstatymo projektą. Pirma, atsižvelgiant į tai, kad kol kas nerasta tinkamo sprendimo kaip užtikrinti, kad ūkinėje, komercinėje veikloje dalyvaujančios valstybės ar savivaldybių valdomos įmonės, įstaigos, organizacijos, kad ir kokią teisinę formą jos pasirinktų, savaime neišvengtų baudžiamosios atsakomybės vien dėl to, kad jos priklauso valstybei ar savivaldybei, siūlytina kol kas šioje straipsnio dalyje nedaryti jokių pakeitimų ir šį klausimą atidėti vėlesnėms diskusijoms, palikti galiojančią redakciją. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projektu keičiamo BK 20 straipsnio 6 dalį (buvusią 5 dalį) ir ją išdėstyti taip: „5. 6. Pagal šį kodeksą neatsako valstybė, savivaldybė, valstybės ir savivaldybės institucija ir įstaiga bei tarptautinė viešoji organizacija.“ Pritarti Teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-4786(2). 3. Seimo narys Julius Sabatauskas, 2016-11-08 2, 3, 4 Argumentai:
Antra, Lietuvos teismų praktikoje beveik nepasitaiko atvejų, kad papirkimo atveju būtų konfiskuojama papirkėjo mainais už kyšį iš valstybės tarnautojo pageidaujamo veikimo ar neveikimo įgyta turtinė nauda. Konfiskavimas paprastai apsiriboja kyšio konfiskavimu, t. y. dalyku, kurio papirkėjas ir taip laisva valia buvo atsisakęs, ją jau perdavęs paperkamam asmeniui.
O papirkėjo įgyta turtinė nauda, pavyzdžiui, dėl kyšio gautas pelningas sandoris, iš kurio neteisėtai uždirbama, neretai lieka už baudžiamosios bylos ribų ir tampa kitų teisminių ginčų objektu, pavyzdžiui, dėl sandorio nuginčijimo, dėl žalos valstybei ir pan. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo konstatuota, kad turto konfiskavimo klausimas negali būti vienodai sprendžiamas tose situacijose, kai pinigai gaunami iš veiklos, kuri jokiais atvejais negali būti laikoma teisėta, kai visos iš tokios veiklos gautos lėšos be jokių išimčių turi būti konfiskuojamos, ir tose situacijose, kai pajamos gaunamos vykdant buhalteriniuose dokumentuose fiksuojamą veiklą, kuria teisės aktų nustatyta tvarka gali būti verčiamasi teisėtai, nors konkrečiu atveju padaryti nustatytos tvarkos pažeidimai suponuoja tokios veiklos nusikalstamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalga Nr. AB-32-1). Būtina užtikrinti, ne tik kyšis, bet ir pinigai, gauti iš papirkimą sekusios veiklos, nors ji buvo fiksuojama buhalteriniuose dokumentuose, buvo sumokėti visi mokesčiai ir ja teisės aktų nustatyta tvarka gali būti verčiamasi teisėtai (pvz., papirkimo būdu laimėti viešieji pirkimai, po kurių sudarytas turtinis sandoris, iš kurių kaltininkas uždirba), būtų konfiskuojami visais atvejais. Tai ypač aktualu užsienio pareigūno papirkimo atveju, nes tuomet nukentėjusi pusė yra kita valstybė, o Lietuva ir jos institucijos žalos nepatiria, visi mokesčiai sumokėti, nors faktiškai kaltininkas nusikalstamu būdu pasipelno. Pasiūlymas:
Atsisakyti pakeitimų Baudžiamojo kodekso
kitus projekto straipsnius: 2 (keičiamas 225 str.), 3 (226 str.) ir 4 (227 str.).
Pritarti Teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-4786(2). 4. Seimo narys Julius Sabatauskas, 2016-11-08 3, 4 Argumentai: Antra, siekiant didesnio aiškumo ir vengiant galimo klaidingo aiškinimo, siūlytina BK 226 ir 227 straipsnių visose dalyse pakartoti žodžius „tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką“. Tai būtų techninis pertvarkymas, nekeičiantis įstatymo projekto esmės. Pasiūlymas:
Patikslinti BK 226, 227 straipsnių konstrukciją ir kiekvienoje dalyje pakartoti žodžius „tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką“, straipsnius išdėstant nauja redakcija. 3 straipsnis. 226 straipsnio pakeitimas Pakeisti 226 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „226 straipsnis. Prekyba poveikiu
siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2.
pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. 5. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs, arba pažadėjęs ar susitaręs priimti, arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu. 6.
6. Asmuo, kuris padarė šio straipsnio 1, 3 ar 5 dalyje numatytą veiką, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau, negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia. 7. Šio straipsnio 6 dalis netaikoma asmeniui, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė ar pažadėjo duoti arba davė kyšį šio kodekso 230 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui. 8. Už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“4 straipsnis. 227 straipsnio pakeitimas Pakeisti 227 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „227 straipsnis. Papirkimas
tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus , baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3.
padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. Asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia. 6. Šio straipsnio 5 dalis netaikoma asmeniui, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė ar pažadėjo duoti arba davė kyšį šio kodekso 230 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui. 7. Už šio straipsnio 1, 2, 3 ir
Pritarti Teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-4786(2). 5. Seimo narys Julius Sabatauskas, 2016-11-085 Argumentai: (Žr. išsamius argumentus pasiūlymų 3 p. Papildyti projektą nauju 5 straipsniu, kuriuo keičiamas BK 230 straipsnis. Papildyti projektu kaičiamą 230 straipsnį nauja 5 dalimi, kurioje būtų išaiškinta, kas papirkimo ar prekybos poveikiu (paperkant) atveju būtų laikoma nusikalstamos veikos rezultatu Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio taikymo tikslais. Pasiūlymas:
Papildyti 230 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:: „5.
Šio kodekso 72 straipsnio nuostatų taikymo tikslais šio skyriaus 226 straipsnio 1, 3, 5 dalyse ir 227 straipsnyje uždraustų veikų rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš šių veikų gautas bet kokio pavidalo turtas, įskaitant turtinę naudą, atsiradusią dėl pageidaujamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, nepriklausomai nuo to, ar ji gauta vykdant veiklą, kuria teisės aktų nustatyta tvarka gali būti verčiamasi teisėtai, ar ne.“ Pritarti Teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-4786(2). 6. Seimo narys Julius Sabatauskas, 2016-11-086 Argumentai:
Taisoma techninė klaida, kadangi Baudžiamojo kodekso priede klaidinga punktų numeracija, šiuo metu yra du 31 punktai, todėl nuo 31 punkto kiti punktai pernumeruojami. Pasiūlymas: Papildyti projektą 6 straipsniu, pakeisti Kodekso priedą ir jį išdėstyti taip:6 straipsnis. Kodekso priedo pakeitimas Pakeisti Kodekso priedą, buvusius Kodekso priedo 31, 31, 32 punktus laikyti atitinkamai 31, 32, 33 punktais. Pritarti Teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-4786(2). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIP-4786(2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai:
paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-4786(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė